axalcixis raionSi
Catarebuli arqeologiuri kvleva-Ziebis
kompleqsuri teqnikuri angariSi
(Zegli IV-261 Worati, 241-e km)
avtorebi
m. baramiZe, g. fxakaZe
moamzada:
saqarTvelos erovnuli muzeumis
oTar lorTqifaniZis
arqeologiis centri
uznaZis q. #14
0102 Tbilisi, saqarTvelo
gadaeca:
BTC/ SCP milsadenis kompanias
saburTalos q. #38
0194 Tbilisi, saqarTvelo
samuSaoebi Sesrulda kontraqtebis safuZvelze:
C-06-BTC-116628
C-06-SCP-116630
HL-243
2007
Zegli IV-261 Worati, 241-e km, kompleqsuri teqnikuri angariSi
2
sarCevi
mokle mimoxilva .................................................................................................................... 3
1.0 Sesavali .................................................................................................................... 4 2.0 garemo foni .................................................................................................................... 5
2.1 Zeglis mdebareoba da aRwera ................................................. 5
2.2 warsuli garemo ................................................ 6
2.3 miwis gamoyenebis istoria ............................................... 7
3.0 kulturul foni .................................................................................................... 8
3.1 preistoriuli da istoriuli konteqsti .................... 8
3.2 warsulSi Catarebuli kvlevebis mimoxilva ........... 16
4.0 meTodologia ............................................................................................................... 17
4.1 savele meTodebi ................................................................................... 17
4.2. laboratoriuli meTodebi ......................................................... 17
5.0 Sedegebi .................................................................................................................................. 18
5.1 ZiriTeadi monacemebis molke mimoxilva ........................ 18
5.2 Zeglebi .................................................................................................................... 19
5.3 artefaqtebi ................................................................................................ 20
6.0 interpretacia ..................................................................................................... 23
7.0 daskvnebi da rekomendaciebi ........................................................................... 25
8.0 bibliografia .................................................................................................... 26
tabulebis sia
tabula I saqarTveloSi Zeglis mdebareobis
aRmniSvneli ruka ..........................................................................
tabula II erTi kilometris radiusSi mdebare
Zeglebis ruka ..........................................................................
tabula III pedologiuri da arqeologiuri stratigrafia ......
tabula IV samarxi #2 .......................................................................................................
tabula V artefaqtebi II donidan ........................................................
tabula VI artefaqtebi #2 samarxidan ........................................................
tabula VII artefaqtebi I da II doneebidan ..........................................
tabula VIII artefaqtebi I donidan ..........................................................
tabula IX kraniologiuri masala #1 da #2 samarxebidan .......� ���
Zegli IV-261 Worati, 241-e km, kompleqsuri teqnikuri angariSi
3
mokle mimoxilva
angariSi warmoadgens navTobsadenisa da gazsadenis samSeneblo
proeqtTan dakavSirebiT Catarebul arqeologiuri kvleva-Ziebis
Sedegebs, Zeglze IV-261 241+600 km. niSnulze. savele da
laboratoriuli samuSaoebi Catarda erovnuli muzeumis oTar
lorTqifaniZis arqeologiis centris mier 2004, 2005 da 2006 wlebSi
malxaz baramiZis xelmZRvanelobiT. samuSaoebi daafinansa BTC da SCP milsadenebis kompaniam.
kontraqtebi HL-114, HL-126, HL-113, HL-137 (savele) da HL-214, HL-230, HL-243 (laboratoriuli). Zegli IV-261 mdebareobs samxreT saqarTveloSi, axalcixis raionSi,
daba valeSi. Zegli orfeniania da Sedgeba klasikuri xanis
samarovnisagan da adreSuasaukuneebis saTavsoebisa da ormoebisgan.
gaTxrebi mimdinareobda 2004 wels navTobsadenis mxares, xolo 2005
wels gazsadenis.
mTlianobaSi gaiTxara 220 metri sigrZis, 14 metri siganisa da 1.2
siRrmis farTobi, romelmac gamoavlina 3 saTavso, 21 ormo, 48
samarxi. mopovebuli artefaqtebidan 202 iyo keramikisgan
damzadebuli, 17 liTonisgan, 10 qvisgan, sami minisgan, 11 Tixisa da
xisagan, romlebic samSeneblo masalis naSTebs warmoadgenda.
am teritoriaze momavalSi, raime samSeneblo samuSaoebis Catarebis
win aucilebeli iqneba Zeglis dauzianebeli nawilis
arqeologiuri Seswavla.
Zegli IV-261 Worati, 241-e km, kompleqsuri teqnikuri angariSi
4
1.0 Sesavali
gaTxrebis mizani
BTC da SCP milsadenebis mSeneblobis procesSi gamovlenili
orfeniani Zeglis klasikuri xanis samarovnisa da
adreSuasaukuneebis nasaxlaris gadarCena da misi SeZlebisdagvarad
gamokvleva warmoadgenda gaTxrebis mizans, romelic iwarmoeboda
axalcixis arqeologiuri eqspediciis mier, doqtor malxaz
baramiZis xelmZRvanelobiT. adgil WoratSi gaTxrebis Sedegad
gamovlinda 3 saTavso, 21 ormo, 48 samarxi da 243 artefaqti.
proeqtis damfinansebeli
savele kvleva-Zieba da laboratoriuli samuSaoebi dafinansebuli
iyo BTC/SCP milsadenebis kompaniebis mier.
nebarTvebi da kontraqtebi
nebarTva #11, forma #1 gaica saqarTvelos mecnierebaTa akademiis
prezidiumTan arsebuli arqeologiuri komisiis mier malxaz
baramiZis saxelze, axalcixis raionSi sofel orWosanSi
arqeologiuri kvleva-Ziebis Casatareblad.
