+ All Categories
Home > Documents > evrokavSiris politika da institutebi

evrokavSiris politika da institutebi

Date post: 30-Jan-2017
Category:
Upload: dinhdiep
View: 262 times
Download: 1 times
Share this document with a friend
224
evrokavSiris politika da institutebi seriidan `evrointegracia~ evrokomisiis ganaTlebis, audiovizualuri da kulturis aRmasrulebeli saagentos erazmusis, Jan mones, saswavlo programis mxardaWeriT Tbilisi, 2006
Transcript
Page 1: evrokavSiris politika da institutebi

evrokavSiris politika da institutebi

seriidan `evrointegracia~

evrokomisiis ganaTlebis, audiovizualuri da kulturis aRmasrulebeli saagentos erazmusis, Jan mones, saswavlo

programis mxardaWeriT

Tbilisi, 2006

Page 2: evrokavSiris politika da institutebi

redaqtori: kaxa gogolaSvili

sergi kapanaZe

gamocemaze muSaobdnen: vasil WyoiZe sergi kapanaZe eka akobia kaxa gogolaSvili arCil gegeSiZe

koreqtori: Tamar xujaZe

teqnikuri redaqtori: artem meliq-nubarovi

saavtoro uflebebi daculia da ekuTvnis saqarTvelos strategiisa da saerTaSoriso urTierTobebis kvlevis fonds. werilobiTi nebarTvis gareSe wignis arc erTi nawili ar SeiZleba gadaibeWdos nebismieri, maT Soris, eleqtronuli an meqanikuri formiT.

© saqarTvelos strategiisa da saerTaSoriso

urTierTobaTa kvlevis fondi 2006 weli

Page 3: evrokavSiris politika da institutebi

INSTITUTIONS AND POLITICS OF THE EUROPEAN UNION

“European Integration” Series

Published with the support from European Commission’s Education, Audiovisual and Culture Executive Agency; Erasmus, Jean Monnet, Study Centres Unit, Jean Monnet

Tbilisi, 2006

Page 4: evrokavSiris politika da institutebi

Editors: Kakha Gogolashvili Sergi Kapanadze

Authors: Vasil Chkoidze Sergi Kapanadze Eka Akobia Kakha Gogolashvili Archil Gegeshidze

Copyeditor: Tamar Khujadze

Technical Editor:

Artem Melik-Nubarov

All rights reserved and belong to Georgian Foundation for Strategic and International Studies. No part of this publication may be reproduced in any form, including electronic and mechanical, without the prior written permission of the publisher

Copyright © 2006 Georgian Foundation for Strategic and International Studies

Page 5: evrokavSiris politika da institutebi

avtorebis Sesaxeb

kaxa gogolaSvili aris strategiisa da saerTaSoriso urTierTobebis kvlevis fondis evropuli kvlevebis centris direqtori da ekonomikuri politikisa da samarTlebrivi sakiTxebis qarTul-evropuli sakonsultacio centris direqtori sergi kapanaZe aris saqarTvelos prezidentis administraciis mTvari mrCeveli sagareo urTierTobebis sakiTxebSi da Tbilisis saxelmwifo universitetis saerTaSoriso urTierTobebis departamentis asistent-profesori vasil WyoiZe aris saqarTvelos parlamentis sagareo urTierTobaTa komitetis aparatis ufrosi da evropuli integraciis kvlevis centris xelmZRvaneli eka akobia aris saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros politikuri departamentis politikis dagegmvis sammarTvelos mrCeveli da Tbilisis saxelmwifo universitetis saerTaSoriso urTierTobebis departamentis asistent-profesori arCil gegeSiZe aris saqarTvelos strategiisa da saerTaSoriso urTierTobebis kvlevis fondis ufrosi mecnier-TanamSromeli

Page 6: evrokavSiris politika da institutebi

About the Authors

Kakha Gogolashvili is director of European Studies Center at the Georgian Foundation for Strategic and International Studies and a director of Georgian European Policy and Legal Advice Center (GEPLAC) Sergi Kapanadze is senior advisor on the issues of foreign relations at the Administration of the President of Georgia and assistant professor at the Tbilisi State University, Department of International Relations Vasil Chkoidze is head of staff of the Committee on Foreign Relations, Parliament of Georgia and head of the Center for European Integration Studies Eka Akobia is a counselor at the Political Department, Ministry of Foreign Affairs of Georgia and assistant professor at the Tbilisi State University, Department of International Relations Archil Gegeshidze is a senior fellow at Georgian Foundation for Strategic and International Studies

Page 7: evrokavSiris politika da institutebi

s a r C e v i

winasityvaoba kaxa gogolaSvili sergi kapanaZe.......................................................................................................9

Tavi I: evropis integraciis istoria 1945 wlidan dRemde vasil WyoiZe........................................................................................................11

Tavi II: evropuli sabWo sergi kapanaZe.....................................................................................................31

Tavi III: ministrTa sabWo sergi kapanaZe....................................................................................................40

Tavi IV: evrokomisia sergi kapanaZe.....................................................................................................61

Tavi V: evroparlamenti sergi kapanaZe....................................................................................................82

Tavi VI: evropis sagareo da usafrTxoebis politika eka akobia...............................................................................................................95

Tavi VII: marTlmsajuleba da saSinao saqmeebi eka akobia.............................................................................................................115

Tavi VIII: evrokavSiris TavSesafris politika eka akobia.............................................................................................................127

Tavi IX: evrokavSiris gafarToebis istoria: wina gafarToebis raundebi da Sedegebi

vasil WyoiZe.....................................................................................................144

Tavi X: evrokavSiris gafarToeba aRmosavleTisken: sargebeli da danaxarjebi axali wevri qveynebisaTvis

vasil WyoiZe.....................................................................................................169

Tavi XI: evrokavSiris gafarToeba globalizaciis konteqstSi da saqarTvelo: Teoria da praqtika kaxa gogolaSvili......................................................................................186

Tavi XII: evropis samezoblo politikis miRma kaxa gogolaSvili......................................................................................198

Tavi XIII: saqarTvelos satranzito funqcia arCil gegeSiZe...............................................................................................212

Page 8: evrokavSiris politika da institutebi

C o n t e n t s

Foreword Kakha Gogolashvili Sergi Kapanadze........................................................................................................9

Chapter I: History of European Integration from 1945 till today Vasil Chkoidze...........................................................................................................11

Chapter II: European Council Sergi Kapanadze......................................................................................................31

Chapter III: Council of Ministers Sergi Kapanadze......................................................................................................40

Chapter IV: European Commission Sergi Kapanadze......................................................................................................61

Chapter V: European Parliament Sergi Kapanadze......................................................................................................82

Chapter VI: Common Foreign and Security Policy of the European Union Eka Akobia..................................................................................................................95

Chapter VII: Justice and Home Affairs Eka Akobia................................................................................................................115

Chapter VIII: Asylum Policy of the European Union Eka Akobia...............................................................................................................127

Chapter IX: History of EU Enlargements: Previous Enlargement Rounds and the Lessons Learnt Vasil Chkoidze........................................................................................................144

Chapter X: Eastern Enlargement of the EU: Costs and Benefits for the Bew Member States Vasil Chkoidze........................................................................................................169

Chapter XI: Enlargement of the European Union in the Context of Globalization and Georgia: Theory and Practice Kakha Gogolashvili..............................................................................................186

Chapter XII: Beyond the European Neighborhood Policy Kakha Gogolashvili..............................................................................................198

Chapter XIII: Transit Function of Georgia Archil Gegeshidze.................................................................................................212

Page 9: evrokavSiris politika da institutebi

9

winasityvaoba

saqarTvelo evropuli civilizaciis uSret wyaros TiTqmis 5 saukunis win osmaleTis imperiis mier bizantiis dapyrobis Semdeg mowyda. miuxedavad amisa, saukuneebis ganmavlobaSi saqarTvelom moaxerxa ara marto erovnuli tradiciebis da kulturis, aramed sakuTari evropulobis gancdis SenarCunebac. miuxedavad umZimesi gansacdelisa, qarTveli xalxis asimilireba da sxva, misTvis ucxo kulturuli faseulobebis arealSi moqceva ver moaxerxa verc erTma dampyrobelma. maSinac ki, rodesac qarTveli eri ruseTis didi imperiis nawils warmoadgenda, is agrZelebda mxolod im instituciuri da zogad-kulturuli elementebis gaTavisebas, romlebic evropuli warmoSobis iyo da TviT ruseTSic petre pirvelis droidan moyolebuli "evropeizaciis" politikis Sedegad damkvidrda.

sabWoTa periodSi albaT swored saqarTvelo iyo erT-erTi yvelaze "prodasavluri", an "proevpropuli" respublika, xolo Cveni xalxisTvis evropuli kultura, yofa-cxovreba, gemovneba, moraluri normebi da sxv. samagaliTod da misabaZad rCeboda.

damoukideblobis mopovebis Semdgom saqarTvelo swrafad uaxlovdeba evropas da, kerZod, evropis kavSirs. es uzarmazari gaerTianeba mniSvnelovan gravitacias qmnis Tavis garSemo da Cveni qveyanac cdilobs mis orbitaSi moxvedras, masTan gaerTianebas. evropis kavSirTan urTierTobebis gaRrmaveba da integracia ara marto evropuli civilizaciis wiaRSi dabrunebis, keTildReobisa da stabilurobis garantias iZleva - igi saqarTvelos damoukideblobis, kulturuli gadarCenisa da ganviTarebis erT-erT winapirobasac warmoadgens.

1999 wels evropis sabWoSi gawevrianebiT saqarTvelom mxolod pirveli nabiji gadadga evropul ojaxSi dasabruneblad. imisTvis, rom saqarTvelom adre Tu gvian Tavisi adgili daimkvidros evropul erTa TanamegobrobaSi, aucilebelia, rom saqarTvelos mosaxleoba ara mxolod iziarebdes evropul Rirebulebebs da principebs da erTguli iyos maTi, aramed icnobdes evrokavSirs, mis institutebs da evrokavSiris politikuri mimarTulebebis da gadawyvetilebis miRebis wesebs.

am publikaciis mizani swored isaa, rom mkiTxvels gaacnos evrokavSiris institutebi da politikuri

Page 10: evrokavSiris politika da institutebi

10

mimarTulebebi. evrokavSiri erT-erTi yvelaze kompleqsuri organizmia msoflioSi, amitom mis Sesaxeb amomwuravi informaciis miwodeba rTuli amocanaa da arc warmoadgens am naSromis mizans. Cven SevecadeT aRgvewera evrokavSiris mniSvnelovani institutebi, maTi funqcionirebis wesi da gadawyvetilebis miRebis procedurebi. gamocemaSi gansakuTrebuli aqcenti gakeTda evrokavSiris samTavrobaTaSoriso politikebze, rogoricaa sagareo da usafrTxoebis politika, marTlmsajuleba da saSinao saqmeebi da gafarToeba. am mimarTulebebze yuradRebis gamaxvileba gamowveulia imiT, rom saqarTvelo-evrokavSiris urTierTobebis realobidan gamomdinare ufro sainteresod gveCveneba iseTi sferoebis Sesaxeb saubari, romlebic met-naklebad kavSirSi aris Cvens qveyanasTan. naSromSi aseve sakmaod didi dro eTmoba evrokavSiris gafarToebis Temas, radgan saqarTvelom, rogorc evrokavSirSi gawevrianebis msurvelma qveyanam SeiZleba bevri ram iswavlos centraluri da aRmosavleT evropuli qveynebisgan.

es aris pirveli mcdeloba gamoices qarTulenovani naSromi evrokavSiris Sesaxeb, romlis avtorebi qarTveli mkvlevarebi da praqtikosebi arian. vimedovnebT, rom es wigni daexmareba mkiTxvels mravali iseTi sakiTxis garkvevaSi, romelic aqtualuria Cveni qveynis da saerTod evropis momavlisaTvis. aseve vfiqrobT, rom SevZlebT mkiTxvels gavuRvivoT Semdgomi interesi am TemasTan dakavSirebiT. codna, romelsac mkiTxveli am wignidan miiRebs evropis kavSirisa da misi politikis Sesaxeb saSualebas miscems mas, dainteresebis SemTxvevaSi, gaagrZelos sagnis ufro Rrma kvleva da Seswavla sxva arsebuli wyaroebidan (maT Soris internetidan), romlebic miTiTebulia krebulSi.

saqarTvelos strategiisa da saerTaSoriso urTierTobebis kvlevis fondi agrZelebs evrointegraciis Tematikaze muSaobas. dagegmilia sxva gamocemebis gamoSvebac seriidan “evrointegracia”, sadac aqcenti evrokavSirSi dReisaTvis arsebul mniSvnelovan sakiTxebze, sxvadasxva politikur mimarTulebebze da evrointegraciis Semswavlel Teoriebze gakeTdeba.

kaxa gogolaSvili

sergi kapanaZe

Page 11: evrokavSiris politika da institutebi

11

I Tavi

evropis integraciis istoria 1945 wlidan dRemde

vasil WyoiZe

“evropis SeerTebuli Statebi” ukanaskneli saukunis

bevri evropeli mwerlis, inteleqtualis, filosofosisa da moazrovnis warmosaxvaSi arsebobda. 1795 wels, germanelma filosofosma, imanuil kantma (romelic dRevandeli ruseTis qalaq kaliningradSi cxovrobda), Tavis eseSi “samoTxiseuli mSvidobisaken” mogviTxro evropis qveynebis federaciaze, romlis daniSnulebac mSvidobis uzrunvelyofa iqneboda. kantis mizani evropis qveynebs SigniT mSvidobis damyareba iyo, amitomac Semoitana winadadeba nebayoflobiTi federaciis Sesaxeb.

1849 wels frangi mwerali, viqtor hiugo, werda: ,,dadgeba dRe, rodesac am kontinentis yvela eri, sakuTari individualurobis daTmobis gareSe, mWidro gaerTianebad Seikvreba da did evropul Zmobas daudebs safuZvels. dadgeba dRe, rodesac aRar iarsebebs sabrZolo veli, garda bazrisa (romelic gaixsneba vaWrobisaTvis) da sulierebisa (romelic gaixsneba ideebisaTvis). dadgeba dRe, rodesac tyviebsa da bombebs Secvlis xmis misacemad gamzadebuli biuletinis qaRaldebi”.

1925 wels, safrangeTis sagareo saqmeTa ministrma, aristid briandma, lokarnos paqtis dadebisas, (lokarno italiis zRvispira patara qalaqia, sadac samSvidobo paqts moewera xeli) Tqva: ,,aq, lokarnoSi, Cven vsaubrobT evropulad. es aris axali ena, romelsac swavla sWirdeba”.

meoce saukunis pirvel naxevarSi evropis kontinenti warmoadgenda konfliqtebis Teatrs, romelmac Sedegad milionobiT adamianis sikvdili da ngreva moitana. saukuneebis ganmavlobaSi evropam bevri sisxlismRvreli omi gadaitana. marto safrangeTma da germaniam samjer iomes 1870 wlidan 1945 wlamde. evropeli liderebi mividnen im daskvnamde, rom qveynebs Soris mSvidobis

Page 12: evrokavSiris politika da institutebi

12

uzrunvelyofa mxolod ekonomikuri da politikuri integraciis Sedegad aris SesaZlebeli. Camoyalibda axali evropis xedva, romelic daamarcxebda antagonistur nacionalizms. es moxda meore msoflio omis dros totalitarizmTan brZolisa da saprotesto moZraobebis Sedegad.

marSalis gegma

meore msoflio omiT dangreuli da dazaralebuli evropis saxelmwifoebis daxmarebis mizniT, amerikis SeerTebuli Statebis iniciativiT 1947 wels SemuSavda marSalis gegma (oficialuri dasaxeleba _ “evropis aRdgenis gegma”). gegmis farglebSi Semosuli amerikuli daxmarebis gasanawileblad Seiqmna “evropis ekonomikuri TanamSromlobis organizacia” (OEEC). marTalia, sami wlis Semdeg daxmarebis programa amoiwura, magram OEEC-m gaagrZela Tavisi saqmianoba, rogorc dasavleT evropis qveynebs Soris ekonomikuri TanamSromlobis da Tavisufali vaWrobis xelSemwyobma forumma. mogvianebiT mas ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis organizacia ewoda (Organisation for Economic Co-operation and Development). marSalis gegma 1951 wels dasrulda. 1948-52 wlebi evropis istoriaSi ganviTarebis yvelaze swrafi periodi iyo; samrewvelo produqcia 35%-iT gaizarda, soflis meurneobis produqciam omamdel maCveneblebs gadaaWarba. omisSemdgomi siRaribe da SimSili aRmoifxvra. dasavleT evropa momdevno oci wlis manZilze uprecendento ayvavebas ganicdida da sacxovrebeli pirobebic mkveTrad Seicvala. marSalis gegmis politikuri efeqti albaT iseTive iyo, rogorc ekonomikuri. man dasavleT evropas modunebisa da sazogadoebis ukmayofilebis Semcirebis saSualeba misca. mkveTrad Sesustda komunisturi gavlena. savaWro urTierTobebma, romlebic marSalis gegmam gaaRrmava, xeli Seuwyo Crdilo-atlantikuri aliansis warmoqmnas. marSalis gegmam mniSvnelovani wvlili Seitana evropis integraciaSi. amerikeli, iseve rogorc evropeli liderebi, darwmunebulni iyvnen am procesis aucileblobaSi evropis mSvidobisa da keTildReobis SesanarCuneblad. miuxedavad amisa, es mcdeloba CaiSala,

Page 13: evrokavSiris politika da institutebi

13

radgan OEEC mxolod ekonomikuri TanamSromlobis saagentod darCa. marSalis gegma ar Sexebia msoflios did nawils, romelic ganadgurebuli iyo meore msoflio omis Sedegad. evropis yvelaze didi saxelmwifo, romelic monawileobas ar iRebda am gegmaSi, iyo frankos espaneTi. omis Semdgom man SemoiRo TviT-uzrunvelyofis politika, valutis kontroli da a.S. civi omis dawyebasTan erTad, amerikis SeerTebulma Statebma xelaxla gadaxedes Tavis pozicias espaneTis mimarT da 1951 wels igi mokavSired miiRes aliansSi. momdevno aTwleulis ganmavlobaSi espaneTma amerikisagan mniSvnelovani daxmareba miiRo, Tumca imaze mcire, vidre misma mezobelma saxelmwifoebma marSalis gegmiT.

evropis Tavdacvis kavSiris (EDC) marcxi

Jan mone miznad isaxavda aseve ECSC-is paralelurad evropis erToblivi Tavdacvis Zalebis Seqmnas, romlebic Secvlidnen erovnul armiebs da gaadvilebdnen dasavleT germaniis armiis gadaxalisebas ise, rom gverdi aevloT specifikuri dasavleT germanuli SeiraRebuli Zalebis SeqmnisTvis. 1950 wlis koreis omma, komunisturma safrTxem da ZalTa balansis saerTaSoriso masStabiT cvlilebam atlantikuri sagarantio sistema krizisamde miiyvana da warmoaCina, Tu ramdenad aucilebeli iyo evropuli Tavdacvis organizaciis Seqmna, romelSic aucileblad unda CarTuliyo germaniis SeiaraRebuli Zalebi. aSS-m evropas politikuri garantiebi warudgina, romlebic teqnikur sakiTxSi uzrunvelyofili iyo amerikis atomuri monopoliiT, xolo samxedro-politikur sakiTxSi - koncefciiT, romlis Tanaxmadac aseT garantiaze mxolod ganacxadic ki, damajerebeli strategiuli saxis qmedebis gareSec, sakmarisi iqneboda nebismieri agresiis gamovlinebis aRsakveTad. moqmedebis gaaqtiureba atomuri monopoliis dakargvam da koreaSi sabWoTa intervenciam ganapiroba.

dasavleT evropis saxelmwifoebi Zalas ar iSurebdnen mieRwiaT amerikelebis evropaSi yofnisaTvis. aucilebeli gaxda kavSiris strategiuli gegmebis gadaxedvac. briuselis paqtis SemuSavebisas amerikelebi iTvaliswinebdnen, rom ssrk-s SesaZlo Tavdasxmis

Page 14: evrokavSiris politika da institutebi

14

SemTxvevaSi Tavdacvis xazi, Tu SesaZlebeli iqneboda, reinis gaswvriv unda gavlebuliyo, magram ufro realisturi iyo evropis ramdenime placdarmis dacvis uzrunvelyofa, romelTa SemadgenlobaSic aucilebeli ar iyo safrangeTis monawileoba. amieridan upiratesoba eniWebodaT gegmebs, romlebic iTvaliswinebdnen germaniaSi axal situacias da NATO-s strategiul valdebulebebs uTavsebdnen germaniis federaciuli respublikis Tavdacvis saWiroebebs mdinare elbas sazRvris gaswvriv. sakiTxi ganixileboda mokavSireTa diplomatiis mier 1950 wlis seqtemberSi, niu-iorkSi dagegmili atlantikuri sabWos sxdomamde. amerikelebma warmoadgines TavianTi xedva, rac iTvaliswinebda mokavSireTa moTxovnebs evropaSi amerikelTa didi raodenobiT arsebobis Taobaze, magram amis realizacias winapirobad uyenebda prioritetebis gansazRvras garkveuli TanmimdevrobiT. aSS mniSvnelovnad gazrdida Tavis samxedro Zalas evropaSi da monawileobas miiRebda integrirebuli atlantikuri SeiaraRebuli Zalebis formirebaSi, Tavis Tavze aiRebda meTaurobas, magram im pirobiT, rom evropelebi NATO-s evropul armiaSi aT germanul diviziasTan erTad miiRebdnen monawileobas. es daaxloebiT imas niSnavda, rom safrangeTi germaniis xelmeored SeiaraRebas unda daTanxmeboda. aSS-s winadadeba evropis saxelmwifoebs rTuli gadawyvetilebebis miRebis winaSe ayenebda da warmoSobda sam problematur SekiTxvas:

- arsebobda Tu ara namdvilad germaniis kvlav SeiaraRebis survili da aucilebloba?

- aRniSnuli winadadebebi, Sesrulebis SemTxvevaSi ra politikur Sedegebs moutandnen dainteresebul saxelmwifoebs (safrangeTi, poloneTi,, ssrk)?

- gadawyvetilebis miReba im meTodebTan dakavSirebiT, romelTa saSualebiTac xorcieldeboda gadaiaraReba.

amerikelebis winadadeba yvelaze met sirTuleebs safrangeTs uqnida. amiT isini frangebis evropuli politikis mgrZnobiare wertils Seexnen. atlantikur sabWoSi frangebi sruliad marto aRmoCndnen, vinaidan danarCeni qveynebi amerikul proeqts daeTanxmnen. Sumani iZulebuli iyo mieRo gadawyvetileba gadavadebis Sesaxeb,

Page 15: evrokavSiris politika da institutebi

15

magram es gadavadeba iTvaliswinebda kontrwinadadebebis wamoyenebas. maTi SemuSavebisaTvis, ukve 1950 wlis seqtembris dasawyisSi, kvlav gamoiZaxes Jan mone, romelmac maSinve dainaxa germaniis gadaiaraRebis alternatiuli gza - “evropuli armiis Seqmna, romelic dakavSirebuli iqneboda erTiani evropis politikur institutTan”. es iyo saSualeba germaniis gadaiaraRebis koncefciidan momdinare muqaris STabeWdilebis Sesamsubuqeblad, iseve, rogorc evropuli proeqtisaTvis Semdgomi impulsis misacemad.

rTuli muSaobis Semdeg, 1950 wlis 24 oqtombers safrangeTis premier-ministrma rene plevenma warmoadgina gegma, romliTac evropuli saxelmwifoebis mmarTvel wreebs mouwodebda evropuli armiis formirebisaken (100 000-iani), germanuli samxedro Zalebis CaTvliT. am iniciativas, Tavis mxriv, safuZvlad daedo evropis sabWos 1950 wlis 11 agvistos rekomendacia, sadac saubari iyo evropuli SeiaraRebuli Zalebis Seqmnis aucileblobaze.

es gegma efuZneboda Sumanis gegmis zesaxelmwifoebriobisa da seqtoraluri integraciis zogad principebs. gegma warmoadgenda safrangeTis gamoZaxils aSS-s erTi TviT adre SemoTavazebul winadadebaze dasavleT germaniis gadaiaraRebis Sesaxeb natos CarCoebSi. plevenis gegmis mixedviT armiaSi warmodgenili unda yofiliyo evropis sxvadasxva qveynis batalionebi, germaniis CaTvliT. evropuli armia evropis Tavdacvis ministris meTaurobiT da momaragebeli saerTo biujetiT, Crdilo atlantikuri aliansis uzenaesi mmarTvelobis qveS unda daarsebuliyo. 1950 wlis 21 oqtombers, plevenis proeqtis gansaxilvelad Sekrebilma safrangeTis erovnulma asambleam 343 xmiT 220-is winaaRmdeg es gegma miiRo.

gegmas araerTgvarovani Sefasebebi da reaqciebi mohyva dainteresebuli qveynebis mxridan, da, unda aRiniSnos, TviT safrangeTis SigniTac. safrangeTis politikur isTebliSmentSi germaniis xelaxlad SeiaraRebis sakiTxTan mimarTebaSi sxvadasxva damokidebuleba arsebobda. golistebi da damoukidebeli frTis zogierTi warmomadgeneli imis gamo ewinaaRmdegebodnen plevenis gegmas, rom is warmoadgenda aucileblad gadasawyveti problemis (germaniis xelaxali

Page 16: evrokavSiris politika da institutebi

16

SeiaraReba) arasworad mogvarebis saSualebas (evropuli zeerovnuli armiis Seqmna). arsebobda am poziciebis mudmivi Sinagani dialeqtika maTi formirebisa da cvalebadobis procesSi.

britanelebi gegmis mimarT aSkarad mtrulad iyvnen ganwyobili swored misi zesaxelmwifoebrivi xasiaTis gamo. proeqti gacamtverebiT emuqreboda maT imeds evropul samxedro-politikur sistemaSi liderobis Sesaxeb. TviTon germanelebic gamoxatavdnen gaRizianebas proeqtiT SemoTavazebuli diskriminaciis gamo, magram frangebi daJinebiT moiTxovdnen gegmis zeerovnuli xasiaTis aqcentirebas. winaaRmdeg SemTxvevaSi, safrangeTi ar daTanxmdeboda germaniis remilitarizacias.

srulad arc aSS iziarebda gegmis punqtebs. magaliTad, amis aSkara nimuSia bevinis memorandumi (1950 wlis 28 oqtomberi) ailver frenkisadmi (didi britaneTis elCi vaSingtonSi). bevins gegmasTan dakavSirebiT seriozuli SeniSvnebi hqonda da es kidec aisaxa natos samxedro ZalebTan integrirebis mcdelobis dros.

plevenis gegma mizanSeuwonlad miiCnies aSS-Si ori ZiriTadi mizezis gamo:

1. is aWianurebda germaniis gadaiaraRebis process da Sesabamisad mis monawileobas evropis TavdacvaSi;

2. pirveli punqtisagan odnav gansxvavebiT, gegmas aseve Semohqonda winadadeba SeenelebinaT da gaerTulebinaT natos samxedro ZalebSi integrireba. natos Zalebi im periodisaTvis aerTianebda rig kontinentur evropul qveynebs (germaniis garda), did britaneTs, aSS-s da kanadas.

rac Seexeba procesis Seferxebas, SeiZleba iTqvas, rom safrangeTma aSkarad ganWvrita, rom sanam evropuli armia Camoyalibdeboda da srulyofil saxes miiRebda, arsebuli evropuli armiebi yovelmxriv mzad unda yofiliyo natos integrirebuli ZalebSi CarTvisaTvis da afiqsirebda, rom maTi gegma ar iTvaliswinebda xsenebuli Zalebis formirebis procesis Seferxebas an gadadebas.

miuxedavad kritikisa, samxedro efeqturobis da misi SeqmnisaTvis saWiro drois xangrZlivobis TvalsazrisiT, sabolood evropuli armiis principi, (romelic Caido rene plevenis 1950 wlis oqtombris gegmaSi) ,misaRebi

Page 17: evrokavSiris politika da institutebi

17

gaxda aSS-s, britaneTisa da natos danarCeni wevrebisaTvis, rogorc germaniis gadaiaraRebis problemis win wawevis erTad-erTi gza.

1951 wlis 15 Tebervals parizSi safrangeTma, italiam, dasavleT germaniam, belgiam da luqsemburgma plevenis gegmis Sesaxeb molaparakebebi daiwyes. molaparakebebi faqtiurad Tormeti Tve gagrZelda. procesze aSkarad gavlenas axdenda msoflioSi mimdinare movlenebic. koreis omi britanelebis orWofobas aZlierebda, Tumca, 1952 wlis maisSi, gaWianurebuli eqvsmxrivi molaparakebebi parizis xelSekrulebis xelmoweriT dasrulda. dafuZnda zesaxelmwifoebrivi evropis Tavdacvis Tanamegobroba (EDC - European Defence Community). aSS-s mxardaWeriT evropis foladisa da qvanaxSiris SeTanxmebis wevrebma (ECSC) xeli moaweres evropis Tavdacvis Tanamegobrobis Seqmnis Sesaxeb SeTanxmebas 1952 wlis 27 maiss parizSi. xelmoweris dRes, romelic kedorosze Sedga, salon de l'Horloge-Si, sxdomas rober Sumani uZRveboda. xelmosawerad warmodgenili iyo evropis Tavdacvis Tanamegobrobis SeTanxmeba da masze mimagrebuli xuTi protokoli. saxeldobr:

1. samxedro protokoli, sadac saubari iyo kavSiris safuZvelze, ZiriTad organizaciul sakiTxebze da EDC-is Zalebis formirebaze, personalizmze, samxedro Teoriisa da meTodikis standartizaciasTan dakavSirebul principebze, EDC-is isTebliSmentis treningebsa da sasaubro enebze

2. finansuri protokoli, romelsac unda moemzadebina saerTo biujeti, misi struqtura, gaekontrolebina misi implementacia da masTan dakavSirebuli procedurebi, fondebi, transferebTan da arbitraJTan dakavSirebuli sakiTxebi, sagareo daxmarebebi da saangariSo procedurebi

3. mesame protokoli exeboda luqsemburgs. teqsti, romelic asaxavda im faqts, rom luqsemburgi, misi demografiuli simciris gamo, SeuZleblad miiCnevs EDC - Si srulyofilad monawileobas da igi SesaZlebeli iyo gaTavisuflebuliyo SeTanxmebis gansazRvruli moTxovnebisagan

Page 18: evrokavSiris politika da institutebi

18

4. konvencia EDC - is vaWrobisa da fiskaluri sakiTxebis mogvarebis Sesaxeb, rac dakavSirebuli iyo ZiriTadad sabaJo procedurebTan (gadasaxadebi moxmarebasa da transaqciebze)

5. protokoli EDC - is jarebis statusis Sesaxeb. mniSvnelovania, rom moTxovna - wevr saxelmwifoebs

uari eTqvaT Tavisi SeiaraRebuli Zalebis suverenitetze evropaze da mieRwia sruli SerwmyisTvis (fusion complete) momdinareobda rene plevenis gegmidan. es ukanaskneli gegmavda evropis armiisaTvis safrangeTis samxedro istebliSmentis mxolod raRac proporciis gadacemas, xolo saxelmwifos unda SeenarCunebina kontrolis gawevis funqciebi natos CarCoebSi. magram am ideas mtkiced daupirispirda bonis xelisufleba, romelic “dasavleTis TavdacvaSi aradiskriminaciul bazisze monawileobis” mizans ar miesalmeboda, Tu dasavleT germanias aiZulebdnen mTeli erovnuli samxedro kompleqsi SeerTebina EDC-sTvis. safrangeTis gegmas msgavsi pirobebisaTvis akritikebda aSS-s xelisuflebac.

parizSi xelmowerili SeTanxmeba ramdenadme gansxvavdeboda franguli gegmisagan. SeTanxmebis mixedviT momavali evropuli armia unda dakompleqtebuliyo oTxi erovnuli divizionisagan 13000 kaciT, erTnairi uniformebiT. es gacilebiT meti iyo, vidre frangebis mier Tavidan SemoTavazebuli gegma. xelSekruleba aseve iTvaliswinebda cxra wevrisagan Semdgari kolegialuri komisariatis Seqmnas, romelsac ar eqneboda ufro meti Zalaufleba, vidre ECSC - is umaRles xelisuflebas, ministrTa sabWos da evropis Tavdacvis Tanamegobrobis asambleas evropis politikuri Tanamegobrobis SemuSavebis sakiTxSi.

unda aRiniSnos, rom safrangeTSi EDC - is SeTanxmebis ratifikaciis Taobaze warmoqmnili mtruli Sexedulebebi sxvadasxva politikuri Zalebis gaerTianebiT Camoyalibda. komunisturi partia yovelTvis gamodioda germaniis remilitarizaciis winaaRmdeg. principul pozicias germaniis remilitarizaciis winaaRmdeg (romelic ar iyo dakavSirebuli komunistur propagandasTan) amJRavnebdnen socialisturi partiis memarcxene frTis da radikaluri partiis warmomadgenlebi (daladei, erio da vensan orioli). golistebis mxridan, piriqiT, ar arsebobda

Page 19: evrokavSiris politika da institutebi

19

principuli opozicia germaniis xelmeore SeiaraRebis sakiTxTan mimarTebaSi, magram SeimCneoda Ria dapirispireba evropis Tavdacvis Tanamegobrobis formulasTan dakavSirebiT, romelic, maTi azriT, akninebda franguli sajariso SenaerTebis mniSvnelobas da aferxebda mis integracias “amerikis meTaurobis qveS myof e.w. evropul armiaSi. miuxedavad imisa, rom ECSC -s damfuZnebelma eqvsive saxelmwifom - safrangeTma, germanium, italiam, holandiam, belgiam da luqsemburgma 1952 wlis maisSi xeli moaweres xelSekrulebas, romelsac unda uzrunveleyo evropis Tavdacvis Tanamegobrobis (European Defence Community) Seqmna, am Tanamegobrobis Seqmnis mcdeloba marcxiT dasrulda - 1954 wlis agvistoSi safrangeTis erovnulma asambleam uari Tqva mis ratifikaciaze. unda iTqvas, rom evropis Tavdacvis Tanamegobrobis Seqmnis mcdelobis warumateblobaze gavlena bevrma faqtorma iqonia. evropa jer ar iyo mzad politikuri erTobis gziT waremarTa integraciis procesi, arsebobda seriozuli winaaRmdegobebi TviT wevr qveynebs Soris. sacdeli koniunqtura ar iZleoda proeqtis warmatebiT ganxorcielebis SesaZleblobas. im droisaTvis evropuli saxelmwifoebisaTvis rTuli aRmoCnda, erovnuli suverenitetis garkveuli doziT daTmoba politikuri gadawyvetilebis miRebisas. Sesabamisad, Tavdacvis sferoSi TanamSromlobis sakiTxis dRis wesrigSi dayenebam daaxloebiT ormocdaaTi wliT gadaiwia.

meore msoflio omis Semdgom dasavleT evropaSi arsebobda evropis samomavlo integraciis sami ZiriTadi midgoma: federaluri, funqcionaluri da “nacionalisturi”.

• federaluri midgomis mTavari idea imaSi mdgomareobs, rom adgilobrivma, regionulma, erovnulma da evropis xelisuflebam SeTanxmebiT iTanamSromlon erTmaneTTan

• funqcionaluri midgoma iTvaliswinebs erovnuli suverenitetis etapobriv gadasvlas Tanamegobrobis doneze

• nacionalisturi midgoma mTavar aqcents, momaval erTian evropaSi erovnuli saxelmwifoebis

Page 20: evrokavSiris politika da institutebi

20

suverenitetis SesaZleblobis farglebSi maqsimalur SenarCunebas iTvaliswinebda. dRes pirveli ori midgoma gaerTianda im mosazrebis

garSemo, rom erovnuli da regionuli xelisufleba unda marTavdes damoukideblad, Tumca amavdroulad unda eqvemdebarebodes demokratiuli evropis institutebs. es ukanasknelebi pasuxismgebelni iqnebian im sakiTxebze, sadac erTiani qmedeba ufro efeqturi iqneba, vidre individualuri qveynebisa cal-calke. es sakiTxebia:

• erTiani bazari

• fulad-sakredito politika

• ekonomikuri da socialuri TanamSromloba

• sagareo da uSiSroebis politika

• dasaqmebis politika

• garemos dacva

• sagareo da Tavdacvis politika

• Tavisufali da samarTliani arealis Seqmna (Sida politika)

robert Sumanis 1950 wlis 9 maisis moxseneba

(Sumanis deklaracia)

1950 wels safrangeTis sagareo saqmeTa ministrma, robert Sumanma, wamoayena dasavleT evropis qvanaxSirisa da foladis industriebis integraciis winadadeba, ramac Sedegad gamoiRo 1952 wels evropis qvanaxSirisa da foladis Tanamegobrobis (ECSC) Seqmna. Sumanis am iniciativas safuZvlad daedo safrangeTis sagegmo organizaciis Tavmjdomaris Jan mones winadadeba, romelic am gaerTianebis mTavar arqiteqtorad iTvleba. mones winadadeba, romelic safrangeTis mTavrobam warmoadgina, rogorc Sumanis gegma, mdgomareobda imaSi, rom safrangeTisa da dasavleT germaniis qvanaxSirisa da foladis mrewveloba moqceuliyo erTi uzenaesi mmarTvelobis qveS, romelic warmarTavda am dargebis ganviTarebas. “ori qveynis solidaroba dafuZnebuli saerTo produqciaze cxadyofs, rom omi safrangeTsa da germanias Soris ara Tu warmoudgenelia, aramed

Page 21: evrokavSiris politika da institutebi

21

materialuradac SeuZlebelia” - ganacxada Sumanma Tavisi gegmis wardgenisas 1950 wlis 9 maiss. germaniis kanclerma konrad adenauerma, myisve gaiziara frangi kolegebis iniciativa da am movleniT safuZveli Caeyara evropeli xalxebis urTierTaRiarebas Tanasworuflebianobis safuZvelze. simboluria, rom organizaciis pirveli Tavmjdomare swored Jan mone gaxda. miuxedavad imisa, rom meoce saukunis pirvel naxevarSi adgili hqonda ramdenime warumatebel mcdelobas, evrokavSiris konkretuli istoria, rogorc aseTi, iwyeba 1950 wlidan. rogorc ukve aRvniSneT, 1950 wlis 9 maiss, safrangeTis sagareo saqmeTa ministrma, robert Sumanma, misi mrCevlis, Jan mones rCeviT, romelic SemdgomSi evropis qvanaxSirisa da foladis Tanamegobrobis umaRlesi xelisuflebis prezidenti gaxda, istoriuli moxseneba gaakeTa. es moxseneba Semdeg konteqstSi unda iyos danaxuli:

• meore msoflio omis dasruleba da misi mizezebi;

• evropis saxelmwifoebis ekonomikuri mdgomareoba;

• mosalodneli civi omi sabWoTa kavSirsa da dasavleTs Soris;

• 1948 wlis Tebervlis ,,praRis gadatrialeba~, romelmac CexoslovakiaSi komunizmis winsvla gamoiwvia;

• 1948 wlis ivnisis berlinis blokada;

• pirveli sabWoTa atomuri bombi, 1949 wlis seqtemberi;

• germaniis xelaxali samxedro SeiaraRebis Sesaxeb saubris dawyeba aSS-Si.

am pirobebSi daarsda evropis sabWo, Tumca arc erT wevr saxelmwifos erovnuli suverenitetis daTmoba ar surda. safrangeTis mTavroba Seecada emoqmeda ise, rom es qmedeba misaRebi yofiliyo frangi xalxisaTvis. es moxseneba warmodgenili iyo ramdenime Zalian martivi winadadebiT:

,,droa gabeduli da konstruqciuli moqmedebisa da ara fuWi sityvebisa. safrangeTma imoqmeda da misi moqmedebis Sedegebi SesaZloa Zalzed didi iyos. imedi gvaqvs, rom es asec iqneba. man arsebiTad mSvidobis xelSesawyobad imoqmeda. imisaTvis, rom mSvidobas mieces

Page 22: evrokavSiris politika da institutebi

22

Sansi, pirvel rigSi, unda arsebobdes evropa. germaniis upirobod Cabarebidan xuTi wlis Semdeg, safrangeTi dgams pirvel nabijs evropis mSeneblobisaken da am sarisko wamowyebaSi rTavs germaniasac. es aris is, rac Zirfesvianad Secvlis yvelafers evropaSi da sxva iseTi SekavSirebuli moqmedebebis saSualebas mogvcems, rac SeuZlebeli iyo aqamde. am yvelafridan gamova evropa, romelSic cxovrebis pirobebi gaumjobesdeba warmoebis gaerTianebiTa da bazris gafarToebiT, rac fasebs dabla dawevs...~

Sumanis gamosvlaSi ramdenime axali politikuri

principic gaJRerda:

• evropa ar iqneba erTbaSad mTliani, an raime calkeul gegmaze damyarebuli. igi aSendeba nabij-nabij, realuri miRwevebis safuZvelze, romelic pirvelad warmoSobs namdvil solidarobasa da erTsulovnebas.

• unda aRikveTos ZvelisZveli mtroba safrangeTsa da germanias Soris. nebismieri qmedeba, pirvel rigSi, am or qveyanasTan unda iyos dakavSirebuli, Tumca evropis kari Riaa yvela sxva evropuli erisTvis, romelic am miznebs iziarebs.

• moqmedeba unda daiwyos dauyovnebliv, SezRudulad, magram gadamwyvetad: qvanaxSirisa da foladis frangul-germanuli warmoeba unda gaerTiandes erTi umaRlesi xelisuflebis qveS.

• am ekonomikuri interesebis SeerTeba gamoiwvevs cxovrebis pirobebis gaumjobesebas da Camoayalibebs evropul sazogadoebas.

• umaRlesi xelisuflebis gadawyvetilebebi savaldebulo iqneba wevri saxelmwifoebisaTvis. TviTon umaRlesi xelisufleba Sedgeba damoukidebeli pirebisagan da eyoleba Tanabari warmomadgenloba. misi gadawyvetilebebi iqneba savaldebulo. am gegmas srulad da gulwrfelad daeTanxma germaniis kancleri konrad adenaueri. sul raRac aTi dRis Semdeg Catarda konferencia, romelSic belgiam, italiam, luqsemburgma da holandiam miiRes monawileoba. imisaTvis, rom SeeqmnaT raime axali da unikaluri saerTaSoriso da evropis samarTalSi, molaparakebis mxareebs Tavidan unda

Page 23: evrokavSiris politika da institutebi

23

aecilebinaT erTsulovnebis principi erovnuli finansuri Senatanebis sferoSi gadawyvetilebis miRebisas. an sxva SemTxvevaSi, daeqvemdebarebinaT aRmasrulebeli organo wevri qveynebis erovnuli interesebisaTvis an warmomadgenlebisaTvis. es iyo evrokavSiris samarTlis dabadeba. evrokavSiris samarTali aris raRac sui generis (laTinuri iuridiuli termini, rac niSnavs ,,unikalurs~), is rac arasodes yofila manamde, arc erovnul, arc saerTaSoriso samarTalSi - igi ufro ,,trans-nacionaluri~ an ,,zeerovnuli~ samarTalia. evrokavSiris samarTali ewinaaRmdegeba wevri saxelmwifoebis erovnul samarTals. aqedan gamomdinare, SeiZleba iTqvas, rom nebismieri qmedeba evrokavSiris samarTalTan konteqstSi moiTxovs maRal evropul socialur kompetencias.

evrokavSiris momdevno ganviTarebis aRsaqmelad

mizanSewonilad migvaCnia, gamovyoT Semdegi mniSvnelovani etapebi.

9 maisi _ evropis dRe

1950 wlis 9 maiss robert Sumanma warmoadgina moxseneba erTiani evropis Seqmnis Taobaze, evropul qveynebs Soris mSvidobis SenarCunebis mizniT. 9 maisi gaxda evropuli simbolo (evropis dRe, 1985 wlis evrokavSiris samitis Semdeg), erTian valutasTan (evro), droSasTan da himnTan erTad, rac gansazRvravs evropuli kavSiris politikur, ekonomikur da sulier arss. evropis dRes evrokavSiris masStabiT imarTeba sxvadasxva festivalebi da RonisZiebebi. es dRe evrokavSiris yvela moqalaqes aaxloebs erTmaneTTan.

evropis ekonomikuri kavSiri, evroatomi (1957)

1957 wels eqvsma damfuZnebelma qveyanam miiRo gadawyvetileba SeeqmnaT evropis atomuri Tanamegobroba _ evroatomi, raTa Seswavliliyo birTvuli energiis gamoyeneba. agreTve Seiqmna ekonomikuri Tanamegobroba, romelsac safuZvlad edo muSaxelis, saqonlis, momsaxurebis da kapitalis Tavisufali mimoqceva. gauqmda sabaJo gadasaxadebi warmoebul saqonelze da dafuZnda

Page 24: evrokavSiris politika da institutebi

24

saerTo sameurneo da sagareo vaWrobis politika. romis xelSekruleba, romelic 1958 wlis ianvarSi Sevida ZalaSi, aris zogadad formulirebuli CarCo-xelSekruleba. igi gansxvdeboda evropis qvanaxSirisa da foladis Tanamegobrobis detalurad formulirebuli xelSekrulebisagan.

Serwymis xelSekruleba (1967)

1965 wels xeli moewera Serwymis xelSekrulebas, romelic ZalaSi 1967 wels Sevida. am xelSekrulebis Tanaxmad moxda sami gaerTianebis (evropis qvanaxSiris da foladis gaerTianeba, evropis ekonomikuri gaerTianeba da evratomi) institutebis Serwyma. am xelSekrulebis Sedegad Seiqmna erTiani evropuli komisia da evrokavSiris sabWo (igive ministrTa sabWo), rogorc am institutebis mmarTveli organoebi. aseve gamoikveTa erTiani biujeti am institutebisTvis. am xelSekrulebis mniSvneloba aseve imaSi mdgomareobs, rom man oficialurad daamkvirda termini evrogaerTianeba.

pirveli gafarToeba (1973)

eqvsi damfuZnebeli qveynis warmatebam biZgi misca danias, irlandias da gaerTianebul samefos, SeetanaT ganacxadi, raTa gawevrianebuliyvnen evropul TanamegobrobaSi. isini 1972 wels iqnen miRebulni, rac gaxldaT Sedegi rTuli molaparakebebisa, romlis drosac safrangeTma, prezident de golis meTaurobiT, orjer gamoiyena vetos ufleba (1961 wels da 1967 wels). 1973 wels momxdari pirveli gafarToeba, romelmac wevri qveynebis ricxvi eqvsidan cxramde gazarda, ukavSirdeboda movaleobebis gaRrmavebas. kavSiris movaleobebi Seexo socialur, regionul da garemos dacvis sakiTxebs.

evropis monetaruli sistema (1979)

70-ian wlebSi, amerikis SeerTebulma Statebis mier dolaris mimoqcevis SezRudvam, aSkara gaxada ekonomikuri da finansuri gaerTianebis saWiroeba. es iyo msoflio masStabiT finansuri arastabilurobis periodis

Page 25: evrokavSiris politika da institutebi

25

dasawyisi, rac kidev ufro gaamwvava navTobis orma krizisma _ 1973 da 1979 wlebSi. 1979 wels evropis monetaruli sistemis Camoyalibebam xeli Seuwyo gacvlis kursebis stabilizirebas da daexmara monawile qveynebs, rom exelmZRvanelaT mkacri ekonomikuri politikiT, rac maT erTmaneTis daxmarebisa da ekonomikuri arealis meSveobiT damyarebuli discipliniT sargeblobis saSualebas aZlevda.

meore (1981) da mesame (1986) gafarToebebi

Tanamegobroba gafarTovda samxreTis mimarTulebiTac, rac ganapiroba 1981 wels saberZneTis, xolo 1986 wels espaneTisa da portugaliis SeerTebam. es moxda mas Semdeg, rac am qveynebSi dasrulda diqtatura da isini demokratiul sistemaze gadavidnen. 70-80-ian wlebSi, evropulma Tanamegobrobam daiwyo mniSvnelovani rolis TamaSi saerTaSoriso arenaze. xeli moewera axal xelSekrulebebs xmelTaSuazRvispireTis samxreT qveynebTan, agreTve afrikis, karibisa da wynari okeanis qveynebTan, romlebic Tanamegobrobas daukavSirdnen oTxi Tanmimdevruli lomes konvenciiT (1975, 1979, 1984 da 1989 wlebSi). 1994 wlis aprilSi, q. maraqeSSi GATT-is yvela wevris mier xeli moewera SeTanxmebas, romelmac safuZveli Cauyara WTO-s _ vaWrobis msoflio organizacias. msoflio vaWroba axal fazaSi Sevida. evrokavSirma, rogorc msoflios yvelaze didma savaWro partniorma, gaiTavisa, rom saerTaSoriso doneze aqtiuri muSaoba Semdeg mizansac moicavda _ saerTaSoriso asparezze moZebniliyo saerTo sagareo da usafrTxoebis politika, rogorc erTi evropuli xma da saxe. 1986 wlis erTianma evropulma aqtma da 1980-iani wlebis dasawyisis msoflio ekonomikurma krizisma ,,evropesimizmis” Camoyalibebas daudo safuZveli. aman gza gauxsna 1985 wlidan dawyebul gacilebiT imedismomcem Sexedulebebs gaerTianebis gaZlierebis perspeqtivebze. ,,TeTri wignis” safuZvelze, romelic 1985 wels Jak deloris komisiam Camoayaliba, gaerTianebam aiRo movaleoba 1993 wlis 1 ianvrisaTvis Seeqmna saerTo bazari. erTianma evropulma aqtma, romelsac xeli moewera 1986 wels da romelic ZalaSi 1987 wlis ivlisidan Sevida, daamtkica es

Page 26: evrokavSiris politika da institutebi

26

ambiciuri mizani da daiwyo kanonmdeblobasTan dakavSirebuli axali procedurebi. saxeldobr, Sida bazris politikis sakiTxebze wevr qveynebs CamoerTvaT vetos ufleba da Semovida e.w. ,,kvalificirebuli umravlesoba”. kanonmdebloba ZalaSi Sevida 1987 wlis 1 ivlisidan.

maastrixtis xelSekruleba (1991)

berlinis kedlis dangrevam (rasac 1990 wlis 3 oqtombers germaniis gaerTianeba mohyva), centraluri da aRmosavleT evropis qveynebis sabWoTa kontrolidan gaTavisuflebam da demokratizaciam, agreTve 1991 wlis dekembers sabWoTa kavSiris daSlam ganapiroba evropis politikuri struqturis Secvla. wevrma qveynebma miznad daisaxes gaeZlierebinaT kavSiri da moilaparakes axali xelSekrulebis Sesaxeb, romlis mTavar sakiTxebze SeTanxmeba 1991 wlis dekembris maastrixtis evropis sabWos sxdomaze moxda. evrokavSiris xelSekruleba, romelic ZalaSi Sevida 1993 wlis noemberSi, ayalibebda wevri qveynebisaTvis ambiciur programas:

• savaluto kavSiri 1999 wlisaTvis

• axali saerTo politika

• evropis moqalaqeoba

• saerTo sagareo da uSiSroebis politika

• Sida usafrTxoeba meoTxe gafarToeba (1995)

1995 wlis 1 ianvars, kidev sami qveyana SeuerTda evrokavSirs. avstriam, fineTma da SvedeTma gaafarToves kavSiri, daumates ra mas sakuTari Taviseburebebi, axali sivrceebi centralur da CrdiloeT evropaSi. ukve 15 saxelmwifosgan Semdgari kavSiri ori ZiriTadi problemis winaSe idga:

• centraluri da aRmosavleT evropis 10 qveynis, maltisa da kviprosis integracia

• savaluto kavSiris dinamikis gamoyeneba, fulis axali erTeulis evros damkvidreba da misi mimoqcevis efeqturobis uzrunvelyofa, aseve wevri saxelmwifoebis

Page 27: evrokavSiris politika da institutebi

27

ekonomikuri aRmavlobis xelSewyoba da dasaqmebis zrdisaTvis xelsayreli pirobebis Seqmna

amsterdamis xelSekruleba (1997)

maastrixtis xelSekrulebis debulebis Tanaxmad, wevrma qveynebma moilaparakes momdevno xelSekrulebis Sesaxeb, romelsac 1997 wlis oqtombers q. amsterdamSi moewera xeli da ZalaSi Sevida 1999 wlis maisSi. am xelSekrulebiT adaptirebul da gaZlierebul iqna kavSiris politikuri kursi da Zalaufleba, gansakuTrebiT iuridiuli TanamSromlobis, moqalaqeTa Tavisufali gadaadgilebis, sagareo saqmeebisa da jandacvis sakiTxebSi. evroparlaments, rogorc gaerTianebis upirveles demokratiul xmas, mieca damatebiTi Zalaufleba. es kidev erTxel adasturebda misi, rogorc erTiani kanonmdeblis mniSvnelobas. nicas SeTanxmeba (2000)

nicas xelSekruleba SeimuSaves 2000 wlis dekemberSi, xeli moaweres 2001 wlis TebervalSi da ZalaSi Sevida 2003 wlis TebervalSi. misi ZiriTadi mizani iyo gafarToebis axali talRisaTvis instituciuri safuZvlis momzadeba. nicas samitis erT-erTi Sedegi iyo fundamentur uflebaTa qartiis erTsulovnad miReba. es gaxldaT 50 punqtisagan Semdgari krebuli evropis samarTalSi adamianis Tavisuflebis, ekonomikuri da socialuri uflebebis Sesaxeb.

mexuTe gafarToeba (2004)

2004 wlis 1 maisidan evrokavSirSi 25 wevri qveyana Sedis. axali wevrebi arian baltiispireTis respublikebi - estoneTi, latvia da litva, aseve poloneTi, CexeTis respublika, slovakeTi, ungreTi, slovenia, kviprosi da malta. rac Seexeba TurqeTis kvipross, iq unda Catardes gansazRvruli samuSaoebi, radgan kunZulis berZnulma nawilma uari Tqva gaeros SemoTavazebaze kunZulis kvlav

Page 28: evrokavSiris politika da institutebi

28

gaerTianebis Sesaxeb; Tumca, Turquli nawili am gegmas daeTanxma.

axali gafarToebebis perspeqtivebi

sanam mokled mimovixilavdeT evrokavSiris momavali gafarToebis perspeqtivebs, SevexoT im kriteriumebs, romlebic aucileblad unda daakmayofilos saxelmwifom kavSirSi gasawevrianeblad. oficialurad miCneulia, rom evrokavSirSi gawevrianeba SeuZlia nebismier evropul saxelmwifos, romelsac gaaCnia funqcionirebadi sabazro ekonomika da romlis institutebi gauZleben evrokavSiris bazarze arsebul konkurencias; saxelmwifo, romelsac surs evrokavSirSi gawevrianeba mzad unda iyos evrokavSiris kanonmdeblobis (acquis communautaire) srulad aTvisebisTvis, maT Soris, evropis savaluto kavSirSi monawileobisTvisac. mas Semdeg rac aplikanti qveyana daimsaxurebs evrokomisiis keTilganwyobas da dadebiT Sefasebas, misi gawevrianebis sakiTxi ganixileba evropul sabWoze, sadac erTi qveynis uaric ki sakmarisia kandidati qveynis kavSirSi ver gawevrianebisTvis. mas Semdeg rac sabWo daeTanxmeba ama Tu im qveynis evrokavSirSi Sesvlas, aucilebelia gawverianebis xelSekrulebis ratificireba rogorc evrokavSiris wevr saxelmwifoebSi, ise aplikant saxelmwifoSic. ratificirebis procedura sxvadasxva formas atarebs da SeiZleba varirebdes saparlamento ratifikaciidan referendumamde. aRsaniSnavia, rom yofila SemTxvevebi, rodesac aplikanti saxelmwifos mosaxleobas uari uTqvams evrokavSirSi gawevrianebaze (norvegia 1972 da 1994 wels). aqve unda aRvniSnoT, rom sakmaod mniSvnelovani roli gafarToebis sakiTxSi uwiravs evroparlaments, romelsac aqvs ufleba ar moiwonos gawevrianebis xelSekruleba.

evrokavSiris ukanaskneli gafarToebis Semdeg daiwyo saubari momdevno gafarToebis talRebis Sesaxeb. qvemoT SevecdebiT mokled SevexoT evrokavSiris momdevno gafarToebis perspeqtivebs:

Page 29: evrokavSiris politika da institutebi

29

• bulgareTi da rumineTi muSaobs kanonmdeblobis harmonizaciasa da evrokavSiris samarTlebrivi aqtebis miRebaze. maTi evrokavSirSi gawevrianeba 2007/2008 wlisTvis aris navaraudebi

• xorvatiam miiRo kandidatis statusi da 2005 wels daiwyo molaparakebebi. mas didi Sansi aqvs Sevides evrokavSirSi 2007/2009 wlebSi

• makedonia, xorvatiis msgavsad awarmoebs Sesvlis molaparakebebs evrokavSirTan. dRevandeli monacemebiT, savaraudoa, rom makedonia evrokavSirSi Seva mas Semdeg, rac daakmayofilebs yvela pirobas. aRsaniSnavia, rom es molaparakebebis procesi makedoniis SemTxvevaSi SeiZleba kidev 4-5 weli gaiwelos, radgan evrokavSiris poziciaa, rom axali qveynebi, gansakuTrebiT ki, samxreT-aRmosavleT evropis saxelmwifoebi, gacilebiT ufro mkacrad Sefasdebian, vidre centraluri da aRmosavleT evropis saxelmwifoebi 2004 wlis gafarToebamde

• TurqeTi ramdenime welia Zalian seriozulad muSaobs evrokavSirSi gawevrianebaze. 2004 wels TurqeTma kvlav ganaaxla molaparakebebi gawevrianebis Sesaxeb, Tumca, savaraudod, molaparakebebi, rogorc minimum, kidev aT weliwads mainc gastans.

• balkaneTis danarCenma saxelmwifoebma (yofili iugoslavia: bosnia-hercogovina, serbia, montenegro; albaneTi), an regionebma (kosovo), SesaZloa momdevno wlebSi Seitanon gancxadebebi evrokavSirSi gawevrianebis Sesaxeb, Tumca am droisaTvis maTi gawevrianebis TariRebi cnobili ar aris. aRsaniSnavia, rom evrokavSirs calsaxad aqvs dafiqsirebuli Tavisi pozicia balkaneTis qveynebis evropuli momavlis Sesaxeb. Sesabamisad, am qveynebTan dakavSirebiT ar dgas gawevrianeba/ar-gawevrianebis sakiTxi da ganixileba mxolod is, Tu rodis moaxerxeben es qveynebi evrokavSiris standartebis dakmayofilebas.

rekomendirebuli literatura

leonardi, dik, evrokavSiris saxelmZRvanelo, gamomcemloba ji-si-ai, Tbilisi, 2002

Burgess S., Geoffrey E. The Six plus One: British policy-making and the question of European economic integration, 1955. International Affairs 1988

Page 30: evrokavSiris politika da institutebi

30

Dinan, Desmond, Ever Closer Union: An Introduction to European Integration, Lynne Riener Publishers, 3rd Edition, 2005

Dinan, Desmond, Origins and Evolution of the EU, New European Union Series, Oxford University Press, 2006

Lindberg, Leon, “Decision Making and Integration in the European Community”, International Organization, Volume 19, No. 1, Winter 1965

Lovett, A.W., "The United States and the Schuman Plan: a Study in French Diplomacy, 1950-52", The Historical Journal, 39 (2), 1996.

