Page 1
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
EDUKOLOGIJOS INSTITUTAS
Gita Mykolaitytė
IKIMOKYKLINIO UGDYMO KOKYBĖ VALSTYBINĖSE
IR NEVALSTYBINĖSE ĮSTAIGOSE VADOVŲ IR TĖVŲ POŽIŪRIU
QUALITY OF PRE-SCHOOL EDUCATION IN STATE AND NON-STATE
INSTITUTIONS FROM THE POINT OF VIEW OF EXECUTIVES AND
PARENTS
Magistro baigiamasis darbas
Švietimo vadybos studijų programa, valstybinis kodas 621X20021
Edukologijos studijų kryptis
Vadovė prof. dr. (HP) Genutė Gedvilienė _________ ______ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)
Apginta prof. dr. Algis Krupavičius _________ __________ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data)
Kaunas, 2018
Page 2
2
SANTRAUKA
Gita Mykolaitytė, „Ikimokyklinio ugdymo kokybė valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose vadovų ir tėvų
požiūriu“, baigiamojo darbo vadovė: prof. dr. Genutė Gedvilienė. Švietimo vadybos studijų programa,
Edukologijos institutas, Socialinių mokslų fakultetas, Vytauto Didžiojo Universitetas, Kaunas, 2018.
Tyrimo problema. Siekdami kokybiško vaiko ugdymo, tėvai atsakingai renkasi ikimokyklinio ugdymo įstaigą.
Daugėjant nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, visuomenėje vis daugiau diskutuojama apie ugdymą
privačiuose darželiuose. Dažnai privatus darželis Lietuvoje siejamas su kokybe, modernesniu vaikų ugdymu.
Tyrimo klausimai: Kokie veiksniai sąlygoja ikimokyklinio ugdymo kokybę valstybinėse ir nevalstybinėse ugdymo
įstaigose? Kokie yra ikimokyklinio ugdymo kokybės skirtumai valstybiniuose ir privačiuose darželiuose?
Tyrimo objektas – ikimokyklinio ugdymo kokybė valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose.
Tyrimo tikslas – atskleisti ikimokyklinio ugdymo kokybės ypatumus valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose vadovų ir
tėvų požiūriu.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų, reglamentuojančių ikimokyklinį ugdymą, analizė, pusiau
struktūruotas interviu ir kokybinė turinio analizė.
Atliktas tyrimas atskleidė ikimokyklinio ugdymo kokybės veiksnius vadovų požiūriu: į vaiką orientuotas ugdymas,
pasireiškiantis per vaiko poreikių svarbą, vaiko nuomonės išklausymą, tai, ką darželyje vertintų vaikai; ugdymo turinys,
apimantis ugdymo programą, ugdymo metodus, ugdymo aplinką, vaikų vertinimą; tarpusavio santykiai, kuriuos
atskleidžia geras mikroklimatas, lygiavertis santykis su vaiku, tėvų dalyvavimas ugdymo procese; auklėtojos vaidmuo,
išreiškiamas meile vaikui, pedagoginiam darbui, auklėtojos savybėmis, profesiniu tobulėjimu, vaikų skaičiumi grupėje.
Tyrimo rezultatai parodė tėvų lūkesčius vaiko ugdymui: gera vaiko savijauta darželyje, ugdomoji veikla, individualus
dėmesys, sveika mityba. Lūkesčių išpildymas atspindi ugdymo kokybę, ir priešingai, tėvų lūkesčių nepatenkinimas
parodo nekokybišką ugdymą. Ugdymo kokybei įtaką daro auklėtojų, vaikų ir tėvų tarpusavio sąveika, auklėtojų ryšys su
vaikais, auklėtojos savybės, bendradarbiavimas su tėvais, tėvų įtraukimas į ugdomąją veiklą bei pasiekimų ir pažangos
vertinimas, kurį parodo vaiko pokyčiai, vaiko pažangos aptarimas.
Tėvų požiūris atskleidė skirtingą ugdymo kokybės veiksnių vertinimą. Nevalstybiniuose darželiuose tėvai patenkinti
ugdymo kokybės veiksniais. Valstybiniuose darželiuose tėvai mato daug tobulintinų aspektų: ugdomosios veiklos
gerinimas, auklėtojos ryšys su vaikais, bendravimo būdas, vaiko individualumo neatskleidimas, tėvų neinformavimas
apie vaiko ugdymą ir pasiekimus, per didelis vaikų skaičius grupėje.
Page 3
3
SUMMARY
Gita Mykolaitytė, „Quality of Pre-school Education in State and Non-state Institutions from the Point of View of
Executives and Parents“, the academic supervisor of master thesis prof. Dr. Genutė Gedvilienė. Study
programme of Management of Education, Institute of Education, faculty of Social Sciences, Vytautas Magnus
university, Kaunas, 2018.
Research problem. Parents choose carefully pre-school education institution for their child to get high quality
education. The number of non- state institutions of pre-school education is increasing therefore discussions arise about
education in private kindergartens. In Lithuania a private kindergarten associates with quality and modern education.
Research issues: What factors determine the quality of pre-school education in state and non-state institutions? What
are the differences of education quality in state and non-state kindergartens?
Research object - quality of pre-school education in state and non-state institutions.
Research aim - to identify the peculiarities of pre-school education quality in state and non-state institutions from the
point of view of executives and parents.
Research methods: analysis of scientific literature and documents which regulate the pre-school education, semi-
structured interview and qualitative content analysis.
Conducted research disclosed the following factors of pre-school education quality from the point of view of
executives: child-oriented education which is based on child‘s needs, listening to child‘s opinion, what children
would value at the kindergarten; content of education including programme, methods, educational environment,
children‘s assessment; inter-relations that are identified through good micro-climate, equal relations with a child,
parents‘ involvement into the education process; teacher‘s role which is expressed through love to children, to
pedagogical work, teacher‘s personality characteristics, professional development, number of children in the group.
Research findings showed what expectations towards children education parents have: a child should feel well at the
kindergarten, educational activities, individual attention, healthy food. If expectations are fulfilled, for parents it means
quality education and on the contrary if parents‘ expectations are not fulfilled they consider education low quality.
Quality of education is effected by inter-relations among teachers, parents and children, communication of teachers with
children, teacher‘s personality characteristics, cooperation with parents, parents involvement into education process and
evaluation of achievements and progress, which is identified through discussing child‘s development, child‘s progress.
Parents‘ point of view demonstrated different elements for evaluation of education quality. In non-state kindergartens
parents are satisfied with education quality factors. In non-state kindergartens parents see many aspects for
improvement: more effective educational activities, better communication of teachers with children, the way of
communication, not enough attention to child‘s individuality, parents are not informed about child‘s development,
achievements, too big number of children in groups.
Page 4
4
SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS
Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal patvirtintas ir įregistruotas švietimo
programas, kurias baigus įgyjamas išsilavinimas ar kvalifikacija (Lietuvos Respublikos Seimas
(LRS), 2011).
Ikimokyklinis ugdymas - ikimokyklinio ugdymo įstaigose teikiamas ugdymas vaikams
nuo gimimo iki 6 metų, iki priešmokyklinės grupės lankymo (Švietimo ir mokslo ministerija, 2017).
Ikimokyklinio ugdymo programa – programa, pagal kurią vykdomas ikimokyklinis
ugdymas ir kurią rengia ikimokyklinio ugdymo įstaigos komanda, vadovaujantis švietimo ir mokslo
ministro patvirtintais ikimokyklinio ugdymo programų kriterijais (Švietimo ir mokslo ministerija,
2017).
Neformalusis švietimas – „švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo,
kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo
švietimo programas. Neformalusis švietimas - tai ikimokyklinis, priešmokyklinis, kitas
neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas“ (LRS, 2011).
Nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos – ikimokyklinį ugdymą teikiančios
įstaigos, kurių steigėjas yra privatus (viešoji įstaiga, uždaroji akcinė uždaroji bendrovė) (LRS,
2011).
Ugdymas – „dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant“
(LRS, 2011). Tai dvikryptis, dialogine sąveika grindžiamas procesas, apimantis tikslingą pedagogo
poveikį vaiko ugdymuisi ir spontanišką vaiko ugdymąsi pedagogo tikslingai sukurtoje edukacinėje
aplinkoje (Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos, 2015).
Ugdymo kokybė – „sąlyginė sąvoka, kurios prasmė glaudžiai susijusi su tam tikrais
visuomenės (pedagogų vaikų, tėvų, švietimo vadybininkų vietos valdžios atstovų vyriausybės,
aukštojo mokslo įstaigų ir pan.) ar konkretaus žmogaus poreikiais, reikalavimais bei lūkesčiais“
(Neifachas, 2004, p. 92).
Valstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos – ikimokyklinį ugdymą teikiančios įstaigos,
kurių steigėjas yra valstybė ar savivaldybė (LRS, 2011).
Page 5
5
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. Informantų (vadovų) charakteristika..........................................................................29 psl.
2 lentelė. Informantų (tėvų) charakteristika................................................................................30 psl.
3 lentelė. Ugdymo kokybės veiksniai..........................................................................................62 psl.
Page 6
6
TURINYS
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 7
1. IKIMOKYKLINIO UGDYMO KOKYBĖS VALSTYBINĖSE IR NEVALSTYBINĖSE
ĮSTAIGOSE TEORINIAI ASPEKTAI ............................................................................................... 9
1.1. IKIMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS VALSTYBINĖSE IR
NEVALSTYBINĖSE ĮSTAIGOSE .................................................................................................... 9
1.1.1. Valstybinės ir nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ............................................ 9
1.1.2. Ikimokyklinio ugdymo paskirtis ir organizavimas........................................................... 10
1.2. IKIMOKYKLINIO UGDYMO KOKYBĖS SAMPRATA IR VEIKSNIAI ............................. 13
1.2.1. Ugdymo kokybės samprata .............................................................................................. 13
1.2.2. Ikimokyklinio ugdymo kokybės vertinimas skirtingais požiūriais .................................. 15
1.2.3. Ikimokyklinio ugdymo kokybę sąlygojantys veiksniai .................................................... 19
2. TYRIMO METODOLOGIJA ....................................................................................................... 28
2.1. Tyrimo procesas .................................................................................................................. 28
2.2. Tyrimo imtis ........................................................................................................................ 28
2.3. Tyrimo metodai ir instrumentas .......................................................................................... 30
2.4. Tyrimo etika ........................................................................................................................ 32
3. IKIMOKYKLINIO UGDYMO KOKYBĖS VALSTYBINĖSE IR NEVALSTYBINĖSE
ĮSTAIGOSE TYRIMO REZULTATAI ............................................................................................ 33
3.1. Ikimokyklinio ugdymo kokybės ypatumai vadovų požiūriu ............................................... 33
3.2. Ikimokyklinio ugdymo kokybės ypatumai tėvų požiūriu .................................................... 45
DISKUSIJA ....................................................................................................................................... 62
IŠVADOS .......................................................................................................................................... 66
REKOMENDACIJOS ....................................................................................................................... 68
LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 69
PRIEDAI ........................................................................................................................................... 73
Page 7
7
ĮVADAS
Tyrimo aktualumas. Lietuvoje pastaruoju metu ypatingas dėmesys skiriamas švietimui –
diskutuojama dėl aukštojo mokslo sistemos reformos, ugdymo turinio mokykloje pasikeitimų,
pedagogų rengimo pertvarkos, idėjos paversti mokytojo profesiją prestižine. Visose srityse
akcentuojamas kokybiško švietimo siekis. Švietimas suvokiamas kaip visuomenės gerovės garantas.
