Post on 11-Jan-2017
transcript
1
CMYB
#@1, 27.06.2008
20.12.2008
23.12.2008
01.06.2009
19.12.2009
95 027(1997-dRemde)
gilocavT gilocavT gilocavT gilocavT gilocavT axal 2014 wels!axal 2014 wels!axal 2014 wels!axal 2014 wels!axal 2014 wels!
socialuri pediatriis dacvis fondis, evromecnierebis saqarTvelos erovnuli seqciis, da bavSvTa axali klnikis gazeTi 2013w.
karaleTi
_ 01.06.2010
, II kongresi; 1.06.2010; 09.12.2010; 01.06.2011; 23.12.2011;
: XXI-XXII-XXIII-XXIV-XXV-XXVI-XXVII-XXIX-XXX
#34#34#34#34#34
dekemberidekemberidekemberidekemberidekemberi
XXXI samecniero-praqtikuli konferencia
XXXIXXXIXXXIXXXIXXXI SCIENTIFIC CONFERENCE SCIENTIFIC CONFERENCE SCIENTIFIC CONFERENCE SCIENTIFIC CONFERENCE SCIENTIFIC CONFERENCETbilisi 17-20.12.2013 TBILISITBILISITBILISITBILISITBILISI
(Tbilisis saxelmwifo samedicino universiteti mis. vaJa-fSavelas #29)(Tbilisis saxelmwifo samedicino universiteti mis. vaJa-fSavelas #29)(Tbilisis saxelmwifo samedicino universiteti mis. vaJa-fSavelas #29)(Tbilisis saxelmwifo samedicino universiteti mis. vaJa-fSavelas #29)(Tbilisis saxelmwifo samedicino universiteti mis. vaJa-fSavelas #29)
evromecnierebis saqarTvelos erovnuli seqciis sabWos sxdoma
XXIXXIXXIXXIXXI saukunis pediatria-invalidobis profilaqtikis medicinad unda iqces
124 000(1980-1991)
janmrTeloba
samecniero-praqtikuli konferencia: XII-XIII-XV-XVI-XVII-XVIII-XIX-XX
01.06.2012; 21.12.2012
01.06.2010; 03.12.2010 01.06.2011;
23.12.2011 01.06.2012; 21.12.2012
1-4.06.2013
2
bavSvTa dacvis saerTaSoriso
dRe Tbilisis saxelmwifo same-
dicino universitetis, saqarTve-
los humanitaruli da saxelov-
nebo mecnierebis akademiis, orga-
nizacia _ International fund the worldInternational fund the worldInternational fund the worldInternational fund the worldInternational fund the worldsecurity and childsecurity and childsecurity and childsecurity and childsecurity and child-is, socialuri pe-
diatriis dacvis fondis, Tbi-
lisis saxelmwifo samedicino
universitetis studenturi TviT-
TmarTvelobis da araerTi sxva
partniori organizaciis egidiT,
ivnisis pirvel dReebSi samedi-
cino universitetSi gamarTuli
saerTaSoriso samecniero-praqti-
kuli konferenciiT aRiniSna.
konferenciis farglebSi, me-
dicinis sxvadasxva dargis aRia-
rebulma klinicistebma asobiT
patara pacienti gasinjes _ 1-2
ivniss Catarda bavSvTa ufaso ga-
sinjvebi TbilisSi, aWaris regi-
onSi, TelavSi, gorsa da quTais-
Si.. aRsaniSnavia, romKXXIX kon-
ferenciaze miRebuli iqna re-
zoluciebi, romelTagan erTer-
Ti iyo: &&&&&–4. yoveli wlis 1 iv-
niss dedaTa da bavSvTa mzrunve-
lobis mxardasaWerad gamocxad-
des samedicino dawesebulebeb-
Si sayoveTaoYRia karis dRe.
arsebuli informacia SeZle-
bisdagvarad gavrcelda. survi-
li iyo, rac SeiZleba met same-
dicino dawesemulebebs mieRo am
saqvelmoqmedo aqciaSi monawile-
ba da igi gamxdariyo tradiciu-
li(ra Tqma unda aqciaSi monawi-
leoba nebayoflobadia).
amdenad, 2013 wlis 1 ivnisis
aqciaSi monawileobda:
Tbilisi – ir,ciciSvilis sax.
bavSvTa axali klinika.pediatri-
is inctituti,sadiagnostiko cen-
tri 444, kardiologiis institu-
ti,S.p.s.“kidmedi“
aWaris regioni1. ss ,,baTumis
referaluri saavadmyofo”
2. Sps janmrTelobis centri
,,medina”
3. Sps ,,q. baTumis #1 polik-
linika”
4. Sps ,,Tamaris dasaxlebis sa-
ojaxo medicinis centri”
5. Sps ,,q. baTumis #4 polik-
linika”
6. Sps ,,saojaxo medicinis re-
gionuli centri”
7. Sps ,,maxinjauris mravalp-
rofiluri poliklinika”
gori-S.p.s.“gormedi“,sa-
aq.saz.“iavnana“goris dedaTa da
bavSvTa centri
Telavi-bavSvTa janmrTelobis
centri
quTaisi intervenciul cent-
rSi upaso miReba 31-Si mTeli
dRe mxolod invalid da miusa-
far bavSvebisaTvis.
01.06.13–.Si
quTaisis TiTqmis kvela po-
liklinika
1. q.quTaisis z.cxakaias saxe-
lobis dasavleT saqarTvelos in-
tervenciulimedicinis erovnuli
centri
2. q.quTaisis 1 pirveladi jan-
dacvis centri
3. q.quTaisis S.p.s. „g.g~ .samkur-
nalo diagnostikuri centri
afxazeTis jandacvis saminis-
tro
aqciebSi gaicinja 1300-ze me-
ti bavSvi.
yvela organizatorsa da aq-
tivists gadaevaT „qebis sigele-
bi“. maT Soris: Tbilisi-daviT
rexviaSvili,vaxtang zerekiZe,eTe-
ri maWavariani,Tamar CaxunaSvili
aWaris regioni-mari bezaraS-
vili,manana faRava, dalida civa-
Ze,koba nakaiZe, gori-gia svanaZe,
merab ZirelaSvili, galaqtion xa-
rabaZe, Telavi-Tamila TeimurazaS-
vili, quTaisi - marine xecuriani,
angelina orjonikiZe, giorgi mi-
minoSvili, gela goqadze, kaxa cxo-
niSvili. afxazeTis jandadacvis
saministro–maka oniani.
konferenciam gansakuTrebuli
madloba gadauxada paata kurta-
niZes da gadasca mas „qebis sige-
li „,romlis mxardaWeris gare-
Sec SeuZlebeli iqneboda wle-
bis ganmavlobaSi pediatrebis ase-
Ti aqtioba.
`Canasaxidan bavSvs ufleba aqvs iyos daculi”
“Children must have right to be defended since embryo”bavSvTa usafrTxoebis uzrunvelyofa mecnierebis gziT
Children’s Security Through Sciencesocialuri pediatria da bavSvTa janmrTeloba
Social Pediatry and Child’s Health
Scientific Conferencesamecniero-praqtikulikonferencia
(pres-relizi)
XXXXXXXXXXXXXXX konferencia konferencia konferencia konferencia konferencia
3
imedia kidev mravali orga-
nizacia Caebmeba am saqvelmoqme-
do aqciebSi.
igi iqneba yovelwliuri da
gaxdeba tradiciuli.
momdevno dReebSi ki Tssu-is
saaqto darbazSi Catarda oTxi
plenaruli sxdoma, romelsac Tav-
mjdomareobdnen akademikosebi –
d. baSeleiSvili, p.kervaliSvili
da g. CaxunaSvili, a.kvezereli-
kopaZe, q. nemsaZe,profesorebi: i.
favleniSvili, y. faRava, v.CxaiZe,
i. doliZe, r. kutubiZe.konferen-
ciis muSaobaSi monawileoba mi-
iRo germaniidan profesorma
a.lencem.
konferenciaze saqarTvelos
saxelovnebo da humanitarul mec-
nierebaTa akademiis akademi-
koss, Rvawlmosil qirurgs,
baton levan WaWiaSvils, me-
dicinis dargSi didi dam-
saxurebisTvis, uangaro fas-
daudebeli RvawlisTvis
‘Rirsebis brwyinvale vars-
kvlavi~ mianiWes.
es mniSvnelovani faqti
Rirseul kolegas miulo-
ces saqarTvelos Sromis,
janmrTelobis da socialu-
ri dacvis ministrma, d. ser-
geenkom, akademikosebma d. ba-
SaleiSvilma, g. CaxunaSvil-
ma da sxvebma.
amasTan erTad konferen-
ciaze Tbilad gaixsenes ko-
legebi da „madlierebis sigele-
bi“ gadaecaT : v.moroSkonis,d.fru-
iZisa da v. beriSvilis ojaxebs.
rac Seexeba konferenciis sa-
mecniero-praqtikul mimdinareo-
bas, masze warmodgenili moxsene-
bebSi aqcenti iyo dasmuli Tana-
medrove pediatriis aqtualur sa-
kiTxebze, kerZod, msmenelma mois-
mina Semdegi moxsenebebi: ‘evro-
mecnierebis saqarTvelos erov-
nuli seqciis prioritetebi XXI
saukuneSi~ (d. CaxunaSvili, k. Ca-
xunaSvili), ‘sensoruli sisteme-
bi Tanamedrove medicinaSi~ (p.ker-
valiSvili), ‘samedicino mecnie-
reba saqarTveloSi _ sad varT
da saiT miviltviT~ (k. faRava),
‘specialoba ‘pediatria~ da misi
subspecialobebi~ (i. favleniS-
vili), ‘medicinis, sportisa da ga-
naTlebis erTiani mecnieruli
marTvis strategia XXI saukune-
Si~(g. CaxunaSvili, m. jaSi), ‘ra
unda gakeTdes bavSvTa da mozar-
dTa jandacvis gaumjobesebisT-
vis~ ( k. faRava), ‘bavSvTa da mo-
zardTa klinikuri kardio-rev-
matologiis strategia saqarT-
veloSi~ (g. CaxunaSvili), ‘sasun-
Tqi gzebis kompleqsuri dacva~
(n. badriaSvili), ‘mitoqondruli
dnm adamianis eTnikuri warmo-
mavloba~ (m. WipaSvili, e. abzia-
niZe, c. gigineiSvili, e. imnaZe),
‘cxelebis marTva bavSvTa asak-
Si~, ‘jansaRi kveba bavSvebs~ (m.
CxaiZe), ‘bavSvebsa da mozardebSi
mikronutrientebis deficitis
koregireba~(d. zarnaZe, i. zarna-
Ze), ‘jansaRi kvebis aucilebeli
produqti ‘apipuri~( i. kalandia,
k. CaxunaSvili, S. iusupovi, n.
jobava, n. badriaSvili, z. fxa-
laZe, n. TofuriZe, g. CaxunaS-
vili), ‘daavadebis paTogene-
zisa da sanogenezis siste-
muri analizi~ (i. doliZe),
‘leikozi da misi warmoSo-
bis meqanizmis Sefasebis kri-
teriumebi (a. kvezereli-ko-
paZe, i. xizaneiSvili), ‘mono-
zigotur tyupebSi niSan-Tvi-
sebaTa gansxvavebis zogier-
Ti Tavisebureba~ (d. cxome-
liZe, m. abisonaSvili, v. ozaS-
vili, d. CaxunaSvili, b. ru-
xaZe).
bolos gaimarTa dispu-
ti, romlis drosac Sejamda
am periodSi gaweuli saqmia-
noba, aseve, ganixiles mimdi-
nare saorganizacio sakiTxe-
bi, gaimarTa aqtualur sa-
kiTxebze kamaTi, sadac gamom-
svlelebma daafiqsires Ta-
vianTi poziciebi. bolos ki
konferenciis monawileebma
miiRes Sesabamisi rezolu-
cia:
evromecnierebis saqarT-
velos erovnuli seqciis
2013-2016 wlebis strategiu-
li gegma gadiodes masSi
axalgazrdobis mecniereba-
Si CarTvis mkveTri matebi-
saken da daevalos evromec-
nierebis saqarTvelos erov-
nuli seqciis axalgazrdul
departments maszed metad gana-
xorcielos aqtiuri muSaoba Se-
muSavebuli grZelvadiani gegmis
mixedviT.
miRebul iqna gadawyvetile-
bebi
1. evromecnierebis saqarTvelos
erovnulma seqciam metad aqtiu-
rad gaagrZelos Tavisi saorga-
nizacio saqmianoba.
2. evromecnierebis saqarTvelos
erovnulma seqciam yvela Rone
ixmaros, acnobos samTavrobo
struqturebs da gaagrZelos Ta-
visi saorganizacio saqmianoba, ra-
Ta saqarTveloSi Catardes
2018wlis an 2020 wlis evromecni-
erebis forumi,xolo 2014–2016ww–
Si miiRos aqtiuri monawileoma
mis msoflio fo-
rumebSi.
3. 2014 welsM-
momzaddes saqarT-
velos eqTanTa III
konferencia.A
4. yoveli wlis
1 ivniss dedaTa da
bavSvTa mzrunve-
lobis mxardasaWe-
rad gamocxaddes
samedicino dawese-
bulebebSi sayove-
TaoYRia karis dRe.
5. kvebis obieq-
tebi, mwarmoeblebTan erTad aq-
tiurad Caebnen moZraobaSi ̀ jan-
saRi kveba BbavSvebs”
6. gazeTis ̀ socialuri pedi-
atria” da Jurnalebis ̀ so-
cialuri,ekologiuri da
klinikuri pediatriis”
da”bavSvTa kardiologiis”
axali nomrebis ������!���� ����� ���������� ����.-is da WWW.esgns.org veb.gverdze ganTav-sebisa da maTgan referire-
bad JurnalebSi statiebis
gamoqveynebis strategiis ga-
aqtiveba.
7. arasamTavrobo organi-
zaciebis samTavroboebTan
erTad erToblivad dawese-
buli medicinaSi ‘oqros
stetoskopisa‘ da `oqros
lancetis” varskvlavis
mflobeli dasaxeldes (Tu
aseTi kandidatura SeirCe-
va msurvelTagan) Seqmnili
komisiis mier araugvianes
2014w-is 1 ivnisisa.
8. ganxorcieldes medi-
cinis, sportisa da ganaT-
lebis erTiani mecnieruli
marTva
9. ganxorcieldes pedi-
atrTa profesiuli mzade-
bis monitoringi
10. momzaddes da Catar-
des saqarTvelos pediatTa
VI kongresi 2014-2015ww-Si,Se-
iqmnas misi saorganizacio
komiteti.
RonisZiebis dasasruls
ki - 04.06.13. Tbilisis erT-erTi
uZvelesi, rkinigzis saavadmyofos
win, gaixsna batoni levan WaWi-
aSvilis `varskvlavi~. 90 wlis
Warmagi dastaqari, romelic TiT-
qmis 70 welia emsaxureba medici-
nis dacvis saqmes, im dResac Rir-
seulad da amayad warsdga mra-
valricxovani kolegebis da stum-
rebis winaSe, romelTac es um-
niSvnelovanesi movlena saamayo
medikossa da aRmzrdels, aTaso-
biT adamianis gadamrCenels, mo-
uRlel da umwikvlo pirovnebas
didi siyvaruliT da pativisce-
miT miuloces; meore msoflio
omis damTavrebis wlebi batoni
levan WaWiaSvilis xangrZlivi
saqmianobis aTvlis wertilia. me-
dicinis korifeebis _ didi kon-
stantine erisTavis, egnate fifi-
as, aleqsandre wulukiZis, gver-
diT ixveweboda misi qirurgiu-
li teqnika, Semdeg ki, mas, ro-
gorc mTavar qirurgs da `sapa-
tio rkinigzels~, qirurgTa sxva-
dasxva pleadis warmomadgenleb-
Tan uwevda saqmianoba, romelTa
rigebSi gaxldnen: andro Rvami-
Cava, akaki Telia, kale dixamin-
jia, ilia daviTaia, alioSa qur-
cikiZe, arCil erisTavi, gogi sur-
gulaZe, daTo xazaraZe, nodar gri-
golia da sxvebi...
‘xalxTa megobrobis ordenis~,
‘Rirsebis ordenis~, sapatio si-
gelebis da aTasi sxva jildosa
da aRiarebis mflobels, baton
levan WaWiaSvils, arasdros ak-
lda saxeli da dideba, imdRevan-
deli Sexvedrac misi sasiqadu-
lo saqmianobis saTanadod aR-
niSvnis kidev erTi dasturi da
madlismigeba gaxldaT.
P.S. 1–2–3–4.06.13. konferenciisorganizatorebis iniciativiT
saqvelmoqmedo aqciebSi gaisin-
ja 1300-mde bavSvi.
imedia kidev mravali orga-
nizacia (farmacevtuli firmebi,
biznesis warmomadgenlebi da sxv.)
metad Caebmeba am saqvelmoqmedo
aqciebSi.
igi gaxdeba yovelwliuri da
tradiciuli yvela samedicino
dawesebulebebisaTvis.
didi madloba yvela monawi-
les.
