+ All Categories
Home > Documents > 3 cnobisTvis - tsu.ge2167)-2014_web.pdf · da xolo meore _ safinanso-ekonomi-kur nawils (rac ar...

3 cnobisTvis - tsu.ge2167)-2014_web.pdf · da xolo meore _ safinanso-ekonomi-kur nawils (rac ar...

Date post: 21-Mar-2019
Category:
Upload: doantuyen
View: 244 times
Download: 0 times
Share this document with a friend
16
`universitetSi axali fakulteti iqmneba, rac, erTi mxriv, siaxlea, meore mxriv ki, tradiciis dabruneba~, _ ganacxada ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis req- torma, akademikosma lado papavam preskonferenciaze, romelic universitetSi 1 ivliss gaimarTa. man mediis warmomadgenlebs gaac- no akademiuri da warmomadgenlobiTi sabWoebis gadawyvetile- ba universitetSi axali ZiriTadi saganmanaTleblo erTeulis _ fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebaTa fakultetis Seqmnis Sesaxeb da isaubra im pirobebze, rac am gadaw- yvetilebis miRebas win uZRoda. uyureT SabaTs, 12 da 19 ivliss, 17 saaTze sazogadoebrivi mauwyeblis meore arxis eTerSi gadacemas `universiteti~ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan 9 ivlisi, oTxSabaTi, 2014 w., ¹9 Tsu-Si axali fakulteti iqmneba gadacema yvela universitetelisTvis nomerSi ra cvlileba igegmeba fakultetebis struqturuli mowyobis mxriv ............... 2 vin iqnebian fakultetebis axali rCeulebi? ..................................................... 2 Tsu-s oficialurad damtkicebuli simbolika eqneba ........................................ 4 qarTvelebsa da afxazebs Soris gamokveTili saerTo interesi .............. 5 paata guguSvilis saxelobis ekonomikis instituts 70 weli Seusrulda ...................................................11 me-3 gverdze mediac im procesebs gadis, rasac qveyana gv. 10 cnobisTvis Tsu-is veb-gverdze TSU.EDU.GE marjvena qveda kuTxeSi daemata universitetis gadacemebis videoCanawerebis gverdis aRmniSvneli piqtograma. am Rilakze xelis daWeriT Tqven SegiZliaT uyuroT universitetis gadacemebs
Transcript
Page 1: 3 cnobisTvis - tsu.ge2167)-2014_web.pdf · da xolo meore _ safinanso-ekonomi-kur nawils (rac ar mesmis, risTvisaa saWiro.) am cvlilebiT Cven gvinda yuradReba gavamaxviloT samecniero

`universitetSi axali fakulteti iqmneba, rac, erTi mxriv, siaxlea, meore mxriv ki, tradiciis dabruneba~, _ ganacxada ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis req-torma, akademikosma lado papavam preskonferenciaze, romelic universitetSi 1 ivliss gaimarTa. man mediis warmomadgenlebs gaac-no akademiuri da warmomadgenlobiTi sabWoebis gadawyvetile-ba universitetSi axali ZiriTadi saganmanaTleblo erTeulis _ fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebaTa fakultetis Seqmnis Sesaxeb da isaubra im pirobebze, rac am gadaw-yvetilebis miRebas win uZRoda.

uyureT SabaTs, 12 da 19 ivliss,17 saaTze sazogadoebrivi mauwyeblis

meore arxis eTerSi gadacemas

`universiteti~

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan

9ivlisi,

oTxSabaTi, 2014 w., N¹9

Tsu-Si axali fakulteti iqmneba

gadacema yvela universitetelisTvis

n o m e r S ira cvlileba igegmeba fakultetebis struqturuli mowyobis mxriv ............... 2

vin iqnebian fakultetebis axali rCeulebi? ..................................................... 2

Tsu-s oficialurad damtkicebuli simbolika eqneba ........................................ 4

qarTvelebsa da afxazebs Soris gamokveTili saerTo interesi .............. 5

paata guguSvilis saxelobis ekonomikis instituts 70 weli Seusrulda ...................................................11

me-3 gverdzemediac im procesebs gadis,rasac qveyana gv. 10

cnobisTvis

Tsu-is veb-gverdzetsu.edu.ge marjvena qveda kuTxeSi daemata universitetis gadacemebis videoCanawerebis gverdis aRmniSvneli piqtograma.am Rilakze xelis daWeriT Tqven SegiZliaT uyuroT universitetis gadacemebs

Page 2: 3 cnobisTvis - tsu.ge2167)-2014_web.pdf · da xolo meore _ safinanso-ekonomi-kur nawils (rac ar mesmis, risTvisaa saWiro.) am cvlilebiT Cven gvinda yuradReba gavamaxviloT samecniero

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

2

universitetSi igegmeba cvlile-ba fakultetebis struqturuli mowyobis TvalsazrisiT. Tsu-is

warmomadgenlobiTma sabWom miiRo ga-dawyvetileba, rom fakultetebis de-kanebs eyolebaT ori moadgile _ erTi saswavlo nawilSi da meore _ samecniero nawilSi.

noem bridan Tsu-s a x ali a k ad e miuri s a bWo e yoleb a

giorgi dvalaSvili,Tsu-is zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis geografiis

departamentis profesori:

_ Cvens departaments ar aqvs xelsayreli kabinetebi da auditoriebi. CvenTan yvela sagans sWirdeba sailustracio masala, romlis Cvenebac leq-ciis wakiTxvisas aucilebelia. im oTaxebSi ki, sadac leqciebs vatarebT, ar aris proeqtoris gamoyenebis saSualeba, arc specialuri ekrania, bevr oTax-Si eleqtro energiac ar gvaqvs. yovelive amis saSualeba erTaderTi qimiis auditoriaSia, sadac mxolod did jgufebs utardebaT leqciebi.

geografiis specialobis studentebisTvis savele praqtikebi aucile-belia. sxvaTa Soris, wina wlebTan SedarebiT, wels ara erTi savele gasvla gvqonda. mxardaWeras gvicxadebs da gvexmareba universitetis avto-parki. Tumca problemas am SemTxvevaSic vawydebiT: manqanebi mcire tevadobisaa da amitom gviwevs iseTi studentebis SerCeva, romlebic SedarebiT ufro mo-tivirebulebi arian. darialis xeobaSi momxdari Rvarcofis dros gvindoda, studentebi kvlevis Casatareblad wagveyvana, magram umetesoba am procesSi ver CavrTeT. Tan savele praqtikis sagani axla ukve savaldebuloa studen-tebisTvis da meti dainteresebac aris mis mimarT, magram dafinanseba wina wlebTan SedarebiT ar gazrdila. imedi gvaqvs, am mxrivac gveqneba mxarda-Wera.

nino Ciqovani,Tsu-is kulturis mecnierebaTa kvlevis institutis profesori:

_ iseve rogorc yvela sxva kvleviTi instituti, Cven ori ZiriTadi saqmi-anobiT varT dakavebuli: kvleva da swavleba. bolo wlebTan SedarebiT Tsu-Si viTareba gamosworda, Tumca jer mainc bevri problemaa. mogvarda stu-dentebis eleqtronuli registracia, tutorebis daxmarebiT studentebs uadvildebaT saswavlo programebis SerCevisas orientacia, amdenad Cvens specialobazec gaizarda maTi ricxvi da is 4 profesori, romlebic insti-tutSi varT, didi datvirTviT vmuSaobT. mogexsenebaT, doqtorantebs eva-lebaT kreditebis farglebSi profesorebis asistentoba. imedia, momavalSi isinic Semoematebian Cvens erTeuls. adrec gvyavda ramdenime doqtoranti, romlebmac disertacia didi warmatebiT daicves, Tumca sxva universite-tebSi dasaqmdnen. visurvebdi, aseTi SemTxveva aRar ganmeordes. Semodgoma-ze kidev erTi doqtoranti daicavs disertacias da imedia, moxerxdeba misi Tsu-Si datoveba. es zogadad universitetis interesicaa.

aseve minda aRvniSno, rom kulturis kvlevebi interdisciplinuri dar-gia, rac programis gaxsnilobas gulisxmobs. Sesabamisad, students unda SeeZlos, rom Cveni programis savaldebulo da arCeviTi sagnebis garda sxva fakultetidan sxvadasxva specialobis sagnebic airCios. es Cveni pro-gramis aRwerilobaSic aris aRniSnuli. magram aq vawydebiT problemas. am sagnebs baza an ver xedavs, an Cveni programis CamonaTvalSi ar aris Sesuli. SemomTavazes, rom gadamexeda humanitarul mecnierebaTa fakultetisa da socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis sagnebisaTvis da Seg-vetana Cveni programis CamonaTvalSi. es kargia, Tumca zogjer axali sagnebi Cndeba, an romeliRac sagani ar ixsneba akreditaciis dros. yvelafris gaT-valiswineba SeuZlebelia. Semdeg Cven gviwevs gancxadebebis wera _ gTxovT Cvens CamonaTvals daumatoT esa da es sagani. gancxadeba aucileblad kmayo-fildeba, Tumca zedmeti wvalebisa da drois xarjvis fasad. ara mgonia, rom

reqtorTan Sexvedris SemTxvevaSi ra sakiTxs wamowevT?

gzavnili administracias

dRevandel pirobebSi specialistebs bazaSi Sesabamisi cvlilebebis Setana da am xarvezis gamosworeba gauWirdeT.

problemebi gvaqvs samecniero literaturis SeZenis mxrivac. mesmis, rom es finansebs ukavSirdeba, magram aucilebelia, Tu gvinda am specialobis ganviTareba. Cveni erTeuli pataraa da SeiZleba amis gamoc xdeba, rom Cven mier SesaZenad wardgenili wignebi arasdros xvdeba saboloo siaSi. arada, Tu gvinda am specialobis SenarCuneba, samecniero literaturis SeZena au-cilebelia. imedi maqvs, universitetis strategiul ganviTarebaSi kultu-ris specialobac igulisxmeba. es programa am saxiT saqarTveloSi mxolod CvenTan aris, gvaqvs garkveuli gamocdileba, Tumca ganviTarebac gvWirdeba. samecniero literaturas xandaxan sakuTari finansebiT vyidulobT, gvex-marebian ucxoeli kolegebic. miuxedavad amisa, arasakmarisia, radgan bevri axali literatura gamodis.

problemas warmoadgens eleqtronuli uwyisebis sakiTxic. ratomRac aqamde ver moxerxda, rom profesorebs maTze wvdoma gvqondes. gviwevs misvla dekanatSi, uwyisebis amobeWdva, Sevseba, isev dekanatisTvis miwode-ba, xolo Semdeg fakultetis administracias Seaqvs Sedegebi eleqtronul uwyisebSi. kargi iqneboda, Tu profesorebs amis gakeTebis saSualeba Tavad gveqneboda. marTalia, fakultetis administracia am sakiTxs mokle vadebSi agvarebs, magram sirbili qaRaldebiT korpusebs Soris zedmet dros moiT-xovs da Tanac Secdomis daSvebis albaTobac izrdeba. saubari iyo, rom axa-li eleqtronuli programa iqmneboda da es problema mogvardeboda, magram jerjerobiT viTareba ar Secvlila.

kaxa gabunia,Tsu-is qarTul enaSi momzadebis saganmanaTleblo programis xelmZRvaneli:

_ ukve oTxi welia, Tbilisis saxelmwifo universitetSi qarTul enaSi momzade-bis saganmanaTleblo programa xorcieldeba da danamdvilebiT SemiZlia giTxraT, rom gaamarTla. studentebis raodenoba yovel wels matulobs da axla maTi ricxvi, daaxloebiT, 350-s udris. Cveni araqarTulenovani studentebi axerxeben _ iswav-lon saqarTveloSi da umaRlesi ganaTlebis misaRebad erevanSi, baqoSi an Tundac moskovSi ar wavidnen. Tumca obieqturi viqnebi da getyviT, yvelaferi idealurad namdvilad ar gvaqvs. bevri gasaumjobesebeli sakiTxia, upirvelesad _ silabusebi. am mimarTulebiT muSaoba ukve daviwyeT. aseve vapirebT programas axali arCeviTi sagnebi davamatoT. mogexsenebaT, am programis kursdamTavrebulebi sxvadasxva spe-cialobebze abareben da xSirad gvaqvs SemTxvevebi, rodesac maT kargad ician saswav-lo masala, Tumca qarTul enaze gadmocema uWirT. yvela specialobas specifikuri terminologia da stili aqvs. amitom vapirebT, daviwyoT arCeviTi kursebi, sadac studentebi sxvadasxva specialobis specifikur teqstebze ukve winaswar imuSaveben. amave dros kargi iqneboda _ fakultetebze Seqmniliyo damxmare centrebi, romlis TanamSromlebic, pirvel etapze, Cveni programis kursdamTavrebulebs saswavlo procesSi daexmarebian.

CvenTvis araerTxel uTqvamT, rom am programis bavSvebi qarTveli Tanatolebis-gan izolirebulebi arian, rac maT integracias uSlis xels. igulisxmeba is faqti, rom Cveni Senoba Tsu-is ZiriTadi korpusebisgan moSorebiT aris. veTanxmebi am kri-tikas, magram es Segnebulad ar momxdara. Cven gadavediT iq, sadac farTi gamoTavi-suflda. ramdenadac vici, igegmeba, rom am SenobaSi socialur da politikur mec-nierebaTa fakultetis ramdenime specialobis leqciebi Catardes. am SemTxvevaSi es problemac moxsnili iqneba. aseve visurvebdi, rom integraciis mizniT sxvadasxva proeqtebic ganxorcieldes universitetis, arasamTavrobo Tu donori organiza-ciebis iniciativiT. Cveni programis studentebma namdvilad saTanado doneze ician qarTuli da garkveulebi arian sxvadasxva sakiTxebSi. magaliTad, eseebis konkursSi evrokavSirSi integraciis Temaze 3 gamarjvebulidan 2 Cveni programis studenti gaxda. vfiqrob, am yvelafers sazogadoebis yuramde mitana namdvilad sWirdeba.

Tbilisis saxelmwifo universiteti axal akademiur da warmomadgenlobiT sabWoebs Semodgomis miwuruls airCevs. akademiuri sabWos im wevrs, romelic 2-jer zedized ukve iyo arCeuli, arCev-nebSi monawileobis miRebis ufleba aRar eqneba. universitetma akademiuri sabWos 14 wevri unda airCios Tsu-is 7-ive (hu-manitarul mecnierebaTa fakulteti,

socialur da politikur mecniereba-Ta fakulteti, iuridiuli fakulteti, medicinis fakulteti, zust da sabune-bismetyvelo mecnierebaTa fakulteti, ekonomikisa da biznesis fakulteti, fsi-qologiisa da ganaTlebis mecnierebaTa fakulteti) fakultetidan. vin iqnebian fakultetebis rCeulebi axal sabWoSi, es noemberSi gaxdeba cnobili.

ra cvlileba igegmeba fakultetebis

struqturuli mowyobis mxriv

vin iqnebian fakultetebis axali

rCeulebi?

`didi mniSvneloba aqvs imas, rom universitetSi xeli Seewyos samec-niero kvlevebs, radganac universi-tetis damaarseblebma igi Camoayali-bes, rogorc saswavlo-samecniero da-wesebuleba. Cv-enTvis es prioritetu-lia da vamayobT imiT, rom Cveni pro-fesura warmatebulia saerTaSoriso da erovnul asparezze, magram ver davikvexniT imiT, rom fakultetebze samecniero muSaoba jerovan doneze dgas. saqme saqmeze rom midges, am mi-marTulebiT pasuxismgebeli piris sakiTxi aqamde haerSi iyo gamokide-buli. amitom warmomadgenlobiT sab-Woze miiRes gadawyvetileba, rom fa-kultetebis dekanebs eyolebaT ori moadgile _ erTi saswavlo nawilSi da meore – samecniero nawilSi. axals arafers vambobT, es ase iyo tradici-ulad, ubralod, bolo wlebSi Camoya-libda, rom dekanis erTi moadgile ku-rirebda saswavlo-samecniero dargs da xolo meore _ safinanso-ekonomi-kur nawils (rac ar mesmis, risTvisaa saWiro.) am cvlilebiT Cven gvinda yuradReba gavamaxviloT samecniero nawilze, rom fakultetebze farTod gaiSalos samecniero-kvleviTi mu-Saoba~, _ aRniSna reqtorma, akademi-kosma lado papavam.

komentari

Page 3: 3 cnobisTvis - tsu.ge2167)-2014_web.pdf · da xolo meore _ safinanso-ekonomi-kur nawils (rac ar mesmis, risTvisaa saWiro.) am cvlilebiT Cven gvinda yuradReba gavamaxviloT samecniero

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

3

eqspertuli xedva

maia toraZe

`universitetSi axali fakulteti iqmneba, rac, erTi mxriv, siaxlea, meo-re mxriv ki, tradiciis dabruneba~, _ ganacxada ivane javaxiSvilis saxelo-bis Tbilisis saxelmwifo universite-tis reqtorma, akademikosma vladimer papavam preskonferenciaze, romelic universitetSi 1 ivliss gaimarTa. man mediis warmomadgenlebs gaacno aka-demiuri da warmomadgenlobiTi sab-Woebis gadawyvetileba universitetSi axali ZiriTadi saganmanaTleblo erT-eulis _ fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebaTa fakultetis Seqmnis Se-saxeb da isaubra im pirobebze, rac am gadawyvetilebis miRebas win uZRoda.

gadawyvetileba fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebaTa fakulte-tis Seqmnis Sesaxeb 2014 wlis 26 ivniss Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiurma sabWom da senatma miiRes. am mizniT socialur da politikur mecnierebaTa fakultets gamoeyofa fsiqologiur mecnierebaTa saganma-naTleblo mimarTuleba, xolo huma-nitarul mecnierebaTa fakultets _ ganaTlebis mecnierebaTa saganmanaT-leblo mimarTuleba. maTi gaerTiane-bis gziT Camoyalibdeba fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebaTa fakul-

teti. axali (meSvide) fakultetis Se-qmnasa da funqcionirebasTan dakav-Sirebuli saorganizacio sakiTxebis mogvarebis mizniT, reqtoris brZane-biT, ukve Seqmnilia samuSao jgufi 11 kacis SemadgenlobiT, romelTa Soris arian rogorc administraciis warmo-madgenlebi, aseve im mimarTulebebis profesorebi, romlebis gaerTianebis Sedegadac axali fakulteti unda Ca-moyalibdes.

fsiqologiisa da ganaTlebis mec-nierebaTa fakultetis saboloo Ca-moyalibebis procesi 2014 wlis bolo-mde dasruldeba.

universitetis reqtorma preskon-ferenciaze xazgasmiT aRniSna, rom miRebul gadawyvetilebas istoriuli winapirobac amyarebs, radgan fsiqo-logiisa da ganaTlebis mecnierebebis skolas Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi saukunovani istoria aqvs. jer kidev 1917 wlis Semodgomaze, rodesac eqvTime TayaiSvilis binaSi profesorTa sabWos pirveli winaswa-ri sxdoma Sedga, gadawyda, rom axlad gaxsnil universitetSi erTi _ sibrZ-nismetyvelebis fakulteti daarse-buliyo, romelsac eqneboda 3 ganyo-fileba: humanitarul mecnierebaTa, samaTematiko da sabunebismetyvelo. humanitarul mecnierebaTa CamonaT-valSi Tavidanve Sedioda pedagogika. mecnierebis am dargs damfuZneblebi daarsebisTanave gamorCeul mniSvne-lobas aniWebdnen. amitom, 1919 wlis seqtemberSi universitetis saped-agogiko instituti daarsda, romlis gamged profesori dimitri uznaZe airCies.

sxva dargebTan erTad universi-tetis pirvelive Taobis studentoba fsiqologiis mecnierebasac swavlob-da. pedagogiuri institutis xelmZ-RvanelobasTan erTad, fsiqologiis saleqcio kurss dimitri uznaZe kiT-xulobda. misi iniciativiT, 1923 wels universitetSi fsiqologiuri la-boratoria gaixsna, xolo 1926 wels Tbilisis saxelmwifo universitetis kursdamTavrebulTa SemadgenlobiT fsiqologTa sazogadoebac daarsda. fsiqologiis dargi universitet-Si jer istoriis, Semdeg iuridiuli, xolo bolos fsiqologia-filoso-fiis fakultetis SemadgenlobaSi viTardeboda. damoukidebeli saxiT fsiqologiis fakulteti 1990 wels

dafuZnda. 2005 wlidan igi socialur da politikur mecnierebaTa fakul-tetTan gaerTianda da mis erT-erT mi-marTulebas warmoadgenda.

`fsiqologiis mimarTuleba ramde-nime welia ayenebs sakiTxs, rom damou-kideblad, calke fakultetad Aarsebo-bis SemTxvevaSi, fsiqologiis skola ukeT ganviTardeboda. Cven ramden-jerme SevikribeT da vimsjeleT, ris Semdegac Camoyalibda azri, rom Se-qmniliyo ara ubralod fsiqologiis fakulteti, aramed fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebebis fakulteti. amas aqvs mniSvneloba, radgan qveyanaSi es ori dargi gansakuTrebul daxmare-bas da xelSewyobas saWiroebs, radgan, samwuxarod, SegnebiT Tu Seugneblad,

isini bolo wlebSi mZime mdgomareoba-Si aRmoCndnen da miiCqmalnen.

gadawyvetilebis miRebisas gamov-diodiT ramdenime mosazrebidan: ram-denad aris es sakiTxi mwvave, ramdenad saWiroebs igi gadawyvetas, rogoria adamianuri resursi, ramdenadaa sazo-gadoeba mzad amisTvis da, rac mTava-ria, rogoria finansuri mdgomareoba? gadawyvetileba miviReT mxolod mas Semdeg, rac yvela es parametri Sevis-wavleT. Cveni amocanaa, rom axalma fakultetma, romelic Tsu-Si iqmneba, aRadginos Zveli tradiciebi, moizi-dos msoflio gamocdileba da gaa-ziaros igi~, _ aRniSna vladimer papa-vam.

Tsu-Si axali fakulteti iqmneba

ramaz sayvareliZe,fsiqologi, profesori:

_ fsiqologiisa da ganaTlebis mec-nierebaTa fakultetis Seqmna isto-riuli mniSvnelobis faqtia. me viyavi de-kani maSin, rodesac fakultets filoso-fiisa da fsiqologiis fakulteti erqva. fakultetze iyo problema. filosofo-sebi yovelTvis yuradRebiani da kargi partniorebi iyvnen, magram ar esmodaT _ ra saWiroa eqsperimenti? ra saWiroa laboratoria? _ aseT gaugebrobebs mu-dam hqonda adgili. ase rom, didi mniSvne-loba aqvs imas, romel mimarTulebasTan xar dawyvilebuli, Tuki mainc da mainc dawyvilebuli unda iyo. am Tvalsazri-siT pedagogika aris erTaderTi yvelaze mniSvnelovani praqtikuli sfero, sadac pirvelad Sevida fsiqologia. dRes aSS-Si yvelaze meti fsiqologi (22 000 kaci) ganaTlebis sistemaSi muSaobs, radgan ganaTlebis sistemaSi TiTqmis yvelafe-ri, garda uSualod sagnis Sinaarsisa, fsiqologias ukavSirdeba: rogor gadas-cem? rogori komunikacia gaqvs? rogor unda aRzardo pirovneba? rogor unda moagvarebino bavSvs ojaxTan konfliqti da a.S. ase rom, es aris praqtika, romel-Sic fsiqologiuri problemebis cvenaa. amitom am praqtikul dargs fsiqologiis fasi yvelaze ukeT esmis mTels msoflio-Si. amdenad, fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebebis SerwymiT Zalian mizanSe-

wonili sinTezi moxda. uamrav sakiTxSi fsiqologia pedago-

gikisTvis safuZvels warmoadgens, ana-logiurad _ pedagogika fsiqologiisT-vis, anu saswavlo procesi im praqtikul arials warmoadgens, sadac fsiqologi-is SesaZleblobebi realobaSi Cans. vfi-qrob, es dueti kargad Seewyoba.

