U D K 821 . in (73)-31 De402

Jude Deveraux Moonlight in the Morning Pocket Star Books, New York, 2012

D everaux, Jude De402 Ryto menesiena: [romanas] / Jude Deveraux; is anglij kalbos verte

Agne Seibokaite. — Kaunas: Jotema, [2014]. — 336 p. I S B N 978-9955-13-439-8

Meninink^ D z e k ^ Leiton artima drauge K i m pakviecia vasar^ pavieseti tyliame nuosaliame Ediline, kur j i , pabegusi nuo neramaus ir permainingo gyvenimo Niujorke, galeti^ pailseti ir pasotinti savo tapymo aistr^. D a r labiau susitikimo su D z e k a laukia jaunas miestelio daktaras Tristanas,jau ne vienus metus svajojantis artimiau susipazinti su sia patrauklia mergina. Taigi , nieko apie tai nenutuokianci;; Dzek;} Ediline pasitinka ryztingai nusiteik^s isvaizdus vyriskis, ir merginai telieka atsiduoti aistringiems vasaros malonumams.

U D K 8 2 1 . 1 1 1 ( 7 3 ) - 3 1

Copyright © 2012 by Deveraux, Inc. © Vertimas } lietuvii| kalb^,

Agne Seibokaite, 2013 © U A B ,Jotema", 2014 Redaktore Asta Kristinaviciene VirseUo dailininke Vilune Grigaite Virselyje fotografijos is 123rf.com,

isfockphoto.com Maketavo Terese Vasiliauskiene

S L 250. 21 sp. 1. U z s a k . Nr . 14.261 U A B „Jotema", Algirdo g. 54, 50157 Kaunas

T e l . 337695, el. pastas: info@jotema.lt http://www.jotema.lt

Spausdino U A B „Spindulio spaustuve", Vakarinis aplinkkelis 24, 48184 Kaunas

NAUjASlS DZERSIS 2004

— Tet i , — \o Le i ton^ kreipesi D z e k a , — noriu nuvaziuoti j

Virdzini j^ aplankyti K i m . Uztruks iu t ik dvi savaites, gal tu parduo-

tuveje susitvarkytum ir be man^s?

J i suprato, kad zyzia kaip maza mergaite, o ne kalba kaip su-

augusi devyniolikos metij mergina, bet del to buvo kaltas pats tetis.

— D z e k a , su savo drauge koledze praleidai visus metus. G y -

venai su ja . I r dar ta kita mergina. K u o j i vardu?

— Sofi.

— Teisingai. Todel nesuprantu, kodel keli\ savaiteliy negale-

tum paaukoti savo tetusiui.

Tas moralinis jsipareigojimas tevams! — pagalvojo D z e k a ir

sugniauze kumscius. M i n t i ant nuospaudi} tevas mokejo puikiai .

G a l i m a sakyti, buvo sios srities profesionalas.

Atrode, j a m ne motais, kad D z e k a kiaur^ vasar^ triuse jo sta-

tybos reikmenv^ parduotuveje. I s koledzo parvyko pries du mene-

sius, ir per vis^ t^ laik^ tetis nepasinaudojo ne viena iseigine ir

tikejosi, kad dukra taip pat kiekvien^ dien^ leis drauge su juo uz

prekystalio. Nors pats D z o savamoksliy meistri^ aptarnavim^ v a d i -

4 everaux

no „bendravimu su teciu", D z e k a negalejo su juo sutikti , nes j iedu

„kalbejosi" t ik kart^ — derino tekinimo peilii^ galvuciy pristatymo

dat^.

D z e k a vertino tevo pastangas ir t ikrai norejo pabuti su juo,

bet trosko ir atsipalaiduoti. Visas keturiolika dienij j i norejo skir­

ti savo poreikiams. Aps iv i lk t i bikinj i r paguleti prie baseino. P a -

flirtuoti su vaikinais. Pasikalbeti su K i m apie... paprasciausiai apie

patj gyvenim^. Sk i r t i laiko svajonems apie ateitj. J i studijavo dail?

ir ketino tapti tapytoja. K i m pasakojo, kad jos namus Virdzini joje

supa nepaprasto grozio krastovaizdis, ir D z e k a norejo perkelti j j

ant popieriaus. Planas buvo tobulas, deja, su tuo nesutiko tevas. J i

nenorejo savavaliauti — taip butij t ikrai j j uzrustinusi, todel beliko

t ik maldauti, kad isleistq.

