+ All Categories
Home > Documents > Scientific Works IV -...

Scientific Works IV -...

Date post: 04-Mar-2020
Category:
Upload: others
View: 5 times
Download: 0 times
Share this document with a friend
343
wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo universiteti ST. GRIGOL PERADZE TBILISI TEACHING UNIVERSITY Sromebis krebuli Scientific Works IV saerTaSoriso samecniero-praqtikuli konferenciis - `saqarTvelo da Tanamedrove samyaro - gamowvevebi, miRwevebi, progresi~ - masalebi 25-26 noemberi, 2016 weli Materials of International Scientific and Practical Conference `Georgia and Modern World - Challenges, Achievements, Progress~ November 25-26, 2016 Tbilisi, 2016
Transcript
Page 1: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo

universiteti

ST. GRIGOL PERADZE TBILISI TEACHING

UNIVERSITY

Sromebis krebuli

Scientific Works

IV

saerTaSoriso samecniero-praqtikuli konferenciis - `saqarTvelo da Tanamedrove samyaro - gamowvevebi,

miRwevebi, progresi~ - masalebi

25-26 noemberi, 2016 weli

Materials of International Scientific and Practical Conference

`Georgia and Modern World - Challenges, Achievements, Progress~

November 25-26, 2016

Tbilisi, 2016

Page 2: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

UDC (uak) 378 (479.22) (066). g-82

mTavari redaqtori: vaxtang feraZe mTavari redaqtoris moadgile: Tengiz endelaZe pasuxismgebeli mdivani: nino milaSvili saredaqcio kolegia: cisana sulaberiZe, elisabed baliaSvili, irina jobava, daviT yolbaia (poloneTi), vaJa beriZe, vaJa SubiTiZe, zaza abaSiZe, Tea maWavariani, grigol mamacaSvili, zaira RuduSauri, vlastimir Cerni (CexeTi), lia kariWaSvili.

misamarTi: Tbilisi, a. politkovskaias q. 4 tel: (+995 32) 541 540

(+995 32) 187 107

faqsi: (+995 32) 187 207 elfosta: [email protected] veb gverdi: www.gpstu.edu.ge

ISSN 1987-7366

© wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo universiteti

Page 3: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

Sinaarsi

vaxtang feraZe - wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo universiteti 25 wlisaa ................................................................................ 6

humanitaruli mecnierebani

cisana sulaberiZe - qarTuli kulturis kerebi sazRvargareT ................................................................................................ 11

lia kariWaSvili – adamianis fenomeni „vefxistyaosanSi~ .............. 14 naTela Citauri, Sorena SamanaZe – „vefxistyaosnis~ zogierTi erovnuli da zogadsakacobrio koncepti me-20 saukunis qarTul emigrantul mwerlobaSi ........................................................... 22 nino popiaSvili – ufliswulis aRzrdis konceptisaTvis renesansisa da ganmanaTleblobis literaturaSi ........................... 28

nana olqiSvili – egzegetikis ganviTarebis istoriidan .............. 35

Marina Burduli – Functions and Role of Discourse Analysis .............................. 40 Tamar CixlaZe – sixarulis aRmniSvneli frazeologizmebi qarTul da inglisur enebSi ..................................................................... 45

Tamar CixlaZe – patrik modiano - Tanamedroveobis mwerali ...... 51 Tengiz endelaZe – saqarTveloSi mstovarTa institutis saqmianobis sakiTxisaTvis ........................................................................ 56

mariam gogilaSvili – satira jorj baironis SemoqmedebaSi ....... 65

Irina Jobava – Some Issues of Second Language Acquisition ............................. 71 koba wurwumia – jon steinbekis personaJebis socialuri garemo da pirovnebis gaucxoeba ............................................................ 76

Maia Aghaia – Challenges for Modern Teachers of English ............................... 86 vaJa SubiTiZe – Svilebis aRzrdis qarTuli sistema da sxvisi moimedeobis ganwyoba saqarTveloSi .................................................... 92

xaTuna xarxeli – weris roli inglisuri enis swavlebisas .......... 99

biznesi da ekonomika

elisabed baliaSvili – SromiTi procesebi, Sromis reJimi da motivacia ...................................................................................................... 105

giorgi feraZe – kompaniis marTvis formebi .................................... 112 zaira RuduSauri – „Taim-menejmentis“ mniSvneloba adamianis cxovrebaSi ................................................................................................... 120 nika Sengelia – msoflio finansuri krizisi da qveynis centraluri bankebis gamowvevebi: problemebi da maTi regulirebis gzebi .................................................................................... 125 lili koWlamazaSvili – saqarTvelos turizmSi arsebuli problemebi da misi ganviTarebis strategiebi ............................... 132 suzana doborjginiZe – saqarTvelos turistuli biznesi: mdgomareoba, problemebi da perspeqtivebi .................................... 140 TinaTin RolaZe – strategiuli marketingi - rogorc axali produqtebis ganviTarebis safuZveli .............................................. 148

Page 4: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

maia Wania – evrointegracia, saqarTvelo da ekonomikuri gamowvevebi ................................................................................................... 153 malxaz farcvania – ra unda vicodeT samedicino momsaxurebis dafinansebis prospeqtuli da retrospeqtuli meTodebis Sesaxeb ............................................................................................................ 159 ramaz oTinaSvili – biznes-dazvervis ganviTarebisa da kvlevis istoria ......................................................................................... 164 justan bokuCava – saqarTveloSi eleqtroenergetikis saxelmwifo regulirebis zogierTi aspeqtebi ............................... 171 irakli koRua – ukanono Semosavlebis legalizacia virtualuri valutis gamoyenebiT ..................................................... 181

agraruli problemebi

koba miqaZe, vaJa qvaWreliSvili, nino milaSvili, eka CaCua – maRali Zabvis anZebis ekologiuri safrTxe .................................... 185 marika bokuCava, zaur lomTaTiZe, sergo rigvava – gaSeSebis sawinaaRmdego hiperimunuri Sratis misaRebad producenti cxovelebis SerCeva ................................................................................... 192 mari iremaSvili, vaJa qvaWreliSvili – siamis katis sanerwyve jirkvlebis inervaciis Taviseburebani.............................................. 196 murman lomineiSvili, vasil basilaZe – brucelozis winaaRmdeg brZola (rogor warvmarToT is) .................................... 201 nana maisuraZe, liza baliaSvili, kaxa Tolordava – qarTuli futkris - megruli populaciis tipiuri genofondis SenarCunebis xelSewyoba ......................................................................... 206 grigor mamacaSvili, eTer xorguani, koba miqaZe, murman doliZe, TinaTin boboxiZe, zurab mamacaSvili – saqarTveloSi infeqciuri davadebebis kerebSi da saSiSroebis qveS myof teritoriebze prognozirebis sistemis SemuSaveba landSaftur-epizootologiur-ekologiuri monitoringis ganxorcielebis meSveobiT ..................................................................... 211 naira mamukelaSvili – kavkasiuri nagazi da qarTuli mTis ZaRli .............................................................................................................. 217 vasil moTiaSvili – mTis regionebSi mecxoveleobis ganviTarebis Tanamedrove teqnologiebis danergva ................... 221 amiran ramiSvili, Salva makaraZe, Temur marxvaSvili – preparat iron-100-is Terapiuli efeqturoba goWebis alimentaruli anemiis dros .................................................................. 225 merab naTiZe, sergo rigvava, Teona birkaia – veterinariaSi baqteriofagis sadiagnostiko da samkurnalo-profilaqtikis mizniT gamoyenebis Sedegebi .................................................................. 230 vasil moTiaSvili, rezo rusieSvili – mTis regionebSi saToxni kulturebis moyvanis, biohumusis rigTaSorisebSi Setanis teqnologia da Sesabamisi teqnikuri saSualebebis damuSaveba 236 koba nacvalaZe, roza nozaZe, maia xuciSvili, amrosi Wkuaseli – samrewvelo Sejvarebis gziT miRebuli adgilobrivi broileris mexorculi produqtiulobis maCveneblebi fermerul meurneobaSi ........................................................................... 243

Page 5: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

ioseb sarjvelaZe – saZovruli balaxnaris racionaluri gamoyenebis sakiTxisaTvis ....................................................................... 249 ioseb sarjvelaZe – mcenareTa konkurentunarianoba rogorc sarevelebTan brZolis efeqturi saSualeba ................................... 255 levan ujmajuriZe, roland mitiCaSvili, cisana qilifTari –gadaSenebis pirze myofi momTabare kaxuri Roris aRdgenis pirveli Sedegebi ekologiuri produqciis misaRebad ................. 262 cisana qilifTari, erna kalandia, roland mitiCaSvili –maRalmTian regionebSi meZroxeobis ekologiuri produqciis warmoebis ekonomikuri aspeqtebi ........................................................ 267 Sadiman focxveria – saqarTveloSi msxvilfexa rqosani pirutyvis paramfistomozis epizootiuri mdgomareobis Sesaxeb ............................................................................................................ 271 amrosi Wkuaseli, maia xuciSvili-maisuraZe, avandil CageliSvili, koba nacvalaZe, Tornike laSqaraSvili, giorgi CageliSvili, nana maisuraZe – askangelis gamoyenebis efeqturoba mekvercxuli frinvelis kvebaSi .................................. 275

Нино Милашвили – Анатомические особенности веко-ушного нерва овец и коз ........................................................................................................ 280

М. Базарбаев, Д. Р. Садикова, С. Г. Канатбаев, Е. Туяшев, А. Абуталип –Видовой состав микобактерий туберкулеза, выделенных на территории Карагандинской области Казахстана ............................................................. 286

Ж. М. Батанова, Н. Н. Ахметсадыков, Д. М. Хусаинов, С. Жусамбаева, М. М. Жылкышыбаева –Эпизоотическая ситуация по бешенству

животных в Казахстане ................................................................................... 292

О. Б. Беркинбай, А. А. Абуталип, Д. М. Хусаинов, Б. Д . Айтжанов –Истоки зарождения и этапы развития ветеринарии Казахстана ................ 299

О. Б. Беркинбай, Д. М. Хусаинов –Народные ветеринарные кадры

великой степи ................................................................................................. 306

А. А. Ибраимова, Д. М. Хусаинов, Г. С. Шабдарбаева –Пироплазмоз (бабезиоз) собак в городе Алматы ................................................................ 311

Ж. Н. Ниязбекова, Н. Н. Ахметсадыков, Д. М. Хусаинов, У. Г. Шамеева –Определение пробиотичесих свойств лактобактерий ................................. 318

У. Г. Шамеева, Д. М. Хусаинов, Г. К. Джанабекова, А. А. Жумагелдиев, Ж. Ниязбекова – Ветеринарно-санитарная экспертиза и химический состав мяса африканского страусапосле применения кормовых добавок 324

daviT kuxalaSvili, mzevinar guruli-kuxalaSvili –energetikuli usafrTxoebis organizebis istoria damoukidebel saqarTveloSi ................................................................ 330

ramaz kikviZe – optikuri sistemebis fizikuri safuZvlebi ...... 335

krebulSi dasabeWdad warmodgenili statiebis gaformebis wesebi .............................................................................................................. 341

Page 6: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

6

vaxtang feraZe wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo universitetis reqtori, istoriis mecnierebaTa doqtori, profesori

wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo

universiteti 25 wlisaa

wmida grigol feraZis saswavlo universitets daarsebidan 25 weli Seusrulda. igi damoukidebeli saqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~ dafuZnda saqar-Tvelos respublikis uzenaesi sabWos 1991 wlis 14 ivnisis dadgenilebis safuZvelze. amave wlis 4 noembers ki saganmanaTleblo dawesebulebam saxelmwifosagan umaRlesi saganmanaTleblo saqmianobis licenzia miiRo, ris safuZvelzec mogvianebiT, kerZod, 2005 da 2007 wlebSi akreditebuli, xolo 2014 wels avtorizebuli umaRlesi saswavleblis statusi mieniWa. 2001 wels 10 maiss Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti kaTolikos-pat-riarqis, uwmindesisa da unetaresis ilia II-is locva-kurTxeviT, wmindanis, grigol feraZis saxelobis gaxda, xolo 2002 wels, instituts, saqarTvelos ganaTlebis saministros kolegiis gadawyvetilebis safuZvelze, mieniWa universitetis statusi da sabolood umaRlesi saswavleblis rebrendingi Semdegi saxiT Camoyalibda - Sps `wmida grigol feraZis saxelobis Tbilisis saswavlo universiteti~.

umaRlesi saswavlebeli wlebis ganmavlobaSi ganTav-sebuli iyo saSualo skolebis, profesiul-teqnikuri saswavleblebis, gamomcemlobebisa da bankis SenobebSi. mxolod 2007 wlis seqtembridan man sakuTar farTSi (ana politkovskaias #q. #4) ganagrZo saqmianoba, aseve aRsa-niSnavia, rom 2000 wlamde ramdenjerme Seicvala institutis (universitetis) damfuZnebelTa Semadgenloba da sabolood, aRniSnul wels, sasamarTlos gadawyvetilebiT, dadginda universitetis namdvili gulSematkivrebi, romelTaTvisac cxovrebiseuli mowodeba gaxldaT erovnuli kadrebis aRzrda, qveynis momavalze zrunva, axalgazrdebTan pedagogiuri moRvaweoba. ori aTeuli welia universitetis damfuZneblebi profesorebTan da administraciis TanamSromlebTan erTad muxlCauxrelad ibrZvian umaRlesi saswavleblis srulyofisa da winsvlisaTvis, miuxedavad

Page 7: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

7

araerTi gansacdelisa da xelovnurad Seqmnili dabrkolebebisa, universitetis tradiciis damkvidrebisa da xarisxis gaumjobesebisaTvis. dRes maTi mizania – XXI saukunis mkacri moTxovnebis dakmayofileba da saganmanaTleblo sivrceSi lideris statusis myarad damkvidreba.

Cveni qveynis sazogadoebam universitets misi Seqmnisa da dafuZnebis dRidanve gansakuTrebuli mniSvneloba da adgili daumkvirda qarTul saganmanaTleblo sivrceSi. universitetelebs kargad aqvT gacnobierebuli, rom axalgazrdebi `feraZis universitetSi~ gansakuTrebuli molodiniT modian – kvalificiuri, xarisxiani, konkurent-unariani ganaTlebis misaRebad, zneobriv, erovnul, patriotul da tradiciul faseulobebTan saziareblad, aseve sulieri sazrdosTvis. am molodinis argawbileba yovelTvis bevrs gvavalebda da gvavalebs... yovelive aRniSnuli didi imedi da molodini, didi valdebuleba, sapasuxismgeblo, angariSgasawevi da sapatio misia iyo da aris universitetis TanamSromlebisaTvis.

Tbilisis wmida grigol feraZis saswavlo universiteti qarTveli eris, misi kulturis, qristianobis, pedagogiuri swavlebis, humanisturi tradiciebis memkvidrea. rwmenisa da codnis sinTezze, ganaTlebis uwyvetobasa da mem-kvidreobiTobaze dafuZnebuli saganmanaTleblo da samecniero saqmianoba sazogadoebis zneobriv Rire-bulebebze orientirebas emsaxureba.

dRes universiteti iubilaria. Sesrulda daarsebidan ocdaxuTi da pirveli gamoSvebidan oci weli. mocemul periodSi umaRlesma saswavlebelma aRzarda mravali specialisti, maT Soris iuristebi, Jurnalistebi, ekonomistebi, dawyebiTi swavlebisa da ucxo enebis pedagogebi, istorikosebi, farmacevtebi, ZeglTa dacvisa da samuzeumo saqmis specialistebi, romlebic dRes warmatebiT moRvaweoben Cveni qveynis sxvadasxva dawesebulebebsa da organizaciebSi.

universiteti yovelTvis gamoirCeoda profesuriT – kadrebis aRzrdas emsaxurebodnen Tavisi saqmis profe-sionalebi, mecnierebi, praqtikosi muSakebi, sazRvar-gareTidan mowveuli profesorebi. universitetis profesuras yovelTvis did pativad miaCnda studen-tebisaTvis codnisa da gamocdilebis gaziareba; tradicia grZeldeba dResac.

Cveni universitetis istoriaSi, 1993 wels brwyinvale furceli Caweres istoriis fakultetis studentebma da maTma pedagogma daviT yvavaZem. kerZod, aRniSnuli wlis zafxulSi, istoriis fakultetis studentebi, saswavlo-

Page 8: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

8

sawarmoo praqtikis farglebSi, lagodexis municipalitetis teritoriaze awarmoebdnen arqeologiur gaTxrebs. saswavlo programiT gaTvaliswinebul RonisZiebas xelmZRvanelobda Cveni universitetis pedagogi, istorikosi, Cemi studentobis megobari, batoni daviT yvavaZe. SerCeul da gaTxril yorRanSi (samarxSi) aRmoCnda (rogorc Semdeg gairkva) Zveli welTaRricxvis III aTaswleuliT daTariRebuli oqros unikaluri nivTebi, nakeTobani. es gaxldaT sensacia - misi aRmomCenebi iyvnen Cveni universitetis studentebi. aRmoCena farTod gaSuqda saqarTvelos televiziiT, qarTul da sazRvargareTis presaSi. Cveni universitetelebisaTvis saamayoa, rom aRniSnuli unikaluri nakeTobani saqarTvelos erovnuli muzeumis fonds Seemata.

dRes wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo universitetis misiaa - tolerantuli da konkurentunariani saswavlo da kvleviTi garemos Seqmna; inteleqtualuri, moqalaqeobrivi, patriotuli, kulturuli da moralur-zneobrivi faseulobebis danergva; kvlevis Sedegebisa da swavlebis Tanamedrove meTodebis integrireba sauniversiteto sivrceSi. universitetis amocanaa fundamentaluri da gamoyenebiTi mxardaWera, saswavlo procesis mudmivi daxvewa; studentebis CarTulobis, ideebis Tavisuflebis, SemoqmedebiTi da analitikuri azrovnebis xelSewyoba. erTi mxriv, tradiciebis SenarCuneba da gadacema, xolo, meore mxriv, inovaciebisa da Tanamedrove gamowvevebis miReba - wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo universitetis erT-erTi mTavari funqciaa.

universiteti iziarebs da pativs scems iseT Rirebulebebs, rogorebicaa akademiuri Tavisufleba, profesionalizmi, pasuxismgebloba, mravalferovneba, samarTlianoba. samarTliani da obieqturi akademiuri sivrcis Seqmna studentebis motivaciisa da akademiuri moswrebis amaRlebis aucilebeli winapirobaa, amdenad universiteti zrunavs am mimarTulebiT mravalferovani RonisZiebebis gatarebisaTvis.

universitetis saswavlo programebi efuZneba ama Tu im dargSi arsebul gamocdilebasa da Tanamedrove samecniero miRwevebs. saswavlo procesi, programebTan SesabamisobaSi, mimdinareobs Tanamedrove meTodebisa da inovaciebis gamoyenebiT. Teoriuli swavlebis paralelurad praqtikuli swavleba da staJirebis programebi aqtiurad xorcieldeba. saganmanaTleblo programebiT dadgenili TiTqmis yvela saswavlo moduli iTvaliswinebs praqtikuli swavlebis meTodebiT sargeblobas. es programebi pirdapir isaxaven miznad studentebisaTvis im meTodebiT swavlebas, romelic

Page 9: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

9

aucilebelia ama Tu im specialistisaTvis da romlis saSualebiTac SeeZlebaT miRebuli codnis praqtikuli gamoyeneba.

universiteti studentebs mxardaWeras ucxadebs staJirebis programebSi monawileobiT, yovelwliurad universitetis gazeTis da samecniero Jurnalis dafinansebiT, romelic saswavlo procesis Semadgeneli nawilia. igi maqsimalurad cdilobs xeli Seuwyos studentTa sawarmoo praqtikebs da Teoriuli codnis praqtikuliT gamyarebas. am mizniT igi sxvadasxva kerZo sawarmoebsa da saxelmwifo struqturebTan debs xelSekrulebebs da aformebs memorandumebs.

universiteti TanamSromlobs Cveni da sxvadasxva qveynebis wamyvan universitetebTan. studentebs Sesa-Zlebloba aqvT monawileoba miiRon gacvliT programebSi da moipovon dafinanseba erToblivi samecniero konfe-renciebis, seminarebis, kvlevebis warmarTvis mimarTulebiT. universiteti periodulad iwvevs msoflioSi cnobil mecnierebs da isini kiTxuloben leqciebs Cveni studentebisaTvis. partnior universitetebTan erTad xorcieldeba erToblivi proeqtebi magistrantebisaTvis, profesor-maswavleblebisaTvis ewyoba erToblivi samecni-ero konferenciebi da seminarebi.

universitetis kursdamTavrebulebs SesaZlebloba aqvT dasaqmdnen saxelmwifo uwyebebSi, komerciul struq-turebSi, arasamTavrobo organizaciebSi, samecniero da saswavlo dawesebulebebSi, saerTaSoriso organizaciebSi. universitets, rogorc aRvniSneT, 2007 wlis seqtembridan aqvs Tanamedrove, sakuTari materialur-teqnikuri baza. studentebs emsaxureba keTilmowyobili auditoriebi, sakonferencio da saprezentacio darbazebi, kompiuteruli centri, saswavlo klas-kabinetebi da laboratoriebi, kvebis bloki, sabiblioTeko da sportuli darbazebi. universitets aqvs unikaluri sabiblioTeko baza, romlis Sevsebac yovelwliurad xdeba axali samecniero da mxatvruli literaturiT. biblioTekis eleqtronuli mravalprofi-liani monacemTa bazis meSveobiT xelmisawvdomia sxvadasxva dargis samecniero literatura, naSromTa anotaciebi da mimoxilviTi xasiaTis masalebi. igi momxmarebels sTavazobs mraval dapatentebul da popularul srulteqstian monacemTa bazas informaciis wamyvani momwodeblebisgan.

wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo universiteti winsvlis mosurne da didi gegmebis mqone saswavlo dawesebulebaa. Cveni gegmebi da wadili qveynis ukeTes mermiszea orientirebuli. universiteti momavali Taobis profesionalebad Camoyalibebas, maT sulierebaze zrunvasa

Page 10: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

10

da zneobriv faseulobebze aRzrdas isaxavs miznad. codnisa da rwmenis erToblioba Cveni rudunebis qvakuTxedia. am rTuli saqmis gaZRolaSi Cveni axalgazrda sazogadoeba gveimedeba!

gvfaravdes uflisa da wmida grigol feraZis madli!

Page 11: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

11

humanitaruli mecnierebani

cisana sulaberiZe filologiis mecnierebaTa doqtori, profesori. wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo universiteti

qarTuli kulturis kerebi sazRvargareT

miuxedavad arabTa, osmalTa, sparsTa, monRolTa da sxva urdoTa mravalgzis Semosevisa, qarTvelma erma Tavisi mravalsaukunovani kultura sakuTar gzebze atara. eris kulturis istoriis saukeTeso sazoms misi ganaTlebisa da samecniero dawesebulebebis qseli warmoadgens, romlebic qarTvelebs sakmaod bevri da mravalferovani hqondaT, ara mxolod Cvens qveyanaSi, aramed qveynis gareTac. saqarTveloSi jer kidev IV saukuneSi fiqsirdeba kolxeTis e.w. `pontos ritorikuli skola~, romelic filosofiis, poeziisa da mWevrmetyvelebis keras warmoadgenda. didad sayuradReboa saqarTveloSi XII saukuneSi arsebuli saswavlo-samecniero dawesebulebebi - gelaTis akademia, gremis akademia, iyalTos akademia.

qristianuli religiis miRebis Semdeg, V saukunidan dawyebuli, qarTvelebis samecniero kerebi saqarTvelos gareTac SeuqmniaT, raTa qarTvelebi ukeTesad gacnobodnen msoflioSi Seqmnil samecniero naSromebs da qarTuli Sromebic gasuliyo mzis sinaTleze.

uaxloesi adgili qristianuli aRmosavleTisa, sadac qarTvelebi samonastro-saganmanaTleblo mSeneblobas eweodnen iyo Savi anu sakvirveli mTa, antioqiis maxloblad siriaSi.

palestinaSi (ierusalimi) V saukuneSi petre iberma safuZveli Cauyara qarTuli jvris monasters. petre qarTlis mefis varaz-bakuris Svili iyo. (misi eriskacobis saxelia murvanosi). V saukunis dasawyisSi igi mefem konstantinopols gaistumra, sadac man Seiswavla ucxo enebi, filosofia. sasaxlidan wasvlis Semdeg murvanosi berad aRikveca da ewoda petre, swored mis saxels ukavSirdeba

Page 12: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

12

qarTuli eklesia-monastrebis daarseba siriasa da palestinaSi. jvris monasteri XI saukuneSi aRadgina proxore SavSelma, swored aq aris daculi didi qarTveli poetis SoTa rusTavelis freska. saukuneebis ganmavlobaSi monasters qarTvelebi inaxavdnen, aq yofila agreTve sami qarTuli sofeli, erT-erTi iyo malxa. saqarTvelos Znelbedobis Jams monasters veRar miaqcies jerovani yuradReba da, samwuxarod, dRes iq Cveni iurisdiqcia aRar vrceldeba, Tumca monastris winamdebare quCas qarTveli mecenatis badri patarkaciSvilis daxmarebiT ewoda SoTa rusTavelis saxeli da daidga didi poetis biusti.

sazRvargareT qarTvelTa erT-erTi umniSvnelovanesi kulturul-saganmanaTleblo centri iyo aTonis iverTa monasteri, igi mdebareobs saberZneTSi, qalkedoniis naxevarkunZulze. qarTvelebi aq X saukunidan Canan. aq samonastro mSenebloba ise farTod gaiSala, rom mTas mTawminda ewoda. 965 wels aTonis mTaze damkvidrdnen ioane da misi vaJi eqvTime. male maT SeuerTdaT cnobili sardali Tornike, romelmac ajanyebuli sardlis barda skliarosis damarcxebis Semdeg aTons didZali faseuloba, oqro da vercxli Seswira. swored am SemowirulobiT 980-83 wlebSi qarTvelebma iq aages aTonis iverTa (qarTvelTa) monasteri iverioni anu qarTvelTa didi lavra. monastris xelmZRvanelma SeiZina mamulebi, Tanamemamuleebi Caaba saeklesio-samonastro saqmianobaSi. aTonze gaiSala muSaoba xelnawerTa gasamravleblad. aq muSaobda qarTvel mwignobarTa didi jgufi, romlebmac daamzades araerTi Zvirfasi xelnaweri berZnulenovani teqstebidan. aqve moRvaweobda SemdgomSi didi qarTveli mecnieri giorgi mTawmindeli. aqvea dabrZanebuli berZnebisagan Serisxuli xati, romelsac qarTvelebma iveriis RvTismSoblis xati uwodes da samwuxarod qarTvelTa es umniSvnelovanesi kerac saqarTvelos iurisdiqciaSi ar Sedis, berZnebma miisakuTres.

erT-erTi umniSvnelovanesi qarTuli savane mdebareobs bulgareTSi, patara dasaxlebul adgilas, romelsac erqva petriwoni, sofel baCkovosTan. es monasteri 1083 wels dauarsebia grigol bakurianis Zes, igi taoeli erismTavaris bakurianis Svili iyo bagratovanTa gvaridan. grigoli dawinaurda bizantiis samefo karze, rogorc warCinebulma mTavarsardalma, saCuqrad miiRo is miwebi, sadac Semdgom qarTuli savane aaSena. didi taZari RvTismSoblis saxelobisaa, aqvs da mcire senakebi da saZvale.

grigolis mier Sedgenili samonastro tipikoni sagulisxmo cnobebs gvawvdis samonastro cxovrebisa da qarTul-bulgarul-bizantiuri urTierTobebis Sesaxeb.

Page 13: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

13

imave wyarodan irkveva, rom monasteri qarTvelebs ekuTvnoda, sadac mxolod erT berZens hqonda moRvaweobis ufleba, romelsac unda ewarmoebina mimowera monastersa da adgilobriv xelisuflebas Soris. RvTismsaxureba mxolod qarTul enaze unda aRsrulebuliyo.

grigolis gardacvalebis Semdeg monasteri bizantiis dedoflis mariamis (daviT aRmaSeneblis mamida) xelSi gadavida. aq sakmaod didxans mkvidrobdnen qarTvelebi. amJamad Cveni iurisdiqcia iq ar vrceldeba, magram bulgarelebi arc imas uaryofen, rom monasteri qarTvelebis mieraa daarsebuli da qarTvelebs emsaxureboda.

RvTis SewevniT dadgeba dro, rodesac Cveni winaprebis mier agebuli qarTuli savaneebi maT kanonier mflobelebs daubrundebaT.

literatura:

1. g. lorTqifaniZe, n. Ciqovani. qarTuli kulturis istoria. Tbilisi. 1997.

2. saqarTvelos sulieri saganZuri. wigni pirveli. Tbilisi, 2005.

3. soso sigua, qarTuli kulturis istoria, wigni pirveli, Tbilisi. 2016

Tsisana Sulaberidze

Doctor of Philology, St. Grigol Peradze Tbilisi Teaching University

Georgian Cultural hearths abroad

Summary

After Christianity Religion reception lots of important cultural, educational

centres were created in Georgia. In the IV th century in Poti „Ponto’s rhetorical

school~, in the XII th century Gelati Academy, Gremi Academy, Ikalto Academy.

Lots of important centres were abroad on the holy city (such as:) Jvari monastery, in

Greece Athens’s Lavra and Petritsi monastery in Bulgaria.

Page 14: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

14

lia kariWaSvili filologiis doqtori, ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis SoTa rusTavelis qarTuli literaturis institutis mecnieri TanamSromeli

adamianis fenomeni „vefxistyaosanSi~

`rusTavelma SeZlo aristokratizmisa da demokratizmis morigeba~.

wmida grigol feraZe

`vefxistyaosnis~ personaJTa mxatvruli saxeebi, miuxedavad hiperbolizaciisa, Seqmnilni arian erTgvari realizmiT. isini ar arian idealurni, aqvT adamianuri sisusteebi, Secdomebi. rusTavels Tavisi gmirebi uyvars, TanaugrZnobs maT, mtkivneulad ganicdis maTs beds da es Tanagancda prologSive sacnaurdeba: `mo, davsxdeT tarielisTvis cremli gvdis SeuSrobeli~, an `davje, rusTvelman gavleqse, misTvis gul-laxvar-sobili...~. garda amisa, poemis teqsts gasdevs rusTavelis `komentarebi~. es aris erTgvari CanarTi, siuJeturi TvalsazrisiT, mcire wyveta, Seyovneba, rodesac rusTaveli mkiTxvelis poziciidan afasebs ama Tu im personaJis qcevas an faqts. xSirad es Sefaseba emociuria. am `komentarTa~ Seswavlam SesaZlebeli gaxada maTi erTgvari klasifikacia: avtori gamoxatavs TanagrZnobas (`xedavT, vardsa umzeoba rogor adre daaCndebis~, 717); mowonebas (`ras ubnobdis, ras mosTqmidis, ra turfasa, razom gvarsa!~ 842); aRtacebas (`vimowmeb RmerTsa cxovelsa, maTebri arvin Sobila~ 872); gaocebas (`ese mikvirs sisxli maTi asre viTa moipara~, 1117); an gmobs raime miuRebels, amoralurs (~naxeT, Tu oqro rasa iqms, kverTxi eSmakTa Zirisa~ (1196). zogierTi `komentari~ filosofiuri xasiaTisaa: `zamTari vardTa gaaxmobs, furcelni Camoscvivian, zafxulis mzisa siaxle daswvavs, yinvasa Civian...~ (1347).

amdenad, rusTavelisTvis adamiani iseTia, rogoric aris sinamdvileSi, Seulamazeblad. `vefxistyaosnis~ personaJebs arc sWirdebaT Selamazeba. isini mSvenierni arian im mxatvruli sinamdviliTa da damajereblobiT, romelic maT Semoqmedma mianiWa da maTi Sinagani buneba iseTive gansxvavebuli da mravalferovania, rogoric `qveyana... uTvalavi feriTa~.

Page 15: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

15

personaJebi, cxadia, moqceulni arian garkveul politikur, socialur, ekonomikur da kulturul garemoSi, magram arsebiTad rusTavelisTvis mniSvnelovania ara romelime regalia da socialuri statusi, aramed TviTon pirovnebis raoba (ragvaroba). amitomac SeniSnavs revaz siraZe: `vefxistyaosnis avtori raindul–kurtuaziuli kulturis matarebelicaa, da SeiZleba iTqvas, ceremonialuri kulturisac, magram misi personaJebis saxeTa raoba arsebiTad vlindeba ara samefo karTa atmosferoSi, aramed uSualod bunebis fonze, samefo palatebidan Sors, cisqveSeTSi, sadac yovelgvar azrs kargavs pirovnebaTa regaliebi da rCeba mxolod wminda kacad–kacuri da qalad–qaluri Rirsebani, rCeba is, rac maT mianiWa RmerTma da ara samefo karma~ (siraZe 2000: 6).

rusTavelis mTavari personaJebi umdidresni da uZlieresni arian, magram niSndoblivia, rom maTTvis es ar aris cxovrebis mizani da bednierebis umTavresi piroba. tarielic, avTandilica da fridonic iolad Tmoben keTildReobas sxva miznebisTvis, rogorebicaa siyvaruli, megobroba, moyvasis Sewevna da sxva. maTi sulieri wonasworoba ganpirobebulia ara romelime materialuri faqtoriT, aramed, pirvel yovlisa, RvTis rwmeniTa da sasoebiT.

cxadia, `vefxistyaosanSi~ Cans, rom adamiani rTuli fenomenia. yvelas Tanabrad ar ZaluZs gaacnobieros Tavisi, rogorc RvTis xatis, umTavresi daniSnuleba amqveynad, ifiqros TviTsrulyofaze. aseT adamianTa umTavresi sazrunavi miwier zraxvebs ukavSirdeba, aseTia, magaliTad, arabeTis `meqrTame~ vaziri, gulanSaros mkvidri useni da sxva. rusTavelma gviCvena pirovnebis Sinagani dinamikac (nestan–darejani, fatmani), amdenad, man, erTi mxriv, Seqmna personaJTa saxeebi, romelTa sikeTe, sibrZne imTaviTve mocemulia (TinaTini, rostevani, avTandili), meore mxriv, gviCvena, rogor viTardeba, Rrmavdeba da ixveweba pirovneba cxovrebiseul gansacdelTa gadatanisa da gacnobierebis kvalobaze (nestan–darejani, fatmani). agreTve, moqmed pirebad Semoiyvana qajebi, miTologiuri arsebani, romlebic aq borotebas ganasaxiereben (`yovelTa kacTa mavneni...~).

narkvevSi `sami saRvTismetyvelo saTnoeba da vefxistyaosani~ am sakiTxze msjelobisas aRvniSnavdiT, rom `rusTavelma adamianis Sinagani buneba asaxa Tavisi sirTuliTa da mravalferovnebiT da daayena samyaros centrSi ise, rom is Tavisi jansaRi cnobierebiT da sibrZniT samyaros gvirgvinia, uflis xatia, misi morCili da msasoebeli. mas aqvs Tavisufali neba da arCevani, magram

Page 16: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

16

Zlieria maSin, rodesac eqvemdebareba gangebas, Tavis nebas RvTis nebas uTanxmebs da mis uzenaesobas aRiarebs yvelaze mtkivneul momentebSic ki. es aris RvTisa da adamianis energiaTa da nebelobaTa damTxveva, sinergia, da adamianis swor sulier mimarTebas gulisxmobs RvTisa da gare samyarosadmi~ (kariWaSvili 2011: 18).

sayuradReboa, rom maRal socialur fenas, aristokratias, romelic amave dros raindis statussac unda iTavsebdes, moeTxoveba daicvas zneobrivi kodeqsi, iyos humanuri, keTili, samarTliani, da mTlianobaSi im RirsebaTa matarebeli, romlebic xazs gausvams mis Sinagan aristokratizmsac. es yovelive gamoarCevs mas mona–ymis zogadi mxatvruli saxisgan, romelsac Tavis mxriv aqvs garkveuli (ara mxolod socialuri) zneobrivi valdebulebani. miwieri ierarqia ki idealur SemTxvevaSi baZavs zeciurs. amitomac niSandoblivia frazebi: `vinaTgan RmerTi Seundobs Secodebulsa, uyaviT Tqvenca wyaloba...~, an ` Tu RmrTulebr SegviwyalebdeT, aqa nu movlen spania~ da sxva.

magaliTad, arabTa mefe rostevanis mxatvruli saxe, romliTac iwyeba poemis siuJeti, warmoadgens mefe-patronis Suasaukuneobriv ideals, vinaidan mis portretSi Tavmoyrilia fizikuri, moraluri Tu eTikuri kategoriebis mTeli wyeba (`RmrTisagan sviani~, `maRali~, `uxvi~, `mdabali~, `laSqarmravali~, `mosamarTle~, `mowyale~, `morWmuli~, gangebiani...). rostevanis saxe xelmwifis RvTaebrivi warmoSobiT aris STagonebuli.

sayuradReboa rostevan mefis urTierToba xelqveiTebTan, iqnebian isini maRali rangis moxeleebi, vazirebi, Tu yma-monebi. arabeTis brZenma monarqma icis, rogor marTos da daiqvemdebaros socialurad gansxvavebuli fenebi, rogor gaierTgulos orgulni da ra principiT ixelmZRvanelos urTierTobebSi. am sibrZnesa da gamocdilebas igi Tavis qaliSvilsac uziarebs:

`vardTa da nexvTa vinaTgan mze sworad moefinebis, didTa da wvrilTa wyaloba Senmca nu mogewyinebis, uxvi axsnilsa daabams, igi TviT ebis, vin ebis, uxvad gascemdi, zRvaTaca Sesdis da gaedinebis~.

(49 ) mefe pirad urTierTobebSic humanuria, lmobieri da

zogierT SemTxvevaSi, Tavmdabalic ki. amis safuZveli isaa, rom igi pativs scems sxvis pirovnebas, SeuZlia misi mosmena da rCevis miReba. rogorc wmida grigol feraZe SeniSnavs,

Page 17: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

17

`rusTavelma SeZlo aristokratizmisa da demokratizmis morigeba~ (feraZe 1937).

poemis mixedviT, ZiriTadad maRali aristokratuli fena qmnis raindTa wres, romelsac sakuTari zneobrivi kodeqsi aqvs. saero mwerlobis aRmocenebasTan erTad Cndeba raindis mxatvruli saxec da raindoba, rogorc socialuri instituti. pirvel saero Txzulebad miCneuli `amiran-darejaniani~ saraindo romania. aRsaniSnavia, rom saraindo romanad miiCnevs `vefxistyaosans~ mkvlevarTa didi nawilic.

raindis cneba poemaSi ar Cans. mas Seesatyviseba yma, moyme, Wabuki. Tumca am cnebaTa Sorisac aris garkveuli sxvaobani (narkvevSi `vefxistyaosnis yma, moyme Wabuki~, saTanado masalis ganxilvis safuZvelze mivediT im daskvnamde, rom `ymas~ (rogorc vaJs, axalgazrda kacs) da `moymes~ Soris sinonimuri mimarTebaa.... `Wabuki~ unda ganimartebodes, rogorc damoukidebeli leqsikuri erTeuli _ meomari yma (//moyme) _ sabrZolo xelovnebas dauflebuli vaJi) (kariWaSvili 2011: 82).

raindis arqetipi sasuliero mwerlobis personaJi wminda mxedaria - sulieri moRvawe, romelic ibrZvis uxilavi mtris winaaRmdeg. saero mwerlobaSi misi transformaciaa raindi, romelic realur, materialur sivrceSi ibrZvis sikeTis, samarTlianobis dasacavad da amarcxebs borots, anu Tavis gamorCeul fizikur Zalas iyenebs sikeTis samsaxurSi. igi, pirvel yovlisa, RvTis morwmune da morCilia. Tu raindma sakuTari SesaZleblobebi borotad gamoiyena, cxadia, is scildeba Tavis arqetips da aRarc ewodeba raindi, igi ukve SeiZleba iyos daqiravebuli falavani, mekobre an yaCaRi. raindis saxis dakavSireba wminda mxedarTan, rogorc arqetipTan, TavisTavad gulisxmobs, rom misi zneoba efuZneba qristianul eTikas. sayuradReboa am mxriv avTandilis mxatvruli saxe. mis `anderZSi~ mkafiod Cans qristianuli msoflSegrZneba da eTikuri koncefcia Tavisi umniSvnelovanesi problematikiT, romelSic moiazreba adamianis arsis raoba, misia, RirebulebaTa sistema. ganxilulia iseTi kategoriebi, rogorebicaa ganaTlebis funqcia da mniSvneloba, ndoba, sityva, megobroba, siyvaruli, simamace, vaJkacoba, siuxve, sicrue, silaCre... amave monakveTSi rusTaveli pirdapir imowmebs uflis mociquls (`wagikiTxavs siyvarulsa mociqulni ragvar weren?~).

meore mxriv, raindobis instituti erT-erTi mniSvnelovani aspeqtia, romliTac enaTesaveba `vefxistyaosani~ Tavisi drois dasavleT evropul literaturas. swored zneobrivi kodeqsi ganapirobebs

Page 18: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

18

raindTa saerTo Rirebulebebsa da msoflmxedvelobas. raindi xSirad mijnuric aris. igi garkveul davalebas iRebs satrfosgan, raTa daamtkicos Tavisi Rirseuloba da moipovos mijnuris xeli.

rusTveliseuli mijnurobis koncefcia poemis prologSia warmodgenili. igi ganarCevs mijnurobis sxvadasxva saxes. pirvel mijnurobad rusTaveli Tvlis sazeo, saRvTo siyvaruls. poetis sityviT, miwieri siyvarulic saRvTo mijnurobas emsgavseba, Tuki is wmindaa. vfiqrobT, swored es arabuli sityva (mijnuri) miesadageboda RvTis motrfiales, romlis cnobiereba amaRlebis kvaldakval scildeboda empiriuli realobis sazRvrebs da pragmatuli poziciidan Smagad, xelad aRiqmeboda.

prologSive mogvca rusTavelma idealuri mijnuris zneobrivi saxe, romelsac poemaSi Seasxa xorci:

`mijnursa Tvalad siturfe hmarTebs, marT viTa mzeoba, sibrZne, simdidre, siuxve, siyme da mocaleoba, ena, goneba, daTmoba, mZleTa mebrZloTa mZleoba. visac es srulad ara sWirs, aklia mijnurs zneoba~.

(23)

es strofi araerTxel iqca sagangebo Seswavlis sagnad. gansakuTrebiT yuradRebas iqcevda `mocaleobis~ cneba, romelsac orgvarad ganmartavdnen: 1. mocaleoba SemoqmedebiTi Tavisufali drois TvalsazrisiT, 2. caloba, Sesaferisoba, tol-sworoba. Cveni azriT, ramdenadme xelovnuria cnebis pirveli ganmarteba da mas uSualod poemis faqtobrivi, gnebavT, enobrivi monacemebiT ver davasabuTebT. meore ganmartebis dadastureba ki SesaZlebelia. magaliTad, taepSi - `siyvaruli siyvarulsa Segicalo, Segiwono~ - swored am mniSvnelobiT Cans sityva `Segicalo~ - Segifero, SegiTanasworo, am gagebas adasturebs iqve sinonimuri mniSvnelobiT gamoyenebuli `Segiwono~.

mijnurs mijnuris amocnoba unda SeeZlos, mzad unda iyos misi TanagrZnobisa da TanadgomisTvis, radgan maT ara mxolod msgavsi sulieri mdgomareoba aqvT, saerTo aqvT Rirebulebebi, zneobrivi normebi da qcevis kodeqsi, romelzec saubaria prologSi. mijnuroba yvelas ar ZaluZs, mas codna unda, Sinagani damtevneloba da Zala sWirdeba. sayuradReboa, rom asmaTis keTilganwyoba avTandilma swored mas Semdeg moipova, rac axsena, rom mijnuria, xolo `mijnuri mterTaca Seebralebis~.

Page 19: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

19

rusTveluri siyvaruli awrTobs nebisyofas da afaqizebs zneobas, aZlevs Zalas borotebis dasamarcxeblad. siyvarulis Zalam Semusra borotebis samefo - qajeTis cixe.

gansxvavebulia vaWarTa zneoba, gulanSaro aris miwieri qalaqi, Tavisi cxovrebis wesiTa da RirebulebebiT. aq yvelafris sazomi simdidrea. glaxaki SeiZleba erT TveSi gamdidrdes, an piriqiT, mdidari gaRatakdes. vaWris mxatvrul saxes gulanSaros epizodamde ecnoba mkiTxveli, rodesac avTandili vaWarTa qaravans xvdeba, romelic zRvis piras gaCerebula da gzis gagrZeleba ver gaubedia. avTandilSi rainds erTi SexedviT amoicnoben vaWrebi:

„Tqves: yma vinmea Wabuki, ara Cvenebrve ridiTa~. (1036)

Wabuki aq niSnavs meomar vaJkacs, sabrZolo xelovnebas dauflebul vaJs. amitomac gauxardaT misi danaxva vaWrebs, misi mfarvelobis imedi gauCndaT da arc Semcdaran. avTandili Tavis mxriv icnobs vaWarTa fsiqotips. `Tqven vaWarni jabanni xarT, omisaca umecarni~, - eubneba da amiT xazs usvams maT simxdales, brZolisuunarobas. sainteresoa, rom igi aqve ganumartavs Tavisi simamacis mizezs - es aris rwmena imisa, rom moxdeba mxolod is, rac ufals surs.

„ymaman uTxra: vinca Wmunavs, cudia da cudad scTebis!

raca mova saqme zena. momavali ar agvcdebis~. (1035)

„ugangebod veras mizmen, Se-ca mebnen xmelTa spani,

gangebaa, ar davrCebi, laxvarnia CemTvis mzani~. (1039)

es aris sikvdilis SiSis daZlevis winapirobac. ufali brZanebs: sadacaa Seni saunje, iqvea Seni gulic.

raindTagan gansxvavebiT, vaWarTa saunje materialuri simdidrea, amitom maTi guli da goneba mijaWvulia miwier faseulobebze. Tumca TavisTavad es faqti ar gulisxmobs imas, rom vaWars ar moeTxoveba an ar SeiZleba iyos zneobrivi. vaWarTuxucesi usami sakmaod saintereso pirovneba Cans. mas avTandilis dafaseba da Tayvaniscema SeuZlia. es ki imaze metyvelebs, rom TviTon masSia sikeTe. aseve dadebiT saxes qmnis vaWarTa qalaqis mefe meliq surxavi. mas monarqisTvis niSandoblivi Tvisebebi amSvenebs, maT Soris sibrZnec. es gansakuTrebiT ikveTeba im epizodSi, romelSic mefe varauds gamoTqvams nestan -darejanis vinaobis Sesaxeb:

`an visime mijnuria, sayvareli egonebis, misgan kide arvisad scals, veRarca vis eubnebis. anu aris brZeni vinme, maRali da maRlad mxedi, arca lxini lxinad uCans, arca Wiri zeda-zedi.~

(1184)

Page 20: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

20

mijnurisa da brZenis msgavsebis aRniSvna, cxadia, mefis gonierebaze metyvelebs. mefe kargad icnobs rogorc mijnuris fenomens, agreTve brZenisa. orive SemTxvevaSi gansxvavebul cnobierebas esmeva xazi.

amdenad, poemis mixedviT, SeiZleba iTqvas, rom miuxedavad personaJTa socialuri statusisa da masTan dakavSirebuli obieqturi faqtorebisa, maTi zneoba ZiriTadad ganisazRvreba pirovnuli monacemebiT, radganac zneoba umTavresad pirovnuli fenomenia.

literatura:

1. aristotele, didi eTika, Zveli berZnulidan Targmna da Sesavali werili daurTo profesorma Tamar kukavam, Tbilisi, 1994.

2. l. kariWaSvili, vefxistyaosani da postmodernizmi, `nekeri~, Tbilisi, 2011.

3. SoTa rusTaveli, vefxistyaosani, `sabWoTa saqar-Tvelo~, 1966.

4. siraZe r. qarTuli kulturis safuZvlebi, Tbilisis universitetis gamomcemloba, 2000.

5. feraZe g. Religia Szoty Rustaweli’ ego. wignSi Szotha Rustaweli.

Warszawa 1937.

Lia Karichashvili

Doctor of philology, Research Worker of

I. Javakhishvili Tbilisi State University, Shota Rustaveli Institute of Georgian Literature

Phenomenon of an Individual in the `Knight in the Panther’s

Skin~

Summary

Artistic images of the characters of the `Knight in the Panther’s Skin~, irrespective of exaggeration, were created with certain realism. They are beautiful

with the creative reality and persuasiveness added by the author. Naturally, the

characters are within certain political, social, economic and cultural environment but

only the nature of a person is of significance for Rustaveli, rather than any regalia or

social status.

`Knight in the Panther’s Skin~ shows that the individual is a complex

phenomenon. Not all are able to equally understand his or her main purpose, as the

Page 21: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

21

one, created after the image and likeness of God in this world, care about self-

perfection. On one hand, Rustaveli has created that characters kind and wise from the

outset (Tinnatin, Rostevan, Avtandil) and on the other hand, he showed how a person

develops, becomes deeper and better with the hardships and increasing awareness

(Nestan-Darejan, Phatman).

According to the poem, one can say that irrespective of social status and related

objective factors, the image and moral of the characters are determined by their

personal characteristics, as the moral, basically, is a personal phenomenon.

Page 22: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

22

naTela Citauri filologiis doqtori, ivane javaxi-Svilis saxelobis Tbilisis sa-xelmwifo universitetis SoTa rusTavelis qarTuli literaturis institutis mecnieri TanamSromeli

Sorena SamanaZe ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universi-tetis SoTa rusTavelis qarTuli literaturis institutis mecnieri TanamSromeli

„vefxistyaosnis~ zogierTi erovnuli da

zogadsakacobrio koncepti me-20 saukunis qarTul

emigrantul mwerlobaSi

emigrantuli rusTvelologia, romlis inteleq-tualuri veli `antisabWoTa identobis~ niSniT evropul diskursSi TandaTan farTovdeboda, 20-30-iani wlebidanve Seecada sxva siRrmeebis moiZiebas. sabWoTa rusTvelologiam umeteswilad ideologiuri stereotipuli azrovnebis gamo aqcenti personaJTa idealizirebuli xasiaTebis warmoCenaze gaakeTa da interpretaciis gareSe datova teqstis bevri epizodi.

emigrantma rusTvelologebma meti mniSvneloba mianiWes cocxal enobriv qsovils, yuradReba miaqcies erTi SexedviT SeumCnevel sityvebsa Tu frazebs. aRmoCnda, rom poemis erovnuli maxasiaTeblebi da zogadsakacobrio problematika, zogadad rusTvelis azrovnebis siRrme ganfenilia ara mxolod aforizmebSi, brZnul SegonebebSi, aramed Cveulebrivi, yofiTi adamianuri urTierTobis amsaxvel epizodebsa da frazebSi. ganvixilavT mxolod ramdenime mosazrebas.

cnobilia viqtor nozaZis kvlevis meTodebi da masStabebi. viqtor nozaZem sicocxleSive gamoaqveyna `vefxistyaosnis Cxrekanis~ ramdenime tomi: `ferTa-metyveleba, `mzismetyveleba~, `RmrTismetyveleba~, `mij-nurTmetyveleba~, `varskvlavTmetyveleba~, `sazoga-doebaTmetyveleba~, magram ver moaswro `vefxistyaosnis gulTametyvelebisa~, `tanTmetyvelebis~ da kidev bevri sxva gamokvlevis dabeWdva.

viqtor nozaZe aRniSnavda, rom sabWoeTSi `vefxistyaosans~ mecnierulad, siRrmiseulad ver ikvlevdnen. is ar faravda Tavis kritikul damokidebulebas

Page 23: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

23

niko maris, sargis kakabaZis, pavle ingoroyvas naSromebis, zogadad sabWoTa rusTvelologiis mimarT.

viqtor nozaZis kvlevis tendencia sabWoTa rusTvelologiisagan namdvilad gansxvavdeba. man intensiurad gamoiyena evropuli literatura, Seiswavla dasavleT evropis Sua saukuneebis mwerloba. misi `vefxistyaosnis Cxrekani~ (termini viqtor nozaZisaa) swored paralelebis ZiebiT ganviTarda. mis arqivSi inaxeba naSromebi: `silamaze dasavleTSi~, `mSvenierebis Teoriebi~, germanulenovani naSromi `paralelebi nibelungebsa da qarTul eposs Soris~ .

mkvlevari ganixilavs poemis TiToeul sityvas, frazas. gamoyenebulia s.s. orbelianis, niko CubinaSvilis, i. abulaZis da sxvaYTa leqsikonebi, i. javaxiSvilis wignebi, Zveli qarTuli samedicino krebulebi, uZvelesi qarTuli teqstebi, biblia, xalxuri Semoqmedeba. warmodgenilia gansaxilveli sityvebis, frazebis Targmanebic sxvadasxva enaze. kvlevis aseTi farTo speqtri TavisTavad aucilebelia. amave dros mas gaaCnia konkretuli Sedegebic, warmodgenilia `vefxistyaosnis~ teqstis is axsna-ganmartebani, romelnic poemis zogierTi sityvisa Tu gamoTqmis dReisaTvisac metad saintereso ineterpretacias iZleva, amave dros warmoaCens nawarmoebis mxatvrul SesaZleblobebs, warmogvidgens, Tu rogor xdeba poemaSi Cveulebrivi sityvebis (Tavi, kiseri, Txemi, mxari, qedi, guli) mxatvruli funqciiT, poeturi SinaarsiT datvirTva. am `CxrekaTagan~ warmoiSva tomebis saxelwodebanic. saTaurebi `tanTmetyveleba~, `gulTametyveleba~ da a. S. zustadaa TxzulebaTa Sinaarss morgebuli da naSromTa gacnobis Semdeg ucxod gasagoni aRar aris. mag. gamouqveynebel naSromSi `gulTametyveleba~ (nozaZe 1968) mkvlevarma aRnusxa sityva ~gulisa~ da misgan warmoqmnili kompozitebis xmarebis 305 da meti SemTxveva. misi dakvirvebiT, sityva `gulis~ funqcia poemaSi Zalian didia. rusTvelma sityvis `guli~ Sinaarsobrivi datvirTviT Seqmna axali fsiqologiuri cnebebi: `gulis sityva~, `sibrZne gulisa~, romelTa saSualebiT SeZlo warmoeCina azrovnebis gansakuTrebuli done: adamianis sakuTar TavSi CaRrmaveba, fiqri, gansja, TviTcnobiereba, TviTfloba, inteleq-tualuri siRrme.

mkvlevari Tavad xsnis, ratom `ganCxrika~ ase poema, ratom ganixila erTi SexedviT umniSvnelo sityvebi, frazebi. nozaZis dakvirvebiT, amgvar epizodebSi, frazebSi sacnaurdeba personaJTa is pirovnuli Taviseburebebi, romelnic sabWoTa rusTvelologiam ar an ver ganixila da

Page 24: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

24

romelnic, SesaZloa, zogadad qarTuli nacionaluri identobis gamovlinebebad miviCnioT. erovnuli xasiaTis TvalsazrisiT mniSvnelovania poemaSi asaxuli ierarqiuli, patronymuri urTierTobebi, am socialur sakiTxebTan dakavSirebuli `mokiTxvis wesis~, `moxsenebis~ epizodebi, orgvari siyvarulis fenomeni. es sakiTxebi ganxilulia v. nozaZis gamouqveynebel tomSi `vefxistyaosnis sazoga-doebrivi zneni~ (1938), romelic daculia qarTuli emigraciis muzeumSi.

nozaZe miiCnevs, rom rusTveliseburi patronymuri urTierToba dayrdnobilia ara SiSsa da gaucxoebaze, aramed gulwrfel urTierTpativiscemaze. v. nozaZis daskvniT, poemaSi ar ikveTeba `uaRressa~ da `uqvemoess~ Soris socialuri gansxvaveba, an `uqvemoesis~ damcireba, aramed gamoixateba zrdiloba, `znekeTiloba urTierTobaSi, mokrZalebuli da pativiscemiTi damokidebuleba erTmaneTis mimarT~ (nozaZe 1938: 29).

patrons ufro evaleba siyvarulis gaRviveba, gamJRavneba, vidre ymas, radgan Zliers ufro meti pasuxismgebloba akisria sustTan mimarTebaSi. nozaZe filosogiur-fsiqologiuri kuTxiT exeba orgvar siyvaruls: erTi _ garedan mosuli, garegani Zalebisagan warmoSobili; meore _ dabadebuli TviT gulSi. mkvlevris azriT, patronymuri urTierToba `vefxistyaosanSi~ swored meore saxis siyvaruls eyrdnoba.

rusTveliseburi patronymoba da zogadad, damokidebuleba xelisufalsa da qveSevrdoms Soris adamianuri urTierTobis saintereso sferoa, romelic, vfiqrobT, jer saTanadod ar aris Seswavlili.

nozaZiseuli ganxilvis procesSi ikveTeba bevri zogadadamianuri Tema da sakiTxi: codna da rwmena, RmerTi, adamiani da bediswera, gulisa da gonebis Sinagani konfliqti, azri da qmedeba, TviTSemecnebis procesi, gonebrivi ganviTarebis rusTveliseburi gzebi, pragmatizmi da realoba.

naSromSi `kaci var, adamiani~ `vefxistyaosnis~ mixedviT~ viqtor nozaZem yuradReba miaqcia rusTvelis frazas `sruli kaci~ (nozaZe 1981). mkvlevari msjelobs, ras niSnavs rusTavelisaTvis `kacis sruloba~. man moiZia mahmadian mistikosTa da qristian swavlulTa Sexedulebebi `sruli kaci~-is Sesaxeb.

viqtor nozaZis azriT, rusTavelTan `sruli kaci~-s swored qristianuli gagebaa gamokveTili. `sruli kacoba~ ar gulisxmobs adamianis bunebis Secvlas, kaci isev miwier arsebad rCeba, oRond miiswrafis ganRmrTobisaken. viqtor

Page 25: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

25

nozaZe gveubneba, rom poemaSi `srul kacad~ iwodeba mxolod avTandili. es gmiri Tavisi fizikuri Tu sulieri TvisebebiT eZiebs gzas sulieri amaRlebisaken. sul ZiebaSia, fiqrSia, gaucnobiereblad sakuTar gulTanac ki uxdeba brZola. gavixsenoT, ramdenjer, ra siRrmiT ixedeba avTandili sakuTar sulier samyaroSi, ramdenjer esaubreba subieqtad qceul guls, meore `me~-s (`kvla gulsa etyvis, daTmeo, hgvandes sibrZnisa wyarosa~...). sakuTar gulTan dialogi avTandils saSualebas aZlevs kritikulad gaiazros Tavisi da zogadad adamianuri sisusteebi. swored avTan-dilisTvisaa niSandoblivi pirovnuli Tavisuflebis Segneba, TviTfloba, sakuTar gonebriv Tu fizikur Zalebze dayrdnoba, Tavis imedad yofna. amgvari damoukidebloba Sedegia sakuTar TavSi CaRrmavebisa. fiqri, azrovneba, sulieri wrToba avTandilisaTvis aris gza, saSualeba ganRmrTobisaken, srulyofisaken. amitomac ase TvalnaTlivaa Serwymuli mis pirovnebaSi idealizmi da realizmi. nozaZis azriT, mTavari is aris, rom es swrafva CvenTvis, mkiTxvelisaTvis dinamiuria, sagrZnobia da, upirveles yovlisa, igi avTandilis mier samyaros Secnobisa da ufro metad TviTSemecnebis mudmivad ganaxlebad procesSi aisaxeba.

giorgi gvazava naSromSi @`rusTaveli da misi Semoqmedeba~, (Jurnali `damoukidebeli saqarTvelo~, 1938) msjelobs `vefxistyaosnis~ nacionalur da zogad-sakacobrio koncefciebze: gamefebis epizodi, tolerantoba, guli da goneba, azri da qmedeba.. `SegviZlia vTqvaT, rom `vefxistyaosani aris uaRresad erovnuli, qarTul-nacionaluri Semoqmedeba, is srulebiT gaJRenTilia qarTuli suliT da xasiaTiT... es, rasakvirvelia, srulebiT xels ar uSlis mis sakacobrio, msoflio mniSvnelobas... is aris erTsa da imave dros poema mxedrobis, raindobis, mijnurobis. iq aris kidev raRac, rac mogvagonebs xalxurs romans, agre vsTqvaT, miTurs. igia saraindo saqmeTa simRera da romani, romelsac SeiZleba vuwodoT `tfilisis saidumloni~ (misteriebi), Tumca tfilisi sulac araa naxsenebi ise, rogorc iyo parizis misteriebi da londonis misteriebi~ (gvazava 1938: 15).

`vefxistyaosnis~ religiuri msoflmxedvelobis inter-kulturuli koncefciebi, zogadsakacobrio faseulobani warmoCenilia zurab avaliSvilis wignSi @`vefxistyaosnis sakiTxebi~ @(1931) da a. papavas naSromebSi `madliani mCxrekeli~, `vefxistyaosani da misi avtori~ (`kavkasionis~ sagangebo, riggareSe nomeri~ 1966 w. 11, parizi). mkvlevarTa azriT, rusTavelze didi gavlena mouxdenia qristianobas,

Page 26: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

26

Tumca rusTaveli romelime sarwmunoebriv tendencias ar emorCileba. `poemis msoflmxedveloba aris erTi da mTliani; qristianuli, misi RmerTi aris erTi da erTarseba da es aris wminda qristianuli sameba. aq ar aris arc neoplatonizmi, arc maniqeveloba, arc romelime sxva `izmi~ (papava 1966:137) gverds ver avuvliT aleqsandre manveliSvilis Zalian saintereso naSroms `SoTa rusTavelis msoflmxedveloba~, (Jurnali `axali iveria~ 1938,# 9), romelSic mkvlevarma siRrmiseulad, sabWoTa rusTvelologiisagan sruliad gansxvavebulad ganixila poemis zogierTi sakiTxi: sawuTro da adamiani, poemis pesimizmi, moqmedebis filosofia da sxva).

vfiqrobT, emigrantuli rusTvelologiuri xedvebi umeteswilad win uswrebda sabWoTa litera-turaTmcodneobis azrovnebas da amdenad dReisaTvisac aqtualuria.

literatura:

1. viqtor nozaZe, `vefxistyaosnis~ sazogadoebrivi zneni~, gamouqveynebeli naSromi, daculia qarTuli emigraciis muzeumSi, 1938.

2. viqtor nozaZe, kaci var adamiani `vefxistyaosnis~ mixedviT, Jurnali kavkasioni, № XX, parizi, 1981, gv. 93-116.

3. akaki papava, `madliani mCxrekeli~, `kavkasionis~ sagangebo, riggareSe nomeri~, parizi, 1966, #11.

4. giorgi gvazava, `rusTaveli da misi Semoqmedeba~, `damoukidebeli saqarTvelo~, 1938, #143.

5. zurab avaliSvili, @`vefxistyaosnis sakiTxebi~, @ parizi, 1931.

6. aleqsandre manveliSvili, `SoTa rusTavelis msoflmxedveloba~, Jurnali `axali iveria~, 1938, #9.

Page 27: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

27

Natela Chitauri

Doctor of philology, Research Worker of

I. Javakhishvili Tbilisi State University, Shota

Rustaveli Institute of Georgian Literature

Shorena Shamanadze

Research Worker of I. Javakhishvili Tbilisi State

University, Shota Rustaveli Institute of Georgian Literature

Some national and common to all mankind concepts of the `Knight in

the Panther’s Skin~ in20th century Georgian émigré literature

Summary

Emigrant Rustvelology, the intellectual areal of which is broadening in

European discourse in terms of `Anti-Soviet Identity~, tried to search the another

depths already from from 20-30's. It is different from Soviet Rustvelology, which

displayed only ideological, idealized characters of personages and left many episodes

of text without interpretation.

Page 28: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

28

nino popiaSvili filologiis doqtori, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis SoTa rusTavelis qarTuli literaturis institutis mecnieri TanamSromeli

ufliswulis aRzrdis konceptisaTvis renesansisa

da ganmanaTleblobis literaturaSi

ufliswulis aRzrdis koncepti gansakuTrebiT aqtualuri gaxda aRorZinebis xanis literaturaSi. qarTul mwerlobaSi am mxriv aRsaniSnavia gmiris aRzrdis sakiTxi `amirandarejanianisa~ da SoTa rusTavelis `vefxis-tyaosanSi~. mTavari gmiris aRzrda `amirandarejanianSi~ garkveul sqematur farglebSia moqceuli: `misi Tavgadasavali Sedgeba dabadeba-aRzrdis sqematurad moyolili ambisgan, raSic mTavari adgili uWiravs ganuwyvetel omebs, orTabrZolebs, bumberazebisa da mxecebis xocvas. Txzulebis mTavar moqmed gmirebs erTnairad axasiaTebT damokidebuleba patronebTan, ymebTan, megobrebTan, sacoleebTan. maT aseve aerTebT laSqrobani, nadiroba-nadimobani, orTabrZolaSi gasvlisa da iaraRis xmarebis wesebi, msgavsi saTavgadasavlo, sabrZolo SemTxvevebi, xifaTisagan Tavis daRwevis msgavsi xerxebis codna da sxv~ (qarTuli literaturis istoria 1966: 22). marTlac, nawarmoebis mTavar gmirs, sruliad yrmas, aRmzrdels miabareben: `misces abutars sazrdelad, romel odes iSoba, maSin-ve iyo gamarjvebuli kaci da lomi Wabuki da vera-vin daudgis wina mteri dRTa misTa Sina. viTa Seiqmna amar wlisa Svidisa, aswavlida abutar oroliTa mRerasa da mSvildosnobasa da ra-ca saWabuko saqme iyo, nadirobdis da asparezsa scemdis. sada-ca mindorsa Sigan lomi daxvdis, man cotaman ymaman, viTa kata, moklis~ (mose xoneli, `amirandarejaniani~).

Cveni kvlevisaTvis mniSvnelovania aRzrdis konceptebis detaluri analizi. rogor izrdebian `vefxistyaosnis~ personaJebi? am kiTxvas SeiZleba martivad vupasuxoT: epoqis esTetikis Sesabamisad. rusTaveli personaJebis did nawils ukve zrdasrulobis asakSi gvacnobs. ase, magaliTad, Cven araferi viciT avTandilis, TinaTinis, rostevanis, farsadanisa da davarisa da sxva gmirebis bavSvobisa da maTi aRzrdis meTodebisa da konceptebis Sesaxeb, Tumca garkveuli warmodgena gveqmneba maTi qceva-moqmedebebiT, samefo da sakaro urTierTobebis mixedviT. avtori ufro

Page 29: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

29

detalurad gvacnobs tarielisa da nestan-darejanis bavSvobas da maTi aRzrdis Temac poemis siuJetur ganviTarebaSia CarTuli. nestanis dabadebamde farsadanma da misma meuRlem tarieli aiyvanes Svilad da misi samefod aRzrda daiwyes. tarieli ixsenebs, rom mas samefod amzadebdnen, qveynis sruluflebian mmarTvelad, amitomac aswavlidnen laSqrisa da qveynis marTvas, samefo qceva-moqmedebebs:

`mefeman da dedofalman mimiyvanes Svilad maTad, sapatronod mzrdides srulTa laSqarTa da qveyanaTad, brZenTa mimces saswavlelad xelmwifeTa qceva-qmnaTad; moviwife, davemsgavse mzesa Tvalad, lomsa nakvTad~.

xuTi wlis tarieli ukve kargi meomaria, garegnulad uzado, daxvewili da gamorCeuli, kargad aRzrdili, viT samoTxeSi, - harmoniuli qcevebiTa da unarebiT.

`xuTisa wlisa Seviqmen msgavsi vardisa Slilisa; Wirad ar miCndis lomisa moklva, marT viTa sirisa; ara hgaodis farsadans misi ara-sma Svilisa. ... mzesa me vsjobdi SvenebiT, viT bindsa Jami dilisa; ityodis Cemni mnaxavni: `msgavsia edems zrdilisa~.

nestanis dabadebis Semdeg uzomod gaxarebuli farsadani jer zeimobs, uTvalav saWurWles gascems da mTel laSqars aavsebs saCuqrebiT. erT xans tarielsa da nestans erTad zrdian, `zrda dagviwyes me da qalsa~, xolo Semdeg - farsadani aagebs calke samefo saxls da nestans Tavis das, qajeTSi gaTxovil davars miabarebs.

vin aris davari? ra codnas flobs igi da raSi gamoadgeba an gamoadga nestans davaris swavlani? momavali mefis aRmzrdeli Cveulebrivi, rigiTi adamiani ar unda yofiliyo. amasTan, is naTesauri kavSiri, rac davarsa da nestan-darejans akavSirebdaT, SesaZloa, erTgvarad zedmeti siaxlovis gamo kidev ufro gamartivebuliyo, magram, meore mxriv, aRmzrdelis swored samefo ojaxidan monaxva aris imis erTgvari garanti, rom aRmzrdels eqneba saTanado avtoriteti, rom momavali mefis avtoritetsa da aRiarebul gavlenaze maRla mxolod imave wodebis adamiani SeiZleba iyos. `davari sibrZnis gansaxierebaa da ara qaji, jadosani, borotebis msaxuri. is zrdis nestans, brZen, gonier, saRad moazrovne qalad ayalibebs, magram amavdroulad Tavisi codniT win uswrebs mas. davaris mier gadacemul codnas nestani etapobrivad avlens Tavisi rTuli, winaaRmdegobebiT aRsavse cxovrebis manZilze~ (xvedeliani 2000: 70). unda aRiniSnos isic, rom istoriuli ganviTarebis garkveul etapebze qalis ganaTlebas da sibrZnisken swrafvas

Page 30: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

30

garkveuli SezRudvebic axlda. `Sua saukuneebSi, rodesac ZiriTad saganmanaTleblo kerebs eklesia-monastrebi warmoadgenda, sadac SesaZlebeli iyo wera-kiTxvis Seswavla da wignebis kiTxva, evropaSi qalebisaTvis arsebobda garkveuli SesaZleblobebi monastris wiaRSi bevsvis aRmzrdelis profesiis dasaufleblad (ZiZa, guvernanti qali, aRmzrdeli qali) garkveuli swavla-ganaTleba mieRoT... vinaidan isedac rTulad mosapovebeli iyo xelnaweri samecniero, maT Soris, religiuri literatura, xSiri iyo qalebis mxridan misticizmiT gatacebis SemTxvevebi, es ki Semdgom sxvadasxva ukiduresobaSi gardaisaxeboda, rogorebicaa mkiTxaoba, jadoqroba da sxva~ (popiaSvili 2013: 72). SeiZleba iTqvas, rom davari, rogorc qajeTSi gaTxovili, erTgvari mistikuri codnis matarebeli da, amavdroulad, swavluli qalia. rogoria davaris aRzrdis meTodi? igi calke samefo saxlSi zrdis nestans. momavali mefis aRzrda srul harmoniaSia garemosTan da bavSvis fizikur ganviTarebasTan.

`mefeman saxli aago, Sigan samyofi qalisa. qvad fazari sxda, kobo dga iagundisa, lalisa, karzeda baRCa, sabanlad saraji vardis wyalisa; igi mun iyvis, medebis visgan saxmili alisa! dRe da Rame mujamriTa ekmeodis alva Tlili; zojer koSks jdis, zogjer baRCas Camovidis,

ra dgis Crdili~.

amis Semdeg rusTaveli aRarafers ambobs tarielis da/an nestanis aRzrdaze. am da sxva personaJbis Sesaxeb Cven SegviZlia vimsjeloT ukve maTi qceva-moqmedebebis, saubrisa da mniSvnelovani gadawyvetilebebis mixedviT.

samecniero literaturaSi araerTgzis gamoiTqva Sexedulebebi, rom `vefxistyaosnis~ siuJeturi ganviTareba da garkveuli pasaJebi siaxloves amJRavnebs renesansis epoqis TxzulebebTan. magaliTad, mefe arturisa da lanselotis cikli, Tqmulebebi tristanze da sxva. am mxriv aRsaniSnavia jer kidev poemis pirveli evropeli mTargmnelebis, col-qmar zutnerebis mosazreba poemis literaturuli tendenciebis Sesaxeb. artur zutneri statiaSi `ucxoelis azri `vefxistyaosanze~ poemis gadaTargmnis gamo fransiuls enaze~ (gaz. `iveria~, 1884) `vefxistyaosans evropuli literaturis iseT nimuSebs adarebs, rogorebicaa torkvato tasos poema da franguli sagmiro eposi `simRera rolandze~. mogvianebiT, qarTul da ucxour literaturaTmcodneobaSi Camoyalibda Tval-sazrisi `vefxistyaosnisa~ da kurtuaziuli literaturis

Page 31: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

31

mimarTebebTan dakavSirebiT (v. Jirmunski, m. baura, r. stivensoni, e. xinTibiZe, m. elbaqiZe da sxv.). `personaJTa e.w. avTandiliseul tips miekuTvneba lanseloti, kretien de truas romanis `lanseloti, anu urmis raindis~ gmiri, romelic, arabTa spaspetis darad, gamudmebul ZiebaSia: Tavdapirvelad igi miemgzavreba motacebuli dedofali ginevras gasaTavisufleblad da Cqarobs, rom goris idumal miwas droulad miaRwios; uamravi dabrkolebis gadalaxvis Semdeg, roca mas sabolood eRirseba satrfos xilvis bedniereba, igi kvlav Cqarobs, raTa misi keTilganwyoba daibrunos. ginevrasTan saocnebo paemanis drosac lanselots erTi wuTiTac ar tovebs SiSis gancda, raTa moulodnelad Tavze ar daaTendes da ar gamJRavndes misi kavSiri dedofalTan~ (elbaqiZe 2003: 117).

CvenTvis sainteresoa ufliswulis aRzrdis konceptebi rusTavelis Semdgom evropul literaturaSi. lanselotis aRzrda srulad ewereba aRorZinebis xanis samefo karis esTetikaSi. personaJi swavlobs cxenosnobas, iaraRis xmarebas, nadirobas da sxva. lanselotis aRmzrdeli, zRvis feria gmirs garkveul magiur xerxebsac aswavlis, samefo karis sasuliero piri religiur gakveTilebs utarebs. sabolood ki, gmiri fizikurad da zneobrivad srulyofili xdeba rogorc mamaci meomari da rogorc samefo karis srulfasovani wevri.

sulxan-saba orbelianis `sibrZne sicruisa~ garkveulad imeorebs `vefxistyaosniseul~ konceptebs, maT Soris, nadirobis, ucnobi adamianis, Txzulebis mTavari gmiris aRmoCenisa da, aseve, ufliswulis aRzrdis konceptebis TvalsazrisiT. mefe finezs didi xnis nanatri Svili SeeZina. mefem ufliswuli sasaxlis vazirs, sedraqs daalocina, Tumca aRmzrdeli samefo karze ar uZebnia. `Rirseuli maswavlebeli finezis saxelmwifoSi uciloblad moi-Zebneboda, magram... RvTaebrivi Cveneba, iseve rogorc jumberisTvis uCveulo maswavleblis movlineba, aseve gansakuTrebul mizandasaxulebas emorCileba~ (popiaSvili 2005: 53-54). leonis warmomavlobis, socialuri wrisa da ganaTlebis masStabebze avtori arafers ambobs: `- me ara vici sadauri var, mefobisa winaSe ra vikadro? es vici: me leon mqvian, mamaCemi dedis Cemisa Cemzed orsulobasa momkvdara da dedaCemi Cemsa Sobasa da me aqa-iq svliTa gavzrdilvar~. - aTqmevinebs personaJs avtori. leoni, rogorc maswavlebeli ufliswulis aRzrdas magaliTebiT, Taviseburi praqtikis meTodiT cdilobs. pirvel rigSi ki, aRsaniSnavia, rom aRmzrdeli da aRsazrdeli: leoni da jumberi, iseve rogorc davari da nestan-darejani, calke SenobaSi, calke samefo

Page 32: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

32

saxlSi cxovroben: `aRaSena saxli samefo da jda mun. dauwyo jumbers wvrTna da aswavlida dRiv da Ram. da mefis winaSe aRar miiyvanis xSirad~. leoniseuli aRzrdis meTodze qarTul samecniero literaturaSi mravali mosazrebaa gamoTqmuli. mkvlevarTan nawilis SexedulebiT, es aris e. w. samxedro wesiT aRzrda: spartanuli meTodi; aRzrdis aRmosavluri, sparsuli wesi, arsebobs mosazreba, rom es meTodi aris qarTuli, originaluri, sulxaniseuli (e. javeliZe, a, baramiZe) da sxv. Cveni SexedulebiT, es aris aRzrdis garkveuli tradicia, romelic qarTul da Tanadroul evropul literaturaSia damuSavebuli. sulxan-saba orbeliani eyrdnoba ra arsebul literateraturul gamocdilebas, aviTarebs ufliswulis aRzrdis dasavlur tendenciebs. aRsaniSnavia aRzrdis koncepti ganma-naTleblobis xanis evropul literaturaSic, romelic, Tavis mxriv, eyrdnoba renesansis epoqis literaturas. magaliTad, Jan-Jak rusos `emili~, sadac mTavari gmiris aRzrdis konceptebis nawili imeorebs aRzrdis renesansul narativs.

literatura:

1. al. baramiZe, `sibrZne sicruisa~, ramdenime SeniSvna, Jurn. `qarTuli ena da literatura skolaSi~, Tbilisi, 1987, # 1-4.

2. m. elbaqiZe, drois gagebisaTvis Suasaukuneebis raindul romanSi (`vefxistyaosnisa~ da kretien de truas arturis ciklis romanebis magaliTze), Jurn. rusTvelologia, #Tbilisi, 2003, #2.

3. Lanselot und Ginover. Nach er Heidelberger Handschrift.

Herausgegeben von Reinhold Kluge, Frankfurt am Mein, 1995.

4. sulxan-saba orbeliani, `sibrZne sicruisa~, giorgi leoniZis winasityvaobiTa da solomon iordaniSvilis redaqciiT, Tbilisi, 1938.

5. n. popiaSvili, personaJis xatvis Taviseburebebi sulxan-saba orbelianis `sibrZne sicruisaSi~, Tbilisi, 2005.

6. n. popiaSvili, qali avtori: literaturaT-mcodneobiTi, kulturologiuri da genderuli kvlevebi, Tbilisi, 2013.

7. SoTa rusTaveli, `vefxistyaosani~, Tbilisi, 2014.

Page 33: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

33

8. qarTuli literaturis istoria eqvs tomad, mT. redaqtori g. leoniZe, t. 2, Tbilisi, 1966.

9. e. xinTibiZe, lanseloti da avTandili, Jurn. rusTvelologia, 2002, ##2.

10. T. xvedeliani, davaris saxis interpretaciisaTvis, Jurn. rusTvelologia, 2000, ##1.

11. mose xoneli, `amirandarejaniani~, Tbilisi, 2012.

12. e. javeliZe, sulxan-sabas zneobrivi mrwamsis gage-bisaTvis, Jurn. `qarTuli ena da literatura skolaSi~, Tbilisi, 1979, # #3.

Nino Popiashvili

Doctor of philology, Research Worker of

I. Javakhishvili Tbilisi State University, Shota

Rustaveli Institute of Georgian Literature

Towards the Concept of Prince’s Upbringing in Renaissance and

Enlightenment Literature

Summary

Significance has been attached to the concept of a prince’s upbringing in the

period of Renaissance literature. Shota Rustaveli’s `The Knight in the Panther’s Skin~ is worth mentioning from this standpoint. It introduces a number of characters’

upbringing peculiarities. Tariel, as a physically and spiritually accomplished

character, as a future king, was brought up in the court. Emphasis should also be

placed on Nestan-Darejan’s upbringing peculiarities as a future queen: separate

kingdom at home, methods of upbringing in the surrounding of teachers.

The scholarly literature has highlighted several times that the plot development

of `The Knight in the Panther’s Skin~ and certain passages resemble the stories of the

Renaissance epoch; for example the cycle of King Arthur and Lancelot, legends about

Tristan. We place emphasis on the concepts of prince’s upbringing after Rustaveli in

European literature. Lancelot’s upbringing meets the requirements of Renaissance

court esthetics. The character studies horse riding, using weapons, hunting, etc.

Lancelot’s master, sea fairy teaches the hero certain magic methods and the priest

conducts religious lessons. Eventually, the protagonist becomes physically and

morally accomplished as a brave warrior and a valuable member of the court. Sulkhan-

Saba Orbeliani’s `Wisdom and Lies~ repeats at some extent the concepts of `The

Knight in the Panther’s Skin~, like hunting, a stranger, finding the main character and

upbringing a prince. Sulkhan-Saba Orbeliani relies on the existing literary experience,

develops the western tendencies of a prince’s upbringing. The concept of upbringing

is also significant in the European literature of Enlightenment, which is based on the

Page 34: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

34

literature of Renaissance. For example, Jean Jacques Rousseau’s `Emily~, here the

concept of the protagonist’s upbringing repeats the Renaissance narrative of

upbringing.

Page 35: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

35

nana olqiSvili saqarTvelos sapatriarqos wmida andria pirvelwodebulis saxelobis qarTuli universitetis doqtoranti

egzegetikis ganviTarebis istoriidan

mas Semdeg, rac saRvTo werili Seiqmna, saWiro gaxda qristianuli sazogadoebisaTvis miwodeba saRvTismetyvelo swavlebis ganmartebisa - `Targmanebisa~, ramac warmoSva sasuliero mwerlobis erT-erTi umTavresi dargis, egzegetikis, Camoyalibebis aucilebloba. egzegetika berZnuli sityvaa da qarTulad gaZRolas niSnavs. qristianuli egzegetikis mizanic swored es iyo, gasZRoloda axladwarmoSobili qristianuli moZRvrebis mimdevarT bibliuri wignebis saidumloebaTa Rrma, mistikuri da alegoriuli samyaros gasacnobiereblad. egzegetikis amocanad iqca saRvTo werilis wignTa konkretuli adgilebis an mTeli wignis Tanmimdevruli `Targmaneba~, axsna-ganmarteba. masSi dafaruli saidumlo azrebis ganWvreta da warmoCena.

saRvTo werilis striqonebs Soris dafarulia kacTaTvis boZebuli RvTis udidesi WeSmariteba, gza WeSmaritebisaken - kacobriobis dacemidan aRdgomisaken da aRdgomidan - amaRlebisaken. iseve rogorc miwieri samyaro Seqmnilia zeciuri samyaros xatad, adamiani - RvTis xatad, miwieri movlenebsac TavianTi zebunebrivi, mistikuri Sinaarsi aqvT. RvTaebrivi sibrZne, WeSmariteba adamianisaTvis naTeli rom gaxdes, saWiroa igi misi gonebisaTvis misawvdomi formiT gadmoices. amitomac aris, rom zeciuri samyaro, dionise areopagelis ganmartebiT, saRvTo werilSi sxvadasxva saxiTaa simbolizebuli.

saRvTo werilis yoveli axali wakiTxva axali WeSmaritebis aRmoCenaa, ufro da ufro sulieri da Rrmaa. klimenti aleqsandrieli wers: saRvTo werili Seicavs miniSnebebs, romelTac SeiZleba ewodoT `saidumlo azri~.

bibliaSi arsebul simboloTa mniSvnelobaze saubrobs sasuliero akademiis profesori ediSer WeliZe: `simboluroba bibliisa ganpirobebulia imiT, rom masSi gancxadebuli saRvTo WeSmariteba TavisTavad, pirdapir ar gamoiTqmis (WeliZe 1990: 32).

`Zveli aRTqma~ Seicavs `axali aRTqmis~ movlenebis winasaxeebs. es kargad Cans TviT macxovris sityvebSi: `ukueTumca grwmena mosesi, grwmenamca Cemica, rameTu man

Page 36: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

36

CemTvis dawera~ (ioan.5,40), agreTve filipes sityvebSi naTanaelisadmi: `romeli igi dawera mose sjulisa da winaswarmetyvelTa, vpoveT ieso, Ze iosebisi nazareTiT~ (ioan. 1, 45). `axal aRTqmaSi~ maxareblebi xSirad miuTiTeben imis Taobaze, rom yvela ZiriTadi movlena macxovris amqveynad cxovrebisa winaswar aris ganWvretili winaswarmetyvelTa mier an saRvTo istoriebis garkveuli faqtebiTa da movlenebiT. ase gadadis drouli zedroulSi, miwieri - zeciurSi, adamianuri - RvTaebrivSi. movlenaTa aseTi dakavSireba, Suasaukuneobrivi TvalTaxedviT, xazs usvams samyarosa da Semoqmedis erTianobas, romlis wiaRSic yoveli qmnileba Tavis TavSi atarebs Seqmnilis anabeWds. qristianuli epoqis yvela mTavar movlenas, garda TavisTavadi mniSvnelobisa, aqvs erTi didi funqciac: unda aRsruldes rjuli. amitomac saxarebaSi mravalgan gameorebulia frazebi: `raTa aRsruldes winaswarmetyvelTa mier Tqmuli~, `rameTu esreT weril iyo misTvis~, `raTa werilni igi aRsrulnen~, `viTarca weril ars~ (kalandariSvili 2009: 106-107).

bibliuri wignebis `Targmaneba~ - ganmarteba saeklesio mamebis mxolod gamorCeul kompetencias warmoadgenda, rasac me-6 msoflio krebis me-19 kanoni iTvaliswinebda.

pirveli qristianuli egzegetika uSualod ebrauli egzegetikis memkvidrea. akademikosi korneli kekeliZe wers: Targmaneba jer kidev Zvelma ebraelebma SemoiRes; roca maT daiviwyes mSobliuri ena da qaldeur-arameul enaze daiwyes laparaki, saWiro Seiqmna maTTvis bibliis teqstis qaldeurad Targmaneba, romelic ufro parafrazia, vidre namdvili Targmani teqstisa.

saqristiano eklesiaSi, romelic prozelitizmiT ikvebeboda, aucilebeli gaxda rogorc komentireba teqstisa, ise gadmoTargmna erTi enidan meoreze; es kargad Cans iakob mociqulis JamiswirvaSi: `moixsenen, ufalo... Targmanni~. rogorc korneli kekeliZe aRniSnavs, saqristiano egzegetika aRmocenda warmarTul, elinistur egzegesis niadagze. Zveli berZeni da romaeli mwerlebi da filosofosebi antikur miTebs xSirad urTavdnen komentarebs. stoikosebi sxvadasxva Txzulebas, gansakuTrebiT homerosis nawarmoebebs, miiCnevdnen RvTaebis STagonebiT dawerilad. gaCnda mTeli klasi komentatorebisa, romelTac miznad daisaxes am TxzulebaTa teqstis axsna-ganmarteba. es meTodi Semdgom neoplatonikosebmac gamoiyenes. maT msgavsad moazrovne qristianebmac iwyes axsna-ganmarteba bibliisa, romlis

Page 37: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

37

RvTaebrivi, zeSTagonebiTi warmoSoba maTTvis aucilebel WeSmaritebas, dogmats Seadgenda.

nawarmoebisadmi aseTi damokidebuleba, bunebrivia, xels uwyobda egzegesis ganviTarebas. swored amitom iTvleba, rom stoikosTa da neoplatonikosTa Sexedulebebma mniSvnelovani roli iTamaSa Sua saukuneTa da aRorZinebis xanis sulier cxovrebaSi.

bibliuri teqstebis `Targmaneba~ samgvaria: pirveli - teqstisa da misi Sinaarsis martivad da ubralod gadmocema; meore - misi gaazrebis gaadvileba komentaris saSualebiT da mesame - erTi enidan meoreze gadmoReba.

egzegetikis istoriaSi sam periods gamoyofen: dasawyisi (I-III saukuneebi); klasikuri (IV–V saukuneebi) da bizantiuri, romelic VI saukunidan iwyeba da TiTqmis XV saukunemde, konstantinopolis dacemamde (1453 w.) grZeldeba.

pirveli sami saukunis ganmavlobaSi qristianTa devnilobis gamo egzegetikuri mecniereba sustad iyo ganviTarebuli. am dros ZiriTadi aqcenti apologetikaze keTdeboda. am periodSi moRvaweobda egzegetikuri Txzulebebis Semqmneli oTxi didi mwerali: ipolite hromaeli (+236 w.), origeni (+254 w.), dionise aleqsandrieli (+246 w.) da meTodi olimpieli (+310 w.).

qristianobis nebadarTul religiad gamocxadebis Semdeg Seiqmna saukeTeso egzegetikuri Sedevrebi, romlebic sanimuSo gaxda momavali saukuneebis qristianuli mwerlobisaTvis.

IV-V saukuneebi qristianuli mwerlobis klasikur, oqros xanad aris aRiarebuli. IV saukunidan iwyeba qristianuli egzegetikis gansakuTrebuli ganviTareba. gamoirCeva aleqsandriuli da antioqiuri skolebi, romelTac bibliur teqstTa komentirebis gansxvavebuli principebi SeimuSaves. qristianuli RvTismetyvelebis aleqsandriulma skolam SeimuSava bibliuri `wminda istoriis~ alegoriuli anu saxismetyvelebiTi interpretaciis meTodi, romelic saRvTo teqstebSi eZebda uaRresad saidumlo, mistikur azrs. Zveli aRTqmis yvela epizodi ganixileboda, rogorc qristes miwieri cxovrebis alegoria.

aleqsandriuli da nawilobriv apologeturi komentirebis meTodis sapirispirod antioqielebma bibliis sityvasityviT - istoriul (`ganmartebiTi Targmaneba~ - wmida efrem mcire) Sinaarsze gaakeTes ZiriTadi aqcenti. antioqiuri skola ufro realisturi meTodiT xelmZRva-nelobda, romelic alegorias uaryofda da imas xedavda, risi danaxvac adamianis gonebas realurad SeeZlo.

Page 38: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

38

bizantiuri periodis egzegetikuri mwerlobis donis sagrZnobi daqveiTeba ZiriTadad garkveulma kulturul-istoriulma pirobebma gansazRvres: daiwia saganmanaTleblo donem, saRvTismetyvelo interesebi Sesustda. sasuliero mwerloba arsebobas monastrebSi ganagrZobda. egzegetikaSic, iseve rogorc sasuliero mwerlobis sxva dargebSi, Tavi iCina IV-V saukuneebis egzegetTa avtoritetma, maTi naSromebis debulebaTa zustad ganmeorebam, rogorc es VI krebis me-19 kanonSia gadmocemuli: `numca sxuebr Targmnian mas, Tvinier, viTar igi mnaTobTa eklesiisaTa da moZRuarTa aRwerilTa TvsTa mier gardamosces da ufroisRa amaT Sina aCuenebdin keTil-gamocdilebasa TQ¢saa, vidre T¢sTa sityuaTa Sewyobasa zeda~.

aseTma kategoriulma sakanonmdeblo dadgenilebebma TandaTanobiT Camoayaliba egzegetikis iseTi kategoria, romelic amoiwureboda rac SeiZleba meti citatis moyvaniT egzegetikuri Txzulebebidan raime siaxlis Ziebis gareSe.

literatura:

1. k. kekeliZe, Zveli qarTuli literaturis istoria, tomi I, Tb, 1980, egzegetika.

2. e. gabiZaSvili, Zveli qarTuli mwerlobis naTargmni Zeglebi, bibliografia, egzegetika, apokrifebi, tomi IV, Tbilisi, 2009.

3. m. SaniZe, Sesavali efrem mciris fsalmunTa Targmanebis, Tsu. Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi, XI, Tbilisi, 1968 w.

4. k. kekeliZe, `Targmanebai eklesiatisai mitrofane zvirnel mitropolitisai~ - etiudebi, tomi XI, Tbilisi, 1972 w.

5. g. alibegaSvili, `qristianuli saxismetyvelebis Teoriuli principebi~ - wmida efrem mcire da qristianuli kulturis sakiTxebi, Tbilisi, 2010.

6. T. grZeliZe, simbolikis sakiTxebi qarTul hagiografiul mwerlobaSi, litaraturuli Ziebani, tomi II (XVII), 1987.

7. e. gabiZaSvili, Sromebi, III tomi, Tbilisi, 2001 w.

8. e. kalandriSvili, `bibliis ganmartebis meTodebi~, Jurnali `sjani~, 2009.

Page 39: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

39

Nana Olkishvili

St. Andrew the First-Called Georgian University Of

the Patriarchate of Georgia. Doctoral Student

The Dawn of Development of the Exegesis History

Summary

Once set up, the Scriptures, the Christian community was necessary to supply

the theological interpretation of knowledge - `The Translation. Due to this process

one of the main branches of the Theological writings~ - exegesis was created.

Exegesisis the Greek word and means running. The goal of Christian exegetics was

the same as to lead the new-created Christian doctrine in order to understand the

Bible's mystical and allegorical deep secrets.

The main task of exegesis was `The translation~ and explanationof the specific

episodes from the `The Scriptural books~ or consistent, throughout the book and

foresee promotion and the hidden secrets .

The First Christian exegesis is the successor of the Jewish exegesis.

There are three types of Biblical definitions:

The first type - easily and simply convey the text and its content;

The second type - to simplify its understanding due to comments,

and the third – to translate it from one language into another.

Exegesis has three periods in the history: the beginning (I-III centuries); Classic

(IV-V century) and Byzantine, which begins in the VI century and lasts up to XV

century (before the fall of Constantinople (1453).

Finally, Legislative Decree Exegesis gradually established the kinds of

categories that covered as many quotations from fathers and priests exegeses writings

as possible to define the texts without searching for innovations.

Page 40: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

40

Marina Burduli

PhD, Professor. St. Gr. Peradze Tbilisi

Teaching University

Functions and Role of Discourse Analysis

Discourse can be defined in two ways: 1. A structural definition of

discourse defines it as a unit above the level of the sentence. This approach

looks for constituents which have particular relationships with each other and

that can occur in a restricted number of arrangements. The problem with this

approach is that the units in which people speak do not look like sentences

and are not often grammatically correct. 2. A functional approach to discourse

claims that language has multiple functions. The task of discourse analysis

using this approach is to analyse the functions of language, the way that

language is used, what we do with language when we use it. In other words

discourse analysis views discourse as a social phenomenon rather than a

purely linguistic one.

Discourse analysis influences and is influenced by a number of other

disciplines. It is highly practical and is used in all areas of communication

(especially institutional areas such as education, politics, medicine and law)

and with all forms of talk – speech and written texts, everyday language,

specialized language, formal and informal language. Discourse analysis also

examines how language is used to sustain social institutions and manipulate

opinion; how it is used in the expression of ideology and the exercise of

power. Discourse analysis can also be used to develop awareness of linguistic

features in the interpretation of literary texts.

Discourse analysts do what people in their everyday experience of

language do instinctively and largely unconsciously: notice patterns of

language in use and the circumstances (participants, situations, purposes,

outcomes) with which these are typically associated. Since the study of

language in use, as a goal of education, a means of education, and an

instrument of social control and social change, is considered to be the

principal concern of applied linguistics, it is easy to see why discourse

analysis has such a vital part to play in the work that applied linguistics does,

and why so much of the work that has been done over the last few decades

on developing the theory and practice of discourse analysis been done by

applied linguists (Widdowson, Candlin, Swales, for example) or by linguists

(notably Halliday and his followers) for whom the integration of theory and

practice is a defining feature of the kind of linguistics that they do. Discourse

analysis is a part of applied linguistics but does not belong exclusively to it;

it is a multi-disciplinary field, and hugely diverse in the range of its interests.

For many, the interest in discourse is beyond language in use (Jaworski &

Coupland, 1999, p. 3) to ̀ language use relative to social, political and cultural

formations..., language reflecting social order but also language shaping

social order, and shaping individuals’ interaction with society~. The question

Page 41: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

41

of how we build knowledge has come to the fore, and this is where issues to

do with language and linguistic representation come into focus. They point

to a broadening of perspective in linguistics, with a growth of linguistic

interest in analysis of conversation, stories, and written text and in the

interaction of spoken language with nonlinguistic communication. They also

note how, in the changed political, social and technological environment in

which we now live – the postmodern world of service industry, advertising,

and communications media – discourse `ceases to be ‘merely’ a function of

work; it becomes work and the analysis of discourse becomes

correspondingly more important~. Discourse analysis may, broadly speaking, be defined as the study of

language viewed communicatively and/or of communication viewed

linguistically. Any more detailed spelling out of such a definition typically

involves reference to concepts of language in use, language above or beyond

the sentence, language as meaning in interaction, and language in situational

and cultural context. Depending on their particular convictions and

affiliations – functionalism, structuralism, social interactionism, etc. –

linguists will tend to emphasize one, or some, rather than others in this list.

Discourse analytical approaches take as their starting point the claim of

structuralist and poststructuralist linguistic philosophy, that our access to

reality is always through language. With language, we create representation

of reality that are never mere reflections of a pre-existing reality but

contribute to constructing reality. That does not mean that reality itself does

not exist. Meanings and representations are real. Physical objects also exist,

but they only gain meaning through discourse.