aRniSnuli samuSaoebTi mimdinareobda Semdegi kontraqtebis
safuZvelze:
savele samuSaoebi HL-114, HL-126, HL-113, HL-137; laboratoriuli samuSaoebi HL-206, HL-214, HL-230, HL-243. samarTlebrivi safuZveli
saqarTvelos kanonmdeblobis Tanaxmad, saqarTvelos mecnierebaTa
akademiis prezidiumTan arsebuli arqeologiuri komisia
uflebamosili iyo nebarTva gaeca yvelanairi arqeologiuri
samuSaoebis warmoebaze saqarTvelos teritoriaze. arqeologiuri
samuSaoebi unda Catarebuliyo arqeologiuri komisiis moTxovnebis
Sesabamisad.
gaTxrebis TariRi
adgil WoratSi arqeologiuri gaTxrebi iwarmoeboda 2004-2005
wlebSi.
savele samuSaoebi BTC/SCP milsadenebis mxares warimarTa.
masalis Senaxvis adgili
Zegl IV-261-ze mopovebuli arqeologiuri masala da masTan
dakavSirebuli savele Tu laboratoriuli angariSebi inaxeba
saqarTvelos erovnuli muzeumis oTar lorTqifaniZis arqeologiis
cenrtSi, axalcixis eqspediciis sacavSi, uznaZis 14, 0102 Tbilisi,
saqarTvelo tel. 995 32 952920
Zegli IV-261 Worati, 241-e km, kompleqsuri teqnikuri angariSi
5
2.0 garemo foni
axalcixis raioni istoriuli samcxis provinciis nawilia. igi
mdebareobs axalcixis qvabulSi da moicavs mtkvris xeobas
musxidan awyuramde da focxovis xeobas qvablianis SesarTavs
qvemoT. CrdiloeTidan raions sazRvravs mesxeTis qedi, samxreTidan
_ eruSeTis qedi.
raionis teritoriis didi nawili agebulia oligocenuri asakis
qviSaqvebiTa da TixebiT, mcire nawili (eruSeTis qedis kalTebi) _
eocenuri tuf-breqCiebiT, tufebiTa da andezitebiT. reliefi
moicavs meridianul xeobebs, mcire qvabulebs, vulkanur mTebs da
terasebs. terasebi ramdenime safexurisgan Sedgeba da zRvis
donidan 1020 m mdebareobs.
xeobebisa da mTagoriani landSaftis gamo axalcixis raionis hava
sakmaod mkacria. es ufro mTis stepis havaa. axasiaTebs civi mcire
Tovliani zamTari da xangrZlivi cxeli zafxuli. ianvris
saSualo temperaturaa 3.8 gradusi C-iT, agvistos ki 20.5 gradusi C-iT. amgvarad temperaturis amplituda saSualod 22-24 gradusis
farglebSia. naleqebis saSualo wliuri raodenoba dablobSi 520
mm-s ar aRemateba, mTian zolSi ki 1200 mm-mde aRwevs.
axalcixis raioni ZiriTadad subalpur zonaSia moqceulia, Tumca
baris zolic gamoiyofa.
regionis zonaluri daraioneba ganapirobebs mcenareul safars.
mcenareuli safaridan raionSi gabatonebulia kldis qserofituli
buCqebi da naxevarbuCqebi (Rvia, glerZa, zRarba), agreTve
qserofituli mravalwliani balaxeuloba. mTis tyis qveda zonaSi
gavrcelebulia muxa da rcxila, zeda zonaSi _ naZvi da soWi.
cxovelTa samyarodan gvxvdeba iremi, Sveli, arCvi, gareuli Rori,
wavi, Wreltyava, focxveri, gareuli kata, daTvi, mgeli, mela, maCvi,
kverna, dedofala, kurdReli, ciyvi, wylis memindvria, tyis Tagvi.
bevria gareuli mtredi, qedani, gvriti, yvavi, kaWkaWi, SoSia, mwyeri.
mdinareSi aris kalmaxi, wvera, murwa, xramuli.
dablobSi vxvdebiT yavisfer da ruxyavisfer sustad
gakulturebul niadags, tyis zolSi ki tyis yavisfer niadags
(petriaSvili 1975).
wiaRiseuli sabadoebidan vales qvanaxSiris sabadoa aRsaniSnavi.
ukanasknel xanebSi tyis masivebis gaCexvam da lafniWamias gaCenam
didi ziani miayena garemos, ramac uaryofiTi gavlena iqonia
regionis klimatsa da reliefze, magaliTad gaxSirda mewyeris
Camowolis SemTxvevebi.
2.1 Zeglis mdebareoba da aRwera
Zegli IV-261, Woratis nasaxlari da samarovani daba valedan
Crdilo-dasavleTiT 1.5 kilometris moSorebiT, axalcixis raionSi
mdebareobs.
Zegli IV-261 Worati, 241-e km, kompleqsuri teqnikuri angariSi
6
Woratis namosaxlari da samarovani ganfenilia sasoflo-sameurneo
terasaze, romelsac mdinare focxovi Crdilo-aRmosavleTiT
Camoudis.