Stebedama, kaip tevas krauna medvarzcii j dezes, prisimine

paskutinj elektroninj K i m laisk^.

„Patariu kur j laik^ apsidairyti ant Floridos kysulio, — rase

K i m . — Uzl ipus ant pacios virsunes, matosi net dvi apygardos. K a i

kurie vaikinai , jskaitant ir mano pusprotj brolj, issirengia ir soka j

duburj. Ner t i is tokio aukscio labai pavojinga, bet j iems ne motais.

Neskaitant nuogi^ vaikini|, vieta isties grazi, ir as manau, kad tikrai

rastum, k^ ten nutapyti."

D z e k a bande kalbetis su tevu ir kaip su sau lygiu suaugusiu

zmogumi — megino paaiskinti, jog prasidejus naujiems mokslo

metams, j a i reikes pateikti savo dailes darbi^.

Tevas mandagiai isklause ir galiausiai pasiteiravo, ar j i uzsake

nerudijanci;^ apdailinii^ vinii^.

Dzekos mandagumas kaipmat isgaravo.

— T a i p nes^zininga! — suklyke j i . — Dzoji^ tu paleidai visai

vasarai. Kodel as negaliu pailseti bent dvi savaites?

D z o Leitonas atrode jsizeid^s:

— Tavo brolis dabar turi zmon^ ir j iedu ketina padovanoti

man anukij .

Rifpo menesiena 5

D z e k a net zioptelejo:

— Atle idai Dzo j i j nuo darbo visai vasarai, kad j is galetij bars-

kinti Seil^?

— Galvok, k^ kalbi, panele, — atreze j is ir patrauke j smulkii^

elektriniij j rankii j skyrii^.

D z e k a suprato, kad turi nusiraminti . Supykdziusi tev^, nieko

nepasieks.

— Tet i , prasau, — istare j i it maza mergaite.

— N o r i susitikti su vaikinu, ar ne?

D z e k a susivalde neuzvertusi akii^. Nejaugi j a m daugiau niekas

nerupi?

— Ne, teti, nera jokio vaikino. K i m turi brolj, bet j is jau se-

niausiai draugauja su viena ir ta pacia mergina.

J i jkvepe, bandydama nenuklysti j lankas. Tetis puikiai supras-

davo, kada jo vienintele dukra meluoja. S u savo begediskais melais

sugebedavo issisukti t ik Dzojus . „Buvau isej^s su draugais", — pa-

siteisindavo j i s , ir tevas linkteledavo. Veliau D z e k a savo broliui pa-

grasindavo: „Jei masinoje paliksi dar bent vien^ panaudot^ prezer-

vatyv^, rasi j j ant savo pagalves." J i puikiai suprato, kur ir su kuo jis

„iseidavo".

— Tet i , — maldavo j i , — labai noreciau por^ savaiciij praleisti

su drauge ir k^ nors nutapyti. T a d a grjzusi j mokykl^ galeciau pade-

monstruoti savo kelias per vasar^ nulietas akvareles Sofijai, gal dar

keliems mokytojams ir apsimesti, kad piesiau savo malonumui. Stai

ir viskas. Pris iekiu savo...

Tevo zvilgsnis priverte uzsiciaupti. J i negalejo prisiekti savo roamos gyvybe.

Prasau, — dar kart^ istare dukte.

• Gera i , — pagaliau sutiko tevas. — Kada nori isvykti?

D z e k a tylejo, antraip ja i butij issprudf, kad nori tuoj pat

sprukti pro duris. J i t ik apsivijo rankomis stambij, tvirt^ savo tevo

kun^ ir pasilenke pabuciuoti jo skruost^. J i s didziavosi, kad dukra

6 everaux

buvo siek t ick aukstesne uz j j — metro ir septyniasdesimties cen-

timetrij ugio vyr^. J is megdavo pasakoti, es^ aukst^ ugj ir l iekn^

figur^ dukra paveldejo is mamos gimines puses.

O vyriausias jo vaikas, sunus Dzojus — tikra Lei tono kopija.

J is buvo metro sesiasdesimt penkiij centimetrij tiek j ugj ir beveik

t ick pat j plotj, nes sulauk^s dvylikos eme dirbti statybinixj reikme-

n-q parduotuveje ir uzsiaugino galingus raumenis. D z e k a j j vadino

Buldogu.