McKesson, John A. “The Schuman Plan”, Political Science Quarterly, Vol. 67, No. 1. (Mar. 1952),

Merry, Henry J. “The European Coal and Steel Community. Operations of the High Authority,” The Western Political Quarterly, Vol. 8, No. 2. (Jun., 1955)

Parker William N., “The Schuman Plan – A Preliminary Prediction”, International Affairs, Vol. 6, No. 3 (Aug., 1952)

Smith, Julie “Introduction; The Future of the European Union and the transatlantic relationship”, International Affairs 79, 5 (2003)

Stirk, Peter M.R., A History of European Integration since 1914, Pinter Publishers, 2000

Vernon, Raymond, “The Schuman Plan: Sovereign Powers of the European Coal and Steel Community”, The American Journal of International Law, Vol. 47, No. 2. (Apr., 1953)

Yondorf, Walter “Monnet and the Action Committee: The Formative Period of the European Communities”, International Organization, Volume 19, No 4, Autumn 1965.

evrointegraciis mokle istoria, iaponiaSi evrokomisiis oficialuri warmomadgenlobis veb-gverdi; http://jpn.cec.eu.int/english/general-info/5-2.htm

evrokavSiris istoria, evrokavSiris oficialuri veb gverdi, http://europa.eu/abc/history/index_en.htm

Page 31: evrokavSiris politika da institutebi

31

II Tavi

evropuli sabWo

sergi kapanaZe

evrokavSiri ramdenime ZiriTadi institutisagan Sedgeba. maT Soris aRsaniSnavia evrokomisia, evroparlamenti, evrokavSiris sabWo, evropuli sabWo, evropis marTlmsajulebis sasamarTlo, evropis centraluri banki da sxv. xSirad gaugebrobas iwvevs evrokavSiris organoebis aRreva evrosabWosa da mis organoebSi. ase magaliTad, zogierTebs erTmaneTSi ereva evroparlamenti, romelic evrokavSiris organoa da evrosabWos saparlamento asamblea. bevrisTvis gaugebaria evropaSi arsebuli sxvadasxva sabWoebis raodenoba da funqciebi. Sesabamisad xSirad xdeba evrosabWos, evrokavSiris sabWos da evropuli sabWos erTmaneTSi areva. Tavidanve unda ganvasxvavoT, rom evrosabWo es aris saerToevropuli saerTaSoriso organizacia (Council of Europe), romelic 1949 wels Seiqmna, da romlis wevric aris saqarTvelo. rac Seexeba evrokavSiris sabWos (Council of the European Union, igive Council of Ministers, an ubralod Council) da evropul sabWos (European Council), isini evrokavSiris oficialur institutebs warmoadgenen da araferi aqvT saerTo evrosabWosTan. am TavSi Cven saubari evropul sabWoze gveqneba.

evropuli sabWo evrokavSiris erT-erTi umniSvnelovanesi institutia, miuxedavad imisa, rom igi metwilad araformalur viTarebaSi ikribeba. evropuli sabWo Sedgeba evrokavSiris wevri saxelmwifoebis saxelmwifos an mTavrobis meTaurebisgan da evrokomisiis prezidentisgan. miuxedavad amisa, evropuli sabWo ar moiazreba evrokavSiris romelime xelisuflebad (aRmasrulebeli an sakanonmdeblo). amis mizezi ZiriTadad isaa, rom evropuli sabWos roli scdeba ubralod sakanonmdeblo an aRmasrulebel funqcias, Tumca isic aRsaniSnavia, rom gadawyvetilebebi, romelTac evropuli sabWo iRebs, xSirad sakanonmdeblo xasiaTsac atarebs. aseve didia evropuli sabWos roli aRsrulebis dros,

Page 32: evrokavSiris politika da institutebi

32

radgan masSi warmodgenili adamianebi umetes SemTxvevaSi erovnuli aRmasrulebeli xelisuflebis xelmZRvanelebi arian.

zogierTi mecnieris azriT, evropuli sabWo ar unda iqnas ganxiluli rogorc calkeuli instituti, aramed unda Sefasdes rogorc ministrTa sabWos gansakuTrebuli modifikacia, sadac ministrebis nacvlad saxelmwifos meTaurebi arian warmodgenilni. am mosazrebas aqvs arsebobis ufleba, radgan gadawyvetilebis miRebis forma da sxdomebis Catarebis wesi, iseve rogorc gansaxilveli sakiTxebis sia, sakmaod waagavs ministrTa sabWos realobas. amave mosazrebas amtkicebs isic, rom evropul sabWos iseve xelmZRvanelobs prezidenti qveynis saxelmwifos meTauri, rogorc ministrTa sabWos - prezidenti qveynis Sesabamisi ministri. Sesabamisad, msgavseba ministrTa sabWos da evropul sabWos Soris sakmaod xelSesaxebia, Tumca aseve naTelia sxvaobac - ministrTa sabWosgan gansxvavebiT evropuli sabWo ufro “maRali donis” forumia, romlis monawileebs kompetenciac ufro farTo aqvT da politikuri gadawyvetilebebis da mniSvnelovani kompromisebis miRebac ufro martivad SeuZliaT.

evropuli sabWos Semadgenloba, prezidentoba da procedura

evrokavSiris xelSekrulebis meoTxe muxlis Tanaxmad evropuli sabWo unda Seikribos minimum weliwadSi orjer. rogorc wesi, es Sexvedrebi (cnobilia aseve, rogorc samitebi, sabWoebi an evrosamitebi) tardeba prezidentobis dasasruls, anu, yovel eqvs TveSi. imis gamo, rom prezidenti saxelmwifoebi Tvlian, rom saWiroa prezidentobis dros miRweuli Sedegebis afiSireba, yoveli prezidentobis dros tardeba damatebiT erTi samiti mainc. Sesabamisad, 90-ianis Sua wlebidan evropuli sabWoebi imarTeba weliwadSi oTxjer. es praqtika institucionalizebul iqna seviliis samitis Semdeg, sadac oficialurad SeTanxmdnen, rom TiToeuli prezidentobis ganmavlobaSi evropuli sabWo orjer mainc Sekribeboda. Tu adre, rogorc wesi, samitebi tardeboda prezidentobis mqone qveyanaSi, 2001 wlidan gadawyda, rom

Page 33: evrokavSiris politika da institutebi

33

erTi samiti mainc TiToeuli prezidentobis periodSi Catarebuliyo briuselSi. aqve unda davamatoT, rom xSirad sxvadasxva sakiTxebTan dakavSirebiT riggareSe sabWoebi tardeba. magaliTad, garkveuli periodulobiT tardeba agraruli politikisadmi an energetikuli usafrTxoebisadmi miZRvnili evropuli sabWoebi.

evropuli sabWo, rogorc wesi, grZeldeba ori dRe. pirvel dRes mniSvnelovani adgili uWiravs araformalur sadils, romelsac aseve eswreba evrokomisiis prezidenti. am sadilze periodulad iwveven evrokavSiris wevrobis kandidat qveynebsac, rac warmoadgens keTili nebis Jests kavSiris momavali wevrebisadmi. sadilis Semdeg, evropuli sabWos monawileebs SeuZliaT daisvenon, Tumca, tradiciisamebr, yvela mniSvnelovani gadawyvetileba sadilis Semdeg, saRamo xans miiReba. xSiria SemTxvevebi, rodesac evropuli sabWoebi gvian Ramemde gagrZelebula da SeTanxmebebi mxolod dilisken miRweula. amis sul ukanaskneli magaliTia 2005 wlis dekembris samiti, rodesac evrokavSiris saxelmwifoebis liderebma mTeli Rame gaaTenes biujetTan dakavSirebuli molaparakebebis gamo. samitis meore dRe formalur molaparakebebs eTmoba, da es nawili, rogorc wesi, wina Rames miRebuli SeTanxmebebis gansamtkiceblad da dasaxvewad gamoiyeneba. evropuli sabWos dasrulebis Semdeg, prezidenti qveynis lideri da evrokomisiis prezidenti akeTeben saerTo gancxadebas miRweuli Sedegebis Sesaxeb, xolo garkveuli xnis Semdeg prezidenti qveynis saxelmwifos an mTavrobis meTauri araoficialur angariSs abarebs evroparlaments. aRsaniSnavia, rom evroparlamentis roli evropul sabWoebSi nominaluria, Tumca evroparlamentis prezidents aqvs erTi saintereso funqcia. evropuli sabWos gaxsnis dRes evroparlamentis xelmZRvaneli sityviT mimarTavs evropul sabWos, sadac acnobs saxelmwifos meTaurebs im molodinis Sesaxeb, romelic evrokavSiris mosaxleobas evroparlamentis saxiT aqvs am Sekrebidan. bunebrivia, es mimarTva araformaluri xasiaTisaa da molaparakebebis msvlelobaze xSirad gavlenas ver axdens.

evropuli sabWo yovelTvis daxurulad mimdinareobs, amitom Jurnalistebi samitis mimdinareobas sakmaod dagvianebiT aSuqeben. 90-iani wlebis dasawyisSi didi

Page 34: evrokavSiris politika da institutebi

34

britaneTis premier-ministrma jon meijorma wamoayena winadadeba birmingemis evropuli sabWos sxdomis masmediisTvis gaxsnis Sesaxeb, Tumca am iniciativas gamoxmaureba ar mohyolia. JurnalistebisTvis evropuli sabWos sxdomis daxurva ioli asaxsnelia, radgan samitebze xSirad mimdinareobs pirdapiri “vaWroba” ama Tu im sakiTxze. Sesabamisad, pirdapir eTerSi Cveneba, rogor Tmobs ama Tu im saxelmwifos prezidenti an premier-ministri Tavisi qveynis interesebis nawils SeiZleba damRupveli aRmoCndes evropuli sabWos, rogorc efeqturi institutis arsebobisaTvis.

evropuli sabWos sxdomebi imarTeba daxurul darbazSi, sadac mxolod adamianTa mcire jgufs aqvs Sesvlis ufleba. garda 25 saxelmwifos liderebisa da evrokomisiis prezidentisa, darbazSi imyofeba ministrTa sabWos generaluri mdivani (igive umaRlesi warmomadgeneli sagareo da usafrTxoebis sakiTxebSi - dRes havier solana) da misi moadgile, aseve wevri saxelmwifoebis sagareo saqmeTa ministrebi. aRsaniSnavia, rom ar mimdinareobs sxdomis oqmis eleqtronuli Cawera. Canaweri keTdeba xeliT da Camwerebi icvlebian garkveuli periodulobiT. gareT myofi auditoria mxolod Camweris saSualebiT igebs im detalebis Sesaxeb, romlebic ganixileba evropuli sabWos sxdomis dros. rogorc wesi, gareT gasul Camwers SeuZlia Sexvdnen evrokavSiris wevri saxelmwifoebis mudmivi warmomadgenlebi. Sexvedra specialur usafrTxo zonaSi imarTeba, sadac SezRudulia gareSe pirebis Sesvla. yovelive es evropuli sabWos SigniT sakiTxebis ganxilvis konfidencialurobis da kluburi atmosferos SenarCunebisTvis xdeba.

evropul sabWoze gadawyvetilebebi miiReba erTsulovnad, Tumca yofila SemTxvevebi, rodesac Tavad saxelmwifos liderebis surviliT gadawyvetileba xmaTa umravlesobiT miuRiaT. gadawyvetilebebis erTsulovnad miReba kidev erTi dadasturebaa imisa, rom evropuli sabWo ar isaxavs miznad romelime saxelmwifos konfrontacias da orientirebulia problemebis efeqturad gadaWrisa da evrokavSiris ganviTarebis momavali perspeqtivebis dasaxvisaken.

iseve rogorc ministrTa sabWos, evropul sabWosac xelmZRvanelobs prezidenti qveynis lideri, romelsac

Page 35: evrokavSiris politika da institutebi

35

mihyavs sxdoma, romelic adgens dRis wesrigs da aqcents akeTebs im sakiTxebze, romlebic mniSvnelovania misi qveynisTvis (bunebrivia, am dros maqsimalurad xdeba saerTo evropuli da sxva qveynebis interesebis gaTvaliswinebac). im SemTxvevaSi, Tu evropis konstitucia ZalaSi Seva, evropuli sabWos prezidentoba Seicvleba da nacvlad eqvsTviani rotaciuli prezidentisa, evropul sabWos uxelmZRvanelebs evropuli sabWos mier 2.5 wlis vadiT arCeuli pirovneba, romelic airCeva evropuli sabWos mier. es nabiji imiskenaa mimarTuli, rom evropul sabWoSi moxdes politikis gangrZobadobis SenarCuneba da arCeuli prezidentis meSveobiT evrokavSiris mTeli rigi politikebis efeqturobis amaRleba, rac gansakuTrebiT dRis wesrigis Sedgenis uflebis kargad gamoyenebazea damokidebuli. dRis wesrigis Sedgena, rogorc zemoT aRvniSneT, prezidenti qveynis prerogativaa.

CanarTi 1: evropuli sabWos sxdomis grafikuli asaxva

Page 36: evrokavSiris politika da institutebi

36

evropuli sabWos funqciebi da rolis dinamika

evropuli sabWo, rogorc zemoT aRvniSneT, evrokavSiris araformalur institutebs miekuTvneba, Tumca igi ukve naxsenebia maastrixtis xelSekrulebaSi, rac mas sakmaris legitimurobas sZens. pirvelad evropuli sabWos institucionalizacia moxda 1974 wels parizis samitis saboloo komunikeTi. TerTmeti wlis Semdeg, 1985 wels, erTianma evropulma aqtma aRiara evropuli sabWos, rogorc institutis mniSvneloba, xolo maastrixtis xelSekrulebam sabolood dausva wertili evropuli sabWos institucionalizacias, rodesac aRiara misi Semadgenloba da Sexvedrebis sixSire.

Tavdapirvel xelSekrulebebSi, kerZod ki, romis xelSekrulebaSi, ar iyo saubari evropuli sabWos msgavsi institutis Seqmnis Sesaxeb, Tumca 60-ian da 70-ian wlebSi evropis qveynebis meTaurebi ramdenimejer Seikribnen sxvadasxva mniSvnelovani sakiTxis gadasaWrelad. mTavari mizezi maTi Sekrebisa iyo rwmena, rom evrogaerTianeba sustdeboda, radgan xdeboda evrokomisiis rolis Semcireba, xolo mniSvnelovan sakiTxebze konsensusis moZebnas wevri saxelmwifoebis mTavrobebi sul ufro iSviaTad axerxebdnen. Sesabamisad, 1974 wels parizSi xeli moewera komunikes, romelmac oficialuri saxe misca sabWos araoficialur Sexvedrebs. am komunikes mixedviT Seiqmna e.w. “evropuli gaerTianebebis sabWo”, romelic unda Sekrebiliyo saxelmwifos meTaurTa da sagareo saqmeTa ministrebis doneze weliwadSi samjer “politikuri TanamSromlobis” gasaRrmaveblad.

aRsaniSnavia, rom sabWos Seqmna iyo wminda politikuri gadawyvetileba, ar arsebobda misi arsebobis arc formaluri da, arc instituciuri safuZveli. kerZod, ar momxdara sabWos legalizacia axali xelSekrulebis gaformebiT, Tumca momdevno wlebis manZilze sabWos “konstitucionalizacia” mainc ganxorcielda.

evrogaerTianebis ganviTarebis sxvadaxva etapze evropis sabWos gansxvavebuli roli da funqciebi hqonda. Tu dasawyisSi igi “buxrispira molaparakebebis” forums warmoadgenda, 80-ian wlebSi evropuli sabWo mogvevlina seriozuli politikuri gadawyvetilebebis mimReb institutad da xelSekrulebebis mosamzadebel organod.

Page 37: evrokavSiris politika da institutebi

37

sabWoSi formdeboda mniSvnelovani kompromisebi da miiRweoda evrokavSiris momdevno ganviTarebis ganmsazRvreli SeTanxmebebi.

evropuli sabWos rolis gazrdas mudmivad Tan sdevda evrokavSiris instituciuri garemos mimarT skepticizmis gamoxatuleba. bevr mecniers miaCnda, rom mniSvnelovani sakiTxebis saxelmwifos meTaurTa doneze gadaWris aucilebloba gamoiwvia 70-80-ian wlebSi arsebuli instituciuri garemos sisustem da uunarobam _ moegvarebina problemaTa umravlesoba. marTlac, 80-iani wlebis Sua wlebamde praqtikulad yvela mniSvnelovani Tu umniSvnelo gadawyvetileba miiReboda evropuli sabWos mier, ramac garkveulwilad daaknina ministrTa sabWos mniSvneloba. amas isic ganapirobebda, rom 80-iani wlebis dasawyisSi evrogaerTianeba mZime problemebis winaSe aRmoCnda (sabiujeto krizisi, britaneTisTvis fulis dabrunebis sakiTxi, saerTo agraruli politikis da struqturuli fondebis reforma).

evropul sabWos ramdenime mniSvnelovani funqcia gaaCnia. misi erT-erTi funqciaa saxelmwifo meTaurebis Sekreba araformalur viTarebaSi azrebis gasacvlelad. Sexvedris araformaluri xasiaTi da gadawyvetilebis miRebaze wnexis ararseboba xSirad ganapirobebs mniSvnelovan kompromisebs, romelTa wyalobiTac xdeba evrogaerTianebis ganviTarebisTvis mniSvnelovani gadawyvetilebebis miReba. aseve mniSvnelovania evropuli sabWos meore, aranakleb mniSvnelovani funqcia, romelic axla ukve formalur nawilTanaa dakavSirebuli. es aris evrokavSiris grZelvadiani ganviTarebis gegmebis dasaxva da evrokomisiisTvis direqtivebis micema. yvela mniSvnelovani gadawyvetileba, romelic rodesme miRebula evrokavSirSi, iqneboda es agraruli seqtoris reformebi, struqturuli fondebis reformebi, savaluto kavSiris Seqmna da evros SemoReba, konstituciis miReba, Tu evrokavSiris gafarToeba, miiReboda evropul sabWoze, Tumca manamde, aseve evropul sabWoze xdeboda politikuri nebis dafiqsireba am sakiTxebze muSaobis dasawyebad. ase magaliTad, luqsemburgis 1997 wlis da helsinkis 1999 wlis evropulma sabWoebma safuZveli Cauyares evrokavSiris ukanasknel gafarToebas, romelic 2004 wlis 1 maiss Sedga, xolo 1974 wlis evropulma

Page 38: evrokavSiris politika da institutebi

38

sabWom gza gauxsna evrokavSirs savaluto kavSiris Seqmnisaken, rac, sabolood, 2000 wels erTiani valutis - evros SemoRebiT dagvirgvinda.

evropuli sabWos kidev erTi mniSvnelovani funqciaa axali politikuri mimarTulebebis SemuSaveba da ama Tu im sferoSi integraciis gaRrmavebis Sesaxeb politikuri nebis dafiqsireba. 1974 wels parizis evropulma sabWom Seqmna regionuli ganviTarebis fondi, rac safuZvlad daedo evrokavSiris regionuli politikis Camoyalibebas. igive SeiZleba iTqvas kopenhagenis 1993 wlis evropul sabWoze, sadac pirvelad iqna dafiqsirebuli is kriteriumebi, romelic saxelmwifom unda Seasrulos evrokavSirSi gasawevrianeblad.

evropul sabWos gaaCnia kidev erTi mniSvnelovani funqcia - im problemebis mogvareba, romlebic ver gadawyda ministrebis mier. Zalian xSirad ministrebis done ver yofnis mniSvnelovani sakiTxebis gadawyvetas, gansakuTrebiT iseT SemTxvevebSi, rodesac saqme exeba socialur problematikas, an rodesac am sakiTxebs SeuZlia gavlenis moxdena sxva sferoebze (e.w. cross-cutting issues). aseTi sakiTxebi, rogorc wesi, gadaecema evropul sabWos, radgan sabWoSi warmodgenil saxelmwifoTa meTaurebs politikuri gadawyvetilebis miRebis SesaZlebloba aqvT.

sul bolos unda aRiniSnos, rom evropul sabWos ekisreba sagareo politikis SemuSavebis mniSvnelovani funqcia. imis gamo, rom sagareo da usafrTxoebis politika evrokavSirSi jer isev saxelmwifoebis uSualo kompetenciis farglebSi rCeba, sagareo politikis mniSvnelovani gadawyvetilebebi swored evropul sabWoebze miiReba.

rekomendirebuli literatura riCi, rodni, evropa: evrokavSiris mokle enciklopedia,

saqarTvelos gamomcemelTa asociacia, 2002 Bulmer, Simon, “The European Council’s First Decade: Between Interdependence

and Domestic Politics”, Journal of Common Market Studies, Vol. XXIV, No 2, December 1985

Page 39: evrokavSiris politika da institutebi

39

“European Council”, Online Encyclopedia Wikipedia, http://en.wikipedia.org/wiki/European_Council

George, Stephen, Ian Bache, Politics in the European Union, Oxford University Press, 2001

Hoffmann, Stanley (1966): Obstinate or Obsolete: the Fate of the Nation State and the Case of Western Europe, Daedalus, 95:2

Hoffmann, Stanley (1982): Reflections on the Nation State in Western Europe Today, Journal of Common Market Studies, December 1982

Johnston, Troy, The European Council: Gatekeeper of the European Communities, Westview Pr. 1994

Moravcsik, Andrew, The Choice for Europe: Social Purpose and State Power from Messina to Maastricht, Cornell University Press, 1998

Wallace, Helen and William Wallace, Policy-Making in the European Union, Fouth Edition, Oxford University Press, 2004

evropuli sabWos oficialuri veb-gverdi, http://europa.eu/european_council/index_en.htm,

Page 40: evrokavSiris politika da institutebi

40

III Tavi

ministrTa sabWo

sergi kapanaZe ministrTa sabWos Semadgenloba da prezidentoba

ministrTa sabWo aris evrokavSiris ZiriTadi sakanonmdeblo organo, romelic wevri saxelmwifoebis ministrebisgan aris dakompleqtebuli. imis mixedviT, Tu ra sakiTxi ganixileba sabWos sxdomaze, Sesabamisi ministri warmoadgens TiToeul qveyanas (magaliTad sagareo saqmeTa ministri, Tu ganixileba sagareo politikis sakiTxebi, finansTa ministri - finansur sakiTxebze, da a.S.). ministrTa sabWo dResdReobiT ikribeba cxra ZiriTadi konfiguraciiT. es konfiguraciebia:

1. generaluri da sagareo saqmeebi (Sedgeba sagareo saqmeTa ministrebisgan, Tumca mis sxdomebSi SeiZleba monawileobdnen Tavdacvis, vaWrobis an evropuli saqmeebis ministrebic. ikribeba yovelTviurad);

2. ekonomikuri da finansuri sakiTxebi (Sedgeba ekonomikis da finansTa ministrebisagan. ikribeba yovelTviurad);

3. TanamSromloba marTlmsajulebis da saSinao saqmeebis sferoSi (Sedgeba iusticiis da Sinagan saqmeTa ministrebisagan. ikribeba saSualod or TveSi erTxel);

4. konkurentunarianoba (Sedgeba evropuli saqmeebis ministrebis, kvlevis dargSi ministrebis, mrewvelobis dargSi ministrebisagan. ikribeba weliwadSi 5-6 jer);

5. transporti, telekomunikaciebi da energetika (Sedgeba transportis, telekomunikaciebis da energetikis ministrebisgan. ikribeba saSualod or TveSi erTxel);

6. soflis meurneoba da meTevzeoba (Sedgeba soflis meurneobis da meTevzeobis ministrebisgan. ikribeba yovelTviurad);

7. garemos dacva; 8. ganaTleba, axalgazrdoba da kultura;

Page 41: evrokavSiris politika da institutebi

41

9. dasaqmeba, socialuri politika, jandacva da momxmarebelTa sakiTxebi.

miuxedavad imisa, rom sabWo 9 konfiguraciiT ikribeba, gadawyvetilebebi, romlebsac is iRebs, qveyndeba sabWos saxeliT da ar aris dakonkretebuli, Tu romelma konfiguraciam miiRo es gadawyvetileba. 1990-ian wlebSi sabWoSi arsebobda 22 konfiguracia, 2000 wlis ivnisSi maTi ricxvi 16-mde Semcirda, xolo 2002 wlis ivnisidan sabWo ukve 9 konfiguraciiT ikribeba.

sabWos eqvsi Tvis vadiT xelmZRvanelobs erTi romelime qveyana. Sesabamisad prezidentis da sabWos sxdomebis Tavmjdomaris movaleobas asrulebs is ministri, romlis qveyanac aris prezidenti am eqvsTvian periodSi. wlebis ganmavlobaSi rotacia mimdinareobda laTinuri alfabetis mixedviT, Tumca dRes prezidenti qveynis xelmZRvanelobis vada dgindeba winaswargansazRvruli grafikiT. ase magaliTad, 2006 wlis pirveli eqvsi Tve evrokavSiris prezidenti iyo avstria, xolo ivlisidan dekembramde es posti gadaeca fineTs. axlad gawevrianebuli qveynebidan yvelaze bolos prezidenti qveyana gaxdeba estoneTi, romelic 2018 wlis ivlis-dekemberSi iqneba evrokavSiris wamyvani. im SemTxvevaSi, Tu 2018 wlamde romelime qveyana Seva evrokavSirSi (magaliTad, bulgareTi da rumineTi), isini prezidentebi gaxdebian mxolod 2018 wlis Semdeg, anu mas Semdeg, rac xelaxla ganisazRvreba momdevno prezidenti qveynebis Tanmimdevroba.

prezidentobis forma SeiZleba Seicvalos, Tu evropis konstitucia miRebuli iqneba evrokavSiris wevri saxelmwifoebis mier. am SemTxvevaSi rotaciis principi Seicvleba da ministrTa sabWos uxelmZRvanelebs sami Tanaprezidenti, romelTa vada weliwadnaxevriT (18 Tve) ganisazRvreba.

sanam sabWos saqmianobaze gadavidodeT, aRvniSnoT is mTavari funqciebi, romlebic prezident qveyanas evaleba. pirvel rigSi, es aris dRis wesrigis Sedgena. prezidenti qveyana komisiasTan da wina da momaval prezident qveynebTan erTad adgens im prioritetebs, romlebzec unda gagrZeldes muSaoba mis eqvsTvian periodSi. miuxedavad imisa, rom prezident qveyanas sakmaod farTo uflebebi aqvs dRis wesrigis Sedgenis dros, xSirad

Page 42: evrokavSiris politika da institutebi

42

xdeba sxva qveynebis interesebis gaTvaliswineba. amitom, prezidenti qveynebis dRis wesrigebi sakmaod ambiciuri, magram mainc gawonasworebulia.

meore funqcia, romelic prezident qveyanas aqvs, aris mediatoris. prezidenti qveyana, rogorc wesi, didi wnexi qveS imyofeba xolme, radgan misgan yovelTvis elian mniSvnelovan sakiTxebze dapirispirebul saxelmwifoebs Soris kompromisis moZebnas. aseT kompromisebze didad aris damokidebuli prezidenti qveynis reitingi da reputacia. zogierTi qveyana kargad arTmevs Tavs dakisrebul movaleobas, riTac sakmaod didi prestiJi uyalibdeba (magaliTad gamodgeba irlandiis prezidentoba 2004 wlis pirvel naxevarSi).

qveyana, romelic prezidentis rols asrulebs, sakmaod didi ZalauflebiT aris aRWurvili. TiToeul prezident qveyanas aqvs Tavisi prioritetebis nusxa, romlebzec igi aucileblad miiCnevs yuradRebis gamaxvilebas. es prioritetebi am qveynis prezidentobis dros mowveul sabWos yvela Sexvedraze umTavresad aris miCneuli, Tumca isic aRsaniSnavia, rom gansakuTrebuli sityva prezidents mxolod im sakiTxebze aqvs, romlebic mas dRis wesrigSi aqvs Setanili. garda amisa, Tu evrokomisia gamodis sakanonmdeblo iniciativiT, romelic ar aris Setanili sabWos dRis wesrigSi, prezident qveyanas, ubralod SeuZlia uari Tqvas am winadadebis ganxilvaze. rogorc wesi, prezidentoba gamoiyeneba wevri saxelmwifoebis mier sakuTari miznebis misaRwevad. Tumca, amasTan, yvela wevrs surs, rom misi prezidentobis dros rame gansakuTrebulad kargi moxdes. ase magaliTad, irlandia samudamod Seva istoriaSi, rogorc 2004 wlis gafarToebis politikis damagvirgvinebeli, xolo irlandiis premier-ministri berti aherni, rogorc kargi diplomati.

prezidentoba ar aris yovelTvis umtkivneulo da dadebiTi. SegviZlia gamovyoT ori momenti, rodesac qveyana SeiZleba ar iyos prezidentobis mosurne. magaliTad, roca evrokavSiris prezidenti patara qveyana xdeba, mas xSirad ar yofnis adamianuri da sxva saxis resursebi, prezidentobis amocanebis gansaxorcieleblad (yvela Sexvedris wayvana, prioritetebis Sedgena, evrokavSiris msoflio asparezze warmoCena). amitom,

Page 43: evrokavSiris politika da institutebi

43

gasakviri ar unda iyos, Tu maltis an luqsemburgis prezidentoba iseTi efeqturi ar aris, rogorc safrangeTis an, Tundac, niderlandebis.

meore problema Tavs iCens maSin, rodesac romelime qveynis prezidentobis dros iseTi sakiTxi ixileba, romelic am qveynisaTvis miuRebelia da romelzec mas danarCeni saxelmwifoebisagan gansxvavebuli pozicia aqvs. aseT dros prezidenti qveyana dilemis winaSe aRmoCndeba xolme: erTis mxriv, misi movaleobaa sakuTari prezidentobis dros yvela mniSvnelovani sakiTxi moagvaros, meores mxriv, romeliRac sakiTxze Tavad aris mTavari problemis Semqmneli, radgan surs sakuTari erovnuli interesis gatareba. zemoTTqmulis magaliTad gamogvadgeba didi britaneTi, romelic 2005 wlis dekembris briuselis evropuli sabWos win iTvleboda evrokavSiris biujetis miRebis mTavar Semaferxebel faqtorad, radgan misi pozicia iyo, ar SeemcirebinaT didi britaneTisaTvis ukan dasabrunebeli fuli (rasac Tavis droze teTCerma miaRwia), xolo biujetis xarjviTi nawilis Semcireba struqturuli fondebis da sxva sabiujeto Tavebis Semcirebis xarjze momxdariyo. miuxedavad imisa, rom did britaneTs daTmoba ar surda, mas mainc mouwia kompromisze wasvla. did britaneTs, rogorc prezident qveyanas, evaleboda iseT mniSvnelovan sakiTxze, rogoric biujetia, konsensusis miRweva. Sesabamisad, didma britaneTma saerTo interesebis gadasarCenad sakuTari poziciebi daTmo. riTac, marTalia, qveynis SigniT opozicia ganarisxa, magram SeinarCuna prestiJi.

sxvaTa Soris, bevri qveyana cdilobs swored sakuTari prezidentobis dros moagvaros misTvis aqtualuri sakiTxebi, gansakuTrebiT iseTebi, sadac mis mier daTmobis gareSe gadawyvetilebis miReba SeuZlebelia. mokled rom vTqvaT, evrokavSiris qveynebs xSirad urCevnia daTmos, maSin roca prezidentia da prestiJi mainc aimaRlos am daTmobis xarjze, vidre daTmos maSin, rodesac sxva qveyanaa prezidenti da es daTmoba, mxolod wagebad da sisusted SeiZleba Sefasdes.

ministrTa sabWos organizaciuli struqtura da saqmis warmoeba

Page 44: evrokavSiris politika da institutebi

44

sabWos saqmianobas amzadebs mudmiv warmomadgenelTa

komiteti, e.w. koreperi (COREPER), romelic Sedgeba wevri saxelmwifoebis mier briuselSi wargzavnili specialuri warmomadgenlebisa da maTi damxmareebisagan. Tavad koreperis saqmianoba mzaddeba 250-ze meti komitetisa da samuSao jgufis mier, romlebSic Sedian wevri saxelmwifoebis delegatebi da erovnuli administraciebis mier mivlenili sajaro moxeleebi.

yvela komitets aqvs Tavisi roli koordinaciis da eqspertizis miwodebis sferoSi. magaliTad, ekonomikuri da finansuri komiteti, politikuri da usafrTxoebis komiteti da koordinaciis komiteti Sesabamis sakiTxebze eqspertizis mimwodeblad iTvlebian koreperisaTvis.

aRsaniSnavia, rom arsebobs ori koreperi. koreper I Sedgeba elCebis moadgileebisgan, xolo koreper II Tavad elCebisgan. koreper I ganagebs praqtikulad yvela sakiTxs, garda usafrTxoebis da Tavdacvis politikisa, romelic koreper II-is eqskluziur funqcias miekuTvneba. am or korepers funqciebi ganawilebuli aqvT da, rogorc wesi, erTmaneTis saqmeebSi ar erevian.

koreperis SemadgenlobaSi moqmedeben sxvadasxva dargobrivi komitetebi, romlebSic Sedian specialisti sajaro moxeleebi Sedian. am dargobriv komitetebs emsaxureba sabWos samdivno, romelSic daaxloebiT 2000 kaci msaxurobs. isini gaerTianebulni arian 170 samuSao jgufSi. yoveldRe, sabWos SenobaSi erovnuli biurokratiebidan 300-400 oficialuri piri ikribeba da marTavs Sexvedrebs sxvadasxva sakiTxTan dakavSirebiT.

sanam sakiTxi ministrTa sabWoSi moxvdeba saboloo kenWisyrisTvis, mimdinareobs msjeloba qveda instanciebSi. komisiidan (I sayrdenis sakiTxebze) an prezidenti qveynisgan (II da III sakiTxebze) Semosuli kanonproeqti jer xvdeba samuSao jgufSi, sadac erovnuli administraciebis warmomadgenlebi maqsimalurad cdiloben poziciebis daaxloebas. zogierT SemTxvevaSi samuSao jgufis done yofnis konsensusis miRwevas, Tumca ufro xSirad, samuSao jgufis wevrebi iZulebulni xdebian gadaagzavnon sakiTxi ufro zeda instanciaSi - koreper II-Si an koreper I-Si, imis mixedviT, Tu ra sakiTxs exeba esa Tu is iniciativa. rogorc wesi,

Page 45: evrokavSiris politika da institutebi

45

koreperebis doneze irkveva saerTo sakiTxebis 90-95% da mxolod darCenili sakiTxebi ganixileba ministrTa sabWos sxdomebze. samuSao dRis wesrigi ministrTa sabWos sxdomebisTvis Sedgeba “a” da “b” punqtebisgan. “a” tipis punqtebs miekuTvneba is sakiTxebi, romlebic praqtikulad SeTanxmebulia da damatebiT ganxilvas aRar saWiroebs. “b” punqtebSi ki is sakiTxebia, romlebic koreperebis doneze ver SeTanxmda da saWiroebs detalur ganxilvas sabWos sxdomebze. aseve “b” punqtSi SeiZleba iyos sakiTxebi, romelTa ganxilva ver moeswro an ar moxerxda sabWos wina sxdomaze. advili misaxvedria, rom es sakiTxebi yvelaze mniSvnelovan sakiTxTa ricxvs miekuTvneba (ama Tu im sferos reforma, dafinanseba, Tavdacvis operaciebis Catareba da a.S.), romelTa gadasawyvetad ministrebs Soris molaparakeba da kompromisia aucilebeli. im SemTxvevaSi, Tu sakiTxi, arc ministrTa sabWos sxdomaze gadawyda, igi gadaegzavneba evropul sabWos, an ubrundeba ukan komisias (SeiZleba daubrundes korepersac) dasamuSaveblad.

CanarTi 2: ministrTa sabWoSi saqmis moZraobis grafiki

ministrTa sabWo, rogorc evrokavSiris instituti,

Sedgeba sxvadasxva direqtoratebisgan. yvelaze didi struqturebi iuridiul da TarjimanTa samsaxurebs aqvT, rac savsebiT logikuria, Tu gaviTvaliswinebT

Page 46: evrokavSiris politika da institutebi

46

gansaxilveli sakiTxebis iuridiuli komponentis mniSvnelobas da evrokavSiris 20 oficialur enas.

sabWos struqturuli erTeuli, romelsac evaleba koordinaciis uzrunvelyofa sabWos SigniT da prezidenti qveynis daxmareba prezidentobis mimdinareobisas, aris generaluri samdivno. generaluri samdivnos xelmZRvaneli amavdroulad aris sagareo saqmeTa ministrebis sabWos wamyvani, rac, mas evrokavSiris sagareo da usafrTxoebis sakiTxebis umaRlesi warmomadgenlis wodebas aniWebs. samive es posti dRes uWiravs natos yofil generalur mdivans da espaneTis yofil sagareo saqmeTa ministrs, gamocdil diplomats havier solanas.

xmis micemis wesi ministrTa sabWoSi

sabWo gadawyvetilebebis umravlesobas iRebs ori

ZiriTadi formiT: 1) konsensusis wesiT xmis micema: am SemTxvevaSi yvela

wevr saxelmwifos aqvs erTi xma. gadawyvetileba ar iTvleba miRebulad, Tu erTi wevri mainc aris misi winaaRmdegi. am sistemis mixedviT TiToeul saxelmwifos SeuZlia gamoiyenos vetos ufleba da dablokos sakiTxi, Tu Tvlis, rom es sakiTxi mis erovnul interesebs ewinaaRmdegeba. rogorc wesi, xmis micemis es procedura gamoiyeneba meore (sagareo da usafrTxoebis politika) da mesame (marTlmsajuleba da saSinao saqmeebi) sayrdenebis dros.

2) kvalificirebuli umravlesobiT xmis micema: am sistemis dros evrokavSiris wevri saxelmwifos kuTvnil TiToeul xmas gaaCnia Tavisi wona, romelic damokidebulia wevri saxelmwifos mosaxleobaze. qvemoT moyvanilia cxrili, sadac mocemulia, Tu romel qveyanas ramdeni xma gaaCnia. advili SesamCnevia, rom proporcia mosaxleobas da xmebs Soris patara saxelmwifoebis sasargeblod aris gadawyvetili. germaniis SemTxvevaSi, erTi xma modis daaxloebiT 2.5 mln adamianze, xolo maltis SemTxvevaSi, 100 aTasze.

Page 47: evrokavSiris politika da institutebi

47

xmebis raodenoba kvalificirebuli umravlesobiT kenWisyrisas

qveyana xmebis raodenoba mosaxleoba (mln.) germania 29 82.0 didi britaneTi 29 59.4 safrangeTi 29 59.1 italia 29 57.7 espaneTi 27 39.4 poloneTi 27 38.6 niderlandebi 13 15.8 saberZneTi 12 10.6 CexeTi 12 10.3 belgia 12 10.2 ungreTi 12 10.0 portugalia 12 9.9 SvedeTi 10 8.9 avstria 10 8.1 slovakeTi 7 5.4 dania 7 5.3 fineTi 7 5.2 litva 7 3.7 irlandia 7 3.7 latvia 4 2.4 slovenia 4 2.0 estoneTi 4 1.4 kviprosi 4 0.8 luqsemburgi 4 0.4 malta 3 0.4 sul xmebis raodenoba 321 kvalif. umr-sTvis saWiroa 232 damblokavi xmebis raodenoba 90

kvalificirebuli umravlesobis sistemas meorenairad

sammagi umravlesobis sistemas eZaxian, rac niSnavs, rom am sistemiT gadawyvetilebis misaRebad aucilebelia dagrovdes sammagi umravlesoba:

1) gadawyvetilebis momxre unda iyos 232 xma arsebuli 321-dan (xmebis 72.27 %)

2) gadawyvetilebas mxari unda dauWiros wevri saxelmwifoebis naxevarze metma

3) im qveynebSi, romlebic mxars uWeren gadawyvetilebas, unda cxovrobdes evrokavSiris mosaxleobis minimum 62 %.

Page 48: evrokavSiris politika da institutebi

48

TxuTmeti wevrisgan Semdgar evrokavSirSi kvalificirebuli umravlesoba aseve xmebis awonvis principze iyo damyarebuli, Tumca maSin ar moqmedebda sammagi umravlesobis sistema. 2004 wlamde xmebis awonva Semdegnairad xdeboda:

xmebis raodenoba 2004 wlamde 15-wevrian evrokavSirSi

qveyana xmebis raodenoba safrangeTi 10 germania 10 italia 10 didi britaneTi 10 espaneTi 8 belgia 5 saberZneTi 5 niderlandebi 5 portugalia 5 avstria 4 SvedeTi 4 dania 3 irlandia 3 fineTi 3 luqsemburgi 2 sul xmebis raodenoba 87 kvalif. umr-sTvis saWiroa 62 damblokavi xmebis raodenoba 25

kvalificirebuli umravlesobiT gadawyvetilebis

misaRebad aucilebeli iyo minimum 62 xma sul arsebuli 87-dan, rac imas niSnavda, rom nebismieri 26 xma damblokavi uflebiT sargeblobda. 1994 wels ioaninas deklaraciis Sedegad evrokavSiris saxelmwifoebi SeTanxmdnen damatebiT principze, romlis mizani iyo umciresobis uflebebis dacva im SemTxvevaSi, Tu gadawyvetilebis winaaRmdeg 23-25 xma iqneboda. am SemTxvevaSi sabWo iRebda valdebulebas mieRwia iseTi SeTanxmebisaTvis, romelic minimum 65 xmas miiRebda. ioaninas deklaracia warmoadgens karg magaliTs, Tu rogorc cdilobs evrokavSiri maqsimalurad daafuZnos miRebuli gadawyvetilebebi erTsulovnebis da konsensusis princips.

Page 49: evrokavSiris politika da institutebi

49

im SemTxvevaSi, Tu ZalaSi Seva evropis konstitucia, kvalificirebuli umravlesobiT gadawyvetilebis miReba Seicvleba da sammagi umravlesobis nacvlad ormagi umravlesobis mopoveba gaxdeba saWiro. am SemTxvevaSi gadawyvetileba misaRebad aucilebeli iqneba wevri saxelmwifoebis 55%-is mxardaWera, mxolod ise, rom mxardamWeri saxelmwifoebis mosaxleoba warmoadgendes evrokavSiris mosaxleobis 65%-s. konstitucias aseve Semoaqvs damblokavi umciresobis idea; am principis mixedviT, Tu gadawyvetilebas ewinaaRmdegeba nebismieri oTxi saxelmwifo, romlis saerTo mosaxleoba evrokavSiris mosaxleobis 35 %-s Seadgens, gadawyvetileba aRar miiReba. damblokavi umciresobis idea Semotanili iqna imisaTvis, rom ar moxdes didi an patara saxelmwifoebis mier erTmaneTis interesebis uzurpireba.

arsebobs kidev erTi gza sabWoSi gadawyvetilebebis misaRebad. maastrixtis xelSekrulebis 205(3) muxli ambobs, rom romelime saxelmwifos mier kenWisyris dros Tavis Sekaveba ar unda iyos gadawyvetilebis miRebis xelisSemSleli mizezi, Tu gadawyvetileba konsensusiT miiReba. es niSnavs, rom iseT sakiTxebze, romlebzec aucilebelia gadawyvetilebis erTsulovnad miReba, sabWos romelime wevrs aqvs ufleba Tavi Seikavos. Sesabamisad, sakiTxi Cavardeba mxolod maSin, Tu romelime qveyana winaaRmdeg miscems xmas. aqve aRsaniSnavia, rom kvalificirebuli umravlesobiT xmis micemis dros, Tavis Sekaveba igivea, rac winaaRmdeg xmis micema. Sesabamisad, zogjer mivdivarT paradoqsul situaciamde: xSirad ufro iolia gadawyvetileba miRebul iqnes erTxmad, vidre kvalificirebuli umravlesobis sistemiT, radgan zogierT wevrs urCevnia Tavi Seikavos, magram ise, rom saboloo gadawyvetileba miRebul iqnes. am strategias qveynebi mimarTaven iseT SemTxvevebSi, Tu gadawyvetilebis miReba ki undaT, magram TavianTi qveynis SigniT arsebuli politikuri koniunqturis, an interesTa jgufebis gavlenis gamo, aqtiuri monawileobisgan Tavs ikaveben,.

bolos unda aRvniSnoT, rom sabWo aseve gamoiyenebs ubralo umravlesobiT xmis micemis proceduras, Tumca es xdeba mxolod procedurul sakiTxebze. kvalificirebuli

Page 50: evrokavSiris politika da institutebi

50

umravlesobiT xmis micemis sistema gamoiyeneba iseT sferoebSi, rogoricaa Sida bazari, ekonomikuri sakiTxebi da vaWroba, xolo konsensusis procedura, rogorc wesi, gamoiyeneba sagareo politikis, Tavdacvis iuridiuli da policiuri TanamSromlobis, aseve sagadasaxado sakiTxebis kenWisyrisas.

ministrTa sabWos funqciebi

sakanonmdeblo funqcia: rogorc aRvniSneT, ministrTa sabWo aris evrokavSiris mTavari sakanonmdeblo organo. sabWo dakompleqtebulia erovnuli administraciebis aRmasrulebeli moxeleebiT (ministrebiT), Tumca asrulebs sakanonmdeblo funqciebs, rac problemebs uqmnis Tavad sakanonmdeblo process evrokavSiris SigniT. iqmneba sabWos muSaobis paralizebis safrTxe. SesaZloa, sxvadasxva sakiTxebis sabWoebma miiRon urTierTgamomricxavi gadawyvetilebebi, an sabWoze ama Tu im ministris mier dafiqsirebuli pozicia ar gamoxatavdes qveynis mmarTveli Zalis pozicias. msgavsi SemTxvevebi savsebiT SesaZlebelia, radgan xSirad evrokavSiris wevri saxelmwifoebis mTavrobebi koaliciuri xasiaTisaa. zogierTi ministri opoziciuri partiidanaa da misi Sexedulebebi xSirad ar emTxveva mmarTveli partiis Sexedulebebs. xdeba isic, rom erTi qveynis ministrebs sxvadasxva miswrafebebi aqvT; Tu bunebis dacvis ministrebs surT gaizardos am sferos dafinanseba, xSirad finansTa ministrebi, ar iziareben am pozicias.

aseTi problemebi evrokavSirSi SeiZleba warmoiSvas, Tumca ministrTa sabWos institucionalizebam, rogorc sakanonmdeblo organom, moaxdina misi monawileebis socializacia. rogorc wesi, ministrebs uviTardebaT maRali pasuxismgebloba da TavianTi qveynebis erovnuli interesebis gacnobierebis unari, rac xsnis zemoTnaxseneb problemebs. aRsaniSnavia, rom ministrTa sabWos sxdomebi umetesad daxurulia, rac saSualebas aZlevs ministrebs miiRon iseTi gadawyvetilebebi, romelTa miRebac Ria procesis dros SeuZlebelia.

ministrTa sabWos funqcionirebis efeqturobis erT-erTi umTavresi winapirobaa ministrTa sabWos sxdomebi

Page 51: evrokavSiris politika da institutebi

51

mihyavs prezidenti qveyanis mier. aseve mniSvnelovnad aadvilebs sakanonmdeblo process is, rom pirveli sayrdenis sakiTxebze kanonproeqtis iniciativis eqskluziuri ufleba aqvs evrokomisias, xolo meore da mesame sayrdenis sakiTxebze - prezident qveyanas.

ministrTa sabWo aris erTaderTi eqskluziuri kanonmdebeli evrokavSirSi, magram igi ar aris erTaderTi kanonmdebeli. evroparlaments ufleba aqvs monawileoba miiRos sakanonmdeblo procesSi, Tumca misi es funqcia SezRudulia. ministrTa sabWo da evroparlamenti sakanonmdeblo procesis dros urTierTqmedeben oTxi formiT. es procedurebia - konsultaciis, TanamSromlobis, Tanagadawyvetis da Tanxmobis meqanizmebi. TiToeul maTganze Cven ufro dawvrilebiT visaubrebT, roca evroparlamentis Temas SevexebiT. axla mxolod aRvniSnavT, rom ministrTa sabWo yvelaze Zlieria konsultaciis da TanamSromlobis procedurebis dros, radgan mas ekuTvnis bolo sityvis ufleba. Tanagadawyvetis da Tanxmobis dros ministrTa sabWos iseTive funqcia aqvs, rogoric evroparlaments. Tanagadawyvetis dros evroparlamentis da sabWos Tanxmoba Tanabrad aris saWiro kanonis misaRebad. Tanxmobis proceduris dros parlaments ufleba ara aqvs Sesworeba Seitanos sakanonmdeblo aqtebSi, aqvs Tumca dablokvis ufleba.

ministrTa sabWos biujetis miRebasTan dakavSirebiT kidev erTi mniSvnelovani funqcia aqvs. sabiujeto proceduris bolo sityva evroparlaments ekuTvnis, Tumca ministrTa sabWos SeuZlia biujetis proeqtSi bolo sityva Tqvas e.w. aucilebel danaxarjebze (compulsory expenditures), rac qarTul realobas rom SevadaroT, biujetis daculi muxlebis analogs warmoadgens, araaucilebel danaxarjebze ki saboloo gadawyvetilebas evroparlamenti iRebs. aseve aRsaniSnavia, rom ministrTa sabWos biujetis proeqtis ori mosmenis ufleba aqvs, rac aZlevs mas uflebas Secvalos (gazardos an Seamciros) danaxarjebis moculoba.

aRmasrulebeli funqciebi: miuxedavad imisa, rom

sabWo ZiriTadad sakanonmdeblo saqmianobiT aris dakavebuli, mas aRamasrulebeli funqciebic aqvs. sanam

Page 52: evrokavSiris politika da institutebi

52

aRmasrulebeli funqciebis CamoTvlaze gadavalT, gvsurs aRvniSnoT evrokavSirSi sakanonmdeblo da aRmasrulebeli funqciebis ganawilebis Sesaxeb. evrokavSiri unikaluria imiT, rom yvela instituts Seaqvs Tavisi wvlili rogorc sakanonmdeblo, ise aRmasrulebel xelisuflebaSi. ase magaliTad, evrokomisia iTvleba mTavar aRmasrulebel organod, magram igi aris kanonproeqtis eqskluziuri wamomyenebeli pirveli sayrdenis sakiTxebSi. ministrTa sabWo aris mTavari kanonmdebeli, Tumca aqvs aRmasrulebeli funqciebic. es funqciebi aramarto instituciurad aris mis ufleba-movaleobaSi, aramed im garemoebiTac, rom evrokavSiris kanonmdeblobis ZiriTadi Semsrulebeli wevri-saxelmwifoebi arian, maTi ministrebi ki, Tavad iReben am kanonebs. rac Seexeba evroparlaments, igi Tanakanonmdebeli organoa, Tumca SeuZlia garkveuli zemoqmedeba moaxdinos aRsrulebasa da sakanonmdeblo iniciativaze komisiaze Tavisi zegavlenis funqciis gamoyenebiT.

axla ki gadavideT ministrTa sabWos aRmasrulebel funqciebze, romlebic SeiZleba oTx nawilad davyoT.

1) grZelvadiani miznebis dasaxva da maTi ganxorcielebis delegireba evrokomisiaze: xelSekrulebebis reformis dros, rac ramdenime weliwadSi erTxel xdeba (1991 wlis maastrixtis xelSekruleba, 1997 wlis amsterdamis xelSekruleba, 2001 wlis nicis xelSekruleba) ministrTa sabWo, rogorc wesi, isaxavs grZelvadian miznebs evrokavSirisaTvis da Semdeg am miznebis ganxorcielebis delegirebas axdens evrokomisaze.

magaliTebad aq gamodgeba robert Sumanis da Jan mones iniciativa SeeqmnaT supraerovnuli instituti, romelic ar daeqvemdebareboda mTavrobebs, magram gaatarebda germaniis da safrangeTis xelmZRvanelobis mier 1951 wels qvanaxSiris da foladis regulirebis sferoSi SemuSavebul kurss. sxva magaliTebidan aRsaniSnavia 1958 wlis romis xelSekruleba da saerTo agraruli politikis Seqmna, romlis ganxorcielebac aseve komisias daevala. SeiZleba gamovyoT 1991 wlis maastrixtis xelSekruleba, sadac sabWom sakmaod didi funqciebis delegireba moaxdina evrokomisiaze,

Page 53: evrokavSiris politika da institutebi

53

gansakuTrebiT evropis monetaruli politikis sferoSi. Tumca, uari ganacxada komisiisaTvis marTlmsajulebis da saSinao saqmeebze da saerTo sagareo da usafrTxoebis politikaze aRmasrulebeli funqciebis delegirebaze.

2) saSualovadiani miznebis dasaxva da “koordinaciis Ria wesi”: evrokavSiris wevri saxelmwifoebis saxelmwifos meTaurTa sabWo (igive evropuli sabWo, romelzec saubari zemoT gvqonda) isaxavs saSualo xangrZlivobis miznebs evrokavSirisTvis da axdens erovnuli makroekonomikuri politikis monitorings “koordinaciis Ria wesis saxiT”. ministrTa sabWos erovnuli administraciebisa da xelisuflebis meSveobiT mudmivi kavSiri aqvs evrokavSiris wevri saxelmwifoebis meTaurTa sabWosTan. Sesabamisad, xSirad ministrebi konkretuli sakiTxebis Sesasruleblad saxelmwifos meTaurTa Sexvedrebs da maT samitebs gamoiyeneben. evropuli sabWos aRmasrulebeli roli gamoixateba komisiisaTvis ZiriTadi miznebis da miTiTebebis dasaxviT, komisiis muSaobis monitoringiT, komisiaze mokle vadiani valdebulebebis delegirebiT, saerTo sagareo da usafrTxoebis politikis, iusticiis da Sinagani saqmeebis da evropis monetaruli politikis implementaciis zedamxedvelobiT da evrokavSiris axali kompetenciebis da politikis mimarTulebebis SemuSavebiT (muxli 308). es funqciebi ZiriTadad ara iuridiuli, aramed politikuri xasiaTisaa.

saxelmwifos meTaurTa sabWo ikribeba weliwadSi oTxjer, prezidentobis periodis SuaSi da bolos (rogorc zemoT aRvniSneT, prezidentoba aris eqvsTviani da mas morigeobiT ikaveben wevri saxelmwifoebi). am Sexvedrebze, romlebic samitis saxeliTaa cnobili, miiReba mTavari politikuri gadawyvetilebebi. rac mTavaria, am gadawyvetilebebis umravlesoba winaswar mzaddeba ministrTa sabWoebSi. Tumca, vinaidan, sakiTxebi Tavisi mniSvnelobis gamo ar SeiZleba mxolod ministrebis doneze gadawydes, saWiro xdeba maTi damowmeba saxelmwifos meTaurTa samitebze.

strategiuli dagegmvis erT-erTi axali meTodi da `mmarTvelobis axali forma” aris `koordinaciis Ria meTodi”, romelic lisabonis evropul sabWoze 2000 wlis martSi iqna miRebuli. am meTodis mixedviT, wevri-

Page 54: evrokavSiris politika da institutebi

54

saxelmwifoebis mTavrobebi axdenen erTmaneTis saSinao politikis monitorings, gansakuTrebiT ekonomikur sferoSi. lisabonis evropulma sabWom moaxdina meTodis formalizeba da SeimuSava gafrTxilebis sistema, Tu romelime mTavroba ekonomikur kurss gadauxvevs. dResdReobiT Ria meTodi moicavs sxva sferoebsac, rogorebicaa makroekonomika, dasaqmeba, kvleva, socialuri politika, mewarmeoba, ganaTleba, sapensio reformebi. `koordinaciis Ria meTodi” ar warmoadgens iZulebis meqanizms. igi, rogorc wesi, evrokavSirSi sakmaod aprobirebulia da miRebuli `dasaxelebis da Sercxvenis” (naming and shaming) politikis gamoxatulebaa.

3) erovnuli administraciebis mier evropuli kanonmdeblobis erovnul kanonmdeblobaSi gadatanis valdebuleba: erovnuli administraciebi pasuxismgebelni arian evrokavSiris politikis SemuSavebis procesis koordinaciaze evropul da saSinao doneebze. evropul doneze saxelmwifo moxeleebi valdebulni arian monawileoba miiRon pre da post-sakanonmdeblo etapebze. sakanondeblo iniciativebis SemuSavebis dros erovnuli xelisuflebebis warmomadgenlebi Sedian eqspertTa da sakonsultacio komitetebSi, romlebic iqmneba komisiis mier, xolo erovnuli administraciis sajaro moxeleebi da saxelmwifo moRvaweebi CarTulni arian koreperis samuSao jgufebSi, romlebic ganixilaven komisiis SemoTavazebas. im SemTxvevaSi, Tu kanonmdebloba mtkicdeba erovnuli administraciebis mier, saxelmwifo moRvaweebi monawileoben evropuli kanonmdeblobis implementaciis monitoringSi. erovnuli administraciis warmomadgenlebi aseve aqtiurad monawileoben komitologiis komitetebSi. veselsis da rometSis mier 1996 wels naCvenebi iqna, rom 1994 wels kanonmdeblobis SemuSavebis procesSi erovnuli administraciebidan 25000-ze meti sajaro moxele monawileobda.

aq aRsaniSnavia sami Tezisi: pirveli Tezisi, romelic `Serwymis Tezisis” saxeliT aris cnobili, pirvelad volfgang veselsma gamoiyena. Tezisi gvamcnobs, rom moxda administraciuli valdebulebebis Serwyma erovnul da evropul doneze, aseve erovnul administraciebs Soris. Serwymis Teoriis mixedviT erovnulma administraciebma Seqmnes evropuli institutebi da

Page 55: evrokavSiris politika da institutebi

55

gadawyvetilebebis miRebis evropuli arena, raTa Tavi daeRwiaT erovnul parlamentebis kontrolisagan da gaetarebinaT maTTvis misaRebi politikuri kursi.

meore Tezisia e.w. `evropeizaciis Tezisi”, romelic ambobs, rom evrokavSiris politikis erT-erTi mniSvnelovani damaxasiaTebeli momenti aris evropeizacia, anu saerTo standartuli stilisadmi miyola. es gasagebicaa, radgan evrokavSiri xSirad mxars uWers konkretuli sakiTxis gadawyvetis konkretul meTods. Sesabamisad, ama Tu im problemis gadaiWris mizniT erovnuli administraciebi iZulebuli arian miiRon iseTi gadawyvetilebebi, romlebic ukve miRebuli da aprobirebulia sxva erovnuli administraciebis mier. amrigad, evropeizaciis Tezisi gulisxmobs saerTo evropuli standartebis da meTodebis aRiarebas da maT gadatanas erovnul praqtikaSi.

garda amisa, arsebobs kidev erTi - instituciuri konvergenciis, anu izomorfizmis Tezisi, romelic ambobs, rom institutebi, romlebic iqmneba evrokavSiris dakveTis an Carevis Sedegad, met-naklebad erTmaneTs hgavs, rac aseve ganpirobebulia evrokavSiris mier institutebis saqmianobisadmi standartuli midgomiT. es Tezisi efuZneba 1983 wels pauelis da di majios mier SemuSavebul organizaciuli struqturebis instituciuri izomorfizmis ideas. instituciuri izomorfizmi SeiZleba iyos ramdenime saxis, maT Soris, mimeturi izomorfizmi (rodesac xdeba institutebis Seqmna sxva evropuli institutebisadmi mibaZvis principiT), iZulebiTi izomorfizmi (rodesac evrokavSiri aiZulebs qveyanas airCios esa Tu is modeli) da normatiuli izomorfizmi (rodesac msgavsi gadawyvetilebebi miiReba msgavsi ganaTlebis, an socialur garemoSi socializirebuli individebis an jgufebis mier).

4) aRmasrulebel procesSi monawileoba komitologiis proceduraSi monawileobiT: evrokavSiris wevri saxelmwifoebis mTavrobebi axorcieleben evrokavSiris politikis sxvadasxva mimarTulebebis yoveldRiur administracias evrokomisiaze kontrolis meSveobiT komitologiis principis gamoyenebiT. evrokomisia ar aris mTlianad damoukidebeli evrokavSiris kanonmdeblobis implementaciis procesis

Page 56: evrokavSiris politika da institutebi

56

dros. sabWom Seqmna komitetebis sistema, romlebic dakompleqtebulia erovnuli administraciebis warmomadgenlebis mier. es sistema cnobilia komitologiis principiT. komitologiis principis ZiriTadi mizania akontrolos evrokomisia kanonmdeblobis implementaciis procesSi. komitologiis zogierTi proceduris dros gvxvdeba Zalauflebis dayofa, sadac kanonmdeblebs (mTavroba) aqvT ufleba gaakontrolon aRmasrulebeli (komisia). sxva procedurebis dros ki, xdeba kompetenciebis aRreva. aseT SemTxvevaSi mTavrobebs SeswevT Zala TavianTi survili Tavs moaxvion komisias, Sesabamisad, isini axorcieleben, rogorc sakanonmdeblo, ise aRmasrulebel funqciebs.

komitologiis sistema Seiqmna 1987 wels sabWos gadawyvetilebiT, misi reformireba ki moxda 1999 wlis ivnisSi aseve sabWos gadawyvetilebiT. am gadawyvetilebebis mixedviT, Seiqmna sami tipis komitetebi - mrCeveli, menejmentis da maregulirebeli. aseve Camoyalibda wesebis sistema, romelic aregulirebs am komitetebis moqmedebas. komitetis Semadgenloba, damokidebulia komitetis rolze. erovnuli administraciebis warmomadgenlebi Sedian kanonmdeblobis aRsrulebis monitoringisaTvis Seqmnil komitetebSi; xSirad xdeba kerZo seqtoridan konsultantebis Seyvana, gansakuTrebiT ki, iseT SemTxvevaSi, rodesac miiCneva, rom farTo konsultaciebi sasargeblo iqneba saboloo gadawyvetilebisaTvis. garda amisa, xSirad moiwveva mecnierebis da eqspertebis komitetebi, romlebic rCevebs iZlevian teqnikur sakiTxebze.

sabWos ganviTarebis da funqciebis dinamika

zogierTi mecnieris azriT, evrokavSiris da, gansakuTrebiT, ministrTa sabWos funqciebi da roli wlidan wlamde icvleba, rac sabWos qameleonis Tvisebebs aniWebs. Tavis statiaSi “sabWo - instituciuri qameleoni”, helen uolesma gamoyo ministrTa sabWos xuTi roli, romelic evrokavSiris istoriis msvlelobis manZilze Camoyalibda. es rolebia: evrokomisiis partniori; mTavrobebis klubi; konkurenciis da molaparakebebis adgili mTavrobebisaTvis; qseluri mmarTvelobis arena da

Page 57: evrokavSiris politika da institutebi

57

ganviTarebis gzaze mdgomi transmTavrobuli TanamSromlobis konsorciumi.

evrokomisiis partniori: Tavdapirvelad sabWos da komisias Soris sakmaod kargi urTierTobebi iyo. magram evrokavSiris ganviTarebis ukanasknelma aTwleulma, kerZod ki evroparlamentis rolis zrdam da gadawyvetilebebis miRebis axali meTodebis SemoRebam, Secvala sabWosa da komisiis urTierTobebis dinamika. 80-iani wlebis dasawyisidan sabWo ufro met yuradRebas uTmobs kvalificirebuli umravlesobiT gadawyvetilebebis miRebas. Tumca bevr mecniers miaCnia, rom sabWoSi konsensusis tradiciis darRvevas mxolod moCvenebiTi xasiaTi aqvs da sinamdvileSi igi isev rCeba erTsulovnebaze dafuZnebul institutad. komisiis da sabWos urTierTobebze evrokavSiris gafarToebac axdens gavlenas. rac meti wevri monawileobs gadawyvetilebis miRebis procesSi, miT ufro rTulia ministrTa sabWosaTvis komisiasTan saerTo enis gamonaxva.

komisiisa da sabWos urTierTobebSi garkveuli wvlili Seitana e.w. `maRali politikis” sakiTxebis gaaqtiurebam, anu iseTi sakiTxebis wina planze wamowevam, rogoricaa monetaruli politika, saerTo sagareo da usafrTxoebis politika, Tavdacvis politika da sxva, romlebic uSualodaa dakavSirebuli wevri saxelmwifoebis suverenitetTan. Sesabamisad, am sakiTxebis gadawyvetaSi komisiis roli SedarebiT susti da umniSvneloa, ramac gamoiwvia komisiis mniSvnelobis garkveuli Semcireba da misi TamaSgare mdgomareobaSi datoveba. disbalansi komisias da sabWos Soris kidev ufro aqtiuri gaxda erovnul doneze politikis SemuSavebis procesSi meti aqtorebis CarTvisa da politikis SemuSavebis procesis gafarToebis Semdeg. amgvarad, miuxedavad imisa, rom komisiisa da sabWos tandemi mniSvnelovania, evrokavSiris politikis kargad gasagebad da mTliani suraTis dasanaxad marto am ori aqtoris Seswavla ar aris sakmarisi.

mTavrobebis klubi: sabWo Sedgeba mTavrobis sxvadasxva struqturis warmomadgenlebisagan, imis mixedviT, Tu ra sakiTxTan dakavSirebiT ikribeba igi. Sesabamisad e.w. kluburi ganwyoba Zalian didia mTavrobis moxeleebs Soris. xSirad es warmomadgenlebi miiCnevian

Page 58: evrokavSiris politika da institutebi

58

ufro privilegirebulad, vidre Tavad wevri saxelmwifoebis mTavrobebSi moRvawe sxva pirovnebebi. Zalian xSirad gadawyvetilebebis miRebis evropuli arena gamoiyeneba rogorc sababi konkretuli politikis gasatareblad. xSiria argumentebi, rom konkretuli politikis prioritetebi aucilebeli gansaxorcielebelia imis gamo, rom es aucilebelia sxva politikis prioritetis gansaxorcieleblad evropul arenaze. am mizezebiT sabWos wevr ministrebs xSirad uviTardebaT e.w. saklubo solidaroba. es solidaroba Tavs iCens ara marto qveynis SigniT arsebul sxva saxelisuflo institutebis, aramed evrokavSiris institutebis, sxva saerTaSoriso organizaciebis da qveynebis mimarTac.

yvelaze didi problema, romelic SeiZleba dadges sabWos winaSe, aris axali wevrebis socializacia, anu maTi interesebis dakmayofileba da axali qcevis wesebis morgeba sabWos tradiciebisa da qcevis wesebisadmi. msgavsi saklubo atmosfero SeiZleba safrTxis qveS dadges axali wevri saxelmwifoebis Sesvlis Semdeg. msgavsi tipis problemebi adrec warmqmnila gaerTianebuli samefos, daniis, saberZneTis da portugaliis kavSirSi Sesvlis dros.

konkurencia mTavrobebs Soris: sabWos imiji, rogorc wesi, iqmneba evrokomisiasTan mudmivi dapirispirebis Sedegad iseT sakiTxebze, rogorebicaa vetos gamoyeneba, debatebi kvalificirebuli umravlesobis Sesaxeb da ase Semdeg. gansakuTrebiT saintereso da aRsaniSnavia sabWos damokidebuleba TurqeTis mimarT, romelic, evrokavSirSi Sesvlis SemTxvevaSi kavSiris SemadgenlobaSi erT-erTi yvelaze Zlieri saxelmwifo iqneba. konkurencia da interesTa konfliqti aqamdec sabWos yoveldRiuri cxovrebis wesi iyo. savaraudoa, rom msgavsi praqtika kidev ufro gaRrmavdeba axali wevrebis miRebis Semdeg.

qseluri mmarTveloba: garda amisa, sabWos SeiZleba SevxedoT, rogorc ramdenime institutis an proceduris erTobliobas, romelTa Tanxvedri muSaobiT da funqcionirebiT xorcieldeba qseluri mmarTveloba evrokavSirSi. zogierTis azriT, evrokavSiris institutebis formaluri roli da valdebulebebi naklebad mniSvnelovania, vidre is sxvadasxva gza, romliTac xdeba am institutebis gamoyeneba

Page 59: evrokavSiris politika da institutebi

59

sazogadoebrivi politikis Camosayalibeblad. es midgoma mniSvnelovania, radgan mas aqcenti gadaaqvs processa da funqciebze da ara gadawyvetilebebis miRebis formalur wesebze. msgavs midgomas ramdenime Sedegi aqvs: pirvel rigSi igi ar arCevs erTmaneTisgan wevri saxelmwifoebis erovnul institutebs da evrokavSiris transerovnul institutebs. meore rigSi, sabWo ar ganixileba, rogorc urTierTobebis erTaderTi monopolisti mTavrobasa da evrokavSiris institutebs Soris. garda amisa, am midgomis mixedviT, legitimuroba da angariSvaldebuleba gansxvavebuli cnebebia da erTmaneTisagan Zalzed Sors dgas. mokled, am Sexedulebis mixedviT, sabWo ar aris erTaderTi wamyvani organo evrokavSirSi, aramed ganixileba rogorc politikis warmoebis erT-erTi gza evropul doneze.

i ntensiuri transgovernm e ntalizm i : transgovernmentalizmi aq intergovernmentalizmis sawinaaRmdego cnebad gamoiyeneba (es ukanaskneli aris realizmze dafuZnebuli Teoria, romelic ambobs, rom evrokavSirSi yvelaferi wevri saxelmwifoebis mTavrobebis interesebze, nebarTvasa da keTil nebazea damokidebuli; es Teoria gamoricxavs saxelmwifoze rame ideis an gadawyvetilebis Tavze moxvevis SesaZleblobas, misi survilis ararsebobis SemTxvevaSi). es midgoma aseve ewinaaRmdegeba supranacionalizms (kidev erTi damokidebuleba evrokavSirisadmi, romelic efuZneba liberalizms, institucionalizms da neofunqcionalizms da romelic ambobs, rom evrokavSirSi yvelaze did rols asruleben supraerovnuli institutebi, rogoricaa evrokomisia da evropis marTlmsajulebis sasamarTlo). helen uolesi Tavis mxriv amtkicebs, rom arc erTi am midgomebisgan ar xsnis srulad evrokavSiris politikas, da rom aq Camoyalibebulia gansxvavebuli tipis reJimi, raRac saSualo intergovernmentalizms da supraerovnul realobas Soris. uolesi amtkicebs, rom amgvari transerovnuli niSnebi SeiZleba aRmovaCinoT sam sxvadasxva sferoSi, rogorebicaa axali saerTo valuta, saerTo sagareo da usafrTxoebis politika da marTlmsajulebisa da saSinao saqmeebi. miuxedavad imisa, rom samive am sferoTagani mtkivneulad exeba erovnul suverenitets, arc erT maTganSi ar xdeba Zalauflebis

Page 60: evrokavSiris politika da institutebi

60

sruli delegacia evropul doneze da erovnuli administraciebis mxridan kontrolis sadaveebis xelidan gaSveba.

rekomendirebuli literatura

Beyers J and Dierickx, G, “The Working Groups of the Council of the European Union: Supranational or Intergovernmental Negotiations?”, Journal of Common Market Studies, 36 (3), 1998

Hayes-Renshaw, Fiona and Helen Wallace, “Executive Power in the European Union: The Functions and Limits of the Council of Ministers”, Journal of European Public Policy, 2:4, 1995, pp. 575-582.