2.2 warsuli garemo
saqarTveloSi aRmoCenili olduvaisa da adreaSeluri periodis
paleontologiuri da paleobotanikuri masalis kvlevam didi
mniSvneloba iqonia saqarTveloSi meoTxeuli periodis
(pleistocenidan adre holocenis CaTvliT) bunebrivi garemos
formirebis procesis Sesaswavlad. mindelis epoqis dasawyisamde (0,6-0,7 milioni wlis win) dRevandeli
saqrTvelos teritoriaze iyo zomierad Tbili hava da savanis
tipis landSafti. havis mkveTr gauaresebas adgili hqonda mindelis
epoqis dasawyisSi. es movlena saqarTvelos teritoriasac Seexo,
Tumca misi samxreTuli mdebareobis gamo aciebas ar hqonia didi
masStabi. amis Semdeg iwyeba mindel-risis Tbili epoqa, romelsac
dedamiwis istoriaSi yvelaze didi _ risuli gamyinvareba cvlis.
risis gamyinvarebas enacvleba risi-viurmis gamyinvarebaTa
Soriseuli Tbili epoqa, romlis asaki 120-70 aTasi wlis winandeli
droiTaa gansazRvruli. daaxloebiT 70 aTasi wlis win daiwyo Zlieri acieba, ramac
ganapiroba viurmuli gamyinvareba. am gamyinvarebam didi gavlena
moaxdina qvis xanis adamianis gansaxlebaze. mkacri acivebis gamo
adamiani tovebs saSualo da maRalmTian mxareebs da maT mxolod
zafxulis Tbil sezonSi iyenebs, ZiriTadad sanadirod. am epoqaSi
adamians mudmiv sacxovreblad gamoyenebuli hqonda mxolod
saqarTvelos bari. Zveli qvis xanidan axali qvis xanisaken gadasvla moxda
zedapleistocenidan holocenisaken gardamaval etapze (daaxloebiT
12 000-10 000 wlis win). am dros mkveTrad Seicvala hava, rac
sagrZnob daTbobaSi gamoixata. mezoliTSi adamiani kvlav daubrunda maRalmTian raionebs,
romelic wina, viurmuli gamyinvarebis dros miatova. aqedan
moyolebuli adamiani saqarTvelos teritoriis yvela landSaftur
sartyels iTvisebs sacxovreblad. es imaze miuTiTebs, rom
gamyinvarebis momdevno xanaSi (holocenSi) bunebriv garemos
arsebiTi cvlilebebi ar ganucdia (saqarTvelos arqeologia 1991). pleistocenuri faunisa da floris monacemebze dayrdnobiT,
garkveul donemde SesaZlebelia saqarTvelos teritoriaze
paleoekologiuri suraTis rekonstruqcia. adre pleistocenidan
adre holocenamde klimaturi pirobebi mkveTrad ar Secvlila.
hava iyo zomierad mSrali da Tbili (gabunia, vekua 1997).
aRmosavleT saqarTvelos reliefi Rrma xeobebiT danawevrebuli
saSualo simaRlis mTagoriani masivebiT xasiaTdeboda. mcenareTa
namarxi naSTebis SeswavliT dadginda, rom im drois aRmosavleT
saqarTvelos baris tyeebSi xarobda Tbili da zomierad teniani
Zegli IV-261 Worati, 241-e km, kompleqsuri teqnikuri angariSi
7
havis moyvaruli jiSebi _ muxa, tirifi, Zelqva, verxvi, aryi, Txili
da sxv. (gabunia, vekua, 1978). namarxi ZuZumwovrebis Zvlovani
masalis kvlevis Sedegad dadasturda cxovelTa Semdegi saxeobebi:
enotisebri ZaRli, afTari, focxveri, xmalkbila vefxvi, maCvzRarba,
mastadoniti, giganturi danama, martorqa, spilo, gaSlilrqiani
iremi, Sveli, rqagrexili antilopa, urqo Zroxa, frinvelebidan _
siraqlema da sxva. (gabunia, vekua 1997).
2.3 miwis gamoyenebis istoria
es teritoria ZiriTadad samiwaTmoqmedo saqmianobisaTvis
gamoiyeneboda. aseve vargisi iyo saZovrad da saTibad.
adamianTa msgavsi sameurneo saqmianoba cxadia niadagis erozias
iwvevs, rac arqeologiuri Zeglebis zeda fenebs azianebs.
Zegli IV-261 Worati, 241-e km, kompleqsuri teqnikuri angariSi
8
3.0 kulturuli foni
3.1 preistoriuli da istoriuli konteqsti
qveda paleoliTi (2 000 000 � 100 000 wlis win)
qveda paleoliTi geologiurad pleistocenis adreul safexurs
Seesabameba. am dros gaCnda agebulebis mxriv Tanamedrove adamiani.
gvaris Homo (Homo erectus) pirveli warmomadgenlebi cxovrobdnen
mcire jgufebad da ikvebebodnen sacxovreblis garSemo arsebuli
bunebrivi resursebiT. am periodis obieqti saqarTvelos
teritoriaze gamovlenilia dmanisSi. aq qvis inventarsa da
pliocenis faunis naSTebTan erTad mikvleulia Homo erectus-is naSTebi, romlebic uZvelesia afrikis kontinentis gareT
aRmoCenilTa Soris. isini, iordanes velis ubdaisas obieqtTan
erTad, gviCvenebs Zveli hominidebis migraciis gzas afrikis gareT.
saqarTvelos teritoriaze arsebobs 16 ubani, sadac aRniSnuli
periodiT an ufro gviandeli droiT daTariRebuli aSeluri tipis
qvis iaraRebis kompleqsia aRmoCenili. aqedan ori ubani mdebareobs
qveynis samxreT nawilSi milsadenis derefnis mimdebare
teritoriaze.
orWosanis terasa aTvisebuli qveda paleoliTidan Cans. Zeglis
siaxloves zedapirulad Segrovili masala andezitisa da
bazaltisagan damzadebul xelculebsa da saxokebs Seicavs.
aSkaraa, rom orWosani da saerTod mdinare focxovis xeoba ukve
aSelis periodidan aris aTvisebuli.