Ne išimtis ir ikimokyklinis ugdymas. Visuomenė, švietimo specialistai sutinka, kad jau
ikimokykliniame amžiuje svarbi ugdymo kokybė. Tai lyg pagrindas tolimesniam sėkmingam
mokymuisi. Šiuo gyvenimo etapu vaikui perteikiamos vertybės, lavinamas emocinis intelektas,
ugdomas kritinis mąstymas, kūrybiškumas – savybės, kurios ypatingai svarbios šiandieninėje
visuomenėje. Kaip teigiama Švietimo problemos analizėje (2012), ikimokykliniame amžiuje
skleidžiasi vaiko prigimtinės galios, lemiančios sėkmę mokykliniame amžiuje ir įtakojančios
vėlesnius žmogaus pasiekimus, susijusius su profesija ar asmeniniu gyvenimu. Dėl šios priežasties
siekiama visuminio vaiko ugdymo ikimokykliniame amžiuje, kuris plėtotų vaiko pažintinius,
socialinius, fizinius ir emocinius gebėjimus (Švietimo problemos analizė, 2012). Vaikystėje
formuojasi asmeninės savybės – pasitikėjimas savimi bei pasauliu, smalsumas, atvirumas aplinkai.
Šiame amžiuje vyksta bendrasis žmogaus vystymasis, formuojasi vaiko psichikos bruožai, nuo
kurių priklauso dabartinis elgesys, bei ateities socialinės elgsenos bruožai (Juodaitytė, 2002).
Ikimokyklinio ugdymo kokybės teikiamą naudą galima įvardinti kaip asmeninę naudą, kuri
gali palengvinti tolesnį mokymąsi, teigiamai įtakoti mokymosi pasiekimus, asmens socialinę bei
emocinę raidą, ir kaip naudą visuomenei – gali padėti spręsti tokias socialines problemas kaip
skurdas, priklausomybės, mažinti nedarbo lygį, gerinti akademinius pasiekimus, teigiamai veikti
gyvenimo gerovę (Švietimo problemos analizė, 2012).
Suprasdami ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdymo svarbą tolesnei asmenybės raidai, tėvai
atsakingai renkasi ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Tėvams aktualu ikimokyklinės ugdymo įstaigos
šiuolaikiškumas, ugdymo metodai, veiklos su vaikais, auklėtojų kvalifikacija. Lietuvoje ilgą laiką
ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikė tik valstybinės įstaigos. Nevalstybinės įstaigos organizuoti
ikimokyklinį ugdymą ėmėsi palyginti neseniai. Pastaruoju metu Lietuvoje jaučiamas ikimokyklinių
ugdymo įstaigų ar didesnio grupių skaičiaus jose stygius. Ypatingai ši problema jaučiama
didžiuosiuose šalies miestuose. Savivaldybės stengiasi spręsti šią problemą, skatinant privačių
darželių plėtrą. Išaugus poreikiui daugėja privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Steigti
nevalstybines ugdymo įstaigas paskatina užsienio darželiuose matyta praktika bei netenkinanti
valstybinių įstaigų paslaugų kokybė.
Ikimokyklinio ugdymo turinio kokybę analizavo O. Monkevičienė, V. S. Glebuvienė ir kt.
(2009), ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo vadybos kokybės vertinimo tyrimą atliko autoriai
Page 8
8
J. Ruškus, D. Žvirdauskas ir kt. (2009). I. Urbanavičiūtė (2015) magistro darbe analizavo
nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo institucijos “Vaikystės sodas” ugdymo proceso kokybės
vadybą. L. Kosjanenkienė (2012) tyrė požiūrių į ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiklos kokybę
įvairovę, R. Grigelionytė (2016) analizavo ikimokyklinių įstaigų ugdymo turinį valstybinėse ir
nevalstybinėse švietimo institucijose. R. Pranaitytė, D. Malinauskienė (2011) nagrinėjo edukacinius
veiksnius, sąlygojančius vaikų kokybišką ugdymą ikimokyklinėse įstaigose. Užsienio mokslininkai
tyrinėjo įvairius ikimokyklinio ugdymo kokybės aspektus. P. Leach (2009) nagrinėjo įvairių šalių
patirtį ikimokykliniame ugdyme bei tyrė ugdymo kokybės ypatumus. Ji išskyrė aukštesnės ir
žemesnės ugdymo kokybės požymius, kuriais remiantis tėvai gali įvertinti ikimokyklinės ugdymo
įstaigos kokybę. J. I. Layzer, B. D. Goodson (2006) ikimokyklinio ugdymo kokybę analizavo
įvairiais požiūriais: pedagogų, tėvų, vaiko bei vaiko raidos požiūriais.
Tyrimo problema. Daugėjant nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, visuomenėje
vis daugiau diskutuojama apie ugdymą privačiuose darželiuose. Dažnai privatus darželis Lietuvoje
siejamas su kokybe, modernesniu vaikų ugdymu. Kyla klausimai – kuo pasižymi ugdymo kokybė
valstybinėse ir nevalstybinėse ugdymo įstaigose? Ar skiriasi ugdymo kokybė šiose įstaigose?
Tyrimo klausimai:
1. Kokie veiksniai sąlygoja ikimokyklinio ugdymo kokybę valstybinėse ir nevalstybinėse
ugdymo įstaigose?
2. Kokie yra ikimokyklinio ugdymo kokybės skirtumai valstybiniuose ir privačiuose
darželiuose?
Tyrimo objektas – ikimokyklinio ugdymo kokybė valstybinėse ir nevalstybinėse
įstaigose.
Tyrimo tikslas – atskleisti ikimokyklinio ugdymo kokybės ypatumus valstybinėse ir
nevalstybinėse įstaigose vadovų ir tėvų požiūriu.
Uždaviniai:
1. Apžvelgti ikimokyklinio ugdymo organizavimą valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose.
2. Aptarti ikimokyklinio ugdymo kokybės sampratą ir veiksnius.
3. Identifikuoti ugdymo kokybės ypatumus vadovų ir tėvų požiūriu.
4. Nustatyti ikimokyklinio ugdymo kokybės skirtumus valstybinėse ir nevalstybinėse
įstaigose.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų, reglamentuojančių ikimokyklinį
ugdymą, analizė, skirta pagrįsti ugdymo kokybės ypatumus valstybinėse ir nevalstybinėse
ikimokyklinio ugdymo įstaigose, pusiau struktūruotas interviu ir kokybinė turinio analizė.
Page 9
9
1. IKIMOKYKLINIO UGDYMO KOKYBĖS VALSTYBINĖSE IR
NEVALSTYBINĖSE ĮSTAIGOSE TEORINIAI ASPEKTAI
1.1. IKIMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS VALSTYBINĖSE IR
NEVALSTYBINĖSE ĮSTAIGOSE
1.1.1. Valstybinės ir nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos
Lietuvos statistikos departamentas (2016) pateikia duomenis apie ikimokyklinio ugdymo
įstaigų skaičių Lietuvoje: 2015 m. ikimokyklinį ugdymą organizavo 721 ikimokyklinio ugdymo
įstaiga – darželis ir lopšelis-darželis. Ikimokyklinis ugdymas vyko ir 552 mokyklose, turinčiose
ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo grupes. Jas lankė 15 proc. ikimokyklinukų darželius
lankaičių vaikų (Lietuvos statistikos departamentas, 2016).
Pastaraisiais metais pastebimai ėmė daugėti nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2016), 2010 m. šalyje buvo keturios nevalstybinės
ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Jų sparčiai ėmė daugėti, trūkstant vietų valstybiniuose darželiuose.
2015 m. Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikė jau 115 nevalstybinių įstaigų, į kurias ėjo
5,9 tūkstančiai vaikų. Tai yra net dvidešimt kartų didesnis vaikų skaičius, lyginant su 2010 m.
Didžioji dalis nevalstybinėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose ugdomų vaikų tenka Vilniaus miestui
- 68 proc. Vilniuje yra 75 privatūs darželiai, juos lanko 4,1 tūkst. vaikų (Lietuvos statistikos
departamentas, 2016). Per penkerius metus nevalstybinių ikimokyklinių ugdymo įstaigų skaičius
išaugo labai ženkliai.
Nevalstybinių ikimokyklinių ugdymo įstaigų steigimuisi įtakos turėjo vietų trūkumas
valstybinėse įstaigose, auganti paklausa, tėvų susidomėjimas, valstybės parama šeimoms, kurių
vaikai lanko privačius darželius. Galima teigti, kad valstybė labiau skatina steigti privačias
ikimokyklinio ugdymo įstaigas, nei kuria valstybines įstaigas. Tai rodo nedidelis naujai pastatytų
ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius. Lietuvos statistikos departamento (2016) duomenimis 2012
– 2015 metų laikotarpiu šalyje atidaryti tik penki nauji darželiai.
2010 m. parengtomis metodinėmis rekomendacijomis nevalstybinių ikimokyklinio,
priešmokyklinio ugdymo programų teikėjams siekiama skatinti privačius asmenis steigti
nevalstybinius darželius. Jose pateikiama naudinga aktuali teisinė, įstatyminė, ekonominė
informacija nevalstybiniams ikimokyklinio ugdymo programų teikėjams. Kol stigo metodinės
pagalbos, nebuvo metodinių priemonių, atidaryta tik keletas nevalstybinių darželių. Šių
rekomendacijų parengimas leidžia liberalizuoti vaikų darželių tinklą, suteikia daugiau galimybių
privačių darželių steigėjams. Rekomendacijose pateikiami praktiški patarimai darželių steigėjams,
reikalavimai patalpoms, ugdymo aplinkai, personalui, aptariami finansiniai ir žmogiškųjų išteklių
Page 10
10
valdymo aspektai (Projekto „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“ viešinimo leidinys,
2011).
1.1.2. Ikimokyklinio ugdymo paskirtis ir organizavimas
Ikimokyklinio ugdymo paskirtį apibrėžia Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas –
„padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius“.
(Lietuvos Respublikos Seimas (LRS), 2011). Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) (2017) pateikia
išsamesnį ikimokyklinio ugdymo tikslą – padėti vaikams ugdytis savarankiškumą, pozityvų
bendravimą su suaugusiaisiais ir bendraamžiais, sveikatingumo pradmenis, susipažinti su šalimi,
ugdytis kūrybiškumą ir mokėjimą mokytis“. Pateiktas vaikų ugdymo tikslas aiškiai nurodo kokios
savybės ir įgūdžiai turėtų būti ugdomi ikimokykliniame amžiuje.
Ikimokykliniame ugdyme dėmesys yra skiriamas vaikui ir jo ugdymuisi. Siekiama
puoselėti vaiko orumą, atsižvelgti į jo nuomonę, suteikti vaikui teisę pačiam pasirinkti veiklas,
pačiam spręsti dėl dalyvavimo pasiūlytose veiklose. Ugdymo procese svarbios tokios vertybės kaip
tolerancija, socialinis teisingumas, lygiavertiškumas. Pripažįstama, kad vaiko ugdymasis vyksta
viso įstaigoje praleidžiamo laiko metu (Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas, 2016).
Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas padeda spręsti socialines problemas. „Vaiko smegenų
brendimą ir prigimtinių galių plėtrą skatina kokybiškas ugdymas ir ugdymasis, grindžiamas sąveika
ir dialogiškumu. Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas mažina atskirtį tarp vaikų, augančių
palankiose ir nepalankiose sąlygose (skurdas, socialinės rizikos šeima, migracija), didina ugdymo
prieinamumą, yra vertinga prevencinė ankstyvo iškritimo iš švietimo sistemos, saviraiškos sunkumų
mažinimo priemonė“ (Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasikeitimų aprašas, 2016, p. 4).