4
iTvalos is faqti, rom axalSobil-
Ta ZiriTadi daavadebebis aRmoCena
uSualod iwyeba mucladyofnis pe-
riodSi, nayofze mravalmxrivi uar-
yofiTi faqtorebis zegavlenis ga-
mo. nayofze mudmiv zemoqmedebas ax-
dens dedis arasrulfasovani kveba,
sigaretis moweva, alkoholizmi, sxva-
dasxva medikamentebis da narkolo-
giuri saSualebebis miReba, fsiqolo-
giuri travmebi da sxva.
aqsiomad unda CaiTvalos is faq-
ti, rom orsulobisa da mSobiarobis
bunebriv procesebSi CarTva unda mox-
des mxolod safuZvliani mizezebis
SemTxvevaSi, igi unda iyos gamarT-
lebuli, xelmisawvdomi da usafr-
Txo.
Tanamedrove perinataluri medi-
cinis ganviTarebis samsaxuri metad
mWidro kavSirSia iseT samedicino
dargebTan, rogoricaa: samedicino ge-
netika, reproduqtologia, meanoba, gi-
nekologia, neonatalogia, pediatria
da sxva. medicinis es dargebi sagZ-
noblad amdidrebs perinatalogiis
SemuSavebul standartebs maTi kri-
teriumebis danergvis meSveobiT.
saqarTvelos dRevandeli mZime so-
cialur-ekonomikuri mdgomareoba
mkveTrad aisaxeba mosaxleobis da,
kerZod, dedaTa da bavSvTa janmrTe-
lobis mdgomareobaze. janmrTelo-
bisa da socialur sferoSi uaxlo-
es momavalSi gamoyofili dafinan-
seba jer kidev ver aRwevs im para-
metrebs, romliTac SesaZlebeli iq-
neba janmrTelobis yvela dargis er-
Toblivad dakmayofileba. jandacvis
sferoSi gatarebuli reformebis ana-
lizma gamoavlina Semdegi:
samedicino personalis dabali
anazRaureba;
samedicino momsaxurebis xaris-
xis gauareseba;
samedicino dawesebulebebis mwi-
ri materialur-teqnikuri baza;
samedicino momsaxurebis dabali
xelmisawvdomoba.
yovelive amas dReisaTvis emate-
ba saqarTveloSi arsebuli genofon-
dis tragikuli Semcireba, romelic
uaryofiTi niSniT aris warmodgeni-
li.
bunebrivia, genofondis ganviTare-
baze did zemoqmedebas axdens mo-
saxleobis mZime socialur-ekonomi-
uri mdgomareoba, xSiri ganqorwine-
bebi, ltolvilTa gausaZlisi piro-
bebi, Sinaberebis didi ricxvi, mosax-
leobis migracia da seqsualur um-
ciresobaTa Tavsmoxveuli moTxov-
nebi. yovelive zemoaRniSnuli Zli-
er indikators warmoadgens demog-
rafiuli procesebis ganviTarebaSi.
gaerTianebuli erebis organiza-
ciis monacemebiT, saqarTvelos de-
mografiuli katastrofa emuqreba.
2050 wlisTvis amierkavkasiaSi sag-
rZnoblad dairRveva demografiuli
balansi, rac gamoixateba imaSi, rom
saqarTvelos mosaxleoba SesaZle-
belia 1700000-iT Semcirdes.
saqarTveloSi, bolo aTwleulis
ganmavlobaSi, yovelwliurad 0-5
wlamde asakis 900 bavSvi iRupeba, maT
Soris 1 wlamde asakis 800 bavSvi.
2012 wels saqarTveloSi yovel 1000
cocxladSobilze 0-5 wlamde asakis
14,4 bavSvi daiRupa, maSin, rodesac ev-
rokavSiris qveynebis es maCvenebeli
4,9-iT ganisazRvreboda.
yofili sabWoTa kavSiris qvey-
nebs Soris 0-5 wlamde asakis bavSv-
Ta maCvenebeli saqarTveloSi Sua-
ledur adgils ikavebs.
Cven rom gvqondes Sesaferisi do-
nis socialur-ekonomikuri mdgoma-
reoba, xolo jandacvis sistemac Se-
satyvisad ganviTarebuli iyos, Se-
saZlebeli iqneboda yovelwliurad
500-mde bavSvi sikvdilisagan gadag-
verCina.
msoflios jan-
dacvis kompetenturi
organoebis mier di-
di xania dadgenilia,
rom dedaTa da bavSv-
Ta janmrTelobis
mdgomareoba damoki-
debulia Semdeg faq-
torebze:
genetika da garemo
- 8-10% (naklebad
marTvadi);
cxovrebis wesi -
49%;
janmrTelobis
dacva 8-10%.
dRevandeli saqar-
Tvelos jandacvis
sistemisaTvis gamoyo-
fili SedarebiT mwi-
ri biujeti gvaiZu-
lebs ganvsazRvroT
yvelaze prioritetu-
li mimarTulebebi, ro-
melic nakleb dana-
xarjebs moiTxovs da
swraf reagirebas mo-
axdens samedicino
momsaxurebis gaumjo-
besebis saqmeSi. aseT
prioritetul mimar-
Tulebad Cven dRes migvaCnia perina-
taluri da neonataluri dargebis
swrafi ganviTareba da maTi srul-
yofa. dReisaTvis arsebuli materi-
alur-teqnikuri resursebis didi na-
wili uklebliv unda moxmardes me-
dicinis am priritetul mimarTule-
bas, radgan uaRresad aqtualuria an-
tenataluri periodis nayofis mar-
Tvis, daavadebaTa profilaqtikisa da
mkurnalobis im meTodebis danergva,
romlebic dRes mTel msoflioSi ru-
tinul xasiaTs atarebs, xolo sa-
qarTvelos qalTa konsultaciebSi
da samSobiaro saxlebSi, erTeuli
gamonaklisis garda, maTi danergvis
procesebi Wianurdeba an saerTod
ver xorcieldeba.
perinataluri sikvdilianoba, ro-
melic orsulTa, mSobiareTa da
axalSobilTa samedicino momsaxu-
rebis dones da xarisxs axasiaTebs,
integrirebuli maCvenebelia, romelic
mkvdradSobadobas da adreul neo-
natalur sikvdilianobas moicavs. sa-
qarTveloSi rogorc mkvdradSoba-
dobis, aseve adreuli neonataluri
sikvdilianobis maCveneblebi mniSv-
nelovnad aRemateba evropis da zog
yofili sabWoTa kavSiris maCveneb-
lebs. metad mniSvnelovania perina-
taluri sikvdilianobis Semadgene-
li komponentebis Sefardeba. jamr-
Telobis msoflio organizaciis Se-
fasebiTi gaTvlebiT saqarTveloSi
mkvdradSobadobis da adreuli neo-
nataluri sikvdilianobis Sefarde-
ba ar unda aRematebodes 1.2-s, rac
ukanaskneli wlebis ganmavlobaSi
mxolod 2009 wels dafiqsirda, xo-
lo momdevno wlebSi mniSvnelovnad
gadaaWarba janmrTelobis msoflio
organizaciis mier rekomendebul
standarts.
gansakuTrebiT sayuradReboa is
garemoeba, rom rogorc adreul neo-
natalur periodSi gardacvlil
axalSobilTa, aseve mkvdradSobil-
Ta erTi mesamedi normaluri wonis
iyo.
perinatalur periods, romlis
drosac nayofis ganviTareba, gansa-
kuTrebiT organogenezisa da pla-
centaciis periodebSi rig dramatul
stadiebs gadis, bavSvTa sikvdilia-
nobis gamomwvev mraval faqtorTa
Soris gansakuTrebuli adgili uka-
via.
efeqturi perinataluri daxmare-
ba saxelmwifoebrivi mniSvnelobis
problemaa, radgan masSi dafuZnebu-
li mtkicebiTi medicinis principe-
bi da axali teqnologiebis gamoye-
neba safuZvels gvaZlevs gamovav-
linoT im paTologiuri procesebis
xvedriTi wona, romelTa ganviTare-
ba perinatalur mizezebTan aris da-
kavSirebuli.
dReisaTvis perinataluri daxma-
rebis cneba gulisxmobs midgomaTa
erTobliobas, romlis mizania qalis
janmrTelobis xelSewyoba orsulo-
bis nebismier etapze, nayofis gadar-
Cenis uzrunvelyofa da usafrTxo
mSobiarobis warmarTva.
zrunva da kontroli nayofisa da
axalSobilis ganviTarebaze pre- da
postnatalur periodebSi did rols
TamaSobs momavali Taobis harmoni-
uli ganviTarebisa da maTi janmr-
Telobis srulfasovnobis Camoyali-
bebaSi. aviRoT Tundac nayofisa da
axalSobilis hipoqsiuri procesebi,
romlebic iwvevs mozardTa deviaci-
ur qcevebs, kerZod, mozardebis 76%,
romlebsac aqvT ga-
datanili perinata-
luri iSemiuri daa-
vadeba, midrekilia
narkomaniisa da toq-
sikomaniisadmi. zogi-
erTi perinataluri
paTologia, 82% Sem-
TxvevaSi, ayalibebs
mozards sisxlis sa-
marTlis damnaSaved.
perinataluri perio-
dis genetikur stig-
mebs Soris gul-sis-
xlZarRvTa sistemis
dazianeba maRali maC-
venebliT xasiaTdeba. gulis siste-
muri gadaxrebi sawyis wyaros war-
moadgens mozrdilobis periodSi gu-
lis iSemiuri daavadebis ganviTare-
bisaTvis. gansakuTrebiT yuradRebis
Rirsia muclad yofnis periodSi de-
dasa da nayofs Soris imunologiu-
ri konfliqturi procesebi, ganpiro-
bebuli sisxlis jgufuri da re-
zus kuTvnilebis SeuTavseblobiT,
rodesac toqsiuri bilirubinemia iw-
vevs encefalopaTiebs da sxvadasx-
va saxis nevrologiur dazianebebs,
romlebic grZeldeba mTeli sicocx-
lis ganmavlobaSi.
dReisaTvis dadgenilad unda Ca-
2013 weli 2013 weli 2013 weli 2013 weli 2013 weli
saqarTveloSiMmedicinis dargSi `varskvlavis”saqarTveloSiMmedicinis dargSi `varskvlavis”saqarTveloSiMmedicinis dargSi `varskvlavis”saqarTveloSiMmedicinis dargSi `varskvlavis”saqarTveloSiMmedicinis dargSi `varskvlavis”
mimniWebeli komisiamimniWebeli komisiamimniWebeli komisiamimniWebeli komisiamimniWebeli komisia 2013welsMmedicinis dargSi `varskvlavi” mieniWa Rvawlmosil neiro qirurgis, saqarTvelos medico-
biologiuri mecnierebaTa akademiis akademikos S. xevsurians saqarTveloSiMmedicinis dargSi
`varskvlavis” mimniWebeli komisia.
17.12.13. Tbilisi
kidev erTxel vulocavT qarTul Rvawlmosil neiroqirurgs am did aRiaremas da vusurvebT saqarTvelos
jamrTelobis samsaxurSi arsebuli SemarTebiT kidev mravalwlian moRvaweobas.
redaqcia
xevsuriani SoTa oqropi-
risZe daibada 1925 wels. 1943
wels daamTavra abel enuqi-
Zis saxelobis 24-e Sromis s-
kola, xolo 1960 wels lat-
viis saxelmwifo universite-
tis samedicino samkurnalo
fakulteti. igi oTxi weli
msaxurobda yofili sabWoTa
armiis rigebSi hospitalis
eqimqirurgad. 1956 wlidan
moRvaweobda Tbilisis meo-
rek linikuri saswrafo sa-
avadmyofos qirurgiuli gan-
yofilebis qirurgordinato-
rad. 1958 wlidan moRvaweobs
nevrologiis da neiroqi-
rurgiis institutis neiro-
qirurgiuli ganyofilebis
umcros, ufros, wamyvan, mTa-
var da bolos ganyofile-
bis xelmZRvanelad. 1962 wel-
s daculi aqvs sakandidato,
xolo 1982 wels qalaq kiev-
Si sadoqtoro disertacia.
wlebis ganmavlobaSi iyo
jandacvis saministros mTa-
vari specialist neiroqi-
rurgiis dargSi. misi uSua-
lo xelmZRvanelobiT Camo-
akademiis sapatio wevri. 1998-
2012 wlebSi dajildovebu-
lia Rirsebis ordenebiT. mi-
Rebuli aqvs Tbilisis
sapatio moqalaqis wodeba. pi-
radad janmrTelobis dacvis
ministrebisgan da agreTve
yofil avadmyofebTagan mi-
Rebuli aqvs mravali madlo-
bis werilebi. amJamad moRva-
weobs Sps Tbilisis pirve-
li klinikuri saavadmyofos
mimRebi neiroqirurgiuli k-
linikis konsultantis Tanam-
debobaze.
avtobiografia
perinataluri marTvis prioritetebi da
maTi ganviTarebis perspeqtivebi saqarTveloSi
profesori avTandil kvezereli-kopaZe
saqarTvelos pediatrTa asociaciis prezidenti
yalibda erovnuli neiro-
travmatologiuri centri da
saqarTvelos neiroqirurg-
Ta asociacia, romlis privel
prezidentad igi iqna arCeu-
li da romelic SemdgomSi
gaerTianda msoflios neiro-
qirurgTa asociaciaSi. 1997
wels arCeulia medikobio-
logiuri akademiis namdvil
wevrad. SoTa xevsuriani ar-
is braziliis neiroqirurTa
5Rirseuli 80 weli
milocvasocialuri pediatriis dacvis
fondi ulocavs fondis fuZemdeb-
lis v.moroSkinis qaliSvils -
sofio moroSkinas harvardis uni-
versitetis liderTa skolaSi Car-
icxvas. es mis biografiaSi aSS
mesame prestiJuli universitetia.
studentobis dros j.sorosis fon-
dis wardgeniT igi swavlobda
q.Cikagos ruzveltis universitet-
Si. Semdeg amave fondis mowveviT
kiTxulobda orkvirian leqciaTa
kurss amerikis saswavlo pro-
gramirebis Sesaxeb budapeStis,
praRis da parizis universiteteb-
Si. Tbilisis ucxo enaTa da dasav-
leT evrofis qyveynebis kultura-
Ta institutis damTavrebis Sem-
deg daiwyo samsaxuri gaeros bavS-
vTa fondS - UNICEF-Si- jer
saqarTveloS, Semdeg - q.JenevaSi -
2004 wlidan. 4 weku iyo UNICEF-isTanamSromelTa ombudsmeni. war-
matebuli muSaobisTvis gaerom daa-
jildova ass korneliis univer-
sitetis doqtoranturis 2 wliani
kursiT. amis Semdeg dainiSna
UNICEF-is finansTa mizidvis da
dagegmarebis departamentis direq-
torad. SarSan gaerom aRiara
UNICEF-is saxed. wels ki, erTi
Tvis win, gaeros konkursiT (monaw-
ileobda 200 kaci), evraziis re-
gionidan mxolod is moxvda har-
vardis universitetis liderTa
skolaSi. socialuri pediatriis
dacvis fondi ulocavs sofikos
morig gamarjvebas da usurvebs mo-
maval warmatebebs.
perinataluri dacvis Tanamedro-
ve principebia:
orsulTa riskis gansazRvra;
perinataluri daxmarebis regio-
nizacia;
mSobiarobis fiziologiuri mar-
Tva minimaluri CareviT;
mSobiarobis demedikalizacia;
efeqturi pirveladi reanimacia.
gamomdinare amgvari midgomebidan,
neonatalog-reanimatologebi mudmi-
vad mzadyofnaSi unda imyofebodnen,
raTa gaataron Sesatyvisi reanima-
ciuli RonisZiebebi perinataluri
periodis risk-faqtorebiT dabade-
bul axalSobilebze.
saqarTveloSi mravali wlebis
ganmavlobaSi nayofis mkvdradSoba-
doba, dRenakluloba, dedisa da bav-
Svis sikvdilianoba mudmivad maRa-
li maCveneblebiT iyo datvirTuli.
uxSiresad es movlenebi kavSirSi iyo
perinataluri periodis nayofis
zrda-ganviTarebis procesebis mrav-
lobiT darRvevebze. amas ki uSua-
lo kavSiri hqonda qalTa konsul-
taciebisa da samSobiaro saxlebis
uxarisxo momsaxurebasTan.
antenataluri meTvalyureobis
mizniT yovel orsul qals unda
miewodebodes informacia, Tu vin un-
da ganaxorcielos misi meTvalyu-
reoba, ra skrininguli testebi unda
Cautardes da sad unda daigegmos
misi meTvalyureoba da mSobiaro-
bis procesebi.
socialuri momsaxurebis qselis
vauCerebis programis Tanaxmad, da-
bali riskis jgufis orsulebisaT-
vis 4 antenataluri vizitia gaTva-
liswinebuli, romlis drosac xor-
cieldeba rutinuli kliniko-labo-
ratoriuli gamokvlevebi, maT Soris
erTjeradad mcire menjis Rrus or-
ganoebis eqoskopia me-18-20 kviris or-
sulobaze. Cven migvaCnia, rom erT-
jeradi eqoskopiuri gamokvlevebi
naklebad misaRebia, radgan perina-
taluri periodi ramdenime etapis-
gan Sedgeba da amitom nayofis gan-
viTarebis procesebSi mogvianebiT
SesaZlebelia Camoyalibdes paTolo-
giuri procesebi, romlebic amouc-
nobi aRmoCndeba. zemoaRniSnulidan
gamomdinare cxadia, rom drouli pe-
rinataluri diagnostika uzrunvel-
yofs orsulobis mimdinareobas da
nayofis mdgomareobis Sefasebas. pe-
rinataluri diagnostikis safuZvel-
ze dayrdnobiT SesaZlebeli xdeba:
orsulobis darCenil vadaSi na-
yofis mdgomareobis marTva;
orsulobis Sefaseba;
mSobiarobis procesis mosalod-
neli garTulebis Tavidan acile-
bis RonisZiebebis SemuSaveba;
orsulobis Sewyvetis an gagrZe-
lebis Sesaxeb gadawyvetilebis mi-
Reba.
antenataluri vizitebis adeqva-
tur raodenobas gansakuTrebuli
mniSvneloba eniWeba. janmrTelobis
msoflio organizaciias miaCnia an-
tenataluri vizitebis gazrdis auci-
lebloba. saqarTveloSi rogorc
oficialuri statistika, aseve kvle-
vebi anteneteluri momsaxurebiT ma-
Ral mocvas gvaCvenebs da yovelw-
liurad izrdeba orsulobis pir-
vel trimestrSi antenatalur meT-
valyureobaze ayvanil orsulTa wi-
li.
miuxedavad amisa, saqarTveloSi
kvlav maRalia dedaTa sikvdilia-
nobis done da dedaTa sikvdilis
mizezebs Soris antenetaluri mov-
lis xarvezebiT gamowveuli deda-
Ta sikvdilobis xvedriTi wili.
hospitaluri perinataluri sam-
saxuri gaweuli daxmarebis mocu-
lobis xarisxisa da kompleqsuro-
bis mixedviT SeiZleba daiyos 3 Zi-
riTad doned.
