| Date post: | 16-Jul-2015 |
| Category: |
Documents |
| Upload: | edita-stonciute |
| View: | 328 times |
| Download: | 1 times |
of 81
M A N T R I M A S
D A N I E L I U S
Lietuvi gestotyros pagrindai
M A N T R I M A S
D A N I E L I U S
L I E T U V I
G E S T O T Y R O S
P A G R I N D A I
1
MANTRIMAS
DANIELIUS
Lietuvi gestotyros pagrindai
VILNIUS 2004
2
M A N T R I M A S
D A N I E L I U S
L I E T U V I
G E S T O T Y R O S
P A G R I N D A I
M A N T R I M A S
D A N I E L I U S
L I E T U V I
G E S T O T Y R O S
P A G R I N D A I
3
UDK 376:800(075.8) Da 239
PratarmLietuvi gest kalba (toliau knygoje vadinama tiesiog LGK), ilg laik nepripainta kaip visavert kalba, iuo metu vis labiau tvirtina savo padt visuomenje. Pastarj met pokyiai akivaizds: kurij mokyklose LGK imta mokyti kaip gimtosios, vis plaiau teikiamos gest kalbos vertimo paslaugos, pradti steigti gest kalbos vertj centrai, gest kalba pradta dstyti auktosiose mokyklose girdintiems studentams. Kintanti padtis veria specialistus vis geriau painti i kalb. Iki iol literatros apie j esama labai maai: A. Aliausko Sutrikusios klausos asmen vizualin komunikacija (1996) ir M. Danieliaus Gest kalba. Trumpa apybraia (1999), taip pat keletas straipsni Lietuvos kurij mnratyje Akiratis. is vadovlis skirtas auktj mokykl gest kalbos specialybs studentams, taiau jis bus domus visiems, norintiems susipainti su gest kalbos funkcionavimu: kurtiems vidurins mokyklos moksleiviams, gest kalbos mokytojams, vertjams ir visiems, besimokantiems LGK kaip antrosios kalbos. Vadovl sudaro devyni skyriai: vade pateikiama bendro pobdio informacija apie gest kalbas, antrame skyriuje aptariama leksika, treiajame fonologinis lygmuo, o visi tolesni skyriai skirti aprayti pagrindinms LGK morfologijos ir sintakss ypatybms. Taiau tai nra isamus LGK gramatikos apraas; jo pateikti autorius neturjo galimybi, nes LGK tyrimai pradti tik 1996 m., ir dar daug dalyk nra nustatyta. Kadangi gest kalba tarp skirting vartotoj labai vairuoja, kai kuriuos ia idstytus dalykus reikia suprasti ne kaip galutines ir neginijamas tiesas, bet kaip autoriaus ir jo kuri konsultant velgiamas tendencijas. Kiekvieno skyriaus pradioje trumpai aptariama, apie k jame bus kalbama, o pabaigoje pateikiama svarbiausi aptart dalyk apvalga. Tai pads skaitytojui greiiau atrasti rpim tem, orientuotis vadovlyje ir turti svarbiausi dalyk santrump. Skyri pabaigoje pateikiami klausimai bei uduotys skirti teorinms inioms tvirtinti ir susieti su praktiniu gest kalbos mokymusi. Knygos pabaigoje skaitytojas ras kelet nauding pried: vadovlyje vartojamos gest kalbos transkripcijos paaikinimus, svarbiausi gestotyros termin rodykl ir literatros, skirtos tolesnms savarankikoms studijoms, sra. Kaip ir visuose moksliniuose tyrinjimuose, usienio gestotyroje vyksta daugM A N T R I M A S D A N I E L I U S L I E T U V I G E S T O T Y R O S P A G R I N D A I 5
Recenzentai:
doc. Meilut Ramonien (Vilniaus universitetas), doc. Vilija Salien (Vilniaus pedagogikos universitetas)
ISBN 9986-37-043-4
D A N I E L I U S
Mantrimas Danielius, 2004 Vieoji staiga Surdologijos centras, 2004 Gintaras Janaviius, fotonuotraukos, 2004 Ilona Kukenyt, dizainas, 2004 Birut Urbelyt, iliustracijos, 2004G E S T O T Y R O S P A G R I N D A I
4
M A N T R I M A S
L I E T U V I
diskusij vienais ar kitais klausimais, ypa dl to, kaip k pavadinti ir kaip k traktuoti. Danai tai neturi jokios takos bendram gest kalb struktros supratimui, todl autorius nemat reikalo iame vadovlyje nertis tokias diskusijas, bet stengsi visk pateikti kuo apibriau. Vis dlto ten, kur skirtingi poiriai leidia plaiau suprasti LGK sandar, jie aptariami. Vadovlio autorius nori padkoti u pagalb kurtiems kolegoms ir nuolatiniams konsultantams Ramnui Renteliui ir Loretai Lazauskaitei, dailininkei Birutei Urbelytei bei daug nauding pastab davusioms vadovlio recenzentms doc. Meilutei Ramonienei ir doc. Vilijai Salienei.
Turinys1. vadas .................................................................................................................... 1.1 Mitai apie gest kalb ..................................................................................... 1.2 Kaip ir kada atsirado gest kalba ..................................................................... 1.3 Kalkin kalba .................................................................................................. 1.4 Bendrin lietuvi gest kalba ........................................................................... 1.5 Pirt abcl .................................................................................................. 1.6 Gest kalba ir kurtieji ...................................................................................... 2. Gest kalbos leksika ................................................................................................ 2.1 Gestas kalbos enklas .................................................................................... 2.2 LGK leksikos apvalga ...................................................................................... 3. Fonologin gesto struktra ...................................................................................... 3.1 Smulkiausieji elementai ................................................................................... 3.1.1 Platakos forma (konfigracija) ............................................................... 3.1.2 Platakos padtis (orientacija) ................................................................. 3.1.3 Vieta (lokalizacija) .................................................................................. 3.1.4 Judesys ................................................................................................... 3.1.5 Dvirankiai gestai ..................................................................................... 3.2 Gesto struktros samprata ............................................................................... 3.2.1 Simultanin struktra .............................................................................. 3.2.2 Linijin struktra .................................................................................... 3.3 Fonologiniai procesai gest kalboje ................................................................. 3.4 Nerankiniai elementai ..................................................................................... 4. Morfemin gesto struktra ...................................................................................... 4.1 Nekaitomi gestai ............................................................................................. 4.2 Kaitomi gestai ................................................................................................. 4.3 Polisintetiniai gestai ......................................................................................... 4.4 Sudurtiniai gestai ............................................................................................
6
M A N T R I M A S
D A N I E L I U S
L I E T U V I
G E S T O T Y R O S
P A G R I N D A I
M A N T R I M A S
D A N I E L I U S
L I E T U V I
G E S T O T Y R O S
P A G R I N D A I
7
5. Platakos formos funkcijos ...................................................................................... 5.1 Proformos ....................................................................................................... 5.1.1 Proform tipai ........................................................................................ 5.1.2 Polisintetiniai gestai ................................................................................ 5.1.3 Dvirankiai polisintetiniai gestai ................................................................ 5.1.4 Polisintetini gest morfologin analiz .................................................. 5.1.5 Polisintetini gest leksikalizacija ............................................................ 5.1.6 Proformos kaip gest darybos priemon ................................................. 5.2 Kiekiniai daiktavardiai .................................................................................... 6. Erdv ..................................................................................................................... 6.1 Referencija ...................................................................................................... 6.2 Rodymas ......................................................................................................... 6.3 Derinimas ....................................................................................................... 6.4 Kryptimi kaitomi gestai ................................................................................... 6.5 Erdviniai santykiai ........................................................................................... 6.6 Erdvin sintaks .............................................................................................. 6.7 Vaidmen kaita ............................................................................................... 6.8 Laiko raika erdvje ......................................................................................... 7. Judesio pobdis ...................................................................................................... 7.1 Kalbos dali skirtumai ..................................................................................... 7.2 Veiksmaodi ir bdvardi modifikacijos ...................................................... 7.3 Reduplikacija .................................................................................................. 8. Nerankiniai elementai ............................................................................................. 8.1 Prieveiksmins funkcijos .................................................................................. 8.2 Modalins funkcijos ........................................................................................ 8.3 Temos ymjimas ............................................................................................ 8.4 Prijungiamieji sakiniai ..................................................................................... 8.5 Rib ymjimas ............................................................................................... 9. Gest tvarka sakinyje ..............................................................................................
1. vadasLietuvi gest kalba (LGK) iame vadovlyje vadinama ta kalba, kuri vartoja Lietuvos kurtieji bendrauti tarpusavyje. Prie gilinantis ios kalbos gramatin sandar svarbu aptarti kelet bendresni dalyk, susijusi su gest kalbos atsiradimu, funkcionavimu visuomenje ir santykiu su odinmis kalbomis. Todl iame vadiniame skyriuje aikinama, koki klaiding poiri gest kalb reikt vengti, kokios yra gest kalb atsiradimo prielaidos, kokie gest kalbos variantai laikytini ir kokie nelaikytini lietuvi gest kalbos dalimi, koki viet joje uima pirt abcl ir koki reikm i kalba turi kurij bendruomenei.
1.1 Mitai apie gest kalbKurij vartojama gest kalba ilg laik gyvavo pogrindyje, ir girdintieji, nors turi apie j tam tikr sivaizdavim, nieko tikslaus neino. Daugumos girdinij supratimas apie gest kalb yra panaus ir daniausiai klaidingas. Kadangi lietuvi gest kalba yra viena i Lietuvoje vartojam kalb, labai svarbu, kad girdintieji suprast, kas ji yra i ties ir ko apie j nereikia galvoti. Pirmiausia, inoma, btina, kad girdintieji suprast, jog lietuvi gest kalba yra kalba ir kad kurtieji nra nei kurnebyliai, nei nebyliai (juolab kad jie gali imokti kalbti ir lietuvikai), kaip iki iol juos daniausiai vadina. Toliau trumpai aptarsime keturis klaidingus girdinij poirius gest kalb.(A) GEST KALBA RANKOMIS RODOMA LIETUVI KALBA
Transkripcija ............................................................................................................... Termin rodykl ......................................................................................................... Rekomenduojama literatra ........................................................................................