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbili-sis saxelmwifo universitetis aka-demiuri sabWo ulocavs mTlianad

saqarTvelos da mis moqalaqeebs istoriul faqts _ saqarTvelos evrokavSirTan aso-cirebis xelSekrulebis xelmoweras.

qarTveli xalxi mudam miiswrafoda evropuli Rirebulebebisa da faseulo-bebisken mTeli Cveni qveynis istoriis man-Zilze. swored amitom aris istoriuli dRe 2014 wlis 27 ivnisi saqarTvelosTvis.

evrokavSirTan asocirebis xelSekru-lebaze xelmoweram saqarTvelos evropuli arCevani kidev ufro maRal xarisxSi aiyvana da qveynis evropuli momavali ganamtkica. asocirebis xelSekruleba saqarTvelos ke-TildReobis, demokratiuli ganviTarebis, politikuri da finansuri stabilurobis myar pirobebs qmnis. am mniSvnelovan do-

kumentze xelmoweriT saqarTvelom kidev erTxel daadastura politikuri neba _ daicvas adamianis uflebebi, ganamtkicos kanonis uzenaesoba, gaataros demokra-tiuli reformebi, maqsimalurad dauax-lovdes evropas. am miznebis ganxorciele-baSi gansakuTrebuli da gadamwyveti roli eniWeba ganaTlebas da mecnierebas. swored evropuli arCevani Seuwyobs xels ganaT-lebis da mecnierebis sferoSi dasavluri standartebis damkvidrebas.

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti, rogorc pirve-li evropuli tipis umaRlesi saswavlebe-li regionSi, kvlav gaagrZelebs jer kidev saukunis win qarTuli saxelmwifos winaSe aRebul pasuxismgeblobas _ xeli Seuwyos progresuli ideebis damkvidrebas saqarT-veloSi.

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis

saxelmwifo universitetis akademiuri sabWos

gancxadeba evrokavSirTan asocirebis xelSekrulebis

xelmoweris gamo

Page 4: 3 cnobisTvis - tsu.ge2167)-2014_web.pdf · da xolo meore _ safinanso-ekonomi-kur nawils (rac ar mesmis, risTvisaa saWiro.) am cvlilebiT Cven gvinda yuradReba gavamaxviloT samecniero

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

4

maia toraZe

_ batono zurab, ratom dadga dRis wesrigSi universitetis simbolikis damtkiceba?

_ nebismieri dawesebuleba an in-stitucia, romelsac pretenzia aqvs, rom prezentabeluri iyos, dainterese-bulia, rom simboloebi hqondes. Cvens SemTxvevaSi igulisxmeba gerbi, droSa da himni. yvela cnobil Tu aracnobil universitets aqvs es sami simbolo, ri-Tac igi sazogadoebas amaxsovrdeba. am simboloebis gareSe ar imarTeba araTu mxolod mniSvnelovani, sazeimo Tu ofi-cialuri RonisZiebebi, aramed maT ga-reSe warmoudgenelia universitetebis Cveulebrivi yoveldRiuri cxovreba.

_ sainteresoa, ra istoriuli monacemebi arsebobs _ hqonda TuU ara odesme universitets Tavisi oficial-uri simbolika?

_ Tbilisis saxelmwifo universi-tetma, iseve, rogorc Cvenma qveyanam, uamravi kataklizma gadaitana. amitom es sakiTxi misi arsebobis verc erT etapze bolomde ver mogvarda, Tumca Cvens dam-fuZneblebs rom am simboloebis mniSvne-loba gaazrebuli hqondaT, mxolod is faqtic mowmobs, rom jer kidev 1918 wlis TebervalSive universitetis profesor-Ta sabWom ganixila sakiTxi universite-tis beWdis eskizis damtkicebis Sesaxeb. maSin mxatvarma dimitri SevardnaZem sami varianti waradgina da iqidan erT-erTi profesorTa sabWom universitetis be-Wdad daamtkica.

universitetis beWdis mTavar ele-mentad gamoyenebulia brinjaos xanis Wviruli balTebis kompozicia, romelic dimitri SevardnaZem grafikuli saxiT gamoiyena. Tumca, rogorc specialistebi amboben, es simboloebi exmianeba warmar-Tul deda RvTaebas, rac, SesaZlebelia, dimitri SevardnaZisTvisac mniSvnelova-ni impulsi yofiliyo. ratom? imitom, rom gamosaxuleba asaxavs deda-Svili irmebis urTierTobas, rac balTaze da, Semdgom dimitri SevardnaZis eskizebSic, gadmotanili da nagulisxmevia, rogorc moZRvrisa da Segirdis urTierToba.

beWdis Seqmnis Sesaxeb arsebobs uam-ravi mogoneba, maT Soris, maxsendeba aka-demikos aleqsandre baramiZis mogoneba, sadac igi ambobs, rom es beWedi (da ger-bic) dimitri SevardnaZem uSualod ivane javaxiSvilisa da eqvTime TayaiSvilis monawileobiT Seqmna.

beWdis erT-erTi kompozicia – irme-bis deda-Sviluri urTierToba _ dar-Ca gerbSic, oRond mas daemata wriuli gvirgvini, romelzec datanilia sxva-dasxva cxovelisa da frinvelis gamo-saxuleba. es CuqurTma aRebulia iSxnis mcire eklesiis timpanis morTulobidan.

aq oriode sityva unda vTqvaT di-mitri SevardnaZeze, romelic Zalian cnobili da aqtiuri sazogado moRva-we iyo. igi kargad icnobda ara mxolod qarTul, aramed evropul kulturasac. 1917 wels eqvTime TayaiSvilma cnobi-li mesame eqspedicia moawyo TurqeTis saqarTveloSi. mas Tan axlda dimitri SevardnaZec da, rogorc Cans, maSin gaa-

keTa es Canaxatebi iSxnis mcire eklesii-dan. iSxani qarTuli kulturis udidesi akvani iyo. misi mcire eklesia 1006 wels mefe gurgenma aaSena, romelic saqarT-velos istoriaSi pirvelad ixsenieba me-feT mefis tituliT. akademikosi vaxtang jobaZe miiCnevs, rom es morTuloba aris simbolo samoTxisa, srulyofilebisa, im samyarosi, romliskenac unda iswrafvo-des adamiani da kacobrioba.

aqedan gamomdinare, miuxedavad imisa, rom am gerbis werilobiTi aRweriloba, anu blazoni, ar SemogvrCenia, misi gamo-saxuleba SeiZleba aixsnas ase: codnisa da srulyofilebis samyarosaken svla SesaZlebelia mxolod iseTi mWidro ur-TierTobis Sedegad, rogoric SeiZleba arsebobdes moZRvarsa da Segirds Soris. am amaRlebul ganwyobas qmnis deda-Svi-li irmebis fonze beWedsa da gerbze ga-mosaxuli sicocxlis xec.

beWeds aqvs warwera _ qarTulad `tfilisis universiteti~ da laTinurad `Universitas Tfilisensis”.

_ arsebobs Tu ara dokumenti, romelic asabuTebs, rom swored es iyo universitetis beWedi da gerbi?

_ Cven gvaqvs dokumenti universite-tis beWdis damtkicebis Sesaxeb – es gax-lavT profesorTa sabWos oqmi;

rac Seexeba gerbs, misi blazoni da dokumenti damtkicebis Sesaxeb, ar Se-moinaxa, Tumca daculia universitetis 1922-23 wlis (da Semdgomdroindelic, 1930 wlamde) gamocemebi, sadac dabeWdi-li aris gerbi da miTiTebulia, rom igi aris `tfilisis universitetis Rerbi~.

Semdgom wlebSi am gerbma stilizeba ganicada. 30-iani wlebis Semdeg ki is am formiT saerTod aRar gvxvdeba, radgan, Cveulebriv, yvelgan sabWoTa simbolikas iyenebdnen.

aqve unda aRvniSno, rom arsebobs do-kumenti, romlis mixedviTac universi-tetis pirvelma kursdamTavrebulebma profesorTa sabWos mimarTes TxovniT, rom neba daerToT, universitetis ger-bis gamosaxuleba gulze etarebinaT. anu sauniversiteto tradicias, rom univer-sitetis kursdamTavrebulebs Tavisi universitetis xsovna misi simbolikis tarebiT gamoexataT, universitetis daarsebis pirvelive wlebSi Caeyara sa-fuZveli.

_ rodis dabrunda pirveli gerbi da beWedi sauniversiteto sivrceSi?

_ deda-Svili irmis gamosaxulebis stilizebuli aRdgenis pirveli mcdel-oba gasuli saukunis 60-ian wlebSi iyo. erT-erTi varianti elguja amaSukelmac Seqmna. igi xandaxan universitetis Seno-bebis fonzec gamoisaxeboda xolme.

90-ian wlebSi, roca universitetis av-tonomiaze daiwyo saubari, gaCnda idea –

aRdgeniliyo Tavdapirveli gerbi. maSin-delma axalgazrdebma, studenturi moZ-raobis warmomadgenlebma, amas miaRwies. sxvaTa Soris, unda vTqva, rom swored ga-zeTi `Tbilisis universiteti~ iyo pirve-li, romelmac aRadgina SevardnaZiseuli namdvili gerbi da igi pirvel gverdze ga-zeTis saxelwodebis gverdiT ibeWdeboda.

_ dRes ra daedo safuZvlad uni-versitetis oficialuri simbolikis Seqmnasa da damtkicebas? ra samuSaoebi mimdinareobs amisTvis?

_ imis gamo, rom dRes Cven ar gvaqvs oficialurad damtkicebuli simbolika, gadawyda, rom gaformebuliyo memoran-dumi heraldikis saxelmwifo sabWosTan da gveTxova misTvis _ Seeqmna droSebis eskizi da gaekeTebina gerbis blazoni, anu aRweriloba. heraldikis sabWo aris erTaderTi organo, sadac am sferos profesionalebi muSaoben da madloba maT, rom usasyidlo TanamSromlobaze dagvTanxmdnen.

sanam isini muSaobas daiwyebdnen, Cven sakiTxi ganvixileT senatis sxdomaze, ro-melmac gansazRvra, ras unda gamoxatav-des universitetis droSa, warmomadgen-lobiTma sabWom gansazRvra da davaleba misca mxatvrebs: universitetis droSa unda gamoxatavdes, rom `ivane javaxiSvi-lisa da mis TanamoazreTa mier 1918 wels dafuZnebuli pirveli qarTuli univer-siteti damoukidebeli qarTuli saxelm-wifos civilizebulobis, demokrati-ulobisa da TviTmyofadobis simboloa~. eskizebze muSaobda cnobili speciali-sti, batoni mamuka gongaZe, romelic uam-rav sxva gerbTan erTad, saqarTvelos sa-xelmwifo gerbis avtoricaa.

_ ra iqneba gamosaxuli univer-sitetis gerbsa da droSaze da ra Si-naarsobrivi datvirTva eqneba mas?

_ minda xazgasmiT gamovkveTo erTi ram _ saubari ar aris gerbis cvlile-baze. amaze yvela SevTanxmdiT, radgan Tu Cven SevcvliT SevardnaZiseuli ger-bis gamosaxulebas, maSasadame, Cven uars vityviT memkvidreobaze. me ar meguleba adamiani arc universitetis SigniT da arc mis gareT, rom am gerbze uari Tqvas, radgan misi arsebobiT kidev erTxel vusvamT xazs _ Cven varT universitetis mesaZirkvleTa saqmis gamgrZeleblebi.

heraldikosebis sasaxelod unda vTqvaT, rom maT Zalian saintereso ga-dawyvetileba SemogvTavazes _ gerbi ar Seicvleba, oRond SevardnaZiseuli gamosaxuleba daideba farze (vinc, ase Tu ise, icis heraldika, man isic icis, rom gerbi, es aris, upirvelesad, fari) da daemateba erTi elementi (gerbs ram-denime Semadgeneli elementi aqvs) _ devizi (zonari gerbis qveda nawilSi), qarTul-laTinuri warweriT: `tfilisis

universiteti~ _ “Universitas Tfilisen-sis” - 1918. anu miewereba is, rac ukve iyo datanili Tavdapirvelad beWdis gamo-saxulebaze. heraldikis principebidan gamomdinare, Ddevizad SeiZleba gamoy-enebuli iyos sityva, an fraza, romelic gerbis mflobelis Sesaxeb damatebiT in-formacias Seicavs. am deviziT kidev er-Txel gaesmeba xazi memkvidreobiTobas.

eskizebze warmodgenilia faris ori varianti. rac Seexeba fers _ Cven ukve SeCveuli varT lurj fers da amitom gerbzec ucvlelad gvTavazoben kvlav lurj da TeTr ferebs, heraldikaSi TeTri sisufTavisa da ucodvelobis simbolo, lurji _ silamazis, simsubu-qis, WeSmaritebis, Semwynareblobisa da sidiadis simbolo. oqrosfrad iqneba gamosaxuli sicocxlis xe (oqro - sim-didris, samarTlianobisa da didsulov-nebis simboloa).

_ universitetis gerbi cnobilia misi kursdamTavrebulebisTvis, ma-gram droSa, marTlac arasodes gvqo-nia...

_ rac Seexeba droSas – aqac ramde-nime variantia SemoTavazebuli, koncep-tualurad aRebulia lurji feri (arsad araa dawerili, ratomaa sauniversite-to ferad miCneuli lurji, magram raxan Cvens cnobierebaSi asea SemorCenili, aqac lurjze gakeTda aqcenti, Tumca aris al-ternatiuli variantic _ TeTri feris droSis eskizebic) da masze dadebulia di-mitri SevardnaZiseuli gerbis gamosaxu-leba. heraldikosebi gvTavazoben, am ga-mosaxulebas zolad daedos 1918-21 wlis, anu saqarTvelos pirveli demokratiuli respublikis, droSis ferebi: TeTri, Savi da mewamuli. zonaris tipis zolebi he-raldikasa da veqsilologiaSi miCneulia aRmatebulobis simbolod, warmatebisa da gansakuTrebuli pativis niSnad.

am zolebiT eskizis avtorebi upirvelesad upasuxeben universitetis senatis zemoT naxseneb davaleba-Sek-veTas da mianiSneben, rom universite-ti gasul saukuneSi, saxelmwifoebriv damoukideblobasTan erTad, qarTveli eris didi monapovaria da mianiSneben, rom universiteti da saqarTvelos da-moukidebloba ganuyofelia. aqve isic unda gavixsenoT, rom ivane javaxiSvili maSindeli saqarTvelos gerbisa da dro-Sis SeqmnaSic aqtiurad monawileobda. ase rom, vfiqrob, simbolurad sainte-reso da, rac mTavaria, swori gadawyveta SemogvTavazes eskizebis avtorebma _ Zalian mniSvnelovania am aqcentebis dan-axva da gaazreba. mivesalmebi imasac, rom gerbisa da droSis eskizebi sauniver-siteto ganxilvis sagnad iqceva. yvela gonivruli azri da rCeva iqneba gaTva-liswinebuli. saboloo gadawyvetilebas senati miiRebs.

sauniversiteto sazogadoebas gansaxilvelad vTavazobT univer-sitetis droSisa da gerbis eskizebs

Tsu-s oficialurad damtkicebuli simbolika eqneba

Tbilisis saxelmwifo universitets sul male sakuTari simboloebi – droSa da gerbi eqneba.

SesaZloa, vinmes gaukvirdes, rom mxolod axla, daarsebidan 96 wlisTavze, daiwyo am mimarTulebiT muSaoba, magram, faqtia, rom aqamde yvela is simbolika, romelsac sauniversiteto RonisZiebebze vxedavdiT, oficialurad damtkicebuli ar yofila da am sakiTxze arc aravis uzrunia.

cota xnis win universitetis reqtori, akademikosi lado papava dainteresda universitetis simbolikiT da mas Semdeg, rac aRmoCnda, rom regionSi pirvel umaR-les saswavlebels arc oficialuri gerbi da droSa aqvs da arc himni (miuxedavad imisa, rom ramdenime himnia dawerili), daiwyo moZraoba simbolikis Seqmnis da damt-kicebisTvis.

`cota ar iyos, kuriozul situaciaSi varT. Cveni universiteti 96 wlisaa da, Sei-Zleba iTqvas, rom saqarTveloSi erTaderTi universitetia, romelsac oficialu-rad damtkicebuli simbolika ar aqvs. SeiZleba vinmem Tqvas, rom, sadac TiTqmis 100 welia, mis gareSe varsebobT, meore asi welic viyoT, magram, gamomdinare iqidan, rom simbolikas yovelTvis aqvs garkveuli datvirTva, sakiTxi ase martivad ar dgas. Tu Cven gvaqvs pretenzia, rom viyoT flagmani da namdvilad varT aseTi organizacia, simbolika unda gvqondes. es praqtika mTels msoflioSia danergili~, _ ganacxada CvenTan saubarSi universitetis reqtorma lado papavam da aRniSna, rom swored am mizniT gaformda memorandumi heraldikis saxelmwifo komisiasTan, romelic universitets usasyidlod exmareba. `universitetis cnobili logo, romelzec deda iremi Svils ZuZus aWmevs, samwuxarod, Cveni gerbi ar aris. igi damfuZneblebma Seqmnes, rogorc beWedi. Cven tradiciaze uaris Tqma ar gvinda, amitom vTxoveT heraldikosebs, rom gerbisTvis da droSisTvisac SeenarCunebinaT beWdis es kon-struqcia. maT SemogvTavazes sxvadasxva variantebi, Tu rogori unda iyos gerbi da droSa. Cven gvinda, maT mier warmodgenili eskizebi gamoqveyndes universitetis gazeTSi, daidos veb-gverdze da gaxdes sauniversiteto ganxilvis sagani. es sakiTxi arc mxolod reqtoris gadasawyvetia da arc marto warmomadgenlobiTi sabWosi. aq yvelam unda miviRoT monawileoba da Tu wlis bolomde gadawyvetilebis miReba moxerxdeba, maSin 2015 wlis 8 Tebervals ukve Cveni oficialuri droSiT da gerbiT SevxvdebiT. rac Seexeba himns, cota ufro rTuli sakiTxia, Tumca am mimarTulebiT muSaobis dawyebas namdvilad vapirebT~, _ aRniSna lado papavam.

ra siaxlea universitetis gerbisa da droSis eskizebSi, ra istoriul safuZvels daeyrdnoba universitetis momavali simbolika da ra Sinaarsobrivi datvirTva eqnebaT maT, am sakiTxze vesaubreT Tbilisis saxelmwifo universitetis biblioTe-kis xelmZRvanels, warmomadgenlobiTi sabWos wevrs, istoriis doqtors zurab gaiparaSvils.

me-16 gverdze

Page 5: 3 cnobisTvis - tsu.ge2167)-2014_web.pdf · da xolo meore _ safinanso-ekonomi-kur nawils (rac ar mesmis, risTvisaa saWiro.) am cvlilebiT Cven gvinda yuradReba gavamaxviloT samecniero

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

5

nato obolaZe

bolo periodis ganmavlobaSi media afxazeTSi daZabuli politiku-ri viTarebis Sesaxeb informacias

aqtiurad avrcelebda: saprotesto aq-ciebis Sedegad de faqto prezidenti aleqsandre anqvabi gadadga. aqciebis mizezi, afxazeTSi de faqto opoziciis mier gavrcelebuli mimarTvis mixed-viT, gaxda `prezident anqvabis meTau-robiT afxazeTis mTavrobis saqmianobis Sedegad saxelmwifos ekonomikur-po-litikuri bankrotis sazRvarze yofna, dapirebuli reformebis, socialuri cv-lilebebis, xalxis keTildReobis nacv-lad miRebuli narkomania, yaCaRoba, um-uSevroba, mkvlelobebi, mniSvnelovani saxelmwifo obieqtebis mizerul fasad gayidva~. anqvabis sawinaaRmdego kampa-niis erTerTi mniSvnelovan mizezad maT aseve daasaxles `saqarTvelos moqala-qeebis mier mdinare enguris mxridan sa-xelmwifo sazRvris dabrkolebebis ga-reSe gadakveTa~. Tavis mxriv, aleqsandre anqvabma gadadgomis Semdeg specialuri gancxadeba gaavrcela, sadac aRniSna, rom ganviTarebuli movlenebi maTTvis, SesaZloa, damRupveli iyos. `pirvelive dReebidan Tqven xedavT, ra ainteresebs opozicias _ kabinetebis dakaveba, ma-gram es aisbergis mxolod xiluli na-wilia. aranair reformebze saubari ar aris. maTi interesebis mada yoveldRi-urad gaizrdeba. da am madis ukan imaleba gacilebiT meti – safrTxe afxazeTis saxelmwifoebriobisTvis. xelisuf-lebisTvis brZolaSi advilia dakargo CvenTvis yvelaze wminda, sasicocxlo sivrce – afxazeTi SesaZloa aRar iyos~, _ naTqvamia anqvabis mimarTvaSi. poli-tikuri dapirispirebis Sedegad, afxaze-Tis de faqto respublikis dRis wesrigSi axali saprezidento arCevnebis Catareba gaiwera, romelic 24 agvistos aris da-niSnuli. aleqsandre anqvabi arCevnebSi monawileobas ar gegmavs. am droisT-vis, oficialuri informaciiT, arCev-nebSi sakuTari kandidati ar warudgenia gaerTianebul opozicias, Tumca Tsu-is qarTul-afxazuri samecniero kvlevi-Ti centris informaciiT, opoziciaSi ikveTeba ramdenime lideri, romleb-mac, SesaZloa, saprezidento arCevnebSi monawileoba miiRon. eseni arian: partia `afxazeTis saxalxo erTobis forumis~ Tavmjdomare, parlamentis wevri raul xajimba, romelic ruseTis prezidentis TanaSemwem vladislav surkovma opozi-ciis liderad daasaxela; leonid Ziap-Sipa, romelic yofili Sinagan saqmeTa ministri, amJamad ki `samoqalaqo kavSi-ris _ `kanoniereba, stabiluroba da de-mokratia~ xelmZRvanelia da Tavdacvis ministri merab qiSmaria. aRsaniSnavia, rom winasaarCevno periodSi galSi, oCam-Ciresa da tyvarCelSi mcxovreb 26 000 eTnikur qarTvels pasportebi CamoarT-ves. paralelurad ruseTi afxazebs aso-cirebis xelSekrulebaze xelis moweras sTavazobs, rac, eqspertebis SefasebiT, ruseTTan afxazeTis SeerTebisken se-riozuli nabijis gadadgmis tolfasia.

ra gaxda afxazeTSi dawyebuli Sida dapirispirebis mizezi? igi inscenire-bulia ruseTis mier Tu Sida konfliqti afxazebSi mxolod Zalauflebis gada-nawilebis motiviT daiwyo? sad ikveTe-ba afxazeTis teritoriaze mcxovrebi mosaxleobis interesi? _ am kiTxvebs pasuxebi gasca 26 ivniss Tsu-is qarTul-afxazur urTierTobaTa samecniero kv-leviTi centris xelmZRvanelis zurab Sengelias moxsenebam.

centris TanamSromlebi afxazeTSi Seqmnil viTarebas aqtiurad 2008 wli-dan akvirdebian. engurs miRma mcxovreb adamianebTan piradi kontaqtebis saSu-alebiT maT aqvT SesaZlebloba _ qarTul sazogadoebas is informacia miawodon, romelic uSualod afxazi xalxis mdgo-

mareobas asaxavs da ama Tu im politikuri interesebis mqone pirebis mier ar aris gavrcelebuli. zurab Sengelias TqmiT, afxazeTis dakargvidan 20 wlis Semdeg konfliqtur zonaSi mcxovrebma eTni-kurad afxazma sazogadoebam saqarTve-losTan da ruseTTan damokidebulebis gaanalizeba-gadafaseba daiwyo. cvli-lebis mizezi afxazi eTnosis gaqrobis safrTxe, mZime socialur-ekonomikuri mdgomareoba, jandacvis sistemis arae-feqturoba da afxazebis mimarT ruseTis politikis gamkacreba gaxda.

`afxazeTSi, demografiuli Tvalsaz-risiT, Zalian cudi mdgomareobaa. uka-naskneli aRricxviT, afxazeTis terito-riaze 46 000 eTnikurad afxazi, 60 000 eT-nikurad qarTveli, 33 000 somexi da 35 000 rusi adamiani cxovrobs. afxaz eTnosSi sikvdilianobis yovelwliuri maCvene-beli 3300 kacia, Sobadoba ki _ mxolod 800. narkomaniiTa da SidsiT daavadebul-Ta ricxvi ki 5000 da 2500-ia. sicocxlis saSualo xangrZlivoba kacebs Soris ara umetes 50 welia, qalebs Soris ki – 70. ekonomikas rac Seexeba, rodesac ruseTma afxazeTis de faqto respublika aRiara, biznesebis ZiriTadi nawili Tavis xelSi moaqcia. mcire biznesebic centrali-zebuli gaxda. sazRvari yovelTvis iyo garkveuli finansuri Semosavali, Tumca sazRvarzec rusebi dadgnen. garda amisa, afxazeTis biujetis 65-70% ruseTis dotaciaa. am saxiT biujetSi yovel wels, daaxloebiT, 6 miliardi rubli iricxe-boda, Tumca axla es Tanxa Semcirda da 1 miliard rubls Seadgens. aRniSnul da-finansebas afxazeTi ukve dabal procen-tiani, magram mainc sesxis saxiT iRebs, rac afxazebisTvis didi problemaa~, _ aRniSna zurab Sengeliam.

ruseTma afxazeTis mimarT zewolis berketebis amoqmedeba baRafSis sapre-zidento vadis bolosa da aleqsandre anqvabis prezidentobis dros ganviTa-rebuli movlenebis Semdeg gadawyvita,

radgan gamoikveTa ramdenime teritori-ul-ekonomikuri xasiaTis sakiTxi, ro-melzec mxareebi ver SeTanxmdnen.