Pasak J. Litvinienės (2002), ikimokyklinės ugdymo įstaigos paskirtis – teikti pagalbą
tėvams vaikų ugdyme bei bendradarbiauti su tėvais, kai vaikas ugdomas darželyje. Kryptingą vaiko
ugdymą galima pasiekti tik bendradarbiaujant su šeima, esant geriems santykiams tarp tėvų ir
darželio. Ugdymas įstaigoje ir namuose turėtų papildyti vienas kitą (Litvinienė, 2002).
I. Lemežytė (2012) apibūdina ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kaip pirmąją vaiko mokyklą,
kurioje jis lavinasi, mokosi tvarkos, bendrauja su savo bendraamžiais. Šalia vaiko ugdymosi autorė
išskiria ir vaiko priežiūros tikslą. Tai teikia naudą dirbantiems tėvams, patiems negalintiems dėl
užimtumo skirti visos dienos vaiko priežiūrai. Ikimokyklinio ugdymo sistemos prieinamumu
siekiama daryti teigiamą poveikį vaikų gyvenimo sąlygoms, tuo pačiu tai yra pagalba šeimoms,
derinančioms darbą su vaiko ugdymu (Lemežytė, 2012). D. Martišauskienė (2008) tai pat šalia
ugdymo reikšmės sėkmingai vaiko socializacijai, įžvelgia ir ikimokyklinio ugdymo naudą tėvams,
galintiems dalyvauti darbo rinkoje.
Page 11
11
Lyginant ikimokyklinio ugdymo tikslus įvairiose šalyse, pastebima, kad vienose valstybėse
ikimokyklinis ugdymas suprantamas kaip investicija, siekiant paremti vaikus auginančius tėvus bei
parengti vaikus mokyklai. Kitos valstybės akcentuoja ne tik paramos tėvams svarbą, bet ir
profesionalų vaikų ugdymą (Švietimo problemos analizė, 2012). Vadinasi, dar ne visur suvokiama
kokybiško ikimokyklinio ugdymo nauda, ikimokyklinis ugdymas labiau suprantamas kaip parama
tėvams.
Šalys turi skirtingą patirtį, skirtingus siekius, todėl skiriasi ir ikimokyklinio ugdymo
paskirtis. Vienose valstybėse ikimokyklinio ugdymo paslaugų dirbantiems tėvams suteikimas yra
laikomas pagrindiniu ikimokyklinio ugdymo tikslu. Kitose valstybėse dėmesys skiriamas vaikų
parengimui mokyklai, sudarant lygias galimybes prieš pradedant lankyti mokyklą. Dar kitose
reikšmė teikiama visuminiam vaikų ugdymui. Europoje ikimokyklinio ugdymo paskirtis siejasi su
dirbančių tėvų vaikų priežiūra, bei gebėjimų, lemiančių sėkmingą mokymąsi mokykloje, lavinimu.
Šiems tikslams pasiekti vienose valstybėse didesnis dėmesys teikiamas integruotam vaiko ugdymui,
kuriame vaiko priežiūra ir ugdymas suprantamas kaip visuma. Kitur akcentuojamas pažintinis vaiko
ugdymas bei mokymosi įgūdžių lavinimas (Cochran, 2011, cit. iš. Švietimo problemos analizė,
2012).
Galima teigti, kad keičiantis požiūriui į ikimokyklinį ugdymą, suvokiant jį ne tik kaip
paramą dirbantiems ir vaikus auginantiems tėvams, daugiau dėmesio skiriama ugdymo procesui ir
ikimokyklinio ugdymo kokybės gerinimui.
Teisės aktuose nurodoma, kad ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas priskiriamas
neformaliam švietimui, kuris apibūdinamas kaip švietimas pagal „įvairias švietimo poreikių
tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas“ (LRS, 2011).
Dokumentai reglamentuoja, kad ikimokyklinėse įstaigose ugdomi vaikai nuo gimimo, iki
jiems pradedant lankyti priešmokyklinio arba pradinio ugdymo įstaigas. Ugdymas įstaigoje nėra
privalomas, vaikas ugdomas šeimoje (LRS, 2011). Tik tėvams pageidaujant vaikas ugdomas pagal
ikimokyklinio ugdymo programą, kuri gali būti realizuojama tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigoje
(lopšelyje – darželyje, darželyje), tiek veikiančiose ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo grupėse
bendrojo lavinimo mokyklose. Įtaigų patalpos privalo būti pritaikytos ikimokyklinio amžiaus vaikų
ugdymui bei turi atitikti higienos reikalavimus. Grupėse gali ugdytis panašaus amžiaus vaikai arba
skirtingo amžiaus vaikai (ŠMM, 2017).
Vaikų priėmimas į ikimokyklinio ugdymo įstaigą vykdomas pagal savininko (valstybės,
savivaldybės ar privataus steigėjo) nustatytą tvarką ir prioritetus (ŠMM, 2017). Tėvai, norintys
vaiką leisti į pasirinktą darželį, pateikia prašymą įstaigos direktoriui. Prašymas gali būti teikiamas
savivaldybei, jeigu organizuojamas centralizuotas vaikų priėmimas. Tėvai su ugdymo įstaiga
pasirašo sutartį, kurioje išdėstoma ugdymo programa, jos vykdymo laikas bei kiti susitarimai,
Page 12
12
svarbūs tėvams bei ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikiančiai įstaigai (ŠMM, 2017). Vadinasi,
priėmimo tvarka valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose gali skirtis. Tėvai, pasirinkę ikimokyklinio
ugdymo įstaigą, gali susipažinti su ugdymo programa, kuri nurodoma sutartyje tarp tėvų ir įstaigos.
Lietuvoje nėra parengtos vieningos nacionalinės ikimokyklinio ugdymo programos.
Kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga ją rengia pati, atsižvelgdama į ugdytinių poreikius.
Įstaigos pedagogai ir administracija turi ištirti vaikų ir jų tėvų poreikius ir atsižvelgiant į juos
parengti ugdymo programą. Programa rengiama vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro
patvirtintais ikimokyklinio ugdymo programų kriterijais (ŠMM, 2017).
Galima teigti, kad šalyje ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo turinys sudaromas
decentralizuotai, todėl nėra oficialios nacionalinės ikimokyklinio ugdymo programos. Atsakomybė
už ikimokyklinio ugdymo programų turinį tenka ugdymo teikėjui. Tačiau informacija apie
programų kokybę nacionaliniu lygiu nėra renkama. Nežinoma, kokiam ugdymui teikiamas
prioritetas, kokios pedagoginės strategijos laikomasi (Švietimo problemos analizė, 2013).
Tikslingam ikimokyklinio ugdymo programų rengimui ir jų tobulinimui skirtas
„Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas“ (2016), kuriame pateikiama informacija, kaip
atpažinti vaikų ugdymosi pasiekimus ir poreikius, kaip turi būti įgyvendintas ugdymo turinys,
pritaikytas vaikų grupei ir kiekvienam vaikui individualiai bei informacija apie vaikų pažangos
stebėjimą ir tikslingą kiekvieno vaiko ugdymą (Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas,
2016). Vadovaujantis šiuo vaikų pasiekimų aprašu, auklėtojai gali siekti tikslingesnio kiekvieno
vaiko ugdymosi bei gerinti ikimokyklinio ugdymo kokybę.
Ikimokyklinio ugdymo metodinėse rekomendacijose (2015) pažymima, kad keičiasi
požiūris į ikimokyklinio ugdymo programą. Siekiama įgyvendinti į vaiką orientuotą ugdymą, vaikas
pripažįstamas kaip lygiavertis ugdymo proceso partneris. Siekiama garantuoti kokybišką vaiko
ugdymąsi (Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos, 2015).
Ikimokyklinio ugdymo programoje yra įvardinama:
tai, ko siekiama - numatomi vaikų ugdymo tikslai, uždaviniai bei rezultatai;
kokiais būdais siekiama ugdymosi rezultatų – aprašoma ugdymo ir ugdymosi turinys,
ugdymo proceso dalyvių sąveika, pedagoginės strategijos, ugdymosi aplinka ir priemonės;
kaip įvertinti, ar rezultatai pasiekti – aprašomas vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimas
(Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos, 2015).
Page 13
13
1.2. IKIMOKYKLINIO UGDYMO KOKYBĖS SAMPRATA
IR VEIKSNIAI
1.2.1. Ugdymo kokybės samprata
Mokslinėje literatūroje galima rasti įvairių kokybės bei ugdymo kokybės sampratų. Kokybė
siejama su išskirtinumu, tobulėjimu, klientų poreikių atitikimu. L. Jovaiša (1993) kokybę apibūdina
kaip skirtumą nuo kitų objektų, žymintį daiktų esmę. R. Želvio (2003) teigimu, kokybė - tai tam
tikrų standartų atitiktis ar paslaugos tobulinimo laipsnis, kliento reikalavimų tenkinimas ir
viršijimas. Pasak L. Žalimienės (2003), kokybė - tai paslaugos savybių visuma, kuria patenkinami
išreikšti ar numanomi klientų poreikiai.
Ikimokyklinio ugdymo metodinėse rekomendacijose (2015) sąvoka „ugdymas“ išreiškiama
kaip „dvikryptis, dialogine sąveika grindžiamas procesas, apimantis tikslingą pedagogo poveikį
vaiko ugdymuisi ir spontanišką vaiko ugdymąsi pedagogo tikslingai sukurtoje edukacinėje
aplinkoje“ (p. 2). Ugdymas apibūdinamas kaip procesas, kuriame sąveikauja pedagogas ir vaikas.
Išskiriamos dvi vaiko ugdymosi sąlygos: vaikas ugdosi veikiamas pedagogo bei vaikas ugdosi
tikslingai pedagogo sukurtoje aplinkoje. Edukacinė aplinka išskiriama kaip svarbi ugdymosi sąlyga.
Vaiko ir pedagogo sąveika per bendravimą ir mokymą išreiškiama ir Lietuvos Respublikos švietimo
įstatyme, kuriame ugdymas apibūdinamas kaip „dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių
auginimas bendraujant ir mokant“ (LRS, 2011). Šis ugdymo sąvokos apibrėžimas nurodo vaiko ir
pedagogo sąveikos tikslą – ugdyti dvasines, intelektines, fizines vaiko galias.
M. Barkauskaitė ir R. Bruzgelevičienė (2002) pateikia tokią ugdymo kokybės sampratą:
„ugdymo kokybė – sutartinių vertės požymių visuma, rodanti kokiu laipsniu, būdais bei
priemonėmis švietimo įstaiga pasiekia savo paskirčiai būdingų švietimo sistemos ugdymo tikslų,
tenkina ugdytinių poreikius, padeda pasiekti asmenybės brandos, geba valdyti procesus ir sąlygas“
(p. 11). Akcentuojama ugdymo tikslų bei asmenybės brandos pasiekimas, ugdytinių poreikių
tenkinimas.
B. Bitinas (2000) teigia, kad ugdymo kokybė – „ypatingos socialinės svarbos prielaida.
Visuomenė siekia, kad būtų ugdomi jos nariai, gebantys ją plėtoti ir tobulinti (p. 106). Pasak B.
Bitino (2000), švietimo kokybė – tai socialinė kategorija, kuri nusako visuomenėje
funkcionuojančios švietimo sistemos padėtį ir rezultatyvumą, jos atitikimą skirtingų visuomenės
sluoksnių poreikiams.
S. Neifachas (2004) nurodo, kad ugdymo kokybė - tai „sąlyginė sąvoka, kurios prasmė
glaudžiai susijusi su tam tikrais visuomenės (pedagogų, vaikų, tėvų, švietimo vadybininkų vietos
valdžios atstovų vyriausybės, aukštojo mokslo įstaigų ir pan.) ar konkretaus žmogaus poreikiais,
Page 14
14
reikalavimais bei lūkesčiais“ (p. 92). Ugdymo kokybė suprantama kaip „ugdymo proceso ir
rezultato savybių, lemiančių ugdymo orientaciją į socialinių tikslų realizavimą, asmenybės
išsimokslinimą, socialinių psichinių ir fizinių savybių raišką, visumą“ (Neifachas, 2007, p. 95).
Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme teigiama, kad švietimo kokybės sampratą kuria
visuomenė, švietimo dalyviai ir švietimo valdymo subjektai. Už švietimo valdymą atsakingi
subjektai turi inicijuoti ir organizuoti viešus svarstymus, kuriuose aptariama švietimo paskirtis,
tikslai, jų įgyvendinimo būdai ir principai, teikti svarstyti švietimo būklės įrodymus, pagrįstus
tyrimais ir analize. Švietimo valdymo subjektai pagal kompetenciją tvirtina susitarimus ir priima
strateginius sprendimus“ (LRS, 2011).
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakyme „Dėl formaliojo švietimo
kokybės užtikrinimo sistemos koncepcijos patvirtinimo“ nurodoma, kad švietimo kokybė – tai
visuma švietimo savybių, kurios siejasi su švietimui ir asmens bei visuomenės poreikių tenkinimu,
tinkamu švietimo misijos ir švietimui priskiriamų funkcijų atlikimu bei keliamų tikslų
įgyvendinimu (LR ŠMM, 2008). Rekomenduojama šia koncepcija vadovautis ir neformaliojo
švietimo teikėjams. Įsakyme pažymima, kad švietimo kokybės samprata kinta, dėl jos tariamasi, ji
koreguojama remiantis tuo metu vyraujančiais visuomenės poreikiais, švietimo misija ir švietimui
keliamais tikslais (LR ŠMM, 2008).
R. Burškaitienė ir M. Vilkonienė (2009), analizuodamos mokslininkų darbus ir švietimo
dokumentus, pastebi, kad labiausiai akcentuojama pedagogo, kuris realizuoja ugdymo programą
veiklos pobūdis, jo asmeninės ypatybės, ugdymo proceso modeliavimas. Pasak R. Burškaitienės ir
M. Vilkonienės (2009), į ugdymo kokybę yra per mažai gilinamasi.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše (2016, p. 6) kokybiškas ikimokyklinis
ugdymas apibūdinamas kaip “turiningas vaiko gyvenimas ikimokyklinio ugdymo grupėje,
užtikrinantis gerus vaiko pasiekimus įvairiose ugdymosi srityse ir jo galias atitinkančią optimalią
pažangą“.
Kadangi ikimokyklinis ugdymas priskiriamas neformaliajam švietimui, ikimokyklinio
ugdymo kokybę valstybė užtikrina tik iš dalies. Atsakomybė už švietimo kokybę tenka švietimo
teikėjui ir institucijai, įgyvendinančiai savininko teises ir pareigas (LRS, 2011).
Švietimo problemos analizėje (2013) teigiama, kad už priešmokyklinį ugdymą atsakinga
valstybė, steigėjas ir švietimo teikėjas. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal nacionalinę
Bendrąją priešmokyklinio ugdymo programą. Steigėjas ir švietimo teikėjas atsakingas už
priešmokyklinio ugdymo turinio konkretizavimą ir jo įgyvendinimą ugdymo įstaigoje.
Ikimokykliniame ugdyme įstaigos veiklos kokybei užtikrinti, atliekamas veiklos kokybės
įsivertinimas. Tačiau keliamas klausimas dėl ugdymo proceso veiksmingumo ir efektyvumo. Nėra
Page 15
15
žinoma, kiek įsivertinimas prisideda prie veiklos tobulinimo, kadangi neatliekamas išorinis
ikimokyklinio ugdymo įstaigų vertinimas (Švietimo problemos analizė, 2013).
Švietimo problemos analizėje (2012) minima, kad ikimokyklinio ugdymo kokybė gali būti
vertinama įvairiais modeliais. Kai kurie iš jų apibūdina struktūros ar proceso kokybę, gali būti
vertinama ir pagal rodiklių sąrašus. Pagal rodiklių sąrašus vertinama, ar yra patenkinama
visuomenės poreikiai, ar išpildomi minimalūs standartai. Daugelyje šalių, siekiant užtikrinti
ikimokyklinio ugdymo kokybę, taikomi šie būdai:
įstaigų veiklos reglamentavimas,
įstaigos veiklos įvertinimas ir įsivertinimas,
akreditacija (Švietimo problemos analizė, 2012).
Vis didesnė reikšmė skiriama ikimokyklinio ugdymo įstaigos įsivertinimui, siekiant
ugdymo kokybės užtikrinimo. Lietuva priskiriama valstybėms, kuriose yra siekiama integruoto
ikimokyklinio ugdymo (vaikų globos ir ugdymo drauge). Lietuvoje už ikimokyklinį ugdymą
nacionaliniame ir vietos savivaldos lygmenyje atsakinga viena švietimo institucija. Tai
rekomenduoja Europos Komisija. Teisinis reglamentavimas užtikrina ikimokyklinio ugdymo
sistemos veikimą. Tačiau Lietuvoje dar nėra sistemos, užtikrinančios ikimokyklinio ugdymo
kokybę (Švietimo problemos analizė, 2012).
Ugdymo kokybės užtikrinimas galėtų būti kuriamas, remiantis formaliojo švietimo
kokybės užtikrinimu, kurį sudaro trijų veiklos sričių grupės:
kokybės sampratos kūrimas,
kokybės vertinimas,
kokybės gerinimas (LR ŠMM, 2008).
Kokybės sampratos kūrimui formaliajame švietime svarbu susitarimas dėl švietimo
misijos, tikslų ir jų įgyvendinimo sąlygų. Didelę įtaką švietimo kokybės gerinimui daro kokybės
kultūros formavimas. Tai suprantama kaip žmonių, dirbančių švietimo sistemoje, atsakomybė dirbti
gerai, ieškoti veiksmingų darbo metodų, dalintis gerąja patirtimi nei nuolatos mokytis (LR ŠMM,
2008). Galima teigti, kad ikimokyklinio ugdymo kokybę labai įtakoja įstaigose dirbantys
pedagogai, jų nusiteikimas dirbti gerai, nuolatinis tobulėjimas ir veiksmingų metodų naudojimas.
1.2.2. Ikimokyklinio ugdymo kokybės vertinimas skirtingais požiūriais
Ikimokyklinio ugdymo kokybė mokslininkų dažniausiai analizuojama tėvų ir pedagogų
požiūriu. Galimas ir ugdymo kokybės vertinimas analizuojant vaiko požiūrį bei vaiko raidos požiūrį
(Layzer, Goodson, 2006, cit. iš. Švietimo problemos analizė, 2012). Pasak mokslininkų, nors
Page 16
16
vertinimas gali skirtis, skirtingi požiūriai neprieštarauja vienas kitam. Skirtingi požiūriai įtakoja
ugdymo kokybės sampratą (Švietimo problemos analizė, 2012).
Vertinimas tėvų požiūriu.
Tėvai, vertindami ikimokyklinio ugdymo kokybę, labiau akcentuoja šiuos ugdymo
kokybės aspektus:
aplinkos saugumą, aplinkos atitikimą vaiko poreikiams,
šiltą pedagogų bendravimą su vaikais ir jų tėvais,
tinkamą ugdymo programą,
socialinių ir fizinių vaikų veiklų organizavimą,
vaikų saugumo užtikrinimą (Švietimo problemos analizė, 2012).
Vertinant ikimokyklinio ugdymo struktūros kokybę, tėvams svarbu prieinama kaina už
paslaugas, įstaigos pasiekiamumas, įstaigos darbo valandos, artėjant laikui leisti vaiką į mokyklą,
tėvams tampa svarbu, kiek darželis padeda vaikui pasiruošti mokyklai (Švietimo problemos analizė,
2012).
Lietuvoje 2004 m. atliktas tyrimas „Ikimokyklinio ugdymo pasirinkimo galimybės
Lietuvoje“ parodė, kokios yra pagrindinės priežastys, lemiančios tėvų pasirinkimą leisti vaiką į
darželį. Daugiausia tai siekis išpildyti vaiko poreikį bendrauti su bendraamžiais (76,2%), geresnių
vaiko ugdymo sąlygų suteikimas (63,0%). Tėvai reikšmingais laiko įvairių vaiko gebėjimų
(meninių, sportinių) ugdymą (47,1%). Kokybiška vaiko globa įstaigoje svarbu 40,0% tėvų. Tėvai
mažesnę reikšmę skiria galimybei gauti specialisto (pvz. logopedo) pagalbą (26,1%). Taip pat tėvų
pasirinkimą leisti vaiką į ugdymo įstaigą lemia tėvų noras dalyvauti profesinėje veikloje (37,4%)
(Jonutytė et al., 2004).
Tyrimo rezultatai parodė, kad nelankstus ikimokyklinių įstaigų paslaugų organizavimas
įtakoja tėvų apsisprendimą nesinaudoti jų paslaugomis. Nereguliarus vaikų vedimas į darželį tėvams
netinkamas dėl finansinių galimybių (49,8 proc.). Tėvai mano, kad trūksta įvairesnių darželių. Taip
teigia 52,7 proc. tėvų, kurių vaikas nelanko darželio. Tėvams aktualu specializuoti, pagal
netradicines programas dirbantys darželiai (27,4 proc.). Tėvai mano, kad trūksta privačių darželių
26,1 proc. (Jonutytė et al., 2004).
2008 m. atliktas tyrimas „Ikimokyklinio ugdymo įvairovė: esama situacija ir visuomenės
lūkesčiai“ parodė, kad tėvai tik iš dalies patenkinti ikimokyklinio ugdymo pasiūlos įvairove. Tėvai,
kurių vaikai nelanko darželio, mano, kad ugdymo ir globos paslaugos nepakankamos. Trečdaliui
tėvų norėtųsi, kad darželiuose vaikai būtų prižiūrimi ir ugdomi kelias valandas per dieną, kad būtų
įvairesnių paslaugų kaimo vietovėse (Monkevičienė et al., 2008).
Page 17
17
Atlikus įvairių šalių ikimokyklinio ugdymo sistemų istorijos ir ikimokyklinio ugdymo
kokybės aspektų analizę, išskiriami požymiai, kuriais vadovaujantis tėvai gali įvertinti vaiko
lankomos įstaigos ugdymo kokybę (Leach, 2009, cit. iš. Švietimo problemos analizė, 2012).
Aukštesnės kokybės ikimokyklinio ugdymo įstaigos požymiai:
Vaikai bendradarbiauja vienas su kitu, bendrauja tarpusavy, išradingai žaidžia.
Pedagogai skatina vaikus bendrauti, retai kišasi į senbuvių vaikų santykius.
Retai kyla vaikų elgesio problemų.
Kilus konfliktui, pedagogai siekia, kad vaikai išsikalbėtų apie savo jausmus, stengiasi
išspręsti konfliktą taip išvengiant neigiamų pasekmių.
Nenaudojamos bausmės (pvz., vaiko išvedimas į atskirą patalpą).
Pedagogų bendravimas su vaikais geras, vaikai išklausomi. Pedagogų bendravimas su
vaikais pasižymi laisvumu.
Didelė vaikų veiklų pasirinkimo galimybė.
Skatinamas vaikų savarankiškumas renkantis veiklas.
Vaikai įsitraukia į naujai pasiūlytą veiklą ar persikelia į kitą žaidimo vietą (Leach, 2009, cit.
iš. Švietimo problemos analizė, 2012).