Iki iol daugumai moni atrodo, kad lietuvi gest kalba yra lietuvi kalbos forma, kur vietoj odi (ar net vietoj raidi) rodomi atitinkami gestai. Danas klausimas: Ar gest kalboje gestai ymi odius, ar raides?. Lietuvi gest kalboje gestai neymi nei odi, nei gars jie ymi svokas (iskyM A N T R I M A S D A N I E L I U S L I E T U V I G E S T O T Y R O S P A G R I N D A I 9
8
M A N T R I M A S
D A N I E L I U S
L I E T U V I
G E S T O T Y R O S
P A G R I N D A I
rus pirt abcls enklus, kurie ymi raides). Apskritai nacionalins gest kalbos maai k turi bendro su tose alyse vartojamomis odinmis kalbomis. Pavyzdiui, Didiojoje Britanijoje, JAV ir Australijoje girdintieji vartoja t pai angl kalb, taiau gest kalbos iose alyse skirtingos. Ir atvirkiai nors lietuvi ir rus kalbos yra skirtingos, lietuvi gest kalba labai panai rus gest kalb. Kaip matysime i ios knygos, LGK leksika ir gramatika labai skiriasi nuo lietuvi kalbos leksikos ir gramatikos. klaiding poir gest kalb greiiausiai lemia girdinij plaiai vartojamas gestais rodomas lietuvi kalbos variantas, vadinamas kalkine kalba (r. 1.3 sk.). Kol mons nesupranta, kad LGK yra visai savita ir visavert kalba, o ne lietuvi kalbos forma, nra prasms kalbti apie tai, jog kurtieji sudaro ypating kalbin ir kultrin bendruomen.(B) GEST KALBA LABAI KONKRETI
Gestai girdintiesiems danai atrodo lyg tam tikri paveikslliai. Vlgi ne kart girdtas klausimas: Ar gest kalbos gestai panas kin hieroglifus? I ties absurdikas klausimas: juk hieroglifai tai ramenys, o gestai rankomis rodomi enklai. Taiau tai rodo, koks kartais klaidingas moni sivaizdavimas apie gest kalb.(C) GEST KALBA TARPTAUTIN
Ilg laik buvo visuotinai manyta, kad gest kalba yra labai konkreti, todl tinkama tik buitiniam bendravimui es ja nemanoma kalbti abstrakiai. Kodl? Kaip matysime vliau, gest kalba yra kur kas labiau motyvuota, negu odins kalbos, t. y. dauguma gest yra kakuo panas daiktus arba veiksmus, kuriuos jie ymi, tuo tarpu odiai tokio panaumo daniausiai neturi. Pirminiame gest kalbos formavimosi etape gestai bna labai aikiai motyvuoti, vliau ta motyvacija silpnja, gest forma pamau kinta pagal kalbos sistemos, ekonomijos ir kitus dsnius. Kol gest kalb nebuvo pradta irti kaip savit kalbin sistem, kol ji buvo vertinama i odins kalbos pozicij, suprantama, kad gesto ssaja su ymimais reikiniais (imitavimas, atvaizdavimas, simbolizavimas ir pan.) atrod labai svarbus gest kalbos poymis. Taigi buvo manoma, kad gest kalba galima ireikti tokias konkreias svokas, kaip namas, valgyti, sunkus ir pan., taiau nemanoma parodyti abstraki svok, nes nra kaip j vaizduoti. Maa to, buvo manoma, kad gest kalba neturi gramatikos. Tai lm, kad kurij vartojamus gestus nebuvo irima kaip tikr kalb, bet tik kaip susiinojimo priemon, tinkam vien primityviam buitiniam vartojimui. Gest kalbos konkretum lemia ne tik es labai konkrets gestai, bet ir primityvi gramatin raika. Vienas i tipik pavyzdi, kur galt pateikti mogus, nordamas iliustruoti gest kalbos konkretum, bt toks: lietuvikai sakome Ant stalo guljo knyga, o gest kalba Stalas knyga gulti. is pavyzdys es rodo, kad gest kalboje nra nei prielinksni, nei linksni form, nei laiko form. Ir i dalies tai bt tiesa, bet juk taip visikai ignoruojama, kas gest kalboje yra (t. y. kokios priemons vartojamos, kad bt aiku, jog knyga yra ant stalo, o ne po juo, ir kad ne stalas yra ant knygos, ir kaip inoti, ar tai jau buvo, ar yra, ar dar tik bus).10 M A N T R I M A S D A N I E L I U S L I E T U V I G E S T O T Y R O S P A G R I N D A I
Daniausias klausimas apie gest kalb ar ji tarptautin, t. y. ar visame pasaulyje kurtieji vartoja t pai gest kalb? inoma, ne, nes tai nemanoma. Girdintiesiems atrodo keista, kodl viso pasaulio kurtieji negalt bendrauti viena kalba juk taip bt daug paprasiau. tai belieka atsakyti: o kodl girdintieji visame pasaulyje nebendrauja viena kalba? Kaip jau sakyta, gest kalba yra gyva ir nuolat kinta, be to, kaip matysime, skirtingose kalbinse bendruomense kinta nevienodai. Tad net jei nortume, kad visi kurtieji bendraut ta paia kalba, tai bt sunkiai manoma. Sakykim, bt sukurta viena tarptautin gest kalba ir visi kurtieji pradt j vartoti; pamau vienoje alyje arba mieste atsirast vienokie nauji gestai, kitur kitokie; taip po kurio laiko vl susiformuot skirtingi ios kalbos variantai. Vis dlto reikia pastebti, kad bet kurios dvi pasaulio gest kalbos tarpusavyje turs daugiau bendrum, negu kiekviena i j su kokia nors odine kalba. Tai reikia, kad gest kalbos yra giminikos. Taiau ne dl to, kad bt kilusios i vienos bendros prokalbs, kaip kad odins kalbos, bet dl vienodos prigimties. Pavyzdiui, visoms gest kalboms bdinga erdvin gramatin raika, kadangi jos i prigimties yra erdvins. Kitas klausimas, beveik visada sekantis po pirmojo ar skirting ali kurtieji susikalba. klausim negalime atsakyti nei taip, nei ne. Kadangi gest kalbos yra giminingos, tam tikras susikalbjimas tarp kurij visai manomas. Tais atvejais, kai kalbos giminingos ir istorikai (pavyzdiui, LGK ir rus gest kalba), susikalbjimas tampa dar lengvesnis. iuo metu yra susiformavusi tam tikra tarptautin gest kalba. Tai nra tas pats, kaip Gestuno. Gestuno yra dirbtinis tarptautins gest kalbos variantas, sukurtas specialiai sudarytos komisijos i skirting ali atstov. ios komisijos darb vainikavo ileistas Gestuno odynas, apimantis apie 1500 teminiu principu idstyt gest dalis j paimta i skirting nacionalini gest kalb, dalis sukurti naujai. Taiau bdama dirbtin Gestuno taip ir neprigijo kaip tarptautin gest kalba (juolab kad ji neturjo savo gramatikos). Taiau yra kita tarptautin gest kalba, savaime susiformavusi (ir toliau besiformuojanti) kurtiesiems bendraujant vairiuose tarptautiniuose renginiuose. TaiM A N T R I M A S D A N I E L I U S L I E T U V I G E S T O T Y R O S P A G R I N D A I 11
lyg bendrin pasaulio gest kalba, kurios niekas specialiai nekuria. Kai kurie gestai joje paimti i Gestuno, nemaa dalis i amerikiei gest kalbos (dl didels JAV kurij takos pasaulinei kurij bendruomenei), taip pat i kit gest kalb. ioje kalboje stengiamasi vartoti kuo aikesns motyvacijos gestus, taip pat joje daug pantomimos element. Jos gramatika remiasi visoms gest kalboms bendrais gramatikos principais (erdvs vartojimas, proformos, nerankiniai elementai ir kt.). i tarptautin gest kalba labai plaiai vartojama ir netgi daro tak nacionalinms gest kalboms (pvz., LGK vartojami i tarptautins gest kalbos pasiskolinti gestai PROBLEMA, KONSULTANTAS).(D) GEST KALBA BUVO SUKURTA KURTIESIEMS MOKYTI
Neaiku kodl, bet kai kuriems monms atrodo, kad gest kalba buvo specialiai sukurta kurtiesiems, kad bt galima juos mokyti arba su jais susiinoti. Ir dabar gest kalbos tyrinjim daug kas supranta kaip gest krim. I ties, kaip matysime toliau (r. 1.2 sk.), gest kalbos niekas nesukr, ji atsirado savaime. Tai vienas i poymi, kuriuo kurij vartojama gest kalba skiriasi nuo vairi sutartini gest bendravimo sistem. Mes inome, kad gestus vartodav indnai, krikioni vienuoliai, be gest neapsieinama teisjaujant vairioms sporto varyboms. Visais iais atvejais gestai tra antrin bendravimo priemon, labai ribota, vartojama tik tam tikrais konkreiais atvejais ir beveik nekintama. Be to, visos ios gest sistemos yra dirbtins, specialiai sukurtos kaip tam tikra alternatyva odiniam bendravimui. Tuo tarpu kurtiesiems gest kalba yra ne tik pagrindin bendravimo, bet ir mstymo priemon. Taip pat ji, skirtingai nuo dirbtini gest sistem, yra savaime atsiradusi ir nuolat kintanti. Visa tai reikia, kad kurij vartojama gest kalba yra natrali.
1.2 Kaip ir kada atsirado gest kalbaApie bet kokios kalbos atsiradim manoma kalbti tik labai santykinai. Kaip atsirado lietuvi kalba? I balt prokalbs, kuri savo ruotu susiformavo i indoeuropiei prokalbs. O i kur atsirado i? Taip pat isirutuliojo i kokios nors kalbos (prokalbs). Panai istorij turi visos odins kalbos. Yra teorij, sakani, kad visos kalbos atsirado i vienos kalbos. O kur ta pradi pradia ir i kur atsirado ta pirmoji kalba? ia belieka tik splioti, kaip ir kalbant apie monijos atsiradim. Gest kalb atsiradimas kiek aikesnis. Kalba formuojasi bendraujant, ir jos12 M A N T R I M A S D A N I E L I U S L I E T U V I G E S T O T Y R O S P A G R I N D A I
lygis priklauso nuo bendravimo ja lygio. Statistikai apskaiiuota, kad kuri moni gimsta apie 0,1 proc., t. y. madaug 1 i 1000 yra kurias. Kaip inome, senovje mons gyvendavo daug maesnmis bendruomenmis negu dabar, tad labai retai pasitaikydavo taip, kad vienoje bendruomenje bt bent du ar keli kurtieji. Suprantama, kad nesant su kuo bendrauti kalba negaljo atsirasti ir funkcionuoti. Kita vertus, kurtieji turjo bent minimaliai bendrauti su girdiniaisiais, tad tam tikros primityvios gestikuliavimo sistemos galjo egzistuoti, nors istorija sako, kad kurtieji daniausiai bdavo laikomi gyvulio vietoje. Kai mons pradjo gyventi didesnmis bendruomenmis ir atsirado miestai, susidar slygos atsirasti minimalioms kurij bendruomenms. Pirmasis mums inomas kurij vartojamos gest kalbos paminjimas priklauso Platonui. Savo Kratile jis cituoja Sokrat sakant, kad kurtieji ireikia save gestais ir judesiais, ir tai, kas yra lengva arba aukiau, vaizduoja pakeldami rankas, imituodami paties daikto prigimt, sunkius arba emai esanius daiktus rodo nuleisdami rankas, o uoliuojant arkl vaizduoja imituodami judes. I tokio apibdinimo labai sunku sprsti, kokio lygio gest kalba ia apraoma, ir ar tai tarp kurij, ar tik kurij su girdiniaisiais vartojama gest kalba. Aiku tik tiek, kad 4 a. prie Krist kurtieji gest kalb vartojo. Tai, kad gest kalba nebuvo specialiai sukurta kurtiesiems mokyti, liudija kai kurie istoriniai faktai. Jie rodo, kad didesnse kurij bendruomense visavert gest kalba buvo vartojama dar prie girdintiesiems pradjus rpintis j mokymu. Vienas i toki fakt galt bti Marthas Vineyard salos pavyzdys. ioje prie pat Masasetso valstijos esanioje saloje XVII a. pabaigoje susiklost unikali situacija: nuo 1690 m. iki 20 a. vidurio ia buvo labai paveldimas kurtumas. iaip 19 a. JAV kurij buvo madaug 1 i 5700 moni, o Marthas Vineyard saloje j buvo 1 i 155, kai kuriose vietose dar daugiau: pavyzdiui, viename mieste kurias buvo kas dvideimt penktas mogus, o kaimynystje esanioje vietovje net kas ketvirtas. ioje saloje buvo susiformavusi stipri ir klestinti kurij bendruomen, vartojanti vietin gest kalb. Kitas faktas, rodantis, kad gest kalba egzistavo iki girdintiesiems pradjus domtis kurij mokymu 1779 m. kuriojo Pierreo Desloges parayta knyga Pastebjimai apie kurnebylius, kurioje apraoma kuri paryiei vartota gest kalba. ia raoma, kad i kalba buvo vartojama kalbti vairiomis temomis apie politik, darb, religij, eim ir kt. Ji buvo perduodama i vienos kurij kartos kitai. Taigi gest kalba nebuvo kieno nors sukurta specialiai, bet atsirado savaime. Kaip tarp kurij atsiranda gest kalba, demonstruoja pavyzdiai, kai eimose auga du ar keli kurti vaikai. Jeigu tokios eimos gyvena nuoaliai ir vaikai nesutinka kit kurij, jie patys kuria gest kalb. inoma, tokia gest kalba daniauM A N T R I M A S D A N I E L I U S L I E T U V I G E S T O T Y R O S P A G R I N D A I 13
siai bna labai primityvi, lyginant su ilg istorij turiniomis gest kalbomis, bet tai rodo, kaip gali savaime atsirasti gest kalba. Mes kol kas negalime tiksliai pasakyti, kaip, kada ir kokios kalbos pagrindu susiformavo lietuvi gest kalba. Remdamiesi istoriniais faktais galime daryti prielaid, kad jai tak galjo daryti lenk ir rus gest kalbos. XIX a. pradioje Vilniuje pradjs mokyti kuriuosius Zygmantas Anzelmas prie tai smsi patirties Lenkijoje, i kur dalinai perm pirt abcl, tad visai tiktina, jog i ten galjo atsiveti ir nemaai gest. Be to, su lenk gest kalba LGK turjo slyt XX a. 3-4 deimtmetyje, kuomet Vilniaus kratas priklaus Lenkijai. Antrojoje XX a. pusje LGK buvo stipriai takojama rus gest kalbos. Daug gest i rus gest kalbos vartojama ir dabartinje LGK (apie tai dar r. 2.2 sk.).