`2008 wlidan, mas Semdeg, rac ruseTma afxazeTis de faqto respublika aRiara, ufro metad daiwyo afxazebis Sida saq-meebSi Careva. amave dros afxazebi mixvd-nen, rom qarTvelebis mxridan safrTxem daiklo da ruseTTan damokidebulebaze fiqri daiwyes. statistikuri monaceme-bic, maTi demografiuli mdgomareobis Sesaxeb, mere aRricxes. es gaxda ruseT-sa da afxazur sazogadoebas Soris da-pirispirebis dawyebis safuZveli. aseve gamoikveTa sami problema, romelzec ver SeTanxmdnen: miwis sakuTrebis Sesaxeb kanoni _ ruseTi iTxovda, rom eTniku-rad ruseTis moqalaqeebs Tavisuflad SeZleboda afxazeTis teritoriaze mi-wis SeZena (es jer kidev baRafSis prezi-dentobis periodSi moxda). seriozuli dapirispireba iyo sofel aibgasTan da-kavSirebiT, romelic ruseT-saqarTve-los sasazRvro sofelia da rusebs 16 kvadratuli kilometris mierTeba sur-daT soWis olimpiadisTvis gzis gasayva-nad. am periodSi afxazebma Cven gvTxoves daxmareba, rom migvewodebina sazRvris demarkaciis sabuTebi, romelic CvenTan inaxeboda. Cven mivawodeT es dokumente-bi da, marTlac, olimpiadis win rusebma situacia aRar gaamwvaves. seriozuli problema ruseTis momdevno gadawyve-tilebac gaxda _ mas surda, rom afxa-zeTis teritoriaze 50 000 rusi Caesax-lebina olimpiadis infrastruqturis mSeneblobisTvis da SemdgomSi misi eqsploataciisaTvis. rodesac afxaze-bis delegacia mosalaparakeblad midi-oda moskovSi, afxazTa uxucesTa sabWom delegacia daibara da gaafrTxila, rom am sakiTxebze Tanxmoba ruseTisTvis ar miecaT. dRes ki afxazur sazogadoebas miaCnia, rom swored am movlenebis gamo Camoiciles baRafSi~, _ ganacxada mox-senebisas zurab Sengeliam.

zurab Sengelias informaciiT, da-pirispireba afxazur sazogadoebasa da ruseTs Soris aleqsandre anqvabis pre-zidentobis periodSi gagrZelda. imis gaTvaliswinebiT, rom afxazeTis de fa-qto respublikas mxolod ori `mosazRv-re~ mezobeli _ ruseTi da saqarTvelo hyavs, man jer kidev Tavis winasaarCevno programaSi aRniSna: `miuxedavad imisa, unda Tu ara es Cvens mezobels, mainc mudmiv dialogSi unda viyoT maTTan~. mis mier gatarebuli politika xels ar uSlida TbilisSi avadmyofebis samkur-nalod gadmoyvanas da axalgazrdebis umaRles saganmanaTleblo dawesebu-lebebSi saswavleblad wamosvlas. gaad-vilda engurze de faqto sazRvris gada-laxva. soWis olimpiadis mSeneblobaze dasaqmebuli eTnikurad somexi movaW-reebi da xelosnebi ki galSi mcxovrebma qarTvelebma Caanacvles. maT Tbilisidan sxvadasxva saxis produqcia SehqondaT, rac ruseTidan Setanil saqonelze gaci-lebiT iafi Rirda. Tumca, rogorc qar-Tul-afxazuri urTierTobebis samec-niero kvleviTi centris xelmZRvanelma aRniSna: `amis Semdeg ruseTSi daiwyo an-qvabis sawinaaRmdego kampania. werdnen, rom afxazeTi aris uZiro ormo, sadac fuli iyreba. soxumSi mas erT-erTi pre-skonferenciis dros dausves kiTxva _ ras niSnavs, rom Tqven bavSvebs TbilisSi uSvebT samkurnalod? razec man upasuxa _ `sakuTar Tavs ver mivcem uflebas, ar gavuSva bavSvi, romelic SeiZleba sikv-dils gadaurCes~. anqvabma ruseTs aseve uTxra uari axal infrastruqturul proeqtebze. rusebs surdaT kodoris gavliT ruseTSi avto magistralis gay-vana, magram afxazebma kodori nakrZalad gamoacxades. aseve uari uTxres saerTa-Soriso mniSvnelobis portis Seqmnaze, romelic soxumSi, gudauTasa da qvemo eSeraSi iqneboda. uari uTxres eSeraSi msxvili lojistikuri sawyobebis aSe-nebazec, saidanac CrdiloeT kavkasiis sawyobebi momaragdeboda. am SeuTanxme-blobis Sedegad ganviTarda is movlene-bi, rac dRes afxazeTSi mimdinareobs.~

am droisTvis ruseTSi moskovis saer-TaSoriso urTierTobaTa institutis Jurnalis `saerTaSoriso procesi~ `spe-cialuri proeqti~ xorcieldeba, rome-lic ruseT-afxazeTis de faqto saxelm-wifos samomavlo urTierTobis sakiT-xebze muSaobs. igulisxmeba ruseTTan asocirebis xelSekruleba.

`qarTul-afxazuri dapirispire-bis 20 wlis manZilze pirvelad moxda, rodesac saerTo interesi movZebneT. es interesi afxazeTis statusSi mdgo-mareobs. afxazebs ar undaT ruseTTan SeerTeba, qarTvelebsac am etapze afxa-zeTis ar aRiarebuli statusi ufro awy-obT, vidre ufro daaxloebuli _ miTu-metes mierTebuli. am saerTo interess ki gamoyeneba sWirdeba. asocirebis xel-Sekruleba ruseTisTvis gamosavalia aRniSnuli viTarebidan. swored amitom CamoarTves galSi mcxovreb 26 000 qarT-vels pasportebi, raTa ruseTma sapre-zidento arCevnebis Sedegad sasurveli Sedegebi miiRos da referendumisTvis ruseTTan SeerTebis sakiTxze niadagi Seamzados. TavisTavad cxadia, rom afxa-zeTis teritoriaze mcxovrebi 60 000 qarTveli da 45 000 afxazi erTad ufro metia, vidre sxva erebis warmomadgenle-bi da referendumze ruseTisaTvis sa-surveli Sedegi ver miiReba,~ _ ganacxa-da zurab Sengeliam.

zurab Sengelias moxsenebis wakiTx-vis Semdeg afxazeTSi mimdinare movle-nebze diskusia gaimarTa. specialistebis daskvniT, konkretuli faqtebis progno-zireba jerjerobiT SeuZlebelia, Tum-ca Tu ruseTis gavlenasa da afxazeTSi arsebul informaciul vakuums gaviTva-liswinebT, afxazeTis teritoriaze vi-Tareba SesaZloa ufro daiZabos.

qarTvelebsa da afxazebs Soris gamokveTili saerTo interesi

afxazeTi dRes

Page 6: 3 cnobisTvis - tsu.ge2167)-2014_web.pdf · da xolo meore _ safinanso-ekonomi-kur nawils (rac ar mesmis, risTvisaa saWiro.) am cvlilebiT Cven gvinda yuradReba gavamaxviloT samecniero

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

6

maia toraZe

„mniSvnelovania, rom uni-versitetSi grZeldeba is sau-keTeso tradiciebi, romelsac 90 wlis win Caeyara safuZveli. amis dasturia es saerTaSoriso konferencia, romelzec mrava-li saintereso moxsenebaa war-modgenili. vfiqrob, msgavsi saxis RonisZiebebi saintereso iqneba rogorc mecnierTaTvis, aseve studentebisTvis“, _ ga-nacxada konferenciis gaxsnaze Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis reqtorma, akademikos-ma vladimer papavam.

Tsu-is profesorma revaz gaCeCilaZem sakonferencio Temis mniSvnelobaze isaubra. man aRniSna, rom msgavsi Temis samecniero doneze ganxilva da zRvispira qveynebis geopo-litikuri xedvebis sxvadasxva aspeqtSi warmodgena saintere-soa rogorc Cveni, aseve mezo-beli qveynebis mecnierebisa da sazogado moRvaweebisTvis. man yuradReba gaamaxvila Tbili-sis saxelmwifo universitetSi geografiis kaTedris daarse-bis mniSvnelobaze da im war-matebebze, romelsac am kaTe-dram da misma kursdamTavrebu-lebma miaRwies. „aRsaniSnavia, rom ekonomikuri geografiis kaTedra, romelsac 90 weli Seusrulda da dRes sazoga-doebrivi geografiis mimar-Tuleba hqvia, postsabWoTa sivrceSi pirvelad swored Tbilisis universitetSi gaixs-na. mxolod erTi wlis Semdeg Seiqmna msgavsi kaTedra mosko-vis saxelmwifo universitet-Si. mniSvnelovania isic, rom es dargi axlac viTardeba. sazo-gadoebrivi geografiis mec-nierebas studentebi dResac interesiT euflebian“, _ aR-niSna Tsu-is profesorma revaz gaCeCilaZem.

konferenciaze ori dRis ganmavlobaSi ramdenime seqciam imuSava: globalizacia da re-gionuli kvlevebi; ekonomika;

saporto sistemebi, transpor-ti da regionuli ganviTareba; sazogadoebrivi geografia, saerTaSoriso urTierTobebi da politikuri mecnierebebi; sociologia, semiotika, Jur-nalistika da masobrivi komuni-kaciebi, fsiqologia. sul war-modgenili iyo 27 samecniero moxseneba.

konferenciaze gamomsv-lelTa samecniero Tematika mravalferovnebiT gamoirCeo-da. maT Soris gansakuTrebuli interesi xvda wilad ramdenime maTgans.

kerZod, iuho korhonen-ma braunis universitetidan (aSS, providensi) warmoadgina moxseneba `zRva, rogorc li-minaluri sivrce Tanamedrove qveynebis logikur gaazreba-Si”, romelSic saintereso mo-nacemebi da kvlevis Sedegebi gaacno msmenels.

Tsu-is asocirebulma pro-fesorma Tamar dolbaiam Tavis moxsenebaSi gamoyo `sazRvao portis, rogorc qalaqwarmom-qmneli faqtoris roli”.

politikis doqtorma, Tsu-is asistent-profesorma ale-qsandre wurwumiam isaubra `sazRvao Zalisa da saxmeleTo Zalis dapirispirebis ZiriTad aspeqtebze~ da msoflioSi ar-sebuli istoriuli analogebis fonze mimoixila dRevandeli geopolitika da misi formire-bis axali aspeqtebi. man sagu-lisxmo daskvna warmoadgina: `mimdinare movlenebi gaZlevs safuZvels, kidev erTxel ga-vusvaT xazi, rom saxezea ,,civi omi”-s axali faza. ,,rkinis far-da” amjerad CamoeSva ara Ste-tinidan triestamde, aramed narvidan qerCamde. gadaiwevs Tu ara is kidev ufro dasavle-TiT, damokidebulia dasavle-Tis politikur erTianobaze, swraf da efeqtur pasuxze ru-seTis mier gadadgmul nabijeb-ze~.

didi interesi gamoiwvia aseve geografiis doqtoris,

Tsu-is profesor ioseb salu-qvaZis da ekonomikis doqto-ris, asocirebuli profesoris giorgi melaZis erToblivma kvlevam `migraciuli procese-bi saqarTveloSi da misi demo-grafiuli Sedegebi~. maTi mo-nacemebiT, saqarTveloSi bolo 20 wlis manZilze sagrZnoblad gaizarda migraciis maCvenebe-li, rasac Tavisi winapiroba aqvs. mecnierTa azriT am pro-cess xeli Seuwyo saqarTve-loSi gasuli saukunis 90-iani wlebis dasawyisSi ganviTa-rebulma eqstraordinarul-ma procesebma, umZimesma so-cialur-ekonomikurma krizis-ma da demografiuli sistemis mniSvnelovanma deformirebam, rasac, Tavis mxriv, win uZRoda sabWoTa kavSiris daSlis Semd-gomi procesebi _ ekonomiku-ri kavSirebis gawyveta, Tavs moxveuli omebi da kriminoge-nuli mdgomareobis gauare-seba. `migraciul procesebSi mniSvnelovani gardatexa moxda 2004 wels, rodesac 1960 wli-dan pirvelad qveyanaSi, Camo-sulTa raodenobam 5.5 aTasiT gadaaWarba. 2005 wels dade-biTi gare migraciuli saldo TiTqmis 14-jer gaizarda da 76.3 aTasi Seadgina. aRniSnuli movlena nawilobriv SesaZle-belia aixsnas im faqtiT, rom vardebis revoluciis Semdgom periodSi sazRvargareT myofi Cveni Tanamemamuleebis gark-veul nawils, miecaT qveyanaSi socialur-ekonomikuri mdgo-mareobis gaumjobesebisa da Rirseuli dasaqmebis imedi, ris gamoc isini dabrundnen sam-SobloSi. samwuxarod, procesi xanmokle aRmoCnda da 2006-2008 ww. garemigraciuli saldo kv-lav uaryofiTi iyo. oficialu-ri monacemebiT (2009-2011 ww.), gare migraciuli saldo dade-biT niSnuls daubrunda, ris Semdgom igi kvlav uaryofiTia… gaeros eqspertebis SefasebiT, 2005-2010 ww. yofili ssr kavSi-ris qveynebs Soris, mosaxleo-bis migraciuli matebis uaryo-fiTi saSualo wliuri koefi-cienti saqarTveloSi yovel 1000 mcxovrebze yvelaze maRa-li iyo da -11.5-s Seadgenda~, _ naTqvamia moxsenebaSi.

konferenciis monawileeb-ma aseve interesiT moismines da diskusia gamarTes Temaze `saqarTvelos landSaftebis Sefaseba turistul-rekrea-ciuli TvalsazrisiT~ (avto-rebi: r maisuraZe, n. jamas-piSvili, n. beruCaSvili da T. xarZiani), romelic mieZRvna saqarTvelos resursuli po-tencialis gamoyenebas da md-grad ganviTarebas. `garda tu-ristuli infrastruqturisa, saqarTvelos bunebrivi land-Saftebi SesaZloa Tavisuf-lad iqces saintereso adgi-lebad. maT SeiZleba gaaCndeT rogorc saTavgadasavlo, ise ekoturizmis da SemecnebiTi turizmis saxe. 2012 wels, Cven mier Sedgenili saqarTvelos msxvilmasStabiani rukis da geoinformaciuli sistemis Sedegad momzadda monacemTa baza, romelic moicavs mrava-li saxis informacias, romel-Tagan mniSvnelovania land-Saftebis Sefaseba sxvadasxva TvalsazrisiT. rukaze dife-rencirebulia landSaftis

1052 tipologiuri erTeuli, landSaftis saxeebis doneze, romlebic TavisTavad ufro msxvil taqsonomiur erTeu-lebSi erTiandebian. TiToeu-li aRniSnuli landSaftis saxe SevafaseT misi turistul-rekreaciuli mniSvnelobis da potencialis mixedviT. Cven mier Sedgenili monacemTa ba-zis mixedviT, landSaftis 1052 saxe dajgufda 4 kategoriad, misi turistul-rekreaciuli potencialis da mniSvnelobis mixedviT: dabali, saSualo, maRali da Zalian maRali~. naS-romSi TiToeuli landSafti Sefasda zemoT CamoTvlili kriteriumebiT, gakeTda maTi geoinformaciuli analizi, Sedga Sesabamisi Tematuri ruka, romlis detaluri Sede-gebic warmoadgina mecnierma konferenciaze.

politikis mecnierebaTa mimarTulebis asistent-pro-fesorma avTandil tukvaZem warmoadgina moxseneba: `aSS-is, britaneTis da saqarTve-los politikuri kulturis SedarebiTi analizi~, rome-lic Seexeboda sazogadoebe-bis qcevis modelebs da sxva-dasxva qveynebisa da xalxebis politikur kulturebs. `Cven SegviZlia visaubroT politi-kuri kulturis imdenive tip-ze, ramdeni saxelmwifo da eri arsebobs xuTive kontinent-ze, magram sxvadasxva xalxe-bis Tanacxovrebis xangrZlivi istoria bunebrivad warmoSobs saerTo niSnebs sulier kul-turaSi, rac saSualebas iZleva komparatiuli analizis safuZ-velze movaxdinoT maTi defi-nicia da gamovitanoT saTanado daskvnebi. aSS-is, britaneTis da saqarTvelos politikur kulturaSi saerTo da ganmasx-vavebeli niSnebis gamoyofa fa-qtobrivad niSnavs samoqalaqo kulturisa da transformi-rebis procesSi myofi, garda-mavali periodis politikuri kulturis Sedarebis mcdelo-bas. Cems moxsenebaSi, erTi mx-riv, Seswavlilia samoqalaqo kulturis zogadi maxasiaTe-blebis (kanonis uzenaesoba, tolerantoba; konstitucia-sTan, politikur sistemasTan, demokratiul institutebTan, religiuri, eTnikuri da sxva umciresobebis mimarT moqa-laqeebis damokidebulebebi) mixedviT dasaxelebuli qvey-nebis politikuri kultura; meore mxriv, xazi esmeba uni-versaluri Rirebulebebis ga-movlenis Taviseburebebs aSS-s, britaneTis da saqarTvelos politikur kulturaSi.~ kvle-visas mivediT daskvnamde, rom

mTlianobaSi, saqarTvelos po-litikur kulturas dasavlur demokratiul RirebulebebTan aSorebs demokratiis sabaziso Rirebulebebis irgvliv poli-tikur kulturaSi radikaluri dapirispireba~, _ aRniSna man.

msmenelisTvis saintereso iyo Tsu-is socialur da poli-tikur mecnierebaTa fakulte-tis Jurnalistikis mimarTule-bis profesoris dali osefaSvi-lis moxseneba: `ojaxuri Zala-dobis gaSuqeba qarTul beWdur mediaSi da Jurnalisturi eTi-kis problemebi~. avtors Seswav-lili aqvs 2011-12 wlebis qar-Tuli beWduri media, gazeTebi: „alia“, „kviris qronika“, „kvi-ris palitra“, „24 saaTi“, „re-zonansi“, „versia“. „praimtaimi“, „axali Taoba“. `rogorc kvle-vis Sedegebi mowmobs, ojaxuri Zaladobis msxverplni ZiriTa-dad arian qalebi, romlebic fizikur Zaladobas ganicdian sakuTari meuRleebis mxridan, Tumca, miuxedavad amisa, mainc ar toveben ojaxebs da gaurbi-an am Temaze saubars. kvlevis Sedegebis mixedviT, am Temis ga-Suqebis sixSire qarTul media-Si Zalian dabalia da ZiriTadad gvxvdeba ZaladobasTan brZo-lis winaaRmdeg mimarTuli in-formaciuli xasiaTis masale-bi; unda aRiniSnos isic, rom vxvdebiT sensaciuri gaSuqebis faqtebsac, rodesac ojaxuri Zaladobis konkretuli faqte-bia warmodgenili da amgvari faqtebis gaSuqebisas arcTu iSviaTad irRveva Jurnalistu-ri eTikis normebi da ilaxeba bavSvTa uflebebi _ uTiTeben Zaladobis msxverpli qalisa Tu bavSvis vinaobas; aseve, ad-gilsamyofels, Tu sad aris msx-verpli qali, riTac Cndeba sa-SiSroeba, rom moZalade qmarma miakiTxos da kvlav moaxdinos masze Zaladoba; Jurnaliste-bis mxridan gvxdeba iseTi saxis Secdomebic, rodesac cdilo-ben msxverpli qalebis dadana-Saulebas; gvxvdeba udanaSau-lobis prezumfciis darRvevis faqtebic da a.S.~, _ naTqvamia moxsenebaSi, romelsac aseve erTvoda rekomendaciebi Jur-nalistebisaTvis, Tu rogor gaaSuqon es sensitiuri da faqi-zi Tema eTikurad da koreqtu-lad ise, rom kidev ufro meti ziani ar miayenon TviT ojaxuri Zaladobis msxverpl qalebs da ar Selaxon maTi uflebebi.

saerTaSoriso konferencia `sivrce, sazogadoeba, politi-ka” 27 ivniss dasrulda. savar-audod, momaval wels konfe-rencia kidev ufro masStaburi gaxdeba.

sivrce, sazogadoeba, politika

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis socialur da politikur mecnierebaTa fakulte-tze 25-27 ivniss II saerTaSoriso samecniero konferencia _

`sivrce, sazogadoeba, politika~ gaimarTa. misi organizatorebi arian amave fakultetis profesori re-

vaz jorbenaZe da asocirebuli profesori Tamar dolbaia. gasul wels konferencia mieZRvna profesor revaz gaCeCilaZis dabadebi-dan 70 wlisTavs, xolo wels _ Tbilisis saxelmwifo universitet-Si cnobili mecnieris, profesor giorgi gextmanis TaosnobiT ekonomikuri geografiis kaTedris daarsebis 90 wlisTavs.

konferenciis ZiriTadi Tema gaxldaT „zRva interdiscip-linur konteqstSi“, romlis mizani iyo sazRvao sanapiro sivrcis rolis warmoCena saxelmwifoTa, xalxTa da kulturaTa planeta-ruli integraciis fonze. mis muSaobaSi monawileobdnen ucxoeli mecnierebi amerikis SeerTebuli Statebidan, ukrainidan da didi britaneTidan.

konferenciis gaxsnaze warmodgenili iyo filmi Tsu-is stu-dent naTia xuciSvilis avtorobiT, romelic ekonomikuri geo-grafiis kaTedris daarsebas mieZRvna.

samecniero konferencia

Page 7: 3 cnobisTvis - tsu.ge2167)-2014_web.pdf · da xolo meore _ safinanso-ekonomi-kur nawils (rac ar mesmis, risTvisaa saWiro.) am cvlilebiT Cven gvinda yuradReba gavamaxviloT samecniero

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

7

SurTxia beroSvili

21 wlis `msoflio moqa-laqe~ da udidesi poe-ti lord baironi sa-

qarTvelos `silamazis mSobliur mxares~ uwodebda da mis monaxu-lebaze ocnebobda, magram man es survili ver aisrula. ori sauku-nis Semdeg poetis saocnebo mxare misma STamomavlebma moinaxules, romlebic gansakuTrebuli misi-iT ewvivnen saqarTvelos.

baironis me-40 saerTaSoriso konferencia _ `baironi dedansa da TargmanSi~ Tbilisis saxelm-wifo universitetSi masStabu-rad aRiniSna. RonisZiebas 20 qveynis 100-mde delegati daesw-ro, maT Soris, ingliseli poetis pirdapiri STamomavlebi: lord baironi, ledi baironi, grafi litoni da grafinia litoni.