Galima teigti, kad ugdymo kokybė siejama su vaikų bendradarbiavimu, savarankiškumu,
laisve pasirinkti veiklas, galimybe rinktis iš daugelio veiklų, vaikų išklausymu, siekiant spręsti
konfliktus, šiltu vaikų ir pedagogų bendravimu, retai kylančiomis vaikų elgesio problemomis.
Galima pastebėti ir tai, kad ugdymo kokybė labai priklauso nuo pedagogo – kokie tarpusavio
santykiai kuriami, koks elgesys skatinamas, kaip skatinamas vaikų bendradarbiavimas ir
savarankiškumas, kaip sudaroma galimybė rinktis veiklas.
Žemesnės kokybės ikimokyklinio ugdymo įstaigos požymiai:
Nepakanka personalo, iškilus netikėtumams (pvz. ruošiantis pateikti pietus, vaikai paliekami
vieni).
Vaikai nesidomi atliekamomis veiklomis, vaikų veikla betikslė.
Vaikai linkę žaisti vieni.
Vaikai nelinkę imtis pasiūlytos bendros veiklos. Per mažai stengiamasi įtraukti vaikus.
Vaikai atrodo liūdni, blogos nuotaikos, kai kurie užsisklendę savyje, ašaroja.
Vaikai dažniau pykstasi nei kalbasi tarpusavyje.
Vaikams konfliktuojant pedagogai juos išskiria, bet nesiekia padėti vaikams išspręsti
konfliktą.
Pedagogai neįsitraukę į tai, ko mokomi vaikai. Dažnai kalbasi tarpusavyje.
Page 18
18
Pedagogas dažnai bara ar ragina vaikus (Leach, 2009, cit. iš. Švietimo problemos analizė,
2012).
Nekokybiškas ugdymas siejamas su prastais vaikų tarpusavio santykiais, netinkamu
pedagogų elgesiu – rėkimu, vaikų raginimu, prasta pedagogų sąveika su vaikais – vaikai
neįtraukiami į veiklas, neskatinami bendradarbiauti, nesistengiama spręsti konfliktų. Prastų vaikų
tarpusavio santykių ir netinkamo pedagogo elgesio pasekmė – liūdni, užsisklendę vaikai. Nuo
pedagogo įsitraukimo į darbą, šiltų santykių su vaikais kūrimo, priklauso grupės atmosfera, vaikų
noras dalyvauti veiklose, vaikų tarpusavio bendravimas.
Vertinimas pedagogų požiūriu.
Pedagogai ugdymo kokybę sieja su darbo sąlygomis, atlyginimo dydžiais. Akcentuojama
atostogų trukmė, laikas, skiriamas kvalifikacijai tobulinti, darbo aplinkos ypatumai, vaikų skaičius,
tenkantis vienam pedagogui. Tyrimai, analizavę pedagoginio personalo požiūrį į ikimokyklinio
ugdymo kokybę, išskiria tris pagrindinius pedagogų vertinimu aspektus: tai santykiai tarp kolegų;
pedagogų santykiai su vaikų tėvais; pedagogų ir administracijos santykiai (Švietimo problemos
analizė, 2012).
Lietuvos mokslininkų 2009 m. atlikto tyrimo „Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo
turinio ir jo įgyvendinimo kokybės analizė“ rezultatai parodė, kad pedagogai ikimokyklinio ugdymo
kokybę sieja su:
gera vaiko savijauta,
ugdymo tikslų kėlimu ir kryptingu jų siekimu,
gerai įrengta aplinka,
vaiko pasiekimais,
tėvų ir pedagogų bendradarbiavimu,
pedagogo kvalifikacija,
gera vaiko priežiūra (Monkevičienė et al., 2009).
Vertinimas vaikų požiūriu.
Tyrimų, kuriuose atsiskleidžia vaikų vertinimas apie ugdymo kokybę, nėra atlikta daug.
1994 m. buvo atliktas tyrimas (Langsted, 1994, cit. iš. Švietimo problemos analizė, 2012) su 3 – 4
metų vaikais. Paaiškėjo, kad vaikų pasakojimai apie darželį gali būti naudingi, siekiant gerinti
ikimokyklinio ugdymo kokybę.
Vaikai išsakė nuomonę apie labai reikšmingus ikimokyklinio ugdymo ypatumus. Vaikai
vertino patiekiamą maistą, bendraamžių bendravimą, turimų draugų kiekį, veiklos įvairovę, žaislus,
sekamas pasakas. Vaikams svarbu lauko erdvė, savarankiškas veiklų pasirinkimas. Vaikai vertino
ugdymo aplinką, maitinimą, veiklas, pedagogų bendravimą su jais, galimybę patiems priimti
sprendimus. Vaikų vertinimą įtakoja jų amžius, lytis. Vaikai labiausiai džiaugiasi vaizduotę
Page 19
19
lavinančiais žaidimais, lavinančia stambiąją motoriką veikla, menais, knygomis ir žygiais (Švietimo
problemos analizė, 2012).
Lietuvos mokslininkų 2009 m. tyrimas „Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo vadybos
kokybės vertinimas“ atskleidė, kad nei tėvai, nei pedagogai vaiko nuomonės nelaiko svarbia ir
neatsižvelgia į ją priimdami sprendimus dėl ugdymo organizavimo. Vaikų balso nebuvimas
įvardinamas kaip didelė problema (Ruškus et. al., 2009).
Vaiko raidos požiūriu.
Dar viena galimybė vertinti ikimokyklinio ugdymo kokybę yra vertinamas vaiko raidos
požiūriu, atsižvelgiant į tai, kiek lūkesčiai ir taikomi metodai atitinka vaiko raidos ypatumus ir
logiką. Šis vertinimas yra labai paplitęs JAV. Dėmesys teikiamas stebėjimui, kokiais metodais
skatinamas vaikų žaidimas, mokymasis. Vertinama metodų pritaikymas vaiko raidai ir jos
ypatumams (Švietimo problemos analizė, 2012).
1.2.3. Ikimokyklinio ugdymo kokybę sąlygojantys veiksniai
Ikimokyklinio ugdymo kokybės tyrimuose kokybė skirstoma į struktūros kokybę ir proceso
kokybę. Struktūros kokybę sudaro ikimokyklinio ugdymo sistemos ar įstaigos ypatybės:
ikimokyklinio ugdymo sistemos prieinamumas, finansavimas, pedagogų kvalifikacija ir jos
tobulinimas, pedagogų darbo sąlygos, fizinė aplinka, ugdymo planas, programa, vaikų grupės dydis,
vaikų skaičius, tenkantis vienam pedagogui. Labiausiai daugumos tyrėjų akcentuojami aspektai yra
vaikų grupės dydis, vaikų skaičius, tenkantis vienam pedagogui, pedagoginio personalo
charakteristika (išsilavinimas, profesinis tobulėjimas) (Švietimo problemos analizė, 2012).
Proceso kokybė, papildanti struktūros kokybės veiksnius, apibūdina kasdieninį
ikimokyklinio ugdymo įstaigos funkcionavimą. Dėmesys kreipiamas į pedagogų bendravimą su
vaikais, pedagogų tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą, bendravimą tarp vaikų, pedagogų ir
tėvų. Vertinama užduočių atitikimas vaikų amžiaus tarpsniui ir brandai, pedagoginio personalo
reakcija į vaikų elgesį, pedagogų dalyvavimas vaikų veiklose, vaikų grupės valdymas ir veikla,
vaikų bendravimas su bendraamžiais (Švietimo problemos analizė, 2012).
D. Boyd ir H. Bee (2011, p. 206) išskiria kokybiško darželio kriterijus:
„Mažas auklėtojams tenkančių vaikų santykis. Kai vaikas jaunesnis negu dvejų metų, šis
santykis turėtų būti ne didesnis kaip 1:4; dvejų – trejų metų vaikams tiktų santykis tarp 1:4 ir
1:10.
Maža grupė. Kuo mažiau vaikų kartu prižiūrima (ar vienoje patalpoje vaikų darželyje, ar
namuose), tuo vaikui geriau. Kalbant apie kūdikius, geriausia, kad grupėje būtų daugiausia 6
Page 20
20
– 8 vaikai: vienerių – dvejų metų mažylių vienoje grupėje turėtų būti 6-12; jeigu vaikai
vyresni, vienoje grupėje galėtų būti prižiūrima ir 15 – 20 vaikų.
Švarios spalvingos patalpos, pritaikytos vaikams žaisti.
Kasdienė darbotvarkė. Ugdomoji veikla ir kita veikla vadovaujant auklėtojai. Tačiau neturi
būti pernelyg griežta.
Jautrūs auklėtojai. Vaikų darželyje dirbantys suaugusieji turėtų būti palankiai nusiteikę,
įsitraukę į veiklą ir jautrūs vaikų poreikiams, o ne vien formaliai juos prižiūrėti.
Kompetentingi auklėtojai. Auklėtojai turi išmanyti vaiko raidą ir mokėti parengti mažylių
ugdymo programa“.
Lietuvos mokslininkai 2009 m. atliktame tyrime „Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo
turinio ir jo įgyvendinimo kokybės analizė“ ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(-si) kokybės
kriterijus susikirsto į: kriterijus, kurie susiję su visuomenės poreikiais ir lūkesčiais kokybiškam
vaiko ugdymui; kriterijus, kurie apima ugdymo turinį ir jo įgyvendinimą bei kriterijus, kurie susiję
su ugdymo kokybę įtakojančiais veiksniais (struktūriniai kriterijai ir kt.) (Monkevičienė et al.,
2009).
Mokslininkai tirdami ikimokyklinio ugdymo kokybę išskiria labai panašius kriterijus ar
veiksnius, lemiančius ugdymo kokybę, ar nurodo konkrečius ugdymo kokybės požymius. Vieni
pateikia detalius ugdymo kokybės kriterijų sąrašus, kiti konkretesnius. Apibendrinus, galima išskirti
didžiausią įtaką ikimokyklinio ugdymo kokybei darančius veiksnius: ugdymo programa, ugdymo
aplinka, tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas, pedagogo asmenybė.
Ugdymo programa. Ugdymo programą parengia bei atnaujina ikimokyklinio ugdymo įstaigos,
atsižvelgdamas į Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašą. Ugdymo programą sudaro šios
dalys:
Ugdymo principai. Pagal juos planuojamas ugdymo turinys, metodai, parenkamos
priemonės, kuriama ugdymo aplinka, organizuojamas ugdymo procesas, numatomi
pedagoginės sąveikos būdai, bendradarbiavimas su tėvais. Vienais iš ugdymo principų gali
būti ugdymo integralumas, individualizavimas.
Tikslai ir uždaviniai. Apibrėžiami įstaigos vaikų ugdymo tikslai. Jie turi būti suformuoti,
atsižvelgiant į vertybines nuostatas, tokias kaip tautiškumas, pilietiškumas,
demokratiškumas ir kt. Uždaviniai formuluojami remiantis vaikų individualiomis
savybėmis, vaikų amžiumi, vaikų ir tėvų lūkesčiais, neprieštaraujantys šiuolaikinėms
pedagogikos nuostatoms.
Ugdymo turinys, metodai ir priemonės. Jie skirti išsikeltų uždavinių įgyvendinimui.
Ugdymas turi apimti visas vaikui reikalingas kompetencijas (socialinė kompetencija,
komunikavimas, pažinimas, sveikatos saugojimas, meninė kompetencija). Ugdymo turinys
Page 21
21
gali būti išdėstomas pagal temas, projektus, kompetencijas ar pagal pedagoginę sistemą.
Ugdymo turinys įgyvendinamas per ugdymo metodus ir ugdymo priemones.
Ugdymo pasiekimai ir jų vertinimas. Nurodoma, kokiais metodais bus vertinami vaikų
ugdymo pasiekimai, kaip dažnai vyks vertinimas, kaip bus fiksuojami pasiekimai ir
kokiomis formomis pateikiami (LR ŠMM, 2005).