Hayes-Renshaw, Fiona and Helen Wallace, The Council of Ministers, The European Union Series, Palgrave MacMillan, 2006

Heisenberg, D., “The Institution of ‘Consensus’ in the European Union: Formal vs. Informal Decision-Making in the Council,” European Journal of Political Research, 44:1, 2005

Sherrington, P., The Council of Ministers: Political Authority in the European Union, London/New York: Pinter, 2000

Wallace, Helen, “The Council: An institutional chameleon?”, Governance: An International Journal of Policy, Administration, and Institutions, Vol. 15, No. 3, July 2002 (pp. 325–344)

Council of the European Union, Official Web Site, http://www.consilium.europa.eu/cms3_fo/showPage.ASP?lang=en

“Council of the European Union”, Online Encyclopedia Wikipedia, http://en.wikipedia.org/wiki/Council_of_ministers

Page 61: evrokavSiris politika da institutebi

61

IV Tavi

evrokomisia

sergi kapanaZe

evrokomisia moiazreba rogorc evrokavSiris sajaro samsaxuri, Tumca wlebis ganmavlobaSi gairkva, rom misi roli evrokavSiris ganviTarebaSi Zalian didia da scdeba mxolod sajaro samsaxuris funqciebs. evrokomisias xSirad uwodeben evrokavSiris aRmasrulebel xelisuflebas, evrokavSiris sindiss, evrokavSiris `sazogadoebrivi sulis” matarebel instituts. amis gamo mas xSirad kicxvac ar aklia. de golis azriT, evrokomisia `biurokratiuli, upasuxismgeblo da erovnuli kuTvnilebis armqone areopagi” gaxldaT. miuxedavad aseTi araerTgvarovani damokidebulebebisa evrokomisiis mimarT, unda aRvniSnoT, rom evrokomisia Zalian did rols TamaSobs evrokavSiris integraciaSi da mis mdgrad ganviTarebaSi.

komisiis Semadgenloba da SerCeva

komisia Sedgeba 25 komisrisgan, romelTac mTavrobebi waradgenen. miRebulia, rom komisrebi ar unda warmoadgendnen mTavrobebs da unda moqmedebdnen saerTo evropuli ideis wamowevis mizniT, magram xelSekrulebis am muxlis interpretireba yovelTvis rbilad xdeba. es gasagebicaa, radgan komisrebi erovnuli administraciebis mier arian wardgenilni. Sesabamisad, maTi loialoba sakuTari qveynebis mimarT mainc SenarCunebulia. bevri komisari vadis amowurvis Semdeg isev erovnul politikas ubrundeba. amis kargi magaliTia romano prodi, romelic 1999-2004 wlebSi evrokomisiis prezidenti iyo, 2006 wels ki italiis premier-ministri gaxda.

axali komisiis arCevas yovelTvis Tan sdevs problemebi. gansakuTrebiT es warmoCinda ukanaskneli arCevnebis dros, rodesac ver moxerxda jer prezidentis da Semdeg zogierTi komisris postze Sesaferisi kandidaturis SerCeva. analogiuri problemebi axlda komisias 1995 wels, rodesac luqsemburgis premieri Jak

Page 62: evrokavSiris politika da institutebi

62

santeri arCeuli iqna, rogorc kompromisuli varianti, Tumca ramdenime wlis Semdeg gadadga korufciis skandalis gamo.

komisia gunduri pasuxismgeblobis principzea dafuZnebuli, amitom, ar SeiZleba erTi romelime komisris gadayeneba an moxsna. komisiis impiCmentis SemTxvevaSi Tanamdebobas tovebs yvela komisari. aseTi ram moxda santeris komisiis dros, rodesac ediT kresonis (kvlevis komisari) korufciaSi mxilebas mohyva mTeli komisiis gadadgoma. gunduri pasuxismgeblobis momenti xSirad gamoiyeneba evroparlamentis mier, gansakuTrebiT komisiis damtkicebis dros. 2004 wels parlamenti imuqreboda, rom uars etyoda mTels komisias italieli komisris roko butiliones gamo, Tumca bolo momentSi butiliones kandidatura Canacvlebul iqna fratiniT, rasac parlamentis mier komisiis SemadgenlobisTvis “mwvane Suqis” micema mohyva.

evrokomisiis arCeva xdeba Semdegi proceduris mixedviT. evropuli sabWo, kvalificirebuli umravlesobis gamoyenebiT (Tumca, rogorc wesi, konsensusiT), irCevs komisiis prezidents, romelic unda damtkicdes evroparlamentis mier. Semdeg evropuli sabWo, aseve kvalificirebuli umravlesobiT da prezidentis TanmxmobiT (igivea rac vetos ufleba) amtkicebs komisrebis sias. Semdeg, prezidenti da mTlianad komisia wardgeba parlamentis winaSe da parlamenti amtkicebs maT.

santeris (1995) da barozos (2004) komisiebis arCeva qrestomaTiul magaliTs warmoadgens komisiis SerCevis principis gasagebad. 1995 wels evropuli sabWos sxdomaze Jan luk dehaenis kandidatura (belgia) uaryofil iqna didi britaneTis mier, xolo sxva kandidaturebi dablokil iqna frangebis da germanelebis mier. Sedegad kompromisul variantad arCeul iqna luqsemburgis premier-ministri santeri. misi kandidatura Zalian mcire umravlesobiT gavida. aseve mcire umravlesobiT gavida komisiis Semadgenlobac, radgan xuTi kandidati ar sargeblobda evroparlamentis ndobiT. miuxedavad amisa, gunduri principis arsebobis gamo komisia mainc damtkicda, Tumca oTxi wlis Semdeg iZulebuli gaxda gadamdgariyo. 2004 wels komisiis SerCevis dros didma

Page 63: evrokavSiris politika da institutebi

63

saxelmwifoebma aseve dablokes erTmaneTis kandidatebi, ris Sedegadac komisiis prezidentobisaTvis brZolas CamoSordnen giunter verhoigeni (gafarToebis komisari prodis komisiaSi), kris pateni (sagareo urTierTobebis komisari prodis komisiaSi), gai verhofStadti (belgiis premier-ministri) da berti areni (irlandiis premier-ministri). pirveli ori kandidati dablokili iqna imis gamo, rom isini did saxelmwifoebs warmoadgendnen. danarCeni ori imis gamo daibloka, rom didi saxelmwifoebi SiSobdnen _ uaRresad evropuli orientaciis mqone (european-minded) pirovnebebis evrokomisiis prezidentad arCeva problemebs Seuqmnida maT erovnul interesebs. Sedegad arCeuli iqna kompromisuli figura - portugaliis premier-ministri xose manuel durao barozo.

aRsaniSnavia, rom evroparlaments mTliani kolegiis damtkicebamde komisrebis individualurad “dakiTxvis” funqcia aqvs. swored am uflebis gamoyenebis dros evroparlamenti adgens, ramdenad Seesabameba esa Tu is kandidatura evrokomisris posts da Semdeg wyvets dauWiros Tu ara mxari mTlianad kolegias. ra Tqma unda, komisiis gundurobis principi xels uSlis evroparlamentis mxridan cenzuris efeqturad gatarebas, radgan mas ar aqvs saSualeba dablokos individualuri kandidatebi. miuxedavad amisa, butiliones saqmem aCvena, rom saWiroebis SemTxvevaSi parlamenti mzad aris dablokos mTeli komisia, Tu komisiis prezidenti ar Secvlis miuRebel kandidats.

komisiis prezidenti da evrokomisris portfelebi

komisiis prezidenti aris evrokomisiis da xSir SemTxvevaSi mTeli evrokavSiris saxe. komisiebi cnobilia misi prezidentis saxeliT (deloris komisia, santeris komisia, prodis komisia, barozos komisia da a.S.), xolo evrokomisiis prezidenti, rogorc wesi, aris yvelaze cnobili komisari.

evrokomisiis prezidents ramdenime mniSvnelovani ufleba aqvs. igi aris komisiis warmomadgeneli sxva institutebTan da saxelmwifoebTan, mas aqvs sxva komisrebisaTvis portfelebis SerCevis funqcia,

Page 64: evrokavSiris politika da institutebi

64

uflebamosilia moTxovos individualur komisars postis datoveba, SeuZlia gansakuTrebuli davalebebis da direqtivebis micema komisiisaTvis, ZaluZs gansakuTrebuli iniciativebis wamoyeneba da komisrebs Soris koordinaciis uzrunvelyofa. yovelive es mniSvnelovan funqcias aniWebs evrokomisiis prezidents.

evrokomisiaSi Semavali komisrebi floben sxvadasxva portfelebs. rogorc wesi, portfelebis gadanawilebis rame gansazRvruli wesi ar arsebobs. es xdeba spontanurad, komisrebis interesebis da maTi samSobloebis interesebis gaTvaliswinebiT. SesaZlebelia portfelebis varireba, anu ramdenime portfelis gaerTianeba an daSla, aseve komisiis erTi vadis periodSi ramdenime komisrisTvis adgilebis Secvla. rogorc wesi, portfelebi nawildeba didi saxelmwifoebis interesebis gaTvaliswinebiT. iseTi mniSvnelovani sakiTxebi, rogoricaa mrewveloba, transporti da vaWroba, didi saxelmwifoebis mier wardgenil komisrebs evalebaT, xolo iseT sakiTxebs, romlebic met-naklebad obieqturobas moiTxovs (mag, energetika, sagareo urTierTobebi, gafarToeba) SedarebiT mcire saxelmwifoebis mier wardgenili komisrebi kurireben.

komisiis organizaciuli struqtura

kabinetebi: TiToeul komisars hyavs Tavisi kabineti, anu mrCevelTa jgufi, romlebic uzrunvelyofen komisris eqspertizas da mzadyofnas. Cveulebriv komisars kabinetSi hyavs daaxloebiT eqvsi kaci, xolo komisiis prezidents SeuZlia hyavdes cxra an meti mrCeveli. dauwereli wesis mixedviT, kabinetSi Semavali personali unda iyos minimum sami sxvadasxva saxelmwifodan, xolo kabinetis xelmZRvaneli da moadgile (chef de cabinet da deputy chef de cabinet) unda iyvnen sxvadasxva erovnebis. es xdeba paraSutingis (adre gavrcelebuli praqtika, romlis drosac komisars Tavis kabinetSi mohyavda xalxi sakuTari qveynebidan) Tavidan asacileblad.

qvemoT moyvanil grafikSi mocemulia evrokomisris kabinetis magaliTi sagareo urTierTobebis da evropis samezoblo politikis komisris benita ferero-uoldneris kabinetis magaliTze.

Page 65: evrokavSiris politika da institutebi

65

CanarTi 3: evrokomisris kabinetis grafikuli asaxva

biurokratia: 2002 wels evrokavSiris struqturebSi dasaqmebuli 30000 moxelisgan 21750 muSaobda komisiaSi. mosamsaxureebis miReba evrokomisiaSi xdeba Ria konkursis wesiT. rogorc wesi, kandidaturebi SeirCeva ori kriteriumiT - erovnuli balansis da profesionalizmis gaTvaliswinebiT. es imis gamo xdeba, rom, pirvel rigSi uzrunvelyofil iqnas komisiis maRalprofesiuloba da eqspertiza, amave dros, ar moxdes patara an axali wevri-saxelmwifoebis daCagvra adamianuri resursebis naklebobis gamo.

komisiis biurokratiis udavo pliusia, rom mas aqvs evrokavSirSi yvelaze didi gamocdileba, eqspertiza da instituciuri mexsiereba. biurokratiis efeqturobas aseve kvebavs isic, rom wevri saxelmwifoebi aqtiurad TanamSromloben komisiasTan, ician ra, rom maTi Tanamemamuleebi komisiis SigniT monawileoben gadawyvetilebebis miRebis procesSi. Sesabamisad, xSiria

Page 66: evrokavSiris politika da institutebi

66

komisiis SigniT erovnuli kuTvnilebis niSniT ama Tu im sakiTxis lobireba.

garda pliusebisa, evrokomisiis biurokratias bevri minusic aqvs. pirvel rigSi, aRsaniSnavia, rom evrokomisia xSirad moqmedebs biurokratiuli procedurebis da standartuli operaciuli procedurebis mixedviT, rac gamoricxavs saqmis warmoebis dros adamianur faqtors, droSi welavs SedarebiT martivi sakiTxebis gadawyvetas. garda amisa, rogorc zemoT aRvniSneT, evrokomisia unda iyos yvelaze pro-evropuli ganwyobis mqone instituti, xolo iq momuSave adamianebma unda daiviwyon erovnuli sentimentebi da saerTo evropuli saqme akeTon. zogjer xdeba am principis darRveva, riTac “borotad” sargebloben wevri saxelmwifoebi da Tavis moqalaqeebs sakuTari erovnuli miznebis dasakmayofileblad iyeneben. kidev erTi problema, romelic evrokomisiis biurokratias axasiaTebs aris komisiis personalis erTmaneTTan Sewyobis sirTule, rac ganpirobebulia gansxvavebuli erovnuli praqtikis da samuSao gamocdilebis, aseve ganaTlebis gamo. es problema gansakuTrebiT bolo gafarToebis Semdeg warmoCinda, rodesac komisiis moxeleebs aRmosavleT da centraluri evropis saxelmwifoebis moqalaqeebi daemataT.

generaluri direqtoratebi: komisia Sedgeba

generaluri direqtoratebisa da samsaxurebisagan. es struqtura daaxloebiT waagavs saxelmwifo uwyebebSi arsebuli departamentebis struqturas. samsaxurebs da generalur direqtoratebs Soris funqciobrivi gansxvaveba ar aris, Tumca saxelebi gansxvavebuli aqvT. TiToeuli generaluri direqtorati da samsaxuri, Tavis mxriv, Sedgeba direqtoratebisgan, romlebSic gaerTianebulia ramdenime sammarTvelo (unit). direqtoratebi, rogorc wesi, Sedgeba 150-500 adamianisgan, am uwyebis mniSvnelobis da funqciebis gaTvaliswinebiT.

komisia xSirad mimarTavs eqspertebis rCevas, iqnebian es eqspertebi saxelmwifoebidan, Tu sxvadasxva pan-evropuli, Tu trans-evropuli kavSirebidan da organizaciebidan. eqspertebis rCevas komisia iRebs eqspertTa komitetebis, sakonsultacio komitetebis da hibriduli komitetebisgan.

Page 67: evrokavSiris politika da institutebi

67

eqspertTa komitetebi Sedgeba erovnuli moxeleebis, eqspertebisa da specialistebisgan, romlebic wevri-saxelmwifoebis mier arian mivlenilni. es eqspertebi warmoadgenen erovnul poziciebs, magram gamoirCevian met-naklebi moqnilobiT da konsensusis miRwevisaken swrafviT. vinaidan, saboloo gadawyvetilebebi maT mier ar miiReba, isini cdiloben maqsimalurad warmoaCinon TavianTi qveynis pozicia, xolo detalebze molaparakeba ufro maRali donis eqspertebs da saxelmwifo moxeleebs miandon.

eqspertTa komitetebs sami gamorCeuli Tviseba aqvT: 1) komitetTan molaparakeba savaldebuloa

komisiisaTvis; 2) komiteti ar Semoifargleba mxolod teqnikuri

rCevebiT, anu aqvs funqcia politikuri rekomendaciebi gauwios evrokomisias;

3) komiteti ikribeba sakmaod xSirad, rac saSualebas aZlevs wevr saxelmwifoebs akontrolon axali iniciativebis da kanonproeqtebis moZraoba maTi Casaxvis dRidan.

sakonsultacio komitetebs kavSiri ar aqvT erovnul mTavrobebTan. maTi wevrebi saerTo evropuli biznes da sxva interesebis warmomadgenlebi arian. maT Soris gamorCeuli da gavleniani adgili uWiravT mrewvelTa da damsaqmebelTa konfederaciis kavSirs (Union of Industrial and Employers' Confederation - UNICE), evropis profkavSirebis konfederacias (European Trade Union Confederation - ETUC) da sxv. evrokomisia gadis konsultacias am komitetebTan imisaTvis, rom icodes arasamTavrobo seqtoris da interesTa jgufebis azri SemoTavazebul iniciativasTan dakavSirebiT.

hibriduli komitetebi Sereuli warmomadgenlobisaa da masSi monawileoben rogorc saxelmwifoebis, ise arasamTavrobo da saerTo evropuli organizaciebis warmomadgenlebi. hibriduli komitetebis mowveva wina ori komitetebisgan gansxvavebiT, sakmaod iSviaTad xdeba.

qvemoT moyvanil grafikSi gamosaxulia komisiis struqturis magaliTi sagareo urTierTobebis da evropis samezoblo politikis komisris benita ferero-uoldneris uwyebis magaliTze.

Page 68: evrokavSiris politika da institutebi

68

CanarTi 4: komisiis Sida struqturis grafikuli asaxva

saqmis moZraoba komisiis ierarqiaSi: komisia ikribeba kviraSi erTxel da im droisTvis dRis wesrigze arsebul sakiTxebs ganixilavs. gadawyvetilebebi xmaTa umravlesobiT miiReba, Tumca, rogorc wesi, komisrebi cdiloben sakiTxebis erTxmad miRebas raTa maTi Sesrulebis dros ar warmoiqmnas problemebi.

sanam komisarTa kolegiis sxdomaze moxvdeba, sakiTxi an kanonproeqti mzaddeba Sesabamis direqtoratSi, sadac intensiuri konsultaciebi mimdinareobs kompaniebTan, wevr saxelmwifoebTan, samecniero wreebTan da sxva dainteresebul uwyebebTan. kanonproeqtze muSaobisas aucileblad miiReba mxedvelobaSi sabWos da komisiis rekomendaciebi da direqtivebi, radgan komisias, rogorc wesi, ar surs wavides wevr saxelmwifoebTan da zogadad sabWosTan konfrontaciaze.

kanonproeqtis damuSavebis Semdeg xdeba misi gadacema zemdgom instanciaSi, anu sammarTvelo damuSavebul sakiTxs awvdis direqtoratis xelmZRvanels, romelic,

Page 69: evrokavSiris politika da institutebi

69

Tavis mxriv, sakiTxs generalur direqtors gadaugzavnis. generaluri direqtori angariSs abarebs misi kuratori komisris kabinets, sadac tovebs momzadebul kanonproeqts. es kanonproeqti Semdeg ganixileba komisris kabinetSi, xolo komisarTa yovelkvireul Sexvedramde ramdenime dRiT adre, yovelkvireuli chef de cabinet-ebis Sexvedraze, ris Semdeg ukve gadaecema komisrebis kolegias.

komisias aqvs ufleba ise moeqces am moxsenebas, rogorc moesurveba. SesaZlebelia miRebul iqnes gadawyvetileba, rom daiwyos saqmis msvleloba. aseve SesaZlebelia, rom kanonproeqti swrafadve Cavardes. Tumca xSirad komisia sakiTxs momdevno damuSavebisTvis ukan ubrunebs generalur direqtorats, romelic Tavidan iwyebs kanonproeqtze muSaobs, xvews mas an elis ukeTes dros mis warsadgenad.

am wesidan gadaxveva misaRebia, gansakuTrebiT, roca ramdenime direqtoratis saqme emTxveva erTmaneTs. magaliTad, Tu sakiTxi exeba energiis axali wyaroebis ganviTarebas, saqmeSi erTveba energetikis direqtorati, agreTve, masTan erTad, gamokvlevebis, biujetis da mewarmeobis direqtoratebic. Sesabamisad, instituciuri konfrontaciis Tavidan asacileblad komisia da kabinetebis Sefebis Sexvedra cdilobs gaiTvaliswinos yvela direqtoratis biurokratiuli interesebi.

komisiis SigniT horizontaluri koordinaciis gasaumjobeseblad gamoiyeneba sxvadasxva meTodebi. am mizniT saqmis warmoebis yvelaze dabal doneze (sammarTveloebis SigniT) xSirad iqmneba samuSao da saproeqto jgufebi, rac xels uwyobs maqsimalurad meti dainteresebuli uwyebis CarTvas kanonproeqtis momzadebaSi. magram koordinaciis uzrunvelsayofad dabal doneze koordinaciis gaweva sakmarisi ar aris. rogorc wesi, horizontaluri koordinaciis problemis mosagvareblad umniSvnelovanes rols asrulebs komisiis generaluri samdivno, romelic uzrunvelyofs saqmis Seuferxeblad moZraobas da generalur direqtoratebs Soris intensiur Sexvedrebs.

komisiis prezidents marTalia, cudad gansazRvruli, magram mainc sakmaod mniSvnelovani funqcia aqvs _ uzrunvelyos koordinirebuli muSaoba sxvadasxva

Page 70: evrokavSiris politika da institutebi

70

komisrebs Soris. gansakuTrebiT aRsaniSnavia komisar Jak deloris roli koordinaciis dros. maSin komisia iyo yvelaze erTiani da Sekruli istoriis mTel manZilze. aRsaniSnavia, rom evrokomisrebis yovelkvireuli Sexvedris mTavari mizani swored koordinaciis gaumjobesebaa.

koordinaciis gaumjobesebis TvalsazrisiT mniSvnelovania sxva faqtorebic. garda yovelkvireuli rutinuli Sexvedrisa, xSirad tardeba araformaluri Sexvedrebi calkeul komisrebs Soris. aseve sakmaod intensiurad xvdebian kabinetebis Sefebi (chefs de cabinets), romelTa sxdomas uZRveba generaluri mdivani. kabinetebis Sefebis Sexvedrisas xdeba poziciebis Sejameba da azrebis gacvla-gamocvla. kabineti, rogorc wesi, ar ereva sakiTxis ganxilvaSi, sanam esa Tu is sakiTxi proeqtis saxiT oficialurad ar iqneba wamoyenebuli Sesabamisi direqtoratis mier, amitom generalur direqtoratebs sruli ufleba aqvT TviTon moamzadon Sesabamisi kanonproeqti, gancxadeba, Tu direqtiva.

miuxedavad amgvari meqanizmebis arsebobisa, koordinaciasTan dakavSirebiT mainc aris garkveuli problemebi. horizontaluri koordinacia ar aris sakmarisi mTeli rigi biurokratiuli mizezebis gamo. gansakuTrebiT mniSvnelovania is faqtori, rom generaluri departamentebi icaven TavianT funqciebs da dRis wesrigs, xSirad ar surT TavianT sakiTxebSi sxva direqtoratebis Careva. aseve mniSvnelovania isic, rom yvela generalur direqtorats Tavisi sakuTari dRis wesrigi aqvs, romelic xSirad uaRresad gadatvirTulia, rac avtomaturad anelebs maT interess sxva direqtoratebis saqmeebis mimarT. Tu amas yvelafers davumatebT komisiis mravalricxovnobas (35 000 adamianze meti), ioli misaxvedri gaxdeba, rom koordinaciis problemis gadaWra arc ise martivi saqmea.

qvemoT moyvanili grafikSi gamosaxulia, Tu rogor

moZraobs saqme evrokomisiis ierarqiul struqturaSi.

Page 71: evrokavSiris politika da institutebi

71

CanarTi 5: saqmis moZraoba evrokomisiis SigniT komisiis funqciebi da Zalaufleba

komisiis erT-erTi yvelaze mniSvnelovani funqcia aris sakanonmdeblo iniciativis Setana pirveli sayrdenis sakiTxebze. es funqcia komisias sakmaod did rols aniWebs sakanonmdeblo procesSi, miuxedavad imisa, rom saboloo gadawyvetilebas kanonproeqtebis miReba-armiRebis Sesaxeb iRebs ministrTa sabWo evroparlamentTan erTad. komisias aseve ufleba aqvs wamoayenos evrokavSiris ganviTarebis da winsvlis iniciativebi, anu dagegmos integraciis axali mimarTulebebi. rogorc wesi, komisia flobs eqskluziur uflebas dagegmos politika da SeimuSaos kanonproeqtebi pirveli sayrdenis qveS. komisias aseve ufleba aqvs meore da mesame sayrdenebis qveS Semoitanos kanonproeqti, magram es ufleba Zalzed SezRudulia da, rogorc wesi, misi gamoyeneba xdeba saxelmwifoebTan SeTanxmebiT,

Page 72: evrokavSiris politika da institutebi

72

radgan, rogorc cnobilia, am sayrdenebis qveS kanonmdeblobis warmoeba ar xdeba.

sul bolos unda aRvniSnoT, rom evrokomisias aqvs Zalaufleba akontrolos evrokavSiris biujeti danaxarjebis da Semosavlebis sferoSi, Tumca Semosavlebis nawilze gadawyvetilebebi ZiriTadad mainc sabWos mier miiReba. evrokomisia monawileobs biujetis SedgenaSi da pirveli waradgens biujetis proeqts, Tumca Semdeg eTiSeba sabiujeto process da estafetas ministrTa sabWos da evroparlaments gadascems. evrokomisiis srul kompetencias miekuTvneba biujetSi gawerili Tanxebis administrireba da mizanSewonilad xarjva. Tanxebis xarjvaze evrokomisia angariSvaldebulia evroparlamentis winaSe, romelmac yoveli fiskaluri wlis bolos unda misces komisias wlis daxurvis saSualeba (e.w. discharge-is ufleba).

mniSvnelovania, rom komisiis gadawyvetileba marto sasurveli ki ara, SesaZlebelic unda iyos. amitom komisia yovelTvis cdilobs iseTi kanonebi miiRos, romlebic xvdeba sabWos mier gansazRvrul CarCoebSi da met-naklebad misaRebia yvela saxelmwifosaTvis. aqedan gamomdinare, bunebrivia, rom evropuli sabWos neba kidev ufro mniSvnelovania da avaldebulebs komisias. komisiam kargi urTierToba daamyara evropul sabWosTan. am kargi urTierTobebis magaliTebia, 1985 wlis TeTri wigni saerTo bazris Sesaxeb da erTiani evropuli aqti, sadac komisiis da evropuli sabWos poziciebi sakmaod axlos idga erTmaneTTan. aseve, aRmosavleT evropis gafarToebis dros komisia aramarto xelmZRvanelobda evropuli sabWos zogadi direqtivebiT, aramed damoukideblad atarebda mis mier dasaxul xazs. analogiuri harmoniuli urTierTobebis gamoZaxilia 1997 wlis gafarToebis komunike da “dRis wesrigi 2000”, sadac naTqvami iyo, rom gafarToeba unda dawyebuliyo, xolo xuT saxelmwifos kavSirSi Sesvlamde mcire xniT unda moecada.

komisia xSirad uSvebs e.w. mwvane da TeTri wignebs, rac aseve mniSvnelovnad gansazRvravs evrokavSiris SigniT mimdinare politikas. mwvane wigni aris individebis an organizaciebisTvis sakiTxebis mimarTvis forma, rac, rogorc wesi, gamoiyeneba debatebis dasawyebad ama Tu im sakiTxze. TeTri wignebi ki aris konkretuli moqmedebebis

Page 73: evrokavSiris politika da institutebi

73

da kavSiris ganviTarebis winadadebebi, romlebic qveyndeba evrokavSiris institutebisTvis da wevri saxelmwifoebisTvis, aCvenebs maT kavSiris svlis mimarTulebas.

evrokomisias gaaCnia sakmaod Zlieri aRmasrulebeli funqciebi, rasac sakmaod efeqturad iyenebs. is kanonmdebloba, romelic ministrTa sabWos mier miiReba, savaldebuloa wevri saxelmwifoebisTvis, romlebic movaleni arian gansazRvrul vadebSi gadaitanon axali evropuli kanonebi erovnul kanonmdeblobaSi. imis gamo, rom bevri kanoni Zalian rTuli da uaRresad teqnikuria, maT Sesasruleblad aucilebelia komisiis eqspertizis da gamocdilebis gamoyeneba. swored amitom, komisias ufleba aqvs Caerios evropuli kanonmdeblobis aRsrulebis procesSi.

komisias gaaCnia wesebis Semqmneli Zalaufleba (rule-making powers), rac mas uflebas aZlevs miiRos iseTi kanonqvemdebare aqtebi, romlebic aucilebelia sabWos mier miRebuli kanonebis Sesasruleblad. wesebis Semqmneli Zalauflebis instrumentebia regulaciebi da direqtivebi.

regulaciebi SeiZleba iyos abstraqtuli, esadagebodes konkretul pirebs da garemoebebs. SeiZleba akisrebdes konkretul valdebulebas ama Tu im saxelmwifos, an SeiZleba moqmedebdes yvela saxelmwifoze. regulacia aris absoluturad savaldebulo wevri saxelmwifoebisTvis da misi Sesrulebis dros gamoricxulia avtonomiuri qmedebebi. regulaciaSi zustadaa aRnusxuli is konkretuli moqmedebebi, romlebic saxelmwifom unda ganaxorcielos garkveuli Sedegis misaRwevad. regulaciebis ZiriTadi nawili saerTo agrarul politikaze modis.

direqtiva aseve savaldebuloa. magram Sesrulebis procesSi erovnul administraciebs moqnilobas aniWebs. direqtivaSi savaldebuloa mxolod saboloo Sedegi, xolo Tu ra gzebiT iqneba es Sedegi miRweuli, uSualod wevr-saxelmwifoebzea damokidebuli. saxelmwifoebi aseve valdebulni arian periodulad moaxsenon evrokomisias direqtivebis implementaciis Sesaxeb.

aqve unda aRvniSnoT, rom garda am ori instrumentisa, evrokavSiris kanonmdeblobas, romelic

Page 74: evrokavSiris politika da institutebi

74

akis (acquis communautaire) saxeliTaa cnobili, aseve qmnian gadawyvetilebebi, rekomendaciebi da mosazrebebi, romelTac, rogorc wesi, iRebs ministrTa sabWo. gadawyvetilebebi aseve savaldebuloa Sesasruleblad. maT ZiriTadad iRebs ministrTa sabWo, Tumca pirvel sayrdenSi xSirad gamoiyeneba komisiis mierac. gadawyvetilebis magaliTebs miekuTvneba xelSekrulebis Camsworebeli gadawyvetilebebi, e.w. - decisions amending the treaty, romelTa safuZvelze xdeba xelSekrulebaSi cvlilebebis Setana.

rac Seexeba rekomendaciebs da mosazrebebs, isini ar aris savaldebulo, Tumca maTi gaTvaliswineba xSirad xdeba sabWos da momdevno mowvevis komisiebis mier.

komisiis aRmasrulebeli funqciebidan aRsaniSnavia mowinave politikis ganxorcielebis zedamxedveloba (Supervision of front-line policy implementation). rogorc wesi, evrokomisia ar aris ama Tu im politikuri mimarTulebis uSualo Semsrulebeli, Tumca iseT sferoebSi, rogoric aris konkurenciis politika, mas kontrolis ganxorcielebis eqskluziuri ufleba aqvs. aRsrulebis ufleba, rogorc wesi, miniWebuli aqvs sxvadasxva saxelmwifoebis aRmasrulebel xelisuflebas, gansakuTrebiT, adgilobriv organoebs, magaliTad saaqcizo da sabaJo administraciebs. komisiis aRmasrulebel funqciebze saubris dros gasaTvaliswinebelia, rom komisias ar aqvs sakmarisi resursi didi moculobis samuSaos Sesasruleblad, amitom, metwilad, komisiis am funqciis efeqturi Sesruleba damokidebulia wevri saxelmwifoebis mTavrobebze.

aqve yuradsaRebia is faqtoric, rom erovnuli mTavrobebi yovelTvis ver axorcieleben ama Tu im direqtivas da gadawyvetilebas, rasac obieqturi da subieqturi mizezebi aqvs. xSir SemTxvevaSi zogierTi direqtiva sakmaod Zneli Sesasrulebelia, gansakuTrebiT patara saxelmwifoebisaTvis, romelTac ar aqvT sakmarisi adamianuri resursi, gamocdileba da eqspertiza msgavsi samuSaoebis Sesasruleblad. garda amisa, zogierT saxelmwifos ar surs evrokavSiris kanonmdeblobis bolomde gadmotana, radgan es xSirad dakavSirebulia arapopularul gadawyvetilebebTan, amitom qveynebi

Page 75: evrokavSiris politika da institutebi

75

xSirad aWianureben kanonebis gadmotanas. rogorc wesi, sanam mTavroba iZulebuli ar Seiqmneba, rom sanqciebis muqariT ganaxorcielos esa Tu is politika, isini maqsimalurad cdiloben drois mogebas da kanonis miRebis gadadebas.

komisiis sxva funqciebidan aRsaniSnavia evrokomisiis roli evrokavSiris kanonmdeblobis dacvis sferoSi. marTlmsajulebis sasamarTlosTan erTad evrokomisia evrokavSiris damfuZnebeli xelSekrulebebis upirveles damcvels warmoadgens. evrokomisias aqvs ufleba Tavad daawesos jarima ama Tu im kanonis darRvevisaTvis, Tumca aranakleb mniSvnelovania evrokomisiis ufleba, aRZras saqme “urCi saxelmwifos” winaaRmdeg evropis marTlmsajulebis sasamarTloSi.

informaciis miReba xelSekrulebis ama Tu im muxlis darRvevis Sesaxeb xdeba sami gziT. pirvel rigSi, mTavrobebi valdebulni arian miawodon informacia kanonis implementaciis Sesaxeb evrokomisias. kanonis transpozicia adre Tu gvian Tavs mainc iCens, radgan komisias gaaCnia monitoringis sakuTari meqanizmebi. meore gza informaciis misaRebad aris e.w. TviTSetyobineba (self-notification). qveynebi, rogorc wesi, komisias winaswar uTanxmeben erovnuli kanonebis detalebs da ama Tu im kanonis implementaciis gzebs, aseve sxvadasxva standartebis dawesebas. iseT mtkivneul sakiTxzec ki, rogoricaa saxelmwifos mier adgilobrivi sawarmoebis daxmareba, saxelmwifoebs urCevniaT winaswar SeuTanxmdnen komisias. Tu komisia CaTvlis, rom esa Tu is daxmareba an sawarmoebis Serwyma axdens bazris damaxinjebas da konkurenciis moSlas, mas SeuZlia saxelmwifos an sawarmoebs uzarmazari fuladi jarima daakisros. Sesabamisad, aseTi riskis gawevas mTavrobebi da kompaniebi winaswar komisiasTan konsultaciebs amjobineben. kanonis Seusruleblobis aRmoCenis mesame gza aris saCivrebis miReba damoukidebeli subieqtebis, mesame saxelmwifoebis an biznes-konkurentebis mier. imis gamo, rom evrokavSirSi bazari gaxsnilia, romelime qveynis mier kanonis Seusrulebloba avtomaturad ayenebs am qveyanas, an mis teritoriaze moqmed kompaniebs ufro xelsayrel mdgomareobaSi sxva saxelmwifoebTan SedarebiT. Sesabamisad sxva saxelmwifoebi an sxva

Page 76: evrokavSiris politika da institutebi

76

saxelmwifoebSi moqmedi sawarmoebi xSirad uCivian am saxelmwifoebs kanonebis arakeTilsindisier SesrulebaSi, bazrisa da konkurenciis damaxinjebaSi. am midgomis kargi magaliTia germania. igi xSirad uCivis sxva saxelmwifoebs, rom isini aralegalurad axdenen sakuTari sawarmoebis subsidirebas.

statistikis mixedviT yvelaze urCi Semsruleblebi arian saberZneTi, italia da safrangeTi. rogorc wesi, am qveynebis winaaRmdeg yovelwliurad daaxloebiT 150 saqme igzavneba evropis marTlmsajulebis sasamarTloSi.

komisias SesaZlebloba aqvs miiRos zomebi urCi saxelmwifos mimarT. Tu risi gakeTeba SeuZlia komisias daumorCileblobis SemTxvevaSi ganisazRvreba oTxi situaciiT.

- daumorCilebloba wevri-saxelmwifos mxridan: maastrixtis xelSekrulebamde komisias ar hqonda ufleba daewesebina raime sanqcia. Tu romelime qveyana sasamarTlos gadawyvetilebas ar asrulebs, komisias SeuZlia daabrunos saqme sasamarTloSi da daasaxelos jarimis odenoba, romelic saxelmwifom unda gadaixados. xSirad es jarima sakmaod soliduria. dazRvevis kanonmdeblobis darRvevis gamo saberZneTs didi jarimebis gadaxda mouwia. 2000 wels dajarimda 20.000 evroTi yovel dReze, romlis drosac kanoni ar sruldeboda, 2002 wels ki _ 242.000 evroTi.

- kompaniebis mxridan evrokavSiris samarTlis darRveva: ramdenime wlis win komisiam xuTi banki daajarima germaniaSi, romlebmac erTmaneTSi dades aralegaluri SeTanxmeba da sakmaod didi mogeba naxes evros SemoRebisas. aseve, sul mcire xnis win, 2005 wels, evrokomisiam sarCeli Seitana maikrosoft korporaciis winaaRmdeg, romelsac brali dasdes konkurenciis wesebis darRvevaSi, radgan maikrosoftma uindousis operaciul sistemaSi daamata uindous media pleeri, ramac media pleerebis gamomSvebi sxvadasxva kompaniebis (maT Soris, real neTuorqs) gaRizianeba gamoiwvia. 2006 wels ki evrokomisiam uzarmazari fuladi jarima dauwesa maikrosofts imis gamo, rom man ar Seasrula masze dakisrebuli valdebuleba.

- saxelmwifo daxmarebis miRebis dros kanonis darRveva kompaniebis mxridan: Tu komisiam daadgina, rom

Page 77: evrokavSiris politika da institutebi

77

evrokavSiris bazarze konkurencia dairRva saxelmwifos mxridan ama Tu im kompaniis subsidirebis Sedegad, igi moTxovs kompanias, rom ukan daubrunos Tanxa, romelic man miiRo konkurenciis procesis darRvevis Sedegad. aseve, komisiam SeiZleba kompanias daakisros, wagebis anazRaureba im kompaniebisaTvis, romlebic bazris da konkurenciis darRvevis dros dazaraldnen.

- kompaniebis Serwymis dros darRvevebi: yvela operacia kompaniebis SerwymasTan dakavSirebiT komisiis eqskluziur kompetenciaSi Sedis. Tu Serwymis dros romelime kompaniam damala SerwymasTan dakavSirebuli rame detali, an Tu Serwymis Sedegad bazarze an mis romelime nawilSi warmoiqmna monopolisti da dairRva Tavisufali konkurenciis idea, kompanias SeiZleba yovelwliuri gayidvebis aT procentamde odenobis jarima daekisros.

komisiis kidev erTi mniSvnelovani funqciaa sagareo politikis sakiTxebSi evrokavSiris warmomadgenlis da momlaparakeblis roli. evrokomisiis didi koziria is, rom mas hyavs delegaciebi msoflios mraval qveyanaSi (maT Soris saqarTveloSic), rac saSualebas aZlevs miiRos damoukidebeli da obieqturi informacia ama Tu im qveynis Sesaxeb. amasTan komisias ufleba aqvs evrokavSiris saxeliT molaparakebebi gamarTos im sferoebSi, romlebic exeba sagareo vaWrobas da finansuri politikis da politikuri daxmarebis xelSekrulebebSi monawileobas. aseve evrokavSiri xSirad gamodis erTiani poziciiT gaeroSi, euTosa da evrosabWoSi.

komisias didi roli eniWeba evrokavSiris gafarToebis dros. igi ikvlevs ama Tu im qveynis mzadyofnas evrokavSirSi gaerTianebisaTvis da gamodis am Temaze moxsenebiT. ukanaskneli gafarToebisas komisia yovel wels amzadebda e.w. moxsenebebs (e.w. progress report), sadac detalurad iyo aRwerili, rogor asrulebdnen saxelmwifoebi evrokavSirisaTvis aucilebel kriteriumebs. evrokomisiis saboloo daskvna ama Tu qveynis mzadyofnis Sesaxeb uaRresad mniSvnelovania, radgan uaryofiTi daskvnis SemTxvevaSi evrokavSiri ar miiRebs axal wevrs. garda zemoTxsenebuli funqciebisa, mniSvnelovania evrokomisiis roli sagareo da

Page 78: evrokavSiris politika da institutebi

78

usafrTxoebis politikis gatarebisas. komisia mxars uWers sabWos sagareo da usafrTxoebis politika da xSirad gvevlineba am politikis upirveles damcvelad saerTaSoriso arenaze. gansakuTrebiT mniSvnelovania komisiis saerTaSoriso roli, romelic man moipova didi eqspertizis da moqnili diplomatiis Sedegad.

komitologia

komisiis muSaoba xSirad kontroldeba wevri saxelmwifoebis mier, radgan bevri saxelmwifo SiSobs, rom sabWo xelidan gauSvebs politikis sadaveebs komisiis sasargeblod. amisTvis Seqmnilia e.w. komitologiis instituti, rac gulisxmobs komisiasTan sxvadasxva tipis makontrolebeli komitetebis arsebobas. komitologiis komitetebi muSaoben komisiasTan erTad da gavlenas axdenen komisiis gadawyvetilebebze. komitologiis komitetebi dakompleqtebulia wevri saxelmwifoebis warmomadgenlebisagan. ar unda dagvaviwydes, rom komitologia moqmedebs mxolod komisiis mier misi aRmasrulebeli funqciebis gamoyenebisas da ara kanonproeqtis SemuSavebis SemTxvevaSi. komitologiis principi SeiZleba ganxorcieldes ramdenime sxvadasxva proceduris saxiT.

- rCevis procedura: komisia abarebs gasakeTebeli saqmeebis (gadawyvetilebis, direqtivis an regulaciis proeqts) angariSs komitets. komiteti xmebis ubralo umravlesobiT iRebs gadawyvetilebas moiwonos Tu ar moiwonos komisiis gadawyvetileba. komisia iTvaliswinebs (takes utmost opinion) komitetis mosazrebas, Tumca es mosazreba komisiisaTvis savaldebulo ar aris da mas SeuZlia Tavisi Sexedulebisamebr gadadgas esa Tu is nabiji.

- menejmentis procedura: komisia abarebs gasakeTebeli saqmeebis angariSs komitets. Tu komiteti kvalificirebuli umravlesobiT ar iwonebs komisiis gadawyvetilebas, komisia valdebulia proeqti gadaugzavnos sabWos, romelsac aqvs saboloo ufleba datovos ZalaSi komisiis gadawyvetileba an Secvalos igi kvalificirebuli umravlesobiT kenWisyris gziT.

Page 79: evrokavSiris politika da institutebi

79

- regulatoruli procedura: komiteti abarebs gasakeTebeli saqmeebis angariSs komitets. Tu komiteti ar daeTanxmeba kvalificirebuli umravlesobiT, maSin sakiTxi gadaegzavneba sabWos saboloo gadawyvetilebis misaRebad. sabWos SeuZlia Secvalos komisiis gadawyvetileba xmebis kvalificirebuli umravlesobiT. magram Tu sabWo ver SeZlebs gadawyvetilebis miRebas, komisias ufleba aqvs miiRos sakuTari gadawyvetileba da daiwyos misi Sesruleba, garda im SemTxvevisa, rodesac sabWo SeewinaaRmdegeba aseTi gadawyvetilebis amoqmedebas xmebis kvalificirebuli umravlesobiT.

- sagarantio procedura: komisia atyobinebs sabWos da wevr-saxelmwifoebs im gadawyvetilebis Sesaxeb, romelsac iRebs e.w. Safeguard Measure-is gansaxorcieleblad. am proceduriT TiToeulma wevrma saxelmwifom SeiZleba gadasces komisiis gadawyvetileba sabWos. sabWos SeuZlia kvalificirebuli umravlesobiT miiRos gadawyvetileba da an miiRos, an Secvalos komisiis winadadeba. aseve SeiZleba arsebobdes iseTi daTqma, rodesac sabWos mier gadawyvetilebis ver miRebis SemTxvevaSi komisiis gadawyvetileba iTvleba gauqmebulad.

qvemoT cxrilSi mocemulia is sakiTxebi, romelTa dros gamoiyeneba komitologiis esa Tu is procedura.

komitologiis komitetis tipi sakiTxebi

mrCevelTa komitetebi winaswar gansazRvruli wesis mixedviT vrceldeba sxvadasxva sakiTxebze

menejmentis komitetebi

saerTo agraruli da saerTo TevzWeris politikebi an sxvadasxva programebi, romelTac seriozuli sabiujeto mniSvneloba aqvs

regulatoruli komitetebi

zogadi sakiTxebi; aseve adamianebis, cxovelebis da mcenareebis usafrTxoebis da jandacvis sakiTxebi

Page 80: evrokavSiris politika da institutebi

80

rogorc wesi ministrTa sabWo xSirad ar iyenebs rCevis proceduras. 2002 wels es procedura sul 12 jer iqna gamoyenebuli, maSin rodesac sxva komitetebi 80-90-jer moiwvies. yvelaze didi problemebi komitologiasTan dakavSirebiT aris ori saxis: (1) komisia, rogorc wesi, ukmayofiloa, rom ar gamoiyeneba rCevis procedura da xSirad xdeba regulatoruli proceduris gamoiyeneba da (2) parlamenti ukmayofiloa, rom komitologiis gareT aris datovebuli. miuxedavad amisa, komitologiis instituts didi mniSvneloba aqvs wevri saxelmwifoebisTvis, radgan es maT unarCunebs formalur uflebas akontrolon evrokomisia aRmasrulebeli funqciebis ganxorcielebis dros.

komitologiis principTan dakavSirebiT arsebobs ramdenime yuradsaRebi sakiTxi:

- komitologiis komitetebi, rogorc wesi, ar iReben saorWofo gadawyvetilebebs da sakiTxs pirdapir sabWos ugzavnian gansaxilvelad;

- Tu komitologiaze moxda uaryofiTi xmis micema, es xdeba taqtikuri TvalsazrisiT da ara realurad dablokvis mizniT. xSirad saxelmwifoebs sWirdebaT dro ama Tu im detalSi gasarkvevad, amitom urCevniaT adreul stadiazeve daiblokos komisiis winadadeba, raTa dro moigon da ukeT gaerkven sakiTxSi;

- rogorc wesi, komisias urCevnia gaiTvaliswinos ama Tu im proceduris Sedegad miRebuli SeniSvnebi da uari ar aTqmevinos komitets. amitom komisia xSirad gadis winaswar konsultaciebs wevr saxelmwifoebTan da komitetebTan;

- sabWo dainteresebulia komitologiis principis arsebobiT, radgan mas nominalurad SeuZlia komisiaze kontrolis ganxorcieleba. aqve unda gaviTvaliswinoT, rom sabWo ar aris dainteresebuli komitologiis komitetebis funqciis kidev ufro gaZlierebiT, amitom ZiriTad mniSvnelovan gadawyvetilebebs Tavad iRebs.

- sabWo komitologiis komitetebis saSualebiT axorcielebs Tavis aRmasrulebel funqciebs, rac mis pirvelad funqcias ar warmoadgens, amis gamo komisias da sabWos Soris komitologiis principTan dakavSirebiT xSirad azrTa sxvadasxvaobaa.

Page 81: evrokavSiris politika da institutebi

81

rekomendirebuli literatura

Dimitrakopoulos, Dionyssis, The Changing European Commission (Europe in Change), Manchester University Press, 2004

Hix, Simon, The Political System of the European Union, 2nd ed., London, Palgrave Macmillan, 2005

Nugent, Neill, The European Commission, Palgrave Macmillan, 2001 Nugent, Neill, The Government and Politics of the European Union, Fifth Edition,

Duke University Press, Durham, 2003 Ballmann, Alexander, David Epstein, and Sharyn O’Halloran. “Delegation,

Comitology, and the Separation of Powers in the European Union”. International Organization 56, 3, Summer 2002

Peterson, J., and Momberg, E, Decision-Making in the European Union, London, Macmillan, 1999

Rosamond, Ben, Theories of European Integration, London, Macmillan, 2000 evrokomisiis oficialuri veb-gverdi, http://ec.europa.eu/index_en.htm “European Commission”, Online Encyclopedia Wikipedia,

http://en.wikipedia.org/wiki/European_Commission

Page 82: evrokavSiris politika da institutebi

82

V Tavi

evroparlamenti

sergi kapanaZe

im institutebs Soris, romlebic warmarTaven evrokavSiris politikas, erT-erTi mniSvnelovani roli evroparlaments uWiravs. saxelis mixedviT evroparlamenti SeiZleba bevrs sakanonmdeblo organo egonos, Tumca evrokavSirSi ase ar aris. evroparlamenti, marTlac, monawileobs sakanonmdeblo procesSi, magram erovnuli parlamentebisgan gansxvavebiT, eqskluziuri kanonmdebeli ar aris. rogorc zemoT aRvniSneT, evrokavSirSi sakanonmdeblo organod ministrTa sabWo iTvleba, evroparlaments ki mxolod Tanakanonmdeblis funqcia aqvs. es SegviZlia sxvagvaradac ganvmartoT - evrokavSiris mier miRebuli yvela kanoni, ministrTa sabWoSi iqmneba, Tumca am kanonTa garkveul raodenobas ministrTa sabWosTan erTad evroparlamentic iRebs.

unda aRiniSnos, rom evroparlamentis funqciebi SesamCnevad gaizarda ukanaskneli ocdaxuTi wlis manZilze. 1979 wlamde, rodesac evroparlamenti pirvelad gaxda arCeviTi, misi dakompleqteba xdeboda erovnuli parlamentebidan wargzavnili delegaciebiT, rac mniSvnelovnad zRudavda evroparlamentis funqciebs da damoukidebeli moqmedebis SesaZleblobas. 1979 wlidan dawyebuli evroparlamentis funqciebi SesamCnevad gaizarda. Tu maSin evroparlaments mxolod sakonsultacio funqcia gaaCnda, dReisaTvis parlamentis Tanxmobis gareSe mniSvnelovani kanonebi ar miiReba. evrokavSiris konstituciis miRebis SemTxvevaSi parlamentis funqciebi kidev ufro gafarTovdeba. aqve unda aRiniSnos, rom parlaments Zalian didi roli aqvs evrokavSiris biujetis miRebis dros.

evroparlamentis arCevis wesi

evroparlamenti parizis xelSekrulebiT 1952 wels Seiqmna, Tumca saxeli _ evroparlamenti mxolod 1962 wels ewoda. 1979 wlidan evroparlamenti arCeviTia. mis arCevaSi evrokavSiris yvela moqalaqe monawileobs.

Page 83: evrokavSiris politika da institutebi

83

saarCevno sistema yvela saxelmwifoSi gansxvavebulia, Tumca arCevnebi drois erT monakveTSi tardeba da Sedegebic erTdroulad qveyndeba. Sedegebis sxvadasxva dros gamoqveynebam ASesaZloa gavlena moaxdinos mezobel qveynebSi mimdinare arCevnebze (aseTi ram moxda 2004 wlis evroparlamentis arCevnebis dros, rodesac niderlandebma winaswari Sedegebi, sxva qveynebSi arCevnebis dasrulebamde gamoaqveynes). ukanaskneli arCevnebis Sedegad (2004 wlis 10-13 ivnisi) arCeuli iqna 732 evroparlamentari. ZiriTadad, xmis micema xdeboda proporciuli wesiT, d'ondtis meTodis gamoyenebiT. es meTodi gamorCeulia imiT, rom masSi maqsimaluradaa gaTvaliswinebuli mcire partiebis uflebebi. italiaSi gamoiyeneboda Ria siebi, did britaneTSi ki daxuruli siebi (inglisi, uelsi, Sotlandia) da erTjeradi gadataniTi xmebis (single transferrable votes) sistema.

miuxedavad imisa, rom evroparlamentis arCevnebs yvela qveyana Taviseburad awyobs, aris ramdenime SezRudva, romelic unda gaTvaliswinebuli iqnas yvela qveynis mier. es SezRudvebia:

1) arCevnebi aucileblad unda Catardes proporciuli sistemiT, Tumca SeiZleba gamoyenebuli iqnas rogorc partiuli sia, ise erTjeradi gadataniTi xmebis sistema;

2) yvela saxelmwifo unda warmoadgendes erT saarCevno olqs, Tumca SeiZleba gamonaklisis daSveba im SemTxvevaSi, Tu saarCevno olqis dayofa ar gamoiwvevs amomrCevlebis uflebebis Selaxvas. es principi gulisxmobs, rom qveynis dayofa ramdenime ubnad mxolod im mizniT moxdes, rom daculi iqnas umciresobaTa uflebebi. ase magaliTad, belgia dayofilia sam olqad, ris Sedegadac maTTvis misaReb kandidatebs irCeven flamandielebi, valonebi da briuselis maxloblad mcxovrebi germanelebi;

3) SesaZlebelia erovnuli zRvaris daweseba, Tumca igi ar unda cdebodes 5%-s.

evroparlamentSi monawileobis miReba SeuZlia evrokavSiris yvela moqalaqes Tavis sacxovrebel adgilze, es niSnavs, rom safrangeTSi mcxovrebma espanelma SeiZleba kenWi iyaros safrangeTSive. erTaderTi gamonaklisi am wesidan aris luqsemburgi, rac

Page 84: evrokavSiris politika da institutebi

84

advili asaxsnelia luqsemburgis mosaxleobis arastabilurobis da biznesis da turizmis didi raodenobis gamo. evroparlamentis arCevnebSi monawileobis asakobrivi zRvari aseve gansxvavebulia. magaliTad, daniaSi kandidatis minimaluri asaki unda iyos 18 weli, xolo italiaSi - 25. sxvadasxva qveynebs Taviseburi SezRudvebi aqvT dawesebuli imaze, Tu vis ar SeuZlia arCevnebSi monawileobis miReba. magaliTad, italiaSi qalaqis mers aqvs ufleba evroparlamentis arCevnebSi monawileobis miRebis, xolo belgiaSi ar aqvs. praqtikulad yvela qveyanaSi akrZalulia ormagi mandatis arseboba, anu ar SeiZleba, rom erovnuli parlamentis wevri aseve iyos evroparlamentis wevric.

evroparlamentis arCevnebSi xmis micemis sistema aseve gansxvavdeba qveynebis mixedviT. erTaderTi saerTo wesi aris is, rom xmis micema yvelas SeuZlia sacxovrebel adgilze. minimumi asaki xmis misacemad praqtikulad yvelgan dawesebulia 18 weli. zogierT qveyanaSi (mag. belgia, kviprosi, saberZneTi, luqsemburgi) arCevnebSi monawileoba savaldebuloa, zogan ki ara.

CanarTi 6: evroparlamentSi deputatebis raodenoba qveynebis mixedviT

Page 85: evrokavSiris politika da institutebi

85

evroparlamentis sakanonmdeblo funqciebi

evroparlamenti ukanasknel xans aqtiurad monawileobs sakanonmdeblo procesSi, rasac ramdenime forma aqvs. pirvel rigSi, aRsaniSnavia, rom evroparlamenti monawileobas iRebs konkretuli politikis SemuSavebaSi. igi komisiasTan erTad monawileobs sakanonmdeblo iniciativis momzadebaSi, Tumca aseTi monawileoba ufro metad araformalur xasiaTs atarebs. iseT sakiTxebze, romelic uSualo kavSirSia evrokavSiris mosaxleobasTan (pirdapiri socialuri an ekonomikuri efeqtebis mqone gadawyvetilebebi), komisia Tavad ekiTxeba rCevas evroparlaments.

parlaments SeuZlia Tavad iyos kanonproeqtis iniciatori. es SesaZlebelia or SemTxvevaSi:

1) sainiciativo moxseneba: parlaments aqvs ufleba gamovides sainiciativo moxsenebiT, Tumca komisia ar aris valdebuli reagireba moaxdinos masze. miuxedavad amisa, komisia xSirad iTvaliswinebs parlamentis azrs;

2) komisiisgan moxsenebis warmodgenis moTxovna: maastrixtis xelSekrulebis 192-e muxlis Tanaxmad, parlaments SeuZlia komisias moxsenebis warmodgena moTxovos, Tu xmebis umravlesobiT miiCnevs, rom amgvari winadadeba xelSekrulebis Sesasruleblad aris aucilebeli.

parlamentis kidev erTi mniSvnelovani ufleba aris sabiujeto procesSi monawileoba. Tu parlamenti moiTxovs axali sabiujeto xazis gaxsnas, es moTxovna aucileblad unda daakmayofilos komisiam da sabWom. msgavsi daTmobebi momdinareobs 1982 wlis komisiis, sabWos da parlamentis saerTo deklaraciidan. institutebis efeqturad funqcionirebisaTvis aucilebelia, rom institutebs Soris arsebobdes urTierTgageba. magaliTad, 1998 wels marTlmsajulebis sasamarTlom daadgina, rom mTeli rigi sabiujeto danaxarjebi aralegaluri iyo, radgan ar gaaCnda iuridiuli baza. Sesabamisad yvela institutis interesSia sabiujeto procesebSi saqmianobis koordinireba sxva institutebTan;

Page 86: evrokavSiris politika da institutebi

86

gadawyvetilebebis miRebis procesSi parlamenti monawileobs oTxi formiT. es formebia konsultacia, TanamSromloba, Tanagadawyveta da Tanxmoba.

konsultacia: konsultaciis proceduris qveS parlaments gadaegzavneba komisiis winadadeba da moeTxoveba masze rezoluciis dadeba. ministrTa sabWos SeuZlia ignorireba gaukeTos parlamentis rezolucia, vinaidan, mocemul SemTxvevaSi parlamentis azris gaTvaliswineba savaldebulo ar aris. 1980 wels marTlmsajulebis sasamarTlom daadgina, rom kanonmdebloba ar aris legitimuri, Tu masze mosazreba ar daufiqsirebia parlaments. am gadawyvetilebis Semdeg parlamentis konsultaciuri ufleba aqtualuri gaxda, radgan mas SeuZlia daayovnos ama Tu im sakiTxze gadawyvetilebis miReba. amitom parlamenti xSirad iyenebs Seyovnebis uflebas da aWianurebs ama Tu im gadawyvetilebaze poziciis dafiqsirebas, rac garkveulwilad avaldebulebs sabWos, rom meti yuradRebiT moekidos parlamentis rols. Tu parlamenti gadawyvets gaaWianuros gadawyvetilebis miReba moqmedeba iwyeba Semdegi scenariT: 250-e muxlis mixedviT komisias SeuZlia Secvalos Tavisi winadadeba manam, sanam sabWos ar dauwyia moqmedeba am winadadebasTan dakavSirebiT. amitom parlamenti akeTebs Semdegs: igi ar uyris kenWs rezolucias kanonproeqtis Sesaxeb, aramed uyris kenWs cvlilebebs, Semdeg ki arwmunebs komisias araformaluri konsultaciebis dros, rom es cvlilebebi Seitanos proeqtSi. Tu komisias Seaqvs es cvlilebebi da parlamenti kmayofilia, mxolod Semdeg uyris kenWs mTlianad proeqts. ase, rom parlaments iribad SeuZlia gavlenis moxdena gadawyvetilebaze konsultaciis proceduris dros.

aq yovelTvis dgeba drosTan dakavSirebuli problema. parlaments aqvs dayovnebis ufleba, magram es ufleba ganusazRvreli ar aris. sabWos SeuZlia moTxovos parlaments ama Tu im sakiTxze gadawyvetilebis miRebis daCqareba, Tu es saswrafoa. Sesabamisad, xSirad dRis wesrigSi dgeba ganmarteba imisa, Tu romeli sakiTxia “saswrafo” da romeli ara.

TanamSromloba: am proceduris Sedegad parlaments gaegzavneba proeqti, romelzec igi pirveli mosmeniT

Page 87: evrokavSiris politika da institutebi

87

akeTebs Sesworebebs da ubrunebs sabWos. wina procedurisgan gansxvavebiT, sabWos ar aqvs ufleba ubralod uaryos SeniSvnebi. sabWom unda miiRos saerTo pozicia da gaugzavnos argumentacia parlaments, Tu ratom ar iTvaliswinebs mis pozicias. amis Semdeg parlaments meore mosmeniT SeuZlia ar miiRos an Secvalos sabWos saerTo pozicia (amisaTvis saWiroa parlamentarebis xmaTa absoluturi umravlesoba). rogorc wesi, msgavs gadawyvetilebas didi politikuri datvirTva aqvs da arc sabWos da arc komisias ar surT saqmis garTuleba, miT umetes, rom parlamentis uaryofiTi dadgenileba sabWos SeuZlia mxolod erTxmad uaryos (konsensusis wesi).

Tanagadawyveta: Tanagadawyveta meore mosmenamde igive procesia, rac TanamSromlobis proceduris dros iyo. meore mosmenis Semdeg parlamentma unda uaryos sabWos erToblivi pozicia xmaTa absoluturi umravlesobiT. uaryofis Semdeg sakiTxi gadaecema Semrigebel komitets, romelSic Tanabrad arian sabWos da evroparlamentis warmomadgenlebi. Tu komitetis sxdomaze SeTanxmeba ver moxda, sakiTxi Cavardnilia, xolo Tu SeTanxmeba moxda, misi proeqti saboloo gadawyvetilebisTvis gadaegzavneba sabWosac da parlamentsac. miRebuli SeTanxmeba parlamentma xmaTa umravlesobiT unda miiRos, sabWom ki kvalificirebuli umravlesobiT. Tu erT-erTma mainc ver moaxerxa SeTanxmebis proeqtis miReba, is vardeba. Tanagadawyvetis proceduris dros mniSvnelovania, rom kanonproeqti miiReba orives saxeliT da ara mxolod sabWos saxeliT, rogorc es wina ori proceduris dros xdeboda.

aRsaniSnavia, rom amsterdamis da nicis xelSekrulebebma gazardes parlamentis roli da im sakiTxTa raodenoba, romlebSic parlamentis Tanagadawyvetis ufleba aqvs.

Tanxmoba: parlamenti erTi mosmeniT iRebs ama Tu im kanons, Tumca ar aqvs masSi cvlilebebis Setanis ufleba. zogjer Tanxmoba saWiroebs absolutur umravlesobas. parlaments eniWeba vetos ufleba, romelsac igi Zalian iSviaTad iyenebs, Tumca xSirad imuqreba. parlamentis es Zalaufleba aqtualuria evrokavSiris gafarToebis dros, radgan molaparakebebis xelSekrulebebi da Sesvlis

Page 88: evrokavSiris politika da institutebi

88

xelSekrulebebi aucileblad unda iqnes ratificirebuli parlamentis mier Tanxmobis proceduris qveS.

konsultaciis procedura ZiriTadad moqmedebs agrarul sakiTxebze da marTlmsajulebis da saSinao saqmeebze. TanamSromloba ki gamoiyeneba ekonomikuri da savaluto kavSiris sakiTxebSi. normaluri kanonmdeblobis misaRebad Tanxmoba praqtikulad ar aris saWiro. Tanxmobis ufleba ZiriTadad gamoiyeneba maSin, roca wydeba gafarToebis, axali struqturuli fondebis ganawilebis da sxva msgavsi sakiTxebi.

parlamentis Zalauflebis Sefaseba Zalian rTulia, radgan misi gavlena ZiriTadad araformaluria. miuxedavad dReisaTvis mzardi uflebebisa, parlamenti mainc sust institutad miiCneva. parlamentis sisusteze metyvelebs Semdegi:

- evroparlaments ar aqvs saboloo ufleba Tqvas ra gaxdes kanoni;

- evroparlaments ar aqvs ufleba Tavisi iniciativiT wamoayenos kanonproeqti;

- saboloo kanonis miRebisTvis xelis SeSlis unari sakmaod SezRudulia, miuxedavad am bolo dros gazrdili uflebebisa;

- sabWos SeuZlia saerTod ar imoqmedos mocemul sakiTxze. aRsaniSnavia, rom SezRuduli drois grafiki ZalaSia mxolod maSin, rodesac sabWo iRebs saerTo pozicias;

- problematuria, rom xSirad parlamenti iZulebulia swrafad miiRos gadawyvetileba, rac niSnavs, rom igi ver axerxebs sabWosa da komisiisaTvis winaaRmdegobis saTanadod gawevas;

- parlaments ar ekiTxebian rCevas yvela sakanonmdeblo iniciativis dros. gansakuTrebiT nominaluria misi roli sagareo urTierTobebis sferoSi. savaWro xelSekrulebebi ar saWiroebs parlamentis Tanxmobas;

- mxolod or SemTxvevaSi aris savaldebulo parlamentis Tanxmoba. 49-e muxlis qveS (gafarToeba) da 300-e muxlis qveS (axali tipis xelSekrulebebis dadeba, rogoricaa asocirebis xelSekruleba da a.S.);

- komisiis mier miRebul kanonebSi parlamenti saerTod ar monawileobs. Tumca, rogorc wesi,

Page 89: evrokavSiris politika da institutebi

89

araformalurad mainc xdeba misi monawileoba. argumenti is aris, rom komisiis kanonebi ZiriTadad teqnikuri xasiaTisaa da saswrafoa, parlaments ki ar gaaCnia yvela am kanonis analizis arc dro da arc eqspertiza.

parlamenti da sabiujeto Zalaufleba

parlamentis monawileoba sabiujeto proceduraSi gawerilia evrokavSiris xelSekrulebis 272-e muxlSi. evrokavSiris sabiujeto procesi ori nawilisgan Sedgeba. jer evrokavSiri amtkicebs Svidwlian finansur perspeqtivas, xolo Semdeg TiToeuli wlisTvis adgens biujetis xarjviT nawils.

yovelwliuri biujetis SemuSaveba Semdegnairad xdeba: ivlisis Tvemde evrokomisia warmoadgens biujetis Tavdapirvel proeqts, romelsac gadaugzavnis sabWos da parlaments. 5 oqtombramde ministrTa sabWo valdebulia biujetis Casworebuli varianti daubrunos evroparlaments. am ukanasknels reagirebisaTvis 45 dRe aqvs. im SemTxvevaSi, Tu parlamenti reagirebas ar moaxdens, biujeti miRebulad iTvleba. parlaments SeuZlia Sesworebebi Seitanos biujetis “aucilebeli danaxarjebis” (agraruli politikisaTvis gankuTvnili danaxarjebi) nawilSi, xmebis ubralo umravlesobiT. xolo, araaucilebel danaxarjebSi _ damswre deputatebis umravlesobiT. parlamentis mier Casworebuli versia kidev erTxel egzavneba ministrTa sabWos. Tu ministrTa sabWom 15 dRis ganmavlobaSi gadawyvetileba ar miiRo, biujeti damtkicebulad iTvleba. ministrTa sabWos xmebis kvalificirebuli umravlesobiT SeuZlia Secvalos danaxarjebis gazrdisa da Tanxebis redistribuciis winadadebebi. ministrTa sabWos aseve ufleba aqvs Secvalos araaucilebeli danaxarjebi xmebis kvalificirebuli umravlesobiT. am cvlilebebis gatarebis Semdeg biujetis proeqti parlaments meore mosmenisTvis egzavneba. meore mosmenis dros parlaments aqvs ufleba Secvalos araaucilebeli danaxarjebi xmebis 3/5-iT da siiTi Semadgenlobis naxevarze metiT, Tumca ar aqvs aucilebeli danaxarjebis punqtebis Secvlis saSualeba. parlaments SeuZlia meore mosmenis dros saerTod ar miiRos biujeti. im

Page 90: evrokavSiris politika da institutebi

90

SemTxvevaSi, Tu micemuli xmebis 2/3-i da parlamentis wevrebis umravlesoba mxars dauWers biujetis Cagdebas, proeqti Cavardnilad iTvleba da sabWom igi Tavidan unda gaugzavnos parlaments mosasmenad.

