+ All Categories
Home > Documents > Tsu-is profesori, romelic evropis erT-erT saukeTeso specialistad...

Tsu-is profesori, romelic evropis erT-erT saukeTeso specialistad...

Date post: 12-Apr-2020
Category:
Upload: others
View: 5 times
Download: 0 times
Share this document with a friend
16
`mravalgzis gamorCeuli~, _ ase Seafases 80 wlis cno- bili enaTmecnieris, gelaTis akademiis akademikosis, profesor damana meliqiSvilis cxovreba da moRva- weoba saiubileo RonisZiebaze T su-is genetikis institutis xelmZRvaneli, profesori Teimuraz leJava biologiuri daberebis kv- levis dargSi 2019 wlis evropis erT-erT saukeTeso specialistad daasaxeles. gerontologiisa da geriatriis saerTaSoriso asociaciis kongresze saukeTeso mec- nierTa sigelebi Teimuraz leJavasTan erTad inglisel da germanel profesorebs gadasces. saerTaSoriso saxelis mqone farTo profilis enaTmecnieri 4 ivlisi, 2019 xuTSabaTi, #7 ( 2233 ) ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan Tsu-is profesori, romelic evropis erT-erT saukeTeso specialistad daasaxeles axalgazrda arqeologTa saerTaSoriso konferencia varZiaSi gv. 3 paata guguSvilis ekonomikis instituti 75 wlisaa gv. 7 Tsu-Si axali saleqcio kursi `agrosakiTxebis gaSuqeba~ daiwyo gv. 11 interaqtiuli Sexvedra studentebTan sainformacio kampaniis `argasinjo~ farglebSi gv. 2 msoflioSi cnobili marTlmadidebeli Teologis ioane zizi ulasis axali wigni qarTul enaze gamoicema gv. 12 daTo maRraZis poemis `jakomo ponti~ Targmanebis prezentacia gv. 12 sabiblioTeko dReebis daxurva Tsu-Si gv. 4 gv. 3 gv. 5 nomerSi nomerSi axalgazrda mklevari gv. 8 T su-is humanitarul mec- nierebaTa fakultetis arqeologiis mimarTule- bis magistranti Tamar CogovaZe SoTa rusTavelis saqarTvelos erovnuli samecniero fondis ga- marjvebulia. Tamari erT-erTia im axal- gazrda mklevrebs Soris, romlis proeqtmac `gvian brinjao _ adre rkinis xanis sabeWdavebi (gamokv- leva, katalogi)“ granti moipova. Tbilisis saxelmwifo uni- versiteti SoTa rusTavelis sa- qarTvelos erovnuli samecniero fondis magistrantTa saswavlo- kvleviTi proeqtis grantiT da- finansebis 2018 wlis konkursis lideria. konkursSi gamarjvebuli 21 proeqtidan 10 proeqti Tbilisis saxelmwifo universitetis axal- gazrda mecnierebs ekuTvniT. saqarTvelos damfuZnebeli kreba qarTuli parlamentarizmis gamocdileba gv. 2
Transcript
Page 1: Tsu-is profesori, romelic evropis erT-erT saukeTeso specialistad …newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-7 (2233)-2019_web.pdf · 2019-07-03 · Tbilisis universiteti tsunewspaper

`mravalgzis gamorCeuli~, _ ase Seafases 80 wlis cno-bili enaTmecnieris, gelaTis akademiis akademikosis, profesor damana meliqiSvilis cxovreba da moRva-weoba saiubileo RonisZiebaze

Tsu-is genetikis institutis xelmZRvaneli, profesori Teimuraz leJava biologiuri daberebis kv-levis dargSi 2019 wlis evropis erT-erT saukeTeso specialistad daasaxeles.gerontologiisa da geriatriis saerTaSoriso asociaciis kongresze saukeTeso mec-

nierTa sigelebi Teimuraz leJavasTan erTad inglisel da germanel profesorebs gadasces.

saerTaSoriso saxelis mqone farTo profilis enaTmecnieri

4 ivlisi, 2019 xuTSabaTi, #7 (2233)

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan

Tsu-is profesori, romelic evropis erT-erT saukeTeso specialistad

daasaxeles

axalgazrda arqeologTa saerTaSoriso konferencia varZiaSi

gv. 3

paata guguSvilis ekonomikis instituti75 wlisaa

gv. 7

Tsu-Si axali saleqcio kursi `agrosakiTxebis gaSuqeba~ daiwyo

gv. 11

interaqtiuli Sexvedra studentebTan sainformacio kampaniis `argasinjo~ farglebSi

gv. 2

msoflioSi cnobili marTlmadidebeli Teologis ioane zizi ulasis axali wigni qarTul enaze gamoicema

gv. 12

daTo maRraZis poemis – `jakomo ponti~ – Targmanebis prezentacia

gv. 12

sabiblioTeko dReebis daxurva Tsu-Si

gv. 4

gv. 3

gv. 5

nomerSinomerSi

axalgazrda mklevari

gv. 8

Tsu-is humanitarul mec-nierebaTa fakultetis arqeologiis mimarTule-

bis magistranti Tamar CogovaZe SoTa rusTavelis saqarTvelos erovnuli samecniero fondis ga-marjvebulia.

Tamari erT-erTia im axal-gazrda mklevrebs Soris, romlis proeqtmac `gvian brinjao _ adre rkinis xanis sabeWdavebi (gamokv-leva, katalogi)“ granti moipova.

Tbilisis saxelmwifo uni-versiteti SoTa rusTavelis sa-qarTvelos erovnuli samecniero fondis magistrantTa saswavlo-kvleviTi proeqtis grantiT da-finansebis 2018 wlis konkursis lideria.

konkursSi gamarjvebuli 21 proeqtidan 10 proeqti Tbilisis saxelmwifo universitetis axal-gazrda mecnierebs ekuTvniT.

saqarTvelos damfuZnebeli kreba – qarTuli parlamentarizmis gamocdileba

gv. 2

Page 2: Tsu-is profesori, romelic evropis erT-erT saukeTeso specialistad …newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-7 (2233)-2019_web.pdf · 2019-07-03 · Tbilisis universiteti tsunewspaper

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

2

interaqtiuli Sexvedra studentebTan sainformacio

kampaniis `argasinjo~ farglebSi

saqarTvelos damfuZnebeli kreba _qarTuli parlamentarizmis gamocdileba

29 maiss saqarTvelos parlamentis pirveli respublikis darba-

zma umaspinZla konferencias, romelic SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondis 2018 wlis sagranto konkursSi gamarjvebuli proeqtis _ `saqa-rTvelos damfuZnebeli kreba: qarTuli parlamentarizmis gamocdileba~ _ farglebSi gaimarTa.

proeqts, romelic miznad isaxavs damfuZnebeli krebis Sesaxeb istoriuli masalebis Sekreba-moZiebas da gaanalize-bas, Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis profesori malxaz macaberiZe xelmZRvanelobs, xolo ganmaxorcieleblebi ari-an: profesorebi oTar janeliZe, paata surgulaZe, irakli iako-baSvili da Tsu-is socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis politikis mimar-Tulebis doqtorantebi: naTia zedgeniZe da Tamar orjonikiZe.

konferencia, romelic saqarT-velos demokratiuli respublikis damfuZnebeli krebis (parlamentis) 100 wlisTavTan dakavSirebiT gai-marTa, parlamentis Tavmjdomaris moadgilem, saiubileo saparla-mento komisiis xelmZRvanelma gia volskim gaxsna. man gansakuTrebuli madloba gadauxada proeqtis av-tors da xazi gausva pirveli de-mokratiuli parlamentis samwliani arsebobis mniSvnelobas saqarTve-los istoriaSi: `madloba minda gadavuxado proeqtis xelmZRvanels da ganmaxorcieleblebs, gansakuTre-biT profesorebs malxaz macaberi-Zes da oTar janeliZes, romlebic, amave dros, iyvnen im komisiis we-vrebi, romlebic amzadebdnen par-lamentarizmis 100 wlis saiubileo RonisZiebebs. istoriuli faqtebis da movlenebis mecnieruli kvleva da analizi mniSvnelovania. swo-red am dros unda gavixedoT mec-nierebisken da maT unda vkiTxoT, ras niSnavda CvenTvis is sami weli, ra tradicia iqna SemoRebuli da danergili da ra realuri situa-cia gvqonda im periodSi. 100 wlis

aRniSvna ganapiroba im uzarmazarma Zalisxmevam da im sasaxelo isto-riam, rac im 3 weliwadSi saqarTve-los hqonda. konstitucias iRebd-nen maSin, rodesac mteri karze iyo momdgari da araerTi frontis xazi iyo gaxsnili. garda amisa, im pe-riodis saxe arian adamianebi, ro-melTa cxovrebac CvenTvis samagali-Toa. ramdeni skola gaixsna, ramdeni niWieri axalgazrda gaemgzavra sa-qarTvelodan saswavleblad, raTa Tavisi qveynis samsaxurSi Camdgari-yo, ramdeni maRali donis oficeri da generali iqna gamovlenili im periodSi, romelic dResac saamayo da misabaZia Cveni samxedroebisaT-vis. am samma welma gaakeTa is, rasac istoriis manZilze perioduli ga-monaTebebi SeiZleba davarqvaT~, _ aRniSna man.

konferenciaze paata surgulaZem qarTuli parlamentarizmis saTa-veebi mimoixila, oTar janeliZem damswre sazogadoebas saqarTvelos damfuZnebeli krebis saarCevno de-buleba da arCevnebis procesSi ar-sebuli darRvevebi gaacno, malxaz macaberiZem saqarTvelos damfuZne-beli krebis sakanonmdeblo saqmi-anoba gaaanaliza, xolo irakli ia-kobaSvilma waradgina damfuZnebeli krebis sxdomebis stenografiuli angariSebi, rogorc qarTuli par-lamentarizmis istoriis wyaro. ga-momsvlelTa Soris iyvnen proeqtis monawile doqtorantebi. naTia zedgeniZem da Tamar orjonikiZem damfuZnebeli krebis saparlamen-to eTikasa da amave krebaSi ero-vnuli umciresobebis CarTulobaze

isaubres. rogorc proeqtis xelmZRvaneli,

politikis mecnierebaTa doqtori malxaz macaberiZe aRniSnavs, sak-maod rTuli problemaa damfuZne-beli krebis sxdomis oqmebis mopo-veba da Zveli stenografiuli Cana-werebis moZieba, maT Soris iseTi mniSvnelovani sxdomebisa, rogoric iyo saqarTvelos mTavrobis mier miRebuli gadawyvetileba emigra-ciaSi wasvlis Taobaze. malxaz ma-caberiZis TqmiT, jerjerobiT, am oqms ver miakvlies, Tumca, gark-veul monacemebze dayrdnobiT, Se-saZlebelia sxdomis rekonstruqcia. misive TqmiT, yvelaze samwuxaro is faqtia, rom damfuZnebeli kre-bis sakiTxi aswlian periodSi am kuTxiT Seuswavlelia: `mniSvnelova-nia, saqarTvelos damfuZnebeli kre-bis, rogorc qarTuli parlamenta-rizmis dasawyisis, monografiuli Seswavla. miuxedavad imisa, rom mas Semdeg 100 weli gavida, sakiTxi am saxiT Seuswavlelia, rac upatiebe-li ram aris Tanamedrove qarTuli mecnierebisaTvis. Cveni kvleva iqne-ba kompleqsuri xasiaTis. masSi gaaa-nalizdeba ara marto istoriul-faqtobrivi masala, aramed damfuZ-nebeli krebis sxdomebic~, _ ambobs malxaz macaberiZe.

Tsu-is profesori miiCnevs, rom damfuZnebeli krebis sxdome-bis stenogramebis analizi kargad warmoaCens imdroindel saparla-mento kulturas da imas, Tu ro-gor axerxebdnen sxvadasxva poli-tikuri partiis warmomadgenlebi erTmaneTTan TanamSromlobas: `Cven

SegviZlia raRacebis aRdgena, gva-qvs uZvirfasesi monacemebi qarTul parlamentarizmsa da masSi myof saocrad ganaTlebul adamianebze, romlebic oratoruli niWiT ga-moirCeodnen. maT Soris social-demokratiuli partiidan. swored aRniSnuli partia uwyobda gansa-kuTrebulad xels damfuZnebel krebaSi adamianebis warmoCenas gen-deruli da erovnuli niSniT. da amitomac, parlamentSi rogorc qalebi, aseve erovnuli umcireso-bis warmomadgenlebi Sediodnen~, _ gviTxra man.

samecniero konferencias parla-mentarebi, aparatis TanamSromle-bi, saqarTvelos umaRlesi saswav-leblebisa da samecniero-kvleviTi centris mecnierebi, profesorebi da studentebi eswrebodnen. konfe-renciaze mowveul stumrebs Soris iyo SoTa rusTavelis erovnuli sa-mecniero fondis generaluri dire-qtori zviad gabisoniac. aRniSnu-li fondis dafinansebiT proeqti, `saqarTvelos damfuZnebeli kreba: qarTuli parlamentarizmis gamoc-dileba~, 2019 wlis TebervalSi, saqarTvelos demokratiuli respu-blikis pirveli warmomadgenlobi-Ti organos daarsebidan 100 wlis Tavze daiwyo da is simbolurad 3 wlis ganmavlobaSi gagrZeldeba.

nino SubiTiZe,Tsu-is socialur da politikur

mecnierebaTa fakultetis studenti

malxaz macaberiZe

narkomaniasTan brZolis saerTa-Soriso dResTan dakavSirebiT ivane javaxiSvilis saxelobis

Tbilisis saxelmwifo universite-tis da fsiqikuri janmrTelobis da narkomaniis prevenciis centris organizebiT, sainformacio kampa-niis `argasinjo~ farglebSi, Tsu-is reqtoris moadgilem, profesor-ma nino okribelaSvilma da centris generaluri direqtoris moadgi-lem, narkologma guri menabdiSvil-ma studentebTan interaqtiuli Sex-vedra gamarTes.

Tsu-is reqtoris moadgilis nino okribelaSvilis TqmiT, aRniS-nuli kampania ar iqneba erTjeradi xasiaTis da samomavlod narkomaniis prevenciisken mimarTuli sxvadasxva tipis RonisZieba daigegmeba. `stu-dentebis CarTulobas msgavsi ti-pis RonisZiebebSi Zalze seriozu-li datvirTva aqvs, radgan swored axalgazrdobidan iwyeba wamalTan da narkotikTan urTierToba. Cven, erTi mxriv, profesiuli Temi nar-kologebisa da fsiqiatrebis, meore mxriv, akademiuri Temi, rogoricaa

universitetis profesura, viqnebiT mobilizebuli imisTvis, rom vT-qvaT axali sityva, Tu ra probleme-bi SeiZleba gamoiwvios narkotikTan urTierTobam~, _ ganacxada nino okribelaSvilma.

centris generaluri direqto-ris moadgilem, narkologma guri menabdiSvilma studentebis mier narkotikebTan dakavSirebiT dasmul kiTxvebs upasuxa. rogorc guri menabdiSvili aRniSnavs, RonisZie-bis interaqtiuli xasiaTi mniSvne-lovania, radgan studentebs aqvT SesaZlebloba narkotikebTan da-kavSirebiT miiRon informacia ara

mxolod statistikur monacemebze dayrdnobiT, aramed eqimi-narkolo-gisgan. igi, aseve, imedovnebs, rom samomavlod am RonisZiebebSi is adamianebic CaerTvebian, romlebic wlebis ganmavlobaSi iyenebdnen nar-kotikul saSualebebs. `profesiul azrs Zalian didi mniSvneloba aqvs. swored amitom, sainteresoa CarTu-loba im adamianebis, romlebic am sferoSi muSaoben da zustad ician, narkotikuli saSualebebis moxmare-bis ziani yoveldRiurobaSi. kargi iqneba, Tu aRniSnul RonisZiebaSi CarTuli iqnebian yofili momxma-reblebic da, Tundac, dRes damoki-

debuli adamianebic, radgan yvelaze ukeT maT ician _ ra ziani moaqvs narkotikul saSualebebs~, _ ambobs guri menabdiSvili.

`Cven iseT asakSi varT, rom Za-lian mniSvnelovania zustad viaz-rebdeT _ ra SeiZleba mohyves nar-kotikis moxmarebas. ar vTvli, rom narkotikis moxmarebis gamo adami-anebs unda vsvamdeT cixeSi, Tumca Zalian mniSvnelovania, rom yvelam zustad icodes, ra safrTxeebi SeiZ-leba gamoiwvios narkotikis moxma-rebam. me Tavad vswavlob okupaci-ur Terapias, rac axlos aris fsi-qikuri janmrTelobis sferosTan da xSirad vxvdebi iseT pacientebs, romlebsac fsiqikuri probleme-bi eqmnebaT narkotikis moxmarebis gamo~, _ aRniSna Tsu-is studentma naTia gabravam.

Sexvedra kiTxva-pasuxis reJimSi mimdinareobda. RonisZiebaze Tsu-is studentebisTvis aseve warmodgeni-li iyo sainformacio kampaniis `ar-gasinjo~ farglebSi momzadebuli filmi narkotikebze damokidebuli adamianebis Sesaxeb.

Page 3: Tsu-is profesori, romelic evropis erT-erT saukeTeso specialistad …newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-7 (2233)-2019_web.pdf · 2019-07-03 · Tbilisis universiteti tsunewspaper

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.ge

3Tsu-is profesori, romelic evropis erT-erT

saukeTeso specialistad daasaxeles

axalgazrda arqeologTa saerTaSoriso

konferencia varZiaSi

Teimuraz leJavam saSualo sko-la 1957 wels daamTavra oqros medliT. 1957-1963 wlebSi swavlob-da Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi, biologiis fakultetze. 1963-1968 wlebSi iyo sakavSiro akademiis molekuluri biologiis institutis da Semdgom sakavSiro samedicino akademiis morfologi-is institutis aspiranti. 1968 wels daicva sakandidato disertacia specialobiT _ genetika. 1984 wels sankt-peterburgSi daicva sado-qtoro disertacia. igi 1968-1969 wlebSi iyo saqarTvelos jandacvis saministros Jordanias saxelobis qalis fiziologiisa da paTolo-giis institutis genetikis ganyofi-lebis ufrosi mecnier-TanamSrome-li. 1969-1970 wlebSi _ Tbilisis saxelmwifo samedicino institutis citologiis ganyofilebis ufrosi mecnier-TanamSromeli, xolo Semdeg _ genetikis ganyofilebis gamge. 1975 wlidan dRemde aris Tbili-sis saxelmwifo universitetis ge-netikis kaTedris gamge, xolo 2011 wlidan dRemde _ genetikis insti-tutis xelmZRvaneli. avtoria 8 sa-xelmZRvanelosi da 3 monografiis. profesor Teimuraz leJavas xelmZ-RvanelobiT mimdinareobs adami-anis genomis kvlevebi normasa da paTologiaTa SemTxvevebSi, gansa-kuTrebiT daberebis genetikaSi. mis mier Seqmnilia daberebis genetiku-ri Teoria, romelic sam aRmoCenas moicavs, esenia: dadginda, rom da-berebis procesSi qromatinis mo-difikacia pirveladia mutaciebsa (xarisxobrivi darRvevebis) da re-

paraciasTan (aRdgenis) mimarTebaSi, rac sicocxlis gaxangrZlivebisa da daberebis paTologiebis aci-lebis saSualebas qmnis. daberebis genetikuri Teoria da daberebis periodSi qromatinis modifikaciis procesi farTod aris gaSuqebu-li amerikis SeerTebul StatebSi gamoqveynebul profesor leJavas monografiaSi. Teoriis debulebe-bi Setanilia wamyvan amerikel mec-nierTa mier qromatinze gakeTebul samagide naSromSi, rogorc Zi-riTadi argumenti daberebis pro-cesSi qromatinis remodelirebisa, rac Tavis mxriv daberebis gan-msazRvrel faqtors warmoadgens; profesor Teimuraz leJavas mier Catarebuli kvlevebis safuZvelze dadginda agreTve, rom rigi sinTe-zuri peptidri bioregulatorebis moqmedebiT SesaZlebelia daberebis procesSi modificirebuli qro-matinis gaxsna, rac Caketil genTa gamoTavisuflebis winapirobaa da, Sesabamisad, genTa aqtivobis kore-qcia daberebis paTologiebis aci-lebisa da mkurnalobis saSualebas qmnis; Teimuraz leJavas mier agreT-ve naCvenebia, rom peptiduri biore-gulatorebisa da mZime metalebis kombinirebuli zemoqmedebiT SesaZ-lebelia damoklebuli telomeris normalizacia, rac mniSvnelovania gul-sisxlZarRvTa, avTvisebiani simsivneebisa da sxva paTologie-bis SemTxvevebSi (rodesac telome-rebi mniSvnelovnad damoklebulia) da SesaZleblobas iZleva daisaxos gzebi am paTologiaTa gankurne-bisaTvis. mas gamoqveynebuli aqvs 133 samecniero naSromi, maT Soris 20 publikacia Springer-sa da Elsevier-

is impaqt faqtorian JurnalebSi da wignSi _ `Senescence~ edited by tetsuji nagata chapter 26, 631-646, 2012. 2006 wels aSS-Si gamoaqveyna monografia: Teimuraz Lezhava, Human Chromosomes And Aging: From 80 To 114. Nova Bio-medical, New York, _ 177, 2006. misi citirebis indeqsi 2013 wlisTvis aris 254. profesor Teimuraz le-Javas xelmZRvanelobiT momzadda 19 sakandidato disertacia (maT Soris erTi ucxoelis (muxtar muxamed za-vaxri (egvipte) da 2 sadoqtoro di-sertacia. profesori Teimuraz le-Java aris miwveuli, rogorc momx-senebeli/delegati 2014 wlis kon-gresebze (4th World Congress On Cancer Science & Therapy 2014, Chicago, USA, 2nd Annual World Congress Of Geriatrics And Gerontology 2014 (WCGG-2014), Chi-na, 2014 (naSromis winaswari moT-xovnis gareSe). 2005-2013 wlebSi profesor Teimuraz leJavam miiRo monawileoba, rogorc momxsenebel-ma 11 saerTaSoriso kongressa da erT simpoziumSi. gerontologTa da geriatrTa msoflio kongreseb-ze (rio-de-Janeiro (brazilia, 2005 w.), (seuli, korea, 2013 w). profe-sorma Teimuraz leJavam danerga simpoziumi `Chromosomes And Aging~. erToblivi samecniero samuSaoebi Sesrulebuli aqvs araerT ucxour samecniero centrTan (aSS, iaponia, ruseTi). 2014 wels monawileobda 3 sagranto proeqtSi, maT Soris 2 ucxouri. Teimuraz leJavas xe-lmZRvanelobiT daarsda saerTa-Soriso simpoziumi _ `daberebis citogenetika~ (Catarda 1972, 1984, 1989, 2008 wlebSi TbilisSi, xolo 1987 wels xirosimaSi (iaponia). 1970 wels Tbilisis saxelmwifo samedi-

cino institutSi (universitetSi) Teimuraz leJavas xelmZRvanelobiT gaixsna pirveli genetikis labora-toria. 90-ian wlebSi ivane javaxiS-vilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetSi mis mier Ca-moyalibda `biosamedicino ekolo-giuri genetikis~ specialoba, xolo 2011 wlis 25 Tebervals aqve daarsa genetikis instituti. pirvelad sa-qarTveloSi Teimuraz leJavas mier aris aprobirebuli da danergili citogenetikuri meTodebi: adamia-nis limfocitarul kulturebidan qromosomuli preparatebis miRebis meTodi, dnm-s aragegmiani sinTezis meTodi (reparacia), qromosomaTa replikaciis periodis gansazRvris meTodi (Timidinis CarTvis gamoy-enebiT), Svileul qromatidTa gacv-lis meTodi (bromdezoqsiuridinis Timidinis CarTvis gamoyenebiT), Ag. C, G, qromosomaTa heteroqromatu-li ubnebis bendirebis meTodebi. Teimuraz leJava aris: amerikisa da saerTaSoriso gerontologTa aso-ciaciis wevri. saqarTvelos adamia-nis genetikosTa sazogadoebis Tavm-jdomare. saqarTvelos geronto-logTa da geriatrTa asociaciis samecniero ganxris xelmZRvaneli. rigi (rogorc CvenTan ise sazRvar-gareT) sazogadoebrivi samecniero akademiebis wevri. dajildoebulia ivane javaxiSvilis saxelobis med-liT da Rirsebis ordeniT, geron-tologiis saerTaSoriso asocia-ciis mier `Sandoz Prize~-Si geron-tologiis ganxriT gamoqveynebuli warmatebuli naSromebisTvis.

