VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
ŠVIETIMO AKADEMIJA
Erika Kiznienė
INFORMACINIŲ KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PANAUDOJIMO
GALIMYBĖS IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ UGDYME
THE USE OF INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES
FOR PRESCHOOL CHILDREN EDUCATION
Magistro baigiamasis darbas
Švietimo vadybos studijų programa, valstybinis kodas 621X20021
Edukologijos studijų kryptis
Vadovas (-ė)_Dr. Estela Daukšienė_ _________ __________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)
Apginta ___________________ __________ __________ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data)
Kaunas, 2020
2
SANTRAUKA
Erika Kiznienė. Magistro baigiamasis darbas „Informacinių komunikacinių technologijų
panaudojimo galimybės ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdyme“. Magistro vadovas - Dr. Estela
Daukšienė.
Tyrimo aktualumas atskleidė, kad reglamentuojama, jog sparčiai plečiantis IKT galimybėms
pedagogai atsinaujina kompetencijas reikalingas taikyti ugdyme IKT. Pedagogai susiduria su greitai
kintančiomis technologijomis, skirtingu IKT aprūpinimu ir ugdymo modernizavimu įstaigose, todėl
kyla IKT naudojimo ugdyme poreikis ir klausimas: kaip praktiškai galima naudoti ugdyme IKT vaikų
pasiekimų gerinimui? Objektas: IKT panaudojimo galimybės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
Tikslas – teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištyrus nustatyti, kaip ikimokyklinio ugdymo pedagogas gali
naudoti ugdyme IKT vaikų pasiekimų gerinimui. Uždaviniai:
1. Apibrėžti IKT panaudojimo ugdyme poreikį gerinant ikimokyklinio amžiaus vaikų
pasiekimus.
2. Įvardinti ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimams ugdyti taikomus metodus, kuriuose
naudojamos IKT.
3. Atskleisti pedagogų gebėjimus taikyti IKT ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
4. Praktiškai nustatyti, kaip ikimokyklinio ugdymo pedagogai taiko ugdyme IKT vaikų
pasiekimų gerinimui.
Metodai: mokslinės ir pedagoginės literatūros šaltinių analizė; kokybinis tyrimas, pusiau
struktūruotas interviu. Ribotumai: Šiame darbe apsiribota vienu miestu – Panevėžiu ir orientuotasi į
ikimokyklinį ugdymą. Tyrimo rezultatai: IKT panaudojimas ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdyme
gali pagerinti vaikų pasiekimų sritis. Tyrimu praktiškai nustatyta, kad IKT gali būti naudojamos
visoms 18 ikimokyklinio ugdymo pasiekimų sritims siekiant, kad vaikai įgytų meninę,
komunikavimo, socialinę, sveikatos, pažinimo kompetencijas. Pedagogai supranta IKT privalumus
bei keliamas rizikas ir stengiasi naudoti IKT ribotai bei atsakingai. Taikomi šie metodai: imitacijų,
situacijų, modeliavimo, edukaciniai žaidimai, informacijos paieška, kūrybinis ugdymasis, vaiko ir
pedagogo sąveika. Kai kurie pedagogai neišnaudoja visų turimų IKT galimybių, o kiti būdami mažiau
aprūpinti IKT atskleidžia savo gebėjimus ir kūrybiškumą. Grupėse vaikams nėra įrengtų IKT veiklų
erdvių, nebent tai pedagogo darbo erdvė.
3
SUMMARY
Erika Kizniene. Master's thesis "Possibilities of using information and communication technologies
in the education of preschool children". Master's supervisor - Dr. Estela Daukšienė.
The relevance of the research revealed that with the rapid expansion of ICT opportunities, educators
renew the competencies required to apply ICT in education, according to the regulations. Educators
are confronted with rapidly changing technologies, different provision of ICT and modernization of
education in institutions, so there is a need for the use of ICT in education. So the question remains:
how can ICT be used in education to improve children's achievement? Object: Possibilities of using
ICT in a preschool education institution. The aim of the research is to theoretically substantiate and
empirically identify how a preschool educator can use ICT in education to improve childrens‘
achievement. Objectives:
1. To define the need of the use of ICT in education to improve the achievements of preschool
children.
2. To name the methods with ICT used to develop the achievements of preschool children.
3. To reveal the abilities of educators to apply ICT in a preschool education institution.
4. To identify how preschool educators apply ICT in practice to improve childrens'
achievements.
Research methods used: analysis of scientific and pedagogical literature; qualitative research,
semi-structured interviews. Limitation: The research is performed in one city - Panevėžys and
focused on preschool education. Research findings: The use of ICT in the education of preschool
children can improve areas of children's achievement. The empirical research showed that ICT
can be used in all 18 areas of preschool children achievements in order to improve artistic,
communication, social, health and cognitive competences of children. Educators understand the
benefits and risks of ICT and try to use them in a limited and responsible way. The following
methods are used: simulations, situations, modelling, educational games, search of information,
creative education, and the interaction between child and educator. Some educators do not use all
the possibilities of available ICT, while others, being less equipped with ICT, reveal their abilities
and creativity. There are no ICT activity spaces for children in groups, unless the educator’s work
space is equipped with ICT.
4
TURINYS ĮVADAS .............................................................................................................................................. 5
1. TEORINIS IKT PANAUDOJIMO GALIMYBIŲ IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ
UGDYME PAGRINDIMAS ............................................................................................................... 8
1.1. IKT panaudojimo ugdyme poreikis gerinant ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimus ......... 8
1.2. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimams ugdyti taikomi metodai, kuriuose naudojamos
IKT ................................................................................................................................................... 17
1.3. Pedagogų gebėjimai taikyti IKT ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ........................................ 24
2. IKT PANAUDOJIMO GALIMYBIŲ UGDYME IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ
PASIEKIMŲ GERINIMUI EMPIRINIO TYRIMO METODOLOGIJA......................................... 29
2.1. Tyrimo strategija..................................................................................................................... 29
2.2. Tyrimo instrumento pagrindimas ........................................................................................... 30
2.3. Duomenų rinkimo metodas .................................................................................................... 31
2.4. Tyrimo dalyviai ...................................................................................................................... 31
2.5. Tyrimo etika ........................................................................................................................... 33
2.6. Duomenų analizės metodas .................................................................................................... 33
3. IKT PANAUDOJIMO GALIMYBIŲ UGDYME IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ
PASIEKIMŲ GERINIMUI EMPIRINIS TYRIMAS ....................................................................... 36
3.1. Kokioms pasiekimų sritims ugdyti pedagogai naudoja IKT .................................................. 36
3.2. Ugdymo metodai, kuriuose naudojamos IKT......................................................................... 40
3.3. Pedagogų gebėjimai taikyti IKT ............................................................................................. 42
3.4. Vaikų ugdyme naudojamos IKT priemonės ........................................................................... 43
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS - DISKUSIJA ........................................................ 46
IŠVADOS .......................................................................................................................................... 49
LITERATŪRA: ................................................................................................................................. 51
PRIEDAI ........................................................................................................................................... 57
1 PRIEDAS........................................................................................................................................ 58
2 PRIEDAS........................................................................................................................................ 59
3 PRIEDAS........................................................................................................................................ 73
5
ĮVADAS
Aktualumas. Staigus informacinių komunikacinių technologijų (toliau IKT) šuolis pasiekęs
ikimokyklinio ugdymo įstaigas sulaukia vis daugiau tyrėjų dėmesio. Lietuvos Statistikos duomenimis
gyventojų naudojimasis informacinėmis technologijomis vis didėja (Informacinės visuomenės
plėtros komitetas, 2016). Nuo pat ankstyvosios vaikystės ikimokyklines ugdymo įstaigas lankantys
vaikai auga skaitmeninių prietaisų aplinkoje. Tai karta, kuri intuityviai naudojasi IKT, nemėgsta
nuobodžios besikartojančios veiklos, kuri atrodo mechaniška, trokšta naujų iššūkių ir motyvavimo iš
aplinkos ir, žinoma – greito rezultato. Dar kūdikystėje vaikai išmoksta tėvų išmaniuosiuose
telefonuose susirasti jiems reikiamas programėles ar žaidimus. Vaikai auga tokioje aplinkoje, kurioje
jų lūkesčiai, mokymasis ir laikas leidžiamas namuose yra veikiami skaitmeninių technologijų
(Kilbey, 2018). Ugdymo plėtotės centro (2015) nurodomos pagrindinės IKT ugdymo kaitos kryptys
priešmokykliniame ugdyme: pedagogas turi siekti sudaryti palankias sąlygas vaikų IKT įgūdžiams
ugdytis. Teigiama, kad per žaidimus vaikai supažindinami su šiuolaikinėmis IKT ir įvairiose veiklose
naudojamos IKT: aplinkos objektams ir reiškiniams tyrinėti, vaikų atminčiai ir loginiam mąstymui
lavinti, raidėms pažinti, raidžių garsams atpažinti, mokantis rašyti, skaityti ir skaičiuoti.
Akcentuojama, kad IKT naudojimas turi tenkinti individualius socialinius ir emocinius vaikų
poreikius, skatinti jų bendravimą ir bendradarbiavimą. Dokumente apie IKT ugdymą
ikimokykliniame amžiuje neužsimenama, tačiau COVID-19 pandemijos atveju paskelbus šalyje
karantiną, net ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoms buvo rekomenduojama ugdyti ikimokyklinukus
nuotoliniu būdu. Pedagogai siuntė jiems mokomąją medžiagą ir filmuotus įrašus ir pan.
Lietuvoje norint ikimokyklinio ugdymo įstaigoje kelti kvalifikacinę kategoriją ir iš
auklėtojos tapti vyresniąja auklėtoja reikalaujama išklausyti papildomus kompiuterinio raštingumo
kursus. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakyme dėl mokytojų ir pagalbos mokiniui
specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nurodoma, kad rengdamasis atestacijai mokytojas ir
pagalbos mokiniui specialistas turi išklausyti kompiuterinio raštingumo kursus (programas) (Ugdymo
plėtotės centras, 2019). Magen-Nagar, Firstater ir Schwasbky (2013) teigia, kad net ir su 5-6 metų
amžiaus vaikais svarbi ikimokyklinio ugdymo pedagogo kvalifikacija ir IKT įgūdžiai. Tyrėjai
(Braslauskienė, Norvilienė, Šmitienė ir Vismantienė, 2018) akcentuoja didelę IKT integraciją
ikimokyklinio ugdymo įstaigose. UNESCO medijų raštingumo ugdymą siūlo įtraukti į nacionalinius
6
ugdymo turinio planus. Jų teigimu mokytojai vaidina pagrindinį vaidmenį įvedant ir taikant
technologijas įvairiose ikimokyklinės įstaigos veiklose.
Problema: Tyrimo aktualumas atskleidė, kad reglamentuojama, jog sparčiai plečiantis IKT
galimybėms pedagogai atsinaujina kompetencijas reikalingas taikyti ugdyme IKT. Pedagogai
susiduria su greitai kintančiomis technologijomis, skirtingu IKT aprūpinimu ir ugdymo
modernizavimu įstaigose, todėl kyla IKT naudojimo ugdyme poreikis ir klausimas: kaip praktiškai
galima naudoti ikimokykliniame ugdyme IKT vaikų pasiekimų gerinimui?
Objektas: IKT panaudojimo galimybės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
Šio darbo tikslas – teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištyrus nustatyti, kaip ikimokyklinio
ugdymo pedagogas gali naudoti ugdyme IKT vaikų pasiekimų gerinimui.
Uždaviniai:
1. Apibrėžti IKT panaudojimo ugdyme poreikį gerinant ikimokyklinio amžiaus vaikų
pasiekimus.
2. Įvardinti ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimams ugdyti taikomus metodus, kuriuose
naudojamos IKT.
3. Atskleisti pedagogų gebėjimus taikyti IKT ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
4. Praktiškai nustatyti, kaip ikimokyklinio ugdymo pedagogai taiko ugdyme IKT vaikų
pasiekimų gerinimui.
Metodai: mokslinės ir pedagoginės literatūros šaltinių analizė.
Duomenų rinkimo metodai: Kokybinis tyrimas, pusiau struktūruotas interviu pedagogams.
Duomenų analizės metodai: Kokybinė surinktų duomenų turinio analizė.