1979 wlidan parlamenti iyenebda zemoT naxseneb yvela uflebas da sakmaod warmatebuladac. parlamentis sabiujeto Zalauflebis kulminacia iyo 1988 wlis interinstituciuri SeTanxmeba sabiujeto disciplinisa da sabiujeto procedurebis gaumjobesebis Sesaxeb, sadac evrokavSiris samive instituti (ministrTa sabWo, evrokomisia da evroparlamenti) SeTanxmda, rom evrokavSiris biujetis aucilebeli danaxarjebi Semcirdeboda, xolo araaucilebeli gaizrdeboda, anu parlamentma miaRwia im mizans, risTvisac didi xnis ganmavlobaSi ibrZoda. 1988 wels aseve dawesda “saxuravi” orive saxis danaxarjebisaTvis.

CanarTi 7: parlamentis, ministrTa sabWos da evrokomisiis urTierTobebi evrokavSiris biujetis

miRebis procesSi.

Page 91: evrokavSiris politika da institutebi

91

parlamentis mier evrokavSiris aRmasrulebel xelisuflebaze kontrolis ufleba

evroparlaments aRmasrulebeli xelisuflebis kontrolis dros igive problemebi aqvs, rac erovnul parlamentebs saxelmwifoebis SigniT. amas emateba ori problema: (1) komisiis uaRresad didi eqspertizis gamo, parlaments ar ZaluZs darwmundes evrokomisiis gadawyvetilebebis profesionalizmsa da marTebulobaSi. amasTan, evroparlaments ar aqvs SesaZlebloba Tvalyuri adevnos erovnul da, ukidures SemTxvevaSi, wevri saxelmwifoebis biurokratiul aparatebs; parlaments ar aqvs SesaZlebloba Seamowmos komisiis gadawyvetilebebi da darwmundes maT profesionalizmSi, radgan eqspertizis mxriv komisia gacilebiT maRla dgas evroparlamentze. aseve erovnuli administraciebis mier miRebuli gadawyvetilebebi da evrokavSiris kanonmdeblobis aRsrulebis dinamika xSirad xelmiuwvdomelia parlamentisaTvis, romelsac ar gaaCnia erovnuli administraciebis mier gadawyvetilebebis miRebis monitoringis meqanizmi. (2) maastrixtis xelSekrulebis mixedviT, parlamentis Zalaufleba evrokomisiaze ufro didia, vidre ministrTa sabWoze da wevr saxelmwifoebze, romlebic realur aRmasrulebel xelisuflebas warmoadgenen. amitom, parlamentis monawileoba aRmasrulebel procesSi mxolod komisiis kontrolis uflebiT Semoifargleba.

parlamentis kontroli evrokomisiaze: evroparlaments gaaCnia evrokomisiaze kontrolis ganxorcielebis ramdenime meqanizmi. pirvel rigSi, evroparlamenti xmebis umravlesobiT amtkicebs komisiis prezidentis. garda amisa, rogorc zemoT detalurad iqna ganxiluli, evroparlaments aqvs evrokomisiis mTliani kolegiis damtkicebis ufleba, Tumca am funqcias asustebs is faqti, rom evroparlaments ar SeuZlia calkeuli komisris kandidaturis dablokva. rac yvelaze mniSvnelovania, evroparlaments SeuZlia evrokomisiis daTxovna cenzuris proceduris gatarebiT. parlaments SeuZlia daiTxovos evrokomisia, Tu am gadawyvetilebas xmas miscems evroparlamentarebis ori mesamedi, Tanac ise, rom gadawyvetilebas xma misces siiTi Semadgenlobis

Page 92: evrokavSiris politika da institutebi

92

naxevarze metma. aRsaniSnavia, rom evroparlamentis mier komisiis daTxovnis faqti istoriaSi ar momxdara. erTaderTxel, 1999 wels parlamenti daemuqra komisias am uflebis gamoyenebiT da santeris komisia iZulebuli Seiqna gadamdgariyo, radgan parlamentis mier cenzuris gatareba seriozulad daazaralebda komisiis reputacias.

evroparlaments aqvs komisiis yovelwliur programaze gavlenis moxdenis ufleba. yoveli wlis noemberSi komisia warmoadgens Tavisi momavali wlis gegmas, romelSic gaTvaliswinebulia daumTavrebeli valdebulebebi, sabWos da parlamentis rekomendaciebi da a.S. amis Semdeg, evroparlamenti, Tavisi komitetebis meSveobiT, ganixilavs yovelwliur programas da iRebs rezolucias, romliTac cvlilebebi Seaqvs an amtkicebs am gegmas. es cvlilebebi evrokomiisaTvis savaldebuloa. Sesabamisad, evroparlamentTan kargi urTierTobebis damyareba evrokomisiis interesebSia.

evroparlamentis erT-erTi yvelaze Zlieri instrumenti evrokomisiis mimarT aris gasuli wlis finansuri gegmis damtkicebis ufleba. evroparlaments waredgineba ganvlili fiskaluri wlis finansuri gegma da biujetis Sesrulebis raporti, romelsac parlamenti ganixilavs auditorTa sasamarTlos moxsenebasTan erTad. amis Semdeg parlamenti aZlevs komisias Tanxmobas axali finansuri wlis dasawyebad (e.w. discharge-is ufleba), risTvisac aseve saWiroa ministrTa sabWos kvalificirebuli umravlesobis Tanxmoba. am uflebis miRebis Semdeg komisiis wina wlis finansuri gegma Sesrulebulad iTvleba, da mas axal finansur gegmaze muSaobis dawyebis saSualeba eZleva. aRsaniSnavia, rom bevri eqspertis azriT, evroparlamentis mxridan komisiisaTvis discharge-is armicema imdenad didi undoblobis gamocxadeba iqneba, rom komisias gadadgomis garda sxva gza ar darCeba.

parlaments SeuZlia ganaxorcielos kontroli evrokomisiaze sakuTari komitetebis (magaliTad sabiujeto kontrolis komiteti) saSualebiT, Tumca am uflebis gamoyeneba eqspertizis naklebobis gamo Zalzed iSviaTad xdeba. garda amisa, evroparlaments saSualeba aqvs Seqmnas droebiTi komitetebi da maTi meSveobiT gamoiZios evrogaerTianebis kanonmdeblobis darRvevis

Page 93: evrokavSiris politika da institutebi

93

faqtebi, garda im SemTxvevebisa, rodesac saqme ukve aRZrulia marTlmsajulebis sasamarTloSi.

parlamentis kontroli ministrTa sabWoze: evroparlamentis mxridan ministrTa sabWoze kontroli praqtikulad nominaluria. amas sami mizezi aqvs:

1) parlaments rom sabWos gakontrolebis ufleba hqondes, moxdeba supranacionalizmis damkvidreba, rasac SeiZleba araerTgvarovani reaqcia mohyves wevr-saxelmwifoebs Soris. yovel SemTxvevaSi, yovelTvis iarsebebs ori-sami saxelmwifo, romelic kategoriulad winaaRmdegi iqneba aseTi praqtikis damkvidrebisa.

2) mTeli rigi sakiTxebisa, gansakuTrebiT sagareo politikaSi da savaluto saqmeebSi, miiReba sabWos mier konfidencialurad, supranacionaluri organoebis Carevis gareSe. Sesabamisad, konfidencialur procesSi evroparlamentis CarTva ewinaaRmdegeba evrokavSirSi miRebul praqtikas.

3) sabWos mobilurobis da kompleqsurobis gamo Znelia damyardes gangrZobadi kavSiri sabWos da parlaments Soris, miuxedavad amisa, parlaments da sabWos Soris mainc arsebobs araformaluri kavSirebi. magaliTad, yoveli prezidentobis dasawyisSi da dasasruls prezidenti qveyana angariSs abarebs parlaments, jer prioritetebis, bolos ki maTi Sesrulebis statusis Sesaxeb. aseve prezidenti saxelmwifos ministrebi xSirad eswrebian parlamentis sxdomebs da angariSs abareben mas miRwevebis da warumateblobebis Sesaxeb.

parlamentis kontroli evropul sabWoze: parlamentis mxridan kontroli evropul sabWoze praqtikulad ar arsebobs. evropuli sabWos samitis gaxsnisas evroparlamentis prezidenti sityviT mimarTavs evropul sabWos da tovebs Sexvedras. samitis dasrulebis Semdeg prezidenti qveyana, rogorc wesi, wardgeba parlamentis winaSe da evroparlaments moxsenebas abarebs evropuli sabWos Sedegebis Sesaxeb.

Page 94: evrokavSiris politika da institutebi

94

rekomendirebuli literatura Corbett, Richard, Francis Jacobs and Michael Shackleton, The European

Parliament, Sixth Edition, John Harper Publishing, 2005 Crombez, Cristophe, “Institutional reform and co-decision in the European Union”,

Constitutional Political Economy, Vol. 11, No. 1, 2000 Crum, Ben, “Legislative-Executive Relations in the EU”, Journal of Common

Market Studies. Vol. 41, No 3, 2003 Hoskyns, C., and Newman, M., Democratizing the European Union, Manchester,

Manchester University Press, 2000 Kohler-Koch, Beate, “Organized Interests in the EC and the European Parliament”,

European Integration online Papers (EIoP), Vol. 1 (1997) N° 9; http://eiop.or.at/eiop/texte/1997-009a.htm

Mather, Janet, “The European Parliament: a model of representative democracy”, West European Politics, Vol. 24, No. 1, 2001

Maurer, Andreas, “The Legislative Powers and Impact of the European Parliament”, Journal of Common Market Studies, Vol. 41, No 2, 2003

Muntean, Andrei M., “The European Parliament’s Political Legitimacy and the Commission’s “Misleading Management”: Towards a “Parliamentarian” European Union?”, European Integration online Papers (EIoP), Vol. 4 (2000) N° 5; http://eiop.or.at/eiop/texte/2000-005a.htm

evroparlamentis oficialuri veb-gverdi, www.euparl.eu.int

Page 95: evrokavSiris politika da institutebi

95

VI Tavi

evrokavSiris saerTo sagareo da usafrTxoebis politika

eka akobia

evrogaerTianebas axasiaTebda integraciis maRali

done iseT sferoebSi, rogoricaa ekonomika, vaWroba, finansebi, soflis meurneoba Tu samarTali, xolo TanamSromloba sagareo politikisa da Tavdacvis sferoSi neli tempebiTa da araefeqturobiT gamoirCeoda. swored amis gamo, 90-ian wlebamde evrogaerTianebas xSirad “ekonomikur goliaTs da politikur jujas” uwodebdnen.

am sferoSi integraciis frTxili da neli tempebi SeiZleba aixsnas ori garemoebiT. pirveli _ sagareo politika da Tavdacva tradiciulad saxelmwifos Rrma suverenuli kompetenciis sferoebia. anu saxelmwifoebi iltvian am sferoSi maqsimaluri damoukideblobisaken, radgan sagareo politika da Tavdacva pirdapir kavSirSia tradiciuli gagebiT qveynis suverenitetTan, misi damoukideblobis xarisxsa da erovnul interesebTan. Sesabamisad, evrokavSirSi gaerTianebul wevr saxelmwifoebs yovelTvis uWirdaT sagareo da usafrTxoebis, gansakuTrebiT ki Tavdacvis sferoSi saerTo poziciis SemuSaveba, rom araferi vTqvaT am poziciis ganxorcielebaze.

meore ucilo mizezi imisa, Tu ratom ganviTarda evrokavSiris qveynebs Soris integracia am sferoSi neli tempiT gaxlavT is, rom 1949 wlidan dRemde evropis qveynebis usafrTxoebasa da Tavdacvaze zrunavs Crdiloatlantikuri xelSekrulebis organizacia (nato). am misias nato dRemde warmatebiT asrulebs da Sesabamisad evrokavSirSi Semavali qveynebi, gansakuTrebiT ki didi britaneTi, frTxiloben da miaCniaT, rom ar aris mizanSewonili wminda evropuli Tavdacvis struqturis Seqmna, rac nato-s gauwevs konkurencias da misi arsebobis saWiroebas eWvqveS daayenebs.

miuxedavad am sirTuleebisa, dResdReobiT evrokavSiris sami sayrdenidan erT-erTi evropis erTiani

Page 96: evrokavSiris politika da institutebi

96

sagareo da usafrTxoebis politikaa, romlis farglebSi evrokavSiris qveynebma saerTo Tavdacvis SemuSavebazec izrunes da 2003 wlidan Tavdacvisa da usafrTxoebis sferoSi evrokavSiris egidiT sxvadasxva samxedro Tu samoqalaqo operaciebis ganxorcielebac daiwyes. Sedegad, dResdReobiT, evrokavSiri gvevlineba erT-erT umniSvnelovanes aqtorad saerTaSoriso arenaze, romlis mimarTa saerTaSoriso sazogadoebis molodini dRiTidRe izrdeba.

imisaTvis, rom davinaxoT, Tu rogor xdeboda integracia am sferoSi da ra sirTuleebiTa Tu warmatebebiT xasiaTdeboda evrokavSiris saerTo sagareo da usafrTxoebis politika, etapobrivad ganvixiloT am sferoSi TanamSromlobis ganviTarebis istoria, dawyebuli 50-iani wlebis warumatebeli mcdelobebiT, damTavrebuli evrokavSiris saerTo Tavdacvis komponentebis CamoyalibebiT. aseve, ganvixiloT am sferos instituciuri mowyoba da saerTo sagareo politikis gansaxorcieleblad evrokavSiris xelT arsebuli instrumentebi da gadawyvetilebis miRebis procedurebi.

evropis politikuri TanamSromlobis ganviTarebis istoria

evropuli gaerTianebis Camoyalibebis procesis dawyebisTanave evropulma saxelmwifoebma scades politikuri erTobis Seqmna. jer kidev 1950 wels safrangeTis premier ministrma, plevenma, warmoadgina e.w. plevenis gegma, romelic iTvaliswinebda evropuli armiis Seqmnas gaerTianebuli sardlobis qveS. es gegma gaxda evropis qvanaxSirisa da foladis gaerTianebis farglebSi molaparakebis da ganxilvis sagani, romlis Sedegad 1952 wels TiTqmis realobad iqca evropis Tavdacvis gaerTianebis Seqmna. es idea, rogorc zemoTac iqna aRniSnuli, iTvaliswinebda saerTo evropuli armiis Seqmnas, Tumca safrangeTis senatis gadawyvetilebis Sedegad, misi ganxorcieleba ver moxerxda. aRsaniSnavia, rom 50-iani wlebis dasawyisSi rom evropul saxelmwifoebs erTiani armia SeeqmnaT, isini miaRwevdnen politikuri da samxedro integraciis iseT dones, romelic dResac ki, TiTqmis samoci wlis Semdeg ar aris

Page 97: evrokavSiris politika da institutebi

97

miRweuli. am gaerTianebis Seqmnis ideas Tan sdevda politikuri proeqtic, romelic iTvaliswinebda federaciis, an konfederaciis Seqmnas. es imas niSnavda, rom Tavdacvis gaerTianebis msgavsad unda Seqmniliyo politikuri gaerTianeba, romelsac eqneboda Zalian farTo uflebebi da movaleobebi da nel-nela gaiTavisebda rogorc evropis qvanaxSirisa da foladis, aseve evropis Tavdacvis gaerTianebas. es gegma, rogorc cnobilia, ver ganxorcielda, radgan igi uaryo safrangeTis erovnulma asambleam 1954 wlis 30 agvistos.

miuxedavad Tavdapirveli ideis Cavardnisa, gaerTianebaSi Semavali qveynebis mTavrobis warmomadgenlebi kvlav eZebdnen gzebs, raTa SesaZlebeli yofiliyo ufro mWidro politikuri TanamSromloba. swored am mizans emsaxureboda 1970 wels luqsemburgis samitze wardgenili “d’avinionis moxseneba”, romlis safuZvelze sabWom gadawyvita moewyo regularuli Sexvedrebi sagareo saqmeTa da politikuri direqtorebis doneze evropis politikuri TanamSromlobis (epT) formatis farglebSi. am Sexvedrebze ganixileboda sagareo politikis sakiTxebi, xolo konsultaciebi unda gamarTuliyo weliwadSi orjer mainc.

evropis politikuri TanamSromlobis farglebSi aseve Seiqmna evropeli korespondentebis jgufi, romelic dakompleqtebuli iyo wevri saxelmwifoebis politikuri direqtoratebis umcrosi moxeleebiT. korespondentTa jgufs evaleboda wevr saxelmwifoebSii evropis politikuri TanamSromlobis saqmianobis da komunikaciis monitoringi. epT-s farglebSi informaciis gacvlas didad Seuwyo xeli specialuri teleqsis sistemis Seqmnam, romlis meSveobiTac wevri saxelmwifoebi droulad awvdidnen erTmaneTs saWiro informacias.

Tavdapirvelad epT warmatebul wamowyebad iTvleboda. am formatis meSveobiT moxda adamianis uflebaTa sakiTxebis politikur dRis wesrigSi dayeneba, ramac garkveulwilad Seuwyo xeli aRmosavleT evropaSi politikur cvlilebebs. magram iyo SeuTanxmebeli sakiTxebic, magaliTad samxreT afrikis respublikis winaaRmdeg sanqciebis dawesebisa da ganxorcielebis sakiTxi, romelzec ver xerxdeboda saerTo poziciis SemuSaveba.

Page 98: evrokavSiris politika da institutebi

98

miuxedavad problemebisa, informaciis intensiurma gacvlam, mudmivma Sexvedrebma da Zalisxmevam, rom Sexedulebebis harmonizacia momxdariyo, misca sababi wevr saxelmwifoebs epT-s saqmianobisTvis formaluri saxe miecaT. es formalizacia epT-is 1986 wlis erTian evropul aqtSi SeyvaniT gamoixata. amis Sedegad briuselSi Seiqmna epT-s mcire samdivno da damtkicda, rom samdivno da evropuli korespondentebi imuSavebdnen evrokavSiris prezidenti qveynis meTvalyureobis qveS.

Sexvedrebis formatis institucionalizaciam kidev ufro Seuwyo xeli informaciis gacvlis sixSires. am droisaTvis sagareo saqmeTa ministrebi weliwadSi 4-jer mainc xvdebodnen epT-is formatSi, xolo politikuri direqtorebi _ 12-jer. aseve Seiqmna asobiT samuSao jgufi sxvadasxva sakiTxis irgvliv. evrogaerTianebis saerTo poziciis dafiqsireba xdeboda kviraSi erTxel mainc, magram informaciis gacvlis da saerTo Sexedulebebis gadmocemis garda, saWiro iyo erToblivi qmedebebi, romlis ganxorcielebas saerTo instrumentebi sWirdeboda.

realurad evropis politikuri TanamSromloba warmoadgenda forums, sadac wevr qveynebs SeeZloT konsultaciebi gaewiaT sagareo saqmeTa sakiTxebze, magram ar arsebobda meqanizmebi, romlis meSveobiTac moxdeboda am poziciebis dakanoneba da ganxorcieleba. swored amis gamo epT-s dasabamidanve hyavda sakmarisi kritikosebi, romlebic mas seriozul wamowyebad ar aRiqvamdnen. saerTo politikuri poziciis ararseboba marTlac kargad gamoCnda iugoslaviis daSlisas, radgan am procesebis dros evropul saxelmwifoebs gansxvavebuli pozicia hqondaT. magaliTad, germania mxars uWerda xorvatiis da sloveniis damoukideblobas, safrangeTi ki _ iugoslaviis erTianobas. evropis saxelmwifoebs Soris arsebuli azrTa sxvadasxvaoba da evrokavSiris uZlureba SeemuSavebina saerTo pozicia krizisis mimarT, bevrma aRiqva, rogorc iugoslaviis rRvevisa da balkaneTze morigi sisxliani omebis dawyebis erT-erTi xelisSemwyobi garemoeba. cota ufro mogvianebiT, rodesac iugoslavia eTnikuri omebis qarcecxlSi gaexvia, kidev ufro naTlad gamoCnda evrogaerTianebis sisuste ara marto saerTo sagareo politikis, aramed saerTo Tavdacvis politikis

Page 99: evrokavSiris politika da institutebi

99

sferoSic. aRmoCnda, rom evrokavSirs ar SeeZlo sakuTar kontinentze mimdinare omis Tavidan arideba da sisxlisRvris Sewyveta. sakuTari problemebis mosagvareblad evrokavSiri aSS-s ixmobda, Tavad ki minimaluri funqciebiT Semoifargleboda, rac mniSvnelovnad akninebda evrokavSiris saerTo sagareo da usafrTxoebis politikis mniSvnelobas.

maastrixtis xelSekruleba da saerTo sagareo da usafrTxoebis politikis aRmoceneba

80-iani wlebis bolos evropis qveynebs surdaT, rom evrokavSirs ufro aqtiuri roli eTamaSa saerTaSoriso urTierTobebSi, gansakuTrebiT, Tu sakiTxi evropis kontinentze mimdinare movlenebs exeboda. saerTo sagareo politikis saWiroeba gansakuTrebiT aqtualurad warmoCinda civi omis dasrulebis da evropis kontinentze axali realobebis warmoqmnis Semdeg.

1992 wels maastrixtis xelSekrulebis garSemo mimdinare molaparakebebisas evrogaerTianebis qveynebi SeTanxmdnen, rom saerTo sagareo da usafrTxoebis politika (ssup) evrokavSiris erT-erTi qvakuTxedi yofiliyo. es imas niSnavda, rom evrokavSirs, rogorc erTobas unda SeemuSavebina sakuTari sagareo politikuri kursi. molaparakebebisas mwvave debatebis sagani gaxda sagareo politikis SemuSavebis da gadawyvetilebis miRebis procesSi evrokavSiris institutebis (ministrTa sabWo, evropalamenti, evrokomisia) rolis gansazRvra. bunebrivia warmoiSva azrTa sxvadasxvaoba sagareo politikis xasiaTis Sesaxebac. Tu wevr saxelmwifoebs miaCndaT, rom sagareo politika erovnuli administraciebis kompetenciis sferod unda darCeniliyo, evrokavSiris institutebis warmomadgenlebs da zogierT aSkara pro-evropuli saxelmwifos (magaliTad, beniluqsis qveynebis) pozicia iyo, rom sagareo politikis SemuSavebaSi gazrdiliyo evrokavSiris institutebis roli da momxdariyo politikis supranacionalizacia. kompromisis Sedegad, ssup Camoyalibda rogorc evrokavSiris meore sveti, romelsac TiTqmis ar gaaCnda zesaxelmwifoebriobis elementebi, evrokavSiris pirveli svetisagan gansxvavebiT.

Page 100: evrokavSiris politika da institutebi

100

maastrixis xelSekrulebaSi, romelic evrokavSiris damfuZnebel xelSekrulebas warmoadgens, ssup-s 11 muxli daeTmo. es muxlebi cnobilia, rogorc “jei muxlebi” (J Articles), radgan sagareo da usafrTxoebis politikisadmi daTmobilia xelSekrulebis jei Tavi. maastrixis xelSekrulebis meoTxe muxli ganmartavs, rom “saerTo sagareo da usafrTxoebis politika unda moicavdes yvela im sakiTxs, romelic exeba kavSiris usafrTxoebas, maT Soris saerTo Tavdacvis politikis CarCoebis SemuSavebas, ramac SesaZloa, droTa ganmavlobaSi, migviyvanos saerTo Tavdacvamde”. es Zalian mniSvnelovani formulireba iyo, radgan amiT wevrma saxelmwifoebma aCvenes, rom ar gamoricxavdnen momavalSi saerTo Tavdacvis Seqmnis SesaZleblobas.

maastrixis xelSekrulebaSi aseve ganmartebulia ssup-is miznebi da kompetenciis areali. xelSekruleba kavSirSi Semaval saxelmwifoebs mouwodebs sistemuri TanamSromlobis damyarebisaken erTmaneTs Soris nebismier sakiTxze, romelic saerTo interesebis sferoSia. xelSekrulebaSi aseve ganmartebulia is instrumentebi, romlis saSualebiTac evrokavSiri SeZlebs sagareo da usafrTxoebis politikis amoqmedebas. es instrumentebia: saerTo poziciebi da erToblivi qmedebebi. xelSekrulebis mixedviT, saWiroebis SemTxvevaSi sabWo SeimuSavebs saerTo poziciebs, xmaTa absoluturi umravlesobiT, romelsac yvela wevri saxelmwifo unda daemorCilos. aseve sabWom SeiZleba gadawyvitos, xmaTa kvalificiuri umravlesobiT, rom raime sakiTxi unda gaxdes saerTo qmedebis sagani. anu kavSirSi Semavali qveynebi SeimuSaveben saerTo poziciebs ama Tu im sakiTxis garSemo da saWiroebis SemTxvevaSi am pozicias amagreben erToblivi qmedebebiT.

evrokavSiris saerTo sagareo da usafrTxoebis politikis warmodgenis funqcia mieniWa sabWos prezidentobas. prezidentobas am saqmianobis warmarTvaSi unda daxmareboda e.w. troika, romelSic Sediodnen sabWos ukanaskneli, mimdinare da momavali prezidenti qveynebi. sami prezidenti qveynis monawileoba troikaSi uzrunvelyofda sagareo politikis gangrZobadobas da mdgradobas. 90-ian wlebSi troikis institutma modifikacia ganicada. dResdReobiT troika

Page 101: evrokavSiris politika da institutebi

101

dakompleqtebulia mimdinare prezidenti qveyniT, sagareo politikis sakiTxebis evrokomisriT da sagareo da usafrTxoebis politikis umaRlesi warmomadgenlis institutiT. dRes sagareo politikis gangrZobadobas swored evrokomisia da umaRlesi warmomadgeneli uzrunvelyofen.

miuxedavad imisa, rom maastrixis xelSekruleba mniSvnelovani wingadadgmuli nabiji iyo saerTo sagareo da usafrTxoebis politikis SemuSavebis saqmeSi, evrokavSiris meore svets mainc seriozuli problemebi hqonda. upirveles yovlisa, gadawyvetilebebi ssup-is sferoSi umetes SemTxvevaSi konsensusiT miiReboda, rac imas niSnavda, rom mniSvnelovan sagareo sakiTxebze SeTanxmebis miRweva TiTqmis SeuZlebeli iyo, radgan evrokavSiris saxelmwifoebs bevr sakiTxTan dakavSirebiT gansxvavebuli mosazrebebi hqondaT da erTi mowinaaRmdege xmac sakmarisi iyo, rom molaparakebebi da saerTo poziciis SemuSavebis mTeli Zalisxmeva wyalSi Cayriliyo. meore problema is iyo, rom saerTo politikis gansaxorcieleblad instrumentebi Camouyalibebeli da mwiri aRmoCnda. mesame da yvelaze mniSvnelovani problema ki is iyo, rom am etapze sagareo da usafrTxoebis politika jer kidev izolirebuli iyo Tavdacvis politikisgan, rac imas niSnavda, rom realurad ssup-s zurgs ar umagrebda yvelaze mniSvnelovani komponenti, samxedro Zala.

swored am minusebis aRmofxvra gaxda evrokavSiris ganaxlebuli xelSekrulebis Sesaqmnelad Sekrebili samTavroboTaSoriso samuSao jgufis erT-erTi mizani. am jgufis muSaobis Sedegad SemuSavebuli iqna amsterdamis xelSekruleba, romelmac evrokavSirSi mimdinare integraciul procesebs kidev ufro metad Seuwyo xeli.

amsterdamis xelSekruleba da saxeSecvlili sagareo da usafrTxoebis politika

amsterdamis xelSekrulebaSi Caido ramdenime mniSvnelovani cvlileba ssup-sTan dakavSirebiT, raTa igi ufro efeqturi da qmediTi sfero gamxdariyo. upirveles yovlisa, SemoRebuli iqna kidev erTi instrumenti – saerTo strategia. amsterdamis xelSekrulebis Tanaxmad,

Page 102: evrokavSiris politika da institutebi

102

sabWos aqvs ufleba gansazRvros, konsensusiT, saerTo strategia im sferoebSi, romlebic wevri qveynebis saerTo interess warmoadgens. dResdReobiT evrokavSirma SeimuSava sul ramdenime saerTo strategia, maT Soris saerTo strategia ruseTis, axlo aRmosavleTis da ukrainis mimarT. sabWo aris pasuxismgebeli saerTo strategiis implementaciaze zemoT aRwerili saerTo qmedebebis da erTiani poziciis saSualebiT. saerTo strategiis SemoReba miznad isaxavda evrokavSiris sagareo politikis grZelvadianobis da mdgradobis uzrunvelyofas. aRsaniSnavia, rom saerTo strategia, rogorc sagareo politikis instrumenti gansakuTrebiT Zlieri da efeqturi ar aRmoCnda.

amsterdamis xelSekrulebiT gaTvaliswinebuli meore mniSvnelovani cvlileba exeboda ssup-is sferoSi xmis micemis proceduras. gadawyvetilebis miRebis mxriv saerTo principi mainc erTxmad gadawyvetilebis miReba darCa, magram SemoiRes e.w. “konstruqciuli TavSekaveba.” es niSnavda, rom wevr saxlemwifoebs SeuZliaT Tavi Seikavon ama Tu im sakiTxze kenWisyris dros da ar dablokon gadawyvetilebis miReba. Tu qveynebi, romlebmac kenWisyrisgan Tavi Seikaves, amas formalurad daadastureben deklaraciiT, maSin maT ar evalebaT miRebuli gadawyvetilebis gatareba, magram isini valdebuli arian pativi scen miRebul gadawyvetilebas solidarobis mizniT da ar gaataron iseTi qmedebebi, rac konfliqtSi iqneba evrokavSiris mier am kenWisyris dros miRebuli gadawyvetilebis safuZvelze ganxorcielebul qmedebebTan. es meqanizmi saSualebas aZlebs evrokavSirs ganaviTaros TanamSromloba sagareo politikis iseT sferoebSi, romlebic ar sargeblobs yvela saxelmwifos mowonebiT.

amsterdamis xelSekrulebis kidev erTi da yvelaze mniSvnelovani monapovari aris ssup-is umaRlesi warmomadgenlis postis SemoReba. es Tanamdeboba daikava ministrTa sabWos generalurma mdivanma xavier solanam, romelic adre natos generaluri mdivani iyo. umaRlesi warmomadgenlis movaleobaSi Sedis ssup-is sferoSi sabWosaTvis daxmarebis gaweva, kerZod ki ssup-is mimarTulebebis formulireba, momzadeba da gadawyvetilebebis implementacia. sabWos prezidentobis

Page 103: evrokavSiris politika da institutebi

103

moTxovnis safuZvelze, igi aseve uflebamosilia awarmoos politikuri dialogi gareSe pirebTan.

logistikurad ssup-is umaRles warmomadgenels aseve exmareba amsterdamis xelSekrulebis safuZvelze Seqmnili politikis dagegmvisa da adreuli gafrTxilebis danayofi. es danayofi dakompleqtebulia specialistebiT da mis movaleobaSi Sedis saerTaSoriso situaciis monitoringi da analizi, aseve im sakiTxebis gamovlineba, romelzec evrokavSirma unda gaamaxvilos yuradReba. amave danayofs akisria movlenebis drouli Sefaseba da adreuli gafrTxileba potenciuri politikuri krizisebis da situaciebis Sesaxeb, romlebmac SeiZleba gavlena iqonion ssup-ze. am yovelives Sesaxeb es danayofi, sakuTari iniciativiT, an sabWos moTxovniT, gascems rekomendaciebs da moxsenebebs.

garda zemoT CamoTvlili nabijebisa, amsterdamis xelSekrulebis kidev erTi umniSvnelovanesi monapovaria e.w. petersbergis amocanebis ssup-is kompetenciaSi Seyvana. petersbergis amocanebi aqamde dasavleT evropis kavSiris (dek) prerogativa iyo da igi moicavda samSvidobo, samaSvelo da humanitarul operaciebs. petersbergis amocanebis ssup-is farglebSi gadatana iyo umniSvnelovanesi gadawyvetileba, vinaidan es niSnavs, rom amieridan evrokavSirma Tavis Tavze aiRo iseTi konfliqtebis mogvarebis kompetencia (saerTo poziciis arsebobis SemTxvevaSi), romlebic moiTxovs humanitarul daxmarebas, an samSvidobo da samaSvelo operaciebs. aseve, amsterdamis xelSekrulebam daadgina, rom dasavleT evropis kavSiri TandaTanobiT unda Serwymoda evrokavSirs. es gadawyvetilebebi miuTiTebda, rom evrokavSiri uSinaurdebobda Tavdacvis funqciebs.

saerTo sagareo politikidan saerTo Tavdacvamde

miuxedavad imisa, rom amsterdamis xelSekrulebam bevri qmediTi cvlileba Seitana saerTo sagareo politikis ganviTarebis saqmeSi, procesi dasrulebulad mainc ar iTvleboda, vinaidan am yovelives zurgs ar umagrebda saerTo Tavdacva. qvemoT aRwerilia ramdenime mniSvnelovani movlena, romlebmac didi wvlili Seitana evrokavSiris saerTo Tavdacvis politikis SemuSavebaSi.

Page 104: evrokavSiris politika da institutebi

104

sent malos Sexvedra (1998): 1998 wels gamarTuli sent malos Sexvedra istoriaSi Sesulia rogorc gadamwyveti momenti evrokavSiris saerTo Tavdacvis aRorZinebis saqmeSi. katalizatorad im procesisa, romelic daiwyo sent maloSi da, romelic dRemde grZeldeba, iyo iugoslaviis daSla da Tanmdevi sisxliani omebi, romlis daregulirebis da, Tundac Tavidan acilebis sakiTxSi, evropam Zalian susti roli iTamaSa. TvalnaTeli gaxda, rom evropa absoluturad qmeduunaro iyo samxedro sakiTxebSi da, rogorc civi omis periodSi, igi kvlav aSS-is da natos imedze unda yofiliyo. swored am saqveynod gamoaSkaravebuli uZlurobis gamo gadawyvita britaneTis premier-ministrma toni blerma, rom dro iyo evropas ganeviTarebina sakuTari samxedro SesaZleblobebi, raTa sakadrisi sityva eTqva saerTaSoriso arenaze. es iyo britaneTis politikis 180 gradusiT Semobruneba, vinaidan warsulSi didi britaneTi sastikad ewinaaRmdegeboda evropis mier avtonomiuri samxedro meqanizmebis Seqmnas.

sent malos mini samiti warmoadgenda araformalur Sexvedras safrangeTis prezident Jak Siraksa da toni blers Soris, romlis Sedegad gamoica e.w. sent malos deklaracia. am deklaraciaSi naTqvamia, rom droa evropam Sesaferisi roli Seasrulos saerTaSoriso arenaze da “aamuSaos amsterdamis xelSekrulebaSi Cadebuli debulebebi ssup-s sferoSi, TandaTanobiT saerTo Tavdacvis politikis CarCoebis ganviTarebis CaTvliT”. sabWos unda SeeZlos im principebis da miznebis ganxorcieleba rac mexuTe TavSia mocemuli. amisaTvis “evrokavSirs unda hqondes avtonomiuri moqmedebis unari, romelsac zurgs gaumagrebs saimedo samxedro Zala, unda hqondes am Zalis amoqmedebis da gadawyvetilebis miRebis saSualeba da mzadyofna, raTa upasuxos saerTaSoriso krizisebs”.

deklaracia xazs usvams natos Seucvlel rols evropis Tavdacvis sferoSi da aRniSnavs, rom evropam unda sakuTari wvlili Seitanos natos modernizaciis saqmeSi. amasTan,, evropas unda hqondes “moqmedebis saSualeba iseT situaciebSi sadac aliansi ar aris Cabmuli”. evropas sWirdeba Zlieri armia, konkurentunariani evropuli Tavdacvis industria da

Page 105: evrokavSiris politika da institutebi

105

teqnologia raTa upasuxos axal safrTxeebs. sent maloSi safrangeTma da britaneTma daafiqsires, rom isini gaaerTianebdnen Zalisxmevas, evrokavSirisTvis am miznebis ganxorcielebis konkretuli SesaZleblobebis uzrunvelsayofad.

sent malos Semdeg movlenebi Zalian swarafad ganviTarda ssup-is sferoSi. sagareo da usafrTxoebis politikis sferoSi gansakuTrebiT mniSvnelovani iyo sami evropuli sabWo.

kiolnis evropuli sabWo (1999 wlis ivnisi): kiolnis evropuli sabWos deklaraciam gaiTavisa sent malos deklaracia da TiTqmis mTlianad miiRo iq miRweuli SeTanxmebebi. amjerad formalurad dadasturda evrokavSiris wevri yvela qveynis survili, rom ganeviTarebinaT saerTo Tavdacva. kiolnis deklaraciaSi Caido is samomavlo gegmebi, rac saWiro iyo am ideis gansaxorcieleblad, kerZod, gadawyda gadawyvetilebis miRebis infratruqturis Seqmna (samxedro politikuri komitetebi da a.S.) da samxedro saSualebebis, anu samxedro Stabbinis da samxedro Zalebis Seqmna.

helsinikis evropuli sabWo (1999 wlis dekemberi): es Sexvedra mniSvnelovania imitom, rom masze dasaxuli iqna e.w. “mTavari amocana”, romlis mixedviT evrokavSiris wevrebs unda SeZlebodaT 2003 wlisaTvis Tavi moeyaraT (nebayoflobiT) 50,000 – 60,000 kaciani swrafi reagirebis jarisTvis, romlis ganlageba SesaZlebeli iqneboda 60 dReSi, xolo Senaxva erTi wlis manZilze. am jaris movaleobebSi unda Sesuliyo petersbergis amocanebis Sesruleba.

santa maria de feiras evropuli sabWo (2000 wlis ivnisi): am Sexvedraze wevri qveynebi SeTanxmdnen samoqalaqo “mTavar amocanaze,” anu euTp-is samoqalaqo komponentis ganviTarebaze. isini SeTanxmden, rom 2003 wlisTvis kavSiris gankargulebaSi iqneboda 5000-mde policieli krizisuli situaciebis dasaZlevad.

maSasadame, sent malom da Semdgomma evropulma sabWoebma safuZveli Cauyara saerTo Tavdacvas, anu evropis usafrTxoebis da Tavdacvis politikas, romelic formalurad Seyvanil iqna evropis institutebSi nicis xelSekrulebis mier. nicis xelSekrulebam aseve Seqmna euTp-s struqtura, radgan Seiqmna sami axali komponenti:

Page 106: evrokavSiris politika da institutebi

106

politikuri da usafrTxoebis komiteti (PSC, an COPS), evrokavSiris samxedro komiteti (EMC) da evrokavSiris samxedro Stabi. qvemoT swored im institutebze gveqneba saubari, romlebic CarTulni arian saerTo sagareo da usafrTxoebis politikis da evropis usafrTxoebis da Tavdacvis politikis SemuSavebaSi.

2003 wlidan dRemde, euTp-s farglebSi evrokavSirma ganaxorciela 15-mde operacia. gamoikveTa ganxorcielebuli operaciebis Semdegi tipebi: sapolicio misia, krizisebis menejmenti (samxedro), samSvidobo, samoqalaqo da sazRvris monitoringi.

saerTo sagareo da usafrTxoebis politikaSi da evropis usafrTxoebis da Tavdacvis politikaSi CarTuli institutebi

rogorc wina TavebSi vnaxeT, evrokavSiri sakmaod biurokratiuli erTobaa, romlis institutebs gansxvavebuli funqciebi gaaCniaT. gadawyvetilebis miRebis procesi evrokavSirSi sakmaod garTulebulia, radgan masSi, garda wevri saxelmwifoebisa evrokavSiris institutebic arian CarTulni. gadawyvetilebis miRebis biurokratiuloba sakmaod aWianurebs gadawyvetilebis miRebis process, rac Tavis mxriv, xSirad uaryofiTad moqmedebs sakiTxis gadaWris efeqturobaze.

evropis sagareo da usafrTxoebis politikis kritikosebis azriT, sagareo politikis warumateblobis erT-erTi mizezi swored gadawyvetilebis miRebis procesis xangrZlivoba da misi biurokratiuli xasiaTicaa. gansxvavebiT Cveulebrivi saxelmwifosgan, sadac sagareo politikis SemuSaveba sakmaod sworxazovnad xdeba, evrokavSirSi es procesi sakmaod garTulebulia. Tu Cveulebriv saxelmwifoSi sagareo politikis principebs qveynis parlamenti imuSavebs, xolo mTavroba sagareo saqmeTa saministros meSveobiT, misi aRsrulebiTaa dakavebuli, evrokavSirSi es funqciebi gadanawilebulia, erTis mxriv wevr saxelmwifoebs, da meore mxriv, evrokavSiris sxvadasxva institutebs Soris. qvemoT SevecdebiT warmovadginoT es metad rTuli instituciuri arqiteqtura.

Page 107: evrokavSiris politika da institutebi

107

evropuli sabWo: maastrixtis xelSekrulebis me-13 muxlis mixedviT sabWo gansazRvravs ssup-is principebs da mTavar mimarTulebebs da ayalibebs saerTo strategiebs. veropuli sabWo muSaobs generalur saqmeTa sabWosTan (GAC) erTad da misi meSveobiT aris ssup-sTvis mimarTulebis mimcemi.

imis dasadgenad, aris Tu ara saerTo interesi ama Tu im sakiTxis an arealis irgvliv, mxedvelobaSi miiReba Semdegi faqtorebi: mocemuli qveynis geografiuli mdebareoba da siaxlove evrokavSirTan; evrokavSiris daintereseba am qveynis politikur da ekonomikur stabilurobaSi da safrTxis arseboba evropis usafrTxoebis interesebis mimarT. rogorc wesi, evropuli sabWo aseve gamoxatavs Tavis Sexedulebebs sagareo politikis mimdinare problemebis Sesaxeb.

ministrTa sabWo: ministrTa sabWo aris ssup-is warmoebis sakvanZo organo. igi funqcionirebs Semdegi organoebis saSualebiT:

generaluri da sagareo urTierTobebis sabWo (gsus): sagareo saqmeTa ministrebi da sagareo politikis komisari xvdebian erTmaneTs daaxloebiT TveSi erTxel, magram aseve imarTeba damatebiTi Sexvedrebic. gsus aris ssup-is mTavari gadawyvetilebis mimRebi organo, igi gansazRvravs saerTo poziciebs da erTobliv qmedebebs, evrokavSiris mTavar sagareo politikur instrumentebs, romlebzec zemoT visaubreT. aqve unda aRiniSnos, rom umniSvnelovanesi roli akisria prezident qveyanas, romelic waradgens kavSirs ssup-is sferoSi da monitorings uwevs am sferoSi miRebuli gadawyvetilebebis Sesrulebas. adre prezident qveyanas exmareboda troika, magram es roli axla gaiTavisa ssup-is umaRlesma warmomadgenelma da sagareo urTierTobebis komisarma.

mudmiv warmomadgenelTa komiteti (COREPER) warmoadgens erTgvar filtrs politikur da usafrTxoebis komitets (romlis mier miRebuli gadawyvetilebis Secvla mas ar SeuZlia, Tumca SeuZlia mxolod ganxilva) da generalur sabWos Soris. aq xdeba sakiTxebis da poziciebis Sejereba, vidre sakiTxi miaRwevs sabWomde. koreperi ganixilavs sakiTxebis biurokratiul, instituciur, finansur da sxva aspeqtebs, Tumca ar exeba

Page 108: evrokavSiris politika da institutebi

108

sakiTxebis Sinaarss. sagareo da usafrTxoebis politikis sferosTan dakavSirebul sakiTxebs ganixilavs koreper II.

politikuri da usafrTxoebis komiteti Sedgeba maRali rangis elCebisa da erovnuli administraciebis warmomadgenlebisagan, aseve sagareo urTierTobebis generaluri direqtoratis maRali rangis moxeleebisgan. mis movaleobaSi Sedis Tvali adevnos saerTaSoriso situacias ssup-is sakiTxebSi, gansazRvros ssup-s politika, gauwios politikuri mimarTuleba samxedro SesaZleblobebis ganviTarebas da krizisuli situaciebis gamklavebas. Sexvedrebis sixSire aris kviraSi erTxel an saWiroebisamebr. politikuri da usafrTxoebis komiteti ganixilavs yvela sakiTxs, sanam es sakiTxebi gava sagareo saqmeTa ministrebis sabWoze.

korespondentebis jgufi koordinacias uwevs ssup-s wevri saxelmwifoebis sagareo saqmeTa saministroebTan. es jgufi aseve axdens yoveldRiur komunikacias sagareo saqmeTa saministroebs Soris, rac sxva saqmeebTan erTad, aseve gulisxmobs aTasobiT telgramis gagzavnas teleqsis saSualebiT. es jgufi eweva yvelaze rutinul, magram mniSvnelovan saqmianobas.

samuSao jgufebi: sabWos struqturaSi arsebobs daaxloebiT 30 samuSao jgufi, zogi - mudmivi, zogi ki - droebiTi. samuSao jgufebi dakompleqtebulia diplomatebiT da komisiis warmomadgenliT. yvela jgufi muSaobs calkeul sakiTze, regionze, an sxvadasxva Temaze.

generaluri samdivno: evropis politikuri TanamSromlobis ssup-ad gardaqmnam gamoiwvia is rom epT-s yofili generaluri samdivno mierTebul iqna sabWos samdivnosTan. amjerad am xalxis kompetenciaSi Sedis administraciuli daxmareba gauwion sabWos saqmianobas ssup sferoSi. es kompontenti gamyarda mas Semdeg rac Seiqmna umaRlesi warmomadgenlis pozicia. rogorc cnobilia umaRles warmomadgenels evaleba ssup-s politikis gansazRvris, formulirebis momzadebis da implementaciis procesSi monawileobis miReba da mesame pirebTan dialogis warmarTva.

evrokomisia: maastrixtis xelSekrulebis Tanaxmad komisia srulad asocirdeba ssup-sTan, magram ssup-s warmoebis samTavrobaTaSoriso buneba da komisiis supraerovnuli buneba ganapirobebs komisiis sust rols

Page 109: evrokavSiris politika da institutebi

109

sagareo da usafrTxoebis politikis sferoSi. romano prodis evrokomisiis prezidentobis periodSi moxda sagareo urTierTobebis evrokomisris portfelis gayofa sagareo urTierTobebis da gafarToebis portfelebad, romelTa daqvemdebarebaSi aRmoCnda, Sesabamisad, sagareo urTierTobebis generaluri direqtorati da gafarToebis generaluri direqtorati. funqciebis amgvarma danawilebam, SeiZleba iTqvas, gazarda evrokomisiis roli ssup-Si. miuxedavad amisa, komisiis roli ganisazRvreba imiT, Tu sagareo da usafrTxoebis politikis romel aspeqtTan gvaqvs saqme. Tu ssup-is farglebSi gamoiyeneba evrogaerTianebis instrumentebi (magaliTad, ekonomikuri sanqciebi), maSin komisiis roli sakmaod didia, xolo Tu saqme exeba samTavrobaTaSoriso instrumentebs, maSin komisiis roli SezRudulia.

evroparlamenti: sagareo da usafrTxoebis politikaSi evroparlamentis roli maqsimalurad aris SezRuduli. miuxedavad imisa, rom parlaments aqvs sagareo urTierTobebis komiteti da kidev ramdenime komiteti, romelTa saqmianoba ukavSirdeba sagareo politikas (ganviTarebis politika, gafarToeba, sagareo daxmareba da sxv.), sagareo da usafrTxoebis politikaSi misi roli minimaluria. maastrixtis xelSekrulebis mixedviT parlaments aqvs ufleba iyos “regularulad informirebuli” ssup-Si mimdinare sakiTxebze. gadawyvetilebis miRebis procesSi parlamentis monawileoba gaTvaliswinebuli ar aris. aseve araa gaTvaliswinebuli parlamentisadmi sxva institutebis angariSvaldebulebis sakiTxi, rodesac saqme exeba sagareo da usafrTxoebis politikas.

saelCoebi da warmomadgenlobebi: evrokomisias hyavs daaxloebiT 130 delegacia msoflios sxvadasxva qveynebSi da 5 saerTaSoriso organizaciaSi (aseve aRsaniSnavia rom daaxloebiT 160 qveyanas hyavs oficialuri warmomadgenloba evrokavSirSi). evrokavSiris xelSekrulebis me-20 muxlis mixedviT, wevri qveynebis misiebma da komisiis delegaciebma unda iTanamSromlon erTmaneTSi, raTa uzrunvelyon sabWos mier miRebuli saerTo poziciebis da erToblivi qmedebebis Sesabamisoba da implementacia.

Page 110: evrokavSiris politika da institutebi

110

es procesi (koordinaciis da urTierTqmedebis) didi xania arsebobs da kidev ufro ixveweba. magaliTad, evrokavSiris wevri saxelmwifoebis gaeroSi mivlenili mudmivi warmomadgenlebi kviraSi erTxel ikribebian, raTa politikis koordinireba moaxdinon. aRsaniSnavia, rom evrokavSiris wevri saxelmwifoebi erTnairad aZleven xmas gaeros uSiSroebis sabWoSi gatanili sakiTxebis 75 %-ze.

troika: troika aris instituti, romelic SemoRebul iqna 1980-ian wlebSi im mizniT, rom uzrunvelyofiliyo sagareo politikis sakiTxebSi politikis mdgradoba, gansakuTrebiT, yovel eqvs TveSi cvladi prezidentobis gaTvaliswinebiT. Tavdapirvelad troikaSi Sediodnen mimdinare, wina da momavali prezidenti qveynebi. dakompleqtebis amgvari wesiT uzrunvelyofili iyo dRis wesrigis Sedgenis procesSi da saerTaSoriso molaparakebebis dros evrokavSiris poziciebis da politikebis mdgradoba da gangrZobadoba. dReisaTvis troikis dakompleqtebis wesi Seicvala. dRes troikas warmoadgenen prezidenti qveyana, sagareo da usafrTxoebis politikis sakiTxebSi evrokavSiris umaRlesi warmomadgeneli da evrokomisari. aseve SesaZlebelia, rom troikaSi monawileoba miiRos wina an momavalma prezidentma qveyanam. troika xSirad marTavs molaparakebebs evrokavSiris saxeliT sxvadasxva saxelmwifoebTan. mas Semdeg rac ministrTa sabWo gascems mandats molaparakebis warmoebis Taobaze evrokomisiis warmomadgenlebi, an troika warmarTaven molaparakebas mesame mxaresTan.

samxedro komiteti: samxedro komiteti Sedgeba Tavdacvis ministrebisgan, romlebic warmodgenili arian TavianTi warmomadgenlebiT, garda im SemTxvevebisa, rodesac piradad ministrebis daswreba aris aucilebeli. am komitetis kompetenciaa rCevebis micema politikuri da samxedro komitetisTvis da sagareo saqmeTa ministrebisa da evropuli sabWosTvis samxedro sakiTxebis Sesaxeb. samxedro komiteti aseve warmoadgens forums samxedro konsultaciebisTvis konfliqtebis Tavidan asacileblad da krizisebis mosagvareblad.

samxedro Stabi: samxedro Stabi Sedgeba wevri saxelmwifoebisgan wargzavnili samxedro moxeleebisagan. moxeleebis Stabi ekuTvnis sabWos samdivnos, magram

Page 111: evrokavSiris politika da institutebi

111

usafrTxoebis mosazrebebidan gamomdinare maTi Senoba ar mdebareobs samdivnos SenobaSi. Stabi muSaobs samxedro komitetis meTvalyureobis qveS da emsaxureba euTp-s samxedro eqspertiziT, maT Soris iseT sakiTxebzec, rogoricaa adreuli gafrTxileba, situaciis Sefaseba da strategiuli dagegmva.

evrokavSiris konstituciis proeqti da sagareo politika

evrokavSiris konstituciis proeqts Semoaqvs ramdenime mniSvnelovani cvlileba, rac sruliad Secvlis sagareo da usafrTxoebis politikis saxes.

evrokavSiris sagareo saqmeTa ministri: instituciuri TvalsazrisiT es aris konstituciis yvelaze mniSvnelovani siaxle. konstituciis mixedviT erTiandeba sagareo da usafrTxoebis sakiTxebSi evrokavSiris umaRlesi warmomadgenlis posti da sagareo urTierTobebis komisris posti da warmoiqmneba axali – sagareo saqmeTa ministris Tanamdeboba. sagareo saqmeTa ministri darCeba warmomadgenlad sagareo uerTierTobebis sferoSi, magram aseve eqneba evrokomisris funqciebi, anu iqneba cali fexiT komisiaSi da meore fexiT sabWoSi. sagareo saqmeTa ministri uxelmZRvanelebs sagareo saqmeTa saministros, sadac dasaqmebuli iqnebian evrokavSiris diplomatebi. evrokavSiris sagareo saqmeTa ministri iniSneba evropuli sabWos mier kvalificirebuli umravlesobiT da arCevisTanave xdeba evrokomisiis vice-prezidenti da komisarTa kolegiis sruluflebiani wevri. misi sxva movaleobebi, rogoricaa evrokavSirSi ukve arsebuli programebis da institutebis koordinacia, politikis inicireba, krizisis menejmentis implementacia, sagareo warmomadgenloba, sagareo saqmeTa ministrebis sabWos Tavmjdomareoba da politikuri komitetis Tavmjdomareoba sagangebo warmomadgenlis meSveobiT, iseve darCeba ZalaSi rogorc dResaa.

prezidentobis koncefciis Secvla: konstitucia aseve cvlis evrokavSiris prezidentis arCevis wess. Tu dRes prezidentoba qveyanas aqvs da eqvsTviani rotaciuli xasiaTisaa, konstituciis ZalaSi Sesvlis Semdeg moxdeba am principis Secvla. pirvel rigSi, moxdeba prezidentobis

Page 112: evrokavSiris politika da institutebi

112

principis daSoriSoreba evropul sabWosa da ministrTa sabWoSi. evropuli sabWos prezidenti iqneba ara qveyana, aramed pirovneba, romelic arCeuli iqneba 2.5 wlis vadiT. ministrTa sabWoSi Semova 18-Tviani prezidentobis vada, Tumca erTi qveynis nacvlad iqneba 3 Tanaprezidenti qveyana. es yvelaferi mniSvnelovnad Secvlis sagareo politikis warmoebis ideas, radgan ministrTa sabWos prezidenti qveynebis mier SemuSavebuli dRis wesrigi iqneba gacilebiT ufro kompromisuli. imis gamo, rom sam qveyanas mouwevs erTmaneTTan dRis wesrigis SeTanxmeba, SeiZleba SesaZlebeli gaxdes bevri mniSvnelovani sakiTxis ufro efeqturad gadawyveta.

urTierTdacva da solidaroba: konstituciam waradgina ori axali winadadeba romlis mizania gazardos Sida simtkice da xeli Seuwyos Semdgom integracias. urTierTTavdacvis winadadeba gulisxmobs Zalisxmevebis gaerTianebas iseTi saxelmwifos dasacavad, romelic gaxdeba agresiis msxverpli. es TanamSromloba Riaa yvela qveynisTvis da masSi monawileoba nebayoflobiTia. TanamSromlobaSi igulisxmeba daxmarebis aRmoCena, iqneba es samxedro Tu sxva tipis. aseTi ideis konstituciaSi asaxvam gamoiwvia ukmayofileba da SiSi, rom es gamoiwvevda evropis qveynebis mier amerikis da sxva evrokavSiris ara wevri, magram natos wevri qveynebis evropis Tavdacvis sakiTxebisgan CamoSorebas da gaucxoebas. aseTi SiSis arsebobis gamo es winadadeba Casworda da Semotanil iqna daxmarebis gawevis nebayoflobiTobis idea. aseve, konkretulad ganisazRvra natos da amerikis funqciebi, rac asaxuli iqna konstituciaSi.

konstituciaSi Caido winadadeba solidarobis Sesaxeb, romelic amoqmeddeba, Tu romelime qveyana gaxdeba terorizmis, an bunebrivi, Tu teqnogenuri katastrofis msxverpli. aRsaniSnavia, rom konstitucia ar ganmartavs am winadadebebis SesrulebisTvis aucilebel operaciul da instituciur gzebs.

konstitucia aseve sagrZnoblad cvlis arsebul xelSekrulebas axali muxliT `gafarToebuli TanamSromlobis Sesaxeb~ ssup da euTp sferoSi mxolod yvela qveynis Tanxmobis safuZvelze. aseTi TanamSromloba Riaa yvelasaTvis, magram unda moicavdes qveynebis 1/3-s mainc. am principiT miRebuli gadawyvetilebebi

Page 113: evrokavSiris politika da institutebi

113

savaldebuloa mxolod monawile qveynebisTvis. Tu aramonawile qveyana CaTvlis saWirod SeuerTdes ama Tu im iniciativas, ar unda arsebobdes rame damatebiTi instituciuri berketi amisaTvis. es iniciativa warmoadgens moqnil instituciur berkets mniSvnelovani dablokvebis winaaRmdeg, gansakuTrebiT imis gaTvaliswinebiT, rom sagareo da usafrTxoebis politikis sakiTxebSi gadawyvetilebebis umravlesoba dResac konsensusiT miiReba.

sagareo politikis instrumentebi: konstituciis proeqti cvlis amJamad arsebul instrumentebs axali instrumentebiT, riTac axdens evrokavSiris legaluri CarCos modifikacias da gaumjobesebas. es cvlilebebi Semdegi saxisaa:

- evropuli regulaciebi (pirveli sayrdeni) da gadawyvetilebebi (mesame sayrdeni) gadaiqceva evropul kanonebad;

- evropuli direqtivebi (pirveli sayrdeni) da CarCo gadawyvetilebebi (mesame sayrdeni) gadaiqceva evropul CarCo kanonebad;

- konvenciebi (mesame sayrdeni) gauqmdeba da gadaiqceva an evropul kanonebad an evropul CarCo kanonebad;

- erToblivi qmedebebi da saerTo poziciebi (meore sayrdeni) Seicvleba direqtivebiT.

es cvlilebebi niSnavs imas, rom icvleba gadawyvetilebis miRebis sistemac, rac aadvilebs sagareo da usafrTxoebis politikis farglebSi mniSvnelovani gadawyvetilebis miRebas. rogorc zemoT iyo aRniSnuli, sagareo politikis sakiTxebze gadawyvetilebebi dRes ZiriTadad erTxmad miiReba. konstituciis proeqtis miRebis SemTxvevaSi konsenusis principi darCeba umetesoba mniSvnelovan sakiTxebze, Tumca SesaZlebeli gaxdeba mTeli rig sakiTxebze kvalificirebuli kenWisyris meSveobiT gadawyvetilebis miReba. konstituciis proeqtis mixedviT kvalificirebuli umravlesobiT gadawyvetilebis miRebis dros, Tu sakiTxi inicirebulia evrokomisiis an sagareo saqmeTa ministris mier, aucilebelia evrokavSiris wevri saxelmwifoebis 55%-is Tanxmoba, Tanac ise, rom Tanaxma myofi saxelmwifoebis mosaxleoba Seadgendes evrokavSiris mosaxleobis 65%-s. im SemTxvevaSi, Tu

Page 114: evrokavSiris politika da institutebi

114

iniciativa modis ara sagareo saqmeTa ministris an evrokomisiisgan, aramed Tavad ministrTa sabWosgan, saxelmwifoebis 55%-is nacvlad gadawyvetilebas xma unda misces wevrebis 72%-ma.

rogorc vxedavT, sagareo politika evrokavSiris erT-erTi yvelaze axali politikaa. miuxedavad imisa, rom ukanaskneli aTwleulis manZilze evrokavSiris saxelmwifoebma didi nabijebi gadadges saerTo sagareo da usafrTxoebis politikis SesamuSaveblad, misi saboloo supranacionalizacia ar moxerxda. amis mTavari mizezi aris wevri saxelmwifoebis survili daitovon sagareo politika erovnuli kompetenciis qveS. marTalia, TandaTanobiT, evrokavSiris saxelmwifoebi axerxeben suverenitetis mcire nawilis delegirebas evrokavSiris institutebze, sagareo da usafrTxoebis politikis sruli supranacionalizacia jer kidev ar Cans horizontze.

rekomendirebuli literatura Dannreuther, Roland, European Union foreign and security policy: towards a

neighbourhood strategy, London; New York, Routledge, 2005 Goetschel, Laurent, “Small States and the CFSP: A Comparative analysis”, Berne

May 2000. NRP42 Project-4042-044205, Final Report. Kronenberger, Vincent and Jan Wouters, The European Union and conflict

prevention : policy and legal aspects, The Hague, T.M.C. Asser Press, 2004.

Lindborg, Chris, “The EU Rapid Reaction Force: Europe Takes on a New Security Challenge”, August 2001, Basic Paper Number 37, Issn 1353-0402, Occasional Papers On International Security Policy, http://www.basicint.org/pubs/Papers/BP37.htm

Pengelly, Owen, “Rapid Reaction Forces; More Questions than answers”, basic Notes, 25 January 2003, http://www.basicint.org/pubs/Notes/2003EU-NATOforcesfin.htm

Sjursen, Helene, “Enlargement and the Common Foreign and Security Policy: Transforming the EU's External Policy?”, ARENA Working Papers WP 98/18, 1998, http://www.arena.uio.no/publications/wp98_18.htm

Wallace, Helen and William Wallace, “Common Foreign and Security Policy”, Ch. 17, Policy-Making in the European Union, Fourth Edition, Oxford University Press, 2003

White, Brian, Understanding European Foreign Policy, Palgrave, 2001 saerTo sagareo da usafrTxoebis politika; evrokavSiris

oficialuri veb-gverdi, http://europa.eu.int/comm/external_relations/cfsp/intro/

Page 115: evrokavSiris politika da institutebi

115

VII Tavi

marTlmsajuleba da saSinao saqmeebi

eka akobia

marTlmsajulebis da saSinao saqmeebi maastrixtis xelSekrulebis Semdeg aRmocenda, rogorc sayrdeni, romlis mTavari mizani iyo kanonis dacvis sakiTxebsa da Sinagan saqmeebze evrokavSiris saxelmwifoebs Soris TanamSromlobis gaRrmaveba. 1992 wlamde, anu maastrixtis xelSekrulebamde, marTlmsajulebis da saSinao saqmeebis sferoSi TanamSromloba institucionalizebuli ar iyo. Sesabamisad, evrokavSiris wevr-saxelmwifoebs Soris sxvadasxva sferoebSi TanamSromloba sporaduli xasiaTis iyo. maastrixtis xelSekrulebis meeqvse Tavma xelSekrulebis CarCoSi moaqcia marTlmsajuleba da saSinao saqmeebi da gamoyo mesame sayrdenSi Sesatani cxra sakiTxi:

a) TavSesafris politika; b) sagareo sazRvrebis kontroli; g) imigraciis politika; d) mesame qveynebis moqalaqeebi evrokavSirSi; e) narkotikebi da saerTaSoriso yalTabandoba v) samoqalaqo da sisxlis samarTlis saqmeebSi

TanamSromloba; z) sabaJo TanamSromloba; T) sapolicio TanamSromloba. maastrixtis xelSekrulebas daerTo sapolicio

TanamSromlobis deklaracia, rac gulisxmobs wevri saxelmwifoebis policiebs da kanonisdamcvel organoebs Soris TanamSromlobas.

marTlmsajulebis da saSinao saqmeebis sferoSi TanamSromlobis aRmoceneba

romis xelSekrulebaSi ewera, rom gaerTianeba miznad isaxavda “wevr saxelmwifoebs Soris saqonlis, adamianebis, momsaxurebis da kapitalis gadaadgilebas yovelgvari SezRudvis gareSe”. Tumca, 30 wlis Semdegac ki bevri araferi Secvlila. gansakuTrebiT neli iyo

Page 116: evrokavSiris politika da institutebi

116

progresi adamianTa Tavisufali gadaadgilebis sakiTxTan dakavSirebiT. 1980-iani wlebisTvis saerTo bazari raRac doneze ukve iyo integrirebuli, 80-iani wlebis Suidan integraciuli procesebi kidev ufro gaRrmavda. bazrebis liberalizaciasTan erTad gaizarda adamianebis gadaadgileba, ramac gamoiwvia transsasazRvro danaSaulebis gaZliereba da zrda. aseve, damnaSaveebis gadaadgileba gaerTianebis saxelmwifoebs Soris.

msgavsi problemebis winaaRmdeg brZola sakmaod adre, jer kidev 70-ian wlebSi daiwyo. procesebi mimdinareobda ara marto evrogaerTianebaSi, aramed evrosabWoSic. evrosabWos farglebSi 1972 wels Seiqmna “pompidus jgufi”, romelic muSaobda narkotikebis gavrcelebis winaaRmdeg. mxolod garkveuli drois Semdeg moxda am jgufis gadatana evropis politikuri TanamSromlobis farglebSi.