Sua paleoliTi (100 000 � 35 000 wlis win)
es periodi emTxveva uZvelesi Homo sapiens-is, neandertaleli
adamianis warmoSobas. evropaSi da samxreT-aRmosavleT aziaSi
adamianis istoriis am periodis gviani etapi gamoirCeva e. w. musties
qvis iaraRebis kulturiT, romelic aSelurTan SedarebiT, ufro
ukeT damuSavebuli da ufro mravalferovani formis iaraRebiTaa
warmodgenili. iseve, rogorc CrdiloeT evropam, saqarTvelomac am
periodis ZiriTadi dro glaciur da peri-glaciur garemoSi
gaatara.
saqarTveloSi musties qvis iaraRebis 75-ze meti adgilsamyofelia
gaxsnili. amaTgan Svidi napovnia samxreT saqarTveloSi, proeqtis
sivrcis ZiriTad raionSi.
musties dasasrulisTvis situacia mkveTrad icvleba. viurmis
gamyinvarebis periodSi mosaxleoba, rogorc Cans tovebs samcxis
teritorias da gadadis ufro zomieri klimatis zonaSi, dasavleT
saqarTveloSi.
zeda paleoliTi (35 000 _ 14 000 wlis win)
zeda paleoliTi Seesabameba gvian pleistocenur periods. am
periodSi qvis iaraRebis damzadebis teqnologia mkveTrad
umjobesdeba. zogierTi arqeologis varaudiT, sxvadasxva
adgilebSi aRmoCenili qvis iaraRebis gansxvavebuloba miuTiTebs am
periodSi kulturulad gansxvavebuli jgufebis arsebobaze.
Zegli IV-261 Worati, 241-e km, kompleqsuri teqnikuri angariSi
9
varaudoben, rom am periodSi Camouyalibda adamians metyvelebis
unari. zeda paleoliTis adamianebi saqarTveloSi dakavebuli unda
yofiliyvnen jgufuri nadirobiT. isini xocavdnen irems, bizons,
gareul cxens, gareul Txas, daTvs, gamoqvabulis loms, romelTa
naSTebi didi raodenobiT aris nanaxi zeda paleoliTis ZeglebSi.
adamiani saxlobda bunebriv gamoqvabulebSi, kldeebis RrmulebSi,
mosanadirebeli cxovelebis bilikebis maxloblad.
saqarTveloSi aRmoCenili sul cota 33 mniSvnelovani zeda paleo-
liTuri obieqtidan sami samxreT saqarTveloSia. arcerTi maTgani
ar aris milsadenis derefanSi an mis maxloblad.
mezoliTi (Zv. w. 12 000 � 8 000 wlebi)
mezoliTis periodis dasawyisi ganisazRvreba pleistocenis epoqis
dasasruliTa da holocenis dasawyisiT. ganvlilma viurmis
glaciaciam Seqmna ufro zomieri klimati, ris gamoc gaCnda
SedarebiT didi sivrceebis aTvisebis saSualeba. nadiroba
cxovrebis ZiriTad wyarod rCeboda, magram adamianma daiwyo ufro
mravalferovani msxverplis Zieba. nadirobdnen rogorc jogurad,
ise gancalkevebiT mcxovreb sxvadasxva zomis cxovelebze _
irmebze, cxenebze, cxvrebze.
ekonomikis mniSvnelovani nawili gaxda sezonuri mcenareuli
produqtebis sistematuri mopoveba. adamiani gadavida gamoqvabulis
sivrcidan Ria sivrceebis dakavebaze. es erTnairad xdeboda
saqarTveloSi, mTels evropaSi da samxreT-dasavleT aziaSi. am
periodis gansakuTrebuli Taviseburebaa iaraRis masalis da
iaraRis nairsaxeobebis mkveTri gamravalferovneba. mikroliTebi
(kaJis da obsidianis saWrelebi) da gaprialebuli samtvrevi qvebi,
romlebic mcenareebis dasamuSaveblad gamoiyeneboda, am periodSi
Cveulebrivi movlenaa. qvis sawafebi da harpunebi miuTiTebs
TevzWeris popularobaze. zeda paleoliTis sazogadoebidan
mezoliTis sazogadoebaze gadasvla martivad ganixileba rogorc
holocenis zomieri garemoTi ganpirobebul mravalferovan da
ufro xelmisawvdom resursebTan Seguebis procesi. saqarTveloSi
mezoliTis 12 mniSvnelovani obieqtia cnobili. aqedan arcerTi ar
aris milsadenis derefnis siaxloves.
neoliTi/eneoliTi (Zv. w. 8 000 � 4 000 wlebi)
neoliTuri periodis dasawyisi cnobilia, rogorc revoluciuri,
ramdenadac am dros moxda mkveTri Zvrebi adamianis ekonomikur
cxovrebaSi. adamianma daiwyo nadirobidan da Semgroveblobidan
cxovelebis da mcenareebis moSenebaze gadasvla da xeli mihyo
miwaTmoqmedebas da mesaqonleobas. amavdroulad daiwyo meTuneoba
dagrovebuli mcenareuli sakvebis Sesanaxad da mosamzadeblad.
farTod dainerga iseTi qvis iaraRebi, rogoricaa xelculi, waldi,
namglis CasarTebi, sasres-safqvavebi da Toxi, romlebic miwis
gasasufTaveblad da gasafxviereblad ixmareboda.
Zegli IV-261 Worati, 241-e km, kompleqsuri teqnikuri angariSi
10
paleoliTis da mezoliTis periodebisgan gansxvavebiT,
saqarTvelos neoliTur arqeologiur kompleqsebSi ZiriTad
naSTebs meTuneobis produqciis (sakvebis mosamzadebeli da Sesanaxi
WurWlis) namsxvrevebi warmoadgens, rac sakvebis damzadebis da
Senaxvis did mniSvnelobaze metyvelebs.
pirveli gancalkevebuli neoliTuri saxlebi saqarTvelos
teritoriaze Sedgeboda erTmaneTSi gamavali mrgvali an elifsuri
oTaxebisagan. maT aliziT aSenebdnen da, savaraudod, xis ZelebiT
amagrebdnen; xuravdnen xis totebiT da SlamiT. dasaxlebis
organizaciis magaliTia imiris goris ubani qvemo qarTlSi.