„yvela qarTvelisTvis didi pativia, rom saiubileo Ronis-Zieba saqarTveloSi imarTeba. skolis merxidan Cven veziare-bodiT ara mxolod mis poezias, aramed, misi, rogorc Tavisuf-lebisTvis mebrZoli, Seupova-ri adamianis namoRvawars. ilia WavWavaZe `mgzavris werilebSi~ bairons mrisxane da mousvenar Tergs adarebda, myinvars ki, ro-gorc sibrZnisa da solidurobis simbolos, _ goeTes. didma ili-am swored es ori fenomeni gaaer-Tiana: sibrZne da Seupovroba _ mudmivi swrafva progresis-ken da Tavisuflebisken. am ori fundamentis saSualebiT gaxda SesaZlebeli Tanamedrove, Ta-visufali msoflios formireba, sadac baironis ideebi iqca zo-gadsakacobrio Rirebulebebad da mraval ersa da pirovnebas gaukvala gza. ilias da mis Tana-moazreebs `Tergdaleulebad~ moixseniebdnen, amitom Cven isic ki SegviZlia vTqvaT, rom pirve-li `baironis sazogadoeba~ swo-red maSin daarsebula, vinaidan isini swored misi ideebis gamzi-areblebi iyvnen.

dRes saqarTvelos msoflios sxvadasxva qveynidan estumrnen adamianebi, romlebic dakavebu-lebi arian keTilSobiluri saq-miT _ baironis ideebisa Tu misi moRvaweobis popularizaciiT da am saunjis msoflios xalx-Tan ziarebiT~, _ am sityvebiT miesalma damswre sazogadoebas saqarTvelos parlamentis Tavm-jdomare daviT usufaSvili,

romelmac saubris bolos das-Zina, rom igi RonisZiebaze sxva misiiTac imyofeboda: `parla-mentarebic vacxadebT preten-zias imaze, rom baironi Cvenc `gvekuTvnis~, radgan igi war-matebuli parlamentis wevri iyo lordTa palatisa. istoriam Se-mogvinaxa misi mgznebare gamosv-lebi, romlis drosac igi icavda adamianTa uflebebs. maSin misi arc erTi idea ar ganxorciele-bula parlamentis mier, magram gavida wlebi da dRevandeli misi samSoblo da mTeli msoflios progresuli nawili swored am ideebs efuZneba. es konferencia iqneba kidev erTi wingadadgmu-li nabiji evropuli integraci-isken, amitom, Tamamad SegviZlia vTqvaT, rom baironi yvelasia~.

aRsaniSnavia, rom baironis yovelwliuri saerTaSoriso konferencia 1974 wlidan imar-Teba im qveynebSi, sadac mimdi-nareobs baironis Semoqmedebis da moRvaweobis safuZvliani kv-leva. Tsu-is profesoris inesa merabiSvilis TaosnobiT 1988 wels saqarTveloSic dafuZnda baironis sazogadoeba, romelic 1991 wels baironis saerTaSori-so asociaciis sruluflebiani wevri gaxda. inesa merabiSvilis TqmiT, baironis Semoqmedebis-admi gansakuTrebuli interesis miuxedavad, Tavad poetis damo-kidebuleba saqarTvelosadmi cnobili ar iyo da amas swored

saerTaSoriso kvlevaSi CarTu-lobam mohfina naTeli. inesa merabiSvili mniSvnelovan aRmo-Cenamde swored kvlevis safuZ-velze mivida: gamovlinda bai-ronis cxovrebis aqamde ucnobi epizodi qarTvel tyve qalTan Sexvedrisa, rac, SesaZloa, sa-fuZvlad daedo misi erT-erTi STambeWdavi poeturi personaJis Seqmnas.

es yovelive asaxulia inesa merabiSvilis inglisurenovan wignSi `Sexvedra lord bairon-Tan~, romelic saqarTvelos kulturisa da ZeglTa dacvis saministros mxardaWeriT gamoi-ca da romlis prezentacia kon-ferenciis farglebSi gaimarTa.

`moxarulebi varT, rom saqarTvelo maspinZlobs `msoflio moqalaqes~, romel-mac waruSleli kvali datova kacobriobis istoriaSi. rom ara lord baironis poezia da brZo-la TavisuflebisTvis saberZne-Tis miwaze, ar viciT, rogor gan-viTardeboda bolo saukunis man-Zilze evropuli literatura, xelovneba, politika da Tavad istoria. Cven mivyvebiT bairo-nis nakvalevs da ase aRmovCndiT saqarTveloSi, sadac misi Semoq-medebis aRqma jer kide XIX sauku-neSi daiwyo~, _ aRniSna saqarT-velos baironis sazogadoebis prezidentma, Tbilisis baironis skolis direqtorma, profesor-ma inesa merabiSvilma.

`bairons cnoben da uyvarT am qveyanaSi, rogorc mis samSoblo-Si. qarTvelebisTvis sruliad bunebrivi ramaa baironis kiTxva da misi naTqvamis citireba. am didi mwerlis Semoqmedeba Cveni klasikuri ganaTlebis nawilia. mas ewafebian saswavleblebSi, leqsebs Targmnian da swavloben zepirad. saqarTveloSi Taobebi izrdebian mis idealebze. bairo-nis Zala ki mis qmedebaSia. swored baironisebulma swrafvam da xma-maRalma mowodebam qmedebisaken aRafrTovana inesa merabiSvili da 25 wlis win daaarsa baironis sazogadoeba maT sasargeblod, vinc cdilobs _ ufro metad dauaxlovdes dasavlur kultu-ras, gansakuTrebiT mas Semdeg, rac didxans daSvebuli rkinis farda aixada.

am baironiseuli mowodebis yvelaze mZlavri faqtia Tbilis-Si baironis skolis arseboba. Cveni bavSvebi swavloben mso-flios sxvadasxva qveyanaSi da gvasaxeleben~, _ aRniSna profe-sorma nugzar ruxaZem.

konferenciis monawileebs saqarTvelos kulturisa da ZeglTa dacvis ministri gu-ram odiSaria, didi britaneTis elCi saqarTveloSi aleqsandra hol holi miesalmnen. gansa-kuTrebiT amaRelvebeli iyo in-gliseli poetis STamomavlebis emociuri gamosvla, romlebmac TavianTi STabeWdilebebi gau-

ziares damswre sazogadoebas: `saqarTveloSi CamosvliT Za-lian gaxarebuli var. vcdilob, saqarTvelo davinaxo Cemi didi winapris TvalebiT _ me xom tyve var im genetikuri kodisa, rome-lic, rogorc mis STamomavals, gamaCnia. Cemi gadasaxedidan, es gaxlavT STambeWdavi qveyana, romelic garTxmulia didi kav-kasionis qedis qveS da gadaWimu-lia or zRvas Soris. es aris qvey-ana, romelic dRes ganviTarebis gardamaval etapzea _ erTi mxriv, mowyvladi, meore mxriv, Zalian didi perspeqtivis mqone. miTologiis mixedviT, albaT, RmerTsac ki daudgams fexi am miwaze, romelic TavisTvis hqon-da Semonaxuli. baironma, albaT, icoda amis Sesaxeb da darwmu-nebuli var, aRfrTovandeboda im didi tradiciebiT, romelic am mxares gaaCnia, rom araferi vTqvaT mSvenier qarTvel qa-lebze, Rvinosa da megobrobis gansakuTrebul unarze. madloba gvinda gadavuxadoT qalbaton inesa merabiSvils, raTa SesaZ-lebloba mogveca ufro axlos gagvecno saqarTvelo~, _ aR-niSna inglisis lordTa palatis warmomadgenelma jon litonma.

`CemTvis didi siamovnebaa dRes Tqvens Soris yofna. bai-ronma ver aixdina ocneba _ Ca-mosuliyo saqarTveloSi, magram darwmunebuli var, rom enaxa es mxare, puSkinis sityvebs gaimeo-rebda: `am qveyanaSi meored davi-badeo~. baironi saerTaSoriso asparezze, didwilad, cnobili iyo, rogorc radikaluri, po-litikurad meamboxe adamiani. magram dRes Cven unda visaubroT masze, rogorc did mweralsa da moazrovneze. minda, Cemi kolege-bis saxeliT, madloba gadavuxa-do RonisZiebis organizators, qalbaton inesa merabiSvils da mec gavimeoro puSkinis sityve-bi~, _ ase mimarTa damswre sazo-gadoebas lord baironma.

aRsaniSnavia, rom konferen-ciis dawyebamde baironis STa-momavlebi saqarTvelos kaTo-likos patriarqma ilia meorem miiRo, daloca da maT qarTuli marTlmadidebluri eklesiis sa-xeliT miesalma.

konferenciis monawileebma 6 dRis ganmavlobaSi 43 moxseneba waikiTxes.

konferenciis dasrulebis Semdeg ki maT kaxeTi, mcxeTa da gori moinaxules.

nato obolaZe

Tsu-is iuridiuli fa-kultetis studenturma TviTmmarTvelobam mo-

rigi saqvelmoqmedo aqcia sofel bedianis bavSvTa centrisTvis ga-marTa. studentebi mzrunveloba-moklebul bavSvebs sakvebi pro-duqtiT, tansacmliTa da wignebiT daexmarnen. saqvelmoqmedo aqcias sponsoroba sacxobebis qselma `antrem~, `nilim~ da gamomcemlo-ba `inteleqtma~ gauwies.

`vcdilobT, rom yovel seme-strSi ori-sami saqvelmoqmedo RonisZieba gavmarToT. amjerad bedianis bavSvTa centris daxma-reba gadavwyviteT. aqcia kul-turul RonisZiebasac moicavs patarebis gamxiarulebisa da maTi yoveldRiurobis gamraval-ferovnebis mizniT~, _ aRniSna Tsu-is iuridiuli fakultetis studenturi TviTmmarTvelobis sazogadoebasTan urTierTobis samsaxuris xelmZRvanelma ana Rvinjiliam.

Tsu-is studenturma TviT-mmarTvelobam bedianis bavSv-Ta saxlis Sesaxeb telekompania

,,imedis” gadacemidan _ ,,imedis gmirebi~ Seityo. bavSvTa centris xelmZRvaneli zviad xafava aRniS-nuli tele-proeqtis monawile da gamarjvebulia. man mzrunve-lobamoklebul bavSvebTan muSao-ba 18 wlis asakSi `Zegvis bavSvTa saxlSi~ daiwyo. 1999 wlidan ki aRsazrdelebi, maTi sacxovrebe-li pirobebis gaumjobesebis miz-niT, sofel bedianSi gadaiyvana. am droisTvis, bedianis bavSvTa cen-trSi, zviad xafavas mzrunvelo-bis qveS 14 aRsazrdelia. centris

mflobelobaSi 4 sacxovrebeli saxlia, sadac bavSvebi aRmzr-delebTan erTad cxovroben. es xelmZRvanelobas saSualebas aZ-levs bavSvebi ojaxur garemoSi aRzardos.

bedianis bavSvTa centris aRsazrdelebi soflis sajaro skolaSi swavloben, dadian mdi-nareze sabanaod da saTevzaod, TamaSoben fexburTs. am sofel-Si maT garemosTan kontaqtis ufro meti saSualeba aqvT, vidre sofel ZegvSi. garda amisa, cen-

tris xelmZRvaneli zviad xafava maTTvis xSirad awyobs gasvliT RonisZiebebs TbilisSi (kinosa Tu TeatrSi), saqarTvelos sxva-dasxva kuTxeSi uwevs organizebas eqskursiebs, rac mzrunveloba-moklebuli bavSvebis ganviTare-bisTvis erT-erTi mniSvnelovani pirobaa. sirTules mxolod da-finanseba qmnis. bavSvTa centrs sakvebiTa da higienuri saSual-ebebiT, ZiriTadad, eklesia uz-runvelyofs, xandaxan qvelmoq-medebas sxvadasxva organizacie-bidanac iReben. Tumca danarCeni saWiroebebisTvis finansebis moZieba aucilebeli xdeba, risT-visac bevri barieris gadalaxva uwevT _ xSirad maTTan sxvadasxva profesiis adamianebi da Tanamde-bobis pirebic Cadian.

bavSvebisTvis saintereso iyo Tsu-is studentebis stumrobac _ maTTan erTad fexburTis Tama-Si, saubari, gitarasa da fandurze Sesrulebuli simRerebi, seirno-ba... ramdenimes ukve gadawyveti-lic aqvs profesional sportsme-nad Camoyalibeba.

bedianis bavSvTa centridan ramdenime bavSvi ukve studentia. ramdenime maTgani ukve daeufla

specialobas da Tavisi profesi-iT muSaobas. erT-erTi maTgani ki meurneobiT dainteresda da sofelSi ukve patara fermac gaa-Sena. centris xelmZRvaneli cdi-lobs, yvela maTgans xeli Seuwy-os, rom maT sakuTari interesebi gaafarToon da ganviTardnen.

am droisTvis bedianSi kidev erTi saxlis mSenebloba mimdina-reobs.

`saxlis aSenebaSi maT daxmare-ba sWirdebaT. Cven maqsimalurad gavavrcelebT am informacias studentebSi. Tu vinme gamoTqvams moxaliseobis survils, 7-10 dRis ganmavlobaSi bedianSi icxovrebs da centris TanamSromlebs daex-mareba. am bavSvebs sWirdebaT mz-runveloba da Cven mier ganxor-cielebuli msgavsi aqtivobebi maTTvis sasargeblo iqneba~, _ aRniSna Tsu-is iuridiuli fa-kultetis studenturi TviTm-marTvelobis Tavmjdomarem baxva kvirikaSvilma.

sazafxulo dasvenebis peri-odSi bedianis bavSvTa centrSi Casvlas ramdenime studentic gegmavs. gogonebi centris Tanam-Sromlebs saojaxo saqmeebSi daex-marebian.

`baironi yvelasia~

saqvelmoqmedo aqcia bedianis bavSvTa centrSi

saerTaSoriso konferencia

Page 8: 3 cnobisTvis - tsu.ge2167)-2014_web.pdf · da xolo meore _ safinanso-ekonomi-kur nawils (rac ar mesmis, risTvisaa saWiro.) am cvlilebiT Cven gvinda yuradReba gavamaxviloT samecniero

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

8

mecnierebaTa erovnuli akademiis akademiurma sabWom daamtkica axalgazrda mecnier-Ta sabWos Semadgenloba: zezva asaniZe (ilias saxelmwifo uni-versiteti, mkvlevari), zurab baraTaSvili (saqarTvelos mec-nierebaTa erovnuli akademiis `vefxistyaosnis~ akademiuri gamocemisa da ̀ qarTuli enis Te-saurusis~ komitetis mecnieri TanamSromeli), vladimer bara-miZe (agraruli universitetis l. yanCavelis mcenareTa dacvis institutis direqtori), lela giglemiani (Tsu-is arn. Ciqoba-vas sax. enaTmecnierebis insti-tutis mecnieri TanamSromeli, filologiis mecnierebaTa kan-didati), giorgi veSapiZe (ilias universitetis asocirebuli

profesori, fizikis doqtori), giorgi kaWaxiZe (klinikuri me-dicinis samecniero-kvleviTi institutis kompiuteruli to-mografiis ganyofilebis eqimi-kardiologi), giorgi meZma-riaSvili (stu nagebobebis spe-cialuri sistemebisa da sainJin-ro uzrunvelyofis institutis ufrosi mecnieri TanamSrome-li, inJineriis doqtori), imeda rubaSvili (Tsu-is petre meli-qiSvilis fizikuri da organu-li qimiis institutis TanamS-romeli, akademiuri doqtori), Tamar subataSvili (stu wyalTa meurneobis instituti, akade-miuri doqtori), aleqsandre sxirtlaZe (Tssu farmakoqimiis institutis mecnieri TanamS-romeli, akademiuri doqtori), tetunaSvili Tengiz (Tsu-is i. vekuas gamoyenebiTi maTemati-kis institutis mkvlevari, stu asocirebuli profesori, maTe-matikis doqtori), marine tu-raSvili (SoTa rusTavelis sax. qarTuli literaturis insti-tutis mecnieri TanamSromeli), lali yruaSvili (iv. beritaSvi-lis eqsperimentuli biomedi-cinis centris qcevisa da kogni-tur funqciaTa laboratoriis laboranti, doqtoranti), mari-ne SavlayaZe (stu wyalTa meur-neobis instituti, akademiuri

doqtori), ana CutkeraSvili (stu arC. eliaSvilis marTvis sistemebis institutis ufrosi mecnieri TanamSromeli, akade-miuri doqtori), vaxtang Waraia (Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakultetis doqtoranti), le-van jiqia (wm. andria pirvelwo-debulis sax. `qarTuli univer-siteti~, istoriis doqtori).

axalgazrda mecnierTa sabWo muSaobaSi Caabams mTeli saqarT-velos axalgazrda mecnierebs, warmoaCens maTi kvlevis Sede-gebs, rac qveyanas sasikeTod waadgeba.

roin metreveli,akademikosi:

_ erTi kviris win CavatareT mecnierebaTa erovnuli akade-miis akademiuri sabWos sxdoma, sadac SevitaneT sakiTxi axal-gazrda mecnierTa sabWos Seqm-nis Sesaxeb. saqme isaa, rom sak-maod uyuradRebod gvyavs mito-vebuli axalgazrda mecnierebi, 35-40 wlis asakis ganaTlebuli adamianebi, arada, bevri Zalian SemoqmedebiT saqmes akeTebs, saintereso kvlevebi aqvT, ro-gorc aq, ise sazRvargareT; mi-dian ucxoeTSi, iq kiTxuloben leqciebs; aqvT saintereso ma-salebi da a.S. sagulisxmoa isic,

rom doqtorantebis naSromebis umetesoba yuradRebis gareSe rCeba... ai, am yvelafers rogor-me koordinacia unda gauwios axalgazrda mecnierTa sabWom. ZiriTadad, sabWo Seiqmna Tbi-lisis umaRlesi saswavleblebis warmomadgenlebisgan, magram aucilebelia mTeli saqarTve-los universitetebis, kvleviTi institutebis axalgazrdobis CarTva.

60-70-ian wlebSi arsebobda msgavsi sabWo, romelmac Tavisi dadebiTi roli Seasrula. sab-WoSi axalgazrdebi xvdebodnen erTmaneTs, amyarebdnen saqmian kavSirebs, ecnobodnen erTma-neTis namuSevrebs, ixilavdnen saintereso masalebs, saubrebi

hqondaT gamoCenil mecniereb-Tan, tardeboda RonisZiebebi, maT Soris kulturuli xasiaTi-sac.

dRes erT-erTi mniSvnelova-ni sakiTxia Tavisufali drois racionaluri gamoyeneba; ai, Cven unda SevZloT da axalgazr-debs Tavisufali dro racio-nalurad gamovayenebinoT. mec-nierebaTa erovnuli akademia Tavis Tavze iRebs am funqcias da bolomde mihyveba qveynisT-vis metad mniSvnelovan saqmes. miT umetes, rom kurTxeva gvaqvs Cveni patriarqisgan, uwmides-ma Zalian moiwona es idea. Sors varT im azrisgan, rom erTbaSad Seicvleba yvelaferi, magram pirveli nabijebi gadavdgiT da es ukve kargi dasawyisia.

mogexsenebaT, rom mecnie-rebisTvis aucilebeli pirobaa materialuri resursebi. Cvens debulebaSi pirdapir gviweria, rom unda vimuSaoT grantebis mozidvaze, gavideT sxvadasxva fondze da axalgazrdebis naS-romebis dasafinanseblad ga-movZebnoT resursebi. moxaru-li varT, rom umaRlesi saswav-leblebi enTuziazmiT Sexvdnen akademiis ideas da fiqroben, rom Zalian gaamarTlebs. Cvenc zustad aseTive pozitiuri da optimisturi ganwyoba gvaqvs.

saqarTvelos axalgazrda mecnierTa sabWo Seiqmna

irakli kovzanaZis da gogi kontriZis wignis _ „Tanamedrove sabanko saqme:

Teoria da praqtika“ prezentacia

548 gverdiani wigni gankuTv-nilia umaRlesi saswavleblebis sabanko saqmis specialobis ba-kalavrebisaTvis, ekonomikuri profilis sxva mimarTulebebis magistrebisaTvis, doqtoran-tebisa da profesor-maswavleb-lebisaTvis. saxelmZRvanelo aseve daexmareba mecnier-mkvle-varebs, ekonomistebsa da pra-qtikos bankirebs gaiRrmavon codna sabanko saqmeSi.

irakli kovzanaZem prezenta-ciaze aRniSna, rom wignis da-weris aucilebloba mas da mis kolegas mravalwlianma saban-ko praqtikam da pedagogiurma gamocdilebam ukarnaxa. „naS-romi efuZneba sabanko saqmiano-bis saerTaSoriso da samamulo gamocdilebas. masSi sabanko kanonmdeblobis normatiul dokumentebsa da statistikur informaciaze dayrdnobiT gan-xilulia sabanko saqmis kon-kretuli magaliTebi rogorc saqarTvelos SemTxvevaSi, ase-ve saerTaSoriso sabanko pra-qtikidan“, _ ganacxada irakli kovzanaZem.

erovnuli bankis yofilma prezidentma roman gociriZem, romelic prezentacias eswre-boda xazi gausva wignis mniSvne-lobas. `wigni avtorebis pirad gamocdilebazea damyarebuli da Zalian saintereso saxelmZ-Rvaneloa, romelic Teoriuli kursis garda zustad asaxavs qarTul sabanko realobas“.

ekonomikisa da mdgradi gan-viTarebis ministrma giorgi kvirikaSvilma wignis avtorebs miuloca saxelmZRvanelos gamocema. „wignSi mocemulia sabanko sistemis Rrma analizi

da gajerebulia praqtikuli magaliTebiT, rac kidev ufro aZlierebs wignis mniSvnelobas. mogexsenebaT, rom aqamde ar arsebobda qarTulenovani sa-xelmZRvanelo am sferoSi, rac

pedagogebs saswavlo proce-sis srulyofilad warmarTvaSi problemebs uqmnida. aRniSnuli gamocema ki am xarvezs srulad aRmofxvris“, _ aRniSna giorgi kvirikaSvilma.

avtorebis mixedviT, dro-Ta ganmavlobaSi saxelmZRva-neloSi informacia ganaxlde-ba da igi xelaxla gamoicema. imisTvis, rom yvela students da dainteresebul pirs saSu-

aleba hqondes ixelmZRvanelos am gamocemiT, avtorebi wignis eleqtronul versias ganaTav-seben veb gverdze da dainte-resebul pirebs SesaZlebloba eqnebaT internetSi gaecnon da CamotvirTon igi.

avtorebis Sesaxeb

irakli kovzanaZe _ sapart-nioro fondis aRmasrulebeli direqtori; aris ekonomikis mecnierebaTa doqtori; pro-fesori; Tsu-is finansebis da sabanko saqmis kaTedris gamge. gamocemuli aqvs 6 monografia da 50-ze meti samecniero naSro-mi maTematikasa da ekonomikaSi saqarTvelosa da sazRvarga-reT; aqvs saqarTvelos, post-sabWoTa qveynebisa da evropis sabanko sistemebSi mmarTvelo-biT Tanamdebobebze muSaobis 20-wliani gamocdileba.

gogi kontriZe _ aris ekono-mikis akademiuri doqtori; aqvs sabanko-safinanso seqtorSi sa-qmianobis mravalwliani gamoc-dileba menejerul poziciebze; aris aTze meti samecniero naS-romis avtori.

6 ivniss saqarTvelos mec-nierebaTa erovnuli aka-demiis akademiuri sabWos

dadgenilebiT, Seiqmna axalgaz-rda mecnierTa sabWo, romlis amocanebia axalgazrda mec-nierTa kvleviTi saqmianobis koordinacia da xelSewyoba, sazRvargareTis samecniero centrebTan axalgazrda mec-nierTa kontaqtebis damyareba da gafarToeba, studentebis Cabma samecniero-kvleviT pro-eqtebSi, sajaro skolebis mo-swavleTa samecniero wreebTan TanamSromloba.

komentari

ivane javaxiSvilis saxelo-bis Tbilisis saxelmwifo universitetSi gaimarTa

profesorebis irakli kovzana-Zis da gogi kontriZis wignis _ „Tanamedrove sabanko saqme: Teo-ria da praqtika“ prezentacia.

Page 9: 3 cnobisTvis - tsu.ge2167)-2014_web.pdf · da xolo meore _ safinanso-ekonomi-kur nawils (rac ar mesmis, risTvisaa saWiro.) am cvlilebiT Cven gvinda yuradReba gavamaxviloT samecniero

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

9

saqarTveloSi 249 365 aTasi devnili cxovrobs. aravis dau-zustebia, 90-ian wlebSi saqarT-velos xelisuflebis mier gata-rebuli politikisa da sazoga-doebis damokidebulebis gamo ramdeni adamiani gaxda iZulebu-li _ saqarTvelo daetovebina.

is faqti, rom dRemde zusti statistikac ki ar gvaqvs eTni-kuri warmomavlobis gamo iZu-lebiT gadaadgilebul pirTa, afxazur da qarTul-osur kon-fliqtebSi orive mxridan daRu-puli, sarCodakarguli adamian-ebis raodenobis Sesaxeb, imaze metyvelebs, rom Cvens sazoga-doebas kvlav ar gauanalizebia movlenebi, romlebmac asobiT aTasi adamianis cxovreba daan-gria da dRemde saxelmwifoe-briobis yvelaze did safrTxes warmoadgens rogorc politi-kuri, ise ekonomikur-socialu-ri TvalsazrisiT.

nino popiaSvilis wignis _ `omi qalis mexsierebaSi” mTava-ri damsaxureba swored is aris, rom eTnikuri niSniT devnil adamianTa monaTxrobSi isto-riuli simarTle JRers, romlis Sesaxeb CvenSi TiTqmis ar lapa-rakoben: vdevnidiT araqarT-velobis gamo da gvdevnidnen qarTvelobis gamo!

`ori kvira gavida, or weli-wadze ufro grZeli ori kvira. cxedars ar iZlevian, aranair fasad ar iZlevian. mere ukidu-res zomas mimarTes mairbegis (moklulis) Tanaklaselebma: daatyveves imaTiani, qarTve-

li biWi da axla ki gaucvales cocxali mkvdarSi. Camoita-nes, TviTon Camoitanes alyaSe-mortymuli cxinvalis karibWe-sTan~, – 1991 wlis 20 noemberi. fragmenti mwerali da mTargm-neli qalis _ meri cxovrebovas dRiuridan.