1975 wlis dekemberSi romis evropuli sabWos mier Seiqmna “trevis jgufi”, romelsac evropaSi antiteroristuli saqmianobis koordinacia evaleboda. jgufis mizani iyo terorizmis winaaRmdeg brZola, teroristuli organizaciebis Sesaxeb informaciis gacvla, sapolicio organizaciebis aRWurva da wvrTna.

marTlmsajulebis sakiTxebTan dakavSirebiT evropul gaerTianebebSi Seiqmna sami samuSao jgufi. pirveli jgufi, romelic 1977 wels Camoyalibda pasuxismgebeli iyo antiterorizmze da sadazvervo informaciis gacvlaze. meore jgufis Seqmna dakavSirebuli iyo pirveli jgufis mier 1985 wels mandatis gafarToebasTan, ris Sedegadac am jgufma moicva policiis taqtika, organizaciebi da aRWurva. mandatis gafarToebis Semdeg mis funqciebSi Sevida transsazaRvro sazogadoebrivi wesrigi, safexburTo vandalizmi da a.S. mesame samuSao jgufi 1980-ian wlebSi Seiqmna. man muSaoba daiwyo seriozul saerTaSoriso danaSaulebebsa da narkotrefikingze. momdevno wlebSi am samuSao jgufebs sxva jgufebic daemata: erToblivi daxmarebis jgufi (1992), organizebuli danaSaulis droebiTi jgufi, imigraciis droebiTi jgufi, sasamarTlo TanamSromlobis jgufi da sxv.

1988 wels rodosis sabWom Seqmna koordinatorebis jgufi, romelsac koordinacia unda gaewia winadadebaTa

Page 117: evrokavSiris politika da institutebi

117

ganxilvebisTvis. 1989 wels jgufma warmoadgina e.w. palmas dokumenti. dokumentSi CamoTvlili iyo RonisZiebebi, romlebic aucilebeli iyo Sinagan bazarze usafrTxoebis SesanarCuneblad. 1990 wels Seiqmna evropis narkotikebis dazvervis erTeuli, romelic evropolis winamorbedi iyo. 1991 wlisTvis ganviTarda sxvadasxva samuSao jgufebis eqstensiuri qseli, miuxedavad imisa, rom ar arsebobda mudmivi samdivno.

SeiZleba davaskvnaT, rom am sferoebSi wamowyebuli TanamSromloba danaSaulTa transsasazRvro xasiaTma ganapiroba.

meore mizezi, romelmac gamoiwvia marTlmsajulebis da saSinao saqmeebis, rogorc politikis Camoyalibeba, iyo migrantebis da TavSesafris msurvelebis didi raodenoba. 1970-ianidan weliwadSi saSualod 100.000 adamiani awydeboda evropas. 1986 wels 200.000 iTxovda TavSesafars evropis sxvadasxva saxelmwifoSi, 1989-Si ki - 300.000. TavSesafris msurvelTa Soris sWarbobdnen Turqebi, qurTebi da aRmosavleT evropelebi. aseve arsebobda sxva ganmapirobebeli interesebic, maT Soris sxvadasxva erovnebebs Soris Sereuli qorwinebebis zrda, iurisdiqciebis gaerTianeba da ase Semdeg.

evrokavSiris wevri saxelmwifoebis interesebi mesame sayrdenis SeqmnasTan dakavSirebiT

germanias gaaCnda sakuTari interesebi marTlmsajulebis sferos integraciasTan dakavSirebiT. amis ganmapirobebel faqtorebs Soris aRsaniSnavia germaniaSi sangvinikuri principiT moqalaqeobis micemis wesis arseboba, liberaluri kanoni TavSesafris micemis Sesaxeb mesame reixis Semdeg, gasterbaiterebis didi raodenoba da qveynis suverenitetis mimarT sxva evropuli saxelmwifoebisgan gansxvavebuli Sexeduleba. germaniis xelisuflebas aseve eSinoda mis teritoriaze aRmosavleT evropuli, italiuri da axlo aRmosavleTis teroristuli qselebis gavrcelebis. gansakuTrebiT, miunxenis olimpiuri TamaSebis teroristuli aqtis Semdgom periodSi. 1990-ian wlebSi germanias 2 milionze meti ucxoeli ewvia, romlebmac germaniis moqalaqeobis miReba moisurves. ra Tqma unda, msgavsi problemebis

Page 118: evrokavSiris politika da institutebi

118

gadasaWrelad germania dainteresebuli iyo sxva qveynebTan TanamSromlobiT. analogiuri problemebi arsebobda evropis sxva saxelmwifoebSic, rac aadvilebda kompromisis miRwevis SesaZleblobas marTlmsajulebis sakiTxebTan dakavSirebiT.

marTlmsajulebis da saSinao saqmeebis SeqmnasTan dakavSirebiT arsebobda ramdenime gadamfaravi faqtori, romlebic xels uwyobda am sferoSi integracias. es faqtorebi iyo:

- evropuli integraciis Sesaxeb ritorikis gaaqtiureba da preambulaSi naxsenebi ufro axlo kavSiri (ever closer union);

- saerTo bazris moTxovnebi, maT Soris adamianebis gadaadgileba;

- sasazRvro gadasvlebis intensifikacia; - imigraciis zrda; - aralegaluri gadasvlebis zrda; - legaluri da aralegaluri ekonomikuri

integracia; - 1992 wlis warmatebiT gamowveuli stimuli.

amsterdamis xelSekrulebis mosamzadebel periodSi

evrokavSirSi aRmocenda axali termini _ Tavisuflebis, usafrTxoebis da marTlmsajulebis evropa (Europe of Freedom, Security and Justice), rac dafiqsirebuli iqna amsterdamis xelSekrulebaSi. yvela mcdelobas, gaRrmavebuliyo integracia am sferoSi, Tan axlda braldebebi, rom evropuli saxelmwifoebi cdilobdnen SeeqmnaT e.w. - Fortress Europe, anu Caketili cixe-simagris msgavsi evropa, romelSic araevropelebis Sesvla SezRuduli iqneboda.

aqve aRsaniSnavia, rom marTlmsajulebis erTiani sivrcis Seqmnis paralelurad mimdinareobda Sengenis procesebi, rac saboloo jamSi erTiani evropuli sivrcis - Sengenis zonis SeqmniT dagvirgvinda.

1980-iani wlebis SuisaTvis sazRvrebi gaxsnili iyo mxolod beneluqsis qveynebs Soris, irlandias da britaneTs Soris da nordikul qveynebs Soris. Sengenis procesis dasawyisi dakavSirebuli iyo safrangeTs da germanias Soris arsebul mcire problemebTan, romlebmac 1980-ian wlebSi mZlavr moZraobas daudes saTave. frangebs

Page 119: evrokavSiris politika da institutebi

119

Semosul tvirTebze mTeli rigi SezRudvebi qondaT dawesebuli. es SezRudvebi ZiriTadad arasatarifo xasiaTis iyo da teqnikuri da administraciuli barierebiT Semoifargleboda. SezRudvebiT germanuli kompaniebi da frangi gadamzidavebi zaraldebodnen, radgan pirvelebi dagvianebiT Rebulobdnen im tvirTebs, romlebic xSirad saswrafod sWirdebodaT. xolo, frangi tvirTmzidavebi protests gamoTqvamdnen imis gamo, rom dReebis ganmavlobaSi uxdebodaT sazRvarze lodini, ris Sedegadac kargavdnen did Tanxebs. ukmayofileba 1983-84 wlebis zamTarSi mZRolebis aTdRian protestSi gadaizarda, Sedegad, daiwyo molaparakebebi germaniasa da safrangeTs Soris, radac 1985 wels germanias da safrangeTs, aseve beneluqsis qveynebs Soris sazRvris gaxsna mohyva. am xelSekrulebas luqsemburgis patara qalaq SengenSi moewera xeli. Sesabamisad cnobili gaxda Sengenis procesis saxeliT.

xelmoweris Semdeg Sengenis xelSekrulebis ratifikacias oTxi weli dasWirda. teqnikurma problemebma ki xeli SeuSala 1995 wlamde am xelSekrulebis ganxorcielebas. aRsaniSnavia, rom Sengenis procesebis mimarT qveynebs gansxvavebuli pozicia qondaT. frangebi utevdnen holandiis liberalur reJims narkotikebze. maT safrangeTis teritoriaze narkotikebis masiuri gavrcelebis eSinodaT holandias eWvi epareboda, rom daculi iqneboda informacia, romelic gaicvleboda erTiani sazRvris Seqmnis Semdeg. amitom ar surda Tavisi sakmaod daculi sainformacio usafrTxoebis sistemis dasusteba. Sengenis process male SeuerTda italia, espaneTi, portugalia da saberZneTi; Sedeg avstria, fineTi, SvedeTi da dania. am qveynebis Sesvla SengenSi saxelmwifoebs Soris dapirispirebis sagani gaxda. safrangeTs eeWveboda italiis sazRvrebis daculoba, ris gamoc italia 1997 wlamde ver SeuerTda Sengenis sistemas. saberZneTi 2000 wlamde ar Seiyvanes sazRvris kontrolis problemebis da albaneTTan saerTo sazRvris gamo.

didi britaneTi, miuxedavad dainteresebisa, amjobinebda am procesebidan Sors daeWira Tavi. britaneTis xelisufleba acxadebda, rom kunZulovani mdebareobis gamo sxva saxelmwifoebis mier misi

Page 120: evrokavSiris politika da institutebi

120

infrastruqturis sistematuri Semowmeba aucilebeli ar iyo . radgan yvela Semowmeba manam xdeboda, sanam migrantebi britaneTis teritoriaze Sevidodnen. saboloo jamSi, didma britaneTma uari ganacxada Sengenis zonaSi Sesvlaze, Tumca bolos mainc gaamartiva procedurebi. mas Semdeg, rac daniamac gaxsna sazRvrebi evrokavSiris sxva saxelmwifoebTan, evropis saxelmwifoebma daiwyes molaparakebebi islandiasTan da norvegiasTan, rom maTTanac momxdariyo sazRvris Tavisufali gadakveTa.

mesame sayrdeni maastrixtis xelSekrulebis Semdeg

1991 wels germanias evrokavSiris saqmeebSi marTlmsajulebis da saSinao saqmeebis integracia surda. britanelebi ar iziarebdnen am mosazrebas, xolo frangebs Camoyalibebuli pozicia ar gaaCndaT. holandiam Tavdapirvelad SesTavaza sagareo politikis da marTlmsajulebis da saSinao sakiTxebis gaerTianeba, Tumca es winadadeba uaryofil iqna sxva saxelmwifoTa mier. Sedegad, maastrixtis xelSekrulebam moaxdina komitetebis arsebuli sistemis institucionalziacia misTvis rame axlis damatebis gareSe. am komitetebis erTobliobas ewoda - marTlmsajuleba da saSinao saqmeebi, romelic Sevida evrokavSiris saqmeebSi mesame sayrdenis saxiT.

marTlmsajulebis da saSinao saqmeebSi, garda arsebuli sakomiteto sistemis gaerTianebisa, aseve Semovida inovaciebi:

- Sexvedrebis menejmenti da momzadeba daevala ministrTa sabWos samdivnos axal generalur direqtorats, romelsac xelmZRvanelobda moqmedi prezidentoba;

- komisias iqve hyavda mivlenili mcire samuSao jgufi, raTa yofiliyo mesame sayrdenSi momxdari saqmeebis kursSi;

- mesame sayrdenis saqmis kursSi iyo DG XV, anu Sida bazris generaluri direqtorati, romelic monitoringis uflebebiT sargeblobda. procesebSi aseve iribad monawileobda socialuri politikis direqtorati;

- parlamentidan mesame sayrdenis sakiTxebSi CarTuli iyo samoqalaqo TavisuflebaTa komiteti;

Page 121: evrokavSiris politika da institutebi

121

- paralelurad mimdinareobda saubrebi, gavrceldeboda Tu ara marTlmsajulebis sasamarTlos iurisdiqcia JHA konvenciebze. sabolood miRebul iqna gadawyvetileba, rom marTlmsajulebis sasamarTlos mesame sayrdenze iurisdiqcia ar gaevrcelebina.

gadawyvetilebis miRebis procesi marTlmsajulebis da saSinao saqmeebis sferoSi

maastrixtis xelSekrulebis miRebamde gadawyvetilebis miRebis procesi SeiZleba Segvedarebina arqipelagisTvis, sadac TanamSromloba damokidebuli iyo makoordinirebel K4 komitetze. arsebobda TanamSromlobis sxvadasxva formatebi, maT Soris sabaJoebze, policiebs Soris, Tumca mosamarTleebi da prokurorebi mainc problemebis winaSe idgnen, radgan yvela qveyanaSi gansxvavebuli iyo danaSaulis cneba da iuridiuli procedurebi. amasTan, sakmaod rTuli iyo Sinagan saqmeTa ministrebis daintereseba sxva qveynebis analogiur uwyebebSi mimdinare procesebiT, radgan maT, rogorc wesi, naklebad aRelvebdaT saerTaSoriso problemebi.

mesame sayrdenSi Sesul sakiTxebze kontrolis eqskluziuri ufleba gaaCnda aRmasrulebel xelisuflebas, Sesabamisad, parlamentebis roli SesamCnevad SezRuduli iyo. ministrebi, rogorc wesi, yvelaze metad iyvnen informirebulni am sferoSi mimdinare movlenebis Sesaxeb, Tumca maT ar surdaT gaemxilaT informacia sxva organoebisaTvis. kvlav problemad darCa vertikaluri koordinacia da informaciis gacvla sxvadasxva saxelmwifoebs Soris. amasTan uCveulod dumda masmedia, radgan masac ar hqonda informacia kavSiris SigniT marTlmsajulebis sakiTxebis irgvliv mimdinare procesebze. Tumca, es ukanaskneli problema SedarebiT moixsna Sengenis procesis aqtualizaciis Semdeg.

mesame sayrdenSi aqtivoba gaizarda 1990-iani wlebis pirvel naxevarSi. 1992 wlis programis dasrulebis Semdeg samdivnos yuradReba swored am sferoze gadavida. 1997 wels ministrTa sabWoSi sxdomebis saerTo raodenobis

Page 122: evrokavSiris politika da institutebi

122

erTi mesamedi ZiriTadad marTlmsajulebis da Sinagan saqmeTa sferoebSi mimdinareobda.

amasTan, gaizarda yuradReba mesame sayrdenis sferoebis mimarT erovnuli administraciebisgan. magaliTad, britaneTis Sida saqmeebis saministro acxadebda, rom 1998 wlisTvis evropul saqmeebze daaxloebiT 68 oficeri muSaobda, maSin rodesac 80-iani wlebis dasawyisSi aseT oficerTa ricxvi 10-s ar aRemateboda.

saqmis warmoeba (Flow of policy) marTlmsajulebis da saSinao saqmeebis sayrdenis SigniT

sakanonmdeblo iniciativis ufleba: mesame sayrdenSi sakanonmdeblo iniciativebis ufleba, iseve rogorc meore sayrdenSi, aqvs prezidentobas, romelsac sabWos samdivno exmareba. yovel eqvs TveSi prioritetebi icvleba. magaliTad, Tu erT qveyanas prioritetulad trefikingis sakiTxi aqvs arCeuli, meore qveyana narkotikebis winaaRmdeg brZolas aniWebs upiratesobas. mesame qveyanas. aseTi problemis Tavidan asacileblad da saqmis warmoebis gangrZobis uzrunvelsayofad, SemoRebuli iqna mravalwliani gegmebi, romlebSic winaswar iyo gawerili evrokavSiris prioritetebi.

1998 seqtemberSi avstriam warmoadgina TavSesafris da imigraciis politikis strategiis monaxazi, romelic sakmaod agresiuli iyo da moicavda qsenofobiur momentebs, ris gamoc es iniciativa gaakritikes. msgavsi iniciativebi bevris mier ganixileboda, rogorc evropis cixesimagris Seqmnis mcdeloba. imave wlis dekemberSi venis sabWos sxdomaze miiRes gacilebiT Serbilebuli teqsti, rac iman ganapiroba, rom teqstis saboloo versiis miRebamde avstriam konsultaciebi gaiara K4 komitetTan, koreperTan da JHA sabWosTan.

sabWos samdivnos tradiciulad didi roli aqvs mesame sayrdenSi koordinaciis uzrunvelyofis sakiTxSi. sabWos samdivnoSi dasaqmebulni arian sakmaod maRali donis eqspertebi, romlebic muSaoben or direqtoratSi - marTlmsajulebis da saSinao saqmeebis da iuridiuli saqmeebis direqtoratebSi. 1998-99 wlebSi moxda sabWos

Page 123: evrokavSiris politika da institutebi

123

samdivnos personalis gazrda, radgan samdivnoSi aseve gaerTianda Sengenis samdivnoc.

prezidenti qveynis an evrokomisiisgan sakanonmdeblo iniciativis Semosvlis Semdeg proeqti igzavneboda daaxloebiT 20 samuSao jgufSi, romlebic dakompleqtebuli iyvnen saSualo an umcrosi rangis erovnuli moxeleebisagan. aq mTavari mizani iyo saerTo ideis garSemo SeTanxmeba da saerTo gegmis SemuSaveba. sakanonmdeblo procesis sawyis etapze aseve monawileobas iRebdnen eqspertebi evrokavSiris sxvadasxva saagentoebidan da uwyebebidan. sakiTxebidan gamomdinare icvleboda samuSao jgufebis raodenoba.

1997 wlis luqsemburgis prezidentobis dros Seiqmna ori samuSao jgufi, romelTac daevalaT Sengenis xelSekrulebis Setana xelSekrulebaSi da norvegiasTan da islandiasTan asocirebis xelSekrulebis dadeba. rogorc wesi, samuSao jgufebi Sedgeba sajaro moxeleebisgan da ara aRmasrulebeli organoebis warmomadgenlebisgan. samuSao jgufebis efeqturoba didwiladaa damokidebuli imaze, Tu romeli qveynidan arian warmomadgenlebi. Sesabamisad gansxvavdeba ama Tu im delegatis Senatani da maT gadawyvetilebebze erovnuli interesebis gavlena.

trevis jgufis droidan moyolebuli mesame sayrdenSi Camoyalibda sakmaod mkacri ierarqiuli instituciuri struqtura. saorganizacio jgufebi (Steering Groups) monitorings uweven samuSao jgufebis muSaobis progress. Tavis mxriv, isini umzadeben yovelwliur samuSao programas K4-is komitets, romelic eqvsi Tvis Semdeg unda gadaixedos. amis Semdeg wlis bolos samuSao jgufebi isev abareben angariSs komitets. bevrs miaCnda, rom saorganizacio jgufebi sakmaod ufunqciod iyvnen isedac gadatvirTul ierarqiul struqturaSi. marTalia, amsterdamis xelSekrulebam es jgufebi ar gaauqma, magram, funqciebis aRmoifxvris gamo, isini TavisiT gauqmdnen. aqtualuri gaxda horizontaluri jgufebis Seqmna, romlebic cnobilia “maRali donis jgufebis” saxeliT. maT funqciebSi Sedioda detaluri da teqnikuri molaparakebebis warmoeba sxvadasxva samuSao jgufebs Soris da yovelwliuri samoqmedo gegmebis win waweva.

Page 124: evrokavSiris politika da institutebi

124

instituciur struqturaSi sakmaod mniSvnelovani adgili ekava sakoordinacio komitets, anu, igive K4 komitets. amsterdamis xelSekrulebis Semdeg mas saxeli Seecvala da daerqva 36-e muxlis komiteti. am komitetSi Sedian maRali rangis warmomadgenlebi sxvadasxva erovnuli saministroebisgan. 36-e muxlis komiteti ikribeba TveSi minimum erTxel da ganixilavs mniSvnelovan sakiTxebs, romelTac Semdeg ugzavnis korepers da ministrTa sabWos. komitetis Seqmnis Semdeg warmoiSva bunebrivi winaaRmdegoba koreperTan, romlis erT-erTi umTavresi funqcia, swored sabWosaTvis sakiTxebis momzadebaa. saboloo jamSi koreperma moaxerxa 36-e muxlis dasusteba da misi uflebebis uzurpireba, rac ZiriTadad uzarmazari instituciuri mexsierebis da gamocdilebis xarjze SeZlo. aseve, didi roli iTamaSa im faqtma, rom koreperSi mivlenil iqnen marTlmsajulebis da saSinao saqmeebis eqspertebi, ris Sedegadac koreperma moaxerxa Tavi gaerTva diplomatebisaTvis sakmaod rTuli saqmianobisTvis.

mesame sayrdenis instituciur sistemaSi mTavar rols asrulebs ministrTa sabWo, igive JHA sabWo, romelic weliwadSi minimum oTxjer (saWiroebis SemTxvevaSi plus orjer) ikribeba da iRebs gadawyvetilebebs mesame sayrdenis sakiTxebTan dakavSirebiT. JHA sabWos aRmocenebam da efeqturma funqcionirebam xeli Seuwyo generaluri saqmeebis sabWos rolis Semcirebas, radgan JHA sabWos gadaeca generaluri saqmeebis sabWos is funqciebi, romlebic 1992 wlamde marTlmsajulebis da saSinao saqmeebs Seexeboda.

maastrixtis da amsterdamis xelSekrulebebiT saqmis warmoebis sistemebs Soris gansxvavebebi ixileT qvemoT moyvanil cxrilebSi.

mesame sayrdenis sisusteebi

iTvleba, rom marTlmsajulebis da saSinao saqmeebi aris evrokavSiris is sayrdeni, romelsac yvelaze meti problema da sisuste gaaCnia. amis asaxsnelad sakmarisia gavixsenoT, rogor Seiqmna es sayrdeni. imis gamo, rom sayrdeni warmoadgenda kompromiss sxvadasxva saxelmwifoebs Soris da gaaCnia rogorc

Page 125: evrokavSiris politika da institutebi

125

samTavrobaTaSoriso, ise supraerovnuli xasiaTi, mas aqvs bevri problema, romlebic ZiriTadad aramdgradobasa da aratransfarentulobasTanaa dakavSirebuli. im sisusteebidan, romlebic mesame sayrdens axasiaTebs, SegviZlia xazi gavusvaT sams:

1) iuridiuli da konstituciuri CarCos gaurkveveli xasiaTi;

2) dabali politikuri xedvadoba da masmediisgan yuradRebis nakleboba; aseve mkacrad gansazRvruli biurokratiuli xasiaTi;

3) wevri saxelmwifoebis mxridan daumorCileblobis SemTxvevaSi iZulebis meqanizmebis ararseboba.

CanarTi 8: gadawyvetilebis miRebis procesi maastrixtis xelSekrulebis Semdeg

Page 126: evrokavSiris politika da institutebi

126

CanarTi 9: gadawyvetilebis miRebis procesi amsterdamis

xelSekrulebis Semdeg

rekomendirebuli literatura Barrett, G., Justice Cooperation in the European Union, Dublin, Institute of

European Affairs, 1997 Bieber, R. and Monar, J., Justice and Home Affairs in the European Union: The

Developments of the Third Pillar, Brussels, European University Press, 1995

Mitsilegas, V., Monar, J., and Rees, W., The European Union and Internal Security: Guardian of the People?, London, Palgrave, 2003

Monar, Jorg, “JHA and Eastward Enlargement”, Discussion Paper, Zentrum für Europäische Integrationsforschung, (Center for European Integration Studies), C 91, 2001.

Series “Europe on the Move” Publications of the European Union. http://www.europa.eu.int/comm/publications/booklets/move/28/en.pdf

marTlmsajuleba da saSinao saqmeebi; evrokavSiris oficialuri veb-gverdi; http://www.europa.eu.int/comm/justice_home/fsj/intro/fsj_intro_en.htm

Page 127: evrokavSiris politika da institutebi

127

VIII Tavi

evrokavSiris TavSesafris politika

eka akobia

evrokavSiris TavSesafris politika am publikaciisaTvis mniSvnelovania ramdenime mizezis gamo. pirvel rigSi, TavSesafris politikis mniSvneloba imaSi mdgomareobs, rom es aris erT-erTi im mimarTulebaTagani, romelic Tavdapirvelad evrokavSiris mesame sayrdenSi iyo moqceuli, Semdgom ki pirvel sayrdenSi gadavida. es ki imas niSnavs, rom, Tu 90-iani wlebis dasawyisSi TavSesafris politika wevri saxelmwifoebis iurisdiqciis qveS iyo da masze gadawyvetilebebis mTavar mimRebad erovnuli administraciebi gvevlinebodnen, saukunis bolosTvis daiwyo am politikis pirvel sayrdenSi gadasvla, anu wevrma-saxelmwifoebma daiwyes TavianTi suverenitetis delegireba evrokavSiris supraerovnul institutebze, evrokomisiaze, evroparlamentsa da evrokavSiris marTlmsajulebis sasamarTloze. aseTi tipis politika evrokavSirSi arc ise bevria, Sesabamisad, sainteresoa im dinamikis danaxva, ris gamoc moxda TavSesafris politikis supranacionalizacia.

meores mxriv, es politika mniSvnelovania radgan ganviTarebadi qveynebidan, gansakuTrebiT ki, evropis periferiaze myofi qveynebidan, jer kidev didia evrokavSirSi aralegaluri migraciis done. aralegalur migrantebs Soris ki sakmaod didia iseTi adamianebis xvedriTi wili, romlebic evrokavSirSi politikur TavSesafars eZeben. Sesabamisad, sainteresoa imis danaxva, Tu rogor ebrZvis evrogaerTianeba TavSesafris mZebnelebis masiur Sedinebas da rogor pasuxobs amasTan dakavSirebul axal gamowevvebs.

am TavSi Cven ganvixilavT TavSesafris politikis aRmocenebas 1991 wlidan dRemde, mis ZiriTad damaxasiaTebel Tvisebebs da Sesabamisobas gaeros ltolvilTa Jenevis konvenciasTan. aseve, am TavSi ganxiluli iqneba is inovaciebi da konkretuli meTodebi, romliTac evrokavSiri cdilobs gaumklavdes

Page 128: evrokavSiris politika da institutebi

128

TavSesafris maZiebelTa mzard ricxvs. am TavSi aseve mimovixilavT mizezebs, romlis gamoc evrokavSiris saxelmwifoebi iZulebuli gaxdnen gaeerTianebinaT Zalisxmevebi TavSesafris mZebnelebTan gasamklaveblad.

ra aris TavSesafris politika?

sanam ganvmartavdeT, Tu ra aris TavSesafris politika, SevecadoT cneba ‘TavSesafaris’ ganmartebas. gaeros Jenevis 1951 wlis konvenciis mixedviT, TavSesafari aris dacvis forma, romelsac saxelmwifo sakuTar teritoriaze sTavazobs pirovnebas, non-refulmanis (non-refoulement) da ltolvilebis saerTaSorisod aRiarebuli uflebebis gaTvaliswinebiT. TavSesafari miecema pirovnebas, romelsac ar SeuZlia aseTi dacvis miReba sakuTari saxelmwifosgan (romlis moqalaqe aris, an sadac cxovrobs), im mizeziT, rom eSinia devnis rasis, religiis, erovnebis, politikuri mosazrebis an garkveuli socialuri jgufisadmi kuTvnilebis niadagze.

am ganmartebaSi yvela sityva mniSvnelovania. non-refulmanis principi gulisxmobs, rom ltolvili, an TavSesafris mZebneli ar SeiZleba dabrunebuli iqnas iseT adgilze, sadac mis sicocxles an Tavisuflebas safrTxe Seeqmneba. mniSvnelovania, rom pirovnebas ar unda SeeZlos dacvis miReba saxelmwifosgan. es niSnavs, rom Tu adamiani idevneba arasaxelmwifoebrivi aqtorebis mier, mas ar aqvs ufleba moipovos ltolvilis statusi. Tumca, gasaTvaliswinebelia, rom Tu saxelmwifo pasiurobs, an aqtiurad uWers mxars arasaxelmwifoebriv aqtorebs, SeiZleba devna saxelmwifosac miekuTvnos. amis magaliTisTvis Sors wasvla namdvilad ar gvWirdeba. basili mkalavriSvilis mier devnili ieRovelebi ucxoeTSi uproblemod iRebdnen TavSesafars ukanaskneli wlebis manZilze, radgan saxelmwifos mxridan ar xdeboda darbevis faqtebis gamoZieba, da saxelmwifo Tavisi pasiurobiT xels uwyobda sxva mrwamsis adamianebis devnas.

aqve mniSvnelovania, rom pirovnebas unda gaaCndes devnis kargad dasabuTebuli SiSi. Sesabamisad, mxolod da mxolod hipoTeturi SiSi, rogorc wesi, mxedvelobaSi ar miiReba. aseve mniSvnelovania, rom adamiani unda

Page 129: evrokavSiris politika da institutebi

129

idevnebodes da ara ubralod diskriminirebul iyos. seqsualuri umciresobebi ar iTvlebian ltolvilis statusis miRebis kandidatebad, radgan umravles qveynebSi isini mxolod diskriminirebulni arian, Tumca, sakmarisia moxdes zogierTi maTganis individualurad gamorCeva da devna, isini realuri kandidatebi xdebian statusis misaRebad.

zemoT moyvanili ganmartebis bolos CamoTvlilia is xuTi safuZveli, romlis niadagzec devnis gamo adamians SeuZlia moiTxovos ltolvilis statusi. es xuTi safuZveli (rasa, religia, erovneba, politikuri mosazreba, an garkveuli socialuri jgufisadmi kuTvnileba) Seucvlelia, Sesabamisad, adamiani aucileblad unda akmayofilebdes am kategoriidan erT-erTs mainc, Tu mas surs TavSesafris miReba. bunebrivia, xSirad sadaoa miekuTvneba Tu ara esa Tu is adamiani socialur jgufs, an sxva romelime kategorias, amitom aseTi gadawyvetilebebi xSirad sxvadasxva saxelmwifoSi gansxvavebulad miiReba.

rac Seexeba TavSesafris politikas, es termini SeiZleba ganmartebul iqnas, rogorc garkveul nabijTa da damokidebulebaTa sistemuri erToblioba, romelsac saxelmwifo imuSavebs TavSesafris mZebnelebTan dakavSirebiT. politika SeiZleba moicavdes, rogorc garkveul RonisZiebebs TavSesafris mZebnelTa daxmarebis, dakavebis, pirobebis uzrunvelyofis da sxv. mimarT, ise garkveul ganmartebebs miRebis wesebTan, procedurebTan da ltolvilTa konvenciis ganmartebebTan dakavSirebiT. aqedan gamomdinare, wlebis ganmavlobaSi evropulma qveynebma gansxvavebuli politika SeimuSaves TavSesafris mZebnelTa mimarT, rac ganpirobebuli iyo am qveynebis geografiul mdebareobiT, maTi samezobloTi da migrantebTan urTierTobis istoriuli gamocdilebiT.

TavSesafris politikis aRmoceneba

ukanaskneli aTwleulebis manZilze mniSvnelovnad gaizarda evrokavSirSi TavSesafris mZebnelTa ricxvi. bolo oci wlis ganmavlobaSi industriul qveynebSi TavSesafris mZebnelTagan, 2/3 evrokavSiris qveynebze modioda, aqedan 90-ian wlebSi TavSesafris mZebnelTa

Page 130: evrokavSiris politika da institutebi

130

naxevarze meti germaniaSi dafiqsirda, danarCenebi ki evrokavSiris sasazRvro qveynebSi. Sesabamisad, qveynebi, romlebic yvelaze met ganacxadebs iRebdnen TavSesafris misaRebad, iyvnen niderlandebi, didi britaneTi, avstria, saberZneTi da dania. aRsaniSnavia, rom 90-iani wlebidan am qveynebis ricxvs SeuerTda italia da saberZneTi, aseve portugalia da espaneTi. Sesabamisad, 90-iani wlebis bolosTvis praqtikulad ar darCenila evrokavSiris arc erTi qveyana, romelsac TavSesafris mZebnelTa mozRvavebis gamo problema ar Seqmnoda.

1986 wlis erTianma evropulma aqtma adamianebis Tavisufali gadaadgileba saerTo bazris erT-erT mniSvnelovan elementad aRiara. dagegmili iyo, rom amas moyveboda Sida sazRvrebis TandaTanobiTi moSla da evrogaerTianebis gare sazRvrebis kontrolis meqanizmebis SemuSaveba. paralelurad, 80-iani wlebis SuaSi daiwyo Sengenis procesebi, ramac dRis wesrigSi daayena TavSesafris politikis SemuSaveba. aqve unda aRvniSnoT, rom 70-ian wlebSi, rodesac gaaqtiurda sporaduli TanamSromloba evrogaerTianebis qveynebs Soris aralegalur migraciasTan dakavSirebiT, Seiqmna samuSao jgufi, romelic migraciis da TavSesafris sakiTxebze muSaobda. miuxedavad imisa, rom am jgufis saqmianobas rame konkretuli Sedegi ar moutania TavSesafris politikis SesamuSaveblad, misi arseboba mniSvnelovani iyo instituciuri TvalsazrisiT.

1990-iani wlebis dasawyisisTvis yvela saxelmwifos sakuTari politika gaaCnda TavSesafris mZebnelebis ricxvis Sesamcireblad. magaliTad, sanqciebi TavSesafris maZieblebis gadamyvan saSualebebze jer didma britaneTma da germaniam SemoiRes 1987 wels, Tumca 1990-iani wlebisTvis es universalurad miRebul praqtikad iqca. SezRudvebi vizebis gacemaze 90-ian wlebSi yvela saxelmwifos gansxvavebuli hqonda, Tumca 1993 wlidan vizebis sia metnaklebad uniformuli gaxda.

pirveli mniSvnelovani nabiji mesame sayrdenSi saerTo politikuri mimarTulebebis SesamuSaveblad 1992 wlis maastrixtis xelSekrulebis miRebiT gadaidga. maastrixtis xelSekrulebam saimigracio da TavSesafris politika samsayrdenian sistemaSi Seitana da mas mesame

Page 131: evrokavSiris politika da institutebi

131

sayrdenSi (marTlmsajuleba da saSinao saqmeebi) miuCina adgili.

marTlmsajulebis da saSinao saqmeebis institucionalizaciis paralelurad, idgmeboda konkretuli nabijebi saerTo politikis SesamuSaveblad. erT-erTi aseTi nabiji iyo 1990 wlis dublinis konvenciis SemuSaveba. am konvenciis mizans warmoadgenda wesebis dadgena ganacxadebis ganxilvasTan dakavSirebiT, imis uzrunvelsayofad, rom erT saxelmwifos mainc ganexila TavSesafris maZiebelTa ganacxadi da maqsimalurad Seemcirebina sxvadasxva qveynebSi ramdenime ganacxadis datovebis SesaZlebloba. aRsaniSnavia, rom dublinis konvencia ZalaSi 1997 wels Sevida Tormeti xelmomwerisTvis (belgia, dania, safrangeTi, germania, saberZneTi, irlandia, italia, luqsemburgi, niderlandebi, portugalia, espaneTi da gaerTinebuli samefo). 1997 wlis oqtomberSi konvencia gavrcelda avstriasa da SvedeTze, xolo 1998 wlis 1 ianvridan fineTze. Semdgom wlebSi moxda konvenciis sxva saxelmwifoebze gavrcelebac. am TariRebidan kargad Cans, rom TavSesafris politikis SemuSaveba did problemebTan iyo dakavSirebuli, rac, pirvel rigSi, ukavSirdeboda wevri saxelmwifoebis moumzadeblobas, moexdinaT TavianTi suverenuli uflebebis delegireba supraerovnul institutebze.

1990 wels londonSi miRweuli iqna SeTanxmeba ramdenime principul sakiTxze. pirvel rigSi, evrogaerTianebis wevri-saxelmwifoebi SeTanxmdnen e.w. “mesame usafrTxo qveynis” principze. es imas niSnavda, rom TavSesafris mZebnels avtomaturad ganecxadeboda uari TavSesafarze, Tu im qveyanaSi moxvedramde, sadac man ganacxadi datova man gaiara usafrTxo qveyana, sadac SeeZlo TavSesafris moTxovna. magaliTad, Tu TavSesafris mZebneli germaniaSi avstriis gavliT moxvda da germaniSi moiTxova TavSesafari, mas avtomaturad uars eubnebodnen, radgan TavSesafari avstriaSi ar moiTxova. es gadawyvetileba mimarTuli iyo e.w. asylum shopping-is (TavSesafriT vaWroba) ideis winaaRmdeg. TavSesafriT vaWroba sakmaod gavrcelebuli praqtika iyo 80-ian wlebSi, radgan igi zrdida TavSesafris mZebnelis Sanss mieRo TavSesafari romelime evropul qveyanaSi mainc. meore mniSvnelovani sakiTxi, romelic SeTanxmda

Page 132: evrokavSiris politika da institutebi

132

londonSi, iyo is, rom evrogaerTianebis qveynebs SeeZloT apelaciis uflebis gareSe uareyoT “manifesturad usafuZvlo” moTxovna TavSesafris mZebnelis mxridan. “manifesturad usafuZvlo” niSnavs, rom TavSesafris mZebnelis ganacxadi a priori usafuZlod iTvleba, Tu TavSesafris mZebneli kriminalia, Tu ganacxadi efuZneba cru informacias, an Tu ar arsebobs devnis prima facie mtkicebuleba. mesame SeTanxmeba moxda “warmoSobis usafrTxo qveynebis” siasTan dakavSirebiT. Sedga sagangebo sia, romelSic is qveynebi moxvdnen, sadac evrogaerTianebis wevri saxelmwifoebis azriT, ar SeiZleba momxdariyo devnis faqti. rogorc wesi, usafrTxo warmoSobis qveynebSi Sedian ganviTarebuli qveynebi, rogoricaa aSS, safrangeTi, germania, iaponia da a.S.

1994 wels gemraniam SesTavaza sxva saxelmwifoebs, rom Tu erTi saxelmwifo gaxdeboda TavSesafris mZebnelebis masiuri SemoWris msxverpli, sxvebi daxmarebodnen mas. germaniis winadadebis mixedviT Semosuli TavSesafris mZebnelebis redistribucia evrogaerTianebaSi unda momxdariyo wevri saxelmwifoebis mosaxleobis, mSp/ erT sul mosaxleze, mosaxleobis da sxva parametrebis gaTvaliswinebiT. maSin es winadadeba dabloka didma britaneTma, romelic germaniasTan SedarebiT naklebi raodenobis ganacxadebs iRebda. es SemoTavazeba gaTvlili iyo masiur Semodinebaze, e.w. mass influx-ze, risi SiSic 90-iani wlebis SuaSi sakmaod didi iyo iugoslaviaSi mZvinvare omebis gamo. miuxedavad amisa, 1999 welsac ki, rodesac kosovos krizisi daiwyo, es winadadeba jer kidev ar iyo bolomde SeTanxmebuli.

miuxedavad imisa, rom maastrixtis xelSekrulebam aRiara saerTo TavSesafris politikis mniSvneloba 1997 wlis amsterdamis xelSekrulebamde gadawyvetilebebi mTavrobebis mier miiReboda samTavrobaTaSoriso xelSekrulebebis meSveobiT. ori ZiriTadi instrumenti, romelic xels uwyobda am sferoSi TanamSromlobas iyo Sengenis SeTanmeba da dublinis konvencia. garda amisa, arsebobda regulaciebi vizebis uniformuli formatis Sesaxeb da SemuSavebuli iyo im mesame saxelmwifoebis sia, romelTac sWirdebodaT vizebi evrogaerTianebaSi Sesasvlelad. am periodSi TavSesafris politiis bevri

Page 133: evrokavSiris politika da institutebi

133

aspeqti ar iyo savadebulo wevri saxelmwifoebisTvis, maT Soris 1992 wlis londonis rezoluciebic, romlebmac daadgina wesebi TavSesafris mZebnelebisTvis mesame usafrTxo qveynebSi dabrunebis Sesaxeb. aseve saintereso iyo 1996 wels evrogaerTianebis mier miRebuli saerTo pozicia termin “ltolvilis” gansasazRvrad Jenevis konvenciis mier miRebuli ganmartebis farglebSi. rogorc zemoT aRvniSneT, es rekomendaciebi Tavdapirvelad ar iyo savaldebulo mTavrobebisTvis, Tumca wlebis gnmavlobaSi moxda maTi difuzia da mTavrobebma nel-nela aiRes valdebuleba SeesrulebinaT dublinis konvenciac da londonis rezoluciebic.

amsterdamis xelSekrulebam TavSesafris politika mesame sayrdenSi gadaitana. miuxedavad amisa, daiTqva xuTwliani mosamzadebeli periodi, romlis ganmavlobaSi ministrTa sabWos hqonda ufleba komisiasTan erTad yofiliyo kanonmdeblobis iniciatori da mieRo gadawyvetilebebi konsensusis safuZvelze. amasTan, 2002 wlidan komisias ukve SeeZlo CarTuliyo sakanonmdeblo iniciativebis SemuSavebaSi, raTa 2004 wlisaTvis ukve dagrovebuliyo garkveuli kanonmdebloba, romelzec SesaZlebeli gaxdeboda marTlmsajulebis da saSinao politikis ageba.

tamperes sabWo da TavSesafris politikis ganviTarebis pirveli etapi

momdevno mniSvnelovani TariRi TavSesafris

politikis ganviTarebaSi iyo 1999 weli, rodesac Seikriba tamperes evropuli sabWo iusticiis da Sinagan saqmeTa ministrebis SemadgenlobiT. tamperes sabWoze miRebuli gadawyvetilebebi safuZvlad daedo TavSesafris politikis ganviTarebas momdevno xuTi wlis manZilze. tamperes sabWoze gadawyda, rom TavSesafris sakiTxebSi amosavali wertili iqneboda gaeros Jenevis konvencia da non-refulmanis principi. tamperes sabWom gadawyvita, rom TavSesafris politika or fazad Camoyalibebuliyo. pirveli fazis ganmavlobaSi, romelic 2004 wlamde unda gagrZelebuliyo, miznad iqna dasaxuli Semdegi sakiTxebis mogvareba:

Page 134: evrokavSiris politika da institutebi

134

- saerTo politikis implementaciis dawyeba - saerTo evropuli sistemis Seqmna - Jenevis konvenciis primatis aRiareba - ltolvilis gansazRvrebis unifikacia - gansazRvrebis msoflio praqtikisadmi misadageba - pirobebis Seqmna imisaTvis, rom TavSesafris

mZebnelisaTvis ar arsebobdes “ukeTesi saxelmwifo” - TavSesafris mZebnelebis uflebebis dacva

saerTaSoriso standartebis Sesabamisad.

kidev erTi mizani, romelic tamperis sabWom dasaxa iyo saerTo evropuli TavSesafris sistemis (Common European Asylum System – CEAS) Seqmna or etapad. pirveli etapis dros aqcenti gakeTda oTx instrumentze. pirveli instrumenti iyo “miRebis pirobebis direqtiva”, romelic awesebda im minimalur pirobebs, riTac unda momxdariyo TavSesafris mZebnelis uzrunvelyofa im periodSi, rodesac misi ganacxadi ganixileba oficialuri struqturebis mier. am pirobebs Soris iyo ufleba ganaTlebasa da dasaqmebaze, saarsebo minimumsa da jandacvaze. meore instrumenti iyo dublinis meore regulacia, romelic iTvaliswinebda procedurebs im qveynis dasadgenad, romelsac unda ganexila konkretuli TavSesafris mZebnelis aplikacia. mesame instrumenti iyo kvalifikaciis direqtiva, risi meSveobiTac xdeboda termin “ltolvilis” gansazRvreba da im kriteriumebis dadgena, romelTa mixedviT unda momxdariyo statusis miniWeba TavSesafris mZebnelisTvis. meoTxe instrumenti iyo TavSesafris procedurebis direqtiva, romlis mixedviT regulirdeboda iseTi sakiTxebi, rogoricaa manifesturad dausabuTebeli moTxovnebi, mesame usafrTxo qveynebis nusxa, apelaciis procedurebi da a. S.

haagis programa da TavSesafris politikis meore etapi

2004 wlis ivnisSi evrokomisiam gamoaqveyna mimarTva (komunikacia), sadac Camoayaliba sakuTari xedva momdevno wlebSi marTlmsajulebis da saSinao saqmeebis ganviTarebasTan dakavSirebiT. ministrTa sabWoSi gamarTuli diskusiebis Semdeg 2004 wlis ivlisSi da

Page 135: evrokavSiris politika da institutebi

135

oqtomberSi, maSindelma prezidentma qveyanam – holandiam gamoaqveyna axali programa marTlmsajulebis da saSinao saqmeebisTvis, romeli cnobilia haagis programis saxeliT. es programa bevr sxvadasxva sferos exeba, magram masSi sakmaod didi nawili uWiravs TavSesafris politikas da saimigracio sakiTxebs.

evrokavSiris saxelmwifoebi SeTanxmdnen, rom gadawyvetilebebi TavSesafris poltikis, imigraciis da sazRvris kontrolis sakiTxebis Sesaxeb mieRoT kvalificirebuli umravlesobis kenWisyriT da Tanagadawyvetilebis proceduris gamoyenebiT. miuxedavad amisa, legaluri migraciis sakiTxebi konsensusis proceduris qveS darCa.

meore fazis ZiriTad amocanebs miekuTvneba: - saerTo TavSesafris sistemis sabolood

dasruleba - TavSesafris miniWebis saerTo procedurebis

SemuSaveba - praqtikuli TanamSromlobis gaRrmaveba

evrokavSiris wevrebs Soris - evropuli mxardaWeris ofisis Seqmna, romelic

ganaxorcielebs da zedamxedvelobas gauwevs saxelmwifoebs Soris yovelgvar TanamSromlobas:

- gadawyvtilebis miRebis proceduris daxvewa da gaumjobeseba wevr-saxelmwifoebSi

- sagareo ganzomilebis ganviTareba.

haagis programaSi TavSesafris politikasTan dakavSirebiT Semdegi sakiTxebia niSandoblivi:

- miznad aris dasaxuli 2009 wlisTvis saerTo evropuli TavSesafris sistemis Seqmna, rac iTvaliswinebs saerTo procedurebis SemuSavebas da Tanabar statuss im adamianebisTvis, romlebmac TavSesafari an statusi 2009 wlamde miiRes;

- dawyebulia konkretuli nabijebis gadadgma evrokavSirSi mcxovrebi ucxoelebis legaluri samuSao adgilebit uzrunvelsayofad Sromis bazris koniunqturis gaTvaliswinebiT;

- dawyebulia saerTo evropuli CarCo programis Seqmna, romelic uzrunvelyofs migrantebis warmatebul integracias maspinZel qveynebSi;

Page 136: evrokavSiris politika da institutebi

136

- gaTvaliswinebulia mesame saxelmwifoebTan partniorobis gaRrmaveba am qveynebis TavSesafris sistemis daxvewis da ganviTarebis mizniT, rac, Tavis mxriv, miznad isaxavs aralegaluri migraciis daZlevas da ukan dabrunebis Semdeg dafuZnebis (resettlement) progamebis warmatebiT ganxorcielebas;

- mimdinareobs konsultaciebi saxelmwifoebs Soris erTiani politikis SesamuSaveblad aralegaluri imigrantebis samSobloebSi dasabruneblad;

- Seqmnilia gareTa sazRvrebis menejmentis fondi; - mimdinareobs Sengenis sainformacio sistemis

Camoyalibeba 2007 wlisTvis (ZebnaSi myofi pirovnebebis monacemTa baza, moparuli nivTebis baza da sxv.);

- dawyebulia muSaoba vizebis gacemasTan dakavSirebiT saerTo wesebis SesamuSaveblad (TavSesafris ganacxadebis mimRebi saerTo centrebi, biometruli identifikaciis meTodi da a.S.)

meore fazis warmatebiT gasaxorcieleblad evrokavSiris saxelmwifoebma SeimuSaves ramdenime instrumenti. maT Soris, mniSvnelovani iyo regionuli daxmarebis programa, romelic gaeros ltolvilebis umaRles komisariatTan erTad moqmedebda da e.w. aeneasis programa, romlis farglebSi 2008 wlamde 250 mln. evro unda moxmareboda ltolvilebTan dakavSirebul sxvadasxva programebs. evrokavSiri aseve gamoiyenebs readmisiis xelSekrulebebs mesame saxelmwifoebTan am qveynebidan gaerTianebaSi Semaval aralegalur imigrantebTan sabrZolvelad. arsebobs kidev erTi instrumenti, romelic tamperes sabWos Semdeg Camoyalibda da dRemde mniSvnelovani adgili uWiravs saerTo TavSesafris politikis warmatebul ganxorcielebaSi.

evropis ltolvilTa fondi

evropis ltolvilTa fondi 2000 wels Seiqmna da misi mTavari mizani iyo ltolvilebis ekonomikuri integraciis xelSewyoba da wevri saxelmwifoebis daxmareba gansakuTrebul SemTxvevebSi, kerZod ki ltolvilebis masobrivi Semodinebis dros. ltolvilTa fondi arsebobis pirveli oTxi wlis manZilze 216

Page 137: evrokavSiris politika da institutebi

137

milioni evroTi finansdeboda da Tanxebi zemoTxsenebuli miznebis Sesrulebas emsaxureboda. SedarebisaTvis, 2006 wlis agvistoSi kanaris kunZulebidan espaneTSi 1000-ze meti afrikeli emigrantis Sesvlis Semdeg xose luis zapateros mTavrobam ganacxada, rom espaneTi 2007 wels gaaormagebda afrikisgan emigraciis dasaZlevad aucilebel biujets. cnobisaTvis 2006 wels es monacemi 613 milion evros Seadgenda. es kargad miuTiTebs, Tu ramdenad mcirea ltolvilTa fondisTvis gankuTvnili 216 milioni evro.

ltolvilTa fondi miznad isaxavs mxari dauWiros wevri saxelmwifoebi Zalisxmevebs, romlebic mimarTulia (a) miRebis pirobebis gaumjobesebisken, (b) wevri saxelmwifoebis teritoriaze stabilurad da mdgradad dafuZnebuli pirovnebebis integraciisken da (g) repatriaciisaken. pirvel punqtSi igulisxmeba iseTi RonisZiebebi, rogoricaa infrastruqturis da momsaxurebis gaumjobeseba, materialuri daxmarebis miwodeba, jandacvis, socialuri daxmarebis da iuridiuli momsaxurebis gaumjobeseba. sazogadoebaSi integraciis xelSewyoba saxelmwifos mxridan SeiZleba gamoixatos iseT qmedebebSi, rogoricaa sacxovrebeli adgilis moZebnisTvis socialouri daxmarebis gaweva, an sazogadoebaSi adgilis povnaSi (daxmareba samsaxuris moZebnaSi, jandacvis gaumjobeseba da sxv.) daxmareba. repatriaciis daxmareba ki gulisxmobs iseTi programebis Seqmnas, romelic xels uwyobs pirovnebebis samSobloSi dabrunebas.

aqve aRsaniSnavia, rom fondis 5% SeiZleba moxmardes gaerTianebis interesebisTvis sasargeblo inovaciur proqtebs, romlebic ar xorcieldeba mxolod erTi saxelmwifos mier. aseT proeqtebs Soris SeiZleba iyos sainformaci xasiaTis vizitebi ltolvilebis sakiTxebTan dakavSirebuli sajaro samsaxurebis TanamSromlebs Soris, saswavlo turebi, teqnikuri daxmareba da a.S.

TavSesafris politikis sisusteebi da saerTaSoriso samarTlis savaraudo darRvevebi:

haagis programis, da, zogadad, ukanaskneli aTi wlis manZilze marTlmsajulebisa da saSinao saqmeebis sferoSi

Page 138: evrokavSiris politika da institutebi

138

mimdinare procesebis erT-erTi amosavali wertili aris evrokavSiris survili, hqondes masStaburi midgoma TavSesafris problematikisadmi, rac gulisxmobs, ara marto konkretulad arsebuli realobebis gaTvaliswinebas, aramed evrokavSiris ekonomikuri tendenciebis da sxvadasxva politikuri koniunqturis mxedvelobaSi miRebas. amasTan, evrokavSiris saxelmwifoebs gamoTqmuli aqvT mzadyofna moaqcion TavSesafris politika srul SesabamisobaSi saerTaSoriso samarTalTan. miuxedavad amisa, bevrs miaCnia, rom es dapireba mxolod liton sityvebad darCa, sinamdvileSi ki. evrokavSiris TavSesafris sistema bevr aspeqtSi ewinaaRmdegeba saerTaSoriso samarTlis normebs.

1990-iani wlebis bolos bevr eqsperts miaCnda, rom zogierTi qveyana Seecdeboda gaemartivebina TavSesafris Zebnis procedurebi tamperes programis dawyebis Semdeg. Tumca, es xSir SemTxvevaSi piriqiT xdeboda. magaliTad, miRebis pirobebis direqtivis SemuSavebis Semdeg 2002 wels didi britaneTis mTavrobam moxsna daxmarebis programa im TavSesafris mZebnelTaTvis, romlebmac droulad ar Seitanes ganacxadi TavSesafarze. tamperes sabWos Semdeg ki germaniam SezRudvebi daawesa TavSesafris mZebnelTaTvis qveynis SigniT gadaadgilebaze.

zogadad SeiZleba iTqvas, rom TavSesafris mZebnelebis pirobebi tamperes programis Semdeg ar gaumjobesebula, radgan bevrma qveyanam ufro gaamkacra maT winaaRmdeg mimarTuli Zalisxmevebi. arsebobs Teoria, rom saerTo politikis Camoyalibeba mxolod yvelaze minimaluri pirobebis garSemo gamowveuli iyo imiT, rom tamperes sabWos Semdeg saerTo politikis Semqmneli gadawyvetilebebi jer kidev erTxmad miiReboda, Sesabamisad, ufro maRali standartebis misaRwevad konsensusis moZebna ufro Zneli iyo. meore Teoriis Tanaxmad, is oTxi instrumenti, romelic zemoT aRvniSneT, mxolod minimalur standartebs iTvaliswinebs, xolo saxelmwifoebs Tavad SeuZliaT ufro maRali standartebis daweseba survilis SemTxvevaSi.

Zalian xSirad adamianis uflebebis damcveli arasamTavrobo da saerTaSoriso organizaciebi brals sdeben evrokavSiris qveynebs iseTi wesebis SemoRebaSi

Page 139: evrokavSiris politika da institutebi

139

TavSesafris politikis farglebSi, romlebic pirdapir ewinaaRmdegeba saerTaSoriso samarTlis principebs da ltolvilTa samarTlis saerTaSorisod aRiarebul normebs. qvemoT SevecdebiT ganvixiloT zogierTi aseTi braldeba.

non-refulmanis principis darRveva: rogorc zemoT

aRvniSneT, non-refulmanis principi gulisxmobs ltolvilis an TavSesafris mZebnelis uflebas ar iqnas gagzavnili an repatrirebuli iseT qveyanaSi, sadac safrTxe daemuqreba mis Tavisuflebas, an sicocxles. es principi, gulisxmobs, rom sanam ama Tu im pirovnebas gagzavnian sxva qveyanaSi, rogorc minimum, Seswavlil unda iqnas, xom ar elis aseT qveyanaSi safrTxe. saerTaSoriso organizaciebis warmomadgenlebi xSirad amboben, rom mesame usafrTxo qveynis da warmoSobis usafrTxo qveynis cnebebi pirdapir ewinaaRmdegeba non-refulmanis princips. saqme imaSia, rom termini “usafrTxo warmoSobis qveyana” gulisxmobs saxelmwifoebis winaswargansazRvrul sias, saidanac warmoSobil TavSesafris maZiebels ar SeiZleba hqondes pretenzia ltolvilis statusze. aseTi siis arseboba gamoricxavs imis daSvebasac ki, rom romelime ganviTarebul qveyanaSi SeiZleba realurad ganxorcieldes pirovnebis devna sxvadasxva niadagze. garda amisa, Jenevis konvenciis mixedviT yvela adamians aqvs ufleba moiTxovos TavSesafari, xolo am uflebis SezRudva misi warmoSobis qveynis mixedviT, miuRebelia.

mesame usafrTxo qveynis idea gulisxmobs TavSesafris mZebnelis iseT qveyanaSi gagzavnas, romelic man gaiara im qveyanaSi Sesvlamde, sadac ltolvilis statusze ganacxadi Seitana. Jenevis konvenciis Tanaxmad ki TavSesafris mZebnelis dabruneba mesame qveyanaSi mxolod im SemTxvevaSi SeiZleba Tu arsebobs “mniSvnelovani kavSiri” am pirovnebas da mesame qveyanas Soris. am kavSiris dadgena SeiZleba iseT SemTxvevebSi, rodesac TavSesafris maZiebels ucxovria am qveyanaSi, hyavs naTesavebi iq da a.S. amasTan, Jenevis konvencia krZalavs pirovnebis gagzavnas iseT saxelmwifoSi, romelsac ar aqvs ratificirebuli 1951 wlis Jenevis ltolvilTa konvencia. evrokavSiris qveynebisTvis ki

Page 140: evrokavSiris politika da institutebi

140

iuridiulad mniSvneloba ar aqvs, aqvs Tu ara ama Tu im qveyanas ratificirebuli Jenevis konvencia.

Zalian xSirad evrokavSiris mier mesame usafrTxo qveynis ideis praqtikaSi gamoyeneba iwvevs e.w. orbitis ltolvilebis gamoCenas. orbitis ltolvili is adamiania, romelic, sanam saboloo repatriacias gaukeTebdnen, sxvadasxva qveynebSi igzavneba. magaliTad, TavSesafris mZebneli, romelic daniaSi aRmoaCines, ukan gaigzavneba germaniaSi, Semdeg avstriaSi da Semdeg ungreTSi, Tu man es gza ganvlo daniaSi Sesvlamde.

ojaxis erTianobis principTan dakavSirebuli

darRvevebi: erT-erTi mniSvnelovani idea, romelsac efuZneba ltolvilTa samarTali, aris ojaxis erTianobis idea. es niSnavs, rom ar SeiZleba ojaxis erT wevrs mianiWo devnilis statusi, danarCenebs ki ara. aseve dauSvebelia ojaxis gancalkaveba, Tu masSi arian bavSvebi. evrokavSiris direqtivebis mixedviT, es principi metnaklebad ugulebelyofilia. zogierTi qveyana itovebs uflebas moTxovos ltolvilebs iyon garkveuli asakis farglebSi, rom hqondeT erTad yofnis ufleba. amasTan, ojaxis erTianobis principis idea irRveva, Tu saqme exeba ara ltolvilebs, aramed naklebi statusis mqone pirebs. amasTan, evrokavSiris qveynebi itoveben uflebas Cautaron integraciis testi bavSvebs 12 wlis zemoT, da saerTod ar scnoben bavSvebad 15 welze ufros pirovnebebs. es ki Jenevis konvenciis darRvevas warmoadgens, radgan konvenciis pirveli muxlis mixedviT bavSvad unda CaiTvalos nebismieri pirovneba, romlis asaki ar aRemateba 18 wels.

TavSesafris absoluturi uflebis ugulebelyofa:

Jenevis konvenciis mixedviT, yvela adamians aqvs ufleba moiTxovos TavSesafari. am uflebis SezRudva ar SeiZleba xelovnuri barierebis dawesebis meSveobiT. magaliTad, Tu pirovnebas ar aqvs ufleba Sevides qveynis teritoriaze, is TavSesafars ver moiTxovs, Sesabamisad irRveva misi uflebac moiTxovos Tavsesafari. miuxedavad imisa, rom tamperes sabWoze ganxiluli evrokomisiis winadadebebi ambobda, rom evrokavSirs unda moeZebna oqros balansi mesame qveynebis moqalaqeebis kavSirSi

Page 141: evrokavSiris politika da institutebi

141

arSeSvebas da namdvilad daxmarebis Rirsi pirovnebebis daxmarebas Soris, realurad es balansi daculi ver iqna. ukanaskneli wlebis manZilze evrokavSirma imdenad gaamkacra sazRvris kontroli, rom eqspertebi isev alaparakdnen “cixesimagre evropis” Sesaxeb. evrokavSiris savizo politika, romelic 130-ze met qveyanasTan amyarebs savizo reJims, SeiZleba iTqvas, rom swored imiskenaa mimarTuli, rom arasasurveli qveynebidan (romlebic, amavdroulad, TavSesafris mZebnelebis did raodenobas warmoSoben yovelwliurad) pirovnebebi ar Sevidnen evrokavSirSi. garda amisa, iseTi gadawyvetilebebi, rogoricaa migrantebis matarebeli satransporto saSualebebis dajarimeba, pirdapir uSlis xels TavSesafris mZebnelebs gamoiyenon TavSesafris absoluturi ufleba. zogierTi eqsperti Tvlis, rom evrokavSiris teritoriaze Sesvlas TavSesafris maZieblebi 90% SemTxvevaSi aralegalurad axdenen, rac swored evrokavSiris xisti politikiTaa gamowveuli.

samarTliani da efeqturi proceduris darRveva:

procedurebis direqtiva moicavs sakmaod vrcel ganmartebebs imasTan dakavSirebiT rogor unda Catardes TavSesafris mZebnelis ganacxadis ganxilva. direqtiva aRiarebs, rom gaancxadebi unda ganxilul iqnan individualurad, obieqturad da miukerZoeblad, xolo uaris SemTxvevaSi, werilobiTi formiT unda ecnobos TavSesafris mZebnels im mizezebis Sesaxeb, ris gamoc, mas ltolvilis statuss ar aZleven. ltolvilTa samarTliT aRiarebulia, rom samarTliani da efeqturi procedura unda moicavdes xuT aspeqts, romelTagan arc erTis darRveva ar SeiZleba (daCqarebuli proceduris drosac ki). yvela TavSesafris mZebnels aqvs ufleba (1) miiRos ufaso iuridiuli daxmareba, (2) Sexvdes gaeros ltolvilTa umaRlesi komisariatis da arasamTavrobo organizaciebis warmomadgenlebs, (3) gamoiyenos miukerZoebeli Tarjimnis samsaxuri, (4) Cautardes piradi interviu da (5) moiTxovos gadawyvetilebis gasaCivreba.

am oTxi uflebidan evrogaerTianeba metnaklebad arRvevs oTxs. procedurebis direqtiva aniWebs TavSesafris mZebnels iuridiuli momsaxurebis da gaeros umaRlesi komisariatis warmomadgenelTan Sexvedris

Page 142: evrokavSiris politika da institutebi

142

negatiur uflebas. es niSnavs, rom moTxovnis SemTxvevaSi, TavSesafris mZebneli gamoiyenebs am uflebas, Tumca xSirad, imis gamo, rom TavSesafris msurvelebma TavianTi uflebebi ar ician, am uflebis gamoyeneba ar xdeba. TavSesafris mZebnelebTan komunikacia, evrokavSiris wesebis mixedviT unda moxdes “enaze, romelic, gonivrulobis gaTvaliswinebiT TavSesafris mZebnels unda esmodes”, amasTan, piradi intervius ufleba umravles SemTxvevaSi ugulebelyofilia. rac Seexeba iuridiuli momsaxurebis dafinansebas, xSirad evrokavSiris wevri saxelmwifoebi itoveben uflebas daafinanson mxolod gasaCivreba, rac TavSesafris mZebnelis uflebis Selaxvas warmoadgens, radgan, SeiZleba saqme gasaCivrebamde ar mivides.

daskvna

miuxedavad imisa, rom zogierTi eqsperti miiCnevs, rom TavSesafris politikis Sedegad bevri TavSesafris mZebneli iCagreba, unda aRiniSnos, rom evrokavSiri iZulebuli gaxda maqsimalurad gaemkacrebina aralegaluri imigraciis winaaRmdeg mimarTuli zomebi, risi gverdiTi efeqti TavSesafris politikis gamkacrebac aRmoCnda. evrokavSiris wevrma saxelmwifoebma miaRwies imas, rom politika, romelic yvela qveynis mier Taviseburad regulirdeboda, dRes ukve sakmaod integrirebulia, xolo 2009 wlis bolosTvis, rodesac haagis programa dasruldeba, mTlianad supraerovnuli iqneba.

rekomendirebuli literatura

Carlier, J.Y., D. Vanheule, K. Hullmann, and C. Pena Galiano, Who is a refugee? A Comparative Case Law Study, The Hague: Kluwer, 1997

Council Directive 2004/83/EC of 29 April 2004 on Minimum Standards for the Qualification and Status of Third Country Nationals or Stateless Persons as Refugees or as Persons who Otherwise Need International Protection and the Content of the Protection Granted

Council Directive 2004/83 of 29 April 2004 on minimum standards for the qualification and status of third country nationals and stateless persons as refugees or as persons who otherwise need international protection and content of the protection granted.

Page 143: evrokavSiris politika da institutebi

143

Council of Europe Parliamentary Assembly, ‘Recommendation 773 on the Situation of de facto Refugees’, 1976

Edwards, A., “Human Rights, Refugees, and the Right ‘To Enjoy’ Asylum”, 17 International Journal of Refugee Law, 2005

Goodwin-Gill, G., The Refugee in International Law, Oxford: Oxford University Press, 2nd edn., 1996

Groenendijk, E. Guild, and P. Minderhoud, In Search of Europe’s Borders, The Hague: Kluwer, 2003

Hathaway, J, “A Reconsideration of the Underlying Premise of Refugee Law”, 31Harvard International Law Journal, 1990

Holborn L., “The Legal Status of Political Refugees, 1920–1938”, 32 American Journal of International Law, (1938)

Liebaut, F., Legal and Social Conditions for Asylum Seekers and Refugees in Western European Countries, Copenhagen: Danish Refugee Council, 2000

Marrus, M., The Unwanted. European Refugees in the Twentieth Century, Oxford: Oxford University Press, 1985.