1 lentel. Pirmins ir antrins kalb formos Kalb tipai Kalbos formos SAKYTIN PIRMIN (pavyzdiui, angl, lietuvi, rus ir kt. kalbos) ANTRIN (turi tik kai kurios odins kalbos, pavyzdiui, angl, lietuvi, rus ir kt.) ODINS KALBOS GEST KALBOS (PAVEIKSLLI KALBOS)
RAYTIN
1.3 Kalkin kalbaKaip jau minta, viena i nuomoni, paplitusi apie kurij gest kalb, yra tokia, kad gest kalba yra gestais rodoma odins kalbos forma. Norint suprasti tokio galvojimo prieastis pirmiausia reikia isiaikinti, kuo skiriasi kalbos forma nuo kalbos. Kai sakome kalba, daniausiai turime omenyje odines kalbas lietuvi, vokiei, angl ir kt. Terminas odin kalba nusako ne kalbos form, bet tam tikr kalbos tip. odins kalbos yra tos, kuriose svokos ymimos odiais (tam tikrais gars kompleksais). Pagrindin, pirmin odini kalb forma yra sakytin. Jos tariamos balsu ir suvokiamos per klaus, o sakomi gars kompleksai (pavyzdiui, odiai) tiesiogiai ymi svokas. Kai kurios odins kalbos alia sakytins turi ir raytin form. Raytin forma yra antrin, kadangi remiasi sakytine kalbos forma, kitaip tariant, paraytas odis stalas nevardija stalo tiesiogiai, bet ymi gars kompleks, kuris lietuvi kalboje vardija svok stalas. Raytin odini kalb forma gali bti gana vairi. Mums prastas toks variantas, kuriame ramenys (t. y. raids) ymi atskirus kalbos garsus, pavyzdiui, a, b ir pan. Kai kuri kalb ramenys ymi ne garsus, bet skiemenis (pavyzdiui, sanskrite), kai kuri atskirus odius (pavyzdiui, hieroglifai). Taiau visais iais atvejais raytin kalbos forma perteikia sakytin form. Kartais raytin kalbos forma gali bti pirmin, nepriklausoma nuo sakytins kalbos. Pavyzdiui, galime sivaizduoti tekst, parayt tokiais simboliais (pieinukais), kurie ymi ne kokios nors kalbos odius, bet paias svokas. Toki pieinli tam tikras idstymas vienas kito atvilgiu gali ymti ry tarp ymim daikt ir reikini. Tok kalbos, kurios pirmin forma yra raytin, tip galtume vadinti paveikslli kalba.14 M A N T R I M A S D A N I E L I U S L I E T U V I G E S T O T Y R O S P A G R I N D A I
ANTRIN (turi kol kas tik kelios gest kalbos, pavyzdiui, amerikiei gest kalba, ved gest kalba ir kt., daugiausia vartojama moksliniams tikslams) PIRMIN (pavyzdiui, amerikiei gest kalba, ved gest kalba, LGK ir kt.)
PIRMIN (esama keletas tokios kalbos pavyzdi, iaip nra jokios nusistovjusios sistemos; daugiau hipotetinis variantas)
RODOMA GESTAIS
ANTRIN (jeigu gestai ymi odius, pavyzdiui, gestais rodomos angl, lietuvi, rus ir kt. kalbos) arba TRETIN (jeigu gestai ymi raides) TRETIN (Brailio ratu arba taktiline abcle ymimos odins kalbos raids)
(hipotetikai visai manoma antrin gestais rodoma forma)
PERTEIKIAMA LYTJIMU
ANTRIN (taktilin gest kalba, vartojama bendraujant su kurneregiais)
Be sakytins ir raytins galimos ir kitokios kalbos formos. Pavyzdiui, Brailio ratas taip pat yra odini kalb forma, suvokiama per lytjim; dar viena per lytjim perteikiama kalbos forma yra taktilis ia raids raomos pirtu ant delno (i kalbos forma vartojama bendraujant su kurneregiais). Pagaliau kalba gali bti rodoma rankomis, arba gestais. Gestais rodoma kalbos forma, kaip ir raytin, gali bti vairi. ia taip pat galimas variantas, kuriame gestai (tam tikros rank formos) ymi odins kalbos garsus arba raides. Galimas ir toks variantas, kur gestai perteikia odius. Taiau gestais rodoma kalbos forma gali bti ir pirmin, nesiremianti jokia odine kalba. Tokiu atveju joje gestai ymi ne odius, bet svokas. Tok kalbos tip, kurios pirmin forma yra rodoma rankomis, vadiname gest kalba.M A N T R I M A S D A N I E L I U S L I E T U V I G E S T O T Y R O S P A G R I N D A I 15
Grkime prie jau mintos nuomons, kad gest kalba yra gestais rodoma odin kalba. Pavyzdiui, LGK pagal tok supratim yra gestais rodoma lietuvi kalba. Juk jeigu Lietuvoje vartojama sakytin ir raytin lietuvi kalbos formos, Lietuvos aklieji skaito lietuvikai pasitelkdami Brailio rat, visai logika, kad kurtieji galt vartoti gestais rodom tos paios kalbos form, pagal j negal pritaikyt lietuvi kalb. Juolab kad tok gestais rodom lietuvi kalbos variant mes matome per televizij, kai gest kalb veriamos kai kurios laidos. Taiau tai nra LGK, o vadinamoji kalkin kalba. Kalkine kalba vadinama tokia kalbjimo forma, kai kalbant odine kalba kiekvienam odiui rodomas atitinkamas gestas. Kartais kalkin kalba laikoma gest kalbos rimi. tai G. Zaicevos rus gest kalbos vadovlyje teigiama, kad vienos gest kalbos nra, bet vartojamos dvi jos rys: nekamoji gest kalba ir kalkin gest kalba. I ties kalkin kalba nra nei gest kalbos ris, nei atskira kalba. Kiekviena kalba visada turi du aspektus sistem ir kalbjimo akt, kartais dar vadinam neka. Kalbos sistema yra ms kalbos mokjimas leksiniai vienetai (t. y. odiai arba gestai) ir gramatikos taisykls, pagal kurias jie jungiami sakinius ir ilgesnes teksto atkarpas. Tai, k mes pasakome (arba paraome) naudodami t kalbos mokjim, jau yra kalbjimo aktas. Kai kuriose kalbose vartojami skirtingi odiai, vardijantys iuos du kalbos aspektus, pvz., angl. language speech, rus. ir kt. Taigi lietuvi kalba sakomas tekstas remiasi lietuvi kalbos sistema (odiais ir taisyklmis), LGK tekstas LGK sistema. O kalkin kalba neturi savo sistemos ji remiasi lietuvi kalbos sistema ir odius atitinkaniais gestais. Taigi kalkin kalba nra kalba, tik kalbjimo bdas, tokia lietuvi kalbos forma. Apskritai kalkinis kalbjimas yra labai svarbi ir paplitusi bendravimo forma. Daugeliui ji yra tiltas tarp lietuvi kalbos ir gest kalbos. Dl jos vartojimo esama vairi nuomoni. Pavyzdiui, A. Aliauskas rao: Kiekviena gest kalbos ris turi savo srit. nekamoji gest kalba tinka laisvai, neoficialiai komunikacijai, literatrin oficialiam bendravimui susirinkimuose, veriant televizijos laidas ir kitur. Kodl tikroji gest kalba netinka oficialiam bendravimui ir televizijos laid vertimui, ia taip ir nepaaikinta. I ties LGK kaip visavert kalba tinka bet kokiam bendravimui. Taiau esama atvej, kai kalkinis kalbjimas gali atstoti gest kalb: pirmiausia tai labai tinkama kalbjimo forma apkurtusiesiems (ir kai kuriems neprigirdintiesiems), kuri gimtoji kalba yra lietuvi; be to, kalkin kalbjimo forma labai palengvina bendravim tarp kurij ir girdinij, kurie moka iek tiek gest, taiau tikrai ne tiek, kad laisvai bendraut LGK. Plaija prasme kalkin kalba yra visuma vairi kalbjimo variant, kuriuose vienaip ar kitaip jungiamos lietuvi kalba ir LGK. Vienuose variantuose vartojama16 M A N T R I M A S D A N I E L I U S L I E T U V I G E S T O T Y R O S P A G R I N D A I
maiau, kituose daugiau LGK gramatins raikos priemoni. Ariausiai lietuvi kalbos bt toks variantas, kur visi odiai rodomi pirt abcle. Realiai toks kalbjimo bdas beveik nevartojamas, taiau kai kuri ali kurij mokyklose yra vartojamas Roesterio metodas, kuris remiasi btent tokia kalbjimo forma. Kadangi pirt abcl nepriklauso gest kalbos sistemai, toks kalbjimas praktikai neturi nieko bendro su gest kalba. Ariau gest kalbos bt kalkinio kalbjimo formos, taip pat vartojamos iimtinai kurij mokyme tai tam tikros sistemos, kuriose gestai perteikia ne odi, bet morfem reikmes, t. y. leksins reikms perteikiamos gestais (kartais iek tiek perdirbtais) i gest kalbos, o gramatinms reikmms perteikti vartojami tam tikri specials gestai, pridedami prie aknini gest. Lietuvoje tokia kalbjimo sistema nebuvo plaiau vartojama, taiau, pavyzdiui, JAV buvo sukurtos bent trys tokio kalbjimo sistemos ir vartojamos kurij mokyklose. Labiausiai paplitusi kalkinio kalbjimo forma yra tokia, kuri natraliai vartoja visi girdintieji, mokantys gestus, bet nemokantys gest kalbos. Ilg laik, kol nacionalins gest kalbos nebuvo laikomos visavertmis kalbomis, gest kalbos girdintieji mokydavosi pagal princip odis-gestas. Kitaip tariant, buvo mokomasi gest, atitinkani odins kalbos odius, ir visai nesimokoma gest kalbos gramatikos. Toki kurs lankytojai sakinius konstruodavo pagal odins kalbos taisykles. Svarbiausias tokio kalbjimo bruoas yra tas, kad