`Cemi ori Zma TbilisSi cxovrobda. maT urekavdnen da aSinebdnen: jer kidev ar waeTrieT aqedan? Tqven ra gin-daT saqarTveloSio. maT qarT-veli colebi hyavdaT, magram es is xalxi iyo, visac Cemi Zmebis saxlebis xelSi Cagdeba undo-daT da amitom urekavdnen. maSindeli mTavroba ki xels ar uSlida aseTi saqmeebis keTebas.

erTxel Cems saxlSic movid-nen. maSin aseT xalxs araforma-lebs eZaxdnen, zviadis dacvis xalxi, maTi garemocva. Semovid-nen samni, erTi wverebiani iyo, mere miTxres, rom afxazeTSi daiRupao... me meubneboda, Se moRalate osoo, axla Cven wagi-yvanT uzenaes sabWoSi, mere iqi-dan gagcvliT tyveebSio, Semag-des abazanaSi, revolveri aiRo da memuqreboda, me meSinoda da gareT gaqceva mindoda, erT-erTma damiWira da ukan Semomag-do, meorem ki iaraRi mesrola da tyvia xelSi momxvda~, – frag-menti eTnograf aza kokoevas monaTxrobidan, romelic im pe-riodSi TbilisSi cxovrobda.

nino popiaSvilis wignSi sul eqvsi TviTmxilvelis monaTxro-bia Sesuli 90-iani wlebis qar-Tul-osuri konfliqtis Sesaxeb.

yvela maTgani qalia, Sereuli ojaxebidan (nawili osuri, na-wilic qarTuli gvarebiT). Ti-Toeuli maTganis biografia uSu-alo kavSirSia cxinvalTan, amave dros yvela interviu erTi prin-cipiT aris agebuli: interviuer qalTa cxovreba da mogonebebi konfliqtamde, konfliqtis pe-riodSi da konfliqtis Semdgom.

masalebi, romelic wignSia Sesuli, 2003 wels momzadda fond `Ria sazogadoeba – sa-qarTvelos~ qalTa programis mier gamocxadebuli sagranto konkursis farglebSi. es is pe-riodia, rodesac piradi konta-qtebis gamoyenebiT jer kidev SeiZleboda cxinvalSi SeRweva. 2008 wlis agvistos omis Semdeg nebismieri tipis kontaqti cxin-valsa da danarCen saqarTvelos Soris ukve SeuZlebeli gaxda. swored am faqtma gadaawyvetina nino popiaSvils 2003 wels Sekre-bili masalebi wignad gamoeca.

* * *nino popiaSviliTsu-is humanitarul mecniere-baTa fakultetis samecniero ganviTarebis samsaxuris ufro-si specialisti, filologiis doqtori:

_ 2003 wels jer kidev SesaZ-lebeli iyo cxinvalSi Sesvla da muSaoba. Cemi respondentebi SevarCie cxinvalidan da Tbili-sidan. wignSi qarTveli, osi da Sereuli ojaxebis warmomadge-neli qalebis monaTxrobia, rom-lebic ixseneben 90-iani wlebis qarTul-osur konfliqts. me Ca-viwere qalebi da, amasTan erTad, mqonda saSualeba, rom gamomekv-lia _ ra iwereboda am periodSi qarTul-osur konfliqtze ro-gorc qarTul, ise osur presaSi. unda aRiniSnos, rom qalTa zepi-ri istoriebi mniSvnelovani me-Todia _ aRvadginoT istoria, romelic, TiTqosda, mxolod mSrali faqtebis erTobliobaa.

zepiri istoriebi, rogorc calke meTodi, me-20 saukunis 40-iani wlebidan gansakuTre-biT gaaqtiurda mecnierebaSi. es meTodi gulisxmobs TviT-mxilvelTa gadmocemebs momx-

dari ambebis Sesaxeb. amave dros, miCneulia, rom qali kidev ufro Rrmad, STambeWdavad, emoci-urad ganicdis da gadmoscems am yvelafers. isini saintereso mTxrobelebi arian. amitomac, qalTa zepiri istoriebi SeiZ-leba saintereso wyaro iyos mo-mavlisTvis.

es naSromi ufro eTnogra-fiul-folkloruli kvlevaa, radgan am istoriebs aranairi pretenzia ar aqvT utyuarobasa da WeSmaritebaze, es aris kon-kretuli adamianebis STabeW-dilebebi. magaliTad, Cemi erT-erTi respondenti iyo im peri-odSi cxinvalis osuri skolis qarTuli enisa da literaturis maswavlebeli da am skolis di-reqtori tores kulumbegovi, organizacia `adamon nixasis~ damaarsebeli da osTa moZrao-bis pirveli lideri. es qalba-toni ixsenebs: rogor cxovrob-da skola, rogor tardeboda qarTuli enisa da literaturis gakveTilebi, ra urTierToba hqonda direqtors am sagnis mas-wavleblebTan, rogor Sewyda skolaSi am sagnis swavleba. 1991 wlis zamTarSi, rodesac bloka-dis periodi iyo da gza Caiketa ruseTidan (Crdilo oseTidan da qarTvelebidanac), es qalba-toni cxinvalSi cxovrobda da

sakmaod sainteresod aRwers am periods. aseve TviTmxilveli meri cxovrebova ixsenebs zviad gamsaxurdias prezidentobis periodSi 23 noembris msvlelo-bas Tbilisidan cxinvalisken. qalbatoni meri ambobs: `amde-ni xalxi `fexad~ ver daeteoda cxinvalSi~. maSin rusis jari Cadga qarTvelebsa da osebs So-ris, ris Semdegac qarTvelebma calke gamarTes mitingi, osebma _ calke da am mitingebis Sesa-xeb calke mogonebebi arsebobs uSualod im adamianebisa, vinc iq imyofeboda.

wignSi Sesulia dedaCemis _ naira bepievas monaTxrobic.

sakmaod didxans vfiqrob-di, rom ar Rirda am mtkivneu-li istoriebis gamoqveyneba, miT umetes, rom fond `Ria sa-zogadoeba _ saqarTvelos~ proeqtis farglebSi Cemi samu-Sao Sesrulebuli mqonda, ma-gram, rac dro gadioda, ufro metad dgeboda am tipis kvle-vebis saWiroeba: Cvens Tvalwin xdeba iseTi movlenebi, romle-bic gvaxsovs, magram es Tu ar dafiqsirda, momavali Taobi-saTvis bevri ram kiTxviTi niS-nis qveS dadgeba.

moamzada

lela kurdRelaSvilma

`omi qalis mexsierebaSi”`istoria, rogorc aseTi, ar arsebobs;arsebobs mxolod biografiebi.”

ralf emersoni

Tbilisis saxelmwifo universitetis humanitarul mec-nierebaTa fakultetis samecniero kvlevebisa da ganvi-Tarebis samsaxuris ufrosi specialistis, filologiis

doqtoris nino popiaSvilis wignis _ `omi qalis mexsierebaSi” prezentacias, romelic universitetSi gaimarTa, qarTul-osuri urTierTobebis gulSematkivrebi, konfliqtis Sedegad dazarale-buli adamianebi, saerTaSoriso organizaciebisa da universite-tis warmomadgenlebi daeswrnen.

aRiniSna, rom wigni, romelic konfliqtis TviTmxilvelTa zepiri istoriebis mixedviT momzadda, saintereso masalas war-moadgens me-20 saukunis 90-iani wlebis SeswavliT dainteresebuli pirebisTvis, qarTul-osuri urTierTobebis mkvlevrebisTvis, konfliqtologebisTvis, istorikosebisTvis, eTnologebisTvis, genderologebisTvis, JurnalistebisTvis, samTavrobo da arasam-Tavrobo organizaciebisTvis da, zogadad, mkiTxvelTa farTo wrisTvis – am frazebis sisworeSi wignis wakiTxvis Semdeg kidev erTxel darwmundebiT, radgan sruliad gansxvavebulad dainaxavT 90-iani wlebis eTnikur konfliqtebs da maT realur bunebas.

Tamar dadiani

studenturi fusfusi igrZ-noboda 20 ivniss, univer-sitetis pirveli korpusis

saaqto darbazis foieSi, sadac Tsu-is biblioTekasTan arsebuli SemecnebiTi klubis egidiT `Se-mecnebiTi viqtorina~ gaimarTa.

viqtorinaSi monawileobis mi-saRebad, eleqtronuli registra-cia gaiara studentebisgan Semdg-arma 10 gundma, Tumca monawi-leoba mxolod 6-ma gundma miiRo. TiToeuli gundi 5 monawilesgan Sedgeboda.

viqtorinaze gamovlinda sa-prizo adgilze gasuli 3 gundi. gundis TiToeul wevrs wamaxali-sebeli prizi gadaeca. pirvel ad-gilze gavida gundi: `dead student’s society”, II adgilze _ gundi `bra-zilia~, xolo III adgili gundma `gruzinebma~ daikava.

`SemecnebiTi klubis mier ganxorcielebul RonisZiebebSi xSirad vRebulob monawileobas da mgonia, rom igi sakuTari Ta-vis ukeT Secnobasa da Sefaseba-Si mexmareba. aseve kargi stimu-lia codnis gasaRrmaveblad da Tvalsawieris gasafarToeblad~,

_ ganacxada viqtorinis erT-erTma monawilem ledi jalaRo-niam.

`SemecnebiTi klubi“ warmoad-gens Tsu-is studenturi jgufisa da Tsu-is biblioTekis erTobliv proeqts. klubi erTi welia, rac

arsebobs, da rogorc studentebi aRniSnaven, maT ukve araerTi sain-tereso proeqti ganaxorcieles. klubis wevrebi arian Tsu-is sx-vadasxva fakultetis studente-bi: nika baramiZe, pavle jagunava, TaTu vardoSvili, beqa kvaWaZe,

sofo megreli, Temur cagareiSvi-li da sxva.

`Cven, proeqtis farglebSi, sa-zogadoebas Tanamedrove mweral-Ta Semoqmedebas vacnobT, vawy-obT wignebis prezentaciebs da studentebisTvis mraval sainte-

reso aqtivobebs vaxorcielebT. magaliTad, Cveni wina RonisZieba mweral daviT turaSvilis wignis prezentacias exeboda, romelmac didi mowoneba daimsaxura. aRsa-niSnavia saqvelmoqmedo proeqti, romlis meSveobiTac bavSvTa saxls _ „momavlis gzas~ davex-mareT. xSirad vawyobT poeziis saRamoebs, diskusiebs da sxva-dasxva saxis Sexvedrebs cnobil adamianebTan. aRsaniSnavia irakli Carkvianis saRamo, romelsac didi gamoxmaureba mohyva. rac Seexeba mxardaWeras, Tsu-is PR departa-menti yovelTvis mxarSi gvidgas, xolo Tsu-is biblioTeka sauke-Teso moTamaSes wignebiT ajil-dovebs. Cveni mxardamWeria aseve gamomcemloba „inteleqti“, rome-lic aqtiurad aris CarTuli Cvens proeqtebSi, igi dRes gamarjve-bul gunds wignebiT daajildoe-bs“, _ ganacxada klubis xelmZR-vanelma luka karkaZem.

Tsu-is biblioTekasTan ar-sebuli `SemecnebiTi klubi~ mo-mavali saswavlo wlidan Tsu-is studentebs, saintereso konfe-renciebisa da poeziis saRamoebis organizebasa da gamarTvas pirde-ba.

SemecnebiTi viqtorina

wignis Taro

Page 10: 3 cnobisTvis - tsu.ge2167)-2014_web.pdf · da xolo meore _ safinanso-ekonomi-kur nawils (rac ar mesmis, risTvisaa saWiro.) am cvlilebiT Cven gvinda yuradReba gavamaxviloT samecniero

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

10

_ Tqveni moxseneba da kvlevis Tema mediisa da politikis urTierTkav-Sirs Seexeba. ra tendenciebi ikveTeba dReisTvis am mimarTulebiT?

_ es aris mediisa da politikis kore-laciis Tema, sadac ikveTeba Tanamedrove politikuri procesebis Tavisebureba. dRes globalur samyaroSi Zalauflebis mopoveba, ZiriTadad, niSnebiTa da sim-boloebiT xasiaTdeba. Sesabamisad, sim-bolos udidesi datvirTva aqvs da arc qarTuli media da politikuri sivrcea amisgan daclili. konkretuli nimuSebis ganxilviT, maTi ganzogadebiT, semio-logiuri analiziT, deskrifciis meTo-dis gamoyenebiT xdeba kritikuli aTvi-seba da dakvirveba vizualur mediaze.

_ dRevandel qarTul mediasivr-ceze ras ityodiT?

_ mediis Zalmosilebaze saubari ukve kliSed iqca, marTlac asea: meoT-xe xelisuflebis metaforas viyenebT, magram media ukve TviTon aris inspi-ratori yvelafrisa da realurad misi Zalmosileba da gavlena uzarmazaria. ragind warmatebuli politikosic unda iyos, Tu mas ar mieca mediaSi pozicio-nirebis saSualeba, igi, faqtobrivad, ar arsebobs. cnobil amerikel respubli-kels nuT gingriCs davesesxebi da vity-vi, rom Tu ,,vaSington postSi” ar xar, ese igi, ar arsebob”. Aara aqvs mniSvneloba _ kargi kuTxiT gaSuqebs media Tu cudiT. SeiZleba iTqvas, rom mediam mokla, Caana-cvla realoba da dRes Cven varT mediis mier Seqmnili realobis tyveobaSi.

_ ras aswavliT momaval Jurnal-istebs?

_ momaval Jurnalistebs veubnebiT: rodesac mivlen mediaSi, Seecadon _ me-diam isini ar Secvalos, rac Zalian rTu-li amocanaa. me vaswavli Jurnalistikis Sesaval kurss _ es imas niSnavs, rom vacnob studentebs Jurnalistikas, ro-gorc mecnierebas, rogorc praqtikuli moRvaweobis sferos. Zalian sapasuxis-mgebloa Sesavlis kursi, ramdenadac es aris karis gaxsna momaval profesiaSi da Senzea damokidebuli, rogori STabeWdi-leba Seeqmneba am profesiisa da mecnie-rebis Sesaxeb axalgazrdas.

_ dRemde mimdinareobs diskusia imasTan dakavSirebiT, aris Tu ara Ju-rnalistika mecniereba. amasTan dakav-SirebiT rogoria Tqveni mosazreba?

_ ra Tqma unda, Jurnalistika mec-nierebaa. realurad ki es aris praqti-kuli moRvaweobis sfero da aqeTkenac midis tendencia. Zalian bevri skeptiku-ri Tvalsazrisi msmenia imasTan dakavSi-rebiT, rom Jurnalistika mecnierebad ver CaiTvleba. mimaCnia, rom Jurnali-stika mecnierebac aris da praqtikuli moRvaweobis sferoc, gaaCnia, Sen rogor SeZleb maT morigebas da harmonizebas?! mkvlevaris ostatobazea damokidebuli yvelaferi: arc is varga, rom adamiani mxolod praqtikul unar-Cvevebs daauf-lo da ar icodes am specialobis anbani da safuZvlebi, da piriqiT, arc TeoriaSi CarCenili adamiani varga, romelsac ar aqvs praqtikuli unarebi: igi ukve xel-fexSekrulia – icis ra profesiaa, magram ver misdevs am profesias da ver axor-cielebs mas cxovrebaSi. Sesabamisad, dRevandeli umaRlesi ganaTlebis siste-misa da bakalavriatis misia da mizani is aris, rom SeZlos Teoriisa da praqtikis daaxloeba ise, rom Jurnalisti moamza-dos momavali saqmisTvis. ramdenad axer-xebs amas, es sxva Temaa.

_ Jurnalistma ama Tu im movlenis obieqturi da kvalificiuri gan-sazRvra rom SeZlos, mas Zalian far-To codna esaWiroeba. ras vaZlevT am TvalsazrisiT momaval Jurnalistebs?

_ dRevandeli sistemis pirobebSi students aqvs arCevanis ufleba. mas SeuZlia sakuTari interesebidan ga-momdinare, airCios sagnebi da gaiaros es kursebi. saerTod, Cvens studentebs xSirad sakmaod samarTliani pretenzie-bi aqvT saganmanaTleblo procesis misa-marTiT, magram, meore mxriv, isini nakleb

dros uTmoben TviTganaTlebas, ar arian interesianebi, motivirebulebi. Tu isini mets imuSaveben sakuTar Tavze da SeZle-ben, rom `amravlon~ codna, ra Tqma unda, ufro mets miaRweven nebismier profe-siaSi da ara marto JurnalistikaSi.

_ Cveni mediis mimarT seriozuli pretenziebi gamoiTqmis. Tqveni azriT, ra xdeba am sferoSi da rogoria qar-Tuli media?

_ dReisaTvis Cveni media kvlav pola-rizebul mediad rCeba, Tumca, ikveTebian oqros Sualedis maZiebeli gamocemebic. es fridom hausis bolo angariSSic iT-qva, sadac aRniSnulia, rom pluralizmis kuTxiT mediagaremo saqarTveloSi gaum-jobesda da ori punqtiT win wavediT.

_ ram gamoiwvia mediis polariza-cia?

_ bevrma faqtorma. vxedavT, rom po-litikuri garemo aseve polarizebulia da warmodgenilia ZiriTadad ori jgu-fiT - saxelisuflebo da opoziciuri, Tumca, dRevandeli dRis sasargeblod unda iTqvas, rom es pluralistuli mo-deli, romelic demokratizaciis proce-sisTvis Zalian mniSvnelovania, ufro Za-lumad da mkafiod warmoCnda, radgan Ta-vad sakanonmdeblo organoSic Semadgen-loba pluralistulia, rac, Sesabamisad, sazogadoebis ganwyobebs asaxavs da xels uwyobs demokratizaciis process da xe-lisuflebis legitimurobas zrdis. ama-ve dros, wina xelisuflebis dros medi-isTvis yvelaze metad damaxasiaTebeli iyo Sida problemebis gadatana meore planze sagareo faqtorebis an naklebm-niSvnelovani, magram sensaciuri Sinaar-sis problemebis win wamowevis gziT. es qarTuli mediisTvis ar aris mxolod damaxasiaTebeli. zogadad, es xazi aqvs medias mTels msoflioSi da gansakuTre-biT postsabWoTa sivrcis demokratiza-ciis procesSi myof medias. dRes SeiniS-neba, rom Cveni mediis yuradReba ufro metad aris gamaxvilebuli Sida faqto-rebze. Tumca, yuradRebis gafantvis mc-deloba axlac xSiria. mokled, SeiZleba iTqvas, rom jansaRi procesis dasawyisis niSnebi Cans. MmarTalia, rac dRes xdeba, bevrs qaoturad eCveneba, magram es uke-Tesia, vidre is, rac iyo, radgan sicocx-le igrZnoba. SedarebisTvis vityvi, rom Tu aqamde Waobi da uZraoba iyo, axla cirkulaciis procesi daiwyo, rac mt-kivneulia, magram _ aucilebeli. Cven profesiuli da mentaluri problemebi gvaqvs, romelic Zalian Znelia davZli-oT, Tumca, aravis aqvs imis iluzia, rom gaiRviZebs xval da media iqneba genialu-ri. mediis instrumentalizaciis proce-si TviT upirvelesi demokratiis qvey-nebSic, ase Tu ise, Cans. Cvenc nu viqnebiT Zalian skeptikurebi da kritikulebi da vTqvaT: ra procesebsac gadis qveyana, im procesebs gadis mediac, ubralod, media unda iyos metad pasuxismgebliani da unda gaacnobieros, rom sazogadoe-bas emsaxureba da ara xelisufals. me aq medias vamunaTeb, magram, media iqceva ise, rogorc mis damfinansebels, lo-bists Tu damkveTs surs. swored amitom,

rodesac arseboben komerciuli media-saSualebebi, amis sapirwone unda iyos sazogadoebrivi mauwyebeli, romelic Tavisufali iqneba politikuri da biz-nes-gavlenebisagan da zustad asaxavs sa-zogadoebis ganwyobebs.

meore mxriv, es mxolod qarTuli problema ar aris: demokratizaciis pro-cesSi myofi qveynebisTvis saxelmwifos da mediis urTierToba ambivalenturia: erTi mxriv Zlierma saxelmwifom unda uzrunvelyos, rom medias ekonomikuri da politikuri Carevisgan dacvis mizniT garkveuli meqanizmi Seuqmnas, rasac su-sti saxelmwifo ver qmnis da meore mxriv, Tu Zlieria saxelmwifo, aucileblad sZlevs survili imisa, rom media, gark-veulwilad, gamoiyenos. rodesac poli-tikisa da mediis urTierTobebs vaswavli studentebs, momaqvs ungreTis magaliTi, sadac wlobiT grZeldeboda sazogadoe-brivi mauwyeblis irgvliv debatebi: ver morigdnen sameTvalyureo sabWos dakom-pleqtebis wesze, radgan sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisufleba ereoda dakompleqtebis procesSi. am process politologebSi saxelad ,,mediis omi” Searqves da is ungreTSi jerac ar damS-videbula. saqme imaSia, rom iq Temis gar-Semo debatebi didi xania daiwyo, rac ga-cilebiT ukeTesia, vidre is, rac CvenTan xdeboda: viRac daniSnavda bords – pre-zidenti waradgenda, parlamenti daamt-kicebda da yvelaferi amiT mTavrdeboda. Sedegad miviReT is, rom pirveli arxis `gadamrTveli” gauqmebuli aqvs xalxs.

sisxlis cirkulireba mediaorga-nizmSi dRes ukve igrZnoba da garemoc mkveTrad polarizebuli ukve aRar aris. ikveTeba mcdelobebi, rodesac garkveu-li mediasaSualebebi da Jurnalistebi Sualeduri poziciis dakavebas cdilo-ben, rac ukve kargia.

_ manam mediisa da politikis urTi-erTobebis kvlevas daiwyebdiT, me-diisa da literaturis urTierTobebs ikvlevdiT. rogor daiwyeT kariera da ra ganapirobebs Tqveni interesebis sferos?

_ Cemi interesebi sadRac mijnazea literaturasa da Jurnalistikas Soris. Tavis droze sakandidato disertacia Jurnalistikis istoriaSi maqvs daculi da ukve ori aTeuli welia vmuSaob li-teraturis institutSi. garkveuli niSa movZebne, raTa gamemarTlebina Cemi moR-vaweoba literaturis institutSi da pa-ralelurad sauniversiteto sivrceSi.

literaturis institutSi iyo Jur-nalistikis istoriis ganyofileba, sa-dac xdeboda sakandidato disertaciis dacva. Cemi sakandidato disertacia Se-exeboda samxreT-dasavleT saqarTvelos presaSi erovnul-gamaTavisuflebeli moZraobis asaxvas me-19 saukuneSi. es aris ilia WavWavaZisa da misi Tanamoaz-reebis moRvaweoba qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazoga-doebis daarsebisa da, zogadad, samusli-mano saqarTvelos Semomtkicebis kuTxiT da amaze iyo disertacia. Tumca, Semdeg Cemi samecniero interesebi Seicvala da ufro Jurnalistikis istoriam damain-teresa Teoriul WrilSi, mogvianebiT

ki Tanamedrove procesebma miipyro Cemi yuradReba. rom giTxraT, erT magi-stralur xazs mivdev da erTsa da imaves vikvlev-meTqi, ase ar aris. interesis sa-gani imis mixedviT icvleba, ra siaxleebs da gamowvevebsac epoqa gvTavazobs.

saerTod, Tanamedrove kvlevebs in-terdisciplinuri xasiaTi aqvs da gansa-kuTrebiT axal humanitarul mecniere-baTa konteqstSi es SesaniSnavad Tavsde-ba. ZiriTadad vikvlev publicistikas, Tanamedrove literaturul procesebs, radgan Tanamedrove qarTuli mwerloba aSkarad publicisturi xasiaTiT gamoir-Ceva. Zalian aqtualuria samwerlo kiber-sivrce, romlis Sesaxebac SarSanac mqon-da moxseneba. mwerloba cdilobs axal mediaSi moaxdinos TviTprezentacia. es aris mravalaqcentiani da saintereso sakvlevi veli, romelic, faqtobrivad, auTvisebelia. modiT, gulwrfelad vT-qvaT: dRes Cven am komunikaciebis da te-qnologizirebuli kulturis epoqaSi vcxovrobT, romlis umTavresi damaxa-siaTebeli niSania vizualuroba. Cven vi-zualuri kulturis epoqis Svilebi varT, sadac medias gabatonebuli roli aqvs.

_ ratom da rodis airCieT Jurnal-istika?