Pedagogai, vadovaudamiesi ugdymo programa, įgyvendina ugdymo principus, siekia
ugdymo tikslų, atlikdami konkrečius ugdymo uždavinius pasitelkiant ugdymo turinį, metodus ir
priemones, vertina vaiko pasiekimus. Ugdymo principų, tikslų ir jų įgyvendinimo būdų žinojimas
padeda pedagogui užtikrinti sklandų ugdymo(-si) procesą.
O. Monkevičienė et al. (2009) ugdymo programos tikslų, uždavinių ir turinio konstravimą
atsižvelgiant į priimtiną vaikų ugdymo filosofiją, išskiria kaip vieną iš vaiko kokybiško ugdymosi
kriterijų. „Filosofijos samprata pateikiama ugdymo programoje. Ji turi būti peržiūrima kas penkeri
metai. Šiuolaikinė ugdymo programų filosofinė kryptis orientuota į vaiką bei jo patirtinį ugdymąsi,
plėtojant jo asmenybę bei kompetencijas, tame tarpe ir mokymosi mokytis“ (Early Childhood
Standards of Quality for Prekindergarten, 2005, cit. iš. Monkevičienė et al., 2009, p. 34).
O. Monkevičienė et al. (2009) atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje per dvidešimt metų
kardinaliai pasikeitė ugdymas. Anksčiau vyravusį ugdymą, orientuotą į pedagogą, keičia ugdymas,
orientuotas į vaiką. Pereinama prie ugdymo, kur didžiausias dėmesys skiriamas vaikui. Anot O.
Monkevičienės et al. (2009), pedagogai rengdami programas turėtų atsižvelgti į šiuolaikinę ir
ateities filosofiją, ir nesugrįžti, nesivadovauti mokymo paradigma - į pedagogą orientuotu vaiko
ugdymu.
Akcentuojama, kad programa turėtų būti įvairiapusiška. Ugdymo turinyje turėtų būti
integruotos visos pagrindinės pagal amžių vaiko ugdymo sritys – socialinis ir emocinis vystymasis,
fizinė gerovė ir motorikos raida, kalbos tobulinimas, pradmenys, kaip mokytis mokymosi, protinė
raida, gamtos, matematikos, kalbos, literatūros, socialinių mokslų, menų pagrindinės žinios
(Monkevičienė et al., 2009).
Pasak O. Monkevičienės et al. (2009), profesionaliai parengta programa užtikrina vaiko
raidos įvairiapusiškumą, įvairias ugdymo sritis apjungia temos ir teminiai projektai (Monkevičienė
et al., 2009).
Ugdymo aplinka. Kaip vieną svarbiausių ugdymosi kokybės veiksnių mokslininkai
išskiria ugdymo(-si) aplinką, dar vadinamą edukacine aplinka, kadangi ugdymas vyksta vaikui
sąveikaujant su aplinka (Montvilaitė, Glebuvienė, Kerulienė, Mauragienė, 2011). Ugdymo(-si)
aplinką reikėtų suvokti ne tik siaurąja prasme – kaip darželio vidaus ir išorės, grupės aplinką, bet ir
plačiąja prasme. L. Jovaiša (2007) ugdymo aplinką įvardina kaip žmogaus ugdymo veiksnį,
Page 22
22
susidedantį iš įvairių sąlygų (gamtos, geografijos, klimato, socialinės aplinkos, kultūros), kuriose
gyvena ir veikia žmogus.
I. Ruškienės ir G. Slušnienės (2015) teigimu, harmoningos asmenybės ugdymui būtina
sukurti tinkamą aplinką, kurioje vaikas gyvena, bręsta ir kuria. „Svarbu apibrėžti, išskirti ir ištirti,
kokia fizinė bei dvasinė erdvė supa vaiką, kokia aplinka yra maloni, stimuliuojanti, leidžianti
atsiskleisti vaiko asmenybei, individualybei, jo pažintinėmis galiomis“ (Ruškienė ir Slušnienė,
2015, p. 137). Vaikas turi gerai jaustis jam pritaikytoje aplinkoje, aplinka turi skatinti vaiko
susidomėjimą, pažinimą, kūrybiškumą. Pasak R. Vilkonio (2008), ugdymo(-si) aplinkoje yra
įgyvendinamas ugdymo turinys, formuojama vaiko patirtis, asmeniniai įgūdžiai bei tapatumas, todėl
aplinka turėtų skatinti, žadinti, aktyvinti savaiminį vaikų ugdymąsi.
P. Coughlin et al. (1997) teigia, kad fizinė darželio aplinka: kambario struktūra, dydis,
sienos, darželio kiemo aplinka, baldai, priemonės ir žaislai, visa tai įtakoja vaiko patyrimą.
Estetiškose, jaukiose, vaikui pritaikytose grupės patalpose vaikai ir auklėtojai jaučiasi gerai.
Tinkamai įrengta patalpų ir kiemo aplinka reguliuoja triukšmo lygį, užtikrina vaikų vystymosi
stebėjimą. Taip skatinami sudėtingesni vaikų žaidimai, formuojasi socialiniai įgūdžiai, vaikai
mokomi būti nepriklausomais ir įveikti sunkumus (Coughlin et al., 1997)
Anot S. Montvilaitės et al. (2011), vaikas turi būti darnoje su gamtine bei socialine
aplinka, su savimi, su kitais jį supančiais žmonėmis. Vaikas turi jaustis saugiai, būti apsaugotas nuo
triukšmo ir taršos. Aplinka turi būti jauki, skirta vaiko kūrybai, tyrinėjimams, mokymuisi. Siūloma
grupėse sukurti įvairias erdvės, skirtas ne tik žaidimams, eksperimentams, ugdymuisi, bet ir
poilsiui: „Ramybės sala“, „Ekolaboratorija“, „Dėlionių parkas“, „Mainų stalas“, „Medžio darbų
centras“, „Vandens – birių medžiagų eksperimentų erdvė“ (Montvilaitė et al. 2011). Tokia
turininga, įvairiomis erdvėmis užpildyta aplinka skatina vaikų susidomėjimą, kūrybiškumą,
ugdymąsi. Pasak I. Ruškienės ir G. Slušnienės (2015), netinkama, prastai suprojektuota grupės
aplinka gali daryti neigiamą poveikį – slopinti ugdymosi procesą. „Daugelis tradicinę
ikimokyklinio ugdymo grupę (patalpą) laiko pagrindine ugdymosi kliūtimi. Išmaningai
suprojektuota ir rūpestingai suplanuota, teigiamai stimuliuojanti aplinka gali atlikti 25 proc. darbo
už ugdytinius“ (Ruškienė ir Slušnienė, 2015, p. 140).
A. Boller (2012), kalbėdama apie vaiko adaptaciją darželyje, atkreipia dėmesį, kad aplinka
vaikų darželyje visiškai kitokia negu šeimoje – triukšminga, vaikui reikia laiko prie to priprasti.
„Darželio grupėje paprastai būna iki 25 vaikų nuo trejų iki šešerių metų, triukšmingoje ir judrioje
aplinkoje jie praleidžia nemažai laiko – ir taip penkis kartus per savaitę. Tai vaikus labai vargina ir
jie patiria stresą. Naujoje aplinkoje ima jaustis laisvai tik tada, kai su visais artimai susipažįsta“
(Boller, 2012, p. 13).
Page 23
23
D. T. Dodge ir J. Phinney (2008) akcentuoja kasdieninį vaiko ugdymąsi lauko aplinkoje.
Vaikui, kad augtų sveikas, būtina judėti. Pasak mokslininkų, fizinė veikla aktyvina smegenų veiklą.
„Kasdien vaikai turi bėgioti, šokinėti, straksėti, šliuožti, laipioti, mėtyti ir gaudyti kamuolį“ (Dodge
ir Phinney, 2008, p. 22). Lauko aplinka – tai puiki vieta gamtos tyrinėjimams, vaikų atradimams.
Vaikai gali tyrinėti vabalus, sėti sėklas, stebėti kaip auga augalai (Dodge ir Phinney, 2008).
Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas. A. Juodaitytės, R. Gaučaitės ir A. Kazlauskienės
(2009) teigimu, vaikų ugdymo(-si) kokybė yra neatsiejama nuo suinteresuotų asmenų partnerystės
kokybės. „Nors tėvų dalyvavimas vaiko ugdymo procese yra neatsiejama jų vaikų tolesnės sėkmės
dalis, kita vertus, tiek padedami vaikams mokytis namuose, tiek kitaip dalyvaudami vaikų ugdymo-
(si), tėvai tiesiogiai ar netiesiogiai taip pat gauna daug naudingos informacijos apie įvairius vaikų
ugdymo ar priežiūros reiškinius. Tai tampa prielaida pačių tėvų švietimui(-si) ir tobulėjimui“
(Juodaitytė et al., 2009, p. 39). Pasak A. Juodaitytės et al. (2009), informavimo, kaip pagrindinės
bendravimo formos situacija gerėja, nes gausėja sklaidos būdų ir formų, didėja prieinamumas.
„Informavimas ir patarimai tėvams (konsultavimas) yra pagrindinė ir labiausiai išreikšta
tėvų/šeimos ir mokyklos bendradarbiavimo forma“ (Juodaitytė et al., 2009, p. 45).
Anot A. Juodaitytės (2003), augant tėvų teisėms ir pareigoms, tėvams iškyla kvalifikuotos
vaikų ugdymo edukacinės paramos būtinybė. Todėl ikimokyklinėse įstaigose plėtojamas tėvų
švietimas, neformalaus mokymosi modeliai. Tėvai ir pedagogai gali kartu spręsti vaikų ugdymo
tobulinimo klausimus.
D. T. Dodge, S. Rudick ir K. Berke (2008) kalbėdami apie tėvų ir pedagogų
bendradarbiavimą, akcentuoja, kad tėvai ir pedagogai turi bendrą tikslą – tinkamai išugdyti vaiką.
Tai yra prielaida kurti prasmingos partnerystės santykius. Pasak D. T. Dodge et al. (2008), tėvų ir
pedagogų partnerystė lemia vaikų raidą ir ugdymąsi, ypač ankstyvojo amžiaus vaikų. Tėvų ir
pedagogų santykiai turėtų būti paremti pasitikėjimu ir abipuse pagarba.
D. T. Dodge ir J. Phinney (2008) teigia, kad auklėtojos ir tėvai turėtų veikti kartu ir
ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, ir namie. Tai padeda vaikui ugdytis įgūdžius, elgseną ir įpročius.
Tėvai turėtų skirti laiko pažaisti su vaiku, kartu skaityti knygas, kalbėtis atliekant namų ruošos
darbus. Toks dėmesys daro didžiulį poveikį vaikui. „Bendravimas su tėvais daro didelę įtaką vaikui,
jo kalbai, mąstysenai ir apskritai asmenybės formavimuisi“ (Dodge ir Phinney, 2008, p. 26). Tėvų ir
pedagogų bendradarbiavimas sudaro sąlygas sėkmingam vaiko ugdymuisi.
R. Sabaliauskienės ir R. Rimkienės (2009) teigimu, auklėtojai turi skirti dėmesį ne tik
vaikų fiziniams, pažintiniams, kalbiniams, emociniams, socialiniams raidos aspektams bet ir
glaudžiam bendradarbiavimui su šeima. Bendravimui su tėvais, informacijos apie vaiką
pasidalinimui turėtų būti sudarytos palankios sąlygos. Dar vienas svarbus bendradarbiavimo
aspektas – pedagogų pagalba tėvų ugdymo įgūdžių lavinimui (Sabaliauskienė ir Rimkienė, 2009).