jame kiekvienas odis turi atitinkam gest. Taiau ia visai neatsivelgiama leksinius ir gramatinius skirtumus tarp visikai skirting kalb odins ir gest. Tokiame kalbjime neperteikiamos odins kalbos gramatins reikms (iskyrus tai, kiek suprantama i lp ir i odi tvarkos), o gestai vartojami odynine forma, visikai nekaitomi. Reikia suprasti, kad pats principas odis-gestas yra klaidingas. odis ir gestas yra skirting kalb vienetai, todl tarp j negali bti visiko atitikimo, kaip jo nra, pavyzdiui, tarp lietuvik ir anglik odi. inoma, kol kalbama apie tokius konkreius dalykus, kaip stalas, miegoti, alias ir pan., atrodo, kad gesto reikm atitinka odio reikm. Taiau imkime, pavyzdiui, veiksmaod plaukti. Angl kalba neturi veiksmaodio, atitinkanio ms plaukti: kalbant apie mog vartojamas veiksmaodis swim, kalbant apie laiv veiksmaodis sail. Lietuvi gest kalba turi dar daugiau skirting gest, vartojam priklausomai nuo to, ar plaukia mogus, ar laivas, ar rstas, ar debesys (r. 5.1 sk.). Tai tik vienas pavyzdys, o i ties reikmi nesutapimai tarp odi ir gest labai dani ir ryks (r. dar 2.2 sk.). Bet prastiniame kalkiniame kalbjime iuos skirtumus visikai neatsivelgiama, odis automatikai keiiamas atitinkamu gestu. Dl i prieasi girdinij vartojama kalkin kalba kurtiesiems danai bna sunkiai suprantama. Kuo geriau mogus moka LGK ir atsivelgia gramatinius ir leksinius skirtumus tarp LGK ir lietuvi kalbos, tuo jo kalkinis kalbjimas suprantamesnis kurtiesiems.M A N T R I M A S D A N I E L I U S L I E T U V I G E S T O T Y R O S P A G R I N D A I 17
Pavyzdiui, toks kalbtojas ieko atitinkamo gesto ne odiui, bet konkreiai odio reikmei tame kontekste. Taip pat jis stengiasi neapsiriboti odyninmis gesto formomis, bet, kiek leidia jo LGK mokjimas, vartoti gramatikai taisyklingas gest formas, veido iraik ir kitus nerankinius elementus, ir kt. Toks kalkinio kalbjimo variantas yra daug taisyklingesnis. Girdintiesiems labai sunku imokti laisvai vartoti LGK, taiau jie turi stengtis vartoti kuo suprantamesn kalkin kalb; tai manoma tik mokantis LGK, o ne atskir gest, atitinkani odius. Taigi slyginai galime kalbti apie netaisykling ir taisykling kalkin kalb. Usienio gestotyroje jos vadinamos skirtingais terminais gestais rodoma odin kalba (pvz., signed English, signed Danish ir kt.) vardija tok kalbjim odine kalba, kur odiai automatikai keiiami atitinkamais gestais, o gestais paremtas bendravimas (sign supported communication) yra tokia bendravimo forma, kur gestai vartojami atsivelgiant kontekst ir konkrei pasakym reikm, taisyklingomis gramatinmis formomis ir kt., taiau tai nra tikroji gest kalba, nes vis tiek tokio kalbjimo pagrind sudaro odin kalba. Kaip matme, kalkinis kalbjimas yra nevienalypis reikinys, taip gali bti vadinamos gana skirtingos kalbjimo formos. Taiau paprastai terminas kalkin kalba vartojamas siaurja prasme apibdinti tokiam kalbjimui, kuris remiasi principu odis-gestas.
1.4 Bendrin lietuvi gest kalbaVisos gyvos kalbos kinta. Kitimas tai ne vien nauj odi atsiradimas ir sen inykimas. Kinta odi reikms, kinta kalbos gramatin sandara, tarimas ir kt. Vienos kalbos kinta greiiau, kitos liau. Pavyzdiui, lietuvi kalba yra gana konservatyvi, nelabai pasiduoda kitimui. Tvirtinama, kad lietuvi kalba yra ilaikiusi daugiausia indoeuropiei prokalbs bruo i vis likusi gyv kalb. Tuo tarpu tokia kalba, kaip angl, kinta labai spariai. Tokie kitimai nra ukoduoti paioje kalboje, jie priklauso nuo t kalb vartojani moni. Ta pati kalba vienoje bendruomenje kinta vienaip, kitoje kitaip. Todl bet kuri kalba neivengiamai turi daugyb variant nuo tarmi iki idiolekt. Idiolektas tai vieno mogaus vartojamas kalbos variantas. Kai mes sakome lietuvi kalba, tai yra tam tikra abstrakcija. Lietuvi kalb sudaro vis jos idiolekt visuma. Gest kalbos, kaip ir odins, laikui bgant kinta. Tiesa, truput kitaip. Kai kalbama apie odini kalb variantus, pirmiausia turimi omeny tarminiai variantai, vartojami skirtinguose regionuose, plg. lietuvi kalbos auktaii ir emaii tarmes. Tuo tarpu LGK daugiau vairuoja ne tarp skirting region, bet tarp skirtin18 M A N T R I M A S D A N I E L I U S L I E T U V I G E S T O T Y R O S P A G R I N D A I
g amiaus grupi. Tai lemia skirtingos lietuvi kalbos ir LGK funkcionavimo slygos. Lietuvi kalba pirmiausia yra perduodama i kartos kart, vaikai daniausiai imoksta jos i tv ir vartoja tv perduot kalbos variant. Kurtieji vaikai gest kalb daniausiai imoksta ne i tv, bet i savo bendraami ugdymo staigose, kur susiformuoja tam tikras tos amiaus grups gest kalbos variantas. Kadangi kurij ugdymo staigas vaikai suvaiuoja i skirting region, teritorinis gest kalbos vairavimas nra toks rykus. Taigi lietuvi gest kalba irgi yra abstrakcija, vis Lietuvos kurij vartojam gest kalbos variant visuma. Lietuvi kalba vadinama ne tik vis jos variant visuma, bet ir bendrin lietuvi kalba. O ar turime bendrin LGK? Kol kas ne, nors pamau ji jau formuojasi. LGK norminimo pradia galtume laikyti 1995 m. ileist pirmj odyn Lietuvik gest odynl. Po jo pradtas leisti penkiatomis Lietuvi gest kalbos odynas (19972003). Vienas pagrindini udavini rengiant odyn ir buvo kurti bendrin lietuvi gest kalb. Kaip tai buvo daroma? Prie odyno dirbo speciali lietuvi gest kalbos komisija i 5 kuri ir apkurtusi asmen, atstovaujani skirtingiems alies regionams. Pagal atrinkt odi sra i komisija sprend, koks gestas kokiam odiui geriausiai tinka. Vadinasi, bendrin LGK buvo kuriama dirbtinai. Dl ios prieasties kurtieji jos nepripasta, kaip ir Gestuno (apie j r. 1.1 sk.), kuri buvo sukurta panaiu principu ir kurij atmesta. Panai pavyzdi netrksta visame pasaulyje. Kad ir skandinav gest kalbos krimo istorija: sudaryta komisija i skirting ali atstov, kuri kelerius metus nuolat rinkdavosi ir ginydavosi, koks gestas tinkamiausias, kol gal gale ileistas odynas, kuriuo ir baigsi ios kalbos krimas. Kurtieji jos nevartoja, nes ji primesta jiems nenatraliai. Taiau kaip tada gali atsirasti bendrin gest kalba? Pavelkime, kaip susiformavo bendrin lietuvi kalba. Istorikai susiklost, kad jos pagrindu tapo pietini vakar auktaii tarm. Tai nereikia, kad ios tarms atstovai smoningai kr bendrin kalb ir nieko kito neprileido. Tiesiog ios tarms atstov buvo parayta daug reikming darb, pamau tvirtinusi lietuvi kalbos variant (plaiau apie tai r. LKE 28-91 psl.). Taigi bendrin kalba daniausiai kuriasi vienos tarms pagrindu ir nebna kuriama dirbtinai, bet sitvirtina savaime. Norint, kad susiformuot koks nors bendrins lietuvi gest kalbos variantas, btinos tam tikros aplinkybs. Pagrindinis trkumas, stabdantis formavimsi, yra raytins LGK formos nebuvimas. Taiau iuolaikins technologijos suteikia tam tikr alternatyv spausdintoms knygoms tai vaizdo raai. iuo metu pagrindinis bendrins LGK sitvirtinimo kelias per gest kalbos mokym ir filmuotas mokomsias priemones. Kadangi dauguma i priemoni rengiama Vilniuje, taip pat ia rengiami gest kalbos vertjai, visai tiktina, kad Vilniaus gest kalbos variantas pamau sitvirtins kaip norminis.M A N T R I M A S D A N I E L I U S L I E T U V I G E S T O T Y R O S P A G R I N D A I 19
Daug kam atrodo, kad norint mokyti gest kalbos pirmiausia btina j sunorminti. Taiau dirbtinis norminimas reikt tik tiek, kad girdintieji mokytsi kitokios gest kalbos, negu vartoja kurtieji, ir tai sukelt bereikaling painiav. I ties norminio gest kalbos varianto nebuvimas neturt bti klitis gest kalbos mokymui. Nesutapimai tarp skirting LGK variant nra tokie dideli, kad galt lemti tarpusavio nesupratim tarp kurij. Pasigilinus LGK leksik paaikja, kad dauguma gest variant, kurie gali pasirodyti tarminiai, i ties tokie nra. Gramatins raikos tarmini skirtum apskritai beveik nra (iskyrus nevienod kalkins kalbos tak gest kalbai). Todl daug naudingiau gerai imokti vien gyvai vartojam gest kalbos variant (t pat, kur vartoja kurias gest kalbos mokytojas), negu mokytis dirbtinio, realiai kurij nevartojamo sunorminto varianto.