I done (sabaziso) perinatalu-
ri daxmareba miewodeba im orsulebs,
romlebsac samSobiaro garTulebe-
bis dabali riski aqvT. garTulebis
risk-faqtorebis gamovlenis SemTx-
vevaSi qalebis gadagzavna momsaxu-
rebis ufro maRali donis dawese-
bulebebSi saTanado daxmarebis mi-
saRebad.
II done (specializebuli) peri-
nataluri daxmareba miewodeba or-
sulebs, romlebsac daudgindaT gar-
Tulebis ganviTarebis maRali ris-
ki, an zogierT SemTxvevaSi msubuqi
an saSualo simZimis paTologiis
mqone axalSobilebis daxmareba, ro-
melTa mdgomareoba stabiluria da
maTi problemebi ar saWiroebs da-
matebiT kvlevebs. es uxSiresad exeba
dRenaklul axalSobilebs.
III done (maRali specializebu-
li) perinataluri daxmareba miewo-
deba qalebs orsulobis da mSobia-
robis garTulebis ganviTarebis aS-
kara an potenciuri maRali riskiT,
romelic safrTxes uqmnis dedis, na-
yofis da axalSobilis sicocxles
da janmrTelobas. aRniSnulis ga-
mo isini moiTxoven umaRlesi do-
nis specializebul daxmarebas far-
To speqtris specialistebis CarT-
viT da nayofis kvlevebis (bioqimi-
uri, neirofiziologiuri, imunuri) Ca-
tarebis SesaZleblobas, rogorc de-
disa da nayofisTvis, ise axalSobi-
lisaTvis.
orsulTa sxvadasxva donis mom-
saxurebis servisebis ganxorciele-
ba uSualod warmoebs referaluri
sistemis sworad gaazrebuli moni-
toringis meSveobiT. es aris II an
III donis dawesebuleba, romelic wi-
naswari SeTanxmebis safuZvelze
uwevs amave profilis dawesebule-
bebs aucilebel sakonsultacio dax-
marebas an orsuli gadahyavs ufro
maRali donis specializebul sam-
Sobiaro saxlebSi.
dRes naklebad kontrolireba-
dia saqarTvelos regionebSi peri-
nataluri samsaxuris mdgomareoba,
maT Soris axladaSenebul samkur-
nalo-profilaqtikur dawesebulebeb-
Si, rogor arian isini materialur-
teqnikuri TvalsazrisiT momarage-
bulni da momsaxurebis romel do-
nes miekuTvnebian. Tu referaluri
sistemis monacemebiT vimsjelebT,
xSiria mivlinebul specialistTa
arakvalificirebuli daxmareba, or-
sulTa dagvianebuli gadayvana qvey-
nis centralur stacionarebSi da
sxva. es yvelaferi magaliTia imisa,
rom referaluri programis moni-
toringi arasworad aris dagegmi-
li da igi moicavs garkveul xarve-
zebs. perinataluri daxmarebis
srulyofili servisebis gamoyene-
bas xels uSlis is garemoebac, rom
dRemde saqarTveloSi samSobiaro
saxlebi standartulad ar arian da-
yofili profesionaluri daxmare-
bis donis mixedviT. 94 samSobiaro
dawesebuleba, romelic dRes saqar-
TveloSi funqcionirebs, maTze ga-
cemuli sertifikatebis mixedviT
TiTqmis erTmaneTisagan didad ar
gansxvavdeba da amitomac maTi saq-
mianobis arealic bevr gaugebrobas
iwvevs. amas kidev xels uwyobs re-
gionaluri perinataluri centre-
bis profesionaluri kadrebisa da
saTanado aRWurvilobis ararsebo-
bac.
gestaciuri asakis nayofis pa-
Tologiuri procesis an naadrevi
mSobiarobis riskis dadgenis miz-
niT mowodebulia perinataluri di-
agnostikis Semdegi meTodebi:
ultrasonografia;
amniocentezi;
qorionis xaoebis kvleva;
dedis sisxlSi sxvadasxva saxis
bioqimiuri, molekulur-biologiuri
da imunologiuri analizebi.
ultrasonografiuli skriningi
- arainvaziuri meTodia. misi saSua-
lebiT SesaZlebelia sxvadasxva or-
ganosa da qsovilebis amnionuri
siTxis garemocvaSi CaZiruli nayo-
fis xilvadi gamosaxulebis miReba
dawyebuli me-6 kviridan, xolo yve-
laze efeqturad ki me-16-20 kvireeb-
Si. ultrasonografiis kvleviT Se-
saZlebelia nayofis placentis zo-
mebis, misi poziciis, amnionuri siTxis
raodenobisa da nayofis mTlianad
anatomiis dadgena.
amniocentezi - invaziuri meTo-
dia. mcire muclis asakSi ineqciis
saSualebiT xdeba saSvilosnos am-
nionuri siTxis miReba (me-14 kviri-
dan), masze SeiZleba ganxorcieldes
qromosomuli, bioqimiuri, moleku-
lur-bioqimiuri analizi. amniocen-
tezis gverdiTi gamovlinebis ris-
ki minimaluria, Tu eqimi am saqmeSi
daxelovnebulia.
qorionis xaoebis kvleva - ul-
trabgeris kontroliT kaTeteri Seh-
yavT saSvilosnos yelidan placen-
tamde. tardeba qorionis xaoebis uj-
redebis qromosomuli analizi da
nayofis kariotipireba. SesaZlebe-
lia Catardes bioqimiuri an mole-
kuluri biologiuri analizi (or-
sulobis 0-12 kviramde)
dedis sisxlSi sxvadasxva sa-
xis bioqimiuri, molekulur-biolo-
giuri da imunologiuri analizi:
embrionaluri ujredebis kvle-
va - qromosomuli aparatis tipire-
ba;
triple skriningi - kombinirebu-
li kvlevis metad mgrZnobiare tes-
tia. igi iZleva saSualebas, drou-
lad Sefasdes embrionaluri gadax-
rebi, rogoric aris: nervuli Reroe-
bis defeqti, me-21 qromosomis tri-
somia, me-18 qromosomis trisomia, mra-
valnayofiani orsuloba da embrio-
naluri letaloba. es testi gu-
lisxmobs alfa-feto proteinis, Beta
HCG da estiolis erTdroul gan-
sazRvras.
arsebobs kidev mravali gamokv-
leva (A inpifinis gansazRvra, Beta
HCG calke gansazRvra da sxva). de-
dis sisxlSi CamoTvlili gamokv-
levebi, romlebic perinatalogiis di-
agnostikis sakiTxebisaTvis uaRre-
sad didi mniSvnelobisaa, ratomRac
xelmiuwvdomelia saqarTvelos mra-
vali samSobiaro saxlebisaTvis, ma-
Sin rodesac Cveni qveynis did qa-
laqebSi da uSualod q. TbilisSi
didi raodenobiT aris gaxsnili
ucxouri umaRlesi donis labora-
toriebi, sadac Tavisuflad aris Se-
saZlebeli CamoTvlili analizebis
gakeTeba. Tumca raze unda vilapa-
rakoT, rodesac saqarTvelos umrav-
les samSobiaro saxlebSi amniocen-
tezis gamkeTebeli naklebad moiZeb-
neba. dRes saqarTvelos dedaTa da
bavSvTa samsaxuri im amocanis wina-
Sea, Tu rogor moaxdinos perinata-
luri samsaxuris organizeba, raTa
arsebuli SesaZleblobebis farg-
lebSi gauwios maRali xarisxis sa-
medicino daxmareba. amisaTvis saWi-
roa gadaisinjos saqarTveloSi dRe-
isaTvis arsebuli perinataluri sam-
saxuris mowyobis organizaciur-fun-
qciuri gegma, raTa SemuSavdes sa-
Tanado rekomendaciebi saWiro cvli-
lebebis Sesaxeb.
perinataluri dargis ganviTa-
rebis mizniT saWirod migvaCnia Sem-
degi RonisZiebebis gatareba:
1. sameano dargebSi prioritetul
mimarTulebad gamocxaddes perina-
taluri da neonataluri dargebis
ganviTareba, rogorc myari indika-
torebi bavSvTa sikvdilianobis Sem-
cirebisa saqarTveloSi
2. gaizardos saxelmwifo prog-
ramiT mosargeble orsulTa vizi-
tebis raodenoba, xarisxi da maTi
momsaxurebis servisebSi gafarTov-
des laboratoriuli da eqoskopi-
uri kvlevebis ricxvi
3. gaZlierdes pirveladi jandac-
visa (qalTa konsultaciebi da oja-
xis eqimebi) da samSobiaro saxle-
bis erToblivi koordinirebuli saq-
mianoba, raTa perinataluri daxma-
reba ayvanil iqnes profesionalur
donemde
4. saqarTveloSi perinataluri
medicinis swrafi ganviTarebis miz-
niT qveynis ZiriTad regionebSi Ca-
moyalibdes specializebuli samSo-
biaro saxlebi (III donis momsaxu-
rebisaTvis), romlebsac SeeZlebaT
maRal doneze awarmoon nayofis mar-
Tvis yovelgvari procedurebi
5. regionalizaciis principebis
sworad warmarTvis mizniT gafar-
Tovdes da gaaqtiurdes referalu-
ri sistemis monitoringi, rac sagr-
Znoblad gaaumjobesebs orsul qal-
Ta perinataluri procesebis swo-
rad warmarTvas, momsaxurebis sxvad-
saxva donis pirobebSi.
6. mudmiv reJimSi ganxorcieldes
perinatalogiis dargis gaidlaine-
bis danergva saqarTvelos yvela sam-
Sobiaro dawesebulebaSi, raTa maTi
meSveobiT ganxorcieldes kliniko-
laboratoriuli meTodebisa da axa-
li teqnologiebis gamoyeneba nayo-
fis paTologiuri procesebis dad-
genis mizniT.
7. saqarTvelos samSobiaro sax-
lebSi ganxorcieldes perinatalo-
giis dargSi momuSave specialiste-
bis gadamzadeba, uwyveti samedicino
ganaTlebisa da sertificirebis swo-
rad warmarTvis procesebis gaTva-
liswinebiT
8. informirebulobis gazrda;
9. saqarTveloSi perinatologi-
is ganviTarebis mizniT mizanSewo-
nilia III donis samSobiaro saxleb-
Si dainergos eqim-perinatologTa
specialuri Stati, romlis magaliTs
warmoadgens mravali ganviTarebu-
li qveynebi.
6saqarTvelos sabunebismetyvelo mecnierebaTa akademia
GEORGIAN ACADEMY OF NATURAL SCIENCES
„evropuli kooperacia axali generaciis„evropuli kooperacia axali generaciis„evropuli kooperacia axali generaciis„evropuli kooperacia axali generaciis„evropuli kooperacia axali generaciissensorebis SeqmnisaTvis“sensorebis SeqmnisaTvis“sensorebis SeqmnisaTvis“sensorebis SeqmnisaTvis“sensorebis SeqmnisaTvis“
(((((EUROPEAN COOPERATION FOR NOVELGENERATION SENSORS DEVELOPMENT).).).).).
qarTveli mecnierebi aqti-
urad monawileoben sxvadas-
xva saerTaSoriso samecnie-
ro-teqnologiur proeqteb-
Si. maT Soris aRsaniSnavia
evrokaSiris proeqti sens-
era, romelic qarTveli mec-
nierebis xelmZRvanelobiT
mimdinareobs, da romelmac ev-
rokonkursSi gaimarja upre-
cendento 100%-ani SefasebiT.
am proeqtis CarCoebSi Ca-
tarda ramdenime mniSvnelo-
vani saerTaSoriso samecni-
ero konferencia, romlebsac
didi gamoxmaureba hqondaT
da romelTa Sromebi daibeW-
da msoflios mowinave samec-
niero gamocemebSi: ios pre-
si, nanoteqnoloji persepSen-
si, kondensd maters fiziks,
optikal faibers komunike-
iSns da sxv.
ama wlis 20-21 noembers
sens-era proeqtis egidiT Tbi-
lisSi, saqarTvelos teqnikur
universitetSi, Catarda saer-
TaSoriso seminari: „evropu-
li kooperacia axali genera-
ciis sensorebis SeqmnisaTvis“
(European cooperation for novel ge-neration sensors development).
seminaris monawileebma
warmoadgines moxsenebebi, ro-
melic eZRvneboda: Tanamed-
rove midgomebs axali gene-
raciis sensorebisa da sen-
soruli sistemebis Seqmni-
sadmi; evropuli platfor-
ma da kooperirebis SesaZleb-
lobebi Tanamedrove sain-
formacio sistemebis ganvi-
TarebisaTvis horizont 2020
programis farglebSi; axa-
li masalebi da elementebi
maRalefeqturi sensorebisa
da sensoruli sistemebis Seq-
mnisaTvis; axali proeqtebi
sensoruli sistemebis gamo-
yenebisaTvis.
prof. paata kervaliSvili
medicinis mecnierebaTa doqtori, Sina-
gan sneulebaTa profesori, akademikosi
igor doliZe miekuTvneba medicinaSi mra-
vali Teoriuli da praqtikuli mimarTu-
lebaTa dargis specialistTa im mcire
jgufs, romelTac gaaCniaT sakmaod soli-
duri ganaTleba fiziologiaSi (ufrosi
mecnier muSakis wodeba paTofiziologia-
Si), uvado saxelmwifo sertifikatebi Si-
nagan sneulebebSi, infeqciur sneulebeb-
Si, sportul medicinaSi, samkurnalo fiz-
kulturaSi da reabilitaciaSi. mravalmx-
riv Teoriul–praqtikul ganaTlebas sxva-
dasxva samecniero kvleviT dawesebulebeb-
Si ( saqarTvelos jandacvis qirurgiis
instituti, travmatologiisa da orTope-
diis instituti, sefsisis sawinaaRmdego
centri) mravali wlebis manZilze ( 15
welze meti) paraleluraduTavsebda spor-
tis eqimisa da reabilitologis praqti-
kul moRvaweobas Tbilisis samkurnalo
fizkulturis dispanserSi, saqarTvelos
sazogadoeba „dinamos“ bavSvTa curvis
sportul skolaSi, saqarTvelos fiziku-
ri kulturis institutis reabilitaciis
centrSi da a.S. sportSi praqtikul moR-
vaweobas is ganixilavda eqimis mecnieru-
li xedvis poziciebidan da Tvlida, rom
konkretuli sportis saxeobas unda hyav-
des viwro profiliT momzadebuli spor-
tis eqimi, romelic garkveuli unda iyos,
rogorc sportsmenis organizmis morfo–
fiziologiur TaviseburebebSi, aseve
wvrTnis meTodologiaSi da fsiqologiu-
ri ganwyobis mizandasaxul SerCevaSi. es
ki ufro efeqturs gaxdida reabilitaci-
uri RonisZiebebis SerCevis proceduras
maRali sportuli Sedegebis misaRwevad.
saeqimo–pedagogiuri kontroli sawvrTno
procesSi mudmivad unda xdebodes, gansa-
kuTebiT ki maRali kvalifikaciis sport-
smenebis momzadebis periodSi.zemoTqmuli-
dan gamomdinare, mizanSewinilad migvaC-
nia mokled davaxasiaToT i.doliZis spor-
tSi saeqimo moRvaweobidan miRebuli mec-
nieruli STabeWdilebebisa da kvleviTi
midgomiT SeZenili codnis CamonaTvali.
igor doliZe sportis eqimis Tanamde-
bobaze 1966 wlidan 1980 wlamde muSaobda
saqarTvelos „dinamos“ sazogadoebis cur-
vis bavSvTa sportul skolaSi. amasTan er-
Tad, is miwveuli iyo eqim–reabilitolo-
gad saqarTvelos mocuraveTa nakrebis gun-
dSi, sadac mwvrTnelebTan erTad monawi-
leobda sportsmenebis wvrTnisa da fsiqo-
fizikuri reabilitaciis procesSi. or-
jer (1967, 1971 wlebSi), rogorc saqarTve-
los mocuraveTa nakrebis eqimi monawile-
obda ssrk xalxTa IV da V spartakiadebSi.
mas ssrk xalxTa V spartakiadaze (1971)
sportsmen–finalistebis kvalificiuri sa-
medicino momsaxureobisaTvis gamocxade-
buli aqvs saqarTvelos jandacvis minist-
ris madloba (rac saTanado CanaweriT Se-
tanilia mis Sromis wignakSi). is wlebis
manZilze ,rogorc sportis eqimi, Tan ax-
lda mocuraveTa nakreb gundebs sxvadasx-
va sakavSiro, Tu saerTaSoriso Sejibre-
bebSi, miRebuli aqvs mravali sapatio si-
geli da samkerde niSani.