Ribotumai: Šiame darbe numatyta apsiriboti vienu miestu – Panevėžiu ir orientuotis į
ikimokyklinį ugdymą. Nors buvo tirtos ir trys mišrios priešmokyklinės grupės, tačiau pedagogų prieš
tyrimą buvo prašoma orientuotis į darbą su ikimokyklinio amžiaus vaikais. Pasilikta prie
„Ikimokyklinio ugdymo metodinių rekomendacijų“ (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministerija, 2015) ir jose aprašomų vaikų pasiekimų sritis atskleidžiančių pavyzdžių ir ugdymo gairių.
Tyrimas atliktas prieš COVID-19 pandemiją ir darbas nuotoliniu būdu karantino metu galėjo pakeisti
tiek pedagogų požiūrį į IKT, tiek įgūdžius.
7
Pagrindinių darbe naudojamų sąvokų žodynėlis:
„Vaikų ugdymosi pasiekimai – tai ugdymosi procese įgyti vaikų gebėjimai, žinios ir supratimas,
nuostatos, apie kuriuos sprendžiame iš vaikų veiklos ir jos rezultatų.“ (Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministerija, 2014, p. 12).
Vaiko ugdymosi pasiekimų sritys - vaiko ugdymosi pasiekimų sritys turi sąsajų tarpusavyje, todėl
jos išskirtos sąlyginai ir viena sritis gali būti kaip kitos srities pasiekimas.
Vaiko ugdymosi pasiekimų sritis – tai viena iš vaiko ugdymuisi reikalingų sričių, kurios vertybinę
nuostatą ir esminį gebėjimą jis siekia įgyti iki 6 metų.
„Mišraus amžiaus vaikų grupė - šis ugdymo organizavimo modelis siūlomas, jei vietovėje yra
mažiau nei 10 priešmokyklinio amžiaus vaikų. Šiuo atveju priešmokyklinė grupė jungiama su
ikimokyklinio ugdymo grupe. Jeigu daugiau nei pusė grupės vaikų yra priešmokyklinio amžiaus,
grupėje dirba priešmokyklinio ugdymo pedagogas, o jeigu 3–5 metų vaikai – darželio auklėtoja.
Pasirinkus šį veiklos modelį ugdymo procesą pedagogas privalo diferencijuoti ir pritaikyti skirtingo
amžiaus vaikams.“ (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2003).
Informacinės ir komunikacinės technologijos (toliau – IKT) - tai technologijos, kurios apima
kompiuterių techninę ir programinę įrangą, bei kitus skaitmeninius įrenginius. IKT gali būti
naudojamos mokymui ir mokymuisi, informacijos paieškai, saugojimui, kūrimui, tvarkymui bei
dalinimuisi. Įvairios technologijos dažniausiai suteikia prieigą prie interneto. IKT pavyzdžiais
ikimokykliniame ugdyme gali būti: projektoriai-multimedijos, šviesos stalai, kompiuterių programos,
edukaciniai robotai, televizoriai bei kompiuteriai ir kiti skaitmeniniai įrenginiai.
8
1. TEORINIS IKT PANAUDOJIMO GALIMYBIŲ
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ UGDYME
PAGRINDIMAS
1.1. IKT panaudojimo ugdyme poreikis gerinant ikimokyklinio amžiaus
vaikų pasiekimus
Lietuvoje kiekvienoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje atskirai kuriamos ikimokyklinio
ugdymo programos vadovaujantis ikimokyklinio ugdymo metodinėmis rekomendacijomis (2015),
Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu, Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu
(2014), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Vaiko gerovės politikos koncepcija, Vaiko
teisių konvencija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Lietuvos
Respublikos Konstitucija bei pačios įstaigos nuostatais bei kitais teisiniais dokumentais,
reglamentuojančiais ikimokyklinio ugdymo veiklą.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi pasiekimai yra suskirstyti į 18 ugdymosi pasiekimų
sričių. Sritys yra išskirtos visuminio vaiko asmenybės ugdymosi siekimui ir atsižvelgiant į vaiko
raidos bei ugdymosi ypatumus (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2014). Visos
18 sričių apima svarbiausius vaiko iki 6 metų pasiekimus, kurie yra pagrindas sėkmingai
kompetencijų – socialinės, sveikatos, pažinimo, komunikavimo, meninės – plėtotei
priešmokykliniame ugdyme.
Į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) įtrauktos šalys yra
skatinamos naudoti IKT švietime, kad būtų skatinamas vaikų vystymasis ankstyvame amžiuje
(Informacinės visuomenės plėtros komitetas, 2019).
Norint išanalizuoti IKT taikymo galimybes ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdyme, svarbu
apsibrėžti, kas šiame darbe laikoma IKT.
„XXI a. dažnai vartojamos sąvokos „informacinės technologijos“, „informacinės
komunikacinės technologijos“. Paprastai IT suvokiamos kaip būdų ir priemonių visuma informacijai
apdoroti. Sąvoka apima įvairius metodus ir priemones (aparatinę ir programinę įrangą) duomenims
apdoroti: rinkti, rikiuoti, laikyti, perduoti arba kitaip tvarkyti kompiuteriu. Į IT sampratą įeina įvairi
programinė įranga (pvz., tekstų rengimo sistema, skaičiuoklė, duomenų bazė), taip pat techninė įranga
9
informacijai apdoroti. IKT yra IT, papildytos ryšio priemonėmis.“ (Gedvilienė ir Kankevičienė, 2014,
p. 74).
Stoican ir Ştefănescu (2016) išskiria tokią IKT naudą pedagogams:
• palengvinama mokymo veikla;
• skatinamos naujovės ir modernizuojamas mokytojo darbas;
• leidžiama geriau valdyti ir naudoti mokytojo laiką.
Sehnalová (2014) teigimu 2012 m. mažų vaikų švietimo valstybinė asociacija (NAEYC),
bendradarbiaudama su Fredo Rogerio centru, iš naujo išleido bendrą poziciją dėl technologijos ir
interaktyviųjų medijų naudojimo ankstyvojoje vaikystėje. Jų bendras pareiškimas teigia:
• Naudojant specialiai ir tinkamai, technologijos ir interaktyviųjų medijų priemonės yra
veiksmingos mokymuisi ir vystymuisi remti.
• Dėl specialaus naudojimo reikalaujama, kad ankstyvosios vaikystės mokytojai ir administratoriai
turėtų informaciją ir išteklius, susijusius su šių priemonių pobūdžiu ir jų naudojimo su vaikais
pasekmėmis.
• Technologijų ir medijų naudojimo apribojimai yra labai svarbūs.
• Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas technologijų taikymui kūdikiams.
• Svarbu atkreipti dėmesį į skaitmeninį pilietiškumą ir teisingą prieigą.
• Reikia nuolatinio tyrimo ir profesinio tobulėjimo.
Stoican ir Ştefănescu (2016) išskiria tokią IKT naudą ikimokyklinio amžiaus vaikams:
• palengvinamas supratimas apie IKT;
• plėtojami darbo įgūdžiai su kompiuteriu;
• iššūkis ir vystomas susidomėjimas veikla;
• leidžia įgyti žinias asmeniškai pagal individualų tempą;
• skatina autonomiją;
• didina motyvaciją;
• leidžia padidinti savivertę.
Bakó ir Tőkés (2018) atkreipia dėmesį, kad tėvų nuomone IKT gebėjimai turėtų būti
formuojami ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Autoriai pabrėžia, kad tėvų nuomone taip būtų lengviau
10
atskleisti IKT naudingumą, sąžiningą ir efektyvų naudojimą. Sehnalová (2014) teigia, kad IKT
ugdymas yra naudingas suteikiant daugybę audiovizualizacijos, plėtojant rankų koordinavimą.
Pirmiausia vaikai su IKT susipažįsta artimiausioje socialinėje aplinkoje – šeimoje. Bakó ir
Tőkés (2018) teigimu šeima – tai pirminiai socializacijos veiksniai, nulemiantys vaikų įpročius,
praktiką ir gyvenimo būdą. Šeimos įtaka yra stipri formuojant vaiko įpročius ir požiūrį į praktiką su
IKT. Šeimoje mama ir tėtis (ar kiti globojantys suaugusieji) naudojasi skaitmeniniais prietaisais ir
vaikas neišvengiamai mato, girdi arba siekia ir gauna galimybę susipažinti. Autoriai pabrėžia, kad
tėvai nesupranta, jog jie atlieka pagrindinį vaidmenį perduodant skaitmeninę praktiką savo vaikams.
Dažnai ugdytojams pasidaro lengviau, kai vaikas nurimsta įsitraukęs į IKT įrankį. Bakó ir Tőkés
(2018) teigimu tėvai, kuriems trūksta skaitmeninių įgūdžių ir suvokimo turi pasyvų požiūrį į vaikų
skaitmeninės patirties formavimą. Atrodo, kad tokie tėvai ignoruoja faktą, kad jie yra vaikams
pavyzdžiai. Maži vaikai stebi ir atkartoja bei taip perima savo šeimos narių elgesio IKT aplinkoje
būdus. Yavuz ir Yanpar (2016) teigia, jog pedagogų ir tėvų švietimas apie IKT pritaikymą turi svarbų
vaidmenį vaikų ugdymo procese. Vaikus reikėtų supažindinti su teigiamomis ir neigiamomis IKT
naudojimo pasekmėmis. Autoriai užtikrina, kad šviečiant vaikus apie IKT prisideda visi į švietimo
procesą įtraukti asmenys. Augant vaikui plečiasi jo socialinė aplinka ir vaikas pradeda lankyti
ugdymo įstaigą. Dažniausiai tai būna apie antruosius metus. Vykstant vaiko socializacijai - asmenybė
įsijungia į visuomenę. Pradžioje matęs tik šeimoje sukauptą patirtį ir jautęs jos vertybinę sistemą,
ugdymo įstaigoje jis įgauna kitokią patirtį. Lim (2015) teigia, kad mažų vaikų socialinė sąveika su
draugais ir mokytojais skatina jų žinių kūrimą ir yra tinkamas būdas pažinimo vystymuisi, o
technologijų naudojimas prisideda prie vaiko raidos pirmiausia socialiniu lygiu, o vėliau ir
individualiu lygmeniu.
Stoican ir Ştefănescu (2016) išskiria tokią IKT naudą ikimokyklinio ugdymo procesui:
• prisideda prie geresnio veiklos racionalizavimo;
• ugdo komandinio darbo įgūdžius;
• skatina aktyvųjį ir interaktyvųjį dalyvavimą;
• leidžia greičiau pateikti informaciją;
• didina proceso patrauklumą.
Kol (2015) atliktame tyrime su ikimokyklinio amžiaus vaikais nustatyta, kad vaikai geba
įvardinti pagrindinius kompiuterinius prietaisus ir pažinti juos paveikslėliuose: nešiojamas
kompiuteris, stalinis kompiuteris. Ir daugiau nei pusė tiriamųjų skyrė juos vieną nuo kito.
11
Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai mano, kad kompiuteriai yra skirti žaidimams, piešimui,
tapymui, filmų ir serialų žiūrėjimui, nes patys tuo naudojasi. Jie kompiuterio funkcijas suvokia per
savo patirtį. Maža dalis Kol tyrimo respondentų įvardino, kad kompiuteriai naudingi dėl interneto.
Didžiajai daliai vaikų patinka kompiuteris. O atsakiusieji, kad nepatinka įvardino, jog kompiuteriais
sunku naudotis ir jie kenkia vaikams. Gali būti, kad apie kompiuterio žalą vaikams pasakojo
suaugusieji. Iš šio tyrimo matyti, kad vaikų siauras žinojimas apie IKT galimybes ir didaktinę naudą
ugdantis, nors akivaizdu, kad vaikai naudojasi IKT. Naudodamiesi kompiuteriu vaikai gauna
pagrindinius kompiuterinius įgūdžius ankstyvuoju laikotarpiu. Autorius apibendrindamas teigia, kad
kompiuteriai traukia vaikus ir jie gali būti naudojami daugelyje sričių.