Tsu-is sazogadoebasTanurTierTobis departamenti

varZiis samonastro kompleqsma meTerTmeted umaspinZla axal-gazrda arqeologTa saerTa-

Soriso konferencias, romelSic Tbilisis saxelmwifo universite-tis studentebTan erTad msoflios wamyvani universitetebis warmomad-genlebi monawileobdnen. konferen-cia arqeologiis erT-erT fuZemde-bels pit riverss mieZRvna da masSi evropis 15 universiteti monawi-leobda, maT Soris _ avstriidan, germaniidan, poloneTidan, inglisi-dan. konferenciaze monawileebma in-dividualuri, uaxlesi samecniero kvlevebi warmoadgines neoliTidan moyolebuli gviani Sua saukuneebis CaTvliT. aseve, ganixiles msoflios sxvadasxva regionis arqeologiuri kvlevis sakiTxebi.

konferenciis gaxsnas Tsu-is re-qtoris moadgile nino gvenetaZe, Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis arqeologiis saswavlo kvleviTi institutis xelmZRvaneli vaxtang liCeli, oqsfordis univer-sitetis profesori maikl vikersi, ucxoeli da qarTveli profesore-bi, studentebi da mowveuli stum-rebi daeswrnen.

`konferenciaSi qarTvel axal-gazrda arqeologebTan erTad monawileobas iRebdnen sxvadasx-va qveynis arqeologebi, momavali mecnierebi. maT saqarTvelosTan dakavSirebiT mniSvnelovani arqeo-logiuri Ziebebis Sesaxeb Zalian saintereso moxsenebebi aqvT. es sau-keTeso saSualebaa am dargSi arse-buli siaxleebis gacnobisa da ur-TierTgaziarebisTvis. vimedovneb, es tradicia gagrZeldeba da kidev ufro ganviTardeba~, _ ganacxada

Tsu-is reqtoris moadgilem nino gvenetaZem.

varZiis yovelwliuri saerTa-Soriso konferencia didi popu-larobiT sargeblobs evropisa da amerikis universitetebSi da mas-Si msoflioSi cnobili arqeolo-gebi monawileoben. `konferencias mniSvnelovani Sedegebi aqvs _ Cve-ni studentebi ukve mravali welia, rac ucxoeTis arqeologiur eqspe-diciebSi monawileoben, isini Tvi-Ton awarmoeben arqeologiur kvle-vas saqarTvelos farglebs gareT, risi praqtikac aqamde ar yofila saqarTveloSi~, _ aRniSna vaxtang liCelma.

varZiis yovelwliur saerTaSo-riso konferencias oqsfordis uni-versitetis profesori maikl viker-si uZRveboda, romelic 11 welia konferenciis aqtiuri monawilea. `konferencia daiwyo Tbilisis sa-xelmwifo universitetis erT-erT auditoriaSi 11 wlis win. proeqtis idea iyo, rom qarTveli studente-bisTvis migveca Sansi _ 15 wuTis ganmavlobaSi sakuTari kvlevebis

Sesaxeb inglisurad elaparakaT. wlebis ganmavlobaSi standartebi ufro gamyarda. SeuZlebelia gana-sxvao qarTveli arqeologiis stu-dentebi da oqsfordis, miCiganis an varSavis eTnografiis studentebi erTmaneTisgan~, _ ganacxada profe-sorma.

konferenciam saSualeba momca ara erT qveyanaSi, maxlobel aRmo-savleTsa Tu evropaSi arqeologi-ur kvlevebsa da gaTxrebSi mimeRo monawileoba da Semdgom es yvela-feri warmedgina auditoriisaTvis~, _ aRniSna Tsu-is studentma daviT nasyidaSvilma, romelic konferen-ciis erT-erTi organizatori da aqtiuri monawilea.

konferencia 4 ivniss dasrulda. misi msvlelobis dros gaimarTa diskusiebi arqeologiasa da momij-nave dargebSi ganxorcielebuli kv-levebis Sesaxeb, daisaxa samecniero problemaTa gadawyvetis gzebi.

varZiis yovelwliuri saerTa-Soriso konferenciis mizania, xeli Seuwyos sxvadasxva qveynis warmo-madgenel axalgazrda arqeologTa Soris kontaqtebis damyarebas, maTi kvlevebis popularizacias msoflio samecniero bazarze da, Sesabamisad, qarTveli studenti-arqeologebis saerTaSoriso sivrceSi integracias.

Tsu-is sazogadoebasTanurTierTobis departamenti

1-li gverdidan

maikl vikersi

Page 4: Tsu-is profesori, romelic evropis erT-erT saukeTeso specialistad …newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-7 (2233)-2019_web.pdf · 2019-07-03 · Tbilisis universiteti tsunewspaper

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

4aseT adamianebs epoqalur adamianebs uwodeben

sabiblioTeko dReebis daxurva Tsu-Si

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis biblioTekaSi sabi-

blioTeko dReebis daxurvasTan da-kavSirebiT biblioTekis sacavebSi daculi unikalur, maT Soris, av-tografian wignebTan erTad, pirve-lad gamoifina anton II kaTaliko-sis ferweruli portreti, romelic 1930-iani wlebidan biblioTekis sacavebSia daculi. rogorc cno-bilia, anton II-is portreti sul ramdenimea SemorCenili. eqspozi-ciaze damTvalierebeli aseve gaecno saqarTvelos sxvadasxva regionSi moRvawe cnobili biblioTekarebis cxovrebasa da Semoqmedebas da sabi-blioTeko dargis Sesaxeb biblio-TekaTmcodneebis naSromebs.

sabiblioTeko dReebis daxurvis RonisZieba Tbilisis saxelmwifo universitetis biblioTekisa da sa-qarTvelos sabiblioTeko asocia-ciis TanamSromlobiT Tsu-is bi-blioTekaSi gaimarTa. RonisZiebas Tsu-is administraciis xelmZRvane-lis moadgile laSa saRinaZe, Tsu-is biblioTekis xelmZRvaneli zu-rab gaiparaSvili, saqarTvelos sa-biblioTeko asociaciis xelmZRvane-li rusudan asaTiani, saqarTvelos parlamentis erovnuli biblioTekis xelmZRvanelis moadgile mirian xo-sitaSvili, biblioTekarebi saqarT-velos sxvadasxva regionidan da studentebi eswrebodnen.

`mniSvnelovania, rom sabiblio-Teko dReebis daxurva swored Tsu-is biblioTekaSi gaimarTa, rad-

gan, mogexsenebaT, Cveni biblioTeka erT-erTi udidesi da umdidresia saqarTveloSi Tavisi wignadi fon-diT. sabiblioTeko sferoSi ar-sebul problemebze, gadasaWrel sakiTxebze, gamocdilebis gaziare-baze iyo saubari Tsu-is biblio-Tekis centralur SenobaSi. amasTan, sabiblioTeko dReebis daxurvis RonisZiebaze gamofenili iyo Tsu-is biblioTekis sacavebSi daculi unikaluri masalebi~, _ ganacxada Tsu-is administraciis xelmZRvane-lis moadgilem laSa saRinaZem.

Tsu-is biblioTekis xelmZR-vanelis zurab gaiparaSvilis in-formaciiT, biblioTekis SenobaSi erTdroulad ramdenime RonisZieba gaimarTa. `gamofena ramdenime nawi-lisgan Sedgeba: Cvens sacavebSi da-culia raritetuli, unikaluri sa-biblioTeko dokumentebi, romelic iSviaT gamocemebs ganekuTvneba. aq aris aseve warmodgenili saqarT-

veloSi Seqmnili sabiblioTeko Sromebi, ara mxolod universite-teli biblioTekarebis, aramed zo-gadad bibliografiuli naSromebi da sxva~, _ aRniSna zurab gaipara-Svilma.

Tsu-is biblioTekaris qeTevan samadaSvilis TqmiT, sabiblioTeko asociaciam gamosca wigni `biblio-Tekari _ xelovani~, `wignSi Tav-moyrilia xelovan biblioTekarTa naSromebi, maT Soris Cemic~, _ ga-nacxada biblioTekarma.

`bolo wlebis ganmavlobaSi sa-qarTvelos sabiblioTeko asocia-cias aqcenti ufro regionalur biblioTekebze hqonda gakeTebu-li, dRes ganaxlda da kidev ufro gaRrmavda urTierTobebi sauniver-siteto biblioTekebTan~, _ aRniSna sabiblioTeko asociaciis xelmZRva-nelma rusudan asaTianma.

saqarTvelos parlamentis ero-vnuli biblioTekis xelmZRvanelis

moadgilem mirian xositaSvilma aRniSna, rom sakanonmdeblo cvli-lebebi sabiblioTeko saqmianobaSi, kidev ufro daixveweba da mniSvne-lovan mxardaWeras aRmouCens qvey-anaSi arsebul biblioTekebs. `Cvens samomavlo saqmianobasTan dakavSire-biT garkveul konsensuss mivaRwieT. saqarTvelos parlamentis erovnuli biblioTeka aris iniciatori, rom sakanonmdeblo TvalsazrisiT gark-veuli cvlilebebi ganxorcieldes~, _ ganacxada mirian xositaSvilma.

sabiblioTeko dReebis daskvniTi RonisZiebis dasrulebis Semdeg Tsu-is biblioTekaSi mrgvali magida gai-marTa, sadac ganxilvis Tema wigne-bisTvis kulturuli memkvidreobis Zeglis statusis miniWebis sakiTxi da sabiblioTeko dargSi sakanon-mdeblo iniciativa iyo.

Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis aleqsandre na-TiSvilis morfologiis

institutSi akademikos nino java-xiSvilis muzeumi gaixsna. muzeumi nino javaxiSvilis yofil kabinet-Si ganTavsda, sadac akademikosis sazogado da samecniero-kvleviTi saqmianobis amsaxveli fotoebi, sx-vadasxva dokumentebi, misi naxate-bi da diplomebi gamoifina. nino javaxiSvili morfologiis insti-tuts 1959-2006 wlebSi xelmZRva-nelobda. misi samecniero kvlevebi gul-sisxlZarRvTa da periferiuli nervuli sistemis morfologiasa da eqsperimentuli medicinis sxva-dasxva sakiTxs exeba. mecnierTa ara-erTi Taobis aRmzrdeli mecnieri muzeumis gaxsnis ceremoniaze misma moswavleebma, kolegebma da STamo-mavlebma gaixsenes.

`profesori vibraZe ambobda, rom qalbatoni nino uwvriles si-sxlZarRvebs ise keravs, rogorc umaRlesi donis angioqirurgi da gadanergvas ise akeTebs, rogorc saukeTeso kardioqirurgi... marT-lac, saocari xeli hqonda. yvela-nairi sikeTe, rac ki arsebobs, am adamians axasiaTebda. aseT adamian-ebs epoqalur adamianebs uwodeben. meamayeba, rom misi aspiranti viya-vi~, _ aRniSna nino javaxiSvilis muzeumis direqtorma, medicinis mecnierebaTa doqtorma mayvala wi-losanma.

`yvelas gvaxsovs qalbatoni ni-nos Rvawli. es Senobac, sadac mor-fologiis institutia ganTavsebu-li, misi proeqtis mixedviT aSenda. yvela misi Svilebi varT, bevri ram viswavleT misgan _ morfologia, eTika, adamianuri urTierTobebi. nino javaxiSvilma morfologiis instituti msoflio donis kvleviT dawesebulebad aqcia~, _ ase gaixse-na profesorma nodar WiWinaZem aka-demikosi nino javaxiSvili, romlis

moadgiled is wlebis ganmavlobaSi muSaobda.

kvleviTi saqmianobis garda, nino javaxiSvili aqtiuri sazogado moRvawec iyo. wlebis ganmavlobaSi igi `saqarTvelos qalTa sabWos~ xe-

lmZRvanelobda. organizacia icavda qalTa Sromis uflebebs, muSaobda bavSvebisa da mozardebis ganaTle-bis mimarTulebiT, ibrZoda oja-xuri Zaladobis winaaRmdeg da a.S. organizacias wels aramaterialuri

kulturuli memkvidreobis statusi mieniWa. sabWos aRmasrulebeli di-reqtoris qeTevan gabruaSvilis Tq-miT, aRniSnuli faqti swored nino javaxiSvilis Rvawlis damsaxurebaa.

`ara marto didi mecnieri, ara-med araCveulebrivi pirovneba, deda da bebia”_ ase axasiaTeben nino ja-vaxiSvils misi STamomavlebi, kole-gebi da nacnobebi. Tbilisis saxelm-wifo universitetis administra-ciis xelmZRvanelma nunu ovisiani-kovam muzeumis gaxsnis ceremoniaze mecnieri gaixsena rogorc araCveu-lebrivi diasaxlisi, mSobeli da Tbili adamiani. `yvelas vusurveb, rom aseT misabaZ adamianebTan hqon-des urTierTobis SesaZlebloba~, _ aRniSna man.

`me da qalbaton ninos didi xnis ganmavlobaSi gvqonda intensi-uri TanamSromloba. yvelaze metad damamaxsovrda misi fantastikuri iumoris grZnoba. muzeumis gaxsna mniSvnelovani faqtia, radgan axali Taoba unda icnobdes iseT did pi-rovnebas, rogorc nino javaxiSvili iyo. mas udidesi wvlili miuZRvis saqarTveloSi evropuli donis sa-medicino skolebis CamoyalibebaSi~, _ ganacxada Tbilisis saxelmwifo universitetis reqtorma giorgi SarvaSiZem.

nino javaxiSvilis muzeums sase-minaro auditoriis daniSnulebac eqneba. studentebisa da skolis mos-wavleebisTvis permanentulad gai-marTeba nino javaxiSvilis Sesaxeb gadaRebuli filmis Cvenebac.

`nino javaxiSvili morfolo-giis institutis damfuZnebeli ar iyo, magram igi gaxldaT mTavari xelmZRvaneli, misi damsaxurebiT es kvleviTi dawesebuleba saerTa-Soriso asparezze gavida. muzeumis gaxsna Cveni madlierebis gamomxat-veli erTgvari Jestia~, _ aRniSna Tbilisis saxelmwifo universite-tis medicinis fakultetis dekanma dimitri korZaiam.

nino javaxiSvilis muzeumis gaxs-nis ceremonia 14 ivniss gaimarTa.

nato obolaZe

Page 5: Tsu-is profesori, romelic evropis erT-erT saukeTeso specialistad …newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-7 (2233)-2019_web.pdf · 2019-07-03 · Tbilisis universiteti tsunewspaper

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.ge

5

`mravalgzis gamorCeuli~, _ ase Seafases 80 wlis cno-bili enaTmecnieris, gela-

Tis akademiis akademikosis, profe-sor damana meliqiSvilis cxovreba da moRvaweoba saiubileo Ronis-Ziebaze, romelic Tbilisis saxelm-wifo universitetSi gaimarTa. Ro-nisZiebas Tsu-is reqtori giorgi SarvaSiZe, profesorebi, mecnieris megobrebi da ojaxis wevrebi daes-wrnen.

`damana meliqiSvilis, rogorc pirovnebis da mecnieris, gamorCeu-lobas mravali faqtori ganapiro-bebs. misi saxelic ki iSviaTia... igi gamorCeul ojaxSi daibada, Semdeg gamorCeuli universitetis, gamorCeuli fakultetis kaTedra airCia _ qarTuli filologiis fakulteti daamTavra da mTeli cxovreba mas daukavSira. sagulisx-moa isic, rom man ori didi uni-versitetelis: varlam Tofuriasa da mixeil zandukelis xeldasxmiT daiwyo studenturi cxovreba da Tavisi saqmianobiT maleve daamax-sovra yvelas Tavi. Tu mis xangrZ-liv samecniero da pedagogiur moRvaweobas Tvals gadavavlebT, ori didi siyvaruli gamoikveTeba: ioane petriwi da qarTuli zmna... samwuxarod, misi studenti ar vyo-filvar, magram Cveni urTierTo-ba gansakuTrebiT maSin gaRrmavda, rodesac qalbatoni damana humani-tarul mecnierebaTa fakultetis qarTuli enis institutis xelmZ-Rvanelad airCies. didi xnis man-Zilze, rTul viTarebaSic saocari SemarTebiT umklavdeboda yvela sirTules: gvinaxavs igi acremlebu-lic, ministrebTan mokamaTec misi sayvareli universitetis da saqmis _ qarTuli mecnierebis gaumjobe-sebisaTvis, risTvisac dRemde ibrZ-vis.

damana meliqiSvili gansakuTre-buli siTboTi da siyvaruliT ax-sovT studentebs. 80 weli damana meliqiSvilisnairi uSreti energi-is adamianisTvis cotaa... darwmune-buli var, mas win kidev mravali gegma aqvs, romelsac warmatebiT ga-naxorcielebs~, _ ase miuloca Tsu-is profesorma darejan TvalTvaZem damana meliqiSvils iubile.

sazeimo saiubileo RonisZiebas uZRveboda Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis qarTuli enis samecniero institutis xelmZ-Rvaneli ramaz qurdaZe, romelmac mecnieris moRvaweobaze isaubra: `dRes Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi da Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis qarTu-li enis institutSi mniSvnelovani dRea. damana meliqiSvilis Rvawli, misi naSromebi ara marto saqarT-veloSia cnobili, aramed evropasa

Tu amerikaSi. misi bolodroinde-li gamokvleva, romelic qarTuli zmnis struqturasa da konstru-qcias exeba, inglisurad iTargm-na, amerikis SeerTebul StatebSi 5-jer meti formatiT gamoica, vid-re qarTuli varianti, rac imis dadasturebaa, rom damana meliqiS-vili saerTaSoriso donis mkvle-varia. igi Tavisi studentebisTvis Tu ojaxis wevrebisTvis `anTebuli lamparia~, amitom Cveni institutis saxeliT mas simbolurad `lampa-riT~ vajildoebT. imedi gvaqvs, es lampari didxans enTeba mis samu-Sao kabinetSi da Cvens studentebs `gzas gaunaTebs~, _ aRniSna ramaz qurdaZem.

Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi xangrZlivi da nayofieri samecniero-pedagogiuri moRvaweo-bisaTvis Tsu-is reqtorma gior-gi SarvaSiZem emeritus-profesori damana meliqiSvili universitetis medliT daajildova. `Zalian rTu-lia isaubro adamianze, romelmac mTeli Taobebi aRzarda. igi saxel-ganTqmuli mecnieria, kargi aRmzr-deli da garda amisa, energiuli da dadebiTi adamiania, romelic pozitiur energias gascems. univer-siteti, upirveles yovlisa, aris studenti, profesori da tradicia. am SemTxvevaSi qalbatoni damana Ta-visi moRvaweobiT am tradiciis gamgrZelebelia. man mravali Taoba aRzarda da momavalSic gzas bevr Taobas gaukvalavs, misi SemarTeba marTlac SesaSuria. vusurveb qal-baton damanas didxans sicocxles, Cveni universitetisa da qveynisTvis kidev bevri saqmis keTebas~, _ gana-cxada giorgi SarvaSiZem.

damana meliqiSvilis samecniero miRwevebsa da pirovnebaze Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakul-tetis dekanma nana gafrindaSvil-ma isaubra: `damana meliqiSvils, did mecniers, WeSmarit moqalaqes, araCveulebriv pirovnebas, profe-sors, filologTa mravali Tao-bis gzamkvlevs, gelaTis akademiis akademikoss 80 wlis iubile aqvs. Tbilisis saxelmwifo universite-ti amayobs misiT, radgan igi Cveni universitetis saxea, qarTuli aka-demiuri sazogadoebis mniSvnelova-ni personaa. qalbatoni damana is pirovnebaa, romelic Tavisi moRva-weobis dros azrovnebs logikuri kriteriumebiT, xolo cxovrebaSi _ zneobrivi da moraluri katego-riebiT. mas yvela icnobs, rogorc principul pirovnebas, amave dros, Tbili da mosiyvarule adamiania. igi qarTuli enis WeSmariti qo-magia da `cudad wauva~ saqme imas, vinc qarTuli enis Rirsebas Se-exeba. sasiamovno siaxlea, rom um-okles xanSi Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeT `Tbilisi uni-versitetis~ redaqtori nino kaku-lia damana meliqiSvilis cxovreba-

ze dokumentur films gadaiRebs. dRevandeli Sekreba ki miuTiTebs imaze, rom universiteti amayobs TqveniT~, _ ganacxada nana gafrin-daSvilma.

saiubileo RonisZiebas gelaTis akademiis prezidenti, mitropoli-ti meufe ioane daeswro, romelmac mecnieris gelaTis mecnierebaTa akademiaSi da sasuliero akademiaSi moRvaweobaze isaubra: `damana me-liqiSvili `marad axalgazrdaa~ da energiiT savse agrZelebs Tavis sa-qmianobas, zrdis momaval Taobas... igi gelaTis mecnierebaTa akademiis erT-erTi damfuZnebelia~, _ aRniS-na meufe ioanem.

damana meliqiSvilis samecniero saqmianobaze vrclad da amomwu-ravad isaubra ilias saxelmwifo universitetis profesor-emeritus-ma Suqia afridoniZem: `damana me-liqiSvili saerTaSoriso saxelis mqone farTo profilis enaTmecnie-ria, romlis filologiur-lingvi-sturma naSromebma da filosofi-ur-Teologiurma Ziebam SesamCnevad win waswia qarTvelologiuri mec-niereba, iseve, rogorc Zvel enaTa (Zveli qarTulisa da ZvelberZnu-lis) kontaqtebis sferos kvleva. wminda lingvistikis mimarTulebiT aRsaniSnavia bolo wlebSi gamoqvey-nebuli unikaluri monografia _ `qarTuli zmnis uRlebis sistema~, romelic saetapo monografiaa ara marto avtoris mecnierul moRva-weobaSi, aramed, saerTod, qarTuli gramatologiis istoriaSi. filo-logiur-lingvisturi da zogad-kulturologiuri kvlevis meore mimarTuleba, romelsac damana me-liqiSvili jer kidev studentobi-dan paralelurad mihyveboda, aris misi sakandidato da sadoqtoro disertaciebi, romlebic mieZRvna gelaTis literaturuli skolis umniSvnelovanes warmomadgenelTa (metadre ioane petriwis) filoso-fiur-Teologiur SromaTa intensi-

ur kvlevas. sruliad gansakuTre-bulia damana meliqiSvilis Rvaw-li Zveli qarTuli filosofiuri terminologiis istoriis kvlevaSi. am kompleqsuri muSaobis Sedegad Seiqmna ramdenime monografia, maT Soris umniSvnelovanesia `ioane pe-triwi~, `ganmarteba prokle diado-xosis RvTismetyvelebis safuZvle-bisa (Tanamedrove qarTulze, le-qsikoniTa da SeniSvnebiT)~, aseve: `Zveli qarTuli filosofiur-Teo-logiuri istoriidan~ da sxva. am naSromebisTvis damana meliqiSvili daviT aRmaSeneblis saxelobis pre-miiT dajildovda. mniSvnelovania is faqti, rom damana meliqiSvil-ma aTeuli wlebis manZilze aRzar-da mTeli pleada qarTul-berZnul filologiaSi momuSave niWieri axalgazrda mecnierebisa, romlebic amJamad warmatebiT ewevian samecnie-ro-pedagogiur saqmianobas. misma naSromma (`Zveli qarTuli Targma-nis Teoria da praqtika~) daimsaxu-ra `VTB bank jorjias~ mier dawese-buli yovelwliuri premia saganma-naTleblo dargSi `parnasi~.

igi dRemde aqtiurad aris Car-Tuli sxvadasxva proeqtSi, misi naSromebi gamoirCeva farTo Tema-tikiT, kvlevis siRrmiT. man Tavisi didi maswavleblebisgan saukeTe-so Tvisebebi ianderZa da Tavadac aRzarda enaTmecnierTa saimedo da niWieri kadrebi. gadauWarbeblad SeiZleba iTqvas, rom igi Taname-drove mecnierebis namdvili klasi-kosia. CemTvis didi pativia, rom igi Cemi axlo megobaria~, _ aRniS-na Suqia afridoniZem.

saiubileo RonisZiebas eswre-bodnen studentebic, romlebmac kiTxvebiT mimarTes pedagogs. sama-gistro programis studentis naTia benaSvilis kiTxvaze: vin iyo misTvis misabaZi pirovneba? damana meliqiS-vilma upasuxa: `Cemi cxovrebis gza-ze, jer kidev skolis periodidan, bevri misabaZi adamiani myavda _ 23-e skola im dros `TiTiT saCve-nebeli~ iyo, sadac gvaswavlidnen logikas, fsiqologias, laTinurs da sxva sagnebs. pedagogebidan ga-vixseneb mariam balanCivaZes, niko jafariZes, sergo axvledians, vale-rian menabdes. maTi didi madlobe-li var, rom gza gamixsnes universi-tetSi saswavleblad, universitetSi ki damxvda mTeli pleada universi-tetis damfuZneblebisa da pirveli profesorebisa, romelTa cxovreba Tu mecnieruli moRvaweoba dRemde CemTvis samagaliToa~.

saiubileo TariRi kolegas Tsu-is profesorma elguja xinTibiZem

saerTaSoriso saxelis mqone farTo profilis

enaTmecnieriSurTxia beroSvili

gv. 6ramaz qurdaZe Suqia afridoniZe meufe ioane

Page 6: Tsu-is profesori, romelic evropis erT-erT saukeTeso specialistad …newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-7 (2233)-2019_web.pdf · 2019-07-03 · Tbilisis universiteti tsunewspaper

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

6

Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis warmomadgenlo-biT sabWoSi axali wevrebi

airCies. arCevnebi senatis Semadgen-lobaSi gansazRvruli vakanturi adgilebisa da vadamde uflebamo-silebaSewyvetili wevrebis nacvlad axali warmomadgenlebis arCevis mizniT Catarda. saarCevno komisiis Semajamebeli aqtis mixedviT, Tsu-is aleqsandre janeliZis saxelobis geologiis institutidan sofio xuciSvili airCies, vaxuSti bagra-tionis saxelobis geografiis in-stitutidan _ Tamila CalaZe, mi-xeil nodias saxelobis geofizikis institutidan _ manana nikolaiS-vili, petre meliqiSvilis saxelo-bis fizikuri da organuli qimiis institutidan _ marina gurgeniS-vili, maRali energiebis fizikis samecniero-kvleviTi institutidan

_ nodar lomiZe, zust da sabune-bismetyvelo mecnierebaTa fakulte-tis akademiuri personalidan _ ilia TavxeliZe, humanitarul mec-

nierebaTa fakultetis studente-bidan _ beqa dvaliSvili, iuri-diuli fakultetis studentebidan ki sandro maraneli.

Tbilisis saxelmwifo universi-tetis senatis arCevnebi 12 ivniss gaimarTa. saarCevno komisias zviad muradaSvili xelmZRvanelobda.

senatis arCevnebinato obolaZe

miuloca: `universitets marTlac kargi tradicia aqvs _ dafasdes pirovneba, romelic amas imsaxu-rebs... damana meliqiSvilma didi gza gamoiara, aqamde didi SemarTe-biT modioda da dRemde asea... qar-Tuli mecnierebis ganviTarebisTvis man didi saqme gaakeTa. cnobilia, rom ioane petriwis pirovnebis arsis gagebas Cveni da Cvenze wina Taoba cdilobda da es procesi dRemde grZeldeba. am kuTxiT didi saqme gakeTda, damana meliqiSvilis damsaxureba am kuTxiT ganuzome-lia. igi mxolod didi pirovneba, mecnieri da pedagogi ki ar aris, aramed didi ojaxis deda da didi bebiaa _ am ojaxs dRevandeli qar-Tuli xelovnebis ganviTarebaSi didi wvlili miuZRvis. damana me-liqiSvili agrZelebs im did ero-vnul saqmes, mecnierebas, romels-ac Cven vemsaxurebiT da romels-ac dRes namdvilad uWirs. damana meliqiSvili am erovnuli saqmis warsuli da awmyoa, romlis wyalo-biT es didi erovnuli mecniere-ba gagrZeldeba, radgan esaa Cveni arsis mTavari ZarRvi~, _ aRniSna elguja xinTibiZem.

enaTmecnierebis institutis profesoris lia qarosaniZis in-formaciiT, enaTmecnierebis insti-tutis samecniero sabWos gadawyve-tilebiT, yovelwliuri konferen-cia terminologiaSi wels damana meliqiSvilis saiubileo TariRs mieZRvneba. mecniers iubile miulo-ces quTaisis akaki wereTlis saxe-lobis universitetis profesoreb-ma da studentebma.

saiubileo saRamoze damana me-liqiSvilma damswre sazogadoebas madloba gadauxada da kidev erTxel isaubra, Tu ramdenad mniSvnelova-nia momavali Taobis aRzrda, ro-melsac igi mTeli pasuxismgeblo-biT ekideboda Tavisi moRvaweobis manZilze: `pedagogma, pirvel rigSi, sworad unda SeZlos studentis po-tencialisa da interesis garkveva, swored maSin aris SesaZlebeli misi swor gzaze dayeneba da gzis gakvalva. Cems studentebTan erTad urTulesi periodic gaviare, sxva-dasxva dros myavda Zlieri studen-tebi klasikuri filologiis ganx-riT, isini warmatebiT moRvaweoben xelnawerTa institutSi, leqciebs kiTxuloben sazRvargareT. CemTvis

Zalian mniSvnelovania, rom maTgan siyvaruls da dafasebas vgrZnob. mixaria isic, rom im saqmes emsaxu-rebian, romelic Sevayvare~, _ gana-cxada damana meliqiSvilma.

* * *oldenburgis (germania) uni-

versitetis profesori vinfrid boederi damana meliqiSvils 70 wlis iubileze werils ugzavnis, rac dResac ar kargavs aqtualobas, radgan masSi Cans qarTveli mecnie-ris sidide da misi moRvaweobisad-mi evropelebis aRqmelobac.

gTavazobT vinfrid boederis werils:

`d. meliqiSvili im enaTmecniere-bisa da filologebis ricxvs gane-kuTvneba, romlebmac Zveli Taobis gamoCenil akademikos maswavlebleb-Tan _ a. SaniZesTan, a. Ciqobavasa da sxvebTan miiRes SesaniSnavi ga-naTleba, miuxedavad istoriulad ganpirobebuli yovelgvari artaxe-bisa da TviTonac uaRresad sando da nayofieri mecnierebi gaxdnen saqarTveloSi. d. meliqiSvilTan gansakuTrebiT ganviTarda muSao-bis ori ZiriTadi Tema, razec be-vri sayuradRebo statia da wigni aqvs dawerili: erTia qarTuli zmnuri sistemis, gansakuTrebiT ki diaTezisis uaRresad rTuli pro-blemis aRwera, meore ki e.w. `ge-

laTis skolis~ filologiuri da enaTmecnieruli aTviseba. pirvel dargs aq ver Sevexebi; igi yvelaze naTladaa damowmuli 2002 wlis mo-nografiaSi `qarTuli zmnis uRle-bis sistema~, romelic ukve Tavisi masalis moculobiTa da aRweris sistematurobiTaa didi miRweva. aq ki upirveles yovlisa meore sfe-ros fundamentur mniSvnelobaze minda SevaCero yuradReba. gelaTis skolis Txzulebebisa da maTi enis yovelmxrivi, kompleqsuri Seswav-la gacilebiT metia, vidre Zveli qarTuli literaturis damatebiTi Zeglebis damuSaveba da gamokvleva. aq wamoWrilia ori centraluri problema, romlebic, ramdenadac vici, sxvagan da amgvarad ar yofi-la Seswavlili.

1) berZnuli filosofiuri da Teologiuri terminebis Sesatyvi-sTa Segrovebis garda kidev ufro mniSvnelovania, gaviazroT enis axa-li funqciis warmoSoba, kerZod _ genezisi mecnieruli enisa, adekva-turobisa da sistematurobis yve-la Tavisi moTxovnilebebiTurT. d. meliqiSvilis naSromebi mimaC-nia umniSvnelovanes wvlilad ise-Ti zogadi problemis gadaWraSi, rogoricaa kiTxva: rogor iqmneba axali mecnieruli ena ara mxolod materialurad, anu arsebuli re-sursebis (magaliTad, sityvawarmo-

ebis) gamoyenebiT, aramed agreTve azrobrivad, rogorc sistema cne-biTi da definiciuri Tvalsazri-siT erTmaneTTan kavSirSi myofi kategoriebisa? d. meliqiSvilma es procesebi mravalricxovani magali-TebiT detalurad aqvs aRwerili da axsnili.

2) Cemi azriT, aTonelTa skola-ze ufro metad swored gelaTis skolis SemTxvevaSi vlindeba spe-cialuri enebis warmoSobis `so-ciologiuri~ problema, kerZod is, rom mecnieruli enis indivi-dualuri Seqmnis miuxedavad, es ena mainc garkveul jgufSi vrceldeba da mxolod amis Sedegad myardeba. gelaTis skolis sxvadasxva cnobil da ucnob avtorTa mravalferova-ni teqstebis SeswavliT d. meli-qiSvilma SeZlo enobrivi jgufis warmoSobis Sesaxeb im daskvnebis gamotana, romlebic Sors scde-ba `elinofiliis~ ubralo cnebis sazRvrebs. sakiTxis amgvari dasma momavalSi meti yuradRebas imsaxu-rebs qarTul enaTmecnierebaSi da exeba ara mxolod Sua saukuneebis viTarebas, aramed me-19 saukunesac, sadac aqamde calkeuli avtorebis ganxilvas ufro vxvdebiT.

d. meliqiSvilis mecnieruli mu-Saoba momavalSic yovelnair mxar-daWeras imsaxurebs~.

saerTaSoriso saxelis mqone farTo profilis

enaTmecnierime-5 gv-dan

Page 7: Tsu-is profesori, romelic evropis erT-erT saukeTeso specialistad …newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-7 (2233)-2019_web.pdf · 2019-07-03 · Tbilisis universiteti tsunewspaper

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.ge

7paata guguSvilis ekonomikis instituti 75 wlisaa

paata guguSvilis saxelobis ekonomikis institutis da-fuZnebidan 75 weli gavida.

kvleviTma dawesebulebam es Tari-Ri saiubileo sxdomiTa da saer-TaSoriso samecniero konferen-ciT aRniSna. gaimarTa gaerTiane-buli saiubileo da konferenciis plenaruli sxdoma.

sxdoma gaxsna da moxseneba _ `paata guguSvilis ekonomikis in-stituti 75 wlisaa~ gaakeTa in-stitutis direqtorma, ekonomi-kis mecnierebaTa doqtorma ramaz abesaZem. RonisZiebis monawileebs miesalma saqarTvelos mecniere-baTa akademiis vice-prezidenti, akademikosi roin metreveli. misa-salmebeli sityvebiT gamovidnen: profesori anatoli SevCuki (ru-seTi), elene aleinikova (ukraina), Tsu-is ilia vekuas saxelobis ga-moyenebiTi maTematikis institutis direqtori, profesori gia jaia-ni, akademikosi vladimer papava, s/m mecnierebaTa akademiis akademikosi nodar WiTanava, profesori elgu-ja meqvabiSvili da saqarTvelos garemos dacvisa da soflis meur-neobis ministris moadgile, pro-fesori solomon pavliaSvili.

konferencia XXI saukunis erT-erT mTavar gamowvevas _ `mwvane~ ekonomikas mieZRvna. `mwvane~ eko-nomikis formirebis Tanamedro-ve problemebis Sesaxeb qarTvelma mecnierebma ucxoel kolegebTan erTad imsjeles. konferenciaze warmodgenili kvlevebi saqarT-veloSi, ukrainaSi, azerbaijanSi, ruseTSi, yazaxeTsa da sxva qvey-nebSi mwvane ekonomikis Camoyali-bebisa da ganviTarebis mimarTu-lebiT arsebul viTarebas mieZ-Rvna. mecnierebma warmoadgines moxsenebebi _ `mwvane~ ekonomikis ganviTarebis aucileblobis, da-saqmebasa da Sromis bazarze misi gavlenis, `mwvane~ energetikis upi-ratesobis, `mwvane~ ekonomikisa da samSeneblo biznesis urTierTze-gavlenis Sesaxeb da a.S.

ekonomikis institutis dire-qtori, profesori ramaz abesaZe kvlevaSi _ `mwvane~ ekonomika: arsi da gamowvevebi~ _ im safrTxeebis Sesaxeb saubrobs, romlis winaSec msoflio `mwvane~ ekonomikis ganvi-Tarebis gareSe dadgeba: `ekonomi-kurma saqmianobam iseT dones miaR-wia, rom xdeba dedamiwis TiToeu-li ujredis warmoebis procesSi CarTva, rac dakavSirebulia gare-mos mdgomareobis gauaresebasa da bunebrivi kapitalis amowurvasTan. bunebisadmi uyuradRebo damokide-buleba gamoiwvevs resursebisa da biomravalferovnebis Semcirebas, garemos dabinZurebas, klimatis cvlilebas, aqtivebis ukmarisobas (2025 wlisTvis msoflios mosax-leoba SeiZleba daitanjos wylis ukmarisobisgan, 2030 wlisTvis SeiZ-leba daikargos biomravalferovne-bis 10%). aseT pirobebSi mcirdeba bunebrivi kapitalis mier mowo-debuli momsaxurebis done, rasac mohyveba ekonomikuri mdgomareobis gauareseba da cxovrebis donis Sem-cireba. amitom, `mwvane~ ekonomikis mTavari amocana bunebrivi kapita-lis SenarCuneba da ganviTarebaa~.

moxsenebaSi profesori ramaz abesaZe yuradRebas amaxvilebs sa-qarTveloSi `mwvane~ ekonomikis formirebis TvalsazrisiT arse-bul viTarebaze. avtori ambobs, rom am mimarTulebiT instituci-uri safuZvlebi, garkveulwilad, momzadebulia, Tumca saqarTvelo

`mwvane~ ekonomikaze swraf gadasv-las ver SeZlebs, rom es procese-bi dakavSirebulia qveynis saerTo ekonomikur inovaciur ganviTareba-sTan.

saintereso mosazrebebi war-moadgines Tavis moxsenebebSi pro-fesorma anatoli SevCukma, profe-sorma vaxtang burdulma da sxveb-ma. `mwvane~ ekonomika, jerjero-biT, aseve, formirebis etapzea ruseTSi, ukrainaSi, azerbaijansa da yazaxeTSi. am qveynebSic eko-nomikis transformaciis procesi etapobrivad ganxorcieldeba. po-litikosebi da mecnierebi xedaven im globaluri safrTxis saSiS-roebas, romlis winaSec msoflio ekonomikuri ganviTarebis arsebu-li modelis SenarCunebis SemTx-vevaSi dadgeba, Tumca, cvlilebe-bis swrafad ganxorcielebis ten-dencia ar SeiniSneba. mecnierebma `mwvane~ ekonomikis ganviTarebisT-vis saWiro mTeli rigi rekomenda-ciebic warmoadgines.

saerTaSoriso samecniero kon-ferenciaze _ `mwvane~ ekonomikis formirebis Tanamedrove pro-blemebi~ _ warmodgenili kvleve-bi ekonomikis institutma krebu-lis saxiT gamosca da, Sesabamisad, dainteresebuli mkiTxvelisTvis ukve xelmisawvdomia.

ekonomikis institutSi 75 wlis saiubileo RonisZieba 21 ivniss gaimarTa. institutis dafuZne-basTan erTad mecnierebma Jur-nal `ekonomistis~ gamocemidan 10 welic aRniSnes. am droisTvis 50-ze meti nomeria gamocemuli, sadac rogorc qarTveli, aseve ucxoeli mecnierebis kvlevebi qveyndeba. Jurnalis reitingis zrdaze mi-uTiTebs is, rom 2016 wlidan igi ERIH PLUS-is bazaSia indeqsirebu-li.

* * *Tbilisis saxelmwifo universi-

tetis paata guguSvilis saxelobis ekonomikis instituti 1944 wels daarsda akademikos paata guguS-vilis iniciativiT, romelic aseve misi pirveli direqtori iyo. Sem-deg direqtorebi iyvnen akademiko-sebi avTandil gunia da vladimer papava, profesori giorgi wereTe-li. saiubileo moxsenebaSi aRiniS-na maTi gansakuTrebuli wvlilis Sesaxeb institutis warmatebebSi.

XX saukunis 80-iani wlebis bo-lomde instituti aqtiurad mona-wileobda sxvadasxva saxelmwifoe-brivi mniSvnelobis problemebis gadaWraSi. 90-iani wlebidan ki gaaqtiurda iseTi sakiTxebis kv-leva, romlebic dakavSirebuli iyo qveynis socialur-ekonomikur stabilurobasa da sabazro eko-

nomikuri urTierTobebis formi-rebasTan. am kvlevebis Sedegebma asaxva hpova qveynis samTavrobo da sakanonmdeblo dokumentebSi. institutSi moRvawe mecnierebi muSaobdnen saqarTvelos makroe-konomikuri, seqtoruli, regionu-li da struqturuli ganviTarebis aqtualur problemebze, saqarTve-loSi biznesis ganviTarebis per-speqtivebze, saerTaSoriso ekono-mikuri urTierTobebis srulyo-fis gzebze, safinanso da sabanko sistemis srulyofis sakiTxebze, saqarTveloSi umuSevrobisa da siRaribis Semcirebaze, agraruli seqtoris ganviTarebis problemeb-ze da a.S. bolo 5 wlis ganmav-lobaSi instituti muSaobs did samecniero proeqtze _ ̀ evrointe-gracia da inovaciuri ekonomikis formirebis problemebi saqarTve-loSi~, romelic mTlianad pasu-xobs msoflios ekonomikaSi mimdi-nare procesebs _ qveynis mdgradi, inovaciuri ganviTarebis moTxov-nebs. Sedegad gamoqveynda 550-ze meti samecniero naSromi, aqedan mniSvnelovani nawili sazRvarga-reT, maT Soris, impaqt-faqtoris mqone JurnalebSi.

aRsaniSnavia, rom institu-ti zedized orjer (2009 da 2010 wlebSi) gamocxadda wlis sauke-Teso same c niero-kvleviT dawese-bulebad sazogadoebriv mecniere-baTa dargSi, romelsac av lenda saqarTvelos mecnierebaTa erovnu-li akademia saqarTvelos kanonmde-blobis Sesabami s ad, ris Semdegac aseTi konkursi aRar Catarebula institutebis universitetebTan Seer T ebis gamo.

aseve, institutis saerTaSo-riso aRiarebis TvalsazrisiT mniSvnelovania is, rom mimdinare wels gaeros generaluri mdivnis specialuri mrCevlis, gamoCenili mecnieris, Tbilisis saxelmwifo universitetis sapatio doqtoris jefri saqsis iniciativiT insti-tuti gaxda gaeros mdgradi gan-viTarebis gadawyvetilebebis saer-TaSoriso qselis sruluflebiani wevri (UN SDSN).

* * *paata guguSvilis saxelobis

ekonomikis institutis, rogorc erT-erTi mTavari qarTuli samec-niero keris, mniSvnelobis Sesaxeb mecnierebisa da akademiuri wris warmomadgenlebis mier aRiniSna maT werilobiT molocvaSi, rome-lic gamoqveynda saiubileo Tari-Risadmi miZRvnil wignSi _ `paata guguSvilis ekonomikis instituti _ 75~.