Ki t% ryt^ j i jau sedejo lektuve. D z e k a nenorejo, kad staiga par­

duotuveje isdygfs koks nors rangovas pareikstij, jog jo jrankiai pa-

vogti/pamesti/sugadinti ir j a m tuojau pat reikia. nauj i j .Tokiu atveju

tevas noretij, kad j i l ikt i j pagelbeti j a m parduotuveje. J is net nepa-

dvejoj^s galejo liepti savo dukrai sesti j sunkiasvorj pikap^, pr ikrau-

t^ stogo dangos medziagij, vinii4 ir jrankii j , ir uzvezti juos j kaln^

serpantinu.

Isl ipusi is lektuvo Ricmonde, D z e k a tikejosi isvysti K i m , ta­

ciau jos nesimate. Dzekos pasitikti atvyko K i m tevas. Nors tebuvo

maciusi j j t ik kart^, nesunkiai pazino. J is buvo keleriais metasi v y -

resnis uz jos tetj, bet vis dar atrode patraukliai.

— A r viskas gerai? — pasiteiravo D z e k a .

— I r taip, ir ne, — atsake ponas Oldridzas. — Praeit^ naktj

turejome skubiai isvezti K i m j ligonin^ del apendicito.

— A r dabar j i gerai jauciasi?

— Ta ip , bet j ^ dar kelias dienas palaikys. Atleisk, kad nepa-

skambinome ir nepraneseme tau, kad atskristum veliau.

— M a n o tetj t ik po poros menesiij pavyko jkalbeti isleisti

mane is statybiniij reikmenij parduotuves. Je i buciau atidejusi ke-

lion^, isvis nebuciau istrukusi.

— T a i g i mes, tevai, kartais buname tiesiog nepakenciami, —

tare j i s .

— Nenorejau pasakyti.. .

menesiena 7

— Viskas gerai, D z e k a . A s visk^ suprantu. O kodel, tavo m a -

nvmu, K i m neaplanko tav^s? Niekaip nenoriu su j a skirtis.

Mergina j a m nusisypsojo. K i m pasakojo, kad su teciu susi-

.̂̂ j-̂ i — vieni niekai. „Mielesnio zmogaus pasaulyje nerasi. O stai

mano mama. . . " I r visos trys nusijuokdavo. Sofi ir K i m patyre, kokie

sudetingi buna santykiai su motinomis, bet D z e k a suprato, kad su

jos tevu sutarti paprastai yra sunkiau nei su bet kuriuo is j i j trijules

tevij.

D z e k a su ponu O l d r i d z u jlipo automobilj ir patrauke ilgon

kelionen j E d i l i n ^ .

— K i m kurj laik^ tures guleti lovoje, bet galesiu supazindin-

ti tave su kitais E d i l i n o gyventojais. Je i nori , pristatysiu netoliese

gyvenancius savo sunaus draugus, be to, cia gyvena ir jos pussesere

Sara ir. . .

— Nesirupinkit . A s noreciau tapyti, — atsake D z e k a . — A t -

siveziau tiek reikmenij , kad pakaktij keliems menesiams. K i m uzs i -

mine apie Floridos kysulj .

Ponas Oldridzas nepatogiai pasimuiste, tarsi D z e k a butij pa-

sakiusi k^ nors i t in nesvankaus.

— A r kas nors ne taip? — pasitikslino j i .

— Ne, e, t ik norejau pasakyti, kad, na, geriau t^ viet^ vadinti

tikruoju vardu — Sterlingo kysuliu.

— A . O kodel?..

A r b a j a i t ik pasirode, arba ponas Oldridzas is tiesij nuraudo.

— Ger iau paklausk K i m , — sumurmejo j is .

— Gera i , — sutiko D z e k a , ir j iedu kur j laik^ vaziavo tyledami.

— K o gero, tureciau tau papasakoti apie savo sunij R i d ^ . J is issiskyre su savo mergina, — ponas Oldridzas atsiduso. — Sunus Pirm^ kart^ gyvenime patyre, k^ reiskia sudauzyta sirdis. Bandziau JJ guosti, kad gyvenime dar bus tij merginij , bet veltui. Vaikinas atrodo toks prislegtas, kad baisu, jog gali iskristi is medicinos mo-kyklos.

J u d o Deveraux

— Vadinasi, r imta problema. O as j au maniau, kad j is rengiasi

tuoktis.

— Mes irgi taip maneme. J iedu su L o r a C o n l i buvo pora nuo

pat vaikystes.