_ amaze laparaki gamiWirdeba, rad-gan mas Semdeg, rac cnobiereba Camomiya-libda, amoviCeme, rom mindoda Jurnali-stika. ar var mistikosi da namdvilad ar SemiZlia zebunebriv da sakralur Temebs davukavSiro movlenebi, magram faqtia, rom yovelTvis vicodi _ mindoda Jur-nalistikaSi movsuliyavi.

_ pedagogebidan vis gaixsenebT, vin moaxdina gansakuTrebuli gavlena Tqvens pirovnul da profesiul Camoy-alibebaze?

_ sxvadasxva periodze sxvadasx-va adamianebma moaxdines gavlena, rom-lebmac Cemi msoflmxedvelobac Secva-les da cxovrebis niric. konkretulad Znelia CamoTvalo, Tumca, Tavidan iyo nodar tabiZe, romelic Jurnalistikis kaTedras xelmZRvanelobda da Zalian gvxiblavda Tavisi leqciebiT. Tundac is, rom batoni nodari galaktionis Zmis-Svilia da mis gverdiT dafrTianda, ukve Zalian mniSvnelovani iyo CvenTvis. roca mecnierebisken gamiwia gulma, iq ukve batoni aleqsandre kalandaZe iyo Cemi Temis xelmZRvaneli. saerTod, Zalian vemadlierebi qarTuli literaturis in-stituts, romelic aris CemTvis budec, javSanic, adgili gantvirTvisa da, ama-ve dros, udidesi pasuxismgeblobisa – codnis SeZenis, sakuTar Tavze muSaobis da Zalian didi gamocdilebis kera.

_ Tqven im Taobis warmomadgeneli xarT, romelsac Zalian xSiri cvli-lebisas mouwia cxovreba. sirTuleebis miuxedavad, Tqven SeZeliT _ ar dakar-guliyaviT da sakuTari saqmisTvisac migegnoT. ra dagexmaraT amaSi?

_ sul axlisken unda iswrafvode – es aris mTavari. Tu adamians aqvs mimReb-loba, Tu igi gare samyarosTan pirispir martod darCenilic raRac axals iRebs, gaiazrebs da mas moargebs sakuTar Rire-bulebiT sistemas, aucileblad gadar-Ceba. Tumca, saSinelebaa, rodesac saku-Tars ucxoTi Caanacvleb. ukritikod raimes miReba ar SeiZleba. unda Seecado, rom is, rac gaqvs, razedac dgas Seni pi-rovnebac da qveyanac, misi nivelireba ar dauSva, Tumca unda gadaafaso isic, rac gadasafasebelia da, postmodernistu-lad rom vTqvaT, moxsna iq, sadac mosaxs-nelia da Seinaxo iq, sadac Sesanaxia – ai es aris mniSvnelovani. dRes ki piriqiTaa: vxsniT iq, sadac Sesanaxia da vinaxavT iq, sadac ar aris Sesanaxi. es aris Zalian cudi. amasTan, unda giyvardes sakuTari saqme da ar unda avlende mxolod pragma-tul damokidebulebas saqmisadmi.

moamzada lela kurdRelaSvilma

profili

mediac im procesebs gadis,rasac qveyana

rodesac praqtikosi Jurnalisti mediis mkvlevars xvdeba, bune-brivia, saubris Tema Jurnalistika iqneba. Tsu-is socialur da poli-tikur mecnierebaTa fakultetis Jurnalistikis mimarTulebis asocirebul profesors manana Sa-miliSvils universitetSi gamar-Tuli saerTaSoriso konferenciis msvlelobisas SevxvdiT, romelic ekonomikuri geografiis mimar-Tulebis daarsebis 90-e wlisTavs eZRvneboda. manana SamiliSvili konferenciis saorganizacio komisiis wevri da erT-erTi momx-senebelic iyo. moxsenebis saTauri Temis aqtualobaze TavisTavad metyvelebs – `politikuri simbolo qarTul vizualur mediaenaSi~. ase rom, Tavidanve saubari medias daukavSirda, romelsac qalbatoni manana ukve sami aTeuli welia ikv-levs.

Page 11: 3 cnobisTvis - tsu.ge2167)-2014_web.pdf · da xolo meore _ safinanso-ekonomi-kur nawils (rac ar mesmis, risTvisaa saWiro.) am cvlilebiT Cven gvinda yuradReba gavamaxviloT samecniero

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

11samecniero konferencia

Tamar dadiani

konferencia sakmaod warmomadgenlo-biTi iyo. konferenciis muSaobaSi monawi-leobas iRebda ruseTis mecnierebaTa aka-demiis ekonomikis institutis direqtoris pirveli moadgile, ruseTis mecnierebaTa akademiis akademikosi, ekonomikur mec-nierebaTa doqtori, profesori dimitri sorokini, ioane-pavle II saxelobis lub-linis kaTolikuri universitetis profe-sori, ekonomikur mecnierebaTaA doqtori slavamir particki (poloneTi), vilniusis universitetis profesori, ekonomikis do-qtori linas Cekanaviusi, ganviTarebisa da kvlevebis institutis prof. agneSka rzepka (poloneTi), kaliforniis (aSS) universite-tis profesorebi: darol stenli da levan efremiZe, yubanis saxelmwifo universite-tis docenti elena beliaeva, amave univer-sitetis samecniero-teqnologiuri parkis direqtori maria bitarova, aseve mecnie-rebi poloneTis, bulgareTis, ukrainis, litvis, azerbaijanis, ruseTis, CexeTisa da sxva qveynebis samecniero wreebidan.

ekonomikis institutis direqtorma, ekonomikur mecnierebaTa doqtorma, pro-

fesorma ramaz abesaZem plenarul sxdo-maze didi madloba gadauxada qarTvel da ucxoel mecnierebs konferenciaSi mona-wileobisaTvis da aRniSna, rom institu-tis TanamSromlebs 70 wlis manZilze Tavi ar dauzogavT, rom instituts Rirseulad Seesrulebina Tavisi misia.

Tsu-is samecniero kvlevebisa da gan-viTarebis departamentis ufrosma gior-gi RvedaSvilma warmatebebi usurva kon-ferenciis monawileebs: `aseTi profilis instituti saqarTveloSi mxolod erTia da mas udavod gafrTxileba da xelSewyo-ba sWirdeba. universitets es kargad aqvs gacnobierebuli, da Sesabamisad, Tavis SesaZleblobebis farglebSi, yovelTvis gverdSi udgas mas. Tsu-is mizania iyos lideri kvleviTi universiteti rogorc saqarTveloSi, ise regionSi. am SemTx-vevaSi ki im institutebis gverdiT yofna, romlebic Tavisi mecnieruli doniTa da miRwevebiT gamoirCevian, Tsu-is pirdapir interesebSi Sedis. Tsu-is strategia aseTi institutebis xelSewyobaa. ekonomikis in-stituti yovelTvis gamoirCeoda samecnie-ro potencialiTa da, aqedan gamomdinare, am institutis wvlili qveynis ekonomikis inovaciuri ganviTarebis saqmeSi metad

mniSvnelovania~ _ aRniSna man. konferenciis monawileebs miesalma da

warmatebebi usurva saqarTvelos mecnie-rebaTa erovnuli akademiis akademikos-mdivanma avTandil arabulma: `samecnie-ro kvleviTi institutebis dRevandeli mdgomareoba ar aris saxarbielo, magram aseTi saiubileo dReebi im fundamentis gaxsenebaa, razedac dRes es institute-bi dgas da saidanac maTi ganaxlebis, re-organizaciis axali etapi unda daiwyos. xelisuflebas aqvs neba, rom garkveuli reforma ganxorcieldes institutebis gasaZliereblad~.

plenarul sxdomaze gamovidnen, aka-demikosi dimitri sorokini, saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis wevr-korespondenti leo Ciqava, profesorebi: elguja meqvabiSvili, giorgi berulava, rozeta asaTiani, Temur Sengelia, uSangi samadaSvili, aseve, stumrebi sazRvargare-Tidan: profesorebi: slavomir particki (poloneTi), linas Cekanaviusi (litva), ma-ria bitarova (ruseTi) da sxv.

plenaruli moxsenebebis Semdeg konfe-renciam muSaoba seqciebis mixedviT ganagrZo.

meore dRes gaimarTa Tsu-is paata gu-guSvilis saxelobis ekonomikis institu-tis daarsebidan 70 wlisTavisadmi miZRvni-li saiubileo sxdoma, romelsac eswrebod-nen, saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis vice-prezidenti, akademikosi roin metreveli, ivane javaxiSvilis Tbi-lisis saxelmwifo universitetis reqtori, akademikosi vladimer papava.

sxdoma gaxsna Tsu-is paata guguSvilis ekonomikis institutis direqtorma, pro-fesorma ramaz abesaZem: `70 wliani arse-bobis gza institutma, winaaRmdegobebis miuxedavad, Rirseulad ganvlo da axlac warmatebiT agrZelebs im tradiciebs, ro-melsac misma pirvelma Taobam Cauyara safuZveli, institutis damaarseblisa da pirveli direqtoris akademikos paata guguSvilis meTaurobiT~. man detalurad gaixsena institutis saqmianobis mniSvne-lovani periodebi da Sedegebi, pativisce-miT moixsenia institutis TiTqmis yvela TanamSromeli daarsebis dRidan dRemde da xazi gausva maTi moRvaweobis mniSvnelo-basa da Sedegebs.

gamosvlis bolos, ramaz abesaZem 75 wlis iubile miuloca da institutis adre-si gadasca cnobil mecniersa da moRvawes rozeta asaTians, romelmac mniSvnelovani wvlili Seitana ekonomikuri mecnierebis ganviTarebaSi.

saiubileo sxdomaze sityva warmoT-qva saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis vice-prezidentma, akademikosma roin metrevelma, man aRniSna, rom miuxeda-vad didi winaaRmdegobebisa institutma SeinarCuna arseboba da dResac Rirseulad agrZelebs winaparTa tradiciebs, rac in-stitutis xelmZRvanelobisa da mTeli ko-

leqtivis didi damsaxurebaa. roin metreveli saqarTvelos uaxle-

si istoriis erT-erT umniSvnelovanes movlenas _ 27 maiss, saqarTvelos mier evrokavSirTan asocirebis xelSekrule-bis xelmowerasac Seexo da aRniSnul pro-cess dadebiTi Sefaseba misca. `am bolo periodSi mniSvnelovani, dadebiTi nabije-bi gadaidga qveynis ganviTarebis mimarTu-lebiT, davZlieT `SiSis sindromi~, magram `samarTlianobis aRdgenis~ procesi Wian-urdeba, imedi maqvs, es procesic male dai-wyeba~, _ ganacxada roin metrevelma.

man madloba gadauxada Tsu-is reqtors vladimer papavas ekonomikis institutis ganviTarebaSi Setanili wvlilisTvis da aRniSna, rom mecnierebaTa akademia ibrZo-lebs, rom institutebma Tavisi statusi ganamtkicos da TanamSromlebma Rirseuli anazRaureba miiRon.

sxdomis monawileebs miesalma Tsu-is reqtori, akademikosi vladimer papava. man saubari ekonomikis institutSi moRvaweo-bis gaxsenebiT daiwyo. es periodi man sa-kuTari cxovrebis seriozul nawilad miiC-nia. mokled isaubra samecniero-kvleviTi institutebis dRevandel mdgomareobaze da aRniSna: `saxelmwifo universitetis da-qvemdebarebaSi yofnis miuxedavad, samec-niero-kvleviT institutebs seriozuli finansuri problemebi aqvT. saxelmwifo universitetis administracia ki maqsi-malurad cdilobs daicvas maTi interesebi mTavrobisa da saxelmwifos winaSe. saqarT-veloSi ekonomikuri profilis ramdenime kvleviTi dawesebuleba arsebobda, magram dResdReobiT mxolod ekonomikis insti-tuti SemorCa. Cveni Taobis udidesi Sec-doma da danaSauli iqneba Tu am instituts ar SevinarCunebT da Ear gavaZlierebT~, _ ganacxada man.

vladimer papavam gulTbilad gaixsena ekonomikis institutis yvela is mecnieri, vinc Tavisi moRvaweobiTa da pirovnuli xi-bliT gansakuTrebuli adgili daikava in-stitutis ganviTarebis istoriaSi: akademi-kosi avTandil gunia, profesorebi: arCil TeTrauli, giorgi wereTeli da sxvebi.

sityvis dasasruls, Tsu-is reqtorma ivane javaxiSvilis saxelobis medali ga-dasca ekonomikis institutis direqtors ekonomikur mecnierebaTa doqtors, pro-fesor ramaz abesaZes `ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universi-tetis winaSe arsebuli didi damsaxurebisa, samecniero da saswavlo procesis ganviTa-rebaSi Setanili wvlilisaTvis”. ivane ja-vaxiSvilis saxelobis medali gadaeca aseve am institutis erT-erT pirvel TanamSro-mels, ekonomikis doqtors, qalbaton Su-Sana margvelaSvils, romelic RonisZiebas xandazmulobis gamo ver daeswro. cota xniT adre am medliT ekonomikur mecniere-baTa doqtori, profesori rozeta asaTia-nic dajildovda.

mirian tuxaSvili:_ mudmivi emigraciis zemaRali inten-

sivoba 90-ian wlebis pirvel naxevarSi iyo, rac ssrk daSlasa da ekonomikur kolafss mohyva. 1989-2002 wlebSi saqarTvelodan mudmivi mosaxleobis 20% wavida sazRvar-gareT sacxovreblad. amJamad piki gavli-lia, Tumca uaryofiTi migraciuli saldo mainc sagrZnobladaa gamoxatuli. Cven mier Seswavlili Sromis bazris prognozi gviCvenebs, rom igi momavalSic SenarCun-deba da damokidebuli iqneba saqarTvelos ekonomikis ganviTarebis tempze.

siRrmiseulad SeviswavleT SromiTi emigraciis procesi da Sedegebi. saqarT-

velodan TiTqmis naxevari milioni kaci sazRvargareT muSaobs. gamokvlevebma sa-qarTvelodan SromiTi emigraciis metis-metad dabali efeqtianoba gviCvenes. misi mizezi emigraciis aralegaluri xasiaTia. legalizaciis mimarTulebiT gadadgmuli pozitiuri nabijebis miuxedavad, jer ki-dev Sorsaa optimaluri done, romelic sa-qarTvelos migraciuli da demografiuli usafrTxoebis parametrebs Seesabameba.

did mniSvnelobas vaniWebT mTels msoflioSi wamowyebul TanamemamuleTa dabrunebis moZraobas. igi xelsayrelia emigrantTa mimRebi da gamgzavni qveyne-bisTvis. mecnieruli kvlevebis safuZvel-

ze mivediT daskvnamde, rom did Sedegs ga-moiRebs e.w. cirkularuli migraciis gan-viTarebis xelSewyoba. aucilebelia Mmosax-leobis teritoriuli mobilobis marTva. Mmigraciul politikas yvela qveyana axor-cielebs, magram mas CvenTvis gansakuTrebu-li mniSvneloba aqvs. gamokvlevebma aCvena, rom emigrantTa dabrunebis procesi metad Zneli gansaxorcielebelia. Mmas uzarmazari sazogadoebrivi Zalisxmeva dasWirdeba da amisTvis yovelgvari resursi unda gamo-viyenoT. pirvel rigSi saWiroa migraciuli procesebis mecnieruli suraTis dadgena, rac amJamad mxolod fragmentebis saxiTaa mocemuli. Cvenma gamokvlevam daadastura, rom kvlevis masStabi mravaljer unda gai-zardos. sxvagvarad praqtikosTa mcdelo-ba `kalkebs~ ver gacdeba da Sedegic mcire iqneba. mxolod enTuziazmze dayrdnobili

samecniero muSaoba arsebiT Sedegs ver moitans.

bolo xans SromiT emigracias bevri mkv-levari gamouCnda, ucxoeli damkveTebic migraciis am saxeze amaxvileben yuradRe-bas. migraciuli da demografiuli usafrT-xoebis TvalsazrisiT ki mosalodneli imi-graciuli procesebi aranakleb yuradRe-bas moiTxovs. gvesaWiroeba originaluri imigraciuli politika. saqarTvelosTvis evropuli `kalkebi~ naklebad gamodgeba.

Aaseve, faqtobrivad, sruliad Seuswav-lelia Tanamedrove Sigamigraciuli proce-sebic. bevri mkvlevari cdeba, roca migra-ciuli kanonzomierebebis dadgenas saqarT-velos Sromis bazris gverdis avliT cdi-lobs, Tumca, isic unda aRiniSnos, rom kvle-viT dainteresebulTa ricxovnoba izrdeba.

unda gacnobierdes, rom migraciis epi-zoduri kvleva, rac dRes saqarTveloSi xdeba, raime mniSvnelovan Sedegs ver ga-moiRebs. Mmigraciis regulireba Taname-droveobis umniSvnelovanesi problemaa. Mmas myari mecnieruli safuZveli da funda-menturi kvleva sWirdeba. Rrmad mwams, rom amisaTvis swori mimarTulebiT gaRebuli resursebi, maT Soris, aucilebeli sabazo dafinanseba, fuWad ar daikargeba.

moamzada Tamar dadianma

paata guguSvilis saxelobis ekonomikis instituts 70 weli Seusrulda

Tbilisis saxelmwifo universitetis frTebqveS Sefarebul paata guguSvilis saxelobis ekonomikis instituts 29 ivniss daarsebidan 70 weli Seusrulda. in-stituti II msoflio omis wlebSi akademikos paata guguSvilis iniciativiTa da

misi uSualo xelmZRvanelobiT daarsda. instituts paata guguSvilis saxeli 1991 wels mieniWa, romlis ideis avtori ekonomikis institutis maSindeli direqtori, akademikosi lado papava gaxldaT. ,,nacionaluri moZraobis” xisti politikis Sedegad uzarmazari gamocdilebisa da tradiciebis mqone ekonomikis instituti, 2010 wels, Tsu-s SeuerTes, romelsac bedad Senoba SeunarCunda, Tumca TanamSromelTa ricxvi sagrZnoblad Sem-cirda. sirTuleebis miuxedavad, institutSi ekonomikuri mecnierebis mimarTulebiT kvlevis procesi arasdros SeCerebula da am institutis mecnier-mkvlevrebs arasdros dauxeviaT ukan _ ekonomikur problemebze qveynis masStabiT mTavrobisTvis rekomenda-ciebi SeemuSavebinaT.

70 wlis iubile paata guguSvilis saxelobis institutma konferenciiT aRniSna. 27 ivniss institutSi gaimarTa saerTaSoriso samecniero-praqtikuli konferencia _ `eko-nomikisa da ekonomikuri mecnierebis ganviTarebis aqtualuri problemebi”, romelzec araerTi saintereso moxseneba warmoadgines.

migraciis kvlevis centri 10 wlisaa

ekonomikisa da biznesis fakultetze arsebul migraciis kvlevis centrs 10 weli Seusrulda. igi Seiqmna TviTdafinansebiT profesor mirian tuxaSvilis inicia-tiviT. amJamad centri funqcionirebs makroekonomikis kaTedrasTan da swavlobs

Tanamedroveobis umwvaves socialur problemas – mosaxleobis migracias. qarTvel mecnierTa kvlevis Sedegebi araerTxel gaxmaurda san-franciskos, Cikagos, vaSingtonis, monrealis, liverpulis, barselonas, budapeStis, varSavis, florenciis, praRis, madri-dis, lisabonis, moskovis, kievis, minskis, odesis, stambulis da sxva qalaqebSi gamarTul maRalreitingul konferenciebze. ganvlil periodSi qarTul da inglisur enebze gamoi-ca centris TanamSromelTa monografiebisa da naSromTa krebulebis 17 wigni.

migraciis kvlevis centrSi ramdenime mniSvnelovani sagranto proeqti ganxorciel-da, maT Soris sami _ evrokavSiris dafinansebiT. centris TanamSromlebi aqtiurad arian CarTulni sxvadasxva mniSvnelovan proeqtebSic. sazRvargareTis akademiur gamo-cemebSi gamoqveynebulia centris mecnier-muSakTa 60-ze meti samecniero statia.

migraciis kvlevis centris saqmianobasa da kvlevebis Sesaxeb gvesaubreba centris xelmZRvaneli, profesor mirian tuxaSvili, romelmac sainteresod isaubra migraciuli procesebis swori marTvis politikasa da mniSvnelobaze, aseve centris saqmianobasa da problemebze.

Page 12: 3 cnobisTvis - tsu.ge2167)-2014_web.pdf · da xolo meore _ safinanso-ekonomi-kur nawils (rac ar mesmis, risTvisaa saWiro.) am cvlilebiT Cven gvinda yuradReba gavamaxviloT samecniero

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

12

q r o n i k aTsu ekonomikis saerTaSoriso

skolis (ISET) diplomebis gadacemis sazeimo ceremonia

iuridiuli terminologiis rusul-qarTuli leqsikoni-cnobaris

prezentacia

luiji magarotos sapatio doqtoris wodeba mieniWa

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbili-sis saxelobis universitetSi vene-ciis ka’foskaris universitetis eme-

ritus profesoris, cnobili qarTvelo-logis, luiji magarotos sapatio doqto-ris wodebis miniWebis ceremonia gaimarTa. RonisZiebas Tsu-is reqtori, akademikosi vladimer papava, saqarTveloSi italiis re-spublikis elCi federika favi, Tsu-is aka-demiuri wreebis warmomadgenlebi, mowveu-li stumrebi daeswrnen.

Tsu-is reqtoris vladimer papavas gan-cxadebiT, „evrokavSirTan asocirebis xel-Sekrulebis gaformebiT saqarTvelom ki-dev erTi nabiji gadadga im didi imedis, oc-nebis ganxorcielebisken, romelsac araer-Ti saukune eloda qarTveli xalxi - gaxdes evropuli ojaxis wevri. sasiamovnoa, rom am mniSvnelovan movlenas simbolurad daem-Txva cnobili mecnieris, qarTvelologis luiji magarotos Tsu-is sapatio doqto-ris miniWebis sazeimo ceremonia. vulocav luiji magarotos am sapatio wodebas. dar-wmunebuli var, momavalSi misi Semoqmedeba kidev ufro mdidari da nayofieri iqneba, rac saqarTvelos saerTaSoriso popula-rizacias daexmareba“.

„CemTvis didi pativia viyo Tbilisis saxelmwifo universitetSi da mogilocoT evropasTan asocirebis xelSekrulebis ga-formeba. saqarTvelo didxans midioda am miznisken, Sedegi ki Zalian mniSvnelovania saqarTvelosTvis. saqarTvelos da italias didi xnis urTierToba aqvT. luiji magaro-to bevrs Sromobda bolo periodSi am ori qveynis kidev ufro dasaaxloeblad. gul-wrfelad vulocav italiel mecniers am sapatio jildos da darwmunebuli var, rom igi kidev bevrs gaakeTebs saqarTvelosa da italiis megobruli urTierTobebis ganvi-TarebisTvis“, _ aRniSna italiis elCma fe-derika favim.

„uaRresad didi pativia saqarTvelos uZvelesi universitetis sapatio doqtoris wodebis moniWeba. qarTuli enisa da lite-raturis Seswavla swored am universitetis kedlebSi daviwye. Zalian miyvars qarTuli kultura, literatura, saerTod, saqarT-velo. didi madloba universitets Cemi Rvawlis dafasebisTvis“, _ ganacxada Tsu-is sapatio doqtorma luiji magarotom.

luiji magaroto veneciis ka’ foskaris universitetis emeritus profesori, cno-bili qarTvelologia, romelic ramdenime

aTeuli welia TanamSromlobs Tbilisis sa-xelmwifo universitetis profesorebTan da mkvlevrebTan. misi iniciativiT veneciis universitetSi periodulad ikiTxeboda leqciebis cikli qarTvelologiis sxva-dasxva problemebze, me-20 saukunis 80-ian wlebSi misi xelmZRvanelobiT veneciis universitetSi gamoicemoda qarTvelolo-giuri samecniero krebuli „georgika“. ma-garoto aris qarTuli literaturis sauke-Teso nimuSebis italiur enaze mTargmneli. man Targmna vaJa-fSavelas poemebi: „aluda qeTelauri“, „stumar-maspinZeli“, „gve-lismWameli“, aseve gaacno italiurenovan mkiTxvels galaktionis, simon Ciqovanis da tician tabiZis poezia. luiji magaroto bevrs wers qarTveli mwerlebisa da qarTu-li literaturis Sesaxeb. sagangebod unda aRiniSnos misi saistorio xasiaTis mono-grafia „saqarTvelos aneqsia ruseTis mier (1783-1801ww)“ da mravalricxovani statie-bi enciklopediuri xasiaTis gamocemebSi.

luiji magarotos literaturaTmcod-neobiTi gamokvlevebi qarTvelologiis dargSi ZiriTadad exeba XX s-is I pirveli naxevris qarTul literaturas, gansa-kuTrebiT „cisferyanwelTa“ moRvaweobas. 1999 wlidan Tsu-Tan arsebulma qarTvelo-logiurma skolis centrma luiji magaro-tos mianiWa marjori uordropis premia.

luiji magaroto dRemde aqtiurad Ta-namSromlobs Tbilisis saxelmwifo univer-sitetTan, aris humanitarul mecnierebaTa fakultetis mier gamocemuli ramdenime samecniero Jurnalis redkolegiis wevri, xSirad monawileobs qarTvelologiis sa-kiTxebze gamarTul saerTaSoriso samec-niero forumebSi.