`mniSvnelovania, rom institu-ti yovelTvis fexs uwyobs Tana-

medroveobas, warmatebiT pasuxobs axal gamowvevebs, CarTulia saer-TaSoriso samecniero urTierTo-bebSi: gamoicema Jurnali `ekono-misti~, romelic ERIH PLUS-is ba-zaSia indeqsirebuli da romlis samecniero-saredaqcio sabWoSi imyofebian msoflioSi cnobili mecnierebi~, _ aRniSnavs Tsu-is reqtori giorgi SarvaSiZe.

saqarTvelos mecnierebaTa ero-vnuli akademiis prezidenti, gio-rgi kvesitaZe qveynis ekonomikuri ganviTarebis procesSi institut-Si ganxorcielebuli samuSaoe-bis Sesaxeb amaxvilebs yuradRe-bas: `sayovelTaod aRiarebulia institutis TvalsaCino wvlili qarTuli ekonomikuri azris gan-viTarebaSi, ekonomikis Teoriuli da praqtikuli problemebis kv-levaSi, ganuzomeli Rvawli das-do axali qarTuli ekonomikuri terminologiis SemuSavebisa da ekonomikuri wyaroebis mecnieru-li publikaciis saqmes. ...axali da saerTaSoriso doneze aRiarebuli miRwevebiT xeldamSvenebuli xvde-ba institutis koleqtivi saiubi-leo TariRs~.

`institutis TanamSromlebis mier Catarebuli kvleva maRali mecnieruli doniT gamoirCeva. in-stitutma Tbilisis saxelmwifo universitetTan da zogierT sxva saswavlo-kvleviT dawesebule-bebTan erTad didi amagi dasdo kadrebis aRzrdas ekonomikaSi~, _ aRniSnavs saqarTvelos mecnie-rebaTa erovnuli akademiis vice-prezidenti, akademikosi roin me-treveli.

ekonomikis institutis roli gansakuTrebiT mniSvnelovani sa-qarTvelos damoukideblobis mo-povebis Semdeg gaxda. am sakiTxeb-ze institutis mesame direqtor-ma, akademikosma vladimer papavam isaubra. vladimer papavam aseve aRniSna, Tu ra damsaxureba miuZR-vis ekonomikis instituts saqarT-veloSi demografiuli problema-tikis kvlevebis dawyebis mimarTu-lebiT. `aranakleb sayuradReboa, rom institutSi akademikos paata guguSvilis TaosnobiT daiwyo saqarTvelos demografiuli pro-blemebis kvleva, rac, saboloo jamSi, gaxda imis safuZveli, rom institutis Sesabamisi ganyofile-bis bazaze, saqarTvelos mecniere-baTa akademiis sistemaSi, demogra-fiis instituti Seqmniliyo~, _ wers vladimer papavam.

`wilad mxvda pativi, saqarTve-los mecnierebaTa erovnuli aka-demiis davalebiT, bolo wlebSi ufro Rrmad gavcnobodi institu-tis wliur angariSgebebs. SeiZle-ba iTqvas, rom miuxedavad didi sirTuleebisa, instituti da misi maRalprofesionalTa gundi qvey-nisaTvis – ekonomi kuri mecniere-bis ganviTarebisaTvis metad sa-sargeblo da produqtiul saqmi-anobas eweva~, _ aRniSnavs akademi-kosi avTandil silagaZe.

paata guguSvilis institutis xelmZRvanelobas da TanamSromlebs 75 wlis iubile amerikis SeerTe-bul StatebSi, ruseTSi, ukrainaSi, itali a Si, niderlandebsa da sxva qveynebSi moRvawe mecnierebmac mi-uloces.

saiubileo sxdomaze paata gu-guSvilis samecniero premiis lau-reatis diplomi gadaecaT profe-sorebs solomon pavliaSvils da zurab garayaniZes. aseve, institu-tis saiubileo medliT dajildo-vda qarTvel da ucxoel mecnierTa jgufi.

nato obolaZe

Page 8: Tsu-is profesori, romelic evropis erT-erT saukeTeso specialistad …newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-7 (2233)-2019_web.pdf · 2019-07-03 · Tbilisis universiteti tsunewspaper

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

8

Tanamedrove globaluri cv-lilebebi gamowveulia inten-siuri samecniero-teqnikuri

ganviTarebiT. cifruli ekonomikis Camoyalibeba gardauvali da progre-suli movlenaa, romelic zemoqmedebs cocxal materiaze da cvlis bunebrivi ganviTarebis procesebis mimdinareo-bas. cifruli teqnologiebi damouki-deblad zemoqmedeben adamianTa sazo-gadoebis ganviTarebaze, rac sociumSi maTi adgilisa da rolis siRrmiseul Seswavlas moiTxovs. globalizaciis tendenciebma gamoavlines saxelmwi-fos axali funqcia, romelic erov-nuli ekonomikis gacifrvis kapital-tevadobasTan aris dakavSirebuli. cifrul ekonomikaSi aqcenti intele-qttevadi produqtebis warmoebazea gadatanili, rac did kapitalur da-naxarjebTanaa dakavSirebuli. amasTan, problemebi warmoiqmneba rogorc gan-viTarebad, aseve ganviTarebul mcire Ria ekonomikis mqone qveynebSi.

cifruli ekonomikis avtonomiuri ekonomikuri politikis gatarebis SesaZleblobebs ganviTarebuli da didi Ria ekonomikis mqone qveynebi floben, rasac ver vityviT mcire Ria ekonomikebze da dabalganviTarebul qveynebze.

cifruli ekonomikis ganviTarebis politikis zogadi mizani ukve mud-miv cvlilebas ganicdis, radgan igi ganviTarebis procesebis postmoder-nistuli paradigmidan gamomdina-reobs da adamianze fokusirdeba (da ara adamianTa sazogadoebaze). Cveni drois mowinave adamianebi (maT Soris bil geitsic) Tvlian, rom cifrul mewarmeobaSi mentalitetis cvlile-

bis gareSe sawarmoebs ar ZaluZT war-matebis momtani inovaciebis swrafad da masStaburad danergva. aseTi mdgo-mareoba garTulebulia imiTac, rom cifruli inovaciebis danergva baz-rebs angrevs da iwvevs mraval arasa-survel da gauTvaliswinebel proce-sebs rogorc sawarmoebisaTvis, aseve mTeli sazogadoebisaTvis. kerZod, inovaciaTa danergvis safuZvelze um-uSevrobis zrda specialistebSi, imi-graciisa da emigraciis procesebi da a.S. warmoSoben socialur agresias, nihilizms, depresiebs, terorizms da saerTod winaaRmdegobebs. amave dros swored cifruli produqtebisa da momsaxurebis mwarmoeblebi Tvlian, rom aramarto TiToeuli speciali-stis, aramed TviT korporaciisa da saxelmwifos ekonomikuri politikis ZiriTadi miznis Sinaarsi yoveldRi-ur zrdasa da siaxleTa Ziebis safuZ-velze ganviTarebas ganicdis.

cifrul samyaroSi progresi war-moSobs moTxovnas axali tipis kva-lificiur SromiT resursebze. Cveni azrovnebis postmodernistuli para-digma adamianTa sazogadoebas ganixi-lavs rogorc sxvadasxva tipis azro-vnebisa da cnobierebis mqone adamian-Ta erTobas, romelSic konfliqtebi (Sesabamisad maTi mZime Sedegebic) gar-dauvalia. Tu gaviTvaliswinebT, rom nebismieri politikuri konfliqtis (yvela droSi da yvela sazogadoeba-Si) saTave ekonomikuri interesebia, xolo maTi motivaciis ZiriTadi Se-madgeneli materialuri sargeblis mi-Rebaa, maSin sruliad gasagebi xdeba, rom axali cifruli era, romelic moxmarebis sagnebisa da momsaxurebis siuxvesa da xelmisawvdomobas qmnis, adamianebs saSualebas aZlevs Tanda-TanobiT aqcentebi aramaterialuri sargeblis miRebaze gadaitanon. igi gacilebiT maRal motivacias qmnis da interesTa konfliqtebsac Sinaarssa da formas ucvlis. msoflios didi humanistebi ganviTarebuli cnobiere-bis mqone adamianebi iyvnen, romlebmac sakuTari SesaZleblobebis Secnobasa da gafarToebaSi dainaxes ganviTareba da adamianis uzenaesi mizani.

cifruli cvlilebebis safuZvelze warmoqmnili problemebi xSirad win uswreben sawarmoTa SesaZleblobebs _ tradiciuli menejeruli kulturis stiliT moaxdinon maTze reagireba. tradiciuli menejeruli kultura, upirveles yovlisa, moiTxovs sawar-moTa winaSe warmoqmnili problemebis dakonkretebas, gansazRvrasa da zog SemTxvevaSi riskisadmi midrekilebas. amdenad, yovelive is, rasac menejmen-

tis Teoriasa da praqtikaSi vxvdebiT cifruli ekonomikis Camoyalibebis pirobebSi Semaferxebel faqtorad iqceva inovaciebis danergvisa da md-gradi ganviTarebisaTvis. gansakuTre-biT es Seexeba ganusazRvrelobis pi-robebSi sabazro sistemaSi mimdinare cvlilebebze swrafi da efeqtiani rea-girebis gadawyvetilebebs. speciali-stebi, mewarme subieqtebi da saxelmwi-fos ekonomikuri politika Zireulad icvleba sayovelTao gacifrvis pro-cesSi, romelic ukve dawyebulia da elvis siswrafiT viTardeba. cifrul samyaroSi ganusazRvrulobis piro-bebSi adaptirebisaTvis mewarmeobas, sazogadoebasa da saxelmwifos ekono-mikur politikas ganviTarebis mimar-TulebaTa Secvla uxdebaT, rac SeuZ-lebelia ganxorcieldes axali tipis azrovnebis (zrdis mentalitetisa da axali kulturis) gareSe.

damatebiTi informacia:Tsu-is ekonomikisa da biznesis fa-

kultetis ekonomikuri politikis ka-Tedram orjer moipova safakulteto samecniero-kvleviTi granti: pirveli eZRvneboda `socialuri mewarmeobis ganviTarebis tendenciebs saqarTvelo-Si~ (2016 w.), xolo meore exeba Tana-medroveobis iseT aqtualur proble-mas, rogoricaa `cifruli ekonomikis ganviTarebis xelSemwyobi ekonomiku-ri politika saqarTveloSi~ (2019 w.).

revaz gvelesiani,Tsu-is profesori, ekonomikuri

politikis kaTedris xelmZRvaneli,ekonomikuri politikis qarTul-ger-

manuli institutis direqtori

saerTaSoriso samecniero kon-ferencia _ `sivrce, sazoga-doeba, politika~, romlis or-ganizatoria Tsu-is socialur da politikur mecnierebaTa fakulteti, ukve meSvided tar-deba da yovel wels ZiriTadi TemiT aris warmodgenili. wl-evandeli Tema gaxldaT `evroin-tegracia, rogorc ganviTarebis faqtori~.

konferencia 20-21 ivniss Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi gaimarTa. ori dRis ganmavlobaSi saqarTvelosa da msoflios sxvadasxva qveynis (meqsika, belgia, poloneTi, mon-tenegro, TurqeTi da sxva) mec-nier-mkvlevrebma warmoadgines evrokavSirTan integraciis maTeuli xedva, romelic poli-tikis mecnierebebis, sazogadoe-brivi geografiis, sociologi-is, Jurnalistikisa da masobri-vi komunikaciis, saerTaSoriso urTierTobebis, ekonomikis sa-mecniero kvlevaTa arealSi iyo moqceuli.

konferencia gaxsna Tsu-is socialur da politikur mecnierebaTa fakulte-tis dekanma Tamar dolbaiam, romelmac aRniSna, rom konferenciis wlevandeli Tema exmaureba qarTuli saxelmwifos ganviTarebis pirobas _ aucilebel swrafvas evrokavSirisaken da mis daax-loebas evropul institutebTan: `2013 wels es iyo Cemi iniciativa _ Cag-vetarebina msgavsi formatis samecnie-ro konferencia, rac Cvens mkvlevrebs miscemda saSualebas, daaxloebodnen ucxoel mecnierebs, gaecvalaT ideebi da SemdgomSi ganexorcielebinaT kidec erToblivi proeqtebi. es konferencia aris platforma samecniero interese-bis gamosaxatavad, romelzec sxvadasxva qveynis mkvlevrebi TavianT ideebs, Ta-vianT gamocdilebas uziareben erTma-neTs. konferencia aseve gaxlavT erTg-vari saimijo aqtivoba universitetisa da fakultetisTvis~, _ ganacxada Ta-mar dolbaiam CvenTan saubarSi.

auditoriis winaSe pirveli warsd-ga poloneTis mari kiuri-sklodovs-kas universitetis profesori marek pietra. misi kvleva _ `evrokavSiri ordoniani cvlilebebis garemoSi~ _ aerTianebda evrokavSiris winaSe ar-sebul mTavar gamowvevebs. `poloneTma cota xnis win aRniSna evrokavSirSi gawevrianebis 15 wlisTavi. am drois ganmavlobaSi mravali sasikeTo cvli-leba moxda Cvens qveyanaSi. SemiZlia vTqva, rom am etapze evrokavSiri aris is mTavari aqtori, romelic, polon-uri gamocdilebiT, qveynis ganviTare-bis turbulentobas marTavs. is, Tu ra perspeqtivebi da gegmebi eqnebaT qveynebs, mniSvnelovnadaa damokidebu-li evrokavSiris saerTo majiscemaze~, _ aRniSna mark pietasma.

ucxouri gamocdilebis gaziare-ba iyo erT-erTi mTavari Tema kon-ferenciis msvlelobisas. auditoriis gansakuTrebuli daintereseba monte-negros magaliTze momzadebulma kv-levam miipyro. montenegros universi-tetis profesorma boris vukiCeviCma evrointegraciis gavlena gamoikvlia Tavisi qveynis politikasa da sazo-gadoebaze, rac gansakuTrebiT axlo-beli aRmoCnda qarTuli realobisT-visac. `Cemi moxseneba yofili iugos-laviis qveynebis gamowvevebs exeboda. Cven da saqarTvelos msgavsi gza gvaqvs da, albaT, amitomac gaxda es sakiTxi auditoriisaTvis kiTxvebis sababi. mniSvnelovania, montenegros gamoc-dileba sazogadoebisa da politikis, kulturisa Tu religiur, zogadad, qveynis gamowvevebis konteqstSi. bevri ram gvaqvs msgavsi, magaliTad, iseve,

rogorc gwyinT Tqven, roca rusebTan gaigiveben, sawyenia Cveni gaigiveba serbebTan~, _ aseTi axsna mouZebna vu-kiCeviCma SekrebilTa interess.

aranakleb aqtualuri gaxldaT qarTveli mkvlevrebis moxsenebebi. so-cialur da politikur mecnierebaTa fakultetis asocirebulma profesor-ma manana SamiliSvilma Sekrebilebs gaacno karikatura, rogorc nacistu-ri saredaqcio politikis vizuali-zebis xerxi. kvleva exeboda Sss-is arqivSi moZiebuli masalebis mixed-viT damuSavebul teqstebs, romlebic 1942-1944 wlebSi berlinSi gamomava-li gazeT `saqarTvelos~ furclebze iyo dastambuli. maTi avtori ki erT-erTi msjavrdebuli gaxldaT. `am SemTxvevaSi gamovikvlie karikatu-ra, rogorc SarJuli ena, mamxilebe-li arsebuli socialur-politikuri viTarebisa. es iyo Zalian efeqturi iaraRi qveyanaSi, raTa naTlad war-moeCinaT antibolSevikuri diskursi da saqarTvelos damoukideblobisT-vis brZolis xelSesawyobad gamoey-enebinaT vizualizebis es xerxi _ swored amis Cvenebas emsaxureba Cemi moxseneba~, _ aRniSna manana SamiliS-vilma.

konferencias, mkvlevrebTan erT-ad, studentebi da sxva dainteresebu-li pirebi eswrebodnen. Temebi, rom-lebzec gamomsvlelebi saubrobdnen, Tanabrad aqtualuri da saintereso aRmoCnda sxvadasxva asakis adamianisT-vis. socialur da politikur mecnie-rebaTa fakultetis pirveli kursis studenti diana jaoSvili erT-erTia, vinc evrointegraciis TemiT dainte-

resda: `vfiqrob, es Tematika mniSvne-lovania. is gvaCvenebs, rogori unda iyos saqarTvelos momavali am kuTxiT da ra perspeqtivebi aqvs Cvens qveyanas evrointegraciis gzaze. aseve, Cven, studentebs, gvaZlevs saSualebas, ga-viazroT, rogori SeiZleba iyos Cveni wvlili~, _ aRniSna man.

swored axalgazrdebs daeTmo sa-mecniero konferenciis meore samuSao dRe _ doqtorantebs sxvadasxva uni-versitetebidan saSualeba miecaT - ga-moekvliaT da warmoedginaT rogorc evrointegraciis procesis maTeuli xedva, aseve qarTuli politikuri da sazogadoebrivi cxovrebis mniSvne-lovani aspeqtebi. `es sesia eTmoboda axalgazrdebis da, maT Soris, doqto-rantebis kvlevis Sedegebis prezenta-cias, rac Zalian sainteresoa ori kuTxiT _ upirveles yovlisa, maTT-vis es aris mniSvnelovani gamocdi-leba, ipovon sakuTari Tavi kvlevis procesSi, meore mxriv, ki isini gvi-ziareben TavianT TvalTaxedvas~, _ ganacxada doqtorantTa sesiis Tavm-jdomarem Tamar qaraiam. igi Tavadac unda yofiliyo konferenciis erT-erTi momxsenebeli. misi kvleva sa-qarTveloSi socialuri protestis transformacias exeboda. Tbilisis saxelmwifo universitetis mier da-finansebuli es kvleva miznad isaxav-da, gaeanalizebina, rogor icvlebo-da protestis miznebi, repertuari, ratom iyo igi adre orientirebuli masobriv protestze da dRes ratom gadavida es yvelaferi socialuri jgufebis aqtivobebze. Tumca, es mox-seneba, sxva aTamde moxsenebis msgav-sad, auditoriamde ver mivida _ ori dRis ganmavlobaSi qarTul da ingli-surenovan sesiebad dayofili konfe-renciis tribuna jamSi 45 mkvlevars unda daTmoboda, Tumca, dedaqalaqSi ganviTarebuli movlenebis gamo, or-ganizatorebis gadawyvetilebiT, 21 ivnisis bolo, qarTulenovani sesia aRar gaimarTa.

Tamuna zarandia,Tsu-is socialur da politikur

mecnierebaTa fakultetis studenti

revaz gvelesiani

cifruli ekonomikis safuZveli inteleqttevadi

produqtebis warmoebaa

`sivrce, sazogadoeba, politika~ – VII saerTaSoriso konferencia Tsu-Si

Page 9: Tsu-is profesori, romelic evropis erT-erT saukeTeso specialistad …newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-7 (2233)-2019_web.pdf · 2019-07-03 · Tbilisis universiteti tsunewspaper

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.ge

9

medicina klasikur sauniversiteto ganaTlebaSi

7 ivniss ivane javaxiSvilis sa-xelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi gaimarTa rezi-

dentTa klinikuri konferencia _ `medicina klasikur sauniversiteto ganaTlebaSi~.

konferenciis Catarebis ideis avtori iyo Tsu-is urologiis ka-Tedris gamge, profesori Teimuraz CigogiZe. am ideas sruli mxarda-Wera gamoucxada Tsu-is medicinis fakultetis dekanma, profesorma dimitri korZaiam da Tsu-is cen-tralurma administraciam.

konferencia gaxsna rezidentTa klinikuri konferenciis saorga-nizacio komitetis Tavmjdomarem, profesorma Teimuraz CigogiZem.

misasalmebeli sityviT gamovid-nen da konferenciis monawileebs _ rezidentebs, eqimebs, leqtorebs da studentebs warmatebuli muSao-ba usurva: ivane javaxiSvilis sa-xelobis Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis reqtorma giorgi Sar-vaZem, saqarTvelos okupirebuli teritoriebidan devnilTa, Sromis, janmrTelobisa da socialuri dac-vis ministris pirvelma moadgilem, profesorma zaza boxuam, reqtoris moadgilem samecniero dargSi, pro-fesorma nino okribelaSvilma, me-dicinis fakultetis dekanma, pro-fesorma dimitri korZaiam, medi-cinis fakultetis samecniero sam-saxuris ufrosma, profesorma gia lobJaniZem.

konferenciaSi monawileobdnen rogorc Tbilisis, aseve saqarT-velos sxva qalaqebis wamyvan kli-nikebSi momuSave rezidentebi, maT Soris _ al. wulukiZis saxelobis urologiis erovnuli centri, ioseb Jordanias sax. reproduqtologiis instituti, Sps ̀ kanisa da vensneule-baTa s/k erovnuli centri~, s.s. `in-feqciuri paTologiis, Sidsis da klinikuri imunologiis samecnie-ro praqtikuli centri~, profesor margvelaSvilis stomatologiuri klinika, klinika universi _ repro-duqciuli medicinis centri, Tssu-s pirveli sauniversiteto klinika. Sps klinika `gidmedi~, stomatolo-giuri centri `albiusi~, Sps `em em te hospitali~, gaguas klinika, Sps `avTandil yambaraSvilis klinika~ _ q. Telavi. Sps quTaisis regio-naluri stomatologiuri centri.

konferenciis paralelurad mim-dinareobda sesiebi urologiis,

mean-ginekologiis, dermato-venero-logiis, infeqciurisa da stomato-logiis mimarTulebebiT.

aRniSnul sesiebs xelmZRvane-lobda saqarTvelos samedicino sferos TvalsaCino warmomadgen-lebi da medicinis fakultetis sx-vadasxva kaTedris xelmZRvanelebi, profesorebi: gia lobJaniZe, Tei-muraz CigogiZe, arCil Cxotua, da-viT qoCiaSvili, arCil xomasuriZe, jenaro qristesaSvili, mamuka marg-velaSvili, qeTevan gogilaSvili, goga galdava, Tina qituaSvili.

moxsenebiT gamovida 59 reziden-ti. TiToeul maTgans gadaeca kon-ferenciaze monawileobis sauniver-siteto sertifikati.

sesiebis mimdinareobisas konfe-renciis klinikuri sakonsultacio sabWos da saorganizacio sabWos mier gamovlinda ramdenime rezi-dentTa saukeTeso moxsenebebi, ker-Zod, vaxtang cercvaZe _ Tsu-is urologiis kaTedris rezidenti moxsenebiT: `qalebSi radikaluri cisteqtomiis sakiTxisadmi~, Sako

gogeSvili _ Tsu-is urologiis kaTedris rezidenti _ `Sardsawve-Tebis implantacia wvrili nawlavis dabali wnevis rezervuarSi~, nino qarazanaSvili _ Tssu rezidenti _ `Tirkmlis didi zomis da marj-niseburi konkrementebis likvidacia kombinirebuli endoskopiuri meTo-diT (PCNL/URS kombinacia)~, sofio abazaZe _ Tssu urologiis kaTe-dris rezidenti _ `SardsawveTis simsivneebi~, ekaterine gabaSvili da nino kupreiSvili _ Tsu-is mean-ginekologiis kaTedris rezidente-bi _ `antenataluri meTvalyureoba orsulze, damZimebuli somaturi, ginekologiuri da sameano anam-neziT~, giorgi facacia _ gaguas klinikis rezidenti _ `masklero-zebeli liqeni~, Teona WinWaraSvili _ Tssu rezidenti, q. Telavidan _ `orsulobis trimestrSi da sakeis-ro kveTis Semdgom fibromatozuli saSvilosnos konservatiuli qirur-giuli mkurnaloba~, TinaTini Cadu-neli _ profesor margvelaSvilis stomatologiuri klinikis rezi-

denti _ `3D printeri _ ukan moma-valSi~, mariam xarZiani _ stomato-logiis centr `albiusis~ reziden-ti _ `uwyinari stomatologiuri manipulaciebi da sicocxlisTvis saSiSi garTulebebi~, levan edibe-riZe _ Sps quTaisis regionaluri stomatologiuri centris reziden-ti _ `WanWikovani cementiT fiqsa-cia dentalur implantologiaSi~, vefxvaZe paata _ Tsu-is infeqciur daavadebaTa da klinikuri imuno-logiis kaTedris rezidenti _ `ne-vrologiuri garTulebebi aiv in-feqciis dros~.