Zv. w. VI-V aTaswleulebSi, aRmosavleT saqarTvelos teritoriaze
Camoyalibebulia maRalganviTarebuli miwaTmoqmedebis kultura.
dadasturebulia sxvadasxva jiSis xorbleulis, qeris, fetvis,
Svriis, agreTve parkosnebis (muxudo, ospi), nesvis, mJaunas da
sxvaTa naSTebi. aRmoCenili yurZnis wipwebi miCneulia kulturul
vazze gardamaval formad. dadasturebulia martivi sairigacio
sistemis gamoyenebac.
saqarTveloSi daaxloebiT 60 neoliTuri Zeglia cnobili.
umravlesoba dasavleT saqarTveloSia, Tumca maTi koncentracia
aRiniSneba qveynis samxreT mxareebSic.
eneoliTuri nasaxlarebi cnobilia adigenis raionSi, abasTumansa
da mdinare ocxes marjvena napirze. axalcixis raionSi sofel
WoratTan axalcixis eqspediciis mier ori adresamiwaTmoqmedo
kulturis Zegli iqna dafiqsirebuli. am periodis masalebi
orWosanis nasaxlarzec kargad gamoCnda adrebrinjaos xanis
masalebTan erTad. aseve aRmoCnda SemTxveviTi monapovris saxiT
enoliTuri kaJis lamelebi da namglis CasarTebi. kaJi samcxis
regionSi ar gvxvdeba, qvis es jiSi aq dasavleT saqarTvelos
teritoriidan Cans Semotanili, nedleulisa Tu mza nawarmis saxiT,
rac mowmobs samxreT da dasavleT saqarTvelos mosaxleobas Soris
garkveuli kavSirebis arsebobas. kaJis namglis CasarTis aRmoCena
adasturebs, rom eneoliTidan moyolebuli am midamoebSi mcxovrebi
mosaxleobis sameurneo saqmianobis erT-erT dargs miwaTmoqmedeba,
kerZod marcvleulis moyvana Seadgenda.
brinjao/rkinis xana (Zv. w. 4 000 800 wlebi )
brinjaos xana iyofa adre, Sua da gvianbrinjaos periodebad.
saqarTvelos teritoriaze am epoqis uadresi kulturaa mtkvar-
araqsis kultura (Zv. w. 3500-2500 wlebi). is xasiaTdeba alizis, qvis
an Tixalesili sar-lastis nagebobebiT, maRalganviTarebuli
sameTuneo, metalurgiuli saqmianobiT da amave dros ganviTarebuli
miwaTmoqmedebiT da mesaqonleobiT. am kulturis naSTebi
koncentrirebulia samxreT saqarTvelos centralur nawilSi. is
aseve vrceldeboda Tanamedrove somxeTis, azerbaijanisa da
aRmosavleT TurqeTis teritoriaze da ufro samxreTiTac, siria-
palestinamde.
Zegli IV-261 Worati, 241-e km, kompleqsuri teqnikuri angariSi
11
axalcixis raionSi gamovlenili adrebrinjaos xanis Zeglebis
mixedviT im periodis mosaxleoba mWidrod dasaxlebuli Cans.
SedarebiT zomieri mikroklimati, iaraRisTvis saWiro nedleuli,
mdidari flora da fauna, wylis resursebi karg pirobebs qmnida am
teritoriaze mosaxleobis gansaxlebisTvis.
am regionis adrebrinjaos xanis Zeglebidan gamoirCeva amiranis
gora gora-nasaxlari, romelmac gamoavlina terasulad
ganlagebuli qviT nagebi oTxkuTxa Senobebi, Tixatkepnili
iatakebiT, kerebiT, kedelTan taxtiseburi SemaRlebiT. iqve
aRmoCnda Tanadrouli samarovani, sadac ori tipis samarxi, qvayuTi
da nalisebri akldama dadasturda.
nasaxlari mtkvar-araqsul kulturas ganekuTvna da masze
adrebrinjaos xanis ramdenime qronologiuri etapi gamoiyo
(CubiniSvili 1963).
orWosanis nasaxlaris masala gviCvenebs, rom am periodis
mosaxleobis saqmianoba miwaTmoqmedebasa da mesaqonleobasTan
erTad meTevzeobac iyo. rasac brinjaosa da Zvlis ankesebis
mravalricxovneba da nairsaxeoba da paleozoologiuri da
paleobotanikuri kvleva adasturebs.
iseve rogorc samxreT saqarTvelos adresamiwaTmoqmedo kulturis
Zeglebi, adrebrinjaos xanis masalebic mWidro urTierTobas
avlenen dasavleT saqarTvelos sinqronul ZeglebTan da
imavdroulad aRmosavleT saqarTvelos mtkvar-araqsis
kulturasTan. samxreT saqarTvelo (samcxe-javaxeTi) warmogvidgeba
im zonad, sadac erTmaneTs enacvlebodnen da urTierTgavlenas
axdendnen aRmosavluri da dasavluri kulturebi.
mtkvar-araqsis kulturas cvlis adreyorRanuli kultura,
romelSic ori etapi gamoiyofa: martyofuli da bedenuri.
mecnierebis garkveuli jgufi adreyorRanul kulturas
adrebrinjaos xnas miakuTvnebs, nawili ki _ Suabrinjaos.
Suabrinjaos xanaSi gavrcelebulia e. w. TrialeTis kultura (Zv. w.
2500-1500 wlebi). misi gavlena vrceldeboda dRevandeli
saqarTvelos sazRvrebs gareTac, samxreTiT da aRmosavleTiT.
kulturis saxelwodeba modis TrialeTis platodan
(samxreT-centraluri saqarTvelos teritoria, romelsac kveTs
milsadenis derefani), sadac 1930-ian wlebSi pirvelad iqna
Seswavlili TrialeTuri yorRanebi. TrialeTis kultura
xasiaTdeba didi zomis yorRanuli samarxebiT, brwyinvale
sameTuneo nawarmiT, brinjaos metalurgiiTa da saiuveliro
xelovnebiT. sadReisod TrialeTis kultura Seswavlilia mxolod
samarxeuli kompleqsebis meSveobiT. am kulturis matarebeli
sazogadoebis namosaxlarebi jerjerobiT ucnobia.