Let’s take as an example flood associated with a river overflowing its

banks. The rise in the water level that leads to the flood is an event that takes

place independently of people’s thoughts and talk. Everybody drowns if they

are in the wrong place, irrespective of what they think or say. The rise in the

water level is a material fact. But as soon as people try to ascribe meaning to

it, it is no longer outside discourse. Most would place it in the category of

`natural phenomena~, but they would not necessarily describe it in the same

way. Some would draw on a meteorological discourse, attributing the rise in

the water level to an unusually heavy downpour. Others might account for it

in terms of the storm phenomenon, or see it as one of the many global

consequences of the `greenhouse effect~. Still others would see it as the result

of `political mismanagement~, such as the national government’s failure to

commission and fund the building of dykes. Finally, some might see it as a

manifestation of God’s anger over a people’s sinful way of life or seeing it as

a sign of the arrival of Armageddon. The rise in the water level, as an event

taking place at a particular point in time, can, then, be ascribed meaning in

terms of many different perspectives or discourses (which can also be

combined in different ways). Importantly, the different discourses each point

to different courses of action as possible and appropriate such as the

construction of dykes, the organization of political opposition to global

Page 42: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

42

environmental policies or the national government, or preparation for the

imminent Armageddon. Thus the ascription of meaning in discourses works

to constitute and change the world.

Language, then, is not merely a channel through which information

about underlying mental states and behavior or facts about the world are

communicated. On the contrary, language is a `machine~ that generates, and

as a result constitutes, the social world. This also extends to the constitution

of social identities and social relations. It means that changes in discourse are

a means by which the social world is changed.

Since the beginnings of communicative language teaching (CLT) and

especially the teaching of English for specific (academic and professional)

purposes, second language teaching and learning has come to be understood

increasingly in terms of discourse, so that `today it is rare to find people

involved in language teaching who are unaware of the significance of

discourse for teaching reading, writing, intonation or spoken language, and

for the evaluation of students’ communicative competence~ (Pennycook,

1994a). Defining the goals of language teaching in terms of communicative

competence leads naturally to `an integrative view wherein the over-arching

perspective of language as discourse will affect every part of the syllabus,

including any conventional system components and functional/speech act

components, however they are treated, whether as a series of layers of

language, or as realizations within general specifications of discourse

strategies~ (McCarthy & Carter, 1994). Within such a perspective, learner

needs, syllabus aims and content, and task goals and procedures will all be

specified primarily in discourse terms. Materials (text or audio/video) are

selected and presented to meet criteria of communicative authenticity. Tests

are constructed to recreate as closely as possible the conditions under which

language will be used in real communication in the defined target situation.

Preparation for language teaching, whether in the form of teacher training

courses or methodology textbooks, is most commonly organized around the

main language areas (phonology, grammar, and lexis) and the four skills

(speaking, listening, reading and writing).

Whether or not discourse analysis can yet be described as a discipline,

it must certainly be recognized as a force. It has shown, and increasingly

shows, that it is necessary – to our understanding of language, of society and

of ourselves as human beings; it is useful – in an ever-expanding range of

practical and socially beneficial activities, from the management of smoking-

prevention campaigns to the evaluation of witness statements, from the

design of classroom tasks to the unmasking and tackling of social injustices;

and, as a mirror to our ever-fascinating selves, it is, as many students who

come to it for the first time find it endlessly interesting.

To sum up, discourse analysis examines spoken communication (talk/

speech/ spoken texts/ spoken massages) between speaker and listener and

written communication (texts/messages) between reader and writer. It

stresses the need to see language as a dynamic, social interactive

Page 43: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

43

phenomenon. Meaning is conveyed not by single sentences but by more

complex exchanges, in which the participants’ beliefs and expectations, the

knowledge they share about each other and about the world, and the situation

in which they interact, play a crucial part.

References

1. Celce-Murcia, M. & Olshtain, E. (2000) Discourse and context in language

teaching: a guide for language teachers. Cambridge: Cambridge University

Press.

2. Halliday, M. A. K. & Hasan, R. (1985) Language, context and text: aspects

of language in a social-semiotic perspective. Victoria, Australia: Deakin

University Press.

3. Jaworski, A. & Coupland, N. (eds.) (1999) The discourse reader. London:

Routledge.

4. McCarthy, M. & Carter, R. (1994) Language as discourse: perspectives for

language teaching. London: Longman.

5. Pennycook, A. (1994a) Incommensurable discourses? Applied Linguistics,

15(2), 115-38.

6. Widdowson, H. G. (2002) Language teaching: defining the subject. In H.

Trappes-Lomax & G. Ferguson (eds.), Language in language teacher

education (pp. 67–81). Amsterdam: John Benjamins.

marina burduli

filologiis doqtori, wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo univer-sitetis profesori

diskursis analizis funqciebi da roli

reziume

mocemul naSromSi ganxiluli aris sagani - diskursis analizi, romelic aris gamoyenebiTi lingvistikis nawili. is aucilebelia komunikaciis yvela sferoSi - ganaTlebaSi, politikaSi, samarTalSi, medicinasa da sxva. am sagans aqvs gavlena urTierTobis formaze - kiTxvaze, metyvelebaze, werasa da audirebaze. is aucilebelia enis, sazogadoebisa da agreTve sakuTari Tavis SecnebisTvis. diskursis analizi gamoirCeva ramdenime disciplinaTa Soris midgomoT,

Page 44: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

44

romelic SeiZleba gamoyenebuli iqnas sazogadoebis sxvadasxva socialuri sferoebis gamosakvlevad. am sagnis amocanaa enis funqciis analizi da enis gamoyenebis xerxebis Seswavla. diskursis analizi aucilebelia ucxouri enebis swavlebisas, misi zusti da swori gagebisTvis.

Page 45: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

45

Tamar CixlaZe wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo universitetis asocire-buli profesori

sixarulis aRmniSvneli frazeologizmebi qarTul

da inglisur enebSi

frazeologia, romelic enaTmecnierebis erT-erTi rTuli dargia, Seiswavlis ama Tu im enis gramatikul-struqturuli agebulebisa da leqsikur-semantikuri mniSvnelobis erTeulebs. masTan dakavSirebuli sakiTxebi lingvistebs Soris yovelTvis iyo da aris didi msjelobisa Tu davis sagani, xolo Sedareba-SepirispirebiTi Zieba - metad aqtualuri da efeqturi.

sazogadod, frazeologizmis SemadgenlobaSi aerTi-aneben frazeologiur erTeulebs da yvela saxis Sesityvebas. frazeologizmi, rogorc enis damoukidebeli erTeuli, sityvis msgavsad, xasiaTdeba sami saerTo kategoriuli niSniT: 1. leqsikuri mniSvnelobiT; 2. komponenturi SemadgenlobiT da 3. gramatikuli kategoriebiT.

frazeologizmebSi kargad Cans eris damaxasiaTebeli Tvisebebic da adamianis universaluri cnobierebis Strixebic. erTi da igive Sinaarsis frazeologizmebi sxvadasxva enaSi SeiZleba sxvadasxva formiT aisaxos. frazeologiis kanonzomierebani unda veZioT ara marto sakuTriv enis wiaRSi, aramed adamianis cxovrebis socialur, kulturul da fsiqologiur sferoebSic. amdenad, frazeologiur sistemaTa Sedareba - SepirispirebiTi kvleva saSualebas gvaZlevs, gavarkvioT sxvadasxva xalxis logikuri Tu asociaciuri azrovnebis saerTo da ganmasxvavebeli niSnebi.

Cven mokled visaubreT erTmaneTisgan mkveTrad gansxvavebul qarTul da inglisur enebSi erT-erTi emociis, sixarulis aRmniSvnel frazeologizmebze da Sedareba-SepirispirebiTi analizis saSualebiT SevecdebiT, gamovavlinoT maTi Taviseburebebi.

esa Tu is emocia adamians samyaros aRqmaSi exmareba. magaliTad, sixarulisa Tu mwuxarebis Secnoba - gamoxatva leqsikuri erTeulebiT xdeba, rac SeiZleba universalurad CaiTvalos, magram am emociebis gamoxatva sxvadasxva enaSi Taviseburia da ganixileba am enis matarebelTa eTno-fsiqologiisa da istoriis gaTvaliswinebiT.

Page 46: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

46

sixarulis gamomxatveli leqsika yovel enaSi arsebobs, magram TviT sixarulis gamoxatva da Sefaseba sxvadasxva kulturaSi sxvadasxvaa.

qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSi sixarulis definicia Semdegnairadaa mocemuli:

`grZnoba, romelsac iwvevs sasiamovno ram, - siamovnebis, kmayofilebis gancda, mxiaruli ganwyobileba~1 xolo mxiaruleba ganimarteba rogorc `mxiarulad, karg gunebaze yofna; drostareba, garToba~2. anu, garToba, zeimi, bedniereba, vinc, rac sixaruls iwvevs.

sixaruli dakavSirebulia rogorc adamianis sulTan, ise xorcTan. ilia abulaZe sixaruls ganmartavs rogorc mxiarulebas, lxins, wveulebas, gansacxromels3. SeiZleba iTqvas, rom qarTulSi sixaruli Tavdapirvelad orientirebuli iyo sazogadoebriv aspeqtze da ar iyo dakavSirebuli adamianis Sinagan grZnobebTan.

qarTul enaSi sixarulis leqsikur gaerTianebaSi arsebuli sityvebi fuZis mixedviT sam nawilad iyofa:

1. warmodgenilia xar - fuZiT: sixaruli, sasixarulo, gaxareba, saxareba. xareba, mixareba, gamxarebeli, gasaxari, gasaxareli, gasaxarebeli, mimxarebeli, moxaruli, gauxarebeli, gauxareli, usixarulo.

2. mxiar - fuZiT warmodgenili: mxiaruleba, simxiarule, gamxiaruleba, mxiaruli, gamxiarulebuli, gamamxi-arulebeli, gasamxiarulebeli, Semxiaruleba, Semxiaru-lebuli, gulmxiaruli, Wkuamxiaruli.

3. xal - fuZiT warmodgenili: xalisi, xalisoba, xalisianoba, sixalise, gaxaliseba, xalisiani, gamaxali-sebeli, gaxalisebuli, saxaliso.

inglisur enaSi sixarulis gamomsaxveli leqsema SesaZloa, sxvadasxvagvari iyos. mTel rig sityvebSi leqsema - joy warmoadgens ZiriTad komponents da aqvs sixarulis gancdis, ramis siamovnebiT keTebis, gaxarebisa da mxiarulobis mniSvneloba. inglisurSi sityva - joy dakavSirebulia adamianis Sinagan samyarosTan, mis xasiaTTan, mis sulier mdgomareobasTan. anu gamoxatavs mdgomareobas, rodesac adamiani sixaruls ganicdis.

es inglisurad Semdegnairad ganimarteba: 1. A feeling or state of great delight or happiness; keen pleasure; elation.

2. The expression or display of glad feeling; gaiety.

1 qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni, erTtomeuli, Tbilisi, 1986. gv. 411 2 iqve. gv. 348 3 abulaZe i., Zveli qarTuli enis leqsikoni, Tbilisi, 1973. gv. 398.

Page 47: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

47

3. To feel joy; be glad; rejoice.4 inglisur enaSi sixaruli ukavSirdeba iseT sityvebs,

rogoricaa: Hilarity - xmauriani mxiaruleba, simxiarule. Festivity - mxiaruleba, zeimoba, Merriment - mxiaruleba, simxiarule. Gaiety - mxiaruleba.

sityva joy - is fuZidan SeiZleba vawarmooT sxva leqsikuri erTeulebi prefiqebis: en, over, un - da sufiqsebis: - ance, full, fully, fullness, lessness, ous, an erTdroulad prefiqs-sufiqsebiT: (en - ) : able, ableness, ably, ed, ment.

qarTulSi, iseve rogorc inglisurSi, sixaruli, mxiaruleba dakavSirebulia: sulTan, gulTan. esaa adamianis organo, romelic, sicocxlis fsiqologiuri, fizikuri da sulieri centria.

qarTulad vityviT: guli sixaruliT aqvs savse. inglisurad asea: His heart is full of joy. guls miaweren cnobierebis yvela funqcias: azrovnebas,

neba-survils. aseve, is asocirdeba sindisTan. mas gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs religiisTvisac. guli yvelaze idumali da gamoucnobia.

sityvebTan - tirili, cremli - dakavSirebuli frazeologizmebi orive enaSi erTmaneTs emTxveva:

qarTulad: sixarulis cremli mosdis. sixaruliT atirda.

inglisuradac msgavsia: He cries with joy, or weeps for joy. sixaruli dakavSirebulia fexebTan, xtomasTan: qarTulad: sixarulisgan daxtis. an sixarulisgan fexze

aRar dgas. inglisurad : To jump for joy, to leap for joy; an One’s feet went pita pat with joy - fexebi ekeceboda sixaruliT. sixaruli dakavSirebulia sinaTlesTan, naTebasTan,

brwinvasTan. qarTulad: sixaruliT Tvalebi gaunaTda, gaubrwyinda. inglisurad: - Radiant with joy.

sixaruli dakavSirebulia cekvasTan. qarTulad: sixaruliT cekva. inglisurad: To dance for joy. yvirilTan kavSiri ase gamoixateba: qarTulad: sixaruliT Sehyvira. inglisurad: He shouted for joy. rogorc vxedavT, aq saqme gvaqvs universalur

frazeologizmebTan. isini gamoirCevian leqsikur-

4 http://www.dictionary.com/browse/joy

Page 48: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

48

semantikuri da struqturuli identurobiT. naTlad Cans, rom adamianis universaluri azrovneba da misi damokidebuleba sagnebis mimarT, gadamwyveti faqtoria amgvari frazeologizmebis Camoyalibebisa da maTi leqsikur-gramatikuli formis gansazRvris procesSi.

kidev ramdenime magaliTi: qarTulad: sixaruliT aTrTolda. inglisurad: He thrilled with joy. qarTulad: goneba dakarga sixaruliT. inglisurad: He transported with joy. qarTulSic da inglisurSic didi bedniereba gamoixateba

frazeologizmebiT, romlebic kavSirSia zecasTan: qarTulad: sixarulisgan dafrinavs, sixaruliT cas ewia. inglisurad: To walk / dance on air. qarTulad: mecxre cazea. inglisurad: He is in seventh heaven. qarTulad me-7 caa. rogorc vxedavT, aq zust Tanxvedras ar aqvs adgili. arc

Semdeg frazeologizmebs aqvs zusti qarTuli Sesatyvisi. magaliTad, Zlier emociebTan dakavSirebuli:

To be full of the joys of spring - niSnavs Zalian bedniers. To burst with joy - gaskdomas, To be beside oneself with joy,

To be wild with joy, in the ecstasy of joy - iseT emociebs aRniSnavs, rodesac adamiani sixarulisgan Tavs ver akontrolebs. aqac SegviZlia qarTuli Sesityvebebis povna. magaliTad, sixaruliT savse, sixaruliT frTebSesxmuli. sixaruliT aRtacebuli. Tumca leqsikuri erTeulebi erTmneTs ar emTxveva.

rogorc Cveni analizidan irkveva, qarTuli da inglisuri frazeologizmebi, ZiriTadad, universaluria da Sesabamisobas amJRavnebs, rogorc SinaarsiT, ise gramatikuli agebulebiT, Tumca aris SemTxvevebi, rodesac zogi maTgani erTmaneTisgan gansxvavebulia komponenturi Tu leqsikur-semantikuri mniSvnelobiT an meore enaSi ekvivalenti saerTod ar moepoveba. kvlevebi aCvenebs, rom qarTulSi sixarulis gamoxatva ufro metad koleqtiuri xasiaTisaa, xolo inglisurSi - individualuri, anu yuradReba eqceva individis Sinagan gancdas.

erTi cxadia, rom rogorc inglisuri, ise qarTuli ena sixarulis emociis gamomxatveli leqsikiT metad mdidari da maRalmxatvrulia.

Page 49: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

49

literatura:

1. qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni, erTtomeuli, Tbilisi,1986.

2. inglisur-qarTuli leqsikoni (mravaltomeuli rveulebad). Tbilisi, 1995-2001

3. abulaZe i., Zveli qarTuli enis leqsikoni, Tbilisi, 1973.

4. oniani al., qarTuli idiomebi, Tbilisi, 1966.

5. saxokia T., qarTuli xatovani sityva-Tqmani, Tbilisi, 1979.

6. jorbenaZe n., arsebiT saxelTa dajgufebis axali principebisaTvis qarTulSi, iberiul-kavkasiuri enaT-mecniereba, tomi XXXIX, Tbilisi, 2011.

7. Hornby A. S. Oxford Edvanced Learner’s Dictionary. Oxford

University Press, 1989.

8. Jennifer Seidl. W. McMordie. English Idioms. Oxford University

Press, 1988.

9. http://www.dictionary.com/browse/joy

10. http://www.learn-english-today.com/idioms/idiom-

categories/happiness-sadness/happiness-sadness1.html

Tamar Chikhladze

St. Grigol Peradze Tbilisis Teaching University

Phraseological units related to the concept of `joy~ in the Georgian and

English languages

Summary

The article focuses on phraseological units related to the concept of ‘joy’ which

are shown on the basis of translation in Georgian and English. Phraseology is one of

the difficult and interesting fields of linguistics. It studies the language units having

grammatical structure and lexical-semantic meaning. The same phraseological units

may be expressed by different forms in different languages. Each language is an

individual world and determines not only the vision, but also the national

Page 50: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

50

consciousness of the nation. For example, emotion is a common human universalia

but its reflection in the language is nationally specific.

The analysis gives us opportunity to define that phraseology of ‘joy’ are mainly

universal. In many cases they are absolutely identical in their lexical and grammatical

meaning. In these two languages sometimes their grammatical structure is different,

but semantic meaning remains the same. A significant attention is paid to some cases

where there are no equivalent of some phraseology in another language.

Page 51: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

51

Tamar CixlaZe wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo universitetis asocirebuli profesori

patrik modiano - Tanamedroveobis mwerali

patrik modiano is mweralia, vinc yovel wignSi warsuls xelaxla acocxlebs da visac masze grZeli ambavis moyola exerxeba. detalebiT gataceba, balzakiviT wignidan wignSi gardamavali ambebi da personaJebi, omi da omis Semdgomi parizi, dakargva da Zieba, gardasuli Jamis movlenebisa da Crdilebis gamoxmoba, sakuTari identobis Zieba da masTan dakavSirebuli bavSvobis sevda - es yvelaferi isaa, rasac mis wignebSi vnaxavT. frangi mwerali patrik modiano Tanamedroveobis erTerTi yvelaze saxelganTqmuli romanistia, romelic 2014 wlis Semodgomaze nobelis premiiT dajildovda.

rodesac akademiam mas es jildo mianiWa, am gadawyvetilebas Semdegi ganmarteba daurTo:

`mogonebis xelovnebisTvis, romlis wyalobiTac man warmoaCina germanuli okupaciis droindeli yvelaze miuwvdomeli da dafaruli adamianuri bediswera da Sinagani samyaro~.

(`Pour son art de la mémoire avec lequel il a évoqué les destinées

humaines les plus insaisissables et dévoilé le monde de l'Occupation~1) igi daibada 1945 wels parizSi. mama ebrauli warmoSobis

iyo, romelic salonikidan gadmosaxlda parizSi. deda, bulgareli msaxiobi gaxldaT. isini erTmaneTs meore msoflio omis dros Sexvdnen, rodesac daiwyo maTi faruli urTierToba. modianos mama oTxi wlis asakidan aRar unaxavs.

mwerlis erT-erTi cnobili romanis `dora bruderis~ mTargmneli giorgi ekizaSvili aRniSnavs:

`aq saqme ra aris: identurobis Zieba. TviTon avtoris identurobis. mamis sakiTxi Zalian awvalebda mudam modianos. axsovs bundovnad mama, romelic modioda RamiT, dedasTan CurCuli, raRacebi da... sakuTari Tavi rom gaigo, sawyisebs unda daubrunde, mamas~.2

mwerali doras istorias gamudmebiT uaxloebs da adarebs sakuTari cxovrebis gzas, radgan am gogonas yofaSi

1 http://www.lemonde.fr/livres/article/2014/10/09/le-prix-nobel-de-litterature-a-

patrick-modiano_4503598_3260.html 2 http://www.radiotavisupleba.ge/a/biblioteka/27134040.html

Page 52: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

52

igi omis droindel parizs xedavs da, SesaZloa, Tavisi pirovnebis sawyisad miaCnia.

`parizi, romelSic doras kvals veZeb axlac iseTive carieli da mdumarea, rogoric im dRes [ …...] ukacriel quCebs mivuyvebi. quCebi dacarielebuli meCveneba, saRamoobiTac ki rodesac manqanebis teva ar aris da xalxi metros Casasvlelebs awydeba. doraze fiqrs ver viSoreb. [...] ase mgonia erTaderTi var, vinc maSindel parizs dRevandels akavSirebs, visac im droindeli kidev axsovs raRac. dro da dro makavSirebeli Zafi wvrildeba da sadacaa gawydeba~.3

2011 wels gamomcemloba `agoram~ `dora bruderi~ xelmeored dabeWda. wignis ydaze gamosaxulia axalgazrda gogonas foto, gazeTis nagleji da saTvale. es nagleji `pari suaris~ 1943 wlis 31 dekembris nomerSi gamoqveynebuli gancxadebaa, sadac weria, rom policia eZebs 15 wlis dora bruders da aRwerilia misi garegnoba da Cacmuloba. foto dora bruderisaa, xolo saTvale - patrik modianosi, romelic am gancxadebas kiTxulobs, misiT interesdeba da gamqrali gogonas bedisweris kvlevas iwyebs. surs, aRadginos doras warsuli, misi cxovreba dainaxos, mixvdes, ratom gaiqca saxlidan - erTxel xom TviTonac gaiqca - da am ZiebaSi im periodis safrangeTi, parizi asaxos.

modiano ar qmnis gamogonil istorias, is cdilobs, aRadginos zusti faqtebi da amavdroulad, xatavs qalaqs, TiToeul quCas Tu kafes didi sizustiT. amasobaSi mwerali ise ostaturad aerTebs gamogonil da avtoboigrafiul cnobebs, fantaziasa da realobas, rom rTulia maT Soris zRvaris gavleba.

mwerali kiTxulobs: `ratom garbian adamianebi? Cemi gaqceva maxsendeba 1960 wlis 18 ianvars, romelic arafriT gavda 1941 wlis kuSt da bnel dReebs. im dRes, vilakubles aerodromis sadgomebs rom mivuyvebodi, erTaderTi, rac doras gaqrobasTan makavSirebda, zamTari iyo, magram 18 wliT daSorebulisgan gansxvavebiT, mSvidi da arafriT gamorCeuli. meCveneba, rom gaqcevis uecrad moZalebuli survilis pirveli macne civi da Talxi dRea, romelic simartovis gancdas gimZafrebs da gafiqrebinebs, rom marwuxebi ufro mtkivneulad Semoesalta suls~.4

modiano epizodurad aRwers sxva ebraelebis bedsac. es tanjvagamovlili xalxi, sxvadasxva dros, rogorc dora, nacistur banakebSi aRmoCndnen. dora dransis banakSi 1942 wlis 13 agvistos gadaiyvanes, sadac mama ipovna. doras hqonda

3 http://freeview.ge/2015-02-24-05-58-20/ 4 iqve

Page 53: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

53

saSualeba daetovebina banaki Tavis TanatolebTan erTad, magram man mama ar miatova da masTan darCa.

romanis dasasruls mwerali ambobs, rom ar icis, rogor atarebda dReebs dora, sad imaleboda, visTan erTad daexeteboda pirveli gaqcevis dReebSi da merec, meored gaqcevisas. es misi saidumloa, Zvirfasi saidumlo, romelsac verc jalaTebi an e.w saokupacio xelisufleba, verc banakebi, verc istoria da dro ver axdis fardas.

giorgi ekizaSvilis TqmiT, es wigni sentimentaluri, emociuri mogzaurobaa. iq arc sangrebia, arc qvemexebi, magram erTi kaci rom iRupeba, tragediac es aris. mTavari gmiri am wignisa, omia. istoria Tavis saidumlos ar amxels xolme bolomde da swored aq Cans is bneli wertilebi, romlebic STabeWdilebas qmnis. erTi adamianis bedisweraSi garkvevis mcdeloba bevri sxva adamianis bediswerasac amxels. mkiTxvels cxadad esmis mwerlis fexis xma parizis quCebSi da uWirs, gaarCios, es 40-iani wlebia Tu 90-iani.

mwerali advilad axerxebs, waSalos zRvari warsulsa da awmyos Soris. dRes, axal Taobas SeuZlia, advilad gaiazros, ra iyo maSin. magaliTad, axalgazrdebis protesti, saxlidan gaqceva, is, rom yvelas Tavisi saidumlo aqvs da veravin ver waarTmevs amas adamianebs.

modiano kargad grZnobs Tavisi drois majiscemas. gansakuTrebiT, literaturis, e.w. `franguli axali romanis majiscemas~, romlis ganviTarebaSi mwerals didi wvlili aqvs Setanili. misi stili, xerxebi, risi meSveobiTac wers, postmodernistuli da dRevandeli literaturis Sesatyvisia. mwerali mkiTxvelis fantaziis ganviTarebas uwyobs xels. araerT romanSi ambavi mas ar mihyavs bolomde, riTac mkiTxvels aZlevs saSualebas, Tavad gansazRvros personaJebis bedi. modiano amgvarad aiZulebs mkiTxvels, igive ganicados, rasac Tavad grZnobs SemoqmedebiT procesSi.

aseTia `ucnobi qalebi~, sadac moTxrobilia saxlidan gaqceuli sami mozardi gogonas istoria. isini cdiloben, gawyviton kavSiri Tavs moxveul usamarTlo, erTferovan cxovrebasTan da Seqmnan ukeTesi momavali. TiToeuli gogonas Tavgadasavali unikaluri da individualuria. Tumca, rogorc vTqviT, ucnobia maTi ambis dasasruli.

modianos bolo wlebis nawerebic Tematurad msgavsia adreuli periodis wignebisa: dakargva, Zebna, warsulSi dabruneba, cnobierisa da qvecnobieris `mogzauroba~ Tu sentimentaluri gadaxvevebi. 2012 wels daweril `Ramis balaxebSi~ mwerali cota xniT brundeba warsulSi, romelic awmyosTanaa gadajaWvuli. Cven uceb aRmovCndebiT 60-iani

Page 54: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

54

wlebis parizSi, monparnasis ubanSi. es dekolonizaciis periodia, rodesac romanis gmiri Jani ewveoda xolme erT axalgazrda qals, danis. Janma icis, rom dani umalavs mas Tavis namdvil saxels, saqmianobas da policiasTan garTulebul urTierTobas. romanSi erTmaneTSi ireva dro da sivrce, adrindeli da axlandeli emociebi. mkiTxvels, iseve rogorc mTavar personaJs, aqvs eWvi, es yvelaferi realobaa Tu warmosaxvis nayofi.

bolo, 2014 wels gamocemuli romanis saxelwodebaa `rom ar daikargo ubanSi~, romelic iwyeba stendalis romanidan - `anri bruilari~ - amoRebuli citatiT: `ar ZalmiZs gadmovce faqtebis realoba, mxolod Crdilebis Cveneba SemiZlia~.

es nawarmoebi mogviTxrobs Jan daraganis ambavs. mwerlisa, romelmac ubis wignaki dakarga. wignSi mravladaa uneblie mogonebebi da reminiscenciebi. personaJebi mkiTxvels modianos sxva romanebSic Sexvedria.

vecnobiT ra, modianos nawerebs, is daskvna gamogvaqvs, rom yvela awmyoSi arsebobs warsulis Crdili, rom awmyo warsulis eqoa. araerTi kargi mwerlis wyalobiT dRevandeli literatura viTardeba da optimisturad gangvawyobs Tavisi momavlis mimarT.

literatura:

1. Béatrice Commengé, Le Paris de Modiano, Éditions Alexandrines,

2015.

2. Nadia Butaud, Patrick Modiano, Paris, Textuel, 2008.

3. Denis Cosnard, Dans la peau de Patrick Modiano, Paris, Fayard, 2011.

4. Roger-Yves Roche, Lectures de Modiano, Paris, Cécile Defaut, 2009.

5. VanderWolk, William. Rewriting the Past. Memory, History and

Narration in the Novels of Patrick Modiano. Amsterdam: Rodopi, 1997.

6. http://www.litt-and-co.org/au_temps/a_dernieres_entrees.htm

7. http://ibooks.ge/news/patrik-modiano-literaturis-momavlis-

shesakheb/61

Page 55: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

55

Tamar Chikhladze

St. Grigol Peradze Tbilisis Teaching University

Patrick Modiano – a writer of modern life

Summary

The article deals with an issue how Patrick Modiano’s – a contemporary French

writer’s - books are modern. Patrick Modiano, whose moody and terse novels are

often set during the Nazi occupation of France, won the 2014 Nobel Prize in

Literature.

The themes of oblivion, memory, identity and guilt are represented in his main

works. His novels show an affinity with one another, it happens that earlier episodes

extend and some persons recur in different tales.

They called him a `kind of Marcel Proust for our time~ because of his problems

of reaching back.

Page 56: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

56

Tengiz endelaZe istoriis doqtori. wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo universiteti

saqarTveloSi mstovarTa institutis saqmianobis

sakiTxisaTvis

Cveni samSoblo-saqarTvelo uZvelesi droidan mravali samefosa Tu imperiis Seswavla-dapyrobis obieqti iyo. amis dasturia misi istoria.

saqarTvelom aTaswleulebi gamoiara, rac imaze metyvelebs, rom misma mmarTvelobiTma struqturebma, maT Soris mstovarTa (mzveravTa) institutma, saxelmwifoebrivi ganviTarebis yvela etapze, met-naklebi warmatebiT gaarTva Tavi mis winaSe mdgom amocanebs. Tumca, aRsaniSnavia isic, rom saqarTvelos istoriaSi iyo periodebi, rodesac es instituti susti an Zalian susti iyo.

samwuxarod, masalebi, saqarTveloSi mstovarTa institutis saqmianobis Sesaxeb Zalze mwiria, rac mTeli rigi obieqturi da subieqturi mizezebiTaa ganpirobebuli. arada, sakiTxis Seswavla aqtualuria, vinaidan aRniSnul institutze mniSvnelovanwilad iyo, aris da iqneba damokidebuli ara marto saqarTvelos, aramed nebismieri saxelmwifos uSiSroeba, winsvla-ganviTareba.

naSromis mizania, saqarTvelos istoriaSi momxdari zogierTi faqtisa Tu movlenis Cveneuli analizis safuZvelze gavarkvioT, ra Semxebloba SeiZleba hqonoda am faqtebTan Tu movlenebTan mstovarTa instituts.

safiqrebelia, rom es instituti `mzveravebis~ saxiT funqcionirebas iwyebs pirvel qarTul tomebSi da moqmed pirebad gvevlinebian tomis calkeuli wevrebi, tomis beladebis CaTvliT.

qarTuli samefos Camoyalibebis kvalobaze `mzveravTa~ funqciebs elCebi (`mociqulebi~) da qurumebi asrulebdnen. Cveni mosazrebis gasamyareblad SeiZleba moviyvanoT Semdegi faqti: leonti mrovelis `mefeTa cxovrebis~ Tanaxmad, berZen-makedonelTa mier qarTlis dapyrobis Semdeg (Zv.w. IV saukunis 10-iani wlebi) qarTlSi sardlad datovebuli iqna azo, romlis winaaRmdegac farnavazma ajanyebis mowyoba gadawyvita. is, rom Tavisi ganzraxvis sisruleSi moyvanamde elCi (`mociquli~) gagzavna dasavleT saqarTvelos gamgebel qujisTan mosalaparakeblad, amis Semdeg TviTonac gadavida dasavleT saqarTveloSi, imaze mianiSnebs, rom man (farnvazma), pirvel yovlisa, sadazvervo-gadabirebiTi

Page 57: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

57

samuSao ganaxorciela. farnavazis sadazvervo unarze aseve metyvelebs is faqtic, rom isargebla ra makedoniis, pontosa da siriis samefoebs Soris dapirispirebiT, mxari antioqos I-s (siriis mefe) dauWira, didZali ZRveni miarTva. sanacvlod am ukanasknelma mas samefo gvirgvini gamougzavna.

xolo is faqti, rom qurumebs qarTlis samefoSi gabatonebuli mdgomareoba ekavaT da kerpTmsaxurebis garda diplomatiuri aqtebis gaformebis ceremonialebs xelmZRvanelobdnen, gvafiqrebinebs, rom isini sadazvervo saqmianobiTac iyvnen dakavebulni.

imis damadastureblad, rom mefe uSualo monawileobas iRebs sadazvervo operaciis dagegmvasa da ganxorcielebaSi da am saqmeSi aqtiurad iyenebs sakuTari ojaxis wevrs, Semdegi faqti gamodgeba: mamacma mxedarTmTavarma da moxerxebulma diplomatma farsman I-ma (I s-is meore naxevari) ganizraxa somxeTis sruli SemoerTeba. iq im dros misi Zma miTridate mefobda. farsmanma, Svilma taxti ar wamarTvaso, es ukanaskneli (radamistri) somxeTSi gagzavna faruli (legendirebuli - T.e.) davalebiT, somexi didebulebi gadaebirebina, Tavisi biZa taxtidan Camoegdo da TviTon gamefebuliyo. amiT farsmans surda, jer erTi, Tavidan moeSorebina pativmoyvare Svili da, meorec, qarTlis taxtis memkvidris somxeTSi gamefebiT es qveyana SemdgomSi uSualod saqarTvelos SemoerTeboda. miTridatem sixaruliT miiRo radamistri, romelmac ganucxada Tavis biZas, TiTqos uTanxmoeba mouvida mamasTan da dedinacvalTan da TavSesafari sTxova. somxeTSi radamistri dauaxlovda adgilobriv didebulebs da daiTanxma saxelmwifo gadatrialebis mowyobaze (ganaxorciela gadabirebebi - T.e.). amis Semdeg igi qarTlSi dabrunda TiTqos Tavis mamasTan Sesarigeblad. sinamdvileSi qarTlidan didi laSqari waiyvana biZamisis taxtidan Camosagdebad. moulodnelobiT Tavzardacemulma miTridatem mxolod garnisis cixe-simagreSi moaswro Tavis Sefareba. am cixeSi romauli garnizonic idga. radamistrma moisyida garnizonis meTauri da miTridate aiZula molaparakebaze daTanxmebuliyo. molaparakebis dros miTridate Seipyres da veragulad mokles. ax. w. 52 wels radamistri somxeTSi mefed ekurTxa [1. t. 1 gv. 193-194]

aRniSnulidan gamomdinare migvaCnia rom saqme gvaqvs uSualo mtrul saqmianobasTan, aqtiur RonisZiebasTan, imave saidumlo operaciasTan, romelic ganxorcielda SeTqmulebis formiT, mefis sawinaaRmdegod ganwyobili pirebis konspiraciulad SerCevis, gadabirebis da

Page 58: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

58

gamoyenebis, samefo xelisuflebis damxobisa da samefo taxtis xelSi Cagdebis mizniT.

qarTveli mefeebi, qveynis interesebidan gamomdinare kargad iyenebdnen kavkasionis gadmosasvlelebiT sargeblobis taqtikas, risi ganxorcielebac winaswari sadazvervo da kontrsadazvervo saqmianobis ganxor-cielebis gareSe warmoudgenlad migvaCnia. magaliTad, 134 wels qarTlis mefem farsman II-m gaxsna kavkasionis gadmosasvlelebi da alanTa didi laSqari Seusia romisa da parTiis samflobeloebs. es da msgavsi faqtebi, romelsac araerTxel hqonia adgili mtrulad ganwyobili samefoebis Tu imperiebis mimarT [1. t. I. gv. 195-197], Cveni azriT, metyvelebs imaze, rom qarTlis mefeebs imierkavkasiaSi garkveuli poziciebi (maT Soris jaSuSuri) hqondaT da procesebs mzveravebis daxmarebiT marTavdnen.

Cvens yuradRebas imsaxurebs ioane (ivane) maruSis Zis momzadebuli da daviT III kurapalatis mowonebuli gegma, romelic miznad isaxavda bagrat III-is gamefebasa da erTiani qarTuli saxelmwifos Seqmnas. gegmis Tanaxmad, bagrat gurgenis Zes, `qarTvelTa mefis~ bagrat II-is SviliSvilsa da taos mefis daviT III kurapalatis Svilobils, pirvel rigSi unda daekavebina ufliscixe, gamxdariyo qarTlis erisTavi, Semdeg mieRo rogorc mamobilis, aseve biZis (dedis mxridan), afxazTa usinaTlo da uSvilo mefis Teodosi III-is memkvidreoba [1. t. 2. gv. 241-243]. Cveni azriT, gegmis ganxorcieleba, romelic 975 wels daiwyo da 978 wels dasrulda, mzveravebis monawileobis gareSe ver moxdeboda. Cvens am mosazrebas kidev ufro amyarebs im dros ganviTarebuli movlenebi da maTze daviT kurapalatis swrafi reagirebis faqtebi (1. qarTlisa da kaxeTis didebulebis mier piris Sekvra, ufliscixis gacema, gurgenis, misi meuRlis guranduxtisa da misi Zis bagratis Sepyroba da kaxeTSi wayvana. ambis gagebisTanave daviT taoelis gamolaSqreba, rasac kaxelebis mier datyvevebulebis saswrafod gaTavisufleba, ufliscixisa da Sida qarTlis datoveba mohyva [1. t. 2. gv. 243]; 2. marTalia, taos mefe daviT III kurapalatma bagrat III Tavis memkvidred gamoacxada, magram am samflobeloze realurad xeli ar miuwvdeboda. rogorc Cans, axalgazrda mefes moTmineba ar eyo da 988 wels mamasTan-gurgenTan erTad gadawyvita mamobilis winaaRmdeg galaSqreba. daviTma saswrafod Sekriba laSqari da, pirvel rigSi, gurgeni daamarcxa, ris Semdegac bagrati eaxla mamobils da Sendoba Txova. mamobilmac Seundo [2. gv. 6-7]). zemoTqmuli gvaZlevs uflebas vivaraudoT, rom daviT kurapalats mzveravebis gamarTuli samsaxuri hqonda.

Page 59: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

59

bagrat III-is mier gamefebis pirvel wlebSive gadadgmuli nabijebidan Cans, rom mas `mzveravebi~ udaod hyavda. amis dasturad gamodgeba ori faqti: 1. dasavleTSi myofi bagrati miuxedavad imisa, rom ver aswrebs yvela problemis mogvarebas, informaciis miRebisTanave saswrafod gadmodis qarTlSi da deda, dedofali guranduxti, dasavleTSi gadahyavs. amis mizezi SesaZloa marTlac mravali garemoeba yofiliyo [1. t. 2. gv. 246], magram faqtia, rom amas igi akeTebs garkveuli sagangaSo informaciis miRebis Semdeg; 2. rodesac bagratma mamobilis winaaRmdeg galaSqreba gadawyvita, rogorc qarTveli istorikosi ambobs, man kurapalatis banakSi mzveravi gagzavna da rodesac darwmunda, rom ZaliT verafers gaxdeboda, eaxla mamobils da Sendoba sTxova. amasTanave, man Tavisi laSqroba kldekaris erisTavis ratis winaaRmdeg mimarTul qmedebad gamoacxada [1. t. 2. gv. 248-249].

mematiane gvamcnobs, rom bagrat IV-m `ibirna afxazTa mefeman kaxni aSoti mTavari marileli disiZe kvirike mefisa da xaxvila gurTa-juris cixiTa~. zogierT mkvlevars miaCnia rom mefe Tavad ar daiwyebda farul molaparakebas feodalebTan, vinaidan es mis wodebriv mdgomareobas ar Seefereboda[3], rac, Cveni azriT, mTlad marTebuli ar unda iyos. maT SeiZleba daveTanxmoT im nawilSi, rom bagrat mefe im dros axalgazrda iyo saidumlo molaparakebebis warmarTvisaTvis da, rom gadabireba samefo karze moRvawe didebulebma ganaxorcieles. am SemTxvevaSi safiqrebelia rom erT-erTi gadambirebeli mstovarTa institutis xelmZRvaneli iyo.

cnobilia, rom XI saukuneSi sazRvargareT arsebuli qarTuli monastrebi, garda religiuri da kulturul-saganmanaTleblo moRvaweobisa, diplomatiuri warmoma-dgenlobebis (saelCos) funqciebsac asrulebdnen. amave dros, mezobel qveynebSi mimdinare politikuri viTarebis Sesaxeb informaciebs awvdidnen saqarTvelos samefo kars [4. gv. 15].

zemoTqmuli gvaZlevs uflebas vivaraudoT, rom isini sadazvervo saqmianobiTac iyvnen dakavebulni. am saqmianobaSi aseve CarTuli iqnebodnen malemsrbolelebi (Sikrikebi), piligrimebi, vaWrebi, mogzaurebi an maT safarqveS moqmedi pirebi, fundukebi (sastumroebi), rogorc amas imdroindel imperiebsa Tu samefoebSi hqonda adgili.

gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs saxelmwifo mmarTvelobis mowesrigebisa da xelisuflebis centralizaciis TvalsazrisiT daviT IV-is (aRmaSenebeli) mier gatarebul reformaTa Soris mstovarTa institutis reorganizacia (T.e.) da ara Seqmna.

Page 60: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

60

cnobilia, rom daviTis, rogorc mefis, uflebebi Tavdapirvelad mxolod dasavleT saqarTveloze vrceldeboda. roca qarTlis WalaSi an naWarmagevs nadiroba surda, winaswar agzavnida kacebs adgilis dasaTvaliereblad da Semdeg gadmodioda. aRniSnuli gvaZlevs uflebas vivaraudoT, rom xsenebuli kacebi `mzveravebi~ iyvnen, romlebsac mefis piradi dacva evalebodaT.

is, rom daviTma gamefebisTanave daiwyo tyeSi gaxiznuli mosaxleobis damcavi razmebis Seqmna (erT-erT maTgans Tavadac xelmZRvanelobda), romlebic mtrisagan fizikuri dacvis garda xalxs amxnevebdnen da momavlis imeds usaxavdnen [2. gv. 10-11], anu eweodnen saagitacio muSaobas, gvafiqrebinebs, rom am saqmianobiT `mzveravebic~ iyvnen dakavebulni, vinaidan es yvelaferTan erTad xalxTan daaxloebis kargi saSualebaa. im etapze es iqneboda erT-erTi gza qveyanaSi arsebuli mdgomareobis Sesaxeb sruli da obieqturi informaciis mopovebisa, rac mzveravTa upirvelesi movaleobaa. aRniSnuli gvaZlevs uflebas vivaraudoT isic, rom `mzveravebi~ im dros damyarebul kontaqtebs SemdgomSic, aTeuli wlebis ganmavlobaSi gamoiyenebdnen.

daviT mefe moazrovne filosofosi da brwyinvale Teologi iyo. icoda ganaTlebis fasi. cnobilia, rom man 40 qarTveli axalgazrda gagzavna bizantiaSi ucxouri enebis Sesaswavlad da ucxoenovani wignebis qarTul enaze saTargmnelad [2. gv. 15]. SesaZloa maT Soris iyvnen `mzveravebic~ romelTa funqciebSi aRniSnulis garda Sevidoda sadazvervo saqmianobis ganxorcieleba (qarTuli samefos interesebidan gamomdinare, calkeuli pirebis Seswavla-gadabireba, calkeul pirebze gavlenis moxdena, sadazvervo xasiaTis informaciebis mopoveba da a.S.).

daviTma Seqmna Targmnili wignebis saukeTeso biblioTeka, romelsac igi brZolebSic daatarebda da Tavisufal drosac wignebis kiTxvaSi atarebda [2. gv. 15]. safiqrebelia, rom aRniSnul biblioTekaSi iqneboda misi winapari mefeebis droindeli wignebi. cnobilia rom VIII-XII saukuneebSi rogorc saqarTveloSi, ise mis farglebs gareT arsebul eklesia-monastrebSi didi mTargmnelobiTi muSaoba warmoebda. qarTvel mecnierTa da literatorTa winaSe idga amocana: qarTul enaze gadmoeRoT mTeli is samecniero da mxatvruli literatura, romelic berZnul da aRmosavleTis kulturul enebze arsebobda [5. gv. 140-141, 200]. aqedan gamomdinare, savaraudoa, rom mefe daviTis biblioTekaSi daculi iyo iseTi wignebic, romlebic exeboda jaSuSuri saqmianobis organizacias laSqarSi, mosaxleobaSi, samefo

Page 61: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

61

karze da a.S. (maT Soris, bizantiis imperator mavrikes samxedro saxelmZRvanelo `strategikoni~, seljukianTa sulTnebis veziri nizami al-mulkis `wigni mmarTvelobis Sesaxeb~ da sxva), romlebiTac SesaZloa ixelmZRvanela mstovarTa Zlieri institutis organizaciisas. amasTan, mxedvelobaSia misaRebi, rom mstovarTa institutis organizaciis TvalsazrisiT garkveuli gamocdileba ukve iyo dagrovebuli saqarTvelos samefo karze.

cnobilia, rom erTiani qarTuli samefos xanaSi sapolicio uwyebas xelmZRvanelobda mandaturTuxucesi. aqedan gamomdinare, ise rogorc istorikosTa didi nawili, Cvenc migvaCnia, rom igi mstovarTa institutis xelmZRvanelic iyo (amasTan, am institutis muSaobaSi aqtiur monawileobas miiRebdnen Tavad mefe da misi aRmzrdeli da TanamoRvawe giorgi mwignobarTuxucesi - T.e.). am mosazrebas amyarebs is, rom mandaturTuxucesi ucxo qveynebis elCebis Camosvlas, miReba-dacvas da sxva msgavs sakiTxebs adevnebda Tvalyurs. am mxriv igi sagareo saqmeTa gamgis movaleobasac asrulebda. mis daqvemdebarebaSi iyvnen iseTi Tanamdebobis pirebi, rogorebicaa amirejibi, mestumre, romelTac msgavsi valdebulebebi hqondaT. mandatuTuxucesis daqvem-debarebaSi iyvnen aseve sapolicio-administraciuli apa-ratis dabali moxeleebi mTeli saqarTvelos masStabiT, romlebsac evalebodaT savaziro Senobebis dacva sxdomebis dros, sapatio mgzavrebis gacileba, samefo zvrebis samuSaoTa xelmZRvaneloba da sxv. rogorc irkveva, qveynis masStabiT moqmed samas mandaturs uSualo xelmZRvanelobas uwevda sami aznauri. SeiZleba vivaraudoT, rom yvela isini `mzveravebi~ iyvnen. aseve marTebuli iqneba mandaturT-uxucesis daqvemdebarebaSi, ufro sworad arapirdapir daqvemdebarebaSi, moviazroT amirspasalari, miTumetes, Tu gaviTvaliswinebT, rom es ukanaskneli zogjer manda-turTuxucesis movaleobasac iTavsebda. savaraudoa, rom mandaturTuxucesis aseve arapirdapir daqvemdebarebaSi iyo mefis piradi gvardia-`mona-spas~ meTauri. 5000-kaciani `mona-spa~, ymawvilobaSi nayidi yofili tyve monebisagan [6. gv. 36], sxvadasxva erovnebisa da sarwmunoebis gamocdili da sando molaSqreebisagan, ZiriTadad qarTveli da Crdilokavkasieli mTielebisa da Turq-selCukTa Semosevebis gamo umamulod darCenili aRmosavleT saqarTvelos feodalebisagan Sedgeboda. is sagareo mtrebis winaaRmdeg sapasuxismgeblo operaciebsac atarebda [7. gv. 29]. aRniSnuli gvaZlevs uflebas vivaraudoT, rom `mona spaSi~ mravlad iyvnen `mzveravebi~.

Page 62: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

62

Cveni azriT is, rom daviT aRmaSenebelma jvarosnebis mier ierusalimis aRebis ambis SetyobisTanave, 1099 wels xarki Seuwyvita Turq seljukebs, 1104 wels SemoierTa kaxeT-hereTi (didaznaurebis ariSianis, baramisa da qavTar baramis Zis daxmarebiT), imave wels, partizanuli brZolebis Semdeg moigo pirveli generaluri omi erwuxTan, 1110 wels giorgi Wyondidel-mwignobarTuxucesis, am ukanasknelis diswulis Tevdores, abuleTisa da ivane orbelis moxerxebuli qmedebis Sedegad aiRo q. samSvilde, amave wels SemoierTa Zerna, 1500-kaciani molaSqriT, moulodnelad Tavs daesxa da daamarcxa 100-aTasiani Turq-seljukTa laSqari TrialeTSi (rac msoflio samxedro xelovnebis istoriaSi unikaluri magaliTia), 1115 wels giorgi Wyondidel-mwignobarT-uxucesis meTaurobiT aiRo strategiuli punqti rusTavi, 1116 welis TebervalSi moulodnelad Tavs daesxa taoSi dabanakebul mters da gaanadgura, 1117 wels aiRo qalaqi giSi, warmatebiT ilaSqra SirvanSi, 1118 wlis adre gazafxulze, gaigo ra Turq-seljukebis mier javaxeTSi beSqen jayelis mokvlis Sesaxeb, saswrafod gailaSqra da md. araqsis piras mdgom mters didi marcxi agema, imave wels aiRo cixe-qalaqi lore, aseve imave wlis ivlisSi erT dReSi aiRo agarani, romlis aRebasac misma papam-bagrat IV-m sami Tve moandoma, 1118 wlis meore naxevarSi daiwyo da 1119 wels daasrula yivCaRTa 40 aTasi komlis gansaxleba saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi, 1120 wlis 14 Tebervals moulodneli Tavdasxmis Sedegad daamarcxa da musri gaavlo botoras dabanakebul mters, Semdeg aiRo qalaqi yabala, 1120 wlis maisSi ganmeorebiT warmatebiT ilaSqra SirvanSi, imave wlis noemberSi aSorniasa da sevgelamejs, 1121 wels Tavs daesxa xunans da mteri ise gaanadgura, rom ambis mTxrobelic ki ar darCa, imave wlis ivnisSi musri gaavlo bardavis zamTris saZovrebze dabanakebul seljukebs [6.gv.38-44] gvaZlevs uflebas vivaraudoT, rom aRniSnuli mniSvnelovanwilad iyo ganpirobebuli mstovarTa institutis gamarTuli muSaobiT. aRarafers vambobT daviTis samxedro gamarjvebaTa mwvervalze - didgoris omze (1221 wlis 12 agvisto), romelic oqros asoebiT Caiwera aramarto saqarTvelos, aramed msoflio omebis istoriaSi. gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs Setevaze gadasvlis win gasaocari taqtikuri xerxis gamoyeneba: saomrad ganlagebul laSqars qarTvelebis mxridan 200 meomari gamoeyo da mtrisaken gaemarTa. seljukTa sardlobam isini moRalateebad CaTvala da Tavisi laSqris SuagulSi SeuSva, iq maT iaraRi iSiSvles da mtris meomarTa xocva daiwyes. Turq-selCukebi daibnen, ramac maTi

Page 63: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

63

marcxi ganapiroba. qarTvelebma mters ori mxridan Seuties. brZola sam saaTs gagrZelda da mtris sruli marcxiT dasrulda [6.gv.45-50]. Cveni varaudiT, is orasi meomari mefis `mona-spis~ wevri, mefis erTguli meomari iyo da, aqedan gamomdinare, maT Soris `mzveravebic~ iqnebodnen. aseve migvaCnia, rom es iyo winaswar dagegmili, utyuar sadazvervo informaciebze dayrdnobiT ganxorcielebuli specialuri operacia.

zemoTqmuli gvaZlevs uflebas, vivaraudoT, rom daviT aRmaSenebeli mandaturTuxucesis xeliT marTavda mstovarTa instituts da amasTan maRali donis analitikuri samsaxuri hqonda.

cnobilia, rom arsebobda oci qarTuli saidumlo damwerloba, romelTagan Cvenamde moRweulia oTxi (anCinuri, anjanuri, anhoeuri, anreuli), maTgan anjanuri, X saukunidan gvxvdeba [8]. aqedan gamomdinare, SeiZleba vivaraudoT rom aucileblobis SemTxvevaSi qarTveli `mzveravebi~ saidumlo anbaniT sargeblobdnen, ramac mniSvnelovanwilad ganapiroba mstovarTa institutis saqmianobis gasaidumloeba.

rac Seexeba mstovarTa institutis religiur konfesiebTan wvdomis sakiTxs. viziarebT im istorikosTa mosazrebas, romlebic Tvlian, rom mstovarTa instituts religiur konfesiebTan wvdoma hqonda. amasTan, safiqrebelia, rom centrSi maT umaRles ierarqiasTan Sexeba mandaturTuxucess, xolo periferiebSi - iq myof mandaturebs hqondaT. am ukanasknelebs centrTan swrafi kavSiris damyarebis meti saSualeba eqnebodaT, vidre iq moRvawe saeklesio pirebs.

ver gaviziarebT im istorikosTa mosazrebas, rom mstovari qveynis moTvalTvalis - jaSuSis movaleobasac asrulebda. vfiqrobT, jaSuSad ver CaiTvleba is, vinc sakuTari samSoblos mstovarTa instituts (specsamsaxurs) warmoadgenda (warmoadgens) da sakuTari samefos (saxelmwifos) samsaxurSi idga (dgas), vinaidan jaSuSoba aris saxelmwifos winaaRmdeg mimarTuli danaSauli, romelic gamoixateba saxelmwifo saidumloebis Semcveli informaciis farul dagrovebaSi, mitacebasa da sxva saxelmwifosaTvis gadacemaSi [9. gv. 102]. aRniSnulidan gamomdinare vTvliT, rom mstovrebi agentebi, samSoblos agentebi iyvnen.

literatura:

1. saqarTvelos istoria, oTx tomad, Tbilisi, 2012.

Page 64: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

64

2. levan mumlaZe, saqarTvelos udidesi mefeebi, Tbilisi, 2012.

3. jaba samuSia, bagrat IV-isa da liparit baRvaSis konfliqtis gamomwvevi mizezebis Sesaxeb. http://georoyal.ge/?m=1000&id=351

4. avTandil sonRulaSvili, dazvervis istoriidan, Tbilisi, 2008.

5. nodar asaTiani, saqarTvelos istoria, Tbilisi, 2001.

6. levan mumlaZe, vaxtang feraZe, saqarTvelos istoria (erTiani saqarTvelos omebis istoria X saukunis meore naxevridan XV saukunis dasasrulamde), Tbilisi, 2006.

7. q. CxataraiSvili, ucxoelebi XII saukunis saqarTvelos laSqarSi. krebuli: saqarTvelo rusTavelis xanaSi. Tbilisi, 1966.

8. eqvTime TayaiSvili, parizis nacionaluri biblioTekis qarTuli xelnawerebi da oci qarTuli saidumlo damwerloba niSani.

https://matiane.wordpress.com/2010/04/14/eqvtime-takaishvili

9. darejan lekiaSvili, operatiul-samZebro saqmianoba. ZiriTadi cnebebi da zogadi ganmartebebi. Tbilisi, 1999.

Tengiz Endeladze

Doctor of History. St. Grigol Peradze

Tbilisi Teaching University

Upon Problems of Intelligence Office Activity in Georgia

Summary

The work contains the summary of actions carried out by secret agents from

ancient times through the reign of David the Builder IV. According to the specific

facts, it is proven that Intelligence Officers’ institution has existed in Georgia under

the kings’ guidance since the ancient times. This institution used all means and

methods of work to perform successful undercover duties. The reorganization of the

existing Secret Agent Institution took place under the reign of David the Builder IV.

Page 65: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

65

mariam gogilaSvili saqarTvelos wmida grigol feraZis Tbilisis universitetis asocirebuli profesori

satira jorj baironis SemoqmedebaSi

Sesavali

jorj noel gordo bairons didi gavlena aqvs msoflio kulturaze da romantizmis tradiciebze, romelic 200 wlis Semdgomac ki ar kargavs Tavis aqtualobas.

baironis lirikam moxibla, moajadova sazogadoeba. misi `Caild harodi~ did movlenad iqca imdroindeli britaneTis sazogadoebisaTvis. statiaSi gaanalizebulia baironis es poema, romlis gmiri imedgacruebuli axalgazrda aristokratia, romelic male iqceva sinanulis winaaRmdeg amboxebul pirovnebis sinonimad. baironma evropul literaturas misca axalgazrda gmiri, tipi `zedmeti adamianisa~, Tavisi problemebiT, es problemaa sakuTari adgilis Zebna sazogadoebaSi, Tumca Caildi am ZebnaSic zedmetia.

baironis SemoqmedebiT saqarTveloSi jer kidev mecxramete saukunis pirvel naxevarSi dainteresdnen. baironis Semoqmedebam didi gavlena moaxdina qarTul poeziazec, rac seriozuli kvlevis sagania. ilia WavWavaZe bairons aniWebda upiratesobas, rogorc mebrZols, romelic arsebulis gardaqmnisaken iswrafvis. poetis Semoqmedebas icnobdnen aleqsandre WavWavaZe, grigol orbeliani. mis mTargmnelTa Soris iyvnen ilia WavWavaZe, akaki wereTeli, mamia gurieli, dutu megreli, niko lomouri. mogvianebiT, givi gaCeCilaZe, konstantine WiWinaZe da sxvebi. axla misi Semoqmedebis ubadlo mTargmnelia inesa merabiSvili.

amrigad, baironi aRiarebuli iqna revoluciuri romantizmis udides poetad: misi saxeli, Semoqmedeba da saqmianoba safuZvlianad daedo XIX saukunis evropis qveynebSi arsebul moZraobas, romelsac baironizmi ewodeba.

ZiriTadi nawili

baironis satira gansxvavebulia, sxvadasxva saxisaa. SesaZloa wavikiTxoT mTeli gverdi, ise rom verc amovicnoT individi. baironi, bevr SemTxvevaSi iyo daudegari da impulsuri. is ar aRiarebda umcros-ufrosobis upira-tesobas, aramed amayad da mouTmenlad cdilobda adgilzeve moegvarebina dava.

Page 66: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

66

baironis satiruli suli yovelTvis ufro agresiuli iyo, vidre argumentirebuli an sakamaTo. igi principebs amjobinebda ieriSis mitanas adamianebze. miuxedavad imisa, rom misi zizRi iSviaTad iyo SeniRbuli, is iyo gaxsnili da mamacuri, vaJkacuri Tavis satiraSi, arsebobs misi xasiaTis meore mxarec, romelic ar SeiZleba darCes SeumCneveli.

baironis satira iyo namdvili borotebis mxileba. man amiT garkveuli sargebeli moutana kacobriobas. igi sxvebisgan gansxvavebiT ibrZoda sityvis TavisuflebisTvis. SeiZleba iTqvas, rom baironis satira, erTad aRebuli, nakleb yuradRebas uTmobs kacobriobis naklovanebebsa da sisustes.

1812 wlis Semdeg baironis satira mWidro kavSirSi iyo garSemo myofebis cxovrebasTan, politikasTan, sazoga-doebasa da literaturasTan, rac aisaxeboda manerebsa da asakobriv xasiaTebze. baironi iyo radikali da meamboxe, misi satirac kavSirSi iyo politikur sakiTxebTan, raTa edidebina Tavisufleba yvela formiT. aseve baironis Semoqmedeba eZRvneboda Zlier muqaras, mimarTuls yvela adamianisa Tu nebismieri sagnis mimarT, romelic mzard, progresul moZraobas xels uSlida an aferxebda.. Tavisuflebis dacvasa da CagvrasTan winaaRmdegobaSi misma satiram ipovna umaRlesi misia da sakmarisze meti gamarTleba. baironis politikuri sityvebis kredos aqvs `the

nobel ring~. bairons ori gansazRvruli satiruli ganwyoba hqonda:

pirveli esaa uxeSi, sastiki da Seubralebeli da meore - damcinavi, zizRiani, abuCad amgdebi da iumoristuli. erTi lanZRvis Sedegia, meore dacinvisa da parodiis. misi mravalferovnebis wyalobiT igi warmatebulad iyenebda orives.

baironis yvela aRmosavluri poemis paTosia sazogadoebasTan dapirispireba, misi mTlianad uaryofa, rac feodalur burJuaziul sinamdvilis mimarT misi damokidebulebis anareklia. magram baironis gmirebi martoxela meamboxeebi arian, maT ar gaaCniaT raime pozitiuri programa samyaros gardaqmnisa, rogorc Cans, aq gadamwyvet rols TamaSobs is, rom TviT bairons ara aqvs raime konkretuli programa. misi gmirebis janyi individualisturi amboxia, ZiriTadad calkeuli adamianis dauokebeli vnebis Sedegi.

baironi mogzaurobs alpebSi, sadac iwyebs dramatuli poemis `manfredis~ weras, romelic man mogvianebiT daamTavra veneciaSi. es drama simbolur-filosofiur planSia gadawyvetili. masSi moTxrobilia cxovrebidan gandegili mecnieris da jadoqris, manfredis ambavi.

Page 67: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

67

nawarmoebSi realuri personaJebia: manfredi, monadire, abati da a.S. maT garda, moqmedeben sulebi da sxva simbolur-alegoriuli personaJebi. poema arsebiTad sworad asaxavs baironis imdroindel sulier ganwyobas. Sveicariis zRaprulma mTagorianma bunebam, ganmartoebam, yovlismomcvelma sevdam Sva nawarmoebis es gmiri. marTalia, baironi uaryofda Tavisi nawarmoebis kavSirs goeTes `faustTan~, magram unda iTqvas, rom es ori personaJi, - manfredi da fausti, sulieri Tanamzraxvelebi arian. laparakia ara mibaZvaze an siuJetis dasesxebaze, aramed am gmirebis winaSe mdgari amqveyniuri arsebobis problemaze.

baironis es gmiri TiTqos misi yvela adrindeli sxva personaJis TvisebaTa naerTs warmoadgens, igi ganmartoebulia, magram sakuTari mizeziT. mas araferi aqvs saerTo kacobriobasTan, arc SiSi, arc siyvaruli, arc zizRi, arc sibraluli; manfreds arc raime movlenebis arseboba awuxebs. gulgriloba yvelasa da yvelafris mimarT mas ansxvavebs faustisgan.

nawarmoebSi aSkaraa baironis azri, rom tiraniisa da despotizmis pirobebSi adamians ar SeuZlia iyos bednieri. manfredi SeiZleba CaiTvalos poetis gardamavali periodis gmirad. misi pirveli etapis gmirebisgan gansxvavebiT, manfredi cxovrebas Teoriuli saxiTac icnobs, igi ganswavlulia. mas TiTqos ganucdia aRmosavluri poemebis calkeuli gmirTa Tavgadasavali. manfredis saxe martoxela gmiris saxea, Tumca igi adamianuri gonebis Zalis gamoxatulebacaa, Zalisa, romelic araferSia gamoyenebuli. es aris Zireuli gansxvaveba manfredsa da goeTes fausts Soris, romelic WeSmaritebis Ziebas Seswiravs sicocxles.

yvelaze Zlier xasiaTs warmoadgens baironis misteriis `kaenis~ mTavari gmiri kaeni. nawarmoebis siuJeti aRebulia bibliidan da mTavari personaJebi arian: adami, eva, abeli da kaeni. moqmedeba viTardeba centraluri gmiris - kaenis garSemo. adami, eva, abeli da sxvani mZime SromiT cdiloben gamoisyidon TavianTi danaSauli. isini darwmunebulebi arian, rom samarTlianad isjebian. maT unda iSromon, msxverpli Seswiron, itanjon da wamebiT dalion suli. kaeni ase ar fiqrobs, Tumca igi yovelives akeTebs, mas ar sjera, rom es samarTliania. ratom unda sces brmad Tayvani RmerTs, romelsac adamianisTvis uRimRamo cxovreba, tanjva-vaeba da sikvdili aqvs gansazRvruli? kaens ebadeba mravali SekiTxva, rac ufro da ufro zrdis eWvs RmerTis samarTlianobaSi. ratom unda agon pasuxi man da misma momdevno Taobebma mSoblebis mier Cadenili codvisaTvis? ratom unda iyos codva `codnis xis~ nayofis gasinjva? gana codna codvaa? nawilobriv kaenis am SekiTxvebs pasuxs scems luciferi,

Page 68: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

68

rodesac kaens waiyvans warsulisa da momavlis samyaros saxilvelad. am mogzaurobidan dabrunebuli kaeni ukve Rrmadaa darwmunebuli, rom ar unda swamdes RmerTis da ar unda hqondes misi imedi. luciferi mas srul gaborotebamde miiyvans. msxverplSewirvisas mas Semoakvdeba Tavisi Zma - abeli. qristianuli moZRvrebis Tanaxmad, igi pirvel mkvleladaa aRiarebuli, magram baironiseuli gagebiT, igi pirveli meamboxecaa.

`kaeni~ baironis Semoqmedebis evoluciis kanonzomieri etapia. cxovrebiseuli daukmayofilebloba inglisSi, aseTive grZnoba sxva qveynebSi mogzaurobis Sedegad, simartove, revoluciuri moZraobis warumatebloba italiaSi, mTel evropaSi, es yovelive poets aiZulebs eZios adamianis adgili samyaroSi, daupirispirdes religiur dogmats, romlis Tanaxmadac qveynad arsebuli usamarTlobis gamarTleba xdeba. sagulisxmoa, rom TviTon baironi ar uaryofda miltonis Semoqmedebis did gavlenas: - `imis Semdeg, rac oci wlis viyavi, ar wamikiTxavs miltoni, magram, maSin ise xSirad vkiTxulobdi, rom gindac axla wamekiTxa~. RmerTis winaaRmdeg amxedrebuli satana, meamboxe miltonis geniis pirmSo, baironis am nawarmoebSi Rirseul memkvidres poulobs. kaenic ujanydeba RmerTs da msgavsad satanisa isjeba, magram damarcxebuli araa. erTpirovnuli tiraniis winaaRmdeg brZola baironis am nawarmoebSi Tavis kulminacias aRwevs. kaeni moazrovne adamianis gansaxierebaa. mis mier Cadenili danaSauli im protestidan gamomdinareobs, romelic kaens uCndeba uzenaesi Zalis winaaRmdeg. Tu RmerTi yovlisSemZle iyo, mas arc es danaSauli unda Caedinebina kaenisaTvis, maSasadame, pasuxismgebloba am danaSaulisa mTlianad RvTaebas ekisreba. rasakvirvelia, RvTaebrivi tiraniis winaaRmdeg galaSqreba baironis politikuri mrwamsis gamomzeurebac iyo, rac Seesabameboda mis imJamindel ganwyobas.

baironis satira aseTive ukompromisoa mis nawarmoebSi `irlandiuri avatara~. cnobilia, rom irlandiis sakiTxs baironi jer kidev parlamentSi Tavis meore gamosvlisas Seexo. sayuradReboa am gamosvlis erTi fraza, sadac igi irlandiisa da inglisis TvalTmaqcur megobrobas da erTianobas dascinis. am kavSirs igi uwodebs `zvigenisa da misi msxverplis kavSirs~: zvigeni gadasanslavs Tavis msxverpls da maSasadame, isini ganuyofel erTianobas warmoadgenen. swored aseTi `megobrobis~ gamovlenas exeba poeti `irlandiur avataraSi~. aq igi aRwers inglisis mefe jorj meoTxis triumfalur Sesvlas irlandiis dedaqalaq dublinSi. poeti zizRiT laparakobs im irlandielebze, romlebic monuri erTgulebiT egebebian tirans. igi

Page 69: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

69

amaTraxebs, erTi mxriv, inglisis pirferul politikas irlandiis mimarT, xolo meore mxriv, irlandielTa pasiurobas.

satira `brinjaos saukune~ gamiznuli iyo `saRvTo kavSiris~ winaaRmdeg. am kavSiris xelmZRvanelTa kongresebze miRebuli iyo gadawyvetileba evropis qveynebSi wamowyebuli revoluciuri moZraobebis CaxSobisa. poeti amxels inglisis TvalTmaqcur sagareo politikis ekonomikur stimulebs; igi aSkarad gamodis erovnul-gamaTavisuflebeli brZolis mqadageblad. mouwodebs evropis xalxebs aRdgnen tiraniis da monobis winaaRmdeg.

inglisel satirist meleqseebs Soris baironi iyo ukanaskneli saukeTeso satiristi da mas ar hyolia imitatorebi, romlebic SeZlebdnen miaxlovebodnen mis unikalur stilsa da maneras. saintereso faqtia, rom XIX saukuneSi baironis sikvdilis Semdeg misi gavlena satiraze, faqtobrivad umniSvnelo iyo.

daskvna

baironi Tavisi yovlismomcveli melanqoliuri ganwyobilebiT e. w. `msoflio sevdis~ gamomxatveli poeti iyo. misi tipuri romantikuli poemebis gmirebi ganasaxiereben abstraqtul protests istoriis sinamdvilis mimarT. isini Cveulebriv yaCaRebi, mekobreni, sazogadoebas mokveTili adamianebi arian - Zlierni, amayni, da dasaRupavad ganwirulni. poemebis siuJeti egzotikuri aRmosavleTis fonze viTardeba. igi romantizmis progresuli frTis udidesi warmomadgenelia da, amasTan, mxatvruli sityvis didostati da novatori. XIX saukunis mravali qveynis literaturaSi baironis poeziam warmoSva Taviseburi mimdinareoba, romelsac baironizmi ewoda.

literatura:

1. g. gaCeCilaZe, qarTuli sabWoTa enciklopedia, t 2, gv. 157, Tbilisi, 1977.

2. merabiSvili inesa, `jorj baironi~, mwignobari, 8 Tebervali, 2008, gv. 210-235.

3. n. orlovskaia, sazRvargareTuli literaturis istoria, Tbilisi, 1965.

4. WinaTava lali, jorj baironi da zedmeti adamianis problema, samecniero Sromebis krebuli, zugdidi, 2010, №4, gv. 133-135.

Page 70: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

70

5. sazRvargareTuli literaturis istoria, gamom-cemloba `ganaTleba~, Tbilisi, 1985.

Mariam Gogilashvili

PhD. St. Grigol Peradze Tbilisi Teaching

University

Satire in creative work of George Byron

Summary

The article aims to George Byron's satirical review, analysis and creativity to

determine how to get the second half of the 19th century, George Byron exalt the

freedom of all forms, The article focuses on the problems, which occur in the XIX

century in England ten years, when the English Romantic movement reaches its

climax. Byron's works in his satire to expose the evil and thus he has certain benefits

for mankind. He fought for freedom of speech. His poetry is well suited News difficult

contemporary problems. The task is to study the satire of George Byron, his poems

analisy, which set out the hard protest, fight, present discontent.

Page 71: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

71

Irina Jobava

Doctor of Philology, Professor St. Grigol Peradze

Tbilisi Teaching University

Some Issues of Second Language Acquisition

Second Language learners face so many difficulties mainly because of

the negative interference of the mother tongue and the cultural differences.

Learners apply knowledge from their native language to learn a second

language. While this can help in understanding and using the target language,

this can also hinder the proper internalization of the L2 (target language)

rules, producing errors of syntax, vocabulary, and pronunciation. Learners

are influenced by their L1 (mother tongue) in the following manners:

They map their L1 grammatical patterns inappropriately onto the L2 as

a result of syntactic differences between L1 and L2.

They pronounce certain sounds incorrectly or with difficulty as a result

of the difference in phonological systems.

They confuse vocabulary items because they are misled by false friends

(e.i. words or phrases that look or sound similar in both the mother tongue

and the target language, but differ significantly in meaning.)

Linguistic interference can lead to correct language production when

the mother tongue and the target language share many linguistic features.

However, the transfer can result in errors when both languages differ.

Cultural differences. Learners’ culture can be a barrier to second or

foreign language learning. Cultural differences may cause confusion and

cultural misunderstandings. Learners may have problems communicating

with target native speakers because of cultural differences.

Learning a second language means learning to speak and comprehend

it. But learners can’t reach a high level of proficiency unless they are able to

use the target language appropriately in the context of the target culture. To

reach a pragmatic and socio linguistic competence, learners should be able to

make correct assumptions about what interlocutors are saying. When the L1

and L2 cultures share similar features the assumptions made contribute to the

learning. However, when both cultures differ in so many aspects learning is

at risk.

Anyone who has acquired or attempted to acquire a second language

(L2) knows how difficult it can be. The outcome of language learning has

been shown to be dependent on a number of interrelated factors. A

consideration of the relationship between different grammatical components,

such as phonology, morphology and syntax, may help explain both the

successes and the difficulties that individuals experience when acquiring an

L2.

A key factor explored by researchers working on L2 acquisition is the

way in which a person’s first language (L1) impinges on L2 learning.

Although languages have different rules and grammatical structures, L2

Page 72: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

72

learners have been found to transfer rules from their native language to the

new language. This process may prove successful when the L2 is similar to

the L1, but may otherwise prevent learners from reaching native-like

proficiency in another language.

In particular, linguistic properties like inflection – a change in the form

of a word to express a grammatical function or attribute – can adversely affect

language acquisition. For example, studies have demonstrated that many L2

learners have difficulty in differentiating between uninflected and inflected

forms in their speech, such as the difference between ‘jump’ and its past tense

form, ‘jumped’, instead using the uninflected form in past tense contexts (in

other words, omitting the inflection).

Learning a new language can be a great challenge for Georgian learners

as well. For example articles- it is very difficult to treat articles as there are

none in their mother tongue/ Georgian learners, especially young learners,

can’t understand need of articles and their place in the language.

While observing the process of language interference when teaching

English as a second language to Georgian students having Georgian as a

native language (L1) grammatical interference is mostly noticeable. The roots

of the problem can be found in the fact that these two languages differ

according to their grammatical systems. English is considered to be an

analytic and Georgian is considered to be a synthetic language. Thus, the

relationship of words in a sentence are marked in different ways: in Analytic

languages syntax and meaning are shaped more by use of particles and word

order rather than by inflection. On the contrary, synthetic language is any

language in which grammatical distinctions are realized by inflections.

Considering this, the main difference between English and Georgian is in the

means themselves and in how the two languages employ them. (Megrelishvili

2005)

Different languages have different ways of word order, which is

especially important for analytic languages. Georgian being a synthetic

language doesn't pay so much attention to word order. In our native language

we can put adverbial modifiers of place even at the very beginning of the

sentence which often has negative influence on Georgian learners of English.

Instead of - `There is a round table in the room~, they often say: - `In the

room is a round table~. Learners also often mix tense forms. They preferably use past simple

instead of present perfect while describing a complete action. It seems for

them difficult to understand the need of perfect forms, as they don't know the

corresponding tense form similar to present perfect in Georgian. ex. learners

often say:- `I wrote my homework~, rather than `I have written my

homework~ in spite of the fact, that there is no past simple time marker given

in the sentence.

Prepositions are often source of mistakes. Bearing in mind the verb

patterns in their mother tongue, students often add a preposition when there

is no need of prepositions. ex:

Page 73: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

73

`They phoned to him yesterday~; `They discussed about the problem~; `I have paid for the bill~; `They have reached to their destination~.

The modal verbs in English (can, could, would, will, must, etc.) are

usually used before a verb in the form of bare infinitive. Georgian students

sometimes use infinitive with `to~. ex. `I can to go~ or inflect the modals as

in their mother tongue. ex. `He cans speak English.~ which corresponds to

the following verb form in Georgian. ex. `მას შეუძლია~ (Archvadze).

The relationship between the two languages must then be considered.

Albert and Obler (1978) claim that people show more lexical interference on

similar items. So it may follow that languages with more similar structures

(eg English and French) are more susceptible to mutual interference than

languages with fewer similar features (eg English and Japanese). On the other

hand, we might also expect more learning difficulties, and thus more

likelihood of performance interference at those points in L2 which are more

distant from L1, as the learner would find it difficult to learn and understand

a completely new and different usage. Hence the learner would resort to L1

structures for help.

Dechert (1983) suggests that the further apart the two languages are

structurally, the higher the instances of errors made in L2 which bear traces

of L1 structures. In both cases the interference may result from a strategy on

the part of the learner which assumes or predicts equivalence, both formally

and functionally, of two items or rules sharing either function or form. More

advanced learning of L2 may involve a greater number of rules or marking

features for distinguishing between the two languages. This then raises a

pertinent question - does the L2 text have to be syntactically correct for its

meaning to be understood? Do the identified errors in the written text reduce

semantic and syntactic acceptability? The answer lies in several domains: the

L2 learner’s purpose in learning the target language, the learner’s L2

proficiency level of the target language and the knowledge state of the learner

in L1 and L2.

When the learners experience gaps in their L2 syntactical structures,

they adjust the form of their L2 written responses by using syntactical items

which are part of their L1. The analysis of the learners' writing revealed the

extent to which their L2 responses are affected by their L1, the procedures

used to express concepts for which L2 syntax is unknown and the extent to

which and the manner in which L1 syntax interferes with L2 (Bialystok,

1990). The L2 errors made are traceable to the learners' L1 and we can

conclude that there is definite interference of L1 on L2.

Blum-Kulka and Levenston (1983) contend that all second language

learners begin by assuming that for every word in L1 there is a single

translation equivalent in L2. The assumption of wordfor-word translation

equivalence or 'thinking in the mother tongue (L1)' is the only way a learner

can begin to communicate in a second language.

This has been clearly indicated in this study where the second language

learners have adopted their L1 structures to help them in their L2 texts. These

Page 74: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

74

learners will not attain mastery of the target language as long as the process

of translation equivalence is in place. Blum-Kulka and Levenston assert that

mastery of the second language involves the gradual abandonment of the

translation equivalence, the internalization of the syntactical structures in L2

independently of the L1 equivalent, and the ability to 'think in the second

language'.

These learners have accumulated structural entities of L2 but

demonstrate difficulty in organizing this knowledge into appropriate,

coherent structures. There is a significant gap between the accumulation and

organization of this knowledge. When writing in the target language, these

learners rely on their native language structures to produce a response, as

shown in this study. As the structures of L1 and L2 have differences, there

has been a relatively high frequency of errors occurring in the target language,

thus indicating an interference of the native language on the target language,

as expected.

Reference

1. Albert, M. L. & Obler, L. K. The Bilingual Brain: Neuropsychological

and Neurolinguistic Aspects of Bilingualism, Academic press, New York

1978,

2. Blum-Kulka, S. & Levenston, E. A. ‘Universals of lexical simplification’

in Strategies in Interlanguage Communication, eds. C. Faerch and G.

Kasper, Longman, London, 1983.

3. Dechert, H.W. ‘How a story is done in a second language’ in Strategies

in Interlanguage Communication, eds. 1983

4. Ekaterine Archvadze. The Problems of First Language Interference in the

Process of Teaching Second Languages. Tsereteli State University,

Integration of the learning process and the research.

http://atsu.edu.ge/EJournal/HENTI/ebook/Integration/ArchvadzeEkateri

ne.pdf

5. Madona Megrelishvili. M. A Course in Theoretical English Grammar.

Kutaisi, 2005

Page 75: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

75

irina jobava

ucxo enis Seswavlis zogierTi Taviseburebani

reziume

winamdebare statia exeba ucxo enis (L2) Seswavlis pirobebsa da Taviseburebebs. mSobliuri enis (L1) Semdeg nebismieri ucxo enis Seswavla dakavSirebulia garkveul sirTuleebTan. meore enis SeswavlaSi mniSvnelovan rols asrulebs moswavlis asaki, sabaziso codna, maswavleblis meTodika, saswavlo garemo da mravali sxva faqtori. magram yvelaze mniSvnelovania mSobliuri enisa da ucxo enis msgavsebis done, radganac Semswavleli mudmivad cdilobs mSobliuri enis struqturidan gamomdinare gamoiyenos ucxo enis gramatikuli da leqsikuri struqturebi, is mudmivad eZebs daxmarebas mSobliur enaSi. rodesac moswavleebi axali enis Seswavlas iwyeben, isini imTaviTve im enis gamocdilebasa da enobriv elementebs rTaven am procesSi, romelsac ukve garkveul doneze floben.

Page 76: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

76

koba wurwumia filologiis mecnierebaTa doqtori,

profesori. saqarTvelos saerTa-Soriso saswavlo universiteti

jon steinbekis personaJebis socialuri garemo da

pirovnebis gaucxoeba

jon steinbeki gaxldaT XX saukunis warmatebuli amerikeli prozaikosi da nobelis premiis lauriati. 1962 wels mweralma miiRo umaRlesi literaturuli jildo nobelis premia. manamde ki orgzis, 1937–39 wlebSi miiRo puliceris premia romanisaTvis `mrisxanebis mtevnebi~. stainbekma 1947 da 1967 wlebSi imogzaura saqarTveloSi da cnobil fotograf robert kapasTan erTad saintereso

foto-kolaJi gadaiRo TbilisSi, gorSi da baTumSi. jon stainbekma saqarTveloSi mogzauroba aRwera wignSi `rusuli dRiuri~. samwuxarod, misi arseboba mkiTxvelTa farTo

wrisaTvis didi xnis manZilze ucnobi gaxldaT. mxolod 90-ian wlebSi moxda misi xelaxla `aRmoCena~.

1947 wels gazeT `niu-iork herald tribunis~ redaqciam jon steinbeks ungrel fotoJurnalist robert kapasTan erTad sabWoTa kavSirSi mogzauroba da gazeTisaTvis reportaJebis momzadeba SesTavaza, razedac mwerali daTanxmda. robert kapa (namdvili gvari andre erno fridmani. 1913–1954 ww.) gasuli saukunis erT-erTi yvelaze gamorCeuli omis fotografi gaxldaT. man msoflios omze gadaRebuli unikaluri fotomasala Semounaxa.

jon steinbeki moxiblulia qarTveli xalxis warsuliT, tradiciebiT, stumarTmoyvareobiT, folkloriT, eTno-grafiuli masalebiT, musikiT, literaturiTa da poeziiT. amerikeli mwerali saqarTveloze da qarTvel xalxze saocari pativiscemiT werda:

`es poeturi, musikaluri da mocekvave xalxia da, moaruli azriT, mxurvale mijnurebi yofilan. RvTiTkurTxeul miwaze saxloben da, cxadia, sakuTari damoukideblobis dacva oriaTasi wlis ganmavlobaSi brZolebSi uwevdaT~ [gv. 185].

`qarTulma poeziam da musikalurma xelovnebam msoflio kulturas garkveuli amagi dasdo. uZvelesi qarTveli poeti SoTa rusTaveli, romelmac didi epikuri poema `vefxistyaosani~ Seqmna, saqarTveloSi nacionaluri gmiris doneze iyo dafasebuli. `vefxistyaosans~ bavSvebi da didebic zepirad swavlobdnen~ [gv. 197].

Page 77: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

77

amerikeli mwerali Tavis STabeWdilebebs saqarTveloze

ase asrulebs: „saqarTvelo namdvilad jadosnuri qveyana iyo da Cvens mexsierebaSi TandaTan mSvenier sizmars daemsgavsa. am miwaze momajadoebeli sulis adamianebi cxovrobdnen. is

dedamiwis zurgze, erT-erTi ulamazesi landSaftis, mdidari kuTxe iyo. qarTvelebi ki am miwas namdvilad

imsaxurebdnen~ [gv. 240] [1]. jon steinbekis Semoqmedebidan gansakuTrebiT

aRsaniSnavia romani `zamTari Cveni mRelvarebisa,~ romelic 1962 wels daiwera (Targmani vaxtang WeliZis). am romanSi yvelaze ukeT gamoikveTa stainbekis msoflmxedveloba da weris stili. omisSemdgomi sazogadoebis depresia, socialuri garemo, egsistencialuri foni, faseulobebis msxvreva, pirovnebis gaucxoeba, brZola arsebobisaTvis. yovelive es `SiSveli realizmi~ gaxldaT, rac ase damaxasiaTebelia jon stainbekisa da misi personaJebisaTvis.

jon steinbekis romanebSi mudam gamokveTilia socialuri sivrce, garemo, sadac mis personaJebs arsebobisaTvis uwevT brZola. gamosavali am mZime mdgomareobidan bundovani an sulac gaurkvevelia. `mrisxanebis mtevnebis~, `tortila fletis~ personaJebs, da ara marto maT, Zlier stanjavT socialuri garemo. denisa da

misi megobrebis cxovreba imdenad tragi-komikuri aRmoCndeba, rom Cndeba kiTxva: xval ra moeliT, rogori iqneba maTi momavali? magram es `xval~ maTTvis ar arsebobs, isini erT konkretul droSi cxovroben da es aris awmyo, uferuli da bundovani. gamosavali brZolisunarianobasa da moqmedebaSia, magram ramdenad arian es adamianebi mzad moqmedebisaTvis? rezultati am moqmedebisa gaurkvevelia. ramdenad iZleva amis saSualebas garemo, sazogadoeba?

romanSi `zamTari Cveni mRelvarebisa~ moqmedeba

warmoebs amerikaSi, q. niu-beiTaunSi, swored aq gaTamaSdeba

mRelvare scena houlebis ojaxisa, da ara marto maTi. niu-beiTauni erTob ganzogadebuli da dramatuli adgili aRmoCndeba, sadac pirovnebis sulieri da fizikuri dacema, gaucxoeba, gardauvali aRmoCndeba.

romanSi moqmedeba omis Semdgom wlebSi viTardeba. saSineli krizisi, `gaxurebuli depresia~ Seexo iTen houls da mis ojaxs, da ara marto maT. socialurma krizisma moicva mTeli amerika. mkacrma drom sulierad da fizikurad gazniqa iTen houli. romanidan irkveva, rom iTeni Tavisi amJamindeli

mdgomareobiT sruliad araa kmayofili. q. niu-beiTaunSi man dakarga is privilegiebi, rac adre mis ojaxs gaaCnda. misi winaprebi am qalaqis baton–patroni da veSapze monadireebi

Page 78: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

78

iyvnen, riTac amayobdnen da amiT kargi Semosavalic hqondaT. diax, iTenis winaprebi odesRac Zlieri, didi kapitalis mepatroneebi iyvnen, magram moulodnelad gakotrdebian da axla iTeni da misi ojaxi qvafenilze garTxmuli da danarcxebuli iyo. iTens arc is moswonda, rom viRac italiel marulos gamyidvelad edga maRaziaSi. yovelive es droebam, koWlma droebam moutana. `oh, euli, myrali da brali, biTurmiTuro droo – ulazaTo – umarifaTo droo,~– cxovrebiT ukmayofilo iTeni houli mware ironiiT daiCivlebda.

mware ironia da groteski msWvalavs iTenis `saubrebs~ usulo sagnebTan. is konservebs da qilebs xSirad `uqadagebda~. xSirad oxunjobda. gulmxiaruli eTqmoda, magram mTlad ase rodi iyo! movlenebs Soridan, eqsperimentatoris TvaliT akvirdeboda. misi iumori zogjer ojaxisTvis bundovani da gaugebari iyo. misi sentenciebis gagebac uWirdaT, harvardSi humanitaruli ganaTleba hqonda miRebuli da didi adamianebis naazrevs xSirad iSveliebda, ufro saxarebiseul perifrazebs mimarTavda, amaSi ki uwinares yovlisa, papida deboras miuZRoda didi amagi. is ymawvilobidanve unergavda wignebisa da saxarebis gacnobas.

iTen houlma sruliad gansxvavebuli cxovrebis gza ganvlo. ymawvilobidan taZarSi stiqarosani iyo. `eklesiaSi vmsaxurobdi, xelSi jvari meWira da wkriala xmiT vgalobdi~. siWabukeSi ki omis saSineleba iwvnia. `sulac ar mimaCnia Tavi damnaSaved, germanelebs rom vxocavdi... omma mkvlelad maqcia.~ da iqve: `arasodes gavuxarebivar Cems sabrZolo saqmianobas.~

diax, omma Tavisi basri klanWebi Zlier gahkra iTen houls. swored aqedan iwyeba iTen houlis `sulis kvla~.

romanis personaJebs – nacionaluri bankis direqtor beikers, bankis adgilobriv molare joi morfis, marji ian–hantis, italiel marulos, iTen houls da mis meuRles meris, maT Svilebs alens da elens, erTob gansxvavebuli fsiqologia da brZolis meTodebi gaaCndaT. am adamianebisagan gansxvavebiT iTeni yvelaze maRla idga zneobiT, SegnebiT, adamianuri resursebiT, moqalaqeobiT, pasuxismgeblobiT, patiosnebiT, magram yovelive es moCvenebiTi aRmoCndeba. isic niSandoblivia, rom romanis TiTeulma personaJma ubiZga da waaqeza iTeni uRirsi saqcielisaken. gansakuTrebiT ojaxma, da ara marto ojaxma, sazogadoebam, mis irgvliv myofma adamianebma. iTens advilad gadaubrunda fexi da sul advilad Seelia Sinagan xmas, umaRles samjavros – sindiss.

Page 79: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

79

italiel marulos Tavisi cxovebis wesi da kanonebi hqonda: `nagavs fuli ki ar unda gaayolo,~– xSirad sayvedurobda iTens. `saqme – fulia. fuli da megobroba ki SoriSor dganan... fuli megobars ar eZebs, fuli fuls eZebs~. aseTia italieli marulos komerciuli filosofia.

marji iang–harti ki sul sxva iyo! gaxrwnili, patiosnebiTa da zneobiT movaWre avxorci. rogorc iTeni ityoda: `is iyo qori, mtacebeli, Sarvalze monadire artemida~. marji iTens did momavals uwinaswarmetyvelebs: `Tqven didi vinme gaxdebiT. iciT Tu ara? rasac xels SeaxebT, wamsve oqrod iqceva, xalxis winamZRolo~. es mxolod SantaJi gaxldaT da iTenic advilad wamoego marjis ankesze. iTenis meuRlemac advilad irwmuna marjis cru xilvebi da iTens mosvenebas ar aZlevda. moqmedebisaken ubiZgebda. is zedmetad pragmatikosi gaxldaT. surda yvelaferi axla da am wuTas. am erTi fraziTac naTlad SegviZlia warmovidginoT misi xasiaTi da pirovnuli portreti. `Cemi coli, Cemi meri, ise xelad iZinebs, TiTqos sakuWnaos kari migexuros, da morCa~. mas ar SeeZlo Rrma fiqri, movlenebis Tanmimdevruli analizi. arc meuRlis mRelvarebisa da sulis foriaqis amocnoba.

romanSi sxva personaJebTan erTad sayuradReboa deni teilori – qalaqis loTi. `mgoni yvela qalaqs hyavs aseTi loTi~. deni iTenis siyrmis megobari gaxldaT. SeZlebuli ojaxidan gamosuli, naswavli. isini bavSvobidanve erTad izrdebodnen. iTenis TqmiT, samxedro–sazRvao akademiaSi raRac SeemTxva da mas Semdeg veRar gaimarTa welSi, veRar gauswora Tvali realobas. mkiTxveli grZnobs, rom deni sulierad da fizikurad daeca. es ar yofila ubralo dacema. es iyo pirovnuli marcxi, cxovrebasTan pirispir Setakeba, gankveTiloba. omis Semdgom wlebSi deni teiloris msgavsad bevri daeca da adgomaze didma nawilma Caiqnia xeli. cxovrebam isini metismetad gariya, maTTvis sikvdili garduvali aRmoCndeba. denimac sikvdili amjobina. alkoholma sabolood mouRo bolo. socialurma garemom da fonma, rogorc pirovneba da adamiani, sasikvdilod gawira.

deni teilori Tavisi fsiqologiuri maxasiaTebeli niSnebiT mogvagonebs jon steinbekis `tortila fletis~ personaJs denis, romelsac memkvidreobiT ergo tortila fletSi papisagan ori patara saxli. ori denis `Tavgadasavali~ TiTqmis raRaciT erTmaneTs hgavs. maTi loTuri cxovreba, upirveles yovlisa, socialuri faqtorebiT aixsneba. omis msaxvrali xeli orivem Zlier iwvnia. orive sicocxles tragikulad asrulebs. da aris amaSi raRac stainbekiseuli faruli xelwera, tragizmi, ironiac,

Page 80: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

80

gawbilebac, rom saboloo xvedri am adamianebisa aseTia, sulieri da fizikuri ganadgureba gardauvalia. absurdis elementebiT gajerebuli personaJebis miRma didi adamianuri sevda isadgurebs.

memkvidreobis sixaruls, Tan ori saxlis, unda Seecvala tortila fletis mkvidri Rataki denis cxovreba, magram ase ar xdeba. am memkvidreobiT kidev ufro tragikuli Seiqmneba denis momavali da ara marto denis, misi `mrgvali magidis~ saZmos wevrebis cxovrebac.

orive personaJi cxovrebasTan, sastik realobasTan pirispir aRmoCndebian. maTTvis sikvdili gardauvali procesi aRmoCndeba da amiT, iqneb, unda dasruldes cxovrebasTan masxaraoba, bedTan yoveldRiuri Widili da... zamTari Cveni mRelvarebisa.

ori `identuri~ denis arseboba or sxvadasxva teqstSi imis maniSnebelia, rom mwerali gulmodgined ikvlevs pirovnebis maxasiaTebel Tvisebebs, paradigmebs, fsiqologiur garemos, egzistencialur sakiTxebs. am ori personaJis miRma ikveTeba gaucxoeba, TviTgvema, uRonoba, dauZleveli depresia, SiSi da mzadeba sikvdilisaTvis.

iTen houls sindisi awuxebda, rom denis saTanadod ver daexmara, Tumca scada, magram axlosac ar ikarebda. maTi gzebi maSin gaiyara, rodesac iTeni harvardSi gaemgzavra humanitaruli ganaTlebis misaRebad, sadac enebi Seiswavla. deni ki samxedro – sazRvao saqmem gaitaca da maTi gzebic sabolood gaiyara.

iTens martooba uyvarda da xSirad amoCemebul adgilas zRvis sanapiroze dards iqarvebda. es iyo maSin, rodesac `didi cvlilebebi xdeba Cems cxovrebaSi, maSin momiwevs aqiT guli,~– ambobs iTen houli. marTlac, didi cvlilebebis dro dasdgomoda iTen houls. didi sulieri gardasaxvis dro, metamorfoza. Tumca sxva sakiTxi iyo, es gardasaxva ra saxes SeiZenda.

`adamiani ganuwyvetel cvlilebas ganicdis~,– ambobs iTeni, rac sruli WeSmaritebaa. iTeni iwyebs moqmedebas. pirveli marulo aRmoCndeba, romelic daabezRa, rogorc aralegali. Semdgom deni teilori. megobris, Tan siyrmis megobris gawirva namdvilad kargi saqme ar unda yofiliyo. gardacvalebamde denim anderZis dawerac moaswro. magram ram aiZula deni Tavisi mamuli iTenisaTvis eanderZa? ra Tqma unda, amaSi iTenis SorsgaTvlili ambicia ikveTeboda. male iTeni marulos maRaziis mepatrone gaxdeba. amas emateba denis mamuli. male qalaqis meris Tanamdebobaze wamoayeneben mis kandidaturas. ai, sruli bedniereba! amqveynad meti ra unda adamians?! mokled, iTeni zecaSi aiWreba. magram yovelive es Selaxuli sindisis xarjze moxdeba.

Page 81: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

81

eleni, iTenis qaliSvili, mTvareuli gaxldaT. adreuli asakidanve dainteresebuli iyo seqsualuri sakiTxebiT. jer kidev patara gogona did interess iCenda mamakacis sasqeso organoebis mimarT. naadrevad momwifebuli Zmas da mamas Jiniani TvalebiT uyurebda. xolo vaJi aleni araferSi interess iCenda. is `brwyinvale~ plagiati aRmoCndeba. meri ki... karg cxovrebaze madagaxsnili qali iyo. am axalma `aRmoCenebma~ iTeni gamoafxizla. Tavis amoCemebul mRvimeSi samarTliT gaeSureba. unda `ganesaja~ sakuTari Tavi umsgavsoebisa da uRirsi saqcielisaTvis. unda dasruldes es masxaraoba, TvalTmaqcoba, utifroba, sulis qejna! rac SeiZleba male unda gaecalos did samefo ojaxs. `Cemi sinaTle Caqra. araferia gadamwvar patruqze ufro Savi da bneli... sinaTle rom Caqreba, erTbaSad iseTi wyvdiadi Camowveba, rom ifiqreb, netav sulac ar anTebuliyo. qveyana daRupuli xalxiTaa savse. dahkravs Jami, roca adamiani unda aResrulos, Rirseulad wavides am qveynidan – araviTari dramebi, araviTari dasja arc sakuTari Tavis, arc ojaxis...~

es ukve iTen houlis sindisis yvirili iyo. diax, qveyana daRupuli xalxiTaa savse. dahkravs Jami,

roca adamiani unda aResrulos, Rirseulad wavides am qveynidan, magram iTenma es ver SeZlo!

mTeli romanis manZilze iTenSi ibrZvis suli da xorci, guli da goneba. Sinagani xma mouwodebs SeinarCunos siwminde da gulwrfeloba. brbos nawili ar gaxdes, magram amaod! masSi sabolood qreba sinaTle da brbos ganuyofeli nawili xdeba. iTenma dakarga yvelaze faseuli, RvTisgan uxvad boZebuli didi madli, uSualoba, gulkeTiloba, gulwrfeloba, gadamdebi iumori da xalasi, rac ase gamoarCevda sxvebisgan. amieridan mas arasodes Seawuxebda sindisis Seteva.

iTens SeeZlo amao qveynierebaze amaRlebuliyo. daeZlia egoizmi da patiosani gziT eTamaSa. cxovrebaSi xom yvela Tavis svlas, TamaSs elodeba. isic dalodeboda Sesaferis dros, rodesac bedis Carxi misken Semobrundeboda, magram cda aRar isurva, mokle da ioli gziT isurva erTbaSad daebrunebina yvelaferi. `Zveli samefo ojaxis~ aRdgenis survili hklavda da mizansac miaRwia. Tumca patiosnebas yavli gasvloda, sxva dro iyo, sxva xedva da marifaTi sWrida, ufro riski.