Dabartin LGK pirt abcl
A
B
C
D
1.5 Pirt abclPirt abcl, dar kartais vadinama daktiliu arba daktilologija (pagal gr. daktylos pirtas), LGK struktroje uima periferin viet, taiau bendraujant atlieka labai svarbi funkcij. Pirt abcl tai odins kalbos takos gest kalbai rezultatas. Ji vartojama nurodyti daikt ir reikini pavadinimams, kuri nesama gest kalboje asmenvardiams, vietovardiams, vairiems terminams ir pan. Suprantama, kad tokie pirt abcle rodomi odiai gest kalbai yra svetimybs, tad daniau vartojamoms svokoms greitai atsiranda odius pakeiiantys gestai, ypa asmenvardiai ir vietovardiai. Pirt abcl, skirtingai nuo gest kalbos, neatsirado savaime, bet buvo specialiai sukurta. Pirmosios mums inomos pirt abcls buvo sukurtos netgi ne kurtiesiems; yra inoma, kad krikioni vienuolynuose jos buvo vartojamos jau XIII a. (tuo metu kurij dar niekas nemokydavo skaityti, tad akivaizdu, jog kurtieji dar negaljo vartoti jokios pirt abcls). Pirmoji aprayta (1563 m.) pirt abcl buvo labai savotika rodant pirtu koki nors kno dal buvo ymima raid, kuria prasideda lotynikas tos kno dalies pavadinimas, pavyzdiui, raid A parodoma aus (lot. Auris), raid B barzd (lot. Barba), raid C galv (lot. Caput) ir t. t. 1579 m. Cosmas Rosselius knygoje Thesaurus Artificiosae Memoriae pirm kart ispausdinta Italijos vienuoli vartota vienos rankos pirt abcl, kurios pateikti net trys variantai. O tai 1593 m. ispano Fray Melchior de Yerba knygelje ispausdinta abcl vliau imta vartoti kurtiesiems mokyti; j galima laikyti dabartini Europoje vartojam vienos rankos pirt abcli pradia. iuo metu pasaulyje vartojamos dvejopos vienos rankos ir dviej rank abcls. Vienos rankos abcls paplitusios labiau, taiau tai Anglijoje ir Australijoje vartojamos dviej rank abcls. Norvegijoje vartojamos ir vienos, ir dviej rank abcls.20 M A N T R I M A S D A N I E L I U S L I E T U V I G E S T O T Y R O S P A G R I N D A I
E
F
G
H
I
Y
J
K
L
M
N
O
P
R
S
T
U
V
Z
M A N T R I M A S
D A N I E L I U S
L I E T U V I
G E S T O T Y R O S
P A G R I N D A I
21
Senoji dvirank LGK pirt abcl
A
B
C
D
E
F
G
H
Pirmoji lietuvika pirt abcl, sukurta XIX a. pradioje, taip pat buvo dviej rank. J sudar pirmasis Lietuvos kurij mokytojas Zygmantas Anzelmas lenk pirt abcls pagrindu. XX a. viduryje (kai kuriais altiniais, apie 1942 m.) Vilniaus kurij mokyklos mokytojas Jonas Glembockis sudar nauj, vienos rankos lietuvik pirt abcl. Ji pakeit senj ir vartojama iki iol. Senoji lietuvika pirt abcl iuo metu nebevartojama, taiau kai kurie LGK gestai yra padaryti su ios abcls enklais. Pavyzdiui, gestai REKORDAS*, REIKALAS, RADVILIKIS yra padaryti su senja raide R, KOJA, KARTAS su K (tiesa, truput modifikuota), TELIAI, TARYBA su T, EGZAMINAS, EERAS su E, NUODAI su N, PLUNG su P, MAEIKIAI su M, KIS, UKMERG, UDAVINYS su U, DAROVS (vienas i io gesto variant) su D ir kt. Pirt abcls enklai vartojami nauj gest daryboje ir dabar. Su vienos rankos pirt abcls enklais yra padaryti gestai LAUKAS, PIRMADIENIS, KAS ir kai kurie kiti. Darybos pagrindu visuomet imama pirmoji odio raid. Ypa danai tokiu bdu daromi naujadarai vairiems terminams (plg. linksni pavadinimus Gramatikos gest odynlyje), asmenvardiniai gestai (iuo atveju gali bti rodomos dvi vardo ir pavards pirmosios raids), kitokie tikriniai daiktavardiai.
I
Y
J
K
1.6 Gest kalba ir kurtiejiLietuvoje gyvena per 8000 kurij. Vieni j gim kurti, kiti apkurto ankstyvoje jaunystje, treti neteko klausos jau imok lietuvi kalb. Skiriasi ir j kurtumo laipsnis vieni negirdi nieko, kiti gali t girdti su stipriu klausos aparatu, treti su iuolaikikais skaitmeniniais aparatais girdi net visai neblogai. Pagaliau vis daugiau kurij atliekamos kochlearins implantacijos, kurios es padaranios kurij girdiniuoju1. Vis i moni santykis su gest kalba gali bti gana vairus. 1995 m. LGK pripainta gimtja Lietuvos kurij kalba. K vis dlto reikia gimtoji kalba kalbant apie kuriuosius? Daug kas klausia, kaip gali gest kalba bti gimtoji kuriam vaikui, gimusiam girdinij eimoje, jeigu jo tvai nevartoja ios kalbos? Taiau gimtoji kalba nebtinai yra ta, kuria kalba vaiko tvai. Gimtja kalba gali bti laikoma ta, kuri pirmj mogus imoksta, arba kuri jis geriausiai moka, arba kuri daugiausiai vartoja, arba kuri pats laiko savo gimtja kalba. Sakydami, kad gest kalba kurtiesiems yra gimtoji, pirmiausia mes turime ome* Neiliustruoti gest pavyzdiai pateikiami i Lietuvi gest kalbos odyno 1-5 tomo. 1 Kochleariniai implantai negrina kuriajam klausos natraliai. Tam, kad kuriasis gebt skirti kalbos garsus ir suprasti sakytin kalb, po operacijos su juo turi bti ilgai ir kryptingai dirbama.
L
M
N
O
P
R
S
T
U22 M A N T R I M A S
VD A N I E L I U S
ZL I E T U V I G E S T O T Y R O S P A G R I N D A I
M A N T R I M A S
D A N I E L I U S
L I E T U V I
G E S T O T Y R O S
P A G R I N D A I
23
ny tuos kuriuosius, kurie gimsta kurti arba apkursta ikikalbiu periodu (t. y. iki trej met). Jiems gest kalba yra vienintel natraliai imokstama kalba, tad, jei yra galimybs, j jie imoksta greiiausiai. ia prasme visais atvilgiais gimtoji gest kalba yra tiems kurtiesiems, kurie gimsta kurij eimose j kalbinis vystymasis atitinka girdini vaik kalbin vystymsi. Kiti kurtieji gest kalb labai greitai imoksta patek tarp jau mokani i kalb kurij daniausiai tai bna kurij darelis arba mokykla. Nuo tada ji jiems irgi tampa kaip gimtoji ja jie geriausiai geba bendrauti ir daugiausia j vartoja. inoma, tais atvejais, kai kuriasis nuo pat vaikysts bna tarp girdinij ir nesusiduria su gest kalba, jam jinai nra gimtoji. Taip pat gest kalba daniausiai netampa gimtja tiems, kurie neteko klausos jau imok lietuvi kalb (kartais jie skiriami nuo kurij ir vadinami apkurtusiaisiais). Tiesa, jie vartoja gestus, bet daugeliu atvej jiems priimtiniausia bna kalkin kalba (apie j r. 1.3 sk.). Neprigirdintieji taip pat danai gimtja laiko lietuvi, o ne gest kalb, taiau tai priklauso nuo j klausos sutrikimo laipsnio ir pasirinkimo: vieni geriau jauiasi bendraudami lietuvi kalba, kiti gest. Pagaliau gali bti ir girdinij, laikani gest kalb savo gimtja kalba (pavyzdiui, gim kurij eimose). Kaip matome, ne visiems kurtiesiems gest kalba yra gimtoji, ir ne btinai ji gali bti gimtoji tik kurtiesiems. Dl to kartais skiriamas medicininis kurtumas nuo kultrinio, arba socialinio, kurtumo. Kultrinis kurtumas susijs ne tiek su klausos negale, kiek su gest kalbos vartojimu. Mat kurtieji yra labai specifin negalij grup, danai vadinama kalbine (kartais ir kultrine) mauma. Tuo norima pabrti, kad kurtieji tra negals tik tiek, kad jie vartoja kit kalb, negu girdintieji. Ne todl, kad kurtieji neigia savo negal, bet todl, kad jie nebt eminami ir vadinami nebyliais, o gest kalba bt gerbiama kaip visos kalbos. Gest kalba yra kurij kalbins ir kultrins maumos pagrindas. Tas, kuris tapatina save su kuriaisiais ir vartoja gest kalb kaip gimtj, yra kultrikai kuriasis. Kurias mogus tai ne tik negirdintis, bet ir turintis savit mstym. Kurtieji beveik vis informacij gauna matydami, todl j mstymas yra daugiau vaizdinis. Jie msto gest kalba, kurios struktra yra erdvin, tad ir j mstymas erdvinis. Gest kalba yra neatsiejama kurij kultros dalis. Vienas i paprasiausi pavyzdi, galini iliustruoti, kaip kalba susijusi su proiais, bt toks, kad kurtieji, skirtingai nuo girdinij, nordami pasikalbti dviese, stengiasi sstis vienas prieais kit. Kurtieji turi ir kit bendravimo taisykli bei savitum, susijusi su gest kalbos ir j mstymo specifika. Visa tai reikia turti omeny, kai sakome, kad gest kalba yra gimtoji kurij kalba.
APIBENDRINKIME Lietuvi gest kalba yra visavert kalbin sistema, turinti savit gramatin struktr, skirtinga nuo lietuvi kalbos ir nuo kit ali gest kalb. LGK nebuvo specialiai sukurta, bet susiformavo savaime. Daugiausia takos jai turjo rus gest kalba. LGK yra Lietuvos kurij bendruomens kalbins ir kultrins maumos funkcionavimo pagrindas, maiausiai penki tkstani kurij gimtoji kalba. Bendrinis LGK variantas kol kas nra susiformavs. Kalkin kalba yra gestais rodoma lietuvi kalbos forma.
KLAUSIMAI IR UDUOTYS Kokie yra klaidingi girdinij poiriai gest kalbas ir kokios galimos j prieastys? Paklauskite pastam, ar jie taip pat sivaizduoja gest kalb ir kodl. Kuo skiriasi dirbtins kalbos nuo natrali kalb? Kurioms i j priklauso LGK? K galima pasakyti apie gest kalbos atsiradim? Dl kokios pagrindins prieasties maai k galime suinoti apie LGK istorij? Kas vartoja kalkin kalb ir kam ji yra priimtinesn u LGK? Kokiu pagrindiniu principu remiasi prastin kalkin kalba? Pateikite pavyzdi, kaip gali nesutapti dviej skirting kalb odi reikms (i kalb, kurias mokate). Kaip turt ir kaip neturt bti norminama gest kalba? Kok vaidmen LGK atlieka pirt abcl? Paaikinkite, kodl kurtieji laikytini kalbine ir kultrine mauma.
24
M A N T R I M A S
D A N I E L I U S
L I E T U V I
G E S T O T Y R O S
P A G R I N D A I
M A N T R I M A S
D A N I E L I U S
L I E T U V I
G E S T O T Y R O S
P A G R I N D A I
25
2. Gest kalbos leksikaLeksika yra kalbos odi visuma. Gest kalbos leksinis vienetas yra ne odis, o gestas. Savo forma gestas yra visikai kitokios prigimties enklas, negu odis. iame skyriuje pamatysime, kuo gestas skiriasi nuo odio leksikos poiriu. LGK leksika iki iol yra labai maai tyrinta. Pagrindinis ios srities darbas Lietuvi gest kalbos odynas (apie j r. 1.4 sk.). ia aptarsime, pagal kokius principus jis buvo rengtas ir kas j nepateko. Taip pat trumpai apvelgsime LGK leksik kaip visum.