Sua brinjaos xana samcxis teritoriazec yorRanuli samarxebiT
aris warmodgenili. misi erT-erTi jgufi orWosanis nasaxlaris
(Zegli IV-323) siaxloves aris dafiqsirebuli.
Zegli IV-261 Worati, 241-e km, kompleqsuri teqnikuri angariSi
12
gviani brinjaos xanaSi swrafad mimdinareobs samxreTqarTveluri
tomebis konsolidaciis procesi, romlis gamoxatulebac iyo
monaTesave tomebis arealSi vrceli teritoriis momcveli
erTgvarovani kulturis Camoyalibeba. dasavleT saqarTveloSi
gviani brinjaos xanaSi viTardeba kolxuri kultura. Zv w XIII-XII
saukuneebSi maT safuZvelze Seiqmna didi winasaxelmwifoebrivi
gaerTianebebi _ diaoxi (istoriuli saqarTvelos samxreT-dasavleT
mxare, axla TurqeTSia) da kolxa (dasavleT saqarTvelo).
gvianbrinjao-adrerkinis xanis (Zv. w. XIV-VIIss) Zegli mdebareobs
sofel orWosanTan. Zv. w. XI-X saukuneebis ganZi aRmoCenilia sofel
udeSi, romelsac brinjaos da rkinis satevrebi, Subispirebi,
kolxuri culi da samkauli Seadgens.
rkinis xana/klasikuri periodi (Zv. w. 800 _ 500 wlebi )
Zv. w. I aTaswleulis dasawyisSi brinjaos damuSavebidan rkinis
metalurgiaze gadasvlam mniSvnelovani Zvrebi gamoiwvia ekonomikis
ganviTarebaSi da sazogadoebis cxovrebaSi.
aRmosavleT saqarTveloSi rkinis warmoebis uZvelesi kera iyo
rkinis madnebiT mdidari qvemo qarTli. rkinis xanis Zeglebi
gamovlenilia walkisa da borjomis raionebSic.
dasavleT saqarTveloSi rkinis warmoebis centrebi
dadasturebulia rogorc SavizRvispireTSi, ise Sida regionebSi,
saidanac farTod xdeboda rkinis madnis eqsportireba berZnul
polisebSi.
samcxis regionis am periodis Zeglebze kolxuri inventaria
gabatonebuli da es mxare kolxuri (dasavleT saqarTvelo)
kulturis gavrcelebis arealSi eqceva.
klasikuri/elinisturi xana (Zv.w. 500 _ 65 wlebi)
aRmosavleT saqarTvelo am periodSi aqemeniduri sparseTis Zlieri
politikuri da kulturuli gavlenis qveS imyofeboda. am gavlenas
adasturebs axalgoris ganZi da cixiagoraze mopovebuli
arqeologiuri masala. amave dros mimdinareobda calkeul tomTa
konsolidaciis procesi, romelSic wamyvani roli mesxur tomebs
ekuTvnodaT.
am periodTan asocirdeba mtkvris xeobaSi samcxis pirveli qalaqebi
oZrxe, wunda, Tmogvi. Woratis Zeglzec vlindeba klasikuri xanis
arqeologiuri masala.
elinistur xanaSi saqarTveloze gadioda erT-erTi savaWro-
satranzito magistrali, romlis meSveobiTac qveyanaSi
vrceldeboda berZnuli saqoneli (keramika, torevtika, gliptika da
sxva). dainerga elinisturi samoneto sistema: kolxeTSi Wridnen
lisimaqes, xolo iberiaSi aleqsandres staterebis oqros
minabaZebs.
elinistur xanaSi aRiniSneba urbanizaciis procesis gaZliereba da
qalaqebis dawinaureba. farTod vrceldeba elinisturi samSeneblo
wesebi. elinisturi gavlena daetyo xelosnobis zogierT dargsac _
Zegli IV-261 Worati, 241-e km, kompleqsuri teqnikuri angariSi
13
magaliTad, safeiqro warmoebaSi dainerga vertikaluri saqsovi
dazga. gavrcelda berZnul-elinisturi religiuri kultebi
(gansakuTrebiT farTod _ dionisesi). da rwmena-warmodgenebi, rac
dakrZalvis wesebSic aisaxa _ magaliTad, samarxSi monetis Cataneba
qaronisaTvis misacemad.
am periods emTxveva samcxis regionSi awyuris dawinaureba da misi
regionis urbanul centrad qceva. awyuris naqalaqaris teritoriaze
gamovlenilia qvis arqiteqtura, romelSic dagegmarebis mixedviT
ori tipis Senobebi gamoiyofa: wriuli da oTxkuTxa. funqciis
mixedviT gamijnulia sacxovrebeli da sakulto Zeglebi.
gamovlenili arqeologiuri masala dawinaurebuli saqalaqo
cxovrebis maniSnebelia. aq koncentrirebulia samxreT kavkasiis
Sida raionebisaTvis unikaluri berZnuli importis koleqcia,
romelSic Tavmoyrilia arqauli, klasikuri da elinisturi xanis
keramikuli nawarmi (Zv. w. VI-II saukuneebi).
samcxis elinisturi xanis Zeglebidan aRsaniSnavia wnisis
samarovani. elinistur samyarosTan politikurma, savaWro-
ekonomikurma da kulturulma kontaqtebma qveynis ganviTarebaze
didi gavlena iqonia.
romauli periodi
axali welTaRricxvis I saukunis meore naxevridan gaZlierebas
iwyebs qarTlis samefo. igi afarToebs Tavisi gavlenis sferos
ZiriTadad samxreTis mimarTulebiT. amdenad sustdeba kolxuri
kulturis gavlena da samcxis teritoria eqceva iberiis samefos
arealSi. arqeologiuri monacemebi zustad asaxavs am process.