Tilismis saxe-simbolos didi adgili eTmoba romanSi.

sagvareulo muq-wiTelma Tilismam TiTqos ixsna da gadaarCina iTeni, iqneb arc ki gadarCenila! unda vifiqroT, rom iTeni mxolod fizikurad gadarCa. is metismetad gaucxovda, ukiduresad daeca, gaucxovda sakuTari Tavis, ojaxis, sazogadoebis mimarT. sagvareulo Tilismam

Page 82: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

82

fizikurad ixsna, sicocxle SeunarCuna, magram cxovrebis sazrisi mxolod fizikuri arsebobisaTvis brZolaa?

jon steinbekis personaJebs xSirad sjeraT brma crurwmenis, mavne tradiciebis, ritualebis, avi Tvalis, Tilismis, rasac gardauvali msxverpli da tragedia mosdevs, an sulac komikur elfers iZens.

Tilismebisa da avgarozebis adamianebs ukve didi xania ar aRar sjeraT. magram mainc gamoCndebian adamianebi, romlebsac brmad sjeraT ritualebisa da bedisweris. maT Soris denis da mis megobrebs romanidan `tortila fleti~, da ara marto maT, Ratak indiel col – qmars moTxrobidan `margaliti~.

denis da mis megobrebs sjeraT crurwmenis, saswaulebis, TiTqos, wm. endriusis dResaswaulze SesaZlebelia adamianma didZali ganZi ipovos da beds ewios, pouloben kidec `ganZs~, magram isini mware realobis winaSe aRmoCndebian.

iTen houls da mis ojaxs saocrad sjera sagvareulo muq–wiTeli Tilismis, romelsac TvalisCiniviT ufrTxildebian, magram romanidan irkveva, rom iTen houlis da mis Svilebs alens da elens veraferi sikeTe moutana sagvareulo Tilismam, eleni isev mTvareulia da sakuTari biwieri survilebis amara rCeba, aleni ki, axalgazrda kaci, araferSi amJRavnebs interess da midrekilebas.

uiSviaTesi margalitis mflobeli Rataki meuRleebis cxovrebac tragikulad sruldeba. (moTxrobaSi `margaliti~) moTxrobas sulisSemZvreli socialuri foni gasdevs. qoxSi dabudebuli col–qmari yoveldRiur amao cxovrebas medgrad umklavdebian. maTi nugeSi patara biWuna koiotito iyo, magram saxlSi Semoparulma morielma Cvili dagesla. eqimma ki upovari Cvilis gankurnebaze uari brZana: `meti saqme ar maqvs, rom viRac indielebs vumkurnalo mwerebis nakbenze. me eqimi var da ara veterinari~. eqimisagan gawbilebulma unugeSo dedam Svils wyalmcenareebisagan Semzadebuli malamo daado da iRbals da RmerTs miando Svilis sicocxle. TiTqos iRbalmac ar daayovna. bavSvis sxeuls morielis Sxami daeZlia. am sixaruls isic emateba, rom ojaxis mamam ipova uzarmazari margaliti. ̀ zRvis Tolias kvercxisodena Tvali~. TiTqos siRatake da SimSili daZleuli iqna! fiqrma da survilebma iwyo dena: `Cven jvars daviwerT eklesiaSi~, `Cven viyidiT axal tansacmels~, `Cemi biWi skolaSi ivlis~ da ase, usasrulod.

rogorc cnobilia, margaliti odiTganve bednierebisa da keTildReobis simbolod iTvleba. margalits adamianebisaTvis sulieri simSvide mohqonda, mas mistiuri, zebunebrivi, RvTaebrivi funqcia gaaCnda. maTes saxarebaSi

Page 83: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

83

vkiTxulobT: `caTa sasufeveli waagavs vaWars, romelic lamaz margalits eZebs; rodesac ipovis erT Zvirfas margalits, wava, gayidis yovelives, rac abadia, da iyidis mas~. (maTe: 13;45) magram ase yovelTvis rodi xdeba. Raribi ojaxisaTvis margalitis povna ubedurebis, budis moSlisa da aunazRaurebeli tragediis simbolod iqceva.

xuanam, bavSvis dedam, pirvelma igrZno moaxloebuli ubedurebis safrTxe. is qmars daJinebiT umtkicebda: `es margaliti avi sulia, codviT aris savse! eg dagvRupavs Cven~. qmari ki mas sawinaRmdegos umtkicebda: `Cvenma Svilma skolaSi unda iswavlos, man unda daamsxvrios borkili, romelic Cven gvadevs~, magram movlenebi sul sxvagvarda viTardeba. moTxrobis finali sulisSemZvrelia.

amdenad, jon steinbekma ubadlo sityvis ostatma, realisturad aRwera omisSemdgomi garemoebani, pirovnebis sulieri metamorfoza, socialuri foni, romelsac umklavdebian arsebobisaTvis ganwiruli adamianebi. cxadia, iTen houli ganzogadoebuli saxea. iTenis msgavsad `gaxurebuli depresis~ msxverpli milionobiT adamiani gamxdara. `SiSveli realizmis~ fonze mwerali saocrad gulmarTalia Tavisi personaJebis winaSe. swored amaSia mwerlis damsaxureba da amerikuli realisturi romanis ZiriTadi maxasiaTebeli niSnebi.

literatura:

1. steinbeki j., rusuli dRiuri, Targmani d. gegenavasi, Tbilisi, 2005.

2. steinbeki j., zamTari Cveni mRelvarebisa, Targmani v. WeliZis, Tbilisi, 1979.

3. steinbeki j., tortila fleti, Targmani v. WeliZis, Tbilisi, 1979.

4. steinbeki j., margaliti, Targmani ana ratianisa, Tbilisi, 1979.

5. XX saukunis dasavleTevropuli da amerikuli romanis poetikis sakiTxebi, quTaisi, 2011, n. kakauriZis redaqciiT.

6. gazeTi `Tbilisi~, 31 marti, N74, 1990.

7. gazeTi `rezonansi~, 1 dekemberi, N 329, 2008.

8. Patton, Lesleigh. `Steinbeck’s Paradoxical World in The Winter of

Our Discontent.~ Chrestomathy. 1 (2002): 180-190. JSTOR. Web. 11 Dec.

2012.

Page 84: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

84

9. Miller, Randall D. `Teaching John Steinbeck's `The Winter of Our

Discontent to University Undergraduates~. Steinbeck Review. 2.1 (Spring

2005): 13-24. JSTOR. Web. 3 Jan. 2013.

10. http://www.lrb.co.uk/v16/n09/john-sutherland/all-of-denmark-was-

at-his-feet

Koba Tsurtsumia

PhD, Professor. International Teaching University

of Georgia

Social Environment of John Steinbeck’s Characters and Alienation of

an Individual

Summary

The present paper is about John Steinbeck and review of some of his works.

John Steinbeck was one of the best-known and most widely read American writers of

the 20th century. Over his writing career, Steinbeck wrote nearly 30 books, including

several novels, non-fiction books and short story collections. In 1962 Steinbeck was

awarded the Nobel Prize for Literature. He would publish one more book, America

and Americans, before his death in 1968. He left a great impression on 20th century

literature by providing an important portrayal of one of America's most significant

eras. Before the Nobel Prize he twice had received the Pulitzer Prize for the novel

`The Grapes of Wrath~. A portrait of the Great Depression and migrant agricultural

workers, `The Grapes of Wrath resonated~ with the American working class and sold

over 400,000 copies in its first year. In 1947 and 1967 Steinbeck traveled to Georgia.

The writer described his trip to Georgia in his book `Russian Diary~ where he talked

about the culture and literature, traditions and beauty of Georgians with admiration

and respect. In our work we had talked about `Winter of Our Discontent~, `The

Grapes of Wrath~, and `Pearl~. In the novel `The Winter of Our Discontent~ John

Steinbeck shows how man's connectedness with nature highlights postmodern

phenomena of identity crisis, disintegration, alienation, and deterioration of ethics.

`The Winter of Our Discontent~ foregrounds the concept of interdependence that

governs the relationship between human beings and the environment. The story

`Pearl~ is a cautionary tale about a fisherman, Kino, who lives a peaceful, rustic life

with his wife, Juana, and baby son, Coyotito, on the outskirts of a Mexican town called

La Paz—until one dark day, a stray scorpion stings little Coyotito and the family

discovers the flaws in the healthcare system. To try to scrounge up the dollars for the

doctor, Kino takes to the sea to find a pearl, and a lucky day!— he found one. While

Kino is dazzled by the pearl and its promise, it ends up bringing nothing but pain,

misery, and, above all, greed.

Throughout his nearly forty-year writing career, he remained an astute observer

of American life. John Steinbeck was `basically, intrinsically and irresistibly a

Democrat,~ as he said of himself. Friendship was his great, equalizing subject. He was

Page 85: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

85

an environmentalist, knowing from a young age that humans must share landscapes

with other species, not blindly dominate them. And his books are both winsome and

wise. We can notice that the post-war depression, social environment, breakage of

values, alienation of an individual are common to John Steinbeck’s characters.

Page 86: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

86

Maia Aghaia

Sokhumi State University Assistant Professor.

St. Gr. Peradze Teaching University Associate

Professor

Challenges for Modern Teachers of English

It’s a well-known fact that English language is our primary source of

global communication. Communication plays a very keen role in any field,

whether it is business, medicine, transportation, technology, trade or

marketing. It's the method through which we share our ideas and thoughts

with others. English language is globally accepted and it is dominant in

international communication. It’s obvious that globalization covers all

aspects of life. English is the language of international banking and business.

It's the primary language of the press. English is also essential to the field of

education. Due to the global demand and being the language of ‘science and

technology, business and commerce’ the importance of English language

grows rapidly.

Present paper analyses the challenges and effective teaching methods

that modern teachers should include in their teaching process. The present

study is an attempt to explore various challenges of teaching English.

Teaching English as a foreign language has undergone tremendous changes

over the years. We do believe that presently, English language teaching

methodologies should be focused on the importance of using techniques

which will enable the students to enjoy their English language classes. As a

result, students will be motivated towards learning English. Technology-

based language learning seems to be most successful. We think that

technology should be used for all sorts of specific language learning

activities, such as oral practice and reading and writing skills development.

From our point of view in the field of language education, a great deal of

emphasis lies on online teaching and learning from both a pedagogical and

technical standpoints. We agree with Dooly (2008: 23) who mentions, that `if we are truly

interested in preparing our students to be responsible citizens in an

increasingly technologically advanced society, then our way of teaching our

students must reflect this~. Technology, especially the internet with its

abundance of authentic material (texts, audio, videos, etc.) and information

on many topics, the tools and possibilities for communication, and platforms

that allow sharing of ideas and knowledge, is particularly important in

English language teaching. Recent technological advances have affected

many areas of our lives: the way we communicate, collaborate, learn and, of

course, teach.

As Freeman and Johnson (1998) claim, `teachers are not empty vessels

waiting to be filled with theoretical and pedagogical skills; they are

individuals who enter teacher education programs with prior experiences,

Page 87: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

87

personal values, and beliefs that inform their knowledge about teaching and

shape what they do in their classrooms~ (p. 401).

Today, however, open source programs, wikis, blogs, and other Web

2.0 technologies enable total strangers divided by space and time to

collaborate. Successful problem solving in the 21st century requires us to

work effectively and creatively with computers, with vast amounts of

information, with ambiguous situations, and with other people from a variety

of backgrounds. Computers have made language learning easy and also made

the language learning process interesting and enjoyable for both teacher and

a student throughout the world. Technology use should become common

place throughout every institution.

Today a professional language teacher should have a good grounding in

the various techniques and new approaches. The modern teacher will in fact

use a variety of methodologies and approaches, choosing techniques from

each method that they consider effective and applying them according to the

learning context and objectives. According to Randall over the past several

decades, technology has become a fixture in many homes around the world,

and its influence has permeated into all facets of our lives, including

educational settings. Randall (2006) has admitted that technology has become

a major component; a must-have in many homes around the world, with its

concomitant influence permeating all facets of human lives, including

education. Integrating technology into language learning is likely to support

all principles.

Technology not only grounds language learning in real-world

communicative tasks, but by highlighting learning it underscores the

educational value of language learning which some argue is often lost through

a narrow linguistic/second language acquisition focus (see Robertson 1993;

Pennycook 1997; van Lier 1996). Nowadays the integration of technology in

the process of teaching is very important and necessary and it really supports

good teaching. Technology boosts learning. The addition of technology

makes the study very rewarding and exciting for students. Technology and

education are pretty intertwined these days and nearly every teacher has a few

favorite tech tools that make doing his or her job more effectively and more

fun for all involved.

Another way in which technology is positively associated with learning

is the link between technology and motivation (Gaspar 1998; Hoven 1992;

Le Loup and Ponterio 1996; Schwartz 1995; Warschauer, 1997). Le Loup

and Ponterio, and Schwartz both stress that today’s students are likely to be

far more visually oriented than a previous generation of students. Hence, the

interactive nature of modern technology makes it far more attractive to

learners who have grown up with videos, hand-held games, and other multi-

media. The latter authors think that even very attractive text-based materials

are unlikely to capture learners’ interest because they are not interactive.

Hoven and Gaspar also stress that when technology brings the real world into

the classroom, learning seems more relevant and is more likely to engage a

Page 88: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

88

learner’s feelings. These observations are especially important in light of

Higgs’s statement that `the relevance of the task to the student promotes

intrinsic motivation and a deep (or meaning oriented) approach to learning~ (Higgs 1988, 50).

It is evident that experiential, goal-oriented, real-world activities, and

not pedagogical activities are those that generate the greatest enthusiasm

among students. Many of the activities made possible through the medium of

computers and new technologies are not the traditional skill-getting/using

activities, but activities that involve students in a truly task-based approach

(Willis 1996) to language learning.

Today technology plays an important role in pedagogy. When teachers

use it in their classrooms, in fact, they want to attract the students' attention,

so that they can enhance effective ways of learning. It is obvious that learning

a new language in a traditional way is not so enjoyable for today technology-

dependent students, for this, the environment of the classroom has been

changed. According to Ybarra & Green (2003), the process of learning a new

language can be boring and painful for students, so they need much language

support and the teachers who teach English know that any language support

is helpful for language acquisition. Technologies make learning more fun by

placing control over learning in the hands of students (Wartinbee, 2009).

We strongly believe that PowerPoint is one of the technology tools that's

exceptionally easy to use in language teaching. Using PowerPoint

presentations operates as a powerful pedagogical tool in English classes.

PowerPoint is a quick and convenient way to capture and present supporting

information and references in lectures. PowerPoint easily brings illustrations

(such as charts, diagrams, graphics and photographs) into the teaching space.

You can use Microsoft PowerPoint to create interactive presentations

containing text, art, animation, and audio and video elements. It is probably

the best-known presentation graphics program available. PowerPoint is a

wonderful tool for learning in both a student and teacher-directed situation.

It can add a new dimension to learning allowing teachers to explain abstract

concepts, while accommodating all learning styles. Podcasts are now easily

accessible to everyone. Podcasts can be an invaluable addition to teaching

and learning. So, modern teachers should be able to energize their students

and enliven their classroom with a podcast today. As for Blogging, it is not

only a means for students to show what they know, but it also brings

motivation and purpose to student learning. Blogging typically serves as a

motivational tool that prompts students to obtain information, practice

writing, and demonstrate understanding. It has been engaging and

motivational. As for Wikis, after creating a wiki, teachers can use it in many

ways with students at different ages. First and foremost, wikis can serve as

online classrooms. The teacher can post announcements, class materials,

pictures, videos, web resources, and so on, whereas students can follow the

posts, make comments, and share ideas anywhere and anytime they have

access to the Internet. Wikis can be used for students to practice writing.

Page 89: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

89

So from above said we can conclude that one of the great challenges to

modern teachers is to create an environment that makes learning fun,

engaging, motivating, and productive.

References

1. Dooly, M (ed) (2008) Telecollaborative language learning. A

guidebook to moderating intercultural collaboration online. Bern: Peter Lang.

2. Freeman, D., & Johnson, K. E. (1998). Reconceptualizing the

knowledge-base of language teacher education. TESOL Quarterly, 32, 397-

417.

3. Gaspar, C. 1998. Situating French language teaching and learning in

the age of the Internet. French Review 72: 69–80.

4. Higgs, J. 1988. Planning learning experiences to promote

autonomous learning. In developing student autonomy in learning, ed. D.

Boud, 40–58. London: Kogan Page.

5. Hoven, D. 1992. CALL in a language learning environment. CÆLL

Journal 3 (2): 19–27.

6. Le Loup, J., and R. Ponterio. 1996. Choosing and using materials for

a `net~ gain in FL learning and instruction. In Reaching out to the

communities we serve, ed. V. B. Levine, 13: 23–32. NYSAFLT Annual

Meeting Series.

7. Pennycook, A. 1997. Cultural alternatives and autonomy. In

Autonomy and independence in language learning, ed. P. Benson and P.

Voller, 35–53. London and New York: Longman.

8. Randall, D. (2006). The impact of technology on Language Teaching

USA: English Language Institute.

9. Robertson, I. 1993. Towards a rational language education policy for

Caribbean states. Paper presented at a symposium, Faculty of Education, St.

Augustine, Trinidad.

10. Schwartz, M. 1995. Computers and the language laboratory:

Learning from history. Foreign Language Annals 28: 527–35.

11. Van Lier, L. 1996. Interaction in the language curriculum.

Awareness, autonomy and authenticity. New York: Longman.

Page 90: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

90

12. Warschauer, M. 1997. Computer-mediated collaborative learning:

Theory and practice. Modern Language Journal 81: 470–81.

13. Wartinbee, E. (2009). The value of technology in the EFL and ESL

classrooms: using the smart pen to enhance the productivity and effectiveness

of ESL instruction. Technology in the EFL and ESL Classroom, Peabody

College, Vanderbilt University.

14. Willis, J. 1996. A framework for task-based learning. London:

Longman.

15. Ybarra, R., & Green, T. (2003). Using technology to help ESL/EFL

students develop language skills. The Internet TESL Journal, IX, 3.

maia aRaia

soxumis saxelmwifo universitetis asistent profesori, wm.grigol feraZis Tbilisis saswavlo univer-sitetis asoc. profesori

Tanamedrove inglisuri enis pedagogebis

gamowvevebi

reziume

Cveni statia exeba im gamowvevebsa da efeqtur saswavlo meTodebs, rasac Tanamedrove maswavlebeli unda iyenebdes swavlebis procesSi. Cvens statiaSi vecadeT gvesaubra im sxvadasxva dadebiT da efeqtur gamowvevebze, rac Tan unda axldes inglisuri enis swavlebas. inglisuri enis, rogorc ucxo enis swavlebam wlebis manZilze ganicada didi cvlilebebi. Cven migvaCnia, rom dRevandel dRes inglisuri enis swavlebis meTodologia orientirebuli unda iyos sxvadasxva teqnikis gamoyenebaze, romelic SesaZleblobas miscems studentebs ufro xalisianad iswavlon ena. studentebi swavlisadmi ufro metad motivirebulebic iqnebian. teqnologiebze dafuZnebuli swavleba gamoirCeva ufro meti efeqturobiTa da kargi SedegebiT. migvaCnia, rom teqnologiis gamoyeneba unda moxdes inglisuri enis yvela saxis aspeqtebis swavlebisas, rogoricaa zepiri praqtikis da wera-kiTxvis unar-Cvevebis ganviTareba. dRevandel dRes inglisuri enis maswavlebeli unda flobdes sxvadasxva Tanamedrove midgomebsa da meTodebs, romlebic dafuZnebuli iqneba sxvadasxva teqnologiebis gamoyenebaze.

Page 91: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

91

migvaCnia, rom teqnologiebis danergva swavlis procesSi sakmaod aqtualuri da aucilebelia Tanamedrove samyaroSi.

inglisuri enis maswavlebelma swavlebis procesSi unda gamoiyenos iseTi saSualebebi rogoricaa: PowerPoint, Podcast,

Blogging and Wiki. yvela aq moxseniebul teqnologiur instrumentebs aqvT TavianTi daniSnuleba. magaliTad PowerPoint sakmaod efeqturad gamoiyeneba interaqtiuli prezentaciebis dros. is moicavs ilustraciebs, teqstebs, animacias, audio da video elementebs, rac sakmaod vizualurad efeqturia swavlebis procesSi. Podcast advilad xelmisawvdomia yvelasTvis. is sakmaod efeqturi saSualebaa smenis unaris ganviTarebisTvis. misi meSveobiT Tanamedrove maswavlebeli met energiulobas Sematebs swavlebis process da gamoacocxlebs studentebs. rac Seexeba Blogging-s, is aris sakmaod produqtiuli saSualeba studentebis motivaciisTvis. is exmareba studentebs garkveuli informaciis miRebasa da gaanalizebaSi. Wiki-s meSveobiT maswavlebels SeuZlia gancxadebebis, saswavlo masalebis, suraTebis, videos da internet resursebis ganTavseba. xolo studentebs SeuZliaT TavianTi komentarebisa da ideebis gaziareba nebismier dros. Wiki SeiZleba gamoyenebul iqnas studentebSi weris unar-Cvevebis gansaviTareblad.

Page 92: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

92

vaJa SubiTiZe istoriis mecnierebaTa doqtori

Svilebis aRzrdis qarTuli sistema da sxvisi

moimedeobis ganwyoba saqarTveloSi

ukve meoTxedi saukune sruldeba rac damoukideblebi varT, magram win Zalze neli tempebiT miviwevT, zogierT sferoSi ki ukansvlac SeimCneva.

Cemi azriT amis erT-erTi seriozuli mizezi aris Svilebis aRzrdis Tanamedrove qarTuli sistema, rasTanac mWidrodaa dakavSirebuli sxvisi moimedeobis ganwyoba saqarTveloSi.

rogor zrdidnen Svilebs adre saqarTveloSi da rogor vzrdiT axla?

Zvel saqarTveloSi RvTismoSiSobasa da zneobriv aRzrdasTan erTad didi mniSvneloba eZleoda pragmatuli xasiaTis unar-Cvevebis gamomuSavebas. es iyo fizikuri Sromis unaris ganviTareba, xvna-Tesvis, mosavlis moyvana-aReba-dabinavebis Seswavla, sabrZolo xelovnebis, cxenze jdomis, nadirobis, Tavdacva-Tavdasxmis codnis sistemis aTviseba, mTisa da baris codna, mdinareTa da kldeTa gadalaxva, WirSi da lxinSi qcevis wesebi, ufros-umcrosobis codna, zrdilobis normebi, xelsaqme, Wama-smis elementaruli wesebi, qalTan urTierTobis kultura, Svilebisadmi mkacri, magram samarTliani mopyroba. yvelam icoda, rom gaWirvebis dros sakuTari mefis garda, aravis imedi ar unda hqonoda. yovelive zemoCamoTvlili adamianSi, yvela qarTvelSi Tu aq mcxovrebSi aRvivebda sakuTari Tavis imeds da pirovneba bavSvobidanve damoukideblobas eCveoda, rTuli cxovrebisaTvis mzad iyo da amas xels uwyobda misi adre qorwinebac.

vidre saqarTvelo mtrebis gamudmebuli Setevebis qveS iyo, es sistema gamarTulad muSaobda, xalxi Sromobda da omobda, kulturas qmnida da qveynis dacvasac axerxebda. aseve male xdeboda mtrisgan daqceulis da aoxrebulis aRdgena. magaliTad, daaxloebiT gamoTvlilia, rom Tbilisi 35-jer davkargeT da davibruneT, omebSi miyenebuli didi zaralis aRdgena swrafadve xdeboda, maSin roca 1992-93 wlebSi afxazeTis omSi miyenebuli zarali dRemde ver mogvinelebia da am teritoriebis ukan dabrunebac ver xerxdeba.

adamianebs SeeZloT sakuTar Tavze valdebulebebis aReba da Sesruleba, iyvnen ufro metad damoukideblebi da qmedunarianebi, sastikebic da humanurebic da cxovrebas

Page 93: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

93

kargad icnobdnen, masze savsebiT sworad Camoyalibebuli warmodgena bavSvobidanve hqondaT. gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeboda pirad magaliTs mSoblebis da ufrosebis mxridan, rCeva-darigebebs, praqtikul qmedebebs da a.S. aseT unarebs maSin flobda mosaxleobis absoluturi umravlesoba, maT Soris aristokratiac, mciredi gamonaklisis garda (igulisxmeba fizikuri Sroma) ̀ saxareba~, `qarTlis cxovreba~ da `vefxistyaosani~ iyo is aucilebeli norma, rac maSin ganaTlebul adamians unda scodnoda da aeTvisebina.

gogonebi 13-14 wlis, biWebi ki 15-16 wlis asakidan cxovrebisaTvis da damoukideblobisaTvis ZiriTadad momzadebulni iyvnen da am droidan xSirad ojaxdebodnen kidec.

mravalSvilianobac qarTuli cxovrebis wesis aucilebeli komponenti iyo. mSoblebma icodnen, rom avadmyofobis, cxovrebis simkacrisa da omebis gamo 10-dan 5-6 Svili SeiZleba daekargaT da amas iZulebiT eguebodnen – qveyanas damcvelic sWirdeboda da mSromelic, romelic daqceuls aRadgenda da ers gaamravlebda. es, ra Tqma unda, ar iyo aRzrdis unaklo sistema, Tumca iyo sruliad adekvaturi imis, rac maSin qveyanas sWirdeboda.

rodesac ruseTma saqarTvelo daipyro da faqtiurad aRikveTa Turqul-iranuli da lekuri SemoWris safrTxe, qveyanas Tavdacvis funqcia jer moudunda da mere faqtiurad moeSala kidec da man sxvisi dacvis da rCenis imediT iwyo cxovreba. es sxva ki rusi iyo. miuxedavad imisa, rom rusul kanonebs, Tavisuflebis dakargvas, rusul represiebs qarTvelebi ver eguebodnen da rusi ar undodaT, TurqeT-iranisagan damcveli rusuli jaris imedi mainc hqondaT da rusis jaris gayvanas TiTqmis aravin iTxovda (amas adasturebs noe Jordania Tavis mogonebebSi `Cemi warsuli~, roca aRwers maSindeli guriis da mTlianobaSi saqarTvelos yofas.) aman aTqmevina niko nikolaZes saocari da mware ironiiT gamsWvaluli sityvebi, rom `Cvens sazogadoebaSi yvela darwmunebulia, rom Svela erTs mSvenier dRes zecidan Camogvifrindeba ise, rom Cven TviTon xelis ganZrevac ar dagvWirdeba Cveni bedis gaumjobesebisaTvis. jer arsad, arc erT qveyanaSi magaliTi ar unaxavs kacs, rom romelime xalxi an sazogadoeba amaRlebuliyos sxvisi daxmarebiT, Tu ara sakuTari SromiTa da janiT. advilad SenaZeni, napovni, naCuqari arc kerZo kacs daayris xeirs da arc mTel sazogadoebas. sanam umoqmedo nawili Cveni sazogadoebisa Sromas da Tavis rCenas ar SeeCveva, sanam Cveni xalxi mewveli Zroxis mdgomareobidan ar gamova, SeuZlebelia CvenSi

Page 94: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

94

namdvili erToba daarsdes, an gulwrfeli Zmoba, an xeiriani ganwyobileba~

kidev ufro mkacrad amunaTebda maSindel qarTul sazogadoebas arCil jorjaZe: `qarTveli sazogadoebis saxiT~, - werda igi, - `saqme gvaqvs avadmyof sazogadoebasTan. Cveni sazogadoeba momxmarebluri gaxda. maT araferi ainteresebT piradi cxovrebis mowyobisa da sensaciebis garda. qveynis satkivarze fiqrisaTvis ar scaliaT. samagierod Tvali velo, ipo da aerodromebisaken uWiravT. qarTvelebi mxolod erT rameze fiqroben – rogor gazardon sakuTari Svilebi ise, rom uzrunvelyofilni iyvnen kargi cxovrebiT, mTavrobis samsaxuriT da jildoebiT... erovnuli saqme miviwyebulia, misdami interesi dakargulia ... yvelas unda cxovrebis sufraze udardelad wamoskupeba... daRonebuli da dasevdianebuli vgrZnobT, rom is, rasac vakeTebT, namdvili saqme araa da is, riTac vcxovrobT, azrs da mizans moklebulia... yvelas maRali Tanamdeboba, diplomi, Cini, samsaxuri gindaT maSin, roca saWiroa patiosani, bejiTi, mxne, ubralo muSaki, Semoqmedi qveynis simdidrisa, axali kulturis gamavrcelebeli, cxovrebis gamaumjobesebeli~.

ruseTis mier damonebuli eri sxvisi moimede da xelis Semyure gaxda. Sesabamisad, am yaidaze gadaewyo Svilebis aRzrdis sistemac, rogorc es arCil jorjaZis citatidan Cans. erovnuli idealebis Sesustebam erSi kerZo egoizmis zrdas Seuwyo xeli (rogorc Wabua amirejibi wers `daTa TuTaSxiaSi~ - `eri saZovarze miSvebul naxirs daemsgavsa~,- Seicvala idealebi da principebi. adre arsebul ̀ jer qveyanas da mere me, Tu rame darCeba~ princips daupirispirda pirovnuli egoizmis da dabali Segnebis mimaniSnebeli principi - `jer me da Cems ojaxs da Tu rame morCeba, mere – saqarTvelosac~.)

Tu adre Svilebis aRzrdas safuZvlad edo patriotuli motivi, XIX saukunidan igi Secvala piradi keTildReobis principma, romelSic samSoblos da mamuls faqtiurad adgili aRar rCeboda.

Tavisufleba da damoukideblobadakarguli qarTvelebi gaTiTokacdnen, pasiurebi da egoisturebi, nihilistebi da sxvis xelis Semyureni gaxdnen, sxva daisaxes udides avtoritetad da mxsnelad. swored amas akritikebda ilia Tavisi cnobili gamonaTqvamiT: `vai im xalxs, romelsac saerTo ZarRvi gauwyda, vai im qveyanas, saca saerTo ZarRvSi sisxli gaSra, saca yvelaSi TiTo ar aris, TiToSi yvela, saca TiToeuli yvelasaTvis ar hfiqrobs da yvela TiToeulisaTvis, saca `me~ xSiria da `Cven~-iSviaTi... yvelam erTad da TiToelma calke unda icodnen, rom igi ganuyofeli

Page 95: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

95

nawilia mTeli erisa da amitomac Tavis keTildReobas unda eZebdes marto mTeli eris keTildReobaSi da ara calke~.

yovelive ucxouris gaRmerTebam da nimuSad dasaxvam mZime daRi daasva maSindeli qarTvelebis Svilebis aRzrdis sistemasac. sworad miuTiTebda didi niko nikolaZe, rom `Cveni qveynis gonebrivi zrdisaTvis udidesi ubedurebaa is garemoeba, rom dedis ZuZuTi ki ar vikvebebiT, aramed cxra mTas gadaRmidan moyvanil ZiZas vabarivarT, isinic xSirad Txis rZes gvawoveben da ara adamianisas... ucxoeli ZiZa ragind saRi iyos, Sens dedaenas ver gaswavlis, Seni qveynis bunebasa da saWiroebas ver gagacnobs~.

umeteswilad swored XIX saukuneSi Caeyara safuZveli im maxinj movlenas, rasac hqvia uniWo, dabalganaTlebuli da uzneo adamianebis wina planze wamoweva proteqciis, nacnobobis, naTesaobis, Zmakacobisa da sxvaTa sababiT nebismier sferoSi, rac dRemde grZeldeba da stimuls da cxovrebis imeds uklavs niWier adamianebs: `gana kargia,-werda niko nikolaZe, - rom Cveni cxovrebis yvela sferoSi, saiTac ar gaixedav, sadac unda eCqefa `namdvil saqmes~, swores es `namdvili saqme~ viRac vigindaras upyria xelT, xolo patiosani, Zlieri, mcodne, uangaro da marTali adamianebi iRupebian garkveuli saqmis uqonlobis gamo. rogor unda miaRwios ganviTarebasa da warmatebas xalxma, romlis saukeTeso Svilebic usaqmurobaSi arian Caflulni da romelsac moRvaweTa roli araraobaTa da mdabalTaTvis daukisrebia~.

am pasiurobam, sakuTar naWuWSi Caketvam xeli Seuwyo qarTvelTa daglaxavebas da Ratakad qcevas, rac kargad SeniSna Tavis droze dimitri uznaZem: `aqtiuri xasiaTi, Zlieri neba ai, ra aklia qarTvelobas da Cveni aRzrdis sastemac aqeT unda iyos mimarTuli. Cven mudam unda gvaxsovdes, rom glaxebi da monebi imitom ki ara varT, rom Ratakni varT, aramed Ratakni imitom varT, rom glaxebi da monebi gaxlavarT, da Tu ram gvWiria, yovlis uwinares, aqtiuri xasiaTia CvenTvis saWiro~.

aseT erSi advilad ikidebs fexs kosmopolitizmi da sxvadasxva izmebi, `Tu adamianTa rwmena erovnuli ar aris, Tuki erovnuli musika maT ar aRafrTovanebs, Tu istoria Tavmoyvareobas ar uRviZebs, Tu erovnuli individualobis dacva valad ar miaCnia da ar Seswiravs Tavs mis sikvdilisagan xsnasa, mas arc samSoblos warmodgena aqvs da arc grZnoba patriotizmisa~ (mixako wereTeli).

Tergdaleulebis didma mcdelobam da Tavdadebam mxolod nawilobriv gamoiRo Sedegi. igive Zveli idealebiT, romelic komunistur yaidaze iyo SefuTuli, gaagrZela

Page 96: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

96

qarTvelobam cxovreba da Svilebis aRzrda bolSevikebis (komunistebis) xanaSi da maT dros es sistema kidev ufro damaxinjda da uzneo elementebiT Seivso.

sabazro ekonomikis pirobebSi (romelic erT-erTi yvelaze usamarTlo wyobaa msoflioSi) Svilebis aRzrdis sistema isea agebuli, rom bavSvebSi damoukideblobas ar aviTarebs. daviwyoT imiT, rom qarTvelTa 99%-ma ar icis, Tu rogor unda aRzardos Svili da momavali Taoba xSirad bedis anabarad izrdeba da viTardeba. meore ubedurebaa is, rom mSoblebi uneburad xels uwyoben Svilebis fuqsavatobas da xSirad daojaxebul Svilebsac ki sikvdilamde inaxaven. SeiZleba erTi ukiduresobaa, rom ucxoeTis bevr ganviTarebul Tu ganuviTarebel qveyanaSi bavSvebs 8-10 wlidan amuSaveben da sakuTari Tavis rCenas aCveven mSoblebi, magram arafriT SeiZleba isic, rom mSoblebi yvelanairad aloliaveben da ufrTxildebian 35 wlis `mutrukebs~ da maT civ niavs ar akareben.

dRevandeli qarTveli axalgazrdebis (15-40 weli) umravlesoba kvlav mSoblebis xelis Semyurea, ZiriTadad kompiuteruli TamaSebiT, garTobiT, nawilobriv narkomaniTaa dakavebuli, upasuxismgebloa, gulcivia, ar esmiT ojaxis da qveynis winaSe mdgari problemebi, ZiriTadad drostarebiTaa dakavebuli da faqtiurad arafer Rirebuls ar qmnian. am yvelaferSi ZiriTadi damnaSaveni arian maTi mSoblebi da nawilobriv sazogadoebac.

roca mSoblebi daexocebaT, mere saxelmwifos imedze arian an Tu misi imedic dakarges, aSS-is, evrokavSiris, CineTis an ruseTis. arada jer kidev rodis gveubneboda niko nikolaZe, rom `marto Cveni Tavis imedi viqonioT, marto Cven Zalas mivendoT, marto Cvens gaZlierebaze da ganaTlebaze viSromoT – maSin megobaric gauCndeba Cvens xalxs da damxmarebelic... kerZo pirsac, sazogadoebasac, ersac Tavisi cxovreba, bedi da imedi marto sakuTar Sromazed da Roneze unda hqondes dafuZnebuli; marto es saZirkvelia Seuryeveli, marto masze Sendeba mtkiced sakuTari SenaZenic da sxvisi danaxmaric~.

didi ubedurebaa isic, rom yoveli mSobeli dResac valdebulad Tvlis, rom Tavisi uniWo (an naklebniWieri) Svili rogorme prestiJul saswavlebelSi da mere karg samsaxurSi moawyos da amiT cxovrebis sagzuri waarTvas upatrono, Rarib, magram niWier axalgazrdas.

rCeba STabeWdileba, rom niWierebi yvelas `moswons~, magram maT aravin exmareba. swored uperspeqtivobis gancda aZlierebs axalgazrdebSi suicidisaken midrekilebas, narkomaniisken miswrafebas, uimedobas.

Page 97: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

97

dRes yvela vrwmundebiT Zveli qarTuli anadazis - `Svili mtrad (e.i. mkacrad) gazarde da moyvrad gamogadgebao~ – sisworeSi. axalgazrdebi, romlebsac daojaxebis merec mSoblebi arCenen, sxvis moimedeobas eCvevian da isini verc damoukideblad Camoyalibdebian da verc damoukidebel qveyanas aaSeneben. Sesabamisad, isini mudam sxvisi (sxva qveynebis) xelis Semyureni iqnebian cxovrebaSi.

daskvna aseTia: Tu qveynisaTvis da maTTvis sikeTe gvinda, bavSvebi Tavidanve mivaCvioT damoukideblobas, cxovrebis sirTuleebs, gadawyvetilebebis miRebas, mkacr realobas, raRacebis arqonebasac da ocnebis axdenisaTvis sakuTar Zalisxmevas, niWierebis pativiscemas, fizikur Sromas, praqtikul moRvaweobas, Tavisuflebas, qveynisaTvis raRacis msxverplad gaRebas.

aTjer meti Tanxebi unda CavdoT ganaTlebisa da mecnierebis ganviTarebaSi, raTa niWierma qarTvelebma orjer meti icodnen, vidre maTma amerikelma, germanelma, Cinelma, rusma Tanatolebma.

es aris Cveni gadarCenis yvelaze realuri Sansi, Svilebis damoukideblad aRzrdasTan erTad, Tanamedrove globalur da daundobel msoflioSi.

literatura

1. vaJa SubiTiZe, `niko nikolaZe - kaci saxelmwifo~, Tbilisi, 2013.

2. noe Jordania, Cemi warsuli, Tbilisi, 1990. 3. vaJa SubiTiZe, oTar qoCoraZe, politologia

(saxelmZRvanelo), Tbilisi, 2000.

Vazha Shubitidze

Doctor of history

Georgian child-rearing system and the expectation of someone

else's hope in Georgia.

Summary

One of the major reasons of Georgia’s slow social and economic development

is the modern child-rearing Georgian system, something which is closely related to

the expectation of someone else's hope in Georgia.

Page 98: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

98

In ancient Georgia there was great importance with having moral standard and

practical character skills development in the children-rearing process, physical and

military training, hard work, agricultural and handicraft skills, the rules of indoor and

outdoor behavior, thus children from the very beginning learn how to be independent

and thereby they study how to serve to their country.

The modern child-rearing Georgian system, which has long been established in

Georgia won’t properly develop these skills. 35-45 years old Children are often

completely dependent on their parents after their parents’ death they are trying to

become state dependents as if the state at this stage cannot assume their financial

support and then appear unfounded hopes as if our country and we were being

maintained and supported by foreign countries.

Page 99: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

99

xaTuna xarxeli goris saxelmwifo saswavlo universitetis doqtoranti

weris roli inglisuri enis swavlebisas

XX saukunis dasawyisi qveynebs Soris politikuri, ekonomikuri da kulturuli donis mzardi aRmavlobiT xasiaTdeboda. Sesabamisad, izrdeboda moTxovna ucxouri enebis mcodne adamianebzec. ucxouri ena savaldebuli sagani xdeba, rogorc evropis, ise amerikis skolebSi, ramac enebis swavlebis meTodebis intensiur damuSavebas Seuwyo xeli.

XXI saukune globaluri civilizaciisa da teqnikuri aRmavlobis eraa da aq adamianTa kontaqti ucxo enebis gareSe, praqtikulad, SeuZlebelia. saerTaSoriso proeqtebi, simpoziumebi da socialuri qselebi adamianTa urTierTobis yoveldRiur formad iqca. dRis wesrigSi dgeba sakiTxi enis Sesaswavlad swrafi da daxvewili meTodebis moZiebisa. inglisuri enis dominantoba aSkaraa, amitom, dainteresebasTan erTad, ismis kiTxva, rogor viswavloT da rogor vaswavloT.

gamoCenili ingliseli meTodisti p. palmeni moswavleTa aqtiur saqmianobad Tvlis saubars da weras, pasiurad ki - kiTxvas da mosmenas, magram erTi pirobiT: aqtiur saqmianobas masalis pasiuri aRqma unda uZRvodes win, e.i. moswavleebs jer unda ganuviTardeT mosmenilis, Semdeg ki - saubris gagebis, jer kiTxvis, xolo Semdeg ki weris unari. amitomac

palmeni swavlebas pirvel safexurze 11/2-2 Tavis xangrZlivobis `inkubaciur~ periods gvTavazobs. am drois ganmavlobaSi moswavleebi eCvevian gamonaTqvamis saerTo azris smeniT gagebas da ucxouri enis garemocvaSi imyofebian, ise rogorc es mSobliuri enis Seswavlisas xdeba. moswavleebi, mSobliuri enis gagebas intuiciurad iwyeben, palmeni fiqrobs, rom aseve unda mieCvion ucxouri enis gagebasac, radgan Segnebuli swavleba ufro didi drois daxarjvas moiTxovs, amitomac igi momxrea enobrivi erTeulebis zepirad daswavlis yovelgvari analizisa da komentaris gareSe.

ucxouri enebis Seswavlis process blumfildi ixilavs, rogorc asociaciaTa Seqmnis process. misTvis enis swavlebis ZiriTadi principia informantis (enis matareblis) mosmena da mibaZva. amis garda, igi saWirod miiCnevs varjiSs da zepirad daswavlas. blumfildi, iseve rogorc palmeni, nakleb efeqturad Segnebul swavlebas Tvlis da mas enis

Page 100: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

100

intuiciurobis principze agebul imanentur swavlebas upirispirebs.

enis swavlebis ukeT organizaciisaTvis d. blumfildi moiTxovs, rom mTeli muSaoba informantsa da maswavlebel-lingvists Soris ganawildes. pirvelis movaleobad Tvlis moswavleebTan sxvadasxva Temebze saubars. miaCnia, rom umjobesia informanti srulyofilad flobdes enas praqtikulad da ar icodes Teoria, radgan misi movaleobaa moswavlisaTvis Sesaswavl enas zepirad daufleba, mas SeuZlia gaecnos anbans da daiwyos kiTxva. kiTxvas yovelTvis masalis zepirad daswavla unda uZRvodes win. radganac rogorc blumfildi fiqrobs, kiTxvis unar-Cvevis gamomuSavebaSi, did rols enaze zepiri muSaoba TamaSobs.

enis receptulad dauflebisaTvis ucxouri enebis kiTxvis meSveobiT swavlebis meTodikam farTo gavrceleba hpova XX saukunis 20-30 ian wlebSi. igi gansakuTrebiT populauri iyo aSS-Si, indoeTisa da afrikis zogierT qveyanaSi. im meTodistebs Soris, romlebic kiTxvis swavlebis meTodebze muSaoben, yvelaze popularulia ingliseli meTodisti m. uesti. man daamuSava inglisuris, rogorc ucxouri enis swavlebis meTodika da dawera daaxloebiT 100 Sroma, rogorc kiTxvis da zepiri metyvelebis swavlebis, aseve saswavlo leqsikonebis SerCeva-Sedgenis Sesaxeb. misi yvela debuleba mis mier Sedgenil inglisuri enis saxelmZRvaneloebSia realizebuli.

ucxouri enebis swavlebis miznebis gansazRvrisas ingliseli m. uestisaTvis amosavalia ara marto peda-gogiuri, aramed politikuri mosazrebebic. Tavisi meToduri sistema, uestma, pirvel rigSi, bengaliis skolebisaTvis daamuSava. am faqtma didi gavlena iqonia mis Sexedulebebze. skolis winaSe mdgari ZiriTadi amocana yvela moswavlisaTvis inglisuri enaze kiTxvis swavleba iyo (mxolod zogierTaTvis saubris da werisac). uestis azriT, es SesaZleblobas miscemda moswavles ziareboda, rogorc britaneTis aseve, msoflio kulturasac. garda politikuri xasiaTis mosazrebebisa, uesti kiTxvas fsiqologiuri da meToduri TvalsazrisiTac aniWebs upiratesobas, misi azriT, enis dauflebis pirveladi formebi receptuli xasiaTisaa da gacilebiT iolia, vidre reproduqtuli, radgan moswavlisagan nakleb gonebriv daZabulobas moiTxoven. enis receptulad aTvisebis ori saxidan ki is kiTxvas ufro advilad miiCnevs vidre audirebas. amitomac mis pedagogiur procesSi kiTxva win uswrebs smeniT aRqmas.

am Teoretikosebis naazrevis Seswavlis Semdeg CavTvale saWirod, Cametarebina mcire kvleva pirvelkurselebTan, romlebisTvisac ar iyo inglisuri pirveladi ena da gamego,

Page 101: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

101

swavlebisas, romeli forma ufro saintereso da Sedegis momcemi iqneboda CemTvis. ZiriTadi aqcenti gadavitane weraze, radgan dRevandeli axalgazrdebi mesijebisa Tu feisbuqis saSualebiT aqtiurad iyeneben am formas. Sevadgine anketa, romelSic vTxovdi studentebs mokle teqsturi SetyobinebisaTvis CamoeweraT, ra sityvebs iyenebdnen. ramdeni sityvisagan adgendnen am teqsts da ra sixSiriT werdnen. amavdroulad, unda daeweraT erTi mokle teqsti megobarTan mesijis saxiT jer inglisurad, Semdeg qarTulad. am gamokiTxvis Sedegebis gacnobis Semdeg e.w. t - diagramis formatze gadavitane swori da araswori sityvebi da TvalsaCino gavxade raodenoba maT mier dawerili swori sityvebisa. Sedegi savalalo oyo, radgan maT mier dawerili Setyobinebidan amoikiTxavdi azrs metnaklebad da ara sworad. aRmoCnda, rom araformaluri wera, romelic sistematuri gaxda axalgazrdebisaTvis, safuZveli xdeba enis damaxinjebisa da inglisuri anbanis, amavdroulad borotad gamoyenebisa qarTulad weris dros. asoTa gamoyenebam qarTulad teqstis akrefisas problemebi Seuqmna asoebis - S, y, C, W, w - qarTulad, xolo difTongebis inglisurad weras da azris logikurobas. saintereso iyo, imis garkvevac, rom studentebi mokle teqsturi Setyobinebebis dros upiratesobas aniWebdnen inglisur anbans, vidre qarTuls. sakiTxze SekiTxvas ki imiT xsnidnen, rom teqnikuri saSualebebTan muSaobisas, es ufro xelewifebodaT.

ismis kiTxva: dRes, inglisuri enis swavlebis gaumjobesebis mimarTulebiT, ukeTesi iqneba Tu ara, araformaluri mimowera gamoviyenoT enis Seswavlis erT erT gzad, amavdroulad, SevTavazoT forma araformaluri testebis nimuSebis saxiT, rac vfiqrobT, ara marto inglisurad teqstebis weras Seuwyobs xels, aramed qarTuli anbanis pativiscemas, sworad weris kulturas aamaRlebs.

wera, zepirmetyvelebasTan erTad, aris erT-erTi umniSvnelovanesi sakomunikacio saSualeba. weris gziT adamiani gadascems Tavis azrebs sxvebs, romlebic misgan daSorebuli arian droiT da manZiliT. weris gziT adamiani axdens Tavisi azrebis fiqsirebas da maT daviwyebisgan inaxavs. yvelaferi es afarToebs adamianis urTierTobis SesaZleblobas sxva adamianebTan, amdidrebs mis codnas, aviTarebs mis azrovnebas da xels uwyobs TviT enis ganviTarebasac. maSasadame, am debulebidan is unda gamovitanoT, rom wera, ise rogorc zepiri metyveleba, sakomunikacio saSualebaa, amasTanave, mas is upiratesoba aqvs, rom dawerili da dabeWdili SeiZleba Seinaxos

Page 102: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

102

Seucvleli saxiT ganusazRvreli droiT da gaigzavnos nebismier manZilze.

weris mimarTulebaSi gamovyaviT xuTi ZiriTadi saswavlo mizani:

1. weris teqnikis daxvewa; 2. sxvadasxva saxis werolobiTi teqstebis Seqmna; 3. TviTgamoxatva da SemoqmedebiToba; 4. enobrivi gamarTuloba; 5. weris strategiebis daufleba.

weris teqnikis daxvewa

1. moswavles SeuZlia winadadebis gadawera da karnaxiT wera.

- nabeWdi furclidan/dafidan gadawers sityvebs, winadadebebs. - aqvs mkafio da advilad aRsaqmeli xelwera; - icavs manZils asoebs, sityvebs Soris; - saTanadod anawilebs teqstis struqturul erTeulebs sawer sivrceSi; - karnaxiT wers sityvebsa da winadadebebs; - damoukideblad iyenebs ZiriTad sasven niSnebs (wertils, mZimes, kiTxvis niSans.)

sxvadasxva saxis werilobiTi teqstebis Seqmna

2. moswavles SeuZlia sxvadasxva saxis zomis teqstebis modelireba da Seqmna.

- werilobiT pasuxobs martiv kiTxvebs; - modelis mixedviT qmnis da aformebs sxvadasxva saxis yofiT teqstebs; - wers martiv instruqciebs; - modelis mixedviT agebs da saTanadod aformebs martiv dialogebs; - swers werils megobarsa da warmosaxviT personals; - sxvadasxva saganSi SeZenil codnis safuZvelze qmnis mcire zomis Txzulebas (mag: `Semo-dgoma~, `Sinauri cxovelebi~ da sxva.) - teqstis Sedgenis dros iyenebs axlad Seswavlil sityvebsa da frazebs.

Page 103: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

103

ucxouri enis swavlebaSi kompiuteris gamoyenebam

sruliad Secvla, saintereso da mravalferovani gaxada saskolo cxovrebis sinamdvile.

internets (kompiuters) kolosalur informaciul SesaZleblobebTan erTad, STambeWdavi momsaxurebis sfero gaaCnia. misi meSveobiT xdeba swavlebis miznebiTa da didaqtikuri amocanebiT ganpirobebuli SemecnebiTi moqmedebebis realizacia, codnis gafarToeba, adamianisa da samyaros Secnoba, misi resursebis gamoyenebis meTodur aspeqtze yuradRebis gamaxvileba. internetiT gamoyenebis meToduri aspeqti komunikaciuri kompetenciis formirebaa, SinaarsiT ki sametyvelo aqtivobis saxeebis daufleba.

kompiuteris daxmarebiT enis Seswavla SemoqmedebiTi procesia, sadac xorcieldeba axali meToduri xerxebis gamovlena, teqstebze muSaobis teqnologiebis srulyofa, masalis Tanmimdevruli aTviseba, urTierTobis formebis dadgena moswavlesa da maswavlebels Soris, kontaqtebis damyareba - amitom es Tanamedrove saSualeba, romelsac dRevandeli moswaveebi pirveli klasidan eziarebian, is moTxovnebi, romelic ganaTlebis saministros aqvs 2016 -2017 saswavlo wels erTiani eronuli gamocdebis mTlianad kompiuteriT Cabarebis TvalsazrisiT, aucilebels xdis ufro meti gza movZebnoT es saxaliso urTierToba axalgazrdebSi sawavlisa da swavlebis Tanamedrove formad vaqcioT.

literatura:

1. l. giorgobiani, ucxouri enebis swavlebis Teoria da meTodika, 2004, gv. 191-200.

2. i.s. gvarjalaZe, inglisuri enis swavlebis meTodikis safuZvlebi, 1957, gv. 239-250.

3. m. kraveiSvili, ucxouri enebis swavlebis meTodika, 2002, gv.175-181.

4. J. Harmer (2007) How to teach English. P.121-145.

5. Source: http: //ole. Spsd.sk.ca/DE/PD/instr/starts/jigsaw/index.html

Page 104: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

104

Khatuna Kharkheli

Gori State Teaching University, Doctorate Student

Role of the informal writing strategy in English Language

Teaching

Summary

The paper ̀ Role of the informal writing strategy in English Language Teaching~ represents the overview of English language teaching strategies and peculiarities. The

importance of these methods are discussed by the outstanding Methodists and the

choice to raise the theoretical guidance of learning English in a short time thoroughly

is given to us. Simultaneously, a brief study considers the pros and cons of informal

correspondence and demonstrates a problem of contemporary students.

The paper also deals with modeling and creating of the texts of different size. It

focuses on the development of practical skills for the citizens of 21stcentury in order

to master English language in a better way.

The aim of the paper is to make focus and emphasize the priority indicators of

reading, writing, video and audio means in the process of language teaching by the

individual approach and strong practical skills.

Page 105: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

105

biznesi da ekonomika

elisabed baliaSvili ekonomikis doqtori,

wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo universitetis profesori

SromiTi procesebi, Sromis reJimi da motivacia

Sesavali

socialur-SromiTi urTierTobebi aris am urTi-erTobebis subieqtebs Soris arsebuli urTierT-damokidebulebis da urTierTzemoqmedeebis sistema, romelic mimarTulia SromiTi cxovrebis xarisxis regulirebisa da cxovrebis maRali donis uzrunvel-yofisaken. socialur-SromiTi urTierTobebis subieqtebia:

daqiravebuli momuSave - SromiTi xelSekrulebis an zepiri (sityvieri) SeTanxmebis safuZvelze momuSave piri, romelic anazRaurebas iRebs xelfasis saxiT;

damqiravebeli (damsaqmebeli) - piri, romelic muSaobs damoukideblad erT an ramdenime partniorTan Tavis sakuTar firmaSi da mudmivad hyavs daqiravebuli momuSaveebi;

saxelmwifo, romelic socialur-SromiT urTi-erTobebSi gvevlineba koordinatoris, maregulireblis, kontrolioris, arbitris (momrigeblis) an damqiraveblis (saxelmwifo sawarmos SemTxvevaSi) rolSi. saxelmwifos romelime funqciis gaaqtiureba aRniSnul urTierTobebSi damokidebulia - sabazro institutebis ganviTarebis doneze, mosaxleobis socialuri uzrunvelyofis xarisxze, ekonomikur stabilurobaze da sxva.

Sromis procesis Sedegianoba damokidebulia mis optimalur mowyobaze, kerZod - Sromis danawilebaze, Sromis kooperirebaze, Sromis pirobebis Seqmnaze, Sromisa da dasvenebis reJimis optimizaciaze.

Page 106: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

106

1. Sromis danawileba, kooperacia da Sromis pirobebis gaumjobeseba

SromiTi procesebis marTvis umniSvnelovanesi mimarTuleba aris Sromis danawileba, kooperacia da Sromis pirobebis gaumjobeseba. Sromis danawilebaSi igulisxmeba adamianTa erToblivi Sromis dayofa, urTierTgamijvna. Sromis kooperaciaSi ki piriqiT, erT, an sxvadasxva, magram urTierTdakavSirebul procesebSi adamianTa erToblivi monawileobaa nagulisxmevi.

Sromis danawileba da Sromis kooperacia erTi SexedviT urTierTsapirispiro procesebia. maT racionalur SeTanawyobas Tanamdebobrivi instruqciebi uzrunvelyofs. am instruqciebis mixedviT Sroma ise iyofa da Tan ise kooperirdeba, rom dRis ganmavlobaSi kompaniis mTeli personali Tanabrad iyos datvirTuli. miRebulia rom Tanamdebobrivi instruqciebi 2-3 wliwadSi erTxel unda gadaixedos. es unda gakeTdes maSinac, Tu icvleba mTlianad kompaniis an misi struqturuli erTeulis Sromis pirobebi. kargad mofiqrebuli da gonivrulad Sedgenili instruqciebi Tavidan gvacilebs samuSaoTa dublirebas, radgan TiToeuli operacia TiToeul Semsrulebelzea gapirovnebuli. amasTan, calkeuli funqciis aseTi gapirovneba xels uwyobs muSakTa motivaciis amaRlebas da aZlierebs maTi SesaZleblobebis TviTrealizacias, agreTve, mcirdeba pirovnebaTaSorisi konfliqtebic.

Tanamdebobrivi instruqciebis Sedgenisas dauSvebelia romelime samsaxuris/ganyofilebis xelmZRvanelis dava-lebiT (Tu TxovniT) vinmesTvis samuSaos gafarToeba, anda - piriqiT Semcireba. dawesebulebis TiToeul muSaks samuSao unda daekisros mxolod oficialur dokumentebze dayrdnobiT. aseTi dokumentebia specialuri debulebebi, romlebic iqmneba rogorc mTlianad kompaniisTvis, ise calkeuli muSakisTvis. Tanamdebobriv instruqciebs safuZvlad udevs agreTve, muSakTa sakvalifikacio daxasiaTebebi.

Sromis pirobebis gaumjobesebaSi, rogorc saxelwodebac gviCvenebs, igulisxmeba im pirobebis gakeTilSobileba, romlebic mTlianobaSi adamians aZleven Tavisi kompetenciebis ukeT gamoxatvis SesaZleblobas. es exeba Sromis sanitarul-higienur pirobebs, Senobis Sida interieris esTetiur gaformebas da Sromisa da dasvenebis reJimis optimizebas.

Sromisa da dasvenebis optimaluri reJimi, romelic muSavdeba personalisTvis fsiqofiziologiuri gamokvlevis CatarebiT, amcirebs personalis gadaRlas da xels uwyobs

Page 107: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

107

maTi Sromis efeqtianobis amaRlebas. gadaRlis sawinaaRmdegod muSaobs gunduri da brigaduli muSaoba, profesiebis SeTavseba, funqciebis SeTavseba da sxva.

ukanasknel wlebSi didi yuradReba mieqca koleqtivebSi fsiqo-socialur urTierTobaTa srulyofasac, romelic warimarTeba kadrebis racionaluri SerCeviT da ganTavsebiT. am process swored socialuri fsiqologia udevs safuZvlad, irkveva ra adamianTa fsiqologiuri tipaJi, maSin advili xdeba gundebisa da jgufebis - interesebis, ganwyobebis da Sexedulebebis Tavsebadoba. amdenad, gundi marto saWiro profesiebis mqone adamianebiT ki ar unda kompleqtdebodes, aramed - gundSi momuSave individebs fsiqologuri SeTanawyobac unda gaaCndeT. fsiqologi j. brauni wers: `yvela Tanamedrove gamokvleva cxadyofs, rom adamianebi, cal-calke da erTadac ufro mgrZnobiareni arian fsiqologiuri da ara fizikuri atmosferos Secvlis mimarT. isini ufro metad reagireben erT arasasurvel sityvis mosmenaze an arasasurvel qcevis danaxvaze, vidre SenobaSi arsebuli - ganaTebis, gaTbobisa Tu tenianobis cvlilebaze~ [2, gv. 43].

XX saukunis 60-ian wlebamde adamianebi ZiriTadad lukma-puris saSovnelad da ojaxis Sesanaxad muSaobdnen. maSin samuSao ganapirobebda adamianis pirovnebas, mis adgils sazogadoebaSi da mis profesul warmomadgenlobas. 60-iani wlebidan warmoebis da ekonomikis ganviTarebis Sedegad moxda gardatexa. fuladma stimulebma daiwyes CamoqveiTeba da wina planze wamovida SromiTi kmayofileba, SromiTi `tkboba~. ase rom, adamianebi amJamad muSaoben ara mxolod da ara imdenad fuladi anazRaurebisTvis, ramdenadac - SromiTi siamovnebis misaRebad. isini eZeben iseT samuSaos, romelic pirvel rigSi maTTvis sasiamovno iqneba, Semdeg ki, ra Tqma unda, ainteresebT Sromis anazRaurebis moculobac. am fonze daiwyo konfliqtis Casaxva Sromasa da adamianis pirad cxovrebas Soris. adamianebma daiwyes Tavisi piradi drois gayofa or sferos Soris da aSkarad gamoCnda is faqti, rom maT metad daafases piradi cxovreba. aRmoCnda, rom adamiani, romelic dRe-RameSi muSaobs 20 saaTs (24 saaTidan) Tavis resurss Zireulad wuravs, profesiulad `iwveba~ da TandaTan veRar muSaobs efeqtianad. amiTi ki zaraldeba TviTonac da is kompaniac, sadac igi muSaobs.

zemod aRniSnulTan dakavSirebiT, erTmaneTisgan unda gavarCioT ori cneba - efeqtianoba da Sedegianoba. efeqtianoba aris grZelvadian periodSi sasurveli Sedegis (rezultatis) mudmivad miReba, Sedegianoba ki aris moklevadian periodSi minimaluri danaxarjebiT

Page 108: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

108

maqsimaluri Sedegis miReba. Sedegianobaze orientacia organizaciisTvis ar aris mTlad cudi, magram TanamSromlisTvis ki damRupvelia, radgan dRes Tu man Tavisi SesaZleblobebis zRvarze imuSava, xval igi mas veRar gaimeorebs.

Tu adamians Tavisi samuSao ar moswons, rogori maRali xelfasic ar unda hqondes, mainc ar iqneba samuSaoTi kmayofili. sabolood miviRebT muSaobaSi TavCargul, daqancul, problemebiT gadaRlil da am mizeziT ojaxis wevrebTan konfliqturi urTierTobebiT gadatvirTul adamians, romelic TviTonac metad ukmayofiloa Tavisi arsebobiT. es mdgomaroeba TandaTan amcirebs mis Sromis nayofierebas, riTac pirvel rigSi, zaraldeba is organizacia, sadac igi muSaobs.

2. personalis motivacia da Sromis reJimi

personalis efeqtiani muSaobis uzrunvelsayofad, saWiroa organizaciaSi Seiqmnas konstruqciuli TanamSromlobis atmosfero, romlis drosac TiToeuli muSaki Tavisi SesaZleblobis sruli realizaciiT da organizaciis saerTo warmatebiT iqneba dainteresebuli. aseTi atmosferos Seqmna personalis marTvaSi urTulesi amocanaa. misi gadawyveta konkretuli situaciebis Sesabamisi eTikuri normebis, personalis motivaciis, Sromis reJimis da marTvis stilis arCeviT.

motivaciaSi ar igulisxmeba mxolod maRali xelfasi da karieruli winsvla. aq igulisxmeba Tavisuflebac, muSakTa erTi nawilisTvis mudmivi kontroli muSaobaSi xelis SeSlasTan asocirdeba. Tu aseTi adamiani kargad arTmevs Tavs masze dakisrebul movaleobebs, mas meti Tavisufleba unda mieces. aseTi adamianebisTvis unda SemuSavdes muSaobis mcocavi grafiki, ise rom daculi iyos sruli samuSao dRe. aseTivea arasruli samuSao dRiT muSaoba, gvian saRamos, adre diliT, anda sulac RamiT muSaoba. SeiZleba dainergos samuSao dRis cvladobac - erTi dRe samsaxurSi, erTi- saxlSi muSaoba, erTi ki - internet-ofisSi an filialSi muSaoba.

mcocavi grafiki gansakuTrebiT aqtualuria studentebisTvis da mcirewlovan bavSvTa dedebisTvis. aseTi grafiki sWirdebaT SemoqmedebiTad moazrovne adamianebsac, romelTac ar SeuZliaT erT adgilze (samuSao adgili gvaqvs mxedvelobaSi) 8 da meti saaTi yofna. aseTi grafikis SemoRebiT organizacia inarCunebs koleqtivis stabilurobas, mcirdeba muSakTa denadoba da izrdeba maTi Sromis nayofiereba.

Page 109: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

109

misaRebia agreTve 3 cvliani muSaobis SemoReba - dilis cvla, saRamos cvla da Ramis cvla. samuSao davalebebi yvelgan erTnairi iqneba, mxolod adamianebi dasaqmdebian sxvadasxva droSi. unda gvaxsovdes, rom adamianebi TavianTi sadReRamiso ritmis da aqtiurobis donis mixedviT iyofian dRis da Ramis adamianebad. dRis adamianebs `torolebs~ uwodeben, Ramis adamianebs ki - `buebs~. mixvdebiT albaT ratom. `torola~ frinvelia, igi diliT adre e. w. gamTeniisas iwyebs galobas da dRis pirvel naxevarSi aqtiuria. `bus~ ki, romelic aseve frinvelia, dRe sZinavs da Rame aqtiurobs. ase iyofian adamianebic (SevniSnavT, rom arseboben ariTmikebic, romlebisTvisac aseTi dayofa ar arsebobs. isini erTnairad muSaoben) [1, gv. 100]. amitom, nebismieri kompaniis personalis marTvis procesSi es momenti unda iyos gaTvaliswinebuli da TanamSromlebs muSaobis sxvadasxvanairi grafikebi unda dauwesdeT.

personalis TviTneburad ganawileba dRis da Ramis cvlebSi ar aris dasaSvebi. isini unda ganawildnen mxolod TavianTi sadReRamiso ritmis mixedviT. Tu `dRis adamiani~ Ramis cvlaSi moxvdeba, is bevr Secdomebs dauSvebs da piriqiT. organizaciebis umetesoba Tavs aridebs Ramis cvlis arsebobas, radgan uWirT kontrolis ganxorcieleba. aseT dros, araviTari problema ar Seiqmneba, Tu makontrolebeli adamianebic iqnebian `buebi’, e. i. Ramis adamianebi (am sakiTxze ufro metis gasagebad girCevT waikiTxoT l. juelis wigni `industriul-organizaciuli fsiqologia~).

arsebobs samuSao drois daproeqtebis sxva modifikaciebic [3, gv. 164]:

1. samuSaos safexurebrivi grafiki (samuSaos dawyeba, damTavreba da Sesveneba muSakisTvis misaReb dros);

2. Semcirebuli samuSao datvirTva (garkveul periodebSi SedarebiT mcire droiT muSaoba);

3. TviTdispetCireba (muSaki TviTon sazRvravs Tu romel cvlaSi imuSavebs;

4. samuSao drois wliuri xangrZlivoba (weliwadSi samuSao drois sidide winaswar aris SeTanxmebuli).

garda amisa, organizacias, e. i. damqiravebels ufleba aqvs SeimuSavos unikaluri samuSao grafiki, romelic CamonaTvalSi ar gvaqvs mocemuli da igi SesTavazos daqiravebuls, samuSao drois aseTi mravalferovani dizainis arCevani iwvevs Sesrulebuli samuSaos raodenobis da xarisxis optimizacias, amcirebs gacdenebs da mocdenebs, amaRlebs sakuTari SromiT muSakis kmayofilebis dones.

Page 110: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

110

amJamad sazRvargareT metad gavrcelda Sroma-dasvenebis amerikuli `Work-Life Balance~ koncefcia. misi ZiriTadi idea Sromasa da dasvenebas Soris balansis arsebobaSi mdgomareobs. aseTi saxelwodebis sazogadoeba daarsa f. konorovma ruseTSic. misi azriT, es balansi daculi iqneba, Tu kompaniebSi dainergeba:

korporatiuli RonisZiebebis Catareba ojaxebTan erTad;

muSaobis mcuravi (mcocavi) grafiki;

organizaciebSi gaisxneba mini-bavSvTa baRebi da konserJ-samsaxurebi;

damatebiTi gamosasvleli dReebi gansakuTrebuli damsaxurebisTvis;

kulturuli bonusebi (bileTebi kinoSi, Teatrsa da eqskursiebSi).

didi mniSvneloba eZleva ara mxolod muSaobis, aramed, dasvenebis swori grafikis dadgenasac. TanamSromlebs Svebuleba maTTvis sasurvel dros unda eZleodeT. garda amisa, praqtikaSi unda iyos danergili saswavlo Svebuleba (studentebisTvis), meZuZuri dedebis Svebuleba da sxva. es yvelaferi amaRlebs adamianebis SromiT motivacias, klebulobs wyenisa da stresis gancdebi, rac saboloo jamSi momuSave personals matebs sasicocxlo Zalebs da energias efeqtiani Sromisa da dasvenebisTvis.

daskvna

winamdebare statiaSi dasmuli sakiTxis - `SromiTi procesebi, Sromis reJimi da motivacia~ kompleqsuri ganxilva im argumentirebuli daskvnis gakeTebis saSualebas iZleva, rom wina periodisgan gansxvavebiT, amJamad SromiTi procesis marTvaSi unda gaviTvaliswinoT dasaqmebulTa - fsiqologiuri tipaJi, maTi unarebi dRis da Ramis ganmavlobaSi da maTi interesebi ara mxolod materialuri TvalsazrisiT, aramed - moraluri TvalsazrisiTac. am ukanasknelSi igulisxmeba samuSaoTi kmayofileba. xSirad swored es ukanaskneli apirobebs dasaqmebulTa Sromis maRal Sedegianobas nebismieri saxis kompaniaSi.

literatura:

1. RuduSauri z., TviTmenejmenti, Tbilisi, 2015;

2. Браун Дж., Груповая фсихология, М., 2001.

3. Петрова Н. и др., Основы менеджмента и маркетинга, М., 2013.

Page 111: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

111

Elisabed Baliashvili,

Doctor of Economics, Professor,

St. Grigol Peradze Tbilisi Teaching

University

Working Processes, Working Routine and Motivation

Resume

In the article – `Working Processes, Working Routine and Motivation~ it is

discussed work distribution, cooperation and improvement of working conditions. It

is mentioned in this work that work distribution and cooperation processes should be

carried out by companies according to the instructions and regulations. The first thing,

working conditions mean to create optimal working mode, then to provide desirable

psychological climate. In this article it is discussed psycho-social questions as well .

In the article it is raised a question of working satisfaction or working enjoyment.

It is mentioned that human’s private life demands working satisfaction. In most cases

this factor is stronger than salary.

In the article it is also mentioned the question of separating people as `skylarks~

and `owls~. It is connected with the working schedule. `Skylark~-a human who works

in the morning better, `owl~-who works at night. The author raises a question that

company managers should provide the above-mentioned style of workers and give

them work according to it: skylarks in the morning and owls at night.

In the article working mode is connected with the relaxation mode. The proper

mode of having holidays provides highly productive work in general.

Page 112: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

112

giorgi feraZe biznesis administrirebis doqtori, wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo universitetis asocirebuli profesori

kompaniis marTvis formebi

Sesavali

gundebi da jgufebi Tanamedrove marTvis realobad iqca. asea biznes-subieqtebSic da asea sajaro marTvis sferoSic. gavida is dro, roca marTva erTpirovnulad xdeboda. 2010 wels masaCusetsis teqnologiebis institutis sloanis menejerTa skolis organizaciuli centris direqtorma piter senjma gamosca naSromi saxelwodebiT `xuTi disciplina~, romelic `Harvard Business Review~-em bolo 75 wlis ganmavlobaSi marTvasTan dakavSirebiT gamo-qveynebul wignebs Soris erT-erT yvelaze saukeTesod daasaxela. am naSromSi senji gundebs ganmartavs rogorc `TviTmoswavle jgufebs, romlebic mudmivad zrdian TavianT SesaZleblobebs, raTa miaRwion sasurvel mdgomareobas da miiRon sasurveli Sedegi~.

maS ase, gundi jgufia, mxolod ara Cveulebrivi jgufi, aramed - mizanswrafuli jgufi, daxvewili, situaciuri, gunduri azrovnebis, rwmenis, xedvis, grZnobis, nebisyofis mqone da rac mTavaria, mudmivad swavlis procesSi CarTuli.

1. jgufuri marTva da misi gamoyenebis sferoebi

jgufi aris ori an orze meti urTierTdamokidebuli da urTierTzemomqmedi adamiani, romelic gaerTianebulia raime gansazRvruli miznis misaRwevad.

Tanamedrove pirobebSi, ZiriTadad gavrcelebulia misi Semdegi tipebi [1, gv. 70]:

xelmZRvanelis jgufebi;

jvaredini funqciebis jgufebi;

TviTmarTvadi jgufebi;

miznobrivi jgufebi. xelmZRvanelis (menejeris) jgufebi - es aris menejeris

da mis daqvemdebarebul angariSvaldebul pirTa tradiciuli samuSao jgufebi.

jvaredini funqciebis jgufebi - iqmneba raime konkretuli problemis gadawyvetis mizniT, sxvadasxva

Page 113: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

113

ganyofilebis (samsaxuris) TanamSromelTa codnisa da gamocdilebis gaerTianebiT.

TviTmarTvadi jgufebi damoukidebeli erTeulebia, romlebic sakuTari samuSao davalebis garda, Tavis Tavze iReben menejeris tradiciul movaleobebs, magaliTad, muSakTa daqiravebas, samuSao procesis grafikis Sedgenas da sxva.

miznobrivi jgufebi iqmnebian konkretuli drois konkretuli amocanis Sesasruleblad da mis damTavrebisTanave iSlebian.

jgufebi ganviTarebis procesSi 5 stadias gadian: formirebis; mRelvarebis; mowesrigebulobis; samuSaos Sesrulebis da daSlis.

jgufis qcevaze mravali faqtori moqmdebs, maT ricxvSia: jgufis resursebi; struqtura; sidide; procesebi da amocanebi.

jgufis wevrTa pirovnul resursebSi TiToeuli maTganis individualuri SesaZleblobebi da pirovnuli maxasiaTeblebi igulisxmeba. maTi (wevrebis) inteleqtualuri SesaZleblobebisa da Cvevebis SeswavliT, SegviZlia viwinsawarmetyveloT nebismieri jgufis momavali efeqtianoba, radgan jgufis potenciali misi calkeuli individebis maqsimalur SesaZleblobaTa ariTmetikuli jamia. es SesaZleblobebi aris orientiri imisa, Tu TiToeul maTgans sxvaTa TanadgomiTa da mxardaWeriT risi gakeTeba SeuZlia.

rogorc aRvniSneT, jgufi adamianTa organizebuli gaerTianebaa da aqvs sakuTari struqtura, romelic mis wevrTa qcevasa da qmedebebs ayalibebs. jgufis Siga struqturis parametrebia: roli, normebi, SeTanxmebuloba, statusi, Sekruloba, jgufis sidide da misi formaluri lideris poziciebi.

marTvis specialistebi - stiven p. robinzi da meri koulteri gvaZleven im dadebiTi da uaryofiTi mxareebis CamonaTvals, romelic jgufur gadawyvetilebebs gaaCnia, individualurTan SedarebiT [1, gv. 715]:

dadebiTi mxareebia:

gadawyvetilebis miReba met codnasa da didi moculobis informacias eyrdnoba;

gadawyvetilebis SerCeva mravali alternatividan (varianti) xdeba;

metia albaToba imisa, rom am gadawyvetilebas sxva TanamSromlebi moiwoneben;

gadawyvetilebas meti kanoniereba aqvs. uaryofiTi mxareebia:

Page 114: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

114

drois didi danaxarji (igi urTierTSeTanxmebasa da diskusias sWirdeba);

umciresobis Zalaufleba (xSirad, jgufis romelime gavleniani wevri sakuTar mosazrebas danarCen wevrebs Tavs axvevs);

jgufis zewola misi TiToeuli individis qcevaze;

pirovnuli upasuxismgebloba gadawyvetilebis miRebaze;

maSasadame, jgufur gadawyvetilebebs dadebiTi aspeqtebic gaaCnia da uaryofiTic.

2. jgufebis gardaqmna gundebad

jgufi, romlis wevrebi saerTo konkretuli amocanebis Sesasruleblad daZabulad muSaoben, sinergizmis pozitiur efeqts iyeneben da moqmedeben individualuri da Tanaziari angariSgebis safuZvelze, samuSao gundad iwodeba. masSi (ise, rogorc sportuli gundSi) calkeuli wevrebis gamorCeuli Zalisxmeva miznis Sesasruleblad jgufs gundad aqcevs. sinergizmis wyalobiT, gundis Sromis mwarmoeblurobis done ufro maRalia, vidre gundis calkeuli wevris Sromis nayofierebis jami. yovelive es pozitiuri sinergizmisa da naTlad koordinirebuli Zalisxmevis wyalobiT miiRweva.

gundebi (`komandebi~) oTxi saxisaa:

problemebis gadamWreli;

TviTmarTvadi;

jvaredini funqciebis;

virtualuri. konkretuli problemebis gadasaWrelad, gundebis

Seqmnas didi xnis istoria aqvs. marTalia, isini am mizniT iqmnebodnen, magram maT sakuTari gadawyvetilebebis realizaciis uflebamosileba naklebad eZleodaT.

`TviTmarTvadi gundebis~ Seqmna ufro progresuli movlenaa. maT menejerebi ar hyavT da Tavad ageben pasuxs, rogorc Sesrulebul samuSaoze, ise - gundis marTvaze. maT Zalze bevri uflebamosileba gaaCniaT. am principiT muSaoben kompaniebi - `jeneral motorsi~, `qseroqsi~ da sxvebi.

`jvaredini funqciebis gundebi~ Sereuli profesiis specialistebisganaa Semdgari. aSS-is q. betezdis hospitalSi danergilia intensiuri Terapiis jvaredini gundebi, romlebic dakompleqtebulia _ Terapevtebis, dietologebis, meddebis, socialuri muSakebis, mRvdlebisa da farmacevtebisagan. es gundebi yoveldRe xvdebian TiToeuli avadmyofis momvlelebs (mesarTuleebs), maTgan

Page 115: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

115

ismenen pacientebis Civilebs da Semdeg saxaven Semdgomi mkurnalobis strategias. hospitalis xelmZRvanelTa SefasebiT, am midgomiT sagrZnobladaa Semcirebuli Secdomebi, hospitalSi avadmyofTa dayovnebis dro da gaumjobesebulia komunikacia medpersonalsa da avadmyofis ojaxis wevrebs Soris [2, gv. 45].

da bolos, `virtualuri gundebi~. aseTi gundebis fizikurad gancalkevebuli wevrebi kompiuteruli teqnologiebis meSveobiT erTiandebian da erTi, saerTo miznis Sesrulebas emsaxurebian.

gundSi Sromis efeqtianobas iwvevs - misi naTeli (mkafio) miznebi, saWiro Cvevebi da codna, urTierTndoba, saqmisaTvis Tavdadeba, wevrTa Soris mWidro kavSirebi, molaparakebebis xelovneba, efeqturi xelmZRvaneloba da gare mxardaWera (naxazi 1).

naxazi 1. efeqturi `gundis~ maxasiaTeblebi

3. gundebsa da jgufebs Soris gansxvavebebi

jgufsa da gunds Soris gansxvavebebi metad didia (ix. cxrili 1). gundi es kargad ganviTarebuli jgufi ki ar aris, aramed - raRac sxva. mas sxva miznebi, funqcionirebis sxva

saqmisadmi

Tavdadeba

mWidro

urTierTkav-

Siri

urTierT-

ndoba

efeq

tu

ri

xel

m

ZRva

nel

ob

a

Siga mxar

daWera saWiro codna da

Cvevebi

mol

apar

akeb

is

xel

ovn

eba

gar

e

mxar

daW

era

naT

eli

miz

neb

i

efeqturi

`gundi~

Page 116: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

116

saSualebebi da wevrebisa da lideris mimarT sxva moTxovnilebebi gaaCnia.

gunds iseTi energiis gamomuSaveba SeuZlia, rac ar ZaluZT individebsa da jgufebs. misi Camoyalibeba ubralod TanamSromelTa TavmoyriTa da maTi gundad gamocxadebiT ar xdeba. ramodenime individis gardaqmna Sekrul maRalefeqtur gundad, metad rTuli da xangrZlivi procesis Sedegia [3, gv. 70]. (cxrili 1)

samuSao jgufi samuSao gundi

Zlieri, mkafiod gamoxatuli lideri

lideris rolis SesrulebaSi Tanamonawileoba

individualuri pasuxismgebloba

individualuri da ziari pasuxismgebloba

Sromis produqtebis individualuri warmoeba

erToblivad warmoebuli Sromis produqtebi

TaTbirebis Camtarebeli lideri

lideri, romelic TaTbiris msvlelobisas axalisebs aqtiur da Ria monawileobas problemaTa gadawyvetaSi

gadawyvetilebebis mimRebi lideri

erToblivad akeTeben realur saqmes

cxrili 1. jgufsa da gunds Soris arsebuli ZiriTadi gansxvavebebi

gunds iseTi energiis gamomuSaveba SeuZlia, rac ar ZaluZT individebsa da jgufebs. misi Camoyalibeba ubralod TanamSromelTa TavmoyriTa da maTi gundad gamocxadebiT ar xdeba. ramodenime individis gardaqmna Sekrul maRalefeqtur gundad, metad rTuli da xangrZlivi procesis Sedegia [3, gv. 70].

gundebi da jgufebi erTmaneTisgan, upirveles yovlisa, daniSnulebiT gansxvavdebian. jgufebi Seucvlelni arian im samuSaos SesrulebaSi, sadac ZiriTadi sargebeli TiToeuli individis maqsimaluri ZalisxmeviT miiReba da gareSe myofi adamianebi, anu jgufis wevrebi maT mxardasaWerad arian saWiro. aRniSnul struqturaSi mTeli - misi nawilebis jamia, mizani ki - TiToeuli individis warmateba da maTi urTierTkoordinacia.

amis sawinaaRmdegoa gundis daniSnuleba. igi im situaciaSia gamosadegi, roca ZiriTadi sargebeli erTi produqtis (nawarmis, proeqtis da a. S.) erToblivi SeqmniT miiReba. aseT SemTxvevaSi, mTeli metia Tavisi nawilebis jamze, xolo gundis mizani sinergiuli efeqtis miRebaSi mdgomareobs [3, gv. 72].

Page 117: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

117

erTi SexedviT, jgufebi da gundebi daxarjuli drois sididiT, anu raodenobrivi maCveneblebiT ar gansxvavdebian, magram aris momenti, rodesac raodenobrivi gadadis xarisxobrivSi, anu xdeba jgufis wevrebis fsiqologiis gadawyoba da isini iwyeben aqtiur monawileobas lideris rolis Sesrulebasa da pasuxismgeblobis gadanawilebaSi. aseTi fsiqologiuri gadawyobiT, jgufi ukve gundis Zalas, sulsa da energias iZens, e.i. gundad iqmneba.

4. da mainc romeli, jgufi Tu gundi?

organizaciisaTvis jgufebi iseve saWiroa, rogorc gundebi. maT Soris arCevans samuSaos xasiaTi, sakadro resursi da xelmZRvanelobis stili wyvets. Tu kompaniis winaSe kardinaluri problema dgas, mis gadasawyvetad aucileblad integrirebuli da novatorulad SemoqmedebiTi midgomaa saWiro. es ki mxolod gunduri muSaobiT miiRweva. rac Seexeba mmarTvelobis stils, Tu firmas saTaveSi iseTi lideri hyavs, romelic erTpirovnulad iRebs gadawyvetilebebs, gundebi ver Seiqmneba, radgan es ukanaskneli liderisgan funqciebis gadanawilebas moiTxovs. aseT SemTxvevaSi, misi formaluri xelmZRvaneli, subieqturi mizezebis gamo, aseTi tipis gadawyvetilebebisgan Tavs ikavebs.

ismeba kiTxva: Tu gundebi ufro efeqturni arian da Tanamedrove msoflio ekonomikis globalizaciisa da kidev sxva faqtorebis gamo, gadawyvetilebebis individualuri wesiT miReba ufro garTulebulia, maSin ratom ar vrceldeba isini masiurad? i. katcenbaxisa da d. smitis azriT, `amis mizezi aris problemebis seriozuli SezRuduloba~ [5, gv. 61], rasac ar eTanxmeba menejmentis aseve didi specialisti allen r. koeni, romelsac amis gamomwvev mizezebad miaCnia [3, gv. 93-94]:

menejerebis SiSi, rom kompaniaze kontrols dakargaven;

konfliqtebis SiSi (gundebSi da miT ufro efeqtur gundebSi, romlebic urTules problemebze muSaoben, cxadia, arsebobs konflitebi, romelTa umravlesoba produqtiulia);

prestiJis dakargvis SiSi. zogierTi progresulad moazrovne menejeri ar uSindeba

am CamonaTvals, da Tamamad midis gundis Camoyalibebaze. Tumca, arian iseTebic, romlebsac jgufuri muSaoba urCevniaT da amis gamo, warmateba ar akliaT.

Page 118: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

118

daaxloebiT 25 wlis win, rodesac aSS-is ramodenime kompaniam sawarmoo procesebSi arsebul problemaTa gadasawyvetad jgufebi Seqmna, maSin es sruliad `ucxo xili~ iyo da amas skeptikurad Sexvdnen. dRes mdgomareoba Secvlilia. `Forniture Co~-is siaSi Semaval kompaniaTa personalis 80% swored jgufebSi da gundebSi muSaobs. amerikis mcire biznesis sawarmoTa 68% jgufur muSaobas iyenebs da rogorc Cans, es procesi gagrZeldeba. msoflios wamyvani firmebis (da ara mxolod maTi) menejerebi mixvdnen, rom jgufebi da gundebi ufro swrafad da mobilurad reagireben situaciis cvlilebebze, vidre tradiciuli ganyofilebebi. amdenad, iseTi qveynebis kompaniebic ki, romlebic TiTqosda gamokveTili individualizmiT xasiaTdebian (kanada, aSS), am siaxles masiurad nergaven.

ar ifiqroT, rom gundebis Camoyalibeba advili saqmea. arc is ifiqroT, rom Tu gundSi moaqcevT 5-7 inteleqtuals, gundi efeqturi iqneba. amerikeli mecnieris meredit belbinis gundebze 10 wliani dakvirvebiT dadginda, rom ara inteleqti, aramed dabalansebuli unarebi da rolebi aris kompaniis warmatebis sawindari. TiToeuli adamianis qcevebs gunduri muSaobis farglebSi axasiaTebs garkveuli Taviseburebebi, romlebic mJRavndeba saqmesa Tu gundis sxva wevrebTan mimarTebaSi. amitom, TanamSromelTa am Tvisebebis gamosakvlevad da efeqturi gundebis Sesaqmnelad wlebia saWiro.

piradad Cemi ganwyoba gunduri marTvis mxarezea, radganac, rogorc cnobilia, adamianis mier Seqmnili sargeblis 80% swored gunduri azrovnebiT miiReba [5, gv. 113]. gundis gonebrivi SesaZleblobebi gacilebiT metia, vidre misi calkeuli wevrebis gonebrivi SesaZleblobebis ariTmetikuli jami.

daskvna

gundebisa da jgufebis urTierTSedareba gviCvenebs, rom orives gaaCnia Tavisi dadebiTi mxareebi, Tumca, gunduri marTva iZleva sinergiul efeqts, rac jgufebs ar axasiaTebT.

literatura:

1. Стивен П. Роббинз, Мэри Коултер, Менеджмент, Москва-Санкт-

Петербург-Киев, 2007, Вильямс;

2. Appleby J., Davis R., `Teamwork Used to Save Money; Now it Saves Lives~, USA Taday (www. Usatoday.com) March 1, 2001;

Page 119: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

119

3. Курс МВА по менеджменту, под. ред. Аллена Р. Коэна, М., 2007; Алпина

бизнес Букс;

4. Katzenbach J. K. and Smith D. K., `The Wisdom of Teams~, Boston: Harvard

Business school press, 1993;

5. TviTmoswavle organizaciebi, sinerji hgufis krebuli - Tanamedrove organizaciebis marTva, 2013

Giorgi Peradze

Doctor of Business Administration, Associate Professor, St. Grigol Peradze

Tbilisi Teaching University

Company administration forms

Summary

In the article `Company administration forms~ it is discussed the memberships

and groups, their functions and priorities what they produce according individual

management.

During the discussion of groups there are separately qualified their group styles

and group development strategies. It is numbered and defined the influenced factors

of group behavior. There is another conversation about the group’s positive and

negative sides.

It is above-mentioned in the article that if group members are working with the

same minds, in this case the group remakes as a membership. In the article we meet 4

types of membership: problem-solving, self-regulated, crossing functions and virtual.

During the discussion about the differences between the memberships and

groups it is mentioned that membership isn’t well-developed group. The membership

makes its membership benefit by Synergizm. The group can’t do this. In the

membership the integer is more than their total sum. In the group it is the same as the

previous one.

Page 120: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

120

zaira RuduSauri wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo universitetis mowveuli specialisti

„Taim-menejmentis“ mniSvneloba adamianis

cxovrebaSi

termini `Taim-menejmenti~ drois marTvas, drois organizebas niSnavs. adamianebisTvis dro yvelaze Zvirfasi resursia. igi adamianebs eZlevaT metad SezRuduli raodenobiT da saWiroa misi sworad gamoyeneba. es ki SeiZleba mxolod maSin, Tu adamianebi sworad dagegmaven TavianT miznebs da amocanebs, gamoyofen prioritetebs da maT Soris gaanawileben dros.

sicocxlis saSualo asakidan gamomdinare adamianebs 20 weliwadze naklebi aqvT imisTvis, rom Seiqmnan kariera da miaRwion warmatebis mwvervalebs [1, gv. 7]. gana SeiZleba, rom aseT dros adamianma ar izrunos am 20 wlis udanakargod gamoyenebaze? ra Tqma unda ara. amis miuxedavad, adamianebi yvelaze naklebad ufrTxildebian dros, gansakuTrebiT axalgazrdobis wlebSi. ase yofila adrec da asea axlac. XVIII saukunis 30-iani wlebis didi politikuri moRvawe, inglisis lordi da TemTa palatis wevri, grafi filip stenhop Cesterfildi Tavis werilebSi [2, gv. 61] ase arigebda Tavis vaJs: `yvelaze metad is minda icode, raic Zalian cotam icis. kerZod, Tu raoden daufasebeli ganZia dro da raoden saWiroa igi Wkvianurad moixmaro. es WeSmariteba bevrma uwyis, magram mcireds Tu ZaluZs Tavisi cxovreba mas Seuferos. Tavisi drois uWkuod mxarjvel yvela briyvs da sulels mainc pirze akeria yovlad gacveTili gamoTqmani drois fasdaudeblobisa da amasTan misi swrafad warmavlobis Taobaze. zustad amasve gvaxsenebs mTel evropaSi mzis saaTebze nair-nairi Wkuamaxviluri warwerebi. amgvarad, Tavisi drois uangariSod mflangveli yoveldRe sakuTari TvaliT kiTxulobs da sakuTari yuriT ismens, rarig dids niSnavs adamianisTvis drois Wkvianurad moxmara da rarig SeuZlebelia dakarguli drois anazRaureba, magram es darigebebi veras giSvelis, Tu Sen Tavad ar gagaCnia mtkice

saZirkveli _ fxizeli Wkua da igi ar gkarnaxოbs yvela am WeSmaritebas...~

statiaSi am amonaridis warmodgena imitom damWirda, rom uangariSod warsulSic iflangeboda didi dro. maSin ar arsebobda erTiani mecniereba drois marTvis sakiTxze _ „Taim-menejmenti“. amJamad es mecniereba arsebobs. arsebobs

Page 121: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

121

misi Sesabamisi saswavlo disciplinac, romelic efuZneba rogorc mecnierul mignebebs drois sworad gamoyenebis sferoSi, ise praqtikul gamocdilebas. mTeli rigi qveynebis umaRles saswavleblebSi „Taim-menejmenti~ saswavlo prog-ramebSia Setanili. bevrgan Seqmnilia kursebi, „Taim-menejmentis~ sazogadoebebi da sxva.

am yvelafriT imis Tqma minda, rom msoflioSi daiwyo aqtiuri moZraoba drois swori gamoyenebis mimarTulebiT. aseT dros saqarTveloSi am mimarTulebiT win erTi nabijic ar aris gadadgmuli. „Taim-menejmentis~ Seswavla aranairi formiT ar aris organizebuli da cxadia, arc praqtikulad danergili. drois menejmentze ukve mravali naSromebia Seqmnili (s. kovi, g. altSuleri, g. arxangelski, i. knoblauxi, i. vasilCenko, j. morgen-sterni da sxvebi). maTi avtorebi gvirCeven, rom davgegmoT dro, anu SevadginoT drois xarjvis kalendari. es gegma ar iqneba kanoni, radgan igi Secvlili garemoebebis mizeziT SeiZleba Seicvalos, magram igi iqneba gzamkvlevi.

„Taim-menejmentis~ wamyvan meTodad dagegmva iTvleba. dagegmvaSi igulisxmeba miznis misaRwevad mzadeba da drois sworad ganawileba. praqtikidan Cans, rom yoveldRe dagegmvaSi daxarjuli 10 wuTi xels uwyobs samuSao dRis 2 saaTis dazogvas [3, gv. 35].

„Taim-menejmenti~ gvaswavlis [3, gv. 35]: 1. zustad davisaxoT miznebi da ar daviviwyoT maT

Sesaxeb dRis manZilze rutinuli saqmeebis nakadSi; 2. xarisxianad davgegmoT dRe; 3. davamyaroT wesrigi saqmeebSi; 4. yuradReba gavamaxviloT mTavarze; 5. movawesrigoT muSaoba dokumentebTan, failebTan da

fostasTan; 6. vakontroloT sakuTari samuSao; 7. movaswroT meti nakleb droSi. am CamonaTvalidan mecnieri j. morgexterni yvelaze did

mniSvnelobas aniWebs mesame moTxvnas _ davamyaroT wesrigi saqmeebSi. igi wers: `drois ganawesSi Tqveni saqmeebi struqturirebuli unda iyos saxeebis mixedviT, iseve rogorc karadaSi gaqvT dawyobili sxvadasxva Taroze tansacmel-fexsacmeli. qudebs erTi Taro ukavia, svitrebs _ meore, fexsacmelebs _ mesame da a. S. Tu Tqven am karadaSi naCqarevad raimes uadgilod SeagdebT, Semdeg didi dro dagekargebaT mis moZebnaze...~ [4, gv. 101].

asevea drois ganawilebis gegmac. igi dgeba - dRis, kvirisa da Tvis WrilSi. gegma saqmianobis zonebad unda iyos

Page 122: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

122

dayofili da dRe da saaTi unda hqondes miTiTebuli. masSi unda moxvdes rogorc muSaoba (saojaxo Tu samsaxurebrivi), ise - dasveneba, m.S. Zili. misi sarekomendacio forma aseTia:

dro orSabaTi samsabaTi oTxSabaTi xuTSabaTi paraskevi SabaTi kvira

gaRviZeba gaRviZeba gaRviZeba gaRviZeba gaRviZeba gaRviZeba gaRviZeba

daZineba daZineba daZineba daZineba daZineba daZineba daZineba

Tu Tqveni Zil-RviZilis biologiuri reJimi 6 saaTze

gaRviZebiT iwyeba da 12 saaTze daZinebiT mTavrdeba, maSin cxrilis drois svetSi pirvelsave xazze gaRviZebis drod Caiwereba 6 saaTi, xolo damamTavrebel xazze _ 12 saaTi. maT SualedSi darCenili dro Tqven unda gaanawiloT Tqveni dRiuri saqmeebis mixedviT. vTqvaT ase:

gaRviZebis Semdeg varjiSi da abazana, Semdeg sauzme, Semdeg samsaxurSi wasvla, muSaoba, sadiloba, kvlavac muSaoba da a. S. yvela saqme unda gaiweros droSi. dRis bolos unda Semowmdes gakeTda Tu ara es saqmeebi dagegmil droSi, xom ar gaCnda axali saqme da ra droSi gakeTda igi, sad darCa gamouyenebeli dro da a. S. kviris bolos unda gakeTdes kviris ganrigis analizi. Tu drois gamoyenebaSi `fanjrebi~ grCebaT, anu roca dros ver iyenebT da uqmad xarT, maSin ganawesi unda gadaigegmos da gamouyenebeli dro CairTos saqmeSi. ganawesSi mocemuli saqmianobis zonebs SexedeT ise, rogorc tansacmlis karadaSi uyurebT Taroebze cal-calke dalagebul nivTebs da cdilobT isini erTmaneTSi ar aurioT. axali saqme, axali amocana ar CasvaT ganrigis im zonaSi, sadac mas ar ekuTvnis Casma. Tu igi Tavis zonaSi drois mixedviT ar eteva, maSin daaTmobineT ufro nakleb prioritetul saqmes misTvis adgili. ase rom, aramcdaaramc Tqveni saqmeebis `karada~ ar arivdarioT da masSi Tqveni saqmeebi ise haiharad ar SealagoT. yvela saqmes unda hqondes Tavisi zona da Tavisi Sesrulebis dro.

kviris bolos unda gaanalizoT Tqveni piradi drois gamoyenebis ganwesi. Tu aRmoCndeba, rom yvelaferi gaakeTeT da dro uqmad ar dakargeT, es gegma gamogadgebaT meore

Page 123: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

123

kviraSic, xolo Tu aRmoCndeba, rom Tqven ar geyoT dro Tqveni saqmeebisTvis da sakmaod mniSvnelovani saqmeebi dagrCaT gasakeTebeli, maSin damnaSave aris drois `mSTanTqmelebi~. maT ricxvSia [5, gv. 18]:

1. saqmeebSi prioritetebis ararseboba; 2. erT jerze Zalian bevri saqmis gakeTebis mcdeloba; 3. samuSao dRis cudi dagegmva; 4. piradi araorganizebuloba; 5. daugegmavi saubrebi (telefonze, piradad da a. S.); 6. yuradRebis gafantva da a. S. qarTul realobaSi `mSTanTqmelebis~ ricxvs SeiZleba

mivamatoT daugegmavi vizitorebi, usargeblo saubrebi (e. w. Woraoba), samuSao teqnikis gaumarTavoba, arasaTanado Sromis da cxovrebis pirobebi da sxva [6, gv. 5].

da bolos, davimaxsovroT p. klodelis gamonaTqvami: `Cven ki ara gvaqvs arasakmarisi dro, es Cven varT misTvis arasakmarisni~.

literatura:

1. Архангельский Г. и др. Таим-менеджмент, М., 2014.