Noll, G., ‘Seeking Asylum at Embassies: A Right to Entry under International Law?’, 17 International Journal of Refugee Law 2005.

Tessenyi, G., “Recommendations of the Committee of Ministers of the Council of Europe Concerning Asylum, Refugees and Other Persons” in Legal Status of Refugees and Asylum-Seekers and the European Convention on Human Rights, Chisinau, 2001

UNHCR, ‘Handbook on Procedures and Criteria for Determining Refugee Status under the 1951 Convention and the 1967 Protocol Relating to the Status of Refugees’, HCR/IP/4/Rev.1, 1979

eleqtronuli portali “euraqtivi” (EurActiv), http://www.euractiv.com/en/justice

Page 144: evrokavSiris politika da institutebi

144

IX Tavi

evrokavSiris gafarToebis istoria: wina gafarToebis raundebi da Sedegebi

vasil WyoiZe evropuli integraciis ori ganzomileba

evropuli integraciis procesi or ganzomilebas moicavs: gaRrmavebas (Deepening) da gafarToebas (Enlargement). gaRrmaveba gulisxmobs wevr qveynebs Soris ekonomikuri, savaWro da politikuri urTierTobebis sul ufro mzard daaxloebas da zogierT SemTxvevaSi srul konvergencias. am TvalsazrisiT evrokavSirma sakmaod rTuli, winaaRmdegobebiT aRsavse da xangrZlivi gza ganvlo Tavisufali vaWrobidan, sabaJo kavSiramde, sabaJo kavSiridan saerTo bazramde, saerTo bazridan erTian bazramde da bolos es yvelaferi erTian valutis - “evros” SemoRebiT dagvirgvinda. am rTul gzaze Tanamegobrobas uwevda Sesabamisi samarTlebrivi bazis formireba integraciis sxvadasxva etapze da doneze. cnobilia 8 ZiriTadi x, romlebic qmnidnen kontraqtualuri urTierTobebis bazas wevri qveynebisaTvis. es SeTanxmebebia:

• parizis xelSekruleba – evropis qvanaxSirisa da foladis Tanamegobroba (1953)

• romis xelSekrulebebi (1957): evropis ekonomikuri Tanamegobroba (EEC) da evropis atomuri energetikis Tanamegobroba – evroatomi (EURATOM)

• Serwymis xelSekruleba (1967)

• erTiani evropuli aqti (1987)

• maastrixtis xelSekruleba, anu xelSekruleba evropis kavSiris dafuZnebis Sesaxeb (Maastricht 1993)

• amsterdamis xelSekruleba (1997)

• nicas xelSekruleba (2001)

gafarToeba evropuli integraciis meore mniSvnelovani ganzomilebaa, da gulisxmobs evrokavSiris

Page 145: evrokavSiris politika da institutebi

145

geografiul gafarToebas, da kavSiris politikebsa da institutebSi axali wevrebis CarTvas. aRsaniSnavia, rom evropuli integracia xSirad mxolod gafarToebis konteqstSi moiazreba, Tumca aranakleb mniSvnelovania evrokavSiris gaRrmavebis elementis gacnobiereba. Zalian xSirad gafarToebis sakiTxi kiTxvis niSnis qveS dgeba imis gamo, rom evrokavSirs ar gaaCnia Sesrutvis SesaZlebloba (absorption capacity), rac imas niSnavs, rom gaRrmavebis SesaZlebloba aris SezRuduli. ukanaskneli gafarToebis Semdeg evrokavSiri swored aseT etapze gadavida, amitom, bevrs miaCnia, rom evrokavSiris momdevno gafarToebebi mxolod mas Semdeg moxdeba, rac evrokavSiri safuZvlianad gardaiqmneba.

evrokavSiris gafarToebebi

gafarToeba, iseve rogorc gaRrmaveba, rTul da xangrZliv process warmoadgens. igi gulisxmobs TanamegobrobaSi axali wevrebis miRebas. gamoyofen gafarToebis 5 talRas:

gafarToeba CrdiloeTisaken: gaerTianebuli samefos mcdelobebi OEEC–s farglebSi Tanamegobrobis wevr qveynebTan Tavisufali vaWrobis SeTanxmebisaTvis mieRwia, marcxiT damTavrda. didi britaneTi martodmarto darCenis saSiSroebis winaSe aRmoCnda. am garemoebam ubiZga mas gamosuliyo evropis Tavisufali vaWrobis asociaciis (EFTA) Seqmnis iniciatorad. gaerTianebuli samefos mxari dauWira evropis eqvsma SedarebiT mcire saxelmwifom: norvegiam, portugaliam, SvedeTma, Sveicariam, daniam, avstriam da irlandiam. konvencias xeli moewera stokholmSi 1960 wlis 4 ianvars. miuxedevad amisa, sul male, gaerTinebuli samefos mTavrobam, premier-ministr Hharold makmilanis meTaurobiT, erTxel kidev gadaxeda Tavis pozicias da gadawyvita meti angariSi gaewia saxelmwifos savaWro interesebisaTvis. EFTA-s mosaxleoba ar aRemateboda 90 milions, maSin rodesac Tanamegobrobis damfuZnebeli qveynebis mosaxleoba 170 milions aRwevda. amdenad, makmilanma 1961 wlis ivlisSi oficialuri ganacxadiT mimarTa Tanamegobrobas sruluflebiani wevrobis Taobaze. gaerTianebul samefos irlandiam, daniam da norvegiam

Page 146: evrokavSiris politika da institutebi

146

mibaZes. britaneTis ganacxadma eqvseulis xuT saxelmwifoSi pozitiuri rezonansi gamoiwvia, Tumca safrangeTis prezidenti de goli aRniSnul iniciativas sakmaod civad Sexvda. gawevrianebis detalebze molaparakeba 1961 wels daiwyo, magram es molaparakeba sakmaod rTulad mimdinareobda. gaerTianebuli samefos warmomadgenlebi cdilobdnen mieRwiaT SeRavaTebisaTvis soflis meurneobis, vaWrobis da EFTA-s sxva wevr qveynebTan momavali urTierTobebis sferoSi. de golma kargad gamoiyena es garemoeba da 1963 wlis ianvarSi parizSi erT-erT preskonferenciaze gaerTianebuli samefos ganacxads veto daado. samma danarCenma aplikantma saxelmwifom Tavisi ganacxadebi gaitanes. am movlenidan erTi kviris Semdeg xeli moewera safrangeT-germaniis xelSekrulebas. sami wlis Semdeg harold vilsonis leiboristulma mTavrobam erTxel kidev scada gaerTianebuli samefos EEC–Si gawevrianeba, magram de golma kvlav gamoiyena vetos ufleba da Sesabamisad aiZula Tavisi partniorebi gaeziarebinaT safrangeTis pozicia.

1969 wels de golis gadadgomam da erTi wlis Semdeg misma gardacvalebam, gza gauxsna gaerTianebuli samefos TanamegobrobaSi gawevrianebas . de golis memkvidre da TanamebrZoli JorJ pompidu ufro damyoli aRmoCnda, xolo dasavleT germaniis axali kancleri helmut koli, daJinebiT arwmunebda Tanamegobrobas gafarToebis aucileblobaSi. mwvave debatebis Semdeg, 1972 wlis 22 ianvars, briuselSi xeli moewera kandidati qveynebis gawevrianebis SeTanxmebas. norvegiam 1972 wlis seqtemberSi xmebis mcire upiratesobiT uaryo (53% winaaRmdegi, 47% momxre) xelSekrulebis pirobebi. danarCeni sami qveyana 1973 wlis 1 ianvars formalurad gaxda gaerTianebis wevri. gawevrianebis Taobaze referendumebi daniam da irlandiamac Caatares, daniaSi gawerianebas 83%-ma dauWira mxari, xolo irlandiaSi 63%-ma. gaerTianebulma samefom Tavdapirvelad referendumis Catarebaze uari Tqva, radgan Sedegi eWvs iwvevda. premier-ministri edvard hiti TavgamodebiT cdilobda mieRwia gaerTianebuli samefos gawevrianebisaTvis, raSic mas konservatiuli partiis umravlesoba uWerda mxars. leiboristul partiaSi ki am Temaze seriozuli

Page 147: evrokavSiris politika da institutebi

147

ganxeTqileba iyo. maTi umravlesoba gaerTianebis winaaRmdeg iyo ganwyobili. sabolo jamSi, gamoikveTa evropul TanamegobrobaSi gawevrianebis msurvelTa upiratesoba, rac referendumis Sedegebzec aisaxa (67% momxre).

1973 wlis gafarToeba, romelmac Tanamegobrobis wevrTa ricxvi eqvsidan cxramde gazada, xolo wevri qveynebis mosaxleobis raodenoba 191 milionidan 255 milionamde, imeds iZleoda, rom organizacia Zalebs moikrebda da 70-ian wlebSi swrafi ganviTarebis gzas daadgeboda. es imedebi umeteswilad gacruvda. gafarToebul Tanamegobrobas ar qonda ganviTarebis saSualovadiani SeTanxmebuli programa, rogorc, vTqvaT, romis xelSekrulebas, sadac sabaJo kavSiris Seqmnis zusti ganrigi iyo mocemuli. garda amisa, cxra wevr qveyanas SekavSirebis naklebi unari aRmoaCnda, vidre Tavdapirvel eqvseuls. integraciuli procesebis ganviTarebas yvelaze didi dartyma 1973 wels dawyebulma xangrZlivma ekonomikurma daRmasvlam miayena. amas mohyva navTobproduqtebze fasebis gaoTxkeceba. gaerTianebis yvela wevri qveyana dazaralda aRmavali inflaciisa da umuSevrobisagan. Tumca, 80 wlebis mijnaze krizisis daZleva SesaZlebeli gaxda.

amrigad, 1973 wlis 1 ianvars dania, irlandia da gaerTianebuli samefo SeuerTdnen evropis ekonomikur Tanamegobrobas (EEC). miRebis SeTanxmebebs (Accession Treaties) xeli moewera briuselSi 1972 wlis 22 ianvars. ufro adre daiwyo gawevrianebis molaparakebebi (1970 wlis 30 ivniss) daniasTan, irlandiasTan, norvegiasTan da gaerTianebul samefosTan. am droisaTvis Tanamegobrobis qveynebs Soris ukve dadebuli iyo romis SeTanxmebebi, zesaxelmwifoebrivi institutebisadmi mTelis rigi valdebulebebiTa da delegirebuli uflebamosilebebiT. Sesabamisad, axalma wevrma saxelmwifoebma Tavis Tavze igive valdebulebebi aiRes, rac ukve qonda Tanamegobrobis damfuZnebel 6 saxelmwifos am periodisaTvis _ sami damfuZnebeli SeTanxmebis farglebSi. igulisxmeba parizis SeTanxmeba – evropis qvanaxSirisa da foladis Tanamegobroba (1953) da romis SeTanxmebebi (1957) – evropis ekonomikuri Tanamegobroba (EEC) da evropis atomuri energetikis Tanamegobroba –

Page 148: evrokavSiris politika da institutebi

148

evroatomi (EURATOM). Aaxali wevri qveynebis valdebulebebSi Sedioda sabaJo tarifebis gauqmeba wevr qveynebs Soris; saerTo sagareo sabaJo tarifis SemoRebas; pirovnebis momsaxurebis da kapitalis Tavisufali gadaadgilebis uzrunvelyofa maT teritoriaze; saerTo politika soflis meurneobis sferoSi (CAP); saerTo politika transportis sferoSi; saerTo konkurenciis politika; evropis socialuri fondis da evropis sainvesticio fondis dafinansebaSi monawileoba.

gafarToeba samxreTisaken: gafarToebis es talRa moicavs gafarToebis meore da mesame talRebs, romlis dros gaerTianebaSi saberZneTi, portugalia da espaneTi Sevidnen. 1981 wlis 28 maiss _ saberZneTSi samxedro diqtaturis gauqmebisa da qveynis demokratiuli ganviTarebis gzaze dadgomis Semdeg, saberZneTma SeZlo SeerTeboda Tanamegobrobas. manamde ki gaformda Sesabamisi SeTanxmeba 1979 wlis 28 maiss. saberZneTis gawevrianeba gafarToebis meore talRad iTvleba.

saberZneTis msgavsad, samxedro diqtaturebis gauqmebis Semdeg, espaneTma da portugaliamac SeZles evropis TanamegobrobaSi (EC) gawevrianeba. miRebis SeTanxmebebs xeli moewera 1985 wlis 12 ivliss madridsa da lisabonSi. 1986 wlis 1 ianvars portugalia da espaneTi Tanamegobrobis wevrebi gaxdnen. espaneTis da portugaliis TanamegobrobaSi gawevrianeba gafarToebis mesame talRad iTvleba.

EFTA-s (evropis Tavisufali vaWrobis

xelSekrulebis) gafarToeba: gafarToebis meoTxe talRad iTvleba avstriis, fineTis da SvedeTis gawevrianeba evrokavSirSi. avstria, fineTi da SvedeTi evrokavSirs 1996 wlis 1 ianvars SeuerTdnen. Mmanamde am saxelmwifoebTan miRebis SeTanxmebebi korfuSi 1995 wlis 24-25 ivniss gaformda. maTi gawevrianeba evrokavSirSi maastrixtis SeTanxmebis ZalaSi Sesvlis (1993 w.) Semdeg moxda. amdenad, am saxelmwifoebma Zvel valdebulebebTan erTad, ikisres is axali valdebulebebi, romlebic maastrixtis SeTanxmebaSi iyo Cadebuli. gafarToebis mexuTe talRa moyva uSualod iseT umniSvnelovanes istoriul movlenas, rogoricaa maastrixtis SeTanxmeba, amitom sanam momdevno gafarToebas SevexebiT aucilebelia visaubroT am mniSvnelovan xelSekrulebaze.

Page 149: evrokavSiris politika da institutebi

149

aRsaniSnavia, rom maastrixtis xelSekrulebis miRebis Semdeg mniSvnelovnad garTulda evrokavSirSi gawevrianeba, radgan 1990 wlamde arsebuli viTarebisgan gansxvavebiT, ukve erTian sistemasi iqna moqceuli evrogaerTianebis politikuri mimarTulebebi da institutebi.

aRmosavleTiT gafarToeba: gafarToebis jerjerobiT ukanaskneli me-5 talRa Sedga 2004 wlis 1 maiss, rodesac evrokavSirSi erTbaSad 10 saxelmwifo gawevrianda. varSavis paqtis daSlis Semdeg, centraluri da aRmosavleT evropis saxelmwifoebSi Seuqcevadi politikuri da ekonomikuri reformebi daiwyo. yovelive aman stimuli misca evrokavSiris gafarToebis manamde uprecedento da farTomasStabian aRmavlobas. ukve 1990 wlidan evrokomisiam, gaiTvaliswina ra yovelive zemoTqmuli, evrokavSiris sabWos 1990 wlis 18 dekembris gadawyvetilebis safuZvelze daiwyo molaparakebebi ungreTTan, poloneTTan, CexoslovakiasTan (e.w. “viSegradis” qveynebi) Tvisobrivad axali tipis xelSekrulebis dadebis mizniT. am xelSekrulebas “asocirebuli xelSekruleba” ewoda. mas xSirad “evropul SeTanxmebasac” uwodeben. “viSegradis qveynebma” “evropul SeTanxmebas” 1991 wlis 16 dekembers moaweres xeli. mogvianebiT igive tipis SeTanxmeba gaformda rumineTTan (1993 w. 1 Tebervali), bulgareTTan (1993 w. 7 marts), baltiis saxelmwifoebTan (1995 w. 12 ivnisi) da sloveniasTan (1996 w. 10 ivniss). yovelive aman samarTlebrivi safuZveli Seuqmna absoluturad axali tipis urTierTobebis Camoyalibebas evrokavSirsa da zemoTCamoTvlil saxelmwifoebs Soris. amieridan centraluri da aRmosavleT evropis saxelmwifoebi ganixilebian rogorc evrokavSiris wevrobis kandidatebi (“asocirebuli wevrebi”). axali tipis SeTanxmebebi or ZiriTad mizans emsaxureba: Seqmnas evropis Tanamegobrobasa da asocirebul saxelmwifoebs Soris Tavisufali vaWrobis areali (es procedura SeTanxmebis Tanaxmad 10 wels moicavs) da moamzados kandidati saxelmwifoebi evrokavSirSi gawevrianebisaTvis. unda aRiniSnos, rom evropulma sabWom imTaviTve mkafiod ganumarta kandidat saxelmwifoebs, rom maTi miReba evrokavSirSi moxdeba maSin, rodesac asocirebuli

Page 150: evrokavSiris politika da institutebi

150

qveynebi gamoamJRavneben unars, evrokavSiris wevrad gaxdomis SemTxvevaSi Seasrulon maTze dakisrebuli valdebulebebi da daakmayofilon Sesabamisi politikuri da ekonomikuri pirobebi. kopenhagenis samitze (1999 w.) evropulma sabWom Camoayaliba gawevrianebisaTvis aucilebeli kriteriumebi, romlebic unda daakmayofilos TiToeulma kandidatma:

1. im institutebis stabiluroba, romlebic warmoadgens demokratiis garants qveyanaSi, kanonis uzenaesobis pativiscema, adamianis uflebebis dacva da umciresobis uflebebis pativiscema.

2. funqcionirebadi sabazro ekonomikis arseboba. 3. unari imisa, mocemulma saxelmwifom gauZlos

konkurencias da sabazro Zalebis dawolas evrokavSiris SigniT.

4. qveynis unari Tavis Tavze aiRos wevrobiT dakisrebuli valdebulebebi – politikuri, ekonomikuri da savaluto erTianobis ideebis erTguleba.

kandidat qveynebSi am TvalsazrisiT arsebuli viTarebis Sefasebis mizniT, evrokomisiam daiwyo specialuri angariSebisa da dokumentebis gamoqveyneba, romlebic aqcentirebulia politikur, ekonomikur da a.S. kriteriumebze. qarTveli mkiTxvelisaTvis, albaT, interesmoklebuli ar iqneba gaecnos im moTxovnebs, romelTa Sesrulebac mouwevs Cvens saxelmwifos evrokavSiris asocirebuli wevris statusis miRebis SemTxvevaSi. aqve, unda aRiniSnos, rom kandidati saxelmwifo valdebulia gaataros safuZvliani institucionaluri, ekonomikuri da administraciuli reformebi, romlebic xSir SemTxvevaSi seriozul Zalisxmevas da arapopularuli, magram mTeli rigi aucilebeli RonisZiebebis gatarebas moiTxovs.

maastrixtis xelSekruleba

mniSvnelovnad migvaCnia aqve visaubroT evrokavSiris erT-erTi umniSvnelovanesi xelSekrulebis – maastrixtis SeTanxmebis Sesaxeb, radgan misi miRebis Semdeg evrogaerTianebam saxe icvala, Sesabamisad masSi gawevrianebis procedurac da am procesis sirTulec mniSvnelovnad Seicvala. saqme imaSia, rom maastrixtis

Page 151: evrokavSiris politika da institutebi

151

xelSekrulebam sistemaSi moaqcia evropaSi manamde arsebuli TanamSromlobis iniciativebi, Tavisi adgili miuCina evrogaerTianebis sxvadasxva politikebs da konkretulad ganusazRvra funqciebi sxvadasxva institutebs.

romis SeTanxmebebTan erTad maastrixtis xelSekruleba erT-erT umniSvnelovanes dokumentad iqca evropuli integraciis istoriaSi. axalma SeTanxmebam Tanamegobroba ekonomikuri kavSiridan, politikur kavSirad aqcia. SeTanxmebam daamkvidra saerTo sagareo da usafrTxoebis politikis, da aseve erTiani marTlmsajulebis politikis cneba. aRniSnuli dokumentis ratificireba iolad ar warmarTula. gansakuTrebuli siZneleebi warmoiSva daniaSi, safrangeTsa da germaniaSi.naTeli gaxda, rom evrointegraciis procesisadmi nacionaluri mTavrobebis pozitiur damokidebulebas mosaxleoba ar iTvaliswinebda. margaret teTCerma ki maastrixtis xelSekrulebas “Soreuli momavlis xelSekruleba!” uwoda. farTo masebis gaTviTcnobiereba xelSekrulebis Sesaxeb absoluturad mcdari aRmoCnda. igi waagavda dRevandel mdgomareobas evrokavSiris konstituciis Sesaxeb. amis garda, tavi iCina iseTma siZneleebmac rogoricaa (1) ekonomikuri krizisi, romelic garkveulwilad TiTqmis yvela saxelmwifom ganicada 1990-1994 wlebSi; (2) areuloba savaluto bazarze, romelic saerTaSoriso tarifebis meqanizmidan 1992 wlis seqtemberSi gaerTianebuli samefosa da italiis gasvlam gamoiwvia; (3). iugoslaviaSi mSvidobis dasamyareblad evrokavSiris Zalisxmevis aSkara marcxma.

sabolood, maastrixtis xelSekruleba SeTanxmda 1991 wlis dekemberSi, xeli moewera 1992 wlis TebervalSi, holandiis qalaq maastrixtSi da ZalaSi Sevida 1993 wlis noemberSi. es iyo romis xelSekrulebis yvelaze sruli revizia da Seicavda dadgenilebaTa or jgufs: pirveli exeboda ekonomikuri da savaluto kavSiris (EMU) daarsebas ara ugvianes 1999 wlis 1 ianvrisa, xolo meore jgufi gansazRvravda safexurebs, romelTac evrokavSiri saerTo sagareo politikisa da Tavdacvis sistemis mqone politikur kavSiramde unda mieyvana. sxva muxlebi ganavrcobdnen an azustebdnen gaerTianebis kompetenciebs

Page 152: evrokavSiris politika da institutebi

152

politikis sxva areebSi da xvewdnen gaerTianebis sxvadasxva instituciebis uflebamosilebas.

yvelaze mTavari, rac maastrixtis xelSekrulebam gaakeTa iyo evrokavSiris instituciuri sistemis daxvewa da sxvadasxva politikuri mimarTulebebis dajgufeba sam gansxvavebul svetSi. pirveli sveti moicavda im sakiTxebs, romlebic Sediodnen ukve arsebul evropuli gaerTianebis xelSekrulebebSi (evropis qvanaxSirisa da foladis gaerTianeba (ECSC), evropuli gaerTianeba (EU) da evroatomi.). pirveli sveti aseve aerTianebda ekonomikuri da savaluto kavSiris (EMU) axal miznebTan dakavSirebul amocanebs. mniSvnelovani iyo is, rom pirveli sayrdeni warmoadgenda, e.w. supraerovnul sayrdens, sadac gadawyvetilebebis miRebis funqcia erovnuli administraciebidan gadatanili iyo supraerovnul institutebze, rogoricaa evrokomisia, evropis marTlmsajulebis sasamarTlo da evroparlamenti.

meore sveti moicavda saerTo sagareo da usafrTxoebis politikis axal dadgenilebebs (CFSP), xolo mesame sveti uzrunvelyofda wevri qveynebis TanamSromlobas marTlmsajulebis da saSinao saqmeebis sferoebSi (JHA).

meore da mesame svetebi ar warmoadgenen evropuli gaerTianebis (EU) institutebis subieqtebs da organizebulni arian mTavrobaTaSorisi SeTanxmebis safuZvelze. Sesabamisad gaerTianebis institutebis kompetencia garkveulwilad SeizRuda. sami sveti erTad aRebuli qmnis evropis kavSirs. swored maastrixtis SeTanxmebis Semdeg damkvidrda cneba ,,evropis kavSiri’’. TiTqos es termini ,,evropul gaerTianebasTan’’ SedarebiT gacilebiT ufro Rrma da yovelmxriv TanamSromlobaze miuTiTebs magram, aRsaniSnavia, rom evropis kavSirma ar Caanacvla adre arsebuli sami gaerTianeba. erTis mxriv mas isini ar gauuqmebia, da meores mxriv, ,,evropis kavSirs’’ ar gaaCnia damoukidebeli iuridiuli statusi; es statusi arsebuli gaerTianebis privilegiad darCa. maSasadame, ,,evropis kavSiri’’ ar aris iuridiul kategoriaSi, samagierod igi warmoadgens politikur ideas. evropuli kavSiri niSnavs evropuli integraciis yvela aspeqts erT mTlianobaSi.

Page 153: evrokavSiris politika da institutebi

153

maastrixtis xelSekruleba ori teqstis erTobliobaa _ es aris SeTanxmeba evrokavSirisa (Treaty on EU) da evropuli Tanamegobrobis dafuZnebis Sesaxeb (Treaty on EC). amaTgan pirveli iTvaliswinebs zemoxsenebuli ori axali elementis Semotanas, xolo meore evropis ekonomikuri Tanamegobrobis (EEC) Sesaxeb SeTanxmebis Sesworebul variants warmoadgens. amasTan, igi aRniSnuli SeTanxmebis aqamde arsebul saxelwodebas axali saxelwodebiT cvlis (EEC-EC).

maastrixti albaT yvelaze cnobili da yvelaze sadao SeTanxmebaa evropis xelSekrulebaTa Soris. igi cnobili gaxda ara mxolod xangrZlivi, Wirveuli molaparakebebis da misi miRebis procesSi gamoyenebuli gaugebari terminologiis gamo, aramed im problemebiTac romlebic misi ratifikaciis process Tan axlda. maastrixtis SeTanxmeba pirvelad uaryofil iqna 1992 wels daniis pirveli referendumiT. dadebiT da uaryofiT xmebs Soris sxvaoba 50 000 iyo. daniaSi misi ratifikacia mxolod SeTanxmebis teqstSi Setanili garkveuli cvlilebebis Semdeg gaxda SesaZlebeli. meored Catarebul referendumze dadebiTma xmebma 55%_s miaRwia. imave wels arc safrangeTSi gamouwvevia didi enTuziazmi maastrixtis SeTanxmebas. referendumis Sedegebma cxadyo, rom sazogadoebis azri orad gaiyo da misma sul mcire nawilma dauWira mxari maastrixtis xelSekrulebis ratifikacias. germaniaSi SeTanxmeba sakonstitucio sasamarTlos gaegzavna, romelmac xangrZlivi ganxilvis Semdeg xma mis sasargeblod misca. did britaneTSi SeTanxmebam parlamentis uprecedento wnexis qveS gaiara. sabolood, igi mainc ratificirebul iqna, Tumca am faqtma mkveTrad dasca maSindeli mTavrobis _ jon meijoris meTaurobiT _ reitingi, maastrixtis xelSekrulebis garSemo mimdinare dava, rogorc wesi warmoadgenda davas integraciis momxreTa da maT Soris, vinc mxars uWerda nebayoflobiT TanamSromlobis mosurne erebis gaerTianebas.

maastrixtis xelSekrulebis Sesaxeb SeTanxmebis miRwevis molaparakebebis mZimed mimdinareobis gamomwvev mizezebad aseve SeiZleba miviCnioT:

- im periodSi evropaSi arsebuli ekonomikuri krizisi;

Page 154: evrokavSiris politika da institutebi

154

- wevr qveynebs Soris savaluto politikaSi warmoSobili uTanxmoebebi;

- saerTo sagareo da usafrTxoebis politikis (CFSP-is) krizisi iugoslaviis konfliqtTan mimarTebaSi.

maastrixtis xelSekruleba sabolood 1993 wlis noemberSi Sevida ZalaSi. zogierTi analitikosi mogvianebiT farTod iyenebda frazas - “Jak delorma Tqva “oui”, magram yvela rodi daeTanxma“.

maastrixtis SeTanxmebas miiCnevdnen evropis SeerTebuli Statebis erTgvar gegmad da mas xSirad adarebdnen amerikis SeerTebuli Statebis konstitucias, Tumca bevri imasac ambobda, rom msgavsi Sedareba simarTlisagan da realobisagan Zalian Sors idga. amerikis SeerTebuli Statebis magaliTze, ucxoeTis mTavrobebi urTierTobas amyareben pirdapir administraciasTan, anu prezidentTan, ministrebTan an maTi movaleobis SemsruleblebTan. evropul TanamegobrobaSi ki Zalaufleba gadanawilebulia mis institutebsa da wevr saxelmwifoebs Soris. es SeTanxmeba ganixileboda, rogorc nabiji ufro didi politikuri integraciisaken da rogorc „evropis xalxTa Soris kidev ufro axlo kavSiri, sadac gadawyvetilebebi SeZlebisdagvarad moqalaqeebis interesebis gaTvaliswinebiT miiReba“. maastrixtis xelSekrulebam evropis Tanamegobrobas politikuri kavSiris statusi mianiWa.

maastrixtis xelSekruleba warmoadgens uzarmazar win gadadgmul nabijs ufro mWidro integraciisaken. miuxedavad amisa, dokumentis xelmoweris Semdgom wlebSi evro-skepticizmi mainc igrZnoboda. maastrixtis Semdeg bevri miiCnevda, rom kavSiris liderebi, cota ar iyos, aCqardnen, roca savaluto kavSiri da erTiani valuta daisaxes miznad. es mosazreba kidev ufro metad ganamtkica xelSekrulebis ratifikaciis dros wevr qveynebSi warmoSobilma sirTuleebma. rogorc ukve aRRniSneT, amas daemata ekonomikuri krizisi, romelsac adgili hqonda 90-ian wlebSi. yvelaferi es integraciisaTvis arasaxarbielo aRmoCnda. man Zlieri gavlena iqonia savaluto sistemaze, ris Semdegac finansuri gaerTianebisa da saerTo valutis SemoRebis procesi sagrZnoblad Seferxda. miuxedavad aseTi

Page 155: evrokavSiris politika da institutebi

155

sirTuleebisa, evrokavSiris karze uamravma gawevrianebis msurvelma daakakuna. evrokavSiris, rogorc politikuri statusis mqone organizaciis Seqmna niSnavda mWidro integracias da mis gareT darCena evropis saxelmwifoebisaTvis CamorCenisa da msoflio mimdinare dinamiuri procesebidan izolirebis risks Seicavda. Sesabamisad, aravis gakvirvebia, roca EFTA-s (evropis Tavisufali vaWrobis asociacia) oTxma wevrma – avstriam, fineTma, norvegiam da SvedeTma, romelTac ganacxadi adreve hqondaT Semotanili, gamoavlines Zlieri survili gawevrianebuliyvnen evrokavSirSi. maT mibaZes komunisturi reJimebisagan axlad TavdaRweulma centraluri da aRmosavleT evropis qveynebma, Tumca 90-iani wlebis dasawyisSi evrokavSirSi gawevrianeba mxolod EFTA-s wevri qveynebisaTvis iqca realobad.

mogvianebiT, axali realobebidan gamomdinare, aSkara gaxda, rom maastrixtis SeTanxmeba garkveul revizias saWiroebda. 1996 wels turinSi gamarTul evropuli sabWos samitze wevri qveynebis meTaurebi SeTanxmdnen moexdinaT maastrixtis SeTanxmebis reformireba ramdenime mniSvnelovani mimarTulebiT.

politikuri kriteriumebi

rogorc zemoT aRvniSneT, evrokavSirSi gasawevrianeblad aucilebelia, rom saxelmwifom ramdenime kriteriumi daakmayofilos. am kriteriumebidan erT-erT umniSvnelovanesad iTvleba politikuri kriteriumebi.

warmatebuli kandidati saxelmwifosaTvis upirvelesia im institutebis stabiluroba, romlebic uzrunvelyofen demokratias, kanonis uzenaesobas da umciresobis uflebebis dacvas. evrokavSiris umTavresi moTxovnaa kandidat saxelmwifoSi sakanonmdeblo, aRmasrulebeli da sasamarTlo xelisuflebis realuri gamijvna da am ukanasknelTa gamarTuli funqcionireba. asocirebuli wevri saxelmwifos parlamentis funqcionirebis Sesafaseblad, evropuli Tanamegobroba yuradRebas miapyrobs, Tu ramdenad gamWvirvalea parlamentis saqmianoba da ramdenad eZleva saparlamento opozicias misi saqmianobis srulyofilad warmarTvis

Page 156: evrokavSiris politika da institutebi

156

saSualeba. dadebiT momentad miiCneva kandidat saxelmwifos parlamentSi evropul saqmeTa komitetis funqcionireba (mag. litvaSi). seriozuli aqcenti keTdeba aseve mravalpartiulobaze (politikur pluralizmze). am TvalsazrisiT pozitiuri Sefaseba eZleva politikuri organizaciebis winasaarCevno kampaniis samarTlian da Tanasworuflebian dafinansebas saxelmwifos mxridan. saarCevno procedurebis demokratiulobis uzrunvelyofa, saxelmwifo televiziis miukerZoebloba saarCevno kampaniis mimdinareobis dros (am TvalsazrisiT 1998 wlis seqtembris arCevnebTan dakavSirebiT kritikis obieqtad iqca slovakia) evropuli Tanamegobrobis erT-erTi umTavresi moTxovnaa. aseve dadebiT momentad aris miCneuli parlamentis wevris imunitetis sakanonmdeblo uzrunvelyofa. aranaklebi yuradReba eqceva Tavisufali da samarTliani arCevnebis Catarebas adgilobriv da regionul doneebzec.

aRmasrulebeli xelisuflebis Seuferxebeli funqcionireba, Tavisufali da samarTliani saprezidento arCevnebis Catareba politikuri kriteriumebis kidev erT, mniSvnelovan nawils warmoadgens. aq gansakuTrebuli yuradReba eqceva qveyanaSi mTavrobis formirebis demokratiuli proceduris arsebobas, mTavrobis angariSvaldebulebas parlamentis winaSe, aRmasrulebeli xelisuflebaze qmediTi saparlamento kontrolisa da sajaro administraciis saqmianobis gamWvirvalobis uzrunvelyofas. sainteresoa aRiniSnos, rom kandidat saxelmwifoTa umravlesobaSi ukve funqcionirebs an safuZveli eyreba evropis saqmeTa saminitroebs. asocirebuli qveynebisagan aseve moiTxoveba saxelmwifo moxeleTa politikuri partiebisagan damoukideblobis samarTlebrivi uzrunvelyofa, samoqalaqo samsaxuris Sesaxeb kanonis da misi ganxorcielebisaTvis aucilebeli kanonqvemdebare aqtebis miReba, samoqalaqo samsaxuris saagentoebis formireba. kandidat qveynebSi situaciis analizis Sesaxeb Tavis regularul angariSebSi, evrokomisia , yovelTvis uaryofiTad afasebs iseT garemoebas, roca xelisuflebis saTaveSi politikur ZalTa cvlilebas Tan sdevs mmarTvelobis yvela doneze saxelmwifo moxeleTa da administraciis ZireuliSecvla. yovelive es, momxseneblebis azriT, Zirs uTxris sajaro

Page 157: evrokavSiris politika da institutebi

157

samsaxuris struqturebis stabilurobas da xdeba saxelmwifo moxeleTa dabali kvalifikaciis mizezi. adgilobrivi demokratiis ganviTareba, finansur sakiTxebSi adgilobrivi xelisuflebis damoukidebloba centraluri xelisuflebisagan, politikuri kriteriumebis ganuyofel nawils Seadgens. policiis struqturebis reformireba, am uwyebis momsaxureTa raodenobis optimalur donemde Semcireba, misi Semadgenlobis stabilurobisa da maRali anazRaurebis uzrunvelyofis mizniT, misi politikuri miukerZoebloba da politikuri partiebisagan damoukidebloba, policiis muSakTa kvalifikaciis, wodebebisa da xelfasebis gansazRvra kanonmdeblobiT evrokomisiis momxsenebelTa da eqspertTa mTavari sazrunavia. evrokomisia Tavis angariSSi kandidati qveynebisagan moiTxovs – uzrunvelyon saparlamento da samoqalaqo kontroli Zalismier struqturebze. am TvalsazrisiT evrokomisiis mkacri kritikis subieqtebi, Tavis droze rumineTi da bulgareTi iyo. sasamarTlo reformebi da korufciasTan brZola centraluri da aRmosavleT evropis saxelmwifoebSi mimdinare reformebis yvelaze mtkivneul Temas warmoadgens.

evrokavSiri kandidati saxelmwifoebisagan gansakuTrebul Zalisxmevas moiTxovs sasamarTlo xelisuflebis damoukideblobisa da mosamarTleTa maRali profesionalizmis uzrunvelyofa. erT-erTi mTavari moTxovnaa mosamarTleTa permanentuli treiningi, evropuli standartebis Sesabamisi sisxlis samarTlis kanonmdeblobis SemuSaveba, maRalkvalificiuri da maRali anazRaurebis mqone mosamarTleTa raodenobis zrda. evrokomisia mianiSnebs im garemoebaze, rom Sesabamisi anazRaurebis ararsebobis SemTxvevaSi maRalkvalificiuri iuristebi da advokatebi Tavisi saqmianobis gagrZelebas kerZo seqtorSi amjobineben. aqve miuTiTebs, rom qveda instanciebis sasamarTloebSi didi gamocdilebis mosamarTleebi moRvaweoben, rac Seexeba umaRlesi instanciis sasamarTloebs – aq mdgomareoba damakmayofilebelia. wayenebuli moTxovnebis Tanaxmad, reformebi sasamarTlo sistemaSi mimarTuli unda iyos sasamarTlo saqmeebis procedurebis xangrZlivobis Semcirebisaken da sasamarTlos mier miRebuli

Page 158: evrokavSiris politika da institutebi

158

gadawyvetilebis Seuferxebeli aRsrulebisaken. amave moTxovnebSi figurirebs administraciuli sasamarTlos Seqmnac.

evrokavSiri, evrokomisiis rekomendaciebis saxiT, mouwodebs yvela kandidat saxelmwifos, gaaZlieron korufciisa da ekonomikur seqtorze biurokratiuli kontrolis winaaRmdeg brZola da Sekvecon saxelmwifo biurokratiis ricxovneba. kandidati saxelmwifoebisagan moiTxoveba korufciis prevenciisa da kontrolis erovnuli programis arseboba. evrokomisia, Tavis droze uaryofiT Sefasebas aZlevda calkeul kandidat qveynebSi meqrTameobaze aRZrul da bolomde miyvanili saqmeebis ar arsebobas. rac Seexeba antikorufciuli saqmianobis sakanonmdeblo da samarTlebriv uzrunvelyofas, evrokomisia iwonebs kandidati qveynebis mier “fulis gaTeTrebis, Ziebis, dapatimrebisa da danaSauliT SeZenili qonebis Sesaxeb” (“Convention on Laundering, Search, Seizure and Confiscation of the Proceeds from Crime”) da “korufciaze sisxlis samarTlis kanonmdeblobis konvenciaze” (Convention Criminal Law on Corruption) xelmowerasa da mis Semdgom ratifikacias (magaliTad, poloneTma am konvenciebs 1999 wlis 27 ianvars moawera xeli). amasTan, asocirebul qveynebs rekomendacia eZlevaT Seqmnan kanonmdebloba saxelmwifo samsaxurSi kerZo da sajaro samsaxurSi miRebuli gadawyvetilebis miukerZoeblobisa da korufciis prevenciisaTvis.

politikuri kriteriumebis ricxvs ganekuTvneba, agreTve, iseTi mniSvnelovani sfero, rogoricaa adamianis uflebebis dacva. Tavis mxriv, es ukanaskneli moicavs (a) samoqalaqo da politikur uflebebs, (b) ekonomikur, socialur da kulturul uflebebs, (g) umciresobis uflebebs.

(a) samoqalaqo uflebebi: evrokomisia aqcents akeTebs eWvmitanilTa ukanono dakavebis faqtebis aRmofxvrasa da winaswari dakavebis momentidan arsebuli procedurebis kanonierebis uzrunvelyofaze. amas garda, evrokomisia mouwodebs kandidat saxelmwifoebs, gamoasworon penitencialur sistemaSi arsebuli mdgomareoba, organizeba gaukeTon sapyrobilis personalis trenings da izrunon maTi kvalifikaciis amaRlebaze. yvelaferTan erTad, Tanamegobroba

Page 159: evrokavSiris politika da institutebi

159

rekomendacias aZlevs asocirebul wevrebs, saWiroebis SemTxvevaSi, izrunon axali, Tanamedrove tipis sapyrobileebis agebaze. evrokomisia Tavisi angariSis momzadebisas yuradRebas miapyrobs kandidati qveynis damokidebulebas Sesabamisi saerTaSoriso SeTanxmebebis mimarT (mag. adamianis uflebebis dacvisa da fundamenturi Tavisuflebebis evropuli konvencia, evropuli konvencia wamebisa da adamianis Rirsebis SembRalavi qmedebebis aRkveTis Taobaze da a.S.).

(b) ekonomikuri, socialuri da kulturuli uflebebis dacvis TvalsazrisiT yuradReba eqceva damoukidebeli profkavSirebis ganviTarebas da maTi raodenobis zrdas, asociaciebisa da demonstraciebis Tavisuflebis konstituciuri garantiebis Seqmnas, socialuri usafrTxoebis konstituciur garantiebs da gaficvis uflebis uzrunvelyofas kanonmdeblobiT (aq rekomendirebulia “evropis socialur qartiaze” xelis mowera da misi ratifikacia kandidati saxelmwifos parlamentis mier).

(g) umciresobebis uflebebi: evrokomisia moiTxovs asocirebuli wevrebisagan qveyanaSi mcxovrebi eTnikuri umciresobebis uflebebis dacvas, kerZod, maT integracias qveynis sazogadoebriv-politikur cxovrebaSi, maTi tradiciebis, kulturisa da enis pativiscemas. umciresobebis uflebebis dacvisaTvis samarTlebriv bazas warmoadgens CarCo konvencia erovnuli umciresobebis dacvis Taobaze. Zalzed mniSvnelovania is garemoeba, rom evrokavSiri moiTxovs kandidati saxelmwifoebisagan, rom maT uzrunvelyon erovnuli umciresobis warmomadgenlebisaTvis saxelmwifo enis swavlebisaTvis yvela aucilebeli piroba. religiuri Tavisuflebis garantireba aseve erT-erTi mTavari sakiTxia kandidati saxelmwifosaTvis: evrogaerTianeba moiTxovs, pativi scen da daxmareba gauwion qveynis ZiriTadi konfesiebis warmomadgenlebs, aRkveTon religiuri Seuwynarebloba da eqstremizmi.

samoqalaqo sazogadoebis ganviTarebis mTavar maxasiaTeblad miCneulia arasamTavrobo organizaciebis raodenobis zrdis tendencia. evropeli damkvirveblebi miiCneven, rom asocirebuli qveynebis did nawilSi am organizaciebis raodenobis stabilurad zrdis

Page 160: evrokavSiris politika da institutebi

160

miuxedavad, mesame seqtoris asocirebuli qveynebis did nawilSi maTi Seqmnis tempi jer kidev ar aris sakmarisi da mosaxleobis farTo Ffenebi arasakmarisad arian gacnobierebuli sazogadoebriv cxovrebaSi arasamTavrobo organizaciebis rolis Sesaxeb. amave dros, Tanamegobroba mxars uWers da waaxalisebs damoukidebeli masmediis ganviTarebisaTvis xelsayreli pirobebis Seqmnas.

ekonomikuri kriteriumebi

kandidati saxelmwifoebis progresi ekonomikuri TvalsazrisiT fasdeba kopenhagenis ekonomikuri kriteriumebis ori qve-kriteriumiT:

- funqcionirebadi sabazro ekonomikis arseboba (fasebis liberalizacia da liberaluri vaWroba, sakuTrebis ufleba uzrunvelyofili Sesabamisi sakanonmdeblo baziT).

- qveynis unari gauZlos bazris zewolas evrokavSiris SigniT (aq igulisxmeba sabazro ekonomikis arseboba da stabiluri makroekonomikuri CarCo, romelic saSualebas miscems ekonomikur agentebs miiRon gadawyvetileba prognozirebad garemoSi. saxelmwifo sawarmoebis restruqturizacia).

ufro detalurad es kriteriumebi Semdegnairad SeiZleba aRiweros: kandidat saxelmwifoSi unda SeiniSnebodes ekonomikuri zrda (mSp-is zrdis CaTvliT). aqve xdeba produqtiulobis zrdis analizi seqtorebis mixedviT. mag. momsaxureba, soflis meurneoba, mZime mrewveloba, safeiqro mrewveloba, wiaRiseulis mopoveba da a.S. amas garda, ganxilvas eqvemdebareba iseTi parametrebi, rogoricaa samuSao adgilebis zrda da amis paralelurad kerZo seqtoris wilis zrda dasaqmebaSi; inflaciis Semcireba; xelfasebis zrda da a.S. makroekonomikuri stabiluroba: erovnuli valutis gansamtkiceblad da misi mdgradobis uzrunvelsayofad windaxeduli fiskaluri politikis gatareba evrokavSiris erT-erT mTavar moTxovnas warmoadgens. aseT politikas unda mohyves fiskaluri Semosavlebis wilis zrda saerTo Sida produqciaSi da inflaciis zrdis donis mkveTri daweva. sakmaod seriozul miRwevad iTvleba biujetis xarjebis sekvestrirebis Tavidan

Page 161: evrokavSiris politika da institutebi

161

acileba. mag. evrokomisia Tavis yovelwliur angariSSi kmayofilebiT aRniSnavda, rom pirvelad damoukideblobis aRdgenis dRidan, litvam, 1996 wels SeZlo amis gakeTeba.

privatizacia da struqturuli reformebi: ekonomikuri reformebis mTavari maxasiaTebelia agreTve didi sawarmoebis privatizacia. kandidati saxelmwifoebis umravlesobaSi es procesi damakmayofileblad viTardeba, Tumca garkveuli pretenziebi arsebobs iseTi dawinaurebuli kandidati qveynebis mimarTac ki, rogoric poloneTia. am SemTxvevaSi SeniSvna Seexeboda metalurgiisa da soflis meurneobis sferoebs. Tavis droze, evrokomisiis momxsenebelTa kritikis obieqtebi iyvnen agreTve bulgareTi da rumineTi. angariSSi naTqvami iyo, rom am qveynebis mrewvelobaSi kvlavac dominirebdnen saxelmwifo sawarmoebi. kandidatma saxelmwifoebma privatizaciis procesis gasaZliereblad Sesabamisi sakanonmdeblo bazis Seqmnac daiwyes: latviam miiRo axali kanoni privatizaciis Sesaxeb (1997 wlis dekemberSi), xolo estoneTma SeimuSava specialuri privatizaciis gegma energoseqtorisa da navTobis seqtoris privatizaciisaTvis. evrokomisia mowonebiT Sexvda bankebis privatizacias, vinaidan es ukanaskneli finansuri urTierTobebis gajansaRebis winapirobad aris miCneuli. waxalisebas eqvemdebareba aseve privatizacia energomomaragebisa da telekomunikaciebis sferoSi. Tumca, evrokomisia imasac aRniSnavs, rom mraval kandidat saxelmwifoSi privatizaciam xeli Seuwyo axali bizneselitis warmoSobas Zveli nomenklaturis bazaze. aqedan gamomdinare, damkvirveblebi miiCneven, rom gamWvirvaleoba privatizaciis procesSi mkveTrad unda gaizardos.

liberalizacia, rogorc ekonomikuri reformebis safuZveli, sam komponents moicavda: fasebis liberalizacia, savaWro reJimis liberalizacia da sagareo valutis gadacvlis liberalizacia. kandidati saxelmwifoebis didma nawilma fasebis liberalizacia etapobrivad ganaxorciela. rumineTSi 1992 wlisaTvis TiTqmis yvela fasi Tavisufali iyo saxelmwifo kontrolisagan, garda iseTi sasicocxlo dargebisa, rogoricaa energetika. gamocdilebam aCvena, rom

Page 162: evrokavSiris politika da institutebi

162

xelovnurad daweuli fasebi saqonlisa da momsaxurebis deficits iwvevdnen.

savaWro reJimis liberalizacia sruli tempebiT kandidat saxelmwifoebSi 1990 wlidan, sagareo vaWrobaze saxelmwifo monopoliis gauqmebiT daiwyo. ukve 1992 wlidan daiwyo licenziebis Semcireba eqsportsa da importze, SemoRebul iqna axali sabaJo kodeqsi da gaumjobesda savaWro reJimis gamWvirvaleoba. evrokomisia urCevs kandidat saxelmwifoebs Tavi Seikavon raodenobrivi SezRudvebisagan vaWrobaze, garda im SemTxvevebisa, rodesac es ukavSirdeba moqalaqeTa janmrTelobas an saxelmwifos usafrTxoebas. arsebiTi liberalizacia ganicada sagareo valutis gacvlamac. kandidat saxelmwifoebSi gauqmda mravalricxovani gadacvlebis kursebi da moxda e.w. komerciuli da oficialuri gacvlis kursebis unifikacia. yovelive amas Sedegad mohyva erovnuli valutebis gadacvlis kursis ufro realistur doneze SeCereba. Sesabamisad moimata gadaricxvebis moculobam da mniSvnelovanwilad gaizarda bankTaSorisi bazari.

dasaqmeba: umuSevroba ekonomikuri reformebisa da restruqturuzaciis Tanmdevi movlenaa. evrokomisiis angariSis Tanaxmad, struqturulma reformebma bulgareTSi, poloneTSi, litvaSi, latviaSi da slovakiaSi Sedegad umuSevrobis maRali done moitana, magram igive struqturuli reformebi ukve dReisaTvis qmnian jansaR baziss samomavlod ekonomikuri zrdisaTvis da samuSao adgilebis SeqmnisaTvis.. rekomendaciis Tanaxmad, kandidati qveynebi unda cdilobdnen ukeT upasuxon samuSao bazris moTxovnebs Sromis mobilurobisa da moqnilobis zrdis xarjze. axal samuSao adgilTa qselma xeli unda Seuwyos axal ekonomikur saqmianobas da dasaqmebis maCveneblis zrdas. am mxriv, yvelaze warmatebul kandidat saxelmwifod ungreTi iTvleba.

pirdapiri ucxouri investiciebis maRali done arsebiTad ganapirobebs ekonomikis restruqturizaciisa da modernizaciis procesis warmatebis. ucxouri investiciebisaTvis mimzidveli garemos Seqmna reformistuli ekonomikuri kursis erT-erT indikators warmoadgens. evrokomisiis angariSis Tanaxmad, pirdapiri

Page 163: evrokavSiris politika da institutebi

163

ucxouri investiciebis moculoba centraluri da aRmosavleT evropis qveynebSi zrdas ganagrZobda. am mxriv, SedarebiT dabali maCvenebeli dafiqsirda TurqeTSi. bunebrivia, investorebs sWirdebaT stabiluri, prognozirebadi da mxardamWeri sakanonmdeblo da maregulirebeli CarCo, imisaTvis, raTa ganaxorcielon xangrZlivvadiani investiciebi. kandidatma qveynebma rekomendaciebis Tanaxmad, unda Seqmnan Sesabamisi sakanonmdeblo baza da amave dros gaagrZelon brZola korufciis winaaRmdeg, gamWvirvale biznesgaremos Seqmnis gziT.

sagareo vaWroba: kandidati qveynebisaTvis evrokavSirSi gawevrianebis kidev erT mTavar pirobad rCeba evrokavSirTan sagareo vaWrobis moculobis zrda. im periodis maCveneblebiT evrokavSiri cametive kandidati saxelmwifos erT-erT yvelaze mTavar savaWro partniors warmoadgenda. 1993-1999 wlebSi, vaWrobis mTliani moculoba am saxelmwifoebTan TiTqmis samjer gaizarda da 210 miliard ekius miaRwia. meores mxriv, evrokavSiris sagareo vaWrobis saerTo moculobis 13% kandidat qveynebze modis -s da aSS-s Semdeg maT meore adgili ukaviaT. evropuli integraciis procesis winsvla warmoudgeneli iqneboda centraluri da aRmosavleT evropis qveynebis evrokavSirTan savaWro integraciis gareSe.

am periodisaTvis, ekonomikuri TvalsazrisiT yvelaze warmatebul kandidat saxelmwifoebad iTvlebian kviprosi da malta. am qveynebSi arsebobs funqcionirebadi sabazro ekonomika. maT SeswevT unari gauZlon sabazro Zalebis dawolas da konkurencias evrokavSiris SigniT. warmatebuli qveynebis momdevno jgufSi pirobiTad Tavs iyridnen estoneTi, ungreTi, da poloneTi, sadac arsebobda funqcionirebadi sabazro ekonomika da romlebsac SeeZloT gaeZloT sabazro Zalebis dawolisaTvis moklevadian perspeqtivaSi.

2003 wlis 17 aprils saberZneTis dedaqalaq aTenSi uZvelesi akropolisis siaxloves Seikribnen “Zveli” da “axali” evropis liderebi da evrokavSiris Semdgomi ganviTareba-gafarToebis Taobaze miiRes gadawyvetileba. am dokumentis safuZvelze 2004 wlis 1 maiss evrokavSiris SemadgenlobaSi avstriis, belgiis, daniis, fineTis,

Page 164: evrokavSiris politika da institutebi

164

safrangeTis, saberZneTis, espaneTis, niderlandebis, irlandiis, luqsemburgis, germaniis, portugaliis, SvedeTis, didi britaneTis da italiis gverdiT kviprosis, CexeTis, estoneTis, slovakiis, latviis, litvis, maltis, poloneTis, sloveniis da ungreTis droSebi afrialda. amave nakadSi iyo gaTvaliswinebuli bulgareTis da rumineTis miRebac, rac droebiT gadaido.

evrokavSiris wevrobis potenciuri kandidatebi

arsebobs saxelmwifoTa kidev erTi jgufi, romelTa evropuli perspeqtiva iseve realuria, rogorc zemoT CamoTvlili kandidatebisTvis. esenia yofili iugoslaviis anu, rogorc maT uwodeben – dasavleT balkaneTis qveynebi. am saxelmwifoebis miswrafeba gamxdariyvnen evrokavSiris sruluflebiani wevrebi, mkafiod gacxadda zagrebSi 2000 wlis noemberSi evrokavSirisa da dasavleT balkaneTis liderebis Sexvedraze. samitma, sruli mxardaWera gamoxata dasavleT balkaneTis evrokavSirSi integraciis procesisadmi. am process pirobiTad – stabilizaciisa da asociaciis process uwodeben. individualur doneze es urTierTobebi arcTu erTgvarovania, Tumca saerTo tendenciac aSkarad gamoikveTa.

• albaneTi: evrokavSirma dadebiTad Seafasa teqnikur-ekonomikuri mizanSewonilobis Seswavlis (feasibility study) Semdeg albaneTis mier ganxorcielebuli progresi da qveynis liderebs reformebis gagrZelebisaken mouwoda. evrokavSirma gadawyvita albaneTTan TanamSromlobis gafarToeba da aucileblad gansaxorcielebeli reformebis gamokveTa. am miznis praqtikuli ganxorcielebisaTvis miRweul iqna SeTanxmeba evrokavSiri/albaneTis sakoordinacio jgufis Seqmnis Sesaxeb. angariSi stabilizaciisa da asociaciis SeTanxmebis mzadebis Sesaxeb sabWos 2001 wlis Sua periodSi gadaeca.

• yofili iugoslaviis respublika makedonia: stabilizaciisa da asociaciis SeTanxmebis inicireba dakavSirebulia reformebis ganxorcielebis mniSvnelovani etapis dasrulebasTan. evrokavSiri qveynis

Page 165: evrokavSiris politika da institutebi

165

liderebs mouwodebs ganagrZon reformebis ganxorcieleba SeTanxmebis debulebebis Sesabamisad.

• bosnia da hercegovina: evrokavSiri mouwodebs am qveynebis liderebs miRweuli warmatebebis safuZvelze ganagrZon reformebi, Seasrulon 2001 wlis Sua periodisaTvis “sagzao rukiT” gaTvaliswinebuli pirobebi, raTa komisias SesaZlebloba mieces Caataros teqnikur-ekonomikuri mizanSewonilobis Seswavla (feasibility study).

• xorvatia: evrokavSiri dadebiTad afasebs xorvatiis xelisuflebis mier ganxorcielebul reformebs. reformebis warmatebam SesaZlebeli gaxada stabilizaciisa da asociaciis SeTanxmebis Sesaxeb molaparakebebis inicireba.

• iugoslaviis federaciuli respublika – stabilizaciisa da asociaciis SeTanxmeba efuZneba 2000 wlis 9 oqtombris sabWos mier miRebul mowvevas. miRebulia gadawyvetileba iugoslaviis federaciuli respublikisa da evrokavSiris ~sakonsultacio samuSao jgufis~ Seqmnis Sesaxeb.

stabilizaciisa da asociaciis procesi

stabilizaciisa da asociaciis procesi aris

strategia, romelic uSualod aris dakavSirebuli evrokavSiris SesaZlo wevrobasTan. igi adaptirebulia TiToeuli saxelmwifos ganviTarebis donesTan, rac masSi CarTul saxelmwifoebs SesaZleblobas aZlevs reformebi individualuri maxasiaTeblebis gaTvaliswinebiT ganaxorcielon. Tavis mxriv, gawevrianebis perspeqtivisa da am miznis ganxorcielebis procesSi daxmarebis sanacvlod, regionis saxelmwifoebi iReben valdebulebebs Seasrulon yvela aspiranti saxelmwifosaTvis wayenebuli moTxovnebi.

stabilizaciisa da asociaciis procesi aris progresuli partnioroba, romlis meSveobiT evrokavSiri aRniSnuli procesis monawile saxelmwifoebs sTavazobs savaWro SeRavaTebs (avtonomiuri savaWro RonisZiebebi), ekonomikur da finansur daxmarebas (Cards-is programa) da

Page 166: evrokavSiris politika da institutebi

166

sakontraqto urTierTobebs (stabilizaciisa da asociaciis SeTanxmebebi).

evrokavSiri stabilizaciisa da asocirebis procesis monawileebTan axorcielebs da momavalSi gaafarToebs gansakuTrebuli asimetriuli preferenciebis sistemas, rac xels Seuwyobs aRniSnuli procesis monawile saxelmwifoebis mrewvelobisa da soflis meurneobis produqtebis gatanas evrokavSiris bazarze. es ganamtkicebs maT ekonomikas da waaxalisebs eqsports. evrokavSiri mouwodebs stabilizaciisa da asociaciis procesis monawile saxelmwifoebs gaagrZelon reformireba, raTa maqsimumi mogeba miiRon savaWro SesaZleblobebidan.

2000-2006 wlebis manZilze aRniSnul regions gadaecema 4.6 mlrd evro investiciebis, institutebis da sxva RonisZiebebis gansaxorcieleblad, raTa miRweul iqnas oTxi mTavari mizani:

• rekonstruqcia, demokratiuli stabilizacia, mSvidobiani urTierTobebis aRdgena da devnilebis dabruneba;

• instituciuri da sakanonmdeblo ganviTareba, maT Soris, evrokavSiris normebsa da midgomebTan harmonizacia, raTa Seiqmnas myari fundamenti demokratiis, kanonis uzenaesobis, adamianis uflebebis, samoqalaqo sazogadoebis da mediis ganviTarebisaTvis, Tavisufali sabazro ekonomikis funqcionirebisaTvis;

• mdgradi ekonomikuri da socialuri ganviTareba, maT Soris, struqturuli reformebi;

• mWidro urTierTobebisa da regionuli TanamSromlobis xelSewyoba stabilizaciisa da asociaciis procesis monawile saxelmwifoebs, evrokavSirsa da kandidat qveynebs Soris.

stabilizaciisa da asociaciis SeTanxmebebi aris stabilizaciisa da asociaciis procesis safuZveli. stabilizaciisa da asociaciis SeTanxmebebis daskvniT nawilSi xelis momweri saxelmwifoebi iReben valdebulebas tranziciis periodiT daasrulon formaluri asocireba evrokavSirTan. amgvar asocirebas aqvs maRali politikuri Rirebuleba. igi dafuZnebulia Tavisufali savaWro zonis etapobriv ganxorcielebasTan

Page 167: evrokavSiris politika da institutebi

167

da im reformebis gatarebasTan, rac daaaxlovebs regions evrokavSiris standartebTan da Seqmnis evrokavSirTan mWidro urTierTobis damyarebis safuZvels.

evrokavSiri mxars uWers dasavleT balkaneTis qveynebis evropul miswrafebebs. balkaneTis momavali evrokavSirTan aris dakavSirebuli. 2003 wlis aTenis xelSekruleba stimuls aZlevs dasavleT balkaneTis saxelmwifoebs warmatebiT ganaxorcielon reformebi da gawevriandnen evrokavSirSi. evropul struqturebSi integracia da evrokavSiris sruli wevris statusis mopoveba, evropul standartebTan miaxloebis meSveobiT momavali wlebis yvelaze mniSvnelovani gamowvevaa. komisia amJamad ganixilavs xorvatiis ganacxads evrokavSiris wevrobasTan dakavSirebiT. evrokavSirTan daaxloeba damokidebulia regionis saxelmwifoebze.

dasavleT balkaneTis saxelmwifoebi iziareben evrokavSiris gadawyvetilebas ganamtkicos stabilizaciisa da asociaciis politika regionis mimarT da gaamdidros is gafarToebis Sedegad miRebuli gamocdilebiT. dasavleT balkaneTis qveynebi gansakuTrebuli kmayofilebiT Sexvdnen evropuli partniorobis dawyebas da gadawyvetilebas TanamSromlobis gafarToebaze iseT sferoebSi, rogoricaa politikuri dialogi, saerTo sagareo da usafrTxoebis politika, saparlamento TanamSromloba, institutebis ganmtkiceba, gaerTianebis programebis gaxsna.

rekomendirebuli literatura

Agh, Atilla, “Europeanization of policy-making in East Central Europe: the Hungarian approach to EU accession”, Journal of European Public Policy 6:5, 1999.

Altomonte, Carlo. Economics and policies of an enlarged Europe. Cheltenham, UK ; Northampton, MA : Edward Elgar, 2005

Bradley, John, et al. Integration, growth and cohesion in an enlarged European Union, New York, Springer, 2005

Commission of the European Communities, ‘Paving the Way for a new Neighborhood Instrument”, Brussels, 1 July, 2003, COM (2003) 393 Final. http://europa.eu.int/comm/external_relations/we/doc/com03_393_en.pdf

Dabrowski, Marek and Jacek Rostowski, The eastern enlargement of the Eurozone,. Dordrecht, Springer, 2006

Page 168: evrokavSiris politika da institutebi

168

Evans, Anne and Gord Evans, “Improving government decision-making systems in Lithuania and Latvia” Journal of European Public Policy 8:6 December 2001.

Friis, Lykke, “The End of the Beginning of Eastern Enlargement - Luxembourg Summit and Agenda-Setting,” European Integration Online Papers, 2:7, 1998, http://eiop.or.at/eiop/texte/1998-007a.htm

Gordon, Philip H., “Europe's Uncommon Foreign Policy“, International Security, Vol. 22, No. 3. (Winter, 1997-1998)

http://europa.eu.int/comm/enlargement/pas/phare/intro.htm Jacoby, Wade. The enlargement of the European Union and NATO: ordering from

the menu in Central Europe, Cambridge, Cambridge University Press, 2004 Kyvelidis, Ioannis, “State Isomorphism in the Post-Socialist Transition”, European

Integration online Papers (EIoP), Vol. 4 (2000) N° 2; http://eiop.or.at/eiop/texte/2000-002a.htm

Nastase, Adrian, Romania in the European Union and the Future of Europe, Speech at the European policy Center – Brussels, June 6 2002, http://europa.eu.int/futurum/documents/speech/sp060602_en.pdf

Niemann, Arne, “The PHARE program and the concept of spillover: neofunctionalism of the making”, Journal of European Public Policy 5:3, September 1998

PHARE Program. Official Web site of the European Union. Pridham, Geoffrey, “EU’s Enlargement and Consolidating Democracy in Post-

Communist States – Formality and Reality”, Journal of Common market Studies, Volume 4, No. 3, 2002

Schimmelfennig, Frank and Ulrich Sedelmeier, The politics of European Union enlargement : theoretical approaches, London, New York, NY, Routledge, 2005

evrokomisiis veb-gverdi evrokavSiris gafarToebis Sesaxeb http://europa.eu.int/comm/enlargement

Page 169: evrokavSiris politika da institutebi

169

X Tavi

evrokavSiris gafarToeba aRmosavleTisken: sargebeli da danaxarjebi axali wevri

qveynebisaTvis

vasil WyoiZe

evrokavSirSi axali wevrebis Sesvla seriozul cvlilebebTan da sirTuleebTan aris dakavSirebuli. axali wevrebi iReben axal valdebulebebs da axal uflebebs, romelTa realizacia xSirad seriozul siZneleebTanaa dakavSirebuli. evropis kavSiris institutebSi CarTva warmoadgens axal SesaZleblobas yofili kandidati saxelmwifosaTvis zegavlena moaxdinos gadawyvetilebis miRebis procesze evropis kavSiris SigniT.

aranakleb mniSvnelovan movlenad iTvleba axlad gawevrianebuli qveynebis xelmisawvdomoba evropis kavSiris programebze. axali wevrebi iReben SesaZleblobas isargeblon damatebiTi finansuri instrumentebiT, romlebic ar aris gankuTvnili kandidati saxelmwifoebisaTvis.

bunebrivia uflebebs, movaleobebic axlavs Tan. am movaleobebis Sesruleba ki axali wevri qveynebisaTvis xSirad did tvirTs warmoadgens.

evrokavSiris institutebSi CarTva

axali wevri qveynebi, dadgenili wesebis Tanaxmad iReben maTvis kuTvnil adgils evrokavSiris institutebSi.

ministrTa sabWo: rogorc wina Tavebidan naTlad gamoCnda ministrTa sabWo evrokavSiris erT-erT umTavres gadawyvetilebis mimReb organos warmoadgens. masSi, rogorc cnobilia, xmebi wevr-saxelmwifoebze kvotirebiT aris ganawilebuli. saerTo jamSi kvotirebuli xmebis raodenoba 321-s aRwevs. aqedan axal wevr saxelmwifoebze 87 xma modis, xolo mablokirebeli umciresoba 90 xmaa. es cifrebi gviCveneben, rom axal wevr-saxelmwifoebs, Tu

Page 170: evrokavSiris politika da institutebi

170

isini koordinirebulad imoqmedeben, seriozuli zegavlenis moxdena SeuZliaT institutebs SigniT gadawyvetilebis miRebis procesze. amis garda, maT sakiTxis dablokvis kidev ufro meti Sansi eZlevaT iseT sferoebSi, romlebic moiTxoven gadawyvetilebis miRebas konsesusis safuZvelze. es is SemTxvevaa, rodesac wevr-saxelmwifos vetos uflebis gamoyenebis saSualeba eZleva.

evroparlamenti: aranakleb mniSvnelovan instituts warmoadgens evropis parlamenti, romelic airCeva pirdapiri kenWisyriT evropis kavSiris mTels teritoriaze. es instituti evrokavSiris sabWosTan erTad aqtiur monawileobas iRebs gadawyvetilebis miRebaSi, TamaSobs Zalze mniSvnelovan rols biujetis damtkicebis procesSi da asrulebs kontrolis funqcias biujetis xarjvis nawilSi. evroparlamentSi axali wevri qveynebi sakmaod solidurad arian warmodgenilni. evroparlamentarebis raodenoba dRevandeli monacemebiT 732 – s aRwevs. axal wevrebs ukaviaT 162 adgili. maTgan yvelaze mravalricxovania poloneTis deputacia – 54 deputati.

evrokomisia: axali wevri saxelmwifoebi iReben saSualebas hyavdeT TavianTi warmomadgeneli evrokomisiaSi. rogorc cnobilia, evrokomisia 25 wevrisgana ris dakompleqtebuli, saidanac 10 wevri axal wevrebze modis. miuxedavad imisa, rom evrokomisiis prezidentis da vice-prezidentebis postebi ZiriTadad Zvel wevrebs aqvT gadanawilebuli, patara saxelmwifoebisTvis mainc mniSvnelovania evrokomisris portfelebis daufleba. gansakuTrebiT mniSvnelovania is, rom zogierTi mniSvnelovani sfero, magaliTad, energetika, an kvleva axali wevrebisgan wardgenili komisrebis kompetenciaSi Sedis.

finansuri daxmareba da ekonomikuri aRmavlobis daCqareba

garda institutebSi warmodgenisa, evrokavSiri iTvaliswinebs sakmaod qmediT finansur instruments axali wevrebis daxmarebisaTvis. evrokavSiris struqturuli fondebidan mTlianobaSi 21.75 mlrd.