1970–1974 wlebSi saqarTvelos „dina-
mos“ sazogadoebasTan arsebul bavSvTa mo-
curaveTa „olimpiuri rezervebis“ skola-
Si statistikurad gaanaliza norC sport-
smenebSi qronikuli infeqciebis fonze
wvrTnis procesSi ganviTarebuli daavade-
bebis warmoSobis mizezebi. kerZod, daad-
gina: organizmSi arsebulma infeqciurma
keram (ZiriTadSi qronikulma tonzilit-
ma da kbilebis kariesma) SeiZleba ar gamo-
iwvios aSkara mikrobuli intoqsikaciis
zogadi klinikuri gamovlinebebi, magram
es ar niSnavda imas, rom infeqciis kerebi
uaryofiTad ar zemoqmedebda sportsmene-
bis fsiqofizikur janmrTelobaze, spor-
tuli gawvrTnilobis xarisxze da maRal
sportul Sedegebze. mikrobul intoqsiqa-
ciaze miuTiTebda sawvrTno datvirTvebze
mozardi sportsmenebis cudi amtanoba da
gaxSirebuli midrekileba respiratoru-
li daavadebebisadmi. sxva mozardebTan gan-
sxvavebiT, maT adreulad uviTardeboda ga-
daRla, gadawvrTna da gadaZabva. mcire dat-
virTvebis dros qronikuli infeqciis ke-
rebi intaqtur mdgomareobaSi imyofeboda.
maT gamovlenasa da gaaqtiurebas iwvevda
zeWarbi sawvrTno datvirTva an organiz-
mis dacviT–kompensatoruli Zalebis Se-
susteba ( magaliTad, gacivebis Semdeg),
roca SesaZlebeli xdeboda sxvadasxva mik-
robuli intoqsikaciis daavadebebis (mio-
karditi, endokarditi, qolecistiti, pie-
lonefriti, furunkuliozi da a.S.) war-
moSoba da ganviTareba, rac did saSiSro-
ebas uqmnida mozardi sportsmenis janmr-
Telobasa da mis sportul karieras.
zemoT aRniSnuli debulebebi asaxu-
lia Jurnal „marTveSi“– saqarTvelos ssr
ganaTlebis saministros samecniero–peda-
gogiur Jurnal „skola da cxovrebis“ yo-
velkvartalur damatebaSi.
igor doliZe– norCi sportsmeni da
infeqciebi, marTve,1981, 2, 47– 51
unda aRiniSnos, rom sportSi dasaqme-
buli eqimi, mwvrTneli (fizaRzrdis mas-
wavlebeli), fsiqologi da sportsmeni–
oTxive adamiani unda flobdes mizanmi-
marTul codnas organizmis reabilita-
ciisa da fsiqo–fizikuri aRdgenis Tavi-
seburebebSi, raTa miRebuli Teoriuli ga-
naTleba efeqturad iyos gamoiyenebuli
praqtikaSi, maRali sportuli Sedegebis
misaRwevad.
igor doliZem, rogorc fizikuri kul-
turis institutis reabilitaciuri cen-
tris eqimma, 1976 wels, maRali sportuli
miRwevebis sportsmenebSi (moWidaveebi, cxe-
nosnebi, frenburTelebi, mZleosnebi da
motanvarjiSeebi ) reabilitaciuri Ro-
nisZiebebis Catarebisas gamoavlina, Seis-
wavla da Camoayaliba sportis calkeuli
saxeobis specifikis gaTvaliswinebiT fi-
zikuri reabilitaciis efeqtur RonisZi-
ebaTa SerCevis kriteriumebi, romlebic
Catarebuli wvrTnis Semdgom periodSi efeq-
turad uwyobda xels homeostazis drou-
lad aRdgenas, rac mkveTrad aumjobesebda
kardiorespiratoruli sistemis muSaobas
da miznobrivi midgomiT zrdida sports-
menebis muSaobisunarianobas. ase magali-
Tad, moWidaveebSi efeqturi aRmoCnda vib-
romasaJi da mis Semdgom hidromasaJis Ca-
tareba. cxenosnebSi da frenburTelebSi
kargi aRdgeniTi Sedegi aRiniSna mxolod
hidromasaJis gamoyenebisas. mZleosnobis
saxeobebisa da sportuli tanvarjiSis
sportsmenebisTvis kargi aRdgeniTi Sede-
gi miRweuli iqna Tbokamerisa (organizm-
jansaRi sportis mecnieruli Ziebis mekvlejansaRi sportis mecnieruli Ziebis mekvlejansaRi sportis mecnieruli Ziebis mekvlejansaRi sportis mecnieruli Ziebis mekvlejansaRi sportis mecnieruli Ziebis mekvle
saqarTvelos humanitarul da
saxelovnebo mecnierebaTa akademia
adamianis janmrTelobaadamianis janmrTelobaadamianis janmrTelobaadamianis janmrTelobaadamianis janmrTeloba
axalSobilobidan iwyebaaxalSobilobidan iwyebaaxalSobilobidan iwyebaaxalSobilobidan iwyebaaxalSobilobidan iwyeba
igor doliZeigor doliZeigor doliZeigor doliZeigor doliZe
7ze orTqlis abanos da saunis zemoqmede-
bis analogiuria) da Semdgom hidromasa-
Jis CatarebiT. aqedan gamomdinare, spor-
tis sxvadasxva saxeobebSi reabilitaciu-
ri RonisZiebebis diferencirebuli mid-
gomiT Catareba warmoadgens metad mniSvne-
lovan faqtors, romelic fsiqio–fizi-
kur aRdgeniT procesSi iTvaliswinebs
sportis konkretuli saxeobisTvis damaxa-
siaTebeli Zval–kunTovani sistemis, sxeu-
lis agebulebisa da kardio–respirato-
ruli funqciuri cvlilebebis dinamikis
Taviseburebebs, rac uSualod pirobade-
bulia konkretuli sportis saxeobis saw-
vrTno procesis specifiurobiTa da misi
wlobiT Catarebuli mecadineobebis Sede-
giT.
naSromi moxsenda q. moskovSi 1978 wels
gamarTul sportuli medicinisadmi miZR-
vnil XIX sakavSiro konferenciaze, rom-
lis ZiriTadi debulebebi aisaxa Teziseb-
Si: ��������� �.����� �.����� �.����� �.����� �.�., ����� �.�.- � ����������., ����� �.�.- � ����������., ����� �.�.- � ����������., ����� �.�.- � ����������., ����� �.�.- � ������������������������� �� �" � ��� ���"\\��������������� �� �" � ��� ���"\\��������������� �� �" � ��� ���"\\��������������� �� �" � ��� ���"\\��������������� �� �" � ��� ���"\\�������� � #I# $ � ��� � #I# $ � ��� � #I# $ � ��� � #I# $ � ��� � #I# $ � %��� �%��� �%��� �%��� �%��� ��'������� ��'������� ��'������� ��'������� ��'������� � ����"�� �������, 1978, *. ����"�� �������, 1978, *. ����"�� �������, 1978, *. ����"�� �������, 1978, *. ����"�� �������, 1978, *. 176. statia
aRniSnul Temaze gamoqveynda 1978 wels
saqarTvelos saxelmwifo fizikuri kul-
turis institutis SromaTa krebulSi: � � � � ����������������������.�., ����� �.�.- ��''��������+��� ���.�., ����� �.�.- ��''��������+��� ���.�., ����� �.�.- ��''��������+��� ���.�., ����� �.�.- ��''��������+��� ���.�., ����� �.�.- ��''��������+��� ��" ������������ ��� ���" �����/��� "�"" ������������ ��� ���" �����/��� "�"" ������������ ��� ���" �����/��� "�"" ������������ ��� ���" �����/��� "�"" ������������ ��� ���" �����/��� "�" ����\\ 0����� ���" 22�34, 1978 ����\\ 0����� ���" 22�34, 1978 ����\\ 0����� ���" 22�34, 1978 ����\\ 0����� ���" 22�34, 1978 ����\\ 0����� ���" 22�34, 1978����� �, ������ �, ������ �, ������ �, ������ �, �.#I, 1.#I, 1.#I, 1.#I, 1.#I, 14444411111.....
profesorma igor doliZem Tavisi sa-
mecniero–pedagogiuri SemoqmedebiTi moR-
vaweobidan 19 weli dauTmo sportuli me-
dicinis, sportsmenebis fizikuri janmr-
Telobis diferencirebuli diagnostiki-
sa da fizikuri reabilitaciis, adaptiu-
ri sportis, valeologiis aqtualuri sa-
kiTxebis gadawyvetas .
samecniero–pedagogiuri muSaoba Tan-
mimdevruli sqemiT tardeboda saqarTve-
los fizikuri kulturis saxelmwifo in-
stitutSi, saqarTvelos fizikuri aRzr-
disa da sportis saxelmwifo akademiaSi,
Tbilisis saxelmwifo samedicino univer-
sitetSi, romlebic Tavis aqtualobiT Se-
sabamisobaSia mosuli XXI saukunis pro-
fesiuli sportis ganviTarebis Tanamed-
rove moTxovnebTan.
man pirvelma saqarTveloSi sportsmene-
bis gawvrTnilobis diagnostikaSi gamoi-
yena qarTveli mecnierebis m.Sadurisa da
g.WiWinaZis inovaciuri meTodi–beotomog-
rafia, romelsac holistikuri (integri-
rebuli) midgomiT erTdroulad SeuZlia
gadawyvitos sportsmenis organizmSi mim-
dinare yvela organoebisa da sistemebis
funqcionirebis cvlilebebis operatiu-
li dadgena. kvlevis winaswarma monacemeb-
ma sakmarisi WeSmaritebiT asaxa sportsme-
nis organizmis „janmrTelobis xarisxi“,
gamoavlina misi susti funqciuri rgole-
bis arsebiTi mdgomareoba, romlis miz-
nobrivi koregireba efeqturs xdida rea-
bilitaciis process. sportsmenebze Cata-
rebuli kvleviT miRebuli beotomogra-
fiuli diagnostikis samecniero masalebi
gamoqveynebulia mraval centralur samec-
niero JurnalebSi da moxsenebulia sxva-
dasxva saerTaSoriso konferenciebze.
profesor igor doliZis ukanaskneli
wlebis samecniero_kvleviTi samuSaoebi mi-
marTulia sportuli valeologiis (mec-
niereba sportsmenTa janmrTelobis Senar-
Cunebis Sesaxeb, holistikuri midgomisa
da sportis sxvadasxva saxeobaSi sports-
menis fsiqo–fizikuri ganviTarebis indi-
vidualobis gaTvaliswinebiT). yovel spor-
tul saxeobaSi gaTvaliswinebuli unda
iyos erTiani midgomiT sxvadasxva specia-
listebis (sportis eqimebis, fizikuri aR-
zrdis specialistebis, fsiqologebis, sam-
kurnalo fizkulturis meTodistebis), Te-
oriul-praqtikuli xasiaTis mizanmimarTu-
li momzadeba, romelic xels Seuwyobs,
rogorc sxvadasxva asakis mozardebSi da
zrdasrulebSi fsiqofizikuri janmrTe-
lobis SenarCunebasa da optimaluri adek-
vaturi wvrTnis procesis SerCevas, agreT-
ve maRali sportuli Sedegebis miRwevas
arCeuli sportis saxeobaSi.samwuxaroa is,
rom valeologiuri ganaTlebis ukmariso-
ba SeimCneva umaRles samedicino swavleba-
Si, rac gauTvaliwinebel problemebs qmnis,
rogorc sportuli medicinis Rirseul
ganviTarebaSi, aseve sanologiisa (samedi-
cino valeologiisa) da paTofiziologi-
is urTierTdamokidebulebis gansazRvra-
Si janmrTelobis SesnarCuneblad da da-
avadebis ukuganviTarebis misaRwevad.
aRsaniSnavia misi samecniero Sromebi:
– janmrTelobis marTvis principebi
skolis asakis bavSvebSi / ig. doliZe, g.
CaxunaSvili // socialuri, ekologiuri
da klinikuri pediatria. - Tbilisi, 2011. -
ISSN 1987-9865. - N13-8-7. - gv.67-68. - reziume
qarT. da rus. en.
.– gul-sisxlZarRvTa sistemis naadrev
morfofunqciur (adaptaciur, paTologi-
ur) cvlilebaTa drouli gamovlena da
sawvrTno procesebis Tanamedrove marTva
mozard sportsmenebSi (fexburTelebSi) :
(literaturis mimoxilva) / g. CaxunaSvi-
li, n. jobava, k. CaxunaSvili, ig. doliZe,
z. fxalaZe, T. gogatiSvili // bavSvTa kar-
diologia / saqarTvelos bavSvTa kardio-
logTa asociaciis Jurnali. - Tbilisi,
2012. - ISSN ISSN ISSN ISSN ISSN 1987-9857. - N6. - gv.15-20. - reziumeingl. da qarT. en.. - SromaSi citirebuli
samecniero literaturis nusxa gv.18-19
– gul-sisxlZarRvTa sistemis funqciu-
ri mdgomareoba faruli vegetatiuri dis-
funqciisa da sisxlZarRvovani hiperreaq-
tiulobis dros sportsmen bavSvebsa da
mozardebSi (diagnostikis, mkurnalobisa
da prevenciis sakiTxebi) : (literaturis
mimoxilva) / g. CaxunaSvili, n. jobava, k.