Alkhawaldeh et al. (2017) teigimu yra pedagogų manančių, kad IKT gali pakenkti mažų
vaikų sveikatai ir vystymuisi, ir gali sukelti prastus socialinius santykius, izoliaciją, silpną regėjimą,
nesugebėjimą susitelkti, prastėjantį dėmesį, agresyvėjantį elgesį. Anot autorių mokytojai skeptikai
siūlo, kad šiuose etapuose vaikai turėtų mokytis per realius žaidimus be IKT ir su realiais daiktais,
pavyzdžiui, moliu, smėliu, vandeniu ir pan. Magen-Nagar et al. (2013) pastebi, kad pedagogų
neigiamas požiūris į IKT įtraukimą į ikimokyklinio ugdymo procesą kilo iš jų nuostatos, jog
ikimokyklinis laikotarpis yra skirtas daugiau pramogoms ir žaidimams.
Išanalizavus autorių (Tremblay et al., 2012; Lai-Chung ir Whei-Jane, 2013; Setliff ir
Courage, 2011; Braslauskienė et al., 2018; Kilbey, 2018) pateiktą informaciją, išryškėjo, kad
reikalinga naudojant IKT įžvelgti jų poveikį vaikų sveikatai ir formuoti tinkamus vaikų IKT
naudojimo įgūdžius. Autoriaus Tremblay et al. (2012) tyrimai įrodo, jog vaikams jaunesniems nei
dveji metai būvimas prie IKT nerekomenduojamas. O vaikams, kurių amžius 2-4 metai laikas prie
IKT turėtų būti ribojamas iki 1 val. per dieną. Autoriai įvardina, kad nuo būvimo prie IKT mažėja
vaikų fizinis aktyvumas. Akcentuojama, kad vaikams reikia, kuo mažiau būvimo sėdimoje padėtyje.
Tai Kanados pirmosios fizinio aktyvumo gairės ankstyvojo amžiaus vaikams ir pateikiamos svarbios
ir savalaikės rekomendacijos visuomenės sveikatos pažangai. Kilbey (2018) pataria, kad vaikai
vėlyvuoju latentiniu laikotarpiu (4-7 m.) neturėtų viršyti 60-90 minučių per dieną prie IKT. Autorė
pabrėžia, kad kiekviena televizoriaus žiūrėjimo valanda 10 procentų padidina tikimybę, jog vaikui
bus dėmesio sutrikimo simptomų. Lai-Chung ir Whei-Jane (2013) tyrimai pagrindžia, kad 2005 m.
nuo pusės metų iki 6 metų vaikai 1 valandą ir 36 minutes praleido skaitydami naudojantis IKT. 2011
m. jie praleido 2 valandas ir 8 minutes naudodamiesi planšetėmis ir kompiuteriais. Autoriai teigia,
kad ikimokyklinio amžiaus vaikų naudojimasis IKT vis didėja. Setliff ir Courage (2011) teigia, kad
vaizdas televizoriaus ekrane gali atitraukti kūdikį nuo turimo žaislo ir noro žaisti bei mažina socialinę
sąveiką. Žaidimas yra pagrindinis ankstyvojo pažinimo ir socialinio vystymosi komponentas, kurio
metu kūdikiai tyrinėja objektų savybes, sužino apie priežastis ir pasekmes bei praktikuoja motorinius
12
įgūdžius. Autoriai teigia, kad kokybiškas ugdymas ypatingai reikalingas socialiai jautrių šeimų
vaikams. Jei daug laiko eksploatuojamas televizorius tai veikia ir vaikus esančius šalia jo. Ypač
mažiausiems gali būti žalinga jų kalbos raidai, nes sulėtėja kalbos raida ir atitraukiamas dėmesys nuo
veiklų į kurias vaikas įsitraukęs žaistų ir lavintųsi vaizduotę. Kilbey (2018) teigimu 9 iš 10 vaikų iki
trejų metų amžiaus laiką leidžia nejudriai, nes ilgėja laikas praleidžiamas naudojantis IKT. Kilbey
(2018) pabrėžia, kad latentinio amžiaus vaikai susiduria dar ne su priklausomybe, o su potraukiu. Ši
klinikinės vaikų psichologijos specialistė pataria, kad neišsivystytų priklausomybė, tinkamus IKT
įgūdžius geriausia formuoti, kai vaikai yra latentinio amžiaus. Anot Braslauskienė et al. (2018)
žaidimai su IKT gali būti žalingi, jei skatina agresyvumą kitų atžvilgiu, žadina naikinimo ir žudymo
instinktus. Suaugusieji turi būti atsakingi už kompiuterių ir kitų įrenginių pagalba gaunamą
informaciją. Anot Kilbey (2018) internetiniuose žaidimuose netrūksta jaudinančių ir pavojaus
potyrių, o 4-7 metų vaikai lengvai į juos įsitraukia. Autorės teigimu vaikams žaidžiant įtampą
keliančius ar potyrius stimuliuojančius žaidimus jiems gaminasi adrenalinas, nors suvokiama grėsmė
nėra reali. Ieškant Lietuvos informacinėje erdvėje rekomendacijų apie kompiuterių poveikį vaikams
pastebėta, kad švietimo įstaigos savo tinklalapiuose dalinasi rekomendacijomis kaip reikėtų dirbti su
kompiuteriu saugant sveikatą ir kokia gali būti žala sveikatai. Švietimo įstaigos dažniausiai remiasi
miestų visuomenės sveikatos biurų informacija. Vardinamos galimos pasekmės, aprašoma
profilaktika dėl kaulų ir raumenų sistemos, nugaros, kaklo ir pečių problemų. O kaip žalingas
prietaisas dažniausiai įvardinamas kompiuteris, minimas planšetinis kompiuteris. Minima
priklausomybė.
Monkevičienės, Stankevičienės, Jonilienės ir Glebuvienės (2010) teigimu vaikai iš socialiai
jautrių šeimų daugiausia gauna pagalbos ugdymo įstaigoje įgyjant gebėjimus lemiančius būsimo
gyvenimo sėkmę. Autorės pastebi, kad 5-6 metų vaikai iš socialiai jautrių šeimų dažniau gauna
informaciją iš ugdymo įstaigos. Vaikai iš aukšto socialinio statuso šeimų informaciją gauna iš namų
aplinkos ir naudojantis IKT. Naudojant programas, kurioms reikia IKT lavinamas vaikų mąstymas,
motyvacija, mokėjimas mokytis, patenkinamas smalsumas. Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas
sumažina atskirtį tarp palankiose ir nepalankiose sąlygose augančių vaikų (Petrošienė, 2018). Vaikai
ateina su skirtingomis patirtimis iš skirtingų šeimų ir laiko praleisto prie skaitmeninių prietaisų tiesiog
būtų neįmanoma atsekti. Pavyzdžiui edukacinės bitutės robotuko gamintojai teigia, kad su bitute
rekomenduojama žaisti ne ilgiau kaip 15-20 min. O IKT įrenginių yra daug tiek įstaigose, tiek
namuose ir kadangi įrenginių yra daug kyla klausimas, kaip sumuoti su technologijomis praleidžiamą
laiką, ir kaip įvertinti jo riziką. Vaikų saugumą skaitmeniniame amžiuje tyrę Bailey, R. ir Bailey, E.
(2015) teigia, kad suaugusiems reikia, kuo daugiau patiems sužinoti ir pamokyti vaikus apie interneto
keliamus pavojus. Autorių teigimu maži vaikai greičiau išmoksta valdyti IKT negu išmoksta
13
taisyklingai rašyti. Vaikai lengvai prisijungia prie interneto įvairiose erdvėse, kur tik jis yra. Autoriai
pataria padėti vaikams suprasti saugumo svarbą tiek realiame, tiek virtualiame pasaulyje. Bakó ir
Tőkés (2018) taip pat teigia, kad tėvų tarpininkavimas svarbus vaikų skaitmeninei praktikai.
Meyer ir Bråten (2019) akcentuoja, kad šių dienų vaikai turi ugdyti skaitmeninį raštingumą,
tačiau taip pat turi turėti fizinių ir kūniškų išgyvenimų realiame pasaulyje. Autorių teigimu vaikai
žaisdami realiais daiktais naudojasi medijų žiniomis kurdami naujas istorijas, jie remiasi įvairiose
medijose matytais personažais ir scenarijais. Pasak autorių nesvarbu, kiek technologijos tobulės, vis
tiek tai bus fizinio pasaulio imitacija. Skaitmeniniai įrankiai neturėtų pakeisti fizinių medžiagų
naudojimo patirties. Greičiau jie turėtų papildyti vienas kitą. Folorunsho ir Palaiologou (2019) tyrę
vaikų sąveiką su skaitmeniniais prietaisais jų kasdieniame gyvenime padeda suprasti kaip vaikai kuria
savo žaidimus su skaitmeniniais įrenginiais. Yra manančių, kad skaitmeninis žaidimas nėra tikras
žaidimas ir kad tokia technologija gali sukelti spontaniško žaidimo formų mažėjimą. Autoriai teigia,
kad vaikai, dirbdami su programomis, susiduria su elgesio, pažinimo, emociniais, socialiniais ir
fiziniais žaismingais būdais. Ihmeideh (2010) pažymi, kad yra IKT žaidimų, kurių pagalba vaikai
mokosi skaičiuoti, pavyzdžiui, skaičiuoja kūno dalis, mokosi žodžių ir sieja su jų pirmosiomis
raidėmis, sieja su nuotraukomis. Autorius teigia, kad IKT padeda vaikų raštingumo ir bendravimo
įgūdžiams. Autorius pastebi, kad vaikų naudojusių IKT namuose ir įstaigoje pagerėjo akademiniai
pasiekimai. Dauguma tirtų ikimokyklinio ugdymo pedagogų pasidalino, kad jų bendras tikslas yra
aprūpinti vaikus ankstyvojo raštingumo instrukcija, kuri veda prie sėkmingų skaitymo ir rašymo
pasiekimų. Taip pat Ihmeideh (2010) teigia, kad vaikams padedama išvystyti fonologinį
sąmoningumą su interaktyvia programine įranga, kurioje žaidžiama su kalba, o parodant vaikams
elektronines knygas praplečiamas vaikų supratimas apie knygas. Alkhawaldeh et al. (2017) teigimu
mokytojai gali padidinti vaikų skaitymo ir rašymo malonumą, suteikdami jiems prieigą prie tinkamų
svetainių, leidžiančių jiems susipažinti su elektroninėmis istorijomis.
Nikiforidau (2019) nustatė, kad kompiuteriai palaiko mokymo ir mokymosi procesą, įvairiais būdais
stiprindami žinias, įgūdžius ir kompetencijas. Autorės teigimu tyrimais patvirtinta, kad vaikai būdami
ankstyvame amžiuje turi aukštas pažintines galias naudotis kompiuterine veikla: ugdytis atmintį,
dėmesį, raštingumo gebėjimus, pasakojimą, matematinį mąstymą, motyvaciją mokytis, kūrybiškumą,
problemų sprendimo gebėjimus. Preradovic, Les ir Boras (2016) pažymi, kad IKT turi potencialą
palengvinti vaikų aplinkos pažinimą, socialinę ir kalbinės raiškos plėtrą. Anot autorių nustatyta, kad
problemų sprendimas, vaiko koncentracija ir motyvacija yra geresni, kai ugdyme taikomos IKT.
Arnott, Levine ir Shanks (2019) teigimu vis dar yra skirtumų tarp vaikų įsitraukimo į naujas
technologijas namuose ir švietimo aplinkoje lygio ir pobūdžio. Pavyzdžiui, vaikai palaikomi savo
14
šeimų kuria „Youtube” kanalus, tokius kaip Ryano mokomieji video vaikams „Ryan ToysReview”
„Youtube” kanalas, kurį prižiūri jau nuo 5 metų amžiaus vaikas su 7 milijonais prenumeratorių.
Autoriai teigia, kad kūrybiškumas nėra skirtas vien meniniems dalykams, o vaidina pagrindinį
vaidmenį skaitmeninėje vaikystėje.