Page 171: evrokavSiris politika da institutebi

171

gamoyofilia axali wevrebisaTvis. daxmareba nawildeba aseve evrokavSiris saerTo soflis meurneobis politikis farglebSi (e.w. CAP). unda aRiniSnos, rom axal wevr qveynebSi evrokavSiris kanonmdeblobis implementacia, moqalaqeTa uflebebis dacva da sazRvrebis kontrolis gaZliereba daxmarebis programebis mTavar prioritets warmoadgens.

axali wevri qveynebis ekonomikuri ganviTarebis donis amaRleba evrokavSiris umTavresi prioritetia. es, ra Tqma unda, amave dros did tvirTsac warmoadgens dawinaurebuli ekonomikis mqone Zveli wevri qveynebisaTvis. sailustraciod Cven SegviZlia moviyvanoT erT sul mosaxleze mTliani Sida produqtis maCvenebeli axal wevr qveynebSi. Ees maCvenebeli, evrokavSiris wevri qveynebis saSualo maCveneblis 35%-dan 74%-mde meryeobs da Semdegnairad aris ganawilebuli: latvia _ 35%, litva _ 39, poloneTi _ 39, estoneTi _ 42, slovakia _ 47, malta _ 55, ungreTi _ 57, CexeTi _ 60, saberZneTi _ 66, portugalia _ 69, kviprosi _ 72, slovenia _ 74, espaneTi _ 84, SvedeTi _ 102, italia _ 103, germania _ 103, gaerTianebuli samefo _ 103, fineTi _ 104, belgia _ 108, avstria _ 110, holandia _ 113, dania _ 115, irlandia _ 125, luqsemburgi _ 189.

rogorc vxedavT, axali wevri qveynebidan, mxolod kviprosi da slovenia arian dawinaurebulni da, Sesabamisad, Zveli wevri qveynebidan or yvelaze CamorCenil saxelmwifos portugalias da saberZneTs uswreben.

eqspertebis gaangariSebiT, evrokavSirSi gawevrianeba erTgvar pozitiur gavlenas axdens axali wevri qveynebis ekonomikur zrdaze. varaudoben, rom evrokavSirSi gawevrianebiT axali wevrebis ekonomikuri zrda 1%-iT ufro meti xdeba, maTi wevrobis pirveli 10 wlis ganmavlobaSi, vidre es iqneboda evrokavSirSi gawevrianebis gareSe.

evrokavSirSi gawevrianeba niSnavs aseve gafarToebul erTian bazars da axali SesaZleblobebs, rogorc Zveli, aseve axali wevri qveynebisaTvis. yovelive es uxsnis met SesaZleblobebs evrokavSiris konkurentunarian sawarmoebs, rac, Tavis mxriv, xels uwyobs axal wevr

Page 172: evrokavSiris politika da institutebi

172

saxelmwifoebSi axali samuSao adgilebis Seqmnas da sagadasaxado Semosavlebi.s gazrdas.

gawevrianebis procesSi mniSvnelovanwilad gaizarda ormxrivi vaWrobis moculoba. ukve 2002 wlisaTvis Warbi eqsport-importi 18 mlrd. Eevros Seadgenda. evropeli eqspertebis SefasebiT, axalma wevrma qveynebma miiRes investiciebis axali talRa avtomobilebis warmoebis, sabanko saqmianobis, energetikis da telekomunikaciis seqtorebSi. amis magaliTebs miekuTvneba germanuli folksvagenis mier Cexuri Skodas SeZena, franguli telekomis mir polonuri TPSA-s yidva da franguli. germanuli, britanuli da holandiuri supermarketebis qselebis mier TavianTi SesaZlebloebis gafarToeba axali wevri qveynebis bazarze.

evrokavSiris gafarToeba axali wevrebisaTvis niSnavs damatebiT investiciebs, axali teqnologiebis Semosvlas da axa; nou haus, rac Tavis mxriv, qmnis safuZvels stabiluri ekonomikuri ganviTarebisaTvis. es procesi Zveli wevrebisTvisac momgebiania, radgan isini iReben 75 milioni momxmarebliT met bazars, rac iwvevs warmoebis da vaWrobis waxalisebas

evrokavSirs gaaCnia mZlavri finansuri instrumentebi gawevrianebis procesSi myofi kandidati saxelmwifos daxmarebisaTvis. am daxmarebis programebs miekuTvneba PHARE - s programa da misgan gamomdinare programebi, ISPA - infrastruqturis ganviTareba da Sapard – soflis meurneobis modernizebis programa. garda am instrumentebisa, axali wevrebis adaptirebisaTvis evrokavSiri weliwadSi saSualod 3 miliard evros gamoyofs.

bunebrivia evrokavSiris gafarToebas Tan axlavs erTgvari SiSi da eWvic. magaliTad, Zveli wevri qveynebis sazogadoebrivi azri da rigiTi moqalaqeebi miiCneven, rom arsebobs samuSao adgilebis dakargvis, garemos dacvis standartebis xelyofis da aralegaluri imigrantebis raodenobis zrdis safrTxe. Tavis mxriv, axali wevri qveynis moqalaqeebi miiCneven, rom maTTvis realuria sul sxva saSiSroebebi. mTavar safiqrals axali wevrebisTvis warmoadgens is, rom maT erovnul warmoebas da fermerebs ar SeuZliaT gauZlon dasavleTis firmebis konkurencias, maT fermerebs ar SeuZliaT gauZlon dasavleli vizavebis

Page 173: evrokavSiris politika da institutebi

173

konkurencias. amasTan seriozul sakiTxad ganixileba ufro mdidari wevri-saxelmwifoebis mier sakuTrebaze fasebis xelovnuri awevis safrTxe.

ra Tqma unda, am SiSebze da eWvebze arsebobs dasabuTebuli kontrargumentebi. magaliTad, Zveli wevri saxelmwifoebisTvis isini Semdegnairad gamoiyureba:

• Zvel wevrebs SeuZliaT axali wevrebis miRebidan 7 wlis ganmavlobaSi Tavad gadawyviton dauSvan Tu ara aRmosavleT evropis saxelmwifoebis moqalaqeebi maT Sromis bazarze

• SeTanxmda, rom Sida bazari srulad mxolod maSin gaixsneba, rodesac evrokavSiris gare sazRvrebze kontroli Sesabamis standartebs miaRwevs

• garemos dacviTi standartebis uzrunvelyofisTvis ISPA –s farglebSi yovelwliurad gamoiyofoda 1 miliardi evro transportisa da garemos dacvis sferoze orientirebuli proeqtebisaTvis.

axali wevri-saxelmwifoebisTvis ki dasabuTebuli kontrargumentebi Semdegi saxisaa:

• marTalia, axali wevri qveynebis fermerebi srulmasStabian daxmarebas CAP-is farglebSi mxolod aTi wlis Semdeg miiReben, magram, samagierod 2004 – 2006 wlebisaTvis maTTvis gamoyofilia daxmareba10 miliardi evros odenobiT

• sasoflo sameurneo miwisa da uZravi qonebis gayidva masobrivad ar moxdeba. Aaxal wevr qveynebs SeeZlebaT Tavisuflad gadawyviton ramdenime wlis ganmavlobaSi gayidon Tu ara am tipis sakuTreba Zveli wevrebis moqalaqeebze da iuridiul pirebze. am principis xangrZlivobis vadad axali wevrebisaTvis miRebulia 7 weli, xolo poloneTisaTvis, gamonaklisis saxiT, 12 weli.

evrokavSirSi gawevrianebiT aRebuli valdebulebebi

gawevrianebis procesSi kandidati saxelmwifos mier valdebulebebis Sesrulebis tvirTi sul ufro mZimdeba. maT garda kopenhagenis kriteriumebisa, uwevT evropis savaluto kavSiris moTxovnebis e.w. konvergenciis anu

Page 174: evrokavSiris politika da institutebi

174

maastrixtis kriteriumebis dakmayofileba. am kriteriumebs miekuTvneba Semdegi moTxovnebi:

- sabiujeto deficiti gawevrianebis procesSi myof saxelmwifoSi unda iyos 3%-is qvemoT.

- mTliani sabiujeto davalianeba am saxelmwifoebSi ar unda aRematebodes mTliani Sida produqtis 60%-s

- inflacia gawevrianebis procesSi myof saxelmwifoSi evrokavSiris wevri qveynebis sami saukeTeso maCveneblidan gamoyvanil saSualo maCveneblis 1.5%-ze metiT ar unda aRematebodes

- SenarCunebuli unda iyos gadacvlis kursis stabiluroba (bolo ori wlis ganmavlobaSi cvlileba ar unda moxdes)

axali wevrebisaTvis evros SemoReba mxolod 2006 wlisaTvis gaxdeba SesaZlebeli. bevri saxelmwifo dainteresebulia rac SeiZleba male Sevides evrozonaSi, radgan es maTTvis niSnavs monetarul stabilurobas, investiciebis momdevno waxalisebas, biznesisa da moxmarebis sferoSi gacemul sesxebze da kreditebze sakomisio tarifebis dawevas da met moqnilobas gadacvlis kursis, deficitis da inflaciis sakiTxebSi.

evrokavSirSi gawevrianebasTan erTad, axali wevri qveynebi sargebloben socialuri dacvis pan-evropuli meqnizmebiT. maT Soris gansakuTrebiT unda gamoiyos iseT profkavSiruli gaerTianebebi rogorebicaa evropis damqiravebelTa konfederacia (UNICE), evropis profkavSirebis konfederacia (ETUC) da sazogadoebrivi monawileobis sawarmoebis evropuli centri (CEEP).

Zvel wevrebSi mudam arsebobs garkveuli SiSi gafarToebis Sedegad arsebul socialur sistemebze SesaZlo zewolis gamo. Sesabamisad, kandidati saxelmwifoebis mimarT arsebobs konkretuli moTxovnebi, raTa maTi wevrobis Semdeg ar Seeqmnas problemebi ukve Camoyalibebul socialur sistemas. am moTxovnebis mixedviT kandidatma saxelmwifoebma gawevrianebis procesSi srulad unda ikisron evrokavSiris samarTliT gaTvaliswinebuli socialuri valdebulebebi, unda moaxdinon socialuri sistemebis modernizeba (miRebiswina TanamSromlobis farglebSi) da xeli Seuwyon

Page 175: evrokavSiris politika da institutebi

175

evrokavSiris ganaTlebisa da treningis programebis gaxsnas.

evrokavSiris socialuri politika zogadi gagebiT evropis dasaqmebis strategias efuZneba. bunebrivia, axali wevri saxelmwifoebi gawevrianebisTanave xdebian am strategiis monawileni aqedan gamomdinare uflebebiTa da valdebulebebiT. evrokavSiris strategia oTxi umTavresi komponentisagan Sedgeba: dasaqmeba, mwarmoebluroba, adaptirebis unari, Tanabari SesaZleblobebi.

dasaqmebis politikis Tanaxmad:

• axalgazrdebs umuSevrobis eqvsi Tvis vadaSi unda hqondeT treningis, gadamzadebis, an praqtikuli momzadebis SesaZlebloba

• ufrosi asakis umuSevrebs unda SeeZloT treningis gavla umuSevrobis 12 Tvis vadaSi

• umuSevarTagan, sul cota, xuTidan erTma mainc unda gaiaros treningi an gadamzadeba. mwarmoeblurobis nawilSi evrokavSiris socialuri strategia iTvaliswinebs:

• mcire da saSualo sawarmoebis Seqmnis gzaze arsebuli dabrkolebebis identifikacias da Sesabamisi cvlilebebis gatarebas.

• gadasaxadebis Semcirebas Sromaze, gansakuTrebiT mcire anazRaurebad pirebze.

• socialur sferoSi meti samuSao adgilebis Seqmnas

adaptirebis unarSi igulisxmeba:

• socialur partniorebTan erTad Tanamedrove da moqnili Sromis organizeba.

• Seswavla sakiTxis: xom ar saWiroeben daxvewas dasaqmebis kontraqtebis arsebuli tipebi.

• sadac SesaZlebelia uzrunvelyofili iqnas individualuri da sawarmos Sida treningi

socialuri strategiis meoTxe mimarTuleba _

Tanabari SesaZleblobebi _ gulisxmobs Semdegs:

• qalebis dasaqmebis gazrda iseT sferoebSi, sadac dominirebdnen mamakacebi

Page 176: evrokavSiris politika da institutebi

176

• bavSvTa bagebisa da baRebis infrastruqturis ganviTareba, raTa qalebisaTvis gaizardos samuSaos Sovnis SesaZlebloba.

• unardaqveiTebuli adamianebisaTvis Sesabamisi samuSao garemos Seqmna

interesmoklebuli ar iqneba gavecnoT qalebis dasaqmebis procentuli maCveneblis zrdas, mamakacebis dasaqmebulobasTan SedarebiT: 1975 wels es maCvenebeli Seadgenda 54%-s; 1985 wels – 63%-s; 1995 – 71%-s; 2005 – 80%-s; 2015 - 89%-s;

socialuri strategiis implementaciis qmediT instrumentebs warmoadgenen:

• evropis socialuri fondi (ESF); • evropis soflis meurneobis gaZRolisa da

garantirebis fondi (EAGGF); • finansuri instrumenti meTevzeobis gaZRolisaTvis

(FIFG); • evropis regionuli ganviTarebis fondi (ERDF).

evrokavSiris socialuri politikis mTavari

principebi, romelTa mimRebebad gawevrianebis Semdeg Zvel wevrebTan erTad gvevlinebian axali wevrebi, Semdegnairad aris Camoyalibebuli:

• CamorCenili regionebis ganviTarebis xelSewyoba struqturuli fondebis 2/3-ze meti midis im regionebis dasaxmareblad sadac erT sul mosaxleze 75%-ze naklebia (saSualo).

• ekonomikuri da socialuri mTlianobis mxardaWera. ZiriTadad oTxi tipis siZnele: 1. mkveTri cvlilebebi samrewvelo an momsaxurebis sferoSi, 2. sasoflo arealebis gaukacrieleba da dacla, 3. urbanizaciis maRali tempebiT gamowveuli problemebi, 4. depresirebuli arealebi, romlebic didad aris damokidebulni meTevzeobaze.

• afinansebs ganaTlebis modernizacias, trenings da dasaqmebis politikis sistemebis daxvewas

axali wevri-saxelmwifoebisTvis struqturuli fondebidan 2000-2006 wlebisaTvis gamoyofilia 195 miliardi evro.

Page 177: evrokavSiris politika da institutebi

177

gawevrianebis wina daxmarebis marTva (sloveniis magaliTze)

evrokavSirSi gawevrianebis Sesaxeb warmoebul molaparakebebis paralelurad evrogaerTianeba finansur daxmarebas uwevs kandidat saxelmwifoebs. TiToeulma kandidatma saxelmwifom, romelic miznad isaxavs sakuTari regionebis maRal doneze ganviTarebas da imedovnebs mxardaWeris miRebas struqturuli fondebidan, unda Seqmnas efeqturi instituciuri meqanizmebi, romlebic uzrunvelyofen daxmarebis efeqtur gamoyenebas. evrokavSiris daxmarebis momavali instituciuri marTva (evrokavSiris sruli wevrobis dros) mniSvnelovnad aris damokidebuli mierTebiswina daxmarebis marTvis gamocdilebaze da SesaZleblobebze. winamdebare naSromi yuradRebas amaxvilebs im instituciur gamowvevebze, romelic dakavSirebuli iyo sloveniaSi erovnul doneze kompetenturi instituciuri meqanizmebis SeqmnasTan, rac uzrunvelyofda evrokavSiris daxmarebis marTvasa da koordinacias. Sesabamisad, naSromis mizania im procesebis gaanalizeba, romlebic sloveniaSi evrokavSirSi mierTebiswina daxmarebis programebis efeqturi marTvis uzrunvelsayofad mimdinareobda. winamdebare naSromi Sedgeba oTxi nawilisagan: mierTebiswina daxmarebis programebi ganxilulia pirvel nawilSi; meore nawilSi warmodgenilia regionul ganviTarebaSi arsebuli gansxvavebebi sloveniis magaliTze; sloveniis gamocdileba mierTebiswina daxmarebis marTvis sferoSi gaanalizebulia mesame nawilSi; meoTxe nawilSi warmodgenilia ZiriTad monacemTa sinTezi.

evrokavSiris amJamindeli regionuli politika saTaves iRebs 1975 wlidan, rodesac dafuZnda evropis regionuli ganviTarebis fondi. dasawyisSi evrogaerTianebis saerTo regionuli politika fragmentuli da Zalian SezRuduli iyo. misi ganviTareba ZiriTadad sami mimarTulebis safuZvelze ganxorcielda: erovnuli regionuli politikis RonisZiebebis koordinacia xelSekrulebebTan misi Sesabamisobis mosayvanad, evrogaerTianebis fondebis ganviTareba regionuli ganviTarebisaTvis da pozitiuri regionuli politikis SemuSaveba. evropis regionuli ganviTarebis

Page 178: evrokavSiris politika da institutebi

178

fondis mTavari mizani evrokavSiris dafinansebis meSveobiT evropis regionebis araTanabar ganviTarebaSi balansis aRdgena iyo. aRsaniSnavia, rom regionuli politika kontrolirdeboda mTavrobebis da ara supranacionaluri (zeerovnuli) institutebis mier. amitom, miuxedavad imisa, rom evropis regionuli ganviTarebis fondi evrokavSiris regionuli politikis mTavar finansur instrumentad iqca, individualuri wevri saxelmwifoebi mniSvnelovan gavlenas axdendnen gamoyofili saxsrebis daxarjvaze da daxmarebis ganawilebaze. amasTanave, daxmareba Semoifargleboda grantebiT, romliTac finansdeboda infrastruqturuli proeqtebi da investiciebi warmoebisa da momsaxurebis seqtorSi.

evrogaerTianebis regionulma politikam, romelic Camoyalibda 1975 wels, mogvianebiT mniSvnelovani cvlilebebi ganicada. 1988 wlis reforma evrokavSiris regionul politikaSi radikalur cvlilebebs gulisxmobda: Camoyalibda mkacrad regulirebuli formati sxvadasxva erovnuli konteqstisaTvis da oficialurad dainerga “partniorobis principi”. ganxorcielda mniSvnelovani RonisZiebebi zeerovnul, saxelmwifoebriv da regionul doneze urTierTobebisa da koordinaciis gaumjobesebis mizniT. “partniorobis principi” aris wesebisa da procedurebis erToblioba, romelic iTvaliswinebs evrokomisiis, erovnuli da regionuli mTavrobebis mWidro TanamSromlobas evrokavSiris mier dafinansebuli programebis ganxorcielebis procesSi. politikis ganxorcielebis procesSi farTo sazogadoebrivi mxardaWeris mosapoveblad da regionuli ganviTarebis Sesaxeb srulyofili informaciis gavrcelebis uzrunvelsayofad, gadawyvetilebis miRebaSi aqtiurad arian CarTuli sajaro da kerZo seqtoris warmomadgenlebi. 1993 da 1999 wlebis Sesabamisi reformebis ganxorcielebis Semdeg partniorobis principi ganmtkicda da gafarTovda. evropuli integraciis gansakuTrebiT eqskluziur proeqtSi evrokavSiris regionuli politika aris erTaderTi gadanawilebis meqanizmis mqone (redistributive) politika. is ar aris mxolod erT-erTi mraval politikaTa Soris, aramed aris mravali seqtoruli

Page 179: evrokavSiris politika da institutebi

179

politikis specialuri kombinacia. Tumca, regionebis ganviTarebaze aqvs gavlena evrokavSiris sxva politikebsac, romlebic organizebulia gansakuTrebuli sazRvrebisa da gadawyvetilebis miRebis wesebis Sesabamisad. regionuli politikis mizania mocemuli teritoriuli sivrcis ganviTarebisaTvis sasargeblo seqtoruli politikis iniciativebis SerCeva da koordinacia. finansuri TvalsazrisiT, regionuli politika aris evrokavSiris mdidari qveynebis mTavrobebis gadasaxadi naklebad ganviTarebuli evrokavSiris wevri saxelmwifoebis sasargeblod. evrokavSiris regionuli politika aris evrokavSiris meore politika, romlzec evrokavSiri mniSvnelovan saxsrebs xarjavs. igi mxolod saerTo agrarul politikas CamorCeba. miuxedavad imisa, rom evrokavSiris regionulma politikam Sesabamisi cvlilebebi ganicada, misi mTavari mizani igive darCa: regionul ganviTarebaSi gansxvavebebis aRmofxvra/Semcireba da evrokavSiris ekonomikuri da socialuri Tanasworobis uzrunvelyofa. am miznis miRwevis mTavari instrumenti aris oTxi struqturuli fondi da Tanasworobis fondi (cohesion fund). struqturuli fondebi, romelsac xSirad “solidarobis instrumentebsac” uwodeben, Semdegia:

• evropis regionuli ganviTarebis fondi, romelic Seiqmna infrastruqturis, umuSevrobis Semcirebis, adgilobrivi ganviTarebis proeqtebisa da mcire firmebis daxmarebis dasafinanseblad;

• evropis socialuri fondi, treiningebisa da sarekruto sistemis dafinansebis meSveobiT miznad isaxavs umuSevarTa da araprivilegirebulTa dabrunebas optimaluri muSaxelis rigebSi;

• finansuri instrumenti meTevzeobis ganviTarebisaTvis miznad isaxavs meTevzeobis industriis adaptaciasa da modernizebas;

• evropis agraruli ganviTarebisa da garantiis fondi miznad isaxavs sasoflo RonisZiebebis dafinansebas da fermerebis daxmarebas ZiriTadad im regionebSi, romlebic CamorCebian ganviTarebis donis mixedviT.

Page 180: evrokavSiris politika da institutebi

180

struqturuli fondebi koncentracias axdenen Semdeg gansazRvrul prioritetebze: pirveli, CamorCenili regionebis daxmareba (mizani 1); meore, ekonomikuri da socialuri gardaqmnebis mxardaWera im sferoebSi, romlebic struqturul sirTuleebs ganicdian (mizani 2); mesame, treiningebis sistemis dafinanseba da umuSevrobis Semcireba. oTx struqturul fondTan erTad Camoyalibda specialuri gaTanabrebis fondi. aRniSnuli fondi afinansebs individualur proeqtebs garemos dacvisa da satransporto qselis ganviTarebis mizniT saberZneTSi, irlandiaSi, portugaliasa da espaneTSi. “solidarobis instrumentebi” ar moicaven mxolod evrokavSiris wevr saxelmwifoebs. gawevrianebis Sesaxeb warmoebuli molaparakebebis paralelurad evrokavSiri kandidat qveynebs uwevs mierTebiswina daxmarebas.

gawevrianebis wina daxmarebis programebi (sloveniis magaliTze)

evrokavSiris wevrobis mosamzadeblad evrogaerTianeba mierTebiswina finansur daxmarebas uwevs kandidat qveynebs. evrokavSiris srul wevrobamde, evrokavSiris struqturul da gaTanabrebis politikaSi maT CarTvamde kandidati qveynebi daxmarebas iReben ZiriTadad sami finansuri instrumentis meSveobiT: PHARE, ISPA da SAPARD. evrokavSiris pirveli mierTebiswina daxmarebis programa iyo PHARE, xolo ISPA da SAPARD SemuSavda 2000 wels da gansazRvra evrokavSiris strategiuli da finansuri mimarTulebebi 2000-2006 wlebis periodSi. samive finansuri instrumenti mowodebulia daexmaros kandidat saxelmwifoebs principuli instituciuri reformebis ganxorcielebaSi da mxari dauWiros acquis miRebaSi. evrokavSiri miznad isaxavs wevri saxelmwifoebis ganviTarebas da regionebs Soris ganviTarebis doneebSi arsebuli gansxvavebebis aRmofxvras struqturuli da gaTanabrebis fondebis finansuri daxmarebis meSveobiT. aRniSnuli sami instrumenti aseve miznad isaxavs kandidati saxelmwifoebis momzadebas evrokavSirSi gasawevrianeblad. yvelaze mniSvnelovani instrumenti aris PHARE. romelic exmareba kandidat saxelmwifoebs

Page 181: evrokavSiris politika da institutebi

181

acquis-is miRebasa da harmonizaciaSi, evrokavSiris Sida bazrisaTvis momzadebaSi, imavdroulad, axorcielebs investiciebs ekonomikuri da socialuri gaTanabrebis mizniT. PHARE programas igive roli aqvs, rac evrokavSiris struqturul fondebs (igulisxmeba struqturuli fondebis mizani 1 - CamorCenili regionebis daxmareba). amasTanave, momavali wveri qveynebi ecnobian struqturuli politikis ganxorcielebis Taviseburebebs (kandidati qveynebisaTvis es programa aris struqturuli fondebi xarjvis gamocdilebis dagrovebis saSualeba). PHARE-s daxmarebis programaSi SeiZleba gamoiyos sami faza. Tavdapirvelad, PHARE-s programa miznad isaxavda privatizaciisa da sawarmoebis restruqturebis, sabanko reformebis mxardaWeras, kvlevisa da ganviTarebis xelSewyobas. es iyo programis pirveli faza, romelic moicavda tranziciis periods 1992-dan 1996 wlamde. im qveynebma, romlebic PHARE-s daxmarebas iRebdnen, formalurad ukve ASeitanes gancxadeba evrokavSirSi gawevrianebasTan dakavSirebiT. meore fazaSi kandidati saxelmwifoebisaTvis PHARE-is daxmareba fokusirebuli iqna or ZiriTad dokumentSi gansazRvruli prioritetebis Sesabamisad: mierTebis partnioroba da Acquis-is miRebis erovnuli programa. es iyo mierTebiswina periodi 1996-dan 1999 wlamde. bolo, mierTebiswina daxmareba moicavs 2000-dan 2006 wlamde periods. es aris e. w. mierTebis periodi, romlis drosac moxda PHARE –es reorientacia da SemuSavda ori axali instrumenti: ISPA da SAPARD. Tumca PHARE kvlav rCeba yvelaze mniSvnelovan instrumentad. is yuradRebas amaxvilebs or prioritetze: institutebis Seqmna/ganviTareba (daxmarebis 30%) da aucilebeli investicia acquis-sa da ekonomikuri da socialuri gaTanabrebisaTvis (70%). ISPA-as programa daarsda gaTanabrebis fondis gamocdilebis gaziarebiT da miznad isaxavs farTomasStabiani proeqtebis dafinansebas garemos dacvisa da satransporto infrastruqturis sferoSi. SAPARD-is programa mxars uWers soflis meurneobisa da sasoflo dasaxlebebis ganviTarebis programebs da mowodebulia daexmaros kandidat saxelmwifoebs evrokavSiris saerTo soflis meurneobis politikaSi gasawevrianeblad momzadebaSi. mierTebiswina

Page 182: evrokavSiris politika da institutebi

182

daxmareba dafuZnebulia e. w. “mierTebiswina daxmarebis CarCo programaze.” CarCo programa mierTebiswina daxmarebis prioritetebis gansazRvrisas efuZneba or dokuments: mierTebis partnioroba da Acquis-is miRebis erovnuli programa. mierTebis partniorobis mTavari amocanaa kandidat-saxelmwifoebs daexmaros evropis sabWos mier dadgenili kopenhagenis kriteriumebTan miaxloebaSi. kopenhagenis kriteriumebiT gaTvaliswinebulia1) im institutebis stabiluroba, rolebic uzrunvelyofen demokratiis funqcionirebas, kanonis uzenaesobas, adamianis uflebebis dacvas,erovnuli umciresobebis uflebebis dacvasa da pativiscemas; 2) funqcionirebadi sabazro ekonomika, amasTanave evrokavSiris SigniT konkurencaisa da sabazro zewolasTan gamklaveba; 3) evrokavSiris wevrobis valdebulebis aReba, maT Soris evrokavSiris politikur, ekonomikur da monetarul miznebTan mierTeba. Acquis-is miRebis erovnuli programa gansazRvravs strategiuli ganviTarebis mimarTulebebs da individualuri qveynebisaTvis specifikur miznebs, adgens maTi miRwevisaTvis gasatarebel aucilebel RonisZiebebs evrokavSirSi srul gawevrianebamde. Acquis-is miRebis erovnuli programa moicavs: 1)acquis-s; 2)mTavrobis (saxelmwifo administraciis) SesaZleblobas ganaxorcielos acquis; da 3) kandidati saxelmwifos SesaZleblobas uzrunvelyos saWiro Sida fondebis akumulireba, raTa dafinansdes mierTebiswina periodis programebi. aRniSnuli ori strategiuli dokumenti (mierTebis partnioroba da Acquis-is miRebis erovnuli programa) ayalibebs mierTebiswina daxmarebis instrumentebis mravalwlian CarCo programas.

damoukideblobis mopovebidan cota xnis Semdeg balansirebuli regionuli politikis ganxorcieleba Seqmnili problemebis gamo ar iyo prioritetuli, miuxedavad im dadebiTi Zvrebisa, romelic moxda 1990 wlamde – regionebis SedarebiT Tanabari ganviTarebis periodSi (mag. gaumjobesda infrastruqtura, ekonomikis struqtura gaxda ufro hetegorenuli, Semcirda umuSevrobis maCvenebeli). gamoikveTa garkveuli problemebi (gansakuTrebiT es exeba samuSao adgilebis ararsebobas maRalkvalificirebuli

Page 183: evrokavSiris politika da institutebi

183

kadrebisTvis.axalgazrdebi iZulebulni iyvnen samuSaod sxva regionebSi wasuliyvnen). sloveniis damoukideblobis mopovebidan pirvel xanebSi moxda erovnul doneze saarbitraJo gadawyvetilebebisa da resursebis centralizeba. (politikur dRis wesrigSi mTavar sakiTxad dadga saxelmwifos politikuri da administraciuli struqturis Camoyalibeba da aseve ekonomikuri gadasvlis periodSi makroekonomikuri dilemebi). regionebis ganviTarebam am periodSi meore planze gadainacvla.

uTanasworobis zrda sloveniis regionebs Soris siaxles ar warmoadgenda. socio-ekonomikuri maCveneblebis mixedviT mTavari uTanasworoba SeiniSneba 2 doneze e.i lublianas regionsa (dedaqalaqi, maT Soris mTiani nawili) da sloveniis danarCen nawils Soris. erTis mxriv dedaqalaqis irgvliv arsebobs mWidrod dasaxlebuli ubnebi, romelsac aqvs yvelaze meti saWiro piroba ekonomikuri ganviTarebisTvis. rasac garkveulwilad miaRwia kidec. lublianas garkveuli ubnebi moicavs slovakeTis teritoriis 12.5% da misi mosaxleobis 1/4-s.

meores mxriv, zogierTi gareubani ekonomikuri ganviTarebis doniT CamorCeba sxva ubnebs.amis mTavari mizezia umuSevrobis maRali done da mosaxleobis Semcireba. sloveniis danarCeni nawili Seadgens qveynis 87.5% da 1.5 milion mosaxleobas (rac sloveniis mosaxleobis 1/3-ia). sloveniis ekonomikur-geografiuli ganviTareba gviCvenebs, rom qveynis danarCen nawilSi aRiniSneba regionuli ganviTarebis sami gansxvavebuli struqtura: qalaqur-industriuli, sasoflo-agraruli da Sereuli, rac warmoadgens sasoflo-qalaquri struqturis gardamaval safexurs. igi sakmaod farTod aris gavrcelebuli. evrokavSiris daxmarebis programebis ZiriTadi mizania Seamciros zemoTaRniSnuli uTanasworoba regionebs Soris. sloveniis regionebis ganviTarebis strategiaSi gansakuTrebuli aqcenti keTdeba Semdeg regionebze:

regionebi, sadac ganviTarebis done yvelaze dabalia. (igulisxmeba is regionebi sadac GDP-s maCvenebeli erT sul mosaxleze yvelaze dabalia.) regionebi, romelTac gaaCniaT ganviTarebis specifikuri problemebi.

Page 184: evrokavSiris politika da institutebi

184

(ekonomikurad susti regionebi, regionebi sadac umuSevrobis done maRalia da ganviTarebis SezRuduli faqtorebis mqone regionebi). sasazRvro regionebi, sadac italieli, ungreli da boSebis eTnikuri umciresobebi cxovroben.

sloveniis regionuli politikis modernizacia rTuli amocanaa da moicavs 4 dones:

• evropuli done _ evrokavSiris struqturuli da cohesion SeerTebis politika

• erovnuli done _ qveynis ekonomikuri da socialuri ganviTareba evrokavSiris struqturul da cohesion politikasa da sloveniis Sida politikasTan (rac moicavs regionebis ganviTarebas kavSirSi

• regionuli done _ regionuli politika rogorc erovnuli ekonomikuri politikis Semadgeneli nawili, evrokavSiris struqturul politikasaTan mimarTebaSi

• adgilobrivi done _ adgilobrivi municipalitetebis ganviTarebis xelSemwyobi programebis koordinacia.

2000-2006 wlebis periodi sloveniisaTvis iyo gawevrianebis-wina periodis mesame faza. am periodis daxmareba sloveniisTvis Seadgenda 60 milion evros weliwadSi. es Tanxa nawildeboda Semdegnairad:

- 25 milioni evro gankuTvnili iyo PHARE programisaTvis, aqedan 7 mln. evro gamoyofilia trans-sasazRvro TanamSromlobis programisTvis italiasTan, avstriasa da ungreTTan.

- 8-10 mln. evro - Sida saxelmwifo programebisTvis; - 10-21 mln. evro - ISPA-s programisTvis; - 6.4 mln. evro - SAPARD programisTvis.

yvela kandidatma qveyanam, romelsac aqvs ambicia, rom mis yvela regionSi iyos ganviTarebis maRali done da surs struqturuli fondebisgan miiRos daxmareba, unda Seqmnas efeqturi organizaciuli struqtura, romelic moaxdens evrokavSiris momavali dafinansebis warmatebul menejments. evropis komisiasTan yovelwliurad xdeba dafinansebis speqtris SeTanxmeba. dafinansebis miRebisTvis sloveniam, iseve rogorc sxva kandidatma qveynebma, Seasrula garkveuli moTxovnebi. am mxriv sloveniam pirvelad ganixila ramdenime strategiuli

Page 185: evrokavSiris politika da institutebi

185

dokumenti (2000-2002 sawyisi ganviTarebis gegma PHARE programisTvis, 2000-2006 garemos da transportis investiciebis strategia - ISPA programa, qalaqis ganviTarebis 7 wliani gegma da 2001-2006 erovnuli ganviTarebis gegma – SAPARD programa). daxmarebas miiReben mxolod is programebi, romlebic pasuxoben strategiis pirobebs. xelmoweril iqna finansuri memorandumi, romlis safuZvelzec evrokomisiam daadgina dafinansebisTvis gankuTvnili Tanxa. ganxorcielda calkeuli proeqtebi erovnul, adgilobriv da regionul doneze.

rekomendirebuli literatura

Agenda 2000, European Commission (1997): Vol. II, COM (97) 2000 final,

15.07.1997, pp.22-27. Bailey, David and Lisa De Propris, “Evaluation and EU Regional Policy: New

Questions and New Challenges” RSA International Conference, June 2002. Bonnet, Georges M.,“The Economic Reconstruction of Central and South-Eastern

Europe “, International Affairs (Royal Institute of International Affairs 1931-1939), Vol. 12, No 1

Brimmer, Esther and Stefan Fröhlich, The strategic implications of European Union enlargement, Washington, Centre for Transatlantic Relations: Johns Hopkins University, 2005

Dieringer, Jurgen, Lindstrom Nicole with Jaroslaw Bajaczyk and Ionel-Sorin Moisa, “The Europeanization of Regions in EU-Applicant Countries. A Comparative analysis of Hungary, Poland, Romania and Slovenia”, CEU working papers IRES No. 2002/1, 2002

Dudek, Carolyn M., “The European Union’s Effect upon Regional Economic Development and Regional Governments’ Policy-Making Ability”, Regional and Federal Studies 11:1, Spring, 2001.

Hooghe, Liesbet and Michael Keating, “The Politics of European Union Regional Policy”, Journal of European Public Policy, 1:3, 1994.

Jones, Barry/Keating, Michael (eds.): The European union and the Regions, Oxford: Clarendon Press, 1995

Stawarska, Renata, “EU Enlargement from the Polish Perspective”, Journal of European Public Policy 6:5, December, 1999.

Zubek, Radoslaw, “A core in check: the transformation of the Polish core executive”, Journal of European Public Policy 8:6, December 2001.

Page 186: evrokavSiris politika da institutebi

186

XI Tavi

evrokavSiris gafarToeba globalizaciis konteqstSi da saqarTvelo: Teoria da

praqtika

kaxa gogolaSvili

globalizaciis procesebis fonze evrokavSiris gafarToeba politikosTa da eqspertTa mzard interess iwvevs. eWvgareSea, rom movlenebis swori analizisa da prognozisTvis uamravi faqtoris gaTvaliswinebaa saWiro, magram, cxadia, pirvel rigSi, Tavad evropuli integraciis raoba, misi mamoZravebeli Zalebi unda ganvsazRvroT.

evropuli integraciis procesis filosofiuri arsis da misi istoriuli rolisa da adgilis gaazrebisaTvis aucilebelia Semdegi garemoebebis gaTvaliswineba:

a) istoriulad samefoebis, nacionaluri saxelmwifoebisa da imperiebis gafarToeba `eqspansiis~ (am terminis agresiuli gagebiT) saxes atarebda. msoflios albaT ar axsovs precedenti, rodesac suverenuli saxelmwifo an xalxi, mZlavr gaerTianebasTan mierTebis mizniT, Tavisi nebiT Tmobda Tavisuflebis xarisxs. evrokavSirSi Tavisi nebiT gawevrianebisaken ki uamravi qveyana miiswrafvis.

b) gafarToebis procesi suzereni saxelmwifos garSemo centralizaciis xarisxis gaZlierebiT xasiaTdeboda. sxva SemTxvevaSi gaWirdeboda centridanuli Zalebis moZraobis SeCereba (magaliTs warmoadgens sabWoTa kavSiris daSla centralizaciis xarisxis Sesustebis Semdeg). evrokavSiris gafarToebas ki araviTar SemTxvevaSi ar Tan sdevs Zalauflebis koncentracia erTi wertilis garSemo. piriqiT, demokratiuli procesebis gaRrmaveba am sivrceze win uswrebs zeerovnuli institutebisa da e.w. aucilebeli aRsrulebis normebis kompetenciis sferoTa zrdas.

g) evrokavSiri viTardeba religiuri da erovnul-eTnikuri mravalferovnebis SenarCunebis

Page 187: evrokavSiris politika da institutebi

187

principis sruli dacviT. ar aqvs adgili romelime erisa an eTnosis asimilirebis mcdelobas.

d) gafarToebis procesSi e.w. politikuri kriteriumi win uswrebs yvela sxva arguments. e.i. mTavaria qveyana, romelic uerTdeba evrokavSirs, demokratiuli iyos.

zemoTmoyvanili niSnebis calkeuli saxiT gamovlineba gvxvdeba sxvadasxva istoriuli procesebis analizis dros: magaliTad amerikuli Statebis integracia, romelic demokratiis principebis gaziarebis fonze xdeboda (daculi iyo rasobrivi da religiuri pluralizmis principi). amave dros am procesSi ignorirebuli iyo sxvadasxva eTnikuri interesebi, ramac Zveli civilizaciebis asimilacia gamoiwvia. daviT aRmaSeneblis imperia mkacrad icavda eTnikuri da religiuri (aseve kulturuli) umciresobebis xelSeuxeblobas, magram demokratiaze maSin laparaki warmoudgeneli iyo.

sad aris da ras warmoadgens is neba, romelic evropuli integraciis process warmarTavs? erTi SexedviT, evrokavSiris gafarToeba hgavs arsebuli sistemis mier sxva, naklebad ganviTarebuli sistemebis mocvas, TandaTanobiT maT transformirebas da Semdeg SemoerTebas. e.i. es neba unda arsebobdes centrSi, TviT evrokavSirSi. am SemTxvevaSi, es eqspansiis faruli, ufro daxvewili forma iqneboda. magram es ase rom ar aris, mowmobs didi britaneTis, avstriis an CrdiloeT evropis ganviTarebuli saxelmwifoebis magaliTi, romlebic mogvianebiT gawevriandnen evropis kavSirSi. ismis kiTxva:rad ver moxerxda Sveicariis an norvegiis “damorCileba”? amavdroulad, sruliad gamoricxulia, rom evrokavSiri (am terminSi calkeul istoriul etapze qveynebis is birTvi igulisxmeba, romlis garSemoc xdeba gafarToeba) daemorCilos mis garSemo myofi qveynebisa da xalxebis nebas. Cveni azriT, es neba ar devs iq, sadac mas veZebT. evrokavSiris gafarToeba msoflio globalizaciis gamovlinebaa. igi am procesis gardamaval stadias warmoadgens, romlis Sedegadac axali msoflio wesrigi da mowyoba unda damkvidrdes.

axali msoflio wesrigi ori msoflio omis logikur Sedegs warmoadgens. pirveli msoflio omi dasrulda

Page 188: evrokavSiris politika da institutebi

188

versalis SeTanxmebebiT da msoflio Tanamegobrobis mier aSS-s prezident vilsonis ToTxmetpunqtiani winadadebebis didi nawilis gaziarebiT. meore msoflio omis Sedegi ki gaero-s, saerTaSoriso savaluto fondis, msoflio bankisa da msoflio savaWro organizaciis Seqmna iyo (am procesebis saTaveSi SeerTebuli Statebi moeqca, magram ideaTa safuZvlebi mainc evropaSi unda veZioT). globalizacia, rac Tanamedrove msoflios daqucmacebisa da avtonomiurobis uaryofas warmoadgens, stabiluri mSvidobis, Tanasworuflebiani urTierTobebis (maT Soris vaWrobaSi), investiciebisa da moqalaqeebis Tavisufali gadaadgilebis cnobil principebs emyareba. igi logikurad moiTxovs urTierTobebisa da qcevis rogorc politikuri, aseve ekonomikuri normebis (kanonebis) globaluri masStabebiT harmonizacias. am ideam moicva samyaro. misi realizacia garduvalia. magram ganxorcieleba erTdroulad mTels planetaze SeuZlebelia (nu dagvaviwydeba, rom jer-jerobiT paralelurad adgili aqvs regionuli fragmentaciis movlenebs - yofili sabWoTa kavSiri, balkaneTi, samxreT kavkasia). am konteqstSi ganixileba ara marto evropis kavSiris, aramed saerTod msoflioSi regionuli blokebis ganviTareba (EFTA, ASEAN, MERCOSUR, AFTA). xdeba ara Zlieri centrebis garSemo gaerTianeba, aramed Tanxvedri interesebis mqone saxelmwifoebis dajgufeba regionuli TanamSromlobis sawyisebze. es interesebi, ZiriTadad, ekonomikuri Sinaarsisaa da qveynebis Zlieri urTierTgaxsnilobiT xasiaTdeba. ekonomikuri daaxloeba saSualebas iZleva erToblivi ZalisxmeviT Semcirdes is araracionaluri xarjebi, romlebic vaWrobaSi satarifo barierebis, sxvadasxva saxis SezRudvebis da proteqcionistuli politikis Sedegad warmoiSoba.

geopolitikuri aspeqti

evrokavSiris gafarToebis erT-erT mniSvnelovan aspeqts, garda ekonomikuri sargeblianobisa, usafrTxoeba warmoadgens. miuxedavad imisa, rom civi omi istorias Cabarda, evropas, da saerTod dasavleTis civilizacias, jer kidev awuxebs aRmosavleTidan mudmivad momdinare safrTxeebis kompleqsi. es xedva Zalze originalurad

Page 189: evrokavSiris politika da institutebi

189

gamovlinda geopolitikis erT-erTi TvalsaCino britaneli klasikosis ser halford makinderis SromebSi. misi azriT evropis ganviTareba pasuxia im gamowvevaze, romelsac aRmosavleTidan momTabare urdoebis Semoseva uqmnida evropas saukuneebis ganmavlobaSi. misive TeoriiT, evropis usafrTxoebis garantia mxolod im SemTxvevaSi aris uzrunvelyofili, Tuki misi gavlenis sfero moicavs e.w. harTlendis (ing. Heartland - Sua miwa) im nawils, romelic centralur da aRmosavleT evropas warmoadgens (baltiis zRvidan Sav zRvamde, dunais auzis CaTvliT) da grZeldeba aRmosavleTisaken (moicavs kavkasias, mcire azias, Sua aziisa da tianSanis gavliT monRoleTs, anu faqtiurad yofili sabWoTa kavSiris mier kontrolirebad sivrces). “is, vinc akontrolebs am miwebs, batonobs harTlendSi; is, vinc marTavs harTlends, batonobs msoflio kunZuls (evrazia da afrika); is, vinc batonobs msoflio kunZuls, batonobs mTels msoflios” - ambobs makinderi. rac Seexeba harTlendis aRmosavleT evropul nawils, is imiTaa mniSvnelovani, rom misi kontroli zRvis saSualebiT SesaZlebelia da igi xelmisawvdomia didi sazRvao saxelmwifoebisaTvis. sivrce kavkasiidan monRoleTamde ki evropasTan mxolod rTuli saxmeleTo gzebiT aris dakavSirebuli.

meore msoflio omis droindel geopolitikur Sexedulebebze udidesi gavlena iqonia amerikelma mecnierma nikolas j. spaikmenma. man Semoitana e.w. rimlendis (warmosdgeba inglisuri sityvebisgan rim - rkali, land - miwa) cneba. igi warmoadgens naxevarmTvarisebr geografiul sivrces atlantikidan wynar okeanemde. mis Sua aris moqceuli harTlendi, romelic aRar Seicavs ruseTis Soreuli aRmosavleTis teritoriebs. spaikmenis azriT, msoflio batonobas ganapirobebs swored rimlendze kontroli (aRsaniSnavia, rom masSi Sedis mTlianad mcire, samxreTi da samxreT-aRmosavleTi azia)

meore msoflio omis Semdeg geopolitikurma xedvam mniSvnelovani cvlilebebi ganicada. am TvalsazrisiT aRsaniSnavia amerikeli mecnieris sol koenis modeli, romlis Sesabamisadac msoflio batonoba dayofilia or geostrategiul samyaros Soris: 1) vaWrobaze damyarebuli sazRvao-sanaosno zona (amerika, dasavleT evropa, afrika,

Page 190: evrokavSiris politika da institutebi

190

avstralia) da 2) evroaziuli kontinenturi zona (yofili sabWoTa kavSiri centraluri da aRmosavleTi evropisa da monRoleTis CaTvliT). rogorc cnobilia, bolo ori-sami aTwleulis ganmavlobaSi situacia axlo aRmosavleTSi dasavleTisaTvis arasasurveli scenariT warimarTa. gansakuTrebuli ziani evropisa da aSS-s geopolitikur interesebs iranis fundamentalizmisken Semobrunebam da avRaneTSi arastabilurobam moutana. perspeqtivaSi arasando partniorebad aRiqmebian regionis arabulenovani qveynebic. rogorc Cans, swored amis gamo aRmosavleT afrikisa da aziis islamuri saxelmwifoebi aRar warmoadgenen rimlendis organul nawils da e.w. gamyof qamars (ing. Shatterbelts) qmnian. es faqtiurad `asamarebs~ rimlendis ideas da evropas aziaSi (harTlendisgan - anu ruseTisgan) damoukidebel gasasvlels uketavs.

geopolitikuri inercia farulad vlindeba evrokavSiris mcdelobaSi, raTa `gaWras~ satransporto derefani evropidan aziaSi swored samxreT kavkasiis gavliT, romelic misi xelSewyobiT sul ufro Zlier gamoeyofa naxevradmistikur harTlends - Caketil kontinentur sivrces. centraluri da aRmosavleTi evropis SemoerTeba (Tuki SeiZleba ase iTqvas) srulad ver pasuxobs im moTxovnebs, romelsac geopolitika uyenebs dasavleTis samyaros. aucilebelia aseve samxreT kavkasiis marSrutis garantireba gafarToebuli evropis ekonomikuri usafrTxoebisaTvis. am konteqstSi evrokavSiris politika winaaRmdegobaSi modis ruseTis geostrategiul interesebTan. rogorc cnobilia, jer kidev ruseTis didi imperatorebi Tvlidnen, rom imperiis Zlierebis gasaRebi sam zRvaze - baltiis, Savi da indoeTis (okeane) - batonobaSia.

Tanamedrove xedva

dRevandeli msoflios ganviTarebis tendenciebi, Cveni azriT, Sordeba aseTi saxis paradigmebs. wina planzea wamoweuli zogadsakacobrio mniSvnelobis sakiTxebi, romlebic axali samyaros mowyobis ideebs emorCileba – xalxTa mSvidobiani Tanaarseboba, adamianis uflebebi, ekologiuri usafrTxoeba, mdgradi ganviTareba, Tavisufali vaWroba da biznesi sazRvrebs gareSe. es

Page 191: evrokavSiris politika da institutebi

191

midgomebi, xSir SemTxvevaSi, winaaRmdegobaSi modis Zveli (geopolitikuri) paradigmebis inerciasTan da Sedegad iwvevs maTi mkvebavi esenciis -- eri-saxelmwifos - Sesustebas. xazi unda gaesvas im faqts, rom eri-saxelmwifos Sesusteba ar gulisxmobs zeerovnuli institutebis garSemo centralizaciis gaZlierebas. evrokavSiris politikidan, romelic integraciuli procesis saukeTeso magaliTia, naTlad Cans regionebis (igulisxmeba adgilobrivi mTavrobebi) rolis gaZliereba. evrokavSiris struqturuli politika mimarTulia ara calkeuli, SedarebiT CamorCenili, wevri saxelmwifoebis socialur-ekonomikuri ganviTarebis donis amaRlebaze, aramed maTSi Semavali konkretuli regionebis evropis sxva regionebTan gaTanasworebaze. amave dros izrdeba regionebis rolic erToblivi politikis SemuSavebis procesSi.

saqarTvelos evropis kavSirSi integraciis perspeqtiva

evrokavSiris interesi rogorc bolo aTwleulis istoriuli procesi

gvaCvenebs, evrokavSiris daintereseba kavkasiis regioniT jer kidev, ZiriTadad, geopolitikuri xedvis inerciiT aris nakarnaxevi. geopolitikuri TvalsazrisiT kavkasia warmoadgens harTlendis Caketili sivrcis erTaderT niSas aziisken umoklesi savaWro marSrutis gasaxsnelad. amitom, demokratiuli procesebisa da ekonomikuri reformebis xelSewyoba iseve, rogorc saerTaSoriso vaWrobis wesebis damkvidreba am regionSi, mniSvnelovani amocanaa. geopolitikis sagani, ZiriTadad, komerciuli kavSirebisa da ekonomikur-kulturuli TanamSromlobis SesaZleblobebis gaZlierebaa. kavkasia sainteresoa ara rogorc bazari, aramed Sua aziisa da samxreT aRmosavleT aziis resursebiT mdidari bazrebisken gamavali marSrutebis stabiluri alternativa. am amocanis gadasawyvetad evrokavSiri iyenebs iseTi saxis instrumentebs, rogoricaa partniorobisa da TanamSromlobis SeTanxmebebi regionis qveynebTan da TRACECA-sa da INOGATE-s proeqtebis farglebSi

Page 192: evrokavSiris politika da institutebi

192

dadebuli ormxrivi da mravalmxrivi samTavrobaTaSoriso SeTanxmebebi. evropis energetikuli qartiiis SeTanxmeba aseve erT-erTi instrumentia am politikis gansaxorcieleblad, romelic mowodebulia uzrunvelyos energomatareblebis Seuferxebeli gadazidva kaspiis zRvis auzidan evropaSi. strategiuli (samxedro-politikuri) interesebi naklebad mniSvnelovania evropis kavSirisaTvis ori mizezis gamo: a) mis SemadgenlobaSi ar Sedis strategiuli TvalsazrisiT Zlieri qveynebi; b) maastrixtisa (1993) da amsterdamis (1997) SeTanxmebebis safuZvelze Seqmnili erTiani sagareo da usafrTxoebis politika da, aseve, erTiani usafrTxoebisa da Tavdacvis politika mxolod pirvel nabijebs dgams. amave dros, bolo wlebis movlenebs, kerZod islamuri samyaros radikalur nawilTan dasavleTisa da, gansakuTrebiT, aSS-s dapirispirebas nato-s wevri qveynebisaTvis Cveni regionis geostrategiuli mniSvneloba axal xarisxSi ahyavs. axali saerTaSoriso situaciidan gamomdinare, saqarTvelos nato-Si wevrad miReba ukve realur alternativad gvevlineba. es garemoeba, Tavis mxriv, damatebiT impulss SesZens saqarTvelos evrokavSirSi integraciis perspeqtivas.

ruseTis faqtori rogorc aRiniSna, ruseTis politika jer kidev Zveli

paradigmebiT ikvebeba. ubralo logikiT, am politikis amomavali wertili geostrategiaa, romlis mizanicaa uzrunvelyos mis mier kontrolirebadi sivrcis SeuRwevadoba. am TvalsazrisiT, kavkasiaze kontrolis dakargva ruseTisaTvis strategiuli interesebis daTmobis tolfasia. kavkasiuri derefnis ganviTareba ki sabolood asustebs ruseTis gavlenas evropul politikaze, radganac amiT Sua aziis energetikuli resursebiT umdidresi regionis `gasaRebs~ kargavs. am konteqstSi ruseTis ZiriTadi Zalisxmeva swored samxreT kavkasiaSi samxedro yofnis SenarCunebaSi gamoixateba. rac Seexeba ekonomikuri kavSirebis gaRrmavebas da samxreT kavkasiaSi satransporto da sakomunikacio infrastruqturis ganviTarebas, - ruseTi yovelnairad SeewinaaRmdegeba am procesebs, radganac geostrategiuli

Page 193: evrokavSiris politika da institutebi

193

inercia mas saqarTvelosa da saerTod kavkasiis ekonomikur-kulturuli izolaciisaken ubiZgebs. ruseTis xelisuflebis mier kontrolirebadi biznesis bolodroindeli mcdelobebi xelSi Caigdos iseTi strategiuli mniSvnelobis obieqtebi, rogoricaa saqarTveloze gamavali gazsadeni, am Zveli politikis gagrZelebisaTvis axali, ufro Tanamedrove formebis Ziebas warmoadgens. realurad, ruseTi isev cdilobs moipovos strategiuli upiratesoba da konkurencia msoflio Zalebs ara ekonomikuri efeqtianobis, aramed strategiuli poziciis flobiT gauwios.

politikuri neba

rogorc vxedavT, kavkasia, da kerZod saqarTvelo, ori udidesi Zalis dapirispirebuli interesebis arealSi moeqca. evrokavSiris amosaval wertils mSvidoba da stabiluroba warmoadgens, amitom Zneli warmosadgenia, rom es dava samxedro-politikuri meTodebiT gadawydes. aseT SemTxvevaSi, isev saerTaSoriso urTierTobebis demokratizaciis pirobebSi, sasworis gadawonva romelime mxares TviT regionis qveynebis, maT Soris saqarTvelos, mtkice nebazea damokidebuli. Tuki Cven istorias CavabarebT Zvel midgomebs da yuradRebiT davakvirdebiT droTa dinebas, maSin davinaxavT, rom evrokavSiris ganviTareba srul harmoniaSia msoflio procesebis evoluciasTan. evrokavSirTan saqarTvelos integracia gardauvalia, magram Tuki Cven gvinda davaCqaroT es procesi, maSin saWiroa dinebis mimarTulebiT curva. es ki gulisxmobs iseTi reformebis gatarebas, romlebic Cvens sazogadoebas evropasTan daaaxlovebs. Tanamedrove eniT es niSnavs im kriteriumebis winswrebiT dakmayofilebas, romlebic evrokavSirs gafarToebis mimdinare etapze kandidati saxelmwifoebisaTvis aqvs wayenebuli. ar aris sakmarisi ubralod evrokavSirTan integracia gsurdes, mniSvnelovania gsurdes iseTi saxelmwifos aSeneba, romelic SeTavsebadi iqneba evrokavSirTan da saerTod demokratiul samyarosTan. maSin TviT integraciis sakiTxi mxolod formalur xasiaTs miiRebs. regionul doneze, aseve aranakleb mniSvnelovania samxreT kavkasiis saxelmwifoebs Soris mSvidobisa da stabiluri

Page 194: evrokavSiris politika da institutebi

194

TanamSromlobis klimatis Seqmna. evrokavSiris institutebSi bolo dromde yvelaze metad aseT scenars uWerdnen mxars:samxreT kavkasiis qveynebi demokratiuli da sabazro reformebis gziT qmnian Tavsebad saxelmwifoebs, romlebic (konfliqtebis mogvarebis SemTxvevaSi) aRweven erTmaneTTan integraciis maRal dones. Tavis mxriv es axali sivrce evrokavSirTan Tavsebadobis uzrunvelyofis SemTxvevaSi amyarebs masTan mWidro kavSirs `asocirebuli~ tipis SeTanxmebebis safuZvelze. aqve unda aRiniSnos, rom movlenaTa aseT ganviTarebas bundovani perspeqtiva uCans, radganac somxeTsa da azerbaijans Soris TanamSromlobis SesaZleblobebi axlo da saSualovadian perspeqtivaSi warmoudgenlad gvesaxeba. ar aris gamoricxuli, rom Semdegi scenari ufro realisturi aRmoCndes: evrokavSirs cal-calke uaxlovdebian swored is qveynebi, romlebmac amisaTvis meti neba da Zalisxmeva gamoavlines. evrokavSiris sagareo politikis axali mimarTuleba - evropuli samezoblo politika - swored aseT princips eyrdnoba. amave dros, aRsaniSnavia is faqti, rom am politikis mizans warmoadgens ara partniori qveynis gawevrianeba evropis kavSirSi, aramed misi maqsimalurad daaxloeba ekonomikuri integraciisa da adamianuri kavSirebis gaRrmavebis Sedegad.

islamuri faqtori

zemoT Segnebulad ar gavmaxvileT yuradReba TurqeTisa da iranis faqtorze Cven regionTan mimarTebaSi. es sakiTxi, Cveni azriT, aseve zogadsakacobrio ganviTarebis tendenciebs ukavSirdeba. globalizacia dResdReobiT, ZiriTadad, ekonomikuri interesebis daaxloebiT xasiaTdeba. amave dros, calkeul regionebSi integraciis ganviTareba ver mimdinareobs ise harmoniulad, rogorc es evropaSi xdeba. jer-jerobiT mwvaved dgas civilizaciebis Tanaarsebobis sakiTxi. samuel hanTingtonis mosazrebebiT rom vixelmZRvaneloT, evropuli integracia (evroatlantikuri TanamSromlobis CaTvliT) ebraul-qristianuli civilizaciebis daaxloebis procesia. amave dros naTlad vxedavT evrokavSiris mcdelobas dauaxlovdes samxreT

Page 195: evrokavSiris politika da institutebi

195

xmelTaSuazRvis regionis arabul (islamur) saxelmwifoebs. aq aseve sagulisxmoa 1999 wels helsinkis evropuli sabWos mier TurqeTis kandidat qveynad aRiarebis sakiTxic. magram, rogorc viciT, TurqeTis evrokavSirSi gawevrianebas ar gaaCnia aSkarad gamoxatuli damaimedebeli perspeqtivebi ori mizezis gamo:1) evropis qristian-demokratiuli frTis partiebis winaaRmdegoba da 2) TviT TurqeTis Sida politikuri procesebi, kerZod islamizmisa da sekularizmis brZola erTmaneTTan. SesaZlebelia, rom hanTingtonis Teoriiis “gamocda” swored am sakiTxis garSemo xdebodes. Cveni azriT, TurqeTis “dilema””SemdegSi mdgomareobs:1) an evropam sabolood unda aRiaros pragmatizmis primati qristianuli kulturis sulier Sexedulebebze (igive moZraoba unda iyos islamuri doqtrinis mqadagebelTa mxridan), an 2) TurqeTma da sxva saxelmwifoebma, sadac islamuri mosaxleoba Warbobs sxva konfesiebs unda srulad gaiziaron sekularizmisa da religiuri Semwynareblobis idea, ara marto mTavrobebis aramed sazogadoebis donezec. orive gamosavali Zalze saTuod gveCveneba, rac samwuxarod civilizaciebis Sejaxebis gardauvalobis SegrZnebas badebs. ukeTes SemTxvevaSi am ideuri Cixidan gamosavali kviprosis gaerTianebis (Tu moxerxda) SemTxvevaSi gamoCndeboda. magram, samwuxarod, am etapze es ar moxda da evropis kavSirSi efeqturad mxolod kviprosis berZnuli nawili gaerTianda.

rac Seexeba irans, jer-jerobiT misi sagareo-politikuri mizania ar dauSvas regionSi dasavleTis (maT Soris TurqeTis) SemoWra. am konteqstSi igi garkveul imedebs amyarebs somxeTsa da ruseTze. aq adgili aqvs slavur-orTodoqsuli da islamuri civilizaciebis interesTa Tanxvedras. kavkasiaze batonobisaTvis xom ZiriTadad es Zalebi ibrZodnen. axal viTarebaSi ki SesaZlebelia mesame Zalis “Semotevam” isini gaaerTianos.

regionis islamur saxelmwifoebTan saqarTvelos momavali urTierTobebis bedi imis Sesabamisad ganisazRvreba, Tu romeli alternativa gaimarjvebs. uares SemTxvevaSi kavkasia, SeiZleba civilizaciaTa Sejaxebis erT-erT frontalur zonad iqces. movlenebis aseTi ganviTarebis fonze axali ZaliT aRmocenebulma geostrategiuli azrovnebis talRam SesaZlebelia

Page 196: evrokavSiris politika da institutebi

196

saqarTvelos daubrunos evropisaTvis ase mniSvnelovani dasavleTis (qristianuli civilizaciis) forpostis funqcia.

daskvna

evropuli integracia globalizaciis procesis kerZo da yvelaze warmatebuli gamovlinebaa. geopolitikuri interesebis cvalebadoba saqarTvelos saerTaSoriso mniSvnelobis aRmavlobisa da dakninebis mizezi iyo. MdRevandel samyaroSi mimdinare procesebi saxesa da mamoZravebel Zalebs icvlian, kerZod, prioriteti eniWeba savaWro urTierTobebsa da ekonomikur interesebs, rac Tavis mxriv ganapirobebs qveynebis mier urTierTobebSi Tanabari da samarTliani wesebis aRiarebas. swored am wesebsa da principebs (rogorc politikuri aseve ekonomikuri da institucionaluri aspeqtebis CaTvliT) unda daemorCilos saqarTvelo pirvel rigSi da ecados amiT daimkvidros sakuTari Tavi saerTaSoriso sazogadoebaSi. amave dros jer kidev didia geopolitikuri azrovnebis inercia samyaroSi. am TvalsazrisiT saqarTvelo urTules da umniSvnelovanes geografiul arealSia moqceuli. saerTaSoriso situaciis ganviTarebis nebismieri scenaris ganxorcielebis SemTxvevaSi qarTveli eris arCevani evropuli integraciis procesSi aqtiuri monawileoba da praqtikulad evrokavSirSi integracia unda iyos. Cven vecadeT gangvemarta, rom jer kidev arsebobs inerciuli impulsi, romelic evropas ubiZgebs saqarTvelosTan daaxloebas da es impulsi SeiZleba ufro gaZlierdes Tuki saerTaSoriso viTareba dasavleTsa da islamur samyaros Soris kidev ufro daiZabeba. am mosazrebebis fonze saqarTvelos integracia evropis kavSirSi gardauval aucileblobad gvevlineba.

rekomendirebuli literatura samuel hantingtoni, “politikuri statiebi”, gamomcemloba elva,

Tbilisi, 2002

Page 197: evrokavSiris politika da institutebi

197

Aliboni, Roberto, “The Geopolitical Implications of the European Neighbourhood Policy”, European Foreign Affairs Review 2005, v. 10, n. 1, Spring, 2005

Engelbrekt, Kjell. “Multiple Asymmetries: The European Union's Neo-Byzantine Approach to Eastern Enlargement”, International Politics 39.1, March 2002

Olsen, J.P. “Organizing European Institutions of Governance: A Prelude to an Institutional Account of Political Integration”, Helen Wallace, ed., Interlocking Dimensions of European Integration, (London: Palgrave, July 2001)

Steunenberg, Bernard. “Enlargement and Institutional Reform in the European Union: Separate or Connected Issues?”, Constitutional Political Economy 12.4, December 2001

Attina, Fulvio and Rossi, Rosa (eds.); European Neighbourhood Policy: Political, Economic and Social Issues; The Jean Monnet Centre “Euro-Med”, Department of Political Studies: 2004; http://www.fscpo.unict.it/EuroMed/ENPCataniabook.pdf

Page 198: evrokavSiris politika da institutebi

198

XII Tavi

evropis samezoblo politikis miRma

kaxa gogolaSvili daaxloeba, rogorc racionaluri aucilebloba

dRes Cveni evrokavSirTan urTierTobebis ganxilva mxolod maTi daaxloebis konteqstSi SeiZleba. ver vityviT, rom evropis kavSirTan mSvenieri urTierTobebi gvaqvs da gvinda maTi SenarCunebao! Cveni urTierTobebi evropis kavSirTan Tu ar ganicdis uwyvet progress, cudis maCvenebelia, radganac, kulturuli, informaciuli, msoflmxedveluri, saganmanaTleblo da sxva sulier-gonieri ganzomilebis sivrceSi daaxloeba Zalze swrafad xdeba. Tu es tempi ar SenarCunda politikur, institucionalur da ekonomikur doneze, aman SesaZlebelia sazogadoebaSi ukmayofileba da nihilizmi gamoiwvios.

verc saqarTvelo, verc sxva patara an Tundac didi qveyana ver moaxerxebs iseTi ekonomikuri an politikuri modeliT ganviTarebas, romelic SeewinaaRmdegeba damkvidrebul evropul faseulobebs. miT umetes, is ver moaxerxebs aseT SemTxvevaSi mdgradi stabiluri ganviTarebis uzrunvelyofas, radganac evropul integraciis procesSi monawileobas Tavisi wesebi gaaCnia. daaxloeba evropis kavSirTan moiTxovs qveynis iseT transformacias, romelic evropasTan erTgvarovan reJimSi funqcionirebas uzrunvelyofs.

rac ar unda aSinebdes kavSiris "usasrulod" gafarToeba evropul institutebSi moRvawe funqcioners, an TviT ubralo moqalaqes, es process ver SeaCerebs, radganac TviTon is funqcioneri amuSavebs sqemebsa da gegmebs, Tu rogor daiyolios Tavisi mezobeli qveynebis mTavrobebi iseT reformebze, romlebic am saxelmwifoebs evropuli tipis qveynebad aqcevs, xolo is ubralo evropeli moqalaqe ki gacnobierebulad ixdis fuls am gegmebis gansaxorcieleblad.