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universitetSi iuridiuli terminologiis rusul-

qarTuli leqsikoni-cnobaris prezentacia gaimarTa. leqsikoni-cnobaris avtorebi arian Tsu profesorebi xatia xatiaSvili da naTia amirejibi. RonisZiebas Tsu-is re-qtori, akademikosi vladimer papava, Tsu-is akademiuri wreebis warmomadgenlebi, stu-dentebi, iusticiis umaRlesi sabWos, uze-naesi sasamarTlos, levan samxaraulis sax. eqspertizis erovnuli biuros da prokura-turis warmomadgenlebi daeswrnen.

Tsu-is reqtoris vladimer papavas gan-cxadebiT, „nebismieri sacnobaro termino-logiuri leqsikoni aucilebelia mecniere-bis ganviTarebisTvis; Cndeba axali terminebi, romelTa formireba, qarTuli Sesatyvisebis moZieba-Seqmna sakmaod rTuli saqmea. mniSv-nelovania, rom Tsu-Si Seiqmna iuridiuli terminologiis rusul-qarTuli leqsikoni-cnobari. es leqsikoni-cnobari gamoadgeba studentebs da profesor-maswavleblebs. Tbilisis saxelmwifo universiteti yovelT-vis xels Seuwyobs msgavsi Sinaarsis saganma-naTleblo literaturis gamocemas“.

„am Sinaarsisa da mimarTulebis leqsi-koni-cnobari pirvelad gamoica saqarTve-loSi. aqamde arsebobda 1963 wels mecniere-baTa akademiis mier gamocemuli cnobari. es gamocema ufro srulyofilia, Sevsebulia Tnamedrove terminologiiT; masSi 5 aTasi sityva-statiaa Tavmoyrili. gamocema sas-wavlo xasiaTisaa da ukve sargeblobs didi interesiT,“ _ aRniSna leqsikoni-cnobaris erT-erTma avtorma, Tsu-is profesorma xa-tia xatiaSvilma.

iuridiuli terminologiis rusul-qarTuli leqsikoni-cnobari sami nawili-sagan Sedgeba. pirvel nawilSi Sesulia zo-gierTi iuridiuli terminis mniSvneloba; meore nawilSi mocemulia iuridiuli teq-stebisaTvis damaxasiaTebeli saxelobiTi Sesityvebebisa da gamonaTqvamebis ganmar-tebebi; mesame nawili eTmoba iurispruden-ciaSi gamoyenebadi terminebisa da sityve-bis leqsikons.

leqsikoni-cnobari saswavlo xasia-Tisaa da gankuTvnilia umaRlesi saganma-naTleblo dawesebulebebis iuridiuli fakultetisa da Targmanmcodneobis mo-dulis studentTaTvis, aseve praqtikosi iuristebisaTvis, konkretuli dargis pra-qtikosi mTargmnelebisa da TarjimnebisaT-vis da im pirTaTvis, romlebic dainterese-bulni arian an raime saxis Sexeba aqvT iuri-diul terminologiasTan.

ivane javaxiSvilis Tbilisis sa-xelmwifo universitetSi Tsu-is ekonomikis saerTaSoriso sko-

lis (ISET-aiseti) kursdamTavrebulTa gamosaSvebi ceremonia gaimarTa. ma-gistrebisTvis diplomebis gadacemis sazeimo ceremonialSi monawileoba miiRes Tsu-is reqtorma, akademikosma vladimer papavam, saqarTvelos finan-sTa ministrma nodar xadurma, saqarT-velos ekonomikisa da mdgradi ganvi-Tarebis ministrma giorgi kvirikaS-vilma, saqarTvelos erovnuli bankis prezidentma giorgi qadagiZem, nino qadagiZe-Jvaniam, mowveulma stumreb-ma.

Tsu-is reqtoris vladimer papa-vas gancxadebiT, „universitetisTvis internacionalizacia aris erT-erTi prioritetuli mimarTuleba da amisT-vis gvWirdeba rac SeiZleba meti ucxo-enovani programebi. am mimarTulebiT mniSvnelovania skola aiseti, rome-lic ekonomikuri ganaTlebis kuTxiT lideria mTel regionSi. aisetSi stu-dentebi magistraturaSi ucxoenovan ganaTlebas iReben. am skolaSi war-matebuli qarTveli da ucxoeli pro-fesorebi kiTxuloben leqciebs. Cven gvsurs, rom es skola kidev ufro gaZ-lierdes“.

„ganaTleba ara postulatebis do-neze, aramed gaTviTcnobierebuli ar-Cevani, xelmisawvdomi da xarisxiani ga-naTleba aris erTaderTi gamosavali yvela im problemidan, romelic Cveni qveynis winaSe dgas, iqneba es ekono-mikuri, politikuri, Tu samoqalaqo TviTSegnebis TvalsazrisiT. aiseti namdvilad aris ekonomikuri profi-lis erT-erTi lideri saqarTvelosa da regionSi, erovnuli banki ki ais-etis kursdamTavrebulebis mTavari damsaqmebelia. Tu am skolaSi ganaT-lebis arsebuli done SenarCundeba, erovnuli banki kvlav ganagrZobs ai-setTan TanamSromlobas,“ _ aRniSna erovnuli bankis prezidentma giorgi qadagiZem.

saqarTvelos finansTa mini-strma nodar xadurma magistraturis damTavreba miuloca kursdamTavre-bulebs da aRniSna, rom „realurad Cvens regionSi yvelaze kargi ekono-mikuri skolaa Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikis saerTaSo-riso skola, sadac swavloben ara mxo-lod qarTveli, aramed studentebi mezobeli qveynebidan. gansakuTrebiT

bednieri var, rom am warmatebul stu-dentebs Soris is studentebic arian, romelTac me vaswavlidi bakalavria-tis safexurze“.

finansTa ministrma nodar xadurma saukeTeso magistrants xatia barba-qaZes Valedictorian-is (valediqtoria-nis) sertifikati gadasca. „dRes Za-lian mniSvnelovani da bednieri dRea CvenTvis, radgan orwliani dauRalavi Sromis Semdeg davamTavreT aiseti; mo-meniWa valediqtorianis tituli, rac niSnavs klasSi nomer pirvels. darwmu-nebuli var, rom aisetis wlevandeli kursdamTavrebulebi, winamorbedebis msgavsad, moaxerxeben qveynis ekonomi-kur winsvlaSi mniSvnelovani wvlilis Setanas“, _ aRniSna xatia barbaqaZem.

„Zalian kargia, rom universitet-Si aris skola aiseti, romelic Tavi-si programebiT, Sefasebis sistemiT absolutur SesabamisobaSia yvela saerTaSoriso kriteriumTan. am sko-lis kursdamTavrebulebi arian ab-soluturad konkurentunarianebi rogorc adgilobriv, ise saerTaSo-riso bazarze. minda mivuloco es dRe kursdamTavrebulebs da mTlianad ai-sets“, _ ganacxada saqarTvelos eko-nomikisa da mdgradi ganviTarebis mi-nistrma giorgi kvirikaSvilma.

aisetSi orwliani samagistro pro-gramis dasrulebis Semdeg, ekonomikis magistris wodeba 37 students mieni-Wa. maRali akademiuri moswrebis ma-gistrantebi Summa cum laude (suma kum laude) da Cum laude (kum laude) di-plomebiT dajildovdnen, specialuri sertifikatebi saukeTeso Tezisebis avtorma studentebma miiRes. Iset-is 2014 wlis klasis liders zurab Jva-nias saxelobis prizi gadaeca, xolo saukeTeso moswrebis ramdenime stu-denti gansakuTrebuli saCuqrebiT daajildova saqarTvelos erovnuli bankma.

samagistro programis dasrulebis Semdeg, Iset-is kursdamTavrebulebs SesaZlebloba aqvT swavla niu iorkis, stenfordis, Cikagos, pensilvaniisa da dasavleTis sxva qveynebis universi-tetebis doqtoranturaSi ganagrZon. miRebuli gamocdilebis da codnis Se-degad, kursdamTavrebulebi saxelm-wifo, kerZo da saerTaSoriso organi-zaciebSi wamyvan Tanamdebobebze dasa-qmdebian. Iset-s kursdamTavrebulTa dasaqmebis asprocentiani maCvenebeli aqvs.

Page 13: 3 cnobisTvis - tsu.ge2167)-2014_web.pdf · da xolo meore _ safinanso-ekonomi-kur nawils (rac ar mesmis, risTvisaa saWiro.) am cvlilebiT Cven gvinda yuradReba gavamaxviloT samecniero

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

13tim severini da

universiteti

`istoriuli argonavtebi ar dabrune-bulan saqarTveloSi, yovel SemTxvevaSi miTebi amis Sesaxeb arafers amboben. Tana-medrove argonavtebi ki, Cveni mowveviT da TxovniT, CamobrZandnen~, _ am sity-vebiT gaxsna konferencia universitetis reqtorma, akademikosma vladimer papavam, romelmac axali argonavtebis saqarTve-loSi Camosvlis samecniero mniSvnelobaze isaubra da eqspediciis xelmZRvanels, cno-bil mecniersa da mogzaurs tim severins saqarTvelos popularizaciaSi gaweuli wvlilisaTvis universitetis medali ga-dasca.

`argonavtebs~ aseve miesalmnen saqarT-velos turizmis erovnuli administraciis xelmZRvaneli giorgi sigua, asociacia `kulturaTa dialogi XXI saukune~-s xe-lmZRvaneli valeri asaTiani, eqspediciis maSindeli maspinZlebi: iveri WeliZe da nugzar fofxaZe.

yvela gamomsvleli gansakuTrebiT ga-mokveTda `argonavtebis~ eqspediciis dam-saxurebas saqarTvelos popularizaciaSi.

`axali `argonavtebis~ didi mogzauroba miTologiur

gzaze

1984 wels saqarTvelo didma molodinma moicva _ daxuruli `rkinis fardis~ miRmi-dan moisma, rom cnobili ingliseli mecnie-ri, mogzauri da mwerali tim severini api-rebda `argonavtebis~ miTis gacocxlebas da miTiuri `argos~ zusti analogiiT im gzis gavlas, romelic Cven welTaRricxvam-de me-13 saukuneSi berZnebma kolxeTamde gamoiares. eqspediciis mizani iyo daemtki-cebina, rom `argos~ SeeZlo moeRwia kol-xeTamde.

3 maiss axali drois `argonavtebma~, ka-pitan tim severinTan erTad, starti aiRes qalaq volosidan _ argolikisis yure-dan, iqedan, saidanac mogzauroba daiwyo iazonma. `argos~ ekipaJis SemadgenlobaSi Sedioda: cameti ingliseli da irlandieli axalgazrda, maT Soris ori eqimi, Tavgada-savalTa maZiebeli studentebi, meniCbeebi saberZneTidan da TurqeTidan.

im dReebis zusti aRdgena axla SeuZ-lebelia, Tumca yovlisSemZle internet-Si mainc moiZebna `argos~ mogzaurobis dawvrilebiTi aRwera, romelsac vord-presze, konkretulad ki ilia leJavas blogze (http://ilovanski.wordpress.com) mivakv-lieT.

ai, rogor Sexvdnen Turme foTsa da van-Si `argonavtebs~ qarTvelebi: `maSin roca saqarTveloSi tim severianis eqspediciis Sesaxvedrad didi samzadisi iyo, `argos~ ukve gavlili hqonda egeosis zRva, anti-kuri `helesponti~ (dRevandeli dardane-lis srute), propontida (anu marmarilos zRva), bosfori da anatoliis, paflago-niisa da Temiskiris sanapiroebis gaswvriv seravda zRvas. `argo~ saberZneTis da Tur-qeTis teritoriul wylebSi am qveynebis me-niCbeebma gamoaciles, xolo saqarTvelos teritoriul wylebSi qarTveli meniCbeebi Caenacvlnen.

`argos~ Sesaxvedrad baTumidan gavida iaxtebisa da katerebis floti afrebiani xomaldis `tovariSCis~ flagmanobiT. xo-mald `tovariSCidan~ `argoze~ gadavidnen nugzar fofxaZe – saq. tele-radio komite-tis Tavmjdomare da ssrk-Si cnobili kino-reJisori da telewamyvani iuri senkeviCi. isini saqarTveloSi am RonisZiebis orga-nizatorebi iyvnen. iaxta `kolxida~, rome-lic `argos~ Seegeba, pirveli SeuZRva mas foTis navsadgurSi, sadac stumrebs zRva xalxi eloda. maTma misalmebebma, simRe-rebma da taSma yvelaferi gadafara. sity-viT gamovida mogzaurTa xelmZRvaneli tim severiani. man aRniSna, rom ekipaJi TiTqmis sami Tve Ria zRvaSi ebrZoda grigalsa da uamindobas, meniCbeebs Zalze gauWirdaT. xanmokle, gulTbili Sexvedris Semdeg, 22 ivliss, `argom~ antikuri fazisidan gezi mdinare rionisken aiRo. mogzaurebs rionze mZime sirTuleebi SeeqmnaT Zabvis, kaSxalebis, xidebis, zogan meCeCebisa da sxva dabrkolebebis gamo. amas Tan daerTo kokispiruli wvimebi, uamindoba, rionis adideba. xomaldis meCeCebze gadayvanisT-vis saWiro Seiqna damxmare Zalebi. 1984 wlis 24 ivliss, naSuadRevs, tim severinis

xomaldma, romelmac sami aTasi mili ga-moiara, mSvidobiT moaRwia kolxeTs (vans). WyviSSi, galaktionis ezoSi saxeldaxelod aRmarTes qvis stela qarTul–inglisur–rusuli warweriT. aq Tavmoyrili iyo va-nis raionis mosaxleoba, dedaqalaqidan, respublikis qalaqebidan da regionebidan Camosuli stumrebi. tim severins miegeba TeTr kabaSi gamowyobili Tanamedrove me-dea (saqarTvelos Teatraluri institutis studenti nino kacitaZe ).

`WyviSis portidan~ daiwyo tim severi-nis mecnieruli mogzauroba saqarTvelos miwaze. pirvel rigSi igi ewvia vanis arqeo-logiur gaTxrebs. man gamoTqva imedi, rom vanis arqeologiuri monapovari mas didad daexmareba argonavtTa miTis istoriulo-bis sabolood damtkicebaSi. vanis Semdeg man moinaxula svaneTi, sadac adgilobri-vebma gaacnes, Tu rogor moipovebdnen maTi winaprebi cxvris tyavisgan oqros.

2 agvistos `argonavtebi~ vans da va-nelebs gamoemSvidobnen. `argo~ baTumamde matarebliT Caitanes, aqedan ki RamiT, xo-maldma `tovariSCma~ stambulamde gaaci-la.~

`axali `argonavtebis~ mogzaurobis mecnieruli

mniSvneloba

saerTaSoriso konferenciaze `argo~ 2014 _ legendis gacocxleba~ _ akademi-kosma rismag gordezianma am eqspediciis xelmZRvanels tim severins `msoflios udidesi mcodne~ uwoda da argonavtebis 1984 wlis vizitis mecnierul mniSvnelo-baze waikiTxa moxseneba: `saqarTvelo da argonavtika~. `1984 wels am eqspedicias didi mniSvneloba hqonda saqarTvelos popularizaciisTvis, magram ufro didi mniSvneloba hqonda mas mecnieruli Tval-sazrisiT~, _ aRniSna man da dawvrilebiT mimoixila is pasaJebi, riTac argonavtebis Sesaxeb miTi saqarTvelos ukavSirdeba.

rismag gordeziani:_ gasuli saukunis 80-ian wlebSi mec-

nierebaSi cdilobdnen daemkvidrebinaT azri, rom argonavtebis miTi saqarTvelos (konkretulad, kolxeTs) ar ukavSirdebo-da. aravin kamaTobda imaze, rom berZnebi Cven welTaRricxvamde VII saukunis miwuru-lidan namdvilad iyvnen kolxeTSi, magram eWvobdnen, rom Cvens welTaRricxvamde XIV saukuneSi xomaldebi ver SeZlebdnen

egeosis zRvidan Sav zRvaSi Semosvlas, miT ufro, rom uZveles versiebSi – upirvele-sad homerosTan, ̀ argos~ laSqroba kolxeT-Si ar dasturdeboda. Zalze sainteresoa, rom swored am skepticizmis epoqaSi Sedga eqspedicia, romelsac unda daemtkicebina, rom `argos~ tipis xomalds namdvilad SeeZ-lo meniCbeebis didi ZalisxmeviT egeosis mxridan kolxeTamde moRweva. unda giTx-raT, rom CvenTvis am moments didi mniSv-neloba aqvs ori faqtoris gamo: 1) `argos~ mogzauroba aris msoflioSi cnobili pir-veli saerTaSoriso mogzauroba xomaldiT da es mogzauroba evropidan saqarTveloSi ganxorcielda; 2) qarTvelebis saidenti-fikacio simboloebi aris `argonavtika~ (legendaruli kolxeTi) da promeTe. roca am or sityvas, etyviT adamians, Tu odnav ga-naTlebulia, mixvdeba, Tu ras gulisxmobT.

tim severinis eqspediciam didi impulsi SesZina kolxeTis mecnierul Seswavlas. Ta-vad batonma tim severinma, aw gansvenebul oTar lorTqifaniZesTan erTad, Seiswavla kolxeTis arqeologiuri aspeqtebi, xolo Cven SevamowmeT kolxeTTan dakavSirebuli terminebis etimologia, Tu ramdenad ukav-Sirdeba igi qarTvelur samyaros. amdenad, es iyo ara mxolod saqarTvelos populari-zaciis, aramed mecnierebis Tvalsazrisi-Tac umniSvnelovanesi eqspedicia, radgan is versia, rom `argos~ SeeZlo saqarTvelo-Si egeosis zRvis mxridan Semosvla, gamyar-da.

Semdgom wlebSi es mosazreba ukve me-tad sarwmuno gaxda. 1989 wlidan troaSi (romelic iyo egeosis zRvidan Sav zRvaSi Semosasvleli kari) ganaxlda eqspedicia manfred korfmanis meTaurobiT, romel-mac, sxva mniSvnelovan aRmoCenebTan erTad, daadgina, rom troelebs sezonis xelsay-rel dros xomaldebi egeosis zRvidan Sav zRvaSi SemohyavdaT. es, faqtobrivad, xsnis yvelanair eWvs egeosis zRvidan argonavte-bis kolxeTSi Semosvlis Sesaxeb.

amis Semdeg warmoiqmna kidev axali kiTxvebi. ambobdnen _ diax, argonavtebi iyvnen Sav zRvaSi, magram es ar iyo kolxe-Ti. nawili mecnierebisa amtkicebda, rom argonavtebis laSqroba kolxeTs mxolod da mxolod didi berZnuli kolonizaciis Semdeg daukavSirda, nawili ki (xeTologe-bi) amtkicebda, rom es iyo laSqroba xeTe-bis imperiis farglebSi – zRvis sanapiroze. bolos da bolos, es gadaizarda did poli-tikur spekulaciaSi. bolo periodSi ru-seTSic daibeWda mTeli wyeba statiebisa, romlebSic naTqvamia, rom `oqros sawmisi~ inaxeboda ara kolxeTSi, aramed soWSi... raSia saqme, ratomaa aseTi gafacicebuli

cda, rom `oqros sawmisi~ sxva teritorias daukavSirdes? radgan argonavtebis mog-zaurobiT mtkicdeba, Tu ramdenad iyo Car-Tuli qveyana did kulturul, politikur, ekonomikur da socialur cxovrebaSi.

dRes mecnierTa didi nawili aRar gve-daveba imaSi, rom `argonavtebis miTSi~ igu-lisxmeba kolxeTi, magram gvisvamen kiTxvas _ sad aris Cven welTaRricxvamde XIV sau-kunis samefo rezidencia saqarTveloSi? minda SegaxsenoT, rom jer kidev hainrix Slimanma, romelmac troa, mikeni da miken-uri saberZneTi aRmoaCina, gamoTqva survi-li, rom gaTxrebi ewarmoebina kolxeTSic da legendaruli kolxeTis mTavari sare-zidencio qalaqisTvis miekvlia. man es ver moaxerxa, radgan maSin mas misweres, rom da-savleT saqarTveloSi msgavsi araferia mo-niSnuli da aRmoCenili da araferi gviCve-nebs, rom aq aseTi Zveli antikuri civili-zacia arsebobda.

es sakiTxi dRemde mtkivneulia CvenT-vis. marTalia, aRmovaCineT bevri masala, romelic aCvenebs, rom gvian brinjaos xana-Si aq arsebobda kolxeTis civilizacia, ma-gram ver aRmovaCineT sarezidencio Qqalaqi. Cven gvinda, batoni tim severinis Semdgomi Camosvlis dros vTqvaT, rom Cvenma arqeo-logebma brinjaos xanis samefo rezidencia kolxeTSi aRmoaCines.

30 wlis Semdeg – legendis gacocxleba

`argonavtebis~ Camosvla saqarTveloSi amjerad baton ilia feraZes ukavSirdeba. swored igi daukavSirda internetiT tim severins da SesTavaza, qarTul sazogadoe-basTan erTad aReniSnaT `argos~ eqspedi-ciis 30 wlisTavi. `Cems gaocebas sazRvari ar hqonda, radgan sam dReSi damibrunda pasuxi, rom batoni tim severini mzadaa Ca-mobrZandes saqarTveloSi... amis Semdeg ukan dasaxevi gza ar arsebobda, movZeb-neT sxva `argonavtebic~, davukavSirdiT mTavrobis warmomadgenlebs da sxvadasx-va kerZo organizaciebs, romlebmac didi daxmareba gagviwies RonisZiebis organize-baSi~, _ ganacxada CvenTan saubarSi ilia feraZem.

Tavad udidesi mogzauri, mecnieri da mwerali tim severini didxans arigebda avtografebs da bednieri Canda, rom am-deni wlis Semdeg qarTulma sazogadoebam iseve gulRiad da siyvaruliT miiRo, ro-gorc maSin – pirveli eqspediciisas. `30 weli gavida mas Semdeg, rac me da Cemi eki-paJi saqarTveloSi vimyofebodiT. es iyo araCveulebrivi daxvedra, romelsac axlda qarTveli xalxis uzomo sixaruli da emo-cia. dauviwyaria Sexvedra im mecnierebTan, romlebic saqarTvelos uaxles istorias swavlobdnen. maT gareSe Cven verafers ga-vxdebodiT, elementarulad ar gvecodine-boda, sad SeCerda Cveni mogzauroba `ar-goTi’’. maSin batonma oTar lorTqifaniZem gviTxra, rom Cven movediT `brinjaos xanis saqarTveloSi~. aqedan daiwyo Cveni zeimi da Cven fexi SemovdgiT Tanamedrove sa-qarTveloSi, romelic aRsavsea enTuziaz-miT, mravalferovnebiT, warmoudgeneli da daujerebeli stumarTmoyvareobiT, rom-liTac Tqven mTels msoflioSi xarT cno-bili~, _ gviTxra man.

* * *tim severinma is gaxmaurebuli tragiku-

li SemTxvevac gaixsena, romelic Tbilisis zRvaze moxda _ gogliko CogovaZe, gogita da kaxa CxaiZeebi swored tim severinTan Sesaxvedrad amzadebdnen iaxtas, roca ubedurma SemTxvevam imsxverpla. maSin tim severinma werilic ki miswera gogliko Co-govaZis babuas, akademikos giorgi jibla-Zes, romelSic werda, rom upriani iqneba, misi wigni `iasonis mogzauroba~ am biWebis xsovnas mieZRvnas. dRes igi am SemTxvevas erTgvar simbolurobas miawers. `es TiT-qos simboluri gamoxatulebaa imisa, Tu ra mniSvnelobas aniWebdnen qarTvelebi Cvens vizits, rac Zalian mniSvnelovani da yuradsaRebia CemTvis,~ _ aRniSna man.

* * *30 wlis Semdeg xomaldi `argo~ aRar ar-

sebobs. is jer sxva eqspediciisTvis gamoi-yenes, Semdeg inglisSi _ arqeologiuri cdebisTvis. bolo dros ki erTerT muze-umSic inaxeboda.