CaxunaSvili, ig. doliZe, z. fxalaZe, T.
gogatiSvili // bavSvTa kardiologia / sa-
qarTvelos bavSvTa kardiologTa asocia-
ciis Jurnali. - Tbilisi, 2012. - ISSN 1987-
9857. - N6. - gv.20-24. - reziume qarT. da ingl.
en.. - SromaSi citirebuli samecniero li-
teraturis nusxa gv.22-24
- wyali-bavSvis janmrTeli sicocxlis
akvani / ig. doliZe // socialuri, ekolo-
giuri da klinikuri pediatria. - Tbili-
si, 2012. - ISSN 1987-9865. - N14-9-8. - gv.34-37. -
originaluri statiebi. - reziume qarT. da
ingl. en.. - lit. gv.36
- sportuli valeologia _ zogadi va-
leologiis ganviTarebis safuZveli\\ sa-
qarTvelos ganaTlebis mecnierebaTa aka-
demiis moambe, 2006, 9, 148_153
– reabilitologiisa da valeologi-
is adgili janmarTvis sistemaSi\\ eqsperi-
mentuli da klinikuri medicina, 2010, 4, 80
_82
valeologiuri ganaTleba _ warmatebu-
li qveynis savizito baraTi\\ saqarTvelos
ganaTlebis mecnierebaTa akademiis moambe,
2010, 11, 164_166
- gul-sisxlZarRvTa sistemis funqciu-
ri mdgomareoba sportsmen bavSvebsa da
mozardebSi\\ bavSvTa kardiologia, 2010, 4,
39_41;
Effectiveness of Beotomography in Psycho-Effectiveness of Beotomography in Psycho-Effectiveness of Beotomography in Psycho-Effectiveness of Beotomography in Psycho-Effectiveness of Beotomography in Psycho-physical Training Diagnostics \\Internacional Con-physical Training Diagnostics \\Internacional Con-physical Training Diagnostics \\Internacional Con-physical Training Diagnostics \\Internacional Con-physical Training Diagnostics \\Internacional Con-
cnobilia: fizikur varjiSebs
udidesi mniSvneloba eniWeba bav-
Svis organizmis zrda–ganviTare-
baSi. Tanamedrove qarTul pedi-
atriul samedicino literatu-
raSi naklebadaa gaTvaliswinebu-
li fizikuri datvirTvis zemoq-
medebis efeqturoba axalSobil-
Ta (dabadebidan 1 Tvemde) fsiqo-
motorikis Taviseburebebze.
dRes gadasinjvas moiTxovs
klasikuri pediatriis mravali re-
komendacia. isini nawilobrivad
ar Seesabameba sxvadasxva asakob-
rivi periodis bavSvTa fiziolo-
giis specifikur Taviseburebebs.
gansakuTrebiT es exeba norCebis
CarTvas aqtiur moZraobaSi. ad-
reuli asakis bavSvebSi. gamajan-
saRebel RonisZiebaTa zemoqmede-
bis, dawyebis vadebisa da Catare-
bis meTodikis Sesaxeb arsebobs
mravali erTmaneTisagan gansxva-
vebuli Sexeduleba. zogierTi av-
toris monacemiT, gamajansaRebe-
li fizikuri varjiSebisa da ma-
saJis daniSvnis optimaluri droa
1,5–2 Tvis asaki (1,2,3). es maTi gan-
martebiT, bavSvis organizmis ana-
tomiur–fiziologiuri Tavisebu-
rebebiT aris ganpirobebuli. zo-
gierTi avtoris rekomendaciiT,
fizikuri varjiSebis gamoyeneba
mizanSewonilia ufro adreul
stadiaze– 2–3 kviris asakidan (4,5)
da calkeul SemTxvevaSi – si-
cocxlis pirveli dReebidanve
(6,7). am ukanasknelTa mtkicebiT,
sicocxlis pirvelive dReebSi bav-
SvisaTvis aucilebelia moZrao-
ba, fizikuri varjiSi, rac xels
uwyobs adamianis organizmSi ar-
sebuli bioenergetikuli rezer-
vebis maqsimalur gamoyenebas da
ganapirobebs bavSvis organizmis
maRal imunobiologiur mdgrado-
bas sxvadasxva daavadebis mimarT.
hipodinamiis safrTxe – kun-
Turi umoqmedobis gamovlena –
adamians yovel nabijze elodeba,
maSinac ki, roca pirvel nabijs
gadadgams. mucladyofnis period-
Si nayofi drodadro ganicdis
Jangbadisa da sakvebi nivTierebe-
bis ukmarobas. SimSili mas aiZu-
lebs, imoZraos. am moZraobis pa-
suxad dedis placentamde miedi-
neba arteriuli sisxlis gaZli-
erebuli nakadi, rac saSualebas
aZlevs cocxal arsebas, sakuTari
moZraobiT moipovos „puri arse-
bobisa“, Camoayalibos Tavisi sxe-
uli, gaaZlieros organoebisa da
qsovilebis zrdis procesi. amas-
Tanave, arcTu ise iSviaTad, orsu-
lebi miirTmeven Warb sakvebs da
xSir SemTxvevaSi maTi sisxli ga-
jerebulia maRalkaloriuli niv-
TierebebiT. am SemTxvevaSi nayo-
fi ar ganicdis SimSilis SegrZ-
nebas da ganwirulia fizikuri
umoqmedobisaTvis. maSasadame sak-
vebis siWarbe da masTan dakavSi-
rebuli hipodinamia saSiSroebas
uqmnis norCis sicocxles manam-
de, sanam daiwyeba misi oficialu-
ri aTvla.
mean–ginekologebi orsul qa-
lebs aZleven rekomendacias, sa-
dac gansakuTrebuli yuradReba
eTmoba zomier kvebas da met moZ-
raobas sufTa haerze. eqimebis dak-
virvebam sportsmen–orsul qaleb-
ze, romlebic wvrTnas agrZeleb-
dnen curvis saxeobebSi, sainte-
reso faqti gaoavlina: maTi nor-
Cebi bevrad adre iwyebdnen coc-
vas, wamojdomas, fexze dgomasa da
siaruls.
Cvili moZraobisadmi midreki-
lebas dabadebisTanave avlens. ro-
ca deda moZvelebuli tradicii-
samebr lamobs mWidrod Seaxvi-
os patara, is protestis niSnad
iwyebs tirils, Wmuxvnas, xvneSas,
winaaRmdegobis gawevas. mSobiaro-
bis dros Cvilis moZraobis pir-
vel stimuls iZleva misi sxeu-
lis temperaturis mkveTri vard-
na ( dedis muclisa da gareTa
garemos temperaturaTa sxvaobis
Sedegad), rac xSir SemTxvevaSi Se-
adgens 15–18 graduss. temperatu-
ruli balansis aRdgenis mizniT
bavSvis mier ganxorcielebuli
arakoordinirebuli moZraobebi
aTbobs sxeuls da xels uwyobs
mis metad swraf zrdas.
bavSvis fizikuri aqtivoba mi-
si organizmis normaluri cxo-
velmoqmedebisa da gonebriv–fi-
zikuri ganviTarebis erT–erTi
aucilebeli pirobaa.mas eniWeba
ara marto biologiuri da soci-
aluri mniSvneloba, aramed on-
togenezis yvela etapze is gani-
xileba, rogorc cocxali orga-
nizmis biologiuri moTxovnile-
ba. asakis gaTvaliswinebiTa da sa-
medicino CvenebaTa Sesabamisad
reglamentebulia norCTa fizi-
kuri aqtivoba, rac, Tavis mxriv,
sicocxlis koreqciis mniSvnelo-
vani faqtoria. moZraobis moTxov-
nileba ganpirobebulia adamianis
biologiuri evoluciiT. asakob-
rivi zrdis procesSi is cdi-
lobs yoveldRiurad daikmayofi-
los moZraobaTa Sesrulebis sur-
vili, gamoiyenos fizikuri var-
jiSis esa Tu is saxeoba janmr-
Telobis gasakaJeblad, srulyos
organizmis dacviT–kompensatoru-
li meqanizmebi da mizanmimarTu-
lad gazardos organizmis Sem-
guebloba garefaqtorTa mimarT.
ZuZuTa asakis bavSvis centra-
luri nervuli sistemis ganviTa-
reba bevrdaa damokidebuli sayr-
den–mamoZravebeli aparatis moZ-
raobis xarisxze, periodulobasa
da xangrZliobaze. unda gamoviye-
noT winaswar damuSavebuli di-
namikuri fizikuri varjiSebi. fi-
zikuri varjiSebis zegavleniT
Tavis tvinis qerqis moZraobis
analizatorSi warmoiqmneba upi-
ratesi (dominanturi) agznebis ke-
ra, romelic aaqtiurebs Tavis tvi-
nis funqciur SesaZleblobebs,
xels uwyobs organizmis gamagre-
basa da axali pirobiTi refleq-
sebis warmoqmnas. Sedegad norCi
xdeba metad aqtiuri da mxne.
moZraobis dros kunTebSi vi-
Tardeba rTuli qimiuri da fi-
zikuri procesebi. muSa kunTi uwy-
vetad iTvisebs sakveb nivTiere-
bebs– uwinares yovlisa, cilebsa
da naxSirwylebs. cilebi auci-
lebelia organizmis zrdisa da
gaviTarebisaTvis, xolo naxSir-
wylebi energias awodebs kunTeb-
sa da sxva organoebs, raTa amaT
TavianTi movaleoba aRasrulon.
momuSave kunTi gamalebiT ima-
ragebs sakveb nivTierebebsa da Jan-
gbads. is STanTqavs 3-jer met
sakveb nivTierebebsa da 7-jer met
Jangbads, vidre umoqmedo. Tu kun-
Ti mosvenebulia, masSi ar grov-
deba sakvebi nivTierebebi. Sesaba-
misad, moZraoba aucileblad un-
da Seenacvlos dasvenebas, radgan
mxolod am pirobebSia SesaZle-
beli, organizmma sakmao nivTie-
rebebi miiRos. fizikuri datvir-
Tvebisas kunTebi grZeldeba da
msxvildeba. kunTebis ganviTare-
baze umTavresad, gavlenas axdens
centraluri nervuli sistema. fi-
zikuri datvirTvisas kunTi iRebs
nervuli sistemidan mizanmimar-
Tul impulsebs, romlebic mas
aiZulebs, didi ZaliT SeikumSos.
maSasadame, kunTis Zala damokide-
bulia kunTisa da nervuli sis-
temis ganviTarebaze.
fizikuri varjiSebis zemoq-
medebiT kunTebis qsovilebi xde-
ba mtkice, Zlieri, daWimuli. kun-
Tebi, romlebic moklebulia Sro-
mas, ganleuli da dasustebulia.
aqedan gamomdinare, arasworia ga-
monaTqvami: „Tu bavSvi naklebad
moZraobs, is met siZlieres inar-
Cunebs“. aki mxolod bioenerge-
tikuli rezervebis xarjvis Sem-
deg aris SesaZlebeli sakvebi niv-
Tierebebis Semdgomi dagroveba
kunTebSi, magram imisaTvis, raTa
kunTi ar gamoifitos, dasveneba
da moZraoba erTurTs unda See-
nacvlos.
fizikuri varjiSi did ze-
moqmedebas axdens sunTqvis sis-
temaze. sunTqva xdeba Rrma, rit-
muli, xolo sasunTqi kunTebi uf-
ro mtkice, rac, Tavis mxriv, xels
uwyobs gulmkerdis normalur gan-
viTarebas.
regularuli fizikuri dat-
virTvisas ukeTesia filtvebis ven-
tilacia, mniSvnelovnad izrdeba
gazTa cvla, sisxli JangbadiT
mdidrdeba, umjobesdeba JangviTi
procesebi. metad elastiuri xde-
ba filtvis qsovili, umjobesde-
ba filtvebis sisxlmimoqceva, gu-
lis muSaoba. sasunTqi aparati
kargad viTardeba da Zlierdeba.
fizikuri varjiSebis Sedegad
umjobesdeba gul–sisxlZarRvTa
sistemis moqmedeba. kunTebis
wvrTna ganapirobebs gulis
wvrTnas – ramdenad metad irjeba
sxeulis kunTebi, miT metad uwevs
muSaoba gulsac. gulis muSaoba
xdeba metad mZlavri, sisxlis di-
neba sisxlZarRvebSi Cqardeba, ma-
tulobs sisxlis raodenoba, ro-
melic cirkulirebs organizmSi,
da organizmi ukeT maragdeba sak-
vebi nivTierebebiT. Tu bavSvi TiT-
qmis araviTar kunTur muSaobas
ar asrulebs, misi guli ar vi-
Tardeba da sustdeba. igi advi-
lad iRleba. aman SeiZleba, gu-
lis muSaobis darRveva gamiowvi-
os.
dadgenilia fizikuri varji-
Sebis zegavlena ara marto sunT-
qvisa da gul-sisxlZarRvTa sis-
temebze, aramed kuW-nawlavis traq-
tze, nivTierebaTa cvlaze, Sinaga-
ni sekreciis jirkvlebze. fizi-
kuri varjiSebis zemoqmedebiT mag-
rdeba muclis apkis presis kun-
Tebi, umjobesdeba saWmlismomne-
lebeli sistemis muSaoba, matu-
lobs nawlavebis motoruli moq-
medeba, rac, Tavis mxriv, xels
uwyobs Sekrulobisa da gazebis
dagrovebis aRmofxvras, aZlierebs
saWmlismomnelebeli wvenebis ga-
moyofas. yvelaferi es aadvilebs
sakvebi nivTierebebis Sewovasa da
maT SeRwevas sisxlSi.
sistematuri da nairgvari fi-
zikuri varjiSebi mniSvnelovan-
wilad ganapirobebs nivTierebaTa
cvlis normalizebas da bavSvis
organizmis reaqtiulobis gazr-
das; qsovilebi ukeTesad iwyeben
adreuli asakis bavSvTa
kinezoTerapiis Taviseburebaniigor doliZe
Tbilisis saxelmwifo samedicino universiteti
gagrZeleba me-8 gv.
ference & Exihibition, 2010, Batumi,p.27ference & Exihibition, 2010, Batumi,p.27ference & Exihibition, 2010, Batumi,p.27ference & Exihibition, 2010, Batumi,p.27ference & Exihibition, 2010, Batumi,p.27- sanologia _ janmrTelobis marT-
vis fundamenturi moZRvreba\\ eqsperi-
mentuli da klinikuri medicina, 2011, 2,
12 _16
- beotomografiis efeqturoba spor-
tsmenTa gawvrTnilobis diagnostikaSi\\
socialuri, ekologiuri da klinikuri
pediatria, 2011, # 13_8_7,
- samkurnalo pedagogikis roli same-
dicino valeologiaSi\\ saqarTvelos ga-
naTlebis mecnierebaTa akademiis moambe,
2012, 12, 173_176
- janmrTelobis marTvis principebi
skolis asakis bavSvebSi\\ saqarTvelos
ganaTlebis mecnierebaTa akademiis moam-
be, 2012, 12, 188_190
- valeologia (sanologia_samedicino
mimarTuleba), rogorc “janmrTelobis me-
dicina”\\ socialuri, ekologiuri da kli-
nikuri pediatria, 2013, # 15_10_9, 52 _ 54;
- daavadebis paTogenezisa da sanoge-
nezis sistemuri analizi\\ socialuri,
ekologiuri da klinikuri pediatria,
2013, # 15_10_9, 64_66;
- sportuli valeologiis ganviTare-
bis perspeqtivebi\\ bavSvTa kardiolo-
gia, 2013, # 7, 79 _81
- � �"�� "��;� ��� ���������� �"�� "��;� ��� ���������� �"�� "��;� ��� ���������� �"�� "��;� ��� ���������� �"�� "��;� ��� ��������������"" ' ��'���/� �� ���"�������"" ' ��'���/� �� ���"�������"" ' ��'���/� �� ���"�������"" ' ��'���/� �� ���"�������"" ' ��'���/� �� ���"��� � � " -� � � " -� � � " -� � � " -� � � " -�%� �"\\GeorgianEngineeringNews, 2005,�%� �"\\GeorgianEngineeringNews, 2005,�%� �"\\GeorgianEngineeringNews, 2005,�%� �"\\GeorgianEngineeringNews, 2005,�%� �"\\GeorgianEngineeringNews, 2005,3,23,23,23,23,2111110-20-20-20-20-21212121212
- *�� ���������� "����������� " ��������- *�� ���������� "����������� " ��������- *�� ���������� "����������� " ��������- *�� ���������� "����������� " ��������- *�� ���������� "����������� " �������� ����"�� �������\\GeorgianEngineeringNews, ����"�� �������\\GeorgianEngineeringNews, ����"�� �������\\GeorgianEngineeringNews, ����"�� �������\\GeorgianEngineeringNews, ����"�� �������\\GeorgianEngineeringNews,2005, 3, 206-2092005, 3, 206-2092005, 3, 206-2092005, 3, 206-2092005, 3, 206-209
- W- W- W- W- WaleomealeomealeomealeomealeometricAapprtricAapprtricAapprtricAapprtricAapproash Toash Toash Toash Toash To Deo Deo Deo Deo Determinihg Psyterminihg Psyterminihg Psyterminihg Psyterminihg Psycho-cho-cho-cho-cho-physical Fitness of Wretstlers\\ 4-th International Bal-physical Fitness of Wretstlers\\ 4-th International Bal-physical Fitness of Wretstlers\\ 4-th International Bal-physical Fitness of Wretstlers\\ 4-th International Bal-physical Fitness of Wretstlers\\ 4-th International Bal-tic Congres on Sport Medicine, 2005,p.20, Riga, Latviatic Congres on Sport Medicine, 2005,p.20, Riga, Latviatic Congres on Sport Medicine, 2005,p.20, Riga, Latviatic Congres on Sport Medicine, 2005,p.20, Riga, Latviatic Congres on Sport Medicine, 2005,p.20, Riga, Latvia
- ���� �����"������������- ���� �����"������������- ���� �����"������������- ���� �����"������������- ���� �����"������������ ?@�-��?@�-��?@�-��?@�-��?@�-��-----���'�����'�����'�����'�����'�� """"" ����"�� ����"�� ����"�� ����"�� ����"�� �������\\ VII*�������\\ VII*�������\\ VII*�������\\ VII*�������\\ VII* �;��;��;��;��;�-----���������������������/��� ��'�������“ H�� �����"�������/��� ��'�������“ H�� �����"�������/��� ��'�������“ H�� �����"�������/��� ��'�������“ H�� �����"�������/��� ��'�������“ H�� �����"����"���� '���/� �� ���+���� " "����������"���� '���/� �� ���+���� " "����������"���� '���/� �� ���+���� " "����������"���� '���/� �� ���+���� " "����������"���� '���/� �� ���+���� " "��������J� �J� �J� �J� �J� �"��"��"��"��"� ”2006, 35”2006, 35”2006, 35”2006, 35”2006, 357-359, 4�����", *�"�;7-359, 4�����", *�"�;7-359, 4�����", *�"�;7-359, 4�����", *�"�;7-359, 4�����", *�"�;
- �� ����� � ��'���/� �� �����- �� ����� � ��'���/� �� �����- �� ����� � ��'���/� �� �����- �� ����� � ��'���/� �� �����- �� ����� � ��'���/� �� ����� ��� ���" ���� ?@�-�����'��\\ ��� ���" ���� ?@�-�����'��\\ ��� ���" ���� ?@�-�����'��\\ ��� ���" ���� ?@�-�����'��\\ ��� ���" ���� ?@�-�����'��\\*�;������� ��'������� “*����� ���*�;������� ��'������� “*����� ���*�;������� ��'������� “*����� ���*�;������� ��'������� “*����� ���*�;������� ��'������� “*����� ��������������� � �����������”, ����� �,������������ � �����������”, ����� �,������������ � �����������”, ����� �,������������ � �����������”, ����� �,������������ � �����������”, ����� �,2�����”, 2006,77-802�����”, 2006,77-802�����”, 2006,77-802�����”, 2006,77-802�����”, 2006,77-80
- @''����"� �+������ �� ����������- @''����"� �+������ �� ����������- @''����"� �+������ �� ����������- @''����"� �+������ �� ����������- @''����"� �+������ �� ���������� �� �"'���/� �� ������������ " ��/���� �� �"'���/� �� ������������ " ��/���� �� �"'���/� �� ������������ " ��/���� �� �"'���/� �� ������������ " ��/���� �� �"'���/� �� ������������ " ��/������+��� �� ��/�-��� ��"�� ���������+��� �� ��/�-��� ��"�� ���������+��� �� ��/�-��� ��"�� ���������+��� �� ��/�-��� ��"�� ���������+��� �� ��/�-��� ��"�� ���������"/����\\ 4������� � "�����������"/����\\ 4������� � "�����������"/����\\ 4������� � "�����������"/����\\ 4������� � "�����������"/����\\ 4������� � "���������������� �������� �������� �������� �������� �.2.2.2.2.21 2006 ����� � №2 71 2006 ����� � №2 71 2006 ����� � №2 71 2006 ����� � №2 71 2006 ����� � №2 76-796-796-796-796-79
8adreuli asakis bavSvTa
kinezoTerapiis Taviseburebani
dasasruli. dasawyisi me-7 gv.