2. Cesterfildi, werilebi Cems vaJs, Tbilisi, 1977. 3. T. iobaSvili, Taim-menejmenti, anu drois marTva,

J. `biznesi da menejmenti~, #3, 2012; 4. Моргенстерн Дж. Тайм-менеджмент, М., 2009. 5. i. aminovi, n. eriaSvili, saqmiani urTierTobebis fsiqo-

logia, 2009.

6. T. xomeriki, efeqtiani korporaciuli drois menejmenti _ biznesis warmatebis winapirobaa, J. `biznesi da kanon-mdebloba~, ianvari, 2011.

Zaira Gudushauri

Doctor of Economics, St. Grigol Peradze Tbilisi Teaching University, Invited Specialist

The role of Time-Management in Human's Life

Summary

The article `The role of Time-management in human's life~ considers time use

in abroad and in Georgia. It notes that time management is formulated the both

Page 124: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

124

scientifically and for studying in abroad, while nothing is done in this direction in

Georgia.

The article gives the rules of planning time use, its analysis as well as the article

considers the time absorbing factors that make people to lose much time.

The author recommends preparing time calendar and to live and work according

to it. If it takes 10 minutes to prepare the calendar then it will save on average 2 hours

per day.

Page 125: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

125

nika Sengelia ekonomikis doqtori, wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo univer-sitetis profesori

msoflio finansuri krizisi da qveynis

centraluri bankebis gamowvevebi: problemebi

da maTi regulirebis gzebi

erovnuli ekonomikis gamococxlebisa da regulaciisaTvis, centraluri bankebi sxvadasxva instrumentebs iyeben, maT Sorisaa: dabali saprocento ganakveTis daweseba da saxelmwifo obligaciebis Sesyidva. aseTi regulirebis xSirad gamoyenebisas savaluto da safondo bazrebze SeiniSneba garkveuli gadaxrebi. miRebulia, rom ganviTarebad qveynebSi saxelmwifo obligaciebis Semosavlianoba mSp-is zrdis dinamikas miyveba. realurad ki gvaqvs Semdegi:

Semosavlianoba cxovrobs Tavisi cxovrebiT, sadRac nulovan donezea da sadRac - uaryofiT zonaSi;

dabali saprocento ganakveTis dros investorebi aqtiurad agrZeleben Tanxebi Cadon safondo bazarze aqciebSi, ris Sedegadac safondi indeqsebi axal maqsimumebs aRweven miuxedevad kompaniebis mier susti angariSgebis warmodgenisa;

SeiniSneba realuri fundamentaluri maCve-neblebisagan aqciebis kotirebis fasebis swrafi zrda.

kargad gvesmis, rom adre Tu gvian fasebi ubrundeba ~samarTlian niSnuls~ da uecrad xdeba maTi gayidva dabal fasad, ris Sedegadac aqciebis Semosavlianobas mivyavarT uaryofiT Sedegebamde. aqciebi dResdReobiT daucvelia sxvadasxva ekonomikuri Sokebis mimarT - magaliTisaTvis SegviZlia moviyvanoT inglisis gamosvla evrokavSiridan (breqsiti), romlis gavlena jer jerobiT arc ise tragikulia, rogorc amas varaudobdnen. bevri ekonomisti realur saSiSroebas sxvagan xedavs, magaliTad, CineTsa da ganviTarebad qveynebSi.

amjerad yuradrebas gavamaxvilebT Semdegze. arsebobs indikatori `sakredito ufskruli~, romelic gviCvenebs ori sididis sxvaobas, esaa - qveyanaSi gacemuli kreditebis raodenobis Sefardeba qveynis mSp- Tan da warsul periodSi am Tanafardobis saSualo mniSvnelobasTan. Tuki es maCvenebeli aWarbebs 10%-s, es niSnavs, rom qveynis sabanko sistema SeiZleba minimum 3 wliT krizisSi aRmoCndes.

Page 126: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

126

CineTisTvis es maCvenebeli bolo kvartlis monacemebiT - 30,1% Seadgens. am mxriv saSiS zonaSi imyofeba kanadac - 12%-iT. cnobisTvis, TurqeTis `sakredito ufskruli~ Seadgens 9.6% -s, meqsikis - 8,8%-s, Sveicariis - 7,2% -s da ruseTis - 3,7%-s.

aRsaniSnavia is faqti, rom CineTSi korporaciebze gacemuli kreditebis raodenobis zrdasTan dakavSirebiT bevri avtoritetuli eqsperti da investori gamoTqvavda SeSfoTebas, maT Soris, jorj sorosic, romelic aRniSnavda, rom kreditebi miemarTeba wamgebiani kompaniebis mxardasaWerad da maTi valebis dasafarad. amasTan, Tavad modeli ekonomikis zrdis wamgebiani kompaniebis dakreditebis xarjze gvaxsenebs rac xdeboda 2007-2008 wlebSi aSS- i finansuri krizisis dasawyisias.

ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis organizaciam (`iunkdati~) gamoaqveyna moxseneba imis Sesaxeb, rom SeSfoTebas am mxriv iwvevs aramarto CineTi, aramed - ganviTarebadi qveynebebic, sadac korporatiulma davalianebam bankebis mimarT gadaaWarba 25 trilions, rac am qveynebis mSp-is 100% -s Seadgens.

aRniSnuli miuTiTebs, rom ganviTarebadi qveynebis ekonomika fuladi saxsrebis gadinebisagan daucvelia. specialistebi varaudoben, rom savsebiT SesaZlebelia swored ganviTarebadi qveynebis es mdgomareoba aRmoCndes maprovocirebel faqtorad (mesame faza) msoflio finansuri krizisisa, romelic daiwyo 2008 wlidan aSS -s ipoTekuri krizisidan da dResac grZeldeba evropis Sida valebis krizisiT.

SegaxsenebT, rom bolo 10 wlis ganmavlobaSi, msoflio ekonomikuri sistemis ganviTareba xasiTdeba didi struqturuli cvlilebebiTa da ekonomikuri ryevebiT. dResac msoflio finansuri krizisi vrceldeba uklebliv yvela qveynis ekonomikaze da igi aiZulebs sxvadasxva saxelmwifos mTavrobebsa da Sesabamis maregulirebel organoebs gadaxedon sakuTar ekonomikur da finansur politikas.

jer kidev wina saukunis dasasruls, evropaSi dawyebulma ekonomikurma da savaluto integraciis procesebma ganviTarebis garkveul mwvervals miaRwies, rac erTiani evropuli zonis SeqmniTa da saerTo valutis SemoRebiT dasrulda. miuxedavad amisa, msoflio finansurma krizisma biZgi misca evropis Sida valebis kriziss, romelmac gamoavlina rigi sisusteebi, rogorc ekonomikuri kuTxiT, aseve evrozonis savaluto integraciis TvalsazrisiTac. amJamad swored am problemebis dasaZlevad muSaobs evropis

Page 127: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

127

centraluri banki. dReisaTvis ganviTarebuli ekonomikis qveynebi acxadeben kurss rbili monetaruli politikis Sesaxeb, romelic mimdinare etapze ar unda iyos mniSvnelovani Sedegebis momtani.

vfiqrobT, rom yvela zemoaRniSnuli sakiTxi, momavalSi unda Sevides umaRlesi saganmanaTleblo programebis Sesabamis saerTaSoriso finansebis saxelmZRvaneloSi, raTa profesor-maswavleblebisa da studentebis mier iqnas igi Seswavlili da gamokvleuli, da rac mTavaria, mignebuli iyos problemis mogvarebis meTodebi.

ama wlis 21 seqtembers `federaluri sarezervo sistemis Ria bazris~ komitetis sxdomis win, iaponiis centralurma bankma danerga axali fundamentaluri midgoma, romelmac SesaZloa gavlena moaxdinos aramarto valutis kursze, aramed - centraluri bankebis mxridan momavalSi fulad-sakredito politikis regulirebis sakiTxebze. novatoruli midgoma gamoixateba SemdegSi: ukve kargad cnobili e.w. `raodenobrivi Serbilebis~ QQE politikis nacvlad, (rac gulisxmobs centraluri bankis mier finansuri aqtivebis SeZenas an uzrunvelyofis saxiT miRebas) ekonomikaSi fulis garkveuli moculobis gaSvebis mizniT, centraluri banki komerciuli bankebisgan da sxva kerZo organizaciebisgan iZens finansur aqtivebs da maT sanacvlod anxorcielebs axali fulis eleqtronul emisias. aRniSnulis Sedegad, sabanko rezervebi izrdeba, finansur aqtivebze fasebi klebulobs da mcirdeba maTi Semosavlianobac. am meTodiT saboloo jamSi, qveynis centraluri banki `raodenobrivi Serbilebis~ politikasTan erTad anaxorcielebs - saxelmwifo obligaciebis Semosavlianobis mrudis daxrilobis kontrols. ixileT naxazi 1.

naxazi #1. iaponiis saxelmwifo obligaciebis Semosavlianobis mrudi.

Page 128: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

128

qveynis centraluri bankis regulirebis adreuli politika gamoixateboda didi raodenobiT, aranakleb 7 wliani (vadiT dafarvamde) saxelmwifo obligaciebis Sesyidvis gziT, fuladi bazis moculobis gazrdaSi. amiT banki gavlenas axdenda obligaciebis Semosavlianobaze da aqtivebis fasebze, romlis maCvenebelic mrudis bolo marjvena nawilSia warmodgenili. aseTi politika amcirebda grZelvadiani obligaciebis Semosavlianobas, magram mcire gavlenas axdenda saSualo da moklevadiani obligaciebis Semosavlianobaze. dReisTvis iaponiis centraluri bankis amocanaa 2%-mde SeinarCunos samomxmareblo inflaciis done. centraluri bankis azriT, am amocanis gadasawyvetad saWiroa, Semosavlianobis mrudi moeqces areSi: - 0,1%-dan moklevadiani instrumentebisaTvis da 0%-Tan axlos - 10 wliani obligaciebisaTvis. ixileT naxazi #2.

naxazi #2. aSS-s, iaponiisa da evropis fuladi bazebis maCveneblebi

aseve sayuradReboa, iaponiis centraluri bankis ganacxadi - gazardos balansi 500 trilion ienamde, rac gadaaWarbebs iaponiis nominaluri mSp-is moculobas da Seadgens 5 trilioni dolaris eqvivalents. iaponiis fuladi baza ukve Seadgens 453 trilions da dolaris ekvivalentebiT ukve utoldeba aSS-is fulad bazas, rac TavisTavad aWarbebs evrozonis fulad bazas (naxazi # 2).

yovelive zemoaRniSnulidan gamomdinare, suraTi naTelia: iaponiis centralurma bankma fulad-sakredito regulirebis politikaSi gamoiyena axali midgoma da unda vivaraudoT, rom warmatebis miRwevis SemTxvevaSi, winamdebare meqanizmi SesaZlebelia sxva qveynebis bankebmac warmatebiT gamoiyenon.

Page 129: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

129

aRniSnul TematikasTan dakavSirebiT, aseve metad mniSvnelovania msoflioSi navTobis fasis sakiTxi, kerZod, bolo periodSi msoflioSi navTobis fasis cvlilebis sakiTxi moklevadian periodSi.

rogorc mogexsenebaT 2016 wlis 28 seqtembers alJirSi Seikriba `opekis~ qveynebis warmomadgenlebi. dRis wesrigSi gansaxilveli iyo sakiTxi navTobis mopovebis Semcirebaze. es iyo pirveli Sexvedra bolo 2,5 wlis Semdeg. navTobis mompovebeli qveynebi mividnen SeTanxmebamde navTobis mopoveba Semcirdes 33 milion barelamde dReSi.

yataris energetikis ministris gancxadebiT, am SeTanxmebas xeli oficialurad moewereba ama wlis noemberSi qalaq venaSi. es aris pirveli SeTanxmeba `opekis~ qveynebs Soris navTobis mopovebis Semcirebis Sesaxeb.

am informacias ukvalod ar Cauvlia savaluto bazarze. ama wlis 28 seqtembridan dRemde (5 oqtombramde) brenti navTobis fasi - 43$- dan 53$- mde gaizarda. Sesabamisad gamyarda kanaduri da avstraliuri valuta, aseve gamyarda rusuli rublic, romelic 66 niSnulidan 61 maneTamde daeca.

moklevadian periodSi Catarebuli teqnikuri analizi gvaZlevs saSualebas vivaraudoT, rom navTobis fasi moklevadian periodSi iTamaSebs barelze 50 dolarian niSnulTan, SesaZlebelia spekulaciuri midgomebidan gamomdinare, dekembris bolos navTobis fasi 60$ niSnulsac miuaxlovdes, saSualo wliuri fasi ki 45$ (±2%) dafiqsirdeba, Tumca aq sagulisxmoa is faqti, rom miuxedavad SeTanxmebisa, irani moiTxovs garkveul preferenciebs rom gamonaklisis saxiT neba daerTos navTobis mopovebis gazrdaze, rasac SesaZlebelia moyves fasebis mciredi koreqtireba.

daskvna

statiaSi - msoflio finansuri krizisi da qveynis centraluri bankebis gamowvevebi: problemebi da maTi regulirebis gzebi - ganxiluli sakiTxebis (indikator `sakredito ufskrulis~) gaanalizeba saSualebas gvaZlevs vivaraudoT, rom msoflio finansuri krizisis mesame talRa daiwyeba CineTidan an ganviTarebadi qveynebidan.

iaponiis centraluri bankis axali midgoma, romelic mdgomareobs fulad-sakredito politikis regula-ciisaTvis axali instrumentis danergvaSi, samomavlod SeiZleba efeqturad iyos gamoyenebuli sxva qveynebis erovnuli bankebis mier, maT Soris, evropis centraluri bankis mier.

Page 130: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

130

dReis mdgomareobiT navTobze fasis momatebis tendencia metyvelebs moklevadian periodSi brenti-navTobis fasebis savaraudo diapazonis sazRvrebze.

im SemTxvevaSi Tu, federaluri sarezervo sistemis Ria bazris mier ama wlis noember-dekembris TveSi miRebul iqna gadawyvetileba aSS-Si saprocento ganakveTis momatebis Sesaxeb, maSin Cveni qveynis erovnul valutas - lars, moklevadian periodSi (ama wlis dekembridan 2017 wlis ianvris bolomde) elodeba kvlav gaufasureba aSS-s dolarTan mimarTebaSi. savaraudod, erovnuli valutis kursi moeqceva - 2,45 - 2,50 diapazonSi.

literatura:

1. savaluto, safondo da navTobis msoflio bazrebze arsebuli mdgomareobis safuZvelze evropuli valutis perspeqtivebi da prognozebi, Jurnali gadasaxadebi, Tbilisi, 2016 weli, seqtember-oqtomberi;

2. www.investing.com ;

3. www.bloomberg.com;

4. www.fxstreet.com;

5. www.rbc.ru;

6. www.stocktime.ru

Nika Shengelia

Doctor of Economics, Professor, St. Grigol Peradze Tbilisi Teaching University

The world financial crisis and the challenges of central banks:

problems and the ways of regulation

Summary

In the article `The world financial crisis and the challenges of central banks:

problems and the ways of regulation~ is suggested that the approach of Chinese

government to raise national economy by covering Arrears of unprofitable

organizations with new credits brought the prices on Stock markets to a new

maximum. Here is some of the indicator meaning `Banking abyss~ for China. For all

of this there is a forecast of approaching the third wave of world financial crisis, which

can come from China and other developed countries by the name of `Banking crisis~

Page 131: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

131

In the article is discussed the new approach of Japanese central bank instead of

`soft credit policy~ which can be used by other countries central banks after its

successful testing. Also is discussed the basis of rise on oil price and short-term

forecast of price.

Page 132: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

132

lili koWlamazaSvili ekonomikis doqtori, wminda grigol feraZis Tbilisis saswavlo univer-sitetis profesori

saqarTvelos turizmSi arsebuli problemebi da

misi ganviTarebis strategiebi

turizms, rogorc ekonomikuri saqmianobis erT-erT sferos, farTo adgili ukavia Tanamedrove msoflioSi. saerTaSoriso institutebis specialistTa SefasebiT, turizms gayidvebis moculobiT manqanaTmSeneblobis Semdeg meore adgili uWiravs msoflio ekonomikaSi, xolo momsaxurebis sxva dargebs Soris - wamyvani adgili. aqve unda aRiniSnos, rom turizmis seqtorSi saqmianoba ZiriTadad dafuZnebulia sakuTari teritoriis potencialze, sxvadasxva dargebis warmoebis faqtorebis integrirebaze da saqonelTan, momsaxurebasa da miRebul STabeWdilebebTan erTad hqmis mimzidvel turistul produqts.

sxvanairad rom vTqvaT, turizmis industria aris - erToblioba qveynis meurneobis sxvadasxva dargebisa, romelTagan TiToeuli maTgani asrulebs Tavis specifikur funqciebs da mimarTulia rogorc sxva seqtorebis, aseve, turistebis konkretuli saWiroebebisa da moTxovnilebebis dasakmayofileblad.

turistuli bazari dReisaTvis aramarto erT-erTi globaluri bazaria, aramed TviT turizmis ganviTareba sul ufro metad uwyobs xels bazrebisa da ekonomikuri saqmianobis sxvadasxva saxeebis globalizacias. globaluri turistuli industriis farglebSi SeiZleba Seiqmnas farTo dasaxelebis sxvadasxva turistuli produqti, romelic orientirebuli iqneba momxmarebelTa miznobriv audi-toriaze.

bunebrivia, turizmis zogierTi saxe saWiroebs ZviradRirebul da maRalorganizebul turistul infrastruqturas da momsaxurebis maRal xarisxs, zogierTs ki SeuZlia praqtikulad ganviTardes maT gareSec, magram, rogorc pirvel, ise meore SemTxvevaSic, turizmi ganixileba rogorc ekonomikuri saqmianobis sfero, romelsac SeuZlia saTanado yuradRebis SemTxvevaSi, rogorc mTlianad, ise calkeul regionebSi Seqmnas misi ganviTarebisa da zrdis aucilebeli pirobebi.

saqarTvelo turizmis sferoSi mimzidveli da mravali RirsebebiT dajildovebuli qveyanaa. misi calkeuli

Page 133: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

133

regionebi (raionebi) moicavs metad Tavisebur, Rirs-SesaniSnaobebiT umdidres da uZveles istoriul, arqiteq-turul da kulturul Zeglebs, `miwisqveSa sasaxleebs~, ganTqmul stumarmaspinZlobas da sxv. aq, am patara teritoriaze, aRricxulia 12 aTasze meti (cixe-simagreebi, taZrebi, sasaxleebi, sameurneo nagebobaTa nangrevebi da sxv) kulturuli da istoriuli Zegli, romelTaganac xuTi aTasze mets saxelmwifo icavs, oTxi maTgani ki, Sesulia iunesko-s msoflio memkvidreobis siaSi.

umokles xanSi saqarTvelos SeuZlia turizmis sferoSi msoflios wamyvani qveynebis gverdiT daikavos Rirseuli adgili, amis simptomebi ukve SeiniSneba. bolo wlebis statistikuri monacemebi naTlad metyvelebs ucxoeli turistebis mier Cveni qveyniT dainteresebis zrdis tendenciaze. turistuli nakadebis zrdis tempebi marTlac STambeWdavia, magram qveyana ganicdis turistebisTvis aucilebeli infrastruqturis, kerZod, sastumroebis sagrZnob deficits, romelic yvelaze TvalsaCinoa calkeuli raionebis mixedviT.

mas Semdeg, rac saqarTvelo 1993 wels gawevrianda msoflio turistul organizaciaSi, mkveTrad gaizarda vizitorTa ricxovnoba qveyanaSi: 1995 w.- 85,5 aTasidan - 2015 w.-5,9 mln-mde, e. i. gaizarda 69-jer, rac metad STambeWdavi cifria drois am mokle periodisaTvis. Tu 1995 wels saqarTvelos stumrobda msoflios 65 qveynis warmomadgeneli, ukve 2015 wels - vizitorTa momwodebeli qveynebis geografiam Seadgina 210 erTeuli.

saqarTveloSi Semosul turistTa raodenobis mixedviT, TiTqmis 88% ganxorcielda mezobeli qveynebidan, 4,1% - evrokavSiris qveynebidan, danarCeni vizitorebi ki - msoflios sxva qveynebis warmomadgenlebi iyvnen. qveyanaSi Semosul turistTa saerTo raodenobaSi 2015 wels, wina welTan SedarebiT, zrda SeiniSneba: somxeTidan, azerbaijanidan, ruseTidan, israelidan, germaniidan, yazaxeTidan da aSS-dan.

qveynisaTvis ekonomikuri TvalsazrisiT aRsaniSnavia iseTi maCveneblebi, rogoricaa: turizmis wili mSp-Si (7,1%) da mTlian dasaqmebaSi (11%). turizmidan miRebulma Semosavalma 2015 wels saqarTveloSi Seadgina 1,5 mlrd dolari, rac 2000 welTan SedarebiT 1,8 - jer metia. amave periodSi erTi turistidan miRebuli Semosavali gaizarda 1,5-jer, Tumca es ukanaskneli ar asaxavs im realur Tanxas, rasac vizitorebi xarjaven Cvens qveyanaSi `faruli eqsportis~ saxiTac.

Page 134: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

134

aRniSvnis gareSe ver davtovebT im faqts, rom saqarTveloSi turistuli nakadebis zrdis aseTi tendencia SeiniSneba Tanamedrove turistuli infrastruqturis deficitis pirobebSi, romelic metnaklebad araTanabradaa gamoxatuli qveynis calkeul raionebSi Semosuli vizitorebis raodenobis mxrivac. saqarTvelos zogierT raions saerTod ar gaaCnia turistuli marSrutebi, miuxedavad imisa, rom gaaCnia - ulamazesi landSaftebi, istoriul -kulturuli Zeglebi da sxva mravali RirsSesaniSnaoba. es faqti aixsneba imiT, rom am konkretul raionebs ar gaaCniaT mogzaurTaTvis aucilebeli raodenobis infrastruqtura (ganTavsebisa da kvebis obieqtebi da sxva). saqarTveloSi aseT adgilebs unda mivakuTvnoT: guriis, qvemo qarTlis, raWa-leCxumisa da qvemo svaneTis regionebi. statistikuri monacemebis Tanaxmad, qveyanaSi ganTavsebis saSualebebis (sastumroebis da msgavsi dawesebulebebis) saerTo ricxvi 2015 wlis monacemebiT - 1475 erTeulia, maTSi sawol-adgilebis saerTo raodenoba ki - 51381 erTeulia. ubralo ariTmetikuli gamoTvlebidanac ki naTelia, rom am mxriv mdgomareoba saswrafod gamosasworebelia. mcire sastumroebis garda, droulad unda damTavrdes transnacionaluri brendi sastumroebis aSeneba - rekonstruqcia, rogoricaa: Hilton

Garden Inn, Redisin Park Inn, Millenium Hotel, Rixos Tbilisi, Hyatt Regensy, Moxy

Marriott, Intercontinental-i. amave dros, zemoT aRniSnul regionebSi xeli unda Seewyos saojaxo sastumroebis gaxsna-keTilmowyobas, raTa uzrunvelyofili iqnas qveyanaSi zrdadi turistuli nakadebis dakmayofileba ganTavsebis saSualebebiT.

meti gaaqtiureba marTebT rogorc adgilobriv mmarTvel organoebs, aseve, q. Tbilisis teritoriaze arsebul sakmao raodenobis turoperatorebsa da tursaagentoebs, romlebmac turistuli marSrutebi ise unda dagegmon, rom aRniSnuli regionebis mniSvnelovani RirsSesaniSnaobebic gaiTvaliswinon turistebisaTvis saCveneblad. garda amisa, saqarTvelos adgilobrivma municipalitetebma unda Seiswavlon TavianT regionebSi mcxovrebi mosaxleobis azri saojaxo sastumroebis Seqmnis Taobaze ara marto turistebisaTvis, aramed saqarTvelos im mosaxleobisaTvisac, vinc moisurvebs ekologiurad sufTa da wynar sofel-adgilebSi dasvenebas. bunebrivia, msurvelebs unda CautareT Sesabamisi swavleba da xeli unda SeewyoT iafi kreditis misaRebad saojaxo sastumroebis keTilmosawyobad.

Page 135: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

135

aRniSnuli sakiTxebis mogvarebis Semdeg, turoperatorebs saSualeba miecemaT turistebs da damsveneblebs SesTavazon axali, saintereso marSrutebi, rac ekonomikur sargebels moutans rogorc adgilobriv mosaxleobas, aseve, mogzaurobis organizatorebs, amasTan, turistebis mier adgilobrivi nawarmisa da produqtebis SeZenisas meti `faruli eqsporti~ darCeba qveyanaSi.

saqarTvelos statistikis erovnul samsaxursa da sxva Sesabamis organizaciebs SemuSavebuli aqvT kiTxvari, romelic Seqmnilia Cveni qveynis aeroportebsa da sxva gamSveb punqtebSi turistebis saqarTvelodan gamgzavrebis dros maT mier gaweuli danaxarjebis gamosakvlevad. kiTxvari iTvaliswinebs saerTo danaxarjebs, saidanac SeuZlebelia im Tanxis gamoyofa, romelic turistebs daxarjuli aqvT TavianTi qveynidan gamomgzavrebisas sagzuris SesaZenad da transportirebisaTvis. amasTan erTad, sainteresoa imis dadgena, Tu turistebi Cvens qveyanaSi ra raodenobis Tanxas da raze xarjaven (magaliTad, suvenirebis SesaZenad, kulturul RonisZiebebze dasaswrebad, kvebisa Tu ganTavsebis obieqtebSi mosaxvedrad, qveyanaSi transportiT Tavisuflad sargeblobisas Tu sxva). es yvelaferi aris is faruli eqsporti, romelic nawildeba qveynis meurneobis sxvadasxva dargebSi da aris `satelituri angariSebis~ is nawili, romelic gviCvenebs qveyanaSi turizmidan miRebul ekonomikur sargebels.

garda zemoaRniSnulisa, saqarTvelos turizmis seqtorSi arsebuli `SWOT~ analizi (arsebuli Zlieri da susti mxareebi, SesaZleblobebi da safrTxeebi) cxadyofs, rom Cveni qveynis turizmSi Zlier mxareebad unda miviCnioT:

qveynis geografiuli mravalferovneba da bunebriv-rekreaciuli resursebi;

umdidresi da uZvelesi kulturuli, istoriuli, arqiteqturuli memkvidreoba;

gamorCeuli qarTuli kultura, folklori da stumarTmoyvareoba;

saqarTvelos calkeuli regionebisTvis damaxasiaTebeli xelTnakeTi nawarmis mravalferovneba;

Rvinis kultura da qarTuli samzareulo;

dabali kriminogenuli situacia da ganviTarebis udidesi SesaZleblobebi.

susti mxareebia:

qveynis ekonomikis arastabiluroba;

socialuri ganviTarebis dabali done;

turproduqtze fasisa da xarisxis Seusabamoba;

Page 136: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

136

mdinareebisa da xevebis nagavsayrelebad gamoyeneba;

mouwesrigebeli infrastruqtura: saojaxo sastumroebis nakleboba, mouvleli soflis gzebi, sagzao tualetebis simcire, gzebze piqtogramebis nakleboba da sxv.

SesaZleblobebi, romelic SeiZleba sasikeTod waadges saqarTvelos turizmis ganviTarebas aris:

infrastruqturis SeZlebisdagvarad drouli mowesrigeba;

turistul obieqtebze ucxoelTa momsaxurebis xarisxze mudmivi monitoringis daweseba;

saqarTvelos erovnul parkebsa da dacul teritoriebze mudmivi kontrolis gansaxorcieleblad reinjerebis raodenobis gazrda;

adgilobrivi xalxuri TviTnakeTi nawarmis raodenobis gazrda da maTi Tanabari gadanawileba qveynis sxvadasxva teritoriebze turistebisTvis xelmisawvdomad;

turizmis seqtorSi arsebul kompaniebSi samuSaod ucxo enebze mosaubre TanamSromelTa miznobrivi momzadeba/gadamzadeba;

drois sxadasxva periodebisaTvis mimdinare RonisZiebebisa da festivalebis Sesaxeb informaciis drouli momzadeba da xelmisawvdomobis gaumjobeseba.

rac Seexeba mosalodnel safrTxeebs, romelsac SeuZlia gavlena moaxdinos saqarTvelos turizmis Semdgom ganviTarebaze, SeiZleba ase CamovayaliboT:

politikuri arastabiluroba rogorc mTlianad qveyanaSi, ise calkeul regionebSi;

saerTaSoriso mosazrebebi saqarTveloSi mogzaurobis usafrTxoebis an safrTxis Taobaze;

saqarTveloSi Camosasvlelad transportis siZvire;

uxarisxo infrastruqtura da sastumroebSi momsaxurebis xarisxi;

saWiro informaciis nakleboba. aRniSnuli safrTxeebis droulad da warmatebiT

acilebam, SeiZleba saqarTvelos TiToeul regionsa Tu masSi momuSave turistul kompanias Seuqmnas damatebiTi Zlieri mxareebi.

qveynis ekonomikuri da politikuri ganviTarebis am etapze SemuSavebulia saqarTvelos regionuli ganviTarebis 2010-2017 wlebis saxelmwifo strategia, romlis prioritetTa Sorisaa - turizmis ganviTarebisa da garemos dacvis uzrunvelyofa, romelic xels uwyobs turistuli potencialis mqone regionebis gaZlierebasa da adgilobrivi mosaxleobis socialur-ekonomikuri mdgomareobis

Page 137: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

137

gaumjobesebas. am mizniT, 2015 wels gaixsna sastumroebi - TbilisSi, baTumSi, CaqvSi, quTaisSi, varZiaSi, borjomSi - sul 3200 sawoli. 2017 wlisTvis kvlav dagegmilia sastumroebis damateba - TbilisSi, baTumSi, winandalsa da quTaisSi. momsaxurebis xarisxis amaRlebis mizniT, saqarTvelos 8 regionSi (mcxeTa-mTianeTi, samcxe-javaxeTi, samegrelo-zemo svaneTi, Sida qarTli, kaxeTi, raWa-leCxumi da imereTi) gadamzadebulia 1100 turistuli muSaki da sxv.

garda zemoaRniSnuli strategiisa, 2015 wels - msoflio bankis, centraluri da adgilobrivi warmomadgenlebisa da turizmis specialistTa monawileobiT sxvadasxva wyaroebidan miRebuli kvlevebisa da sxva monacemebis analizis safuZvelze, damuSavebulia 10 wliani `saqarTvelos turizmis ganviTarebis strategia 2025~, romelic miznad isaxavs turistuli industriis ganviTarebas da qveynis turizmSi Semosavlianobisa da samuSao adgilebis maqsimalur zrdas. aRniSnuli strategiis Tanaxmad, momdevno 10 wlis ganmavlobaSi Tanmimdevrulad moxdeba turistuli bazrebis diversificireba, xeli Seewyoba qveynis cnobadobis ufro metad amaRlebas, waxalisdeba Sida turizmi da momsaxurebis xarisxis gaumjobesebis mizniT, ganxorcieldeba kvalifikaciis asamaRlebeli programebi.

`saqarTvelos turizmis ganviTarebis strategia 2025~-is ZiriTadi amocanaa maRal gadaxdisunariani turistebis mozidva evrokavSiris qveynebidan, Crdilo amerikidan, axlo aRmosavleTidan da aziidan. 2025 wlisTvis dasaxuli strategiuli gegma iTvaliswinebs Semdeg samizne indikatorebs:

• qveyanaSi Semosul saerTaSoriso mogzaurTa ricxovnoba 2014 welTan SedarebiT gaizrdeba 2-jer da 11 mln-s miaRwevs;

• Semosavlebi saerTaSoriso turizmidan miaRwevs - 5,5 mlrd-s;

• turizmis wili qveynis mTlian Sida produqtSi daikavebs - 6,7%-s;

• turizmSi dasaqmebulTa saSualo wliuri raodenoba gaizrdeba - 1,8- jer;

• maRal Semosavlian vizitorTa mier qveyanaSi Semotanili Tanxis wili gaizrdeba 8%-iT da aseve 4 dRidan - 5 dRemde gaizrdeba qveyanaSi turistebis dayovnebis saSualo xangrZlivoba, da rac metad sainteresoa, saqarTvelos konkurentunarianobis indeqsi 66-e poziciidan gadmoinacvlebs 35 poziciaze.

Page 138: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

138

amdenad, daskvnis saxiT SeiZleba avRniSnoT, rom `saqarTvelos turizmis ganviTarebis strategia 2025~-is ganxorcielebasa da Sesabamisad, sasurveli Sedegebis miRwevaSi wamyvani roli unda daikavos kerZo seqtorma. aseve, unda moxdes samTavrobo organizaciebis CarTuloba rogorc adgilobriv, ise centralur doneebze, raTa ekonomikis mdgradi ganviTarebis koncefciis Tanaxmad, SenarCunebuli da daculi iqnas - qveynis geografiuli Taviseburebebi, garemo da calkeuli regionebis mosaxleobis keTildReoba, kulturuli da istoriuli memkvidreoba, wes-Cveulebebi da tradiciebi.

ლიტერატურა:

1. n. kvaracxelia, kulturuli turizmi. Teoria, praqtika. Tbilisi,1999.

2. l. koWlamazaSvili. turizmis biznesis organizacia. Tbilisi. 2014.

3. saqarTvelos turizmis erovnuli administracia. 2015 w. angariSi.

4. saqarTvelos turizmis erovnuli administracia. `erovnuli turizmis ganviTarebis strategia - 2025~.

5. saqarTvelos turizmis erovnuli administracia. saqarTvelos turizmis ganviTarebis perspeqtivebi. Tbilisi, 2015.

6. http//www.e-unwto.org/doj/book 2016.

Lili Kochlamazashvili

Doctor of Economics, Professor, St. Grigol Peradze Tbilisi Teaching University

Problems and Strategies of Tourism Development in Georgia

The given article covers issues of Georgian tourism rapid development since

1995 and problems that national tourism agency administration still faces. The work

discusses problems of bad infrastructure and unevenly distributed accommodation

options among different regions of Georgia despite the fact that the number of visitors

has increased considerably. This increased number is also irregular between different

Page 139: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

139

regions and in spite of the fact that our country has many remarkable sights many of

them are not still added to tourist routes.

The article also touches upon the matter of application forms at the border

checkpoints and suggests adding some questions that will facilitate revealing

information about the average amount of tourists’ expenses on the so called `secret

export~.

Page 140: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

140

suzana doborjginiZe ekonomikis doqtori, wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo univer-sitetis asocirebuli profesori

saqarTvelos turistuli biznesi: mdgomareoba,

problemebi da perspeqtivebi

globalizacias da informaciuli teqnologiebis ganviTarebas mivyavarT revoluciur cvlilebamde saqmianobis sxvadasxva sferoSi, maT Soris turizmis industriaSi.

XXI s - Si turizmi gaxda socialuri da politikuri movlena, romelic mniSvnelovan gavlenas axdens msoflio wyobaze, bevri qveynis ekonomikasa da mTel rig regionebze. gansakuTrebul warmatebebs msoflio turizmma bolo 30 wlis ganmavlobaSi miaRwia, roca saerTaSoriso turistebis ricxvi gaizarda 3,8-jer, xolo savaluto Semosavlebi misgan gaizarda 25-jer. turizmis sferoze modis msoflio mSp -s daaxloebiT 13.6%, msoflio investiciebis 14.89%, yoveli me-10 samuSao adgili, msoflio samomxmareblo xarjebis 12%. im qveynebis ricxvs, romlebmac turistul saqmianobaSi kapitaldabandebidan STambeWdavi Tanxebi miiRes, miekuTvneba aSS - 130 miliardi dolari, iaponia - 70 miliardi dolari, germania - 57 miliardi dolari. [11, gv., 4]

msoflio gamocdileba da ganviTarebuli qveynebis ekonomikuri, socialuri da politikuri stabilurobis praqtika amtkicebs faqts, rom saxelmwifos geografiuli mdebareoba, misi bunebriv-klimaturi resursebi da stumarTmoyvareoba iTvleba sayovelTao faseulobad turizmis wyalobiT. saerTaSoriso turistuli organizaciis generalur ansambleaze miRebul turizmis globalur eTikur kodeqsSi mocemulia samarTliani rekomendacia: `turistuli politika ise unda gatardes, rom man uzrunvelyos savizito raionis mosaxleobis cxovrebis donis amaRleba da daakmayofilos maTi moTxovnilebebi.

gaeros turizmis msoflio organizaciis monacemebiT, saerTaSoriso turistebis raodenoba 2015 wels msoflioSi 4.4%-iT gaizarda da 1.18 mlrd adamiani Seadgina. sazRvargareT wasuli turistebis raodenoba 2014 welTan SedarebiT, 2015 wels 50 mln-iT gaizarda. am mxriv liderebi iyvnen CineTi, aSS da didi britaneTi. turistul mimarTulebebs Soris ki gansakuTrebiT Zlieri zrda dafiqsirda evropaze, azia da wynari okeanis regionze.

Page 141: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

141

turistuli danaxarjebis yvelaze maRali, orniSna zrda aCvenes Cinelma turistebma da es tendencia 2004 wlidanaa. amerikelma turistebma 2015 wels, winasTan SedarebiT 9%-iT meti fuli daxarjes, xolo britanelebma - 6%-iT. germanelebis, italielebis da avstralielebis danaxarjebis zrda 2%-s ar aWarbebda. turistebis danaxarjebi ruseTidan da braziliidan ki piriqiT, mniSvnelovnad Semcirda. amis mizezi ki iyo ekonomikuri vardna orive qveyanaSi da erovnuli valutebis, rublis da realis mkveTri gaufasureba. turizmis msoflio organizacia elis, rom turizmis zrdis tendencia dadebiTi iqneba welsac. saerTaSoriso mogzaurTa ricxvi azia-wynari okeanis regionSi wels gaizrdeba 4-5%-iT, evropaSi - 3,5-4,5%-iT, afrikaSi da axlo aRmosavleTSi - 2-dan 5%-mde.

saerTaSoriso turistebis mier yvelaze monaxulebadi qalaqebis xuTeuli ase gamoiyureba: parizi – daaxloebiT, 15 milioni (turistTa ricxvi 2010 wlis monacemebiT) turisti erT welSi, londoni – 14,6 milioni, niu-iorki 9,7 milioni, antalia da singapuri 9,2 milioni turisti.

angariSis (Tourism Towards 2030) mixedviT, yovelwliuri mateba 2010 wlidan 2030 wlamde 4 %-i iqneba, rac weliwadSi 43 milioniT matebas gulisxmobs. [16]

msoflio turistuli industria mzardi globalizaciis pirobebSi warmoadgens prioritetul interess da did perspeqtivas saqarTvelosaTvis. bunebrivi unikaluri potencialisa da kulturuli memkvidreobis gamoyenebiT saqarTvelo aucileblad harmoniulad unda integrirebdes msoflio ekonomikis turistul sivrceSi, rac xels Seuwyobs qveyanaSi turistuli industriis intensiur ganviTarebas. amasTan, igi uzrunvelyofs mosaxleobis dasaqmebasa da Semosavlebis myar matebas, rac Tavis mxriv, turistulTan monaTesave dargebis ganviTarebis stimulirebac iqneba.

turizmi erT-erTi yvelaze swrafad mzardi seqtoria saqarTveloSi. turizmis erovnuli administraciis monacemebiT, 2016 wlis ianvari - seqtembris periodSi, 9 TveSi turistTa raodenoba 19.5%-iT, saerTaSoriso mogzaurTa raodenoba ki 8.6%-iT gaizarda. aRsaniSnavia, rom 2016 wlis ianvari - seqtembris periodSi yvelaze meti viziti azerbaijanidan (+12.6%), somxeTidan (+13.9%), TurqeTidan (+12.5%), ruseTidan (+16.7%) da ukrainidan (+17.8%) ganxorcielda. pozitiuri tendencia narCundeba evrokavSiris qveynebis mimarTulebidan, saidanac saqarTveloSi Camosvlebis raodenobis zrdis kuTxiT, ianvar-seqtemberSi gamoirCnen latvia (+26%), dania (+23%),

Page 142: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

142

germania (+21%) da litva (+19%). gansakuTrebuli zrda fiqsirdeba Semdegi qveynebidan avRaneTi (+563%), avstralia (+217%), malaizia (+46%), brazilia (+42%), iordania (+40%), egvipte (+35%), indoeTi (+34) da iemeni (+33%).

turizmis erovnuli administraciis monacemebiT, 2015 wlis jamuri monacemebiT Semosavali ucxouri turizmidan saqarTveloSi Seadgenda 1.94 miliard dolars (zrda +8.3%), rac 149 milioniT metia wina wlis analogiur maCvenebelze. turizmis wili mTlian Sida produqtSi 2015 wlis jamuri monacemebiT Seadgens 6.7%-s. zrda wina welTan SedarebiT +16.2%-ia. 2016 wlis ori kvartlis jamuri monacemebiT ki wilma mTlian Sida produqtSi 6.9% Seadgina. zrda wina wlis analogiur periodTan SedarebiT +5.6%. [14]

Tanamedrove turizmis mdgomareobis analizi da mowinave qveynebis gamocdileba gvarwmunebs, rom saerTaSoriso turizmis ganviTarebas Tan sdevs Sida, nacionaluri turizmisTvis xelSewyoba, romelsac Tan axlavs seriozuli ekonomikuri, socialuri da kulturuli sargebeli. Sida turizmis ganviTareba aseve xels uwyobs samuSao adgilebis zrdasa da biznesis ganviTarebas. mosaxleobas saSualeba eZleva, vidre sazRvargareT wasvlas gadawyvetdes, ukeT gaecnos Tavis bunebas, kulturasa da istorias da sakuTar qveyanaSi daxarjos im Tanxis nawili, risi daxarjvac ganzraxuli qonda sazRvargareT. Sida turizmis mniSvnelovani ekonomikuri upiratesobaa sagadamxdelo balansis gaumjobeseba, radganac mosaxleobis mier sakuTari saxsrebis xarjva maTsave qveyanaSi amcirebs qveynidan gasuli valutis odenobas.

2014 wels Sida turizmis danaxarjebis wilma msoflioSi turizmis mTlian gamoSvebaSi 72.5% Seadgina, xolo saerTaSoriso turizmis analogiuri maCvenebeli mxolod 27.5% iyo. Sida vizitorebma ramdenjerme imogzaures mocemuli periodisaTvis. 2015 wlis jamuri vizitebis raodenobam 12.36 milioni Seadgina, xolo 2015 wlis II-IV kvartlis jamuri vizitebis raodenobam ki 9.47 milioni, rac 9%iT naklebia wina wlis analogiuri periodis monacemze. Sida vizitebis umravlesoba megobrebisa da naTesavebis mosanaxuleblad (54.5%) ganxorcielda. vizitebis SedarebiT mcire raodenoba dafiqsirda Sopingis (11.4%) da mkurnaloba, gajansaRebis (10.3%) mizniT. mxolod 7.6% Seadgenda dasveneba, garToba, rekreaciis mizniT ganxorcielebul vizitebs. 2015 wlis periodSi Sida vizitebis 24.1% saqarTvelos dedaqalaqSi ganxorcielda, Semdeg modis imereTi (21%) da aWara (10.8%). [9]

Page 143: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

143

turizmis ganviTarebis mTavari mizania ekologiuri da socialurad orientirebuli, maRalrentabeluri da konkurentunariani turistuli industriis formireba, romelsac SeuZlia daakmayofilos turistebis farTomasStabiani moTxovnebi.

XXI-e saukuneSi kacobriobis mTeli Zalisxmeva mimarTulia yvela sferoSi mdgradi ganviTarebis principebis danergvisaken. dResdReobiT msoflioSi rekreaciuli da ekologiuri miznebiT mogzauroba warmoadgens turistuli bazris gansakuTrebiT mzard segments. turistebs, upirveles yovlisa, ainteresebT bunebrivi garemo da kulturis tradiciuli formebi. turizmis dagegmvas da gonivrul marTvas SeuZlia pozitiuri roli iTamaSos garemosa da kulturis SenarCunebaSi.

saqarTvelos geopolitikuri Tu ekonomikuri situaciidan gamomdinare, saqarTveloSi SesaZlebelia TiTqmis yvela saxis turizmis ganviTareba: ekoturizmi, religiuri turizmi, bioturizmi, sasoflo turizmi, e.w. samonadireo turizmi. zemoT CamoTvlili qvedargebi SedarebiT nakleb kapitaldabandebebs saWiroebs da Sesabamisad, am dargis turistuli paketis TviTRirebulebac SedarebiT dabalia. aqve unda aRiniSnos, rom msofloSi am saxis turizmze fasebi sakmaod maRalia. agroturizmi mocemul SemTxvevaSi saukeTeso arCevania, radganac igi turistuli industriis axali dargia. es segmenti saqarTvelos teritoriaze faqtiurad auTvisebelia. amasTanave, maRalmTian regionebSi misi ganviTareba dadebiTad imoqmedebs regionis ekonomikaze da paralelurad stimulirebas gauwevs sasoflo turizmTan pirdapir Tu iribad dakavSirebul dargebsac. saqarTvelos pirobebSi agroturizmis ganviTarebisaTvis Semdegi regionebia mizanSewonili: svaneTi, raWa, imereTis mTiani regioni, aWara, xevsureTi da TuSeTi. am maRalmTian regionebSi sasoflo turizmis dagegmva xels Seuwyobs ekonomikis sxva dargebis ganviTarebas. sasoflo turizmis ganviTareba amavdroulad, xels Seuwyobs adgilobrivi mosaxleobis dasaqmebas da infrastruqturis gaumjobesebas, daamkvidrebs swor midgomas garemosdacviTi problemebis mimarT.

ganviTarebadi qveynebis turizmis ganviTarebaSi did rols asrulebs reklama. turizmis globaluri bazari Zalzed konkurentulia, amitom, saWiroa mudmivi muSaoba sakuTari qveynis upiratesobebis demonstraciaze. am mxriv mniSvnelovania msoflios wamyvani telearxebis eTeris gamoyeneba, romelTac milionobiT mayurebeli yavT

Page 144: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

144

msoflios sxvadasxva qveyanaSi. saqarTvelos reklama ukve gadis EWRONEWS-ze, es aris 30 wamiani saimijo rgoli qveynis Sesaxeb, aRsaniSnavia, televizias hyavs 400 milioniani auditoria, mauwyeblobs 14 enaze, 155 qveyanaSi da vfiqrobT, rom Zalian efeqturi Sedegi eqneba reklamas, romelic 21 kviris ganmavlobaSi itrialebs, garda amisa saqarTvelos saimijo rgoli trialebs msoflioSi erTerT yvelaze cnobil, reitingul da popularul telearxze CNN-ze, romelsac aseve ramdenime aseulmilioniani auditoria hyavs. aseTi gadacemebi, ra Tqma unda, axdenen potenciuri investorebis dainteresebas.

videorgolebis garda, sazRvargareT qveynis popularizaciisTvis mniSvnelovania saerTaSoriso gamofenebi, sadac xdeba saqarTvelos turistuli potencialis popualrizacia. am gamofenebSi monawileobs kerZo seqtoric, turistuli kompaniebi, sastumroebi da isini amyareben uSualod kontaqts sazRvargareT partniorebTan da muSaoben turistuli nakadebis Semoyvanaze.

rac Seexeba marketingul aqtivobebs miznobriv bazrebze, Catarda aqtiuri marketinguli kampaniebi azerbaijanSi, TurqeTSi, ukrainaSi, yazaxeTSi, belorusiaSi, latviaSi, ungreTSi, israelSi, ruseTSi. amasTanave, igegmeba damatebiT mravali pres da gacnobiTi turebi wamyvani saerTaSoriso Jurnalistebisa da tur-operatorebisaTvis.

2015 wlis erT-erT yvelaze mniSvnelovan proeqts `erovnuli turizmis ganviTarebis strategia-2025~ warmoadgens, romelic saqarTvelos ekonomikis da mdgradi ganviTarebis saministrom da saqarTvelos turizmis erovnulma administraciam (GNTA), msoflio bankis teqnikuri da finansuri daxmarebiT SeimuSava. strategia warmoadgens 10–wlian strategiul gegmas qveynis ekonomikisa da misi mosaxleobisTvis turizmis faseulobis da mniSvnelobis asamaRleblad. dokumenti iTvaliswinebs turizmidan miRebuli Semosavlebis mniSvnelovan zrdas mTlian Sida produqtSi dRes arsebuli 1.8 mlrd aSS dolaridan 5.5 mlrd aSS dolaramde. garda amisa, prioritetebs Sorisaa turizmis sferoSi dasaqmebuli pirebis raodenobis zrda da momsaxurebis xarisxis gaumjobeseba. aRsaniSnavia, rom tradiciul mimarTulebebTan erTad, rogoricaa samTo-saTxilamuro an sazRvao turizmi, saqarTvelos aqvs didi potenciali, ganaviTaros kulturul-SemecnebiTi, rekreaciuli, samkurnalo-gamajansaRebeli, saTavgadasavlo, agraruli, e.w. MICE-turizmi da sxva mimarTulebebi. Camoyalibebuli `xedva 2025~ Semdegia: 2025

Page 145: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

145

wlisTvis saqarTvelo kargad iqneba cnobili, rogorc premier klasis, yvela sezonis, maRali xarisxis turistuli daniSnulebis adgili, gamorCeuli Tavisi unikaluri kulturuli da bunebrivi memkvidreobiT, msoflio klasis servisiT da stumar–maspinZlobis ukvdavi tradiciiT. infrastruqturaSi ganxorcielebuli strategiuli investiciebis, ganaTlebis, marketingis da unikaluri qarTuli STabeWdilebebis SeTavazebis gziT saqarTvelo turizmis dargSi konkurentunariani qveynebis pirvel rigebSi iqneba da msoflios masStabiT turistebis yvelaze maRali xarjviTi potencialis mqone segmenti. [18]

daskvna

sabolood, SeiZleba iTqvas, rom turizmis ganviTareba im qveyanaSi, romelsac realurad gaaCnia turistuli potenciali da flobs garkveul konkurentul upiratesobebs am kuTxiT, unda iyos qveynis ganviTarebis strategiis erT‐erTi mTavari sayrdeni. zemoT aRniSnuli mniSvnelovania, imdenad, ramdenadac turizmis ganviTareba saqarTveloSi erT-erT umniSvnelovanesi sawindaria - dasaqmebis, ucxouri valutis, ucxouri investiciebis zrdis kuTxiT, rac dadebiTad aisaxeba qveynis ekonomikis winsvlaze.

literatura:

1. birJakovi m. `turizmis Teoria~, Tbilisi, 2008;

2. metreveli marina - `turizmis biznesi~ (industria, menejmenti, marketingi) Tbilisi, 2011;

3. metreveli m. turizmi da garemos dacva. Tbilisi, 2008;

4. qoblianiZe T., melaZe m., `turizmisa da maspinZlobis menejmenti~, Tbilisi, 2012 ;

5. SublaZe g., dolikaSvili l., `turizmis marketingi~, Tbilisi, 2009;

6. msoflio turizmis organizacia (UNWTO);

7. saqarTvelos turizmis erovnuli administracia `saqarTvelos turizmis industriis mimoxilva~ Tbilisi, 2012;

8. saqarTvelos turizmis erovnuli administracia, saqarTvelos turizmis ekonomikuri mimoxilva, Tbilisi, 2014;

Page 146: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

146

9. saqarTvelos turizmis erovnuli administracia, Sida mogzauroba saqarTveloSi, Tbilisi, 2015;

10. turizmis statistikuri angariSi. 2015;

11. `saqarTvelos statistikis departamentis~ (http://www.geostat.ge) monacemTa baza;

12. Жукова М. А. Менеджмент в туристком бизнесе, учебно пособие. – М., 2016

13. Rodoula H. Tsiotsou, Ronald E. Goldsmith. Strategic Marketing in Tourism

Services. Emerald Group Publishing. 2012 – Bussiness & Economics – 351 pages

14. http://www.gnta.ge/

15. http://economy.ge

16. http://www2.unwto.org/en

17. http://seu.edu.ge/wp-content/uploads/2016/05/Conference-2016.pdf

18. http://agrokavkaz.ge/axali-ambebi/saqarthvelos-turizmis-ganvitharebis-strategia-2025.html

Suzana Doborjginidze

Doctor of Economics, Associate Professor, St.

Grigol Peradze Tbilisi Teaching University

Georgian tourism business: condition, problemes and prospects

Summary

Tourism is the one of the biggest industry, in the world which development

leadsto grow in most countries by stability safe enviroment, and level economic

development affairs. Tourism can support peace to extend development in developing

countries, the way to create work places, to increase income, the economic

diversification inviromental protection and cultural convergence. Tourism

development stabilizes by the goverment way importantly to the national direction

strategical elaboration and reasonable law introduction. Georgia exists with big

potential international tourism.

Tourism is the complex system and it could be regarded as interrelation between

demand and supply. Demand includes domestic and international tourism markets.

Supply comprises the tourist sites, tourist infrastructure and services there;

transportation means, local attractions and forms of the rest, as well as advertising-

informational activities.

The unical natural resources and attractive touring routes, the worlds important

historical and culrural monuments creats preconditions Georgia to become one of the

best tourist service suppliez. Tourism espiecially has developed in the last decade in

Page 147: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

147

Georgia case what facilated by goverment's tourism a priority an active by

infrastructure international the promotion of policy, which has significantly increased

international streams push to private of investment activization for accommodation

for feeding, transport, and attractions in the field and made the tourism field national

economyan valuable component item.

Page 148: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

148

TinaTin RolaZe ekonomikis doqtori, wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo univer-sitetis asistent profesori

strategiuli marketingi - rogorc axali

produqtebis ganviTarebis safuZveli

marketingis ganviTareba daiwyo XIX saukunis dasawyisidan. es periodi xasiaTdeba marketingis funqciebis ar arsebobiT kompaniebSi. axali produqtebis gamoCena xdeboda mxolod danaxarjebis Semcirebisa da SemTxveviT gamoCenili gamomgoneblebis xarjze, xolo organizaciul- inovaciuri saqmianoba ki ZiriTadad mimarTuli iyo - teqnologiebis srulyofaze.

Semdgom etapebze marketings daemata gayidvebis saqmianobac da marketingis funqcia ufro mniSvnelovani gaxda organizaciis saqmianobaSi, anu yvela samsaxuris muSaoba daefuZna marketinguli informaciis analizs. axali miRwevebisa da asortimentis ganviTarebis procesSi, gansakuTrebuli mniSvneloba SeiZina inovaciurma saqmianobam.

Semdgom wlebSi marketingis erT-erTi ZiriTadi mimarTuleba gaxda grZelvadiani konkurentunariani upiratesobebis Camoyalibeba. gamoiyo operaciuli da startegiuli marketingi.

operaciuli marketingi - xorcieldeba drois mokle da saSualovadian periodSi da mimarTulia arsebul bazrebsa Tu segmentebze. misi amocanaa gayidvebis moculobebis mixedviT gegmebis realizacia. operaciuli marketingis roli moicavs - sadistribucio, gasaRebisa da sakomunikacio politikis organizacias da potenciuri momxmareblis informirebas.

strategiuli marketingi - aris individebisa da organizaciebis moTxovnaTa analizi. strategiuli marketingis amocanaa arsebuli da potenciuri saqonlis ganviTarebis strategiebis damuSaveba. strategiuli marketingis miznebi moicavs samomxmareblo jgufebisa da moTxovnilebebis mudmiv analizs, rac kompanias SesaZlebelobas aZlevs moemsaxuros SerCeul jgufebsa Tu segmentebs ufro efeqturad, vidre konkurentebi.

axali produqtebis formirebis procesSi mniSvnelovani roli eniWeba inovaciur marketings, romelic moicavs informacias bazris mdgomareobis, konkuretebisa da

Page 149: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

149

klientebis moTxovnis Sesaxeb, gansazRvravs gayidvebis miznebsa da sferoebs.

samomxmareblo bazarze axlad Seqmnili produqtebis umetesoba mTavrdeba marcxiT, warumateblad. amavdroulad ganviTarebuli qveynebis ekonomikis gamocdileba gviCvenebs, rom komerciuli warmatebis miRweva SeuZlebelia mxolod marketinguli funqciis gaZlierebis xarjze. amitom, aucilebelia meti yuradRebis daTmoba marketiguli inovaciebis sferosadmi, romelSic warmatebuli axali produqtebis Seqmnis procesi mimarTulia axali produqtebis damuSavebisa da komercializaciisken.

marketingisa da inovaciis sferoebi warmoqnian garkveul erTianobas, romelic praqtikaSi realizdeba axali produqtebis Seqmnis saSualebiT, xolo inovaciuri menejmentisa da marketingis urTierTkavSiri am sferoSi ganisazRvreba rogorc inovaciebis marketingi. gamoyofen inovaciebis or tips:

bazriT moziduli inovaciebi, romlebic warmoiqmneba im SemTxvevaSi, Tu bazarze arsebobs momxmareblis moTxovlilebebi da survilebi, romlebic ar aris aTvisebuli. es aris gamoxmaurebis marketingi, romlis mizania, momxmareblis moTxovnilebebisa da survilebis dadgena da maTi dakmayofileba.

kompaniis mier ganviTarebuli inovaciebi, Cndeba fundamenturi da gamoyenebiTi kvlevebis Sedegad. igi gulisxmobs momxmareblis arsebuli moTxovnebis dakmayofilebis axali xerxebis moZiebas.

bazarze orientirebuli inovaciuri saqmianoba mdgomareobs inovaciebis realizaciaSi da gulisxmobs arsebuli produqtebis modifikaciebis da konkurentebis produqtebis imitaciebis gaTvaliswinebas.

sabazro mimarTulebebi miekuTvneba operaciul marketings, xolo teqnologiuri da organizaciuli Sedis strategiul marketingSi. arsebuli moTxovnilebebis dakmayofilebis axali xerxebis Zieba da analizi, aseve organizaciis gasaRebisa da komunikaciis axali xerxebis Zieba da danergva strategiuli marketingis amocanaa. inovaciebis marketingis ZiriTad elementad ki navaraudebia axali produqtebis Seqmnis marketinguli strategia.

dReisTvis axali produqtebis warmatebisa da warumateblobis mizezebis analizis Sedegad SesaZlebelia mTeli rigi Zireuli momentebis gamovlena, romlebic gansazRravs strategiuli marketingis ganviTarebas. samwuxarod, axali produqtebis warumateblobis arsebuli statistika metyvelebs Sesabamisi marketinguli meTodikis ar arsebobaze.

Page 150: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

150

Tumca praqtikidan gamomdinare, SeiZleba iTqvas, rom danergili axali produqtebis mxolod mcire raodenoba xdeba warmatebuli. bevri proeqti CaiSala axali produqtis CaSvebis win didi xarjisa da drois danakargebis gamo. axali produqtebis damuSaveba, ra Tqma unda, sariskoa yovel etapze, amitom, saWiroa produqtis danergvamde ganxorciledes Sesabamisi kvlevebi da swori menejmenti.

mniSvnelovania kvebis warumatebeli produqtebis damuSavebisa da danergvis Rirebuleba. saboloo daskvna Semdegia - axali produqtis warmatebulobis Sansi sakmaod mcirea, aqedan gamomdinare droisa da fulis xarjva sarisko wamowyebaze, mogebis dabali marJiT da didi xarjebiT praqtikulad gaumarTlebelia.

saqarTveloSi ar moipoveba utyuari faqtebi warumatebeli produqtebis Sesaxeb, Tumca, warmatebuli produqtebi arc ise bevria. qarTuli produqti rom moxvdes msoflio bazarze, mwarmoeblebma unda izrunon - produqciis xarisxis daxvewaze da miwodebis formebze. rac Seexeba xarisxs, igi unda Seesabamebodes msoflio standartebs (es exeba SefuTvas, etiketsa da Senaxvis wesebs).

bazarze axali produqtebis Cavardna Zalian iSviaTadaa ganpirobebuli gamomgoneblebis warumatebeli CanafiqriT da fundamenturi SecdomebiT. mizezebad ki SeiZleba davasaxeloTSemdegi:

bazris arasakmarisi analizi;

produqtis Sesaqmnelad dagegmilze ufro maRali xarjebi;

Secdomebi gaangariSebasa da bazarze danergvis drois SerCevaSi;

konkurencia;

susti marketingi

imis albaToba, rom axali produqtebis Cavardnis wili gaizrdeba, gacilebiT metia maSin, roca produqtis Seqmnis procesSi marketingis samsaxuri uSualo monawileobas ar Rebulobs. marketingis samsaxuri aris damakavSirebeli rgoli momxmarebelsa da mwarmoebels Soris. axali produqtebis Semqmnelebs, rogorc wesi, Zirfesvianad esmiT mxolod TviT teqnologia, aRniSnuli teqnologiis potenciuri gamoyenebis gageba ki - xSirad arasakmarisia. meores mxriv, momxmareblebs esmiT mocemuli teqnologiis perspeqtiuloba, magram yovelTvis ar esmiT teqnologiis muSaobis principebi.

Page 151: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

151

axal produqtebSi warumateblobis didi procenti gvaiZulebs gavaanalizoT ara marto Cavardnis mizezebi, aramed - warmatebis mizezebic, esenia:

koncefciis zusti formulireba;

Zlieri marketinguli orinetacia;

sinergiis gamoyeneba;

bazrebis mimzidveloba;

riskebis analizi;

kontrolis meqanizmi da sxva warmatebasTan erTad, inovaciis ganuyofeli nawilia

warumateblobac. Tumca, zogjer swored es warumatebloba ufro met ndobas unergavs axali produqtis damuSavebisas procesis monawileebs da garkveuli drois Semdeg, inovacia marTldeba ufro maRali finansuri SedegebiT.

kompaniebi, romelTac gaaCniaT axali produqtebis damuSavebis marketinguli strategia, ufro warmatebulebi arian, vidre isini, romelTac ar gaaCniaT is. axali produqtebis warmatebisaTvis ki aseve saWiroa:

funqciaTaSorisi jgufebi - adamianebi, romlebsac SeuZliaT inovaciur procesebze fokusireba. agreTve, mocemul SemTxvevaSi saWiroa, rom maT gaaCndeT dro da sakmarisi motivacia;

mniSvnelovania kompensaciuri stimulebi jgufebis monawileTa motivaciisTvis.

daskvna

amgvarad, axali produqtebis warumateblobisa da warmatebis faqtorebis analizi mowmobs marketingis wamyvan rols biznes-erTeulTa warmatebis albaTobis gazrdis saqmeSi. aseTi miznis gaTvaliswinebiT, bazarze orienti-rebuli organizaciis marTvaSi saWiroa Semdegi nabijebis gadadgma:

1. Camoyalibdes axali produqtebis marketinguli stra-tegia;

2. ganisazRvros axali produqtebis damuSavebis proce-sis etapebi;

3. Seiqmnas organizaciuli kultura; 4. mogvardes funqciaTaSorisi jgufebis gamoyeneba; 5. uzrunvelyofil iqnas axali produqtebis ganvi-

Tarebis mxardaWera xelmZRvanelobis mier.

Page 152: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

152

literatura:

1. nadiraSvili g., axali tendenciebi bazris saxelmwi-foebriv regulirebaSi `marketingis aqtualuri sakiTxebi~, Tbilisis universitetis SromaTa krebuli, 2004;

2. g. nadiraSvili., C. jaSi., marketingi biznesis filosofia, saqonelmcodneoba komerciuli saqmianobis safuZveli, `marketingis aqtualuri sakiTxebi~, Tbilisis universitetis SromaTa krebuli, 2004;

3. Todua n., marketingi da produqciis konkurentunari-anobis marTvis problema, J. `ekonomika~, 2009;

4. Котлер ф. Маркетинг менеджмент-СПБ. 2000;

5. Дэи ДЖ. Стратегический маркетинг-М.ЭКСМО Пресс 2002;

6. Моисеева Н. К., Конышева М. В., Управвление маркетингом: теория, практика информационные техноллогии .-М. Финансы и статистика 2005;

7. О’Шоннесси ДЖ .Конкурентный маркетинг ,стратегический подход/ Пер. с англ. Под . ред Д . О Ямпольской. –СПБ Питер, 2002;

8. Портер М. Конкурентная стратегия. Методика анализа отраслей и конкурентов - М . Альпина бизнес букс.2005;

9. Гаидаенко Т.А Маркетинговое управление.Польный курс MBA. Принципы управленческих решений, 2005

Tina Gholadze

Doctor of Economics, assistant Professor, St. Grigol

Peradze Tbilisi Teaching University

Strategic Marketing - as a basis for the development of new products

Summary

Process of marketing development has started from the XIX century. Time by

time it evolved various directions, including operational, strategic, innovative and

other marketing, which is prepresented in the article details.

The article also discusses two types of innovations- market innovations and

innovations attracted by the company, also includes reasons of failure and success of

new products on market.

Page 153: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

153

maia Wania ekonomikis doqtori, soxumis saxelmwifo universitetis asistent-profesori

evrointegracia, saqarTvelo da ekonomikuri

gamowvevebi

integracia mravalwaxnagovani kategoriaa, romelic aCqarebs adamianebs, aseve saxelmwifoebs Soris urTierTobaTa gafarToebas, erTiani sainformacio sivrcis, kapitalis, saqonlis, samuSao Zalis msoflio bazris formirebas, ekologiuri da socialuri problemebis internacionalizacias.

Tanamedrove pirobebSi nebismieri qveynis ekonomikuri zrda mniSvnelovanwilad integraciis, sayovelTao globalizaciis procesebiT ganisazRvreba. qveyanaSi arsebuli ekonomikuri zrdis problemebis Seswavla da analizi erT-erT yvelaze ufro aqtualur problemad gadaiqca. procesebi sul ufro metad moicavs mTel msoflios, masSi sul ufro meti axali saxelmwifo erTveba da sxvadasxva saerTaSoriso proeqtebis ganxorcielebiT kidev ufro aqtiuri monawile xdeba Tanamedrove globalizaciuri procesebisa. [1] am mxriv, gamonaklisi arc saqarTveloa.

msoflio sazogadoeba da, maT Soris, qarTveli eri imyofeba postindustriuli ganviTarebis etapze, romelic xasiaTdeba maRalganviTarebuli qveynebis ekonomikis globaluri integraciiT. Tanamedrove pirobebSi Znelia vipovoT iseTi erovnuli meurneoba, romelic araa CarTuli msoflio meurneobis sistemaSi. globalizacia-integracia msoflio ekonomikis ganviTarebis Seuqcevadi tendenciaa, romelic xasiaTdeba erovnul ekonomikebs Soris urTierTdamokidebulebebis zrdis marali xarisxiT. es urTierTobebi aris globaluri ekonomikis Camoyalibebisa da ganviTarebis safuZveli.

integraciis procesSi kavkasia aRmoCnda msoflio mniSvnelobis strategiul interesTa gadakveTis gzajvaredinze. erTi mxriv, „natos wevri~ qveynebi da evrokavSiri, meore mxriv - ruseTi, irani da CineTi.

am fonze sakmaod rTulia, magram aucilebelia globalizaciis metwilad dadebiTi mxareebis Cvens sasargeblod gamoyeneba, romlebic qveynis ekonomikuri zrdis umniSvnelovanesi sawindaria. gazrdili sagareo vaWroba; informaciis moZraobis maRali tempi; axali ideebis teqnologiebis, ~nou-haus~ Tavisufali gadaadgileba;

Page 154: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

154

saqarTvelos msoflio ekonomikasa da politikasTan integrirebis SesaZlebloba, yovelive zemoT CamoTvlilis gaTvaliswineba da qveynis sasikeTod gamoyeneba, saqarTvelos ekonomikuri zrdis mniSvnelovan pirobas warmoadgens. saqarTvelo, an nebismieri sxva qveyana, erovnul TviTmyofadobas, Taviseburebebs, kulturas, tradiciebs, gamorCeulobas, ekonomikur siZlieres da ekonomikuri zrdis maRal tempebs ver SeinarCunebs, Tu igi globalizaciis mier Seqmnili sakacobrio simdidris mxolod pasiur momxmareblad iqca. saqarTvelo unda gaxdes Semqmneli - msoflio mniSvnelobis produqtis, inovaciebisa da gamogonebebis, romlebzec didi moTxovna iqneba msoflio bazarze [1].

saqarTveloSi bevri ram gakeTda ekonomikuri zrdis tempebis gasazrdelad, magram es bunebrivia araa sakmarisi imisaTvis, rom saqarTvelom Tavisi mniSvnelovani sityva Tqvas msoflio bazarze, dasZlios siRaribis da umuSevrobis problemebi. samwuxarod, saqarTveloSi dRemde ganxorcielebuli makroekonomikuri politika winaaRmdegobrivia, daubalansebelia. metad mniSvnelovania iseTi makroekonomikuli politikis ganxorcieleba, romelic uzrunvelyofs misi Semadgeneli yvela elementis dabalansebas. ekonomikuri zrdis problemebis Seswavlisa da gaanalizebisas aqcentirebuli yuradReba unda mieqces ekonomikuri zrdis xarisxisadmi prioritetis miniWebas. mniSvnelovania ara mxolod ekonomikuri zrda, aramed -ekonomikuri zrdis xarisxi, romelic miiRweva socialuri, struqturuli, instituciuri, teqnologiuri ganviTarebis daCqarebiT, Tanamedrove globalizaciis pirobebSi qveynis konkurentunarianobis amaRlebiT, adamianuri kapitalis ganviTarebiT. mSp-is maRali tempiT zrda tradiciuli midgomebiT, upiratesad fizikuri kapitalis gamoyenebiTac SeiZleba. aseTi maRali tempebis miRwevas mravali qveyana axerxebda, magram Tanamedrove pirobebSi am gziT qveynis ekonomikuri zrdis problemebi ver gadawydeba, radganac sasurveli struqturuli gardaqmnebi, konkurent-unarianobis amaRleba, eqsportis seriozuli gadideba mainc miuRweveli rCeba. ekonomikur zrdas saqarTveloSi aferxebs ara TavisTavad mxolod investiciebis ukmarisoba, aramed - danazogebis, mosaxleobisa da sawarmoebis Semosavlebis simcirec, rac ZiriTadad samuSao Zalis dabali profesiuli momzadebis, gamoSvebuli produqciis arakonkurentunarianobis Sedegia. amitom, ekonomikuri zrdis daCqarebis mTavari faqtoria konkurentunariani samuSao adgilebis Seqmna maRali kvalifikaciis mqone kadrebis momzadebiT, anu ganaTlebis sistemis

Page 155: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

155

prioritetuli ganviTarebiTa da uaxlesi teqnologiebis danergviT, teqnologiuri miRwevebis indeqsis amaRlebiT. ekonomikuri zrdis daCqarebis problemebis gadawyvetis mTavari da yvelaze efeqtiani gza aris muSaTa kvalifikaciis, ganaTlebisa da codnis amaRleba, anu investiciebi adamianur kapitalSi, mecnierebisa da teqnologiebis inovaciuri sferos ganviTareba. inteleqtualuri da inovaciuri ganviTareba fizikuri kapitalis xarisxis amaRlebasac iwvevs da ekonomikuri zrdac kidev ufro stimulirdeba. prioriteti Tavidanve unda mieniWos investiciebs - ganaTlebaSi, mecnierebaSi, janmrTelobaSi, socialur infrastruqturaSi. [2]

aucileblad migvaCnia mcire da saSualo biznesis prioritetuli ganviTarebis uzrunvelyofa, gansakuTrebiT soflis meurneobaSi, kvebisa da msubuq mrewvelobaSi, mrewvelobis mecnierebatevad dargebSi, momsaxurebis sferoSi. mcire biznesis ganviTarebis upiratesoba is aris, rom igi dasaqmebis problemis gadawyvetis umniSvnelovanesi faqtoria. aq investiciebi, samuSao adgilebis Rirebuleba SedarebiT msxvil sawarmoebTan sagrZnoblad mcirea, xolo ukugeba, Semosavlianoba da efeqtianoba - maRali, rac ekonomikuri zrdis tempebis daCqarebas iwvevs. amasTan erTad, aranaklebi mniSvneloba aqvs struqturuli Zvrebis ganxorcielebas realur ekonomikaSi, gansakuTrebiT, informaciuli da politikuri seqtorebis ganviTarebis daCqarebas. es aucilebelia ara marto axali teqnologiebis danergvisaTvis, aramed agreTve - ganaTlebis, inovaciuri sferos, tele-komunikaciebis infrastruqturis, maRal-Semosavliani dargebis ganviTarebis uzrunvelyofisaTvis.

dRes yvelaze ufro mTavar sakiTxad swored instituciuri gardaqmnebis daCqareba gvesaxeba, kerZod, sagadasaxado sistemis srulyofa, gadasaxadebis mastimulirebeli funqciis aRdgena, maTi Semcirebisa da gamartivebis gziT, xelfasebis mateba, „Crdilovani ekonomikis~ minimalur zomamde dayvana. „Crdilovani ekonomikis~, korufciis, kontrabandis daZlevis gareSe qveyana verasodes ver gadawyvets siRaribis problemas, Sesabamisad danazogebis, investiciebisa da ekonomikuri zrdis seriozulad daCqarebis problemas. [3]

am miznebis miRweva SesaZlebeli gaxdeba proficituli biujetiT, martivi da dabali gadasaxadebiT, ucxouri investiciebis mozidviT, sakuTrebis uflebis dacviT, liberaluri savaWro da satransporto politikiT, eqsportis zrdiT, soflis meurneobis seqtoris komercializaciiT, dasaqmebisa da dagrovebis

Page 156: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

156

stimulirebiT, ~momavali Taobebis fondisa~ da ~stabiluri ganviTarebis fondis SeqmniT~.

metad mniSvnelovania aseve, sagadasaxdelo balansis wonasworobis miRweva, romlisTvisac aucilebelia misi kompensaciuri potencialis amaRleba, pirvel rigSi, eqsportis prioritetuli gafarToebiT, sagareo valis SemcirebiT, pirdapiri ucxouri investiciebis farTod mozidviT. [2] eqsportis swrafi zrda ekonomikuri ganviTarebis daCqarebis unmiSvnelovanes faqtorad gvevlineba. amis SesaZleblobas iZleva saqarTvelos gawevrianeba msoflio savaWro organizaciaSi, rac saerTaSoriso bazrebze maqsimalurad SeRavaTiani pirobebiT zrdis miRwevis saSualebas iZleva. magram amisaTvis aucilebelia msoflios bazrebze maRali xarisxis konkurentunariani produqciis miwodeba, eqsportis seriozuli gafarToeba, aseve saWiroa eqsportis diversifikacia. magram saqarTvelos sakuTari investiciuri SesaZleblobani Zalian mokrZalebulia, amitom efeqtiani fulad-sakredito da savaWro politikis ganxorcielebiT msoflio bazarze konkurentunariani produqciis masStaburi warmoeba, eqsportis seriozuli gafarToeba mxolod sakuTari investiciebiT ver moxerxdeba. amisaTvis, rogorc zemoT avRniSneT, saWiroa agreTve, ucxouri pirdapiri investiciebis farTod Semosvla, romelsac Tan axlavs yovelTvis uaxlesi teqnologiebi da menejmenti. aseTi Semosavlebis mTavari pirobaa: qveyanaSi instituciuri wesrigis arseboba, „Crdilovani ekonomikis~, korufciis daZleva, investiciuri garemos Camoyalibeba. sxva SemTxvevaSi ucxouri pirdapiri investiciebi saqarTveloSi masStabiT ar Semova, Sesabamisad, zrdis daCqarebisa da sagadasaxdelo balansis gawonasworebis pirobebi ar gadawydeba.

amgvarad, ekonomikuri zrdis problemebis daZlevis mniSvnelovan mimarTulebad migvaCnia ekonomikuri zrdis xarisxisadmi prioritetis miniWeba, socialuri, struqturuli, instituciuri, teqnologiuri ganviTarebis daCqareba, qveynis konkurentunarianobis amaRleba, adamianuri kapitalis ganviTareba. wina planze unda gamovides zrdis xarisxis uzrunvelmyofi socialuri, struqturuli, mecnierul-teqnologiuri, ekologiuri politika. makroekonomikiuri politikis ganmsazRvrel prioritetad unda miviCnioT - investiciebi adamianur kapitalSi, ganaTlebis, mecnierebis, janmrTelobis sferoebis ganviTareba, adamianis ganviTarebis potencialis indeqsisa da teqnologiuri miRwevebis indeqsis amaRleba, rac saqarTveloSi ekonomikuri zrdis daCqarebisa da

Page 157: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

157

CamorCenilobis daZlevisaTvis damatebiTi resursebis uzrunvelyofis mTavari pirobaa. [3]

swored zemoT CamoTvlili pirobebis realizacias SeuZlia moitanos sistemuri makroekonomikuri efeqti zrdis tempisa da xarisxis amaRlebis saxiT. mravali qveynis uaxlesi gamocdileba gviCvenebs, rom ganaTlebis, savaWro liberalizaciis, telekomunikaciebis ganviTarebiT SesaZlebelia qveynis mSp-is sakmaod mniSvnelovani zrda, xolo intituciuri ganviTarebiT mosaxerxebelia zrdis kidev ufro metad daCqareba. bolo aTwleulSi mravali qveyana viTardeba Zalian maRali tempebiT. saqarTvelosac SeuZlia miaRwios ganviTarebis evropul standartebs, Tu igi ganaxorcielebs sistemur makroekonomikur politikas.

literatura:

1. abralava a. „erovnuli ekonomika da globalizacia~. Tbilisi. universali. 2005.

2. Wania m. `ekonomikuri zrdisa da sagadasaxdelo balansis problemebi postkomunistur sazogadoebaSi~ Tbilisi. universali. 2004.

3. Wania m. „ekonomikuri gardaqmnebi, saxelmwifo politika da ekonomikuri zrda~ kulturaTaSorisi komunikaciebi, saerTaSoriso samecniero perioduli gamocema. Tbilisi. 2011.

Maia Chania

Doctor of Economics, Assistant Professor, Sokhumi State University.

Euro-integration, Georgia and Economic Challenges

Summary

On the background of world-active integration and globalization, European and

Euro-Atlantic integration process is important for Georgia, which is going through a

critical phase.

The lack of social end intellectual development directly determines a low of

economic growth and its quality in Georgia. Georgia is characterized with world

competitiveness, competitiveness of growth, and current competitiveness, product

efficiency, including low level of territorial intensification of industry. Insufficient

institutional and structural development, high level of shadow economy and

Page 158: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

158

corruption, significant disproportion between the factors of economic growth are

obviously watched in the country.

In our opinion, it is necessary to assign highest priority of

macroeconomic policy to the investments into the human capital,

development of education, science, public health, increase of an index of

technological achievements.

Page 159: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

159

malxaz farcvania iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis sabu-Raltro aRricxvis kaTedris maswavlebeli

ra unda vicodeT samedicino momsaxurebis

dafinansebis prospeqtuli da retrospeqtuli

meTodebis Sesaxeb

Sesavali

samedicino momsaxureba is servisia, romelic adamianTa janmrTelobis aRdgenas sWirdeba. `janmrTeloba araferia, magram, Tu janmrTeloba ara gaqvs, yvelaferi araferia~ - uTqvams sokrates.

adamianTa janmrTelobis am mniSvnelobas acnobierebs yvela qveynis mTavroba, maT Soris, saqarTvelos mTavrobac. amitom, saqarTvelos mTavrobam 2013 wlidan gaatara sayovelTao samedicino dazRveva, romelmac moicva mTeli mosaxleoba da romlis 90%-ze mets TviT saxelmwifo afinansebs.

1. samedicino momsaxurebis dafinansebis zogadi mdgomareobis Sesaxeb

umravles maRalganviTarebul qveynebSi savaldebulo sayovelTao samedicino dazRvevis farglebSi samedicino momsaxurebis Semsyidveli aris saxelmwifo. igi mis Sesyidvas retrospeqtuli meTodiT, anu mkurnalobadamTavrebis Semdeg gaweuli samedicino momsaxurebis moculobis mixedviT axorcielebs. asea saqarTvelos mTel jandacvis sistemaSic. aseTi angariSsworeba saSualebas aZlevs saavadmyofoebs sakuTari Semosavlis gazrdis mizniT, gazardon avadmyofebis saavadmyofoSi dayovnebis dReebis raodenoba, gaamravlon da gaarTulon samedicino momsaxurebis saxeebi da xarisxi. xSirad es xelovnurad xdeba. marTalia amisi kontroli arsebobs, magram, aseT faqtebs mainc aqvs adgili. Sedegad sayovelTao samedicino dazRvevis biujeti aRar yofnis aseT xelovnurad gazrdil xarjebs. ase momxdara fineTSic. amitom iq, 1993 wels jandacvis momsaxurebis Semsyidvelebi adgilobrivi municipalitetebi gaxdnen da nacvlad retrospeqtuli anazRaurebisa, SemoiRes prospeqtuli, anu saWiroebebze

Page 160: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

160

gaTvlili anazRaureba (dafinanseba) [1, gv. 56]. anu maT winaswar gamoiangariSes yvela daavadebis samkurnalo xarjebi daavadebis sirTulis da xarisxebis mixedviT da am skaliT axdenen momsaxure samedicino dawesebulebebis dafinansebas. fineTSi es Seexo yvela samedicino dawesebulebas.

igive moxda did britaneTSic. „beverijis modelis~ danergvis Semdeg („beverijis modelis~ Sinaarsi imaSi mdgomareobs, rom jandacvis sistema mTlianad finansdeba saxelmwifo biujetidan im saerTo gadasaxadebiT, romelic biujetSi Sedis. TiTqmis aseTi modeli muSaobs saqarTvelos jandacvaSic), SeiniSna garkveuli sirTuleebi, kerZod, xelovnurad gaizarda pacientebis eqimebTan vizitebi, gaxSirda eqimebis binaze gamoZaxeba, iyo SemTxvevebi, roca normaluri mxedvelobis pacients Tvalis eqimTan agzavnidnen, muclis mcire tkivilis dros apendeqtomias ukeTebdnen, saRi kbilebis mqone pacients zogjer 20 kbilis plombirebas uniSnavdnen da a. S. [2, gv. 105]. amas samedicino dawesebulebebi axerxebdnen imiT, rom avadmyofis samedicino daxmarebaze moTxovnis ganmsazRvrelic TviTon iyvnen da - miwodebis ganmsazRvrelic. samedicino dawesebulebas ki meti momsaxurebis gaweva met Semosavals aZlevda, romelsac ixdida saxelmwifo. aman metad gazarda saxelmwifo xarjebi. amitom, inglisSi danerges avadmyofis mxridan xarjebis Tanagadaxdac (asea amJamad saqar-TveloSic), SemoiRes zogadi praqtikis eqimis Static, Semdeg ki, retrospeqtiuli dafinanseba Secvales prospeqtuli (winaswari) dafinansebiT, anu iseve, rogorc fineTSi. amiT samedicino dawesebulebebs moespoT momsaxurebis procedurebis, vizitebis da sawol-dReebis xelovnurad gazrdis SesaZlebloba.

radgan saqarTvelos samedicino dawesebulebebSic aseT gadacdomebs aqvs adgili, amitom saWiroa gaviziaroT fineTis da didi britaneTis gamocdileba da CvenTanac davnergoT igi. saWirod vTvliT, rom eqimis da sxva specialistebis xelfasi ar unda iyos damokidebuli maTTan avadmyofebis vizitebis raodenobaze. rodesac anazRaureba maTze da agreTve gamokvlevebis, gasinjvebis da konsultaciebis raodenobaze aris damokidebuli, maSin izrdeba maTi raodenobac.

zemoaRniSnulidan gamomdinare, samedicino momsaxurebis xarjebis zrdis SesaCereblad, saWiroa samedicino momsaxurebis anazRaurebis racionaluri meTodis arCeva.

Page 161: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

161

2. samedicino momsaxurebis dafinansebis moqmedi forma saqarTveloSi

amJamad, saqarTveloSi samedicino daxmarebis anazRaureba xdeba retrospeqtuli meTodiT, anu iseTive wesiT, rogorc adreul wlebSi xdeboda - fineTSic, inglisSic, aSS-ic da sxvaganac. Cven viZleviT winadadebas, rom mTlianad jandacvis sfero gadavides prospeqtul anazRaurebaze, anu gatardes umravles maRalganviTarebul qveynebSi dRes arsebuli dafinansebis politika.

retrospeqtuli meTodis gamoyenebisas windawin ar aris dadgenili samedicino daxmarebis moculoba, fasi da mTliani xarjebi. damfinansebeli anu saxelmwifo axorcielebs samedicino dawesebulebis mier faqtiurad Sesrulebuli samuSaos anazRaurebas.

dafinansebis am formis dros samedicino daxmarebis moculobasa da xarjebze winaswari SeTanxmebis ararsebobis gamo, yvela finansur risks Tavis Tavze iRebs damfinansebeli. damfinansebel mxares aranairi gavlenis moxdena ar SeuZlia samedicino daxmarebis moculobaze da struqturaze.

retrospqtuli dafinanseba Ria sistemas warmoadgens, romelic samedicino presonals saSualebas aZlevs Semosavlebis maqsimalurad miRebis mizniT gazardos Sesrulebuli samuSaos moculoba, rac Tavis mxriv, jandacvis xarjebis zrdas ganapirobebs.

retrospeqtuli dafinansebisas ufro mosalodnelia samedicino dawesebulebisa da personalis mxridan uaryofiTi stimulebis ganviTareba. informaciuli asimetriis arsebobis gamo, rac gamoixateba samedicino momsaxurebaze pacientis arasakmarisi informirebulobiT, eqimebi dainteresebuli arian araaucilebeli samedicino daxmarebis CatarebiT (dausabuTebeli hospitalizaciis, an ZviradRirebuli diagnostikuri gamokvlevebisa da procedurebis daniSvnis xarjze) gazardon TavianTi Semosavlebi, xolo pacientis hospitalizaciis gasa-marTleblad daamZimon SemTxvevis sirTule.

yofili socialisturi banakis qveynebSi jandacvis sistemis reformirebis sawyis etapze gavrcelebuli iyo restrospeqtuli anazRaurebis meTodi. dReisaTvis bevrma qveyanam ukve gaiara aRniSnuli etapi da sul ufro farTod inergeba anazRaurebis iseTi meTodi, sadac winaswar aris dadgenili samedicino daxmarebis moculoba da mosalodneli xarjebi.

aSS-Si, sadac anazRaurebis retrospeqtuli meTodis farTod gamoyeneba istoriul tradiciebze iyo

Page 162: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

162

dafuZnebuli da damfinansebeli axorcielebda gaweuli samedicino momsaxurebis yvela xarjis anazRaurebas, 80-iani wlebidan TandaTan sul ufro mkvidrdeba prospeqtuli anazRaureba, rac samedicino daxmarebis moculobis winaswar gansazRvras iTvaliswinebs.

prospeqtuli dafinansebisas winaswar aris dadgenili samedicino daxmarebis moculoba, misi erTeulis fasi da mTliani xarjebi. damfinanseblebsa da samedicino dawesebulebas Soris dadebuli xelSekrulebis pirobebi urTierTSeTanxmebiT dgindeba. masSi gaTvaliswinebulia wina periodis monacemebis safuZvelze pacientTa raodenoba da maTi samedicino daxmarebis moculoba, fasi, daxmarebis realuri saWiroeba, maTi dakmayofilebis prioritetebi da finansuri saSualebebi. damfinansebeli mxaris mier aRebuli pasuxismgebloba da valdebulebebi SemosazRvrulia drois gansazRvruli periodiT (xSir SemTxvevaSi wlis ganmav-lobaSi).

xelSekrulebaSi gansazRvrulia samedicino daxmarebis TiToeuli erTeulis Rirebuleba. SesaZlebelia misi rogorc mkacrad gansazRvra, aseve, Rirebulebis zeda da qveda zRvaris dadgena.

urTierTSeTanxmeba agreTve iTvaliswinebs finansur risks, romelic warmoadgens gegmiT gansazRvruli da faqtiurad Catarebuli samedicino daxmarebis moculobebs Soris sxvaobas. finansuri riski Tanabrad nawildeba samedicino momsaxurebis Semsyidvel organizaciasa da samedicino dawesebulebas Soris. aseT SemTxvevaSi dgindeba samedicino daxmarebis faqtiurad Sesrulebuli moculobis gegmiuridan SesaZlo gadaxra, romelic urTierTSeTanxmebis safuZvelze SesaZlebelia ufro dabali fasiT anazRaurdes.

prospeqtuli meTodi ekonomikuri efeqturobiT xasiaTdeba. samedicino daxmarebis winaswar gansazRvruli Rirebulebis gamo mosalodneli xarjebi advilad prognozirebadia. mniSvnelovnad mcirdeba samedicino dawesebulebisa da personalis uaryofiTi stimuli dausabuTebeli hospitalizaciisa da ZviradRirebuli procedurebis daniSvnis xarjze gazardos Tavisi Semosavlebi. dafinansebis aRniSnuli meTodi jandacvis xarjebis zrdis Sekavebas ganapirobebs.

prospeqtuli anazRaurebis meTodebs warmoadgenen - globaluri biujeti, suladobrivi anazRaureba, biujetur-muxlobrivi dafinanseba da sxva.

SesaZlebelia retrospeqtuli da prospeqtuli meTodebis erTdrouli gamoyenebac. am SemTxvevaSi samedicino dawesebulebis mier Sesrulebuli samuSaos nawilis anazRaureba xorcieldeba prospeqtuli meTodiT,

Page 163: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

163

xolo gegmis zeviT Sesrulebuli samuSaos moculoba anazRaurdeba retrospeqtuli meTodiT. saqarTvelos jandacvis sistemisTvis esec misaRebia.

daskvna

prospeqtuli da retrospeqtuli anazRaurebis meTodebis urTierTSedareba gvaZlevs uflebas gavakeToT daskvna prospeqtuli formis upiratesobis Sesaxeb. amitom, mizanSewonilad miviCnevT mis gamoyenebas saqarTveloSi.

gamoyenebuli literaturis sia:

1. Scott L. `Government Buying Play Provekes Private Sector~, Modern

Healthcare, November, 11,1996.

2. Lliffe S. The national plan for Britin's national health serrice (International

joirnal of health service, 2002, v. 31, #1.

Malkhaz Phartsvania

Tbilisi Ivane Javakhishvili State University,

Accounting Department Teacher

What we should know about the Prospective and

Retrospective methods

Summary

In the article – `What we should know about the Prospective and Retrospective

methods~ it is discussed the necessary Prospective and Retrospective forms of

Medical compensation service for sick people. Restrospective form is called a

compensation which is given in the post-treatment period and it is based on Medical

Service-procedures, check up and etc. amount and their expenses.

This method is popular in all Medical organizations, but it has a fault as Medical

organizations are deliberately increasing the amount of procedures and treatment to

receive more profit. This is very hard for Georgian Budget.

In the article it is mentioned that Retrospective method was popular in European

countries in early years, but because of this fault, these countries changed this method

as a Prospective one. It is called Financing for its necessities. In this case it is

preliminarily planned the procedures for all kinds of diseases, check up and etc.

Therefore, the salary of Medical staff isn’t depended on the visits and procedures of

sick patients.

Page 164: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

164

ramaz oTinaSvili ekonomikur mecnierebaTa doqtori, saqarTvelos teqnikuri universtitetis profesori

biznes-dazvervis ganviTarebisa da kvlevis

istoria

Tanamedrove pirobebSi konkurencia biznesSi sakmaod daZabul garemoSi mimdinareobs. warmatebuli kompaniebi sul ufro metad arian damokidebulni bazris kvlevis Sedegad miRebul uaxles informaciaze. swori analizis Catareba da konkretuli bazrebis Sesaxeb winmswrebi informaciis floba, konkurenciuli upiratesobis erT-erTi mniSvnelovani berketia. mowinave informaciis mopovebis yvelaze efeqturi gza - biznes-dazvervaa. SeiZleba iTqvas, Tanamedrove pirobebSi, dazverva Camoyalibda biznesis warmarTvis korporaciuli kulturis aucilebel komponentad, romelic warmoadgens konkurentebis Sesaxeb informaciis mizanmimarTul Segrovebas mmarTvelobiTi gadawyvetilebebis misaRebad biznesis marTvis Semdgomi strategiisa da taqtikis Taobaze.

dazvervis sawyisebi momdinareobs uZvelesi droidan. romis imperiaSi imdenad kargad iyo organizebuli dazverviTi saqmianoba, rom senatSi arsebobda informacia TiToeuli qveynis socialur-ekonomikur aspeqtebze, kerZod, klimatis Taviseburebebze, miwebis nayofierebaze, mosaxleobis Sromismoyvareobaze, sursaTis maragebze, misasvlel gzebze da sxva. dazvervis gansakuTrebul interess iwvevda qveyanaSi mefeebisa da warCinebulTa qoneba da maTi Senaxvis adgilebi.

jer kidev Cvens welT aRricxvamde, romis imperatorma iustinianem abreSumis Wiebis moparviT CauSala CineTs axlo da Sua aRmosavleTSi abreSumiT vaWroba.

gvian SuasaukuneebSi xmelTaSua zRvispireTis savaWro qalaqebSi Caisaxa ekonomikuri dazverva. venecia da genua gaxdnen biznes-dazvervis pirveli centrebi, sadac komerciuli saidumloebis fasi maRali iyo politikurze [1.gv.440].

pirveli dokumenturad dadasturebuli konkurentuli dazvervis Seqmnis TariRad miCneulia XIV saukunis dasasruli. maSin `fiugerTa saxlma~ germaniis qalaq augsburgSi, pirvelad msoflioSi, gamoiyena konkurentuli dazvervis elementebi. fugerebi TavianT TanamSromlebSi

Page 165: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

165

avrcelebdnen e.w. `axali ambebis manuskripts~. es dokumenti moicavda mizanmimarTulad SerCeul da gaanalizebul komerciul da politikur informacias, romelic Sedioda kompaniis interesis sferoSi Semavali yvela centridan da amartivebda mmarTvelobiTi gadawyvetilebebis miRebas. profesionalebis azriT, swored am garemoebam misca fiugerebs saSualeba daekavebinaT lideris poziciebi maSindeli germanuli mrewvelobis sakvanZo dargebSi. mogvianebiT fiugerebma Seqmnes evropaSi pirveli sabanko saxli [2]

amerikeli avtorebis mixedviT: rotSildebs XVIII saukunis bolos hyavdaT orasi informatori. aRniSnuli qselis saqmianobis Sedegebi gadaeca inglisis mTavrobas, romelic omobda napoleonis winaaRmdeg. informatorebis wyalobiT samTavrobo da samxedro struqturebidan naTan rotSildma londonSi pirvelma Seityo napoleonis damarcxebis Sesaxeb. am informaciis monopolias rotSildebi flobdnen Zalzed mcire xniT, Tumca es dro sakmarisi aRmoCnda, sakuTar kontrols daeqvemdebarebinaT im drois biznesis yvelaze mowinave teqnologiuri mimarTuleba - safeiqro mrewveloba [3.gv.216-217].

mogvianebiT ganviTarda samrewvelo SpionaJi. amerikeli mecnieris herbert meieris monacemebiT, or msoflio oms Soris periodSi iseTi meTodebis meSveobiT, rogoricaa: fasebis omi, proteqcionizmi saxelmwifos mxridan, teqnologiebis ukanono kopireba, iaponiis safeiqro mrewvelobam daamarcxa Tavisi britaneli da amerikeli konkurentebi. iaponiis mTavroba mivida iqamde, rom samamulo firmebsa da sawarmoebs aunazRaura maRali sabaJo mosakreblebi.

samrewvelo SpionaJi iyo da kvlav rCeba iaponiis progresis mamoZravebel erT-erT mTavar Zalad. eqspertebis azriT, man uzrunvelyo izolaciidan da feodalizmidan teqnologiur da industriul sazogadoebaSi swrafad gadasvlis SesaZlebloba. magaliTad, kompania `sonis~ (Sony) Tanamedrove istoria saTaves Rebulobs omamdeli amerikuli eleqtro firsakravidan.

biznes-dazvervam dRevandeli saxiT CamoyalibebaSi ganviTarebis mZlavri impulsi miiRo gasuli saukunis 80-an wlebSi. Tanamedrove periodis konkurentuli dazvervis fuZemdeblad iTvleba kompania `qseroqsi~ (Xerox), romelic Seejaxa konkurencias iaponeli mwarmoeblebis mxridan. es iyo umkacresi `brZola~, vinaidan iaponelebi Sevidnen amerikul bazarze `qseroqsis~ TviTRirebulebaze dabali fasiT. Tumca, `qseroqsma~ Tavisi iaponuri filialis

Page 166: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

166

wyalobiT Seqmna mowinave menejmentis sistema, romelsac dRes `benCmarkings~ uwodeben. `saWiro~ sadazvervo teqnologiebi sakuTar bizness moargo da gamoiyena efeqturad. mis magaliTs mibaZes sxva msxvilma amerikulma kompaniebmac.

mogvianebiT, konkurentuli dazvervis meTodebis gamoyeneba daiwyes evropaSi, Semdeg ki mTel msoflioSi. am periodSi moxda biznes-dazvervis saboloo gamoyofa moRvaweobis damoukidebel mimarTulebad.