`argom~ arseboba daasrula, Tumca mo-gonebebi am saintereso eqspediciaze samu-damod darCa.

legendis gacocxleba

30 ivniss Tbilisis saxelmwifo universitetSi proeqt `argo 2014~-is xelmZRvane-li ilia feraZe uCveulo nivTiT gamoCnda _ es gaxldaT 30 wlis winandeli ukve reliqviad qceuli niCabi, romelic 1984 wels `argos~ ekipaJma datova, radgan

zRvis qartexilebs var gauZlo da gatyda... batonma iliam es niCabi ukve scenaze gadasca `argonavtebs~, romlebic TbilisSi

wels, pirveli eqspediciidan 30 wlis Semdeg, saerTaSoriso konferenciaSi monawile-obis misaRebad Camovidnen. isini TiTqmis uklebliv estumrnen saqarTvelos. eqspediciis xelmZRvanelTan, cnobil mecnierTan da mogzaurTan tim severinTan erTad konferen-ciaSi monawileobda is 10 `argonavti~, romlebic tim severins saqarTveloSi pirveli vizitisas axlda.

saerTaSoriso konferencia `argo~ 2014 – legendis gacocxleba~ 6 ivlisamde gagrZelda. `argonavtebi ewvivnen erovnul muzeums, saqarTvelos mecnierebaTa erovnul akademias, dmaniss, mcxeTas, patarZeuls, siRnaRsa da veliscixes. eqspediciis xelmZRvaneli tim severini miiRo saqarTvelos prezidentma giorgi margvelaSvilma.

konferenciis farglebSi aseve gaimarTa `argonavtebis~ 1984 wlis eqpediciisadmi miZRvnili fotogamofena da eqspediciis xelmZRvanelis tim severinis wignis _ `iasonis mogzauroba~ _ prezentacia.

konferenciis da `argonavtebis~ saqarTveloSi mowvevis organizatorebi, turizmis erovnul administraciasTan erTad, iyvnen ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis sax-elmwifo universiteti, s. janaSias saxelobis saqarTvelos erovnuli muzeumi da asocia-cia „kulturaTa dialogi XXI saukune~.

Page 14: 3 cnobisTvis - tsu.ge2167)-2014_web.pdf · da xolo meore _ safinanso-ekonomi-kur nawils (rac ar mesmis, risTvisaa saWiro.) am cvlilebiT Cven gvinda yuradReba gavamaxviloT samecniero

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

14ofici aluri g v erdi

`umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb~ sa-qarTvelos kanonis 22-e muxlis pir-veli punqtis, 34-e muxlis pirveli da me-2 punqtebis, 35-e muxlis pirveli da me-2 punqtebis, saqarTvelos ganaT-lebisa da mecnierebis ministris 2013 wlis 11 seqtembris #135/n brZanebiT damtkicebuli ssip - ivane javaxiSvi-lis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis wesdebis me-14 muxlis pirveli punqtis, me-8 punqtis `a~, `b~ da `p~ qvepunqtebis, me-11 punqtis, 28-e muxlis, 29-e muxlis pirveli da me-2 punqtebis safuZvelze, ivane javaxiS-vilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiuri sabWos 2012 wlis 7 maisis #31 dadgenilebiT (cv-lileba Setanilia 2013 wlis 18 noem-bris #126 dadgenilebiT) damtkicebu-li ssip – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiuri personalis samsaxurSi miRebisa da konkursis Catarebis er-Tiani wesis pirveli muxlis me-2 da me-3 punqtebis, me-2 muxlis pirveli da me-2 punqtebis, amave wesis me-3 muxlis, `ssip - ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis erTiani saStato ganrigis damtki-cebis Sesaxeb“ ssip ivane javaxiSvi-lis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis reqtorisa da admini-straciis xelmZRvanelis 2014 wlis 12

ivnisis #08/04 erToblivi brZanebis da iuridiuli fakultetis dekanis irakli burdulis 2014 wlis 16 ivnisis #18709/02 werilis safuZvelze,

v b r Z a n e b:

gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwi-fo universitetis iuridiuli fakul-tetis profesoris da asocirebuli profesorebis samsaxurSi misaRebad;

universitetis profesorad 6 (eqvsi) wlis vadiT SeiZleba arCeul iqnes do-qtoris an masTan gaTanabrebuli aka-demiuri xarisxis mqone piri, romelsac aqvs aranakleb 6 (eqvsi) wlis samecnie-ro-pedagogiuri muSaobis gamocdile-ba;

universitetis asocirebul pro-fesorad 6 (eqvsi) wlis vadiT SeiZle-ba arCeul iqnes doqtoris an masTan gaTanabrebuli akademiuri xarisxis mqone piri, romelsac aqvs aranakleb 3 (sami) wlis samecniero-pedagogiuri mu-Saobis gamocdileba;

konkursi gamocxaddes 2014 wlis 19 ivniss sakonkurso dokumentaciis war-modgenis vada ganisazRvros 2014 wlis 21 ivlisidan 2014 wlis 25 ivlisis CaTv-liT. sakonkurso komisiis Semajamebe-li oqmi Tsu akademiur sabWos gadaeces araugvianes 2014 wlis 25 agvistosi;

konkursi gamocxaddes iuridiuli fakultetis profesoris da asocire-buli profesorebis akademiuri Tanam-debobis dasakaveblad:

sisxlis samarTlis mimarTuleba:profesori – 1 saStato erTeuli;

konstituciuri samarTlis mimar-Tuleba:

asocirebuli profesori – 2 saSta-to erTeuli

profesoris da asocirebuli pro-fesorebis Tanamdebobaze asarCevma kandidatma unda warmoadginos:

a) gancxadeba sakonkurso komisiis saxelze (dadgenili formis mixedviT);

b) konkursantis anketa, Sevsebuli dadgenili formis mixedviT (anketa warmodgenili unda iyos rogorc nabe-Wdi, ise eleqtronuli (Cd) saxiT, (fai-lis formati – Word da PdF failebis saxiT);

g) piradobis mowmobis asli;d)Sesabamisi akademiuri xarisxis da-

madasturebeli dokumentis (dokumen-tebis) asli (ucxo qveyanaSi miRebuli ganaTlebis an/da samecniero xarisxis aRiarebis kanonmdeblobiT dadgenili wesiT gacemuli dokumenti, aseTis ar-sebobis SemTxvevaSi);

e) samsaxurebrivi gamocdilebis am-

saxveli kanonmdeblobiT dadgenili wesiT gacemuli dokumenti (cnoba, Sro-mis wignakis asli da sxv.);

v) samecniero-pedagogiuri muSao-bis gamocdilebis damadasturebeli dokumenti;

z) Sesafaseblad warmodgenili erTi gamoqveynebuli samecniero naSromi;

T) samecniero kvlevebis koncefcia.

sakonkurso dokumentebis miReba iwarmoebs 2014 wlis 21 ivlisidan 2014 wlis 25 ivlisis CaTvliT, 930-dan 1800 saaTamde. sakonkurso dokumentaciis mimReb aparatSi. Tbilisi, i. WavWavaZis gamz. #3 (II korpusi) 1 sarTuli (iuri-diuli fakultetis kancelaria) oTaxi #117;

brZaneba gamoqveyndes gazeT `Tbi-lisis universitetSi~;

brZanebis universitetis ofi-cialur veb-gverdze ganTavseba daeva-los sainformacio teqnologiebis de-partaments;

daevalos kancelarias brZanebis dagzavnis furcelSi miTiTebuli stru-qturuli erTeulebisaTvis gadacema;

brZaneba ZalaSia xelmowerisTanave.

levan aleqsiZereqtoris moadgile,

reqtoris movaleobisSemsrulebeli

ssip-ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis iuridiul fakultetze profesoris da asocirebuli profesorebis samsaxurSi

misaRebad konkursis gamocxadebis Sesaxeb#94/01-01 19.06.2014

saqarTvelos zogadi administra-ciuli kodeqsis 63-e muxlis pirveli punqtis, “umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb“ saqarTvelos kanonis 22-e muxlis pirve-li punqtis, saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis ministris 2013 wlis 11 seqtembris #135/n brZanebiT damtki-cebuli ssip – ivane javaxiSvilis saxe-lobis Tbilisis saxelmwifo universi-tetis wesdebis me-9 muxlis, ekonomi-kisa da biznesis fakultetis dekanis Teimuraz beriZis 2014 wlis 16 ivnisis #18578/02 werilis safuZvelze,

v b r Z a n e b:

Sevides cvlileba `ssip-ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwi-fo universitetis ekonomikisa da bizne-sis fakultetze profesoris da asoci-rebuli profesorebis samsaxurSi misa-Rebad konkursis gamocxadebis Sesaxeb” reqtoris 2014 wlis 5 ivnisis #79/01-01 brZanebaSi da brZanebis me-7 punqti Ca-moyalibdes Semdegi redaqciiT:

`7. sakonkurso dokumentebi 2014 wlis 7 ivlisisdan 2014 wlis 17 ivlisis CaTvliT, 1000 dan 1800 saaTamde, miiRe-

ba Tsu-is ekonomikisa da biznesis fa-kultetis sakonkurso dokumentaciis mimReb aparatSi, misamarTze: q. Tbili-si, universitetis q. #13, universite-tis XI korpusi, ekonomikisa da biznesis fakultetis kancelaria, oTaxi #428, xolo 2014 wlis 18 ivlisidan 2014 wlis 25 ivlisis CaTvliT, 1000 dan 1800 saaTam-de _ Tsu ekonomikisa da biznesis fa-kultetis sakonkurso dokumentaciis mimReb aparatSi, misamarTze: q. Tbili-si, universitetis q. #2, Tsu-is X kor-pusi, ekonomikisa da biznesis fakulte-tis kancelaria, oTaxi #310.~

2. brZaneba gamoqveyndes gazeT ̀ Tbi-lisis universitetSi~;

3. brZanebis universitetis ofi-cialur veb-gverdze ganTavseba daeva-los sainformacio teqnologiebis de-partaments;

daevalos kancelarias brZanebis dag-zavnis furcelSi miTiTebuli stru-qturuli erTeulebisaTvis gadacema;

brZaneba ZalaSia xelmowerisTanave.

vladimer papavareqtori, profesori,

akademikosi

`ssip-ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetze profesoris da asocirebuli profesorebis

samsaxurSi misaRebad konkursis gamocxadebis Sesaxeb” reqtoris 2014 wlis 5 ivnisis #79/01-01 brZanebaSi cvlilebis Setanis Taobaze

#99/01-01 26.06.2014

saqarTvelos zogadi administra-ciuli kodeqsis 63-e muxlis pirveli punqtis, “umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb” saqarTvelos kanonis 22-e muxlis pirve-li punqtis, saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis ministris 2013 wlis 11 seqtembris #135/n brZanebiT damtki-cebuli ssip - ivane javaxiSvilis saxe-lobis Tbilisis saxelmwifo universi-tetis wesdebis me-9 muxlis, ekonomi-kisa da biznesis fakultetis dekanis Teimuraz beriZis 2014 wlis 16 ivnisis #18578/02 werilis safuZvelze,

v b r Z a n e b:

1. Sevides cvlileba `ssip-ivane ja-vaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetze asistent- pro-fesorebis samsaxurSi misaRebad kon-kursis gamocxadebis Sesaxeb” reqtoris 2014 wlis 5 ivnisis #80/01-01 brZanebaSi da brZanebis me-6 punqti Camoyalibdes Semdegi redaqciiT:

`6. sakonkurso dokumentebi 2014 wlis 7 ivlisidan 2014 wlis 17 ivlisis CaTvliT, 1000 dan 1800 saaTamde, miiRe-

ba Tsu ekonomikisa da biznesis fakul-tetis sakonkurso dokumentaciis mim-Reb aparatSi, misamarTze: q. Tbilisi, universitetis q. #13, universitetis XI korpusi, ekonomikisa da biznesis fakultetis kancelaria, oTaxi #428, xolo 2014 wlis 18 ivlisidan 2014 wlis 25 ivlisis CaTvliT, 1000-dan 1800 saaTam-de _ Tsu ekonomikisa da biznesis fa-kultetis sakonkurso dokumentaciis mimReb aparatSi, misamarTze: q. Tbili-si, universitetis q. #2, Tsu X korpusi, ekonomikisa da biznesis fakultetis kancelaria, oTaxi #310.~

2. brZaneba gamoqveyndes gazeTSi `Tbilisis universiteti~;

3. brZanebis universitetis ofi-cialur veb-gverdze ganTavseba daeva-los sainformacio teqnologiebis de-partaments;

daevalos kancelarias brZanebis dag-zavnis furcelSi miTiTebuli stru-qturuli erTeulebisaTvis gadacema;

brZaneba ZalaSia xelmowerisTanave.

vladimer papavareqtori, profesori,

akademikosi

`ssip-ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetze asistent-profesorebis samsaxurSi

misaRebad konkursis gamocxadebis Sesaxeb” reqtoris 2014 wlis 5 ivnisis #80/01-01 brZanebaSi cvlilebis Setanis Taobaze

#99/01-01 26.06.2014

Page 15: 3 cnobisTvis - tsu.ge2167)-2014_web.pdf · da xolo meore _ safinanso-ekonomi-kur nawils (rac ar mesmis, risTvisaa saWiro.) am cvlilebiT Cven gvinda yuradReba gavamaxviloT samecniero

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

15

SurTxia beroSvili

`Cveni margo~ _ mas dResac ase moi-xsenieben Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi da isic ician, rom 60-iani wle-bidan dRemde mas yvela mecnierze meti ,,naSromi” aqvs Seqmnili. margo CiCua 55 weli sabeWd manqanasTan ijda da Tavau-Reblad `werda~ samecniero Tu sakandi-dato naSromebs, wignebs, muSaobda yvela dargSi da yvela sferoSi, mas andobdnen yvelaze rTul da Znelad Sesasrulebel samuSaos da, rac unda gasakviri iyos, arc erTi mecnierisgan SeniSvna ar mi-uRia.

universitetis cnobili `memanqa-ne~ mogonebebiT cxovrobs, siamayiT da siamovnebiT ixsenebs im did mecnierebs, romlebTan erTad ganvlo saintere-so cxovrebis gza. `universitetSi rom movedi, reqtori evgeni xaraZe iyo. igi saukeTeso pirovneba gaxldaT. am wlebis manZilze visTan ar mimuSavia: akaki Sani-Ze, giorgi axvlediani, guram WilaSvili, SoTa mesxia, maTe mirianaSvili, zurab foraqiSvili.... sergo jorbenaZe pro-reqtori iyo samecniero dargSi. romeli erTi CamovTvalo... maTTan urTierToba CemTvis didi pativi iyo. wlebis manZil-ze vbeWdavdi maT disertaciebs, samec-

niero naSromebs, ucxoeTSi gasagzavn werilebs, yvela maTganisgan siTbo da siyvaruli momyveba. isini, miuxedavad imisa, rom didi mecnierebi iyvnen, saoca-ri TavmdablobiT gamoirCeodnen da yo-velTvis madlierebas gamoxatavdnen Cem mimarT~, _ ambobs margo CiCua.

rodesac saqmes sWirdeboda, Ra-meebsac aTenebda universitetSi. am did SromaSi qalbatoni margo arc Tu Sesabamis anazRaurebas iRebda _ 70 ma-neTs, Tumca, Tavisufal dros kerZo SekveTebsac asrulebda da damatebiTi Semosavalic hqonda.

cxovrebiseuli sirTuleebis mi-uxedavad, misTvis dResac erTi ram aris mTavari _ universiteti. `aq TiToeuli qvac ki miyvars. xandaxan saxlSi cudad rom gavxdebi, aq movrbivar, Semovdgam Tu ara fexs, maSinve ukeTesad vxdebi. am-Jamad warmomadgenlobiTi sabWos Tavm-jdomaris kaxa lorias TanaSemwe var da dResac iseTive xalisiT da SemarTebiT vmuSaob, rogorc wlebis win~.

ukve 80 wlis dauRalavi `Cveni margo~ universitetis warmomadgenlobiTi sab-Wos gadawyvetilebiT, universitetis medliT dajildovda. misTvis es jildo ganvlili wlebis sazRauria, Tumca, ase-Ti Sroma da Tavdadeba Seufasebelia.

profesori violeta (viola) fur-celaZe pirveli germanistia, vis saxelsac ukavSirdeba ivane java-

xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwi-fo universitetSi axali lingvisturi qvedargis _ teqstis lingvistikis Ca-moyalibeba. giorgi axvledianis mowa-fem, jer kidev 1955 wels, erTerTma pir-velma daicva filologiis mecnierebaTa kandidatis samecniero xarisxi qarTul germanistikaSi. igi wlebis manZilze xe-lmZRvanelobda Tsu-is humanitarul mecnierebaTa germanuli enis kaTedras da paralelurad TanamSromlobda ger-manuli filologiis kaTedrasTan. mas wlebis ganmavlobaSi mihyavda Teoriuli kursebi germanuli filologiis kuriku-lumis farglebSi, rogoricaa germanuli enis istoria, germanuli enis stilisti-ka, germanuli enis Teoriuli gramatika.

1999 wels Sedga profesor viola furcelaZes sakvalifikacio naSromis _ „teqsti, rogorc enobrivi moRvaweobis werilobiTi gacxadeba“ sajaro dacva, romlis Semdgom mas filologiis mecnie-rebaTa doqtoris xarisxi mieniWa. 2002 wels aRniSnuli monografia dajildov-da Tbilisis saxelmwifo universitetis saxelobis samecniero premiiT, mono-grafiis meore Sesworebuli gamocema ki sul axlaxans ixila dainteresebulma mkiTxvelma.

naSromi ornawiliania, sadac pirve-li nawili eTmoba teqstis lingvisti-kis, rogorc samecniero disciplinis, Camoyalibebisa da ganviTarebis mniSv-nelovan etapebs. sayuradReboa, rom av-torma mkiTxvels mimoxilviT nawilSi wa-rudgina yvela is mniSvnelovani naSromi, romelic germanul enaTmecnierebaSia (da ara marto) am mimarTulebiT Seqmni-li, rac mniSvnelovani informaciaa am sferoTi dainteresebul pirTaTvis.

monografiis (teqsti, rogorc enobrivi moRvaweobis werilobiTi gacxadeba) meore gamocemis redaqtor-gamomcemlis, Tsu-is asocirebuli pro-fesoris nino qimeriZis azriT, naSro-mi pirveli mniSvnelovani mcdelobaa lingvisturi interpretaciis sfero-Si. `Tsu-is germanuli filologiis mi-marTulebis im studentTa Taobas mi-vekuTvnebi, romlebic profesor viola furcelaZis am fundamenturi naSromis xelnaweris saxiT gamravlebuli fur-clebiT vswavlobdiT. Cvens momdevno Taobas wilad xvda bedniereba _ ukve Sevsebuli da ganaxlebuli kursi moes-mina teqstis lingvistikaSi. qalbatonma viola furcelaZem am saleqcio kur-siT qarTul germanistikaSi daamkvidra teqstis lingvisturi kvlevebi, rac evropuli filologiuri kvlevebis ga-nuyofeli nawili iyo ukve gasuli sau-

kunis dasawyisidan, roca germanelma mkvlevrebma _ leo Spicerma da karl foslerma safuZveli Cauyares inter-pretaciul skolas. teqstis lingvi-stikuri kvlevebi, garkveulwilad, aRmoCnda lingvisturi da literatu-raTmcodneobiTi kvlevebis erTgvari gzajvaredini, ramac safuZveli Cauyara interdisciplinur kvlevebs qarTul germanistikaSi.

iseve rogorc pirvel gamocemis, am wignis meore versiac momzadda ramdeni-me Taobis Tavdadebuli Sromis Sedegad. madlobeli var Cemi kolegis, profesor nunu kapanaZis, romelTan erTadac mo-mixda naSromis pirveli gamocemis be-Wduri versiis momzadeba. masve ekuTv-nis profesor maia baramiZesTan erTad momzadebuli meore gamocemis recenzia. mniSvnelovania, rom monografiis momz-adebis procesSi aqtiurad CaerTvnen Tbilisis saxelmwifo universitetis germanuli filologiis departamentis doqtorantebi da bakalavrebi: nino wu-laia, nino gogelia, Tamar kaxeTeliZe, lana bregvaZe, Teona kapanaZe, naTia la-cabiZe da magda gugava~, _ aRniSnavs nino qimeriZe.

misi informaciiT, wignis meore gamo-cemis dros Seicvala dizainic. pirvel gverdze Teodor kornfeldis cnobili „qviSis saaTis“ gamosaxulebaa, romelic cxovrebis warmomavlobaze mianiSnebs. `aseTi ganmarteba SeiZleba amoikiTxoT sakuTriv naSromSi. Cveni pedagogi gvas-wavlida, rom ramdeni mkiTxvelicaa, im-deni teqstia. CvenTvis, qalbatoni vio-las moswavleebisTvis, es qviSis saaTi maradiulobis simboloa, romelic mud-mivad wikwikebs da maradisobis wamebs iTvlis ~, _ ambobs nino qimeriZe.

gardaicvala franguli fi-lologiuri skolis saxe-lovani Taobis erT-erTi

gamorCeuli warmomadgeneli sa-qarTveloSi _ filologiis do-qtori gulnara kandelaki.

Tavisi cxovrebis 50 welze meti man miuZRvna axalgazrdobis aRzr-dasa da profesionalad Camoyali-bebis saqmes, didia misi, rogorc pedagogis damsaxureba. leqcia, praqtikuli mecadineobebi qalba-ton gulnarasTvis iyo is aspare-zi, sadac Canda rogorc pirovneba, mecnieri da pedagogi.

ganusazRvrelia misi Rvawli axalgazrda mkvlevarTa momzade-bis saqmeSi. misi xelmZRvanelo-biT Tu konsultaciebiT Sesru-lebulia studentTa sadiplomo naSromebi da Cven mis yofil stu-

dentebs gveamayeboda, rom viyaviT qalbaton gulnaras aRzrdilebi.

igi gamorCeuli pirovnuli Tvi-sebebiT iyo dajildoebuli. igi studentebs unergavda da uRvi-vebda wminda adamianur Rirebu-lebebs, rogoricaa _ siyvaruli, siTbo, mimtevebloba, gulisxmie-reba. yovelives ki uziarebda Tavis megobrebsa da kolegebs.

am Tvisebebma moupoves mas sa-zogadoebis siyvaruli da pativis-cema, Rvawlmosili wavida amqvey-nidan qalbatoni gulnara kande-laki da dagvitova kvali naTeli.

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universi-tetis humanitarul mecniereba-

Ta fakultetis franguli filo-logiis mimarTuleba

`Cveni margo~ universitetis medliT

dajildovda

teqstis lingvistikuri kvleva

Rvawlmosili wavida amqveynidan

gaxsenebamaraToni sicocxlis gadasarCenad

29 ivniss kus tbaze ZuZus kibos sa-winaaRmdego aqcia – 2014 wlis maraToni sicocxlis gadasar-

Cenad gaimarTa. aqciaSi Tsu-is studen-tebmac miiRes monawileoba.

saqarTvelos maraToni sicocxlis gadasarCenad aris erT-erTi yvelaze didi da mniSvnelovani aqcia qveyanaSi, romelic cnobierebis zrdas iTvalis-winebs.

Page 16: 3 cnobisTvis - tsu.ge2167)-2014_web.pdf · da xolo meore _ safinanso-ekonomi-kur nawils (rac ar mesmis, risTvisaa saWiro.) am cvlilebiT Cven gvinda yuradReba gavamaxviloT samecniero

newspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

Tbilisis universiteti

16universitetis droSisa da gerbis eskizebs

ganxilvisTvis warmogidgenT

universitetis gerbis eskizebi _ gansaxilveli variantebi

universitetis droSis eskizebi _ gansaxilveli variantebi

www.tsu.getsunewspaper @ tsu.ge

ÌÈÀÅÀÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

ÌÈÀÅÀÒÉ ÓÐÄÝÉÀËÉÓÔÉ

ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

×ÏÔÏÊÏÒÄÓÐÏÍÃÄÍÔÉ

ÊÏÌÐ. ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À

nino kakulia

maia toraZe

manana jurxaZe

ana bolqvaZe

zaza gulaSvili

ÌÉÓÀÌÀÒÈÉ: ÉËÉÀ àÀÅàÀÅÀÞÉÓ

ÂÀÌÆ. 11À

ÒÄÃÊÏËÄÂÉÉÓ ßÄÅÒÄÁÉ:rismag gordeziani, iago kaWkaWiSvili,

nodar xaduri, elene xarabaZe,manana SamiliSvili, Temur

nadareiSvili, lado minaSvili, moris SalikaSvili, nino CixlaZe, diana

ZiZiguri, arsen gvenetaZe, paata turava

(Tsu-is me-3

korpusi)

[email protected]

2 22 36 62

tsunewspaper @ tsu.ge


Recommended