sakvebi nivTierebebis aTvisebas, um-
jobesdeba mada, Cqardeba daSlis
produqtebis gamoyofa organizmi-
dan (kanisa da nawlavebis meSveo-
biT).
xangrZlivi uZraoba mavnebe-
lia. dadgenilia: sawolSi wolis
ukve me–7–8 dRe–Ramis Semdeg iwye-
ba cilis fizikur–qimiuri Tvi-
sebebis cvlilebebi, Zvlovani sis-
temidan kalciumis gamorecxva, qve-
iTdeba mdgradoba gadaxurebis, ga-
dacivebis, vibraciis, Jangbadis uk-
marisobisa da sxvaTa mimarT.
fizikuri varjiSebis Sesru-
lebisas sisxlis mimoqcevis, sun-
Tqvis, saWmlis momnelebeli, ga-
momyofi da sxva organoebis Se-
Tanxmebul muSaobas uzrunvel-
yofs nervuli sistema. bavSvis Ta-
vis tvinSi warmoiSoba sul axa-
li da axali rTuli kavSirebi
kunTebsa da sxva organoebs So-
ris, rac aumjobesebs zemo aRniS-
nuli organoebis muSaobas. es, Ta-
vis mxriv, ganapirobebs mzardi or-
ganizmis organoebisa da sisteme-
bis swor ganviTarebas da xels
uwyobs SeTanxmebul moZraobebs.
adreul asakSi upiratesad vlin-
deba kunTebisa da nervuli sis-
temis urTierTdamokidebuli da
urTierTmastimulirebeli fuqci-
uri muSaoba. es gansazRvravs bav-
Svis harmoniul zrdas rogorc
fizikurad, ise gonebrivad. adami-
anis organizmis kunTur da ner-
vul sistemas Soris urTierTda-
mokidebulebaze miuTiTebda me–
19 saukunis cnobili fiziolo-
gi i.seCenovi. cnobilia misi de-
vizi: „kunTebis muSaoba– es aris
Tavis tvinis muSaoba“.
gaviTvaliswineT ra zogier-
Ti avtoris (i.arSavski,1992; m.tru-
novi, m.kitaevi,1993) novatoruli
Sexeduleba, rom sicocxlis pir-
vel dRidanve aucilebelia pasi-
uri fizikuri varjiSisa da masa-
Jis gamoyeneba, bavSvTa gamajansa-
Rebeli centris „mauglisa“ da
Tbilisis me–9 poliklinikasTan
arsebuli saojaxo medicinis sas-
wavlo centris bazebze Seviswav-
leT adreuli asakis janmrTeli
bavSvebis gonebriv-fizikuri gan-
viTarebis done diferencirebu-
li midgomiT (erTi kviris daba-
debulebisa da 2,0–2,5 Tvis asakob-
riv jgufebSi), romelTac, erTis
mxriv, utardebodaT gamajansaRe-
beli masaJi da fizikuri varji-
Sebi (klasikuri meTodiT 2–2,5 Tvis
asakidan) da alternatiuli me-
TodiT (e.w. „mauglis“ dinamiku-
ri meTodiT sicocxlis pirve-
live dReebidanve), meores mxriv,
sakontrolo asakobriv jgufebs
kinezoTerapia ar utardebodaT.
mecnieruli kvlevis Sedegad
miRebuli monacemebis Tanaxmad
(8,9,10,11), adreul asakSi (dabade-
bis dRidanve) dawyebuli bavSvis
fizikuri aqtivoba pasiuri kine-
zoTerapiis CatarebiT (igulisx-
meba, rogorc klasikuri, aseve al-
ternatiuli masaJi da tanvarji-
Si) winaaRmdeg Cvenebas ar warmo-
adgens. kidev meti: bavSvebs, ro-
melTac dabadebis pirvelive dRi-
danve daewyoT gamajansaRebeli ma-
saJi da fizikuri varjiSebi, ad-
reulad umuSavdebodaT swori di-
namikuri stereotipi da myarad
inarCunebdnen statikur da dina-
mikur funqciebs (cocva, jdoma,
dgoma, siaruli). amasTanave, unda
aRiniSnos, rom bavSvis gonebriv–
fizikur ganviTarebaSi udidesi
mniSvneloba eniWeba dedis pirov-
nul Tvisebebs (msgavsad pedago-
gisa da fsiqologisa).
yovelive aRniSnulTan erTad
saWiroa: axalSobilTa gonebriv–
fizikuri ganviTarebis proces-
Si yuradReba daeTmos rogorc
medpersonalis (medicinis da, ma-
saJist–meTodisti), ise mSobeli
dedis mier aRmzrdelobiT–peda-
gogiuri codnis mizandasaxul aT-
visebas. xeli unda SevuwyoT mSo-
belTa fsiqologiur motivacias
bavSvis harmoniuli aRzrdis pro-
cesSi. aqedan gamomdinare, sagan-
gebo saswavlo programis Sedge-
niT safuZveli unda Caeyaros
axalSobilTa gonebriv– fiziku-
ri aRzrdis axal meTodologi-
as neonataluri valeologiis sa-
xiT.
gamoyenebuli literatura:
1. svaniSvili r. saeqimo kont-
roli da samkurnalo fizikuri
kultura, Tbilisi, 2003, 342–343.
2. 2����� Y.�. @��������� 2����� Y.�. @��������� 2����� Y.�. @��������� 2����� Y.�. @��������� 2����� Y.�. @����������� �;�. *.Z�H�[ 4[�00�4. 2003.�� �;�. *.Z�H�[ 4[�00�4. 2003.�� �;�. *.Z�H�[ 4[�00�4. 2003.�� �;�. *.Z�H�[ 4[�00�4. 2003.�� �;�. *.Z�H�[ 4[�00�4. 2003. .52 .52 .52 .52 .5277777.....
3. 4�� ��"� �.0. ��� ��� �� �;.3. 4�� ��"� �.0. ��� ��� �� �;.3. 4�� ��"� �.0. ��� ��� �� �;.3. 4�� ��"� �.0. ��� ��� �� �;.3. 4�� ��"� �.0. ��� ��� �� �;.0H�, 4�Z��� �����, 2001, .11.0H�, 4�Z��� �����, 2001, .11.0H�, 4�Z��� �����, 2001, .11.0H�, 4�Z��� �����, 2001, .11.0H�, 4�Z��� �����, 2001, .11.
4. afciauri m. samkurnalo ma-
saJi (meTodika da klinika), Tbi-
lisi,“lega“,2003,163.
5. 3����" *.�. [�/�����5. 3����" *.�. [�/�����5. 3����" *.�. [�/�����5. 3����" *.�. [�/�����5. 3����" *.�. [�/�����'���/� ��� ���+���� ���'���/� ��� ���+���� ���'���/� ��� ���+���� ���'���/� ��� ���+���� ���'���/� ��� ���+���� ��������"����� ���� ������ "��� ��,�����"����� ���� ������ "��� ��,�����"����� ���� ������ "��� ��,�����"����� ���� ������ "��� ��,�����"����� ���� ������ "��� ��,[., *������, .26.[., *������, .26.[., *������, .26.[., *������, .26.[., *������, .26.
6. ����" ��� �.�. $�� ������ �6. ����" ��� �.�. $�� ������ �6. ����" ��� �.�. $�� ������ �6. ����" ��� �.�. $�� ������ �6. ����" ��� �.�. $�� ������ �� ��" ��"+�, *.,0"�� ���� ��" ��"+�, *.,0"�� ���� ��" ��"+�, *.,0"�� ���� ��" ��"+�, *.,0"�� ���� ��" ��"+�, *.,0"�� ��� ���,1992, 5-8. ���,1992, 5-8. ���,1992, 5-8. ���,1992, 5-8. ���,1992, 5-8.
77777. �. �. �. �. ��������" *.$., 4����" [.*.��" *.$., 4����" [.*.��" *.$., 4����" [.*.��" *.$., 4����" [.*.��" *.$., 4����" [.*.@����� �����/� �"�, *.,1993,@����� �����/� �"�, *.,1993,@����� �����/� �"�, *.,1993,@����� �����/� �"�, *.,1993,@����� �����/� �"�, *.,1993, .135. .135. .135. .135. .135.
8. doliZe i., imnaiSvili e. ne-
onataluri valeologia, axal-
SobilTa fizikuri aRzrdis axa-
li meTodologia, saqarTvelos
ganaTlebis mecnierebaTa akademi-
is moambe, 2004, 7,187–191.
9. doliZe i., imnaiSvili e. fi-
zikuri aRzrdis alternatiuli
meTodologiis roli axalSobil-
Ta fizikuri da fsiqo–motoru-
li ganviTarebis srulyofaSi, saz-
risi, 2004, 14, 142–145.
10. ����� �.�. , ������"���10. ����� �.�. , ������"���10. ����� �.�. , ������"���10. ����� �.�. , ������"���10. ����� �.�. , ������"���@.2@.2@.2@.2@.2., ]��., ]��., ]��., ]��., ]����"��� *.3. $��������"��� *.3. $��������"��� *.3. $��������"��� *.3. $��������"��� *.3. $��������"����+��� '���/� �����"����+��� '���/� �����"����+��� '���/� �����"����+��� '���/� �����"����+��� '���/� ���������� �� � ��-����� ���"����������� �� � ��-����� ���"����������� �� � ��-����� ���"����������� �� � ��-����� ���"����������� �� � ��-����� ���"�������� ������ "��� ��\\ Georgian���� ������ "��� ��\\ Georgian���� ������ "��� ��\\ Georgian���� ������ "��� ��\\ Georgian���� ������ "��� ��\\ GeorgianMedical News, 2004, No 6, 52-54;Medical News, 2004, No 6, 52-54;Medical News, 2004, No 6, 52-54;Medical News, 2004, No 6, 52-54;Medical News, 2004, No 6, 52-54;
11. ����� �.�. , ������"���11. ����� �.�. , ������"���11. ����� �.�. , ������"���11. ����� �.�. , ������"���11. ����� �.�. , ������"���
@.2@.2@.2@.2@.2. � "������/� �. � "������/� �. � "������/� �. � "������/� �. � "������/� �� ��� ��� ��� ��� ��� ��� ��� ��� ��� ��� ��-'���/� �� ���"����� ��-'���/� �� ���"����� ��-'���/� �� ���"����� ��-'���/� �� ���"����� ��-'���/� �� ���"�����"�;����� ����\\Georgian En-�"�;����� ����\\Georgian En-�"�;����� ����\\Georgian En-�"�;����� ����\\Georgian En-�"�;����� ����\\Georgian En-gineering Ngineering Ngineering Ngineering Ngineering Neeeeews, 2004, Nws, 2004, Nws, 2004, Nws, 2004, Nws, 2004, No 2,o 2,o 2,o 2,o 2,1111163-163-163-163-163-165.65.65.65.65.
reziume
adreuli asakisbavSvTa kinezoTerapiis
Taviseburebanii.doliZe
Tbilisis saxelmwifo
samedicino universiteti
mecnieruli kvlevis Sedegad
miRebuli monacemebis Tanaxmad ad-
reul asakSi (dabadebis dRidan-
ve) dawyebuli bavSvis fizikuri
aqtivoba pasiuri kinezoTerapiis
CatarebiT (igulisxmeba, rogorc
klasikuri, aseve alternatiuli
masaJi da tanvarjiSi) winaaRmdeg
Cvenebas ar warmoadgens. kidev me-
ti: bavSvebs, romelTac dabade-
bis pirveli dRidanve daewyoT
gamajansaRebeli masaJi da fizi-
kuri varjiSebi, adreulad umu-
SavdebodaT swori dinamikuri ste-
reotipi da myarad inarCunebd-
nen statikur da dinamikur fun-
qciebs (cocva, jdoma, dgoma, si-
aruli). amasTanave , unda aRiniS-
nos, rom bavSvis gonebriv–fizi-
kur ganviTarebaSi udidesi mniS-
vneloba eniWeba dedis pirovnul
Tvisebebs (pedagogisa da fsiqo-
logis msgavsad). sagangebo sas-
wavlo programis SedgeniT, mi-
marTuls medpersonalisa da mSo-
beli dedis aRmzrdelobiT–peda-
gogiuri codnis gaRrmavebisaken,
safuZvlad unda daedos axalSo-
bilTa gonebriv–fizikuri aRz-
rdis axal meTodologias neona-
taluri valeologiis saxiT.
1987 wels gamovida ilias
TxzulebaTa I tomi. aq dabeWdi-
lia santimentaluri leqsi „moT-
qma sawylisa“. am leqsze Wabuki
moSairis muSaoba daaxloebiT da-
emTxva mamamisis gardacvalebas da
mkvlevarebi teqsts maincadamainc
am ambavs ukavSireben. komentareb-
Si /gv.523/ ucnaur rasme vkiTxu-
lobT: Tuki Sinaarss daveyrdno-
bodiT da virwmunebdiT, rom mas-
Si asaxulia realoba, maSin dawe-
ris TariRis farTo areali /1840
– 1850/ ufro daviwrovdeboda: is
daiwera 1852 wlis mere, roca ilia
mamiTac daobldao.
mogvianebiT es idea gaiziara
guram SaraZemac.
ufro sagulisxmoa komentaris
meore nawili:
„magram leqsis aseT biogra-
fiul interpretacias advilad
SesaZlebelia SecdomaSi Seveyva-
neT, radgan am leqsSi iseTi faq-
tebic aris warmosaxuli, romle-
bic ilias cxovrebaSi arasdros
momxdara, ase, magaliTad: ilias
yrmobis periodSi ar yofila mo-
menti, rom mas ar hyoloda „Semna-
xavi“, ar hqonoda saxl–kari Tu
TavSesafari, da lukmapuris
saTxovnelad „kar–kar“ dasWirve-
boda siaruli“.
mec manda var!
komentaris meore nawili cam-
de marTalia, xolo am leqss ara-
viTari kavSiri ar aqvs 1852 welsa
da avtoris mamis gardacvalebas-
Tan.
mokled movWraT:
germanelma santimentalist–
preromantikosma ludvig ulan-
dma dawera „bosiakuri“ leqsi „Das
lid“ /„simRera“/; usaxlkaro, bo-
gano „bosiaki“ uTavbolod dae-
xeteba; xedavs sxvis sasaxleebs,
qonebas, simdidres, magram gulSi
boRma da Suri mainc ar uWaWa-
nebs. is imiTac kmayofilia, rom
saiqioSi erTnairad miiReben ma-
sac da mdidarsac.
es teqsti gadmoiRo rusma mgo-
sanma vasili Jukovskim. mas ewode-
ba „Ïåñíÿ áåäíÿêà“ . Jukovskis saqar-
TveloSi aRmerTebdnen. gansakuT-
rebiT moswonda igi grigol or-
belians. SemTxveviTi rodia, rom
„sadRegrZelo“ rusi avtoris po-
emis qargazea agebuli; TviTon
grigolma miawera mas: „wabaZva Ju-
kovskisa“.
miTiTebuli santimentWarbi
leqsi Jurnal „ciskris“ mkiTx-
velT Zalian moswondaT, rakiRa
1850–1860–iani wlebis qarTvel sa-
zogadoebaSi santimentaluri
grZnobiereba sWarbobda.
amitomac SemTxveviTi rodia,
rom miTiTebuli teqsti, sul co-
ta, samma qarTvelma mainc gadmoi-
Ro. literaturis erTma moyva-
rulma Tavisi Targmani dabeWda
„ciskris“ swored im nomerSi, sa-
dac grigol orbelianis ramde-
nime teqstic iyo moTavsebuli.
etyoba, aman ubiZga gr. orbelians,
rom Sesdgomoda „pesnia bednia-
kas“ Targmnas. am mcdelobis Se-
degia „muSa boqulaZe“.