Page 199: evrokavSiris politika da institutebi

199

rodesac evropis gaerTianeba Seiqmna, misi damfuZnebeli eqvsi saxelmwifo pirvel rigSi mSvidobis garantiebis Seqmnaze fiqrobda. es dResac aqtualuri Temaa evropis kavSiris politikaSi. magram rodesac SvedeTi, fineTi da avstria gawevriandnen evropis kavSirSi (1995 wels), isini mis wevr saxelmwifoebze aranakleb ganviTarebulebi da mdidrebi iyvnen. arc raime safrTxes uqmnidnen evropaSi mSvidobis an stabilurobis SenarCunebas. maS ra iyo evropis kavSirSi maTi gawevrianebis mizani? albaT is, rom maTi ganze dgoma ubralod azrs kargavda. evropis kavSiris wevroba ekonomikurad bevrad momgebiani iyo, rogorc maTTvis, aseve, mTlianad kavSirisaTvis. amitom, Cveni Rrma rwmeniT, nebismieri politika (magaliTad, samezoblo politika), romelic mimarTulia qveynis daaxloebaze evropis kavSirTan, saboloo jamSi aucileblad exmareba im pirobebis Camoyalibebas, romelic qveynis evropis kavSirSi gawevrianebas gardauvals xdis.

evrokavSiri, misi institutebi, qmnian iseT instrumentebs, romlebic uzrunvelyofen am transformacias. es aris sxvadasxva saxis SeTanxmebebi:asocirebuli, evropis, partniorobisa da TanamSromlobis, stabilizaciisa da asocirebis da sxv. am SeTanxmebebSi ZiriTadi aqcentebi keTdeba politikuri da ekonomikuri sistemis, institutebis ganviTarebaze, qveynis Sida mSeneblobaze da saerTaSoriso sistemaSi misi adgilis damkvidrebaze. finansuri daxmarebis instrumentebi xels uwyoben xelmomwer qveynebs dasaxuli miznebis realizaciaSi. am SeTanxmebebis Sesabamisad, evropis kavSiris partniori qveynebi SeiZleba pirobiTad davyoT Semdeg kategoriebad:

• gawevrianebis kandidatebi (xorvatia, TurqeTi, makedonia);

• gawevrianebis potenciuri kandidatebi (dasavleT balkaneTis sxva saxelmwifoebi);

• partniorebi gawevrianebis "bundovani" perspeqtiviT (ukraina, saqarTvelo, moldova, somxeTi, azerbaijani);

Page 200: evrokavSiris politika da institutebi

200

• partniorebi gawevrianebis perspeqtivis gareSe (samxreT xmelTaSuazRvisa da axlo aRmosavleTis qveynebi, ruseTi da Sua azia)

saqarTvelo, jer-jerobiT mesame kategoriaSi imyofeba.

E evropuli integraciis arsi

evropuli integraciis procesis miznebsa da wesebs farTo gagebiT evropul institutebsa da kavSiris wamyvan saxelmwifoebSi damkvidrebuli xedva ganapirobebs. saqarTvelo da zogi sxva saxelmwifo eTanxmeba am xedvas da mzadaa gaiziaros igi. amis mizezia is, rom evropis kavSiri kontinentis (SesaZloa msoflios) yvelaze ganviTarebuli sazogadoebaa.

sul raRac 10-15 wlis win evropaSi integraciuli procesebi ramdenime erTmaneTTan dapirispirebuli an mopaeqre qveynebis dajgufebis SigniT mimdinarebda. dReisaTvis miviReT qveynebis erTi centris garSemo Tavmoyris tendencia. am centrs ar aqvs zusti geografiuli adgilmdebareoba. Seqmnili gravitaciis safuZvelia faseulobaTa sistema, idealebi da Sexedulebebi, romelTa garSemoc erTiandebian erebi da saxelmwifoebi.

evrokavSiri saxelmwifoebsa da xalxebs Soris axali urTierTobebis modelad mogvevlina. miuxedavad imisa, rom igi saocari ZaliT izidavs garSemo myofT, masTan daaxloeba SeuZlebelia kavSirSi damkvidrebuli faseulobebis gaziarebisa da masTan Tavsebadi Sidasaxelmwifoebrivi sistemebis arsebobis gareSe. am TvalsazrisiT evrokavSiri globaluri misiis matarebelia, romlis arsic sxva qveynebis mozidva da maTi transformaciaa.

magram grZelvadian perspeqtivaSi evrokavSirSi gawevrianeba, rogorc strategiuli mizani da rogorc procesi, Zalze mniSvnelovani Sedegis momtania. amis mizezi pirvel rigSi aris evropis kavSiris moTxovna, rom qveyanam ganviTarebuli demokratiisa da liberaluri ekonomikuri modelis mixedviT ganicados transformacia. amave dros is qveyanas uqmnis Sesabamis pirobebs am miznis misaRwevad.

Page 201: evrokavSiris politika da institutebi

201

evropis kavSiris Semdgomi gafarToebis procesis SeCereba _ risi garkveuli miniSnebebic arsebobs, magaliTad, evrokomisiis 2003 wlis 11 martis mimarTvaSi (farTo evropis iniciativa), an romano prodisa da sxva avtoritetuli pirebis gamonaTqvamebSi _ Zalze Zlieri argumentebiT gamagrebas moiTxovs. kulturuli gansxvavebebi an istoriuli SeuTavsebloba, zogierTi mkvlevaris azriT, SeiZleba aseT argumentebad mogvevlinos, magram erebis mzardi konvergenciis fonze maTi mniSvneloba klebulobs. evropuli faseulobebis ueWveli `gaJonva~ da damkvidreba mis samezobloSi aseT mcdelobebs ekonomikurad araefeqtur saqmed gadaaqcevs.

Tavis mxriv evropuli konvenciis `Cavardnam~ safrangeTsa da niderlandebSi gviCvena, rom evrokavSiris mosaxleoba saSualovadian perspeqtivaSi gafarToebis axali talRis ideas ar miiRebs. evropis kavSiris samezoblo politikis Semqmnelebma praqtikulad win gauswres movlenebs da SemogvTavazes modeli, romelic gamoricxavs Semdgom institucionalur integracias. mezobeli saxelmwifoebis evrokavSirTan daaxloebis modeli, romelsac isini gvTavazoben, ufro e.w. funqcionaluri integraciaa, rac srulad gawevrianebis gareSe TanamSromlobis gaRrmavebas gulisxmobs.

evrokavSirTan daaxloebis procesi - Rirebulebebis gaziareba

evropuli kavSiris evolucia Zaldautaneblad,

bunebrivi svliT mimdinareobs. evropuli integraciis Sida konsolidaciis procesi ar SeiZleba winaaRmdegobaSi movides mis sagareo politikasTan. ar unda dagvaviwydes, rom dRevandeli evrokavSiri, romelic sam burjzea dafuZnebuli _ ekonomikur gaerTianebaze, politikur kavSirsa da marTlmsajulebaze _ sruli saxiT mxolod 8-10 wlis winaT Camoyalibda. ekonomikuri TanamSromlobis aspeqtebi mravali wlis ganmavlobaSi gansazRvravda evropuli integraciis mimarTulebas. politikuri gaerTianebis Seqmnis mcdelobebi didxans uSedegod mTavrdeboda. xolo evrokavSiris gafarToeba axal wevrebTan ekonomikuri TanamSromlobis gaRrmavebis

Page 202: evrokavSiris politika da institutebi

202

Sedegad am TanamSromlobis maRal doneze institucionalizaciis aucileblobiT iyo gamowveuli.

evropis kavSiris damfuZnebel SeTanxmebebSi Tavmoyrili faseulobebi, martivi da misawvdomi formiT, mxolod 1992 wels gamarTul sabWoze miiRes da e.w. kopenhagenis kriteriumebis saxeliTaa cnobili. am kriteriumebSi mocemuli midgomebi, romlebic politikur, ekonomikur da institucionalur moTxovnebs ganasaxierebs, laitmotivad gasdevs evropis kavSiris mier SemuSavebul saerTaSoriso SeTanxmebebs, maTac ki, romlebic bevrad adre daido sxvadasxva partnior qveynebTan. es SeTanxmebebi swored is instrumentebia, romlebic warmarTaven evropul integracias, e.i. exmarebian sxva qveynebs, moaxdinon sistemuri transformacia, dauaxlovdnen evrokavSirSi gamefebul ideologiur sawyisebs da SeZlon masTan mWidro TanamSromloba. es TanamSromloba dinamiuri gaxsnilobisaken aris mimarTuli da garkveul etapze institucionaluri kavSirebis ufro maRal doneze ayvanas moiTxovs.

nebismier SeTanxmebaSi, romelsac evrokavSiri aformebs Tavis partniorTan, arsebobs debuleba, romelic ganmartavs SeTanxmebis Semdgomi ganviTarebisa da gaRrmavebis SesaZleblobas. saerTaSoriso SeTanxmebaTa ganviTareba SeiZleba formalurad izRudebodes mxolod evrokavSiris damfuZnebeli SeTanxmebis 49-e muxliT, romelic ambobs, rom nebismier evropul saxelmwifos SeiZleba hqondes kavSirSi gawevrianebis survili. magram TviT gawevrianebis procedura, romelic sxva debulebebiT ganisazRvreba, Teoriul Sanss arTmevs im saxelmwifoebs, romlebic apriori ver SeZleben evrokavSiris wevrobidan gamomdinare valdebulebebis Sesrulebas.

gafarToebis bolo talRamde evropis gaerTianebaSi gawevriandnen iseTi qveynebi, romlebic sakuTari politikuri Tu ekonomikur-socialuri ganviTarebis doniT bevrad CamorCebodnen kavSiris saSualo maCveneblebs. maTi Semdgomi ganviTareba da gaTanabreba ukve Tavad kavSirSi daxmarebis Sesabamisi instrumentebis efeqturi gamoyenebiT xdeboda (irlandiis, portugaliisa da saberZneTis magaliTebi). es SesaZlebloba

Page 203: evrokavSiris politika da institutebi

203

praqtikulad amoiwura kopenhagenis sabWos gadawyvetilebebis miRebiT. axla aseTi qveynebis ganacxadebi iblokeba evrokomisiis angariSis safuZvelze.

amave dros evropis kavSiri ufro intensiurad ganagrZobs partniorebis transformaciis mcdelobebs ukve sakuTari farglebis gareT. misi sagareo politikis instrumentebi _ samTavrobaTaSoriso SeTanxmebebi, erToblivi strategiebi da erToblivi aqciebi _ swored am miznebs emsaxureba.

SeiZleboda gvefiqra, rom am SeTanxmebaTa debulebebis realuri amoqmedebis safuZvelze nebismier partnior qveyanas TiTqos ZaluZda ganviTarebis im donemde miRweva, rodesac misi evrokavSirSi miReba SesaZlebeli gaxdeboda. aseTi imedi aSkarad arsebobda, rodesac wina saukunis oTxmocdaaTiani wlebis dasawyisSi centraluri da aRmosavleT evropis saxelmwifoebTan xeli moewera e.w. evropis SeTanxmebebs. am SeTanxmebebis Sesabamisi debulebebi adasturebdnen maSindeli evrogaerTianebis survils, moemzadebina es qveynebi wevrobisaTvis.

miuxedavad amisa, SeTanxmebis realizaciis tempebi ver akmayofilebdnen dasaxul politikur miznebs, rodesac 1997 wels luqsemburgis sabWoze daisaxa am qveynebis gawevrianebis procesis daCqarebis amocana, aucilebeli gaxda axali, ufro mZlavri da qmediTi instrumentis - e.w. gawevrianebis strategiis amoqmedeba.

SeTanxmebebi partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb

SeuZlebelia isaubro raime SeTanxmebaze ganyenebulad da es saintereso iyos farTo mkiTxvelisaTvis. magram arc is unda ifiqros mkiTxvelma, rom partniorobisa da TanamSromlobis SeTanxmeba uintereso, teqnikuri xasiaTis dokuments warmodgendes. piriqiT, igi Zalze saintereso da yovlismomcveli dokumentia, romelic zedmiwevniT zustad asaxavs evropuli integraciis arssa da suliskveTebas.

es tipiuri SeTanxmeba evrokomisiis eqspertebma specialurad yofili sabWoTa kavSiris qveynebisaTvis Seqmnes. ufro sworad, am qveynebTan urTierTobebis

Page 204: evrokavSiris politika da institutebi

204

damyarebisa da gamyarebisaTvis. magram gana es SeTanxmeba unikaluria? Aara, is evrogaerTianebis mier ukve kargad aprobirebul tradiciebs emyareba. evrokavSiris (an evrogaerTianebis) mier dadebuli saerTaSoriso SeTanxmebebi TviT evrokavSiris damfuZnebeli SeTanxmebebidan iRebs saTaves. mizezi martivia: evropis kavSiri faseulobebze dafuZnebuli gaerTianebaa. Mmisi ZiriTadi sazrunavi am faseulobaTa dacva da gavrcelebaa. sxvanairad misi degradacia gardauvalia. analogiuri midgomebi yvela imperiasa da did gaerTianebebs axasiTebda. magaliTad, romis imperia romaul samarTals avrcelebda msoflioSi, arabeTi _ islams, britaneTi _ inglisur institucionalizms, xolo SeerTebuli Statebi _ demokratias. Tu ras qomagobs evropis kavSiri, yvelaze kargad mis damfuZnebel SeTanxmebebSi Cans - ar arsebobs kacobriobis miRweva an monapovari, romelic evrokavSiris zrunvis sagani ar iyos - adamianis uflebebi, kanonis uzenaesoba, liberaluri ekonomika, mSvidoba da keTildReoba, garemos dacva, janmrTelobis dacva, mecniereba, ganaTleba da kultura. aseTia ZiriTadi Temebi, romlebic Semdgom ufro specifikur mimarTulebebad iyofa. magaliTad, Tuki liberalur ekonomikas aviRebT, maSin iseT sakiTxebs SevexebiT, rogoricaa samarTliani konkurencia, Tavisufali vaWroba, momxmarebelTa dacva, finansuri bazris leberalizacia, saqonlisa da momsaxurebis, aseve kapitalis Tavisufali gadaadgileba da sxva. SesaZlebelia aseve daiyos nebismieri sxva Temac. swored asea Sedgenili evropis kavSiris damfuZnebeli SeTanxmeba (umjobesia SeTanxmebaTa konsolidirebuli versia vigulisxmoT, radganac evrokavSiris istoriaSi ramdenime umniSvnelovanesi SeTanxmeba figurirebs, romlebic ermaneTis gareSe ver ganvixilavT).

kokasa Sigan raca dgas, igive warmodindebis

wylis gemos gasagebad mdinareze wasvla saWiro ar aris. amisaTvis SeiZleba erTi Wiqac geyos. swored asea evrokavSiris SeTanxmebebic. sakmarisia kargad gavecnoT Tundac partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebas, rom gavigoT TviT evropis kavSiris arsic.

Page 205: evrokavSiris politika da institutebi

205

axal damoukidebel saxelmwifoebTan partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb dadebuli SeTanxmebebi miznad ar isaxavs Sesabamisi qveynebis evrokavSirSi gasawevrianeblad momzadebas. pTS-s CarCo im mizniT Seiqmna, rom sabWoTa kavSiris daSlis Sedegad aRmocenebul saxelmwifoebs daxmareboda, gaemyarebinaT Tavisi suvereniteti da qveynis mSenebloba daeqvemdebarebinaT liberaluri da demokratiuli faseulobebis gavrcelebisTvis. praqtikulad es SeTanxmebebi evropuli SeTanxmebebis analogiuria, mxolod politikuri dialogis, ekonomikuri urTierTgaxsnilobisa da moqalaqeTa gadaadgilebis SedarebiT ufro dabali donis uzrunvelyofiT. igi Semdeg miznebs emsaxureba:

• politikuri dialogis CarCos Seqmna, rac evropis kavSirTan da demokratiuli erebis TanamegobrobasTan politikuri urTierTobebis ganviTarebas, saerTaSoriso sakiTxebze poziciebis daaxloebas, evropaSi usafrTxoebisa da stabilurobis sakiTxebis garSemo TanamSromlobas, adamianis uflebebisa da sxva demokratiuli faseulobebis danergvis xelSewyobas;

• demokratiis konsolidaciis mxardaWera, anu, qveyanaSi demokratiuli institutebis ganviTarebis, kanonis uzenaesobisa da adamianis uflebebisa da fundamenturi Tavisuflebebis garantiebis Seqmna;

• sabazro ekonomikis ganviTarebaSi mxardaWera. struqturuli cvlilebebis mxardaWera qveyanaSi sabanko seqtoris ganviTarebis, fasebis liberalizaciis, ekonomikis gansaxelmwifoebriobis, samarTliani konkurenciis damyarebis, Sromis bazris Camoyalibebis da sxv. mizniT;

• ormxriv vaWrobaSi saerTaSoriso wesebis danergva. gulisxmobs orive mxaris saqonlisa da momsaxurebisaTvis upiratesi xelSewyobis reJimis miniWebas; sakuTar teritoriaze partnioris saqonlis Tavisufali tranzitis valdebulebis aRebas; importze raodenobrivi SezRudvebis gauqmebas; bazris dacvisa da vaWrobis msoflio organizaciis mier antidempinguri zomebis aRiarebuli wesebiT uzrunvelyofas; aseve,

Page 206: evrokavSiris politika da institutebi

206

saqarTvelosaTvis, calmxrivad preferenciebis generalizebuli sistemis miniWebas.

• biznesi da investiciebi. kompaniebis daarsebisa da partnioris teritoriaze operirebis pirobebi (upiratesi da erovnuli xelSewyobis reJimebis miniWeba), Svilobili kompaniebisa da warmomadgenlobebis mimarT mopyroba (aseve upiratesi xelSewyobis reJimiT), dasaqmebis wesebis gansazRvra, rac aadvilebs kompaniebSi momuSave personalis mobilurobas.

• sxvadasxva dargSi TanamSromlobisaTvis samarTleblivi safuZvlis Seqmna. es dargebia - vaWroba, mrewveloba, soflis meurneoba, mSenebloba, energetika, transporti, investiciebis xelSewyoba, saxelmwifo Sesyidvebi, standartebi da xarisxis Sesabamisoba, momxmareblis dacva, samTo mrewveloba, informacia da komunikacia, finansuri momsaxureba, turizmi, garemos dacva, fosta da telekomunikaciebi, monetaruli politika, statistika, sabaJo, mcire da saSualo sawarmoebi

• sxva sferoebi. aq moiazreba mimdinare fuladi gadaxdebi da kapitali, inteleqtualuri, samrewvelo da komerciuli sakuTrebis dacva, aseve, samarTlebrivi TanamSromloba. gansakuTrebuli yuradReba eqceva samarTlebriv TanamSromlobas (muxli 43). igi saqarTvelos mTavrobas avaldebulebs, sakuTari kanonmdebloba evrokavSiris Sida bazris kanonmdeblobas (Acquis Communautaire) dauaxlovos.

• TanamSromlobis institutebis Seqmna. SeTanxmebis safuZvelze iqmneba TanamSromlobis sabWo - umaRlesi da ministrebis donis saTaTbiro organo; TanamSromlobis komiteti - maRali Tanamdebobis pirebisa da eqspertebis saTaTbiro; saparlamento TanamSromlobis komiteti - saqarTvelosa da evroparlamentis delegaciebis konsultaciebi; qvekomitetebi sxvadasxva dargSi (SeTanxmebisamebr). amJamad moqmedebs mxolod vaWrobisa da samarTlebrivi sakiTxebis qvekomiteti.

yofili sabWoTa kavSiris qveynebTan partniorobisa da TanamSromlobis SeTanxmebebis realizaciis 6-9 wlis mcdelobam cxadyo, rom, rogorc centraluri da aRmosavleT evropis SemTxvevaSi, mxolod am CarCos

Page 207: evrokavSiris politika da institutebi

207

farglebSi dasaxuli miznebis ganxorcieleba ver moxerxdeboda.

SeTanxmeba Seicavda yvela pirobas, raTa, magaliTad, iseT qveyanas, rogoricaa saqarTvelo, SeZleboda ganeviTarebina srulfasovani demokratiuli institutebi, adamianis uflebebis, kanonis uzenaesobis, politikuri sistemisa da saxelmwifo struqturebis marTebulad da evropuli standartebis doneze funqcionirebis uzrunvelyofa. miuxedavad amisa, realuri Sedegi mainc ar Canda. piriqiT, am mimarTulebiT bolo wlebSi ukusvlac ki SeimCneoda, ris SeCerebasac qveyanaSi revoluciuri cvlileba dasWirda. ekonomikuri da struqturuli reformebis Sedegad qveynis (da es marto saqarTvelos ar exeba) bazarze klanuri hegemonia damkvidrda. yvela im dargSi, sadac reformebs Sesabamisi Sedegi unda gamoeRo (garemos dacva, sagadasaxado da fiskaluri sfero, konkurenciis dacva, momxmareblis uflebebi, soflis meurneoba, turizmi da a.S. rac SeTanxmebiT aRebuli valdebulebac iyo da evrokavSiris daxmarebis obieqtic) progresi TiTqmis ar SeimCneoda. am faqtebs saqarTvelo-evrokavSiris TanamSromlobis institutebis daskvnebi da rekomendaciebi naTelyofs. am dros, saqarTvelos mTavroba, iseve, rogorc msgavs viTarebaSi myofi sxva qveynebis mTavrobebi (mag. ukraina an moldova), evrokavSirSi gawevrianebis perspeqtivebze saubrobdnen.

ra iyo amis mizezi? pTS-s ganxorcielebas (iseve, rogorc evropuli SeTanxmebebis SemTxvevaSi) ar gaaCnda kavSiri pirobiTobis principTan, ar arsebobda dasaxuli miznebis ganxorcielebis erTiani gegma da qveynis garedan Zlieri monitoringis meqanizmi.

evropis samezoblo politika

evropis samezoblo politika (esp) mowodebulia, gamoasworos es nakli. politika, romelic realuri cvlilebebis ganxorcielebas isaxavs miznad, evrokavSiris bolo gafarToebis talRaze aRmocenda. mimdinareobs gafarToebis bolo talRis dros gamoyenebuli analogiuri instrumentebisa da meTodologiis morgeba im qveynebTan muSaobisaTvis,

Page 208: evrokavSiris politika da institutebi

208

romlebic evrokavSiris wevrobis perspeqtiul kandidatebad ar ganixilebian. pirobiTobis principi, sakiTxebis kopenhagenis kriteriumebis WrilSi ganxilva, finansuri daxmarebis struqtura, monitoringis meTodebi TiTqmis igivea, rac gawevrianebiswina strategiis ganxorcielebisas. gansxvavebulia im daZabuli da droSi SezRuduli dRis wesrigis ararseboba, romlis wnexis qveSac mudmivad imyofebodnen kandidati saxelmwifoebi.

amave dros evrokavSiris samezoblo politikis Temebi scdeba partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebis CarCoebs. magaliTad, ukrainasTan gaformebuli erToblivi samoqmedo gegma iTvaliswinebs TanamSromlobas sazRvris dacvasa da krizisebis marTvaSi, rac evrokavSiris erToblivi usafrTxoebisa da Tavdacvis politikis kompetenciaa. aseve scdeba SeTanxmebis farglebs savizo procedurebis gamartivebis Sesaxeb molaparakebebis momzadebis, Tavisufali vaWrobis reJimis Sesaxeb molaparakebebis, evrokavSiris mosazRvre wevr-saxelmwifoebTan sazRvrispira TanamSromlobis sakiTxebi.

evroparlamentis rezoluciaSi `axali samezoblo da sapartnioro instrumentis Sesaxeb~ gacxadebulia, rom evrokavSiris samezoblo politikam srulad unda aiTvisos rogorc asocirebis (xmelTaSuazRvis mezobel qveynebTan), aseve partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebaSi arsebuli potenciali. amrigad, rom politika ar iTvaliswinebs axali saxelSekrulebo bazis SeTavazebas. es praqtikulad aseve Riad aris dafiqsirebuli ukrainis 3-wlian samoqmedo gegmaSi. iq weria, rom axali, `ufro farTo saxis SeTanxmebis~ garSemo molaparakebebi SesaZlebelia daiwyos samoqmedo gegmiT dasaxuli amocanebis Sesrulebis Semdgom. Sedegad, xuTi-eqvsi wlis ganmavlobaSi ar gatardeba institucionaluri cvlilebebi. aRniSnul vadebs SegviZlia davumatoT is 2-3 weliwadi, romelic aseTi SeTanxmebebis ZalaSi Sesvlas esaWiroeba.

miuxedavad amisa, evrokavSiris samezoblo politika saubrobs mniSvnelovan perspeqtivebze, rac praqtikulad evropuli kavSiris pirveli sayrdenis (ekonomikuri gaerTianebis) eqskluziur `teritoriaze~ moxvedras gvpirdeba. am mimarTulebiT perspeqtiva praqtikulad

Page 209: evrokavSiris politika da institutebi

209

SeuzRudavia. sabaJo kavSirsa da erTian ekonomikur sivrceSi sruli CarTviT SesaZlebelia evrokavSirTan iseTive donis integraciis miRweva, rogoric norvegias an Sveicarias gaaCnia. aseT SemTxvevaSi adamianebis, saqonlis, momsaxurebisa da kapitalis gadaadgilebis SezRudva praqtikulad ar iarsebebs.

evrokomisiis mier SemuSavebul dokumentebSi aRniSnulia, rom aseve mniSvnelovnad gaizrdeba usafrTxoebisa da Tavdacvis sferoSi TanamSromlobis perspeqtivebi, rac, rogorc wesi, aucileblad Tan sdevs mxareebs Soris politikuri Sexedulebebisa da faseulobebis daaxloebas. konfliqtebis mogvarebaSi ufro aqtiuri Carevis gacxadebuli dapireba, jerjerobiT (saqarTvelosTan mimarTebaSi), ar aris gamagrebuli konkretuli gegmebiT. rogorc Cans, specialuri warmomadgenlis instituti isev rCeba praqtikulad erTaderT politikur instrumentad.

evrokavSiris samezoblo politika gansakuTrebul yuradRebas uTmobs narkotikebis tranzitis, aralegaluri migraciis, iaraRiT vaWrobis, organizebuli danaSaulisa da sxva samarTalsawinaaRmdego qmedebaTa Temebs, romlebic evrokavSiris mesame burjs warmoadgenen.

praqtikulad mocemulia yvela is Tema da sfero, romelic evrokavSiris SigniT TanamSromlobis sagania.

ra gansxvavebaa am or mdgomareobas Soris: evrokavSirSi yofna da misi mezobloba?

maT ZiriTadad ori ram ganasxvavebT: institucionalizaciis xarisxi da TanamSromlobis masStabebi. samezoblo politikaSi es resursebi SezRudulia. yvela arsebuli daxmarebis instrumentis gaerTianebis Semdeg mxolod evrokavSiris finansuri daxmarebis nakadi samezoblos qveynebSi 2006-2013 wlebSi 13 mlrd. evros Seadgens. TviT evrokavSiris SigniT moqmed programebze ki ramdenime aTeuliT meti miliardi daixarjeba. es saSualebebi, ra Tqma unda, ver uzrunvelyofs samezoblo politikis mier dasaxuli amocanebis srulad Sesrulebas. mniSvnelovania TviT mezobeli qveynis (saqarTvelos) mier mobilizebuli sakuTari an moziduli saxsrebis efeqturi gamoyeneba.

Page 210: evrokavSiris politika da institutebi

210

rac Seexeba institucionalizaciis xarisxs, Zneli warmosadgenia, rom evrokavSiri gTavazobdes srul monawileobas Sida bazarSi da amis miRma ar idgas mis funqcionirebasTan dakavSirebul gadawyvetilebebSi monawileobis miRebis SesaZlebloba, Tundac iseTi patara qveynisaTvis, rogoric saqarTveloa.

am argumentis gavrcelebas samezoblo politikis yvela sxva mimarTulebaze Semdeg daskvnamde mivyavarT: - evropuli saxelmwifosaTvis evrokavSirTan institucionaluri integracia gardauvalia, Tuki funqcionaluri integracia srulad aris ganxorcielebuli.

zemoTqmulis WeSmaritebas adasturebs norvegiisa da Sveicariis magaliTebi, romlebic praqtikulad nebismier dros, rodesac moisurveben, SeuerTdebian evropis kavSirs.

TavisTavad samezoblo politikis gezma igive mimarTulebiT unda waiyvanos qveyana, romliTac kandidati saxelmwifoebi midian. daaxloebisa da funqcionaluri integraciis gza adre Tu gvian aucileblad migviyvans evrokavSiris wevrobamde. magram es gza ufro rTulia da ufro grZeli, vidre is, romelic poloneTma an CexeTma gaiares. nebismier SemTxvevaSi es erTaderTi ualternativo gzaa da misi gavla uTuod mogviwevs. rekomendirebuli literatura Aydin, M.”Europe's next shore: the Black Sea region after EU enlargement”, Paris,

Institute for Security Studies, European Union, CD ISSOP53, June 2004 Balfour, Rosa et al.; The challenges of the European Neighbourhood Policy; The

International Spectator 2005, v. 40, n. 1, January-March Comelli, Michele; The challenges of the European Neighbourhood Policy; The

International Spectator 2004, v. 39, n. 3, July-September, p. [97]-110 Duta, Paul; European Neighbourhood Policy and Its Main Components; Romanian

Journal of International Affairs 2005, v. 10, n. 1-2 Emerson, Michael, European Neighbourhood Policy – Strategy or Placebo? Centre

for European Policy Studies, 2004, http://shop.ceps.be/BookDetail.php?item_id=1176

Grabbe, Heather, “How the EU Should Help Its Neighbours”, Centre for European Reform, June 2004,

http://www.cer.org.uk/pdf/policybrief_eu_neighbours.pdf

Page 211: evrokavSiris politika da institutebi

211

Leonard, Mark and Grant, Charles; Georgia and the EU : Can Europe's Neighbourhood Policy Deliver?; London : Centre for European Reform, 2005; http://www.cer.org.uk/pdf/policybrief%5Fgeorgia%5Fsept05.pdf

Lynch, Dov, “The European Neighbourhood Policy”, See “EuroJournal.org”, the Journal of Foreign Policy of Moldova, http://eurojournal.org/files/dov_prague.pdf

Marchetti, Andreas, "The European Neighbourhood Policy. Foreign Policy at the EU's Periphery", Discussion PaperC158/2006, Centre for European Integration Studies, Bonn, http://www.zei.de/download/zei_dp/dp_c158Marchetti.pdf

Smith, Karen. E; The outsiders: the European neighbourhood policy; International Affairs - Oxford Vol. 81 issue 4 p.757; 2005

Page 212: evrokavSiris politika da institutebi

212

XIII Tavi

saqarTvelos satranzito funqcia

arCil gegeSiZe

warmodgenili naSromis mTavar mizans globalizaciisa da regionuli integraciis konteqstSi saqarTvelos mdgradi ganviTarebis strategiaze satranzito funqciis gavlenis Sefaseba warmoadgens. AaRniSnuli mizniT gakeTda saqarTvelos satranzito funqciis Sefaseba, misi realizaciis arsebuli mdgomareobis analizi, agreTve SemuSavebul iqna mosazrebebi da rekomendaciebi grZelvadian perspeqtivaSi satranzito potencialis racionalurad gamoyenebis Taobaze qveynis Zireuli socialuri, ekonomikuri, ekologiuri da politikuri interesebis gaTvaliswinebiT.

satranzito potencialis cnebis arsi

gasuli saukunis 90-iani wlebis dasawyisSi momxdari cnobili geopolitikuri Zvrebis Sedegad saqarTvelom, iseve, rogorc samxreT kavkasiis sxva saxelmwifoebma, mniSvnelovani satranzito resursi SeiZina. zogadad, satranzito resursi cvladi kategoriaa da ori faqtoriT ganisazRvreba: 1) geografiulad daSorebul subieqtebs (qveynebs, regionebs) Soris savaWro-ekonomikuri kavSirebis ganviTarebis saWiroebis xarisxiT da am kavSirebis damyarebisTvis damakavSirebeli subieqtis, Sualeduri teritoriuli erTeulis (aseve qveynis, an regionis), arsebobis aucileblobiT; 2) Sualedur teritoriul erTeulSi aRniSnuli savaWro-ekonomikuri kavSirebis realizaciis mizniT adeqvaturi satransporto infrastruqturis arsebobiT. aRniSnuli faqtorebi erTgvari safuZvelia, rac Semdgomi saTanado samarTlebrivi uzrunvelyofis da institucionaluri srulyofis SemTxvevaSi iZleva satranzito infrastruqturis Seqmnis SesaZleblobas. Sesabamisi saSinao Tu sagareo politikuri da ekonomikuri mxardaWeris pirobebSi xdeba satranzito infrastruqturis amoqmedeba, ris Sedegadac yalibdeba

Page 213: evrokavSiris politika da institutebi

213

satranzito derefani. sagareo politikuri da ekonomikuri koniunqtura iseve, rogorc satranzito infrastruqturis adeqvaturobis xarisxi gavlenas axdens satranzito derefnis konkurentunarianobaze. satranzito derefnis konkurentunarianobis arsebuli donis SenarCunebasTan da Semdgom zrdasTan erTad, rac dakavSirebulia gamtanunarianobis donis amaRlebasTan da saqonlis, xalxis da informaciis Seuferxebel moZraobasTan, Sualeduri teritoriuli erTeuli iZens satranzito funqcias. satranzito funqcias saTanado geopolitikuri da geoekonomikuri pirobebis arsebobis SemTxve-vaSi aqvs gaZlierebis SesaZlebloba, rasac qveynis satranzito potenciali ewodeba.

saqarTvelos satranzito resursebis ganmsazRvreli ZiriTadi faqtorebi

damoukideblobis mopovebasTan erTad Zireulad Seicvala saqarTvelos ekonomikur-geografiuli mdebareoba. sagareo politikuri da ekonomikuri kavSirebis gafarToebis SesaZleblobebis mkveTrma zrdam dRis wesrigSi daayena sainvesticio resursebiT mdidar da, amave dros, tevadi samomxmareblo bazris mqone dasavleTis qveynebsa da bunebrivi resursebiT uaRresad mdidar centraluri aziis saxelmwifoebs Soris savaWro urTierTobebis ganviTareba. saqarTvelo, rogorc samxreT kavkasiis nawili, imTaviTve moiazreboda bunebriv xidad, erTis mxriv, dasavleTis qveynebsa da, meores mxriv, kaspiis zRvis auzisa da centraluri aziis regionis saxelmwifoebs Soris axali urTierTobebis ganviTarebis TvalsazrisiT. PperspeqtivaSi, rac afxazeTisa da mTiani yarabaRis konfliqtebis mogvarebas ukavSirdeba, saqarTvelo, erTis mxriv, aRmosavleT evropisa da ruseTis, agreTve, axlo da Sua aRmosavleTis qveynebis damakavSirebel rolsac SeiZens.

amave dros, saqarTvelos sabWoTa kavSiris droidan memkvidreobiT ergo satransporto sistema, romelic, Tumca, seriozul modernizacias saWiroebda, pirvel etapze samarTlebrivi bazis Seqmnis paralelurad martivi da mcire moculobiTi tvirTebis tranzituli gadazidvebis saSualebas iZleoda.

Page 214: evrokavSiris politika da institutebi

214

aRniSnulma garemoebebma ganapiroba jer saqarTvelos satranzito resursebis gamoyenebis Temis irgvliv Teoriuli msjelobis dawyeba rogorc regionis qveynebTan ormxriv urTierTobebSi, ise saerTaSoriso organizaciebSi, xolo mogvianebiT, am ideis praqtikuli realizaciis mizniT, pirveli nabijebis gadadgma.

satranzito derefani

1992 wels saqarTveloSi evropa-kavkasia-aziis

satransporto derefnis Seqmnis idea daibada. saqarTvelos saxelmwifos meTauris e.SevardnaZis ZalisxmeviT moxerxda evrokavSiris da regionis qveynebis axal viTarebaSi evropasa da centralur azias Soris urTierTsasrgeblo TanamSromlobis CamoyalibebiT daintereseba.

1993 wels q. briuselSi evrokomisiis mier mowveul konferenciaze miRebul iqna deklaracia, romlis safuZvelzec samxreT kavkasiisa da centraluri aziis regionis qveynebisTvis SemuSavebul iqna regionuli programa – TRACECA4 da mis miznebad transportis tradiciuli saxeobebis - rkinigzis, saavtomobilo gzebis, sazRvao portebis, terminalebis - mSenebloba, rekonstruqcia da modernizacia, agreTve, evropa-kavkasia-aziis satransporto derefnis evropul derefanTan mierTeba ganisazRvra. TRACECA-s programam male SeiZina dinamizmi da saerTaSoriso aRiareba.

1996 wels ZalaSi Sevida e.w. “saraxsis xelSekruleba” da daiwyo yazaxeTidan “Sevronis” navTobis rkinigziT transportireba azerbaijanisa da saqarTvelos teritoriis gavliT q. baTumis portamde, iqedan zRviT _ saerTaSoriso bazarze. 1996 weli samxreT kavkasiisa da kaspiis auzis qveynebze gamavali evropa-kavkasia-aziis satransporto derefnis funqcionirebis dawyebis TariRad SeiZleba CaiTvalos. SemdgomSi satransporto derefnis ganviTarebis proeqtebSi evrokavSiris garda msoflio banki, evropis rekonstruqciisa da ganviTarebis banki, iaponiis mTavroba da sxvebi CaerTvnen.

TRACECA-s programis paralelurad azerbaijanidan navTobis saerTaSoriso bazarze saqarTvelos gavliT

Page 215: evrokavSiris politika da institutebi

215

eqsportis Taobaze proeqtebis SemuSaveba daiwyo. 1996 wels saqarTvelosa da azerbaijans Soris xelmowerili SeTanxmebis safuZvelze daiwyo baqo-sufsis navTobsadenis mSenebloba, romelic 1999 wels dasrulda da satranzito derefanma metad mniSvnelovani “energetikuli” aspeqti SeiZina. imavdroulad eqspluataciaSi Sevida TRACECA-s programis farglebSi aSenebuli foTis sarkinigzo-saborne gadasasvleli, riTac saqarTvelom saerTaSorisod aRiarebuli satranzito funqcia daimkvidra.

satranzito derefanma gansakuTrebuli mniSvneloba ori regionuli infrastruqturuli obieqtis - baqo-Tbilisi-jeihanis navTobsadenis (Baku-Tbilisi-Ceyhan, BTC) da samxreTkavkasiuri gazsadenis (“Sah-denizis”) - mSeneblobasTan dakavSirebiT SeiZina. BTC 2006 wels Sevida eqspluataciaSi da saproeqto simZlavreze 2008 wlisTvis gava. “Sah-denizis” gazsadenis mSeneblobis dasruleba ama wlis bolosTvis igegmeba. orive obieqti metad mniSvnelovania ara marto saqarTvelos satranzito potencialis gazrdis TvalsazrisiT, aramed regionuli integraciis xelSewyobis mxrivac. ase magaliTad, energetikuli derefnis ganviTareba, faqtobrivad, erTaderTi saerTo amocana aRmoCnda, romlis irgvlivac regionis qveynebma - saqarTvelom, azerbaijanma da TurqeTma - erTmaneTTan TanamSromlobis pirobebSi urTierTobebis metad maRal dones miaRwies. axlo momavalSi igegmeba BTC-is meSveobiT yazaxeTis navTobis eqsportic, rac am qveynis regionuli integraciis procesebSi CarTvis pirobebs Seqmnis.

saqarTvelos satranzito funqcia

saqarTvelos satranzito derefani evropa-kavkasia-aziis satransporto derefnis Semadgeneli nawilia. evropa-kavkasia-aziis satransporto derefani, maT Soris saqarTvelos monakveTi, gatarebuli produqciis saxeobisa da transportirebis formebis mixedviT or ZiriTad komponents moicavs: (a) TRACECA-s derefans da (b) aRmosavleT-dasavleTis energetikul derefans.

TRACECA-s derefani. TRACECA-s derefani evropa-kavkasia-aziis satransporto derefnis im aspeqts

Page 216: evrokavSiris politika da institutebi

216

warmoadgens, romelic transportis tradiciuli saxeobebiT gadazidvebs gulisxmobs. mocemuli derefniT gadaziduli tvirTis moculoba 1997 wlidan mzardi tendenciiT xasiaTdeboda da 2005 wels 37.1 mln t Seadgina. izrdeboda baTumisa da foTis portebSi damuSavebuli tvirTis moculoba, ramac 2005 wels 13,4 mln. t. Seadgina.

saerTo tvirTzidvaSi SeiniSneba satranzito gadazidvebis moculobis zrda. gansakuTrebiT mkafiod aRniSnuli tendencia rkinigzasTan mimarTebaSi gamoikveTa, rac dargis dinamiurad ganviTarebaze miuTiTebs. aqve aRsaniSnavia, rom rkinigziT gadaziduli satranzito tvirTebis 84% navTobze da navTobproduqtebze modis.

rac Seexeba satranzito gadazidvebis geografias, monacemTa analizi gviCvenebs, rom saqarTveloze gamavali tvirTebis didi nawili samxreT kavkasiis qveynebs ekuTvnis. ase magaliTad, tvirTnakadis 13,3% modis saqarTveloze, 9,4% - somxeTze, 74% - azerbaijanze (“Sevronis” navTobis CaTvliT), 1,5% - TurqmeneTze, 1,5% - uzbekeTze, danarCeni 0,3% - sxva aziur qveynebze. wlebis mixedviT dinamikas Tu miviRebT mxedvelobaSi, samxreT kavkasiis wils zrdis tendencia aqvs.

aRmosavleT-dasavleTis energetikuli derefani. aRniSnuli derefniT jer-jerobiT xdeba kaspiis auzis navTobis SedarebiT mcire moculobis (daaxloebiT 6-7 mln t) transportireba da, agreTve, kavkasiaSi (maT Soris ruseTis samxreTSi) generirebuli eleqtroenergiis tranziti TurqeTSi da piriqiT. navTobis tranziti ori reJimiT xorcieldeba: baqo-sufsis navTobsadeniT da masTan dakavSirebuli infrastruqturiT da “rkinigza-navsadguris” satransporto teqnologiuri rgoliT.

2006 wels daiwyo BTC-is milsadeniT navTobis gadazidva TurqeTis port jeihanSi. wliuri Semajamebeli monacemebis ar arsebobis gamo satranzito gadazidvebSi BTC-is wilze saubari jer naadrevia.

satranzito derefnis konkurentunarianoba. vropa-

kavkasia-aziis satransporto derefani evraziis sxva satransporto arteriebTan SedarebiT axalia da saqonlis, xalxisa da informaciis gatarebis naklebi

Page 217: evrokavSiris politika da institutebi

217

staJi aqvs. tradiciuli satranzito derefnebi, rogorebicaa yazaxeTsa da ruseTze gamavali satransporto sistemebi an centraluri aziis iranisa da TurqeTis portebTan damakavSirebeli komunikaciebi, arsebuli sirTuleebis miuxedavad, mudmivi srulyofis procesSi imyofebian. Sesabamisad, evropa-kavkasia-aziis satransporto derefanSi strategiuli mniSvnelobis tvirTnakadebis mozidva rTul konkurentul pirobebSi xdeba.

evropa-kavkasia-aziis satransporto derefnis, iseve, rogorc sxva derefnebis, konkurentunarianobas gadazidvebis siiafe, siswrafe da saimedooba (usafrTxoeba) gansazRvravs. gadazidvebis siiafe, siswrafe da saimedooba, Tavis mxriv, damokidebulia satransporto derefnis sigrZeze da satranzito infrastruqturis xarisxze, maT Soris sakuTriv komunikaciebis mdgomareobaze, samarTlebrivi sivrcis avkargianobaze da satarifo politikis moqnilobaze.

miuxedavad imisa, rom TRACECA-s derefnis saqarTvelos monakveTSi satranzito tvirTzidvis moculobis dinamika wlebis mixedviT zrdis tendenciiT xasiaTdeba, mTeli rigi niSnebis mixedviT magistralis saerTo konkurentunarianoba qveiTdeba. es niSnebia:

• saavtomobilo transporti, ZiriTadad, mxolod saqarTvelos momijnave qveynebTan ormxriv tvirTzidvas uzrunvelyofs da derefnis gaswvriv satranzito gadazidvebSi umniSvnelod monawileobs.

• saqarTvelos gavliT rogorc saavtomobilo transportiT, ise rkinigziT gadaziduli tranzituli tvirTebis 95%-ze meti modis azerbaijanze da somxeTze, xolo aziuri qveynebis tvirTebis wili umniSvneloa da bolo wlebis mixedviT iklebs kidec. amis erT-erTi mizezi ruseTze da iranze gamaval derefnebSi ufro moqnili satarifo politikaa.

• saqarTvelos navsadgurebSi damuSavebuli satranzito tvirTis didi nawili (94%) azerbaijansa da somxeTze modis, xolo aziur tvirTebze - araumetes 3%. am SemTxvevaSic mTavari mizezi saporto momsaxurebis gaumarTleblad maRali tarifebia Savi zRvis konkurent navsadgurebTan SedarebiT;

Page 218: evrokavSiris politika da institutebi

218

• zemoTaRniSnuli faqtorebis gamo TRACECA-s derefnisaTvis dakarguli satranzito tvirTnakadis saerTo moculoba weliwadSi TiTqmis 15 mln t udris. tvirTebis calkeuli saxeobebis mixedviT xvedriTi wilis TvalsazrisiT yvelaze didi potenciuri danakar-gebi modis nedl navTobze (6,2 mln t), navTobproduqtebze (1,0 mln t), bambaze (0,8 mln t), sasursaTo produqtebze (0,7 mln t) da marcvleulze (0,5 mln t).

• yazaxeTis nedli navTobis TRACECA-s derefniT gadazidvebis moculobis kleba gamowveulia, agreTve, Tengiz-novorosiiskis mimarTulebis “kaspiis milsadeni kompaniis” navTobsadenis eqspluataciaSi SesvliT. savaraudod, “rkinigza-navsadguris” teqnologiuri rgolisTvis situacias kidev ufro gaarTulebs baqo-Tbilisi-jeihanis navTobsadenis amoqmedeba.

rac Seexeba aRmosavleT-dasavleTis energetikul derefans, igi metad dinamiurad viTardeba. baqo-sufsis milsadeni infrastruqturiT navTobis gadazidvis maCveneblebi ukve saproeqto niSnulzea, rac energetikuli derefnis konkurentunarianobis seriozuli indikatoria. amave dros, baqo-Tbilisi-jeihanis mTavari saeqsporto navTobsadenis da samxreT-kavkasiuri gazsadenis proeqtebi ukve ganxorcielebis stadiaSia. Tanamedrove standartebis Sesabamisad agebuli infrastruqtura da marTvis maRali organizacia yvela winapirobas Seqmnis energetikuli derefnis konkurentunarianobis SenarCunebisa da Semdgomi amaRlebisTvis. gansakuTrebiT es navTobis tranzitTan mimarTebaSia aRsaniSnavi, miT umetes, rom yazaxeTma ukve gamoTqva mzadyofna da survili aqtiurad gamoiyenos samxreTkavkasiuri marSruti sakuTari navTobis eqsportisaTvis.

saqarTvelos satranzito funqciis mdgradoba.

saqarTvelos satranzito funqciis mdgradobis xarisxs ramdenime faqtori gansazRvravs:

a) bazris koniunqtura. TRACECA-s derefnis sivrceSi aRmosavleT-dasavleTis mimarTulebis satranzito tvirTebis warmoqmnis dinamika zrdis tendenciiT xasiaTdeba, rac samxreT kavkasiisa da centraluri aziis qveynebSi warmoebis procesis gaaqtiurebiT aris ganpirobebuli. garda amisa,

Page 219: evrokavSiris politika da institutebi

219

energetikul da mineralur nedleulze, agreTve, sxva strategiul resursebze moTxovna saerTaSoriso bazarze resursdamzogi teqnologiebis ganviTarebis da energiis alternatiuli wyaroebis moZiebis arsebuli tempebis, agreTve, globaluri politikuri procesebis gaTvaliswinebiT uaxloesi 30-40 wlis ganmavlobaSi kvlav maRali iqneba. amdenad, samxreT kavkasiasa da centralur aziaSi tvirTwarmoqmnis arsebuli tempis SenarCunebis da, miT umetes, ekonomikuri reformebis daCqarebis da moziduli investiciebis moculobebis zrdis SemTxvevaSi saqarTvelos satranzito mniSvneloba ar daiklebs. Sesabamisad, bazris koniunqtura saqarTvelos satranzito funqciis mdgradobis xelSemwyob faqtorad SeiZleba CaiTvalos.

b) satranzito infrastruqturis xarisxi. saqarTvelos satranzito infrastruqtura, saerTo jamSi, arasaxarbielo mdgomareobaSia da srulyofas saWiroebs. sakuTriv satransporto infrastruqturis (satranzito milsadenis garda) amortizirebuloba, dabali gamtarunarianoba, momsaxurebisa da moZraobis usafrTxoebis dabali done marTvis sistemis dauxvewaobasTan da satarifo politikis cvalebad da mouqnel xasiaTTan erTad saqarTvelos satranzito funqciis mdgradobas mniSvnelovnad asustebs.

ukeTesi perspeqtiva arsebobs aRmosavleT-dasavleTis energetikuli derefnis stabilurobis TvalsazrisiT. kaspiis regionidan energomatareblebis satranzito moculobebi ukve gansazRvrulia Sesabamisi mravalmxrivi SeTanxmebebiT da kontraqtebiT gaTvaliswinebul 30-40 wlian periodSi saqarTvelo SeinarCunebs energomatareblebis satranzito funqcias.

g) TRACECA-s derefnis qveynebis satranzito politikis koordinacia. miuxedavad imisa, rom TRACECA-s regionuli programis farglebSi samxreT kavkasiasa da centralur aziaSi bevri saintereso sainvesticio da teqnikuri daxmarebis proeqti iqna ganxorcielebuli, ver moxerxda aziuri tvirTebis mozidvis uzrunvelyofa da alternatiuli satransporto derefnebisTvis konkurenciis gaweva. sazRvris gadakveTis garTulebuli procedurebi, saqarTvelos portebSi tvirTebis momsaxurebis siZvire da mTeli derefnis gaswvriv

Page 220: evrokavSiris politika da institutebi

220

konkurentunariani gamWoli tarifebis ar arseboba, rac TRACECA-s derefnis qveynebs Soris satranzito politikis SeuTanxmeblobis Sedegia, satranzito tvirTebis alternatiul derefnebSi gadadinebis ZiriTadi mizezia.

d) perspeqtivaSi saqarTvelos satranzito funqciis mdgrado-bas mniSvnelovnad Seuwyobs xels satelekomunikacio derefnis amoqmedeba, regionuli turizmis ganviTareba, iseTi saSuamavlo funqciebis SesaZlo SeZena, rogoricaa sabanko da sadazRvevo momsaxureba da a.S.

saqarTvelos satranzito funqciis xelSemwyobi da xelSemSleli faqtorebis analizi gviCvenebs, rom dReisaTvis misi mdgradoba ar aris uzrunvelyofili.

satranzito funqciis gaZlierebis gzebi

saqarTvelos satranzito funqciis gaZliereba dakavSirebulia rogorc qveynis satranzito infrastruqturis srulyofasTan, ise evropa-kavkasia-aziis satransporto derefnis saerTo konkurentunarianobis amaRlebasTan. es ukanaskneli regionis qveynebis mier erTiani satranzito politikis ganxorcielebazea damokidebuli. aseve mniSvnelovania, rom aRniSnuli erTiani regionuli politika daefuZnos evropis saerTo satransporto strategias samxreT kavkasiasa da transkaspiispireTTan mimarTebaSi. amgvari saerTo xedvis ar arseboba da, Sesabamisad, koordinirebuli politikis deficiti saqarTvelos da, zogadad, regionis satranzito potencials asustebs.

miuxedavad mzardi konkurenciisa, evropa-kavkasia-aziis satransporto derefnis qmediTunarianobis gazrdis perspeqtiva arsebobs, rac, erTis mxriv, arsebul geopolitikur da geoekonomikur realiebs efuZneba da, meores mxriv, TviT derefnis ZiriTadi parametrebis gaumjobesebis SesaZleblobiT aris ganpirobebuli. eWvgareSea, rom aRniSnuli miznebis miRwevaSi evrokavSirs sxva donor organizaciebTan erTad arsebiTi rolis Sesruleba SeuZlia. ase magaliTad, TRACECA-s derefnis qveynebTan TanamSromlobis arsebuli formatebis (evropuli samezoblo politika, asocirebuli

Page 221: evrokavSiris politika da institutebi

221

SeTanxmebebi, gawevrianebis SeTanxmebebi da sxv.) farglebSi sasurvelia moxerxdes drosa da sivrceSi SeTanxmebuli gadawyvetilebebis miReba, rac saerTo xedvaze dafuZnebiT Sesabamisi sainvesticio da teqnikuri daxmarebis proeqtebis ganxorcielebas gulisxmobs.

axlo da saSualovadian perspeqtivaSi aRniSnuli mosazrebis realizaciis saukeTeso saSualebad evropuli samezoblo politikis farglebSi TanamSromloba gvesaxeba. aqedan gamomdinare, aucilebelia samoqmedo gegmis Sesabamisi nawilis saTanado SinaarsiT datvirTva.

saqarTvelos satranzito funqcia mdgradi ganviTarebis konteqstSi

satranzito funqcia saqarTvelos erT-erTi umTavresi konkurentunariani upiratesobaa, romelmac globalizaciis epoqaSi bunebriv-klimatur pirobebTan, inteleqtualur resursebTan da sxva faqtorebTan erTad qveynis mdgradi ganviTareba unda uzrunvelyos. aRniSnulis gaTvaliswinebiT saqarTvelos satranzito funqcias udidesi mniSvneloba aqvs qveynis Semdgomi ganviTarebis TvalsazrisiT. amave dros, “dedamiwis samitze“ miRebuli fuZemdebluri dokumentebis Tanaxmad Tu SevafasebT satranzito funqcias, mxedvelobaSi unda iqnas miRebuli misi gavlenis mniSvneloba qveynis ganviTarebaze rogorc politikuri, ise ekonomikuri, socialuri da garemosdacviTi TvalsazrisiT.

politikuri mniSvneloba

saqarTvelosTvis, rogorc mcire da susti saxelmwifosTvis, romelic saxelmwifoebrivi mSeneblobis rTul procesSi imyofeba, gadmwyveti mniSvneloba aqvs saerTaSoriso funqciis SeZenas. iseT viTarebaSi, rodesac saxelmwifoebrivi suverenitetisa da damoukideblobis SenarCunebisa da ganmtkicebis amocana jer kidev mwvaved dgas dRis wesrigSi, usafrTxoebis saerTaSoriso garantiebs gadamwyveti mniSvneloba eniWeba. satranzito funqcia, romelic saqarTvelom SeiZina, mkveTrad zrdis saerTaSoriso Tanamegobrobis mxridan interess. es interesi ganpirobebulia saerTaSoriso Tanamegobrobis

Page 222: evrokavSiris politika da institutebi

222

mxridan im geopolitikuri da geoekonomikuri dakveTiT, rac saqarTvelos mier evropasa da azias Soris damakavSirebeli rolis Sesrulebas ukavSirdeba. dRes es roli mgzavrTa da tvirTebis satranzito gadazidvebs gulisxmobs. perspeqtivaSi satranzito derefanma, romlis ganviTarebac ucxouri investiciebis mozidvasTan da masTan erTad Tanamedrove biznesis eTikis gavrcelebasTan, zogadad ki, dasavluri faseulobebis damkvidrebasTan aris dakavSirebuli, samxreT kavkasiisa da centraluri aziis regionebis demokratizaciisa da sabazro urTierTobis principebze dafuZnebuli reformirebis procesebis gaRrmavebas unda Seuwyos xeli. Sesabamisad, satranzito derefani momavalSi im “faseulobebis derefnad” iqceva, romelic evraziis sivrceSi stabilurobis myari garantiebis Seqmnas Seuwyobs xels. aRniSnulidan gamomdinare, saqarTvelos satranzito funqciis mniSvneloba scildeba qveynis farglebs da vrcel, regionul ganzomilebas iZens.

satranzito funqcia regionuli integraciis faqtoric aris. evropasa da azias Soris urTierTxelsayreli savaWro urTierTobebi samxreT kavkasiasa da centralur aziaSi regionul TanamSromlobas mniSvnelovnad uwyobs xels. gansakuTrebiT es kaspiispireTidan energomatareblebis tranzits exeba. aRniSnuli garemoeba ganpirobebulia regionis saxelmwifoebis erovnul interesTa TanxvedriT da saTanado infrastruqturis arsebobiT. regionuli integracia mSvidobisa da stabilurobis safuZvelia, rac, Tavis mxriv, dasavleTsa da aRmosavleTs Soris Seuferxebeli savaWro urTierTobebis aucilebeli pirobaa.

ekonomikuri mniSvneloba

saqarTvelos ekonomikis savalalo mdgomareobis pirobebSi, rodesac sakuTari konkurentunariani strategiuli resursebis ararsebobis gamo uaRresad mwiria saeqsporto baza, satranzito momsaxureba sul ufro met mniSvnelobas iZens. TRACECA-s derefnis funqcionirebis Sedegad sabiujeto Semosavlebi ukanaskneli wlebis mixedviT stabilurad izrdeba.

Page 223: evrokavSiris politika da institutebi

223

milsadeni transportiT navTobis satranzito Semosavlebi jer-jerobiT mokrZalebulia da bolo wlebis ganmavlobaSi jamSi 30 mln dolari Seadgina. momavalSi baqo-Tbilisi-jeihanis navTobsadenis amoqmedebiT saqarTvelo marto satranzito momsaxurebis xarjze weliwadSi saSualod 62,5 mln aSS dolars miiRebs. garda amisa, infrastruqturis mSeneblobisTvis gankuTvnili tvirTebis SemotaniT sarkinigzo, saavtomobilo, sazRvao da saaviacio transporti mniSvnelovan damatebiT Semosavals miiRebs.

aseve Semosavliani iqneba baqo-Tbilisi-erzrumis milsadeniT gazis tranziti. tranzitis sanacvlod ufasod miRebuli da specialuri fasiT Sesyiduli gazis monetizaciis Sedegad saqarTvelos biujetis mier misaRebi nominaluri Semosavali weliwadSi 175 mln aSS dolari iqneba. rac mTavaria, aRniSnuli proeqtis realizacia mniSvnelovnad Seuwyobs xels saqarTvelos energetikuli usafrTxoebis problemis mogvarebas.

zogadad, navTobsadenisa da gazsadenis proeqtebis ganxorcielebisas materialur faseulobaTa da fuladi saxsrebis nakadebi dadebiTad imoqmedebs saqarTvelos sagadamxdelo balansze, rac Tavis mxriv uzrunvelyofs finansur stabilurobas da, Sesabamisad, xels Seuwyobs qveynis savaluto rezervebis zrdas.

satranzito funqciasTan uSualod aris dakavSirebuli momsaxurebis sferoebis, gansakuTrebiT ki turizmis ganviTareba. satransporto kavSirebis gafarToebasTan erTad gaizrdeba turistuli nakadebi, Sesabamisad, mZlavri biZgi miecema turistul industrias.

garemosdacviTi aspeqti

eWvgareSea, rom satranzito funqciis ganmtkiceba qveynis winaSe mdgari gardamavali periodisTvis damaxasiaTebeli specifiuri problemebis da grZelvadiani interesebis gaTvaliswinebiT prioritetul amocanas warmoadgens. amavdroulad, raoden mniSvnelovanic ar unda iyos aRniSnuli funqciis da, maT Soris, satransporto infrastruqturis ganviTareba, misi parametrebi aucileblad unda Seesabamebodes garemosdacviT standartebs.

Page 224: evrokavSiris politika da institutebi

224

miuxedavad imisa, rom saqarTvelos kanonmdebloba da saerTaSoriso konvenciebiT da SeTanxmebebiT aRebuli valdebulebebi ZiriTadad iTvaliswinebs erovnuli meurneobis, maT Soris satransporto sistemis, dagegmvis da ganviTarebis procesSi garemosdacviTi principebis, standartebis da normebis dacvas, mTeli rigi faqtorebis gamo saerTo viTareba ver CaiTvleba damakmayofileblad. gansakuTrebiT es TRACECA-s derefanTan mimarTebaSi unda aRiniSnos.

aRmosavleT-dasavleTis energetikuli derefnis funqcionirebis da ganviTarebis procesSi, gansxvavebiT TRACECA-s derefnisgan, ukeT xdeba garemosdacviTi standartebis gaTvaliswineba. es ramdenime faqtoriT aixsneba: jer erTi, baqo-sufsis da baqo-Tbilisi-jeihanis milsadenebis da samxreTkavkasiuri gazsadenis saxiT aSenda praqtikulad axali, Tanamedrove standartebis Sesabamisi infrastruqtura; meore, sainvesticio xarjebSi Tavidanve iqna gaTvaliswinebuli garemosdacviTi normebis Cadeba; mesame, marTvis Tanamedrove avtomatizebul sistemas minimumamde dahyavs garemoze zemoqmedebis moxdenis safrTxe.

rekomendirebuli literatura

Balmaceda, Margarita, “EU Energy Policy and Future European Markets: Consequences for the Central and Eastern European States”, Mannheim, 2002, Mannheimer Zentrum für Europäische Sozialforschung

evrokavSiris satransporto politika; evrokavSiris oficialuri veb-gverdi, http://europa.eu/pol/trans/index_en.htm


Recommended