2.1 Gestas kalbos enklasGestas, kaip ir odis, yra kalbos enklas. K reikia enklas? Bet koks enklas yra dviplanis reikinys turi materiali form (ymikl) ir reikm (ymin). Imkime, pavyzdiui, kelio enkl, kur esame prat vadinti plyta. Jo forma baltas gulsias staiakampis raudoname apskritime, o reikm vaiuoti draudiama. Tai sutartinis enklas, naudojamas keli eismui reguliuoti. Kol nebuvo main, baltas gulsias staiakampis raudoname apskritime monms nieko nereik. Esama ir nesutartini enkl, pavyzdiui, kylantys dmai reikia, kad kakas dega. Kalbos enklai visuomet esti sutartiniai. Gestas, kaip kalbos enklas, turi form ir reikm. Kalbotyroje dar sakoma iraikos planas ir turinio planas. Lietuvi kalbos iraikos plan sudaro garsai, kirtis, intonacija, gest kalbos rank, veido, galvos ir kno judesiai. Abiej kalb turinio plan sudaro leksins, gramatins ir darybins reikms. odis vadinamas arbitraliu, arba nemotyvuotu, enklu. Tai reikia, kad ryys tarp iraikos plano ir turinio plano yra nemotyvuotas: mes negalime pasakyti, kodl baldas su atrama vienam sdti vadinamas gars samplaika kd. Ir net nesusimstome, kodl. Mums tai natralu. O kaip kiti mons supranta, k mes26 M A N T R I M A S D A N I E L I U S L I E T U V I G E S T O T Y R O S P A G R I N D A I
turime omeny sakydami kd? Jie yra imok t pai kalb, t pai sutartini enkl sistem, kaip ir mes. Gars samplaika kd yra asociatyviai susijusi su svoka kd, t. y. vos igird od mes susiejame su juo i svok. Taiau aiku, kad usienieiui, nemokaniam lietuvi kalbos, i gars samplaika bus bereikm, ir mes jam nesugebtume paaikinti, kodl ms kalboje tas daiktas vadinamas btent tokiu odiu. tai k reikia, kad odis yra nemotyvuotas. Vis dlto ne visi lietuvi kalbos odiai yra visikai arbitrals. Motyvuoti yra garsaodiai, pvz., au-au, miau, bum, tuk, ir i j padaryti veiksmaodiai, pvz., miauksti, cypti, tiksti. Jie vardija vairius aplinkos garsus, o lietuvi kalba taip pat perteikiama garsu, todl natralu, kad tarp odio ir garso, kur jis ymi, yra motyvuotas ryys. Bet jis nereikia, kad garsaodiais tiksliai atkartojami aplinkos garsai. Juk nors gaidys visame pasaulyje gieda vienodai, skirtingose kalbose is garsas vardijamas nevienodai, pavyzdiui, lietuvikai kakarieku, anglikai cock-a-doodle-doo, danikai kykliky ir pan. Ir kodl lietuvikai uo loja au-au, o rusikai gav-gav? Kodl garsaodiai nra vienodi visose kalbose? Todl, kad kiekviena kalba turi savo gars sistem, kurioje nra gars, leidiani tiksliai atkartoti uns lojim ar gaidio giedojim. inoma, mogus gali gana tiksliai pamgdioti iuos garsus, taiau tai bus iaip garsai, o ne kalbos garsai. iaip ar taip, garsus vardijantys odiai daniausiai yra aikiai motyvuoti. Taiau vairius daiktus vargiai manoma vardyti kuo nors juos panaiais gars kompleksais. Gest kalbos ryys tarp iraikos plano ir turinio plano yra kiek kitoks, nei odinse kalbose, nes ji remiasi vaizdu. Natralu, kad tai, kas matoma, gest kalboje atvaizduojama panaia forma. Taiau lygiai kaip garsa1 odiai tiksliai neperteikia gars, gest kalboje nesistengiama kuo tiksliau pavaizduoti daikt formos. Gest kalba turi tam tikr ribot rinkin element (erem, r. 3 sk.), i kuri ir sudaromi visi gestai. Pavyzdiui, gestas KD (r. 1 pav.) rodomas su platakos forma db, kurios tam tikr panaum kd su atlou galime nesunkiai irti, taiau tai nra tikslus kds formos atvaizdavimas. Dl to io gesto neinantis mogus kain ar suprast, k jis reikia. Kaip ir garsaodiai, net aikiai motyvuoti gestai gali bti nevienodi skirtingose kalbose. Pavyzdiui, gestas MEDIS lietuvi gest kalboje rodomas su itiesta auktyn ranka ir iskstais pirtais tai panau med. Dan gest kalboje MEDIS rodomas briant erdvje medio form, o kin gest kalboje platakomis C vaizduojant medio kamien. Taigi visi ie gestai motyvuoti, bet skirtingi.M A N T R I M A S D A N I E L I U S L I E T U V I G E S T O T Y R O S P A G R I N D A I 27
Gestai daniausiai bna daugiau arba maiau motyvuoti, taiau nemaai yra ir visai nemotyvuot. Todl reikt kalbti apie skirtingus gest arbitralumo lygius: 1. Visikai arbitrals gestai, kuri ryio su ymima svoka nemanoma nustatyti (nebent inant, kaip jie atsirado), pavyzdiui, PROBLEMA, GELTONAS, MOTERIS, GYVENTI. 2. Gestai, kuri motyvacij galime paaikinti tik gerokai pasigilin j sandar, pavyzdiui, KOMPIUTERIS, KONKURSAS, SUSIRINKIMAS, LANGAS. 3. Gestai, kuri ryys su ymimu dalyku aikus, kai inai j reikm, pavyzdiui, RAGANA, MEDIS, SPINTA, GRYBAS. 4. Labai aikios motyvacijos gestai, kuriuos lengvai supranta net visai gest kalbos nemokantys mons, pavyzdiui, VALGYTI, RAYTI, ALTA, RKYTI. Dauguma LGK gest yra dalins motyvacijos. Kai gest kalbos mokomasi pagal princip odis-gestas, besimokantiems atrodo, kad gestai yra labai motyvuoti. Pavyzdiui, mokytojas pasako od medis ir parodo gest MEDIS, kuris i ties labai panaus med; jeigu parodomas gestas PAVASARIS, mokytojui gali tekti paaikinti, kodl pavasaris rodomas taip rodoma, kad tirpsta sniegas. Gest motyvacijos aikinimus galime rasti netgi kai kuri ali gest kalbos odynuose. Kodl? Es taip lengviau siminti gestus. Galbt, taiau taip formuojamas klaidingas supratimas, kad motyvacija gestui labai svarbi, ir kad gest kalba yra labai konkreti, nes iraikos planas slygojamas turinio plano. I ties tai, kad gestai panaesni jais vardijamus dalykus, negu odiai, nieko nelemia. Kurtieji vartoja ir supranta gestus kaip gatavus enklus, turinius savo reikm, visai negalvodami apie tai, kaip jie padaryti, lygiai kaip girdintieji odius. Juk vartodami od krioklys mes nekreipiame dmesio tai, kad jis padarytas i odio kriokti. Tai kodl mums turi bti svarbu, kaip gestas PAVASARIS susijs su tirpstaniu sniegu? Kai gest kalbos mokomasi nevartojant lietuvi kalbos, tik bendraujant gest kalba, paaikja, kad gestai anaiptol nra tokie aiks. Juk jeigu gest forma bt slygojama j reikms, gest kalb galt suprasti bet kas. Taiau pasirodo, kad netgi tokius gestus kaip KD ar GRYBAS pirm kart pamats ne bet kas supranta, nors j motyvacija gana aiki.
2.2 LGK leksikos apvalgaLGK leksik sudaro visi Lietuvos kurij vartojami gestai. Kiek j yra, nemanoma pasakyti, kaip kad negalime pasakyti, kiek odi lietuvi kalboje. Kartais sakoma, kad gest kalba turi apie 3000 gest. Lietuvi gest kalbos odynas (LGK) lyg ir patvirtina teigin: jame kaip tik yra apie 3000 gest. Bet i ties is skaiius28 M A N T R I M A S D A N I E L I U S L I E T U V I G E S T O T Y R O S P A G R I N D A I
nieko nesako apie LGK leksikos turtingum. LGK buvo rengiamas pagal lietuvi kalbos odi sra iekant atitinkam gest ir pateikiant norminius variantus. Toks principas slygojo kelis veiksnius, dl kuri didioji dalis LGK gest nepateko odyn: (a) pirminis odi sraas buvo susiaurintas iki daniausiai vartojam ir gana konkreios reikms odi; (b) kadangi dauguma lietuvi kalbos komisijos nari kalkins kalbos vartotojai, odyne nebuvo stengiamasi pateikti gest skirtingoms odi reikmms, bet tik atskiriems odiams; (c) LGK vartojama labai daug gest, kuriems nra tiesiogini atitikmen lietuvi kalboje arba jie kol kas nenustatyti; (d) kadangi odyno tikslas buvo sunorminti gestus, j nepateko daug ne tik tarmini, bet ir sinonimini gest variant. Taigi i ties LGK leksika yra labai turtinga ir teikianti neribotas raikos galimybes. Jos skurdumas yra tik toks, kad ji neturi gest vairiems moksliniams terminams, be kuri labai sunku versti vairius teorinius tekstus. Taiau daug kuri termin neturi ir lietuvi kalba, o skolinasi tarptautinius odius. Gest kalba, deja, tokios galimybs neturi, tad daniausiai tenka verstis pirt abcle. Norint tinkamai norminti gest kalb, labai svarbu itirti jos leksik. Tam reikia surinkti Lietuvoje vartojamus gestus, nustatyti j paplitim, tikslias reikmes, gramatines ypatybes ir t. t. To neatlikus nemanoma nustatyti, kurie gest variantai yra tarminiai, kurie lygiaveriai vartojami absoliuts sinonimai, kurie sinonimai su subtiliais reikms skirtumais, o kurie ir visai skirtingas svokas (lietuvi kalboje nusakomas homoniminiais odiais) 2 ymintys gestai. Pavyzdiui, LGK pateikiamas tik vienas gestas PRADTI, taiau i ties LGK lygiaveriai vartojamas ir kitas sinoniminis gestas, r. 2 pav. Kitas pavyzdys keturi gestai, nusakantys svok sunkus, taiau su subtiliais skirtumais (r. 36 pav.). Pirmasis gestas vartojamas reikme daug sveriantis, lik trys reikme reikalaujantis daug jg, nelengvas atlikti. Antrasis ir treiasis gestai reikia tiesiog sunku ir danai vartojami kartu (kaip sudurtinio gesto dmenys). Ketvirtasis gestas turi intensyvumo atspalv ir reikia labai sunku. Svarbu ir tai, kad visi ie gestai turi atitinkamus antonimus, nusakanius lengvumo svok su tokiais paiais reikms atspalviais. Kitas pavyzdys trys gestai, reikiantys mokti (r. 7, 8 ir 11 pav.). Pirmasis gestas yra neutralus, antrasis su intensyvumo atspalviu, treiojo reikm tarpin tarp moku ir galiu, jis beveik nevartojamas kalbant apie mokjim kaip imokimo rezultat. Norminant LGK nei vieno i toki sinonimini gest negalima traktuoti kaip netinkamo, nes visi jie vienodai svarbs. JuolabM A N T R I M A S D A N I E L I U S L I E T U V I G E S T O T Y R O S P A G R I N D A I 29
3
4
5
6
7
8
9
10