Shawareb (2011) nagrinėjo ankstyvosios kompiuterinės patirties poveikį. Anot jo tyrimai
rodo, kad ikimokyklinis etapas yra labai svarbus vaikų raidai ir vystymuisi, nes tai padeda jų
asmenybės formavimuisi ir jų mokymosi visą gyvenimą užtikrinimui. Autoriaus teigimu specialistai
sutinka, kad vaiko asmenybė (visais aspektais) yra suformuota per pirmuosius penkerius metus. Jie
taip pat mano, kad pirmuosius penkerius metus labai svarbu ugdyti pagrindinius vaikų ugdymosi
įgūdžius. Nuo vaikystės yra vaisingiausias etapas, kuris rengia vaikus ir leidžia jiems įgyti įvairių
koncepcijų ir įgūdžių. Patartina, kad pedagogai bendradarbiautų atsižvelgdami į IKT pranašumą, kaip
į didaktinį ir įdomų dalyką. Shawareb (2011) nustatė, kad ankstyvasis kompiuterių naudojimas daro
teigiamą poveikį vaikų fizinei ir psichologinei plėtrai bei lemia kognityvinių įgūdžių, motorinės ir
kalbinės raiškos vystymąsi. Autorius rekomenduoja, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigoje turėtų vykti
pradinis vaiko įvedimas į IKT ir pagalba vaikui įsisavinant kompiuterinius įgūdžius. Anot autoriaus
vaikas turi būti nukreipiamas pradedant teisingai naudotis IKT. Apibendrindamas Shawareb (2011)
teigia, kad kompiuterių naudojimas darželyje daro poveikį vaikų kūrybinio mąstymo įgūdžiams.
Magen-Nagar et al. (2013) teigia, kad technologinė aplinka ikimokyklinio ugdymo įstaigose
turi didelį teigiamą poveikį mažų vaikų žaidimo ir mokymosi patirčiai, nes ji skatina kūrybiškumą ir
stimuliuoja smalsumą, pažinimą, dalijimąsi ir problemų sprendimą. Autorių nuomone IKT
edukacinėje veikloje be abejo turi daug privalumų. Autorės pastebi, kad didaktiniu požiūriu IKT dera
taikyti ugdymo procese: vaizdumui, teorijos ir praktikos ryšiui, kai pasitelkiant IKT įgytos žinios ir
nagrinėjamos temos perkeliamos į virtualią, arba žaidimo aplinką (pagal situaciją), aktyvumo
skatinimui, diferencijavimui ir individualizavimui ir pan. (Braslauskienė et al., 2018). Alkhawaldeh,
Hyassat, Al-Zboon ir Ahmad (2017) teigimu didžioji dalis mokytojų išreiškia teigiamus lūkesčius,
kad IKT mokymosi aplinka yra vertinga mokymuisi, didina vaikų mokymąsi ir vystymąsi. IKT
ikimokyklinio ugdymo įstaigoje naudingas kontekstiniame ugdyme. Autoriai teigia, kad IKT turi
tikrą poveikį žmonėms ir jų aplinkai, nes suteikia galimybę praktiškai patirti mokymosi medžiagą,
kuri papildo įvairius užsiėmimus. Autorių nuomone kompiuteriai turėtų būti integruoti į veiklas, nes
jie atlieka funkciją, kurios negalima geriau atlikti kitomis priemonėmis. Autoriai mano, kad IKT
integracija į ikimokyklinio ugdymo įstaigas gali leisti vaikams įvaldyti pagrindinius IKT įgūdžius,
rasti naujų saviraiškos metodų ir gerinti mokymosi įgūdžius. IKT naudojimas skatina vaikus toliau
nagrinėti mokymosi temas, didinti dėmesio trukmę, gebėjimą sutelkti dėmesį, pasitikėjimą savimi,
mokėjimą mokytis ir rankų akių koordinavimą. Autoriai pastebi, kad kai kurie mokytojai yra įsitikinę,
15
jog IKT naudinga vaikų raštingumui, skaičiavimui ir padeda įgyti supratimą, mokytis žodžių rašybos
ir pažįstamų frazių bei rašyti savo vardus. Kalbant apie skaičiavimus IKT gali padėti vaikams mokytis
skaičiavimo įgūdžių ir sąvokų, tokių kaip suskaičiavimas, klasifikavimas, palyginimas, sudėtis ir
atimtis, taip pat formų, spalvų ir dydžių atskyrimas. Ikimokyklinukai linksta savo energiją kreipti į
veiklą ir noriai išbando naujas veiklos rūšis (Ežerskienė ir Tamašauskienė, 2018).
Lai-Chung ir Whei-Jane (2013) pažymi, kad yra (jų teigimu) fantastiškų programėlių
ikimokyklinio amžiaus vaikams, norintiems ugdytis skaičiavimo, pridėjimo ir atėmimo pagrindus.
Yra programėlių su funkcija rodančia skaičiaus simbolį nustatant, kiek pirštų vaikas nuleido. Lai-
Chung ir Whei-Jane (2013) teigia, kad interaktyvūs prietaisai patraukliau pateikia ikimokyklinio
mokymosi medžiagą. Smulkiosios motorikos įgūdžiai ir akių rankos koordinacija gali būti lavinama
pasitelkiant IKT įrankius. Gerinamas reakcijos laikas ir koncentracija, garso, vizualiniai įgūdžiai ir
orientavimasis erdvėje. Autoriai akcentuoja naudą ikimokyklinukams taikant interaktyvią lentą,
planšetinius kompiuterius ir interaktyvius kinektinius sprendimus. Anot autorių vaikai naudodamiesi
šiais prietaisais gali mokytis problemų sprendimo žaisdami su planšetinio kompiuterio
programėlėmis spręsdami galvosūkius. Ir tėvai, ir mokytojai gali iš anksto pasirūpinti tinkamomis
planšetės programėlėmis. Tyrėjai išskiria, kad IKT tiesiog yra svarbios, o ne visiškai pakeičia fizinę
mokymosi aplinką. Mokytojui derėtų su ikimokyklinio ugdymo programa sujungti specializuotas
svetaines, tinkamą programinę įrangą, kuri leistų vaikams tyrinėti ir atrasti. Autorių nuomone
mokytojas turėtų remtis kriterijais, kurie padėtų pasirinkti reikiamą programinę įrangą: tinkamumas
amžiaus lygiui, veikimo aiškumas ir instrukcijos, sudėtingumo lygis, vaiko gebėjimas savarankiškai
kontroliuoti ir valdyti programinę įrangą.
Monkevičienė et al. (2018) užsimena, kad dalis pedagogų interaktyvių grindų žaidimų
nesieja su konkrečių pasiekimų plėtojimu. Skaitmeniniai interaktyvių grindų žaidimai skatina
judėjimą, sensorinį ugdymą, mąstymą. Vaikai ugdosi savarankiškai, kai patys mokosi vis
sudėtingesnių žaidimų.
Stoican ir Ştefănescu (2016) akcentuoja, kad norint palengvinti mokymąsi, būtina integruoti
IKT daugelyje ugdymo sričių:
- Kalbų mokymasis: nuotraukų aptarimas žodžiu, istorija paremta filmais ar nuotraukomis,
diskusijos apie peržiūrėtą istoriją, istorijų kūrimas, animacijos naudojant skaitmenines
nuotraukas.
- Rašymo atradimas: rašytinių tekstų nagrinėjimas, spausdinimo praktika, įvairių medžiagų
kūrimas, plakatai, raidės ir t.t..
16
- Atrasti pasaulį: tirti vaizdus ar filmus apie gamtos aspektus, kraštovaizdžius; muziejai, didieji
pasaulio miestai, dokumentiniai filmai vaikams, nuotraukas iš įvairių geografinių vietovių.
- Matematinio skaičiavimo įgūdžių mokymas: programinė įranga, konkrečios svetainės ir įvairūs
žaidimai apimantys skaičius.
- Kūrybiškumo ir vaizduotės ugdymas: susipažinimas su spalvomis, formomis ir garsais,
nagrinėjami meno kūriniai, muzikos fragmentų klausymas, įvairių meno kūrinių technikos
atradimas, piešinių, paveikslų, vaizdo apdorojimo atlikimas.
- Abipusės pagalbos skatinimas: du vaikai dažniausiai yra patalpinami prie vieno kompiuterio, kad
geriau mokantis padėtų mažiau mokančiam.
- Gebėjimas klausytis ir stebėti: ikimokyklinio amžiaus vaikai ugdo gebėjimą turėti kantrybės ir
sutelkti dėmesį vis ilgesnį laiką.
- Išlaikyti susidomėjimą: siūlomi pratimai, medijų (vaizdo, garso) įvairovė.
- Gerų rankų įgūdžių ugdymas: pelės valdymas, vaikai tobulina jų tikslumą, paspaudus klavišus,
jutiklinę plokštę.
- Pagarba kiekvieno vaiko tempui: mokymosi pažanga pagal savo tempą, pagal pačių vaikų reikmę.
- Mokymosi autonomijos skatinimas: kompiuterio įjungimas, programos atidarymas, prašydamas
pagalbos pagal kilusią problemą, praktikuojant namuose įgytus įpročius.
Apibendrinant galima teigti, kad IKT reikalingos vaikų mokymuisi ir vystymuisi. Mokslinių
šaltinių analizė parodė, kad vaikai žaisdami realiais daiktais remiasi skaitmeninių žaidimų patirtimi
ir atvirkščiai. Pastebėta, kad IKT stiprina vaikų žinias, įgūdžius ir šias kompetencijas: aplinkos
pažinimą, socialinę ir kalbinės raiškos plėtrą, kūrybinio mąstymo įgūdžius. Galima teigti, kad
ikimokyklinio amžiaus vaikai noriai išbando naujas veiklos rūšis ir jų naudojimasis IKT vis didėja.
Naudojant IKT lavinamas vaikų mąstymas, motyvacija, mokėjimas mokytis, patenkinamas
smalsumas, ugdomi komandinio darbo įgūdžiai, greičiau pateikiama informacija, didinamas ugdymo
patrauklumas, gerėja vaikų koncentracija bei problemų sprendimas. Mokslinių šaltinių analizė
atskleidė, kad IKT turi būti naudojama atsakingai ir ribojant būvimo prie IKT laiką. Pedagogai turi
žinoti apie naudojamų IKT pobūdį, jų veikimo sudėtingumą ir taikyti pagal vaikų amžių ir gebėjimus.
Reikalinga žinoti IKT poveikį vaikų sveikatai bei galimas pasekmes ir formuoti tinkamus vaikų IKT
naudojimo įgūdžius, riboti naudojimą. Išryškėjo skirtingų autorių nuomonė apie žalingą IKT poveikį
vaikų sveikatai ir vystymuisi. Apibendrinant galima teigti, kad IKT turi žalą, bet dar nėra sutarimo ar
IKT labiau žalinga ar naudinga. Galima teigti, kad žala vaikams dar nėra plačiai įvertinama, nes
technologijos sparčiai keičiasi ir kiekvienos IKT skirtingai veikia. IKT stiprina ugdymo procesą, daro
teigiamą poveikį vaikų fizinei ir psichologinei plėtrai, jei naudojamos tinkamai ir ribotai.
17
1.2. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimams ugdyti taikomi metodai,
kuriuose naudojamos IKT
Ajlouni ir Aljarrah (2011) teigimu susiduriant su šiuolaikinio gyvenimo iššūkiais ir
sudėtingumu reikia keisti tradicinius ugdymo metodus, kurie yra priimti ikimokyklinėse ugdymo
įstaigose, naujais, kurie tikimasi, išsklaidys tradicinį mokymą. Tai reiškia, kad reikia įdiegti
modernizuotas mokymo programas, kurios pritaikytų ir integruotų IKT metodiką, ypač šioje vaikų
švietimo srityje. Tiesą sakant, būtinas patikimas mokslinis požiūris, grindžiamas tikslia, visapusiška
ir technologiškai integruota metodika.
Monkevičienė et al. (2012) siūlo ikimokykliniame ugdyme taikyti šiuos metodus:
• mokymasis žaidžiant, informacijos paieška, patirtinis, situacinis, eksperimentinis,
imitacinis, interpretacinis ir metodai skatinantys kūrybinį ugdymą(si);
• vaiko ir pedagogo kūrybinei sąveikai (bendravimui, bendradarbiavimui, pasiūlymai
idėjų veikloms, iššūkių pasiūlymas);
• skatinantys vaikų tarpusavio sąveiką (problemų sprendimas, diskusijos, projektai
vaikams, bendri kūrybiniai darbai);
• motyvavimo pritariant, palaikant ir pagyrimais;
• modeliavimo per ugdymo pavyzdį,
• refleksyvusis mokymasis;
• kuriama ugdančioji aplinka.