1990-iani wlebis dasawyisisTvis Camoyalibda konkurentuli dazvervis profesionalebis saerTaSoriso da erovnuli sazogadoebebi, romlebmac perioduli gamocemebis, konferenciebisa da treningebis Catarebis gziT daamyares specialistebs Soris TanamSromloba. yvelaze cnobili sazogadoebebia: SCIP (aSS) da Competia (kanada). ruseTSi arsebobs konkurentuli dazvervis profesionalTa sazogadoeba. ukrainaSi konkurentuli dazvervis specialistebi gaerTianebulni arian xarkovis saolqo sazogadoebriv organizaciaSi `konkurentuli dazvervis analitikosTa da profesionalTa sazogadoeba~. saqarTveloSi aRniSnuli struqturebi jer ar Camoyalibebula, Tumca, sakmaod aqtualuria.

amJamad sworad organizebuli konkurentuli dazverva ar Semoifargleba mxolod konkurentTa SeswavliT. igi muSaobs mTel biznes-garemoze, romelSic funqcionirebs biznes-obieqti. kerZod, iswavleba politikuri da samarTlebrivi viTareba qveyanaSi. im personalTa sakadro gadaadgilebebi, visma saqmianobamac SeiZleba moaxdinos gavlena kompaniaze.

biznesis ganviTarebis istoriaSi arsebobs uamravi magaliTi, rodesac dazvervis Sedegad kompaniebi konkurentebisgan `moparuli~ ideebis, kopirebis Sedegad originalTan miaxloebul nawarms qmnian. amiT ki zogaven, rogorc drois, aseve - uzarmazar finansur saxsrebs. 2012 wlis yvelaze skandalur davad Sefasda or msoflio biznes-gigants transnacionalur korporaciebs `Samsung~ da ` AApple~ Soris mimdinare dava. `efli~ `samsungs~ misi gamogonebebis kopirebaSi sdebda brals da iTxovda `samsungis~ ramdenime modelis telefonis bazridan saerTod amoRebas. sasamarTlom `samsungi~ iPhone-is dizainis da funqciebis 6 patentis miTvisebaSi daadanaSaula da kompensaciis sanacvlod 1.05 miliardi aSS dolaris gadaxda daakisra. sasamarTlo procesebis gadawyvetilebis Sedegad dazaralebuli koreuli giganti iZulebuli gaxda damarcxeba eRiarebina. Tumca, dakisrebuli miliardis

Page 167: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

167

gadaxda sakmaod originaluri meTodiT gadawyvita. man 5 centianebiT datvirTuli 30 satvirTo manqana gagzavna eflis saTao ofisSi da am formiT Seasrula valdebuleba. samsungis generalurma direqtorma `li kun him~ ganacxada, rom `eflis~ TanamSromlebs didi dro dasWirdebaT wvrili e.w. `xurda~ fulis TvlaSi. am formiT man TiTqos mcirediT Seimsubuqa `brazi~, xolo `eflis~ xelmZRvanelobas satelefono saubarSi ganucxada: `SegiZliaT am fuliT sasmelebi iyidoT mTeli wlis ganmavlobaSi an Tu gindaT gadaadeniT gamogzavnili monetebi, CemTvis sulerTia. Cven valdebuleba SevasruleT~ [4].

cnobili amerikeli biznesmeni, jon rokfeleri, gaxldaT msoflios pirveli miliarderi. misi qoneba simdidris mwvervalze 318 miliard aSS dolarad Sefasda. am dros igi 74 wlis iyo. misi axalgazrdobis ocneba iyo 100 aTasi dolaris Sovna. man moRvaweoba ubralo buRaltrad daiwyo. mogvianebiT sabiTumo vaWrobis mcire biznesi wamoiwyo. bolos ki msoflioSi umsxvilesi navTob-kompaniis `Standard

Oil~-is mepatrone gaxda. misi kompania istoriaSi Sevida, rogorc aSS-is yvelaze msxvili monopolisti [5]. am donemde miRwevas ki, rogorc didma Sromismoyvareobam da niWma, aseve, garkveul saxelmwifo Tu kerZo saidumloebebze wvdomam da dazverviTma saqmianobam Seuwyo xeli. magaliTad, konkurentTa sixarbis stimulirebis Tavidan asacileblad, Tavis droze, `standart oilis~ TanamSromlebs ar hqondaT ufleba gaemJRavnebinaT sakuTari xelfasis sidide. agreTve, Tavi unda SeekavebinaT simdidris aJitirebisagan da fufunebis sagnebis yidvisagan.

qonebis mudmiv reinvestirebas eweoda rokfeleri. igi iyenebda maSindeli warmoebis organizaciis saukeTeso meTodebs da mogebis didi nawilis investirebas kvlav warmoebis saSualebebSi axdenda. aseve mniSvnelovan saxsrebs xarjavda samrewvelo jaSuSobaSi. hqonda `mstovrebis~ sakuTari qseli misi biznesisTvis `saintereso~ TiTqmis yvela sferoSi - kavSirgabmulobaSi, transportSi, gansakuTrebiT rkinigzaSi da a.S. amitom, mudmivad saqmis kursSi iyo mis garSemo mimdinare sakvanZo movlenebSi. Sedegad, saWiro dros da sakmaod dabal fasad xelT igdebda navTobis axal-axal sabadoebs. bolos iqamde mivida saqme, rom me-20 saukunis dasawyisSi `standart oili~ amerikis navTobis bazris 90%-s flobda, aseve, misi gadazidvis qselebs. Sedegad, monopolisti kompania ukve Tavad saxelmwifos uwevda konkurencias. aRniSnuli mniSvnelovan safrTxes uqmnida qveynis ekonomikur usafrTxoebas, radgan, rodesac saxelmwifoSi umniSvnelovanesi resursis didi

Page 168: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

168

nawili kerZo piris Tu biznesis xelSia saxelmwifos uWirs misTvis saWiro dros strategiuli gadawyvetilebis miReba. swored aman aiZula aSS-s mTavroba SeemuSavebina antimonopoliuri aqti, romelic jer 1890 wels miiRes `Sermanis~ kanonis saxelwodebiT, xolo 1914 wels ki - `kleitonis aqtis~ saxiT, raTa saSualeba miscemoda kontroli daemyarebina uzarmazari resursis mqone miliardelze [6].

donald trampi – amerikeli samSeneblo magnati ager ukve 30 welia, mniSvnelovanwilad axdens niu-iorkis iersaxis formirebas. trampis umTavresi upiratesobaa sxva xalxis da investorebis fulis gamoyenebis unari, rasac piradi reputaciisa da komunikabelurobis meSveobiT saukeTesod axerxebs. droTa ganmavlobaSi trampma Tavisi saxeli savaWro niSnad aqcia. 1979 wels `Trump Tower~-is mSeneblobam sabolood gaaforma misi miswrafebebi Zlevamosilebisken. donald trampis biznesis aseTi zrda swored dauRalav Sromasa da energiasTanaa dakavSirebuli. igi mudmivad swavlobs konkurentebis qmedebebs, ikvlevs bazris SesaZleblobebs da komerciuli saidumlos misagnebad aqtiurad iyenebs rogorc komerciuli dazvervis, aseve, marketinguli informaciis Segrovebis Tanamedrove meTodebs. ase magaliTad, rodesac uZravi qonebis bazarze misma konkurentebma dempinguri fasebi daaweses, trampma misTvis `saWiro~ informaciis mopovebis Semdeg Seiswavla moTxovna mosaxleobis elitarul fenebSi, gaecno mdidrebis fsiqologias da mixvda, rom isini yidulobdnen ara ubralod saqonels, aramed, garkveulwilad, prestiJsac da naklebad wuxdnen maRali fasis gamo. amitom, manhetenze arsebuli trampis saofise farTebs konkurentebisgan gansxvavebiT (Semcirebis nacvlad) moemata fasebi. misi uZravi qoneba imdenad ZviradRirebuli iyo, rom maT Searqves `oqros metrebi~. trampis ideam gaamarTla da komerciuli farTebi uproblemod gaiyida, rac misTvis zemogebis da axali Semosavlebis wyaro gaxda [7].

Sedegad, calsaxad SeiZleba iTqvas, rom warmatebuli kompaniebis didi nawili mudmivad awarmoebda da dResac cdilobs konkurentebis mowinave ideebsa da gadawyvetilebebze hqondeT wvdoma. menejerebi yovelTvis cdiloben gamoiyenon informaciis moZiebis mravali saSualeba, rogorc konkurentebTan brZolis erT-erTi umniSvnelovanesi berketi. amisaTvis arsebobs Ria da faruli meTodebi. informaciis ZiriTadi nawilis (95%) mopoveba Ria wyaroebidan xdeba [1.gv.440].

Page 169: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

169

biznes dazvervis mTavari amocanaa miawodos gawyvetilebebis mimReb pirebs saTanadod damuSavebuli analitikuri informacia, romelic daexmareba maT swori gadawyvetilebis miRebaSi. aRniSnuli samuSaos stadiebia:

programis damuSaveba;

monacemebis Segroveba;

Segrovebuli monacemebis analizi da sinTezi;

daskvnebis wardgena.[1] pirvel etapze muSavdeba saerTo analitikuri

strategia. meoreze - monacemebis Segroveba xdeba uwyvet da fokusur reJimebSi, am dros mimarTaven, rogorc informaciis Ria, ise farul wyaroebs. mesame etapze warmoebs damuSavebuli analitikuri informaciis wardgena xelmZRvanelobisadmi.

analitikuri dokumentis Sedgenis zogadi rekomendaciebia: masala unda iyos miwodebuli efeqturad, logikurad dasabuTebuli, gasagebi da informaciulad gamyarebuli.

konkurentuli biznes-dazvervis warmatebebi imdenad STambeWdavia, rom Tanamedrove pirobebSi, saxelmwifo usafrTxoebis samsaxurebic xSirad iyeneben maT mier aprobirebul mowinave meTodebs sakuTar saqmianobaSi.

literatura:

1. oTinaSvili r., ekonomikuri usafrTxoeba, analizis antikriminaluri aspeqtebi, Tbilisi: stu, 2005.

2. oTinaSvili ramaz, maxvilaZe kaxaber, biznes-procesebis reinJineringi, monografia, Tbilisi, 2016.

3. Майкл Белкиню `Конкурентная разведка: взгляд без эмоций~.

Журнал `BEST OF SECURITY~, № 11, ноябрь, 2006.

4. http://intermedia.ge

5. https://ka.wikipedia.org/wiki/

6. Лифляндчик Б., Лиходеев Н., Бизнес-разведка: от разделенных

данных к обоснованию важнейших решений: www.sec.ru.

7. https://ka.wikipedia.org/wiki/

Page 170: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

170

Ramaz Otinashvili

Doctor of Economics, Professor, Georgian

Technical University

Business-Secret Service development and Research History

Summary

Companies that achieved success in present-day conditions often refer to

Business-Secret service, which represents one of the most important levers of

competitive fighting. The beginning of Secret Service dates back to ancient times.

Nowadays, Business Secret Service uses advanced methods to not only study the

competition, but also examine the business environment within the existing

political and legal conditions of the country.

Page 171: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

171

justan bokuCava saqarTvelos teqnikuri universitetis doqtoranti

saqarTveloSi eleqtroenergetikis saxelmwifo

regulirebis zogierTi aspeqtebi

Sesavali

eleqtroenergetikis, rogorc bunebrivi monopoliis saxelmwifo regulirebis aucilebloba msoflios mravali qveynis mier aris aRiarebuli. arsebobs avtoritetul mecnierTa azri, rom regulirebis gareSe bunebrivi monopolia Tavis Zalauflebas bazarze gamoiyenebs imisTvis, rom momxmareblisagan miiRos zemaRali mogeba. maSasadame, eleqtroenergetikis regulirebis aucilebloba dasabuTebulia bazris naklovanebebiT. marTalia bazari yvelaze ukeT anawilebs resursebs, magram es xdeba im SemTxvevaSi, roca igi konkurentulia. eleqtro-energetikuli bazari konkurentuli ar aris. am bazarze gamodis monopolisti sawarmo, romlis mier dawesebuli fasebi, cxadia, socialuri TvalsazrisiT ar iqneba misaRebi sazogadoebisTvis. amis garda, eleqtroenergetika nebismieri saxelmwifos ekonomikuri ganviTarebis erT-erTi sabaziso dargia, ris gamoc misi sabazro urTierTobaTa imedze datoveba, TiTqmis dauSvebelia. igi saxelmwifos mzrunvelobis qveS unda imyofebodes. am azris arian ara mxolod ucxoeli, aramed eleqtroenergetikis cnobili qarTveli specialistebic - d. ComaxiZe, m. erisTavi, p. cincaZe da sxvebi.

1. eleqtroenergetikis, rogorc bunebrivi monopoliis regulirebis Sesaxeb

~energetikis ganviTarebis roli da mniSvneloba gansakuTrebulia, - wers profesori nodar WiTanava, - misi ganviTarebis donezea damokidebuli qveynis potencialis amoqmedebis daCqareba da sabolood, mosaxleobis cxovrebis donis amaRleba... ramdenadac qveyanas sxva resursebi (navTobi, gazi) SezRuduli aqvs, xolo hidroresursebis didi potenciali gaaCnia, ufro mizanSewonilia grZelvadian perspeqtivaSi gaTvaliswinebul iqnas energetikul resursebze mzardi moTxovna ZiriTadad dakmayofildes

Page 172: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

172

hidroenergetikis upiratesi ganviTarebiT (eleqtro-energiis warmoebis mkveTri gadidebiT)~ [1, gv. 12].

aseTi maRali rolis gamo, energetikas, kerZod, ki eleqtroenergetikis saxelmwifos mxridan sWirdeba mxardaWera da swori marTva-regulireba.

eleqtroenergetikis, rogorc bunebrivi monopoliis regulirebis pirveli precedenti Seiqmna aSS-Si XIX saukunis bolos. erovnuli eleqtroenergiis asociacis prezidentma amerikelma samuel insulma, SeamCnia ra, rom eleqtro-energetikas axasiaTebda maRali fiqsirebuli da cvalebadi danaxarjebi, igi mixvda, rom ufro efeqtiani iqneboda eleqtroenergetikis sferos saxelmwifo organoebis mxridan regulireba da daayena kidec municipalitetSi es sakiTxi.

eleqtroenergetikaSi energiis gadacema da ara warmoeba, aris bunebrivi monopoliaa. bunebrivi monopolia bazris iseTi mdgomareobaa, roca konkretul saqonelze momxmareblis moTxovnilebis dakmayofileba, am saqonlis teqnologiuri Taviseburebebis gamo ufro efeqturia konkurenciis ar arsebobis pirobebSi. aseT dros bunebrivi monopoliis subieqtis mier warmoebuli saqonlis Secvla momxmareblebs ar SeuZliaT sxva saqonliT, ris gamoc bazarze am saqonelze warmodgenil moTxovnaze metad mcired an TiTqmis ar moqmedebs fasebis cvlileba [2, gv. 134]. cxadia, amas iyeneben monopoliuri struqturebi da saqonels yidian monopoliur fasSi, rac metad laxavs momxmarebelTa interesebs. Tumca, araerTi mecnieri (g. demSici, j. pozneri, j. stigleri da r. uiligi, o. uiliamsoni) Tvlis, rom `ama Tu im struqturis monopoliur mdgomareobas aucileblad ar moyveba misi monopoliuri qceva~ [3].

magram Cvens mier dasaxelebuli mecnierebis es mosazreba, jer erTi, efuZneba monopolist sawarmoebTan garkveuli vadiT dadebul kontraqts, rodesac bazarze organizebul konkurenciaSi maT saqonlis da momsaxurebis miwodebis gansakuTrebuli uflebebi eZlevaT da, meore, aseT drosac ki, maTi qcevis elementebi SeiZleba Seicvalos, Tu Seicvala saqonlis da momsaxurebis warmoebis pirobebi. am ukanasknel moments TviT es mecnierebic aRiareben.

ase Tu ise, mecnierTa am mosazrebis miuxedavad, dReisTvis msoflios mraval qveyanaSi saxelmwifos mier bunebrivi monopoliebis saqmianobis regulireba xdeba. am qveynebis ricxvSia saqarTveloc. `eleqtroenergetikisa da bunebrivi gazis Sesaxeb~ kanonis miRebiT man aRiara monopoliuri struqturebis saqmianobis saxelmwifoebrivi regulirebis aucilebloba saqarTveloSi.

Page 173: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

173

2. saqarTveloSi eleqtroenergetikis maregulirebeli erovnuli komisiis (`semekis~) saqmianoba

saqarTvelos kanonSi `eleqtroenergetikisa da bunebrivi gzis Sesaxeb~ mocemulia saqarTvelos energetikis maregulirebeli erovnuli komisiis statusi da funqciebi, ufleba-movaleobebi, kompetenciebi, komisiis wevrTa uflebamosilebis Sewyveta da sxva.

am kanonSi vkiTxulobT, rom `saqarTvelos energetikis maregulirebeli erovnuli komisia (`semeki~)~ aris sajaro samarTlis iuridiuli piri. igi aris mudmivmoqmedi damoukidebeli saxelmwifo organo, romelic ar eqvemdebareba arcerT sxva saxelmwifo uwyebas da organizacias. misi funqciebia [4, gv. 6]:

eleqtroenergiis warmoebis, gadacemis, dispet-Cerizaciis da ganawilebis, importis da eqsportis... licenzirebis wesebisa da pirobebis dadgena, agreTve licenziebis gacema, modificireba, SeCereba an gauqmeba;

eleqtroenergiis warmoebis, gadacemis, dispet-Cerizaciis, ganawilebis, importis, eqsportisa da moxmarebis sabiTumo da sacalo tarifebis dadgena da regulireba;

eleqtroenergiis warmoebis, gadacemis, dispet-Cerizaciis da ganawilebis, importisa da eqsportis licenziantebs Soris, agreTve, maTsa da momxmareblebs Soris warmoqmnili sadavo sakiTxebis gadawyveta Tavisi kompetenciis farglebSi;

eleqtroenergetikisa (da bunebrivi gazis) licenzirebis pirobebis dacvis kontroli;

eleqtroenergetikaSi serTificirebis samuSaoTa organizeba da koordinacia;

eleqtroenergiis importis da eqsportis reguli-reba;

eleqtrobazris saqmianobis zedamxedveloba da sabazro wesebis damtkiceba.

maSasadame, am kanonis ZaliT saqarTvelos energetikis maregulirebeli erovnuli komisia, anu `semeki~, aris is erTaderTi organizacia saqarTveloSi, romelic saxelmwifos saxeliT aregulirebs energetikis, m.S. eleqtroenergetikis saqmianobas saqarTveloSi. `semek~-is movaleobaa regulirebis meSveobiT maqsimalurad Seasrulos konkurentunariani bazris pirobebi, rom `eleqtroenergiis tarifi emyarebodes grZelvadian zRvrul Rirebulebas, da, satarifo politika Seesabamebodes sabazro principebs. amave dros uzrunvelyofdes momxmareblebisTvis monopolisturi kompaniebisgan

Page 174: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

174

Sepirebul momsaxurebis aucilebel miRebas~. amrigad, maregulirebelma komisiam monopolist sawarmos unda daudginos realur danaxarjze da gonivrul mogebaze dafuZnebuli tarifi, xolo maTgan unda moiTxovos momxmareblisTvis eleqtroenergiis normatiuli miwodeba. asrulebs ki am moTxovnebs saqarTvelos `semek~-i? obieqturia mis mier dawesebuli tarifi? anda uzrunvelyofs igi momxmarebelisTvis eleqtroenergiis normalur miwodebas?

eleqtroenergetikis damoukidebeli maregulirebeli institutis ZiriTadi upiratesoba gamoixateba, erTis mxriv, momxmareblis dacvaSi eleqtroenergiis mwarmoeblis da mimwodeblis Tavnebobisgan, meores mxirv, eleqtro-energetikis sferos dacviT saxelmwifos sxvadasxva struqturebis diqtatisgan. am SemTxvevaSi eleqtro-energetikis regulireba enacvleba am sferoSi bazris Tavisufal konkurencias. gansakuTrebiT es exeba eleqtroenergiis tarifebis gansazRvras da momsaxurebis xarisxis amaRlebas. orive SemTxvevaSi regulireba emsgavseba sabazro qcevebs, TiTqos adgili hqondes konkurencias. regulireba sazogadoebas ayenebs maqsimalurad privilegiur mdgomareobaSi, radgan awesebs minimalur safasurs konkurenciis ararsebobis pirobebSi. amasTan, konkurentuli bazris msgavsad eleqtroenergia miewodeba mxolod im momxmarebels, romelsac surs da SeuZlia momsaxurebis fasis gadaxda.

specialistebi fiqroben, rom eleqtroenergetikis damoukidebeli regulireba xelsayrelia, rogorc momxmareblisTvis, ise mwarmoeblisTvis, ise investorisTvis da TviT saxelmwifosTvis. eleqtroenergetikis saxelmwifo regulirebis dros investorebi ufro daculad grZnoben Tavs, radgan maregulirebeli samsaxuri Sors dgas politikuri procesebisgan da radgan saqarTvelos eleqtroenergetikis aRdgenas da ganviTarebas imTaviTve didi moculobis investiciebi sWirdeboda, maTi mozidvis saqmeSi didi mniSvneloba hqonda swored aseTi samsaxuris dafuZnebas.

gamokvlevam gviCvena, rom saqarTvelos maSindelma mTavrobam gaiTvaliswina msoflio bankis, rekonstruqciis da ganviTarebis evropuli bankis da sxvaTa rCevebi eleqtroenergetikis damoukidebeli maregulirebeli organos Seqmnis aucileblobis Sesaxeb da jer kidev 1995 wlis ivnisSi xeli moaweres urTierTgagebis memorandums da daTanxmebas maregulirebeli organos Seqmnaze [6, gv. 39]. saqarTvelos prezidentis 1996 wlis 4 ivliss №437

Page 175: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

175

brZanebuleba da 8 agvistos №182 gankargulebac mimarTuli iyo saqarTveloSi eleqtroenergetikis maregulirebel komisiis Seqmnaze. sabolood igi Seiqmna kidec 1996 wlis ivlisSi ekonomikis saministrosTan, xolo 1997 wels misi statusi da funqciebi ganisazRvra kanonSi `eleqtro-energetikis Sesaxeb~.

saqarTvelos eleqtroenergetikis maregulirebeli komisiis (`semek~-i) wevrebi (3 kaci, maTgan erT-erTi Tavmjdomare) dainiSna prezidentis mier da daamtkica parlamentma.

komisiis Seqmnis da saerTod funqcionirebis safuZvlad miCneuli iqna eleqtroenergiis mwarmoeblebis, mim-wodeblebis, momxmareblebis, investorebis da saxelmwifos interesebis Sejereba da dabalanseba.

kanoniT ~eleqtroenergetikis da bunebrivi gazis Sesaxeb~ da TviT `semek~-is debulebiT es organo iyo damoukidebeli. es damoukidebloba cxadia SedarebiTia, radgan absoluturad damoukidebeli sxva saxelmwifo struqturebisagan igi ver iqneboda (da arc iyo), radgan mis Semadgenlobas amtkicebda parlamenti, mis biujets amtkicebda finansTa saministro, misi danaxarjebi mowmdeboda igive procesebiT, rac dadgenili iyo sxva saxelmwifo organizaciebisTvis da a. S.

da mainc saqarTvelos eleqtroenergetikis maregu-lirebeli samsaxuri sxva saxelmwifo organoebTan SedarebiT damoukidebeli iyo da aris kidec dResac. asea es miRebuli mTel msoflioSi da asea CvenTanac. Tumca, unda aRvniSnoT, rom saqarTvelos sazogadoebam imTaviTve gamoTqva eWvi da SiSi imisa, rom es damoukidebeli organo cudad gamoiyenebda Tavis damoukideblobas. saqme imaSia, rom radgan igi finansdeboda energetikis seqtoris sawarmoTa anaricxebiT, es ukanasknelni mas Tavs moaxvevdnen Tavis interesebs. am SiSs garkveulwilad aqarwylebda energetikis specialistebis damajerebeli mtkiceba, rom `amis winaaRmdeg arsebobs meqanizmi, romelic iTvaliswinebs maregulirebeli organos sxdomebis sajaroobas da sakiTxis gadawyvetaSi yvela dainteresebuli mxaris monawileobas~ [7, gv. 68], magram rogorc ganvlilma drom gviCvena, es SiSi marTlac dadasturda. SeiZleba es swored imitomac moxda, rom saqarTveloSi aravis unaxavs `semek~-is sajaro sxdomebi (televiziidan an parlamentidan erTi warmomadgenlis daswreba maT sxdomaze sajaroobas ar niSnavs). mxedvelobaSi gvaqvs maTi mimdinareoba Riad xalxisa da sainformacio saSualebebisTvis. es rom ase yofiliyo, SeiZleboda aRar momxdariyo is mZime profesiuli danaSauli, rasac mohyva

Page 176: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

176

`semek~-is Tavmdjomaris gadayeneba. cxadia, es sakiTxi sasamarTlos saqmea da ara mecnierebis, magram aseTi magaliTi gvaZlevs im daskvnis gakeTebis uflebas, rom damoukidebeli organos Sesaxeb muSaobis gamWvirvalobis Sesaxeb miTiTeba marto kanonSi da mis samoqmedo debulebaSi ki ar CavweroT, aramed mkacrad movTxovoT mas amis Sesrulebac.

eleqtroenergetikis regulireba efeqturi unda iyos, e. i. mas meti sargebeli unda mohqondes eleqtroenergiis momxmareblebisTvis, vidre isini ewevian xarjs masze. Tu regulireba aseTi ar aris, misi arseboba azrs kargavs. specialistTa azriT, regulireba rom efeqturi iyos saWiroa [7, gv. 106]:

1. eleqtroenergetikul seqtorSi Semavali sxvadasaxva mxaris kanonieri interesebis dasabuTebuli da samarTliani gawonasworeba.

2. regulirebis naTeli da gasagebi wesebi da saxelmZRvanelo principebi.

3. swrafi reagireba momxmarebelTa saCivrebze. 4. iseTi situaciebis Tavidan acileba, rodesac

gadawyvetilebebi miiReba moklevadiani politikuri mosazrebebidan gamomdinare.

5. gadawyvetilebebis miReba sajaroobisa da gamWvirvalobis pirobebSi.

6. pasuxismgeblobis maRali done. 7. informaciis efeqturi Segroveba da gavrceleba,

swrafi reagireba. 8. TanamSromlebis kompetenturoba da avtoriteti. 9. aqtiuri pozicia da mzadyofna gamafrTxilebeli

RonisZiebebis misaRebad. ismeba kiTxva: sruldeboda Tu ara yvela es saWiroebebi

saqarTvelos `semek~-is mier gavlil periodSi da iyo Tu ara eleqtroenergetikis regulireba efeqturi? eqspertuli SefasebiT am saWiroebaTa da moTxovnilebaTa umravlesoba ar sruldeboda. Tumca, es imas ar niSnavs, rom davakninoT regulirebis is didi da Sromatevadi samuSao, romelic `semek~-ma 1999 wlidan dRemdis Seasrula.

es gansakuTrebiT exeba eleqtroenergiaze tarifebis dadgenas da eleqtroenergiis sabiTumo bazris Camoyalibebas. tarifebis dadgena metad rTuli da sapasuxismgeblo saqmea. misiT yvela unda iyos kmayofili - eleqtroenergiis mwarmoebelic, ganmanawilebelic, momxmarebelic da sxvac. gansakuTrebiT rTulia momxmareblis dakmayofileba, radgan igi maT materialur SesaZleblobas ukavSirdeba. maTi materialuri mdgomareoba

Page 177: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

177

ki erTnairi ar aris. arian Raribebi, ukiduresad Raribebi, saSualo da mdidarTa fena. asea yvela qveyanaSi. cxadia, Raribebi da ukiduresad Raribebi ver axerxeben daxarjuli eleqtroenergiis Rirebulebis gadaxdas, rac ZiriTad SemTxvevaSi saxelmwifos mier finansirdeba an jvaredini subsidirebiT ifareba.

erT-erTi pirveli da metad sapasuxismgeblo saqme, rac eleqtroenergetikis maregulirebelma komisiam (`semek~-ma) Seasrula saqarTvleoSi, es iyo eleqtroenergiis tarifebis meTodologiis SemuSaveba, dadgenis wesebis da procedurebis gansazRvra. es meTodologia damtkicda 1998 wlis 1 ivliss `semek~-is №9 dadgenilebiT da amoqmedda 1999 wlis 1 ianvridan.

am meTodologiis mixedviT eleqtroenergiis tarifebis dadgena damyarebulia sruli Rirebulebisa da konkurenciis elementebze (sruli Rirebuleba Seicavs simZlavris sazRaurs TiToeuli momxmareblis energo-sistemis pikur datvirTvaSi wilis mixedviT da TiToeuli momxmareblisTvis energiis miwodebis Rirebulebas), rac sruliad misaRebia. magram tarifebis meTodologiaSi aris Setanili iseTi debulebebi, romlebic mecnieruli TvalsazrisiT, Cveni azriT, dauSvebelia da Tu daiSveba droebiT, da isic damatebiTi mtkicebulebebis da argumentebis safuZvelze. ai, magaliTad, meTodologiaSi vkiTxulobT: `energiisa da simZlavris safasurSi srulad unda aisaxos eleqtroenergiis gadacemis da ganawilebis qselSi warmoSobili kargvebi~ [8, gv. 7]. am meTodologiiT gamodis, rom eleqtroenergiis tarifSi Sedis eleqtroenergiis rogorc teqnikuri, ise komerciuli danakargi, normativis farglebSi, romelsac `semek~-i adgens. Cveni azriT, aseTi midgoma arasworia, radgan aseT dros eleqtroenergiis gadacemis da ganawilebis licenziantebi ar iqnebian dainteresebulni danakargebis SemcirebiT. SevniSnavT, rom mTeli rigi fizika-qimiuri procesebis gamo (Sroba, aorTqleba, bneva, mtvreva da a. S.) danakargi mraval sxva saqonelsac aqvs, magram igi saqonlis fass ki ar emateba, aramed zaralSi aisaxeba da mogebidan ifareba.

meore, meTodologiaSi vkiTxulobT: `tarifebis dadgenaze gaweuli xarjebi unda dafaros ganacxadis Semontanma, tarifis safasuris gadaxda ekisreba ganmcxadebels da igi Setanili iqneba tarifSi, mxolod `semek~-is mier dadgenili raodenobiT... igi unda gaangariSdes wliuri salicenzio gadasaxdelis, gadacemis da ganawilebis qselis sirTulis, `semek~-Si am momentisTvis Semosuli gancxadebis raodenobisa da `semek~-is mier am

Page 178: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

178

mizniT daxarjuli drois mixedviT~. maSasadame, `semek~-is Senaxvis xarjebs, (xelfasebs da sxva) m. S. xelfasebs ixdian licenziantebi, da Tanac imdens, ramdensac mas `semek~-i daudgens, da es xelfasebi ar aris TveSi 300 an 500 lari. maTi sidide saqarTveloSi Raribi qveynisTvis yovelgvar gonivrul zRvars scildeba. magaliTad, komisiis wevri zurab gabelaias wliuri xelfasi 2009 wels 238080 lari, 2010 wels 228393 lari, 2011 wels 184947 lari, komisiis wevri sergo mesxis wliuri xelfasi - 2010 wels 172213 lari, 2011 wels 265050 lari da a. S. [9, gv. 15]. radgan `semek~-is TanamSromelTa xelfasebi tarifebzea damokidebuli. cxadia, `semek~-i Seecdeba igi ar iyos mcire. radgan tarifs ixdis momxmarebeli, saboloo jamSi gamodis, rom `semek~-s inaxavs momxmarebeli, Cveni azriT, eleqtroenergetikis maregulirebeli komisiis Senaxvis xarjebs licenziantebi an momxmarebeli ki ar unda ixdides, aramed sabazro ekonomikaze gadasvlis gardamaval etapze unda ixdides saxelmwifo. sabazro ekonomikis principebidan gamomdinare, SeiZleba es samarTliani ar aris, magram saqarTvelos mosaxleobis yofidan gamomdinare, samarTliania.

mesame meTodologiaSi sweria, rom eleqtroenergiis sakalkulacio muxlebSi, ufro sworad qvemuxlebSi Sedis kreditis procentebis gadaxda da ar aris dazustebuli ra moculobis kreditebis. Cveni azriT, saWiroa eleqtroenergiis gamyidvelebs ganesazRvroT sakuTari kapitalis minimaluri sidide (limiti) da mxolod am limits zeviT aRebul kreditze gadaxdili procenti Sevides eleqtroenergiis tarifSi. ase keTdeba ruseTSi [10, gv. 38].

meoTxe, meTodologia isea Sedgenili, rom masSi jvaredini subsidireba, e. i. momxmarebelTa romelime kategoriis, magaliTad, mosaxleobis satarifo SeRavaTebis subsidireba licenziantebis an momxmarebelTa sxva kategoriaze, magaliTad, firmebis xarjze - gamoricxulia.

marTalia saqarTvelos eleqtroenergetikis sferoSi moqmdebs SeRavaTebis saxelmwifo programebi, magram faqtiurad es programebi simboluri da arafrismomcemia. amitom an es programebi unda gaZlierdes, anda mosaxleobis mTel Rarib da uRaribes fenas droebiT unda mieceT satarifo SeRavaTebi, romelic TandaTan, Tanmimdevrulad moixsneba maTi Semosavlebis zrdis kvalobaze, xolo satarifo SeRavaTebis dafarva moxdeba maRalSemosavliani momxmareblebis (magaliTad, samewarmeo firmebi) xarjze. vimeorebT, es iqneba droebiTi RonisZieba da igi wesad ar iqceva.

Page 179: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

179

daskvna

statiaSi ganxiluli sakiTxiT davadgineT, rom eleqtroenergetika, rogorc bunebrivi monopolia, moiTxovs saxelmwifos mxridan regulirebas. amis gareSe is gamoiyenebs Tavis monopoliur mdgomareobas da eleqtro-energiaze daawesebs maqsimalur fasebs. eleqtroenergetika TiTqmis yvela qveyanaSi saxelmwifosgan ukve regulirdeba. zogierT qveynebSi daiwyes deregulirebac ki.

saqarTveloSi Seqmnilia eleqtroenergetikis maregu-lirebeli erovnuli komisia - `semeki~. gansazRvrulia misi statusi, funqciebi, valdebulebebi. misi Seqmnis mizania eleqtroenergiis mwarmoeblebis, mimwodeblebis, momxma-reblebis da saxelmwifos interesebis dabalanseba.

`semeki~-s saqmianobaSi dRes sakamaTo aris tarifSi eleqtroenergiis teqnikuri da komerciuli kargvis Setana da agreTve, `semeki~-s xarjebis dafinanseba licenziantebisgan.

literatura:

1. WiTanava n., gza civilizebuli saqarTvelosken, Jurnali `biznesi da kanonmdebloba, 2010, ianvari;

2. Никифоров А., Ценовое регулирование естестввенных монополии, ж.:

„Вопросы экономики~, 1998, №4;

3. Сапожников Н., Сауткин Е., Естественные монополия: опыт

реформирования электро-энергетики Великобритании, ж.: „Менеджмент в

России и за Рубежом~, http://www.dis.ru/mo_nag/tekmag.htm/

4. saqarTvelos kanoni „eleqtroenergetikisa da bune-brivi gazis Sesaxeb~;

5. ComaxiZe d., saqarTvelos energetikuli usafrTxoeba, Tbilisi, 2003.

6. erisTavi m., ComaxiZe d., cincaZe p., eleqtroenergetikis maregulirebeli komisia: funqciebi, amocanebi, Jurnali „energia~, 1997.

7. erisTavi m., ComaxiZe d., cincaZe p., energetikis deregulirebis safuZvlebi, wigni 1, Tbilisi, 2000.

8. eleqtroenergiis tarifebis meTodologia, dadgenis wesebi da procedurebi, Jurnali „energia~, #3, 1998.

Page 180: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

180

9. RaniaSvili m., yoveli kvt/sT-dan miTvisebuli 0,075 TeTri, Jurnali „saqarTvelos ekonomika~, #12, 2012.

10. Регулирование тарифов на электроенергию и тепло, М., 2003.

Justan Bokuchava

Georgian Technical University. Doctoral Student

Some aspects of electric power supply regulation by the Georgian

government

Summary

The article - Some aspects of electric power supply regulation by the Georgian

government

addresses two important questions:

1. Regulation of electrical power supply as of a natural monopoly;

2. Activities of Georgian Electrical Power Supply Commission.

In the first part of the article, it is mentioned that electrical power supply is a

natural monopoly and in order to avoid monopolistic prices on electric power it is

recommended that the state regulates it. The second part of the article describes the

activities of Georgian Electrical Power Supply Commission, in particular, its

functions, principles, obligations, etc. Some of the problematic areas for the

commission are reflecting lost electric power while determining its rate and covering

costs of lost electric power by licensees.

Page 181: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

181

irakli koRua saqarTvelos teqnikuri universitetis doqtoranti

ukanono Semosavlebis legalizacia virtualuri

valutis gamoyenebiT

Sesavali

virtualuri valuta es aris cifruli formiT Rirebulebis gamoxatulebis saSualeba da igi funqcionirebs, rogorc:

1. gacvlis saSualeba; 2. fulis saangariSsworebo erTeuli; 3. Rirebulebis Senaxvis saSualeba. ukanasknel wlebSi virtualuri valutis gamoyeneba

metad gafarTovda. gaadvilda misi xelmisawvdomoba internetiT da mobiluri telefoniT. misi meSveobiT xdeba transsasazRvro gadaricxvebi, rac ukanono Semosavlebis legalizaciis garkveul risks Seicavs. es gansakuTrebiT exeba decentralizebul virtualur valutas, romelsac ar hyavs centralizebuli administratori.

1. decentralizebuli virtualuri valutis saxeebi

decentralizebuli virtualuri valutis saxeebia bitkoini da laitkoini.

bitkoini 2009 wels iyo gaSvebuli kompiuterul qselSi. bitkoinebi warmoadgenen cifrebis da bgerebisgan Semdgar unikalur jaWvs, romelic saangariSsworebo erTeulad gamoiyeneba. bitkoinebs valutis Zala (statusi) eZlevaT anonimurad. maTi gayidva, gacvla da yidva SeiZleba saqonelzec da sxva valutazec myidvelis da gamyidvelis TanxmobiT.

bitkoinebiT momsaxurebis provaiderebs TavianT saitebze aqvT angariSi, romelzec ufasod Sesvla SeuZlia nebismiers bitkoinebis misaRebad, gasagzavnad Tu Sesanaxad. bitkoinebis operaciebze (fulis nakadebis) informacia aris xelmisawvdomi yvelasTvis. igi operaciebis saerTo reestrSi Tavsdeba, mxolod ar saxeldeba operaciis momxmarebeli fizikuri piri, amitom bitkoinebis sistemas `fsevdonimurs~ uwodeben. amJamindel qselSi generirebulia 12,5 milioni bitkoini, romlis Rirebuleba aRemateba 5,5 mlrd aSS dolars. qselis generirebis maqsimaluri SesaZlebloba aris

Page 182: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

182

21 milioni bitkoini. es done miRweuli iqneba 2040 wels [1, gv. 10].

laitkoinic aris decentralziebuli virtualuri valuta. misi saxeebia: riple, pirkoini, zerokoini, anonkoini da dogkoini.

rogorc bitkoini, ise laitkoini virtualuri valutis anonimuri formebia. maTi operaciebis wyaroa anonimurobis dasacavad qselSi gamoyenebuli specialuri servisi saxelwodebiT anonimmaizeri. Tavis mxriv, anonimmaizeri Sedgeba sxvadasxva jgufebisgan. esenia: `miqseri~, qseli `tori,~ `Savi qisa,~ ` civi Senaxva,~ ` cxeli Senaxva~ da sxva.

`miqsers~ imitomac ewoda ` miqseri~, rom igi akeTebs operaciebis arevas, kerZod, kvalis dakargvis mizniT, igi yvela operacias agzavnis erT bitkoin-misamarTiT ise, TiTqos isini sxva misamarTiT arian gagzavnilni. jgufi ` miqseri~ muSaobs fuladi saxsrebis gadamgzavnis dakveTiT, romelsac unda rom SeuZlebeli gaxdes fulis mimRebis realuri adresatis povna. jguf ` miqsers~ aqvs mravalnairi servisebi: Bitmiwer.in; Sharedcoin; Blockhain.info; Bitlauder da Easycoin.

qseli `tori~ aris internetSi kompiuteruli qselis anonimuri gamanawilebeli mTel msoflioSi ganTavsebul mravalmilionian kompiuterul qselSi operaciebis marSrutebis kodebis xSiri cvliT. is faravs qselis moxmarebelTa namdvil misamarTebs.

qseli `tori~-s saqmianoba Zalze aZnelebs im kompiuteris fizikuri mdebareobis adgilis dadgenas, romlis meSveobiT xorcieldeba qselSi veb-saitebze wvdoma. am serviss iatakqveS serviss uwodeben.

`Savi qisa~-c emsaxureba bitkoin-operaciebis anonimurobis uzrunvelyofas. es xorcieldeba Semdegi funqciebiT: operaciebis Sereva, anu `miqseri~, decentralizebuli vaWroba, saxsrebis Segrovebis arakontrolirebadi platformebis muSaoba, `Savi~ bazrebis muSaoba da sxva.

`civi Senaxva~ - muSaobs onlain-reJimSi. ` civi Senaxvis~ servisi icavs virtualur valutas hakeruli Setevisgan da moparvisgan.

`cxeli Senaxva~ - muSaobs onlain reJimSi. `cxeli Senaxvis~ servisis bitkoin-qisa mierTebulia internetTan. Sedegad, `civi Senaxvis~ servisTan SedarebiT, igi ufro mgrZnobiarea hakeruli Tavdasxmis mimarT.

Page 183: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

183

2. decentralizebuli virtualuri valutis gamoyenebiT `Savi~ fulis `gaTeTrebis~ dafiqsirebuli msxvili

SemTxvevebi [2].

virtualuri valutiT fulis `gaTeTrebis~ erT-erTi msxvili SemTxveva gamoavlina aSS-s iusticiis saministrom 2013 wlis maisSi. amis Sesaxeb man braldeba wauyena kasta-rikaSi mdebare kompania `Liberty Reserve~-s, romelic onlain-reJimSi axorcielebda eleqtronul gadaricxvebs. am kompaniis 6 - xelmZRvanels waredgina braldeba 6 mlrd aSS dolaris ukanono Semosavlis `garecxvis~ TanadgomaSi. Sedegad aSS-s finansTa saministrom saerTod mouspo am kompanias amerikis finansur sistemasTan wvdoma.

kompania Seiqmna 2006 wels. mis momsaxurebas marto aSS-Si 2000 000-mde momxmarebeli hyavda. 2013 wlamde man 55 mln operacia ganaxorciela, romelTagan TiTqmis yvela ukanono iyo. kompania iyenebda sakuTari fulis erTeuls - `liberT dolars~ mxolod gadaricxvis sawyis da bolo punqtebSi iRebda igi namdvili (fiaturi) fulis saxes - aSS dolaris saxes.

`Liberty Reserve~-s momsaxurebis momxmareblebi gamogonili saxeliT da gvariT xsnidnen angariSebs da aseve gamogonil misamarTebs afiqsirebdnen. fulis anagriSze Setana da iqidan moxsna xdeboda aralicenzirebuli provaiderebis meSveobiT. informaciis anonimurobis dacvisTvis kompania `Liberty Reserve~-s Tavis momxmareblebisgan TiToeul operaciaze 75 cents iRebda.

fulis `gaTeTrebis~ meore msxvili SemTxveva aRmoaCines isev amerikis SeerTebul StatebSi 2013 wels, faruli veb-saitis - `abreSumis gzis~ mflobelTan da operatorTan, romlis momsaxurebis momxmareblebi ukanonod yidulobdnen da yiddnen narkotikebs, iaraRs, axorcielebdnen sxvadasxva kiberdanaSauls da a. S. aSS-s iusticiis saministrom veb-saitis patroni daapatimra; mas CamoerTva kompiuteruli mowyobiloba 173991 bitkoiniT, romelTa savaraudo Rirebuleba - 33,6 mln aSS dolars Seadgenda.

veb-saiti - `abreSumis gza~ amoqmedda 2011 wels. veb-saitis gauqmebamde, savaraudod, man mepatrones 1,2 miliardi aSS dolari Semosavali moutana.

aSS-Si 8-wlis ganmavlobaSi mimdinareobda kiberT-aRliTuri jgufis - `vestern eqspres interneiSeli~-s saqmianobis gamoZieba, romlis 16 wevri internetis meSveobiT axorcielebda ukanono onlain-gadaxdebs, exmareboda moparuli sakredito baraTebis da agreTve, personaluri saindentifikacio informaciis gayidvaSi, SesyidvaSi da sxva.

Page 184: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

184

am gziT maT gayides moparuli 100 000 sakredito baraTis nomeri.

2013 wels aRniSnuli jgufi daakaves. maT danaSauli aRiares.

daskvna

virtualuri valutiT ukanono onlain-gadaxdebi, moparuli sakredito baraTebis nomrebis yidva-gayidva da sxva, romlis meSveobiTac xdeba ukanono gziT naSovni e. w. `Savi~ fulis gaTeTreba kompiuterul revolucias kvaldakval mohyva. am sferoSi TaRliTebma umaRlesi teqnologiebi aiTvises. am saqmeSi maT metad CamorCebian samarTaldamcavebi.

maRalganviTarebul qveynebSi specialuri kanonebiT akrZalulia virtualuri valutiT ukanono qmedebebi. saqarTvelos aseTi kanoni jer ar aqvs miRebuli. amdenad, am saqmianobis regulireba ar xdeba. aRniSnuli kanoni rac SeiZleba swrafad unda iqnes amoqmedebuli.

literatura:

1. Отчет ФАТФ „Виртуадьные валюты~, июнь, 2014.

2. Ponner N. „In Bitcoin's Orbit: Rival Virtual Currencies vic for

Acctptance~. Нью-Йорк Таймс, Dralb%k, 24.XI.2013.

3. Достов В.,Кузнецов В., Электронные деньги как инструмент

оптимизации платежного оборота, ж. „Деньги и крудит~, 2013, №12.

4. Ревенков П., Дудка А., Риски отмывания денег в условиях

применения электрическых денег, вестник Омского университета,

Серия „Экономика~, 2015, №4.

Irakli Koghua

Georgian Technical University. Doctoral Student

LEGALIZING ILLEGAL INCOME USING VIRTUAL CURRENCY

Summary

The article Legalizing illegal revenues using virtual currency describes virtual

currency, the way it functions; centralized and decentralized groups of currency –

Bitcoin and Litecoin; some serious cases of illegal use of virtual currency, disclosed

by the law enforcement officers in the US.

According to the author, there is no legislation regulating use of virtual currency

in Georgia which means that this is considered an illegal activity. The author

emphasizes the importance of introducing such a law.

Page 185: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

185

agraruli problemebi

koba miqaZe veterinariis doqtori

vaJa qvaWreliSvili veterinariis doqtori

nino milaSvili veterinariis doqtori

eka CaCua veterinariis doqtori

wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo universiteti

maRali Zabvis anZebis ekologiuri safrTxe

eqsperimentebis safuZvelze SesaZlebelia aRiniSnos, rom emv metad mgrZnobiare faqtoria bioekosistemebis yvela elementebisaTvis - adamianidan umartivesebamde. Cveni kvlevebis mizans Seadgenda: dagvedgina faqtobrivi eleqtromagnituri velis daZabuloba maRali Zabvis 500 kV gadamcem xazebTan da Segveswavla Zroxebis organizmis fiziologiuri statusis zogierT maCvenebelis cvalebadoba aseT teritoriaze Zovebisas.

500 kV -iani gadamcemi xazis irgvliv 150 m radiusSi dafiqsirda emv-s daZabuloba, ramac Seadgina 9,9-1,3 µT mikrotesla, rac gvaZlevs imis safuZvels, rom usafrTxo zonad miCneuli iqnas anZidanaranakleb 150 m. dacileba. arsebuli emg zegavlenas axdenda saZovarze myofi Zroxebis organizmis fiziologiur statusze, aRiniSna temperaturuli reJimis, sunTqviTi da gulsisxlZarRvTa sistemebis funqionirebis problemebi, sakontrolo maCveneblebTan SedarebiT sxvaoba Seadgina 15,3 – 38%.

samecniero wreebSi metad aqtualur mniSvnelobas iZens eleqtro-magnituri gamosxivebis biologiuri zemoqmedebis aspeqtebi. mravali monacemi dagrovda, rac miuTiTebs

Page 186: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

186

garkveul progresze codnis am sferoSi. Camoyalibda mimdinareoba `magnitobiologia~, romelic ikvlevs da aanalizebs eleqtromagnituri gamosxivebis problemebs. gavrcelebuli termini - `garemos eleqtromagnituri dabinZureba~ obieqturad asaxavs axal ekologiur pirobebs, rac warmoiqmna Cvens planetaze Tanamedrove pirobebSi eleqtromagnaturi velis (emv) adamianebsa da biosferos sxva danarCen elementebze zemoqmedebis Sedegad.

dReisaTvis eleqtromagnituri usafrTxoebisa da garemos emv-s zemoqmedebis prevenciis problemebebi xdeba sul ufro aqtualuri ara marto regionul, aramed globalur doneze. civilizebur sazogadoebaSi teqnologiebis ganviTarebis maRalma donem, intensifikaciam ganapiroba emv-s mudmivad mzardi zemoqmedeba ekosistemebze, gansakuTrebiT qalaqebsa da mimdebare dasaxlebebTan, agreTve rogorc ar unda gagvikvirdes dausaxlebel adgilebSic. samecniero literaturisa da sakuTari kvlevebis analizi adasturebs emv-s maRal doneebs florisa da faunis warmomadgenlebiT mocul sxvadasxva adgilebSi. aRsaniSnavia, rom emv-s, rogorc garemo ares faqtoris normireba xdeba umTavresad adamianebis sanitarul-higienuri aspeqtebidan gamomdinare da am limitebis TvalsazrisiT calkeul qveynebSi didi sxvadasxvaobaa, rom aRara vTqvaT emv-s wyaroebis ekologiuri limitebis praqtikulad ar arsebobaze(1,2,4).

emv-s biologiuri zemoqmedeba literaturul wyaroebSi gaSuqebulia jerovan doneze. eqsperimentulad ikvleven emv-s zemoqmedebebs iseT biologiur obieqtebze rogorebicaa baqteriebi, qsovilovani kulturebi, mwerebi, mcenareebi, ZuZumwovrebi da adamianebi. aRsaniSnavia is garemoeba, rom garegani eleqtruli velisagan gansxvavebiT magnituri velebi advilad aRweven biologiur struqturebSi da zemoqmedeben mTel organizmze. eqsperimentebis safuZvelze SesaZlebelia aRiniSnos, rom emv metad mgrZnobiare faqtoria bioekosistemebis yvela elementebisaTvis- adamianidan umartivesebamde. magaliTad, mwerebze dakvirvebebiT aRmoCnda emv-s zegavlenis Sedegad urTierTsainformacio damokidebulebebis qceviTi Taviseburebebis cvlilebebi; TviT fizikuri zegavlena iqna dafiqirebuli sxeulis agebulebisa da funqcionirebis mxriv: nivTierebaTa cvla, zrda-ganviTareba, zogierTi genetikuri cvlileba da a.S. asevea sxva maRalganviTarebul cxovelebTan mimarTebaSi (1,3,7).

eleqtromagnituri velisadmi mgrZnobiarea ufro Cliqosnebi, vinaidan Cliqebis rqovana izolatoria, talRebi

Page 187: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

187

miwaSi aRar midis, rCeba organizmSi, potenciuri Zabvis sidide 10 kilo v.-ia. damiwebul sagnebTan (buCqi, balaxnari da a.S.) Sexebisas denis impulsi organizmSi 100-200 mk. amperia. es sidide araa momakvdinebeli, magram warmoadgens stres-faqtors, gansakuTrebiT zafxulSi balaxobisas. zogierT cxovelSi maRali sixSiris gamosxiveba 6 sT. xangrZliobiT iwvevs qcevebis Secvlas - daTrgunvas da sxv. aseve, fiziologiur Zvrebs (1,3,4). aris monacemebi, rom zemaRali dasxiveba iwvevs cxovelebis sikvdils. aseT adgilebSi Zovebisas dafiqsirebulia merZeuli produqtiulobis, gansakuTrebiT cximianobis Semcireba 5-13,8%- iT, sunTqviTi procesebis problemebi, organizmis sisuste. asevea cxvrebSi, RorebSi, sadac matulobs abortebi da goWebis sikvdilianoba (1.5). garemos eleqtromagnituri gamosxivebiT (emg) dabinZureba bolo xanebSi imdenad saxifaTo gaxda, rom jandacvis msoflio organizaciam igi Seitana adamianisTvis yvelaze saSiS problemaTa Soris! mravali mecnieri miakuTvnebs mas Zlier moqmed ekologiur faqtors, romelic katastroful zegavlenas axdens yovelive cocxalze. eleqtromagnituri gamosxivebis zegavlena SeiZleba ver aRiqvas adamianma da mivides srul gamofitvamde, tvinis moqmedebis funqciuri SecvliT - momakvdinebel aRasasrulamde (1,2,6).

organizmze emg-s bioligiuri zemoqmedeba orgvaria: mwvave, anu Termogenuri da qronikuli - aTermaluri. Termogenurs aqvs lokaluri da sxivebiTi simptomatika. qronikuli zemoqmedebisas umTavresad nevrologiuri paTologiebi sWarbobs. am dros vlindeba zemoqmedeba gul-sisxlZarRvTa, centralur da periferiul nervul sistemebze, kunTebze, kanze, Sinagan organoebze da a.S. mecnieruli kvlevebi gviCvenebs, rom emg-is xangrZlivma dasxivebam (dabali donisamac ki) SeiZleba gamoiwvios kibo, mexsierebis dakargva, impotencia, parkinsonisa da alcmeieris daavadebebi, TviTmkvelobisken midrekileba. gansakuTrebiT maRali riskebia bavSvebSi da orsulebSi - leikemiebi, Tandayolili anomaliebi a.S. (4,6,7).

ukanasknel wlebSi gansakuTrebul problemas warmoadgens eleqtromagnituri mowyobilobebi, transformatorebi, maRali Zabvis xazebi da sxv. isini mTeli wlis ganmavlobaSi uwyvetad asxiveben sacxovreblebs. sazogadoebisaTvis cnobilia, rom saqarTvelos zogierT regionSi igegmeba da zogan ukve mimdinareobs mag. `qsani-stefanwmindis~ (yazbegis municipalitetis snoswylis xeoba) zemaRali Zabvis - 500 kv. gadamcemi xazebis mSenebloba. mocemuli sakiTxis aqtualobidan gamomdinare, saqarTvelos

Page 188: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

188

ekologiuri usafrTxoebis prevenciis, sazogadoebis mier gamovlenili aqtiurobisa da interesis fonze Cveni kvlevebis mizans Seadgenda: a) dagvedgina faqtobrivi eleqtromagnituri velis daZabuloba maRali Zabvis gadamcem xazebTan, kerZod 500 kv Zabvis anZebis midamoebSi. b) Segveswavla cxovelebis (Zroxebis) organizmis fizio-logiuri statusis zogierTi maCvenebelis cvalebadoba aseT teritoriaze Zovebisas, anu emv-s zegavlena.

dakvirvebebsa da gazomvebs vawarmoebdiT Tbilisis gareubanSi, kerZod gldanis ganapira midamoebSi, qalaqis garSemovliTi trasis mimdebared arsebuli 500 k.v. Zabvis gadamcem anZebTan. am adgilebs soflis macxovreblebi iyeneben msxvilfexa pirutyvis saZovrad.

eleqtromagnituri velis daZabulobas maRali Zabvis 500 kv. gadamcem xazebTan vsazRvravdiT naturaluri gazomvebiT, risTvisac viyenebdiT portatul sazom xelsawyos - Triaxial ELF Magnetik, model Field Meter TM-192. gazomvebs vawarmoebdiT sxvadasxva klimatur pirobebSi, uSualod anZis qveS- sayrdenebTan, sadac simaRle sadenebisa Seadgenda saSualod 10-12 m-s: Semdgom: anZidan 5m, 10m, 50m, 100m, 150m dacilebisas. gazomvebis Sedegebi erTeul - µT mikroteslebSi mocemulia cxril 1-Si.

cxrili 1. eleqtromagnituri velis daZabuloba µT (mikro-tesla) maRali Zabvis- 500 kv. gadamcem xazebTan

emv-is daZabuloba µT mzian amindSi Rrublian amindSi

uSualod anZasTan - SuaSi

7,3 9,9

anZis sayrdenTan 8,7 9,5

anZidan 5 m. 8, 3 8,8

anZidan 10 m. 4,7 5,9

anZidan 50 m. 3,1 4,1

anZidan 100 m. 1,6 2, 7

anZidan 150 m. 0,8 1,3 gazomvebis Sedegebze dayrdnobiT mocemuli teritoria

SesaZlebelia CaiTvalos ekologiuri safrTxis zonad. rogorc zemoT iyo aRniSnuli emg-s limitebTan mimarTebaSi literaturaSi didi sxvadasxvaobaa: 0,5-0,6 µT ukve iTvleba saxifaTo maCveneblad. erT-erTi normatiuli dokumentis ` Council Rekommendation of 12 yuli 1999 on the limitation of exposure of

the general publik to electromagnetic fields~ mixedviT 100 µT miCneulia, rogorc organizmze uaryofiTi zegavlenis wyaro. xolo zogan miTiTebulia 10 µT. magram es sidide

Page 189: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

189

CvenTvis ver iqneba misaRebi, Tundac imitom, rom aq saqme gvaqvs emg-s myisier zemoqmedebasTan, xolo Zabvis limitad am dokumentSi miRebulia 10 kV; praqtikulad ki gamosxiveba anZebTan gamudmebiTaa da aqedan gamomdinare misi minimaluri dozebic ki safrTxisSemcvelia. swored amitom misaRebia im mecnierTa pozicia, romlebic Seiswavlidnen organizmze 10 kV, 30 µT, sididis zemoqmedebas 8 saaTis xangrZliobiT (5,7). Cveni realobidan gamomdinare Zabva sadenebSi 500 kV-s Seadgens da amdenad garemoze arsebuli emv-s zegavlena ekologiurad safrTxis Semcvelia.

Cvens mier Seswavlili iqna emg-s z. a. sidideebis SemTxvevaSi cxovelebis (Zroxebis) organizmis fizio-logiuri statusis zogierT maCvenebelis cvalebadoba. sacdel jgufSi dakvirvebebi mimdinareobda msxvilfexa saqonelze, romlebic aseT teritoriaze Zovebisas savaraudod ganicdidnen emv-s zegavlena. dakvirvebebisas kontrols Seadgenda cxovelebis jgufi sxva, emg-s Tavisufal teritoriaze Zovebisas. organizmis klinikuri statusis garkvevisaTvis vikvlevdiT: sxeulis temperaturas, sunTqvisa da pulsis sixSireebs, hemato-logiuri maCveneblebidan hemoglobins, eriTrocitebs da leikocitebs. am gamokvlevebs vawarmoebdiT veterinarul-klinikur praqtikaSi aprobirebuli xerxebiTa da meTodebiT. aRniSnuli gamokvlevebis Sedegebi mocemulia cxril 2-Si.

cxrili 2.

organizmis klinikuri maCveneblebi

cda kontroli

sxeulis temperatura, oC 39,2 38,1 sunTqvis sixSire, wuTSi 29 18 pulsis sixSire, wuTSi 82 61 hemoglobini, (sali) 52 60 eriTrocitebi, mln. kub.ml. 5,20 6,41 leikocitebi, aTasi kub. 9,5 7,3

cxrili 2-is monacemebis analizis mixedviT sxeulis

temperatura 1,1-iT momatebuli iyo sacdel cxovelebSi, romlebic ganicdidnen emg-s zegavlenas. aseve sunTqvis sixSirem maRal maCvenebels miaRwia sacdel jgufSi, sxvaobam Seadgina 37 %. rac miuTiTebs sunTviTi problemebis faqtze. imave jgufSi 34 %-iT maRalia pulsis sixSire. hemato-logiuri maCveneblebic sakontrolosTan SedarebiT ufro problematuria sacdel cxovelebSi, sxvaoba Seadgens:

Page 190: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

190

hemoglobinisa - 15,3 %, eriTrocitebisa 19,2 %, leiko-citebisa 23,2 %. amgvarad Cveni monacemebi eTanxmeba im ucxouri mkvlevarebis daskvnebs, romlebic Seiswavlidnen emg-s zemoqmedebas cocxal organizmebze, maT Soris adamianebzec [1,2,3,4,5,6,7].

daskvna

1. 500 kV -iani gadamcemi xazis irgvliv 150 metris radiusSi dafiqsirda emv-s daZabuloba, ramac Seadgina 9,9- 1,3µT mikrotesla, rac gvaZlevs imis safuZvels, rom usafrTxo zonad miCneuli iqnas anZidan aranakleb 150 metri dacileba.

2. arsebuli eleqtromagnituri foni zegavlenas axdenda saZovarze myofi msxvili rqosani cxovelebis organizmis fiziologiur statusze, kerZod aRiniSna problemebi temperaturuli reJimis, sunTqviTi da gulsisxlZarRvTa sistemebis funqionirebisa, sakontrolo maCveneblebTan SedarebiT sxvaobam Seadgina 15,3 – 38%.

literatura:

1. Авакян С. В. и др. Слабые и сверхслабые поля и излучения в

биологии и медицине: матер. IV Междун. конгресса, СП., 11-

14окт.2006.–С.157.

2. Калугина А. В. Петин В. Г.. – Гибель животных при СВЧ

облучении в зависимости от плотности потока энергии и мощности

поглощенной дозы Радиационная биология М., Наука. 2007, 2. 47-50.

3. Пряхин Е. А., Аклеев А. В. Влияние неионизирующих

электромагнитных излучений на животных и человека. Челябинск.

2006. 12-20.

4. Чехов В. И. Экологические аспекты передачи электроэнергии.

М., 1991.14-34.

5. Burchard JF, Monardes H, Nguyen DH. Effects of 10 kV, 30 µT, 60

Hz electric and magnetic fields on milk production and feed intake in

nonpregnant dairy cattle. Bioelectromagnetics, 2003, 24:557-563

6. Gordon C. The effect of geomagnetic storms on suicide. Safr.

PsychiatryRev. – 2003.– Vol. 6. – pp. 24–27.

7. Rodriguez M, Petitclerc D, Burchard JF, Nguyen DH, Block E.

Blood melatonin and prolactin concentrations in dairy cows exposed to 60

Hz electric and magnetic fields during 8 h photoperiods.

Bioelectromagnetics, 2004, 25:508-515

Page 191: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

191

Koba Mikadze

Doctor of Veterinary

Vaja Kvatchrelishvili

Doctor of Veterinary

Nino Milashvili

Doctor of Veterinary

Eka Chachua

Doctor of Veterinary

St. Grigol Peradze Tbilisi Teaching University

High voltage towers ecological danger

Summery

On the basis of experiment may be noted that electro-magnetic field is too

sensitive factor for all bioecosystem elements - ranging from human being to

protozoa. The goal of our research was to determine the electromagnetic field tension

with 500kv transmission lines and to study the index variability of the physiological

status of the cows organism while grazing in the territory like this.

EMF’s tension was detected in 150 meter radius around the transmission lines,

amounting to 9,9- 1,3 uT microtesla, which allows us to say, that safe zone can be

deemed at least 150 m. far from a mast. Existing EMF had an influence on the

physiological status of the cows which were on the pasture, having problems like

temperature regime, respiratory, cardiovascular system function, which made 15.3-

38 % difference compared to the control indexes.

Page 192: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

192

marika bokuCava

zaur lomTaTiZe soxumis saxelmwifo universiteti

sergo rigvava wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo universiteti

gaSeSebis sawinaaRmdego hiperimunuri Sratis

misaRebad producenti cxovelebis SerCeva

WrilobaTa infeqciebs Soris gaSeSeba medicinisa da veterinariis aqtualur problemad rCeba [1; 2]. msoflioSi yovelwliurad tetanusiT 300 000-dan 500 000-mde adamiani avaddeba; sikvdilianoba 45%-s aRwevs. gaSeSebis profilaqtika specifikur adsorbirebuli anatoqsiniT acrebze, xolo mkurnaloba - hiperimunuri Sratis (imunoglobulinis) gamoyenebazea damyarebuli [3; 4; 5]. saqarTveloSi cxovelebis gaSeSebis profilaqtikisa da mkurnalobis mizniT gamoiyeneba samedicino daniSnulebis, importuli, hiperimunuri Srati, romlis mopovebac garkveul sirTuleebTan aris dakavSirebuli.

Temis mizania gaSeSebis sawinaaRmdego hiperimunuri Sratis misaRebad producenti cxovelebis SerCeva. dasaxuli amocanis Sesasruleblad movaxdineT eqsperimentuli cxovelebis gamokvleva normaSi da grundimunizaciis Semdeg, sisxlis zogierTi araspecifikuri ujreduli da humoruli parametrebis (fagocitozi, komplementi, saerTo cila da gaSeSebis sawinaaRmdego antisxeulebis titri) SeswavliT.

sacdel cxovelebad aviyvaneT 3-4 wlis asakis, 300-400 kg cocxali masis aborigenuli jiSis cxenebi. cxovelebis grundimunizaciisTvis gamoviyeneT samedicino daniSnu-lebis adsorbirebuli anatoqsini (seria 48; 05.2016;moskovis i. meCnikovis saxelobis instituti. ruseTi).

sisxlis SratSi gaSeSebis sawinaaRmdego antisxeulebis titri ganisazRvra pasiuri hemaglutinaciis reaqciiT [5]. reaqciaSi diagnostikumad gamoviyeneT formalinizebuli da taninizirebuli yoCis eriTrocitebis bazaze damzadebuli, gaSeSebis anatoqsiniT sensibilizebuli eriTrocitaruli diagnostikumi (test-sistema).

gamokvlevebma gviCvena, rom araspecifikuri imunitetis ujreduli da humoruli faqtorebi (fagocitozi, komplementi) producenti cxenebis SesarCevad naklebad

Page 193: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

193

informatorulia, Tumca komplementis (C3, C4) done me-2 da me-4 grundirebul cxenebSi normasTan SedarebiT ramdenadme momatebuli aRmoCnda (cxrili - 1; 3).

sarwmuno Sedegebi miviReT intaqturi da grundirebuli cxenebis sisxlis SratSi saerTo cilis procentis da tetanusis sawinaaRmdego specifikuri anisxeulebis SemcvelobasTan mimarTebaSi. kerZod, normasTan SedarebiT grundimunizirebul cxovelebSi mniSvnelovnad momatebulia saerTo cilis Semcveloba da gaSeSebis sawinaaRmdego antisxeulebis titri (cxrili – 2, 4).

cxrili 1. producenti cxenebis sisxlis parametrebze (fagocitozi, moneleba, komplementi) gamokvlevis Sedegebi normaSi

dasaxeleba cxeni ##1

cxeni ##2

cxeni ##3

cxeni ##4

cxeni ##5

norma

fagocituri maCvenebeli

81 80 82 85 80 80-90 %

fagocituri indeqsi

12 11 12 13 12 11-13 %

C 3 komplementi 80 84 82 105 82 75-135 mg/dl

C 4 komplementi 12 15 10 17 12 3-36 mg/dl

monelebadoba norma norma norma saSualo saSualo normaluri

cxrili 2. sisxlis SratSi saerTo cilis da tetanusis sawinaaRmdego antisxeulebis Semcveloba normaSi

cxenis ## cilis % M ± m

tetanusis sawinaaRmdego antisxeulebi

M ± m cxeni ##1 7,5 ± 0,13 104,0 ± 24,03

cxeni ##1 7,17 ± 0,19 128,0± 19,9

cxeni ##1 7,76 ± 0,07 144,0± 35,7

cxeni ##1 7,77 ± 0,07 136,0± 32,86

cxeni ##1 7,84 ± 0,06 64,0± 9,9

cxrili 3. grundimunizaciis Semdeg sisxlis parametrebi

dasaxeleba cxeni ##1

cxeni ##2

cxeni ##3

cxeni ##4

cxeni ##5

norma

fagocituri maCvenebeli

81 82 83 86 80 80-90 %

fagocituri indeqsi

11 13 12 13 12 11-13 %

C 3 komplementi 98 100 82 105 85 75-135 mg/dl

C 4 komplementi 17 16 12 17 14 3-36 mg/dl

Page 194: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

194

monelebadoba saSualo saSualo norma norma norma normaluri

cxrili 4. grundimunizirebul Semdeg sisxlis SratSi saerTo cilis da tetanusis sawinaaRmdego antisxeulebis Semcvelobis maCveneblebi

cxenis ## cilis % M ± m

tetanusis sawinaaRmdego antisxeulebi

M ± m cxeni ##1 8,21 ± 0,23 512,0± 79,6

cxeni ##1 8,7 ± 0,16 896,0± 159,5

cxeni ##1 8,84 ± 0,06 772,0±140,05

cxeni ##1 8,27 ± 0,12 768,0± 130,09

cxeni ##1 7,73 ± 0,03 384,0± 65,04

daskvnebi

1. producenti cxenebis SerCevisTvis sisxlis araspecifikuri ujreduli imunitetis maCvenebeli naklebad informatiulia.

2. sisxlis SratSi saerTo cilis procenti da tetanusis sawinaaRmdego antisxeulebis titri grundimunizirebul cxenebSi sarwmunod momatebulia normasTan SedarebiT, rac SeiZleba CaiTvalos Sefasebis erT-erT mniSvnelovan kriteriumad.

3. miRebuli monacemebis mixedviT, hiperimunuri Sratis misaRebad producenti cxovelebis moTxovnebs cxenebi #2 da #4 pasuxoben.

literatura:

1. Debra C. Sellon, Maureen T. Long. – Equine Infectious Diseases.

North America: Elsevier, 2013. -5 p.

2. Sheriril L. Green, Christopher B. Little, John D. Baird, Robert R.M.

Tremblay, and Laura L. Smith-Maxie - Tetanus in the horse: a review of 20

cases (1970-1990) // Journal of Veterinary Internal Medicine. Australia.

1994. #8. P. 128-32.

3. Borrow R., Tang Y., Yakubu A., Kulkarni PS., Laforce FM. -

MenAfriVac as an Antitetanus Vaccine // Oxford Journals Clinical Infectious

Diseases: An official Publication of the Infectious Diseases Society of

America. 2015. 61 (Suppl 5).

4. Liefman C.E. - Combined active-passive immunization of horses

against tetanus // Journal of Veterinary Internal Medicine. Australia. 2008.

#56. p. 119-122

Page 195: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

195

5. naTiZe m., ramiSvili m., bokuCava m., mamisaSvili e. - kerZo savetrinaro mikrobiologia. Tbilisi: i.m. `goCa dalaqiSvili~, 2011. -9 gv.

6. Benamon D, Garretta M, Muller A. - Detection and titration of anti-

tetanus antibodies by passive hemagglutination // TransfusImmunohematol.

France. 1977. 20(3). P. 467-72.

Marika Bokuchava

Zaur Lomtatidze

Sokhumi State University

Sergo Rigvava

St. Grigol Peradze Tbilisi Teaching University

Selection of the intact animals for production of anti-tetanus

hyperimmune serum

Summary

The goal of the present project was to select intact animals for production of

anti-tetanus hyperimmune serum. Sero survey has shown that in intact animal’s

(horse) blood serum Phagocytic index was 80 - 85%; protein percentage – 6,98 –

7,76%; tetanus antibody titer – 1:40 – 1:160. After priming of the intact animals blood

picture changed and Phagocytic index risen between 81 - 86%; protein percentage –

7,65 – 8,98%; tetanus antibody titer – 1:320 – 1:640.

Page 196: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

196

mari iremaSvili veterinariis doqtori

vaJa qvaWreliSvili veterinariis doqtori. wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo univer-siteti

siamis katis sanerwyve jirkvlebis inervaciis

Taviseburebani

nervuli sistemis periferiuli nawilis preparireba, gansakuTrebiT, Tavis qalis nervebis, uaRresad rTuli da Sromatevadi samuSaoa, mkvlevarisagan moiTxovs udides daZabulobas da sifrTxiles.

kvlevis meTodikis Ziebam da Seswavlam dagvarwmuna, rom dRemde ar arsebobs nervuli sistemis periferiuli nawilis anatomiuri kvlevis yovelmxriv damakmayofilebeli meTodi.

dReisaTvis yvelaze ufro srulyofilad aris miCneuli sakmaod daxvewili akademikos v. p. vorobiovis mier mowodebuli nervebis preparirebis makro-mikroskopuli kvlevis meTodi. winamdebare anatomiuri kvleva Catarebulia akad. vorobiovis cnobili meTodiT katis 6 leSis masalaze.

maxvilwveriani pincetebiT da sapreparacio nemsebis gamoyenebiT Cven vawarmoebdiT irgvlivmdebare SemaerTebeli qsovilebidan nervebis preparirebas, xolo Zmris mJavas susti xsnaris wylis wveTebi afxvierebda SemaerTebel qsovils, rac kidev ufro aadvilebda uwvrilesi nervebis gamoyofas binokularuli lupis dakvirvebis qveS.

siamis jiSis katis sanerwyve jirkvlebis midamo Zalze mdidaria fasciebiT, faSari SemaerTebeli da cximovani qsoviliT, rac aZnelebs wvrili nervuli totebis Seswavlas. muSaobis win Sesaswavl midamos, ramdenime saaTiT vadebdiT 3% ZmrismJavas xsnariT gaJRenTil bambis safens da preparirebas vawarmoebdiT binokularis lupis kontrolis qveS.

sakvlev obieqts preparirebamde vamzadebdiT Semdegnairad: Tavs vkveTdiT kisris 2-3 malis doneze kanTan erTad vrecxavdiT gamdinare wyalSi, Semdeg vaTavsebdiT 0,5-1% formalinis xsnarSi. momdevno dReebSi formalinis xsnaris koncentracias TandaTanobiT vzrdidiT 5-10%-mde. formalinSi dafiqsirebuls vxerxavdiT kefis Zvlis gareTa sagitalur, TxemTaSua qedis, Sublis, Zvlebisa da cxviris

Page 197: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

197

Zgidis gaswvriv, vWridiT didi tvinis naxevarsferoebsa da Txems Soris.

preparirebisas frTxilad vacilebdiT Tavis da kisris grZel kunTs da Tavis sworventralur kunTs. Semdeg vawarmoebdiT kefis Zvlis sxeulis rokebis da soliseburi Zvlis bazisfenoidaluri nawilis dekalcinacias 3-5% azotmJavisa da marilmJavas xsnarebiT. maTi darbilebis mizniT, raTa sakvlevi nervebisa da Reroebis preparireba gvewarmoebina garTulebis da dazianebis gareSe.

samwvera, saxis nervis da kisris kranialuri simpatikuri kvanZis ukeTesad preparirebis mizniT frTxilad vacilebdiT dekalcinirebul Zvlovan qsovils da binokularuli lupis kontrolis qveS viwyebdiT zemoT aRniSnuli nervebis jer fesvebis, Semdeg kvanZebisa da nervuli totebis preparirebas, sainervacio organoebSi Sesvlamde da saboloo datotianebamde.

kisris kranialuri simpatikuri kvanZi. siamis jiSis katis kisris kranialuri simpatikuri kvanZi - ganglion

cervicaliscranialis. xSir SemTxvevaSi vardisferi, wvrili TiTistaris formis 4-6 mm sisqis zomis kvanZia.

kisris kranialuri simpatikuri kvanZi gamosvlisas wveba kldovani Zvlis dafis buStze, cdomili nervis kvanZovani kvanZis kranioventralurad.

kisris kranialuri simpatikuri kvanZis kranialuri polusidan gamodiian 3-6 Tanabari diametris wvrili totebi. zemoT aRniSnuli totebidan erTi, iSviaTad sami toti miemarTeba gareTa saZile arteriisaken, wvebian arteriis lateralur zedapirze, masTan erTad agrZeleben msvlelobas arteriis datotianebis mixedviT miemarTebian da aRweven yba-yura, ybisqveSa da enisqveSa jirkvlebis parenqimaSi.

samwvera nervi - Sereuli xasiaTis nervia, gamodis varolis xidis mklavebidan ori fesviT. wvrili ventraluri fesvi - mamoZravebelia, xolo ufro msxvili dorsaluri fesvi - mgrZnobiarea da warmoqmnis did naxevarmTvarisebur - anu gaseris kvanZs, romlisganac gamodis sami toti: qvedaybis nervi, Tvalbudis da zedaybis nervi.

Cveni kvlevis mizans warmoadgenda samwvera nervis qvedaybis nervi, romelic mgrZnobiarea qvedaybisTvis da safeTqlis midamosTvis da mamoZravebelia saReWi kunTebisaTvis. qvedaybis nervi gamodis Zlieri fesviT naxevarmTvariseburi kvanZidan, erwymis samwvera nervis ventralur tots, da soliseburi Zvlis frTis ovaluri xvrelis meSveobiT tovebs qalas da iyofa: dorsalurad mimarTuli yur-safeTqlis nervad, saReW nervad, safeTqlis

Page 198: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

198

Rrma nervad, frTisebur nervad, loyis nervad, kbilbudeTa anu alveolarul nervad da enis nervad.

enis nervi - (n. lingualis), gamosvlisas gadakveTs ventralurad medialur frTisebur kunTs, Cauvlis xaxis pirs, gaivlis ventralurad sadgis-enis lorwovan garss, tovebs enis midamos da yvela preparatze, rogorc marjvena, ise marcxena mxridan uerTdeba saxis nervis dafis sims - chorda

timpani, romelic agrZelebs svlas enis nervis SemadgenlobaSi. amis Semdeg enis nervi miemarTeba ventro-nozalurad, da rogorc wesi iyofa or totad: erTi toti Sedis ybisqveSa sanerwyve jirkvalSi, da warmoqmnis wnuls: enis nervis meore toti miemarTeba nazalurad da Sedis enisqveSa jirkvlis winamesamedSi totiandeba wvril totebad jirkvlis SigniT da warmoqmnis uwvriles nervul wnuls.

saxis nervi. katis saxis nervi - nervus facialis, gamodis mogrZo tvinis trapeciuli sxeulis midamodan Suamdebare da smena-wonasworobis nervTan erTad.

saxis arxis meSveobiT saxis nervi miemarTeba nazalurad, Semdeg eSveba ventralurad, kvlav agrZelebs svlas nazalurad da warmoSobs or nadreks egred wodebul muxlebs.

meore nadrekidan saxis nervi miemarTeba ventro-lateralurad sadgis-dvrilisebur xvrelSi, gamodis xvrelidan da iyofa saboloo totebad.

Cveni kvlevis interess warmoadgenda saxis nervis rogorc qalas SigniTa nawilidan gamosuli dafis simi - chorda

tympani, aseve qalas gareTa nawilidan gamosuli yur-quTuTos nervi.

dafis simi - chorda tympani gamodis saxis arxidan da miemarTeba rostralurad, Sedis dafis RruSi. gaivlis dafis apkTan axlos, grdemlis da CaquCis tars Soris, Semdeg rostro-ventralurad tovebs dafis Rrus dafa-kldovani napralis meSveobiT, da maxvili kuTxiT uerTdeba samwvera nervis enis tots. am ori nervis SeerTebiT warmoiSoba erTi toti.

saxis nervi sadgis-dvriliseburi xvrelis datovebis Semdeg miemarTeba ventro-oralurad iZleva yuris kaudalur nervs da yur-quTuTos nervs. saxis nervi agrZelebs svlas, Sedis yba-yura jirkvlis rostraluri nawilis qveS, gadakveTs yba-yura jirkvlis SigniTa wina mesameds da iyofa or saboloo totad, romlebic warmoqmnian wvrilmaryuJovan yba-yura jirkvlis wnuls.

yur-quTuTos nervi Cvens mier gamokvleuli katis preparatebze gamoeyofa saxis nervis qalas gareTa nawilidan yba-yura jirkvlis qveS. yur-quTuTos nervi yba-yura

Page 199: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

199

jirkvlis midamodan gamosvlis Semdeg wveba safeTqlis kunTis lateralur zedapirze da iyofa dorsalur da ventralur totebad, romlebic Sedian yba-yura jirkvalSi, misi medialuri zedapiridan, daaxloebiT SuamesamedSi an Sua da qveda mesamedis sazRvarze.

ventraluri toti miemarTeba ventralurad, gverds auvlis didi saReWi kunTis aboralur nawils da Sedis ybisqveSa jirkvlis medialuri mxridan zeda mesamedSi.

enis nervi - gamoeyofa qveda ybis nervs qveda ybis arxSi Sesvlamde. qveda ybis Zvlis qveda kidesTan mas gamoeyofa 4 toti, aqedan 2 msxvili, romlebic mdebareoben Sua nawilSi da 2 toti miemarTeba enis kunTSi, xolo oraluri totebi iyofian orad da miyvebian ybis qveSa da enis qveSa jirkvlis sadinrebs bolomde.

daskvnebi:

1. kisris kranialuri kvaZni axorcielebs inervacias ybayura, ybisqveSa da enisqveSa jirkvlebis inervacias.

2. samwvera nervi - anervebs ybisqveSa da enisqveSa jirkvlebs.

3. saxis nervi - aZlevs inervacias ybayura, ybisqveSa da enisqveSa sanerwyve jirkvlebs.

literatura:

1. g. ramiSvili, n. omaraSvili, n. milaSvili. kavkasiuri nagazis, SinSilas da zRvis goWis saxis nervis periferiuli nawilis anatomiuri Taviseburebani. saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministro, radiologiuri da agroekologiuri gamokvlevebi, tomi 7, Tbilisi, 2010, gv. 165-167.

2. g. ramiSvili, n. omaraSvili, n. milaSvili. kavkasiuri nagazis saxis nervis anatomiuri Taviseburebani. saqarTvelos soflis meurneobis mecnierebaTa akademiis `moambe~ #36, Tbilisi, 2013, ivnisi.

3. Г. Рамишвили., В. Квачрелишвили., Н. Милашвили - Анатомические

особенности периферической части лицевого нерва овец, коз и кроликов -

Грузинский государственный с.х. университет `Известия аграрной науки~

Тбилиси, 2006, Том 4, Ном. 4. ст. 86-90

Page 200: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

200

Iremashvili Mari

Doctor of veterinary

Kvatchrelishvili Vaja

Doctor of veterinary, St. Grigol Peradze Tbilisi Teaching University

Features of innervation of Siamese cat’s salivary glands

Summary

Innervation of Siamese cat’s salivary glands is studied by the known method of

Vorobiiv’s macro-micro preparation, which is based on the material of the six carrions

of cat’s. Studies have shown that innervation of cat’s salivary glands is perfomed from

the branches of cranial node of the neck and from the lower jaw’s trigeminal nerve.

Also it is performed by the tympanichord of facial nerve and by the ear-eyelid nerve.

Page 201: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

201

murman lomineiSvili veterinariis doqtori, ssip soflis meurneobis samecniero-kvleviTi centri

vasil basilaZe doqtoranti

brucelozis winaaRmdeg brZola

(rogor warvmarToT is)

brucelozis epizootiis winaaRmdeg brZola misi sruli da Seuqcevadi likvidaciis misaRwevad, romlis saboloo mizanicaa adamianis daavadebis riskis moxsna, socialur da ekonomikur problemaTa Soris pirvelTagania msoflios mravali saxelmwifosaTvis. brucelozi Cveni qveynisTvisac, dReisaTvis erT-erT gadauWrel problemas warmoadgens.

cxovelebis brucelozi saqarTvelos mTel teritoriaze metnaklebi intensivobiTaa gavrcelebuli. gaxSirebulia adamianTa daavadebis SemTxvevebi. saTanado statistikis arasrulyofilebis gamo, dReisaTvis SeuZlebelia zusti epizootiuri suraTis dadgena. ucnobia adgilebze arsebuli, gamosakvlevi suladobis ramdeni procentia Semowmebuli da gamokvlevis jeradoba, daudgenelia avadobis koeficienti, xSiria bruceloziani cxovelebis droulad izolaciis ignorirebisa da saxorced Caubareblobis SemTxvevebi. ukiduresad araefeqtianad warmoebs garemoares sasanacio samuSaoebi, ar tardeba cxovelTa sadgomi Senobebis sanitariuli remontebi. gomuris, farexis Tu sxvadasxva tipis Senobebis umravlesoba amortizirebulia, anu gamosayeneblad uvargisia da infeqciis gavrcelebis wyarod aris qceuli. aseT situaciaSi, aucilebelobas warmoadgens brucelozis sawinaaRmdegod kompleqsur RonisZiebaTa intensiurad ganxorcieleba radikaluri meTodebis gamoyenebiT.

epizootologiur-anamnezuri monacemebis Segroveba-damuSaveba, analizi, ganzogadeba da daskvnebis gakeTeba. damatebiTi serologiuri gamokvlevebis Catareba, Sedegebisanalizi.

brucelozi, rogorc gansakuTrebiT saSiSi infeqcia, rom aRmovfxvraT, saWiroa sakiTxisadmi sagangebo midgoma. saubaria ara mis profilaqtikaze, aramed salikvidacio RonisZiebebze, radgan daavadeba ukve qveynis mTel teritoriazea gavrcelebuli. amitom misi likvidacia rTulad gvesaxeba. brucelozTan brZolis sirTule

Page 202: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

202

ganpirobebulia mraval faqtorTa gamo, rac daavadebis paTogenezis meqanizmisa da aRmZvrelis biologiuri Taviseburebebidan gamomdinareobs. am ukanasknelTagan gamorCeulad unda aRiniSnos brucelebis migraciis farTo speqtri da bunebaSi maTi TviTgadarCenis (sicocxlis SenarCunebis) maRaliunari.

yovelive amis daZlevas sWirdeba udidesi Zalisxmeva, romlis ZiriTadi RerZi unda gadiodes garemoares gajansaRebaze, anu epizootiuri Sekruli jaWvis gawyvetaze. amis miRwevis erTaderT gzad miCneulia soflis meurneobis modernizeba, romelic gansakuTrebuli gulmodginebiT aris gasatarebeli mecxoveleobaSi. zemoaRniSnulTan mimarTebaSi mdgomareoba ukiduresad aradamakmayofile-belia sakarmidamo meurneobebSi, sadac qveyanaSi arsebuli pirutyvis saerTo suladobis didi umravlesobaa ganTavsebuli, cxovelTa sadgomebi im donemdea amortizebuli da sanitariuli TvalsazrisiT iseT kritikul mdgomareobaSi imyofeba, rom praqtikulad infeqciis gavrcelebis wyarod aris qceuli. aseT pirobebSi sanaciis efeqtianad ganxorcieleba miuRwevadi iqneba, Tu ar Catarda mecxoveleobis modernizeba, romelic pirvel rigSi, unda Seexos cxovelebis axali tipis sadgomebis mowyobas, Zvelis utilizebis Semdeg. epizootiuri TvalsazrisiT gadamwyveti mniSvneloba eqneba, Tanamedrove-evropul stilTan miaxloebul moTxovnaTa Sesabamisad axlad aSenebuli, kooperatiuli tipis sadgomebis dakompleqtebas jansaRi cxovelebiT. am SemTxvevaSi ZiriTadi vetsanitariuli xasiaTis moTxovnaa reinfeqciis riskis gamoricxva. am miznis misaRwevi samuSaoebi, mizanSewonilia saxelmwifom daafinansos, cxovelis mepetroneTa wilobrivi CarTulobiT.

garemo ares gajansaRebisa da axlad aSenebuli sadgomebis janmrTeli cxovelebiT Sevsebis Semdeg praqtikulad gamarTlebuli iqneba specifikuri imunizaciis Catareba. am dros gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces vaqcinis sworad SerCevas, misi imunogenobidan, antigenobidan da uvneblobidan gamomdinare. gadamwyveti mniSvneloba eniWeba im moTxovnasac, rom vaqcina iyos araabortogenuli. aucilebelia gamoviyenoT myarad `S~ (aradisocirebuli) formaSi myofi mikrobebisagan damzadebuli vaqcina.

specifikuri imunizaciis anu vaqcinoprofilaqtikis CarTva brucelozis sawinaaRmdego RonisZiebaTa kompleqsSi mxolod maSin mogvcems maqsimalur efeqts, roca gamoiricxeba brucelmtarebelTa acra da permanentulad gagrZeldeba garemo ares sasanacio samuSaoebi. amasTan,

Page 203: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

203

mkacrad unda aRikveTos cxovelTa ukontrolo gadaadgilebebi, rogorc reinfeqciis didi riskis Semcveli qmedeba.

brucelozis infeqciis likvidaciis misaRwevad arsebul situaciaSi, aucilebelia sakiTxis dayeneba da gadawyveta samTavrobo doneze. unda Seiqmnas organizaciul-sameurneo da specialuri veterinariuli samuSaoebis warmmarTveli myari meqanizmi, romelsac uxelmZRvanelebs sagangebod Camoyalibebuli saxelmwifo komisia (ix. sqema №1). amasTan saWiroa, infeqciis aRmosafxvrelad aucilebeli moTxovnebis SemuSaveba da maTi realizeba praqtikaSi (ix. sqema №2).

sqema #1

Page 204: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

204

sqema 2- brucelozis aRmofxvrisaTvis aucilebeli pirobebi

cxovelebis brucelozis winaaRmdeg brZola

saqarTveloSi ar iZleva epizootiuri Sekruli jaWvis gawyvetis saSualebas, rac miuRwevads qmnis daavadebis likvidacias. sasurveli Sedegis misaRebad aucilebelia radikaluri RonisZiebebis ganxorcieleba.

rekomendaciebi:

- brucelozis likvidaciisaTvis gansaxorcielebel RonisZiebaTa srulad da efeqtianad Sesrulebis sagarantiod, aucilebelia Seiqmnas sagangebo samTavrobo komisia;

- SemuSavdes da mTavrobas waredginos programa (proeqti) sasoflo-sameurneo cxovelebis brucelozis salikvidacio RonisZiebaTa kompleqsuri sistemis Sesaxeb;

- Catardes sistematiuri diagnostikuri gamokvlevebi, bruceloziani cxovelebis dauyovneblivi likvidaciiT, sasanacio samuSaoebis srulyofilad Catarebis paralelurad.

Page 205: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

205

Murman Lomineishvili

Doctor of Veterinary, Medicine LEPL

Scientific Research Center of Agriculture

Vasil Basiladze

Doctoral Student

Eradication Measures of Brucellosis

(How to conduct the process)

Summary

In Georgia, prevention strategies and measures to fight brucellosis are

unsatisfactory. This does not allow to break the epizootic chain, wich makes

impossidle to eradikate the disease. Drastic measures are needed to echieve the desired

results.

Page 206: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

206

nana maisuraZe soflis meurneobis doqtori, asistent-profesori

liza baliaSvili konsultanti

kaxa Tolordava soflis meurneobis samecniero-kvleviTi centri

qarTuli futkris - megruli populaciis tipiuri

genofondis SenarCunebis xelSewyoba

me-19 saukunis bolos amerikeli mkvlevaris bentonis mier dasavleT saqarTveloSi gamovlenil iqna futkari, romelsac sxva jiSebTan SedarebiT grZeli xorTumi aqvs. am faqtma safuZveli daudo qarTuli futkris mecnierul

Seswavlas. ХХ saukunis Sua wlebSi saqarTveloSi Seiqmna sanaSene meurneobaTa qseli, romlis ZiriTad daniSnulebas ganayofierebuli deda futkrebisa da nayrebis warmoeba warmoadgenda, warmoebaSi SeZlebisdagvarad inergeboda samecniero miRwevebi.

ukanasknel periodSi saqarTveloSi arsebuli ekonomikuri da politikuri mdgomareobis gamo mefutkreoba iseve, rogorc sxva dargebi dakninda. ganadgurda sanaSene kerebi, gaqra saeqsporto produqcia, aRar arsebobs rogorc mefutkreobis samecniero-kvleviTi instituti, aseve soflis meurneobis saministros sanaSene saqmis departamenti.

dRes prioritetul mimarTulebad mcenareTa da cxovelTa genetikuri fondis dacva, maTi srulyofa da gamoyeneba iTvleba.

qarTuli futkari (Apis mellifera caucasica-Georgia) didi xania cnobilia msoflios bevr qveyanaSi. Tavisi ubadlo - Zvirfasi sameurneo-sasargeblo Tvisebebis gamo. igi imdenad gamorCeulia futkris sxva jiSebisagan, rom ucxoeli mefutkreebis mxridan misdami yuradReba dRemde ar Senelebula. igi xasiaTdeba biomravalferovnebiT da jiSis farglebSi ramdenime populacias moicavs, romelTagan biologiuri da sameurneo maCveneblebis mixedviT yvelaze mniSvnelovania megruli, guruli da qarTluri populaciebi.

megruli populacia gavrcelebulia Cxorowyus, walenjixisa da martvilis maRalmTian zonaSi. misTvis damaxasiaTebelia ruxi feri, grZeli xorTumi (7,15-7,25 mm),

Page 207: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

207

Tviniereba, nayrobisadmi naklebi midrekileba, maRali produqti-uloba, susti da saSualo Ralis kargi gamoyeneba, gansakuTrebuli Sromisunarianoba.

guruli populacia - Coxatauris raionis sof. zemo surebi. xorTumis sigrZe 7,06-7,15 mm, maRali produqtiulobiT da sxva sameurneo TvisebebiT uaxlovdeba megrul populacias.

qarTluri populacia - duSeTis maRalmTiani zona (ukana fSavi da xevsureTi). xorTumis sigrZe 6,7-6,8 mm, xasiaTdeba maRali nayofierebiT (sadReRamiso kvercxdebis unari 2000-mde), ukeTesi zamTargamZleobiT megrul populacias-Tan SedarebiT.

samwuxarod, qarTuli futkari ukanasknel wlebSi didi safrTxis winaSe aRmoCnda. sanaSene meurneobebis arasebobam, ukontrolo mTabarobam, sakvebi bazis Semcirebam, dargisadmi araprofesionalurma, arakomerciulma midgomam, zog SemTxvevaSi ki sxva qveynebidan futkris ukanono Semoyvanam, mniSvnelovani siZneleebi Seuqmna misi xalasi saxiT SenarCunebas. amitom Cveni mTavari mizania qarTuli futkris calkeul populaciebze Catarebuli saseleqcio samuSaoebiT misi tipiuri genofondis SenarCuneba.

2013 wels Catarebuli saeqspedicio kvleviT Cxorowyus municipalitetis safutkreebSi ruxi futkris suladoba 7-8%-s Seadgenda, 2015 wels ki 3-4%-s. aseTive mdgomareobaa duSeTisa da Coxatauris municipalitetebSi - Sesabamisad, qarTuli futkris qarTluri da guruli populaciebis gavrcelebis arealSi. Seqmnili viTarebidan gamomdinare aucilebelia calkeuli populaciebis Rrma Seswavla, raTa dadgenil iqnes sawyisi masalis gamoyenebis SesaZleblobebi futkris xalasi saxiT moSenebis mizniT. am populaciebis gamovlenam da dacvam saTave unda daudos sanaSene saqmianobis aRorZinebas, romelSic Sedis calkeuli polulaciebis SigniT sanaSene kerebis Seqmna, izolirebuli Sesawyvilebeli punqtebis mowyoba mameuli ojaxebis da nukleusebisaTvis, kooperativebSi reproduqtori safutkreebis organizeba seleqcionirebuli masalis gamoyenebiT.

soflis meurneobis samecniero-kvleviT centrSi mimdinareobs muSaoba proeqtze, romlis mizania - qarTuli futkris populaciebis (megruli, guruli, qarTluri), identificireba da sanaSene meurneobis ganviTarebis xelSewyoba.

2015 wlis aprilidan Cxorowyus municipalitetSi daiwyo muxuris yofili mefutkreobis sanaSene meurneobis aRdgeniTi samuSaoebi, romelic iTvaliswinebs qarTuli

Page 208: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

208

futkris megruli populaciis gadarCenas, sanaSene masalis aRwarmoebas, mis popularizacias da gavrcelebas rogorc qveynis SigniT, aseve mis farglebs gareT.

am mizniT Cxorowyusa da walenjixis municipalitetebSi - moewyo eqspediciuri kvlevebi. safutkreebis masobrivi Semowmebisas moZiebul iqnamegruli populaciisTvis damaxasiaTebeli sasurveli safutkreebi. moZiebul safutkreebSi movaxdineT futkris ojaxebis aRwera da SerCeva Seferilobisa da qcevis mixedviT; ganisazRvra muSa futkris, gadabeWdili bartyisa da budeSi arsebuli sakvebis raodenoba; am kvlevebis Semdeg SeirCa 28 futkrisojaxi, romlebic srulad pasuxoben qarTuli futkris megruli populaciisaTvis damaxasiaTebel niSan-Tvisebebs, magram Semdgomi kvlevebisaTvis da dagemgili seleqciuri samuSaoebisaTvis gadawyda maTgan saukeTeso biologiur-sameurneo maCveneblebis mqone 15 futkris ojaxis Sesyidva.

sofel muxurSi ganvsazRvreT gamozamTrebis Semdeg futkris ojaxebis siZliere, sazamTre maragidan budeSi darCenili sakvebis raodenoba, gadabeWdili bartyis raodenoba, preparat `varostopiT~ CavatareT varoatozis sawinaaRmdego RonisZiebebi. gairkva, rom futkris ojaxis siZlierem (futkari CarCoze) saSualod 5,47 CarCo futkari Seadgina, gadabeWdili bartyis raodenobam - 4,4 CarCo, xolo sakvebis raodenobam, saSualod - 7,30 kg.