Woratsa da orWosanSi gaTxrili samarxebi da iq mopovebuli
masala analogebs aRmosavleT saqarTvelos Zeglebsa da nivTebTan
poulobs (mcxeTa, aRaiani).
statistikuri analizi gviCvenebs, rom am periodSi samcxis
mosaxleoba sakmaod mravalricxovania da mWidrodaa dasaxlebuli.
aSkarad SeiniSneba mosaxleobis socialuri diferenciacia.
adreuli Sua saukuneebi (IV � X saukuneebi)
saqarTveloSi Sua saukuneebis periodis dasawyisad miRebulia
qarTlis qristianobaze moqcevis weli _ 326 an 337. qristianobis
damkvidreba aRmosavleT saqarTveloSi ukavSirdeba wminda ninos.
V-VI saukuneebSi saqarTveloSi Tavisi gavlenis dasamyareblad
ibrZodnen bizantiis imperia da sasaniduri irani.
627 wels qarTlze ilaSqra bizantiis imperatorma heraklem.
`qarTlis cxovrebis~ cnobiT, man aq ramdenime eklesia aaSena da
maT Soris awyuris kaTedralic. wm. grigol xanZTelis TaosnobiT
am mxareSi gaSlil did samonastro moZraobas kulturis mZlavri
ganviTareba mohyva.
X saukunis II naxevarsa da XI saukunis dasawyisSi aRiniSneba
arqiteqturisa da xelovnebis araCveulebrivi aRmavloba. am
periodis SesaniSnavi Zeglia awyuris kaTedrali _ erT-erTi
Zegli IV-261 Worati, 241-e km, kompleqsuri teqnikuri angariSi
14
udidesi saeklesio nageboba saqarTveloSi. kaTedralma nangrevebis
saxiT moatana Cvens dromde. mis teritoriaze gaiTxara ori ufro
adrindeli nageboba: mcire eklesia da monumenturi karibWe.
eklesiis SuaSi, iatakSi Casmuli iyo Tokiseburi sartylebiT
ornamentirebuli qvevri. aseTive qvevrebi gamovlinda eklesiaze
aRmosavleTidan miSenebul maranSi. maT mixedviT eklesia SeiZleba
adreuli Sua saukuneebiT daTariRdes.
taZarTan axlos, mtkvris piras mdebareobs awyuris cixe, romelic
werilobiT wyaroebSi XI saukuneSi moixsenieba, Tumca bevrad adre
unda iyos daarsebuli.
adreuli Suasaukuneebis ori Zegli iqna Seswavlili axalcixis
eqspediviis mier, Worati da orWosani. Worati patara, soflis tipis
dasaxleba unda yofiliyo. sayuradReboa, rom am dasaxlebas
sakuTari X saukunis eklesiac hqonia, romelic nasaxlaridan 1,5 km
moSorebiT mdebareobda da XV saukunemde ramdenjerme gadakeTda
da aRsdga.
ganviTarebuli Sua saukuneebi (XI � XV saukuneebi )
savaraudoa, rom daaxloebiT XI s-Tvis Woratsa da orWosanSi
dafiqsirebuli ngrevis niSnebi Turq-seljukTa erT-erT
SemoWrasTan iyos dakavSirebuli.
daviT aRmaSeneblis mier Turq-seljukTa ganadgurebis Semdgom
samcxis teritoria kulturul-ekonomiur siZlieres aRwevs. am
TvalsazrisiT gansakuTrebiT sayuradReboa orWosanis nasaxlaris
mimdebare teritoria, sadac 0.5 km. radiusSi 4 eklesia, cixe-simagre,
saTvalTvalo koSki da sameurneo nagebobebia gamovlenili. es
aris ganviTarebuli Sua saukuneebis xanis mZlavri dasaxlebis
erTi mTliani sistema, romlis savaraudo farTobi 5 heqtars mainc
aRwevs. Znelia mTeli am kompleqsis daTariReba. monapovari
masala, keramikuli nawarmi, rkinis lursmnebi da nalebi,
danispirebi konkretul TariRs ar iZleva. erTaderTi nivTi
rusudan dedofliseuli moneta, romelic 1227 w. aris moWrili da
mimoqcevaSi 1246 wlamde iyo gamodgeba dasaTariReblad.
gviani Sua saukuneebi (XVI � XVIII saukuneebi)
gviani Sua saukuneebi saqarTveloSi Rrma politikuri, ekonomikuri
da kulturuli krizisis periodia. samefo-samTavroebad daSlili
qveyana gareSe mtrebs ver umklavdeboda. samxreT-dasavleT
saqarTvelo (samcxe-saaTabago) osmaleTma 1570-ian wlebSi pirdapir
miierTa. 1628 wels aq axalcixis safaSo Camoyalibda. daiwyo
qristiani mesxi mosaxleobis Seviwroveba da gamahmadianeba. am
periods unda emTxveodes orWosanis nasaxlaris ganadgurebac.
osmalTa batonobis periodSi samcxe kvlav mWidrod Cans
dasaxlebuli. amas mowmobs milsadenis 201-e km-ze taZrisTan
gamovlenili XVII-XVIII saukuneebis nasaxlaris nawili (ramiSvili,
mindoraSvili 2005).
Zegli IV-261 Worati, 241-e km, kompleqsuri teqnikuri angariSi
15
axali dro (XIX �XX saukuneebi)
XIX saukunis Sua xanebamde samcxis teritoriaze ZiriTadad
gamahmadianebuli qarTveli mosaxleobaa dasaxlebuli. XIX saukunis
meore naxevris ruseT-TurqeTis omisa da XX saukinis dasawyisis
genocidis Sedegad samcxis mosaxleobas somexi ltolvilebic
daemata da regionis demografiuli suraTi mkveTrad Seicvala.