Keičiantis visuomenei bei tobulėjant ir vis atsirandant naujoms priemonėms natūraliai šalia
to keičiasi ir mokymasis. Plečiasi mokymosi procesas, jis tampa dinamiškesnis, daugiafunkcis ir
apima mokytojus, mokinius, mokymosi turinį, ugdymo metodus, priemones ir pan. (Dagienė ir
Žilinskienė, 2011). Iki pradėjus įstaigose plačiai naudoti IKT ugdymo procese vyravo tokie metodai
kaip: didaktiniai žaidimai, stalo žaidimai (LOTO, dėlionės), o dabar juos papildo ar pakeičia
interaktyvios lentos, interaktyvios lėkštės, interaktyvios grindys, edukaciniai robotukai, multimedijos
ir t.t. Dardanou ir Kofoed (2019) teigia, kad galima su vaikais ieškoti „Google” nuotraukų apie kitas
šalis, ir tų šalių žmonių kasdienį gyvenimą.
Įvairesnis mokomosios medžiagos pateikimas ugdytiniams padidina tikimybę, kad jie geriau
išmoks temą, nes vieni geriau mokosi klausydami, kiti liesdami, žiūrėdami, bandydami (Ežerskienė
ir Tamašauskienė, 2018). Autorių nuomone ikimokyklinio amžiaus vaikų ypatinga mąstymo logika,
kuri paklūsta regimųjų vaizdinių dinamikai. Palmér (2015) teigimu siekiant, kad matematika būtų
18
naudinga mažiems vaikams, ypač svarbu pateikiami konkretūs vaizdai. Xicai (2018) teigia, kad
didžioji dalis tradicinių ikimokyklinio ugdymo metodų yra skirta visiems vaikams bendrai. Dėl to šie
metodai negali patenkinti kiekvieno vaiko asmeninių poreikių ir vystyti jų gebėjimų. Teigiama, kad
pastaraisiais metais daugelis ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojų pradėjo suprasti, kad gali
pasinaudoti kompiuterinių žaidimų privalumais, kad išgautų efektyvų ugdymosi procesą ir pasiektų
geresnių ugdymosi rezultatų nei būtų pasiekta taikant tradicinius metodus. Xicai (2018) teigimu
ikimokyklinio amžiaus vaikų virtuali aplinka turėtų būti šviesi ir laiminga. Palaipsniui kompiuterio
ir vaiko sąveikos procese puoselėjamas susidomėjimas. Akçay (2017) nustatė, kad ikimokyklinio
ugdymo mokytojai pirmiausia vertina metodo ir technikos patogumą ir tik tada jie juos panaudoja.
Autorė teigia, kad mokytojai turėtų parengti aplinką, kurioje vaikai galėtų tirti, analizuoti, atrasti ir
plėtoti savo įgūdžius. Mokytojai turėtų naudoti skirtingus mokymo metodus, kad mokslas būtų
daugiau aktyvus, efektyvus ir malonus.
Liu, Xu ir Pange (2016) tyrė „PowerPoint“ panaudojimą ugdymo procese Kinijos darželyje.
Tyrimu buvo siekiama skatinti Kinijos vaikų darželio mokytojus efektyviai ir tinkamai integruoti
„PowerPoint“ į kasdieninį mokymą. Nustatyta, kad mokytojai dažnai ir apgalvotai naudoja
„PowerPoint“. Autoriai „PowerPoint“ panaudojimą įvertino ir iš kritiškos pusės sakydami, kad
mokslininkai netgi kritikuoja, kad „PowerPoint“ gali nukreipti į linijinį mąstymą, atpratinti nuo
kritinio mąstymo ir trukdyti bendravimui ir diskusijoms.
Ackermann (2017) teigia, kad vaikams patinka naudotis planšetėmis ir tai juos motyvuoja.
Autorius teigia, kad reikia padėti vaikams atrasti kūrybinę planšetės galią. Autorius pabrėžia, kad
negalima tik suteikti planšečių ir tikėtis, kad vaikai jomis patys kūrybiškai pasinaudos be jokios
pagalbos. Šalia to meno klasė yra puiki vieta papildomai supažindinti vaikus su šiuo įrankiu ir tas
įrankis neturėtų pakeisti kitų tradicinių metodų. N. Neumann ir D. Neumann (2014) teigia, kad
naudojamos planšetės gali padidinti vaikų raštingumo įgūdžius (abėcėlė, teksto suvokimas, vaiko
supratimas, kad raštas yra komunikacijos forma ir kad raštas perduoda žinią/informaciją). Autoriai
pastebi, kad planšečių optimalus panaudojimas priklauso nuo tėvų ir mokytojų pagalbos ir vaikų
suvokimo lygio. Strawhacker ir Bers (2015) teigia, kad vaikai programuodami su robotuku ant
kilimėlio įsisavina pagrindines programavimo sąvokas. Vaikai numato, kaip robotukas turėtų judėti
ir mygtukais užprogramuoja jo kelią. Autorių nuomone užsiėmimai su robotuku padeda vaikams
atpažinti raštą, sekas, priežasties ir pasekmės sąvokų ryšį, kuris naudojamas ugdymo turinyje. Kai
vaikai mokinasi užbaigti istoriją iki galo pagal sekos numerį, daikto dydį, formą. Campbell ir Walsh
(2017) pabrėžia, kad vaikai pirmaisiais metais gali mėgautis žaisminga IKT mokymosi patirtimi.
Autoriai išskiria, kad robotų kodavimo įgūdžiai yra vis svarbesnė IKT raštingumo praktika, o žaidimu
pagrįstas kodavimas ir robotika yra paprasčiausias būdas formuotis IKT įgūdžius ankstyvajame
19
amžiuje. Vaikai praktiškai bando suprasti: priežasties ir pasekmės ryšį, mokosi nustatyti kryptį, seką,
įgyja skaičiavimo įgūdžių, įgyja žinių apie aplinką, plėtojasi kalbinius, bendravimo ir
bendradarbiavimo gebėjimus, ugdosi kūrybiškumą. Autoriai pabrėžia, kad pedagogai mokydami
įvesti į robotą arba mašiną instrukcijas moko vaikus koduoti ir programuoti. Svarbu paminėti, kad
šalia viso to autoriai pabrėžia, kad formuojant vaikų IKT įgūdžius reikia skirti laiko ir suplanuotai
ugdant teikti paramą bei palaikymą ir paskatinamąjį grįžtamąjį ryšį.
Nikiforidau (2019) teigia, kad ir skaitmeniniai, ir realūs manipuliatoriai gali būti efektyvi
priemonė vaikų matematiniam mąstymui ugdyti. Vaikams suteikiama galimybė padaryti ryšį tarp jų
suvokimo, pažinimo ir motorinių veiksmų, ypač ankstyvojoje matematikoje. Pasak tyrėjos virtualios
manipuliacijos yra skaitmeninės, interaktyvios, internetinės ir programinės įrangos pagrindu sukurtos
dinamiško objekto, kuris sudaro galimybes matematinių žinių konstravimui. Straipsnyje autorė mini,
kad virtualios manipuliacijos suteikia tiesioginį grįžtamąjį ryšį, yra lanksčios, unikalios, lengvai
valdomos, galima pakartoti ir įrašyti veiksmus.
Žaisdami vaikai atranda ir patenkina savo smalsumą, nes jie ugdosi ir susipažįsta su pasauliu.
Anot Thestrup (2019) žaidimai medijomis tai kai vaikai yra socialiniai veikėjai, turintys galimybę
pakeisti esamą žaidimo kultūrą. Pasak autoriaus skaitmeninės fotografuojančios nešiojamos kameros
panaudojimas vietoj kamuolio gaudynių žaidime lengvai naudojamas ir teikia tiesioginį grįžtamąjį
ryšį paveikslėlių pavidalu. Toks žaidimo metodas su telekamera apima eksperimentavimą, kūno
orientaciją erdvėje. Interaktyvi veikla įvedama į pažįstamą veiklą. Thestrup (2019) teigimu žaidimas
su fotoaparatu taip pat gali būti vadinamas planšetinių kompiuterių žaidimu ar mobiliąja medžiokle,
atsižvelgiant į turimą technologiją ir dalyvaujančiuosius, jų skaičių; taip pat gali apimti virtualios
realybės žaidimą. Folorunsho ir Palaiologou (2019) tyrė skaitmeninio žaidimo kaip „naujo” žaidimo
tipo edukacinę vertė nesiejant su tradiciniais požiūriais ir žaidimo teorijomis. Tyrimas parodė, kad
„tradicinės” žaidimo savybės gali būti pritaikytos skaitmeniniame kontekste. Autoriai teigia, kad
reikia sudaryti galimybes vaikams naudotis skaitmenine ir ne skaitmenine veikla, nes vien tik
skaitmeninė veikla nesudaro galimybių vaikams patirti įvairius vaizdavimo būdus. 3-4 metų vaikų
grupėje buvo duota planšetė kaip naujas žaislas. Vaikai galėjo pasiimti ir naudoti taip, kaip daro su
bet kuriuo kitu paprastu žaislu. Planšetėje prieinamos programos susijusios su raštingumu ir
skaičiavimu, dar yra dėlionių ir tapybos „Peppa Pig Shopping”, „Endless 123”, „Disney Junior”. Kai
kurie skaitmeniniai žaidimai yra kaip realiame gyvenime vykstančių scenarijų perkėlimas į
skaitmeninę erdvę, pagrįstas asmenine patirtimi. Pavyzdžiui, vaikai savo pomėgį piešti perkelia į
skaitmeninę aplinką. Inovatyvios priemonės gali būti pritaikomos vaikų gebėjimams ugdytis:
problemų sprendimui, mokėjimui mokytis, komunikavimui įskaitant tiek skaitymą tiek rašymą,
kūrybiškumui. Kai kurių ikimokyklinio ugdymo įstaigų internetiniuose tinklalapiuose galima rasti
20
rekomenduojamų nuorodų į edukacinius virtualius žaidimus, pavyzdžiui, saulutedarzelis.lt skiltis
tėvams „Ugdomieji žaidimai“ (Plungės lopšelis-darželis „Saulutė“, 2017). Petrošienė (2018) teigia,
kad anksčiau ugdomoje dalyje pakakdavo knygų, žaislų ir paveikslėlių demonstravimo, o šiais laikais
yra vaikų poreikis dideliems paveikslams per projektorius, judančioms iliustracijoms ir edukaciniams
filmukams. Tradiciniai arba dar kitaip vadinami bendrojo pobūdžio metodai: diskusija,
demonstravimas, pokalbis, pasakojimas lengvai gali būti papildomi IKT, nes tai yra akivaizdžiai
pranašesnės priemonės už tradicines (neelektronines). Dagienė ir Žilinskienė (2011) teigia, jog
atsiduriame kelių mokslų sandūroje ir norime ar nenorime reikia tradicinės pedagogikos dalykus sieti
su IKT. Su IKT patogiau vizualizuoti medžiagą, naudoti įtvirtinant žinias, vaikai gauna momentinį
grįžtamąjį ryšį atlikus pakartotinus pratimus reikiamiems įgūdžiams suformuoti (Braslauskienė et al.,
2018). IKT taikymas gali padėti mokytis naujų užduočių. Anot Celiešienės ir Kvieskienės (2016)
žaidybinimas skatina įsitraukimą ir didina motyvaciją sprendžiant užduotis, skatina jaustis laisvai ir
motyvuotai dalyvaujant ir įsijautus į žaidimų aplinką priimti su ja susijusią informaciją. Autorės
pastebi, kad žaidyba pagrįstos edukacijos yra efektyvesnės negu tradiciniai ugdymosi metodai, o
žaidimų pagrindas yra problemų sprendimas. Dažnai yra įdomūs begalinės fantazijos ankstyvosios
vaikystės žaidimai. IKT žaidimai naudingi įveikiant sudėtingas mokymosi užduotis. Autorių
nuomone pasitelkiant edukacinius ir didaktinius IKT žaidimus galima nagrinėjamas temas perkelti į
virtualią žaidimo aplinką. Tokia aplinka padeda sujungti simbolius su žodžiais, perprasti reikšmes ir
įsijausti į realias situacijas.