2016 wlis sagazafxulo da 2015 wlis saSemodgomo aRweris safuZvelze dadginda futkris ojaxebis gamozamTrebis Sedegebi, kerZod, futkris gasavalma saSualod 0,53 CarCo/futkari Seadgina, xolo sakvebis danaxarjma - 11,4 kg. monacemebidan Cans, rom futkris gasavali umniSvneloa, xolo sakvebis danaxarji - maRali, rac ganpirobebulia 2016 wlis Tbili zamTriT. aman gamoiwvia futkris ojaxebSi gundis daSla da sakvebis didi raodenobiT xarjva.

2016 wlis gazafxulze (aprili) deda futkris xelovnuri gamoyvanisaTvis sanaSened gadarCeuli 15 futkris ojaxidan Camoyalibebul iqna futkris ojaxebis sami jgufi: sadede, aRmzrdeli da samamle futkris ojaxebi. formirebul iqna 30 organyofilebiani nukleusi meoTxed CarCoze. samamle futkris 5 ojaxi da sanukleuse safutkrec ganTavsda izolirebul teritoriaze (lugelas xeobis SeleTis ubanSi).

27 aprilidan 30 ivnisamde, sanaSene 15 ojaxis aRweriT dadginda, rom ojaxebis saSaulo siZliere iyo 9.97 CarCo futkari, deda futkris sadReRamiso kvercxmdebloba 1378.25 cali, sakvebi maragi Taflis saxiT - 12.4 kg, rac imis

Page 209: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

209

maCvenebelia, rom arsebuli Ralianobis pirobebSi ojaxebi normalurad viTardebodnen.

SerCeuli saukeTeso da kargad gamozamTrebuli sadede ojaxebidan moxda deda futkrebis xelovnuri gamoyvana da am dedebiT sami reproduqtori safutkris dakompleqteba (48 deda futkari). reproduqtor-safutkreebSi Catarda saseleqcio samuSaoebi: individualuri seleqciis gziT moxda deda futkrebis mkacri gadarCeva qarTuli futkris megruli populaciisaTvis damaxasiaTebeli niSan-Tvisebebis mixedviT, maTi Semowmeba STamomavlobis xarisxze. paralelurad futkris ojaxebSi laboratoriuli gziT Semowmdeba jiSurobis ganmsazRvreli 6 ZiriTadi eqsterieruli niSani (xorTumis sigrZe, frTis sigrZe-sigane, kubitaluri indeqsi, III Tergitis sigrZe-sigane) da aRiricxa biologiur-sameurneo maCveneblebi. mimdinareobs mopovebuli masalis damuSaveba.

CatarebulisamuSaoebi qarTuli futkris megruli populaciis tipiuri genofondis SenarCunebis, aRwarmoebis, sanaSene saqmis ganviTarebisda futkris ojaxebis gamravlebis saSualebas mogvcems. mogvianebiT SesaZlebeli iqneba deda futkrebis xelovnuri ganayofiereba, gamoyvana da endemuri jiSebis SenarCunebis mizniT genetikuri bankis Seqmnis xelSewyoba.

literatura

1. g. maZRaraSvili - mefutkreoba, Tbilisi, 2013.

2. R. Pagea. H. Genetics and Breeding. The Hive and the Honey Bee,

2010, p 235

3. Г. Туников, Н. Кривцов, В. Лебедев, Ю. Кирьянов Технология

производства и перероботки продукции пчеловодства. М. `Колос~, 2001

4. В. В. Малков -Племенная работа на пасеке Москве

Россвльхоэиэдат 1985 г.

Page 210: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

210

Nana Maisuradze Liza Baliashvili

Kakha Tolordava

The maintenance of the Georgian bee – Mengrelian typical population

Summary

Summery: In the villages of Khobi municipality the three reproductive apiaries

(48 families) of fertilaid queen bees were grouped. Queen bees were selected

according the Mengrelian population characteristic features. On 15 bee colonies were

treated by varroatosis prevention measures. From April 27 to June 30, the 15 bee

colonies were under observation, the results showed that the medium capacity was

9.97 bee frames, the egg laying capacity of queen bees – 1378.25, the feed supply in

the form of honey – 12.4 kg. The above mentioned data revealed that in terms of nectar

flow the bee colonies were normaly developed.

Page 211: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

211

grigor mamacaSvili

eTer xorguani

koba miqaZe

murman doliZe

TinaTin boboxiZe

zurab mamacaSvili Sps `vetsanhig-ekologia~

saqarTveloSi infeqciuri davadebebis kerebSi da

saSiSroebis qveS myof teritoriebze prognozirebis

sistemis SemuSaveba landSaftur-epizootologiur-

ekologiuri monitoringis ganxorcielebis meSveobiT

bolo wlebis ganmavlobaSi saqarTveloSi dafiqsi-rebulia cxovelebisa da adamianisaTvis saerTo, gansa-kuTrebiT saSiS infeqciur daavadebaTa mniSvnelovani zrda, ris gamoc milionobiT laris ekonomikuri zarali miiRo qveyanam.

bunebrivi eqstremaluri movlenebisa da bunebaze uxeSi teqnogenuri zemoqmedebis Sedegad qveyanaSi iqmneba didi saSiSroeba, rom gaaqtiurdes saqarTvelos mTel teritoriaze realurad arsebuli infeqciuri daavadebebis aTasobiT kera, saSiSroebis qveS myofi teritoriebi, ifeTqos epizootiebma da epidemiebma, romlebsac, garda imisa, rom udidesi socialur-ekonomikuri zarali moaqvT, amave dros iwveven bunebaSi arsebuli ekologiuri wonasworobis darRvevas. ase magaliTad, daavadebaTa kontrolisa da sazogadrebivi janmrTelobis erovnuli centris 2014 wlis monacemebiT, jilexiT (cimbiruli wyluliT) saqarTveloSi adamianTa daavadebebis SemTxvevebi yovelwliurad registrirebulia mzardi saxiT: Tu 2000-2010 wlebSi jilexiT adamianTa daavadebis raodenoba wliurad meryeobda 15-dan 62-mde, 2011 wlis gazafxulidan daiwyo SemTxvevaTa mateba da registrirebulia 81 SemTxveva (maCvenebeli 100 000 mosaxleze 1,8). SemTxvevaTa matebis tendencia gagrZelda 2012 (142 SemTxveva, maCvenebeli 100 000 mosaxleze 3,18) da 2013 wels (143 SemTxveva, maCvenebeli 100 000 mosaxleze 3,19) wlebSi (!!!).

zemoT moyvanili cifrebi am gansakuTrebiT saSiSi infeqciis mkveTri zrdis maCvenebelia da amdenad aucilebelia landSaftur-epizootologiur–ekologiuri monitoringis gatareba, romlis aucileblobac gansazRvra msoflioSi masStaburi mSeneblobis dros gavrcelebulma

Page 212: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

212

mravalma ucnobma daavadebebma, ra drosac daiRupa aTi aTasobiT adamiani. saxeldobr, es moxda samxreT amerikaSi, andebSi rkinigzis mSeneblobis dros (daiRupa 20 aTasi adamiani), panamis arxis mSeneblobisas (gaCnda yviTeli cieb-cxeleba), dasavleT da centraluri afrikis aTvisebisas (gaCnda barteneliozi), taigis aTvisebisas Soreul aRmosavleTSi (gaCnda tkipovani encefalomieliti) da mravali sxva.

dReisaTvis sanitariul-epidemiuri da veterinariul-epizootiuri viTarebis Secvla mniSvnelovnad ganpirobebulia saxelmwifo sazRvrebis gamWvirvalobiT, sursaTis da cxovelebisaTvis sakvebis gazrdili importiT da sxva faqtorebiT. amasTanave, mdgomareobas arTulebs klimatis globaluri cvlilebebi, bunebrivi kataklizmebi, agreTve is, rom gasuli saukunis 90-iani wlebidan dawyebuli, mTel msoflioSi gaaqtiurda gansakuTrebiT saSiSi infeqciebis bunebrivi kerebi, gaCnda mTeli rigi axali saSiSi daavadebebi. garda amisa, saqarTveloSi farTod mimdinareobs masStaburi samSeneblo samuSaoebi, ra drosac xdeba gruntis gadaadgileba, agreTve sxva, bunebaze uxeSi teqnogenuri zemoqmedebebi iwveven bunebriv ekologiuri wonasworobis darRvevas da uaryofiTad moqmedeben epizootiur situaciaze.

amas emeteba mZime fonuri arasaxarbielo viTareba daavadebaTa uamravi arakeTilsaimedo kerebis arsebobis gamo, romelic dafiqsirebulia saqarTvelos teritoriaze. marto jilexze am ricxvma ukve miaRwia TiTqmis 2000-s (!), Tumca sul ramodenime wlis win iricxeboda 1500 punqti.

yovelive aman warmoSva dRevandel situaciaSi am saSiSrooebis winaswari xedvis aucilebloba – prognozireba.

jilexis SemTxvevaSi, gansakuTrebiT xSirad am daavadebis aRmZvrelis gamovlineba xdeba daavadebuli cxovelis mZoris (leSis) Camarxvis adgilas, im ubnebSi, sadac xdeboda cxovelTa dacema, dakvla, gadamuSaveba, vaWroba, an dakvlis Semdgomi cxoveluri produqtebis Senaxva. cxovelTa gadasareki trasebi, saZovrebi, binebi da sadgomebi miekuTvnebian im geografiul wertilebs, sadac savaraudod mosalodnelia jilexis da sxva infqciuri daavadebebis afeTqebis SemTxvevebis zrda.

jilexi - Anthrax - aris gansakuTrebiT saSiSi infeqciuri daavadeba, romelic saSiSroebas warmosdgens bioterorizmis TvalsazrisiTac. daavadebis aRmZvreli -

Bac.anthracis miekuTvneba samxedro mizniT gamoyenebad bioagentebis pirvel jgufs. dainficirebuli niadagi

Page 213: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

213

warmoadgens infeqciis aRmZvrelis rezervuars da is xangrZlivi droiT rCeba infeqciis gadacemis faqtorad.

moviyvanT ramodenime magaliTs saqarTveloSi miwis samuSaoebis SesrulebasTan dakavSirebiT jilexis afeTqebis Sesaxeb - uaxloesi wlebis manZilze:

- 1989 w. gurjaanis raionSi jilexi gavrcelda cxovele-bsa da adamianebSi, rac dakavSirebuli iyo miwis samuSa-oebTan, romelic tardeboda soflis mimdebare xevSi.

- 1992 w. wyaltubos zonaSi daregistrirda jilexis didi afeTqeba miwis samuSaoebTan dakavSirebiT.

- 1995 w. gardabnis raionSi miwis samuSaoebTan dakavSirebiT avad gaxda ramdenime aTeuli adamiani, iyo letaluri SemTxveva.

- 2000 w. daavadda da daeca jilexiT 12 Zroxa axalqalaqis raionSi.

- 2001 w. isev wyaltubos zonaSi uSualod miwidan daavadda jilexiT 8 adamiani.

- 2005 w. uSualod miwidan daavadda 1 adamiani rusTavis gareubanSi.

- 2008 w. agvistoSi walkis raionSi dafiqsirda jilexiT erTdroulad 18 Zroxis dacema, daavaddnen adamianebic - isev miwis samuSaoebis Sedegad. dasWirda mkacri salikvidacio RonisZiebebis gatareba, romelzedac daixarja asi aTasobiT lari.

- 2011 w. gazafxulis miwuruls moxda am gansakuTrebiT saSiSi infeqciis afeTqeba rkinigza `marabda-karwaxi-s~ gasasvlelis mseneblobis dros winwyaro-TeTriwyaros ubanze, ris Sedegadac daavadda sxvadasxva saxis cxovelebi da adamianTa garkveuli jgufi, romelTagan erTi SemTxveva adamianebSi dasrulda tragikulad.

mecxoveleobis fermebis, sadgomebis funqcionireba, kaSxalebis, hidroeleqtrosadgurebis mSenebloba, meli-oraciuli samuSaoebi, soflad arxebis gayvana im adgilebze, sadac adre mdebareobda jilexis epizootiuri kerebi, pirdapir an iribad qmnis jilexis da sxva daavadebebis gaCenis safrTxes.

garda amisa, Tu gaviTvaliswinebT, rom zogadad ar aris aRricxuli da cnobili yvela arakeTilsaimedo punqtis da cxovelTa samarxebis zusti adgilmdbareoba, daavadebaTa SesaZlo gamovlinebis riski kidev ufro izrdeba, anu rac metia bunebaSi gamouvlinebeli kerebis raodenoba, miT ufro metia jilexis afeTqebis SesaZlebloba.

moyvanili magaliTebi naTlad cxadyofs, Tu ramdenad mravali faqtoria gasaTvaliswinebeli ama Tu im daavadebis epozotiuri situaciis Seswavlisas. am faqtorTa Sekreba-

Page 214: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

214

damuSaveba, mecnierulad dasabuTebuli analizi Sesa-Zlebelia mxolod landSaftur-epizootologiur-ekolo-giuri monitoringis sistemis ganxorcielebiT. garda amisa, samuSaoebis Sesrulebisas viyenebT iseT meTodebs, rogoricaa:

- veterinariuli monitoringis organizaciuli da meTodologiuri safuZvlebi - struqturuli sqemiT.

-veterinariul-sanitariuli kompleqsuri RonisZi-ebebis ekonomikuri efeqturobis gansazRvris meTodika.

- zooanTroponozuri daavadebebis landSaftur-epi-zootologiur-ekologiuri da epidemiologiuri monito-ringis ganxorcielebis sqema.

- saqarTvelos veterinariuli usafrTxoebis koncefcia. landSaftur-epizootologiur-ekologiuri monito-

ringis ganxorcielebis dros gasaTvaliswinebelia yvela zemoT CamoTvlilis garda, agreTve socialur-ekonomikuri, sawarmo-teritorialuri da sxva faqtorebi, anu gamo-yenebuli iqneba mravalmxrivi (mravalzomieri) analizis meTodebi, ganxiluli iqneba nozoarealebis struqturis problemebi klasteruli meTodis daxmarebiT. amis safuZvelze moxdeba ama Tu im nozologiuri formis daraionireba da profilaqtikuri RonisZiebebis gatareba.

aucilebelia maTematikuri modelirebis meTodebis gamoyeneba anTropogenur zemoqmedebis Sedegebis prognozirebisaTvis, is saSualebas iZleva adamianisa da bunebis urTierTqmedebis saukeTeso strategiis asarCevad. gamoyenebuli iqneba epizootologiuri faqtorebis, sawarmo-teritorialuri struqturis, bunebriv-landSafturi pirobebis maxasiaTeblebis informaciuli monacemebi. amiT gveqneba saSualeba ganvsazRvroT sxvadasxva daavadebebis gamovlinebis da gavrcelebis saSiSroebis risk-faqtorebi da ganvaxorcieloT prognozireba. maTematikuri modeli gvexmareba rogorc interpolirebis, aseve eqstrapolirebisas amocanis gadawyvetaSi.

aucilebelia gamovlenili iqnas jilexis niadagovani kerebi yofili da amJamad arsebuli meurneobebis, fermebis veterinariul-sanitariuli mdgomareobis, daavadebis moZraobis da cxovelTa dacemis monacemTa Sekrebis da analizis, aRuricxavi samarxebis moZiebis, mimdebare teritoriidan niadagebis sinjebis gamokvlevis da aRmZvrelis indikaciis gziT. gamovlenili iqneba cxovelTa samarxebis, SemTxveviT Camarxvis adgilebis, bioTermiuli ormoebis, agreTve im mecxoveleobis meurneobebis adgilsamyofelebi, sadac vlindeboda cxovelTa jilexiT dacemis SemTxvevebi, agreTve yofili kustaruli tyavgadasamuSavebeli qarxnebis, sasaklaoebis teritoriebi.

Page 215: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

215

yvela gamovlenili niadagovani kerebi datanili iqneba ruqebze, pirobiTi aRniSvnebis gamoyenebiT (kartireba).

yovel stacionarulad arakeTilsaimedo punqtze Seivseba pasporti. SesamuSavebelia mecnierulad dasabuTebuli prognozirebis, daavadebebis Tavidan acilebis da Semarbilebeli RonisZiebebis gatarebis meTodoloogia, raionebSi Catarebuli monitoringis srulyofili sistemis gamoyenebiT da ganxorcielebiT Seiqmneba monacemTa avtomatizirebuli informaciuli sistema, romelic mogvcems saSualebas ganvaxorcieloT mosalodneli epizootiuri da ekologiuri cvlilebebis prevencia. amiT Tavidan iqneba acilebuli arasasurveli Sedegebi da Seicvleba amJamad veterinariul praqtikaSi arsebuli statistikur monacemebze da cxovelTa suladobaze dayrdnobili veterinariul-profilaqtikuri RonisZiebebis gatareba.

prognozireba saSualebas mogvcems aviridoT anTropogenuri zemoqmedebiT gamowveuli bioterorizmis saSiSroebaTa safrTxeebi mSeneblobis procesSi, karantinis gamocxadebis saSiSroeba da misgan miRebuli udidesi ekonomikuri zarali, daculi iqneba mSeneblobaze momuSave muSa-mosamsaxureTa da mosaxleobis janmrTeloba, SenarCunebuli iqneba garemos ekologiuri wonasworoba.

literatura

1. saqarTvelos mTavrobis 2015 wlis 14 ivlisis #348 dadgenileba

2. e. xorguani, t. Wyonia, g. mamacaSvili. landSaftur–epizootologiur–ekologiuri gamokvlevis meTodika. deponirebulia `saqpatent~-Si, Tbilisi, 2011 w.

3. e. xorguani, t. Wyonia, g. mamacaSvili. saqarTvelos veterinariuli ekologiuri usafrTxoebis koncefcia. deponirebulia `saqpatent~-Si, Tbilisi, 2011 w.

Page 216: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

216

Grigor Mamatsashvili Eter Khorguani

Koba Mikadze Murman Dolidze

Tinatin Bobokhidze Zurab Mamatsashvili

`Vetsanhyg-ecology~ ltd

Elaboration of forecasting system on the territory of Georgia in

places of hotbeds of disease and area being under dangers

through Implementation of landscape-episodic-ecological

monitoring

Summary

Summery: Methodology of activities according of scientifically subjugated

forecasting in order to reduce and prevent diseases has been elaborated. Complete

system of monitoring in the regions will give us opportunity to carry out prevention

of episodic and ecological changes. This will allow to elucidate undesirable results

and to change approach existing in veterinary practice and to bring about veterinary-

preventive activities based on statistic data and quantity of animals.

As a result the financial expenses will be reduced and will be achieved recovery

(sanitation) of the territory of the country from infectious diseases.

Page 217: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

217

naira mamukelaSvili saqarTvelos agraruli universiteti

kavkasiuri nagazi da qarTuli mTis ZaRli

kavkasiuri nagazis (qarTuli mecxvarula) da qarTuli mTis ZaRlis (qarTuli nagazi) jiSTa Camoyalibeba xorcieldeboda bunebrivi gadarCeviTa da xalxuri seleqciiT, ZiriTadad stiqiurad. cxovelebi xasiaTdebian garkveul klimatur pirobebTan kargi SeguebulobiT, amtanobiT, sxeulis agebulebis simagriT, universaluri samuSao TvisebebiT.

qarTveli tomebis - xeTebisa da subarebis mier Seqmnili uZvelesi jiSis ZaRli pirvelad germanelma mkvlevarma, zoologma miulerma XIX saukunis dasawyisSi saqarTvelos mTianeTSi aRwera. igi Sexvedria jiSis iSviaT warmomadgenels, romlis simaRle 85 sm-s aRwevda. imave saukunis bolos qarTuli jiSis ZaRls, romelsac dasabamidan nagazi ewodeboda, rusma `kinologebma~ `kavkaskaia ovCarka~ uwodes da saxelwodeba msoflio kinologiur sazogadoebebSi gaavrceles, rac oficialurad XX saukunis dasasrulisTvis (1990 w.) daumkvidres saerTaSoriso kinologiur federaciaSi (FCI) damtkicebuli standartiT.

sulxan-saba orbeliani `sityvis konaSi~ ZaRls Semdegnairad ganmartavs: ̀ ZaRlTa da mxecTa mamalsa xvadi da dedalsa Zu da SvilTa maTTa lekvi ewodebian; ...didsa ZaRlsa, midamos mcvelsa - TarTi; ...swrafsa da gvariansa _ mwevari; mwevrisgan da TarTisgan Sobilsa - nagazi; Tumca nagazi mglisa mier iSoba, igi umjobesia...~ sityva `nagazi~ qarTuli warmoSobisaa da mglis mgudav-maxrCobelas niSnavs, somxur da azerbaijanul enebSi am sityvis ganmarteba ar arsebobs.

jiSis warmoSobis uamravi versiidan erT - erTis Tanaxmad igi warmoiSva tibeturi mastifisgan (dResdReobiT msoflioSi yvelaze ZviradRirebuli jiSi), romelic kavkasiis teritoriaze meomrebma da vaWrebma 2000 wlis win Semoiyvanes. qarTveli mecnierebis (bolqvaZe, ciciSvili) mixedviT, saqarTveloSi moSenebuli `kavkasiuri nagazi~ - qarTuli mecxvarula - damoukidebeli jiSia, romelic uZvelesma qarTvelurma tomebma xalxuri seleqciiT Seqmnes. Sedegad Camoyalibda SidajiSuri tipebi da qvetipebi, romlebic gavrcelda mTel kavkasiaSi. gansxvavebebi SeiniSneba amierkavkasiis qveynebis nagazebs Soris. rogorc rusi kinologi a. p. mazoveri aRniSnavs: `saukeTeso

Page 218: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

218

kavkasiuri nagazebi gavrcelebulia saqarTvelos respublikaSi...~

qarTul kavkasiur nagazebSi ganarCeven gergeTul, gerbenul, yazbegur da axalcixur tipebs. azerbaijanis teritoriaze ganarCeven ori tipis kavkasiur nagazebs: 1) mTian regionebSi gavrcelebuli qarTuli tipis msgavsia; 2) stepis regionebSi gavrcelebuli, magari-mSrali konstituciis mqonea, SedarebiT maRali kidurebiTa da viwro, mogrZo TaviT, mokle bewviT. azerbaijanSi gavrcelebuli ZaRlebisaTvis damaxasiaTebelia mwiTuri Seferva muqi niRbiT. formatis indeqsi mTiani regionis ZaRlebisaTvis qarTuli tipis msgavsia, xolo stepis regionebisaTvis Seadgens 100 - 102-s. somxeTis respublikaSi gavrcelebuli ZaRlebic qarTuli tipis msgavsia, Tumca SedarebiT mcire zomisaa da susti ZvaleuliT. formatis indeqsia 102 - 105. damaxasiaTebeli Seferilobaa erTferi ruxi da wabla, gvxvdeba vefxviseburi da laqebiani. daRestnis nagazebi magari _ uxeSi konstituciiT xasiaTdebian. mkvrivi da stepis regionebSi gavrcelebuli aRnagobiT. gamoirCevian SedarebiT mokle bewviT da laqebiani Sefervis (35%) siWarbiT. dResdReobiT, kavkasiuri nagazis warmomadgenelTa umetesoba ar aris xalasjiSiani da maT gamoyenebas sanaSene saqmeSi sifrTxiliT unda movekidoT.

standartuli ZaRli xasiaTdeba magari an magari-uxeSi konstituciiT, masiuri ZvaleuliTa da Zlieri kunTovani sistemiT. formatis indeqsi 104-108-is tolia (ZaRlis sxulis iribi sigrZe odnav aRemateba simaRles mindaoSi). mindaoSi simaRlis minimaluri zRvari xvadebSi 68 sm-ia, ZuebSi – 64sm.

bewvovani safarvelis mixedviT kavkasiur nagazSi ganarCeven ori tips: 1) grZelbewviani (kargad ganviTarebuli mosarTavi bewviT) da 2) moklebewviani (welis midamoSi aranakleb 4 sm sigrZis bewviT).

Tavi sxeulis proporciuli aqvs, qalas nawili farToa, Subli maRalia da SuaSi gayofilia araRrma RariT. Sublidan drunCze gadasvla aramkveTria, drunCi masiuri da moculobiania. cxviris wveris Seferiloba (Savi an yavisferi) Seesabameba ZaRlis bewvovan safarvels. ybebi Zlieri da masiuri aqvs, xolo tuCebi msxvili da akruli (ar warmoqmnis e.w. laSebs). yurebi ganze dasmuli da patara zomis, kupirebuli. Tvalebi iribad da Rrmad Casmuli, mSrali quTuToTi. Tankbilva makratliseburia, kbilTa sruli kompleqtiT.

Page 219: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

219

kiseri masiuri da kunTovania, mindao gamokveTili. zurgi, weli da gava kunTovania, TiTqmis horizontaluri. kudi saSualo sigrZisaa da ZiriTadad xmliseburi formis.

gul-mkerdi moculobiania da momrgvalebuli kveTis, muceli zomierad akruli. kidurebi swori da paraleluri dgomiT, kargad ganviTarebuli saxsris kuTxeebiT da momrgvalebuli, TiTebSekruli TaTebiT.

ZaRli moZrobs Tavisuflad, sworxazovnad; neli nabijisas dasaSvebia bajbaji; damaxasiaTebeli aluria mokle CorTi, romelic aCqarebisas gadadis mZime galopSi.

jiSis warmomadgeneli dikvalificirdeba kriptorxizmis, mSiSara an aramotivirebuli agresiis, arastandartuli Sefervis an genetikurad dasustebuli pigmentaciis, Tankbilvis darRvevisa da kbilTa naklebobis, Tandayolili ukudobis gamo.

qarTuli mTis ZaRlic saqarTvelos mTian regionSi (fSav-xevsureTi, TuSeT-kaxeTi, Seda qarTli da raWa) warmoiSva da gavrcelebulia sruliad saqarTveloSi, svaneTisa da samcxis regionebis garda. jiSis standarti SemuSavda saqarTvelos kinologiuri federaciis (FCG) mier da gamoqveynda 2000 wlis 1 ivniss.

qarTuli mTis ZaRli kavkasiurisagan gansxvavebiT xasiaTdeba mxolod uxeSi konstituciis tipiT, formatis indeqsis cvalebadobiT 100-110-mde, mindaoSi simaRlis simciriT (2-3 sm.), bewvovani safarvelis simokliT, Sefervis nebismieri kombinaciebiT. standartiT dasaSvebia kbilTa me-2 da me-3 premolarebis (P2 da P3) nakleboba, rac kavkasiurisTvis mankad iTvleba; kudis kupireba xorcieldeba sawyisi sigrZis naxevramde (kavkasiur nagazSi standartulad kudis kupireba dauSvebelia).

qarTuli mTis ZaRlis jiSis warmomadgenlebi aTeul welze metia monawileoben saqarTvelos kinologiuri federaciis mier organizebul kavkasiuri nagazebisa da qarTuli mTis ZaRlebis erovnul gamofenebSi. miuxedavad imisa, rom jiSi sakmaod popularulia saqarTveloSi, amierkavkasiaSi, ukrainasa da ruseTSic, mas jerjerobiT ar aRiareben saerTaSoriso arenaze. gamofenebze mowveuli saerTaSoriso eqspertebi cdiloben ar imsajon qarTuli mTis ZaRlis ringze, radgan jiSis standarti ar aris aRiarebuli saerTaSoriso kinologiuri federaciis (FCI) mier. yovelive zemoT aRniSnulidan gamomdinare, aucilebelia jiSis warmomadgenlebis individualuri gadarCeva, saukeTeso xazebisa da ojaxebis gamovlena, ris safuZvelzec moxdeba jiSis eqsterieruli srulyofa da mizanmimarTuli moSeneba, Sedegad ki - damsaxurebuli

Page 220: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

220

adgilis mopoveba kinologiuri samyaros warmomadgenelTa rigebSi.

Naira Mamukelashvili

Agrarian University of Georgia

Caucasian Shepherd Dog And Georgian Mountain Dog

Summary

Caucasian Shepherd dogs and Georgian Mountain dogs are dogs of a large size

and robust constitution. They are aggressive and distrustful towards strangers. They

are always self-confident. The breeds originally come from mountain parts of

Georgia. The dogs are used as sheep and guard dogs. They are very friendly with

owners and their families; they are very calm with children and other domestic

animals. According to their history they are close to mollossian type of dogs.

Generally at work they are used in couples and more. They aren't afraid to cold

climate. Nowadays the dogs are used in many parts of Georgia.

Page 221: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

221

vasil moTiaSvili teqnikur mecnierebaTa akademiuri doqtori. wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo universiteti

mTis regionebSi mecxoveleobis ganviTarebis

Tanamedrove teqnologiebis danergva

saqarTvelos soflis meurneobis winaSe dRes-dReobiT erT-erTi yvelaze aqtualuri problemaa mecxoveleobis produqtebiT mosaxleobis uzrunvelyofa.

mecxoveleobis produqtebis warmoebis gadidebis warmatebiT gadaWra organulad aris dakavSirebuli mTel rig jer kidev gadauWrel sakiTxebTan, romelTa Soris ZiriTadia bunebrivi, iafi saTib-saZovrebis gamoyenebis dabali done da Sesabamisad, maTi efeqturad gamoyenebis SesaZleblobebi.

istoriulad Cvens qveyanaSi mecxoveleobis produqtebi ZiriTadad iwarmoeboda mTian da maRalmTian regionebSi, vinaidan iq mcxovrebi mosaxleobisaTvis mecxoveleoba uZvelesi da ZiriTadi maprofilebeli dargi iyo. amas ganapirobebda reliefur-klimaturi da sxva pirobebidan gamomdinare, am regionebSi soflis meurneobis sxva produqtebis warmoebis ararentabeloba, meores mxriv, bunebrivi, iafi saTib-saZovrebis didi raodenoba.

iq arsebulma rTulma sayofacxovrebo da SromiTma pirobebma xeli Seuwyo mosaxleobis Camosaxlebas da dasaxlebas qalaqSi da centralur gzebTan axlos, ufro moxerxebul teritoriebze.

unda aRiniSnos, rom mTis problemebis gadaWraze muSaobda zooveterinaruli institutis yofili TanamSromeli v. buCukuri.

rogorc cnobilia, qveynis ekonomikuri Zlierebis erT–erT umTavres pirobas, misi energetikuli baza warmoadgens. energetikis ganviTarebis perspeqtivebi Cvens qveyanaSi unda miviCnioT rogorc erovnuli, aseve ekonomikuri damoukideblobis aucilebel pirobad.

CvenTan Zalian dabalia Sromis eleqtro aRWurviloba da Sesabamisad, Tu ase gagrZelda, kidev ufro SeizRudeba ekonomikis ganviTareba.

sazRvargareT sawarmoebSi farTod inergeba mrewvelobaSi energodamzogi teqnologiebi da maTi Sesabamisad teqnikuri saSualebebi, riTac Semcirebulia Sromisa da energiis danaxarjebi 4-5-jer.

Page 222: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

222

ZiriTadad zemoaRniSnuli mizezebiT soflis meurneobaSi da kerZod, mecxoveleobaSi sawarmoo–Sromatevadi procesebis meqanizaciis done Zalian dabalia, Sesabamisad mcirea warmoebuli produqciis raodenoba da didia misi Rirebuleba. amas ganapirobebs is faqtic, rom Cvens respublikaSi cxovelTa suladobis naxevarze meti Tavmoyrilia mTian da maRalmTian zonebSi, sadac rTuli reliefuri da klimaturi pirobebis gamo da maTi daSorebiT eleqtroenergiebis wyaroebidan, maTi energomomarageba garTulebulia da rig SemTxvevebSi SeuZlebelia eleqtrogadamcemi xazebis mSeneblobis da imedovnebis TvalsazrisiT. aseve mTian regionebSi naxSiris, mazuTisa da gazis transportirebac garTulebulia, gansakuTrebiT Semodgoma-zamTris periodSi Sesabamisad, maTi transpor-tirebisas maTi isedac maRali fasi ufro izrdeba. aRniSnuli mizezebiT am regionebSi laparaki aRar aris fermebSi Sromatevadi procesebis meqanizaciaze, sadac xeliT Sroma 85–95%–iT, laparakia imaze, rom saTbobad ZiriTadad SeSis gamoyenebas mosdevs tyis ganukiTxavad Cexva, risi mizeziTac am bolo wlebSi mTel rig mTian raionebSi gaxSirda stiqiuri ubedurebebi.

Tanamedrove msoflioSi energetikuli ganviTarebis tendenciebi mimarTulia nawilobrivi gadasvliT tradi-ciuli energoresursebis moxmarebidan energiis aratradi-ciuli wyaroebis gamoyenebaze. kerZod, didi roli ekisreba ganaxlebad, ekologiurad sufTa wyaroebs – mzisa da qaris energias, agreTve saxalxo meurneobaSi arsebuli biomasebis narCenebidan biogazis miRebas, Termul wylebs da sxva.

saqarTveloSi bioenergetikuli gazis gamoyeneba da biogazis danadgarebze muSaoba 1948 wlidan daiwyo. saqarTvelos soflis meurneobis meqanizaciis da eleqtri-fikaciis institutSi g. ananiaSvilis xelmZRvanelobiT damuSavda, pirvelad saqarTvelos pirobebSi, bioener-getikuli gazis gamoyenebis praqtikuli realizaciis SesaZlebloba, maT mier Seiqmna ramdenime konstruqcia da 1959 wels krwanisis meurneobaSi 200 sulian saqonlis fermaSi amuSavda biodanadgari [1].

biogazis saerTo warmoebaSi msoflioSi wamyvani adgili ukavia CineTs. wina saukunis Sua periodSi biogazis danadgarebis ganviTarebisaTvis CineTis mTavrobam gasca 0,2 procentiani sesxi. Sedegad miiRes 50 milionze meti dana-dgari, ramac gamoiwvia mecxoveleobis ganviTareba. aqedan gamomdinare, biogazis danadgarebis danergva Cveni qveynis mTis regionebSi perspeqtiulia, romelic iZleva, rogorc ekonomiur ise ekologiur efeqts.

Page 223: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

223

Cveni statia Seexeba soflis meurneobis produqtebis warmoebas maRalmTian zonaSi da am produqciis warmoe-bisaTvis saWiro teqnikuri saSualebebis damzadebas. iq sadac ar gvaqvs tradiciuli energia, saqonlis wunwuxisagan gazis miReba da Sesabamisad biogazis danadgaris damuSaveba.

dasamuSavebeli teqnikuri saSualebebis miznobrivi momxmarebeli iqneba soflis meurneobis produqciis mwarmoebeli fermerebi. mesaqonleobis mimarTulebiT, oTxi-xuTi Zroxis yola sruliad sakmarisia, raTa erTi ojaxisaTvis miRebul iqnas saWiro gazi. biogazi Sedgeba 50-80% meTanisagan da 20-25% naxSirorJangisagan. erTi m3 gazisagan biogazis Tbounarianoba 5500 k.kal. erTi t. organuli nivTierebis duRiliT miiReba 390-600m3 biogazi, rac eqvivalenturia 300-400kg pirobiTi sawvavis.

cnobilia, rom zafxulobiT fermerebs saqoneli gadahyavs subalpur da alpur zonaSi, ewevian momTabareobas. Cveni mizania, rom maT SeeqmnaT yvela saWiro komunikaciebi, kerZod produqciis Tburi damuSavebisaTvis saWiro iqneba biogazis danadgari.

fermerebs Tu eqnebaT yvela sakomunikacio saSualeba maT SeeZlebaT fermis axlos moawyon mTis moyvaruli adamianebisaTvis dasasvenebeli saSualeba da turistuli turebi, mTis unikaluri adgilebis dasaTvaliereblad, romlebic momaragdebian ekologiurad sufTa rZis da sxva produqtebiT. sur. 1.

sur. 1

literatura:

1. r. jafariZe, biogazis danadgarebis kvlevis perspeqtivebi, samecniero SromaTa krebuli. k. amirejibis

Page 224: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

224

soflis meurneobis meqanizaciisa da eleqtrifikaciis instituti, Tbilisi, t. 50, 2009, gv. 43–64.

Vasil Motiashvili

Doctor of Technical Sciences. St. Grigol Peradze

Tbilisi Teaching University

Implementation of Modern Technologies for the Development of

Animal Breeding in Mountain Regions

Summary

It is discussed in article: recently increasing prices on fuel and energy made

urgent an issue of using renewable energetic resources. In this direction biogas devices

and their use in public economy became widespread all over the world.

Page 225: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

225

amiran ramiSvili veterinariis doqtori

Salva makaraZe veterinariis doqtori

Temur marxvaSvili veterinariis doqtori

wmida grigol feraZis saxelobis Tbilisis saswavlo universiteti

preparat iron-100-is Terapiuli efeqturoba

goWebis alimentaruli anemiis dros

fermerul meurneobebSi meRoreobis dargis ganviTarebis erT-erT Semaferxebel faqtors goWebis alimentaruli anemia warmoadgens. am davadebis mkurnalobaSi miRweuli garkveuli warmatebebis miuxedavad [1,4,5], goWebSi anemiis gamovlenis SemTxvevebi sakmaod xSiria.

mkvlevarTa umravlesoba [2,6] Tvlis rom davadebis ZiriTad mizezs warmoadgens mozardTa organizmSi rkinis deficiti, romelic aucilebelia hemoglobinis molekulis sinTezisaTvis [2,6,7]. davadebis ganviTarebaSi garkveul rols TamaSobs agreTve sxva faqtorebic, rogoricaa arasrulfasovani kveba, maTi Senaxvis pirobebi, sakveb ulufaSi cilebis, rkinis, spilenZis, kobaltis, vitaminebis (ufro xSirad B12, folis mJavas, B2, C da sxva) raodenobis nakleboba [2]. zafxulis periodSi mozardebs aqvT saSualeba miiRon rkinis saWiro raodenoba mwvane mcenareebis, niadagis, Tixis nawilebis SeWmis gziT, zamTris periodSi ki dolfaruli Senaxvisas piriqiT, maTi ararsebobis gamo iqmneba kargi wina piroba anemiis ganviTarebisaTvis. alimentaruli anemia axalSobil goWebSi ZiriTadaT adre gazafxulze da Semodgoma, zamTris periodSi vlindeba [6,7]. mecnierTa kvlevebiT dadgenilia, rom axalSobil goWebSi rkinis maragi Seadgens 50 mg-s, romelic sicocxlis pirveli oTxi kviris ganmavlobaSi goWebis swrafi zrdis gamo organizmidan Cqara ganileva da misi Sevseba xdeba dedidan miRebuli rZiT, mxolod rkinis 1 mg raodenobiT. xolo sadReRamiso moTxovna Seadgens 7 mg. amitomac me -5-7 dRes goWebis organizmSi iqmneba rkinis deficiti. misi nakleboba arRvevs hemoglobinis sinTezis procesebs, icvleba Jangva -

Page 226: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

226

aRdgeniTi reaqciebi, adgili aqvs Zvlis tvinSi rkinis mastimulirebeli moqmedebis Sewyvetas da eriTropoezis darRvevas [2,7]. mozardeulis organizmSi viTardeba anemiisaTvis damaxasiaTebeli simptomo kompleqsi: goWebi sakvebs ar Rebuloben, viTardeba sisuste, zrdaSi CamorCebian, am daavadebis sawinaaRmdego RonisZiebebis gautareblobis SemTxvevaSi adgili aqvs goWebis sikvdilianobas, ris gamoc didia goWebis dacemiT gamowveuli ekonomiuri zarali. amitomac am daavadebis sawinaaRmdego axali ufro efeqturi da usafrTxo preparatebis moZieba, gamocda da saveterinaro praqtikaSi danergva erT erTi aqtualuri sakiTxia mecnierebisaTvis.

aRniSnulidan gamomdinare Cven miznad davisaxeT klinikuri da eqsperimentuli gamokvlevebis safuZvelze Segveswvla meRoreobis fermaSi Rorebidan miRebuli axalSobili goWebis klinikuri statusi da gamogveyo anemiiT daavadebuli cxovelebi. Semdgom ki maTze cdebis dayenebiT Segveswavla preparat iron 100-is efeqturoba goWebis alimentaruli anemiis dros.

dasaxuli miznis misaRwevad cdebi Catarda gardabnis municipalitetis sofel krwanisSi, f/p n. wereTlis fermeruli meurneobis bazaze, msxvili TeTri jiSis deda Rorebidan miRebul 5–13 dRis, axalSobil goWebze.

goWebis alimentaruli anemiis diagnozis dasma vawarmoeT klinikur diagnostikaSi miRebuli saerTo wesis mixedviT. anamnezuri monacemebis, klinikuri daTvalierebis da laboratoriuli gamokvlevebis (sisxlSi hemoglobinis, eriTrocitebis raodenobebis da rkinis maragis gansazRvris) safuZvelze.

anemiiT daavadebuli goWebis samkurnalod gamocdili iqna preparati iron–100, romlis mwarmoebelia firma `kepro b.v. niderlandebi~. igi miekuTvneba rkinis Semcveli preparatebis jgufs. gamoSvebulia 100 ml raodenobiT flakonebSi da mis SemadgenlobaSi Sedis rkina (hidroqsilis deqstrinis saxiT). xsnaris 1 ml. Seicavs 100 mg. rkinas.

samkurnalo moqmedebis Sesaswavlad cdebi Catarebuli iqna preparatebis efeqturobis Sefasebis farmakologiuri meTodikis mixedviT. eqsperimenti goWebze Catarda or etapad, cdaSi goWebi dakompleqtebuli iqna analogebis principis dacviT da asakis gaTvaliswinebiT or jgufad, TiToeulSi 6-6 suli. maTgan pirveli warmoadgenda sacdel jgufs, xolo meore ki sakontrolos. pirveli jgufis sacdel goWebs preparati iron 100 SevuyvaneT orjeradad, kunTebSi, 2 dRis intervaliT. pirveli ineqcia vawarmoeT 5 dRis goWebSi, xolo meore ineqcia 7 dRis asakSi doziT 2-2 gr

Page 227: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

227

cxovelze. xolo meore jgufSi igive meTodikis gaTvaliswinebiT SeuyvaneT saineqcio wyali, preparatis gareSe.

axalSobili goWebis anamnezuri, klinikuri da labolatoriuli gamokvlevebis monacemebis safuZvelze f/p n. wereTlis meRoreobis fermaSi dadginda goWebis alimentaruli anemia. anemiiT davadebul goWebSi aRiniSneboda kanisa da xiluli lorwovani garsebis sifermkrTale, zogierTSi odnav moyviTalo Seferiloba, moduneba, madis gaukuRmarTeba, sakvebs miuRebloba (ZuZusTan ar midian), zogadi sisuste, zrdaSi CamorCena, kanis elastikurobis darRveva, diareis niSnebi, hemoglobinis nakleboba.

axalSobili goWebis alimentaruli anemiis sawi-naaRmdegod Catarebuli mkurnalobis Sedegebi mocemulia Semdeg cxrilSi:

cd

a

cxo

vel

ebis

jg

uf

i

cxo

vel

Ta

rao

den

ob

a j

gu

fS

i

prep

arat

is d

asax

eleb

a

preparatis Seyvanis

jeradoba da doza (mg)

cdis Sedegebi

1 2

daa

vad

ebu

lT

a r

aod

nob

a/g

anku

rne

bu

lT

a r

aod

eno

ba

gan

kur

neb

is

efeq

ti,

%

I N1 sacdeli N2 sakontrolo

6 6

iron-100

wyali

2

2

2

2

6/6

6/0

100 0

II N2 sakontrolo 6 iron-100 2 2 6/6 100

cxrilidan rogorc Cans, pirveli rigis cdebSi sacdel

jgufSi, sadac gamoyenebuli iqna goWebis anemiis samkurnaloT preparati iron-100, miRebuli iqna maRali samkurnalo efeqti. am jgufSi anemiiT davadebuli 6 goWidan yvela ganikurna. preparatis Terapiulma efeqturobam Seadgina 100% gansxvavebiT sacdeli jgufisagan sakontrolo jgufSi anemiiT davadebuli cxovelebidan arcerTi maTgani ar ganikurna. TviTgankurnebis efeqti 0 %-s tolia. cdis pirveli etapis damTavrebis Semdeg, meore etapze im cxovelebs, romlebic warmoadgendnen sakontrolo jgufs da romelSidac ar moxda cxovelebis TviTgankurneba (da piriqiT daavadeba goWebSi kidev ufro gaZlierda) igive

Page 228: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

228

meTodikis gamoyenebiT CautareT mkurnaloba preparat iron 100-is orjeradi ineqciiT me-11 - me-13 dRes. gatarebuli RonisZiebis Sedegad am jgufSic yvela anemiiT davadebuli goWi ganikurna. preparatis Terapiuli efeqturoba Seadgens 100%-s.

eqsperimentuli kvlevis analizi cxadyofs, rom cdebis orive etapze miRebul iqna preparatis Terapiuli efeqturobis maCveneblebis analogiuri Sedegebi.

Catarebuli eqsperimentis orive etapebis gaTvaliswinebiT SeiZleba gamovitanoT Semdegi daskvna:

1. firma `kepro b. v. niderlandebi~-s mier SemoTa-vazebuli preparati iron–100 xasiaTdeba maRali Terapiuli efeqturobiT axalSobili goWebis alimentaruli anemiebis dros.

2. goWebis anemiis sawinaaRmdego Terapiuli efeqti miiReba kunTebSi preparatis orjeradi ineqciiT, 2-dRiani intervaliT, doziT 2-2 gr.

3. preparati iron-100 warmatebiT SeiZleba gamo-yenebuli iqnas saveterinaro praqtikaSi goWebis alimentaruli anemiis samkurnalod.

literatura:

1. g. v. domraCevi da sxv.- sasoflo sameurneo cxovelTa Sinagani aragadamdebi davadebebi. `ganaTleba~, Tbilisi, 1966, 716 gv.

2. veterinaruli preparatebis katalogi. `megaveti~, Tbilisi, 2014. 237 gv.

3. Tanamedrove veterinaruli preparatebi. `agrovet marketi~, Tbilisi, 2015. 268 gv.

4. a. koCaliZe, sasoflo–sameurneo cxovelTa daa-vadebebi, maTi profilaqtika da mkurnaloba. Tbilisi, 2014. 480 gv.

5. cnobari vitali veterinaria, saveterinaro daniS-nulebis samkurnalo-profilaqtikuri saSualebebi. `farm-informi~, Tbilisi, 2005. 460 gv.

6. Данилевский В.М., Справочник по ветеринарной терапии. Москва, 1983

. 191с.

7. Шарабрин И.Г. – Внутренние незаразные болезни сельскохозяйствен-

ных животных. Москва, 1976. 598 с.

Page 229: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

229

Amiran Ramishvili Doctor of Veterinary

Shalva Makaradze Doctor of Veterinary

Temur Markhvashvili Doctor of Veterinary

St. Grigol Peradze Tbilisi Teaching University

Therapetic effects of preparation Iron 100 in alimentary anemia of

piglets

Summary

According to the researches conducted on Farm trials established that, newborn

piglets have alimentaryT anemia with the following signs: skin and visible mucous

membranes pale, with some of the slightly yellow color, lethargy, food rejection,

(does not go away to the beast), general weakness, growth retardation, skin elasticity,

diarrhea signs and the lack of hemoglobin. Grouping the sick pigs and on the basis of

experiments of them, have studied therapeatic efficacy of the drug's Iron 100. The

analyses of the tests showed that during the deseases of newborn piglets, the

preparation is administed intramuscularly Iron-100, two day intervals, provide the

animals with metal gaps, blood hemoglobin synthesis, processes and regulation of

erythropoiesis stimulation, followed by recovery of animals. A test group of anemia

ill pig all fully recovered (the cure rate is 100%), while the control group had no

animals afrom message.

Page 230: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

230

merab naTiZe

sergo rigvava

Teona birkaia

Sps `imunogeni~

veterinariaSi baqteriofagis sadiagnostiko da

samkurnalo-profilaqtikis mizniT gamoyenebis

Sedegebi

TemiT dagegmili samuSaoebi iTvaliswinebda mefrinveleobasa da mecxoveleobaSi baqteriofagis gamoyenebas pulorozis da Roris salmonelozis swrafi diagnostikis, agreTve aRniSnul daavadebaTa mkurnalobisa da profilaqtikis mizniT.

cdebis Sedegebidan gamomdinare, fagis titris zrdis reaqciiT mniSvnelovnad Cqardeba aRniSnuli infeqciuri daavadebebis diagnostika da umokles droSi 18-36 sT-Si xorcieldeba, nacvlad baqteriologiuri gamokvlevisaTvis saWiro 72-120 sT.

intestifagi da salmonelas fagi maRalefeqturi profilaqtikur-samkurnalo preparatia. samkurnalo mizniT puloroziT daavadebul wiwilebSi gankurnebuli frinvelis raodenobam 90.0% Seadgina, xolo paralelur cdebSi enrofloqsacinisam - 83.0%. salmoneloziT daavadebul goWebSi salmonelozuri fagis Terapevtuli efeqti 85.5%-is tolia, profilaqtikurisa 95.74%, rac maRalia sakontrolo jgufebSi salmonelas polivalenturi, hiperimunuri Sratis maCvenebelze, romelmac Sesabamisad 75.9% da 81.5% Seadgina.

XIX saukunis miwuruli da XX saukunis dasawyisi biologiasa da medicinaSi aRiniSna ori umniSvnelovanesi aRmoCeniT, romlebmac Zireuli gardatexa Seitanes infeqciur paTologiaSi. pirveli dakavSirebulia f. derelis saxelTan, romelic iTvleba baqteriofagis fenomenis fuZemdeblad. am aRmoCeniT f. derelma medicinaSi 1917 wels Seqmna mTeli epoqa, baqteriuli etiologiis infeqciur daavadebaTa profilaqtikasa da mkurnalobaSi.

meore udidesi aRmoCena ekuTvnis T. diubos, romelmac 1939 wels saTave daudo antibiotikebis eras medicinasa da veterinariaSi.

1940-1980-ian wlebSi infeqciur daavadebaTa sawina-aRmdegod antibiotikebis da qimioTerapevtuli prepa-ratebis farTod gamoyenebam garkveulwilad Seanela interesi baqteriofagisadmi.

Page 231: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

231

antibiotikebis masobrivad, nawilobriv arakontro-lirebadma gamoyenebam gamoiwvia cxovelur sakveb produqtebSi kumulacia, adamianebsa da cxovelebSi disbaqteriozebis Camoyalibeba, mikrobTa rezistentuli Stamebis warmoqmna. medicinasa da veterinariaSi dagrovda monacemebi antibiotikebis `gverdiT~ movlenebze: pankreatiti (K. Sanford et al, 1988), Tirkmelebis mwvave ukmarisoba (P. Csanyetal, 1988), sasmeni nervis dazianeba arakoordinirebuli moZraobebi (J. Nakiela, 1988), Stevens Jonson sindromis Camoyalibeba, kanis sokovani daavadebebi, leikocitebis mitogenezis daTrgunva, frinvelebSi imunogenezis daqveiTeba da sxva.

Seqmnilma viTarebam ganapiroba antibiotikebis, alternatiuli preparatebis Zebna. am mimarTulebiT aqcenti gadatanil iqna baqteriofagze.

specifikuri e.w. indikatoruli fagebis miReba safuZvlad daedo baqteriuli etiologiis infeqciur daavadebaTa aRmZvrelebis indikacias, identifikacias da tipirebas.

mecxoveleobaSi baqteriofagis gamoyeneba, f. derelis droidan dawyebuli, dakavSirebulia sasoflo-sameurneo cxovelebis eSerixiozis, salmonelozis, qaTmebis pulorozis sawinaaRmdego fagebis SemuSavebasTan da sawarmoo masStabiT damzadebasTan.

bolo periodSi radikaluri gardatexa baqteriofagis sferoSi dakavSirebulia fagebis genetikur SeswavlasTan, rac saSualebas iZleva maTi SerCevisa da gamoyenebis TvalsazrisiT (Minakhin L. et al 2005; Pang S. et al 2013).

msoflio praqtikis gamocdilebisa da infeqciur paTologiaSi baqteriofagis rolidan gamomdinare, Seqmnili viTareba moiTxovs baqteriofagis gamoyenebis sferos gafarToebas mecxoveleobaSi infeqciuri daavadebebis gamomwvevTa eqspres fagoindikaciis, fagoprofilaqtikisa da Terapiis mimarTulebiT.

gamokvlevebi iTvaliswinebda fagis titris zrdis reaqciiT (f.t.z.r.) pulorozis da goWebis salmonelozis eqspres diagnostikas, agreTve aRniSnul daavadebaTa samkurnalo-profilaqtikis mizniT polivalenturi fagebis gamoyenebas.

gamokvlevis obieqti da meTodebi. cdebSi pulorozis sadiagnostikod gamoviyeneT salmonelozis sadiagnostiko fagi, Rorebis salmonelozis indikaciisaTvis m-1 da l-4 fagebi, xolo samkurnalo-profilaqtikis daniSnu-lebisaTvis intesti da salmonelozuri polivalenturi fagebi.

Page 232: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

232

gamokvlevaTa procesSi gamoikveTa fagis titris zrdis reaqciis maRalmgrZnobeloba; kerZod, goWebSi salmonelozis SemTxvevaSi gamosakvlevi masalis 5-saaTiani inkubaciisas dadebiTma maCvenebelma 79,4%, xolo 18-saaTiani Termostatirebis dros 84,7% Seadgina. baqteriologiuri gamokvleviT 77,4% SemTxvevaSi moxerxda diagnozis dasma (cxrili 1), anu sxvaobam erT SemTxvevaSi 2%, xolo meore SemTxvevaSi 7,3% Seadgina.

msgavsi Sedegebi aRiniSna puloroziT mkvdari wiwilebidan aRebuli paTologiuri masalis gamokvlevisas masalis TermostatSi 5-saaTiani gamozrdis pirobebSi fagis titris zrdis reaqciis maCvenebeli 3,2%-iT, xolo 18-saaTiani Termostatirebis pirobebSi 19,3%-iT aRemateba baqteriologiuri meTodiT miRebul Sedegebs (cxrili 1).

niSandoblivia, rom fagis titris reaqciiT aRmZvrelis indikacia sufTa kulturis gamoyofis gareSe saWiroebs 18-36 saaTs, nacvlad baqteriologiuri meTodisaTvis saWiro 72-120 saaTisa.

fagoTerapiis efeqturobis dasadgenad obieqtebad SevarCieT puloroziT daavadebuli wiwilebi da salmoneloziT dasenianebuli goWebi.

wiwilebis fagirebas vaxorcielebdiT intesti-baqteriofagiT, xolo goWebisas polivalenturi salmo-nelas fagiT.

paralelurad sakontrolo jgufebis samkurnalod xmarebul iqna wiwilebSi enrofloqsacini, xolo goWebSi – salmonelozis hiperimunuri Srati.

intest-baqteriofagis maRali Terapevtuli moqmedeba gamovlinda puloroziT daavadebul wiwilebSi, rac gankurnebuli frinvelis 90%-Si aisaxa, enrofloqsaciniT damuSavebuli wiwilebis gankurnebis maCvenebelma 83.0% Seadgina (cxrili 2).

baqteriofagis maRali samkurnalo Tvisebis damadasturebelia goWebis salmonelozuri fagiT mkurnalobis Sedegebi (cxrili 3). fagirebuli 520 goWidan ganikurna 445 (85,5%), sakontrolo jgufSi 179-dan 136 (75,9%). amrigad, sxvaobam 9,6% Seadgina.

baqteriofagis efeqturobaze srul informacias iZleva profilaqtikis mizniT gamoyenebis Sedegebi, romelic Catarda salmoneloziT daavadebul goWebTan kontaqtSi myof suladobaze. cdebi moicavda cxovelebis or jgufs. fagirebul (ZiriTadi) da salmonelas hiperimunuri SratiT acril goWebs (sakontrolo) (cxrili 4). goWebis ZiriTad jgufSi fagis profilaqtikurma efeqturobam 95,7%

Page 233: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

233

Seadgina, rac 14,2%-iT metia sakontrolo jgufis maCvenebelze (81,5%).

daskvnebi

1. fagis titris zrdis reaqciiT qaTmebis pulorozisa da goWebis salmonelozis diagnostika umokles droSi – 18-36 saaTis ganmavlobaSi xorcieldeba, nacvlad baqteri-ologiuri meTodisaTvis saWiro 72-120 saaTisa.

2. fagis titris zrdis reaqcia qaTmebSi pulorozis da goWebSi salmonelozis diagnostikis maRalmgrZnobiare, specifikuri eqspres-meTodia.

3. intestifagi da salmonelas polivalenturi fagebi antibiotikebTan da hiperimunur SratTan SedarebiT frinvelis pulorozis da goWebis salmonelozis maRalefeqturi profilaqtikur-samkurnalo preparatebia.

4. ekologiuri sisufTave, gverdiTi movlenebis ar arseboba da maRali efeqti saxavs perspeqtivas veterinariaSi baqteriuli infeqciuri daavadebebis sawinaaRmdegod fagebis farTod gamosayeneblad.

cxrili 1. fagis titris zrdis reaqciis maCveneblebi

№ daavadebis dasaxeleba

cxovelis (frinvelis) raodenoba

fagis titris zrdis reaqcia baqteriologiuri

gamokvleva (dadebiTi)

5 saaTiani inkubacia

(dadebiTi)

18 saaTiani inkubacia

(dadebiTi)

1 salmonlozi (goWi)

151 120 (79.4%) 128 (84.7%) 117 (77.4%)

2 pulorozi (wiwilebi)

105 38 (36.2%) 55 (52.3%) 36 (33.0%)

cxrili 2. wiwilebSi intestifagis samkurnalo efeqturoba

№ preparatis dasaxeleba

frinvelis raodenoba

Sedegebi ganikurna mokvda

1 intestifagi 30 27 (90.0%) 3 (10.0%)

2 enrofloqsacini 30 25 (83.0%) 5 (17.0%)

cxrili 3. goWebis salmonelas polivalenturi fagiT mkurnalobis Sedegebi

№ preparatis dasaxeleba

cxovelis raodenoba

Sedegebi ganikurna mokvda

raodenoba % raodenoba %

1 salmonelas

polivalenturi fagi (ZiriTadi cda)

520 445 85.5 75 14.5

Page 234: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

234

2 salmonelas

hiperimunuri Srati (kontroli)

179 136 75.9 43 24.1

cxrili 4. salmonelas polivalenturi fagis profilaqtikuri maCveneblebi

№ preparatis dasaxeleba

cxovelis raodenoba

ar daavadda daavadda

1 salmonelas

polivalenturi baqteriofagi

1079 1034 (95.7%) 45 (4.3%)

2 salmonelas

hiperimunuri Srati

206 169 (81.5%) 37 (18.5%)

literatura:

1. Csanji P., Hozmay W., Rado J. Cefamandol Okrta acut veseelegte lenseng: Ozv. Hetil, 1988, 129, 47, p. 2531-2433.

2. Minakhin L., Semenova E., Lin J., Vasilova A., Severianova T., Unbman N., Mushegin Bacteriophage Fah. Mol. Biol. 2005, Nov 18; 354 (1) 1-15.

3. Nakiela J. Vsrikodzenie nerwow statusznosluchowych I modzku u dziecka leczonego streptomycyna. Wiad. Lek, 1988, 41 N20. P1393-1396.

4. Pang S., Octavia S., Feng L., Lin B., Reeves P. R., Lan R., Nang L. Cenomic

diversity and adaptation of S. enteritidis serovaz Typhimuzium from analysis of six

genowes of different phage types. Bac Cenomics, 2013. Oct. 20; 14 (1); 718.

5. Sanford K. A., Mayle J. E., Deann H. A. Metronidazole-associated

pancreatits; Ann Intern. Med. 1988, 109. 9. p. 756-757.

Merab Natidze

Sergo Rigvava

Teona Birkaia

Ltd `Immunogeni~

Summary

This work deals with therapeutic and prophylactic usage of bacteriophage in

poultry and animal farming.

According to the accomplished tests, increase in phage titer significantly cuts

down the time of diagnostics of chicken pullorosis and pig salmonellosis to 18-36

hours, compared to 72-120 hours needed for bacteriological tests.

Page 235: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

235

Bacteriophages are highly effective therapeutic and prophylactic agents. The

percentage of cured chickens with pullorosis during usage of Intestiphage was 90%,

while Enrofloxacin used in parallel tests gave just 83%, while its prophylactic effect

– 95,7%, which is significantly higher compared to the effect of hyperimmune

polyvalent serum used in control groups, whose therapeutic/prophylactic effect was

75,9% and 81,5% correspondingly.

Page 236: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

236

vasil moTiaSvili teqnikur mecnierebaTa akademiuri doqtori. wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo universiteti

rezo rusieSvili teqnikur mecnierebaTa akademiuri doqtori. wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo universiteti

mTis regionebSi saToxni kulturebis moyvanis,

biohumusis rigTaSorisebSi Setanis teqnologia

da Sesabamisi teqnikuri saSualebebis damuSaveba

saqarTvelo mTagoriani, mciremiwiani qveyanaa, misi teritoriis 92% dafarulia mTebiT, zegnebiT da borcvebiT, rac ganapirobebs saToxni kulturebisaTvis (kartofili, lobio, simindi) gamoyofili farTobebis mcirekonturian nakveTebad danawevrebas.

iq arsebulma rTulma sayofacxovrebo da SromiTma pirobebma xeli Seuwyo mosaxleobis Camosaxlebas da dasaxlebas centralur gzebTan axlos. Cvens winaprebs kaviT da cocxali wevis gamoyenebiT Tavisi sakmarisi xorbali da kartofili mohyavdaT, xSir SemTxvevaSi kartofili gahqondaT bazarSi sarealizaciod.

mTis soflebSi uzarmazari savargulebia mitovebuli. es miwebi sarevelebma da WinWvela-budeebma dafara, erTi sityviT degradirebulia. yovelive amis aRmosafxvrelad aucilebelia ganxorcieldes kompleqsuri mecnieruli da praqtikuli RonisZiebebi, romelTa Soris ZiriTadia kooperativebis Seqmna, romelic ukve ganxorcielda mTavrobis mier. axali inovaciuri teqnologiebis danergva, mZime SromiTi procesebis meqanizireba. cnobilia, rom mZlavri energetikuli saSualebebis gamoyeneba mcire kontu-rian nakveTebSi SeuZlebelia.

kartofili saqarTvelos mTis regionebSi marto sasursaTo produqti ar aris. igi mecxoveleobasTan erTad ojaxis ZiriTadi Semosavalia da ganixileba rogorc soflis meurneobis ZiriTadi dargi.

sazRvargareTis qveynebSi didi yuradReba eTmoba kartofilis bazo-kvalSi movla-moyvanas, am teqnologiiT dargul kartofils yvela piroba eqmneba maRali xarisxis produqciis misaRebad, fesvTa sistema advilad viTardeba da eqmneba niadags tenianobis SenarCunebisa da aeraciis saukeTeso pirobebi [1].

Page 237: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

237

Cveni mizania, rom davamuSavoT mcire meqanizaciis bazaze manqanebi, ramodenime teqnologiuri procesis Sesasruleblad kombinirebuli, sacvleli samuSao organoebis gamoyenebiT.

dadgenilia, rom kombinirebuli agregatebis gamoyeneba amcirebs sasoflo–samurneo kulturebis moyvanisaTvis saWiro SromiT danaxarjebs, sawvavis xarjs, liTontevadobas da zrdis mosavlianobas [2].

saWiroa axali inovaciuri teqnologiebis da Sesabamisi teqnikuri saSualebebis damuSaveba, danergva.

axali teqnologiis damuSavebis mizniT 2005 wels, duSeTis raionis mTiani zonis soflebSi, CavatareT eqsperimentuli kvlevebi. eqsperimentuli kvlevisas sacdel nakveTSi kartofili davrgeT bazo-kvalSi, xolo sakon-trolo nakveTSi tradiciuli meTodiT (sur. 1). orive SemTxvevaSi samuSao sruldeboda xeliT. [3]

Cveni mizania, rom davamuSavoT manqanebi, mcire meqanizaciis bazaze ramodenime teqnologiuri procesis Sesasruleblad kombinirebuli, sacvleli samuSao orga-noebis gamoyenebiT.

saqarTveloSi jer kidev aris SemorCenili 20537 erTeuli motobloki da 2000–mde mcire simZlavris traqtori, saWiro manqana–iaraRebis uqonlobis gamo, maTgan mxolod 20...30%–ia gamoyenebuli, amave dros sazRvar-gareTis qveynebidan, damatebiT yovelwliurad SemoaqvT, mcire simZlavris energetikuli saSualebebi, romelTa am manqana–iaraRebiT aRWurvis SemTxvevaSi SesaZlebeli gaxdeba damuSavebuli nakveTebis 2...3–jer gazrda.

sur. 1. kartofilis movla-moyvanis teqnologia: a) tradiciuli meTodi; b) bazo-kvali.

kartofilis aRmoceneba-ganviTarebis TvalsazrisiT

gamoikveTa bazo-kvlis upiratesoba. sacdel nakveTSi, bazo-kvalSi dargvidan me-18 dRes (sur. 2) kartofili TiTqmis mTlianad aRmocenda, xolo sakontrolo nakveTSi, nawilobriv. aqtiuri zrdis fazaSic, sakontrolo nakveTTan SedarebiT kartofili ukeT ganviTarda bazo-kvalSi da

Page 238: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

238

dargvidan 30-e dRes mis aRmonacens hqonda me-3 suraTze naCvenebi saxe. es aixsneba imiT, rom regionisaTvis damaxasiaTebeli mZime niadagis struqtura, bazo-kvalSi niadagis gafxvierebis Sedegad dauaxlovda kartofilis movla–moyvanis teqnologiiT moTxovnil standarts, riTac mcenaris saarsebo areSi gaumjobesda aeracia da tenis regulirebis reJimi, rac mTavaria bazo kvalSi darguli kartofilis mosavlianoba gaizarda 25-30 procentiT.

sur. 2

sur. 3

Page 239: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

239

zemoT aRniSnuli inovaciuri Sedegebis gaTaliswinebiT, damuSavdeba saToxni kulturebis movla–moyvanis axali teqnologiebis Sesatyvisi manqana–iaraRebis samuSao organoebi mcire meqanizaciis bazaze, kerZod:

a) niadagis Rrmadsafxvierebeli, kartofilis sargavi, rigTaSorisebSi organuli sasuqebis biohumusis normi-rebulad Sesatani da bazo-kvlis warmosaqmneli kombi-nirebuli, universaluri manqana, sur. 4.

sur. 4.

am manqanisaTvis damuSavdeba universaluri CarCo, romelic inovaciuria da romelzedac saWiroebis mixedviT, magrdeba kartofilis sargavi, niadagSi sasuqis biohumusis normirebulad Sesatani bunker-transportiori da bazo-kvlis warmosaqmneli.

kartofilis sargavi kombinirebuli, universaluri manqanis teqnologiuri procesi sruldeba Semdegi TanmimdevrobiT: agregati (sur. 4) Sedis kartofilis dasargavad momzadebul nakveTSi, mcenaris dargvis areSi Rrmad gasafxviereblis 5 saSualebiT bazo–kvalis qveda mxares niadagi fxvierdeba 25 sm. siRrmemde. bunkeridan 2 lentur transportiorze 6 damagrebuli jamiT 7, romelic moZraobaSi modis manqanis Tvlebis RerZze damagrebuli varskvlavas daxmarebiT kartofili miewodeba CamTesSi 8, saidanac igi 4...5 sm. siRrmeze Tavsdeba xnulSi. amave dros bunkeridan 3 sasuqis gamomtan transportiorze damagrebuli Tamasebis 9 da mimmarTvelis 10 daxmarebiT gamoiTeseba biohumusi da Seitaneba kartofilis dargvis

Page 240: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

240

areSi. centraluri 11 da napira 12 Semomyrelebis daxmarebiT, niadagi mieyreba dargul kartofils da warmoiqmneba bazo–kvali. kartofilis dargvis Semdeg, saTesi kulturebis daTesvisas (simindi, lobio) bunkeridan ixsneba kartofilis gamomtani transportiori 6 da bunkeris mcire gadakeTebis Semdeg iTeseba sasurveli kulturebi. Tesvis procesis Sesrulebas uzrunvelyofs sur. 4–is a–a Wrilze naCvenebi dolze arsebuli amonaRarebi.

b) – uSualod bazo-kvalSi niadagis gasafxvierebli, mcenareze niadagis Semosayreli, agreTve aRmocenebis Semdeg saWiroebis mixedviT, mcenaris gamosakvebad niadagSi sasuqis Sesatani manqana, sur. 5.

sur. 5

mTis soflebSi Tavmoyrilia saqonlis didi raodenoba. aq SesaZlebelia biohumusis warmoeba da amitom ekologiurad sufTa kartofilis misaRebad rigTaSorisebSi biohumusis Semtani muSa organoebis damuSaveba pirvelad xdeba da Sesabamisad es procesi inovaciuria.

am manqanebis energetikul wyarod gaTvaliswinebulia oTxTvliani mcire simZlavris traqtori, xolo 10-150 daxrilobis ferdobze traqtormiudgomel adgilebSi motobloki. Cvens mier SemoTavazebuli teqnologia agreTve inovaciuria, rom bazo-kvlis fskerze, sadac irgveba kartofili, niadagi damatebiT fxvierdeba Rrmadsafxvi-erebliT, gafxvierebuli niadagis areSi grovdeba wvimis wyali, saidanac saWireobis mixedviT bazo-kvals miewodeba teni, xolo xangrZlivi wvimebis dros igi asrulebs drenaJis rols (sur. 6).

Page 241: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

241

sur. 6.

am teqnologiis gamoyenebiT, mTis regionebSi, sadac morwyvis SesaZlebloba SezRudulia, ferdobebis damuSavebisas niadagi daculi iqneba eroziisgan sur. 7.

sur. 7.

literatura:

1. r. maxarobliZe – `saqarTvelos agrosamrewvelo kompleqsis sainJinro sferos momavali~, Tbilisi, 1977 w., gv. 110

2. samecniero wliuri angariSi, Tema 1.2.2.5. bazowarmomqmneli kombinirebuli manqanis damuSaveba 0,2 klasis traqtoris bazaze. ssp k. amirejibis soflis meurneobis meqanizaciis da eleqtrifikaciis intituti, Tbilisi, 2010 w., gv. 15–17.

3. Машинная технология пройзводства картофеля на гряде без

применения гербицидов. Москва, ВИМ, 1993г., с. 38.

Page 242: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

242

V. Motiashvili

Doctor of Technical Sciences. St. Grigol Peradze

Tbilisi Teaching University

R. Rusieshvili

Doctor of Technical Sciences. St. Grigol Peradze

Tbilisi Teaching University

laboration of technical and technological means of planting and

growing of annual hoed cultures on small contour plots

Summary

Contemporary technologies of growing potatoes as well as technological

schemes of the universal vehicle employed for making raised potato beds as well as

those for vehicles employed for loosening soil, putting some soil around the plant

directly in the „raised-bed~ and for introducing bio-humus to the soil in order to feed

plants, are elaborated un this article.

Page 243: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

243

koba nacvalaZe

roza nozaZe

maia xuciSvili

amrosi Wkuaseli saqarTvelos agraruli universiteti

samrewvelo Sejvarebis gziT miRebuli

adgilobrivi broileris mexorculi

produqtiulobis maCveneblebi fermerul

meurneobaSi

kvleva ganxorcielda SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondis finansuri mxardaWeriT, proeqti #...

adgilobrivi frinvelis genetikuri resursebis SenarCuneba ara marto Cveni, aramed msoflio problemacaa, radgan mefrinveleoba eyrdnoba mcire genetikur bazas. cnobilia, rom amJamad arsebuli frinvelis sasoflo-sameurneo jiSebi TavianTi warmoSobiT TiTqmis erTgvarovania, amitom evoluciuri procesi SemdgomSi aucileblad gamoiwvevs Zvirfasi alalebiT gaRaribebsa, an dakargvas. seleqciis Semdgomi progresi ki SeuZlebelia genetikuri mravalferovnebis gareSe, radgan axali hibridebis gamoyvana aucileblad moiTxovs amJamad `araekonomiuri~ frinvelis genofondis seleqciaSi farTo CarTvas. swored aseTi iSviaTi genebis matarebelia saqarTveloSi uxsovari droidan gavrcelebuli Calisferi, Savi, nacara, megrula (B B-autosomuri geni) da yeltitvela

(NANA-sicxis amtani geni) qaTmebi, romlebic xasiaTdebian kvercxisa da xorcis saukeTeso xarisxiT, rezistentobiT zogierTi infeqciuri daavadebis mimarT, ar moiTxoven kveba-movlis idealur pirobebs da msubuqi tipis safrinveleSic Tavs kargad grZnoben. ukanasknel wlebSi Cven qveyanaSi Semoyvanilma hibridulma frinvelma gaqrobis piramde miiyvana es unikaluri jiSebi. maTze Sewyvetilia yovelgvari mecnieruli muSaoba, romlis ganaxlebac aRniSnuli frinvelis SenarCunebis aucilebeli pirobaa. amasTan unda aRiniSnos, rom adgilobrivi frinveli, dabali produqtiulobis gamo, konkurencias ver uwevs maRalproduqtiul kulturul jiSebs. gansakuTrebiT dabalia maTi mexorculi produqtiuloba.

adgilobrivi frinvelis produqtiulobis gazrda SesaZlebelia misi samrewvelo SejvarebiT maRal-produqtiul, kulturul jiSebTan, rac saSualebas mogvcems

Page 244: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

244

gamoviyvanoT Cveni klimaturi pirobebisadmi amtani, najvari broilerebi, romlebic advilad Seeguebian cxel klimatur pirobebs da daxasiaTdebian maRali produq­tiulobiT. aRniSnuli sakiTxi gansakuTrebiT aqtualuria Tanamedrove etapze, radgan mecnierebi varaudoben, rom axlo momavalSi dedamiwaze temperatura 0,6-2,50C-iT moimatebs. es problema moiTxovs sicxis amtani frinvelis moZiebas. swored aseT frinvels miekuTvneba adgilobrivi yeltitvela (Naked neck) qaTmebi, romlebic gamoirCevian maRali temperaturisadmi SemgueblobiT, gemrieli da wvniani xorciT. amJamad msoflio mefrinveleobis problema broilerebis zedmetad gadasuqebaa. Cvens mier gamoyvanil wiwilebSi es sakiTxic dadebiTad gadawyda, radgan najvari broilerebi xasiaTdebian xorcSi dabali cximianobiT da proteinis maRali SemcvelobiT. adgilobrivi frinvelis mexorculi produqtiulobis gazrda da bunebrivi sakvebi saSualebebis gamoyeneba SesaZleblobas mogvcems umokles droSi ganvaviTaroT biomeurneobebi da miviRoT konkuren-tunariani, maRalxarisxiani, ekologiurad sufTa, organuli produqcia, rac sabazro ekonomikis pirobebSi qveynis Sida warmoebis amoqmedebis aucilebeli pirobaa.

amJamad saqarTveloSi mosaxleobis moTxovna frinvelis xorcze ZiriTadad kmayofildeba importis xarjze, bazris mxolod 25 % ukavia adgilobriv warmoebas. Cvens qveyanaSi mosaxleobis frinvelis xorciT dakmayofilebisaTvis saWiroa 64 aTasi t xorci, rasac esaWiroeba 35 milioni frTa broileri. arsebuli simZlavreebidan gamomdinare, Cven SevZlebT mxolod 12-14 mln. frTa broileris gamozrdas; isic mxolod im SemTxvevaSi, Tu gveqneba sakuTari sainkubacio kvercxi, romlis didi deficitia, re-produqtorebis uqonlobis gamo. aqedan gamomdinare, fermeruli da biomeurneobebis Seqmna, sadac SesaZlebeli iqneba adgilobriv klimatur pirobebs Seguebuli najvari broilerebis warmoeba, mniSvnelovnad Seuwyobs xels mefrinveleobis ganviTarebas, daasaqmebs mraval adamians da gaaumjobesebs mosaxleobis ekonomikur mdgomareobas.

yovelive zemoT aRniSnulTan erTad unda gaviTvaliswinoT, rom mefrinveleobis produqcia msoflio masStabiT ganicdis did konkurencias. imisaTvis, rom bazarze SenarCundes konkurentunarianoba, saWiro xdeba, uSualod momxmareblis moTxovnis gaTvaliswineba. momxmarebeli yovelTvis upiratesobas aniWebs bunebriv pirobebSi gamozrdili frinvelisgan miRebul organul produqcias, amitoma maTi sabazro fasi ufro maRalia. konkurentunarianoba ganpirobebulia imiT, rom bunebriv

Page 245: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

245

pirobebSi frinvelisTvis iqmneba xelsayreli garemo, rac dadebiT gavlenas axdens kvercxisa da xorcis xarisxze. ZiriTadad aseTi garemos Seqmna SesaZlebelia biomeur-neobebSi, sadac frinvelis keTildReobisaTvis gaTva-liswinebulia ezos farTobi (1 frTaze 10 m2), vinaidan frinveli sicocxlis umetes nawils atarebs sufTa haerze, sargeblobs bunebrivi sakvebiT da mzis sxivebiT, niadagSi kenkvis gziT damatebiT moipovebs sakvebs da mikroelementebs. swored aseT pirobebs yvelaze ukeT egueba adgilobrivi frinveli.

swored es davisaxeT miznad da ssip SoTa rusTavelis erovnuli samec­niero fondis dafinansebiT da mxardaWeriT adgilobrivi qaTmis mexorculi produqtiu­lobis gazrdis da xorcis xarisxobrivi maCveneblebis gaumjobe­sebis mizniT samtrediis municipalitetSi, Sps-Si `verZi~ 2014-2016 wlebSi ganxorcielda proeqti saxelwodebiT: `adgilobrivi qaTmis korniSis jiSTan samrewvelo SejvarebiT satabake broileris miReba~. proeqtis gansaxorci­eleblad SerCeul iqna adgilobrivi qaTmis 2 populaciis (yeltitvela da megrula qaTmebi) frin­veli. najvari wiwilebis misaRebad 20 kvirian asakSi, dakompleqtda mSobelTa gundi, risTvisac saseleqcio gundidan winaswari bonitirebis safuZvelze gadairCa 1000-1000 frTa yeltitvela da megrula qaTmis dedlebi, Sesajvareblad samamle formad gamoviyeneT maRalproduq­tiuli hibridis `ross-308~ samamle formis orxaziani korniSis jiSis krosi. gundSi sqesobrivi Sefardeba iyo 1 : 8. 6 Tvis asakidan daviwyeT sainkubacio kvercxis Segroveba. vinaidan kvercxis ganayofierebis procenti kvercxdebis pirvel TveebSi iyo dabali, amitom najvari wiwilebis mexorculi produqtiulobis Seswavla daviwyeT 7 Tvis asakis mSobelTa gundidan miRebuli najvari wiwilebiT. kvleva Catarda 1200 frTa wiwilze. Camoyalibda ori jgufi: sakontrolo da sacdeli. sakontrolo jgufad gamoyenebul iqna xalasad moSenebuli yeltitvela da megrulas wiwilebi, xolo sacdelad yeltitvela da megrulas korniSTan najvari. TiToeuli jgufidan Seswavlil iqna 300-300 frTa wiwilis mexorculi produqtiuloba, kerZod, cocxali masis zrdis dinamika, Sebumbvlis siswrafe, cxovelmyofeloba, sakvebis danaxarji, xorcis xarisxi. rogorc sacdeli, aseve sakontrolo jgufis wiwilebi imyofebodnen kveba-movlis erTnair pirobebSi. gamoyenebuli iqna seiranuli Senaxva. e.i. wiwilebi sargeblobdnen ezoTi, rac srulad Seesabameba biomeurneobebSi gamoyenebul bunebriv pirobebs. 1 wlis

Page 246: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

246

ganmavlobaSi mosaxleobas miewoda 16 aTasi frTa najvari erTdRiani wiwili.

meTodikis Sesabamisad 8 kviris asakSi daikla rogorc sakontrolo, aseve sacdeli wiwilebi. naklavi daiyo or kategoriad. dadginda xorcis xarisxobrivi maCveneblebi (ixile cxrili 1).

cxrili 1. yeltitvela, megrula da najvari wiwilebis xorcis xarisxi %

xorcis kategoria

yeltitvela megrula najvari mozardi

yeltitvela megrula

I II

78,4 21,6

72,2 27,8

87,6 12,4

78,8 21,9

rogorc cxrili 1-dan Cans yvelaze ukeTesi xorcis

xarisxiT daxasiaTdnen yeltitvelas da korniSis najvari, sadac I kategoriis xorcma 87,6% Seadgina. yeltitvelas najvarSi I kategoriis xorci gaizarda 9,2%, megrulas najvarSi ki 5,9 %-iT.

proeqtis farglebSi Seswavlili iqna xorcis qimiuri maCveneblebi, romlic Sedarda imave asakis broileris xorcs. Sedegebi motanilia cxril 2-Si.

cxrili 2. broileris da najvari wiwilebis xorcis qimiuri maCveneblebi

dasaxeleba nimuSis

mdgomareoba maCveneblebi %

wyali cila cximi nacari broileris

xorci naturaluri 73,23 23,71 2,54 1,01

haermSrali 6,80 82,54 8,83 3,53 abs. mSrali -- 88,57 9,47 3,79

najvari wiwilebis

xorci naturaluri 75,23 22,15 1,86 0,92

haermSrali 7,12 83,04 6,96 3,46 abs. mSrali -- 89,41 7,49 3,73

cxrilis analizidan irkveva, rom najvari wiwilebis

xorcSi, igive pirobebSi gamozrdili broilerebis xorcTan SedarebiT, cximis procenti Semcirda (absoluturad mSral nimuSSi) 1, 98 %-iT, xolo cila aRmoCnda 0,84 %-iT meti.

amrigad, adgilobrivi qaTmis mexorculi produq-tiulobis gaumjobeseba SesaZ­lebelia maTi SejvarebiT maRalproduqtiul mexorcul jiSebTan, romlis Sedegad miRebuli xorci gamoirCeva maRali xarisxiT da kargi sagemovno TvisebebiT. amasTan erTad, miRebuli najvari

Page 247: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

247

hibridebis gamozrda fermeruli, sakarmidamo tipis meurneobebSi gacilebiT advilia broilere­bisgan gansxvavebiT da isini adgilobriv frinvelTan SedarebiT xasiaTdebian zrdis swrafi tempiT. yovelive es ki, ufro maRalrentabelurs xdis maT movla-Senaxvas fermeruli, sakarmidamo tipis meurneobebSi.

literatura:

1. r. nozaZe, `saqarTveloSi gavrcelebuli adgilobrivi frinvelis jiSebis biomravalferovneba~. saerTaSoriso konferencia `agrobiomravalferovnebis dacva da mdgradi ganviTareba~. SromaTa krebuli. Tbilisi, 2010, gv. 205-209.

2. r. nozaZe, m. xuciSvili, v. zavraSvili, ̀ mefrinveleobis produqtebis warmoebis da gadamuSavebis teqnologia~. saxelmZRvanelo saqarTvelos agraruli universitetis zooteqnikuri fakultetis studentebisTvis. Tbilisi, 2007, gv. 48-60.

3. k. nacvalaZe, l. tabataZe, r. barkalaia, n. mJavia, `adgilobrivi frinvelis mdgomareoba aRmosavleT saqarTvelos zogierT raionSi~. saqarTvelos saxelmwifo agraruli universitetis SromaTa krebuli. Tbilisi, tomi 4 #1 (54), 2011, gv. 120-23.

K. Natsvaladze

R. Nozadze

M. Khutsishvili

A. Chkuaseli

Agrarian University of Georgia

`Indicators of Productivity of Broilers Obtained Via the Industrial

Breeding in Farms~

Summary

Especial increase growth was observed among hybrids Naked-neck x Cornish,

wherein comparison with Necked-neck chickens growth increased by 68%. Also, a

good result was obtained among crossbred chickens Megrula x Cornish, where growth

has increased by 67%. It should be noted that crossbred chickens do not reach

slaughter weight in 3-4 months of age, but at the age of 2 months, which was 1860 g

and 1105 g. The viability of crossbred chickens studied daily, taking into account the

Page 248: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

248

dead chickens up to 8 weeks of age. The indicators were compared with percentage

of keeping purebred chickens. Percentage of keeping among chickens Naked-neck up

to 8 weeks of age was 94.6%, and in crossbreds - 96.6%. Among Megrula chickens

and their crossbreds, the percentage of keeping was accordingly 94 and 95%.

Determination of meat quality showed that the first meat category of hybrids Naked-

neck x Cornish increased by 9.2% compared to purebred Naked-neck, and among

hybrids Megrula x Cornish – increased by 5.9%. Chemical analysis of meat showed

that the meat of crossbred broilers distinguished by low fat and high protein content.

It was found that fat percentage in meat of the crossbred chicks decreased by 1,98%,

and increased the protein percentage by 0,84% (in absolutely dry sample), compared

with the meat of broilers, grew up in the same conditions.

Page 249: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

249

ioseb sarjvelaZe saqarTvelos soflis meurneobis saministros samecniero-kvleviTi centri, saqarTvelos teqnikuri universiteti

saZovruli balaxnaris racionaluri gamoyenebis

sakiTxisaTvis

saqarTveloSi bunebrivi saTibebi da saZovrebi warmoadgens iafi produqciis warmoebis safuZvels da mniSvnelovan wilad ganapirobebs mecxoveleobis dargis rentabelobis dones. marTalia naTesi balaxebis saZovrad gamoyenebis masStabebi qveyanaSi SezRudulia, Tumca igi umniSvnelovanesia stacionaruli mecxoveleobisaTvis. uaRresad saWiroa saZovrebis racionaluri gamoyenebis sistemis danergva, kerZod daculi unda iqnes Zovebis dawyebisa da damTavrebis optimaluri vadebi, balaxnaris gaZovebis simaRle da jeradoba, didia aRniSnuli parametrebis gavlena balaxnaris mosavlianobaze, aqvitianobaze, produqtiul xangrZlivobaze, botanikur da bioqimiur Sedgenilobaze, yuaTianobaze, Zovnadobaze da sxv.

gansakuTrebiT farToa Zovebis dawyebi samplituda Cveni respublikis bunebriv saZovrebze. maTi didi nairgvaroba, rac klimatur-niadagobrivi faqtoris sxvadasxvaobasTan erTad mniSvnelovanwilad vertikaluri zonalobiTac aixsneba, ganapirobebs Zovebis dawyebis optimaluri vadebis did gansxvavebas masivebis mixedviT.

Zovebis dawyebis optimaluri vadebis dadgenaze moqmedeb sagreTve saZovris produqtiuloba, ganoyierebis sistema, movli sRonisZiebebi, wlis sezonic. amitom saZovris gaZovebis dawyebi svadebi sakmaod did meryeobas ganicdis rogorc wlebis, aseve balaxnaris tipis mixedviT, agreTve adgilmdebareobis bunebrivi pirobebis gansxvavebulobasa da cvalebadobasTan dakavSirebiT. yvela konkretul SemTxvevaSi optimaluri gadawyvetilebis misaRebad pirvel rigSi mxedvelobaSi unda miviRoT dominanti da ufro gavrcelebuli sakvebi balaxebis vegetaciis faza, simaRle, balaxnaris mosavali, zogjer indikatori mcenareebis yvavilobis dawyeba. gasaTvaliswinebelia agreTve balaxnaris botanikuri Sedgeniloba, SefoTvla, pirutyvis produqtiuloba da warmoebuli produqciis xarisxi. saZovris TiToeuli tipisaTvis damaxasiaTebelia gamoyenebis is optimaluri periodi, rodesac mwvane masis mosavali da misi kvebiTi Rirebuleba sul cota

Page 250: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

250

damakmayofilebeli mainc aris da amavedros gaTvaliswinebulia balaxnaris dasvenebis aucileblobi smoTxovnac. es periodi, saSualod, iwyeba balaxis aRmocenebidan an kvlav wamozrdidan 4 kviris Semdeg (intensiuri zrdis dros 2-3 kviris, SemodgomiT ki 5-7 kviris Semdeg). vegetaciis dawyebisTanave xdeba ylortis zrda xdeba samarago sayuaTo nivTierebebis xarjze da aRcenebidan mxolod 12-15 dRis Semdeg iwyeba moxmarebuli nivTierebebis Sevseba. Zovebis Zalze adre dawyebisas mcenare swrafad kargavs axlad Seqmnil saasimilacio aparats da cxadia, ver aswrebs daxarjuli plastikuri nivTierebebis maragis aRdgenas, rac amcirebs rogorc pirveli gaZovebis, aseve aqvitis mosavals, auaresebs balaxnaris botanikur Sedgenilobas. mcire mosavalTan erTad axlad aRcenebul balaxSi metad didia wylis da sasurvelze naklebi ujredisis procenti. Zovebis Zalze adre dawyebisas itkepneba niadagi, xSir SemTxvevaSi irRveva kordi, miT ufro, Tu Zoveba tenian niadagze xdeba. mxedvelobidan ar unda gamogvrCes, agreTve norC balaxSi nitratebis dagrovebis faqtic. meore mxriv, aseve arasasurvelia Zovebisdawyebis dagvianebac. marTalia, am SemTxvevaSi balaxnaris mosavali gaZovebis pirvel ciklSi ramdenadme matulobs, magram mcirdeba balaxis kvebiTi Rirebuleba, pirutyvis produqtiuloba, klebulobs aqvitis mosavali da maSasadame, gaZovebis ricxvi, balaxi uxeSdeba da mcirdeba Zovnadoba, monelebadobis koeficienti da a.S.

saZovris balaxnaris Zovebis dawyebis optimalur vadad unda miviCnioT marcvlovanebisaTvis bartyobis bolo-damuxvlis faza, xolo parkosnebisa da nairbalaxebisaTvis ki datotva-dakokrebis faza. cdebiT dadgenilia, rom Zovebis dasawyisisaTvis dablarmarcvlovan-TeTrsamyurian saZovarze wamozrdili unda iyos sul cota 2 t/ha mwvane masa, xolo meore da momdevno gaZovebisas ki 4-5 t/ha. Zoveba kulturul sarwyav saZovarze unda daiwyos maSin, rodesac saZovruli sakvebis mosavali 2-2,5 t/ha miaRwevs. am dros balaxnarSi ZiriTadad foTlebi sWarbobs da daReroianeba jer kidev sustad aris gamoxatuli, xolo balaxebis simaRle 12-20 sm ar aRemateba. xSirad gazafxulze Zovebis dawyebas ukavSireben balaxnaris simaRles. ase magaliTad, saqarTvelos velis zonis vaciwveriani saZovrebis gaZoveba Zroxeulis mier rekomendirebulia daiwyos maSin, rodesac balaxnaris simaRle 10-12 sm miaRwevs, naTesi sarwyavi kulturuli saZovris-15-20 sm, subalpuri zonis marcvlovan-nairbalaxovan da marcvlovan-parkosnian saZovrebis – 8-12 sm, subalpuri maRalbalaxeulobis – 18-22 sm, avSniani naxevradudabnos gazafxulis efemeretumis – 6-8

Page 251: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

251

sm, mSrali velis kapuetiani, uroiani da velis wivaniani saZovrebis – 8-10 sm, alpuri zonis da balaxeulobisa cxvrismier – 4-6 sm da a.S. gazafxulze Zovebis dawyebis vada SesaZlebelia ganvsazRvroT indikatori mcenareebis yvavilobis mixedviTac. ase magaliTad, subalpur saZovrebze kavkasiuri baias yvavilobis dasawyisi SesaZloa miviCnioT balaxnaris gaZovebis dawyebis momentad, xolo vaciwverian da veliswivanian saZovrebze ki titebis an gamoberili glerZas yvaviloba.

balaxis mosavlianobis da aqvitianobis potencialuri SesaZleblobis gamomJRavnebisTvis didi mniSvneloba aqvs, gaZovebis simaRles, romlis regulacia Zovebis sxvadasxva intensivobiT miiRweva. dadgenilia, rom balaxnaris maRali mosavlianobis dros niadagis zedapiridan 4-5 sm simaRlemde mwvane masis saerTo mosavlis saSualod mxolod 5-15% ganlagebuli, dabali mosavlianobisas ki 25-50%, xolo niadagis zedapiridan 7-8 sm simaRlemde Sesabamisad ganlagebulia mwvane masis saerTo mosavlis 10-30% da 35-60%. amiT aris ganpirobebuli is faqti, rom balaxnaris maRal simaRleze (10-15 sm) gaZovebisas mwvane masis didi nawili gamouyenebeli rCeba, xolo dabali (2-3 sm) gaZovebisas marTalia TiTqmis mTlianad gaiZoveba miwiszeda mwvanemasa, magram momdevno wlebSi produqtiuloba sagrZnoblad klebulobs foTlovani aparatis farTobis Semcirebisa da fotosinTezis intensivobis klebis gamo. damaxasiaTebelia isic, rom saZovris sakvebi maragis pirutyvis mier sistematiurad intensiuri gamoyeneba auaresebs balaxnaris saxeobriv Sedgenilobas, kvebiT Rirebulebas da amcirebs mosavlianobas. amitom balaxnaris intensiuri gaZovebisas unda davicvaT saZovris gamoyenebis dasaSvebi xarisxi.

mizanSewonilad unda CaiTvalos saqarTvelos naxevradudabnos da velis zonis gazafxulis da Semodgomis efemeretumis gaZoveba 2-3 sm simaRleze, zamTris manZilze avSnis 3-6 sm, wiTelwverasi 10 sm, sxva naxevradbuCqebisa (xurxumo, Carani) – ZiriTadad erTwliani ylortis gaZoveba; velis zonis vaciwveriani, velis wivanian, uroiani da sxva msgavsi dajgufebis, agreTve mTis Sua zonis mTa-mdelos, mTa-velis saZovrebisaTvis – 4-6 sm, subalpuri da alpuri zonebis umravlesi tipis nairbalaxovan-marcvlovan saZovrebisaTvis 3-6 sm, mTisSua da subalpuri zonebis farTofoTlovani da jgufebebis da maRal-balaxeulobisaTvis 6-7 sm, naTesi mravalwlovani balaxebisaTvis 6-7 sm, sargeblobis boloor wels ki - 2-3 sm; balaxnarSi ionjis sakmao raodenobiT monawileobis dros gaZovebis simaRle ar unda iyos 8-10 sm

Page 252: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

252

dabali. erTwlovani sakvebi mcenareebi erTjeradi gamoyenebisas miwispirze SeiZleba iqnes gaZovili, xolo aqvitis momcemi iseTi mcenareebis orjer an metad gaZovebisas, rogorc sudanura, sorgo, erTwlovani koindari, mohari, saSemodgomo cercvela da sxva, gaZovebis simaRle ar unda iyos 5-7 sm dabali (bolo gaZovebaki 2-3 sm simaRleze).

sezonis manZilze saZovris gamoyenebis optimaluri jeradobis dadgenas gadamwyveti mniSvneloba aqvs, rogorc saZovris balaxnaris produqtiulobaze, aseve mwvane masiT pirutyvis met-naklebad Tanabari uzrunvelyofisaTvis Zovebis mTel periodSi. gaTibvis an gaZovebis dagvianebis SemTxvevaSi diddeba nedli da mSrali masis mosavali, agreTve ujredisis raodenoba, mcirdeba proteinisa da mineraluri nivTierebebis raodenoba, sakvebis mone-lebadoba. mniSvnelovania, rom mcenares mieces saSualeba Zovebis ciklebs Soris periodSi foTlebis saSualebiT daagrovos fesvebSi samarago sayuaTo nivTierebebi axali ylortebisa da foTlebis wamozrdisaTvis. cdebiT dadgenilia, rom gaZovili balaxnaris aqviti gamoyenebidan pirveli aTi dRis manZilze xarjavs samarag oplastikur nivTierebebs, xolo maTi maragis srul aRdgenas esaWiroeba 3-4 kvira. balaxnaris gamoyenebis jeradoba mraval faqtorsa da mcenaris biologiur Taviseburebazea damokidebuli. rogorc wesi, balaxovan mcenareTa dablariformebi ufro metjer da xSirad gamoiyeneba, vidre maRlari.