Page 24
24
Pasak R. Sabaliauskienės ir R. Rimkienės (2009), šeimos nariai turėtų jaustis laukiami
grupėje, auklėtojai turėtų atsižvelgti į tėvų nuomonę, siekiant tenkinti individualius kiekvieno vaiko
poreikius. Šeimų tarpusavio bendravimas, susipažinimas svarbus grupės bendruomenės kūrimui.
Kad šeimos labiau susipažintų, galima rengti pristatymus – parengti stendą, kuriame šeimos narių
pomėgiai, profesijos, atostogų ar kelionių akimirkos. Tėvų bendravimas su kitais tėvais,
priklausymas bendruomenei, ir auklėtojai, ir tėvams atneša didesnį ugdymo teikiamą džiaugsmą
(Sabaliauskienė ir Rimkienė, 2009). Anot S. Montvilaitės, A. Mazolevskienės, O. Monkevičienės
(2011a), tėvų įtraukimas į įstaigos gyvenimą stiprina abipusį supratimą, palengvina pedagogų darbą,
suteikia abiem pusėms naudingų žinių.
Daug dėmesio mokslinėje literatūroje yra skiriama tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo
skatinimui ir jo kokybės gerinimui. R. Sabaliauskienės ir R. Rimkienės (2009) teigimu, tėvų
dalyvavimą bendruomenės veikloje skatina auklėtojų svetingumas, pasitikimas atvykstant,
išlydėjimas pasiimant vaiką, pasidalinimas svarbia informacija, kasdieninis informavimas apie
vaiko veiklą darželyje, tėvų supažindinimas su vaiko dienotvarke, naudingos informacijos tėvams
suteikimas juos dominančiomis temomis, renginių organizavimas, kuriuose artimiau gali susipažinti
auklėtoja ir tėvai. Įsilieti į bendruomenę, tėvus gali paskatinti ir geras tėvų susirinkimų
organizavimas, kuriuose tėvai ne tik išgirsta informaciją dėl renginių ar kitų aktualių klausimų, bet
ir yra supažindinami su vaikų ugdymu. Pasak R. Sabaliauskienės ir R. Rimkienės (2009), per tėvų
susirinkimus galima rodyti filmuotą medžiagą iš grupės gyvenimo, aptarti ugdymo programos
esmę, vaikų ugdymo klausimus, informuoti apie sklandžią vaikų raidą.
E. S. Szanton (2001), teigia, kad šeimos nariams yra daug galimybių ir būdų dalyvauti
grupės veikloje. „Vienos šeimos gali lankytis susirinkimuose, kitos atsiųsti lopšeliui reikalingų
priemonių, trečios patalkininkauti žaidimų aikštelėje arba būti įtrauktos į tėvų komitetą“ (Szanton,
2001, p. 126).
S. Montvilaitė et al. (2011a) kokybišką pedagogų bendradarbiavimo su šeima sąveiką
grindžia trimis strategijomis:
Pozityvumas. Tyrimai rodo, kad pedagogai ir tėvai dažniausiai bendrauja spręsdami vaikų
elgesio problemas. Pedagogai turėtų dažniau su tėvais pasidalinti, pasidžiaugti sėkmės
atvejais. Tai padeda kurti konstruktyvesnius santykius.
Praktiškumas. Įvairios ugdomosios medžiagos pristatymas, dalinimasis su tėvais suteikia
jiems žinių apie vaikų ugdymo turinį. Individualizuotos vaiko ugdymosi problemos,
konkretūs praktiški patarimai tėvams, kaip jas spręsti, garantuoja kokybišką ugdymąsi.
Asmeniškumas. Nors pedagogai dažnai neturi laiko informuoti tėvų apie kiekvieno vaiko
pasiekimus, tačiau sėkmingą tėvų ir pedagogų bendradarbiavimą lemia informacija, kurią
tėvai gauna asmeniškai.
Page 25
25
Pedagogo asmenybė.
Švietimo problemos analizėje (2012) teigiama, kad didžiausią įtaką vaiko kasdieniam
įgyjamam patyrimui turi personalo charakteristika. Tinkamam išsilavinimui, pedagogų profesiniam
patyrimui, kvalifikacijos tobulinimui teikiama didelė reikšmė. Vaiko įgyjamą patyrimą lemia
pedagogo elgesys ir sąveika su vaiku. Didelę reikšmę turi tai, kaip pedagogas bendrauja su vaikais,
koks yra bendravimo su vaikais emocinis tonas, kaip struktūruoja vaiko veiklą. Svarbus yra
bendravimo su vaikais turinys. Pedagogas turi atsakyti į vaikų poreikius, taikyti tinkamus vaikų
elgesio valdymo būdus, sudaryti saugią, globojančią atmosferą (Švietimo problemos analizė, 2012).
Didelis dėmesys kreipiamas į pedagogo bendravimą su vaikais. E. Staerfeldt ir C. R.
Mathiasen (1999) teigimu, pedagogo bendravimas su vaiku turi pasižymėti darnia komunikacija.
„Jei pedagogas siunčia vienokius signalus, o mintyse turi visai ką kita, jis labai greitai gali prarasti
vaiko pasitikėjimą” (Staerfeldt ir Mathiasen, 1999, p. 58). Vaikai greitai pastebi nenuoširdumą,
apsimestinį elgesį. Vaikų išklausymas, šiltas pedagogo elgesys skatina vaikus imtis veiklos,
bendrauti. „Jei jų pasiūlymai realiai panaudojami, vaikai dar labiau užsidega. Vien išklausius ir
rimtai atsižvelgus į vaikų mintis, nuotaika gali pagerėti. Vaikams svarbu, kad į juos atkreiptų
dėmesį ir išklausytų. Tačiau jie atsiveria, tik esant gerai ir pasitikėjimo kupinai atmosferai”
(Staerfeldt ir Mathiasen, 1999, p. 54).
E. Staerfeldt ir C. R. Mathiasen (1999) teigimu, pedagogams svarbu bendradarbiauti
tarpusavyje, sulaukti paramos. „Auklėtojas dirbdamas su vaikais ir jų šeimomis, dažniausiai pats
yra svarbiausias savo darbo įrankis, todėl jam būtina savistaba, sugebėjimas vertinti savo paties
psichinę ir emocinę būklę. Intensyvus darbas sekina, o iš auklėtojo nuolat reikalaujama būti
žvaliam, gerai nusiteikusiam, kupinam jėgų. Jausmų pusiausvyrai išlaikyti labai svarbu, kad
darbuotojai palaikytų vieni kitus: pagirtų, pasirūpintų, parodytų dėmesį“ (p. 72).
Pedagogas, dirbdamas su vaikais, tampa jiems pavyzdžiu, todėl pedagogui būtina saviugda.
„Auklėtojas turi ugdyti ne vien profesinius sugebėjimus, bet ir savo asmenybę – tą šiandien
supranta ar bent jau ima suprasti vis daugiau pedagogų“ (Staerfeldt ir Mathiasen, 1999, p. 62).
I. Becker – Textor (2001) kalbėdama apie vaikų kūrybiškumo lavinimą, pastebi, kad pats
auklėtojas turi būti kūrybinga asmenybė. „Jis turi būti įvaldęs įvairias kūrybines technikas ir darbo
metodus; jis turi taikyti tokį auklėjimo stilių, kuris ugdo kūrybišką elgesį. Kad pats taptų kūrybingu,
auklėtojas turi tobulintis, pats save auklėti, kartu neketindamas peršventinti tikslo, norėti tapti
kūrybingu“ (Becker – Textor, 2001, p. 36). Šalia kūrybiškumą ugdančių metodų taikymo, svarbu ir
auklėtojo mokėjimas išlaukti ir stebėti, palikti laiko vaikui pačiam atrasti. Pasak I. Becker – Textor
(2001), kūrybiškumą stabdo tokie auklėjimo tikslai, kurių didžiausia siekiamybė yra rezultatai ir
materialinės gėrybės. „Autoritarinis ir stipriai ribojantis elgesys veikia stabdančiai, nes negali būti
Page 26
26
realizuotos paties vaiko paskatos. Iš anksto būna pašalintos galimybės joms išsiskleisti“ (Becker –
Textor, 2001, p. 36).
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakyme „Dėl pavyzdinio auklėtojo
pareigybės aprašymo patvirtinimo“ nurodoma, kad auklėtojams yra privalomas aukštasis arba
aukštesnysis (specialusis vidurinis, įgytas iki 1995 metų) išsilavinimas. Privaloma turėti auklėtojo
kvalifikaciją. Auklėtoju įvardinamas asmuo, kuris ugdo vaikus pagal ikimokyklinio ugdymo
programą. (LR ŠMM, 2005a).
Auklėtojai organizuodami ugdymo procesą, turi laikytis principų:
visuminio ugdymo – atsižvelgti į vaikų kultūros, vaiko raidos ypatumus ir siekti vaiko
galių plėtojimo, ugdyti vaiko vertybines nuostatas, jausmus, mąstymą ir elgseną;
individualizavimo principo – ugdymą grįsti individualiu vaiko pažinimu, pripažinti
vaiko ugdymosi poreikius, numatyti veiklas ir siekti tinkamų sąlygų kiekvieno vaikui
ugdymuisi ir tobulėjimui;
tęstinumo – darželyje tęsti šeimoje pradėtą pozityvų vaiko ugdymą;
dermės – derinti šeimos ir darželio interesus, lūkesčius vaikų pasiekimų srityje,
ugdymo (si) būdus, rūpintis tėvų švietimu (LR ŠMM, 2005).
Teisės aktuose nurodoma, kad auklėtojas yra atsakingas už savo darbo kokybę. Tai pat
auklėtojo atsakomybėje yra vaikų saugumas darželyje ir už jo ribų. Auklėtojo funkcijos apima
begalę sričių:
1. Ugdomojo proceso organizavimas ir vykdymas;
1.1. Ugdomosios veiklos planavimas;
1.2. Ugdomosios aplinkos kūrimas, priemonių parinkimas;
1.3. Ugdymas ir dalyvavimas vaikų ugdymo(-si) procese;
2. Dalyvavimas individualių vaikų ugdymo(-si) programų rengime;
3. Sistemingas vaikų daromos pažangos vertinimas, tėvų informavimas apie vaikų
pasiekimus;
4. Informacijos teikimas, tėvų konsultavimas vaikų ugdymo klausimais;
5. Bendrų įstaigos renginių, projektų ir kitų veiklų inicijavimas ar dalyvavimas jose (LR
ŠMM, 2005a).
Auklėtojo darbo kokybė turi didelę reikšmę ikimokyklinio ugdymo kokybei. Auklėtojas
turėtų siekti geresnių vaiko ugdymo galimybių. Auklėtojas, organizuoja ir vykdo ugdymo procesą,
atsižvelgia į vaikų individualius poreikius, siekia įgyvendinti ugdymo programos tikslus, taiko
pasirinktus veiklos metodus. Auklėtojas gali kreiptis į įstaigos administraciją su pasiūlymais
tobulinti ugdymo procesą ir veiklą. Auklėtojas yra atsakingas už vaikų sveikatos saugojimą ir
stiprinimą, už vaikų saugumą darželyje. Auklėtojas tarpusavyje derina vaikų ugdymą ir priežiūrą.
Page 27
27
Viena iš auklėtojo pareigų yra bendradarbiavimas su vaiko tėvais bei tėvų skatinimas įsitraukti į
grupės veiklas (LR ŠMM, 2005a).