Akçay (2017) teigia, kad mokytojai turėtų dažnai taikyti žaidimų techniką. Kaip ir kokius
IKT žaidimus vaikai žais priklauso nuo jų amžiaus, patirties ir nuo tėvelių bei mokytojų požiūrio į
žaidimą. Žaisdami vaikai lavės ir tobulės, jeigu žaidimai bus parinkti teisingai ir vaikas sulauks
reikiamos paramos. Autorė teigia, kad žaidimai vaikams reikalingi, nes tai yra pagrindinė jų kūrybinė
veikla būtina visapusiškam ugdymuisi. Autukevičienė (2019) rekomenduoja edukacinių programėlių
seriją mažiesiems „Pepi Play“ ir „Dr. Panda Veggie Garden“ bei „PlantSnap“ programas
gamtamoksliniam raštingumui ugdytis. Yavus ir Yanpar (2016) nuomone nei tėvai nei mokytojai nėra
pakankamai susipažinę su IKT žaidimų turiniu. Xicai (2018) pabrėžia, kad vaikų ugdymo žaidimų
dizainas turėtų visapusiškai atitikti ikimokyklinio amžiaus vaikų fiziologinę ir psichologinę raidą.
Lin (2012) tirdamas IKT integravimą į ikimokyklinio ugdymo įstaigą nustatė aštuonis IKT
įrankių integravimo rinkinių strategijas ikimokyklinio amžiaus vaikams. Autoriaus sudarytus aštuonis
galimus IKT įrankių integravimo rinkinius galima prijungti prie tradicinių metodų: pasakojimas,
motyvavimas, grupinė diskusija, mokymas, žaidimas, instruktavimas, portfolio sudarymas ir
įvertinimas. Autorius išskiria IKT taikymą su ikimokyklinės ugdymo įstaigos grupėse vykstančiomis
veiklomis:
21
1. Pasakojimas. Kompiuteris ikimokyklinio ugdymo pedagogų naudojamas kaip daugialypė
terpė kaip giliai į pasakojimą įtraukiantis įrankis. Tyrime minimi trys pasakojimo tipai
integruoti su technologija: skaitmeninis vaizdas, knygos, animacija ir foniniai efektai.
2. Motyvavimas. Vaikų darželio mokyme, didinant vaikų mokymosi motyvaciją yra svarbi
efektyvaus mokymosi dalis. Mokytojai privalo priimti daug strategijų, kad būtų sukurta
staigmena ir nustebinimas siekiant pritraukti vaikų mokymosi interesus ir dėmesį, skatinant
jų regėjimo, klausos ir lytėjimo pojūčius. Mokytojai mokinių motyvacijai sužadinti gali
parodyti probleminę situaciją per vaizdo ar balso įrašą arba filmą. Naudojant skirtingus
variantus su skaitmenine medžiaga galima efektyviai įkvėpti vaikų norą domėtis pradėta nauja
tema.
3. Grupinė diskusija mokymosi dalyko kūrimui arba realaus atsitikusio įvykio aptarimui. Kai
vaikų darželio kasdienės rutinos metu įvyksta neįprastas įvykis ar elgesio incidentas
mokytojai įtraukia tą įvykį į grupės diskusiją, siekiant išsiaiškinti problemą ir rasti sprendimą
su vaikais. Tam išsiaiškinti daugelis mokytojų panaudoja skaitmeninį filmą, istoriją ar kitą
technologinę priemonę.
4. Mokymas. Mokytojai gali naudoti IKT, kad būtų rodomi struktūriniai mąstymo/minčių
žemėlapiai, teksto abstraktus arba interaktyvus pristatymas grafikos ar nuotraukų grupės
diskusijose, kurios gali palengvinti vaikams suprasti ir integruoti savo mokymąsi. Visa tai gali
įkvėpti vaikus mąstyti kūrybingiau ir vaizdingiau.
5. Žaidimai dažnai yra pripažinti geriausia mokymo priemone. Jei mokytojai gali į ugdymosi
procesą integruoti žaidimus tai vaikams sukelia daugiau džiaugsmingo ir veiksmingo
mokymosi. Taip pat mokytojai gali naudoti skaitmeninę multimediją, kad sukurtų fono efektą
per muziką, garsą ar filmą, kuris gali sukurti labiau jaudinančią ir tikrovišką atmosferą vaikų
žaidimų veikloje.
6. Instruktavimas. Vaikams vaikų darželio teminiame mokyme, mokytojai gali sukurti
daugialypės terpės elementų sudėtį, kuris gali atsiskleisti aiškiame, ryškiame ir
konstruktyviame ekrane temos įvedimui.
7. Mokymosi portfolio (užduočių segtuvas) kūrimas. Dėl kompiuterinių technologijų pažangos,
galima kaupti ir redaguoti skaitmenines nuotraukas, garso ir vaizdo įrašus. Viskas tapo labiau
pasiekiama, lengvai organizuojama. Mokytojai nurodo, kad skaitmeniniame portfelyje patogu
įrašyti visas vaikų mokymosi detales darželyje. Be to, skaitmeninį portfelį galima įrašyti ir
bus paprasta atnaujinti, kopijuoti, saugoti ir transportuoti.
8. Įvertinimas. Vertinami užduočių lapai skaitmeniniai arba paprasti. Mokytojai darželiuose
dažnai vertina vaikų meno kūrinius, o taip pat gali peržiūrėti nufotografuotas arba įrašytas
veiklų akimirkas. Mokytojas kartu su vaikais gali peržiūrėti vertinti ir įsivertinti jų darbus.
22
Preradovic, Lesin ir Boras (2016) pabrėžia, kad interaktyvus daugialypės terpės (naudojamas
interaktyvumas, garsas, muzika, internetas, grafika, vaizdas) pasakojimas, lyginant su tradiciniu, gali
būti naudojamas kaip veiksminga priemonė, padedanti pagerinti vaikų matematinius ir kompiuterinio
raštingumo įgūdžius ikimokyklinio ugdymo kontekste, kuriame diegiama IKT. Autoriai pastebi, kad
ten kur ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje IKT remiamas matematikos ugdymas ten vaikai pasiekia
didesnį pasiekimą nei tie, kurie mokėsi matematikos tradiciniais įrankiais. Nusprendus naudoti IKT
ir taip papildyti ikimokyklinės ugdymo programos įgyvendinimą svarbu, kad tos technologijos nebūtų
naudojamos kaip pakaitalas vietoj kitų veiklų.
Vangsnes ir Økland (2015) tyrė mokytojų pozicijas, kai vaikai žaidžia IKT. Pirmoji
pedagogo pozicija yra trikdantis produktyvų žaidimo procesą. Taip yra todėl, kad pedagogas atlieka
aktyvaus dalyvio vaidmenį. Ištirta, kad tai yra dažniausias ikimokyklinio ugdymo mokytojų vaidmuo.
Mokytojas užduoda papildomus klausimus lyg norėdamas, kad vaikas nuodugniau įsitrauktų į
žaidimą. Atrodo, kad mokytojas turi didaktinę perspektyvą komentuodamas žaidimą, o vaikas į
žaidimą žiūri kaip į įspūdžių ir konkurencijos erdvę. Anot autorių antroji mokytojo pozicija –
mokytojas ignoruoja žaidybinę veiklą ir tokiu būdu nesinaudoja galimybėmis skatinti žaidimą ar
mokymąsi. Mokytojas labiau panašus į žiūrovą. Jis paprasčiausiai organizuoja veiklą – planuoja ir
stebi žaidimo laiką, prižiūri erdvę, numato dienotvarkę, užtikrina bendradarbiavimą. Trečioji
išskiriama pedagogo pozicija – pedagogas palaiko, skatina ir reaguoja. Autoriai pastebi, kad
pedagogai kuria savo kompiuterinių situacijų organizavimo būdus. Vyksta improvizacija –
dinamiškas procesas tarp mokytojų ir mokinių didaktiniame kontekste. Vangsnes ir Økland (2015)
atliktame tyrime minima didaktinio disonanso sąvoka, kuri pasireiškia, kai ikimokyklinio ugdymo
įstaigose keturių penkerių metų vaikai žaidžia kompiuterinius žaidimus ir pedagogai patiria iššūkius
didaktinėse situacijose. Žaidimuose naudojant IKT lygiai taip pat svarbu - tikslai, turinys ir
pagrindimas, taip pat praktinis mokymo rengimas ir vertinimas.
Vangsnes ir Økland (2015) apibendrindami tyrimą mato, kad pedagogui tenka spręsti, kokius
kūrybinius vaidmenis pasirinkti pagal veiksmų eigą laike ir erdvėje priklausomai nuo pasirinktų
interaktyvių kompiuterinių priemonių. Ikimokyklinio ugdymo mokytojai pasirenka įvairius
vaidmenis, kai mokiniai žaidžia mokomuosius kompiuterinius žaidimus. Autoriai nustatė, kad vaikai,
kurie užsiima kompiuterine veikla su pedagogo pagalba ir tarpininkavimu gerina savo kūrybiškumą
labiau nei vaikai, kurie užsiima šia veikla be pedagogų.
Taigi teorinė analizė atskleidė, kad taikant IKT padidinamas ugdymo metodų ir mokomosios
medžiagos patrauklumas. Atsirandant naujoms IKT ugdyme plečiasi tiek mokymosi procesas, tiek
ugdymo metodai. Mokslininkai akcentuoja išaugusį vaikų poreikį regimiesiems vaizdiniams.
23
Atsirandant naujoms priemonėms ir plečiantis ugdymosi procesui mokytojai pradėjo integruoti
kompiuterinius žaidimus ir taikyti žaidimu pagrįstą kodavimą su robotukais. Nagrinėjamos temos
perkeliamos į virtualią žaidimų aplinką. IKT žaidimais sužadinamas smalsumas ir paskatinamas
aktyvus veikimas. Kompiuterinės priemonės nepakeičia tradicinių metodų, bet padeda juos papildyti
ir paįvairinti, kad mokymasis būtų patrauklesnis. Tyrimai rodo, kad tradicinės žaidimų savybės ir
asmeniniai pomėgiai gali būti pritaikyti skaitmeniniame kontekste. Planuodamas ugdymo procesą
pedagogas turi apgalvoti ir taikyti IKT siekiant užsibrėžto tikslo.
Priklausomai nuo pasirinkto ugdymo metodo keičiasi ir pedagogo veikla bei vaidmuo.
Teorinė analizė atskleidė, kad ikimokykliniame ugdyme turėtų būti naudojami šie ugdymo metodai:
mokymasis žaidžiant, informacijos paieška, patirtinis, situacinis, eksperimentinis, imitacinis,
interpretacinis ir kūrybinio ugdymo(si) skatinimo; motyvavimo pritariant, palaikant ir pagyrimais;
modeliavimo per ugdymo pavyzdį, refleksyvusis mokymasis; kuriant ugdančiąją aplinką,
pasakojimas, instruktavimas, portfolio sudarymas, įvertinimas; taip pat tokie metodai, kurie sudaro
galimybes vaiko ir pedagogo kūrybinei sąveikai (bendravimui, bendradarbiavimui, pasiūlymai idėjų
veikloms, iššūkiai) bei skatinantys vaikų tarpusavio sąveiką (problemų sprendimas, diskusijos,
projektai vaikams, bendri kūrybiniai darbai).
Trečioje darbo dalyje (žiūrėti 3 skyrių) bus praktiškai pagrindžiama ar IKT gali būti
taikomos naudojant visus šiuos metodus.