Zovebis ciklebs Soris periodi sakmaod mniSvnelovnad meryeobs adgilmdebareobis da saZovris tipis mixedviT zafxulis bunebriv saZovrebze saSualod pirvel da meore gaZovebas Soris 20-25 dRes, meore da mesame gaZovebas Soris 35-40 dRes Seadgens. naTesi sarwyavi saZovris balaxnaris gaZovebas Soris dasvenebis periodi mniSvnelovnad mcirea da ciklebis mixedviT 14-25 dRes ar aRemateba. saZovruli sezonis meore naxevarSi da gansakuTrebiT sezonis dasasruls, rodesac mwvane masis wamozrda mkveTrad Semcirebulia, gaZovebis ciklebs Soris dasvenebis xangrZlivoba, pirvelTan SedarebiT 1,5-2,0-jer mainc unda gaizardos. aRmosavleT saqarTvelos sarwyavi da dasavleT saqarTvelos dablob zonaSi naTesi kulturuli saZovari SesaZlebelia gaiZovos 5-8-jer, tyisa da tye-velis bunebrivi saZovrebi 2-4-jer, mTis Sua zonaSi 3-4-jer, subalpebSi – 2-3-jer, alpebSi 1-2-jer. aRmosavleT saqarTvelos naxevradudabnos da mSrali velis zamTris saZovrebze zamTris sakvebis ZiriTadi maragis, umTavresad naxevradbuCqebis (avSani, xurxumo, Carani, wiTelwvera da

Page 253: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

253

sxv.) erTwliani ylortebis, uros, vaciwveras da zogierTi sxva balaxis xmeli masis gamoyeneba Cveulebriv erTxel xdeba, xolo efemeretumi, romlisgan viTareba naleqebis mosvlasTan aris dakavSirebuli, adre gazafxulze da gvian SemodgomiT gaiZoveba xolme. velisa da mTis qveda zonaSi bunebrivi sakvebi savargulebi, ZiriTadad uroini, vaciwveriani da veliswivaniani sxvadasxva dajgufebebi, zafxulis manZilze, wlis klimaturi pirobebisagan damokidebis saZovrad gamoiyeneba 1-3-jer.

metad mniSvnelovania, agreTve SemodgomiT Zovebis damTavrebis optimaluri vadis dacva. marTalia, am droisaTvis TiTqmis Sewyvetilia balaxis miwiszeda masis mateba, magram intensiurad mimdinareobs dafesvianeba, ylortebis warmoqmnasa da samarago nivTierebebis dagrovebasTan dakavSirebuli procesebi. amitom, zafxul-Semodgomis bartyobis bolos, romelic rogorc ukve viciT balaxnaris gamoyenebisaTvis kritikul periods warmoadgens, ar unda dauSvaT balaxnaris gaZoveba an gaTibva, rom Zoveba unda Sewydes mcenareTa vegetaciis damTavrebamde 3-4 kviriT adre. velis zonaSi amas is mniSvnlobac aqvs, rom zamTrisTvis ramdenadme wamozrdili balaxnari xels uwyobs Tovlis safaris Sekavebas. gvian SemodgomiT, iseve rogorc adre gazafxulze Zovebas unda veridoT tenian niadagze datkepnis, mosavlis Semcirebis da kolboxebis warmoqmnis Tavidan asacileblad.

literatura:

1. aglaZe g. sarjvelaZe i. „mdelosnoba~. Tbilisi. 2014. gv. 379.

2. aglaZe g. sakvebwarmoeba (sakvebis warmoebis teqnologia da saZovruli meurneoba). Tbilisi. 2010. gv.427.

3. АндреевН.Г. Луговодство. М.:Колос, 1981, 399 ст.

4. ВуазэнА. Продуктивность пастбищ. М.1959.

5. Ларин И.В., Иванов А.Ф. и др. Луговодство и пастбищное хозяйство.

Ленинград Агропромиздат. 1990, 597 ст.

6. Лепкович И.П. Современное луговодство, СПБ, 2005, 420 ст.

7. Тоомре Р.И. – Долголетние культурные пастбища. М., Колосс, 1986.

8. KlappE. WiesenundWeiden, BerlinundHamburg, 1966, 612 p.

Page 254: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

254

Josef Sarjveladze

Scientific-Research Center of Agricultural

Science. Georgian Technical University

For rationale use of plural grass pastures

Summary

Natural or cropped grassland are usually characterized by using that optimal

period, when green crop and its nutritional value is at least satisfactory for depasture

and at the same time the requirement of plural grass resting necessity is also

considered. Early grazing causes a plant to lose assimilation mechanism and it is

evident, it cannot restore wasted supply of plastic substances; the above mentioned

decreases the yield of first depasture as well as after-grass, deteriorates botanic

composition of plural grass. It is also very important to follow the rational parameters

of grazing height and multiplicity.

Page 255: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

255

ioseb sarjvelaZe saqarTvelos soflis meurneobis saministros samecniero-kvleviTi centri, saqarTvelos teqnikuri universiteti

mcenareTa konkurentunarianoba rogorc

sarevelebTan brZolis efeqturi saSualeba

sarevela mcenareebis mavneobis erT-erTi maCvenebelia maTsa da kulturul mcenareebs Soris mimdinare konkurencia, erTnair pirobebSi sarevela mcenareebi yovelTvis cdiloben, rom swrafi da Zlieri zrda-ganviTarebis meSveobiT farTobidan gaaZevon kulturuli mcenareebi, maTi TiTo egzemplaric ki sakmarisia mTeli rigi kulturuli mcenareebis adgilis dasakaveblad. naTesebis dasarevelineba amcirebs mosavlianobas, mis xarisxsa da sasaqonlo Rirebulebas. Warbtenianobis gamo mcirdeba miRebuli produqciis gamoSrobis SesaZlebloba, viTardeba obi da iwyeba aseTi masis lpoba.

kulturuli mcenareTa saasimilacio farTobi da bageebis raodenoba gacilebiT metia adreul fazaSi (aRmocenebidan aTi dRis periodSi), sarevelebTan SedarebiT, gamonakliss mxolod mindvris mdogvi warmoadgens, yvavilobis asaki mdgomareoba icvleba, kerZod sarevelebi saasimilacio farTobiTa da maTze bageebis ricxovnobiT mniSvnelovnad aWarbebs kulturul mcenareebs. aRniSnulidan gamomdinare, kulturuli marcvlovnebi sarevelebs konkurencias uwevs da Cagravs vegetaciis adreul periodSi, xolo SemdgomSi ki gadarCenili sarevelebi kulturul marcvlovnebSi gvevlinebian, rogorc seriozuli konkurentebi. niadagis dabali tenianobis pirobebSi marcvleuli kulturis Teslebi ufro adre aRmocendebian, vidre sarevela mcenareebi, teniT uzrunvelyofis SemTxvevaSi ki jijlayas, cercvelas da sxva sarevelebis Teslebi iseve swrafad aRmocendebian, rogorc kulturuli marcvlovanebi.

marcvleuli kulturebisa da sarevela mcenareebis fesvTa sistema zrdis TaviseburebebiT erTmaneTisagan gansxvavebulia, aRmonacenis gamoCenidan 5 dRis Semdeg marcvlovanTa fesvTa sistema metia sarevelebze, 21 dRis Semdeg ki mindvris mdogvis fesvTa sistema ganviTarebiT Warbobs danarCenebs, qerze SedarebiT meti pirveladi fesvebis ganviTareba aRniSneba. qeris da Wvavis fesvebi

Page 256: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

256

niadagis zeda fenaSi viTardeba, xolo Svriis, xorblis, Svriukas fesvTa sistema SedarebiT ufro Rrmad, Svriuka ki marcvleul kulturebTan SedarebiT fesvTa sistemis did masas inviTarebs, amasTanave fesvTa sistema SedarebiT nela viTardeba, rac aRmocenebis fazaSi mis sust konkurentunarianobaze miuTiTebs.

mcenareTa konkurenciis intensivoba damokidebulia mcenareebis Taviseburebebze. zogjer konkurencia gamoi-xateba kulturuli mcenaris (qeri) produqtiuli Rero-ylortebis SemcirebiT, kerZod Tu qeris naTesSi sarevela bolokura izrdeba, mcirdeba ara marto ylorti da Rero, aramed mcirdeba TavTavis sididec, analogiuri konkurencia aRiniSneba bolokurasa da Svrias Sorisac,

dadgenilia, rom sarevelebi marcvleul kulturebSi amcirebs kaliumisa da azotis raodenobas, magram ar moqmedebs fosforis Semcvelobaze. xolo azotovani sasuqebis gamoyenebam cenareebSi zrdis azotisa da kaliumis raodenobas da ramdenadme amcirebs sarevelebis konkurentunarianobas. soiasa da sarevelebis konkurentunarianobis SeswavliT dadginda, rom konkurencia maqsimums aRwevs normaluri tenianobis pirobebSi, rodesac sarevelebi intensiurad izrdebian, es SesamCnevia parkebis gamonaskvi speriodSi, mis momwifebamde. soias dgomis sixSire moqmedebs konkurenciis unarze, kerZod rodesac 1m2-ze 30-36 mcenarea ganTavsebuli, soia ganicdis Zlier konkurencias sarevelebis mxridan, xolo 1m2-ze 49 mcenaris dros konkurencia mcirdeba. Tumca ZurwaTi dasarevlianeba konkurencias uwevs siminds, wylisa da sakvebi nivTierebebiT uzrunvelyofis SemTxvevaSi ki konkurencia mcirdeba.

xelsayrel pirobebSi kulturuli mcenareebi inviTareben ra mZlavr savegetacio masas, sarevelebs arTmeven sinaTlis miRebis saSualebas, niadagidan gamoaqvT didi raodenobis wyali da sakvebi nivTierebebi, aferxeben maT ganviTarebas, zogjer ise zRudaven maT, rom aRar eZlevaT saSualeba gamoiyenon ZiriTadi sasicocxlo faqtorebi. sarevelebis ZiriTad CamxSob kulturebs miakuTvneben fetvs, sudanuras, TeTrZiZos, mzesumziras, rafss, qers, Svrias, sorgos, wiwiburas, soias, ionjas, samyuras, miwavaSlas, sasilose siminds da sxv.

sarevelebis CamxSobi kulturis SerCeva damoki-debulia garemo pirobebze, niadagis fizikur-qimiur Tvisebebze, klimatsa da sarevela mcenareTa saxeobebze. amTvisebiT sxva kulturebTan SedarebiT gamoirCeva ionja, romlisTvisac damaxasiaTebelia Zlieri fesvTa sistema da Zlier ganviTarebuli miwiszeda organoebi. ionja gamoirCeva

Page 257: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

257

imiTac, rom xSirad Tibvis Sedegad masTan erTad iTibeba sarevelebic, romlebic naadrevad toveben nakveTs, veRar aswreben Teslis momwifebas. gaTibvis Semdeg ionja ufro swrafad iwyebs wamozrdas, vidre misi naTesis damsarevlianebeli mcenareebi. sxva sarevelebTan SedarebiT ionja gazafxulze adrei wyebs zrdas, Cagravs mindvrisnars, RiWas da efeqturia maTTan sabrZolvelad. amasTanave unda gaviTvaliswinoT, rom zogierTi sarevelebi ionjasTan SedarebiT ramdenadmea dre iwyebs zrdas, maT miekuTvneba mxoxavi Wanga, qeduna, rZianadasxva, amdenad maTTan sabrZolvelad ionja naklebad efeqturia.

sagazafxulo xorblisa da selis Sereuli naTesebi SeiZleba gamoyenebuli iqnas erTwlian sarevelebTan (jijlaya, Zurwa, nacarqaTamadasxv.) sabrZolvelad, magram araefeqturia mravalwliani sarevelebisnaris, RiWas, mxoxavi Wangasa da sxvaTa mimarT. konkretul klimatur pirobebSi mimarTaven sagazafxulo xorbalSi selis SeTesvas. aseTi naTesis dros ferxdeba sarevela mcenareebis ganviTareba. Sereuli naTesebi SeiZleba gamoviyenoT iq, sadac selis sufTa naTesis gamoyeneba SeuZlebelia mindvris Zlieri dasarevlianebis gamo. amasTan, Sereuli naTesebi naklebad efeqturia iseTi mravalwlovani sarevlebis mimarT, rogoricaa mindvrisnari, RiWa, mxoxavi Wanga. aRniSnuli teqnologia efeqturia erTwlovani sarevelebis RiRilos, jijlayas, nacarqaTamas, mwvane Zurwas da sxva sarevelebis winaaRmdeg sabrZolvelad.

sarevelebis mimarT kulturuli mcenareebis konkurentunarianobasTan dakavSirebiT, unda aRiniSnos farTod gavrcelebuli simindisa da soias Sereuli naTesebi, rasac saqarTveloSi tradiciulad iyeneben. kargad aris cnobili soias rolis Sesaxeb, niadagi sgamdidrebis saqmeSi mcenarisaTvis saWiro nivTierebebiT, amasTanave igi xels uwyobs niadagSi tenis SenarCunebas (aferxebs tenis aorTqlebis SesaZleblobas). soias SeTesva iwvevs sarevela mcenareebis daCagvras da garkveul rols asrulebs maTTan brZolis saqmeSi. rac mTavaria, erTeuli farTobidan viRebT damatebiT mosavals soias saxiT.

kulturuli mcenareebis movla-moyvanisas mniSvnelovan faqtors mcenareebs Soris konkurencia warmoadgens, Tu kulturuli mcenareebi energiulad izrdebian, kargad viTardebian da ikaveben farTobs, maSin sarevela mcenareebi iCagrebian, an mTlianad nadgurdebian, an piriqiT, Tu naTesi meCxeria, xolo pirobebi, romlebic xels uwyobs kulturuli mcenareebis zrdas, iwvevs sarevelebis mavne moqmedebis Semcirebas. meores mxriv, kulturuli mcenarisaTvis araxelsayreli pirobebis SeqmniT sarevela mcenareebi

Page 258: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

258

intensiurad viTardeba. naTesebSi xSirad SeiZleba gamoikveTos rogorckulturul mcenareebs Soris kurencia, aseve konkurencia sarevelebis mimarTac. sarevelebsa da kulturul mcenareebs Soris gansakuTrebuli mwvave konkurencia aRiniSneba im SemTxvevaSi, rodesac makonkurentebeli individebi zrdis xasiaTiT, gamravlebis wesiT da garegani faqtorebisadmi moTxovnilebebis maCveneblebiT erTmaneTis msgavsni arian.

marcvleuli kulturebisaTvis saSiS konkurentebs warmoadgenen iseTi erTwlovani sarevelebi, rogoricaa Svriuka, mdogvis saxeobebi, quTquTa da sxva, romelTa Teslebic TiTqmis kulturuli marcvleulis TeslebTan erTad aRmocendebian, ris Sedegadac maTi miwiszeda organoebi da fesvebi erTdroulad viTardebian da konkurenciis maRali unariT xasiaTdebian.

saSemodgomo kulturebis konkurentebi arian SemodgomiT aRmocenebuli da naTesebSi dafuZnebuli sarevelebi. saSemodgomo naTesebSi gazafxulze aRmocenebul sarevelebs ar SeuZliaT konkurencia gauwion kargad ganviTarebul saSemodgomo naTesebs. amdenad, mcenareebi, romlebic gansxvavdebian erTmaneTisagan zrdis xasiaTiT da garemo pirobebisadmi momTxovnelobiT, SeiZleba Seeguon erTmaneTs, erTmaneTisadmi zianis miyenebis gareSe. mcenareTa konkurenciis ZiriTadi principebi mdgomareobs imaSi, rom mcenare, romelic pirveli ikavebs did Tu patarafarTobs, cdilobs gamoricxos masze sxva mcenareebis zegavlena. aRniSnulidan gamomdinare, Cvens mizans Seadgens nakveTze davamkvidroT kulturuli mcenare sarevelebis aRmonacenis gamoCenamde. amasTan, gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba nakveTis Tesvis wina damuSavebas, Teslis Tesvis siRrmes, normas, vadebs da sxva maCveneblebs. sarevelebi, romlebic aRmocendebian kulturuli mcenareebis Semdeg, rogorc wesi, veRar floben konkurenciis maRal unars.

mcenareebs Soris konkurentunarianobas xels uwyobs garemo faqtorebic. ori mcenare erTmaneTs konkurencias ver gauwevs, Tu sasicocxlo faqtorebi (wyali, temperatura, sinaTle da sakvebi nivTierebebi) maTi ganviTarebisaTvis sakmarisia da maT moTxovnebs akmayofilebs. mcenareebs Soris konkurencia warmoiSoba maSin, rodesac aRniSnuli faqtorebidan erTi romelime ar aris sakmarisi maTi moTxovnilebebis dasakmayofileblad. Tu sakvebi nivTiereba da wyali Warbi raodenobiTaa, konkurenciis mizezi SeiZleba iyos sinaTle, Tu mcenare uzrunvelyofilia wyliT da sinaTliT, xolo sakvebi nivTierebebi arasakmarisia, es bolo faqtori iqneba kritikuli, zustad aseve sinaTlisa da

Page 259: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

259

sakvebi nivTierebebis uzrunvelyofis pirobebSi, konkurencia SeiZleba warmoiSvas wylis problemasTan dakavSirebiT.

ZvelTaganve cnobili iyo, rom zogierTi mcenare gamoyofs toqsikur nivTierebebs, romlebic azianebs mis gverdiT myof sxva saxeobis mcenareebs. jer kidev Cvens eramde daaxloebiT 285 wels Teofraste wignSi `gamokvlevebi mcenareebis Sesaxeb~ aRniSnavda, rom muxudo ar ajansaRebs niadags, rogorc sxva parkosnebi, piriqiT `fitavs~ mas, arTmevs mas sakveb nivTierebebs, Tumca `is anadgurebs sarevelebs, pirvel rigSi ki kurosTavs~.

axali welTaRricxvis pirvel aswleulSi plini wignSi `bunebismetyveleba~ werda, rom muxudo, qeri, cercvela `fitavs~ saxnav miwebs. niadagis gamofitvas iwvevs seli, Svria, yayaCo da sxva mcenareebic. imave wignSi plini aRniSnavs, rom Cveulebrivi kaklis xis Crdili `mZime, autaneli da mavnea adamianisaTvis Tavis tkivilis TvalsazrisiT, aseve mis irgvliv arsebuli mcenareebisaTvisac, anadgurebs balaxeuls da fitavs~. amasTan imasaca RniSnavs, rom `muryanis Crdili mWidro da sqelia, magram mcenareebis zrda-ganviTarebas xels aruSlis~, aRniSnulidan gamomdinare, `TiToeuli mcenarisaTvis Crdili an marCenalia, an dedinacvali. rac Seexeba kaklis xis, fiWvis, soWis, naZvis Crdils, is mavne da momSxamavia yvela imisaTvis, romelsac isexeba da kavSirSia~. plini `Crdils~ ar xmarobs ara marto rogorc Crdilisa msaxveli mniSvnelobiT, aramed igi mas farTo gagebiT iyenebs, masSi gulisxmobs im qimiuri SenaerTebis toqsinebs, romlebic iwveven mcenareebis dazianebas. toqsinebis gamoyofiT mcenareebi konkurencias uweven da zians ayeneben suniT an gamoyofili wveniT mezoblad myof mcenareebs, ase, magaliTad, dafna da boloki mavnea vazisaTvis, vazs ar uyvars Txili, kombosto da sxvabostneuli, am mcenareebis axlos dgomis SemTxvevaSi vazi susti da avadmyofuria, yvelaze ufro momSxamavia vazis mimarT parkosanTa an cercvis CenCo da sxv. dadgenilia, rom onjis fesvebi sakveb xsnarSi gamoyofen azotovan nivTierebebs, riTac xdeba mezoblad mdgom mcenareebSi nivTierebebis urTierTgacvla.

mecnierebma daadgines, rom Svriis fesvebi miaRweven ra 1-2 sm sigrZes cocxali ujredidan gamoiyofa skopolentini da glikozidi, maTTan erTad leicini, glukoza da fruqtoza. nivTierebebis gamoyofa intensiurad mimdinareobs daqucmacebuli-vidre saRi fesvebidan. mxoxavi Wangas SemTxvevaSi toqsikuria fesvTa sistemidan gamoyofili toqsinebi. fesurebidan da fesvebidanm iRebuli wveni

Page 260: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

260

uaryofiTad moqmedebs qeris, xorblis, kombostos, pomidoris naTesebze. sxvadasxva kulturebis Teslis aRmocenebis unars aferxebs xvarTqlas da mindvrisnaris wyalgamonawuri. rZianas foTlebsa da Wangas fesurebis gamonawurma SeaCera xorblisa da bardas zrda-ganviTareba, Tumca ar unda dagvaviwydes mcenareuli toqsinebis sasargeblo moqmedeba adamianis janmrTelobaze. cnobilia, rom buneba exmareba adamians ganiwmindos uaryofiTi energiisagan, emociisagan da aRivsos dadebiTi energiiT, dadgnen karg ganwyobaze, moematoT SemarTeba. adamiani mcenares uxsovari droidan iyenebda, rogorc samkurnalo saSualebas. bunebasTan urTierTobisa, Tu dakvirvebis safuZvelze adamiani Rebulobda informacias organizmze sxvadasxva mcenaris dadebiTi, Tu uaryofiTi moqmedebis Sesaxeb. aqcevda yuradRebas mcenareebis sasargeblo Tvisebebs, rac gamowveuli iyo arsebobisaTvis aucilebeli moTxovnilebis dakmayofilebis saWiroebiT.

kulturaTa diversifikacia, maTi swori gaadgileba, maRali da xarisxovani mosavlis miReba SesaZlebelia sarevelebis winaaRmdeg brZolis efeqturi teqnologiebis gamoyenebis pirobebSi.

literatura:

1. g. aleqsiZe, mcenareTa dacva. Tbilisi, 2014.

2. k. buaCiZe , a. buaCiZe, i. sarjvelaZe, `sarevela mcena-reebi~ (herbologia). Tbilisi. 2015 w.

3. k. buaCiZe, paraziti, naxevrad paraziti sarevela mcenareebi da maTTan brZolis RonisZiebebi. saqarTvelos saxelmwifo sasoflo-sameurneo universiteti. gamom-cemloba `universali~. Tbilisi, 2007.

4. a. mayaSvili. saqarTvelos sarevela mcenareebi (sarkvevi). saxelmwifo universitetis gamomcemloba. tfilisi, 1934.

5. n. kecxoveli, S. naxucriSili, saqarTvelos saTib-saZovris zogierTi mavne, Sxamiani da sarevela mcenare. saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis gamomcemloba. Tbilisi, 1963.

6. arnold valanoveli, slernos janmrTelobis kodeqsi da zogierTi sxva samedicino Zeglebi. (Targmani akaki gelovanisa) `codna~. Tbilisi, 1989.

Page 261: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

261

7. arqanjelo lamberti, samegrelos aRwera. tfilisi, 1938.

8. g. caguriSvili, g. qeSlaSvili, S. mTvreliSvili, i. feraZe, m. manjaviZe, miwaTmoqmedeba. `ganaTleba~. Tbilisi, 1990.

9. S. xidaSeli, v. papuniZe. saqarTvelos tyis samkurnalo mcenareebi. `sabWoTa aWara~. baTumi, 1985.

Josef Sarjveladze

Scientific-Research Center of Agricultural

Science. Georgian Technical University

Competitiveness of plant as an effective way for fighting against plural

weeds

Summary

While developing strong vegetation mass, cultural plants prevent plural weeds

from the opportunity of using vital factors and hinder their development; and

sometimes limit them so much that they do not have any chance to use these factors.

Selection of plural weeds' suppressant cultures, depend on environment, physical and

chemical characteristics of soil, climate and type of plural weeds. These features are

mainly characteristic for Lucerne. In plural cereals, plural weeds decrease the amount

of potassium and nitrogen, but it does not affect the content of sulphur. And using

nitrogenous fertilization in plants increase the amount of potassium and nitrogen and

decreases the competitiveness of plural weeds. The best way for fighting against plural

weeds is to use mixed crops.

Page 262: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

262

levan ujmajuriZe

roland mitiCaSvili

cisana qilifTari soflis meurneobis samecniero-kvleviTi centri

gadaSenebis pirze myofi momTabare kaxuri Roris

aRdgenis pirveli Sedegebi ekologiuri

produqciis misaRebad

soflis meurneobis samecniero-kvleviT centrSi Seiqmna kaxuri Roris pirveli rigis reproduqtori, sadac gamoyenebulia xalasi moSenebis meTodi, gamoiricxa naTesauri Sewyvileba, riTac acilebuli iqna inbreduli depresiis movlenebi. amJamad fermaSia 48 suli.

kaxuri Roris moSenebiT dainteresdnen espaneli biznesmenebi, romelTanac samecniero-kvleviTma centrma gaaforma urTierTTanamSromlobis memorandumi. Tana-mSromloba iTvaliswinebs erToblivi reproduqtoris Seqmnas 300 ZiriTad nezvze, romelic sajiSe keratebiTa da nezvebiT moamaragebs momTabare meRoreobis zonaSi ganTavsebul fermerul meurneobebs, romlebic gaTvlilia aranakleb 900 ZiriTadi nezvis moSenebaze.

momTabare kaxuri Rori erTaderTi jiSia, romelic miRebulia evropuli gareuli Roris kavkasiuri populaciis (Sus scrofa atila) pirdapiri moSinaurebis Sedegad, rasac amtkicebs Cvens mier Catarebuli samecniero gamokvlevebi kraniologiaSi, imunogenetikasa da kariosistematikaSi.

kaxuri Rori garegnulad (fenotipurad) Zlier miagavs Tavis gareul winapars. igi iseve rogorc misi gareuli winapari goWebs zolians badebs, romelic 3-4 Tvis asakSi qreba. kaxuri Rori adgilobrivi momTabare tipis uZvelesi cxovelia, romelic saukeTesod aris Seguebuli mTisa da baris pirobebs. jiSTa klasifikaciiT miekuTvneba evropuli ZiriTadi jiSebis mokleyura Rorebis qvejgufs, ZiriTadad gavrcelebulia aRmosavleT saqarTvelos mTavari kavkasionis samxreT kalTebze ganlagebuli nayofismomcemi tyeebis zonaSi, romlis farTobi daaxloebiT 250 kv.kilometria, rac saSualebas iZleva yovelwliurad gavasuqoT 100-200 aTasamde cxoveli mcire danaxarjebiT.

kaxuri Rori gvianmwifadia, cocxali masa 100-110 kilogrami, nayofiereba 5-8 goWi, sxeulis sigrZe - 100 sm, gulmkerdis irgvliva 100-105 sm, simaRle mindaoSi 65 sm,

Page 263: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

263

merZeuloba 28-30 kg, tanxorcis wonidan misi sufTa xorcis gamosavali 63%-ia, riTac igi Roris cnobil jiSebs utoldeba.

dadebiTi Tvisebidan aRsaniSnavia: mkvrivi konstitucia, sakvebis Ziebisa da saZovris gamoyenebis unari, joguri instinqti, amtanoba, gamZleoba da xorcis maRali xarisxi.

kaxur RorSi SeiniSneba Sebusvis ori tipi: gruza da lagaza, gruza - xSiri xuWuWa jagriT, lagaza - swori xisti jagriT.

2007 wlis maisidan saqarTveloSi dafiqsirebuli afrikuli cxelebis epidemiam gadaSenebis pirze miiyvana kaxuri Rori. mis aRsadgenad da mosaSeneblad samuSaoebs eweva soflis meurneobis saministros samecniero-kvleviTi centri. eqspediciuri gamokvlevebis Sedegad Cvens mier moZiebuli iqna kaxuri Roris tipiuri individebi, romelTagan saukeTesoebi SeZenili da gadayvanili iqna centris meRoreobis sacdel fermaSi. SeZenilia erTi tipiuri kerati da erTi sakerate axmetis municipalitetis sofel zemo xodaSenSi arsebul elkanas meurneobidan, ori nezvi da 5 goWi - duSeTis municipalitetis sofel dolasqedidan, xolo ori tipiuri nezvi axmetis municipalitetis pankisis xeobaSi arsebul sofel dedisferulidan (kakliani). amJamad fermaSi sul aris 48 Rori, m.S. ori kerati. 5 nezvi, 27 sxvadasxva asakis burvaki da 14 ZuZuTa goWi. am suladobaze mimdinareobs kvleviTi samuSaoebi. fenotipur maCveneblebTan erTad Seiswavleba nezvebis nayofiereba, msxvilnayofiereba, merZuloba, mozardis zrdis dinamika, konstitucia, eqsterieri da sxva. koltis mosamravleblad viyenebT xalasi moSenebis meTods da xelzedagrilebas, gamovricxavT naTesaur Sewyvilebas da misTan mxleb inbreduli depresiis movlenebs, xolo warmoebaSi rekomendacias vaZlevT momTabare meRoreobis intensiur formas.

2016 wels soflis meurneobis samecniero-kvleviTi centris mecxoveleobis departamentSi movaxdineT kaxuri Roris moSenebis ekonomikuri efeqturobis gaangariSeba erT ZiriTad nezvze. ekonomikuri gaTvlebi Sesrulebuli iqna ori mimarTulebiT: stacionalur pirobebSi - TeleTis meRoreobis fermis magaliTze da momTabare pirobebSi.

stacionalur pirobebSi erT nezvze sakvebis danaxarjma wlis ganmavlobaSi Seadgina 1187 lari, sakvebis danaxarjma goWebis damatebiT gamokvebaze - 4244 lari, sxva danaxarjebma 330 lari, xolo sul danaxarjma erT nezvze - 5761 lari. erTi kilogrami cocxali masis TviTRirebulebam Seadgina 6.5 lari. erT nezvze wliuri Semosavali aris 5915 lari, wminda

Page 264: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

264

mogeba stacionalur pirobebSi iyo154 lari, rentabeloba ki mxolod 2.7%-ia.

momTabareobis pirobebSi sakvebis danaxarji erTi nezvis gamokvebaze Seadgens 300 lars, igive cifri iqna miRebuli namatis damatebiT gamokvebaze, sxva danaxarjebi 20 laria, sul xarji erT nezvze - 620 lari. erTi kilogrami cocxali masis TviTRirebulebam Seadgina 1.19 lari, sul wliuri Semosavali erT nezvze iyo 3120 lari. wminda mogeba erT nezvze momTabareobis pirobebSi Seadgina 2500 lari, rentabelobam gviCvena Zalian maRali Sedegi - 403%.

Zalian saintereso iyo gagveca pasuxi kiTxvaze, ra Semosavals moutans nayofis momcemi tyis masivebi momTabare meRoreobiT dakavebul mosaxleobas? Cveni miaxloebiT gaangariSebiT aRmoCnda, rom rodesac kaxuri Roris suladoba qveyanaSi miaRwevs saproeqto simZlavres, anu risi uzrunvelyofac SeuZlia tyis masivebs, mosaxleoba miiRebs aranakleb 35 milioni laris sufTa mogebas. momavalSi Zalian perspeqtiulia moewyos samonadireo turistuli meurneobebi, vinaidan kaxuri Rori gareuli Roris TiTqmis identuria, rac am cifrs mniSvnelovnad gazrdis.

gasul wlis seqtembridan samecniero-kvleviT centrs estumren espaneli biznesmenebi, romelTa vizitis mizani iyo kaxuri Roris moSeneba, saqarTvelos nayofismomcemi tyeebis gamoyeneba da maRali sagemovno Tvisebebis mqone ekologiurad sufTa xorcis warmoeba, rogorc adgilobrivi, aseve ucxouri bazrebisaTvis. igegmeba erToblivi proeqtis ganxorcieleba. espanelebis mowveviT 2015 wlis 22-27 noembers samecniero-kvleviTi centris TanamSromlebi vimyofebodiT espaneTSi `deraza iberikos~ fermaSi, adgilze gavecaniT Roris xorcis warmoebis da gadamuSavebis teqnologiur procesebs, bazris moTxovnebs da produqciis realizaciis sistemebs.. `Derasa Iberico~-s da samecniero-kvleviT centrs Soris 2016 wlis 11 ianvars gaformebulia urTierTTanamSromlobis memorandumi. espanelebma warmoadgines mravalwliani samuSao programa (9 weli), romelic damTavrdeba 2024 wels. muSaobis sqema Sedgeba oTxi blokisagan: pirveli bloki iTvaliswinebs kaxuri Roris reproduqtoris Seqmnas 300 ZiriTad nezvze, romlebic keratebiTa da nezvebiT moamaragebs meore blokiT gaTvaliswinebul fermebs (daaxloebiT 9 ferma), sadac momTabareobis pirobebSi moSendeba 900 ZiriTadi nezvi, mesame bloki iTvaliswinebs nayofismomcem tyeebSi gasuqebuli suladobis gayidvas, dakvlas, xorcproduqtebis gadamuSavebas, qarTuli xamonis damzadebas, meoTxe blokSi

Page 265: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

265

gaTvaliswinebulia produqciis realizacia qveynis SigniT da gareT. mTel am procesSi organizaciul da samecniero saseleqcio samuSaoebs, cxovelTa profilaqtikas da mkurnalobas uxelmZRvanelebs samecniero-kvleviTi centri.

literatura:

1. l. leoniZe. meRoreoba, Tbilisi. 1924, 241gv.

2. f. kvaSali. momTabare meRoreoba. Tbilisi, 1951. gv. 51

3. r. mitiCaSvili. cxovelTa momSenebloba. 2010. 800 gv.

4. c. qilifTari, r. mitiCaSvili. `gadaSenebis zRvarze myofi kaxuri Roris aRdgenis perspeqtivebi~. samecniero-praqtikuli konferenciis masalebi: `veterinaria-mecxo-veleobis mecnierebebi da sursaTis uvneblobis mimarTulebebi saqarTveloSi~. 2015. noemberi. gv. 92-95. Tbilisi.

5. И. Попиашвили. Лесогорное свиноводства внутреннои

кахети//Тр. Грузинского Н.И. института животноводства. Тбилиси.

1953. т.1.с. 325-352.

6. Р. Митичашвили. К вопросу о происхождении кахетинских

свиней//Матер. Ш съезда Груз. обшества генетиков и селекционеров.

Тбилиси. 1977. с .78-80.

Levan Ujmajuridze

Roland Mitichashvili

Tsisana Kiliptari

Scientific-Research Center of Agricultural Science.

First results of the restoration of endangered nomadic Kakhetian swine

with the purpose to receive the ecological production

Summary

First results are being discussed in the article regarding the endangered nomadic

Kakhetian swine with the purpose to receive the ecological production. The main goal

is the effective use of the fruit-bearing forests of the southern slopes of the Caucasus

(250 quadratic kilometers), the opportunity of which has only the Kakhetian swine,

Page 266: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

266

which was adopted as a result of the direct domestication of the wild swine in the

Caucasus.

First reproducer of the Kakhetian swine has been created in the Scientific-

Research Center of Agriculture, where the method of pure breeding is used, ties of

pairing relationship is excluded in order to avoid the inbreeding depression events. At

present, 48 livestock is in the farm.

The breeding of the Kakhetian swine is in the interest of the Spanish

businessmen, with whom Scientific-Research Center signed a Memorandum of

Understanding. The cooperation provides to create a joint reproduction on 300 major

sows, which will supply the swine farms with sows and boars in the zone of nomadic

swine-breeding farm, which is calculated for at least 900 major sows for breeding.

Page 267: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

267

cisana qilifTari

erna kalandia

roland mitiCaSvili soflis meurneobis samecniero-kvleviTi centri

maRalmTian regionebSi meZroxeobis ekologiuri

produqciis warmoebis ekonomikuri aspeqtebi

globaluri daTbobiT gamowveuli mikroklimatis cvlilebi, intensiuri samrewvelo teqnologiebi, genmodificirebuli Teslis, pesticidebis, herbicidebis gamoyeneba memcenareobaSi, antibiotikebis Warbi dozebi cxovelebis mkurnalobaSi, bunebisa da cxovelTa eqsploataciasTan dakavSirebuli sxva negatiuri faqtorebi qmnian sursaTis uvneblobis riskebs, romelic uaryofiTad aisaxeba adamianebis janmrTelobaze. amitom dRes msoflios mravali qveyana dainteresebulia organuli sasoflo–sameurneo warmoebis ganviTarebiT. yovelwliurad izrdeba bioproduqciis warmoeba, swrafad viTardeba ekologiuri soflis meurneoba. IFOAM-is monacemebiT 2020 wlisaTvis ekoproduqtebis bazari mosalodnelia 65-67-dan 200-250 mld dolaramde gaizardos (3, 4).

Cveni qveynisaTvis ekologiuri mecxoveleobis, m.S. meZroxeobis ganviTareba axali mimarTulebaa. amisaTvis bioseqtors mniSvnelovani potenciali gaaCnia, romlis gamoyeneba ara marto naturaluri, sufTa rZis, rZis produqtebis da xorcis warmoebis, aramed dargis ekonomikuri warmatebis, regionebis socialur-demo-grafiuli problemebis gadawyvetis, mosaxleobis siRaribis maCveneblis Semcirebis, soflad maTi damagrebis da ekoturizmis ganviTarebis uniSvnelovanesi rezervia.

biologiurad usafrTxo mecxoveleobis produqciis warmoebis didi resursebi aris mTis da mTiswina regionebSi. maTi saerTo teritoriis 40-60% bunebriv saTib-saZovrebs ukavia, romelzedac mravali aTeuli weliwadia nayofierebis asamaRleblad ar gamoyenebula mineraluri sasuqebi, herbicidebi da sxva qimiuri naerTebi, amitom aq warmoebuli cxovelTa sakvebi organulia. mTaSi sufTaa wyali, niadagebi da ekologiuri produqciis misaRebad cxovelis sxva saarsebo garemo, moSenebulia ZiriTadad qarTuli mTis jiSis Zroxa da misi najvarebi, romelebic fiziologiurad morgebulebi arian mTiani regionebis JangbadiT gaiSviaTebul haers, mTis cicabo reliefis mqone saZovrebs,

Page 268: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

268

zamTris mwir kvebas, genetikurad mdgradi da rezistentuli arian mravali daavadebebis mimarT (1, 2). am zonaSi ekologiuri meZroxeobis ganviTareba mzardi da perspeqtiuli mimarTulebaa, romelic momavalSi Cvens qveyanas mniSvnelovan ekonomikur Sedegs miscems.

mTis pirobebSi meZroxeobis biowarmoebis ekonomikuri efeqturobis dadgenis mizniT, gamoyenebuli iqna TianeTis municipalitetis fermerul meurneobaSi adgilobrivi qarTuli mTis Zroxaze Sesrulebuli kvlevebi, aseve duSeTis municipalitetis maRalmTian soflebSi sxvadasxva saxis rZis produqtebis warmoebiT dakavebuli saojaxo fermerTa gamokiTxvis masalebi.

TianeTSi, romelic gamocxadebulia `mwvane ganviTarebis~ zonad, SeviswavleT qarTuli mTis jiSis furebis sarZeo produqtiuloba, rZis qimiuri Sedgeniloba, warmoebis xarjebi da Semosavlis raodenoba erT furze. cda Sesrulebuli iqna pirutyvis momTabare Senaxvis da tradiciuli teqnologiis pirobebSi. sacdeli furebi maisidan seqtembris CaTvliT imyofebodnen damatebiTi kvebis gareSe artanis mTis sazafxulo saZovrebze, danarCen dros isini iyenebdnen daba TianeTis mimdebare saZovrebs da damatebiT Rebulobdnen Tivas. kombinirebuli sakvebi eZleodaT mxolod axalmogebul furebs laqtaciis pirvel Tves. fermeri uxeSi sakvebis saWiro raodenobis naxevars yidulobda, amis garda daqiravebuli yavda muSaxeli, amitom erTi furis movla-Senaxvaze weliwadSi xarjavda 320 lars, m.S kvebaze - 280 lars.

pirvel mogebaze sacdeli furebis laqtaciis xangrZlivoba Seadgenda 187 dRes, erT furze miRebuli monawveli - 735 kilograms, 4.35% cximianobiT da 3.1% cilis SemcvelobiT, rac aris 54.84 kilogrami cila da cxim produqcia. zrdasruli furebis produqtiuloba laqtaciis 212 dReSi saSualod iyo 1076 kilogrami rZe, Sesabamisad 4,21% cximis da 3,16% cilis SemcvelobiT. cila da cximproduqciiis saerTo raodenoba Seadgenda 79.9 kilograms. saSualod yvela asakis sacdeli furebis monawveli iyo 890 kg, 66.3 kg rZis cxim da cila produqciiT. aRniSnul fermaSi rZis da rZis produqtebis warmoebis ekonomikuri efeqturoba gaangariSebuli iqna maTi adgilze Sesasyidi saSualo fasebiT, romelic bazris moTxovnebis Sesabamisad Zalian meryeobs. gaTvlebiT erTi sacdeli furidan wlis manZilze miRebuli Semosavali Seadgenda 623 lars, xolo mogeba erT sulze iyo 303 lari. fermeri, romelic sakvebs damoukideblad amzadebs da xarjebs mis mxolod transportirebaze wevs, amasTan daqiravebul

Page 269: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

269

Sromas ar iyenebs, furis momsaxureobasa da produqciis warmoebaze 120 larze mets ar xarjavs, amis Sedegad misi mogeba furebis produqtiulobis zemoT miTiTebul doneze, metia da gaTvlebiT Seadgens 501 lars.

aRsaniSnavia, rom mcxeTa-mTianeTis regionebis fermeruli meurneobebi daspecialebulebi arian dambal xaWos da karaqis an karaqisa da moxdili yvelis warmoebaze. es produqtebi energo damzogavi teqnologiiT mzaddeba, maRali sagemovno TvisebebiT xasiaTdebian da bazarze didi popularobiT sargebloben. savaraudod isini am regionis soflebis ekowarmoebaSi wamyvan adgils daikaveben, radganac am produqtebidan miRebuli ekonomikuri efeqti ufro metia, vidre naturaluri rZis warmoebiTa da realiaziiT. Cveni gamokvlevebiT sacdeli furebidan wlis manZilze damzadebuli iqna 52 kg dambalixaWo da 19 kg karaqi, romelTa Rirebuleba Seadgenda 1192 lars, mogebaerT furze iyo 872 lari, yvelis da karaqis warmoebis SemTxvevaSi es maCveneblebi iyo Sesabamisad 725 da 405 lari.

biowarmoebaze gadasvlisas rZis sarealizacio fasi sul mcire 1,5-2 jer gaizrdeba, amis Sedegad rZis warmoebiT erT furze mogeba moimatebs aranakleb 750 laramde. xolo aramaterialuri kulturuli memkvidreobis Zeglis statusis mqone, dambali xaWos evropul bazarze gasvlis SemTxvevaSi, romlis popularizacias gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces, mTaSi Zlieri ekofermeruli meurneobismowyobis mniSvnelovani resursi iqmneba.

literatura:

1. g. gogoli. qarTuli mTis saqonlis mniSvneloba qveynis sasursaTo problemis gadaWraSi; saerTaSoriso konferencia agrobiomravalferovnebis dacva da soflis meurneobis mdgradi ganviTareba. 24-25 noemberi 2010 w.

2. g. basilaZe, c. qilifTari, e. kalandia, r. mitiCaSvili - ekologiuri meZroxeobis ganviTarebis genetikuri resursebi saqarTvelos mTianeTSi. samecniero-praqtikuli konferencia: `veterinaria-mecxoveleobis mecnierebebi da sursaTis uvneblobis mimarTulebebi saqarTveloSi~ gv 70-71. 2015 w

3. Демографический прогноз депопуляциив странах СНГ до 2050 (данные

US Census Bureau, по В.И. Решетняк, 2010). Http://www.agroxxi.ru/gazeta-

zaschita-rastenii/zrast/mirovoi-rynok-yekoproduktov-utroilsja.html).

4. А. И. Сарбашева, О. А Бытырова . Производство Экологически

Безопасной Продукции Животноводства В Условиях Высокогорного Урочища

Черек Аграрный Веснтик Урала 8 (100), 2012 Г

Page 270: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

270

Tsisana Kiliptari

Erna Kalandia

Roland Mitichashvili

Scientific-Research Center of Agricultural

Science.

Economical aspects in producing the ecological production of the cow

in mountainous regions

Summary

Mountainous regions have big resources of summer pastures, traditions of cattle

production, a healthy ecological environment and local breeds of cows, which

physiologically are adapted to severe mountain climate, pastures with steep relief,

genetically steady and resistant against many diseases, which enables the development

of organic farming.

In Tianeti Municipality, which has been declared as a `green development~ zone, the economic efficiency of the milk production is explored on the Georgian

breed of the mountain cattle, considering nomadic storage conditions. The yield of the

adult test cows in a lactation period in 212 days amounted to an average 1076 kilogram

milk, in accordance with 4.21 % fat and 3.16 protein content. The total number of the

fat and protein production consisted 79.9 kilograms. An average yield of the test cows

of all ages was 890 kg, with 66.3 kg of fat and protein of the milk products. Taking

into consideration the economic calculation, from one cow only a milk production

profit was 303 GEL for a farmer, with production of the served cheese and butter

amounted - 405 GEL, with moistened cottage cheese and butter production - 872 GEL.

In case of organic production, the profit of producing milk and milk products will

increase at least 1.5 times.

Page 271: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

271

Sadiman focxveria soflis meurneobis samecniero-kvleviTi centri

saqarTveloSi msxvilfexa rqosani pirutyvis

paramfistomozis epizootiuri mdgomareobis

Sesaxeb

paramfistomozi mcoxnel cxovelTa helminTozuri daavadebaa, romlis aRmZvrelia brtyeli helminTebis, Trematoda-s klasis warmomadgeneli - Paramphistomum cervi. zrdasruli paramfistomebi, romelTa sxeulis sigrZe 2-2,5 sm-ia, lokalizeben faSvSi, sadac ikvebebian moZovili mwvane masis pirveladi damuSavebisaTvis saWiro infuzoriebiT da baqteriebiT. maTi axalgazrda formebi ganviTarebis garkveul stadias wvrili nawlavebis lorwovan garsSi gadian da mis anTebas iwveven, ra drosac ferxdeba sakvebis Sewova da pirutyvi intensiurad xdeba, xolo mozardeuli masobrivad ixoceba. paramfistomozis Sedegad daavadebuli msxvilfexa rqosani pirutyvis wonamati 16-20 kg-iT CamorCeba janmrTelis wonamats, xolo furebis wveladoba, dainvaziebis intesiurobis xarisxidan gamomdinare, 20-40%-iT mcirdeba (1).

bolo 25 wlis ganmavlobaSi saqarTveloSi ganviTarebuli movlenebi uaryofiTad aisaxa erovnuli meurneobis yvela dargis, maT Soris, soflis meurneobis ganviTarebaze. gamonaklisi arc mecxoveleoba gaxldaT, romlis mdgomareoba kidev ufro damZimda ganxorcielebuli reformis Semdeg veterinariuli samsaxuris moSlis gamo. qveyanaSi mniSnelovnad gauaresda gadamdeb daavadebaTa epizootiuri mdgomareoba, gaizarda pirutyvis iZulebiTi dakvlisa da gawydomis maCveneblebi, Tavi iCines miviwyebulma, maT Soris adamianis janmrTelobisaTvis saxifaTo daavadebebma.

soflis meurneobis samecniero-kvleviTi centris mecxoveleobis, veterinariisa da sakvebwarmoebis kvlevis departamentis kvleviTi saqmianobis prioritetuli mimarTulebaa sasoflo-sameurneo pirutyvis, frinvelis, Tevzebis da komerciulad sasargeblo mwerebis (futkari, TuTis abreSumxvevia) adgilobrivi jiSebisa da populaciebis moZieba, aRdgena, gaumjobeseba da SenarCuneba. am amocanis ganxorcielebis seriozuli Semaferxebeli faqtoria gadamdebi, maT Soris helminTozuri daavadebebi, romelTa mimarT qveyanaSi Zalze arakeTilsaimedo viTareba Seiqmna.

Page 272: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

272

aRniSnulidan gamomdinare, Cven gadavwyviteT saqarTveloSi msxvilfexa rqosani pirutyvis upiratesad gavrcelebul helminTozur daavadebaTa gamovlena, maTi gavrcelebis Seswavla, sawinaaRmdego kompleqsur RonisZiebaTa SemuSaveba da fermerebisa da soflis mosaxleobisaTvis saTanado rekomendaciebis miwodeba.

dasaxuli sakiTxis Seswavlis mizniT, 2014-2016 wlebSi, aprilidan oqtombris CaTvliT, aRmosavleT da dasavleT saqarTvelos municipalitetebis soflebSi, fermerul da sakarmidamo meurneobebSi koprologiurad, daleqvis meTodiT vikvlevdiT saZovruli Senaxvis pirobebSi myof erT welze meti asakis msxvilfexa rqosan pirutyvis fekals. sakvlevi sinjebis raodenoba winaswar ar gvqonda gansazRvruli.

ori wlis ganmavlobaSi kvleviTi samuSao CavatareT 46 municipalitetis soflebSi, ra drosac individualurad gamovikvlieT 1858 msxvilfexa rqosani pirutyvis koprologiuri sinji. gairkva, rom amJamad, saqarTveloSi gamokveTilad gavrcelebulia msxvilfexa rqosani pirutyvis eqvsi helminTozuri daavadeba: paramfistomozi, fasciolozi, dikroceliozi, neoaskaridozi, nawlavuri strongilatozebi da diqtiokaulozi. maTgan paramfistomozi da fasciolozi gamovlinda yvela municipalitetSi, danarCeni helminTozebi - kerebis mixedviT.

aseve gairkva, rom msxvilfexa rqosani pirutyvi upiratesad paramfistomoziT aris daavadebuli. misi aRmZvrelebiT dainvaziebuli aRmoCnda 1066 suli. dainvaziebis eqstensiurobis maCvenebelma 57,4% Seadgina. aRniSnuli helminToziT pirutyvi ufro metad daavadebulia dasavleT saqarTveloSi, sadac gamokvleuli 835 sulidan paramfistomozi daudginda 603 (72,2%) suls. aRmosavleT saqarTveloSi gamokvleul iqna 1023 pirutyvi. paramfistomebiT dainvaziebuli aRmoCnda - 463 (45,2%).

dasavleT saqarTveloSi paramfistomozi upiratesad gavrcelebulia Savi zRvis sanapiro zolis municipalitetebSi (zugdidi, xobi, lanCxuTi, qobuleTi, xelvaCauri), sadac aRniSnuli helminTozis aRmZvrelebiT msxvilfexa rqosani pirutyvis dainvaziebis eqstensiurobis maCvenebelma 88,8% Seadgina. qveynis aRmosavleT regionSi paramfistomebiT pirutyvi ZiriTadad dainvaziebulia alaznis velis municipalitetebSi (axmeta, Telavi, yvareli, gurjaani, lagodexi), sadac dainvaziebis maCvenebeli 53,6%-s Seadgens.

Page 273: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

273

aRsaniSnavia, rom vertikaluri zonalobis mixedviT, paramfistomozi da fasciolozi gavrcelebulia zRvis donidan 2200 metris simaRlemde (mestiis municipaliteti, sofeli uSguli. kvlevebis Catarebis zRvari).

aseve unda aRiniSnos, rom samecniero kvlevebi saqarTveloSi msxvilfexa rqosani pirutyvis paramfistomozis gavrcelebis Seswavlis mizniT, Cven gasuli saukunis 90-iani wlebis pirvel naxevarSi CavatareT. imxanad, qveyanaSi paramfistomebiT pirutyvis dainvaziebis eqstensiurobis maCvenebeli 10,1%-s Seadgenda, xolo qveynis aRmosavleT da dasavleT regionebSi, Sesabamisad, 13,2 da 7,4%-s (2).

vfiqrobT, saqarTveloSi paramfistomozis epizootiuri situaciis gauresebis erT-erTi mTavari mizezia qveyanaSi daSrobiTi samuSaoebis Sewyveta. aRniSnulis gamo, Zalze gaizarda daWaobebuli da Warbteniani saZovrebis farTobebi, sadac uaRresad xelsayreli pirobebi Seiqmna Planorbidae-s ojaxis mtknari wylis moluskebis gavrcelebisaTvis, romlebic paramfistomidozis aRmZvrelis, rogorc biohelminTis, Sualeduri maspinZelia (aRmZvrelis biologiuri ciklidan gamomdinare) da saZovarze misi arseboba aucilebeli pirobaa garemoSi paramfistomebis larvuli formebis ganiTarebisaTvis.

saqarTveloSi paramfistomozis aRmZvreliT dainva-ziebulia msxvilfexa rqosani pirutyvis 57,4%, xolo qveynis aRmosavleT da dasavleT regionebSi, Sesabamisad, 45,2 da 72,2%. aRniSnuli daavadeba saqarTveloSi gavrcelebulia yvelgan. igi gamovlenilia sofel uSgulSic ki (mestiis municipaliteti), romelic zRvis donidan 2200 metris simaRleze mdebareobs.

literatura:

1. Сафиуллин Р. Т. Распространение и экономический ущерб от основных

гельминтозов жвачных животных. Ж. `Ветеринария~. 1997, № 6 ст. 28-32.

2. Поцхверия Ш. О. Распространение и сезонно-возрастная динамика

парамфистомидозов крупного рогатого скота в Грузии. Труды Всерос. ин-та гельминтол. им. К. И. Скрябина, Москва. 2001, т. 37, ст. 124-127.

Page 274: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

274

Shadiman Potskhveria

Scientific-Research Center of Agricultural

Science.

About epizootic situation of paramhistomosis of cattle in

Georgia

Summary

In Georgia the activator of paramhistomosis contaminated cattle is 57,4%, and

in the east and western regions of the country, respectively, 45,2 and 72, 2%. The

specified disease is widespread in Georgia everywhere. It is revealed even in the

village of Ushguli (Mestia Municipality), which is located at the height of 2200 meters

from the sea level.

Page 275: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

275

amrosi Wkuaseli

maia xuciSvili-maisuraZe

avandil CageliSvili

koba nacvalaZe

Tornike laSqaraSvili

giorgi CageliSvili

nana maisuraZe saqarTvelos agraruli universiteti

askangelis gamoyenebis efeqturoba mekvercxuli

frinvelis kvebaSi

aRniSnuli kvlevebi tardeba SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondis finansuri mxardaWeriT, grantis `AR/165/10-110/14~ ganxorcielebisTvis.

askangeli bentonituri Tixaa, romelic miekuTvneba 70%-ian maRaldispersiul forovan silikats. Tixis zedapiri dafarulia ionuri kaTionebiT, romlebic gansazRvraven mis fiziko-qimiur Tvisebebs [9]. bentonitebis umetesobas axasiaTebs farTo moqmedebis speqtri, isini aCereben da spoben obis sokoebis zrda-ganviTarebas. gaaCniaT damJangavi moqmedeba, riTac aferxebs sakvebidan miRebuli toqsinebis uaryofiT moqmedebas frinvelis organizmze. zrdis sakvebidan sazrdo nivTierebebis aTvisebas. Tavisi qimiuri Semadgenlobidan gamomdinare iTvleba mikro da makroelementebi swyarod, rac aucilebelia srulfasovani kombinirebuli sakvebis dasamzadeblad [1].

saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi (regionSi) bentonituri Tixebis ramodenime sabado arsebobs, Tumc amaT Soris gamoirCeva ori didi sabado-gumbrini (imereTi, wyaltubo) da askana (guria, ozurgeTi). misi maragi savaraudod 10 mln tonas Seadgens. miuxedavad imisa, rom Seswavlilia askangelis maRali adsorbciis unari sxvadasxva mimarTulebiT dRemde Seuswavleli iyo misi gamoyenebis SesaZlebloba mefrinveleobaSi, rogorc toqsinebis saukeTeso adsorbenti, rac Zalze aqtualuri da perspeqtiulia Cveni qveynisaTvis. literaturul monacemebze dayrdnobiT [2-10] da Cvens mier Catarebuli mosinjviTi cdebis Sedegebma gviCvenes, rom zogierTi toqsinebis saukeTeso adsorbentad SesaZlebelia gamoviyenoT adgilobrivi warmoebis bentonituri Tixa askangeli, rac Tavis mxriv garda imisa, rom gazrdis

Page 276: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

276

frinvelis produqtiulobas uzrunvelyofs mis mopovebaze samuSaoze aTeuli adamianis dasaqmebas.

askangelis mekvercxuli frinvelis produqtiulobaze Seswavlis mizniT sawarmoo cda CavatareT kaspis raionSi mdebare mekvercxuli mimarTulebis sawarmo - `giorgi da kompania~-Si, romelic muSaobs mexorcul kros `lomanklasik~-ze.

sawarmoo cdis Casatareblad, analogebis principiT avarCieT 250 frTa 30 kviriani mekvercxuli kros `lomanklasikis~ qaTami. arCevisas gaviTvaliswineT maTi asaki (erTi da igive dRes gamoCekili) cocxali masa. 250 frTa qaTami davyaviT 5 jgufad (50-50 frTa TiToeul jgufSi). sul cdaze dayenebul iqna kros `lomanklasik-~is qaTmis xuTi jgufi: I-sakontrolo (romlis ZiriTad srulfasovan kombinirebul sakvebs - 100% ar emateboda arc askangeli da arc aluminsilikati (detoqsapliusi). II-sakontrolo (romlis ZiriTad srulfasovan kombinirebul sakvebs - 99,0% emateboda 1,0%-ialuminsilikati (detoqsapliusi). III-sacdeli (romlis ZiriTad srulfasovan kombinirebul sakvebs - 99,0% emateboda 1,0% askangeli. IV-sacdeli (romlis ZiriTad srulfasovan kombinirebul sakvebs - 98,5% emateboda 1,5%-iaskangeli. V-sacdeli (romlis ZiriTad srulfasovan kombinirebul sakvebs - 98,0% emateboda 2,0% askangeli. sawarmoo cda sqematurad Catarebul iqna qvemoT warmodgenili #1 cxrilis mixedviT.

cxrili #1. sawarmoo cdis sqema

№ jgufi frinvelis raodenoba

(frTa)

ZiriTadi srulfasovani kombinirebuli

sakvebi%

askangelis an aluminsilikatis

damatebis raodenoba %

1 sakontrolo 50 100 -

2 sakontrolo 50 99.0 aluminsilikati

(detoqsapliusi 1%)

3 sakontrolo 50 99.0 1,0 askangeli

4 sakontrolo 50 98.5 1,5 askangeli

5 sakontrolo 50 98.0 2,0 askangeli

sawarmoo cdis periodSi Seswavlil iqna mekvercxuli

frinvelis cocxali masa, individualuri awonviT (30,45 da 78 kviris asakSi, cxrili #2). kvercxmdebloba, (cdis periodSi miRebuli kvercxis yoveldRiuri aRricxviT). kvercxis masa cdis mimdinareobisas kvercxis awonviT (TveSi erTxel). frinvelis SenarCuneba mkvdari frinvelis yoveldRiuri aRricxviT. sakvebis aRricxva micemuli sakvebis aRricxviT.

Page 277: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

277

cxrili #2. cocxali masis dinamika

cocxali masa, asaki

30 kvira 45 kvira 78 kvira

1555±45,5 1590±49,3 1670±51,3

1563±46,3 1600±47,6 1675±49,4

1550±51,3 1605±52,5 1680±50,2

1545±50,0 1610±46,3 1675±51,7

1560±48,7 1590±52,7 1685±57,2

sawarmoo cdis periodSi (cxrili #2), rogorc 45 kviris asakSi aseve 78 kviris asakSic sakontrolo da sacdel frinvelis cocxal masebSi sarwmuno sxvaoba ar dafiqsirda, Tumca mcire (10-20g) upiratesoba aRiniSna III da IV jgufebSi. kvercxdebis Seswavlam ki gviCvena, rom produqtiul periodSi (30-80 kvira) yvelaze maRali kvercxdeba dafiqsirda IV da III jgufis frinvelSi (IV jgufi askangeli 1,5%, III jgufi askangeli 1%), romlebic sakontrolo jgufis maCvenebels aRemateboda 3,8-2,8%-iT, xolo II sakontrolo jgufs sadac gamoyenebuli iyo aluminsilikati (detoqsapliusi) 1% aRemateba 2,5-1,3%-iT. rac Seexeba produqtiulobis periodSi SenarCunebis %-s es maCvenebelic yvelaze maRali III da IV jgufebSi iyo 90,9 -91,8%. xolo, sakvebis danaxarji yvela jgufSi praqtikulad Tanabaria da Seadgens 42,4-43,3 kg kombinirebul sakvebs 1 frTaze.

kvercxdebis periodSi (30-80 kvira) SeviswavleT kvercxis masis cvalebadoba, romelic mocemulia me-3 cxrilSi.

cxrili #3. cdis periodSi frinvelis kvercxis masa

№ jgufi

kvercxis masa, g, asaki

30 kvira 42 kvira 50 kvira 78 kvira

g Lim g Lim g Lim g Lim min max min max min max min max

1 sakontrolo 59,5 51 62 62,7 53 66 63,2 54 66 66,1 57 69

2 sakontrolo 59,2 50 63 62,9 52 67 62,9 54 67 66,2 57 70

3 sakontrolo 58,9 51 63 63,1 53 68 63,3 55 68 66,6 58 71

4 sakontrolo 59,3 50 61 63,4 53 67 63,5 55 67 66,8 58 71

5 sakontrolo 58,6 51 60 63,0 51 66 63,2 53 66 66,2 57 69

sawarmoo cdis dasawyisSi (cxrili 3) yvela jgufSi

kvercxis masa TiTqmis Tanabaria da meryeobda 58,6-59,5 grams Soris, xolo Lim 50-63 g. 42 kviris asakSi ki yvelaze maRali kvercxis masa gamovlinda III da IV jgufis frinvelSi 63,1-63,4 g. 50 kviris asakSic amave jgufebSi dafiqsirda SedarebiT maRali kvercxis masa - 63,3-63,5. kvercxdebis dasasruls- 78 kviris asakSi kvercxis masa TiTqmis gamoTanabrda da 66,1-66,8

Page 278: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

278

gramis farglebSi meryeobda. Tumca mcire upiratesoba III da IV jgufis frinvelSi dafiqsirda.

cxrili #4. produqtiulobis periodSi kvercxis xarisxobrivi maCveneblebi, %

№ jgufi

or

gu

la

gad

arCe

ul

i

I kat

ego

ria

II k

ateg

or

ia

gat

exil

i

gab

zar

ul

i

1 sakontrolo 0,60 37,2 55,9 2,8 1,3 2,2

2 sakontrolo 0,58 37,6 55,6 3,5 0,8 1,9

3 sacdeli 0,61 38,2 55,7 3,1 0,7 1,7

4 sacdeli 0,63 38,8 54,9 3,0 0,7 1,9

5 sacdeli 0,60 37,9 55,5 3,4 0,8 1,8

kvercxis xarisxobrivi maCveneblebis (cxrili #4)

Seswavlam gviCvena, rom produqtiul periodSi (30-80 kvira) orgula kvercxis raodenoba yvela jgufSi TiTqmis erTnairia da Seadgens 0,58-0,63%-s. aseve TiTqmis erTnairia gadarCeuli kvercxis xvedriTi wili 37,2-38,8%, Tumca III da IV jgufebSi es maCveneblebi umniSvnelod maRali iyo vidre sakontrolo jgufebSi. askangelis damatebam ulufaSi SedarebiT dadebiTi gavlena iqonia gatexili da gabzaruli kvercxis Semcirebis procentze, ramac Seadgina 1,7-1,9%.

literatura:

1. a. Wkuaseli, a. CubiniZe, a. CageliSvili, m. xuciSvili.-cxovelTakveba II nawili. saxelmZRvanelo-gamomcemloba `global-printi+~, Tbilisi, 2012 w.

2. Huwiga A., Freimunda S., Käppelib O., Dutlerb H., „Mycotoxin

detoxication of animal feed by different adsorbents ~. Toxicology Letters, 2001. №

122(2). pp180-185. (ENG)

3. Pearce M., Shahin I., Palcu D, „Available solutions for mycotoxin binding~ 2015, en.engormix.com

4. William F. Jaynes* and Richard E. Zartman . „Aflatoxin Toxicity Reduction

in Feed by Enhanced Binding to Surface-Modified Clay Additives~. 2011.

europepmc.org

5. Kryukov V., „The assessment of mycotoxins contamination in feeds and

adsorbents selection~ Summary, 2015, en.engormix.com

6. Thimm N., Schwaighofer B., Ottner F., Fröschl H., Greifenender S., Binder

E. „Adsorption of mycotoxins~ 2001, www.ncbi.nlm

Page 279: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

279

7. Boudergue C., Burel C., Dragacci S., Favrot M. C., Fremy J. M., Massimi

C., „Review of mycotoxin-detoxifying agents used as feed additives: mode of action,

efficacy and feed/food safety~. SCIENTIFIC REPORT-EFSA,2009. pp152-173.

8. Pappasa A. C., Tsiplakoua E., Georgiadoua M., Anagnostopoulosb C., „

Bentonite binders in the presence of mycotoxins: Results of in vitro preliminary tests

and an in vivo broiler trial~. Clay Science, 2014. №11, pp48-53.

9. Carraro Di Gregorio M., Valganon de Neeff D at al. „Mineral adsorbents

for prevention of mycotoxins in animal feeds~. Toxin Reviews 2014. №33. pp3-6.

10. Bocarov-Stancic A., Adamovic M., Salma N., Bodroza-Solarov at al. „IN

VITRO EFFICACY OF MYCOTOXINS' ADSORPTION BY NATURAL

MINERALADSORBENTS~. Biotechnology in Animal Husbandry. 2011.№27(3)

pp1244-1245.

Amrosi Chkuaseli

Maia Khutsishvili-Maisuradze

Avtandil Chagelishvili

Koba Natsvaladze,

Ttornike Lashkarashvili

Giorgi Chagelishvili

Nana Maisuradze

Agrarian University of Georgia

The efficiency of Askangel application in poultry feeding

Summary

The application of bentonite clay `Askangel~ (1-1.5%) in poultry feeding

increased the bird preservation by 3.7-4.6%, egg lying by 2.8-3.8%, the egg mass

increased by 0.6-0.7 gr, the quantity of broken eggs decreased by 0.3-0.5%.

The mentioned research was implemented with the financial assistance of

ShotaRustaveli National Science Foundation, grant `AR/165/10-110/14~.

Page 280: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

280

Нино Милашвили

Тбилисский университет им. Св. Григория Перадзе

Анатомические особенности веко-ушного нерва овец и коз

Труды посвящены вопросу изучения морфологии и

внутриствольной структуры веко-ушного нерва продуктивных

животных, в том числе овец и коз, характеризуется различным

строением. Однако в этих трудах неполно представлены топография

ветвей периферической части лицевого нерва, размеры разветвлений у

овец и коз, связи между собой и другими нервами головного мозга, и

поэтому на этом этапе не удовлетворяют требованиям морфологов,

экспериментаторов и клиницистов.

Целью труда явлалось определить уровень выхода основных

ветвей, выходящих из нерва; описать главные закономерности

разветвления мышечных и кожных ветвей и уточнить взаимосвязи

ветвей веко-ушного нерва и связи с нервами головного и спинного

мозга. Настоящая работа посвящена изучению веко-ушного нерва овцы

и козы.

Работа имеет теоретическое значение с точки зрения

сравнительной анатомии и, конечно, представляет также практический

интерес. Результаты проведенных исследований окажут значительную

помощь клиницистам в реализации соответствующих манипуляций на

данном участке: в ушной, височной, околоушной, подглазничной,

щечной и губной областях. При оперативном вмешательстве в области

околоушной железы, щечной и жевательных мышц хирург должен

обязательно предусмотреть топографию этого участка веко-ушного

нерва, так как радиальный разрез все время соприкасается с основными

ветвями веко-ушного нерва.

Известно, что в любой сфере науки очень много зависит от

полнлценных методов исследовании. Для изучения веко-ушного нерва

был использован метод анатомического препарирования

(периферических нервов) в сочетании с методикой В. П. Воробьева.

Препарирование проводилось с помощью остроконечных

анатомических пинцетов и препаровальных игл, под падающей каплей

воды с использованием бинокулярной лупы с окулярами и объективами

различного увеличения.

Область черепа богата фасцией, рыхлой соединительной тканью,

что затрудняет изучение нервных ветвей. Поетому на эту область

накладывали ватный тампон, смоченный в 2%-м растворе уксусной

кислоты на несколько часов или несколько дней.

В качестве материала исследования использованы 10 трупа овец и

коз. Материал был представлен в виде молодняка – трупами, павшими

от не заразных заболеваний.

Page 281: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

281

На основании анализа препаратов, обработанных нами, веко-

ушной нерв выходит из дорсальной стенки околоушной части лицевого

нерва, затем нерв ложится на височною мышцу и в начале покрывается

околоушной слюнной железой, а затем подкожной мышцей и кожей.

После этого нерв выходит из области железы и располагается на дорсо-

латеральной поверхности височной мышцы.

Анализ обработанных нами препаратов дает возможность

выделить 3 варианта ветвления веко-ушного нерва, проанализировать

последовательно и с учетом зон иннервации многочисленные

мышечные, кожные и соединительные ветви.

К первому варианту относится такая форма деления веко-ушного

нерва, когда в височной ямке, как на правой, так и на левой части

препарата, он делится на поверхностный височный, надглазничный и

подглазничный нерв.

На препаратах козы такая форма деления веко-ушного нерва

встречается в 66,6% случаев, а у овцы в 53,3% случаев.

Ко второму варианту относится такая форма деления веко-ушного

нерва, когда в височной ямке, как на правой, так и на левой части

препарата, делится на передний ушной, поверхностный височный,

надглазничный и подглазничный нервь. На препаратах козы такая

форма деления веко-ушного нерва встречается в 20% случаев, а у овцы

в 33,3% случаев.

К третему варианту относится такая асимметрическая форма

деления веко-ушного нерва, когда правый веко-ушной нерв он делится

на поверхностный височный, надглазничный и подглазничный нервы.

Левый веко-ушний нерв делится на передний ушной, поверхностный

височный, надглазничный и подглазничный нервы. На препаратах такая

форма деления веко-ушного нерва встречалась 13,4% случаев.

Поверхностный височный нерв веко-ушного нерва, делится на два,

почти одинаковые по диаметру ветви, которые в зависимости от

положения называем оральной и аборальной. Иногда общего ствола не

существовало, а поверхностный височный нерв встречался в виде 2-х

нервов, которые отходили непосредственно от веко-ушного нерва. один

соответствовал описанной нами оральной ветви, а второй – аборальной.

В частности, из исследованых препаратов овцы в 60% случаев

поверхностный височный нерв веко-ушного нерва как справа, так и

слева, делится на оральную и аборальную ветви.

В 40% случаев из веко-ушного нерва отходило 2 поверхностных

височных нерва, отсюда один соответствовал описанной нами

оральной, а второй – аборальной. На препаратах козы в 73,3% случаев

поверхностный височный нерв веко-ушного нерва как справа, так и

слева делится на оральную и аборальную ветви. В 20% случаев от веко-

ушного нерва отходило 2 поверхностныйх височных нерва, из которых

один соответствовал оральной, а второй – аборальной ветви. В

остальных 6,7% случаев отмечалась асимметрия. Из правого веко-

Page 282: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

282

ушного нерва отходило 2 поверхностных височных нерва, а из левого

веко-ушного нерва - оральная и аборальная ветви.

Оральная ветвь поверхностного височного веко-ушного нерва

делится на 2 или 4 одинаковые по диаметру ветви, из которых 1 или 2

иннервируют жевательную мышцу, остальные 2 или 3, т.н. кожные

ветви, в свою очередь, отдавали многочисленные вторичные ветви,

которые с помощью анастомозов соединялись друг с другом, а также с

кожными ветвями поверхностного височного нерва тройничного нерва

и образовывали височное сплетение. Ветви, отходящие из указанного

сплетения, иннервируют кожу в области височной и жевательной

мышцы.

Аборальная ветвь поверхностного височного веко-ушного нерва

делится на препаратах овцы на 2, а козы на 3-4 ветви, из которых одна,

более тонкая ветвь, подразделяется на вторичные веточки, которые

иннервируют кожу височной области. Остальные 2 или 3 ветви

направляются к области основания ушной раковины и отдают

вторичные веточки, которые принимают участие в образовании

переднего ушного сплетения. Ветви, выходящие из сплетения,

принимают участие в иннервации щеки и мышц, связанных с ней.

Ветви, выходящие из сплетения, входят в лобную мышцу с ее

внутренней поверхности. Лобная мышца овцы и козы расположена не

только в лобной, но и в височной области. Нервы, входящие в мышцу,

отдают вторичные веточки, они сопровождают мышечные волокна,

соединяются друг с другом и образуют мелкопетлистое нервное

сплетение.

Анализ обработанных нами анатомических препаратов овцы и

козы убедил нас в том, что с поверхностным височным нервом веко-

ушного нерва непосредственно связяны кожные ветви височно-ушного

нерва глазничной ветви тройничного нерва, которые нередко

принимают участие в формировании передного ушного и височного

сплетений. Указанные сплетения имеют мелкопетлистое и простое

строение. В 60% препаратов овцы, как справа, так и слева,

существовали связи поверхностного височного веко-ушного нерва с

кожными ветвями височно-ушного нерва тройничного нерва. В 20%

случаев эти связи наблюдались только на левой половине препарата, в

13,4% случаев – только лишь на правой. В 26,6% случаев связи между

поверхностным височным нервом веко-ушного нерва и кожными

ветвями височно-ушного нерва тройничного нерва не наблюдали. На

препаратах козы в 33,4% случаев существовали связи височно-ушным

нервом тройничного нерва как справа, так и слева. В 13,3% случаев эти

связи наблюдались только лишь на правой стороне. В 46,6% случаев эти

связи мы не наблюдали ни с одной стороны препаратов.

Надглазничный нерв веко-ушного нерва, как овцы, так и козы,

после отделения от основного ствола направляется назо-дорсально,

проходит под лобно-височной мышцей, затем меняет свое направление

Page 283: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

283

к области латерального угла глаза и делится на 2 ветви, которые в

соответствии с расположением зон иннервации, мы назвали оральной и

аборальной ветвями. Иногда из веко-ушного нерва отходили две почти

одинаковые по диаметру ветви, которые соответствавали описанным

нами оральной и аборальной ветвям. В частности, из исследованных

препаратов в 73,3% случаев, как справа, так и слева, надглазничный

нерв веко-ушного нерва делится на оральную и аборальную ветви, в

26,7% случаев от веко-ушного нерва, как справа, так и слева, отходило

по 2 надглазничных нерва, из которых один соответствавал дорсальной,

а второй – оральной ветви. В 13,4% случаев отмечалась асимметрия.

Оральная ветв надглазничного нерва веко-ушного нерва

направлялась оро-вентрально и по пути следования давала на

препаратах овцы 2-3, а на препаратах козы 3 или 6 ветвей. Указанные

ветви, в свою очередь, отдавали вторичные ветви и разветвлялись в

скуловой мышце, носогубном поднимателе и в специальном

поднимателе верхней губы. Ворота вступления нерва находятся в

верхней трети мышцы. Нервы направляются паралельно мышечным

волокнам наверх. И в мышечной массе связей между нервными

веточками не наблюдалось.

Дорсальная ветвь надглазничного нерва веко-ушного нерва

направляется дорсо-латерально, достигает области угла глаза и делится

на препаратах овцы на 3 или 6 ветвей, а на препаратах козы,

соответственно, на 4 или 7 ветвей, из которых 2 или 4 ветви вступают в

дорсадьную часть круговой мышцы глаза, подниматель верхнего века и

кожу верхнего века. Остальные 1 или 3 веточки как на правой, так и на

левой половине препарата, соединялись с кожными ветвями лобного и

слезного нервов тройничного нерва с помощью анастомозов. Круговая

мышца верхнего века расположена между кожей век и конъюнктивой.

На препаратах овцы и козы имеются по два поднимателя верхнего века:

наружный и внутренний. Круговою мышцу верхнего века иннервируют

дорсальные ветви надглазничного нерва веко-ушного нерва, которые

входили в мышцу только с внутренней поверхности. Направление

нервов совпадает с направлением мышечных волокон, что связано с

тем, что внутри мышцы нервные веточки меняют направление и

сопровождают мышечные волокна. Внутри мышцы связей между

нервами не наблюдается. Исходя из наших препаратов, верхнее веко

сравнительно бедно снабжается нервами.

Подглазничный нерв веко-ушного нерва после отделения от

основного ствола направляется к области угла глаза и делится почти на

одинаковые по диаметру нервные веточки, которые в соответвствии с

расположением и зон иннервации называем оральной и дорсальной

ветвями. В некоторых случаях подглазничных нервов было два, из

которых один соответствовал описанной нами оральной, а второй

дорсальной ветви. В частности, из 80% исследованных нами препаратов

козы подглазничный нерв веко-ушного нерва, как справа, так и слева,

Page 284: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

284

делится на оральную и дорсальную ветви. В 13,3% случаев из веко-

ушного нерва отходят 2 ветви. Одна из этих ветвей соответвствовала

оральной ветви, а вторая – дорсальной. В 6,7% случаев наблюдалась

асимметрия.

Оральная ветвь подглазничного нерва веко-ушного нерва следует

в оральном направлении и по пути следования на препаратах козы 4 или

10 веточек, которые иннервируют поверхностный слой щечной мышцы

и кожу подглазничной области. Кожные нервы оральной ветви

соединяются с кожными ветвями поверхностного височного и щечного

нервов тройничного нерва, в результате чего образуется

крупнопетлистое щечное сплетение. В щечную мышцу оральные ветви

подглазничного нерва веко-ушного нерва входят с латеральной

поверхности и следует параллельно мышечным волокнам. В мышечной

массе связей между нервами не существует.

Дорсальная ветвь подглазничного нерва веко-ушного нерва

сначала направляется дорсо-латерально. По ходу своего следования на

препаратах овцы она отдает 3-6, а у козы – 7-10 веточек, из них 3-5

веточек вновь делятся и отдают вторичные ветви, которые вступают в

вентральную часть круговой мышцы глаза и опускатель нижнего века.

Остальные 2-3 веточки совместно с поверхностным височным и

щечным нервами тройничного нерва принимают участие в образовании

щечного сплетения. В нижнюю частьи круговой мышцы век нервы

входят с ее нижней поверхности и направляются снизу вверх,

пересекают мышечные волокна и затем направляются параллельно

мышечным волокнам.

Анализ исследованных нами препаратов овцы и козы дает

основание сделать вывод, что конечные ветви подглазничного нерва

веко-ушного нерва до вступления в соответствующую часть мышцы

соединяются друг с другом и вместе с кожными ветвями

поверхностного височного и щечного нервов тройничного нерва

формируют петли различной величины. В частности, в 40% случаев

препаратов овцы кожные ветви подглазничного нерва веко-ушного

нерва совместно с кожными ветвями поверхностного височного и

щечного нервов тройничного нерва соединяются друг с другом и

образуют различной величины щечное сплетение. В 13,4% случаев

связи между указанными нервами существуют только слева, в 6,6%

случаев - только справа. В 33,4% случаев на препаратах козы кожные

ветви подглазничного нерва веко-ушного нерва вместе кожными

ветвями поверхностного височного и щечного нервов тройничного

нерва, как справа, так и слева, образуют щечное сплетение. Связь между

этими нервами существовала в 20% случаев только справа, в 6,7%

случаев эта связь наблюдалась только с левой стороны. В остальных

40% случаев указанные связи нами не были обнаружены.

Page 285: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

285

Литература:

1. Г. Рамишвили., В.Квачрелишвили., Милашвили Н. -

Анатомические особенности периферической части лицевого нерва

овец, коз и кроликов. Грузинский государственный с.х. университет

`Известия аграрной науки~ Тбилиси, 2006 Том 4, Ном. 4; ст. 86-90.

2. Милашвили Н. Некоторые анатомические особенности

ветвления лицевого нерва овцы. Гос. аграрный университет Грузии.

//Сб. науч. тр. аспирантов и соискателей. Тбилиси, 1999.

3. Милашвили Н.Г. Анатомические особенности внечерепной

части лицевого нерва овцы. //Тез. междунар. конф. посвященной 70-

летию факультета ветеринарной медицины Ереванской с\х академии.

Ереван, 1999.

Nino Milashvili

St. Grigol Peradze Tbilisi Teaching University

Anatomical Peculiarities of Sheep and Goat Auziculo-palpebralis

Summary

In the previous work are given results about 12 corpse topographical

peculiarities of auziculo-palpebralis nerve of sheep and goat according to Vorobiov’s

method.

It is determined that according to the auziculo-palpebralis distribution and

branch system of sheep and goat, beginning from its starting place to its last branch

system gives us three variants.

To the first variant belongs auziculo-palpebralis nerves such division form when

auziculo-palpebralis nerve was divided in temple hollow: into temple surface, upper

temple and orbitalis nerves. To the second variant belongs when in temple hollow the

on right part and on the left part of the preparation was divided into: front of ear,

temple surface, upper nerve of orbitalis and lower nerve of orbitalis. To the third

variant - when the right auziculo-palpebralis nerve was divided into: temple surface,

upper orbitalis and lower orbitalis nerves, the left–front of ear, temple surface, upper

orbitalis and lower orbitalis nerves.

Page 286: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

286

М. Базарбаев

Д. Р. Садикова

С. Г. Канатбаев

Е. Туяшев

А. Абуталип

Казахский научно-исследователский ветеринарный институт МСХ РК, г.

Алматы

Видовой состав микобактерий туберкулеза, выделенных на

территории Карагандинской области Казахстана

Туберкулез как антропозоонозное заболевание представляет

большую эпизоотологическую и эпидемиологическую опасность,

наносит огромный урон народному хозяйству страны и здоровью

человека. Поэтому ветеринарная наука и практика совместно с

медициной постоянно уделяют повышенное внимание к этой проблеме.

Животноводческие хозяйства Республики Казахстан, в т. ч. и

Карагандинской области с 2000 года является благополучным по

туберкулезу крупного рогатого скота. Между тем в отдельных

хозяйствах области имеет место выделение реагирующих на ППД-

туберкулин для млекопитающих от 0,3 до 5% случаях, где в

последующих патологоанатомических исследованиях наличие

туберкулеза у животных не подтверждается.

Возможно наличие у животных реакции на ППД - туберкулин

обусловлено в результате сенсибилизации их атипичными

микобактериями.

Исследованиями многих ученых установлено, что из материала,

реагировавшего на туберкулин крупного рогатого скота чаще всего

изолируютсянефотохромогенные, затем скотохромогенные и реже –

быстрорастущие микобактерии, которыеуказывают,что видовой состав

атипичных микобактерий, выделенных из материала от крупного

рогатого скота, во многом зависит от географического расположения

региона, и могут быть различными [1,2].

В целях выяснения роли различных видов микобактерий, включая,

атипичных, в эпизоотологии туберкулеза крупного рогатого скота в

регионе нами изучено частота изоляции различных видов микобактерии

из материала от реагировавшего на туберкулин крупного рогатого скота

и молока из хозяйств с различных с эпизоотической ситуацией по

туберкулезу крупного рогатого скота.

Материалы и методы исследований. Аллергические

исследования проводиласьс применением ППД-туберкулина для

млекопитающих, СКЖ-туберкулина для птиц, туберкулина avium-

Караганда, сенситинов, приготовленных из выделенных местных

Page 287: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

287

культур M. aviumи M. Scrofulaceum согласно наставлениям по их

применению.

Аллергены вводили внутрикожно в дозе 0,2 см3 с помощью

безыгольногоинъектора БИ-7М. Микроскопические и

бактериологическиеисследования проводили в соответствии с

наставлениями по диагностике туберкулеза (1983, 1999).

При определении видовую принадлежность изолированных 22

культур в опытах на лабораторных животных для каждой культуры

брали по 3 кролика, по 4 морских свинок и по 2 кур. Животных заражали

подкожно (морских свинок) или внутривенно (кроликов, кур) взвесью

испытуемых культур в дозе 1,0 мг в см3 физиологического раствора с

последующим убоем их на 40-45 сутки после заражения. В опыте были

использованы 88 морских свинках, 66 кроликов и 44 кур.

Результаты исследований. В целях решения поставленной задачи

было исследовано 254 пробы патологического материала от крупного

рогатого скота, реагировавшего на ППД- туберкулин для

млекопитающих от которых изолировано 95 культур микобактерий.

При идентификации их по культурально - биохимическим

свойствам отдельные культуры на питательных средах росли медленно.

Первичный рост культур наблюдали на 18-20-ие дни. Колонии мелкие,

крошковатые, кремового цвета. Они не обладали каталазной

активностью и не росли на среде с салицилатом натрия. У морских

свинок вызывали генерализованный туберкулез, а у кроликов –

локальные поражения внутренних органов. Такие культуры были

идентифицированы как M. tuberculosis.

В другом случае по характеру роста культуры на питательных

средах были идентичными первым. Культуры также не обладали

каталазой активностью и не росли на питательной среде с салицилатом

натрия. Однако колонии были несколько крупнее, светло-кремового

цвета, шероховатые с поверхности, сухие. Эти культуры были

высокопатогенными для лабораторных животных. После заражения они

вызывали генерализованный туберкулез, как у морских свинок, так и у

кроликов. Животные пали на 20-25 дни после заражения. Культуры

были отнесены к M.вovis (рис. 1).

Некоторые культурына питательных средах росли быстрее,

независимо от температурного режима (220С, 370С, 450С). Видимый

рост культуры наблюдали на 7-10 дни после посева. Колонии кремового

цвета, слегка влажноватые с поверхности. Легко эмульгируются в воде.

Обладают каталазной активностью. При испытании на лабораторных

животных у кроликов вызывали туберкулезный сепсис, для морских

свинок оказались не патогенными. Такие культуры отнесли к М.avium

(рис .2).

В других случаях выделенные культуры отличались от

предыдущих по культурально-морфологическим и биохимическим

свойствам. Они хорошо росли на питательной среде с салицилатом

Page 288: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

288

натрия, обладали каталазной активностью, росли при различных

температурных режимах (220С, 370С, 450С, 520С). Одни культуры

образовали пигменты на свету лимонно-желтого цвета с последующим

переходом в оранжевый или коричнево-красный, другие –

образовывали оранжевый пигмент, как на свету, так и в темноте.

Одни культуры росли быстрее, другие – медленнее.

Встречались колонии как R, так и S - формы. Эти культуры отнесли к

атипичным микобактериям (рис. 3).

Результаты идентификации выделенных из патологического

материала материала от крупного рогатого скота культур микобактерий

приведены в табл. 1.

Таблица 1. Результаты идентификации культур микобактерий, выделенных из

патологического материала от крупного рогатого скота, реагировавшего на

ППД-туберкулин для млекопитающих.

Наименование

проб

По

ступ

ивш

ие

про

бы

, все

го

Ко

л-в

о в

ыд

.

ку

льту

р

из них выделено культур

M. tu

ber

culо

sis

M. b

ovi

s

M. a

viu

m

М.

scro

fula

ceu

m

М. р

hle

i

M.s

meg

mati

s

M.v

acc

ae

Патматериал 254 95 1 26 11 22 16 19

Из табл. 1 видно, что из 104 культур микобактерий, выделенных из

молока при идентификации с учетом вышеупомянутых особенностей, к

M. bovi были отнесены 4 (3,8%) культуры, к М.avium 9 (8,7%) культур,

к M. Scrofulaceum, 36 (34,6%) культур, к M. phlei 31 (29,8%) культура и

24(23, 1%) культур к M.smegmatis +M.vaccaе . Из числа изолированных

культур к патогенным было отнесено 4(12,5%), а к атипичным –

57(54,8%) культур микобактерий.

При идентификации 95 культур микобактерий туберкулеза,

выделенных из патологического материала крупного рогатого скота,

реагировавшего на ППД- туберкулин для млекопитающих к M.

Tuberculosis была отнесна 1(1,1%) культура к M.вovis 26 (27,4%)

культур, к М. аvium 11(11,6%) культур, к M. scrofulaceum 22(23,2%)

культур, к M. Phlei 16(16,8%) культур и к M.smegmatis + M.Vaccae

19(20,0%) культур. Из числа идентифицированных культур 27(28,4%)

были отнесены к патогенным, а 57(60,0%) – к атипичным

микобактериям.

В дальнейшем окончательную видовую принадлежность

изолированных культур изучали в опытах на лабораторных животных.

Для каждой культуры брали по 3 кролика, по 4 морских свинок и по 2

Page 289: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

289

кур. Животных заражали подкожно (морских свинок) или внутривенно

(кроликов, кур) взвесью испытуемых культур в дозе 1,0 мг в см3

физиологического раствора с последующим убоем их на 40-45 сутки

после заражения. Результаты сведены в табл. 2.

Таблица 2. Результаты определения видовой принадлежности культур

микобактерий с помощью биологической пробы на лабораторных животных.

Микобактерий Испытано

культур

Патогенность для лабораторных животных

Морские свинки Кролики Куры

M. bovis 6 # # -

M.tuberculosis 3 # ++ -

М.avium 3 - + #

Атипичные 10 - - -

Примечание: # - генерализованная форма; ++ - локальное поражение органов;

+ - туберкулезный сепсис; - - не патогенны.

Из табл. 2 видно, что результаты первичной идентификации

культур по культурально - биохимическим свойствам были

подтверждены результатами типизации их по биологической пробе на

лабораторных животных.

По завершению опыта при вскрытии морских свинок и кроликов,

зараженных культурой M. Bovis, был установленгенерализованный

туберкулез (рис. 4).

У морских свинок, зараженных культурой M.tuberculosis, также

был установленгенерализованныйтуберкулез,у кроликов локальные

поражения, а у кур характерные туберкулезу изменения отсутствовали.

У кроликов, зараженных культурой М.avium изменения носили

септический характер, у кур – генерализованный туберкулез.

Атипичные микобактерии для опытных животных оказались

непатогенными.

Таким образом, обобщая результаты проведенных исследований

можно заключить, что от патологического материала крупного рогатого

скота из хозяйств с различной эпизоотической ситуацией по

туберкулезу изолируются как истинные так и атипичные микобактерий.

Данные полученные при изучении видового состава выделенных

микобактерий могут быть полезными при организации

профилактических и противотуберкулезных мероприятий, проводимые

в хозяйствах с неясной эпизоотической ситуацией по туберкулезу

крупного рогатого скота.

Выводы:

- Из патологического материала от животных реагирующих на

ППД-туберкулин для млекопитающих из хозяйство различной

эпизоотической ситуацией изолируются как истинные, так и атипичные

Page 290: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

290

микобактерии. При этом наиболее часто изолируются атипичные

микобактерии (М. Scrofulaceum, М. рhlei, M.smegmatis + M.Vaccae), где

на их долю соответственно приходятся более 60,0% от общего

количества выделенных культур.

-Из молока, поступивших, из хозяйств с различной эпизоотической

ситуацией часто изолируются атипичные микобактерии (М.

Scrofulaceum, М. рhlei, M.smegmatis + M.Vaccae), где на их долю

соответственно приходятся 87,5% от общего количества выделенных

культур.

Полученные результаты указывают, что основной причиной

сенсибилизации КРС к туберкулину для млекопитающихявляются

атипичные микобактерий(М. Scrofulaceum, М. рhlei, M.smegmatis +

M.Vaccae).

- Возможно определенную роль в эпизоотологии туберкулеза КРС

в хозяйствующих субъектах области играют и микобактерии M. аvium,

которые изолируются из патологического материалов от КРС в среднем

до 10,0% случаях.

Литература:

1. Новак Д.Д. Туберкулез крупного рогатого скота.- Алматы: `Кайнар~,

1984; 158 с.

2. Ротов В.И., Кокуричев П.И., Савчинко П.Е., Трач Ю.А. Туберкулез

селскохозяйственных животных//под.ред. В.И.Ротова., Киев `Уражай~,

1978.-237 с.

Рис. 1 – M. Bovis.Рис. 2 - Культура М.avium.

Page 291: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

291

Рис. 3. Культуры атипичных микобактерий, выделенные из

биоматериала от КРС, поступивших из КХ `ШОН~ Карагандинской

области.

а б

Рис. 4 - а - крупные казеозные очаги в печени; б - казеозные очагы в

легких морских свинок.

M. Bazarbaev

D.R. Sadikov

S. G. Kanatbayev

E. Tuyashev

A. Abutalip

Summary

The author of this article gives the results of a study of the frequency of isolation

of different species of mycobacterium material from cattle that reacted to PPD -

tuberculin for mammals and milk from farms with different epidemic situation on

tuberculosis of cattle. According to the author of the cattle materials stand out as

atypical and true mycobacterium. The most frequently isolated atypical mycobacteria

M. Scrofulaceum, M. рhlei, M. smegmatis + M. Vaccae.

Page 292: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

292

Ж. М. Батанова 1

Н. Н. Ахметсадыков 2

Д. М. Хусаинов 2

С. Жусамбаева 3

М. М. Жылкышыбаева 2

НПП `Антиген~1

Казахский национальный аграрный университет2, г. Алматы,

РГП на ПХВ `Национальный

референтный центр по ветеринарии~ КВКиН МСХ РК3, г. Астана.

Эпизоотическая ситуация по бешенству

животных в Казахстане

Введение: Бешенство относится к зоонозным инфекционным

заболеваниям, котороепередается путем укуса или ослюнением

поврежденной кожи, слизистых оболочек глаз, носа, ротовой полости

больным животным и характеризуется поражением центральной

нервной системы с летальным исходом.

Ежегодно от бешенства умирает более 55 000 человек, в основном,

в Азии и Африке, 40% людей, подвергшихся укусам предположительно

бешеных животных, – это дети в возрасте до 15 лет [1, 2].

В Республике Казахстан эпизоотическая ситуация по бешенству

характеризуется ежегодными случаями регистрации данного

заболевания. На территории Казахстана процесс формирования

природных очагов бешенства и их активизации начался с 50-х годов

лисицами и корсаками. Второстепенными переносчиками вируса

являются кошки, барсуки, шакалы, собаки.

По данным РГП на ПХВ `Национальный референтный центр по

ветеринарии~ КВКиН МСХРК за 1999-2007 годы бешенство постоянно

регистрировалось среди диких плотоядных и селькохозяйственных

животных, с разной степенью интенсивности, во всех областях

республики. За эти годыколичество неблагополучных пунктов

составило 841, а заболеваемость животных достигла 1307 животных [3,

4, 5].

Целью наших исследований явилось изучение эпизоотической

ситуации и по бешенству животных в Казахстане.

Материалы и методы исследований

Работа выполнялась в отделе вирусологии научно-

производственного предприятия (НПП) `Антиген~, в лабораторииРГП

Page 293: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

293

на ПВХ `Национальный референтный центр по ветеринарии~ КВКиН

МСХ РК.

Диагноз устанавливали постановкой реакции диффузной

преципитации и иммунофлуоресценциипо разработанной нами

методике с подтверждением биопробой.При проведении

диагностических мероприятий, материалом для исследования служил

головной мозг, от подозреваемых по заболеванию бешенством, павших

или вынуждено убитых животных.Биопробу проводилина основе

экспериментального заражения белых мышей штаммами уличного

вируса бешенства при контрольном заражении фиксированным

вирусом. Исследования по бешенству проводили согласно ГОСТ26075-

2013.

Результаты исследований

С 2001 года в научно-производственном предприятии `Антиген~

были начаты исследования по усовершенствованию технологии

изготовления диагностичсеких антирабичеких имуноглобулинов для

диагностики бешенства животных методом реакции диффузной

прециптиации (РДП) и реакции иммунофлуоресценции (РИФ), по

результатам которых нами получены следующие охранные документы

на способы получения иммуноглобулина диагностического

антирабического преципитирующего для РДП и иммуноглобулина

диагностического флуоресцирующего для РИФ: № 23848, № 23852, №

23849, № 23850 [6, 7, 8, 9].

На данные препараты разработана нормативно-техническая

документация, они зарегистрированы в госреестре Республики

Казахстан: и поставляются во все ветеринарные диагностические

лаборатории в Республики. Кроме того эти препараты поставляются в

Республики Кыргызстан, Таджикистан, Узбекистан.

Рисунок 1 –ИДАП Рисунок 2 - ИДАФ

В настоящее время нами проводятся исследования по разработке

диагностических препаратов на основе моноклональных антител к

глико- и нуклеопротеидным антигенам для субтипирования вирусов

бешенства методом иммунофлюоресценции. Были проведены работы

по выделению и очистки моноклонов с последующим изучением

очищенных антител в различных иммунологических реакциях.

Результаты проведенного иммуноблотинга показали, что антитела,

Page 294: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

294

полученные к нуклеопротеидному белку (N) и гликопротеидному (G)

белку штамма `Овечий~ ВГНКИ реагировали с аналогичным белком

вируса бешенства молекулярной массой от 50 и 65 кДа.Кроме того

проводятся исследования по разработке тест-системы для диагностики

бешенства методом иммуноферментного анализа.

Диагностика бешенства в ветеринарных лабораториях проводится

с использованием РДП (рисунок 3), РИФ (рисунок 4) и

биопробы.ВНациональном референтном центре по ветеринарии

дополнительно проводится генотипирование с использованием ПЦР.

Рисунок 3 - Метод РДП Рисунок 4 - Метод ПМИМ

(OlympusBX 53)

С использованием данных диагностических тестов нами была

изучена динамика распространение бешенства за период с 2006 по 2015

годы. Так, число случаев бешенства в Казахстане в 2006 г. составило 46,

в 2007 г. – 177, в 2008 г. – 97, 2009 г. – 86, 2010 г. – 151, 2011 г. – 216,

2012 – 109, 2013 – 174, 2014 – 163, 2015 – 141.

Полученные при изучении эпизоотической ситуации по бешенству

крупного рогатого скота данные за период 2008-2013 гг. по разным

областям Республики Казахстан приведены на рисунке 5.

Рисунок 5. Число заболевшего бешенством крупного рогатого скота за 2008-2013гг.

Page 295: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

295

Как видно из рисунка 5 наибольшее количество случаев бешенства

было зарегистрировано в Восточно-Казахстанской области (ВКО) - 25,

Западно-Казахстанской области (ЗКО)– 18, Атырауской

иКостанайскойобластях - 15, а наименьшее в Северо-Казахстанской

области (СКО) -4.

Полученные при изучении эпизоотической ситуации по бешенству

диких животных данные за период 2008-2013 гг. приведены на рисунке

6.

Рисунок 6. Число заболевших бешенством диких животных за 2008-2013гг.

Как видно из рисунка 6 наибольшее количество случаев бешенства

было в ВКО(7), ЗКО иАтырауской области(6).

Полученные при изучении эпизоотической ситуации по бешенству

мелкого рогатого скота данные за период 2008-2013 гг. приведены на

рисунке 7.

Рисунок 7. Число заболевшего бешенством мелкого рогатого скота за 2008-2013гг.

Page 296: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

296

Как видно из рисунка 7 наибольшее количество случаев бешенства

былов Карагандиской, Жамбылской, Актюбинской, Мангыстауской

областях (5) ВКО, ЗКО,Атырауской,Костанайской и Южно-

Казахстанской областях(4), а наименьшее в СКО (2).