TiToeuli maTganis mier war-modgenili moxsenebebis Tezise-bi inglisur enaze gamoqveynebuli iqneba Tsu-is medicinis fakulte-tis eleqtronul JurnalSi _ `sa-qarTvelos samedicino Jurnali _ translaciuri da klinikuri medi-cina~, romelic aris indeqsirebuli Google Scholar-Si, crossref-Si da regi-strirebulia Researchgate-Si.

rezidentTa klinikuri konfe-renciis saorganizacio komitetis Tavmjdomares, profesor Teimuraz CigogiZes da konferenciis mTavar koordinators, asocirebul pro-fesors Teimuraz doWvirs Tsu-is reqtorma gadasca sigeli aRniSnu-li RonisZiebis warmatebiT Catare-bisTvis.

aseTma wamowyebam pirvelsave Ro-nisZiebaze dadebiTi gavlena moax-dina eqim-rezidentebze, romlebic daufaravad gamoxatavdnen kmayofi-lebas sauniversiteto sivrceSi am tipis konferenciis Catarebaze. sx-vadasxva klinikebSi moRvawe damwyeb eqimebs miecaT urTierTgacnobis da Tanamedrove samedicino siaxleebis urTierTgaziarebis da informa-ciis gacvlis SesaZlebloba.

konferencia

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis ekonomikisa da bizne-

sis fakultetis studentebisaTvis morigi saxelmZRvanelo gamoica _ `finansuri aRricxva II~.

naSromi momzadda buRaltruli aRricxvisa da auditis kaTedris TanamSromlebis mier, romlis xe-lmZRvanelia profesori levan sa-

bauri. naSromze muSaobdnen: levan sabauri, nadeJda kvataSiZe, izol-da WilaZe, marina maisuraZe, mari-am vardiaSvili, anJeli xorava da zeinab gogriWiani.

saxelmZRvanelos prezentacia ga-imarTa 27 ivniss, Tsu-is maRliv korpusSi. prezentacias eswrebodnen: Tsu-is reqtoris moadgile nino okribelaSvili, Tsu-is administra-

ciis xelmZRvaneli nunu ovsianikova da misi moadgile laSa saRinaZe. Sex-vedra gaxsna Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakultetis dekanma, pro-fesorma giorgi RaRaniZem. avtor-Ta koleqtivs warmateba miuloces qalbatonma nino okribelaSvilma da qalbatonma nunu ovsianikovam.

saxelmZRvanelos Sesaxeb vrclad isaubra, profesorma levan sabaur-ma. sityviT gamovidnen: saqarTvelos finansTa saministros warmomadgene-li iuri doloZe, saxelmZRvanelos recenzentebi lavrenti WumburiZe da nana lemonJava, saerTaSoriso saauditoro kompaniis warmomad-geneli mixeil abaiaZe, saaudito-ri kompaniis xelmZRvaneli giorgi cercvaZe da batoni iuri papaskua.

saxelmZRvanelo gankuTvnilia ma-gistraturisa da doqtoranturis safexuris studentebisTvis, praqti-kosi buRaltrebis, auditorebis da am sferoTi dainteresebuli mkiTx-velisaTvis.

`finansuri aRricxva II~ – axali saxelmZRvanelo

studentebisaTvis

Page 10: Tsu-is profesori, romelic evropis erT-erT saukeTeso specialistad …newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-7 (2233)-2019_web.pdf · 2019-07-03 · Tbilisis universiteti tsunewspaper

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

10

wels `bavSvis uflebaTa konven-ciis~ miRebidan 30 weli gavi-da. `bavSvTa dRis~ aRsaniSna-

vad Tbilisis saxelmwifo universi-tetSi saqarTveloSi gaeros bavSvTa fondis warmomadgenelma doqtorma Rasan xalilma sajaro leqcia _ `bavSvis uflebaTa konvencia 30 wlis Semdeg~ waikiTxa. leqcias aka-demiuri wris warmomadgenlebTan da studentebTan erTad skolis moswavleebic eswrebodnen. Rasan xalilma `bavSvis uflebaTa kon-venciis~ preistoriaze, konvenciis mniSvnelobasa da im cvlilebebze isaubra, rac dokumentis miRebidan 30 wlis ganmavlobaSi msoflioSi ganxorcielda.

`bavSvis uflebaTa konvencia 1989 wels miviReT da saxelmwifoebisT-vis savaldebulo, iuridiulad sa-marTlebrivi Zalis mqone dokumen-tia. adamianis uflebebis Sesaxeb arsebul yvela konvencias Soris mas ratificirebis yvelaze maRa-li maCvenebeli aqvs. am konvenciam kargi Sedegi gamoiRo, magaliTad, SeiaraRebuli konfliqtis dros libiidan da sxvadasxva adgilidan bavSvebis gamoSveba, aseve gaizarda bavSvebs Soris ganaTlebis miRebis maCvenebeli. minda aRvniSno, rom originalSi konvenciis saxelwode-

baa `bavSvis uflebaTa konvencia~ da ara `bavSvTa uflebaTa konvencia~ _ es gasaTvaliswinebelia, rad-gan qarTul enaze Targmnisas xSi-rad iyeneben termins _ `bavSvTa~, Tumca mxolobiT ricxvSi aRniSv-na aucilebelia, radgan konvenciis umTavresi daniSnulebaa sakuTari uflebebiT sargeblobis saSualeba TiToeul bavSvs mieces~, _ ganacxa-da Rasan xalilma.

Tbilisis saxelmwifo universi-tetis iuridiuli fakulteti gae-ros bavSvTa fondTan 2008 wlidan TanamSromlobs. bavSvTa probleme-bis Sesaxeb am drois ganmavlobaSi araerTi erToblivi proeqti gan-xorcielda.

`gaeros bavSvTa fondTan 10 wel-ze metia, rac mWidro urTierToba

gvakavSirebs. pirveli RonisZieba 2008 wels gaimarTa da igi kanonTan konfliqtSi myof arasrulwlovnebs eZRvneboda. fondis finansuri mxar-daWeriT iuridiuli fakultetis sisxlis samarTlis mimarTulebam gamosca wigni _ `arasrulwlovan-Ta sasjelebisa da aRmzrdelobiTi xasiaTis iZulebiTi RonisZiebis Se-fardebis problemebi~. dagegmili gvaqvs kidev araerTi erToblivi RonisZiebis Catareba~, _ ganacxa-da Tsu-is iuridiuli fakultetis sisxlis samarTlis mimarTulebis profesorma maia ivaniZem.

`bavSvis uflebaTa konvenciam~ bavSvebis mimarT damokidebuleba da aRqma Secvala. dRevandel re-alobaSi bevri sasamarTlo gadawy-vetilebaa, romelic am aqtiT xe-

lmZRvanelobs da gadawyvetilebebi bavSvTa saukeTeso interesebidan gamomdinare miiReba. Tumca, jer ki-dev bevri problemaa am mimarTule-biT da Zalian mniSvnelovania aseTi SemecnebiTi xasiaTis RonisZiebebi~, _ aRniSna iuridiuli fakultetis dekanma Tamar zarandiam.

Tbilisis saxelmwifo universi-tetTan aqtiuri TanamSromlobis gagrZelebis survili saqarTveloSi gaeros bavSvTa fondis warmomad-genelma doqtorma Rasan xalilmac gamoTqva.

Rasan xalilma sajaro leqcia iuridiuli fakultetisa da iuri-diul fakultetze arsebuli Tina-Tin wereTlis studentTa samecnie-ro sazogadoebis organizebiT 3 ivniss waikiTxa.

Tsu-is studentebi da regionuli ganviTarebis

ekonomikuri politika

sajaro leqcia – `bavSvis uflebaTa konvencia

30 wlis Semdeg~nato obolaZe

21 ivniss Tbilisis sax-elmwifo universitetSi gaimarTa samecniero-praq-

tikuli konferencia `regionuli ganviTarebis ekonomikuri poli-tika~, romelic dafinansebulia Tsu-is studenturi dafinansebis ganmsazRvreli sabWos mier.

konferenciis muSaobaSi monawileobdnen rogorc stu-dentebi, aseve samecniero sabWos ucxoeli da qarTveli wevrebi. konferenciis monawileebma war-moadgines moxsenebebi regio-nuli ganviTarebis, mdgradi ganviTarebis, adgilobrivi TviTmmarTvelobis, decentral-izaciis, evrokavSirisa da saqa-rTvelos regionaluri ganviTa-rebis Sesaxeb.

konferenciis erT-erTi organi-zatori erekle zarandia aRniSnavs, rom msgavsi tipis konferenciebSi studentebis CarTuloba gansa-kuTrebiT mniSvnelovania. ̀ proeqtis mizania, xeli Seuwyos codnis amaR-lebas regionuli ganviTarebis po-litikasTan dakavSirebiT, aseve Te-matikis garSemo momzaddes samec-niero naSromebi, romlebsac mxars davuWerT Semdgom ganviTarebasa da samecniero statiad Camoyalibeba-Si~, _ gviTxra man.

rogorc organizatorma aRniSna, konferenciaze moxsenebebi warmoad-gines rogorc bakalavriatis stu-dentebma, aseve magistrantebma da doqtorantebma. miuxedavad imisa, rom proeqtis ZiriTadi samecniero mimarTuleba ekonomika iyo, monawi-leebis Temebi mravalferovnebiTac gamoirCeoda. RonisZiebis ZiriTad Temebad moiazreboda: mdgradi socialur-ekonomikuri ganviTare-ba, inkluziuri ekonomikuri zrda, decentralizacia, adgilobrivi TviTmmarTveloba, rogorc sajaro instituti, egzogenuri da endogen-uri ganviTareba, evrokavSiris re-gionuli politika da a.S.

giorgi saraliZe Tsu-is saxelm-wifos da sajaro marTvis samagi-stro programis II kursis studen-tia. misi Tema _ ̀ fiskaluri da qo-nebrivi decentralizacia~, exeboda finansuri da sxva ekonomikuri re-sursis Tanabrad gadanawilebas cen-tridan regionebis mimarTulebiT. `Cemi azriT, mniSvnelovania, rom saganmanaTleblo dawesebulebebma xSirad umaspinZlon msgavsi tipis konferenciebs. regionaluri ekono-mikis miviwyeba iwvevs im mizezebs, romelTa gamoc swrafad ver vvi-TardebiT. rac Seexeba qonebriv de-centralizacias, am sakiTxTan dakav-SirebiT bevr problemas vawydebiT.

samwuxarod, am mxriv, jer kidev ver

SevTanxmebulvarT erT konkretul

modelze~, _ Tqva man. misive mosaz-

rebiT, saqarTvelos romelime erT

kuTxeSi mimdinare movlenebi auci-

leblad iqoniebs gavlenas qveynis

sxva raionSi mcxovrebi adamianis

ekonomikur mdgomareobaze. `auci-

lebelia, rac SeiZleba meti msgav-

si saxis aqtivoba Catardes, raTa

xalxma gaigos _ yvela Cvengani

varT didi organizmis nawilebi da

am organizmis funqcionirebisTvis

mniSvnelovania, rom misma yvela or-

ganom jansaRad imuSaos. qveynis gan-

viTareba dafuZnebulia im aqtivebis

efeqtur marTvaze, romelTa SemuSa-veba, marTalia, dedaqalaqSi xdeba, Tumca, ganxorcielebaSi mTeli qvey-ana monawileobs~, _ ambobs igi.

konferenciis kidev erT dadebiT maxasiaTeblad sadiskusio plat-formis Seqmnas asaxelebs Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakulte-tis doqtoranti irakli danelia: `msgavsi aqtivobebi SesaZleblobas gvaZlevs, rom Seiqmnas iseTi plat-forma studentebisTvisa da samec-niero wris warmomadgenlebisTvis, romelic uzrunvelyofs mecnieru-li da praqtikuli mosazrebebis urTierTgacvlas. Semdeg ki SesaZ-lebelia, rom aRniSnuli moxsenebe-bi sarekomendacio saxiT gaegzavnos, rogorc aRmasrulebel organoebs, aseve samecniero wreebs Semdgomi sakvlevi Temis identificirebisT-vis~.

konferencia dadebiTad Seafases profesorebma, maTi TqmiT, es iyo warmatebuli RonisZieba, rogorc organizatorebisTvis, aseve monawi-leebisTvis. msgavsi aqtivobebi ki SesaZleblobas aZlevs akademiuri sferos warmomadgenlebs, TavianTi mosazrebisa da gamocdilebis gazi-arebisTvis. `konferenciaze warmod-genili Temebi iyo saintereso da erTmaneTisgan gansxvavebuli. zoga-dad, yvela konferencia Sedegiania. is stimuls aZlevs axalgazrdas, rom Caebas sxvadasxva aqtivobaSi. aq erTmaneTs uziareben TavianT mo-sazrebebsa da Sexedulebebs, inte-resic metad ezrdebaT~, _ gviTxra ekonomikis mecnierebaTa doqtorma, asistent-profesorma lali xurci-am. man studentebs rekomendaciis saxiTac miuTiTa, rom sakiTxis globalurad ganxilvasTan erTad, aucilebelia Temebis kidev ufro detalurad Cveneba.

ana baJunaiSvili,Tsu-is socialur da politikur

mecnierebaTa fakultetis studenti

Page 11: Tsu-is profesori, romelic evropis erT-erT saukeTeso specialistad …newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-7 (2233)-2019_web.pdf · 2019-07-03 · Tbilisis universiteti tsunewspaper

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.ge

11

polonelTa bedi kavkasiaSi

Tsu-Si axali saleqcio kursi `agrosakiTxebis gaSuqeba~ daiwyo

Tsu-Si 2019 wlis gazaf-xulis semestridan axali saleqcio kursi

,,agrosakiTxebis gaSuqeba~ dai-wyo. studentebi specialurad agrosakiTxebiT dainteresebuli pirebisTvis Seqmnili wigniT ixelmZRvaneleben da kursis farglebSi SeZleben agrobizne-sis seqtorSi gaerTianebuli sxvadasxva Tematikis Seswavlas da am Temebis profesionalur doneze gaSuqebas.

soflis meurneoba saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis erTerTi ZiriTadi komponentia da saukuneebis ganmavlobaSi igi qarTveli xalxis yoveldRiur cxovrebaSi mniSvne-lovan adgils ikavebda. Cveni qveynis mosaxleobis erTi mesamedi soflad cxovrobs da, Sesabamisad, maTi da-saqmebis sferoc da Semosavlis wy-aroc ZiriTadad soflis meurneobaa. amdenad, agrarul seqtorSi mimdi-nare procesebi mniSvnelovan yurad-Rebasa da dakvirvebas moiTxovs me-diasaSualebebis mxridan, romlebic, samwuxarod, saTanadod ver aSuqeben dargSi arsebul warmatebebsa Tu problemebs. amis erT-erT mizezad sa-xeldeba dargobrivi Jurnalistikis, kerZod, agroJurnalistikis sfero-Si kvalaficiuri kadrebis nakleboba. swored am xarvezis erTgvari Sevsebaa Tsu-is socialur da politikur mec-nierebaTa fakultetze, Jurnalistiki-sa da masobrivi komunikaciis mimar-Tulebis saswavlo programaSi axali arCeviTi sagnis `agrosakiTxebis ga-Suqeba~ dagegmva, romelic momaval Jurnalistebs uzrunvelyofs mraval-disciplinuri unarebiT da xels Seu-wyobs maT profesiul daxelovnebas.

kursis ganmavlobaSi studentebi wigniT _ `konstruqciuli agroJurna-listika~ _ ixelmZRvaneleben, romelic ara mxolod JurnalistebisTvis, aramed

agrokomunikaciisa da soflis meurneo-bis Tematikis gaSuqebiT dainteresebu-li yvela pirisTvisaa Seqmnili.

saxelmZRvanelo `Jurnalistikis resurscentris~ (JRC) mier Sveicari-is ganviTarebisa da TanamSromlobis saagentos mxardaWeriT, saerTaSoriso arasamTavrobo organizacia MERCY CORPS-is programis `aliansebi kav-kasiaSi~ mier mxardaWerili proeqtis farglebSi momzadda da `kavkasiis saerTaSoriso universitetTan~ part-niorobiT gamoica. wignis avtorebi ki Tbilisis saxelmwifo universite-tis asocirebuli profesorebi naTia kupraSvili da nino WalaganiZe arian.

aRsaniSnavia, rom gundma saswavlo modulze muSaoba jer kidev wlebis win daiwyo, Tumca eleqtronulad Se-qmnili rideri ver pasuxobda gazr-dil moTxovnebs, amitomac masala Seivso da gadamuSavda, daemata axali nawilebi da beWduri saxiT gamoica.

`samwuxaroa, rom miwaTmoqmedTa uZveles qveyanaSi, rasac misi saxelwo-deba `georgiac~ adasturebs, soflis meurneobis sakiTxebis mediagaSuqeba arasistemuri da fragmentulia. saWi-roeba ki _ cxadze cxadi. swored am deficitis Sevseba iqca Cvens miznad, rodesac saswavlo kursze muSaoba gadavwyviteT. ase ixila dRis sinaT-le xuTenovanma (qarTuli, inglisuri, rusuli, somxuri, azerbaijanuli) sa-xelmZRvanelom ̀ konstruqciuli agro-Jurnalistika~. moxaruli var aRvniS-no, rom agroJurnalistika dRes qar-Tuli mediaskolebis umravlesobis

kurikulumebis Semadgeneli nawilia~, _ ganacxada nino WalaganiZem.

15 saleqcio saaTis ganmavloba-Si studentebi SeZleben dainaxon da gaacnobieron agroseqtorSi mimdi-nare procesebis sistematurad gaSu-qebis aucilebloba da mniSvneloba, gaecnon soflis meurneobis sxvadasx-va dargs da SeZlon am seqtorebSi arsebuli realobisa da problemebis sazogadoebamde mitana, rac xels Seu-wyobs rogorc soflis meurneobis ganviTarebas, ise dargobrivi Jurna-listikis mimarTulebiT studentebis codnis donis amaRlebas.