24
1.3. Pedagogų gebėjimai taikyti IKT ikimokyklinio ugdymo įstaigoje
XXI amžiaus visuomeninio gyvenimo pokyčiai kuriantys konkurencingą pasaulį reikalauja
nepaliaujamai atsinaujinti ir tobulėti. Švietimo sistemoje vykstantys pokyčiai skatina daugiau
dėmesio skirti pedagogų kompetencijų kokybei (Smilgienė, 2012). Įgyvendinami švietimo
strateginiai dokumentai, įstaigos vadovas, savivaldybė ir socialiniai partneriai skatina pedagogus
ieškoti, kurti ir diegti inovacijas. Autukevičienės (2019) teigimu pedagogas padeda praplėsti, suprasti
ir pagilinti vaiko mokymąsi, sustiprinant įgyjamas patirtis, kai taiko ugdymo procese įvairius būdus,
metodus, skirtingo lygio idėjas ir užduotis. Ikimokyklinio ugdymo pedagogas yra vienas pagrindinių
veikėjų ugdančių vaiko kompiuterinius įgūdžius. Keičiantis technologijoms ir inovacijoms pedagogo
profesinė veikla įpareigoja ne tik gebėti dirbti savarankiškai, iniciatyviai, bet ir kūrybiškai.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų sąveiką su IKT ugdymosi procese bei taikymo ypatumus
ikimokyklinėje įstaigoje tyrė: (Krisiūnienė, 2013; Urbanskytė, 2017; Rimkienė, 2017). Krisiūnienė
(2013) teigia, kad vaikui reikalinga IKT įsisavinimo nuosekli eiga, kurią perteiktų padedantis
suaugusysis. Autorė pažymi, jog suaugusiojo vaidmuo organizuojant ir palaikant ugdymosi procesą
nulemia, kad vaikas nuosekliai ir be žalos susiformuotų tinkamą supratimą apie IKT. Urbanskytė
(2017) tyrusi pedagogų požiūrį į technologijų poveikį vaiko raidai pastebi, kad įžvelgiama beveik
absoliuti nauda. Rimkienė (2017) teigia, kad pedagogams yra svarbu, kad mokymosi objektai,
pasiekiami per IKT, atitiktų vaikų patirtį, amžių ir įgūdžius bei leistų ugdytis žaidžiant, išsaugoti
atliktas veiklas. Autorė pabrėžia, kad mokytojai ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo procese
sugeba išnaudoti IKT teikiamus privalumus. Pradedant vaikus supažindinti su IKT pirmiausia tėvai
ar pedagogai parodo kaip naudotis, padeda, inicijuoja ir sudaro palankias sąlygas veiklai. Sudaromos
tinkamos ir atsakingos sąlygos technologijų naudojimui. Monkevičienė et al. (2018) teigia, kad
mažiau nei pusė pedagogų grupėje turi kompiuterį, kurį naudoja vaikų ugdymui. Dalis pedagogų
turėdami grupėje kompiuterį, jį vaikų ugdymui naudoja tik kartais arba retai. Apie penktadalis to
tyrimo pedagogų grupėje neturi kompiuterio ir jo nenaudoja vaikų ugdymui. Šiuolaikinis pedagogas
įgyvendina vykstančius pokyčius siejamus su atsinaujinančiais reikalavimais kompetencijai ir
profesionalumui bei didele atsakomybe (Smilgienė, 2012).
Akçay (2017) teigia, kad mokytojas gali padaryti ugdymosi procesą malonesnį ir
suprantamesnį naudojant mąstymo žemėlapius, eksperimentus, edukacinę kelionę, stebėjimus,
vaidybą, kompiuterinį mokymą, darbą grupelėse bendradarbiaujant, piešimą, informacijos mainus,
projektus ir įvairius metodus. Tačiau pedagogas turi gerai juos išmanyti, kad galėtų kūrybiškai taikyti.
25
(Ucus ir Acar, 2018) teigia, kad inovatyvumas teigiamai dera su konstruktyvistiniu mokymu. Šiuo,
konstruktyvistiniu, požiūriu besivadovaujantis mokytojas organizuoja turimų mokinio žinių
susiejimą su naujomis prasmingame kontekste.
Redecker ir Punie (2017) teigia, kad pedagogui tenka sugebėti susidoroti su skaitmeninių
išteklių gausa. Pedagogams reikia pritaikyti IKT išteklius mokymosi tikslams pasiekti ir patiems kurti
IKT išteklius, kurie padėtų mokymosi procese. Taip pat pedagogai numato ugdymo strategiją ir kokie
bus konkretūs ugdymo uždaviniai, kokie bus mokymo metodai bei priemonės (Jautakytė, 2014).
Campbell ir Walsh (2017) teigia, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogai gali didinti vaikų
dalyvavimą mokslo, technologijų ir matematikos (STEM) mokymuose, siekiant pagerinti vaikų
gebėjimus. Pedagoginės veiklos srityje kūrybiški ir inovatyvūs pedagogai įtraukia vaikus į veiklas,
sudomina juos, paaiškina ir interpretuoja (Ežerskienė ir Tamašauskienė, 2018). Autorės teigia, kad
skaitmeninis ir medijų raštingumas yra vienas svarbiausių iš pedagogų bendrųjų kompetencijų.
Autorės pastebi, kad ugdytiniams įdomu, tada kai pedagogas pats yra pavyzdys ir autoritetas jiems
bei parenkamos skirtingos veiklos. Inovaciniu kūrybiškumu pasižymintys pedagogai kuria radikalius
pokyčius. Monkevičienės et al. (2018) teigimu diegti bei ieškoti naujovių profesinėje veikloje
pedagogai dažniausiai skatinami ir motyvuojami vidinių motyvų iš savo pačių iniciatyvos ir noro.
Dardanou ir Kofoed (2019) teigimu skaitmeninė pedagogų kompetencija ypač svarbi
ankstyvame vaikų ugdyme. Svarbi kalbant apie kūrybinę ir produktyvią veiklą su vaikais.
Skaitmeninė kompetencija yra sudėtinga ir multimodalinė sąvoka pastoviai besikeičianti kartu su
medijų plėtra. Skaitmeninis raštingumas – techninių procedūrinių, pažintinių ir emocinių socialinių
įgūdžių derinys. Autoriai sutinka, kad skaitmeninis raštingumas ar kompetencija yra daugialypė
koncepcija, apimanti sudėtingą techninių, kognityvinių įgūdžių integravimą, pavyzdžiui, problemų
sprendimas, kritinio mąstymo įgūdžiai ir metakognityviniai procesai, taip pat pilietinis ir etinis
sąmoningumas. Straipsnyje akcentuojama, kad mokytojai turėtų kritišku požiūriu vertinti,
pavyzdžiui, rinkdami vaikams naują programą planšetiniame kompiuteryje. Mokytojas turi ištirti ir
įvertinti programos ar žaidimo kokybę ir pedagoginį naudojimą, nes pedagogas yra atsakingas už
patirtį, kurią vaikai gauna ugdymo įstaigoje. Pasak Dardanou ir Kofoed (2019) dėl vaikų poreikių
reikia pagalvoti apie mokytojo gebėjimą naudoti IKT su geru pedagoginiu supratimu – reikia
profesionaliai atsižvelgti į skaitmeninę mokinių kompetenciją. Anot autorių tarptautiniai tyrimai
rodo, kad mokytojų profesinio tobulėjimo, palaikymo ar pedagoginio supratimo apie IKT naudojimą
stoka gali paveikti vaikų patirtį skaitmeninių technologijų srityje.
Priklausomai nuo teorinių požiūrių ir nuo didesnio pedagoginio darbo stažo, kai kurie
pedagogai vadinami prisitaikančiaisiais arba specifiniu pavadinimu – „adapteriais“ (Jukić, 2011).
26
Panašias išvadas pateikia Watson (2014) atliktas tyrimas, kur parodoma, kad didesnį darbo stažą
turintieji ir daugiau žinių sukaupę pedagogai mažiau prisideda prie bendrų organizacijos žinių.
Ihmeideh (2010) teigia, kad privačių ir valstybinių darželių pedagogų požiūris apie IKT taikymą
ugdymo programoje labai skiriasi, nes valstybiniai žiūri palankiau. Akçay (2017) nustatė, kad naujai
baigę mokytojai taiko savo darbinėje praktikoje įvairius metodus, o seniai baigę ir ilgai dirbantys
mokytojai neturi noro patys tobulėti. Anot Monkevičienės et al. (2018) inovatyvioms pedagoginėms
praktikoms trukdo tokie faktoriai: 1) įstaigos finansai, personalo kvalifikacijos tobulinimas, 2)
pedagogų amžius, motyvacija ir gebėjimai, 3) tėvų ir vadovų palaikymo stoka, neįnovatyvi įstaigos
kultūra. Lai-Chung ir Whei-Jane (2013) teigia, kad didesnį pedagoginį stažą ir mažiau kompiuterinio
raštingumo įgūdžių turintys pedagogai ilgiau užtrunka ir labiau pavargsta ruošdamiesi veikloms su
vaikais taikant IKT. Pedagogai, kuriems sunku dirbti su IKT gali jaustis išnaudojami ar apkrauti
papildomu darbu. Palmér (2015) teigia, kad tinkamas IKT įrankio naudojimas leidžia pasiekti
pageidaujamų rezultatų. Autorės teigimu tyrimai rodo, kad nepriklausomai nuo naudojamos
skaitmeninės technologijos labiausiai svarbus aspektas yra tai, kaip jis naudojamas. Taigi, IKT
pritaikymas ikimokyklinio ugdymo tikslams tiesiogiai susijęs su mokytojų požiūriu ir vidiniais
motyvais.
Visai kas kita yra pedagogai turintys holistinę kūrybiškumo ir inovatyvumo kompetenciją,
kurie skatina savo organizacijos tobulėjimą (Melnikova ir Trakšelys, 2016). Pedagogai turėtų
formuoti tinkamą vaikų supratimą apie IKT paskirtį ir naudojimą, kad būtų pasiekta technologijų
nauda. Pramling (2019) mokymuose teigė, kad pedagogas yra vaikų veiklos koordinatorius,
stebėtojas, patarėjas, draugas. Carlsen, Erfjord, Hundeland ir Monaghan (2016) teigimu
ikimokyklinio ugdymo pedagogai užima tris vaidmenis, kurie vadinami: asistentas, tarpininkas,
mokytojas. Bakó ir Tőkés (2018) akcentuoja, kad teigiamas tėvų ir pedagogų požiūris į IKT gebėjimų
formavimą ikimokykliniame amžiuje lemia palankesnę tarpininkavimo praktiką mažiems vaikams.
Pedagoginiame darbe vis labiau gilinamasi į ikimokyklinio ugdymo IKT kuriamą aplinką ir galimas
veiklas įstaigoje ir vaiko kompiuterinių įgūdžių plėtotę joje, kadangi IKT sparčiai keičiasi ir įvairiai
yra plėtojamos. IKT pritaikymas priklauso nuo mokytojų žinių ir sąmoningo galvojimo apie jų
panaudojimą. Ihmeideh (2010) teigimu ikimokyklinio ugdymo pedagogai yra atsakingi, kad vaikams
būtų sudaryta galimybė ugdytis su IKT. Autoriaus teigimu reikalingi kompetentingi mokytojai, kurie
yra įgudę naudotis IKT ikimokyklinio ugdymo aplinkoje.
Kaip mokytojų kūrybiškumą lemia požiūris į savo gebėjimus bei motyvacija (Lapėnienė ir
Laskienė, 2009), taip ir technologijų panaudojimą ugdymo procese gali lemti požiūris ir nuotaika
profesinės veiklos užsiėmimuose. Grišonienė (2010) pastebi, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo pedagogai iš visų savo gebėjimų silpniausiai įsivertino gebėjimą taikyti informacines
27
technologijas ikimokykliniame ugdyme. Savickienė (2018) analizavusi ikimokyklinio ugdymo
pedagogų IKT gebėjimus pažymi, kad yra svarbūs beveik visi su IKT susiję gebėjimai. Cayirdag
(2017) ir Jukić (2011) mini, kad mokytojų patirtis savaime gali sukelti mokytojų nelankstumą ir
mažiau pedagoginio darbo turėję mokytojai yra kūrybiškesni ir inovatyvesni nei didesnį darbo stažą
turintys mokytojai. Pečiuliauskienė (2010) tirdama, kokie veiksniai lemia edukacines inovacijas
išskyrė, kad pedagoginė patirtis (pedagoginis stažas) lemia požiūrį į edukacines inovacijas
skatinančias veiklas. Taip pat vienas iš svarbesnių veiksnių yra bet kokia pedagoginiu darbu
pasitenkinimą teikianti veikla. Autorė akcentuoja, kad geriausiai edukacines inovacijas skatina
pedagogų ir vaikų ugdomasis santykis.