Полученные при изучении эпизоотической ситуации по бешенству

лошадей данные за период 2008-2013 гг. приведены на рисунке 8.

Рисунок 8. Число заболевших бешенством лошадей за 2008-2013гг.

Как видно из рисунка 8 наибольшее количество случаев бешенства

было в Карагандинской области (4).

Полученные при изучении эпизоотической ситуации по бешенству

собак данные за период 2008-2013 гг. приведены на рисунке 9.

Рисунок 9. Число заболевших бешенством собак за 2008-2013гг

Как видно из рисунка 9 наибольшее количество случаев бешенства

было в Костанайской(24), Южно-Казахстанской (13), Кызылординской,

СКО (7) Восточно-Казахстанской облястях (6), а наименьшее в

Атырауской (3).

Page 297: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

297

Полученные при изучении эпизоотической ситуации по бешенству

кошек данные за период 2008-2013 гг. приведены на рисунке 10.

Рисунок 10. Число заболевших бешенством кошек за 2008-2013гг

Как видно из рисунка 10 наибольшее количество случаев

бешенства кошекбыло в ВКО(9) и Костанайскойобласти (4),

анаименьшее вМангыстауской области и ЮКО (1).

Таким образом, разработанные диагностические препараты

позволяют контролировать эпизоотическую ситуацию по бешенству в

Республике Казахстан, и своевременно осуществлять меры и по

профилактике и ликвидации заболевания.

Литература:

1. World Organisation for Animal Health (OIE): URL: oie.int.

2. Ахметсадықов Н.Н., Айтжанов Б. Д. Хусаинов Д. М., Батанова

Ж. М. Бешенство Журнал Ветеринария./ 2010 Алматы. №5 С40-46.

3. Абдрахманов С. К., Абулгазин Т. Б., Кемешов Ж. О.

Картографический анализ распространения бешенства с

использованием ГИС-технологий // КАТУ им. С. Сейфуллина. Астана.

2011, № 1. С. 89-95.

4. Жолшоринов А. Ж. Современная струтура эпидемического

процесса гидрофобии в Казахстане : дисс. … канд. мед. наук.- Алматы,

2006.-С.38.

5. Комитет Государственной Инспекции в АПК., Гос. Учр. `Нац.

Центр мониторинга, референции, лаб. диагностики и методологии в

ветеринарии~ Особо опасные болезни животных в РК: напряженность

эпизоотической ситуации, оценка риска и прогнозирование //

Рекомендация г. Астана. 2010- С.17-29.

Page 298: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

298

6. Ахметсадыков Н. Н., Батанова Ж.М., Икранбегийн Р. и др.

Способ получения антигена для диагностики бешенства. [Электронный

ресурс]. - Инновационный патент № 23848. - № 4. - 2011. –

7. Ахметсадыков Н.Н., Батанова Ж.М., Икранбегийн Р. и др.

Способ получения иммуноглобулина диагностического анти-

рабического преципитирующего//Инновационный патент № 23849. - №

4. - 2011.

8. Ахметсадыков Н.Н., Батанова Ж.М., Икранбегийн Р. и др.

Способ получения иммуноглобулина диагностического антира-

бического флуоресцирующего//Инновационный патент № 23850. - № 4.

- 2011.

9. Ахметсадыков Н.Н., Батанова Ж.М., Икранбегийн Р. и др.

Способ получения антирабической сыворотки//Инновационный патент

№ 23852. - бюл. № 4.-2011.

Summary

1. Developed diagnostic kits DPaRI and DFaRI are being successfully

used to diagnose rabies in veterinary laboratories.

2. Currently we are working on increasing activity of existing and new

diagnostic preparations.

3. Epizootic situation of rabies is characterized by annual presence of

disadvantaged settlements and sick animals in all regions of Kazakhstan

Page 299: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

299

О. Б. Беркинбай 1

А. А. Абуталип 2

Д. М. Хусаинов 1

Б. Д . Айтжанов 1 1Казахский национальный аграрный

университет, Алматы

2ТОО `Казахский научно-исследовательский

ветеринарный институт~, Алматы

Истоки зарождения и этапы развития ветеринарии Казахстана

В течение длительного исторического развития казахская

народность вырабатывает свои самостоятельные и самобытные приемы

разведения, воспитания и эксплаутации различных видов домашних

животных. В то же время происходит накопление материалов

распознанию различия в состоянии здоровых и больных животных и

различия в проявлении отдельных заболеваний.

Все это происходило и развивалось на чисто эмпирической основе,

опытным путем, совершенствуясь в многогранной практике

животноводства.

В казахской степи все скотоводы сами оказывали помощь больным

животным и лишь на последующих ступенях развития стали

отдифференцироваться специальные представители – лекаря домашних

животных. Лечебные приемы в основном заключались в хирургической

помощи (кровопускание и кастрация) и в широком использовании

различных растений. По своду законов обычного права Тауке-Хана, в

основе ветеринарной практики лежала не терапия, а профилактика.

Окончательное формирование народной казахской ветеринарии

относится к XIV-XV векам. Процесс роста и развития народной

ветеринарии продолжался до проникновения в казахскую степь

научной ветеринарии.

Научная русская ветеринария в процессе своего развития

заимствуят все ценное у народной ветеринарии, оказывает

соответствующее влияние на нее и входит в обиход казахских

животноводов, как одна из важнейших наук.

Формирования дореволюционной казахской научной ветеринарии

С.К.Кожакин [1] разделил на несколько периодов, резко отличающихся

по политико-экономическому развитию казахской степи.

Первый период (1731-1844 годы) начинается с момента

присоединения Младшего жуза к России. В это время на его территории

получает развитие русская торговля, в балансе которой животные и

животное сырье занимает главенствующее место.

Page 300: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

300

С созданием в различных географических точках казахской степи

или на его границах торговых точек: `гостиных дворов~, ярморок, а

затем таможен, таможенных застав, присмотров и т.д., стали

организовываться пункты медицинской и ветеринарной помощи.

Однако, по достоверным данным первое появление представителей

русской научной ветеринарии относится к 1809-1810 годам, вызванное

крайним неблагополучием казахского животноводства по чуме,

сибирской язве, подозрением на наличие в оседлых населениях

перипневмонии крупного рогатого скота и других инфекционных

заболеваний животных. Официальное штатное назначение ветеринаров

в казахскую степь, в частности в Букеевскую Орду, состоялось в 1840

году.

В течение этого периода казахское животноводство практически

обслуживалось представителями русской ветеринарии не

систематически, ветеринарная деятельность в своей массе

основывалась на народной ветеринарии. Экспедиционные и

индивидуальные исследования с 1770 по 1850 годы представительями

ветеринарии и других наук имели рекогносцировочное значение,

положившее начало дальнейшему всестороннему и глубокому

изучению казахского животноводства и ветеринарии.

Таким образом, характерная особенность первого периода состоит

в том, что в казахскую степь, под прямым воздействием развивающейся

торговли, проникает русская научная ветеринария, установившая

ориентировочно неблагополучие кочевого животноводства по

главнейшим эпизоотиям и давшая первые положительные практические

результаты по борьбе с ними. Важный итог ее – завоевание

популярности среди казахов-скотоводов, что выразилось в факте

приглашения ветеринара в включение его в штат Букеевской Орды, за

счет бюджета последней.

Период второй (1844-1868 годы) знаменует собой установление

штатной ветеринарии в казахскую степь, в связи с распространением

дистаночной системы на Младший жуз и на западные районы Среднего

жуза (Оренбургское ведомство). По `Положению~ 14 июня 1844 года

устанавливаются две штатные единицы, а затем следует ряд

дополнительных ходатайств о расширения штатного контигента

ветеринарного персонала. При помощи постоянных ветеринарных

работников казахской степи, командированных на временную работу,

экспедиционных исследований животноводства в ветеринарном

отношении сравнительно точно определяется эпизоотологическая

характеристика, выясняется роль скотопромышленности в рассеивании

и распространении эпизоотии, выясняются новые экономические

губительные заболевания (трипанозомоз верблюдов), начинается

опытная экспериментальная работа по чумопрививанию, изучается

народная казахская ветеринария и т.д.

Page 301: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

301

Результаты этой длительной, кропотливой и настойчивой

ветеринарной работы определили не только объем по обслуживанию

кочевого животноводства, но и в равной степени ее дальнейшей задачи

в деле борьбы за материальное и культурное благополучие казахского

народа. Передовая прогрессивная часть ветеринарных работников,

стоящая на страже интересов казахов-скотоводов, прежде всего, под

углом зрения профессиональных обязанностей будировала вопрос о

расширении зон обслуживания животноводства, об активизировании

противоэпизоотической борьбы с инфекционными заболеваниями,

получавших под влиянием развития торговли скотом широкое

распространение в казахской степи. Все разумные начинания

ветеринарии этого периода не были поддержаны колонизаторским

царским правительством, свидетелством чего являются новые

положение 1854 года и 1967 года, в которых уже не значилась штатная

казахская ветеринария. В это же время скотопромышленность получает

неограниченные права по свободному перегону животных и провозу

животного сырья. В казахской степи развивается колонизаторская

политика царского правительства, нарушается веками установленные

обычаи кочевания, суживается радиус их, учащаются джуты и другие

факторы отрицательно действующие на рост и развитие казахского

животноводства, но зато создаются благоприятные условия развитию

многообразных инфекционных заболеваний.

Таким образом это был период, когда, с одной стороны,

укреплялись экономические связи с царской Россией (развитие

ярморочной торговли, скотопромышленности, превращение казахской

степи в сырьевую животноводческую базу русской промышленности и

как рынок сбыта для этой промышленности) и с другой – происходил

процесс углубления колониальной политики по отношению казахской

степи.

В этой новой политико-экономической обстановке русская

научная ветеринария настаивала на необходимость установления

расширения штатов, способных регулярно обслуживать внутреннее

казахское кочевое животноводства. В этих условиях `бытовая~

народно-казахская ветеринария уже была не в состоянии удовлетворить

растущих требований населения. Таков итог второго периода.

Период третий (1868-1891 годы) характеризуется тем, что

ветеринария вступает в новую полосу развития, устанавливается новое

административное деление казахской степи. Согласно `Временного

Положения~ 1868 года образуются Акмолинская, Семипалатинская,

Тургайская и Уральская области. Букеевская Орда причислена к

Астраханской губернии. Эти резкие изменения в жизни казахского

народа не привели к укреплению ветеринарии, а наоборот, являются для

него шагом назад. Ни положением 1867 года, ни 1868 года ветеринарная

служба не предусматривается штатным расписанием. Между тем в

центре образуется Ветеринарное управление, Ветеринарный комитет и

Page 302: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

302

ветеринарное отделение, учреждается скотопрогонная сеть и

развивается земская ветеринария. Таким образом 1868-1891 годы

являются годами внештатного существования ветеринариии, что

обусловило медленный ее рост. Учреждением скотопрогонных трактов

в казахскую степь и определением на них ветеринарного надзора,

начинается период зарождения пунктовой, правительственной

ветеринарии, которая расширяется по мере скотопромышленности и

неблагополучием казахского животноводства по чуме крупного

рогатого скота.

Казахское животноводство обслуживалось и изучалось в

ветеринарном отношении с помощью внешатных командированных

ветеринаров и специальных ветеринарных экспедиций (2-я 1872-74 г. и

3-я 1888 года). Вместе с тем, в конце этого периода были созданы

предпосылки к началу подготовки ветеринарных кадров средней и

высшей квалификации из местного населения.

В ветеринарно-законодательном отношении этот период важен в

том отношении, что с принятием законов 1876 и 1879 годов начинается

правильная и решительная борьба с чумой крупного рогатого скота в

России и подготовляется почва для развития ветеринарии в казахской

степи.

Нужно отметить, что эти закондательные акты на протяжении

всего дореволюционного периода считались совершенством и

мудростью века, с помощью которых, с одной стороны, была

ликвидирована чума и, во-вторых – они способствовали развитию

ветеринарии в России и на ее окраинах.

Период червертый (1891-1917 годы) знаменателен тем, что в

результате военной колонизации, переселенческой политики, захвата

лучших земель, роста торговых связей, в частности развития

скотопромышленности, изменяется коренным образом система

кочевого животноводческого хозяйства, принимающего различную

специализацию различных областей и уездов, приспособляющихся к

запросам рынка сбыта. Ограничение условий кочевания большими

стадами, относительная скученность на единицы площади выпаса,

массовые и беспорядочные передвижения животных

скотопромышленного назначения, систематическе контактирование его

с животными кочевых, полуоседлых и оседлых хозяйств и отсутствие

штатной ветеринарии привело к массовому развитию различных

инфекционных заболеваний домашних животных. Особенно большие

размеры распространения приняла чума курпного рогатого скота,

охватившая огромные территории в различных зонах казахской степи с

высоким процентом поражения и гибели животных, что создало

постоянную угрозу заноса инфекции в Европейскую Россию.

Эпизоотологическая ситуация казахского животноводства, резко

ухудшающаяся из года в год, поставила царское правительства перед

свершившимся фактом необходимости коренных изменений в

Page 303: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

303

организации ветеринарного дела в казахской степи. В этой связи по

Положению 1891 года предусматривается правительственная

пунктовая ветеринария и регулирование вопросов борьбы с заразными

болезнями сельскохозяйственных животных. С этого периода

начинается новая история в развитий ветеринарной службы в казахской

степи – внештатная ветеринария превращается в государственную,

определяется схема ее административного построения и строго

определяются обязанности ветеринарного персонала, создается

собственная финансовая база для противоэпизоотических мероприятий.

С самых первых годов этого периода завершаются процесс отделения

ветеринарии от медицины и она выходит на самостоятельный путь

своего прогрессивного роста и развития. Пунктовая ветеринария

меньше всего преследовала цели осуществления

противоэпизоотических мероприятий по отношению местного

скотоводства, она удовлетворяет интересы скотопромышленности.

Законы 1891-1902 годов активизировали развитие ветеринарной сети в

городах, казачьих и переселенческих поселках и укрепили пограничную

службу. Вместе с тем это означает, что казахская ветеринария впервые

приближается к источникам производства – к животноводческому

хозяйству и она отныне увязывает свою деятельность с массой и ведет

энергичную пропаганду ветеринарных знаний.

С укреплением ветеринарной организации в казахской степи

создаются специальные ветеринаные учреждения, - ветеринарные

лечебницы, бактериологические кабинеты при них, лаборатории,

научные общества, научно-исследовательские лаборатории и т.п.

Вся эта разбросанная по громадным казахским просторам

ветеринарная сеть, сконцентрированная в оседлых хозяйствах, но

отдаленная от кочевых, разобщенная между различными ведомствами,

не координируемая единым руководящим центром ветеринария

казахской степи преследовла до 1909-1910 годов единственную задачу

– ликвидации чумы крупного рогатого скота, той инфекции, которая

вызвала зарождение и развитие ветеринарного дела в казахской степи.

С повсеместным применением законов 1876 и 1879 годов, с

укреплением ветеринарными кадрами высшей и средней квалификации,

с упорядочением скотопрогонной сети, с усилением ветеринарного

надзора на бойнях, ярмарках и по отношению к скотопромышленности

были созданы условия ликвидации чумы крупного рогатого скота в

1909 году. В то время, когда казахские ветеринарные силы были

отвлечены на осуществление противочумных мероприятий, по

территории казахской степи получила широкие распространение

перипневмония крупного рогатого скота.

Несмотря на энергичные меры дореволюционная ветеринария не

смогла ликвидировать этой очень распространенной инфекции,

прикосившей колоссальные убытки казахскому животноводству и тем

самым оставило одно из тяжелых наследств для советской ветеринарии.

Page 304: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

304

Необходимо подчеркнуть замечательное достижение

дореволюционной ветеринарии, которое состоит в том, что она первая

заложила фундамент по созданию в казахской степи научных

ветеринарных учреждений, организовав Уральскую научно-

практическую лабораторию и научные ветеринарные общества во всех

областях. На базе этих учреждений ветеринарная организация развила

исключительно плодотворную деятельность в области изучения

различных инфекционных заболеваний, общей и частной зоотехнии и

других многообразных проблем степи (истории, экономики, культуры,

быта, отдельных отраслей знаний; географии, геологии, гидрографии и

т.п.).

Таким образом, дореволюционная ветеринария казахской степи на

протяжении всего своего исторического пути развития, в особенности,

в течение четвертого периода, имела прогрессивное значение.

Далее, Советская ветеринария Казахстана продолжая

прогрессивные традиции дореволюционного периода, в свете интересов

и задач новой эпохи, коренным образом видоизменила

организационную структуру ветеринарной организации и систему

ветеринарного обслуживания животноводства [2].

Рассматривая достижения казахской ветеринарии от начала

восстановительного периода (1921-1925 годы) до конца периода борьбы

за коллективизацию сельского хозяйства (1930-1934 годы) во всех

областях ветеринарного дела она не только догнала, но и далеко

превзошла довоенный уровень состояния ветеринарии. Суть этих

достижений представляется возможным свести следующим основным

пунктам:

1. Если дореволюционная ветеринария на протяжении всего

длительного исторического пути развития не являлась самостоятельной

и законченной организацией в системе государственного управления и

была распылена по различным ведомствам, то советская ветеринария

является единой государственной организацией, осуществляющей

управление всем ветеринарным делом в стране.

2. Ветеринария советского Казахстана представляет собой

стройную, вполне оформленную организацию с точно установленными

функциональными задачами и связанную со всеми элементами

планового строительства. В свете своей компетенции она оказывает

регулирующее влияние по всем областям народного хозяйства,

имеющих прямое или косвенное отношение к ветеринарии.

3. Все ветеринарные мероприятия регламентируются единым

государственным законом – ветеринарным Уставом, которым не

располагала дореволюционная ветеринария. Кроме того, в целях научно

обоснованного, углубленного и детализированного осуществления

ветеринарных мероприятий издаются единые инструкции и положения

4. За короткий период своего существования ветеринария создала

собственную биологическую промышленность, разветвленную научно-

Page 305: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

305

исследовательскую сеть, средние и высшие учебные заведения по

подготовке ветеринарных кадров, благодаря чему научно обоснованные

методы борьбы с инфекционными и другими заразными и незаразными

заболеваниями вошли в неразрывный обиход советской ветеринарии.

При этом наука всю свою деятельность увязывает с производством и на

основе его внедряет свои достижения и совершенствует их.

Таким образом, в статье отражены истоки зарождения и этапы

развития ветеринарии, показана ее неразрывная связь с общими

процессами развития общества.

Литература:

1. Кожакин С.К. История ветеринарии в Казахстане. Часть первая:

дисс. ... на соискание ученой степени кандидата ветеринарных наук. –

Алма-Ата, 1949. – С.517.

2. Турсункулов Ш.Ж. Научные основы совершенствования

ветеринарного дела в Республике Казахстан в условиях экономической

реформы: автореф. док. дис... док. вет. наук. – Алматы, 1998. – 42 с.

О. B. Berkinbay

A. А. Abutalip

D. M. Khusainov

B. D. Aitzhanov

The origins of the origin and stages of development of veterinary

Kazakhstan

Summary

The article provides for veterinary materials Kazakhstan history from ancient

times to the Soviet period.

Page 306: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

306

О. Б. Беркинбай

Д. М. Хусаинов Казахский национальный аграрный

университет, г. Алматы, Казахстан

Народные ветеринарные кадры великой степи

Введение. Ветеринария как область теоретических знаний и

практическойдеятельности, имеет важное значение для профилактики и

лечения болезней животных, охраны людей от болезней,общих для

человека и животных, выпуска доброкачественной продукции

животноводства и защиты окружающей среды. Исследование истории

ветеринарии Казахстана формирует общее представление о ее

возникновении и становлении как потребности человеческого общества

в защите от раличных заболеваний и формирует уважительное

отношение к профессии ветеринара.

Материал и методы исследований. В работе использованы

архивные материалы фондовГосударственного исторического архива

Республики Казахстан. Методологической базой исследования

являются научные принципыисторизма и объективности, используются

как общенаучные, так и специально-исторические методы

исследования.

Результаты исследований. Эволюцию ветеринарной

специальности в ее последовательности, начиная с древности и кончая

новым временем, применитьно ко всем странам мира, можно

представить в следующем виде: жрецы, асклепиады, ветеринары,

марешали, кузнецы, коновалы, ветеринарные врачи (с высшим

образованием). Наряду с врачами создаются специальности

ветеринарных фельдшеров, а затем и ветеринарных техников (со

средним образованием).

Из самой широкой массы казахов скотоводов выделяются свои

знатоки болезней скота, которым познания по медицине и ветеринарии

передаются по наследству. Степной скотовод знает очень много

болезней и умеет их довольно рационально лечить [1].

О том, что ветеринарные познания в Великой степи были

достоянием широкого круга скотоводов, свидетельствуют

множественные архивные источники.

В 1826 году по императорскому указу было предложено

губернатору Эссену купить для казны в Букеевской орде 1000

верблюдов. В свою очередь Эссен обратился 9 мая 1826 года с письмом

по поводу покупки этих верблюдов к хану Жангиру Букею, в котором

он выставил условия, каким качествам должны отвечать покупаемые

верблюды и запросил от хана ряд советов.

Page 307: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

307

В письме обусловлено: `чтобы верблюды были доброезжие,

совершенно здоровые, отнюдь не старых лет, не изнуренные, хорошо

приученные к поднятию вьюков и вообще способные носить на себе

известную тяжесть~. Наряду с этим Эссен на случай с появлением

заболеваний среди верблюдов просит хана выделить: `опытных в

хождении за верблюдами людей из киргизов~ для их лечения.

Хан на письмо ответил, что приобрести это количество верблюдов

`очень трудно по причине бывшей на верблюдах в 1825 году заразы~ и

что на каждые 4 верблюда одного сопровождающего `башкирца вполне

достаточно~, а `для содействия, в случае вспоможения по болезни

верблюдов~ на 1000 верблюдов потребуется 25 человек. Таким образом,

на каждые 40 верблюдов при их сопровождении требовался один казах

из числа `опытных в хождении за верблюдами~. При приобретении

верблюдов в 1826 году Эссен устанавливает уже норму – одного

человека казаха в качестве лекаря на 50 верблюдов (очевидно из-за

экономии средств).

В отчете внешних округов Великой степи в 1844 году по данному

вопросу лечебной практики казахов было сказано, что `к прекращению

падежа самими хозяевами, были применяемы известные им средства~.

В одном из указаний тогдашней русской администрации

предписывалось `избрать от общества в качестве скотских старост по

несколько человек, заслуживающих доверие киргиз, преимущественно

знающих по опыту, распознавание болезней и коновальное искусство,

каковых людей между киргизами есть много, они обязаны неослабно

исполнить каждый в местах своего кочевья, предписываемые

начальством правила, относящиеся к отвращению скотских падежей~.

Приведенные исторические архивные документы со всей

очевидностью доказывают, что Великая степь располагала

разветвленной народной ветеринарией. `Как скотоводы, каждый киргиз

при заболевании скота является, благодаря опыту, рассказам и

преданиям, врачевателем~ [2].

На значимость народной ветеринарии Великой степи, на ее

безусловный авторитет указывает тот факт, что после `Положения~ 14

июня 1844 года, когда составлялся новый проект положения (1846 г.), в

параграфе 6, в особом примечании, касающимся лечебной практики

местного коренного населения буквально было сказано: `Дальнейшее

же лечение, применяемые издревле в этом народе и найденное самими

киргизами по образу их жизни и быта полезными нисколько не

возбраняется~.

В итого широкой практической лечебной деятельности, из массы

народа стала выделяться категория людей, приобревшая узкую

специальность врачевателя. Формирование этих специалистов прошла,

конечно, длительный путь развития, впитавши все ценное и полезное из

практики организации ведения скотоводства. Основа познаний –

Page 308: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

308

личные наблюдения, собственные опыты и только отчасти,

заимствования. Эти познания и догадки являлись результатом

тщательного и тонкого изучения природы степей и повадок животных.

Казах, ставший специалистом по врачеванию животных, сочетал в

себе глубокие знания: особенностей различных местностей, качество

кормовых источников (пастбищных угодий) и использования их по

временам года, профилактического значения при чередования пастбищ,

условий использования водных источников, времени случки, по уходу

за жеребыми, стельными, суягными животными, содержания

молодняка и его воспитание, условий и порядка эксплуатации, многих

заразных и незаразных заболеваний, их экономического значения,

рационального лечения, хирургических операций (особенно кастраций)

и т.д.

Особое внимание народной ветеринарии Великой степи было

сосредоточено прежде всего на предохранительных

(профилактических) мероприятиях. Затем большое значение придается

хирургии и в последнюю очередь лечению животных.

Как известно, в древней Греции и Египте, а также у арабов

ветеринария и медицина существовали нераздельно, тогда как в Китае,

в середине династии Чжоу (1121-249 до нашей эры) существовло

строгое распределение этих специальностей. В условиях Великой степи

наблюдается нераздельность ветеринарии и медицины. Разделение их

наметилось в конце XVIII века и окончательно оформилось к началу

XIX столетия, под влиянием русской ветеринарии.

Надо полагать, что вначале в качестве специалистов по медицине

и ветеринарии выступали `Табиб~ и `Тәуіп~ [3], затем `Оташы~ -

главным образом хирург, `Дәрігер~ - терапевт и лишь впоследствии

`Мал қарайтын~ - осматривающий скот, который в последующее время

назван `Мал дәрігер~ - врач, лечащий только заболевших животных.

С того времени, когда на сцену выступает `мал дәрігер~,

ветеринарная специальность начинает представлять не массовую,

народную специальность, а становится доступной лишь малому,

ограниченному кругу людей. Учитывая значительную разветвленность

народной ветеринарии Великой степи, обогащенной практическим

опытом в течение длительного периода, приспособленной к условиям и

требованиям кочевого животноводческого хозяйства, В.Я.Бенкевич

пришел к выводу, что `наблюдательность и критицизм киргиз

заставляют всегда действовать строго обдуманно, чтобы не ронять ни

дело, ни себя~ [4].

В области хирургии `киргизские коновалы (оташы) отличаются

большим умением и ловкостью при производстве операций с лошадьми,

операций, производимых исключительно с помощью своего

обыкновенного поясного ножа~ [5].

В заключение о народной лечебной практике скотоводов – казахов,

А.Левшин [6] указывает, что `не говоря подробно о всех средствах

Page 309: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

309

употребляемых ... для скотолечения, скажем вообще, что они в сем

искусстве сделали многие полезные открытия~.

Народная ветеринария Великой степи не была замкнутой внутри

себя, наоборот, она оказывала свое положительное влияние и на другие

соседние народы, в том числе и на русских. Так, А.Левшин пишет, что

`пограничные жители наши особенно восхваливают их (казахских) –

коновалов~ [7].

Об этом же говорит и Н.Вородин [8] `у киргиз, этих учителей

казаков в деле животноводства, влияние которых и до сего времени

проявляется положительно во всем, что касается скотоводства~.

Таким образом, на народное творчество казахского народа в

области разведения, воспитания, сохранения животных, предохранения

и лечения их, мы не должны смотреть `как на комплекс случайно между

собой связанных суеверий и заблуждений, нет, это целая система

народной мудрости, выросшая органически на протяжении долгих

веков и тясячелетий культурного развития народа~ [9].

Народные ветеринарные знания и опыт росли крайне медленно и

дожили до нас, и нередко целесообразность их подтверждается в наше

время экспериментальными исследованиями.

Прав академик Е. Вотчал [10], когда говорит, что `Невольно

удивляешься достижениям народного эмпиризма, в области

использования естественных богатств природы, особенно в тех случаях,

когда у нас является возможность осветить это достижение, данными

научного анализа~. Все это исключительно справедливо и, в частности,

по отношению казахского народа, который так мудро использовал

природу своей страны и, прежде всего, для благополучия скотоводства.

Литература:

1. Бенкевич В. Киргизское степное скотоводство и меры к его

улучшению// ЗСПЗСОРГО,1903. - Кн. I. - С. 1-24.

2. Сейдалин Т. О развитии хлебопашества по бассейну реки Тургая

// ЗООРГО, 1870. - Вып. I. - С. 234-257.

3. Диваев А. Несколько слов о киргизском хозяйстве //Русский

Туркестан. Сборник, изданный по поводу Политехнической выставки.

СПб., 1899. - Вып. I. - С. 80-86.

4. Бенкевич В. Животноводство в Тургайской области и его

экономическое и хозяйственное значение для населения. Оренбург,

1918.

5. Костенко Л.Ф. Туркестанский край. Опыт военно-

статистического обозрения Туркестанского военного округа. СПб.,

1880. - Т. 1-3.

Page 310: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

310

6. Левшин А. И. Об имени киргиз-казакского народа и отличие его

от подлинных или диких киргизов// Московский Вестник,1827.–Ч. IV. -

№ 16. - С. 432-451.

7. Левшин А. И. Описание киргиз-казачьих или киргиз-кайсацких

орд и степей. Ч. I. Известия географические. СПб., 1832.264 с; Ч. II.

Исторические известия. СПб.,1832.- 334 с; Ч. III. Этнографические

известия. СПб., 1832.304 с.

8. Вородин Н.Уральское казачье войско. 1891.Том I.

9. Кожакин С.К. История ветеринарии в Казахстане. Часть первая:

дисс. ... на соискание ученой степени кандидата ветеринарных наук. –

Алма-Ата, 1949. – С. 46-52.

10. Вотчал Е. Очерки клинической фармакологии. - Москва, 1965.

O. B. Berkinbaev

D. M. Khusainov

Summary

In the 19th of century to the present an area of Kazakhstan existed an extensive

network of folk veterinary medicine, which carried out its responsibilities for the

prevention and treatment of animal diseases, based both on the experience gained, and

in the treatment of, applicable since ancient times in this nation.

Page 311: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

311

А. А. Ибраимова

Д. М. Хусаинов

Г. С. Шабдарбаева

Казахский национальный аграрный

университет, г. Алматы

Пироплазмоз (бабезиоз) собак в городе Алматы

Введение. В г. Алматы, как и в других крупных городах

Казахстана, собаки широко используются в качестве служебно-

розыскных, сторожевых, охотничьих и декоративных животных.

Однако развитие собаководства сдерживают инфекционные и

паразитарные заболевания, в частности пироплазмоз.

Пироплазмоз относится к трансмиссивному природно-очаговому

заболеванию.Возбудитель пироплазмоза собак относится к семейству

Babesiidae, роду Babesia, видам B. canis, B. rossi и B. vogeli. Все три вида

имеют очень сходную морфологию: круглые – 2,2 - 4,3 мкм в диаметре,

овальные – 2,9 - 4,32,2 - 2,9 мкм, грушевидные 3,5-4,32,2 - 2,9 мкм. [1].

Переносчиками бабезий являются, преимущественно, имаго

иксодовых клещей (семейство Ixodidae) родов Dermacentor и

Rhipicephalus, ареал которых в последнее время значительно

расширился, в том числе, в Алматинской области и в Г. Алматы, что

привело к более широкому распространению данного заболевания в

этом регионе. Важной биологической особенностью пироплазм

является трансовариальная передача возбудителей следующим

поколениям клещей [2].

В 99% случаев заболевание собак пироплазмозом при отсутствии

лечения приводит к гибели животных [3].Это связано с тем, что

имеющиеся в нашей стране пироплазмоцидные препараты, не всегда

оказывают эффект при этом заболевании.

Материалы и методы исследований. Работа выполнена на базе

ветеринарных клиник города Алматы, ветеринарного диагностического

центра `Экви-Лаб~ города Алматы и на кафедре `Биологическая

безопасность~ Казахского национального аграрногоуниверситета. В

период с 2014 по 2015 гг. клиническому осмотру подвергнуто более 136

собак, подозрительных к заболеванию пироплазмозом.

Диагностику проводили на основании учета эпизоотологических

данных (с учетом сезона года), клинических признаков,

ксенодиагностики, т.е. обнаружения на коже собаки присосавшихся

клещей и уточняли лабораторными методами диагностики.Кроме того,

проводили анализ данных ветеринарной отчетности.

При клиническом исследовании обращать внимание на наличие

или отсутствие лихорадки, на анемичность и желтушность видимых

Page 312: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

312

слизистых оболочек, на кровоизлияния на слизистых оболочках, на

наличие гемоглобинурии, т.е. крови в моче.

Решающее значение в диагностике пироплазмоза имеют

результаты микроскопии мазков периферической крови, окрашенных

по Романовскому-Гимза на наличие пироплазм.

Изучение различных схем лечения проводили на 2 группах-

аналогах, по 10 собак в каждой. Эффективность лечения оценивали по

срокам выздоровления. Статистическую обработку проводили методом

вариационной статистики.

Результаты исследований и их обсуждение. При клиническом и

серологическом исследовании 136 собак, подозреваемых по

заболеванию пироплазмозом(наличие клеща-переносчика, высокая

температура, желтуха), болезнь была диагностирована у 24 собак.

Город Алматы лежит у подножья предгорий Заилийского Ала-Тау,

где имеются, чрезвычайно благоприятные для развития и обитания

иксодовых клещей - кустарники и рощи.На территории города также

имеются биотопы, чрезвычайно благоприятные для развития и

обитания иксодовых клещей - скверы и парки, частные дома с обилием

кустарников.Наиболее часто регистрировали нападение на собак

клещей вида Dermacentormarginatus.

При клиническом обследовании острое течение пироплазмоза

характеризуется повышением температуры тела до 41-42°С,

удерживающимся в течение 2—3 суток. Собаки апатичны, вялые,

отказываются от корма, дыхание тяжелое, учащенное (36-48 в мин.).

Слизистые оболочки ротовой полости и глаз вначале гиперемированы,

а затем становятся анемичными с желтушным оттенком. Пульс слабый,

нитевидный (120-160 ударов в мин.). На 2—5-е сутки появляется

гемоглобинурия, походка становится затрудненной, особенно

ослабевают задние конечности, с последующим парезом и параличом,

развивается атония кишечника. Указанные признаки регистрируются в

течение 3—7 суток, затем температура снижается до субнормальной

(36—35°С), и если не назначено лечение, болезнь, как правило,

заканчивается летально (рисунок 1, 2).

Рисунок 1. Клинические признаки пироплазмоза.

Подострое течение проявляется вначале такими же клиническими

признаками, как и при остром течении, после чего отмечается период

Page 313: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

313

ремиссии, после чего на 2-10-й день происходит заметное ухудшение

состояния животных, вновь появляются симптомы, характерные для

острого течения и сопровождающиеся резким повышением

температуры.

Хроническое течение характерно для взрослых и старых собак, при

этом клинические признаки менее ясные и четкие, не всегда наступает

летальный исход, рецидивы (периоды обострения) сменяются

периодами ремиссии.

Рисунок 2. Диагностика и лечение пироплазмоза.

Сезонность заболевания пироплазмозом у собак в г. Алматы

отличается характерными пиками, приходящимися на апрель-май и на

сентябрь-октябрь месяцы, причем весенний пик наиболее массовый, а

осенний насчитывает единичные случаи.

Результаты исследований показали, что в период 2014-2015 гг.

отмечено 79,2 % случаев пироплазмоза собак весной, и 20,8 % осенью

(рисунок 3).

Рисунок 3. Сезонность пироплазмоза собак

Это объясняется, пиками активности клещей-переносчиков

заболевания.

20.8

79.2

%

Осенью - 5 собак

Весной - 19 собак

Page 314: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

314

При изучении влияния половозрастных особенностей животных на

зараженность пироплазмозом нами установлена разница в

заболеваемости по полу и возрасту.

Так, среди самцов заболеваемость пироплазмозом

регистрировалась чаще, в частности, в 15 случаях из 24, что составило

62,5 %, у самок в 9 случае, что составило 37,5 % (рисунок 4).

Рисунок 4. Заболеваемость пироплазмозом собак в зависимости от пола

Это объясняется, по-видимому, не столько разной

резистентностью организма животных в возрастном разрезе, сколько

разной активностью самцов и самок в популяции.

Нами были проанализированы данные амбулаторных журналов и

ветеринарных отчетностей ветеринарных клиник г. Алматы за

последние два года с целью выявления закономерностей влияния

возрастного фактора при заболеваемости пироплазмозом собак.

При анализе возрастной динамики заболеваемости собак

пироплазмозом нами были отмечены значительные возрастные

колебания в поражении их пироплазмозом.

Так, согласно рисунку 5, в результате исследований нами

установлено, что от общего числа заболевших собак, которая составила

24 случая, на долю собак в возрасте до года приходилось 4 случая, что

составило 16,7 %, в возрасте от одного года до трех лет - 6 случаев или

25 %, в возрасте от трех до пяти лет –8 или 33,3 %, в возрасте от шести

до одиннадцати лет –4, что составило 16,7 % и старше 11 лет –2 случаев

или 8,3 %.

62.5

37.5

%

Самцы -15 собак

Самки - 9 собак

Page 315: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

315

Рисунок 5. Возрастная динамика пироплазмоза собак

Таким образом, по нашим данным, наиболее восприимчивыми к

пироплазмозу оказались собаки в возрасте от одного до пяти лет, в

самый активный возраст в плане перемещений и контактов.

Относительно низкая заболеваемость собак до годовалого

возраста, равная 16,7 %, объясняется ограниченностью выгула собак

этого возраста на площадках и местностях, зараженных иксодовыми

клещами.

Более низкая заболеваемость собак пироплазмозом старше 11 лет,

равная 8,3 %, возможно, связана со снижением их числа в популяции к

этому возрасту.

В эксперименте были применены две схемы лечения собак,

больных пироплазмозом.

По первой схеме животных (10 голов) в качестве

противопротозойного препарата применяли ПироСтопсодержащий в 1

см3 раствора в качестве действующего вещества 120 мг

имидокарбадипропионата) в дозе 0,25 – 0,5 см3 на 10 кг массы

животного однократно. При необходимости проводили

симтоматическое лечение.Собакам второй группы наряду с

ПироСтопом применяли гамавит - комплексный препарат, содержащий

физиологически сбалансированную смесь 20 аминокислот, 17

витаминов, важнейших минералов и микроэлементов, а также экстракт

плаценты и иммуностимулятор нуклеинат натрия. При необходимости

также проводили симтоматическое лечение (сердечные,

гепатопротектор, антигистаминные).

При наблюдении за собаками в процессе лечения было отмечено,

что выздоровление у животных происходили, как правило, на 5-6 сутки

лечения. По второй схеме срок лечения больных собак снизился до 3-4

дней, течение болезни протекало легче.

16.7

2533.3

16.78.3

%Возраст до года - 4

Возраст от одного года до трех лет - 6

Возраст от трех до пяти лет - 8

Возраст от шести до одиннадцати лет - 4

Возраст старше одиннадцати лет - 2

Page 316: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

316

Для профилактики пироплазмоза нами рекомендовано в весенний

и осенний периоды использовать ошейники против блох и клещей.

Выводы. При клиническом и микроскопическом и

серологическом исследовании 136 собак в ветеринарных клиниках г.

Алматы, подозреваемых по заболеванию пироплазмозом, болезнь была

диагностирована у 24собак (17,6 %).

При изучении сезонности заболевания, из общего числа

исследованных собак 19 (79,2 %) заболели весной, 5(20,8%)– осенью.

При изучении влияния половозрастных особенностей животных на

зараженность пироплазмозом нами установлена разница в

заболеваемости по полу и возрасту.Так, среди самцов заболеваемость

пироплазмозом регистрировалась чаще (62,5 %), чем у самок.

При изучении возрастной динамики заболевания установлено, что

наиболее восприимчивыми к пироплазмозу оказались собаки в возрасте

от одного до пяти лет, в самый активный возраст в плане перемещений

и контактов.

Предложена схема лечения пироплазмоза собак, сочетающая

применение противопротозойного препарата ПироСтоп,

симптоматического лечения, и комплексного препарата гамавит, что

позволило сократить сроки лечения больных пироплазмозом собак с 5-

6 дней до 3-4 дней.

Для профилактики пироплазмоза собак весной и осенью

важноиспользовать противоклещевой ошейник.

Литература:

1 Темичев К.В. Совершенствование мер борьбы при бабезиозе

собак.- Ставрополь, 2014.- 131 с.

2 Лебедева В.Л. Пироплазмоз собак//Докл. 5 Всесоюзн. съезда

протозоологов. – Витебск, 1992. № 4. - С. 85.

3 Темичев К.В. Испытание эффективности комплексного метода

лечения собак при остром и хроническом течении бабезиоза//Ученые

записки Казанской государственной академии ветеринарной медицины

им. Н.Э.Баумана. - 2012.- Том. 211.-С. 144-145.

Page 317: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

317

A. A. Ibraimova

D. M. Khussainov

G. S. Shabdarbaeva

Piroplasmosis (babesiosis) ofdogsinthecityAlmaty

Summary

In the clinical and microscopic study of 136 dogs in veterinary clinics Almaty

suspected disease piroplasmosis, the disease was diagnosed in 24 dogs. The highest

incidence of piroplasmosis dogs featured in the spring, the males often suffer from the

most common disease among dogs aged 1 to 5 years. A scheme for the treatment of

piroplasmosis dogs, with the inclusion of PiroStop drug, symptomatic medications

and gamavita. For prevent piroplasmosis proposed to use anti mite collars.

Page 318: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

318

Ж. Н. Ниязбекова 2

Н. Н. Ахметсадыков 1

Д. М. Хусаинов 2

У. Г. Шамеева 2

НПП `Антиген~1

Казахский национальный аграрный

университет2, г. Алматы

Определение пробиотичесих свойств лактобактерий

Введение В последнее время возрос интерес к изучению

молочнокислых бактерий, производству новых кисломолочных

продуктов, а также к поиску новых штаммов молочнокислых бактерий,

пригодных для использования в составе заквасок.

С этой целью молочнокислые бактерии выделяют из различных

источников, чаще из самоквасных кисломолочных продуктов. Далее

можно проводить направленный отбор микроорганизмов, обладающих

нужным комплексом биотехнологических свойств.

Впервые внимание исследователей к использованию

антагонистических свойств молочнокислых бактерий в борьбе с

гнилостной микрофлорой кишечного тракта привлек И.И. Мечников. С

этой целью он рекомендовал систематическое употребление в пищу

простокваши, приготовленной на штаммах болгарской палочки. В

настоящее время кисломолочную продукцию вырабатывают

предприятия молочной отрасли [1].

Кроме того, кисломолочные продукты широко применяют для

профилактики и лечения многих заболеваний, особенно желудочно-

кишечного тракта, малокровии, истощении организма, так как

микроорганизмы, содержащиеся в них, вырабатывают

антибиотикоподобные вещества и витамины [2].

Воздействуя на секреторную деятельность желудка и кишечника,

молочнокислые продукты способствует выделению ферментов

железами пищеварительного тракта, ускоряя переваривание пищи,

приэтом сами кисломолочные продукты содержат уже частично

распавшиеся белки на аминокислоты [3].

Молочнокислые продукты широко используются и в

животноводстве, в частности для профилактики и лечения диспепсии и

диареи различной этиологии. Таким образом, молочнокислые

микроорганизмы являются активными антагонистами но отношению к

представителям патогенной и условно - патогенной микрофлоры -

возбудителям кишечных инфекций, улучшают пищеварение и

обменные процессы, стимулируют иммунный ответ организма. Их

использование в рационах кормления животных существенно

Page 319: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

319

повышает приросты живой массы молодняка, а также снижает случаи

заболевания желудочно-кишечными инфекциями.

Материалы и методы исследований В экспериментах

использовались 6 штамма молочнокислых бактерий Lactacoccus lactis,

Leuconostoc mesenteroides, Lactacoccus lactis subsp Lactis, Lactobacillus

fermentum, Lactobacillus sakei, Lactobacillus casei, выделенных из

верблюжьего молока и шубата, хранящихся в музее микроорганизмов

(НПП `Антиген~).

При определении морфологических свойств молочнокислых

бактерий нами были изучены следующие показатели — форма и

расположение клеток, их подвижность, размеры, наличие спор,

отношение в окраске по Граму. Изучение культуральных или

макроморфологических свойств отобранных штаммов молочнокислых

микроорганизмов проводили на плотной питательной среде - агаре MRS

Культуральные признаки микроорганизмов опрелеляли

характером их роста на питательных средах. Они являются важными

диагностическими признаками так как постоянны для каждого вида

бактерий. В ходе изучения культуральных свойств определяли диаметр

колонии н миллиметрах, описывали их форму; характер контура края;

поверхность; рельеф; цвет; структуру и консистенция.

Изучение антагонистической активности молочнокислых

бактерий Lactacoccus lactis, Leuconostoc mesenteroides, Lactacoccus lactis

subsp Lactis, Lactobacillus fermentum, Lactobacillus sakei, Lactobacillus

casei, выделенных из верблюжьего молока проводили с использованием

7 условно-патогенных тест-штаммов Listeria inocula, Eshirichia coli,

Bacillus subtilis, Bacillus cereus, Staphylococcus aureus, Salmonella

typhimurium, Pseudomonas aeruginosa (коллекция культур института

Пастера, Франция)

Антагонистическую активность местных штаммов лактобактерий

изучали методом диффузии в агар. С этой целью на поверхности

агаризованной питательной среды в чашках Петри сплошным тоном

производили посев условно-патогенных бактерий, затем пробочным

сверлом вырезается лунка диаметром 5-7 мм и в нее помещали 0,2 см3

жидкой среды с выросшей культурой исследуемого штамма

лактобактерий. Чашку выдерживали в холодильнике для диффузии

ингибиторных веществ из лунки в толщу агара, далее - в термостате для

роста тест-штамма, после чего измеряли зону ингибирования тест-

штамма вокруг лунки.

Результаты и обсуждение. Результаты исследований по

определению морфологических свойств отобранных штаммов

молочнокислых микроорганизмов представлены в таблице 1.

Таблица 1. Морфологические свойства изучаемых штаммов бактерий

Изучаемые штаммы Форма, расположение, споры

клеток

Окраска

по

Грамму

подвижность

Page 320: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

320

Lactacoccus lactis Клетки шаровидной формы,

соединяются в пары или в

цепочках, без спор

+ -

Leuconostoc

mesenteroides

Мелкие кокки, диплококк и в

цепочках, без спор

+ -

Lactacoccus lactis subsp

lactis

Сфера образные кокки,

диплококки, без спор

+ -

Lactobacillus fermentum Клетки палочкавидной формы,

отдельные и в цепочках, без спор

+ -

Lactobacillus sakei Короткие цепочки палочек с

прямоугольными концами, без

спор

+ -

Lactobacillus casei Разновидные палочки, без спор + -

По данным микроскопии из отобранных штаммов

микроорганизмов 3 культуры (Lactacoccus lactis, Leuconostoc

mesenteroides, Lactacoccus lactis subsp lactis) имеют шарообразную

форму клеток, остальные 3 штамма (Lactobacillus fermentum,

Lactobacillus sakei, Lactobacillus casei) относятся к палочковидным

бактериям.

Все испытуемые микроорганизмы грамположительные,

неподвижные, наличие спор ни у одного из исследуемых штаммов

лактобактерий обнаружено не было.

Определение размеров клеток испытуемых культур

микроорганизмов проводили с использованием окулярной липейки по

общеприятной методике. Полученные результаты на определению

размеров клеток изучаемых штаммов лактобактерий представлены в

таблице 2.

Таблица 2. Результаты определения размеров клеток

Изучаемые штаммы Число измеряемых клеток Размер клеток, мкм

Lactacoccus lactis 10 0,8±0,02×4,0±0,02

Leuconostoc mesenteroides 10 1,0±0,02

Lactacoccus lactis subsp lactis 10 0,9±0,03×3,0±0,03

Lactobacillus fermentum 10 0,5±1,0×2,0±8,0.

Lactobacillus sakei 10 1,1±0,03×3,2±0,02

Lactobacillus casei 10 0,6±0,02×2,7±0,02

Из анализа данных, приведенных в таблице 2, следует, что диамерт

клеток кокков колеблется от 0,8 до 1,0 мкм, а размеры палочек

колебались в пределах 0,6-1,1 x 2,7-6,0 мкм.

Полученные результаты при изучении культуральных свойств

отобранных штаммов микроорганизмов приведены в таблице 3.

Таблица 3. Характеристика колоний штаммов изучаемых микроорганизмов

штамма

Характеристика колоний

раз

мер форма

характер

контура

края

рельеф поверх

ность цвет Структура

консистенци

я

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Page 321: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

321

Lactacoccus

lactis

1

мм

Круглая,

точечная ровный плоский

гладкая,

блестящая белый однородная жидкий

Leuconostoc

mesenteroides

2

мм

Круглая,

зернистая ровный плоский

гладкая,

мутная бесцветный однородная пастообразная

Lactacoccus

lactis subsp

lactis

1

мм

Круглая,

точечная ровный плоский

гладкая,

блестящая белый однородная пастообразная

Lactobacillus

fermentum

1-2

мм .

Круглая,

точечная ровный плоский

гладкая,

блестящая сороватый однородная жидкий

Lactobacillus

sakei

1

мм

Круглая,

точечная ровный

выпукл

ый

гладкая,

блестящая сероватый однородная мазеобразная

Lactobacillus

casei

1

мм

Круглая,

точечная

ровный

плоский

гладкая,

блестящая белый однородная пастообразная

Данные таблицы 3 свидетельствуют о том что размер колонии

молочнокислых бактерий форма круглая, характер контура края -

ровный, выпуклый — Lactobacillus sakei, поверхность - гладкая;

блестящая; цвет- белый у штаммов – Lactacoccus lactis, Lactacoccus lactis

subsp lactis, Lactobacillus casei; сероватый отмечен у штаммов-

Lactobacillus fermentum, Lactobacillus sakei и бесцветный у штамма –

Leuconostoc mesenteroides; структура однородная, .зa исключением

штамма Leuconostoc mesenteroides - зернистая; консистенция

пастообразная у штаммов – Leuconostoc mesenteroides, Lactacoccus lactis

subsp lactis, Lactobacillus casei, мазеобразная у Lactobacillus sakei.

Результаты исследования физиолого-биохимических свойств

культур изучаемых штаммов бактерий приведены в таблилах 4.

Таблица 4. Физиолого-биохимических свойств культур изучаемых штаммов

бактерий

Изучемые штаммы Рост в питательной среде, %

Желчь NaCl Фенол

20 30 40 2 4 6 0,2

Lactacoccus lactis + + + + + + +

Leuconostoc mesenteroides + + + + + + +

Lactacoccus lactis subsp lactis + + + + + + +

Lactobacillus fermentum + + + + + +- +

Lactobacillus sakei + + + + + +- +

Lactobacillus casei + + + + + + +

При концентрации желчи в гидролизованном молоке 20, 30, 40 %

отмечен положительный результат у всех изучаемых штаммов.

При содержании о молоке 0,2% фенола растут все исследуемые

Физиологические свойств молочнокислых бактериий имеют

большое значение при созданий пробиотических препаратов

Результаты исследования антагонистической активности

испытуемых культур местных штаммов лактобактерий приведены в

таблице 5 и диаграмме 1.

Page 322: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

322

Таблица 5. Антагонистическая активнось штаммов молочнокислых бактерий

Изучемые

штаммы

Зона - стерильности, мм

Listeria

inocula

Eshirichia

coli

Bacillus

subtilis

Bacillus

cereus St. aureus

Salmonella

typhimurium

Pseud.

aeruginosa

Lactacoccus

lactis

16,5±

0,54

14,4±

0,46

16,7±

0,58

14,8±

0,48

17,3±

0,62

15,4±

0,52

14,2±

0,44

Leuconostoc

mesenteroides

13,9±

0,40

14,7±

0,47

12,8±

0,38

17,7±

0,65

14,5±

0,45

15,9±

0,53

13,9±

0,40

Lactacoccus

lactis subsp

lactis

12,9±

0,39

15,8±

0,54

18,4±

0,72

13,9±

0,40

10,3±

0,28

14,8±

0,48

13,5±

0,39

Lactobacillus

fermentum

16,7±

0,58

16,5±

0,54

17,7±

0,57

15,8±

0,48 14,9±0,47

16,9±

0,56

17,3±

0,62

Lactobacillus

sakei

17,3±

0,62

18,5±

0,73

14,8±

0,48

16,8±

0,59

12,8±

0,38

16,5±

0,54

13,9±

0,40

Lactobacillus

casei

12,8±

0,38

14,5±

0,45

12,9±

0,39

14,4±

0,46

15,8±

0,54

18,4±

0,72

13,7±

0,39

Диаграмма 1. Антагонистическая активнось штаммов молочнокислых

бактерий

По анализу данных таблицы 5 и диаграммы 1 можно сделать

заключение о том, что антагонистическая активность местных штаммов

молочнокислых бактерий по отнашению к патогенным и условно-

патогенным микроорганизмам достаточно высокая.

Наибольшей антагонистической активностью по отношению к St.

aureus обладает штамм Lactacoccus lactis, с зоной стерильности

(17,3±0,62), Полюс низкая чувствительность наблюдалась у данного

представителя патогенной микрофлоры к Pseud. аeruginosa (14,2±0,44).

Наиболее активными антагонистами Bacillus cereus оказались штаммы

Leuconostoc mesenteroides (17,7±0,65)

02468

101214161820

Lactacoccuslactis

Leuconostocmesen

Lactacoccuslactis subsp

Lactobacillusfermentum

Lactobacillussakei

Lactobacilluscasei

Listeria inocula Eshirichia coli

Bacillus subtilis Bacillus cereus

Page 323: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

323

Литература:

1. Иркитова А.Н., Каган Я.Р., Сергеева И.Я. Свойства,

экологические аспекты и практическое значение ацидофильной

палочки. Антагонистическая активность. /Сб.науч.тр. СибНИИС СО

РАСХН, в.8, ̀ Актуальные проблемы техники и технологии переработки

молока~, Барнаул, 2011, С. 216-222..

2. Г. Н. Крусь, А. М. Шалыгина, Э. В. Волокитина. - М. : Колос.

Методы исследования молока и молочных продуктов : учебник для

вузов по спец. ̀ Технология молока и молочных продуктов~ /, 2002. - 367

с. - (Учебники и учебыне пособия для студнетов вузов).

- ISBN 5953200200 : 2750.00 р.

3. Л.И. Степанова, Справочник технолога молочного

производства. Технолдогия и рецептуры. Т. 1. Цельномолочные

прдукты.-2-е изд. СПб: ГИОРД, 2003. – 984с. ISBN 5-901065-14-Х

Njazbekova Zh. N.2

Akhmetsadykov N. N.1

Khusainov D. M.2

Shameyeva U. G.2

LTD `Antigen~1, Kazakh national agrarian

university, Kazakhstan, Almaty

Investigate probiotic properties of lactic acid bacteria

Summary

Tо studied morphological, physiological, cultural and antagonistic

properties of microorganisms isolated from camel milk and shubat.

It has been established that the greatest antagonistic activity again St.

aureus strain has Lactacoccus lactis (17,3 ± 0,62), low sensitivity observed in

this representative of pathogenic microflora to pseud. aeruginosa (14,2 ±

0,44), the most active antagonists were Bacillus cereus strains Leuconostoc

mesenteroides (17,7 ± 0,65).

Page 324: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

324

У. Г. Шамеева

Д. М. Хусаинов

Г. К. Джанабекова

А. А. Жумагелдиев

Ж. Ниязбекова

Казахский Национальный Аграрный Университет

Ветеринарно-санитарная экспертиза и химический состав мяса

африканского страусапосле применения кормовых добавок

Введение. В области сельского хозяйства крупнейшей

птицеводческой отраслью страны, которая является одним из

формирующимся новым направлением- это страусоводство. В

Казахстане впервые с целью создание эффективной системы разведения

страусов, предусматривается создание ферм для производства

продукции страусоводства, обладающей высокой биологической и

пищевой ценностью.

Среди традиционных видов мяса, присутствующих на

казахстанском рынке, таких как баранина, говядина, мясо кур и

некоторые другие, в последнее время появляются и такие экзотические,

как мясо страуса. В связи с этим получают развитие фермы по

разведению страусов как продуктивной птицы. Их появление вызвано в

первую очередь стремлением некоторой части населения приобрести

необычный по своим характеристикам продукт питания. Мясо страуса

приобрело популярность за границей в конце прошлого века на волне

стремления к здоровому питанию и образу жизни [1, 2]. Не в последнюю

очередь этому послужил и рост недоверия к традиционным видам мяса,

производимым за рубежом на индустриальной основе с использованием

многочисленных химических добавок, а также с возникновением в

последнее время некоторых опасных заболеваний домашних животных,

в частности - губчатой энцефалопатии крупного рогатого скота и др.

От страуса получают мясо по вкусу и текстуре напоминающее

телятину или говядину (в зависимости от возраста). Цвет мяса в туше

страуса равномерно красный. Незначительное изменение цвета в

сторону более тёмного оттенка красного цвета, характерно для

глубоколежащих мышц. Оно отличается высоким содержанием белков

и низкой калорийностью, при содержании жиров и холестерина ниже,

чем в мясе курицы и индейки. К тому же, страусы живут около 70 лет,

а в течении первых сорока лет они несут яйца [2, 3].

Тушу страуса характеризует высокий убойный выход и отсутствие

половых различий при оценке выхода основных съедобных частей

туши.Широко используются в промышленности также кожа и жир

Page 325: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

325

страуса.В настоящее время наибольшую прибыль в сфере

страусоводства приносит продажа птиц родительского стада, птенцов и

оплодотворённых яиц для инкубации, так как спрос на эту продукцию в

настоящее время максимален. [4]

Несмотря на давнюю эксплуатацию страусов человеком, вопросы

научно обоснованного кормления этой птицы до сих пор стоят на

повестке дня. Первая причина этой проблемы состоит в том, что при

распространении страусоводческих хозяйств от истоков (Центральная и

Южная Африка) в более экономически развитые регионы (Европа,

Северная Америка) происходит изменение типов содержания от

экстенсивного (с преимущественным использованием естественных и

культурных выпасов) к интенсивному (с применением

полнорационного кормления). Существуя в суровых условиях

африканских пустынь и полупустынь страусы в процессе эволюции

выработали способность извлекать максимум питательных веществ при

минимуме возможностей и превосходят по этим показателям даже

местные породы скота. В основе этой способности лежит хорошее

усвоение клетчатки [5].

В Казахстане, как и во многих других странах, вопрос кормления

страусов стал основополагающим при выращивании этой птицы.

Основная сложность заключается в специфике усвоения страусами ряда

питательных веществ, отличной от таковой у домашней птицы. Перевод

страусов на полнорационное кормление в условиях интенсивного типа

содержания неминуемо приводит к нарушению обмена веществ, а

следовательно и к нарушениям в процессе выращивания и

размножения. Для установления обоснованных норм кормления

страусов в Казахстане специалистами ферм проводится кропотливая

работа по разработке рационов с учётом отечественных условий

В связи с этим цель нашего исследования - комплексное изучение

химического состава мяса страуса, для того чтобы более полно

охарактеризовать его пищевую ценность.

Материалы и методы

Исследования по проведению предубойного ветеринарного

осмотра проводили на 20 головах африканского страуса в возрасте от 12

до 36 месяцев обоих полов, выращиваемых на страусоферме ТОО

`Айқанат құстары~ который расположено,юго-восточном Казахстан,

Карасайском районе.

Объектом исследования выбраны имеющие основную

коммерческую ценность мышцы бедра и голени страуса, полученные

сразу после убоя птицы, выращенной на ферме

Предубойный осмотр осуществляли с учётом действующих

`Правил ветеринарного осмотра убойных животных и ветеринарно-

санитарной экспертизы мяса и мясных продуктов~ (утверждёны ГУ

ветеринарии МСХ СССР 27.12.83 с изменениями и дополнениями от

Page 326: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

326

17.06.88) и анатомо-морфо-физиологических особенностей,

характерных для страусов.

Термометрию проводили электронным термометром при

фиксации птицы в специальном предложенном нами станке, частота

дыхания определялась визуально. Специально отмечали изменения в

поведении и внешнем виде птицы. Осмотр проводили последовательно,

начиная с головы и заканчивая конечностями. Изучение

органолептических свойств мяса страуса проводили по следующим

показателям: внешнее состояние туши, вид и цвет мышц на разрезе,

определение консистенции и запаха мяса, состояния сухожилий, жира,

определение прозрачности и аромата бульона с использованием ГОСТ

7269-79 `Мясо. Методы отбора образцов и органолептические методы

определения свежести~. Общий химический состав мяса определяли по

следующим методикам: содержание влаги исследовали методом

высушивания (ГОСТ 9793-74), количество жира определяли по методу

Сокслета (ГОСТ 23042-85), определение содержания минеральных

веществ проводили путём сжигания в фарфоровом тигле, количество

белков определялось по Кьельдалю (ГОСТ 25011-81). Энергетическую

ценность определяли из расчёта: 1 г белков = 4,0 ккал (16,7 кДж); 1 г

жиров = 9,0 ккал (37,7 кДж). Для определение витаминного состава

использовали флуориметрический (для витаминов группы В) и

колориметрический (для витамина РР) методы, описанные в

Руководстве по методам анализа качества и безопасности пищевых

продуктов (под ред. И.М. Скурихина и В.А. Тутельян).

Определение минерального состава проводили атомно-

абсорбционным (для Na, Fe, K, Mg и Ca) и молибдено-ванадиевым

методами (для Р), описанными в вышеназванном Руководстве [6].

Полученные, нами три вида минеральной кормовой добавки были

введены в рацион страусов со следующим составом: ракушечник,

бентонит, бишофит, элементарная сера, селенит натрия, йодистый

калий, железа сульфат, цинка сульфат, сухие пивные дрожжи, сухое

ацидофильное молоко, рыбную муку, мясо-костную муку, муку из

крапивы, муку из корней солодки, муку из листьев подорожника при

различных соотношениях в трех комбинациях.

Результаты собственных исследований. Предназначенную к

убою птицу переводили в отдельный загон для предубойной выдержки

без корма, но обязательно обеспечивали водой. Продолжительность

просидки должна составлять 10-12 часов.

При подозрении на заболевание птицу отгоняли в отдельный загон,

где фиксировали и измеряли температуру. Для этого использовали

электронный термометр моментального действия. Температура тела

здорового страуса колеблется от 38,7° до 41,2°С (обычно около 39,5 °С).

Частота дыхания 7-15 раз в минуту, что определяют визуально. Все

манипуляции со страусами проводили в спокойной манере, чтобы

Page 327: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

327

избежать пагубного влияния возникающего стресса на качественные

показатели мяса.

Чтобы облегчить работу по подготовке птицы к убою, на их головы

одевали тёмный капюшон с отверстием для клюва, позволяющем

дышать. В этом случае птица лишена возможности зрительного

контакта с окружающей средой и ведёт себя более спокойно.

Мясо страусов имеет сложный химический состав. В нём

содержатся белки, жиры, минеральные вещества, витамины и др. Для

сравнения с мясом крупного рогатого скота и индейкой, полученные

нами данные состава мяса страусов представлены в таблице 1.

Таблица 1. Общий химический состав мяса

№ Показатели 1-я опытная 2-я опытная 3-я опытная Контрольная

группа

1 Влага, % 66,44±0,5 62,4±0,1х 66,7±0,3 70,4±0,1х

2 Жир, % 3,9±0,03хх 4,1±0,7 3,7±0,06 2,9±0,1

3 Белок, % 28,7±0,01х 28,9±0,05 28,3±0,3 х 25,5±0,01

4 Зола, % 0,85±0,02 0,9±0,02 хх 0,7±0,07 0,95 ±0,05 хх

5 Энергетическая

ценность на 100 г

мяса,ккал* кДж

151±3,1

152±2,63

154±3,8 хх

147,6±2,9

6 Примечание: ххх =Р< 0,001; хх =Р < 0,01; х =Р < 0,05

Как видно из данных таблицы 1, все три вида кормовой добавки

улучшали пищевые показатели мяса.

Мясо страуса отличается нежной консистенцией, имеет высокие

вкусовые качества. В нем содержится меньшее количество

соединительных тканей, оно легко усваивается. По сравнению с

другими видами птиц содержит незначительное количество

холестерина - 74 мг на 100 г. Богато железом, селеном, магнием и

калием, содержит витамины: PP, B6, B12, B2.

Как известно, недостаток витаминов приводит к снижению

защитных сил организма страусов и неспособности противостоять

неблагоприятным внешним факторам, сказывается на репродуктивной

способности пернатых.

Авитаминозы и поливитаминозы создают условия для

возникновения других заболеваний. Так, при дефиците витамина А,

группы В и Д у птиц наблюдаются воспаление и опухание век,

слизистых оболочек глаз, светобоязнь, гнойные выделения,

запрокидывание головы за спину, дрожание конечностей, мышечные

судороги.

При недостатке этих витаминов молодняк отстает в развитии и

страдает анемией. Кроме того, пальцы птенцов деформируются и

утрачивают подвижность. При недостатке витамина Е (токоферола)

оперение птицы выглядит растрепанным, она становится вялой, часто

кладет голову на пол. Нередко у птицы нарушается координация

движений и происходят необратимые изменения в мозжечке и

Page 328: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

328

мускулатуре. Поэтому нами было изучено влияние кормовых добавок

на содержание некоторых витаминов в мясе африканского страуса

(таблица 2).

Таблица 2 Содержание некоторых витаминов в мясе африканского страуса

№ Наименование

витаминов

Количество, мг / %

1-я опытная 2-я опытная 3-я опытная Контрольная

группа

1 А 0,013±0,001 0,018±0,002х 0,017±0,001 0,013±0,002х

2 Е 0,25±0,04 0,31±0,02 0,21±0,04 0,24±0,02

3 В1 0,21±0,03х 0,27±0,01хх 0,17±0,03х 0,20±0,01хх

4 В2 0,31±0,04 0,45±0,03х 0,28±0,04 0,29±0,03х

5 РР 7,23±0,02хх 7,9±0,05 7,08±0,02хх 7,5±0,05

6 Примечание: ххх =Р< 0,001; хх =Р < 0,01; х =Р < 0,05

Как видно из данных таблицы 2, применение кормовых добавок

повышало содержание витаминов в мясе африканского страуса.

При недостатке в рационе минеральных веществ у страусов

снижается яйценоскость, птенцы появляются на свет ослабленными и с

различными уродствами. При сбалансированном кормлении страусы не

испытывают дефицита в минеральных веществах, поскольку получают

их вместе с пищей и минеральными подкормками. Однако при

некоторых заболеваниях, например желудочно-кишечных, а также при

лечении антибиотиками в организме птицы может проявляться дефицит

того или иного вещества.

Как известно, кальций и фосфор играют важную роль в организме

птицы, участвуя в формировании костяка и скорлупы. Потребность в

кальции у птенцов зависит от энергетической ценности корма и должна

составлять около 0,7-0,9% общего его количества. Поэтому нами было

изучено влияние кормовых добавок на содержание минеральных

веществ мяса страуса (таблица 3).

Таблица 3 Содержание минеральных веществ в мясе страуса

п/п

Минеральные

вещества

Количество, мг/кг

1-я опытная 2-я опытная 3-я опытная Контрольная

группа

1 Fe 4,97±0.03 5,15±0.02х 4,49±0.03 4,9±0.02х

2 K 412±1.3 422,2±2.05 410,8±1.3 411,5±2.05

3 Na 83,2±2,05хх 87,8±3,1 84,6±2,05хх 83±3,1

4 Mg 28±1,4 33,9±0,8 31±1,4 26,9±0,8

5 Ca 8±2,1 10,6±0,4хх 8,6±2,1 7,6±0,4хх

6 P 27,9±0,17 29,7±0,1 26,9±0,17 21,7±0,1

7 Mn 0,025±0,002х 0,033±0,002

Примечание: ххх =Р< 0,001; хх =Р < 0,01; х =Р < 0,05

Как видно из данных таблицы 3, все применение кормовых

добавок повышало содержание минеральных веществ в мясе

африканского страуса.

Page 329: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

329

Таким образом, применение разработанных нами минеральных

добавок улучшало качество мяса, что было установлено при проведении

комплексной ветеринарно-санитарнойоценки туш и химического

состав мяса африканскогострауса.

Литература:

1. Gray M. L., Puette M., Latimer K. S. Microsporidiosis in a young

ostriches (Struthiocamelus). // Avian Diseases 42: p. 832-836, 1998.

2. Shanawany M. M., Dingle J. Ostrich production systems. FAO

Animal Production and Health Paper. Rome, 1999, P. 256.

3. Балжиков И. Страусы наступают. // Приусадебное хозяйство,

1998, №1, с. 70.

4. Horbanczuk J. Utilization of ostriches. // Biuletyn Inform (inst.

zootechn), 1996, № 4 (211), p. 87-92.

5. Swart D., Mackie R. L., Hayes J. P. Fermentative digestion in the

ostrich - a large avian species thatutilizes cellulose. // South African Journal

of Animal Science,

6. 26. Скурихин И. М., Тутельян В. А. Руководство по методам

анализа качества и безопасности пищевых продуктов. М.: Брандес,

Медицина, 1998. - 342 с.

Summary

Veterinary-sanitary expertise showed a high nutritional value of ostrich meat.

The use of complex food additive significantly improves the chemical composition of

meat, nutritional value, the content of minerals and vitamins.

Page 330: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

330

daviT kuxalaSvili istoriis doqtori, Sss policiis akademiis asocirebuli profesori

mzevinar guruli-kuxalaSvili agrarul mecnierebaTa doqtori

energetikuli usafrTxoebis organizebis istoria

damoukidebel saqarTveloSi

energetikuli seqtori saxelmwifos ganviTarebaze zemoqmedebis mqone mniSvnelovan dargs warmoadgens, romelic pirdapir ukavSirdeba, qveyanaSi mimdinare ekonomikur Sesabamisad, socialur-politikur procesebs, rac dargs erovnuli usafrTxoebis uzrunvelmyof statuss aniWebs. am segmentze zemoqmedebis uzrunvelyofis mniSvnelovan msazRvrels `garemo da teqtogenuri warmoSobis faqtorebi~ [1] warmoadgenen. `energetikuli usafrTxoeba erovnuli usafrTxoebis ganuyofeli nawilia, romelic erovnuli Rirebulebebis da erovnuli interesebis ganxorcielebis uzrunvelsayofad, energiis sxvadasxva saxis sakmarisi raodenobiT, uwyvet da xarisxian miwodebas

xelmisawvdom fasad gulisxmobs~ [2]. energetikuli usafrTxoebis uzrunvelsayofad, saxelmwifos mxridan sakuTar, an sakuTari strategiuli interesebis sasargeblod sxva qveynebis energetikul resursebze kontrolis organizeba erT-erT umniSvnelovanes amocanas warmoadgens.

msoflios udides saxelmwifoebSi ekonomikuri ganviTarebis swrafi zrdis mizeziT, saerTaSoriso energetikuli saagentos monacemebiT:[3] msoflioSi arsebuli araaRdgenadi bunebrivi resursebis, navTobisa da bunebrivi airis 40 wlis maragis fonze, 2030 wlamde energoreursebis saprognozo moxmarebis yovelwliuri maCveneblis 1,6%-iani zrdaa navaraudevi. amasTan erTad imave saagentos monacemebiT:[4] 2030 wlisaTvis energorursebze moTxovnileba 50%-ze metiT unda gaizardos. swored aqedan gamomdinare energetikuli usafrTxoebis uzrunvelyofa Tanamedrove msoflios erT-erTi umniSvnelovanesi problemaa, rasac msoflio politikur arenaze dominirebadi rolisaTvis mebrZoli saxelmwifoebis mxridan energetikuli strategiebis gadaxedvis organizeba moyveba, romelic interesTa gadajaWvis gamo mniSvnelovanwilad

Page 331: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

331

saxelmwifoSi an saxelmwifoebs Soris konfliqtebis inspirirebis safuZvlebs SeiZleba daukavSirdes.

Tu energetikuli usafrTxoebis uzrunvelyofisaTvis zemoqmedebis mniSvnelovan jgufebs energoresursebis mimwodebeli da momxmarebeli saxelmwifoebi warmoadgens, energetikuli usafrTxoebis donis gansazRvris mniSvnelovan parametrebs saxelmwifos saTbob-energetikuli [eleqtro energetika, navTobisa da gazis seqtori, qvanaxSiris mrewveloba, aRdgenadi wylis resursi] kompleqsis mier qveynis moTxovnilebis dakmayofilebis SesaZlebloba, seqtoris fizikuri usafrTxoeba, importirebuli da eqsportirebuli `energo~ produqciis xarisxis usafrTxoeba warmoadgens. zogadad mimovixiloT energetikuli usafrTxoebis organizebis procesi saqarTvelos uaxless istoriaSi. energetikuli usafrTxoebis TvalsazrisiT mniSvnelovani problemebi damoukidebel qarTul saxelmwifos sabWoTa kavSiris daSlis Semdgom Seeqmna. am kuTxiT sayuradReboa Semdegi statistikuri monacemebi, romlis Tanaxmadac `1989 wels saqarTvelo sakuTari ZalebiT gamoimuSavebda 13,6 mlrd kvt/sT energias, moixmarda 18,5 mlrd kvt/sT, xolo 4,5 mlrd kvt/sT energia sxva respublikebidan Semodioda.

1990-1994 wlebSi eleqtroenergiis warmoeba 6,9 miliard kvt/sT-mde Semcirda. 1990-1994 wlebSi warmoebis dacemis Sedegad eleqtroenergiis moxmareba 56%-iT daeca, moTxovnis 70,5% hesebSi warmoebuli energiiT ifareboda, 17,6% Tbosadgurebze da 11,9% ruseTidan importze modioda. eleqtroenergia mxolod mosaxleobaSi, isic mcire raodenobiT vrceldeboda~. 1990 wlis mdgomareobiT saqarTvelos xelisufleba energetikis dargs miiCnevda ra qveynisaTvis strategiulad mniSvnelovnad, am dargis obieqtebis privatizacia ar ganuxorcielebia. Semdgomi periodis maxasiaTebelia energetikuli usafrTxoebis obieqtebis perioduli gasxviseba, romlis mepatroneebad praqtikulad damoukideblad arsebobis periodidan moyolebuli saomari moqmedebebis pirobebSi myofi qveynis-ruseTis federaciis kompaniebi gaxdnen. gamoTqmuli mosazrebis damadasturebelia [maT Soris] `inter raos~ sakuTrebaSi aRmoCenili: [6] 1998 wlis mdgomareobiT ss `Telasis~ aqciaTa paketis 75%-i, 2003 wlis oqtomberSi, Sps `mtkvari energetikis~ aqciaTa paketis 100%-i [romelsac q. gardabnis mimdebare teritoriaze, ganTavsebuli Tboeleqtrosadguri ekuTnoda], 2000 wels `xrami 1~-sa da `xrami 2~-is marTvis ufleba [25 wliani vadiT, saqarTvelos

Page 332: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

332

mTavrobam `xramhesis~ gadacemis Sesaxeb `inter raosTan~ memorandumi 2011 wlis 1 aprils gaaforma].

energetikuli usafrTxoebis TvalsazrisiT sayuradReboa saqarTvelos iuridiul da ruseTis federaciis faqtobriv kontrols daqvemdebarebul afxazeTis teritoriaze kompania `rosneftis~ saqarTvelos kanonmdeblobis darRveviT [saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis, muxli 3222. `okupirebul teritoriebze akrZaluli ekonomikuri saqmianobis ganxorcieleba~] moRvaweoba benzingasamarTi sadgurebis da navTobis maragebis kvlevis kuTxiT. amasTan erTad sayuradReboa is garemoeba, rom aRniSnul kompanias `2011–2013 wlebSi monawileoba miRebuli aqvs 33 saxelmwifo tenderSi, romelic sawvavis Sesyidvis mizniT iyo gamocxadebuli, aqedan 30 tenderSi gaimarjva. mogebuli kontraqtebis

saerTo savaraudo Rirebulebam 99 624 777 lari Seadgina~. amave kuTxiT sayuradReboa rusuli kompaniis `itera-

saqarTvelos~ moRvaweoba, romlic 2003 wels yofili ss `saqgazis~ bazaze Camoyalibda. kompania flobs saqarTvelos gazmomaragebis [`quTais gazi~, `gorigazi~, `bolnisigazi~, `rusTavgazi~, `TeTriwyarogazi~, `kaspigazi~, `saqorggazi~, `borjomigazi~, `samtrediagazi~, `vanigazi~, `Terjolagazi~, `raWis gazmomarageba~, `samegrelos gazmomarageba~] sadistribucio kompaniebis solidur raodenobas, rac saqarTvelos mosaxleobis masStaburi momsaxurebis ganxorcielebas, saWiroebis SemTxvevaSi sakuTari saxelmwifos strategiuli interesebis aRsrulebaSi monawileobis perspeqtivasac niSnavs. gamoTqmul mosazrebas amyarebs is garemoeba, rom `vardebis revoluciis~ mniSvnelovan winapirobas saxelmwifoSi sistematurobiT gamorCeuli energokrizisi warmoadgenda.

amrigad SeiZleba davaskvnaT Semdegi:

energetikuli seqtori da misi usafrTxoeba erovnuli usafrTxoebis ganuyofeli nawilia. saxelmwifos mxridan sakuTari strategiuli interesebis sasargeblod sxva qveynebis energetikul resursebze kontrolis organizeba erT-erT umniSvnelovanes amocanas warmoadgens;

konstituciuri wyobilebis rRvevis Zaladobrivi an `mSvidobiani~ organizebis erT-erT umniSvnelovanes pirobas energetikuli krizisi warmoadgens, romliTac sasicocxlo mniSvnelobis obieqtebze da mosaxleobaze eleqtroenergiis sistematiur miuwodebloba miiRweva, rac masStaburi antisaxelisuflebo ganwyobebis, masobrivi protestis safuZvelia. viTareba gansakuTrebiT araperspeqtiulia

Page 333: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

333

energetikul seqtorze mniSvnelovani zegavlenis mqone im kompaniis arsebobis SemTxvevaSi, rodesac misi mflobeli saxelmwifo dainteresebulia seqtoris ganTavsebis saxelmwifo xelisuflebis politikuri, ekonomikuri kursis SecvliT;

qveynis energetikuli usafrToebis uzrunvelmyofi obieqtebis, obieqtis ganTavsebis saxlmwifos konstituciuri wyobilebis Zaladobrivi rRvevis Sedegad inspirirebul samoqalaqo omSi an/da sadazvervo xasiaTis centralur da regionalur xelisuflebebs Soris konfliqtis an/da saomar moqmedebaSi gadazrdis, an/da religiuri da eTnikuri separatizmis waxalisebis organizebaSi mxilebuli ucxo saxelmwifos kompaniisaTvis qronologiuri mimdinareobiT gadacema, obieqtis ganTavsebis saxelmwifos aqtiuri sadazvervo zegavlenis qveS yofnasa da moqcevas unda niSnavdes.

gamoyenebuli literatura:

1. daviT mircxulava. `saqarTvelos energetikuli usafrTxoeba, aris Tu ara es Cveni qveynisaTvis prioretituli?!~ ivlisi 2014;

2. murman margvelaSvili. `saqarTvelos energetikuli usafrTxoebis riskebi da maTi Serbilebis mimarTulebebi~. ilias saxelmwifo universitetis energetikis da mdgradi ganviTarebis instituti. http://iliauni.edu.ge/uploads/other/2/2580.pdf;

3. `Energy Agency Predicts High Prices in Future~. August 22, 2016.

www.worldwatch.org/node/5936;

4. „энергетическая безопасность и ее роль в современных

международных отношениях~. www.google.ru;

5. maWaraSvili giorgi. `eleqtroenergiis warmoebisa da ganawilebis procesebis marTvis srulyofa kompiuteruli sistemebis gamoyenebiT~. teqnikis mecnierebaTa kandidatis samecniero xarisxis mosapoveblad warmodgenili disertacia. specialoba 05.13.16–gamoTvliTi teqnikis, maTematikuri modelirebisa da maTematikuri meTodebis gamoyeneba samecniero kvlevebSi.~ saqarTvelos teqnikuri universiteti. 2006. gv. 4. www.nplg.gov.ge/dlibrary/collect

/0002/000138/Disertacia.pdf

6-7. nata ZveliSvili Tazo kupreiSvili. `rusuli kapitali qarTul biznesSi.~ Tbilisi, 2015. gv.10 -gv.12. https://idfi.ge/public/upload/rusulikapitali.pdf

Page 334: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

334

David Kukhalashvili

Doctor of History. Police Academy Associate

Professor

Mzevinar Guruli-Kukhalashvili

Doctor of Agricultural Science

History of Energy Security in Independent Georgia

Summary

The last period of Georgian political, economic and energetic crisis has revealed

several ecological facts. It became clear that energy crisis has the most destroying

influence upon the nature which is a reasonable stimulator of economic crisis. The

economic crisis is characterized by growing destruction of natural resources.

Energetic independence is a guarantee of political independence stability. It should be

noted that one of the main directions of economic reconnaissance represents security

of research on the market of energetic sector.

Page 335: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

335

ramaz kikviZe fizika-maTematikis mecnierebaTa doqtori. wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo universiteti

optikuri sistemebis fizikuri safuZvlebi

dRemde arsebul fizikis saxelmZRvaneloebsa [1-4], Tu meTodikur miTiTebebSi [5,6] ganxilulia optikuri sistemebi: sferuli sarke, linza, mikroskopi, teleskopi da a.S.; mocemulia sxivTa svla maTSi da maTi daniSnuleba. magram arc erT literaturaSi ar aris miTiTebuli - ra aqvs saerTo yvela optikur sistemas, ra aris maTi mTavari da ZiriTadi amocana?

yvela optikur xelsawyoSi xdeba gamosaxulebis miReba. amisaTvis aucilebelia erTi wertilidan gamosuli sxivebi SevkriboT meore wertilSi. realur, samganzomilebian sivrceSi erTi wertilidan gamosuli yvela sxivis Sekreba SeuZlebelia, magram raRac nawilisa - SesaZlebeli. dRemde arsebul literaturaSi [1-6] ganixileba optikuri xelsawyoebis konkretuli konstruqcia da sxivebis svlis mimarT garkveuli moTxovnebi: mTavari optikuri RerZis gaswvriv gavrcelebuli sxivi ar gardatydeba, misi paraleluri sxivi gardatexis Semdeg aucileblad fokusSi gaivlis da a.S.

am amocanis gadawyvetas mivudgeT axla zogadi TvalsazrisiT da gamoviyenoT fermas umciresi drois principi [1], romlis Tanaxmadac sinaTle gavrcelebisas irCevs im gzas, romlis gavlasac yvelaze nakleb dros moandomebs. aqedan ukve gamomdinareobs erTi zogadi daskvna, rom gamosaxuleba miiReba mxolod im sxivebis SekrebiT, romlebic Sesabamisi gzis gavlas erTi da igive dros andomeben.

axla davuSvaT, rom O wertilidan gamosxivebuli sinaTle gvinda SevkriboT O1 wertilSi (nax. 1). sxivi gavrceldeba O O1 wrfis gaswvriv (radgan mis gavlas yvelaze nakleb dros moandomebs) da ar wava arcerTi sxva OA1 mimarTulebiT. sinaTlisaTvis mTeli rigi axlomdebare traeqtoriebi misaRebi SesaZlebelia iyos im SemTxvevaSi, Tu maT gavlas is erTi da igive dros moandomebs (am SemTxvevaSi moxdeba maTi Sekreba O1 wertilSi da miiReba O wertilis, wyaros, gamosaxuleba). amrigad, amocana daiyvaneba iseTi optikuri sistemis Seqmnaze, romelSidac moxdeba mis gareT

Page 336: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

336

sxivebis dagvianebis kompensacia. igulisxmeba, rom optikur sistemaSi sinaTle ufro naklebi siCqariT moZraobs, vidre mis gareT. magaliTisaTvis, ganvixiloT ori OABO1 da OA1 B1O1 sxivis svla (nax. 1). optikuri sistemis gareT meore sxivs agviandeba pirvelTan SedarebiT, radgan manZilebi OA1>OA da B1O1>BO1. amitom, Tu gvinda, rom O wertilidan gamosuli es ori sxivi O1 wertilSi Seikribos, maSin maT gzaze unda davuxvedroT optikuri sistema, romelSic AB>A1B1 da, maSasadame, pirvelma sxivma optikuri sistemis gavlas ufro meti dro unda moandomos meoresTan SedarebiT; e.i. imisaTvis, rom aRniSnuli sxivebi O1 wertilSi Seikribon, saWiroa SevarCioT iseTi optikuri sistema, romelSic pirvel sxivs zustad imdeni daagviandeba, ramdenic agviandeba mis gareT meores.

nax. 1 nax. 2

aseTi optikuri sistemis Seqmna rTuli ar aris. ganvixiloT ramodenime magaliTi. aviRoT mina, romelSic sinaTle haerTan SedarebiT ufro nela vrceldeba (nax. 2). haerSi OCO1 sxivis mier gavlili gza metia OABO1 sxivisaze. amitom minis sisqe ise unda SevarCioT, rom mis gasavlelad daxarjuli dro unda akompensirebdes OCO1 sxivis dagvianebas haerSi. nawilobriv gadaxrili OA1B1O1 sxivis mier gavlili manZili naklebia OOOCO1 sxivisaze. marTalia, es sxvaoba ufro naklebia, vidre OCO1 da OABO1 sxivebisaTvis, magram garkveuli drois kompensireba mainc mogviwevs. amitom, minis forma ise unda SevarCioT, rom OA1B1O1 sxivs OABO1 sxivTan SedarebiT naklebi manZilis gavla mouxdes minaSi, magram ise, rom samive sxivma Sesabamisi manZilebis gavlas O-dan O1 wertilamde erTi da igive dro moandomos. Sedegad miviRebT minis formas, rogoric gamosaxulia nax. 2-ze. igi uzrunvelyofs O wertilidan gamosuli yvela sxivis Sekrebas O1 wertilSi (cxadia, igulisxmeba A da C wertilebs Soris moxvedrili sxivebi). aseTi optikuri sistema didi xania cnobilia da mas linzas uwodeben. Zneli gamosaTvleli

Page 337: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

337

ar aris, ra formis unda iyos linza, rom miviRoT idealuri fokusireba.

axla, davuSvaT, sarke ise gvinda SevarCioT, rom sinaTle O wertilidan yovelTvis O1 wertilSi modiodes (nax. 3). nebismieri sxivi unda ireklebodes sarkis zedapiridan da fermas umciresi drois principis Tanaxmad, Sesabamisi manZilis gavlas erTsa da imave dros unda andomebdes. vinaidan isini erTsa da imave garemoSi (haeri) vrceldebian, droTa toloba manZilebis tolobaze daiyvaneba; e.i. OA da AO1 manZilebis jami nebismieri wertilisaTvis mudmivi unda iyos. analizuri geometriidan cnobilia, rom wertilTa geometriul adgils, romelTaTvisac manZilebis jami winaswar mocemul or wertilamde (romelsac fokuss uwodeben) mudmivi sididea, elifsi ewodeba. maSasadame, elifsis (ufro sworad elifsoidis) formis sarkeSi erTi fokusidan gamosuli sinaTle aucileblad moxvdeba meore fokusSi.

nax. 4

teleskopsac aseTive principi udevs safuZvlad. palomaris observatoriaSi 200-diumiani teleskopis agebisas gamoyenebuli iqna Semdegi idea: Cven gvinda ramodenime aTeuli da aseuli miliardi kilometriT daSorebuli varskvlavidan gamosxivebuli sinaTle SevkriboT erT wertilSi (fokusi). marTalia, SeuZlebelia yvela sxivis gavrcelebis traeqtoriis daxazva, magram aucilebelia SevamowmoT, ramdenad emTxveva erTmaneTs maTi gavrcelebis dro. Tuki uamravma sxvadasxva sxivma miaRwia maTi gavrcelebisadmi perpendikularul MM1 sibrtyes (nax. 4), SeiZleba iTqvas, rom isini Sesabamisi manZilebis gavlas erTsa

Page 338: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

338

da imave dros andomeben. amis Semdeg unda aireklon sarkidan da erTi da igive dro unda moandomon O fokusSi misvlas. es imas niSnavs, rom unda movZebnoT iseTi mrudi (realurad ki zedapiri), romlis nebismieri X wertilisaTvis XX1 + X1O manZilebis jami mudmivi iqneba. yvelaze advilia, albaT, gavagrZeloT XX1 monakveTi NN1 sibrtyemde da moviTxovoT Semdegi pirobis Sesruleba: A1A2 = A1O, B1B2=B1O, C1C2 = C1O da a.S. advili misaxvedria, rom am gziT miviRebT saZiebel mruds, radgan AA1 + AlO = AA1 +A1A2 manZilebis jami yvela wertilisaTvis mudmivi iqneba. miviReT, rom es saZiebeli mrudi aris im wertilTa geometriuli adgili, romlebic Tanabrad arian daSorebuli mocemuli NN1 wrfidan da mocemuli O O wertilidan. am mruds parabolas uwodeben. amitomac, zemoT aRniSnuli teleskopis sarke parabolis formis iqna damzadebuli.

fermas umciresi drois principi saSualebas iZleva aramarto davadginoT da SevarCioT optikuri sistemebis forma, aramed SeviswavloT kidevac maTi elementaruli Tvisebebi. ganvixiloT sxvadasxva gardatexis maCveneblis mqone ori gamyofi gardamtexi zedapiri (nax. 5).

marcxniv sinaTlis siCqare simartivisaTvis CavTvaloT erTis tolad, marjvniv ki - 1/n, sadac n gardatexis maCvenebelia1. gamyofi zedapiri ise SevarCioT, rom O wertilidan am zedapirze moxvedrili yoveli sxivi O1 wertilSi iyrides Tavs. amisaTvis isini Sesabamisi manZilebis gavlas erTidaigive dros unda andomebdnen. am pirobas, zogadad, akmayofilebs meoTxe rigis Zalzed rTuli zedapiri. amocanis gamartivebis mizniT, ixilaven kerZo SemTxvevas, rodesac S→∞. am dros miiReba meore rigis zedapiri, Tumca isic sakmaod rTulia. amitom iReben sferul zedapirs da adgenen im pirobebs, romelsac unda akmayofilebdnen OO1 RerZTan axlos gamavali e.w.

1 aRsaniSnavia, rom jer kidev heron aleqsandrielma gamoTqva mosazreba, rom sinaTle umoklesi gziT vrceldeba. aman saSualeba misca mas aexsna sinaTlis arekvlis kanoni, magram ver axsna misi gardatexa erTi garemodan meoreSi gadasvlisas. marTalia, snelma miagno gardatexis kanons, romlis Tanaxmadac dacemisa da gardatexis kuTxeebis sinusebis Sefardeba ori garemosaTvis mudmivi sididea da mas gardatexis fardobiT maCvenebels uwodeben. magram es kanoni cxadi da naTeli gaxda mxolod fermas umciresi drois principis daxmarebiT. misi saSualebiT dadginda, rom gardatexis fardobiTi maCvenebeli gviCvenebs, Tu ramdenjer icvleba sinaTlis siCqare erTi garemodan meoreSi gadasvlis dros.

Page 339: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

339

paraqsialuri sxivebi, raTa isini O wertilidan gamosulvbi O1 wertilSi Seikribon.

nax. 5 nax. 6

paraqsialuri sxivebisaTvis B wertili axlosaa RerZTan.

amitom, BC=h simaRle gacilebiT naklebia S da S1 manZilebze (es aris swored sxivebis paraqsialurobis piroba). B wertilze gamavali gamyofi zedapiri sibrtye rom iyos, maSin OB sxivis dagvianeba OC –sTan SedarebiT haerSi iqneboda h2/2S, xolo BO1-isa CO1-Tan SedarebiT minaSi-nh2/2S1.2

OBO1 sxivis aRniSnuli dagvianeba OACO1-Tan SedarebiT unda kompensirdebodes am ukanasknelis dagvianebiT minaSi AC monakveTze (romelzedac, rogorc aRvniSneT, sinaTle vrceldeba n-jer naklebi siCqariT haerTan SedarebiT).

∆𝐵𝐶𝐷-dan miviRebT, rom es dagvianeba tolia (𝑛−1)ℎ2

2𝑅, sadac R-

iT aRniSnulia gamyofi zedapiris DB radiusi. (n-1) imitom, rom am monakveTze sinaTlis gavrceleba haerSi erTxel ukve gaviTvaliswineT. maSasadame,

ℎ2

2𝑆+𝑛ℎ2

2𝑆1= (𝑛 − 1)

ℎ2

2𝑅

sabolood, vRebulobT formulas, romelic akavSirebs S da S1 manZilebs saZiebeli gamyofi zedapiris simrudis R radiusTan.

amrigad, ufro mizanSewonilad migvaCnia optikuri sistemebis Seswavla maTi zogadi daniSnulebidan gamomdinare. studentebs, fermas umciresi drois principis gacnobis Semdeg, jer avuxsnaT optikuri sistemis ZiriTadi

2 Tu marTkuTxa samkuTxedSi (nax. 6) erT-erTi kaTeti (h) gacilebiT naklebia pipoTenuzaze (S), maSin pipoTenuzasa da meore kaTets (d)-s Soris sxvaobis (∆) gansazRvrisaTvis SegviZlia davweroT: h2 = S2- d2 =(S-d)(S+d), S-d ≡∆, S+d≈2S; aqedan

vRebulobT, rom ∆= ℎ2/2S.

Page 340: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

340

daniSnuleba - moaxdinos mis gareT sxivebis dagvianebis kompensacia, raTa erTi wertilidan gamosuli sxivebi meoreSi misvlas erTidaigive dros andomebdnen; vaswavloT, rogor xdeba maTi formisa da elementaruli Tvisebebis dadgena da amis Semdeg gadavideT calkeul, konkretul optikur xelsawyoebze, rogorc kerZo SemTxvevaze, avuxsnaT maTi daniSnuleba da sxivTa svla maTSi. Cvenis azriT, es gauadvilebT maT gaerkvnen optikuri xelsawyoebis fizikis safuZvlebSi.

literatura:

1. g. vefxvaZe. zogadi fizikis kursi. Tsu, 1983. t. 3.

2. d. RonRaZe. zogadi fizikis kursi. Tbilisi, `ganaTleba~, 1987, naw. III.

3. Савельев И.В. Курс общей физики. М., `Наука~, 1989, т. 2

4. m. asaTiani, c. lolaZe, d. SiSniaSvili. fizikis kursi. s.s. orbelianis saxelobis Tbilisis sax. pedagogiuri universiteti sabunebismetyvelo fakultetis studen-tebisaTvis). Tbilisi, 2005.

5. n. gelaSvili. zogadi fizikis swavlebis meTodika. Tbilisi, 2001.

6. a. gigineiSvili, z. jabua, m. berulava. zogadi fizikis swavlebis meTodikis zogierTi aspeqtebi. `teqnikuri universiteti~, Tbilisi, 2009.

Ramaz Kikvidze

St. Grigol Peradze Tbilisi Teaching University

Physical basis of optical systems

Summary

Is being discussed some issues about teaching methods of optical systems. Until

today students are taught the separate optical appliances so that they do not explain

them the main destination. We find it expedient that after introduction the smallest

time principle of Ferma to explain the main destination of optical system – to carry

out the compensation of its rays delay outer ans after that go on special optical

appliances as own cases. This will facilitate them to elucidate the basis of physics of

optical appliances.

Page 341: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

341

krebulSi dasabeWdad warmodgenili statiebis

gaformebis wesebi

1. wmida grigol feraZis Tbilisis saswavlo universitetis Sromebis krebulSi gamosaqveynebeli statiebi unda SeEicavdes samecniero siaxles;

2. naSromis struqtura unda iTvaliswinebdes Semdeg

komponentebs: Sesavali, kvlevis obieqti da meTodebi, Sedegebi da maTi ganxilva, daskvna. naSroms daerTvis gamoyenebuli literaturis sia.

3. naSromi gaformebuli unda iyos Semdegi TanmimdevrobiT: • avtoris (avtorebis) saxeli, gvari; • avtoris samecniero xarisxi, Tanamdeboba; • samuSao adgilis (dawesebulebis) dasaxeleba; • naSromis saTauri; • anotacia naSromis enaze (10-12 striqoni, 500-mde simbolo); • ZiriTadi teqsti; • gamoyenebuli literaturis sia citirebis mixedviT da

teqstSi damowmebiT (mizanSewonilia citirebuli literaturis nawili gamocemuli iyos bolo aTi wlis ganmavlobaSi); gamoyenebuli literaturis sia unda akmayofilebdes Semdeg moTxovnebs: avtoris (avtorebis) inicialebi da gvari, naSromis dasaxeleba, gamocemis tipi (Jurnali, krebuli ...), tomi (nomeri), gamocemis adgili da TariRi.

• reziume inglisur an rusul enaze (araumetes 250 sityvisa); 4. naSromi akrefili unda iyos Sylfaen-Si, moculoba 4-7 gverdi,

striqonebs Soris intervali - 1. qaRaldis formati - A4, saTauri ikrifeba 14 SriftiT, avtorTa saxelebi da gvarebi - N12-iT, xolo ZiriTadi teqsti N11 SriftiT, gverdis parametrebi: marcxnidan – 2 sm, marjvnidan 2 sm, zemodan da qvemodan 2,5 sm.

5. erTma avtorma SesaZlebelia warmoadginos araumetes ori naSromisa.

6. doqtorantis naSroms unda axldes samecniero xelmZRvanelis rekomendacia.

Page 342: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

342

Page 343: Scientific Works IV - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/191370/1/Shromebis_Krebuli_2016_N4.pdfsaqarTvelos pirmSoa. saswavlo universiteti `Tbilisis humanitarul-ekonomikuri instituti~

343

gamomcemloba mwignobari


Recommended