`kursi iZleva safuZvels niSuri Jurnalistikis warmoebisaTvis, rac gulisxmobs konkretuli dargis siRr-miseul, periodul da Tanmimdevrul gaSuqebas. IREX-ma mediis mdgradobis indeqsi gamoaqveyna, romelic uCvenebs, rom qarTuli mediis erT-erTi mTava-ri problema swored niSuri mediis ararseboba an sisustea. es kursi ki studentebs aswavlis dargis gaSuqebis standartebs da aviTarebs specifikur unarebs, rac, zogadad, soflisa da soflis meurneobis gaSuqebas ukavSir-deba~, _ aRniSna naTia kupraSvilma.

universitetSi axali sagnis gamo-Cenas studentebi didi interesiT Sex-vdnen. es saleqcio kursi 50-ze metma studentma airCia, romelTac master-klasi Sveicariis mxardaWerili `samx-reT kavkasiis aliansebis~ progra-mis xelmZRvanelma helen bredberma 2 aprils Cautara. helenma saqarTvelos mdidar kulturaze, tradiciebze,

turizmze, saqarTveloSi ganviTare-bul soflis meurneobis dargebsa da agroseqtoris mniSvnelobaze isaubra, Sexvedris dasasruls ki studentebs rCevac misca: `iyaviT gansxvavebulebi, dainaxeT is, risi danaxvac sxvas ar SeuZlia~.

rogorc III kursis studentma nino wveravam aRniSna, am leqciis mosme-nis Semdeg kidev ufro dainteresda agroJurnalistikiT da imedovnebs, rom am sagnis farglebSi miRebuli codna daexmareba soflis meurneobis sakiTxebis siRrmiseul gaSuqebaSi.

aqtiuri saleqcio kursis ganmav-lobaSi, Teoriul masalasTan erTad studentebi praqtikul aqtivobebsac axorcieleben. leqtorTan nana tala-xaZesTan erTad CarTulebi arian le-qciis msvlelobis procesSi da agro-sakiTxebiT dainteresebul pirebTan Sexvedrebsa da gasvliT RonisZie-bebsac gegmaven.

natalia patarkacaSvili,ani dekanosiZe

Tsu-is socialur da politikurmecnierebaTa fakultetis studentebi

saqarTveloSi XIX saukunis pirvel naxevarSi gadasaxle-bul polonelTa cxovre-

baze kvleva dRemde grZeldeba. `polonelTa bedi kavkasiaSi~ _ am saxelwodebiT gamoica wignis pirveli nawili, romlis prezen-tacia Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi gaimarTa. prezentacias Tsu-is reqtori giorgi Sarva-SiZe, poloneTis respublikis sa-gangebo da sruluflebiani elCi saqarTveloSi mariuS maSkeviCi, Tsu-is profesor-maswavleblebi, studentebi da mowveuli stumrebi eswrebodnen.

wigni, romelSic XIX-XX saukunee-bis kavkasiaSi, kerZod ki, saqarTve-loSi myofi polonelebis, maT So-ris, e.w. `kavkasiur~ jgufSi Semava-li politikuri Sexedulebebis gamo gadasaxlebuli poetebis cxovrebaa aRwerili, Tsu-is humanitarul mec-nierebaTa fakultetis profesor ma-ria filinasa da profesor danuta osovskas (poloneTi) avtorobiT ga-moica, romelic qarTulidan Tsu-is magistrantma salome bedukiZem Targm-na. poeturi Targmanebi profesor rusudan WanturiSvils ekuTvnis, re-daqtoria literatori andro bedu-kaZe. aRsaniSnavia, rom wignSi Sesuli masalebi, ZiriTadad, 1830-1850-iani wlebis periods moicavs. polonel literatorTa Semoqmedebis mTliani suraTi pirvelad aris warmodgenili. aseve, ganxilulia maTi poeziisa da prozis ZiriTadi motivebi. monogra-fia orjer polonur enaze, 2015 wels ki _ rusul enaze gamoica. proeqti dafinansebulia poloneTis respubli-kis senatis `aRmosavleTSi mcxovreb polonelTa mxardaWeris~ fondis meS-veobiT. RonisZiebis organizatorebi

arian ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis polonistikis centri, poloneTis re-spublikis saelCo saqarTveloSi da saqarTvelos polonelTa kulturul-saganmanaTleblo kavSiri `polonia~.

wignis `polonelTa bedi kavkasia-Si~, prezentacia mniSvnelovania im kuTxiTac, rom dRes Cven vixsenebT im adamianebs, romlebic kavkasiaSi TavianTi survilis sawinaaRmdegod moxvdnen, Tumca, Semdeg maTTvis sa-qarTvelo meore samSoblod iqca. saqarTvelosa da, zogadad, kavkasiis kulturis ganviTarebis procesSi po-lonelebma didi kvali datoves. wign-Si sainteresod aris gadmocemuli polonelebis yofa saqarTveloSi, kav-kasiaSi maTi poeturi dasis daarseba da is urTierToba, romelic wlebis manZilze qarTvelebsa da polonelebs Soris Camoyalibda. aRsaniSnavia, rom am ori eris urTierToba da xedva damyarebuli iyo damoukideblobis principebze. misasalmebelia, rom es urTierToba dResac grZeldeba. 18 polonuri universiteti monawileobs Tbilisis saxelmwifo universitetTan gacliT programebSi~, _ ganacxada Tsu-is reqtorma giorgi SarvaSiZem.

saqarTveloSi poloneTis respu-blikis sagangebo da sruluflebiani elCis mariuS maSkeviCis TqmiT, `me-19 saukuneSi saqarTveloSi bevri polo-neli cxovrobda, maT Soris poete-bi da mwerlebi, romlebmac mniSvne-lovani SemoqmedebiTi kvali datoves saqarTveloSi. minda aRvniSno, rom

Tavisi nawarmoebebis saSualebiT po-lonelebi cdilobdnen saqarTvelos istoriasTan axlos yofiliyvnen~, _ aRniSna mariuS maSkeviCma.

rogorc prezentaciaze maria fi-linam aRniSna, wignis Seqmnis isto-ria TiTqmis 30 wels iTvlis. `kavka-siasa da saqarTveloSi 1830-1850-ian wlebSi gadmosaxlebuli polonelebis Sesaxeb masalebi Cemi kvlevebis Sede-gad dagrovda, jer kidev im perio-didan, rodesac disertaciaze vmu-Saobdi. Tvalwin medgnen XIX saukunis Sua wlebSi gadmoxvewili poloneli axalgazrdebi, romlebic samSoblos da axloblebs mowyvites. yovelTvis mimaCnda, rom maTi xsovnis pativiscema mevaleboda. es adamianebi namdvilad imsaxureben poloneTis tragikuli istoriis mozaikaSi Caweras~, _ aR-niSna maria filinam.

`CemTvis didi pativi iyo im adami-anebis Semoqmedebas gavcnobodi, rom-lebmac TviTgadarCenis saSualebad literatura airCies. wignze muSaoba Zalian saintereso iyo, CemTvis mniSv-nelovan masalebs gavecani, mixaria, rom am procesis nawili gavxdi da SesaZlebloba momeca qarTveli mkiTx-velisTvis maTi saxelebi gamecno~, _ aRniSna salome bedukaZem, romelmac prezentaciaze Tavisi Targmanebidan nawyvetebi waikiTxa.

wignis pirveli nawilis SesavalSi aRniSnulia, rom polonelebi Zvel-Taganve sxvadasxva mizezis gamo kavka-siaSi xvdebodnen. polonelTa yvelaze mniSvnelovani jgufi saqarTveloSi

1830-1850 wlebSi moxvda, romlebic

politikuri niSniT gadmoasaxles. kav-

kasiasa da saqarTveloSi ar arsebobs

mecnierebisa da kulturis dargi, ro-

melSic polonelebs TavianTi Semoqme-

debiTi potenciali ar gamoemJRavne-

binaT: politika, samxedro saqme, mSe-

nebloba, soflis meurneoba da sxva.

Tbiliss dResac amSvenebs operisa da

baletis Teatri, SoTa rusTavelis

saxelobis saxelmwifo Teatri, kote

marjaniSvilis saxelobis dramatuli

Teatri, saqarTvelos uzenaesi sasa-

marTlos Senoba, romelTa daproeqte-

basa da mSeneblobaSi poloneli arqi-

teqtorebi monawileobdnen. XIX sau-

kunis pirvel naxevarSi saqarTveloSi

moRvaweobdnen aseve literatorebi,

musikosebi, eTnografebi, istorikose-

bi, romlebmac qarTuli sazogadoeba

polonur kulturas, TavianTi Taname-

mamuleebi ki kavkasiur samyaros azi-

ares. polonelTa moRvaweobam saqarT-

veloSi safuZveli Cauyara am ori

qveynis urTierTobas.

SurTxia beroSvili

Page 12: Tsu-is profesori, romelic evropis erT-erT saukeTeso specialistad …newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-7 (2233)-2019_web.pdf · 2019-07-03 · Tbilisis universiteti tsunewspaper

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

12

Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi qarTul-osur urTierTobaTa samecniero-

kvleviTi centrisa da ssip Cerqezu-li kulturis centris iniciativiT daTo maRraZis poemis _ `jakomo ponti~ _ Targmanebis prezentacia gaimarTa, romelmac sauniversite-to sazogadoebis didi interesi gamoiwvia. mniSvnelovania is faqti, rom wigni afxazur da osur eneb-ze Targmnes soxumelma, cxinvalel-ma da Tbiliselma specialistebma. rogorc RonisZiebaze iTqva, es fa-qti, kidev erTxel, dadasturebaa imisa, rom SemoqmedebiTi da kul-turuli tradiciebi am xalxebs Soris dResac warmatebiT grZel-deba. Targmanebi irma osia-kinwu-raSvils, minaz lazbas, larisa tup-wayvasa da naira bepievas ekuTvniT. wigni iordaniaSi daibeWda.

aRsaniSnavia, rom poema `jako-mo ponti~ ukve naTargmnia araerT enaze, maT Soris, germanulad, in-glisurad, Svedurad, Turqulad, rusulad, italiurad da sxva eneb-ze. rogorc RonisZiebaze aRiniSna, axali Targmanebi kavkasiel xalxTa urTierTobebs kidev ufro Seuwy-obs xels. poemis afxazurad mTargm-nelis irma osia-kinwuraSvilis Tq-miT, krebuli afxazeTSic gaigzavna.

`mogexsenebaT, afxazeTis terito-riaze afxazuri meore saxelmwifo enaa da mas gafrTxileba, daxmare-ba da ganviTareba sWirdeba, amitom yvelaferi, rac qarTulidan afxa-zur an afxazuridan qarTul enebze iTargmneba, Zalian mniSvnelovania Cveni urTierTobebisTvis. amitomac poet daTo maRraZis wignis Targ-mans afxazeTSi dadebiTad Sexvdnen da didi mowonebac daimsaxura~, _ ganacxada poemis afxazurad mTargm-nelma irma osia-kinwuraSvilma.

Tsu-is qarTul-osur urTier-TobaTa samecniero-kvleviTi cen-

tris xelmZRvanelis, `jakomo pon-

tis~ osur enaze mTargmnelis naira

bepievas azriT, poemaSi gadmocemu-

lia maRali sakacobrio Rirebu-

lebebi, rac yvelasTvis saerToa.

`Tsu-is qarTul-osur urTierTo-

baTa samecniero kvleviTi centris

iniciativiT gamoica osi mwerlebis

nawarmoebebi qarTul enaze, iTargm-

na Tanamedrove mwerlebis moTxro-

bebi da klasikos mweralTa Semoqme-

debac. is faqti, rom Cven am enebze

Targmanebi warmovadgineT, kidev

erTxel adasturebs, rom Cven aqti-

urad vagrZelebT kulturul-li-

teraturul urTierTobebs da Ta-

namSromlobas os, afxaz, Cerqez da

kavkasiaSi mcxovreb sxva xalxebTan,

rac dRes Zalian mniSvnelovania~, _

ganacxada naira bepievam.

`aRsaniSnavia, rom `jakomo pon-

ti~ naTargmnia afxazur, osur da

Cerqezul enebze. rTulma periodma

Cven erTmaneTs dagvaSora, amitom

aucilebelia kulturuli urTier-Tobebis gamyareba, raTa am xalxma erTmaneTi Tavidan `aRmovaCinoT~ da `gavicnoT~, _ aRniSna enis sa-xelmwifo departamentis xelmZRva-nelma giorgi alibegaSvilma.

poet daTo maRraZis TqmiT, po-emaSi aRwerilia xelovanis Tavgada-savali Zaladobriv saxelmwifoSi, romelic agresiul-provinciuli garemoTia Sezavebuli. `es poema Ta-visufal sivrceSi daibada da aseve Tavisufal sivrceSi iTargmna... mar-Talia, wigni 2009 wels daiwera, ma-gram, Cemi azriT, dResac aqtualu-ria. mniSvnelovania, rom wigni os-urad eTnikurma osebma Targmnes, afxazurad _ eTnikurma afxazebma, Cerqezulad _ eTnikurma Cerqezeb-ma. es ar aris qarTuli iniciativa, es aris saxelovnebo samyaros wi-aRSi gaCenili bunebrivi moTxov-nileba da imedia, saintereso iqne-ba afxazi, osi, Cerqezi, kavkasieli mkiTxvelisTvis, iseve, rogorc ame-rikelisTvis, ungrelisTvis, Tur-qisTvis, italielisTvis~, _ aRniSna maRraZem.

daTo maRraZis poemis – `jakomo ponti~ –Targmanebis prezentacia

SurTxia beroSvili

msoflioSi cnobili marTl-madidebeli Teologis ioane zizi ulasis axali wigni _

`Tanaziareba da sxvad yofna. swav-leba pirovnulobasa da eklesiaze~ _ uaxles momavalSi qarTul enaze gamoicema. wigni aqtualuria, radgan pasuxobs Tanamedrove adamianis su-lier mdgomareobasa da moTxovnebs. ioane zizi ulasi ganixilavs siste-mur RvTismetyvelebas, Teologiis ZiriTad sakiTxebs, saubrobs Rmer-Tis raobaze da imazec, Tu raSi ga-moixateba misi arseboba. filoso-fosebi, Teologebi da sasuliero pirebi ioane zizi ulasis naSromis wakiTxvas sazogadoebis yvela war-momadgenels urCeven, gansakuTrebiT im fonze, rodesac Tanamedrove pe-riodSi Teologiis mimarTulebiT qarTul enaze samecniero naSromebi naklebad qveyndeba.

`avtori kritikulad ganixilavs qristianobaSi gavrcelebul mimar-Tebas adamianisadmi. is sayvedurebi, romelsac am sakiTxebisadmi sauku-neebia gamoTqvamdnen filosofose-bi, xelovanebi, Teologebi, dResac aqtualuria.

winamdebare wigni garkveuli mniSvnelobiT apologetikuricaa, cdilobs da saukeTesodac gamosdis

_ Tanamedrove samyaroSi daicvas RmerTis idea, qristianuli monapo-vari, rogorc Teoriul, ise pra-qtikul cxovrebaSi. am miznis misaR-wevad avtori ar erideba da akriti-kebs eklesiis mier arCeul veqtors _ `RvTisadmi morCilebas~ da miiC-nevs, rom mas amisgan kardinalurad gansxvavebuli _ `siyvarulis upi-ratesobis~, nebismieri pirovnulo-bisadmi msaxurebis gza unda aerCia. maSin aTeizmisa da adamianis sur-vili _ `RmerTisagan ganTavisuf-leba~ Tavidan iqneboda acilebuli.

zogadad am tipis saxelmZRvane-loebis wakiTxva mxolod specia-listebs ainteresebT. mitropolit

ioanes es naSromi ki gansxvavebuli saxiTaa dawerili da misi gacnoba erTnairad daainteresebT ara mar-to Teologebs, filosofiis isto-riis, literaturis, fsiqologi-is Tu sxva humanitaruli sferos warmomadgenlebs, aramed eklesiis nebismier wevrs. avtori TiTqmis 60 wlamde saero piri iyo da sa-mecniero moRvaweobas eweoda. amis Semdeg gamoarCies sasuliero pi-rad. igi mravali evropuli univer-sitetis profesoria~, _ ganacxada ioane zizi ulasis wignis Targmnis proeqtis organizatorma, Tsu-is filosofiis mimarTulebis doqto-rantma, mRvdelma giorgi weroZem.

wignSi Teologiur sakiTxebze msjeloba mimdinareobs XX saukunis iseTi didi moazrovneebis damowme-biTa da citirebiT, rogorebic arian: martin haidegeri, Jan-pol sartri, emanuil levinasi, martin buberi da sxvebi. misi naazrevi ase-ve eyrdnoba kabadokieli mamebis (wm. basili didis, grigol RvTis-metyvelis, grigol noselis), maqsime aRmsareblis da Soreuli Tu axlo periodis qristian RvTismetyvel-Ta teqstebs. Tbilisis saxelmwifo universitetis filosofiis insti-tutis xelmZRvaneli, profesori demur jalaRonia ioane zizi ula-sis naSromis qarTul enaze gamoce-mas mniSvnelovan SenaZenad afasebs.

wigns marTlmadidebluri religiis arsis aRqmisTvis, aseve, mniSvnelov-nad afasebs Tbilisis saxelmwifo universitetis filosofiis doqto-ri, profesori irakli braWuli: `CvenSi (saqarTveloSi), bizantiuri Teologiis aTviseba maRal doneze gvqonda dayenebuli. mas Semdeg ram-denime saukune gavida. SeuZlebelia, rom marTlmadideblur Teologia-Si ar iyos axali procesebisa da aspeqtebis gamovlena dawyebuli. es sakiTxi arsebiTad dakavSirebulia ioane zizi ulasis wignTan. avto-ri ambobs, rom XX saukunis yvela-ze mniSvnelovani Teologiuri teq-sti aris antuan de sent-ekziuperis `patara ufliswuli~. es faqti Ta-vad metyvelebs, Tu ramdenad Riaa Teologia kulturis da, zogadad, adamianuri yofierebis aseTi mniSv-nelovani sferoebisadmi~.

msoflioSi cnobili marTlmadi-debeli Teologis ioane zizi ula-sis axali wignis _ `Tanaziareba da sxvad yofna. swavleba pirovnulo-basa da eklesiaze~ _ ganxilva Tbi-lisis saxelmwifo universitetSic moewyo. naSroms Teologiis mecnie-rebaTa doqtori Tamar goguaZe da religiaTmcodneobaSi laipcigis universitetis Teologiis doqto-ri zurab jaSi Targmnian. Targmanis gamocema mimdinare wlis seqtember-Sia dagegmili.

msoflioSi cnobili marTlmadidebeli Teologis

ioane zizi ulasis axali wigni qarTul enaze gamoicemanato obolaZe

giorgi weroZe

Page 13: Tsu-is profesori, romelic evropis erT-erT saukeTeso specialistad …newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-7 (2233)-2019_web.pdf · 2019-07-03 · Tbilisis universiteti tsunewspaper

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.ge

13

gamoyenebiTi maTematikis instituti i. javaxiSvi-lis saxelobis Tbilisis

saxelmwifo universitetSi 1968 wels daarsda. gasuli wlis Semodgomaze universi-tetSi farTod aRiniSna institutis 50 wlis iubile. daarsebisas institutis struqtura ganisaz-Rvra 10 ganyofilebiT. maT So-ris iyo maTematikuri logikisa da algoriTmebis Teoriis gan-yofileba, romelsac xelmZRvan-elobda fizika-maTemati-kis mec-nierebaTa doqtori, profesori Salva fxakaZe. misi dabadebidan 100 wlisTavs mieZRvna insti-tutSi Catarebuli erTdRi-ani samecniero sesia da aseve gamoyenebiTi logikisa da pro-gramirebis seqcia institutis seminaris XXXIII saerTaSoriso gafarToebul sxdomaze. 2019 wlis 10-14 seqtembers saqarT-velos teqnikur universitetSi Catardeba amave TariRisadmi miZRvnili Tbilisis saerTaSor-iso sazafxulo skola `logika, ena, xelovnuri inteleqti~.

Salva samsonis Ze fxakaZe daiba-da 1919 wlis 7 aprils, zestafo-nis raionis sofel zeda saqaraSi. man warCinebiT daamTavra zeda saqa-ris dawyebiTi skola (1930), Semdeg zestafonis I saSualo skola (1933 w,), zestafonis pedagogiuri saswav-lebeli (1936 w.), da bolos Tbi-lisis saxelmwifo universitetis fizika-maTematikis fakulteti (1941 w.). sadiplomo naSromi _ `dife-rencialuri gantolebebis geome-triuli Teoriis Sesaxeb~ _ daicva akademikos giorgi WoRoSvilis xe-lmZRvanelobiT.

Salva fxakaZe 1942-1952 wlebSi zestafonis raionis sxvadasxva sko-laSi maswavleblad muSaobda. ama-sTan, 1944-1949 wlebSi SeTavsebiT iyo zestafonis raionis ganaTlebis ganyofilebis meTodisti da aRniS-nuli ganyofilebis maTematikur se-qcias xelmZRvanelobda.

1949 wels saqarTvelos mecniere-baTa akademiis wevr-korespondentis vladimer WeliZis xelmZRvanelobiT Salva fxakaZem daiwyo integralTa Teoriisa da simravleTa Teoriis Seswavla, xolo erTi wlis Semdeg – intensiuri muSaoba zomis Teoria-Si. 1952 wlis ianvarSi igi moxsene-biT gamovida a. razmaZis saxelobis maTema-tikis institutis funqciaTa Teoriis ganyofilebis seminarze, sadac mis mier moxsenebuli iqna misi kvlevis ZiriTadi Sedegebi, amasTan, dasva axali amocanebi le-begis tipis zomaTa TeoriasTan da-kavSirebiT. aqve, v. WeliZis rCeviT, S. fxakaZem miiRo gadawyvetileba, rom nawili Tavisi Sromebisa, ker-Zod is, romelic exeboda fubinis Teoremis samarTlianobis sakiTxs orjerad integralebSi integrebis rigis SecvlasTan dakavSirebiT, gaeformebina sadisertacio naSro-mis saxiT. xsenebuli moxsenebis sa-fuZvelze igi imave wels miiwvies a. razmaZis saxelobis maTematikis institutSi umcros mecnier TanamS-romlad (1952 w.), sadac daasrula sakandidato disertaciaze muSaoba, romelic warmatebiT daicva 1953 wels.

1953 wels man gaakeTa ramdenime moxseneba moskovSi, v. m. steklovis saxelobis maTematikis institutSi akademikos p. s. novikovis seminar-ze, Camoayaliba mis mier dasmuli amocanebi da warmoadgina sakuTari

Sedegebi. mTlianad seminarisa da, kerZod, p. s. novikovis dadebiTma reaqciam Salva fxakaZes misca sti-muli mizanmimarTulad gaegrZele-bina nayofieri kvleviTi saqmianoba arCeuli mimarTulebiT.

1953 wlidan Salva fxakaZe a. razmaZis saxelobis maTematikis in-stitutis ufrosi mecnieri TanamS-romelia. sadoqtoro disertacia `lebegis tipis zomaTa TeoriisaT-vis~ man warmatebiT daicva 1959 wels, 1965 wlis ianvarSi ki mieniWa profesoris wodeba. Tavisi moRva-weobis am periodSi Salva fxakaZem miiRo mniSvnelovani Sedegebi sim-ravleTa zogad TeoriaSi da, ker-Zod, zomis TeoriaSi.

imasTan dakavSirebiT, rom maTe-matikisa da avtomatebis Teoriis ganviTarebis Sedegad gasuli sau-kunis 60-ian wlebSi gaizarda ma-Tematikuri logikis specialiste-bis saWiroeba, Salva fxakaZe mTel Tavis Zalebs axmars respublikaSi maTematikuri logikis dafuZneba-ganviTarebis saqmes. 1966 wlidan Tbilisis saxelmwifo universite-tis meqanika-maTematikis fakultet-ze igi kiTxulobda leqciebis zo-gad da specialur kursebs maTema-tikur logikaSi. Tbilisis saxelm-wifo universitetis gamoyenebiTi maTematikis institutSi akademikos ilia vekuas xelSewyobiT da Salva fxakaZis xelmZRvanelobiT, saqarT-veloSi pirvelad Seiqmna maTemati-kuri logikisa da algoriTmebis Teoriis ganyofileba, romelic man ZiriTadad daakompleqta Tavisive studentebiT. am periodSi Salva fxakaZem daiwyo axali originaluri mimarTulebis ganviTareba maTemati-kur logikaSi, raSic CarTo Tavisi mowafeebi (o. WankvetaZe, x. ruxaia, v. fxakaZe, z. xasidaSvili). garda amisa, maTe-matikuri logikisa da algo-riTmebis Teoriis ganyofilebaSi kvleva mimdinareobda damtkiceba-Ta TeoriaSi (m. rogava, o. cxadaZe), algoriTmebis TeoriaSi (r. oman-aZe, m. TeTruaSvili), avtomatebis da avtomatur mtkicebaTa Teoria-Si (n. kalandariSvili, k. fxakaZe), zomisa da simravleTa TeoriaSi (a. xaraziSvili, a. yifiani). aRniSnuli mimarTulebebiT maTematikuri lo-gikis farglebSi miRebuli Sedegebi ZiriTadad asaxulia Salva fxakaZis monografiaSi `aRniSvnaTa Teori-is zogierTi sakiTxi~. es naSro-mi, romelsac didi Teoriuli da praqtikuli Rirebuleba aqvs, fa-qtobrivad, qmnis Semamoklebel sim-boloTa Teorias, romelic manamde arsebobda rogorc gansazRvrebaTa

Teoriis mxolod erTi fragmenti. naSromSi moZebnilia Semamoklebel simboloTa Semomtani, garkveuli azriT racionaluri sistema, Semu-Savebulia terminologia da damt-kicebulia ZiriTadi Teoremebi Semamoklebel simboloTa da Semo-klebul formaTa ZiriTadi Tvi-sebebis Sesaxeb. mis mier dasmuli aqtualuri amocanebis safuZvelze misi mowafeebi dResac agrZeleben Semamoklebel simboloTa Teoriis Semdgom ganviTarebas (x. ruxaia, k. fxakaZe, l. tibua).