ZiriTadi idea aqac igivea: mar-
Talia, me araferi mabadia, sxvebs
yvelaferi aqvT, magram gulSi Su-
ri da boroteba mainc ar miduRs.
iq, „mun“, xom mainc Tanasworni
viqnebiT. eh, Zmav, wadi Sen Sens
gzaze da me Cems bargs rogorme
iq movixsni, sadac viqnebiT Tanas-
worni – saukunos gansasvensa alag-
sa!
mesame avtori, romelmac am leq-
sis gadmoeneba scada – es gax-
lavT Wabuki ilia. rogorca Cans,
mas waukiTxavs „ciskris“ is nome-
ri, romelSic Jukovskis qmnile-
bis Targmani iyo gamoqveynebuli
da survili aRZvria, Tavadac eTar-
gmna igi.
maSasadame, „moTqma sawylisa“
gaxlavT ara originaluri, ara-
med gadmokeTebuli, Tavisuflad
Targmnili „pesnia bedniaka“.
sxvaTa Soris, amgvarad gadmo-
keTebuli leqsebi ilias sxvac
bevri aqvs. magaliTad: „mibaZva he-
inesi“; „sixaruli“/mibaZva/ da sxva.
reziume
ilia WavWavaZis „moTqma sawy-
lisa“ mecnierebs originaluri
avtobiografiuli leqsi hgoni-
aT. amitomac gakvirvebuli arian,
roca aq gadaawydnen Civils usax-
lkarobaze, siRaribeze.
problema wydeba im SemTxveva-
Si, Tu qmnilebas ludvig ulan-
dis „simReris“ Targmanad an gad-
mokeTebad miviCnevT.
avtori fiqrobs, rom ulandis
am teqstis mixedviT SeiTxza gri-
gol orbelianis „muSa boqula-
Zec“.
R E Z Y M ER E Z Y M ER E Z Y M ER E Z Y M ER E Z Y M EMURMAN TAMURMAN TAMURMAN TAMURMAN TAMURMAN TAVDIWVILI,VDIWVILI,VDIWVILI,VDIWVILI,VDIWVILI,
ne original, a perevodne original, a perevodne original, a perevodne original, a perevodne original, a perevod
“Plah bedn\gi” Il#i Havhavadzeuhen]m kajets\ original#n]m avtobiografi-heskim stixotvoreniem. Po`tomu oni udiv-len], kogda oni sdes# stalknulis# s jaloboqna bezdomnost#, neshetu.
Problema rewaets\ v tom sluhae, eslitvorenie m] poshitaem perevodom ili pere-delkoq
“ Pesni” lydviga Ulanda. Avtor shitaet, hto po ‘tomu tekstu
Ulanda sohinena i “Rabihiq Bokuladze”Grigola Orbeliani.
RESUMERESUMERESUMERESUMERESUMEAccording to explorers opinion the lite-
rary work “Pauper Lamentation” is consi-dered to be an autographical poem. There-fore they were surprised when they cameacross the complaints over homelessnessand poverty.
The problem will be solved in a casethe creative work will be considered as tran-slation or alteration of Ludvig Uland’s“Song”.
The author thinks that this version ofthe work due Ludvig Uland caused creati-on of “Worker Bokuladze” by GrigolOrbeliani.
axali mosazreba
ara originali, aramed Targmani
murman TavdiSvili
evromecnierebis saqarTvelos erovnuli seq-
ciis axalgazrduli departmenti didi pasu-
xismgeblobiT asrulebs 2012 wlis 21-22 de-
kemberis, konferenciis bolos miRebuli re-
zolucias da mecnierul muSaobasTan erTad
aqtiurad Cabmulni arian sazogadoebriv saq-
mianobaSi.
9
axali teqnologiiT damzade-
buli puri saqarTveloSi Seam-
cirebs masiurad gavrcelebul
vitaminebis, aminomJavebis da mik-
roelementebis deficitiT gamow-
veul daavadebebs. saqarTvelo-
Si puris moxmareba sakmarisze
ufro maRalia. Catarebuli kvle-
vis Sedegebis mixedviT zogadad
dadginda, rom puris nimuSebis
mxolod 24.9 % iyo Sesabamisad
fortificirebuli, rac ar aris
sakmarisi mosaxleobaSi mikro-
nutrientebis deficitis Semci-
rebisTvis. Cveni teqnologiiT
damzadebuli puri, gamdidrebu-
li janmTelobisaTvis aucile-
beli aminomJavebiT, vitaminebiT-
da mineralebiT unikaluri da
maRalmoTxovnadia. Cven gamokv-
levebze dayrdnobiT, ,apipuri“s
momxmarebeli mosaxleobis far-
To fenaa. specifiurad ki, Ziri-
Tadi myidveli da momxmarebeli-
bavSvi, xandazmuli adamiani da
sportsmenia. vinaidan, polide-
ficits yvelaze metad aRniSnu-
li kategoria ganicdis. ase, “api-
puri“ mosaxleoaSi janmrTelo-
bis mdgomareobis maqsimalur ga-
umjobesebas mogvcems mikroele-
mentebis, vitaminebis da aminmJa-
vebis deficitis mxriv.
yoveldRiuri da yvelasaTvis
x e l m i s a w v d o m i
iafiFsakvebi produqti
“api puri”. gamdidrebu-
lia janmTelobisaTvis
aucilebeli aminomJave-
biT, vitaminebiT da mi-
neralebiT. igi Seamci-
rebs masiurad gavrce-
lebul vitaminebis, ami-
nomJavebis da mikroele-
mentebis deficitiT ga-
mowveul daavade-
bebs.Mmosaxleobis far-
To fenebis kvebis ra-
cionSi sakmaodaa gavr-
celebuli mikonutrien-
tebis deficiti romelic mra-
vali daavadebis sawindaria. ci-
lovan-energetikuli deficiti
(zrdaSi CamorCena) bavSvTa da
mozardTa asakSi, janmo-s bavS-
vis zrdis standartTan (2.3%)
SedarebiT, statistikurad mniS-
vnelovnad aris momatebu-
li.Edeficituri mdgomareoba
xSirad Tavs spotsmenebSic iCens,
sadac umniSvnelovanes proble-
mas mwvave da qronikuli gada-
Zabva da misi profilaqtika war-
moadgens. janmrTelobis msof-
lio organizaciis bavSvis
zrdis standartis mixedviT
zrdaSi CamorCenis nebismieri
maCvenebeli sagangaSoa da Sesa-
bamisi reagirebisa da kvebisa
da janmrTelobis programis gan-
xorcielebis safuZvels warmo-
adgens.
axali teqnologiiT damza-
debuli puri “apipuri” ,rome-
lic gamdidrebulia biulogi-
urad aqtiuri danamatiT (fut-
kris naturaluri produqtebis
nazavi), gamoirCeva sasiamovno,
specifikuri surneliT da ge-
moTi, rac produqts ufro mim-
zidvels xdis. vinaidan mosax-
leoba darwmunebulia futkris
produqtebis sasargeblo Tvi-
sebebSi, produqti ufro met
ndobas moipovebs momxmarebel-
Si vidre sxva ufro Zvirad Ri-
rebuli kvebis produqtebi(rZis
nawarmi, xorci, Tevzeuli), an ki-
dev preparatebi (Multi-tabs B-com-plex da sxva) da kvebiTi danama-tebi, romlebic Seicaven sinTe-
zuri gziT miRebul aminomJa-
vebs, vitaminebs da mineralebs,
puri „apipuri“ romelic gam-
didrebulia bunebrivi biolo-
giurad aqturi produqtiT war-
moadgens siaxles rogorc ad-
gilobriv ise saerTaSoriso ba-
zarze. ar arsebobs iseT pur-
funTuSeulis produqti rome-
lic Seicavs am raodenobis er-
Tdroulad amnomJavebs, vitamnebs
da mineralebs.
saqarTveloSi pur-funTunTu-
Seulis mravali saxeoba iwar-
moeba. mwarmoeblebi, romlebic
uSveben vitaminebiT da minera-
lebiT gamdidrebul purs. maTi
produqcia gamdidrebulia Zi-
riTadad rkiniT da B-jgufis
vitaminebiT. aseT sawarmoTa ra-
odenoba mcirea da ver akmayo-
filebs bazris miTxov-
nilebas. Cvens mier war-
moebuli puri _ ,,apipu-
ri” gamdidrebuli ami-
nomJavebiT, vitaminebiT
da mineralebiT, zemoT
CamoTvlili gamdidre-
buli pureulisagan gan-
sxvavebiT, Seicavs yve-
laze srulyofil nak-
rebs. mxolod mis Semad-
genlobaSia erTdrou-
lad: mniSvnelovani nax-
Sirwylebi (fruqtoza,
glukoza), aminomJavebis
22 saxeoba (valini, li-
kvebis swori politikakvebis swori politikakvebis swori politikakvebis swori politikakvebis swori politikada marTlac,da marTlac,da marTlac,da marTlac,da marTlac, S.p.s. „pur S.p.s. „pur S.p.s. „pur S.p.s. „pur S.p.s. „puris“ puris“ puris“ puris“ puris“ puri – „apii – „apii – „apii – „apii – „apipurpurpurpurpuri“i“i“i“i“Zalian “magaria“ k.CaxunaSvi-
li, S.iusupovi, i.kalandia, n.jo-
bava, n.badriaSvili, n.Tofuri-
Ze, gCaxunaSvili, z.SaqaraSvili
(socialuri pediatriis dacvis
fondi, S.p.s.̀ puri“(Tbilisi) “
S.p.s. „puris“ „apipuri“ Za-
lian“magaria“ – profesore-
bi: batonebi – aliko labar-
tyava, giorgi CaxunaSvili, el-
guja yifiani, avTandil kve-
zereli-kopaZe.
`api puri~ -aminomJavebiT, vitaminebiTa da mineralebiT gamdidrebuli puria~zini, leicini, glutamini, cis-
tini da sxva), vitaminebi
(A, B1, B2,B5,B6,Bc ac. folici,C,D,PP,E,Kfosfoterinebi, ruti-
ni (sisxlZarRvis kedlis gama-
magrebeli flavinoidi) najeri
da ujeri cximovani mJavebi, mi-
neralebi (Ca, Mg, Pp, Fe, Zn, I, Ka,Na, Cu).
yoveldRiuri da yvelasaTvis
xelmisawvdomi iafiFsakvebi pro-
duqti `apipuri”. romelc dam-
zadebulia axali teqnologi-
iT, saqarTveloSi Seamcirebs ma-
siurad gavrcelebul vitamine-
bis, aminomJavebis da mikroele-
mentebis deficitiT gamowveul
daavadebebs.
amgvarad, da marTlac
S.p.s. „puris“ puri –
„api puri“ Zalian “magaria“
evromecnierebis
saqarTvelos
erovnuli
seqcia aqtiurdeba
saqartvelos 2013 weli nayofierad imu-
Sava saqarTvelos dargobrivma akademiebma.
redaqcia ulocavs maT yvela wevrs
damdeg axal wels da usurvebs nayofier
Semoqmedebas saqarTvelos ukeTesi momav-
lisaTvis.
10
- 2000-2004 ww.
Cvens mier saqvelmoqmedo aqciebSi gaisinja 1997
wlidan – dRemde 95 027,xolo 1980-1991 ww-Si –124
000 bavSvi.amdenad, dRemde gasinjulia sul 219 027
bavSvi. saqvelmoqmedo aqciebi grZeldeba.
qvelmoqmedebaqvelmoqmedebaqvelmoqmedebaqvelmoqmedebaqvelmoqmedeba
11saqvelmoqmedo aqcia rusTavsa da samtrediaSisaqvelmoqmedo aqcia rusTavsa da samtrediaSisaqvelmoqmedo aqcia rusTavsa da samtrediaSisaqvelmoqmedo aqcia rusTavsa da samtrediaSisaqvelmoqmedo aqcia rusTavsa da samtrediaSi
saqvelmoqmedo aqcia
qaqucoba 2008
saqvelmoqmedo aqciebi
marneulSi, duSeTSi da
axaSenSi
Tbilisis saxelmwifosamedicino universitetisteritoriaze 2008 wlis 2
ivniss moewyo bavSvTa karavi(TTTTTeddy Veddy Veddy Veddy Veddy Veuz Hospiteuz Hospiteuz Hospiteuz Hospiteuz Hospitalalalalal), romelSic
monawileoba miiResuniversitetis studentebma
saqvelmoqmedo aqciasaqvelmoqmedo aqciasaqvelmoqmedo aqciasaqvelmoqmedo aqciasaqvelmoqmedo aqcia
xaSurSi 2009xaSurSi 2009xaSurSi 2009xaSurSi 2009xaSurSi 2009
saqvelmoqmedosaqvelmoqmedosaqvelmoqmedosaqvelmoqmedosaqvelmoqmedo
aqcia barisaxo 2009aqcia barisaxo 2009aqcia barisaxo 2009aqcia barisaxo 2009aqcia barisaxo 2009
12
saqvelmoqmedo aqcia omis monawileTa ojaxebisa da wminda keTilmsaxuri mefesaqvelmoqmedo aqcia omis monawileTa ojaxebisa da wminda keTilmsaxuri mefesaqvelmoqmedo aqcia omis monawileTa ojaxebisa da wminda keTilmsaxuri mefesaqvelmoqmedo aqcia omis monawileTa ojaxebisa da wminda keTilmsaxuri mefesaqvelmoqmedo aqcia omis monawileTa ojaxebisa da wminda keTilmsaxuri mefe
Tamaris skola pansionis bavSvebi (dekanozi mirian samxaraZe) gasinjva 2010Tamaris skola pansionis bavSvebi (dekanozi mirian samxaraZe) gasinjva 2010Tamaris skola pansionis bavSvebi (dekanozi mirian samxaraZe) gasinjva 2010Tamaris skola pansionis bavSvebi (dekanozi mirian samxaraZe) gasinjva 2010Tamaris skola pansionis bavSvebi (dekanozi mirian samxaraZe) gasinjva 2010
saqvelmoqmedo aqciasaqvelmoqmedo aqciasaqvelmoqmedo aqciasaqvelmoqmedo aqciasaqvelmoqmedo aqcia
kalaTburTelebis gasinjva 2010kalaTburTelebis gasinjva 2010kalaTburTelebis gasinjva 2010kalaTburTelebis gasinjva 2010kalaTburTelebis gasinjva 2010saqvelmoqmedo aqcia karaleTi 2010saqvelmoqmedo aqcia karaleTi 2010saqvelmoqmedo aqcia karaleTi 2010saqvelmoqmedo aqcia karaleTi 2010saqvelmoqmedo aqcia karaleTi 2010
2010 wlis Ria karis dRe 04.XII sporcmenebTan2010 wlis Ria karis dRe 04.XII sporcmenebTan2010 wlis Ria karis dRe 04.XII sporcmenebTan2010 wlis Ria karis dRe 04.XII sporcmenebTan2010 wlis Ria karis dRe 04.XII sporcmenebTan
2011 wlis 1 ivniss
2011 wlis1 ivniss
konferenciis organizatoreb-
sa da afxazeTis jandacvis sami-
nistros iniciativiT bavSvTa dac-
vis dRes mieZRvna bavSvTa saq-
velmoqmedo konsultaciebi, ro-
melic Catarda bavSvTa axal kli-
nikaSi da gaisinja 200-mde bavS-
vi.agreTve moewyo afxazeTidan
afxaz bavSvTa namuSevrebis na-
xatebis gamofena da maT gadae-
caT sertifikatebi.
13
27.07.12. Telavi
01.06.12. Tbilisi
11.08.12. karaleTi
saqvelmoqmedo
aqcia 24.12.2011.
bavSvTa axal
klinikaSi
(gaisinja 200-ze
meti bavSvi)
01.06.13.
bavSvTa dacvis dRes afxazeTis jandacvis erToblivi aqcia ir.ciciSvi-
lis sax. bavSvTa klinikaSi – gaicinja 250-ze meti bavSvi.
Tbilisi – ir,ciciSvilis sax.
bavSvTa axali klinika, pediat-
riis inctituti, sadiagnosti-
ko centri 444, kardiologiis in-
stituti S.p.s. ̀ kidmedi“. aWaris
regioni1. ss ,,baTumis refera-
luri saavadmyofo”2. Sps janmr-
Telobis centri ,,medina”,3. Sps
,,q. baTumis #1 poliklinika”4.