negalima atmesti toki va- 11a 11b riant, kurie nusako visai skirtingas reikmes, kurias lietuvi kalboje turi vienas odis. Toks pavyzdys galt bti LGK nepateiktas gestas DIENA II (10 pav.), kurio reikm skiriasi nuo gesto DIENA I (9 pav.). is vartojamas tik kalbant apie dien kaip vies paros met, alia ryto, vakaro ir nakties. O kalbant apie dien kaip laiko vienet daniausiai vartojamas gestas DIENA II (r. taip pat 5.2 sk.). LGK vartojama gana daug homonimini (vienodos formos, bet skirtingos reikms) gest, todl kartais atrodo, kad tas pats gestas gali ymti kelias skirtingas svokas. Taiau tokiais atvejais kaip papildoma priemon gestams skirti vartojama artikuliacija lpomis (r. 3.4 sk.), o veiksmaod nuo atitinkamo daiktavardio danai skiria judesio pobdis (r. 7.1 sk.). Ypating LGK leksikos klod, esant tarp leksikos ir gramatikos, sudaro vadinamieji polisintetiniai veiksmaodiai. Jie skiriasi nuo kit gest tuo, kad nra gatavi, bet pasidaromi kalbant priklausomai nuo konteksto, vartojant tam tikras daiktins reikms platakos formas ir veiksmins reikms judesio elementus (r. Polisintetiniai gestai). Vis i gest variant nemanoma pateikti jokiame gest kalbos odyne, kadangi jie ieina u leksikos rib. Kita vertus ten, kur, atrodyt, turime skirtingus gestus, gali bti tik skirtingos to paties gesto gramatins formos tai pirmiausia kiekiniai daiktavardiai (r. 5.2 sk.) ir kryptimi kaitomi veiksmaodiai (r. 6.4 sk.). Kaip matome, LGK leksika ir gramatika labai susijusios, todl mokantis gest kalbos labai svarbu imokti ne vien gestus, bet ir inoti, kaip jie vartojami. Kaip minta, LGK turi labai daug gest, kuriems lietuvi kalba neturi vieno atitinkamo odio. ie gestai visada rodomi su tam tikrais lp judesiais ir veido iraika, neatitinkania odio pradios artikuliacijos. Pavyzdiui, LGK vartojama grup gest, kuri reikm eina neigimas: DAR-NE, KODL-NE, ILGAI-NE (pvz. ilgai nesimatme MATYTIS ILGAI-NE), DAUGIAU-NEBE, KAD-NE; visi jie rodomi su tam tikra veido iraika (r. ir 3.4 sk.), be kurios bt nesuprantami. Kai kas tokius gestus, neturinius tikslaus lietuviko atitikmens ir rodomus su specifine veido iraika, vadina kurij argonu, es bendrinei LGK jie netinkami. TaP A G R I N D A I M A N T R I M A S D A N I E L I U S L I E T U V I G E S T O T Y R O S P A G R I N D A I 31
30
M A N T R I M A S
D A N I E L I U S
L I E T U V I
G E S T O T Y R O S
iau i ties jie neturi nieko bendro su argonu. ie gestai plaiai vartojami ir yra labai svarbs LGK leksiniai vienetai. Kadangi LGK ilg laik buvo labai glaudiai susijusi su rus gest kalba (RGK), dabartinje LGK esama nemaai gest, kuriuos reikt laikyti skoliniais i RGK. Kita vertus, mes beveik negalime rekonstruoti LGK varianto, vartoto prie soviet okupacij, todl labai sunku pasakyti, kurie gestai pasiskolinti i RGK, o kurie tiesiog atsirad bendrame raidos etape. Vienas pagrindini skolini poymi atitinkamo rusiko odio pradios artikuliacija lpomis. Toks, pavyzdiui, yra gestas, pavaizduotas 11 pav. Jis atliekamas su lp artikuliacija mo, atitinkania rus kalbos od , taip pat gestai APIE ir BUTAS, aptarti 3.4 sk. Atskirai reikia tarti kelet odi dl tikrini daiktavardi gest kalboje. Daniausiai vairs pavadinimai (taip pat moni vardai ir pavards) LGK rodomi pirt abcle, taiau kai kurie daniau vartojami turi atitinkamus gestus. Vieni kitus tarpusavyje kurtieji daniausiai vadina susikurtais vardiniais gestais. Taiau ie gestai jokiu bdu nra lietuvik vard atitikmenys jie vardija konkreius mones; kitaip sakant, vienas Arnas turs vienok vardin gest, kitas visai kitok. Vardiniai gestai beveik visada turi gana aiki motyvacij: jos pagrindu gali bti arba koks nors iorinis bruoas (pvz., plauk forma, iskirtinis veido bruoas ir pan.), arba vardo ar pavards reikm, arba pirmoji lietuviko vardo raid, arba kokia nors vidin savyb ar protis ir kt. Vardiniai gestai laikui bgant gali bti keiiami kitais. Kita didel tikrini daiktavardi grup vietovardiai. Visi didesnieji Lietuvos miestai turi savo pavadinimus gestais (jie pateikti LGK 5 tome), taiau vandens telkiniams, atrodo, nesama nei vieno netgi Nemuno pavadinimas rodomas pirt abcle. Kit ali miestai, inoma, irgi turi savo pavadinimus, taiau LGK gestus turi tik ymiausieji. Valstybi pavadinimai irgi turi atitikmenis gest kalba, nemaa dalis netgi po du senj ir naujj (pvz., Japonija, Amerika (JAV), Kinija ir kt.). Taip atsitiko dl to, kad Pasaulio kurij federacija rekomenduoja visiems vartoti tokius ali pavadinimus, kokie vartojami tose alyse. Vis dlto patys kurtieji neskuba pereiti prie naujj pavadinim ir bendraudami tarpusavyje link vartoti senuosius.APIBENDRINKIME Dl savo vaizdins prigimties dauguma gest yra labiau motyvuoti, negu odiai, taiau tai neturi takos j reikmei ir vartojimui. Lietuvi gest kalbos odyne pateikiama labai maa dalis visos LGK leksikos (tik 3000 gest).
LGK gestai nra lietuvi kalbos odi atitikmenys. Tais atvejais, kai nesama gesto svokai vardyti, kaip pagalbin priemon pasitelkiama pirt abcl.
KLAUSIMAI IR UDUOTYS Daug kas teigia, kad LGK odynas yra skurdesnis u lietuvi kalbos odyn. Pagalvokite, ar taip yra i ties ir kodl. Ar pirt abcle parodyti daikt pavadinimai laikytini LGK leksiniais vienetais? Kas yra leksin reikm? Pagalvokite, kokiu bdu geriausia bt tirti LGK leksik ir kaip iuos tyrimus pritaikyti LGK mokymui? Kokie lietuvi kalbos odiai yra motyvuoti? Kodl j yra daug maiau, negu motyvuot gest LGK? Pateikite nemotyvuot gest pavyzdi. Kaip galtumme pagrsti, kad pirt abcle rodomi daikt pavadinimai yra svetimi gest kalbai?
32
M A N T R I M A S
D A N I E L I U S
L I E T U V I
G E S T O T Y R O S
P A G R I N D A I
M A N T R I M A S
D A N I E L I U S
L I E T U V I
G E S T O T Y R O S
P A G R I N D A I
33
3. Fonologin gesto struktraKiekviena kalba turi tam tikr rinkin smulkiausi element, i kuri sudaromi stambesni vienetai. odinse kalbose tokie smulkiausi elementai yra garsai, 2 kalbotyroje vadinami fonemomis (i graik kalbos odio phonema, kuris reikia garsas). Fonemos sudaro kalbos fonologin lygmen. Fonologinio lygmens elementai skiriasi nuo auktesni lygmen element tuo, kad neturi reikms, todl vadinami vienplaniais, raikos plano elementais. LGK taip pat turi tam tikr ribot skaii smulkiausi raikos plano element, kurie savo prigimtimi labai skiriasi nuo fonem. Ir nors jie neturi jokio ryio su garsais, vis dlto gestotyroje jie vadinami fonologiniais elementais, nes funkcikai atitinka fonemas. iame skyriuje aptarsime LGK fonologinius elementus i pradi bendrai, o paskui pagal 5 klases.
3.1 Smulkiausieji elementaiI pradi gali atrodyti, kad gestas yra nedalomas, smulkiausias gest kalbos vienetas. K tai reikia? Pavyzdiui, imkime od moteris. Jis nra smulkiausias lietuvi kalbos vienetas, nes mes galime j iskaidyti garsus m, o, t, e, r, i, s. Taiau nei garso m, nei kit gars smulkesnius vienetus iskaidyti nebegalime, todl sakome, kad jie smulkiausi3. Gesto mes negalime iskaidyti garsus ar panaius elementus, taiau jis nra nedalomas. Ypa lengva tai suprasti, kai bandome urayti gesto atlikim. Imki2 I ties garsas ir fonema nra lygiaveriai terminai, taiau aikumo dlei ia remiuosi tokiu sugretinimu (apie fonemos samprat bendrojoje kalbotyroje r. LKE, 192-193 p., arba Girdenis, 1995). 3 Fonologijoje fonema (t. y. garsas) vis dlto skaidoma dar smulkesnius elementus, vadinamus diferenciniais poymiais, o fonema yra smulkiausias linijinis vienetas.
me, pavyzdiui, gest MOTERIS (r. 12 pav.). J galima 12 aprayti madaug taip: itiestais suglaustais pirtais plataka (pirtai auktyn, delnas on) pridedama prie smakro. Tai gana tikslus io gesto apraymas, jokiam kitam gestui jis netinka. ia mes nurodome kelis dalykus, kuriais is gestas skiriasi nuo kit: platakos form (itiestais suglaustais pirtais), jos padt (pirtai auktyn, delnas on), judes (pridedama) ir rodymo viet (prie smakro). Apraydami bet kok kit gest visada turime nurodyti, kokios formos plataka, kokia jos padtis, koks judesys ir kur atliekamas. Tad galime sakyti, kad kiekvienas gestas yra sudarytas i i keturi element. Jeigu bent vieno j neinome, negalime tiksliai parodyti gesto. odini kalb smulkiausi vienetai fonologinio lygmens elementai, neturintys reikms, i kuri sudaromi auktesni lygmen elementai vadinami fone4 momis. Gest kalb fonologinio lygmens elementai vadinami eremomis (graikikai kheir ranka). erem yra ios keturios klass: 1) platakos forma (konfigracija); 2) platakos padtis (orientacija); 3) vieta (lokalizacija); 4) judesys. Be i keturi klasi erem, fonologiniam gest kalbos lygmeniui priklauso dar viena klas element vadinamieji nerankiniai elementai. Tai vairs veido ir galvos judesiai. Jie negali bti laikomi eremomis vien todl, kad nesusij su rankomis. iaip j santykis su eremomis labai panaus odini kalb supersegmentini element (toki kaip kirtis ir intonacija) santyk su fonemomis. Kaip bus matyti vliau, veido ir galvos judesiai gest kalbose atlieka labai panai funkcij, kaip intonacija odinse kalbose. erema, kaip ir fonema, yra abstraktus sistemos vienetas. K tai reikia? Imkime, pavyzdiui, lietuvi kalbos fonem /a/. Lietuvi kalboje garsas a gali bti tariamas gana vairiai: od kas mes galim pasakyti labai greitai (garsas a labai trumpas) arba tsti ilgai (garsas a ilgas), taiau vis tiek tai bus tas pats odis. Bet yra panaiai skambantis odis ks (odio ksti bsimojo laiko forma), kur irgi turime gars a, taiau jis kiek kitoks, nei odyje kas. odyje kas a yra trumpasis, oTermin erema pirmasis pavartojo amerikiei gestotyros pradininkas W. Stokoe1960 metais.4
34
M A N T R I M A S
D A N I E L I U S
L I E T U V I
G E S T O T Y R O S
P A G R I N D A I
M A N T R I M A S
D A N I E L I U S
L I E T U V I
G E S T O T Y R O S
P A G R I N D A I
35