Salva fxakaZisa da misi mowafee-bis SedegebiT dainteresdnen ara mxolod Teoretikosebi, aramed ma-Tematikis gamoyenebiTi dargebis specialistebic. magaliTad, 1979 wels daido xelSekruleba ilia vekuas saxelobis gamoyenebiTi ma-Tematikis institutsa da ukrainis mecnierTa akademiis kibernetikis in-stituts Soris, romelic iTvalis-winebda TanamSromlobas gamoyenebi-Ti maTematikis institutis maTema-tikis logikisa da algoriTmebis Teoriis ganyofilebasa da ukrainis mecnierebaTa akademiis kibernetikis institutis cifrul avtomatTa ga-nyofilebas Soris. zemoT aRniSnul monografiaSi moyvanili Sedegebi da Salva fxakaZis mowafeTa mier imave periodSi miRebuli Sedegebi ukve 1978 wels moixsenies sakavSi-ro simpoziumze `xelovnuri inte-leqti da gamokvlevaTa avtomatiza-cia maTematikaSi~ (q. kievi) da 1979 wels gotlib freges xsovnisadmi miZRvnil konferenciaze (q. iena). am moxsenebaTa Sedegad gamokveTilma interesebma ganapiroba samecniero kontaqtebis Semdgomi gafarToeba. ase, magaliTad, swored am moxseneba-Ta safuZvelze Semdgom Camoyalib-da mWidro kontaqti adgilobriv logikosTa jgufsa da irkutskel maTematikosebis jgufs Soris, ro-melsac xelmZRvanelobda akademiko-si v. matrosovi. aRniSnuli mono-grafiiT gansazRvruli mimarTule-bis mniSvnelobas adasturebs f. van ramsdokis sadoqtoro disertaciac (1996 w., amsterdami), sadac fxaka-Ziseuli Semamoklebel simboloTa Teoria, cnobili maTematikosis p. aqselis naSromTan erTad, Sefasebu-lia rogorc pirvelwyaro TermTa gadaweris dabmulcvladebiani Sem-TxvevisaTvis.

gansakuTrebuli interesi gamoi-wvia Salva fxakaZis gamosvlam Cor-Cis Tezisis kritikiT logikosTa VI sakavSiro konferenciaze (1983 w.). am mimarTulebiT miRebul Sedegebs ZiriTadad moicavs misi naSromi

`intuiciurad gamoTvladi yvelgan gansazRvruli funqciis erTi maga-liTi da CorCis Tezisi~ (Tbilisis saxelmwifo universitetis gamom-cemloba, 1984 w.). masSi ganixileba mniSvnelovani da principuli sa-kiTxi CorCis sayovelTaod cnobi-li Tezisis samarTlianobis Sesaxeb.

Salva fxakaZe intensiur samecnie-ro kvleviT muSaobas kargad uTav-sebda pedagogiur saqmianobas. 10 welze meti xnis ganmavlobaSi igi muSaobda saqarTvelos politeqni-kur institutSi umaRlesi maTemati-kis kaTedris profesoris Tanamde-bobaze (1962-1972 ww.), 1962 wlidan kiTxulobda leqciebs Tbilisis saxelmwifo universitetSi. misi pe-dagogiuri da samecniero-kvleviTi muSaobis Serwyma gansakuTrebiT efeqturi gaxda Tsu-Si gamoyenebi-Ti maTematikis institutSi moRva-weobis dros, institutSi, romlis Seqmnis iniciatoris _ i. vekuas mTavari mizani iyo bazis Seqmna mecnierebis, pedagogebis, aspiran-tebis da studentebis erToblivi samecniero-kvleviTi muSaobisTvis. institutSi Salva fxakaZe xelmZR-vanelobda aspirantebsa da maZieb-lebs. mis moswavleTa Soris aris 2 mecnierebaTa doqtori (akademi-kosi s. xaraziSvili da r. omanaZe) da 6 mecnierebaTa kandidati (m. Te-TruaSvili, x. ruxaia, g. kozbevi, z. xasidaSvili (amJamad israelSi moR-vaweobs), o. WankvetaZe da T. kucia (amJamad avstriaSi moRvaweobs)).

universitetis meqanika-maTemati-kis fakultetis samive safexuris studentebi dResac sargebloben Salva fxakaZis mier Seqmnili sa-xelmZRvaneloebiT.

S. fxakaZe aqtiurad monawileobda qveynis sazogadoebriv cxovrebaSic. igi wlebis ganmavlobaSi iyo sxva-dasxva samecniero sabWos, maT So-ris specializirebul sadoqtoro da sakandidato xarisxis mimniWebe-li sabWoebis wevri. iyo saqarTve-los maTematikisa da meqanikis pro-blemuri sabWos wevri, kerZod, am sabWos maTematikuri logikis seq-ciis Tavmjdomare da meTodikis se-qciis wevri. garda amisa, gaxldaT v. m. komarovis saxelobis skola-in-ternatis mzrunvelTa sabWos wevri. xangrZlivi samecniero da pedago-giuri moRvaweobis gamo, mas 1967 wels mieniWa mecnierebis damsaxure-buli moRvawis wodeba, xolo 1979 wels 60 wlis iubileze gadaeca iva-ne javaxiSvilis medali.

Salva fxakaZe gardaicvala 1994 wlis 8 agvistos (dakrZalulia sa-burTalos sazogado moRvaweTa panTeonSi). Tumca, is saqme, rasac man ilia vekuas gamoyenebiTi maTe-matikis institutis farglebSi gza gaukvala, dResac warmatebiT viTar-deba Cveni qveynis sasikeTod, ris gamoc misi dabadebidan 100 wlis Tavze kidev erTxel Rirseul pa-tivs mivagebT mis naTel xsovnas.

giorgi jaiani,fizika-maTematikis mecnierebaTa

doqtori, profesori,Tsu-is ilia vekuas saxelobis

gamoyenebiTi maTematikisinstitutis direqtori

ximuri ruxaia,fizika-maTematikis mecnierebaTa

kandidati, Tsu-is zust dasabunebismetyvelo mecnierebaTa

fakultetisgamoyenebiTi logikisa da

programirebis laboratoriis gamge

ilia vekuas saxelobis gamoyenebiTi maTematikis

institutis Seqmnis saTaveebTanSalva fxakaZe 100

sxedan (marcxnidan marjvniv): boris xvedeliZe, elene obolaSvili, ilia vekua, revaz korZaZe, Tedore cxadaia, gvanji mania.dganan (marcxnidan marjvniv): guram xaratiSvili, vaxtang JRenti, amiran geTia, aleqsandre xvolesi, Salva fxakaZe, Tengiz gegelia(gamoyenebiTi maTematikis instituti,1968)

Page 14: Tsu-is profesori, romelic evropis erT-erT saukeTeso specialistad …newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-7 (2233)-2019_web.pdf · 2019-07-03 · Tbilisis universiteti tsunewspaper

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

14oficialuri gverdi

ssip _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetze profesorebis samsaxurSi misaRebad konkursis gamocxadebis Sesaxeb

ssip _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetze asocirebuli profesoris samsaxurSi misaRebad konkursis gamocxadebis Sesaxeb

ssip _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetze asistent-profesoris samsaxurSi misaRebad konkursis gamocxadebis Sesaxeb

№138/01-01 7.6.2019

№139/01-01 7.6.2019

№140/01-01 7.6.2019

1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwi-fo universitetis humanitarul mecnie-rebaTa fakultetze profesorebis samsa-xurSi misaRebad;

2. universitetis profesorad 10 (aTi) wlis vadiT SeiZleba arCeul iqnes do-qtoris an masTan gaTanabrebuli akademi-uri xarisxis mqone piri, romelsac aqvs aranakleb 6 (eqvsi) wlis samecniero-ped-agogiuri muSaobis gamocdileba;

3. konkursi gamocxaddes 2019 wlis 7 ivniss. sakonkurso dokumentaciis war-

modgenis vada ganisazRvros 2019 wlis 8 ivlisidan 2019 wlis 12 ivlisis CaTv-liT. sakonkurso komisiis Semajamebeli oqmi Tsu-is akademiur sabWos gadaeces araugvianes 2019 wlis 31 ivlisisa.

4. konkursi gamocxaddes humanitarul mecnierebaTa fakultetze profesorebis akademiuri Tanamdebobis dasakaveblad:

aRmosavleTmcodneobis saswavlo-sa-mecniero instituti aRmosavleTis isto-riis kaTedra

profesori _ 1 saStato erTeuli (`g~ kategoria) arqeologiis saswavlo-samecniero instituti

arqeologiis kaTedraprofesori _ 1 saStato erTeuli

(`a~ kategoria)profesoris Tanamdebobaze asarCevma

kandidatma unda warmoadginos:a) gancxadeba sakonkurso komisiis sa-

xelze (dadgenili formis mixedviT);b) konkursantis anketa, Sevsebuli

dadgenili formis mixedviT (anketa war-modgenili unda iyos rogorc nabeWdi, ise eleqtronuli (CD) saxiT, (failis formati – Word da PDF failebis saxiT);

g) piradobis mowmobis asli;d) Sesabamisi akademiuri xarisxis

damadasturebeli dokumentis (dokumen-tebis) asli (ucxo qveyanaSi miRebuli ganaTlebis an/da samecniero xarisxis aRiarebis kanonmdeblobiT dadgenili wesiT gacemuli dokumenti, aseTis arse-bobis SemTxvevaSi);

e) samsaxurebrivi gamocdilebis amsax-veli kanonmdeblobiT dadgenili wesiT gacemuli dokumenti (cnoba/Sromis wigna-kis asli da sxv.);

v) samecniero-pedagogiuri muSaobis gamocdilebis damadasturebeli doku-menti;

z) Sesafaseblad warmodgenili erTi gamoqveynebuli samecniero naSromi;

T) samecniero kvlevebis koncefcia.5. sakonkurso dokumentebis miReba

iwarmoebs 2019 wlis 8 ivlisidan 2019 wlis 12 ivlisis CaTvliT, 930-dan 1800 saaTamde, humanitarul mecnierebaTa fa-kultetis sakonkurso dokumentaciis mim-

Reb aparatSi, Tbilisi i. WavWavaZis gamz. #1 (I korpusi) oTaxi #207;

6. profesoris Tanamdebobaze asarCevi kandidati, konkursSi monawileobis mi-Rebis mizniT, valdebulia gaecnos Tsu-is akademiuri sabWos #113/2018 dadge-nilebis danarTi 1-is me-3 muxlis me-3 punqtis moTxovnebs, werilobiT gamoxa-tos Tanxmoba mxolod ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetTan afilirebis Sesaxeb (rac Zala-Si Seva mis mier Sesabamisi akademiuri Tanamdebobis dakavebisTanave) da daada-sturos informacia imis Sesaxeb, rom ar gaaCnia ZalaSi myofi analogiuri xasia-Tis dokumenti (xelSekruleba, SeTanxme-ba an sxv.) sxva umaRles saganmanaTleblo dawesebulebasTan.

7. brZaneba gamoqveyndes gazeTSi ̀ Tbi-lisis universiteti~;

8. brZanebis universitetis ofi-cialur veb-gverdze ganTavseba daevalos sainformacio teqnologiebis departa-ments;

9. winamdebare brZaneba kanonmdeblo-biT dadgenili wesiT gadaeces dainte-resebul pirsa da Sesabamis struqtu-rul erTeulebs (safinanso departamenti, personalis marTvis departamenti, Sida auditis samsaxuri, humanitarul mecnie-rebaTa fakulteti).

10. brZaneba ZalaSia gamocemisTanave.

reqtori giorgi SarvaSiZe

`umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonis 22-e muxlis pirveli punqtis, 34-e muxlis pirveli da me-2 punqtebis, 35-e muxlis pirveli punqtis `a~ qvepunqtis, saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis ministris 2013 wlis 11 seqtembris #135/n brZanebiT damtkicebuli ssip _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwi-fo universitetis wesdebis me-14 muxlis pirveli punqtis, me-8 punqtis `a~, `b~ da `p~ qvepunqtebis, 28-e muxlis, 29-e muxlis pirveli punqtis, Tsu akademiuri sabWos 2014 wlis 22 dekembris #118 dadgenilebis _ `ssip _ ivane javaxiSvilis saxelo-bis Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiuri personalis samsaxurSi miRebisa da konkursis Catarebis erTiani wesis Sesaxeb~ (damtkicebulia Tsu-is warmomadgen-lobiTi sabWos mier, oqmi #10 29.12.2014w), Tsu-is akademiuri sabWos 2018 wlis 30 aprilis #113 dadgenilebis _ `ssip _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiuri personalis (profesori, asocirebuli profe-sori, asistent-profesori, asistenti) afilirebis wesisa da pirobebis damtkicebis Sesaxeb~ (damtkicebulia Tsu-is warmomadgenlobiTi sabWos mier, oqmi #4 14.05.2018 w.), `ssip _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis er-Tiani saStato ganrigis damtkicebis Sesaxeb~ Tsu-is reqtorisa da administraciis xelmZRvanelis 2019 wlis 15 maisis #10/04 erToblivi brZanebisa da humanitarul mecnierebaTa fakultetis dekanis nana gafrindaSvilis 2019 wlis 3 ivnisis #10246/27 werilis safuZvelze,

v b r Z a n e b:

1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwi-fo universitetis humanitarul mecniere-baTa fakultetis asocirebuli profes-oris samsaxurSi misaRebad;

2. universitetis asocirebul profeso-rad 7 (Svidi) wlis vadiT SeiZleba arCeul iqnes doqtoris an masTan gaTanabrebuli akademiuri xarisxis mqone piri, romelsac aqvs aranakleb 3 (sami) wlis samecniero-pedagogiuri muSaobis gamocdileba;

3. konkursi gamocxaddes 2019 wlis 7 ivniss. sakonkurso dokumentaciis war-

modgenis vada ganisazRvros 2019 wlis 8 ivlisidan 2019 wlis 12 ivlisis CaTv-liT. sakonkurso komisiis Semajamebeli oqmi Tsu-is akademiur sabWos gadaeces araugvianes 2019 wlis 31 ivlisisa.

4. konkursi gamocxaddes humanitarul mecnierebaTa fakultetis asocirebuli profesoris akademiuri Tanamdebobis dasakaveblad:

aRmosavleTmcodneobis saswavlo–samec-niero instituti Turqologiis kaTedra

asocirebuli profesori _ 1 saSta-to erTeuli (kategoria `a~)

5. akademiur Tanamdebobaze asarCevma kandidatma unda warmoadginos:

a) gancxadeba sakonkurso komisiis sa-xelze (dadgenili formis mixedviT);

b) konkursantis anketa, Sevsebuli dadgenili formis mixedviT (anketa war-modgenili unda iyos rogorc nabeWdi, ise eleqtronuli (CD) saxiT, (failis formati – Word da PDF failebis saxiT);

g) piradobis mowmobis asli;d) Sesabamisi akademiuri xarisxis

damadasturebeli dokumentis (dokumen-tebis) asli (ucxo qveyanaSi miRebuli ganaTlebis an/da samecniero xarisxis aRiarebis kanonmdeblobiT dadgenili wesiT gacemuli dokumenti, aseTis arse-bobis SemTxvevaSi);

e) samsaxurebrivi gamocdilebis amsax-veli kanonmdeblobiT dadgenili wesiT gacemuli dokumenti (cnoba/Sromis wigna-kis asli da sxv.);

v) samecniero-pedagogiuri muSaobis gamocdilebis damadasturebeli doku-menti;

z) Sesafaseblad warmodgenili erTi gamoqveynebuli samecniero naSromi;

T) samecniero kvlevebis koncefcia.6. sakonkurso dokumentebis miReba

iwarmoebs 2019 wlis 8 ivlisidan 2019 wlis 12 ivlisis CaTvliT, 930-dan 1800 saaTamde, humanitarul mecnierebaTa fa-kultetis sakonkurso dokumentaciis mim-Reb aparatSi, Tbilisi i. WavWavaZis gamz. #1 (I korpusi) oTaxi #207;

7. asocirebuli profesoris Tanam-debobaze asarCevi kandidati, konkursSi monawileobis miRebis mizniT, valdebu-lia gaecnos Tsu-is akademiuri sabWos #113/2018 dadgenilebis danarTi 1-is me-3 muxlis me-3 punqtis moTxovnebs, werilobiT gamoxatos Tanxmoba mxolod ivane javaxiSvilis saxelobis Tbili-sis saxelmwifo universitetTan afili-rebis Sesaxeb (rac ZalaSi Seva mis mier Sesabamisi akademiuri Tanamdebobis daka-vebisTanave) da daadasturos informacia imis Sesaxeb, rom ar gaaCnia ZalaSi myofi analogiuri xasiaTis dokumenti (xelSe-kruleba, SeTanxmeba an sxv.) sxva umaRles saganmanaTleblo dawesebulebasTan.

8. brZaneba gamoqveyndes gazeTSi ̀ Tbi-lisis universiteti~;

9. brZanebis universitetis ofi-cialur veb-gverdze ganTavseba daevalos sainformacio teqnologiebis departa-ments;

10. winamdebare brZaneba kanonmdeblo-biT dadgenili wesiT gadaeces dainte-resebul pirsa da Sesabamis struqtu-rul erTeulebs (safinanso departamenti, personalis marTvis departamenti, Sida auditis samsaxuri, humanitarul mecnie-rebaTa fakulteti, gazeTi `Tbilisis universiteti~).

11. brZaneba ZalaSia gamocemisTanave.

reqtori giorgi SarvaSiZe

`umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonis 22-e muxlis pirveli punqtis, 34-e muxlis pirveli da me-2 punqtebis, 35-e muxlis me-2 punqtis, saqarTvelos ganaT-lebisa da mecnierebis ministris 2013 wlis 11 seqtembris #135/n brZanebiT damtki-cebuli ssip _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis wesdebis me-14 muxlis pirveli punqtis, me-8 punqtis `a~, `b~ da `p~ qvepunqtebis, 28-e muxlis, 29-e muxlis me-2 punqtis, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwi-fo universitetis akademiuri sabWos 2014 wlis 22 dekembris #118 dadgenilebis _ `ssip – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiuri personalis samsaxurSi miRebisa da konkursis Catarebis erTiani wesis Sesaxeb~ (damt-kicebulia Tsu-is warmomadgenlobiTi sabWos mier, oqmi #10 29.12.2014 w.), Tsu-is akademiuri sabWos 2018 wlis 30 aprilis #113 dadgenilebis _ ̀ ssip _ ivane javaxiS-vilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiuri personalis (pro-fesori, asocirebuli profesori, asistent-profesori, asistenti) afilirebis wesisa da pirobebis damtkicebis Sesaxeb~ (damtkicebulia Tsu-is warmomadgenlobiTi sabWos mier, oqmi #4 14.05.2018 w.), „ssip _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetis erTiani saStato ganrigis damtkicebis Sesaxeb~ Tsu reqtoris da administraciis xelmZRvanelis 2019 wlis 15 maisis #10/04 erToblivi brZanebisa da humanitarul mecnierebaTa fakultetis dekanis nana gafrindaSvilis 2019 wlis 3 ivnisis #10246/27 werilis safuZvelze,

v b r Z a n e b:

1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwi-fo universitetis humanitarul mecniere-baTa fakultetze asistent-profesoris samsaxurSi misaRebad;

2. universitetis asistent-profeso-rad 4 (oTxi) wlis vadiT SeiZleba ar-Ceul iqnes doqtoris an masTan gaTanab-rebuli akademiuri xarisxis mqone piri;

3. konkursi gamocxaddes 2019 wlis 7 ivniss. sakonkurso dokumentaciis war-

modgenis vada ganisazRvros 2019 wlis 8 ivlisidan 2019 wlis 12 ivlisis CaTv-liT. sakonkurso komisiis Semajamebeli oqmi Tsu-is akademiur sabWos gadaeces araugvianes 2019 wlis 31 ivlisisa.

4. konkursi gamocxaddes humanitarul mecnierebaTa fakultetis asistent-profes-oris akademiuri Tanamdebobis dasakaveblad:

klasikuri filologiis, bizantini-stikisa da neogrecistikis saswavlo-sa-mecniero instituti

bizantinistikis kaTedraasistent-profesori _ 1 saStato

erTeuli (`g~ kategoria)5. asistent-profesoris Tanamdeboba-

ze asarCevma kandidatma unda warmoad-ginos:

a) gancxadeba sakonkurso komisiis sa-xelze (dadgenili formis mixedviT);

b) konkursantis anketa, Sevsebuli dadgenili formis mixedviT (anketa war-modgenili unda iyos rogorc nabeWdi, ise eleqtronuli (CD) saxiT, (failis formati _ Word da PDF failebis sa-xiT);

g) piradobis mowmobis asli;d) Sesabamisi akademiuri xarisxis

damadasturebeli dokumentis (dokumen-tebis) asli (ucxo qveyanaSi miRebuli ganaTlebis an/da samecniero xarisxis aRiarebis kanonmdeblobiT dadgenili wesiT gacemuli dokumenti, aseTis arse-bobis SemTxvevaSi);

e) samsaxurebrivi gamocdilebis amsax-veli kanonmdeblobiT dadgenili wesiT gacemuli dokumenti (cnoba /Sromis wi-gnakis asli da sxva);

v) Sesafaseblad warmodgenili erTi gamoqveynebuli samecniero naSromi;

z) samotivacio werili;6. sakonkurso dokumentebis miReba

iwarmoebs 2019 wlis 8 ivlisidan 2019 wlis 12 ivlisis CaTvliT 930-dan 1800 saaTamde, humanitarul mecnierebaTa fa-kultetis sakonkurso dokumentaciis mim-

Reb aparatSi, Tbilisi i. WavWavaZis gamz. #1 (I korpusi) oTaxi #207;

7. asistent-profesoris Tanamdeboba-ze asarCevi kandidati, konkursSi mona-wileobis miRebis mizniT, valdebulia gaecnos Tsu akademiuri sabWos #113/2018 dadgenilebis danarTi 1-is me-3 muxlis me-3 punqtis moTxovnebs, werilobiT ga-moxatos Tanxmoba mxolod ivane javaxiS-vilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetTan afilirebis Sesaxeb (rac ZalaSi Seva mis mier Sesabamisi akade-miuri Tanamdebobis dakavebisTanave) da daadasturos informacia imis Sesaxeb, rom ar gaaCnia ZalaSi myofi analogi-uri xasiaTis dokumenti (xelSekruleba, SeTanxmeba an sxv.) sxva umaRles saganma-naTleblo dawesebulebasTan.