1941-45 ww. saomari situaciidan gamomdinare, adgilobrivi
gamahmadianebuli mesxi mosaxleoba gadasaxlebul iqna Sua aziaSi,
rac ganpirobebuli iyo Turquli orientaciis arsebobiT. XX s. 90-
ian wlebidan daiwyo moTxovnebi am mosaxleobis dabrunebis
Sesaxeb. swored am droidanve Cndeba termini `Turqi-mesxi~.
orWosanis nasaxlarze, aqeologiuri samuSaoebis warmoebis dros
mikvleul iqna e.w. `Turqi-mesxebis~ samarovani, romelic TiTqmis
adreSuasaukuneebis xanis samarovnis sazRvrebs emTxveoda.
3.2 warsulSi Catarebuli kvlevis mimoxilva
Woratis nasaxlarisa da samarovnis erTi kilometris radiusSi
axalcixis eqspediciis mier sxvadasxva periodis 5 arqeologiuri
Zeglis identificireba moxerxda. Zeglebis CamonaTvali
warmodgenilia cxril #1.
cxrili #1
Zeglis
nomeri
Zeglis tipi TariRi gaTxris
TariRi
1 Ria sadgomi aSeli, mustie gauTxreli
2 nasaxlari adre
samiwaTmoqmedo
Zv. w. V-IV aTasw.
gauTxreli
3 samarovani gvianbrinjao-
adre rkina
gauTxreli
4 nasaxlari adreSuasaukuneebi gauTxreli
5 eklesia Suasaukuneebi
Zegli IV-261 Worati, 241-e km, kompleqsuri teqnikuri angariSi
16
4.0 meTodologia
4.1 savele meTodebi
gaTxrebis dawyebamde nasaxlaris teritoria aigegma da
Teodolitis daxmarebiT Sedga topografiuli ruka, romelzec
datanil iqna pirobiTi nulovani wertili. nulovani wertili
sakvlev teritoriaze iqna aRebuli. Zegli dakvadratda 10 m X 10 m
zomis kvadratebad. zogierTi monakveTi, saWiroebis mixedviT, ufro
mcire 2 m X 2m, 4 m X 4 m an 6 m X 6 m danayofebad. Crdilo-
samxreTis xazze laTinuri asoebi daewera., aRmosavleT-dasavleTis
xazze ki cifrebi.
Zeglis gavrcelebis arealis dasadgenad sakvlev ubanze sacdeli
Txrili keTdeboda.
arqeologiuri gaTxrebi ZiriTadad xeliT iwarmoeboda, baris,
niCabis, weraqvis, danis, lancetisa da funjis saSualebiT.
humusovani da nayari miwis moxsna moxda mZime teqnikis daxmarebiT.
artefaqtebi ZiriTadad kulturuli fenebidan iqna mopovebuli.
mxolod mcire nawili warmoadgenda SemTxveviT monapovars.
artefaqtebs velze ukeTdeboda etiketi kvadratis, siRrmisa da
fenis aRniSvniT. TiToeuli maTgani calcalke SeifuTa da Calagda
polieTilenis parkSi da Semdeg muyaos yuTSi.
yvela mopovebuli artefaqti waRebuli iqna velidan
laboratoriuli damuSavebisaTvis.
gaTxrebis sxvadasxva etapze xdeboda Zeglisa da misi yvela
komponentis Caxatva da foto fiqsacia.
Zeglze Segrovda anTropologiuri, paleozoologiuri,
paleobotanikuri da palinologiuri masala, romelic Sesaswavlad
gadaecaT Sesabamis specialistebs. dawvrilebiTi informacia maTi
kvlevis meTodebis Sesaxeb ixileT darTul interdisciplinarul
angariSebSi.
4. 2 laboratoriuli meTodebi
artefaqtebi dajgufda masalis mixedviT. Tixis artefaqtebi
funjiT gaiwminda da gairecxa marilmJavas xsnariT gazavebul
wyalSi. ris Semdegadac Catarda maTi stilisturi da tipologiuri
analizi.
yvela artefaqti dainomra, aRiwera da gatarda katalogSi,
gaukeTda etiketi da moTavsda polieTilenis parkSi.
gadaTeTrda savele dokumentacia.
Catarda paleoanTropologiuri, paleozoologiuri,
paleobotanikri, palinologiuri da liTonis qimiur-teqnologiuri
laboratoriuli samuSaoebi, restavracia�konservacia Cautarda
liTonisa da keramikis nivTebis nawils. analizis meTodebi
detalurad aRwerilia darTul interdisciplinarul angariSebSi.
savele da laboratoriul samuSaoebTan dakavSirebuli
dokumentaciis eleqtronuli da nabeWdi versiebi inaxeba
Zegli IV-261 Worati, 241-e km, kompleqsuri teqnikuri angariSi
17
saqarTvelos saxelmwifo muzeumis oTar lorTqifanZis
arqeologiis centrSi.
Zegli IV-261 Worati, 241-e km, kompleqsuri teqnikuri angariSi
18
7.0 daskvnebi da rekomendaciebi
Woratis nasaxlaris Seswavla uSualod milsadenebisaTvis
gankuTvnil teritoriaze 241+600 km-dan 241+820 km-mde
dasrulebulad SeiZleba CaiTvalos. Tumca, farTobi milsadenebs
Soris da aseve koridorebis farglebs greT nasaxlarisa da
samarovnis gauTxrel nawilebs Seicavs da raime samSeneblo
samuSaoebis warmoeba maT siaxloves dauSvebelia.
kargi iqneboda arqeologiuri kvleva-Ziebis Catareba Woratis
terasis aRmosavleT nawilSi da milsadenis 240-e km-ze, sadac
adresamiwaTmoqmedo kulturebis uZravi fenebi dafiqsirda.