Kaip ir visų kitų sričių ugdymo rezultatai priklauso nuo pedagogo organizuojamų veiklų,
taip ir ugdymo pasiekimai įgyti su IKT priklauso nuo paties pedagogo ir jo pasirinktos pedagoginės
veiklos. Sistemingai ugdantis technologijų vartoseną ir tinkamai organizuojant veiklas su jomis
pasiekiama visapusiška nauda. Jau dirbantys pedagogai norėdami sėkmingai ugdyti šiuolaikinį vaiką,
privalo nuolat mokytis. Galima teigti, kad profesinį kompetentingumą palaiko ir suteikia
įvairiapusiškas pedagogo tobulėjimas mokantis visais galimais mokymosi būdais (Smilgienė, 2012).
Pečiuliauskienės (2010) teigimu labai svarbus pedagogų santykis su kolegomis, bendradarbiavimas
pasidalinant patirtimi, nes tai padeda plėtotis edukacinėms inovacijoms. Pečiuliauskienė (2010)
pažymi, kad mokytojų novatorių teigimu edukacines inovacijas lemia ir mokymo bei mokymosi
metodus veikia IKT taikymas. Autorė pastebi, kad didaktiniu požiūriu IKT yra tik ugdymo priemonė,
kurios panaudojimo efektyvumas priklauso nuo mokytojo patirties ir kūrybiškumo. Taip pat
pabrėžiama, kad IKT taikymas sudaro sąlygas tobulinti ugdymo procesą. Palmér (2015) teigimu
skaitmeninio įrankio, mokytojo ir švietimo konteksto kūrimas yra kritinis IKT naudojimo sėkmės
veiksnys.
Apibendrinant galima teigti, kad mokslinės literatūros analizė parodė, jog vis daugiau
dėmesio skiriama pedagogų kompiuteriniams gebėjimams tobulinti. Pedagogų gebėjimai taikyti IKT
darbe su vaikais yra viena iš svarbiausių pedagogų bendrųjų kompetencijų. Suaugusieji savo
pavyzdžiu ir autoritetu turi gebėti formuoti vaikų tinkamą supratimą apie IKT bei IKT teikiamus
privalumus. Vyrauja įvairūs pedagogų gebėjimai ir skiriasi motyvacija darbui su IKT. Šiuolaikinis
pedagogas yra novatorius, skatintojas, konsultantas, tyrėjas, patarėjas, tarpininkas tarp ugdytinio ir
įvairių šiuolaikinių informacijos šaltinių, pagalbininkas, koordinatorius, bendradarbiaujantis kolega
ir mokymosi galimybių kūrėjas. Mokslinės literatūros analizė parodė, kad pedagogų sėkmė dirbant
su IKT priklauso nuo jų pačių mokėjimo mokytis, santykio su kolegomis ir bendradarbiavimo
pasidalinant patirtimi. Apibendrinant galima teigti, kad svarbus pedagoginis bendradarbiavimas,
santykis su kolegomis dalinantis darbine patirtimi. Skaitmeninė pedagogų kompetencija svarbi
28
kūrybinėje ir produktyvioje veikloje su vaikais. Tyrimai parodė, kad mokytojų skaitmeninis
raštingumas turi įtakos vaikų patirčiai skaitmeninių technologijų srityje.
29
2. IKT PANAUDOJIMO GALIMYBIŲ UGDYME
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ PASIEKIMŲ
GERINIMUI EMPIRINIO TYRIMO METODOLOGIJA
2.1. Tyrimo strategija
Atlikus teorinį pagrindimą apie tai kaip ikimokyklinio ugdymo pedagogai gali panaudoti
ugdyme IKT gerinant ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimus paaiškėjo, kad tyrimuose pateikiama
daug idėjų, kaip pedagogai gali naudoti IKT ikimokykliniame ugdyme, tačiau siekiant nustatyti kaip
Lietuvos pedagogai tai daro (kokios yra jų galimybės) ir kokios yra sudarytos sąlygos jiems tai daryti
– atliktas empirinis tyrimas. Taigi atlikus Lietuvos ir užsienio mokslinių šaltinių analizę nustatyta,
kad stokojama tyrimu, analizuojančių IKT panaudojimo galimybes ugdyme gerinant ikimokyklinio
amžiaus vaikų pasiekimus.
Tyrimo išplanavimas laike sudarytas remiantis Žydžiūnaitės (2011) nurodytu eiliškumu
kokybinio tyrimo proceso etapams.
Tyrimo išplanavimas laike:
1. Baigiamojo darbo tyrimo parametrų suformulavimas (2019-01-18 / 2019-02-09);
2. Mokslo šaltinių atranka ir susipažinimas su jų turiniu (2019-02-09 / 2019-03-01);
3. Mokslo šaltinių analizės apibendrinimas ir teorinės dalies parengimas (2019-03-01 /
2019-05-14);
4. Kokybinio tyrimo instrumento sudarymas ir pagrindimas (bandomasis interviu)
(2019-05-14 / 2019-06-30);
5. Kokybinio tyrimo duomenų rinkimas (interviu metodas) (2019-06-30 / 2019-11-09);
6. Baigiamojo darbo tyrimo parametrų tikslinimas (2019-11-16 / 2019-12-01);
7. Empirinio tyrimo rezultatų analizė (2019-11-09 / 2019-12-15);
8. Empirinės baigiamojo darbo dalies parengimas (2019-12-15 / 2020-01-01);
9. Išvadų parengimas (2020-01-01 / 2020-01-20);
10. Pirminės baigiamojo darbo ataskaitos parengimas (2020-01-20 / 2020-03-01);
11. Galutinės baigiamojo darbo ataskaitos parengimas (2020-03-20 / 2020-04-20).
Pagal išsikeltą tyrimo tikslą ir tyrimo klausimus nustatyta, kokia bus tyrimo strategija
(metodas) – kokybinis tyrimas. Pasak Žydžiūnaitės ir Sabaliausko (2017), kokybinių tyrimų paskirtis
30
– atkleisti tyrimo dalyvių patirties įprasminimą, kasdienį jų gyvenimą ir sąveikas. Pasak autorių
švietimo srityje itin aktualu taikyti kokybinius tyrimus, nes jie sudaro sąlygas iš esmės įsigilinti
(pažinti bei suvokti) ir išsamiai aprašyti realiai aplinkoje vykstančius dalykus. Taikant kokybinių
tyrimų metodą galima realiose aplinkose įvertinti pedagogų elgesį, kaip jie taikydami ugdyme IKT
gerina ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimus.
Taip pat parengta, koks bus taikytas kokybinio tyrimo instrumentas duomenims rinkti.
• Tyrimo imtis nustatyta remiantis kriterine atranka, nes tyrimo problemai nagrinėti
tinkamiausias imties sudarymo būdas yra kriterinė atranka. Kaip nurodo Sabaliauskas
(2017), kriterinė atranka naudinga tuo, kad pagal tyrėjo nustatytus kriterijus parenkami
itin informatyvūs atvejai. Tyrėjui suteikiama turininga informacija ir laikantis šios
kriterinės atrankos užtikrinama tyrimo duomenų kokybė.
• Imties sudarymo principai ir kriterijai: dalyvauja dirbantys su ikimokyklinio
amžiaus vaikais ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai iš Panevėžio
miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Kadangi visų tyrimui tinkamų Lietuvos
pedagogų apklausti nebūtų įmanoma dėl riboto tyrimo laiko, todėl pasirinktas tik
vienas miestas – Panevėžys. Pagrindinis kriterijus, kad tiriamieji turėtų patirties
taikant IKT, todėl juos rekomendavo ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovai pagal jų
IKT taikymo pasiekimus. Mokslinių šaltinių analizė rodo, kad teigiamas pedagogų
požiūris į technologijas lemia didesnį jų taikymą, todėl vadovų buvo prašoma atrinkti
būsimus respondentus tokius, kad jie būtų itin informatyvūs. Nurodyta, kad tai yra
ikimokyklinio ugdymo pedagogai turintys patirties, atitinkamo požiūrio (matantys IKT
naudą ir siekiantys šios naudos) ar noro taikyti technologijas. Pedagogų darbo stažas
daugiau nei keturi metai, nes jie turi ugdymo proceso organizavimo patirties ir galimai
platesnes žinias apie tyrimo lauką. Tokie tiriamieji jau gali būti susiformavę savo kaip
pedagogo patikrintus ir pasiteisinusius ugdymo metodus. Jiems aiški dienotvarkė,
ugdymo proceso planavimas, žino vaiko raidą ir išmano ikimokyklinio ugdymo
metodines rekomendacijas bei jų darbą reglamentuojančius dokumentus.
2.2. Tyrimo instrumento pagrindimas
Norint tyrimu nustatyti kaip pedagogas panaudoja ugdyme IKT gerinant ikimokyklinio
amžiaus vaikų pasiekimus nuspręsta analizuoti apklaustų ikimokyklinio ugdymo pedagogų interviu.
Ruošiantis tyrimui buvo parengtas detalusis tyrimo instrumentas. Pasirinktas duomenų rinkimo
31
metodas pusiau struktūruotas interviu, kadangi pasak Tidikio (2003) interviu yra vienas iš efektyvių
kokybinio tyrimo metodų. Anot Sabaliausko (2017) kokybinės turinio analizės duomenys, paprastai,
renkami imant interviu. Autorius rekomenduoja atlikti bandomąjį interviu. Per bandomąjį interviu
paaiškėjo, kad interviu klausimai parengti tinkamai. Įvertinta, kad pirmasis respondentas buvo labai
informatyvus, jo atsakymai parodė, jog klausimai buvo aiškiai suformuluoti, tiriamasis suprato, ko jo
klausiama. Iš tiriamojo pateiktų atsakymų matėsi, kad klausimai aiškūs ir padeda atsakyti į tyrimo
klausimus.
2.3. Duomenų rinkimo metodas
Duomenų rinkimui pasirinkta empirinio tyrimo rūšis - kokybinis tyrimas. Pasirinkta atlikti
kokybinį tyrimą, nes siekiama detalaus ir sudėtinio supratimo apie problemą. Tyrimo instrumentas –
parengtas originalus interviu klausimynas, kurį sudaro 7 pagrindiniai klausimai (žr. priedą Nr.1). Tai
pusiau struktūruotas interviu ir būtinybei esant užduodami papildomi klausimai informacijos
patikslinimui neiškreipiant klausimo minties. Naudojant interviu metodą respondentams sudaroma
sąlyga atsakinėti į klausimus savais žodžiais. Tai yra apmąstymo procesas, kuriuo respondentas
įgalinamas detaliai apgalvoti savo patirtį ir atsakyti į klausimą. Pasirinktas pusiau struktūruotas
interviu, nes taip laisviau bendraujama ir galima greičiau prisitaikyti prie tyrimo situacijos.
Dėl leidimo atlikti tyrimą elektroniniu paštu kreiptasi į Panevėžio lopšelių - darželių vadovus
per įstaigų tinklalapiuose nurodytus elektroninius adresus (papildomų raštiškai leidimą įforminančių
dokumentų nebuvo prašoma). Pasakytas tyrimo tikslas bei kad jis atliekamas magistrinio darbo
rėmuose. Išsamiai apibūdinta, kokių respondentų reikėtų, suformuluoti kriterijai jiems atrinkti bei
paminėta, kad bus laikomasi kokybinio tyrimo etikos. Dalis vadovų prašė pristatyti tyrimo naudą bei
praktinį pritaikymą konkrečiai pačiai įstaigai. Iš visų Panevėžio lopšelių - darželių tyrime dalyvauti
sutiko septini. Kai kurie vadovai atsisakė dalyvauti tyrime argumentuodami, kad nėra naudojamos
IKT. Gavus leidimą atlikti tyrimą ir suderinus interviu skirtą laiką respondentams įvardinta, kad bus
laikomasi konfidencialumo ir anonimiškumo.
Vadovai iš anksto informavo respondentus apie tyrimo temą. Visi atrinkti respondentai taip
pat sutiko dalyvauti. Interviu vyko respondentų darbo vietose vaikų miego metu suderinus šias laiko
sąnaudas iš anksto.
2.4. Tyrimo dalyviai
32
Tyrime dalyvavo 12 pedagogų, kurių darbo stažas nuo 4 iki 34 metų. Siekiant užtikrinti duomenų
konfidencialumą, tyrimo dalyviai užkoduoti pagal interviu eiliškumą Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir t.t.
1 lentelė. Bendra tyrime dalyvavusių pedagogų charakteristika
Tyrimo
dalyviai
Išsilavinimas Kvalifikacinė
kategorija
Darbo
stažas
Išdirbtas
laikas