8. brZaneba gamoqveyndes gazeTSi ̀ Tbi-lisis universiteti~;

9. brZanebis universitetis ofi-cialur veb-gverdze ganTavseba daevalos sainformacio teqnologiebis departa-ments;

10. winamdebare brZaneba kanonmdeblo-biT dadgenili wesiT gadaeces dainte-resebul pirsa da Sesabamis struqtu-rul erTeulebs (safinanso departamenti, personalis marTvis departamenti, Sida auditis samsaxuri, humanitarul mecnie-rebaTa fakulteti).

11. brZaneba ZalaSia gamocemisTanave.

reqtori giorgi SarvaSiZe

`umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonis 22-e muxlis pirveli punqte-bis, 34-e muxlis pirveli da me-2 punqtebis, 35-e muxlis me-3 punqtis, saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis ministris 2013 wlis 11 seqtembris #135/n brZanebiT damtkicebuli ssip _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universi-tetis wesdebis me-14 muxlis pirveli punqtis, me-8 punqtis ̀ a~, ̀ b~" da ̀ p~ qvepunqtebis, 28-e muxlis, 29-e muxlis me-3 punqtis, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetis akademiuri sabWos 2014 wlis 22 dekembris #118 dadgenilebis _ `ssip _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis akade-miuri personalis samsaxurSi miRebisa da konkursis Catarebis erTiani wesis Sesa-xeb~ (damtkicebulia Tsu-is warmomadgenlobiTi sabWos mier, oqmi #10 29.12.2014 w.), Tsu-is akademiuri sabWos 2018 wlis 30 aprilis #113 dadgenilebis _ `ssip _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiuri personalis (profesori, asocirebuli profesori, asistent-profesori, asistenti) afilirebis wesisa da pirobebis damtkicebis Sesaxeb“ (damtkicebulia Tsu-is warmomadgenlobiTi sabWos mier, oqmi #4 14.05.2018 w.), `ssip _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis erTiani saStato ganrigis damtkicebis Sesaxeb~ Tsu-is reqtoris da administraciis xelmZRvanelis 2019 wlis 15 maisis #10/04 erToblivi brZanebisa da humanitarul mecnierebaTa fakultetis dekanis nana gafrindaSvilis 2019 wlis 3 ivnisis #10246/27 werilis safuZvelze,

v b r Z a n e b:

Page 15: Tsu-is profesori, romelic evropis erT-erT saukeTeso specialistad …newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-7 (2233)-2019_web.pdf · 2019-07-03 · Tbilisis universiteti tsunewspaper

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.ge

15

oficialuri gverdi

ssip _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis damoukidebel samecniero _ kvleviT erTeulSi _ arnold Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis institutSi mecnieri TanamSromlis samsaxurSi misaRebad konkursis

gamocxadebis Sesaxeb

№146/01-01 17.6.2019

1. gamocxaddes konkursi ssip _ iva-ne javaxiSvilis saxelobis Tbilisis sa-xelmwifo universitetis damoukidebeli samecniero-kvleviTi erTeulis _ ar-nold Ciqobavas saxelobis enaTmecniere-bis institutSi mecnieri TanamSromlis samsaxurSi misaRebad;

2. mecnieri TanamSromlis Tanamdebo-baze 4 wlis vadiT SeiZleba airCes piri, romelsac aqvs sakonkursod gamocxade-buli vakansiis profilis mixedviT ma-gistris an masTan gaTanabrebuli akade-miuri xarisxi, samecniero-kvleviTi saq-mianobis gamocdileba (rac gulisxmobs ara mxolod samecniero-kvleviT, umaR-les saganmanaTleblo an sxva profilur

dawesebulebaSi samecniero Tanamdeboba-ze muSaobas, aramed gamoqveynebul samec-niero publikaciebsac) da gamoqveynebuli an gamosaqveyneblad miRebuli samecnie-ro publikaciebi, maT Soris aranakleb 1 reitinguli samecniero publikacia mainc samecniero-kvleviTi produqciis klasi-fikaciis mixedviT;

3. konkursis mimdinareobisas konkur-santTa Soris Tanabari monacemebis arse-bobis SemTxvevaSi upiratesoba mieniWeba samsaxurebrivi SeTavsebis armqone konk-ursants;

4. konkursi gamocxaddes 2019 wlis 19 ivniss. sakonkurso dokumentaciis war-modgenis vada ganisazRvros 2019 wlis

22 ivlisidan 2019 wlis 26 ivlisis CaTv-liT. sakonkurso komisiis Semajamebeli oqmi dasamtkiceblad waredginos Tsu-is reqtors araugvianes 2019 wlis 27 agvi-stosi;

5. konkursi gamocxaddes Tsu-is da-moukidebeli samecniero-kvleviTi erTeu-lis _ arnold Ciqobavas saxelobis en-aTmecnierebis institutis TargmniTi le-qsikonebisa da samecniero terminologi-is ganyofilebis mecnieri TanamSromlis samecniero Tanamdebobis dasakaveblad _ 0,5 saStato erTeuli (4 wlis vadiT);

6. mecnieri TanamSromlis samecniero Tanamdebobaze gamocxadebul konkurs-Si monawileobis msurveli valdebulia gansazRvruli pirobebisa da vadebis dacviT warudginos sakonkurso komisias Semdegi dokumentacia:

a) gancxadeba sakonkurso komisiis saxelze dadgenili formis mixedviT (akademiuri sabWos 2017 wlis 31 maisis #63/2017 dadgenileba, danarTi #2);

b) piradobis damadasturebeli doku-mentis asli (pasporti/piradobis mowmo-ba);

g) avtobiografia (CV);d) Sesabamisi akademiuri xarisxis

damadasturebeli dokumentis (dokumen-tebis) asli, ucxo qveyanaSi miRebuli ganaTlebis an/da samecniero xarisxis (aseTis arsebobis SemTxvevaSi) aRiarebis kanonmdeblobiT dadgenili wesiT gace-muli dokumentis (dokumentebis) asli;

e) samecniero saqmianobis gamocdi-

lebis amsaxveli informacia (maT Soris samecniero-kvleviTi produqciis Camo-naTvali, TariRebis miTiTebiT da ar-sebobis SemTxvevaSi samecniero-kvleviT proeqtebSi monawileobis Sesaxeb);

v) samecniero-kvleviTi saqmianobis gamocdilebis amsaxveli kanonmdeblobiT dadgenili wesiT gacemuli dokumenti (cnoba, Sromis wignakis asli an sxv.);

7. sakonkurso dokumentebis miReba iwarmoebs 2019 wlis 22 ivlisidan 2019 wlis 26 ivlisis CaTvliT. 1100-dan 1700 saaTamde, Tsu-is damoukidebeli samec-niero-kvleviT erTeulSi _ arnold Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis in-stitutSi. misamarTi: Tbilisi, p. ingo-royvas q. #8, III sarTuli, oTaxi #306;

8. brZaneba gamoqveyndes gazeTSi ̀ Tbi-lisis universiteti~.

9. brZanebis universitetis ofi-cialur veb-gverdze ganTavseba daevalos sainformacio teqnologiebis departa-ments;

10. winamdebare brZaneba kanonmdeblo-biT dadgenili wesiT gadaeces Sesabamis struqturul erTeulebs (safinanso de-partamenti, personalis marTvis depar-tamenti, Sida auditis samsaxuri, gazeT `Tbilisis universitetis~ redaqcia da arnold Ciqobavas saxelobis enaTmecnie-rebis instituti).

11. brZaneba ZalaSia xelmowerisTana-ve.

reqtori giorgi SarvaSiZe

`umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonis 22-e muxlis pirveli punqtis, 372 muxlis pirveli, me-4 da me-5 punqtebis, saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis ministris 2013 wlis 11 seqtembris #135/n brZanebiT damtkicebuli ssip-ivane javaxiS-vilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis wesdebis me-14 muxlis pirveli punqtis, me-8 punqtis `a~ da `p~ qvepunqtebis, me-9 punqtis, 322 muxlis pirveli, me-5 da me-6 punqtebis, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universite-tis akademiuri sabWos 2017 wlis 31 maisis #63/2017 dadgenilebis _ `ssip _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis damoukidebeli samec-niero-kvleviTi erTeulis samecniero personalis samsaxurSi miRebis erTiani wesisa da samecniero Tanamdebobebis dakavebis damatebiTi pirobebis damtkicebis Sesaxeb~ (damtkicebulia Tsu-is warmomadgenlobiTi sabWos mier, oqmi #03; 23.06.2017 w.), `ssip ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis erTiani saStato ganrigis damtkicebis Sesaxeb~ reqtorisa da administraciis xelmZRvanelis 2019 wlis 5 aprilis N8/04 erToblivi brZanebis, Tsu-is damoukidebeli samecniero-kvleviTi erTeulis _ arnold Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis institutis direqtoris n. maWavarianis 2019 wlis 11 ivnisis #10961/10 werilis safuZvelze,

v b r Z a n e b:

dabadebidan 80 weli Seusrul-da Tsu-is fizika-maTematikis mecnierebaTa doqtors, pro-

fesors, baton jemal mebonias.batoni jemali universitetis

warCinebiT damTavrebis Semdeg aspi-ranturis da staJirebis wlebs ga-dis m. lomonosovis saxelobis mos-kovis saxelmwifo universitetSi. 1967 wels icavs fizika-maTematikis mecnierebaTa kandidatis xarisxs, 1985 wels ki _ mecnierebaTa do-qtoris.

1966 wels batoni jemali mu-Saobas iwyebs Tsu-is fizikis sa-mecniero-kvleviT laboratoriaSi jer umcros, Semdeg ufros mecnier TanamSromlad, laboratoriis ma-Rali energiebis fizikis institu-tad gardaqmnis Semdeg _ birTvuli reaqciebis laboratoriebis gamged.

1986 wels batoni jemali airCies fizikis fakultetis zogadi fi-zikis kaTedris profesorad, 1995 wels _ kaTedris gamged. 1989-2005 wlebSi iyo Tsu-is fakultetis samecniero sabWos Tavmjdomare, Tsu-is didi sabWos wevri, Tsu-is profesorTa sabWos wevri, Tsu-is samecniero xarisxebis mimniWebeli

specializirebuli sabWos wevri.aris ori wignis `atomuri fizi-

ka~ da `birTvuli fizika~ avtori. 1967 wlidan kiTxulobda leqciebs zogadi da Teoriuli fizikis kur-sebSi fizikis, qimiis da kiberneti-kis fakultetebis studentebisTvis; xelmZRvanelobda samecniero da sas-wavlo seminarebs, aspirantebs da ma-gistrantebs; hyavda niWieri da per-speqtiuli studentebi, maT Soris, samecniero xarisxis mqonenic.

batoni jemali qveynis winaSe valmoxdili pirovnebaa, mas didi Rvawli miuZRvis saganmanaTleblo-samecniero mimarTulebiT.

Cven saxelovan Tanamemamules ba-ton jemal mebonias gulTbilad vu-locavT lamaz iubiles da vusur-vebT mtkice janmrTelobas, ojaxur bednierebas, sulier simtkices da uSret energias eris da qveynis sa-keTildReod!

P.S. walenjixa emzadeba mouwyos Rirseuli Sexvedra iubilars.

walenjixis municipalitetis meria da sakrebulo

walenjixis saganmanaTleblo resurs-centri

walenjixis saxelovnebo- saganmanaTleblo centri

obujis, jaRiris da samesxios skolebis pedagogiuri koleqtivi

valeri a. Wanturia, zaur gvasalia, tariel janjRava, melor zarqua, vaxtang xarCilava, rezo kaWarava, gvanji mania, valeri v. Wanturia,

oleg salia, kote Ciqobava,murman qardava, murTaz cimintia, Tornike kakaCia, valeri ZaZamia,

sergo gulua

jemal mebonia – 80

Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis filologiis do-qtorma nino popiaSvilma

wigni _ ̀ suliko~ msoflios xalxTa enebze~ gamosca. misi wardgena 2019 wlis Tbilisis wignis saerTaSori-so festivalze gaimarTa. gamocemaSi ganxilulia akaki wereTlis `suli-kos~ Targmanebi da Tan erTvis 20-ze met enaze Sesrulebuli 100-mde Targmani, foto da audio-video ma-sala. `sulikos~ Targmanebis nawili pirvelad gamoqveynda.

`am wignma ideidan gamocemamde grZeli gza ganvlo. wignis fur-clebi Sevsebulia sxvadasxva enasa da sxvadasxva epoqaSi Seqmnili xel-nawerebiT, TargmanebiT, fotoebiT, ilustraciebiT, video da audio failebiT, notebiT da es yvelafe-ri `sulikos~ ukavSirdeba. wignze muSaobis dros bevri ram CemTvi-sac siaxle iyo _ magaliTad is, rom `suliko~ stalinis sayvareli simRera yofila. es faqti sagangebo Seswavlas saWiroebda. kvleva-Ziebis dros mraval gamocemasa da wyaros gavecani, maT Soris, SostakoviCis

axlad aRmoCenil minioperas `anti-formalisturi samoTxe~, sadac sta-linis ariaSi `sulikos~ melodiaa gamoyenebuli. rogorc cnobilia, did kompozitors, SostakoviCs, stalinma bralad dasdo formaliz-mi da mouwoda masebisaTvis mniSvne-lovani musika Seeqmna da ara forma-listuri nawarmoebebi. Sostakovi-Cis es miniopera, romelic kompo-zitorma amerikaSi gaxizna, mravali wlis ganmavlobaSi ucnobi iyo da is stalinis braldebebis erTgvari pasuxia.

wignSi Seswavlilia Targmanebi. kvleva-Ziebis dros vipove aTamde gamouqveynebeli rusuli Targma-ni da, saTanado nebarTvis miRebis Semdeg, wignSi Sevitane~, _ gviTxra wignis avtorma nino popiaSvilma.

aqvea ramdenime axali Targmani, romlebic specialurad am gamo-cemisTvis Sesrulda, maT Soris, afxazur (irma osia), berZnul (medea abulaSvili da anTula daniilidi), espanur (beqa feiqriSvili), Tur-qul (qevser ruhi, qeTi xanTaZe), in-glisur (donald reifildis axali Targmani am wignisaTvis specialu-rad), germanul (nino popiaSvili, iulia dengi) da sxva enebze.

2018 wels wigni frankfurtis wignis festivalzec iyo wardgeni-li. gamosvlisTanave mas didi saer-TaSoriso daintereseba mohyva. aq gamoqveynebuli Targmanebis nawili Sveicariis literaturul Jurnal-Si `Specimen Press~-Si daibeWda.

`suliko~ msoflios xalxTa eneb-ze~ Tbilisis saxelmwifo universi-tetis gamomcemlobam gamosca.

nato obolaZe

`suliko~ msoflios xalxTa enebze~

Page 16: Tsu-is profesori, romelic evropis erT-erT saukeTeso specialistad …newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-7 (2233)-2019_web.pdf · 2019-07-03 · Tbilisis universiteti tsunewspaper

`kavkasiuri eqspresi-2019~ _ am saxelwodebiT ivane ja-vaxiSvilis saxelobis Tbi-

lisis saxelmwifo universitetSi daRestneli mxatvrebis gamofena gaimarTa, romelic Tbilisis sa-xelmwifo universitetis 100 wlis iubiles mieZRvna. `kavkasiuri eqs-presi 2019~ farglebSi damTva-lierebels SesaZlebloba hqonda gascnoboda daRestnis respublikis Tanamedrove xelovnebis saukeTeso nimuSebs. eqspoziciaSi gamofenili iyo kavkasiel mxatvarTa ferweru-li, grafikuli namuSevrebi, aseve faifurisa da saiuveliro nakeTo-bebi. eqspoziciaze, aseve, warmodge-nili iyo cnobili xelovanis manaba mahomedovis namuSevrebi, romlebic saqarTvelos erovnuli muzeumis fondSia daculi.

gamofenis monawileebs Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakulte-tis dekani nana gafrindaSvili mie-salma: `moxarulebi varT, rom dRes Tbilisis saxelmwifo universite-ti maspinZlobs am araCveulebriv gamofenas. daRestnelma mxatvreb-ma Camoitanes TavianTi xelovnebis nimuSebi, romliTac daadastures, rom daRestanSi xelovnebis es dar-gi ganviTarebis maRal safexurzea. qarTul-daRestnur kulturul urTierTobebs, romelic dResac grZeldeba, mravalsaukunovani isto-ria aqvs. qarTvel xalxs, Tbilisis saxelmwifo universitetis studen-tebs da yvelas, visac xelovnebis es dargi ainteresebs, saSualeba aqvT siamovneba miiRon am gamofeniT~, _ aRniSna nana gafrindaSvilma.

daRestnel stumrebs gamofenis gaxsna Tsu-is asocirebulma profe-sorma merab Cuxuam miuloca: ,,dRes Cven SegviZlia Tamamad vTqvaT, rom saqarTveloSi grZeldeba `kavkasi-uri dReebi~. mniSvnelovania is fa-qti, rom daRestnelma Semoqmedebma, Cvenma uZvelesma partniorebma da me-gobrebma gamofena Tsu-is 100 wlis iubiles miuZRvnes. Cveni xalxis urTierTobebi Soreuli warsuli-dan iRebs saTaves da sasiamovnoa, rom es megobroba dRemde grZel-deba. aRsaniSnavia, rom gamofenaze daRestnel mxatvarTa uniWieresi warmomadgenlebi iReben monawileo-bas. rogorc cnobilia, am mxareSi mTeli soflebia cnobili Tavian-Ti unikaluri xelovnebis nimuSebis warmoebiT. qarTul-daRestnur ur-TierTobebSi gamorCeuli saxelebic aris cnobili, maT Sorisaa manaba mahomedovi, romelsac mWidro ur-TierToba hqonda Tbilisis saxelm-wifo universitetTan, xangrZlivi periodis manZilze TbilisSi moR-vaweobda da Seqmna Tvisi cnobili cikli _ `Tbilisi 1500~. Cveni kav-kasiel SemoqmedTa didi survili iyo Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis 100 wlis iubilesTan da-kavSirebiT mowyobiliyo mxatvarTa

da literaturaTmcodneTa forumi. sasiamovnoa, rom es proeqti er-Toblivi ZalisxmeviT warmatebiT ganxorcielda~, _ aRniSna merab Cuxuam.

daRestnel SemoqmedTa jgu-fis wevrebs saqarTvelos mxatvar-Ta kavSiris warmomadgeneli guram cercvaZec miesalma: `saqarTvelos am saintereso regionTan odiTgan gansakuTrebuli kulturuli konta-qtebi hqonda. Tbilisis saxelmwifo universitetSi gamofenili xelova-nebis namuSevrebis gacnoba mniSvne-lovania. Cveni urTierToba, Semo-qmedebiTi kontaqtebi momavalSic gagrZeldeba da sasikeTod waadgeba orive qveyanas~.

Tsu-is muzeumis sagamofe-no sivrceSi gamoifina cnobili mxatvrebis: manaba mahomedovis, has-bulaT iusufovis, ibrahimxalil sufianovis, habibula habibulaevis, leila izabaqarovis, diana hamza-Tovis, tahir gapurovis, elene ga-purovis, mahomed dibirovis, said tihilovis, fatimaT huseinovis, in-esa himbatovis, mahomed malaqaevis, marat gajievis namuSevrebi.

rogorc RonisZiebaze aRiniSna, gamofena gagrZelebaa im masStaburi

samxatvro-literaturuli proeqti-sa _ `kavkasiuri eqspresi~, rome-lic daRestanSi, 2014 wlidan adgi-lobrivi mxatvrebisa da mwerlebis TaosnobiT ewyoba. pirveli gamofe-na 2014 wels giorgi leoniZis sa-xelobis saqarTvelos literaturis muzeumSi Sedga. sazogadoebrivi organizaciis ̀ TargmanTa kavkasiuri saxlis~ xelSewyobiT, muzeumma maSin 4 daRestneli mxatvris namuSevrebi warmoadgina. 2014 wlis seqtemberSi maxaCkalaSi, wignis bazrobis `tar-ki-tau-2014-is~ farglebSi, gaixsna fotogamofena _ `kavkasiuri eqs-presi-2014~. 2016 _ 2017 wlebSi samxatvro-literaturuli almanaxi `kavkasiuri eqspresi~ am proeqtis gagrZelebaa.

aRsaniSnavia, rom 2019 wels `TargmanTa kavkasiuri saxli~ Cer-qezuli (adiReuri) kulturis cen-tris mxardaWeriT gamosacemad amzadebs almanaxis momdevno nomers. organizacia agreTve daxmarebas uwevs daRestnis Tanamedrove xe-lovnebis gamofenis gamarTvas Tbi-lisis saxelmwifo universitetSi. cnobilia, rom Tbilisis universi-tetis kursdamTavrebulia daRest-nel mecnierTa mTeli pleada.

Tbilisis universiteti

16

ÌÈÀÅÀÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

nino kakulia

ÌÈÀÅÀÒÉ ÓÐÄÝÉÀËÉÓÔÉ

maia toraZe

ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

manana jurxaZe

ÒÄÃÊÏËÄÂÉÉÓ ßÄÅÒÄÁÉ:

iago kaWkaWiSvili,manana SamiliSvili,

TinaTin margalitaZe,TinaTin bolqvaZe,eTer xaraiSvili,revaz gvelesiani,

irakli imedaZe,giorgi jaiani,

Temur nadareiSvili,moris SalikaSvili,

maia ivaniZe,vladimer margvelaSvili,

giorgi lobJaniZe,nata asaTiani

ÑÖÒÍÀËÉÓÔÄÁÉ:

nato obolaZe

Tamar dadiani

SurTxia beroSvili

ÌÉÓÀÌÀÒÈÉ:ÉËÉÀ àÀÅàÀÅÀÞÉÓ ÂÀÌÆ. 13(Tsu-is me-3 korpusi)

vebgverdi:

newspaper.tsu.edu.ge

el.fosta:

[email protected]

2 22 36 62

×ÏÔÏÊÏÒÄÓÐÏÍÃÄÍÔÉ

ana bolqvaZe

ÊÏÌÐ. ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À

zaza gulaSvili

2017 wlis

1 oqtombridan

gadacema `uni-versia~

gadis regionul

televiziebSi, rasac

saqarTvelos

regionul

mauwyebelTa asociacia

uzrunvelyofs (Tsu-sa

da saqarTvelos

regionul mauwyebel-

Ta asociaciasTan

gaformebuli memo-

randumis Tanaxmad).

daRestneli mxatvrebis gamofena universitetSi

Sur T xia be roS vi li


Recommended