Sps ,,Tamaris dasaxlebis saoja-
xo medicinis centri”.5. Sps ,,q.
baTumis #4 poliklinika”.6. Sps
,,saojaxo medicinis regionuli
centri”7. Sps ,,maxinjauris mra-
valprofiluri poliklinika”
gori–S.p.s.“gormedi, saaq.saz. “iav-
nana“ goris dedaTa da bavSvTa
centri Telavi -bavSvTa janmr-
Telobis centri quTaisi inter-
venciul centrSi upaso miReba
31-Si mTeli dRe mxolod inva-
lid da miusafar bavSvebisaT-
vis. 01.06.13–.Si quTaisis TiTqmis
kvela poliklinika 1. q. quTai-
sis z.cxakaias saxelobis dasav-
leT saqarTvelos intervenciu-
li medicinis erovnuli cent-
ri2q.quTaisis 1 pirveladi jan-
dacvis centri 3q.quTaisis S.p.s.
„g.g~. samkurnalo diagnostiku-
ri centri. afxazeTis jandac-
vis saministro.
aqciebSi gaicinja 1300–ze me-
ti bavSvi
2013 wlis2013 wlis2013 wlis2013 wlis2013 wlis1 ivnisis1 ivnisis1 ivnisis1 ivnisis1 ivnisisaqciaSiaqciaSiaqciaSiaqciaSiaqciaSi
monawileobda:monawileobda:monawileobda:monawileobda:monawileobda:
01.06.13.
aqcia aWaraSi
02.06.13.
bavSvTa dacvis dRes S.p.s.”kidmedSi“ erToblivi
aqciiT 300–ze meti bavSvi gaisinja
saqvelmoqmedo aqciebSi
aqtiuradaa CarTuli
socialuri pediatriis
dacvis fondis a,S.S.-Si
warmomadgeneli –
vaniko cxomeliZe
SPPF representative in TheUS – Vaniko Tskhomelidzeis actively involved in the
charity events of theorganization
14gaxseneba
irakli ciciSvilis gaxsenebasul raRac ramodenime Tvea gasu-
li, rac gardaicvala cnobili pedi-
atri, saqarTvelos pediatriuli sko-
lis TvalsaCino warmomadgeneli
profesori irakli ciciSvili. ba-
toni irakli im medikosTa pleadas
ganekuTvneba, vinc Tavisi dauRalavi
SromiT fasdaudebeli wvlili Sei-
tana saqarTvelos pediatriuli sam-
saxuris ganviTarebaSi, dRes misi yve-
la axlobeli da megobari danaRv-
lianebuli SevikribebiT iraklis
saflavTan, cremliT movigonebT mis
mier ganvlil umwiklo gzas da vi-
locebT, rom misi lamazi suli sa-
sufevelSi amyofos ufalma. mosa-
gonari ki sazogadoebas man marT-
lac bevri dautova.
batoni irakli ciciSvili daiba-
da 1922 wlis 12 seqtembers Rrmad
erudirebul inteligentis ojaxSi.
mama samxedro oficeri iyo, xolo
deda - cnobili eqimi, mean-ginekolo-
gi. ojaxis didma tradiciulma adaT-
wesebma da aRzrdis sworma midgo-
mam gavlena iqonia batoni iraklis
pirovnebis Camoyalibebaze. saqarT-
velos patriarqi, uwmidesi da uneta-
resi ilia meore Tavis erT-erT epis-
toleSi aRniSnavs: `rogorc Seic-
nob Sensa samyaros, ise iqnebaa Seni
cxovrebac”. batonma iraklim swav-
la daiwyo Tbilisi me-18 saSualo
skolaSi, magram 1937 wels, masobriv
represiebSi moxvda misi mama da oja-
xis ramdenime wevri. protestis niS-
nad, batonma iraklim amxanagebTan er-
Tad faruli antisabWoTa organiza-
cia Camoayaliba, romelic 1 wlis gan-
mavlobaSi funqcionirebda. Semdeg,
dasmenis gamo, am organizaciis wev-
rebi daiWires da 13 Tvis ganmavlo-
15
baSi patimrobaSi amyofes. cixidan
gamosvlis Semdeg, batoni irakli 1941
w. warCinebiT amTavrebs Tbilisis 25-
e skolas da imave wels swavlas
agrZelebs Tbilisi sax. samedicino
institutSi. 1946 wels, ukve diplo-
mirebuli eqimi, muSaobas iwyebs sa-
medicino institutis safakulteto
pediatriis kaTedraze profesor
vladimer ToxaZis xelmZRvanelobiT.
aq man ganvlo didi gza eqimi ordi-
natoridan kaTedris profesorobamde,
klinikaSi muSaobis periodSi baton-
ma iraklim didi codna da praqtiku-
li gamocdileba SeiZina. mas mudam
faqizi damokidebuleba hqonda Ta-
vis patara pacientebtan da momnusx-
vel gavlenas axdenda maTze. mas ara-
sodes dauSurebia siyvaruli, siTbo
da Zalisxmeva Tavisi pacientebis jan-
mrTelobisaTvis, aseve uSurvelad ga-
dascemda Tavis uides profeiul ga-
mocdilebas axalgazrda kolegebi-
sa da mowafeebis. batoni irakli upi-
ratesobas eqimis zneobriv princi-
pebs aniWebda . mas Rrmad swamda, rom
adamiani ver gaxdeba WeSmariti eqi-
mi, Tu imaTviTve ar Camoyalibda, ro-
gorc sanimuSo moqalaqe, spetaki msa-
xuri Tavisi erisa.
irakli ciciSvili iyo Cveni sazo-
gadoebrivis brwyinvale warmomadge-
nelii, kacTmoyvare, principuli, Sesa-
niSnavi pedagogi, praqtikosi eqimi da
mecnieri. gansakuTrebiT xazi unda ga-
esvas misi, rogorc qvelmoqmedis, Tvi-
sebes. kaci, romelic sul imis fiqr-
Si iyo, rogor daxmareboda gaWirve-
bul adamianebs, Tavisi sakuTari naR-
vawis TiTqmis naxevars igi da misi
meuRle, qalbatoni dodo, am keTil-
Sobilur saqmes axmardnen. batoni
iraklis saqmianobidan gamomdinare,
igi iyo namdvili saxalxo eqimi. Se-
iZleba itqvas rom saqartvelos bar-
sa da mTaSi Znelad moiZebneba ojaxi,
romlis erT wevrs mainc ar Sexebo-
da misi Tbili xeli, ar yofiliyo
misi pacienti. batoni iraklis xangr-
Zlivi cxovreba yovelTvis ia-vardiT
ar yofila mofnili, mas xSirad ux-
deboda muSaoba urTules pirobeb-
Si. Tundac aviRoT saqarTveloSi ar-
sebuli viTareba, rodesac pediatri-
ul samsaxurs Zalian uWirda, is, ro-
gorc erTguli jariskaci, yovelT-
vis idga Tavisi saqmis sadarajoze
mis mimarT dakisrebul valdebule-
bebs pirnaTlad asrulebda. momav-
lis imedi ar daukargavs, far-xmali
arasodes dauyria. win miiswrafoda
da naTel momavals Se-
natroda.
batoni irakli iyo sa-
qarTvelos pediatriuli
akademiis erT-erTi dam-
fuZnebeli da misi Seucv-
leli prezidenti, Tbili-
sis sax. samedicino uni-
versitetis kaTedris pro-
fesori da pediatruli
fakultetis dekani. mcire xnis gan-
mavlobaSi xelmZRvanelobda saqarT-
velos pediatriis s/k instituts, iyo
mravali dargobrivi asosiaciis sapa-
tio wevri da sxva. batoni irakli Ta-
visi xangrZlivi moRvaweobis dafase-
bis mowme sicocxlis periodSive gax-
da. igi iyo Tbilisi sapatio moqalaqe,
dajildoebuli iyo Rirsebisa da
brwyinvalebis ordenebiT. mas saqar-
TveloSi pirvelad gauxsnes misis sa-
xelobis varskvlavi, bavSvTa axal kli-
nikas mainiWes irakli ciciSvilis sa-
xeli. gvinda gavixsenoT, rom es Ro-
nisZieba gasuli wlis dekembris bo-
los Catarda, ris Semdegac gaimarTa
vaxSami, romelsac eswrebodnen oja-
xis wevrebi ,axlo naTesavebi, megob-
rebi da klinikis TanamSromlebi. ba-
tonma iraklim im saRamos yvelas uwi-
lada gulwrfeli siyvaruli, yvelas
moefera. faqtobrivad, es aRmoCnda sa-
zogadoebasTan da axloloblebTan
misi gamosamSviobebeli ukanaskneli
saRamo.
wavida Cvengan gulmxurvale ma-
muliSvili, kacTmoyvareobiTa da
RirsebebiT gamorCeuli, yvelasgan
aRiarebuli profesionali, namdvili
inteligenti, brwyinvale meuRle, mi-
sabaZi mama, mzrunveli babua da sai-
medo megobari.
batoni irakli sikvdilis win mi-
vida samsaxurSi, samuSao
kabinetSi Caicva TeTri xa-
laTi, romelsac xangrZli-
vi cxovrebis manZilze ara-
sodes scxebia Savi laqa
da sakuTari magidaTan ga-
nuteva spetaki suli.
dro gava, irakli ciciS-
vilis xsovna maradiuli
iqneba, madlieri adamiane-
bis mier danTebuli san-
Teli mudam iciagebs misi
siyvarulisa da xsovnis
simbolod.
saqarTvelos pediatrta
asociasiis saxeliT
profesori
avTandil
kvezereli-kopaze
gaxseneba
umikaSvili nikoloz da-
viTis Ze, davibade q. Tbi-
lisSi 1923 wlis 18 ianvars,
mosamsaxuris ojaxSi. var
skkp wevri 1971 wlidan.
1930 wels daviwye swav-
la q. Tbilisis me–19 saSu-
alo skolaSi, sadac davam-
Tavre 10 klasi warCinebiT
1941 wels.
1941 wels ganvagrZe swav-
la q. Tbilisis saxelmwi-
fo samedicino institutis
samkurnalo fakultetze.
1946 wels davamTavre q.Tbi-
lisis samedicino insti-
tutis samkurnalo fakul-
teti.
1946 wlis dekembris Tvi-
dan daviwye muSaoba goris
raionis sofel dicis sae-
qimo ubnis gamgis Tanamde-
bobaze, sadac vmuSaobdi 1948
wlamde.
1948 wlis 23 martidan
amave wlis 15 maisamde vmu-
Saobdi q. Tbilisi 26 ko-
misris sax. raionis janmr-
Telobis ganyofilebis ra-
ionis pediatrad.
1948 wlis15 maisidan ama-
ve raionis me-7 bavSvTa kon-
sultaciaSi ubnis pediat-
riad. konsultaciaSi muSa-
obis paralelurad qala-
qis pirveli klinikur saa-
vadmyofs bavSvTa Terapi-
ul ganyofilebaSi. Tbili-
si saxelmwifo samedicino
institutis bavSvTa sneu-
lebebis kaTedraze profe-
sor m.ugreliZesTan.
1949 wels gamiwvies sab-
WoTa arimiis rigebSi da
daniSnuli viyavi amierkav-
kasiis samxedro olqis 69
hospitalSi q.leninakanSi
bavSvTa Terapiuli ganyo-
filebis ordinatorad. xo-
lo 1953 wlidan amave gan-
yofilebis gamged. sabWo-
Ta armiis rigebSi samsaxu-
ris periodSi kavSiri ar
gamiwyvetia profesor m.ug-
reliZis klinikasTan, sadac
orjer viyavi gamogzavni-
li samuSao adgilze da
Semdeg aRniSnul klinika-
Si vmuSaobdi 21 wlis man-
Zilze saqarTvelos ssr
mecnierebaTa akademiis w/k
mecnierebis damsaxurebuli
moRvawis, prof. i.faRavas
xelmZRvanelobiT.
1954 wels demobilizebu-
li viqeni sabWoTa armiis
Tvelos qalaqis mTavari pe-
diatris Tanamdebobaze.
Cemi muSaobis manZilze
gaviare kvalifikacia 1947
wlis 26noembridan 13 Te-
bervlamde eqimTa daxelov-
nebis institutSi. 1950
wlis 27 Tebevlidan 27
ivlisamde da 1954 wlis 3
ianvridan 4 aprilamde q.
Tbilisis saxelmwifo sa-
medicino institutis bav-
SvTa sneulebaTa kaTedra-
ze „pediatriis cikliT“
1959 wlis 1 oqtombri-
dan 30 dekembramde q. mos-
kovSi eqimTa daxelovnebis
centralur institutSi.
akademikos g/n speranskis-
Tan „naadrevi asakis bavSv-
Ta fiziologiis da paTo-
logiis ciklze.”
1961 wlis 16 Tebervli-
dan 1 dekembramde q.Tbili-
Si ssr jandacvis saminis-
tros akademikos muxaZis sa-
xelobis sisxlis gadasx-
mis institutSi „praqtiku-
li hematologiis ciklze“
maqvs Sesrulebulebuli
70 samecniero Sroma, aqedan
50 dabeWdili da gamoqvey-
nebulia institutis Sro-
maTa krebulebSi, yrilobis
masalebSi, samecniero sesi-
is, sakavSiro da respubli-
kur JurnalebSi.
1970 wels gaviare saates-
tacio komisia da momeniWa
kvalifikacia umaRlesi ka-
tegoriis eqim–pediatris.
saqarTvelos respublikis
umaRlesi sabWos prezidi-
umis 1967 wlis 26 oqtomb-
ris brZanebiT moniWebuli
maqvs saqarTvelos ssr dam-
saxurebuli eqimis sapatio
wodeba. dajildoebuli var
Sromis wiTeli droSis or-
deniT da medlebiT.
maqvs miRebuli madlo-
bebi sakavSiro janmrTelo-
bis dacvis saqarTvelos
ssr jandacvis ministris
qalaqis janmrTelobis sa-
marTvelos da pediatriis
s/k institutis administ-
raciisgan. maqvs sigelebi
respublikuri profkavSire-
bidan, qalaqis partiis ko-
mitetis jandacvis saminis-
trodan. var pediatrTa sa-
medicino sazogadoebis gam-
geobis wevri da amave sa-
zogadoebis pasuxismgebeli
mdivani, saqarTvelos ssr.
janmrTelobis dacvis sa-
ministros pediatriis sa-
mecniero kvleviTi insti-
tutis samecniero sabWos
wevri.
rigebidan da amave wels
noembris Tvidan daviwye mu-
Saoba ordinatorad qalqa-
qis pirveli klinikuri sa-
avadmyofos bavSvTa Tera-
piul ganyofilebaSi.
1955 wlis aprilidan 1957
wlis aprilamde vmuSaob-
di amave saavadmyofosTan
gaerTianebul pirvel bav-
SvTa poliklinikaSi ubnis
pediatrad.
1957 wlis aprilidan
1960 wlis Tebervlamde vmu-
Saobdi amave saavadmyofos-
Tan gaerTianebul meore
bavSvTa poliklinikis pe-
diatriuli ganyofilebis
gamged.
1960 wlis Tebervlidan
gadmoyvanil viqeni saavad-
myofos bavSvTa Terapiuli
ganyofilebis ordinatorad,
xolo 1962 wlis ianvridan
amave ganyofilebis gamged.
1963 wlis 20 seqtembri-
dan saavadmyofoSi gaixsna
meore bavSvTa Terapiuli
ganyofileba, sadac daviniS-
ne ganyofilebis gamged. 1969
wlis 10 Tebervlidan gad-
miyvanil viqeni pediatri-
is sameciero kvleviT ins-
titutSi direqtoris moad-
giled samkurnalo dargSi,
sadac vmuSaob dRemde.
1964 wlis 8 agvistodan
Cemi ZiriTadi samsaxuris
paralelurad vmuSaobdi q.
Tbilisis jandacvis samar-
a vtobiografi a
16
CMYB
mTavari redaqtori: g. CaxunaSvili
moadgile: T. miqelaZe, n. jobava
saredaqcio sabWo: _ n. badriaSvili, n. TofuriZe,
d. CaxunaSvili, g. CaxunaSvili, b. zenaiSvili, n.
kvirkvelia, k. CaxunaSvili, m.wilosani, z.
SaqaraSvili.
gasayidad
ar
gavrceldeba
ISSN 1987-9849
UDC (uak) 616-053.2(054) s-743
16
erT-erTi pirveli qarTuli preparatebierT-erTi pirveli qarTuli preparatebierT-erTi pirveli qarTuli preparatebierT-erTi pirveli qarTuli preparatebierT-erTi pirveli qarTuli preparatebi
SigniT misaRebi xsnaris
1 flakoni Seicavs levokarnitinis
2,0 g-s.
saineqcio xsnaris 1 ampula Seicavs
levokarnitinis 1,0 g-s.
Mmetaboluri Terapiis racionaluri arCevani!Mmetaboluri Terapiis racionaluri arCevani!Mmetaboluri Terapiis racionaluri arCevani!Mmetaboluri Terapiis racionaluri arCevani!Mmetaboluri Terapiis racionaluri arCevani!
m e t a k a r t i n i
L - karnitini