odyje ks ilgasis. Kadangi lietuvi kalboje odiai kas ir ks yra skirtingi, skiriamos dvi fonemos /a/ (trumpoji) ir // (ilgoji), nors iaip garsas a gali bti tariamas labai vairiai. Fonema yra abstraktus sistemos vienetas, kuris kalbant reikiamas konkreiais variantais. Nustatyti, kur yra atskiros fonemos, padeda minimaliosios poros odiai, besiskiriantys tik vienu garsu (kaip kas ir ks). tai atskiros fonemos /u/ ir // skiria odius pusti ir psti, bur ir br; fonemos /i/ ir // skiria odius migti ir mygti, rito ir ryto. Tuo tarpu rus kalba teturi po vien fonem /a/, /i/, /u/ (neskiriant ilgj ir trumpj, nors aiku, kad jos gali bti itartos ir ilgai, ir trumpai), nes neturi toki minimalij por, kur odiai skirtsi vien ilguoju ir trumpuoju a, i arba u. Garsas yra konkreti fonemos iraika kalbjimo akte. Tikslumo dlei taip pat reikt skirti eremas ir konkreias j iraikas: konfigracijos eremos konkreti iraika yra platakos forma, orientacijos eremos padtis, lokalizacijos eremos vieta, judesio eremos judesys. Lygiai kaip fonemos gali turti alofon (kombinacini variant), eremos gali turti aloer. Kombinaciniai fonem variantai vartojami tam tikrose pozicijose. Pavyzdiui, lietuvi kalbos fonema [n] turi alofon [ ] (gomurinis n), kuris tariamas prie gomurinius priebalsius k ir g. Lietuvi kalboje [n] ir [ ] nra atskiros fonemos, kadangi nra toki dviej odi, kurie skirtsi tik iais garsais. Variantas [ ] yra fonemos [n] alofonas, pasirodantis tam tikroje pozicijoje. Su panaiais atvejais susiduriame ir nustatindami LGK eremas, ypa konfigracijos; kaip matysime toliau, tam tikrose pozicijose vartojamos platakos formos su palenktais pirtais, kurios laikytinos ne atskiromis eremomis, bet platak su atitinkamais itiestais pirtais aloerais.3.1.1 PLATAKOS FORMA (KONFIGRACIJA)
Plataka vadinama rankos dalis nuo rieo. Tai svarbiausia rankos dalis gesto struktroje. Platakos form lemia pirt nykio, smiliaus, didiojo, bevardio ir maylio padtis. Pirtai gali bti itiesti, palenkti, sulenkti arba ulenkti: itiestas pirtas nesulenktas nei per vien snar; palenktas pirtas sulenktas per pirmj snar; sulenktas pirtas sulenktas per antrj ir treij snar; ulenktas pirtas sulenktas per visus tris snarius (bet ne sugniautas); sugniautas pirtas ulenktas ir prispaustas prie delno. Kitas svarbus poymis nusakant pirt padt ar jie suglausti, ar isksti. Nykio padtis visada turi bti apibriama atskirai. Jis gali bti lygiagretus arba statmenas delno ploktumai, taip pat abiejose iose padtyse nyktys yra pri36 M A N T R I M A S D A N I E L I U S L I E T U V I G E S T O T Y R O S P A G R I N D A I
glaustas arba nepriglaustas. Kai jis yra statmenas delno ploktumai, priglaustas reikia, kad jis lieia pirt galus. Visas ia nurodytas pirt padtis galime laikyti konfigracijos erem diferenciniais poymiais. Diferenciniai poymiai yra iuolaikins fonologijos terminas, vardijantis skiriamsias fonem artikuliacines ir akustines savybes; pavyzdiui, lietuvi kalboje tokie poymiai yra skardumas ir duslumas, skiriantis fonemas /k/ ir /g/, ir kt. Panaiai LGK galime kalbti apie poymius sulenktas pirtas ir itiestas pirtas, kuriais skiriasi konfigracijos eremos /1/ ir /1+/. Taigi visas LGK vartojamas konfigracijos eremas galima aprayti pagal diferencinius poymius. Kad toks apraymas bt paprastesnis, pirmiausia galime sumainti poymi skaii. Pavyzdiui, keturioms pirto padtims itiestas, palenktas, sulenktas, ulenktas nusakyti utenka dviej poymi palenktas ir sulenktas. Itiest padt ymi abiej i poymi nebuvimas, ymimas minuso enklu, t. y. [- palenktas, sulenktas], o ulenkt padt abiej poymi buvimas [+ palenktas, + sulenktas]. Panaiai galima ymti ir kitus poymius: [- suglausti] reikia isksti (is poymis nereikmingas tuo atveju, kai pirtai yra ulenkti arba sugniauti), [- lygiagretus] reikia nykio padt statmenai delno ploktumai, [- priglaustas] reikia, kad nyktys nelieia kit pirt. Tam, kad galtume atskirti platak R nuo N, dar reikia pridti poym sukryiuoti pirtai. Pagal iuos diferencinius poymius galima aprayti visas LGK konfigracijos eremas. ia dar btina paminti, kad ne vis pirt padtis platakos formai yra vienodai svarbi. Pavyzdiui, platakos form 1 mes paprastai nusakome taip: plataka itiestu smiliumi (plg. gest apraymus LGK 1 tome). Ar to utenka, kad suprastume, apie kokios formos platak kalbama? Juk ia nusakoma tik vieno pirto padtis. O kur kiti pirtai? Sakydami plataka itiestu smiliumi mes kartu lyg ir teigiame, kad kiti pirtai sugniauti. iuo atveju smilius yra apibriamasis pirtas, jo padtis lemia platakos form, o kiti pirtai neapibriamieji. Apraant eremas neapibriamj pirt padties nusakyti nereikia, ji priklauso nuo apibriamj pirt padties. Toliau bus apraytos LGK vartojamos konfigracijos eremos, suskirstytos grupes pagal apibriamj pirt padt. Lentelje naudojami simboliai S, D, B, V ir N ymi apibriamuosius pirtus, atitinkamai smili, didj, bevard, mayl ir nykt. Pilki laukeliai reikia, kad tuo atveju tas poymis nesvarbus. Pirmiausia apraysime tokias platakas, kuriose apibriamieji pirtai itiesti [- palenkti, - sulenkti]. iuo atveju neapibriamieji pirtai visada bna sugniauti.
M A N T R I M A S
D A N I E L I U S
L I E T U V I
G E S T O T Y R O S
P A G R I N D A I
37
2 lentel ymjimas5 Apibr. pirtai Apibriamieji pirtai palenkt. sulenkt. iskst. Nyktys lygiagr. prigl. Nn SD + -
Plataka
sukry.
B-
SDBM
-
-
-
+
+
N^
SD
-
-
-
-
-
B
SDBM
-
-
-
+
-
V
SD
-
-
+
+
+
B^*
SDBM
-
-
-
-
-
Vn
SD
-
-
+
+
-
4
SDBM
-
-
+
+
+
V^
SD
-
-
+
-
-
5
SDBM
-
-
+
+
-
3~
SDB
-
-
-
+
+
4^
SDBM
-
-
+
-
-
3
SDB
-
-
+
+
+
N
SD
-
-
-
+
+
-
3n
SDB
-
-
+
+
-
R
SD
-
-
-
+
+
+
Y
SM
-
-
+
+
Siekiant tikslumo kai kurie ymjimai ia truput skiriasi nuo vartojam LGK gest apraymuose. * enklelis ^ ia ymi, kad nyktys yra statmenas delno ploktumai.38 M A N T R I M A S D A N I E L I U S L I E T U V I G E S T O T Y R O S P A G R I N D A I M A N T R I M A S
5
Yn
SM
-
-
+
-
D A N I E L I U S
L I E T U V I
G E S T O T Y R O S
P A G R I N D A I
39
3 lentel 1 S + + ymjimas Apibr. pirtai Apibriamieji pirtai palenkt. sulenkt. iskst. Nyktys lygiagr. prigl.
Plataka
L
S
-
-
+
-
F
SDBM
+
-
-
+
+
1^
S
-
-
-
-
F+
SDBM
+
-
-
-
+
I
M
-
-
+
+
F^
SDBM
+
-
-
-
-
In
M
-
-
+
-
4
SDBM
+
-
+
+
+
Toliau apraysime tas konfigracijos eremas, kuriose apibriamieji pirtai palenkti. Jose neapibriamieji pirtai taip pat visada sugniauti, iskyrus dvi paskutinisias eremas, kuriose neapibriamieji pirtai itiesti. iaip jau kai kurios platakos formos su palenktais pirtais nelaikytinos atskiromis konfigracijos eremomis, bet tra erem su itiestais atitinkamais pirtais aloerai. Pavyzdiui, konfigracijos /1/ pagrindinis variantas yra su itiestu smiliumi, taiau labai danai parodomas jos variantas su palenktu smiliumi; nors ie variantai ir skiriasi vienu diferenciniu poymiu [palenktas], i ties tai yra ta pati platakos forma, tik tam tikrose pozicijose (pavyzdiui, kai plataka yra kiek aukiau krtins delnu emyn, prie pilvo delnu auktyn arba tolliau priekyje delnu save) vartojamas variantas su palenktu smiliumi. Tas pats pasakytina ir apie kitas konfigracijas, kuriose nyktys yra [+lygiagretus, + priglaustas], pavyzdiui, /4/, /V/, /N/, /I/, /Y/. Tik plataka F laikytina atskira erema nuo B, nes tam tikrais atvejais ji nra /B/ variantas, pvz., gestas IAULIAI, parodytas su plataka B, nebus suprastas kaip toks gestas. Vis dlto plataka F daniausiai vartojama kaip konfigracijos /B/ pozicinis variantas.
5~
SDBM
+
-
+
-
-
N
SD
+
-
-
+
+
P2
SD
+
-
-
-
+
P2-
SD
+
-
-
-
-
V
SD
+
-
+
+
+
40
M A N T R I M A S
D A N I E L I U S
L I E T U V I
G E S T O T Y R O S
P A G R I N D A I
M A N T R I M A S
D A N I E L I U S
L I E T U V I
G E S T O T Y R O S
P A G R I N D A I
41
4 lentel V^~ SD + + ymjimas Apibr. pirtai Apibriamieji pirtai palenkt. sulenkt. iskst. Nyktys lygiagr. prigl.
Plataka
1
S
+
-
+
+
B+
SDBM
-
+
-
+
P
S
+
-
-
+
C4
SDBM
-
+
-
-
-
P-
S
+
-
-
-
4+
SDBM
-
+
+
+
+
5d
D
+
-
+
5+
SDBM
-
+
+
+
-
G~
D
+
-
-
+
4^+
SDBM
-
+
+
-
-
5d^
D
+
-
-
-
N+
SD
-
+
-
+
db
DB
+
-
-
+
~
SD
-
+
-
-
-
O~
S
+
-
-
+
H
SD
-
+
+
+
+
Trei konfigracijos erem grup sudaro platakos, kuriose apibriamieji pirtai sulenkti. iuo atveju neapibriamieji pirtai vlgi visada sugniauti. ios grups eremose nyktys, jeigu jis nra priglaustas, taip pat bna truput sulenktas.42 M A N T R I M A S D A N I E L I U S L I E T U V I G E S T O T Y R O S P A G R I N D A I M A N T R I M A S
Vn+
SD
-
+
+
+
-
D A N I E L I U S
L I E T U V I
G E S T O T Y R O S
P A G R I N D A I
43
SD
-
+
+
-
-
O+
S
+
+
-
+
1+
S
-
+
+
+
Gb
B
+
+
-
+
L+
S
-
+
+
-
C
S
-
+
-
-
Penktos grups eremos ypatingos tuo, kad jos yra kintamos. Panaiai kaip lietuvi kalbos garsai ie ir uo yra kintamos artikuliacijos fonemos, ios eremos yra kintamos formos. Visoms joms, iskyrus V~, bdingas sprigto tipo pirt iskleidimas. Pradinje stadijoje i platak apibriamieji pirtai ulenkti (j nagai prispausti prie nykio pagalvls), galinje itiesti ir isksti. Neapibriamj pirt padtis nekinta jie visuomet sugniauti (taip pat ir V~).6 lentel
I+
S
-
+
-
-
Plataka
ymjimas
Apibr. pirtai
Apibriamieji pirtai palenkt. sulenkt. iskst.
Nyktys lygiagr. prigl.
Ketvirt grup sudaro platakos formos, kuriose apibriamieji pirtai ulenkti. iuo atveju neapibriamieji pirtai visada itiesti ir isksti (iskyrus platak O+), o nykio pagalvl lieia apibriamj pirt galus.5 lentel Plataka ymjimas Apibr. pirtai Apibriamieji pirtai palenkt. sulenkt. iskst. Nyktys lygiagr. prigl.
S4