— Bet tokiu atveju jie abu buvo per daug... — D z e k a nebaige

sakinio; j i nusprende verciau neissakyti savo nuomones.

— Suvarzyti? — spejo ponas Oldridzas. — T i k r a i taip, bet

Ridas toks pat uzsispyr^s, kaip ir jo mama.

— I r K i m , — pridure D z e k a .

•— O , taip. Je i j au mano vaikai k^ nors uzsibrezia, niekaip ne-

pakeisi j i j sprendimo.

— Atrodo, L o r a i pavyko pakeisti R ido sprendim^.

— Ta ig i , — atsidus^s atsake ponas Oldridzas, — j i apverte

aukstyn kojom vis^ jo gyvenim^. Baig^s studijas, ketino sugrjzti j

miestelj ir dirbti daktaru, taciau dabar... Nezinau, kaip viskas susi-

klostys.

D z e k a R i d ^ Oldr idz^ buvo maciusi t ik kart^, kai j bendrabutj

gyventi atsikele K i m , ir prisimine j j kaip isvaizdij vyruk^. Visus

metus, vos isgirdusi K i m pasakojant apie savo brolj, D z e k a jdemiai

klausydavosi.

— A r j ie del ko nors susipyko? — paklause D z e k a , nors is

tiesxj tenorejo suzinoti, ar K i m brolis neturi kitos merginos.

— Nepasakyciau. L o r a paliko mano suni| ir tiek. Pasake, kad

tarp jij. viskas baigta, nes j i sutiko kit^ zmog^.

— Vargselis Ridas. T i k i u o s i , naujas jos isrinktasis gyvena

ne tame paciame miestelyje, antraip R i d u i bus sunku juos matyti

drauge.

Nukreip^s zvilgsnj nuo kelio, ponas Oldridzas zvilgtelejo j

Dzek^.

— J i apie tai net nepagalvojo. L o r a susidejo su naujuoju E d i ­

lino baptistij baznycios pastoriumi. Je i mano sunus kada nors jkels

Rmo menesiena 9

koj^ j baznyci^, — o to, kaip j is sako, niekada nebus, — j a m teks

susidurti su zmogumi, pagrobusiu jo merging.

— M a n labai jo gaila, — tare D z e k a , sirdyje slapta dziugau-

dama. Grazus jskaudintas vyras, kur iam reikia paguodos. Pasirodo,

vasara bus kur kas jdomesne!

A t v y k u s i j E d i l i n ^ , D z e k a neslepe susizavejimo mielu miestu-

ku. Istoriniai pastatai buvo atnaujinti, taciau kiekvienas fasadas at i -

tiko grieztus paveldo issaugojimo reikalavimus. Visokie stikliniai ar

plieno statiniai E d i l i n e buvo draudziami!

D z e k a i , kaip menininkei , patiko tokia aplinka, taciau j i labai

stengesi istrukti is nedidelio gimtojo miestuko Naujajame Dzersy-

je. Nunai j a i arciau sirdies buvo didmiesciai, ypac Niujorkas.

O Ridas bus daktaras, todel gales dirbti bet kur, juo labiau kad

Edi l ine j a m jau turbut nebemiela. D z e k a jsivaizdavo, kaip j iedu

gyvena Paryziuje. J i s bus garsus sirdies chirurgas, o j i — menininke,

kuri^ garbins prancuzai. D z e k a su R i d u daznai atvyktij j E d i l i n ^

aplankyti K i m .

Oldr idzi j namus D z e k a pasieke puikios nuotaikos.

— K a d a galesiu pasimatyti su K i m ? — paklause j i .

— Bet kada. Z m o n a jau ligonineje, ir as vaziuosiu, kai t ik i s -

krausiu tavo lagaminus. G a l i keliauti drauge, je i nori.

— S u malonumu.

Ligonine buvo Viljamsberge, uz sesiolikos ki lometnj . Jzengu-

si j palat^ D z e k a nusijuoke, isvydusi K i m , sedinci^ lovoje su piesi-

mo bloknotu rankose.

— T a u reikia ramybes ir poilsio, — tare D z e k a .

K i m tevai mandagiai pasisalino is palatos.

K a i merginos l iko vienos, D z e k a suskubo pasakoti:

— Tavo tetis vos neapalpo, kai uzsiminiau, kad ketinu eiti ta -

Pyti j Floridos kysulj .

— T u rimtai?