Page 28
28
2. TYRIMO METODOLOGIJA
2.1. Tyrimo procesas
Kokybinio tyrimo „Ikimokyklinio ugdymo kokybė valstybinėse ir nevalstybinėse ugdymo
įstaigose vadovų ir tėvų požiūriu“ atlikimo etapai:
1. Baigiamojo darbo tyrimų parametrų suformulavimas (2017-02-01/2017-02-28);
2. Mokslinės literatūros atranka ir jos turinio analizė (2017-03-01/2018-02-28);
3. Tyrimo instrumentų parengimas (2017-10-01/ 2018-03-01);
4. Tyrimo duomenų rinkimas (2017-10-10/2018-03-30);
5. Tyrimo duomenų analizė (2017-11-03/2018-04-15);
6. Baigiamojo darbo tyrimo parametrų tikslinimas (2018-04-15/2018-04-26);
7. Teorinės darbo dalies parengimas (2018-03-10/ 2018-04-23);
8. Empirinio tyrimo rezultatų interpretavimas (2017-11-10 – 2018-04-26);
9. Empirinės baigiamojo darbo dalies parengimas (2018-04-15/2018-04-26);
10. Išvadų ir rekomendacijų parengimas (2018-04-26/2018-04-30);
11. Pirminės baigiamojo darbo ataskaitos parengimas (2018-04-26/2018-04-30);
12. Galutinės baigiamojo darbo ataskaitos parengimas (2018-04-30/2018-05-08)
(Žydžiūnaitė, 2011).
2.2. Tyrimo imtis
Tyrimo dalyviai – valstybinių ir nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai bei
tėvai, kurių vaikai lanko valstybinius ir nevalstybinius darželius. Tyrime dalyvavo šeši Kauno
miesto ikimokyklinių įstaigų vadovai: trys vadovės - direktorės ir trys pavaduotojos ugdymui, iš
trijų nevalstybinių darželių ir trijų valstybinių darželių. Tyrime dalyvavo dešimt tėvų.
Informantai atrinkti tikslinės atrankos būdu. Vadovų tyrime apklausti tiriamieji,
atstovaujantys tikslinę grupę - valstybinių ir nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai.
Tėvų tyrime – tėvai, kurių vaikai lanko valstybines ar nevalstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Tyrimo dalyviai pasirinkti pagal šį esminį atrankos kriterijų. Tikslinėje atrankoje keliamas tik
vienas kriterijus, kuris atitinka darbo temą (Žydžiūnaitė, 2011).
Page 29
29
1 lentėlė
Informantų (vadovų) charakteristika
Pareigos
Darželio
įkūrimo
metai
Vadovavimo
metai Specialybė
Pedagoginio
darbo patirtis
Vaikų
skaičius
darželyje
I1 Privataus darželio
vadovė 2011 m. 6 m.
Lengvoji inžinerija.
Studijuoja
Ikimokyklinį
ugdymą.
„Pradžioje pati
dirbau
darželyje
auklėtoja“.
27
I2
Privataus darželio
padalinio vadovė,
pavaduotoja ugdymui
2016 m.
2 m.
Edukologijos
magistras.
„Dirbame visi
kartu, esame
keturi
auklėtojai“.
17
I3 Privataus darželio
vadovė
2013 m.
5 m.
Ikimokyklinis
ugdymas.
6 m.
„Esame trys
auklėtojos“.
16
I4 Valstybinio darželio
direktorė
1971 m.
2,5 m.
Švietimo įstaigų
administravimo
magistras.
„Taip, turiu“. 205
I5 Valstybinio darželio
pavaduotoja ugdymui
1958 m./
2016 m. 1 m.
Ikimokyklinis
ugdymas. 33 m. 130
I6 Valstybinio darželio
pavaduotoja ugdymui 1978 m. 1 m.
Edukologijos
magistras.
26 m. 170
Siekiant išsiaiškinti informantų charakteristiką, buvo pateikti klausimai apie darželio
įkūrimo metus, vadovavimo darželiui metus, specialybę, pedagoginio darbo patirtį. Šie klausimai
užduoti interviu pradžioje, kaip įžanga prieš esminius tyrimo klausimus.
Darželio įkūrimo metai atskleidė, kad vienas privatus darželis įkurtas palyginus neseniai –
2 metai, kiti du 5 – 6 metai. Tai toks laiko tarpas, per kurį įstaiga gali tobulėti, galima gerinti
sąlygas, siekti tikslų. Valstybiniai darželiai įkūrimo metais gerokai skiriasi nuo privačių darželių –
įkurti 1978, 1971 ir 1958 metais. Vienas iš jų turi padalinį, įkurtą prieš metus. Vadovai – direktorė
ir pavaduotoja ugdymui dirba abiejuose padaliniuose. Galima teigti, kad darželis, turėdamas ilgą
istoriją, tradicijas, susiformavusią kultūrą, siekia pokyčių, atsinaujinimo kartu su naujai įkurtu
darželio padaliniu. Visuose valstybiniuose darželiuose yra naujos vadovės, vadovaujančios 2,5 metų
ir 1 metus. Tai sąlygoja darželius keistis, tobulėti. Dvi darželio vadovės (privataus ir valstybinio)
yra įgijusios ikimokyklinio ugdymo specialybę, viena privataus darželio vadovė dar studijuoja šią
specialybę. Trys vadovės turi švietimo srities magistro laipsnį: edukologijos, švietimo įstaigų
administravimo. Visos vadovės teigė turinčios pedagoginio darbo patirties. Dvi privataus darželio
vadovės ir šiuo metu dirba kartu ir auklėtojomis. Viena privataus darželio vadovė įstaigos veiklos
pradžioje dirbo auklėtoja.
Page 30
30
2 lentėlė
Informantų (tėvų) charakteristika
Informantai Vaiko lytis Vaiko
amžius
Darželio
lankymo trukmė
Vaikų
skaičius
grupėje
Grupės
vaikų
amžius
V1 Mama, kurios vaikas
lanko valstybinį darželį Mergaitė 5 metai
1 metai 20 vaikų Mišraus
amžiaus
V2 Mama, kurios vaikas
lanko valstybinį darželį Mergaitė 4,5 metai 1,5 metai 16 vaikų
Vienodo
amžiaus
V3 Mama, kurios vaikas
lanko valstybinį darželį Berniukas 6 metai 4 metai 20 vaikų
Mišraus
amžiaus
V4 Mama, kurios vaikas
lanko valstybinį darželį Mergaitė 5 metai 3 metai 20 vaikų
Mišraus
amžiaus
V5
Mama, kurios vaikas
lanko valstybinį darželį Berniukas 2,8 metai 8 mėn. 15 vaikų
Vienodo
amžiaus
N1 Mama, kurios vaikas
lanko nevalstybinį darželį Berniukas 3,4 metai
6 mėn. privatų,
valstybinį lankė
nuo 1,1 mėn
19 vaikų Mišraus
amžiaus
N2 Mama, kurios vaikas
lanko nevalstybinį darželį Mergaitė 3 metai 1 metai 19 vaikų
Mišraus
amžiaus
N3 Mama, kurios vaikas
lanko nevalstybinį darželį Mergaitė 5 metai 3 metus 15 vaikų
Mišraus
amžiaus
N4 Mama, kurios vaikas
lanko nevalstybinį darželį Mergaitė 3,3 metai 1,8 m. 15 - 18
vaikų
Mišraus
amžiaus
N5 Mama, kurios vaikas
lanko nevalstybinį darželį Mergaitė 4 metai 1,5 m. 16 vaikų
Mišraus
amžiaus
Interviu pradžioje tėvams pateikti klausimai apie vaiko lytį, amžių, darželio lankymo
trukmę, grupės dydį, grupės vaikų amžių. Šie klausimai atskleidžia informantų charakteristiką. Jų
pateikimas interviu pradžioje leido užmegzti glaudesnį ryšį su informantais. Vaikų amžius įvairus:
keturi vaikai yra 2,8 – 3,4 metų, likusieji 4 – 6 metų. Didžioji dauguma vaikų lanko mišraus
amžiaus grupes, išskyrus du vaikus valstybiniuose darželiuose, kurių grupėse ugdomi vienodo
amžiaus vaikai. Darželio lankymo trukmė yra nuo 8 mėnesių iki 4 metų. Vaikų skaičius grupėje tiek
valstybiniuose, tiek nevalstybiniuose darželiuose yra įvairus: nuo 15 iki 20 vaikų. Vienas vaikas turi
ir valstybinio, ir privataus darželio lankymo patirties.
2.3. Tyrimo metodai ir instrumentas
Duomenų rinkimas. Ištirti vadovų ir tėvų požiūrį į ikimokyklinio ugdymo kokybę
pasirinktas kokybinis tyrimas. Kokybinis tyrimas leidžia įsigilinti į konkretų atvejį, analizuoti
individualų požiūrį ir kontekstą, kuriame jis pasireiškia. Kokybinio tyrimo dalyviai labiau
atsiskleidžia, dalijasi savo patirtimi.
Kokybinio tyrimo duomenims surinkti buvo atliktas pusiau struktūruotas interviu.
Pusiau struktūruotas interviu suteikia tyrėjui galimybę pateikti papildomų, iš anksto nenumatytų
Page 31
31
klausimų. Taip gaunama papildoma, tyrimui reikšminga informacija. Naudojant pusiau struktūruoto
interviu metodą, galima keisti klausimų pateikimo eiliškumą.
Pokalbiai su vadovais vyko darželiuose, tačiau išsiskiria jų atlikimo vietos. Valstybiniuose
darželiuose kalbėtasi vadovų kabinetuose, privačiuose darželiuose - įvairiose darželių erdvėse:
nedidelėje salėje, kur vyksta muzikos, šokių užsiėmimai, bendroje patalpoje, vaikų miego
kambaryje. Vienu atveju tai sąlygojo patalpų remontas, kitais atvejais tikėtina, kad vadovės neturi
kabineto, kadangi pačios dirba ir auklėtojomis, būnančiomis su vaikais grupės erdvėse. Tai
nesudarė jokių nepatogumų, svarbiausia pokalbiui yra rami vieta, kad niekas neblaškytų dėmesio,
leistų įsigilinti į klausimus.
Interviu su vadovais trukmė yra skirtinga. Ilgiausias interviu truko apie 90 min.,
trumpiausias - 30 min. Interviu rezultatus labai įtakojo informantų asmenybės. Vieni labiau gilinosi
į klausimus, neskubėjo atsakyti, apmąstė atsakymus, pateikė juos išsamesnius, vaizdingesnius, su
įvairiais pavyzdžiais, situacijomis, kiti skubėjo atsakyti ir pateikė trumpus konkrečius atsakymus.
Visi informantai labai geranoriškai sutiko dalyvauti tyrime, skirti laiko interviu. Susitikimą
paskirdavo per labai trumpą laiką nuo kreipimosi.
Pokalbiai su tėvais vyko darželiuose, tėvų darbovietėse bei vyko telefoniniai pokalbiai.
Interviu truko nuo 20 min. iki 1 val. 15 min. Ilgesnę interviu trukmę lėmė tėvų patyrimas,
atsiskleidimas, atvirumas, trumpesnę – konkretumas.
Duomenų analizė. Interviu duomenys buvo analizuojami taikant kokybinės turinio
analizės metodą. Duomenys sisteminami, ieškoma prasminių sąsajų, išskiriamos subkategorijos ir
kategorijos. Siekiama atskirti vienetus ar tam tikrus simbolius, prasmingus tyrėjui. Tyrėjas turi
suformuluoti bendrus požymius, rodiklius, kuriais suteikiamas vienareikšmiškumas (Tidikis, 2003).
Kokybinė turinio analizė remiasi 4 žingsniais:
1. Siekiant suvokti turimą informaciją, tekstas skaitomas kelis kartus, analizuojamas,
nesiremiant savomis nuostatomis.
2. Tekstas išskaidomas į atskiras subkategorijas, kuriose atsispindi esminiai dalykai.
3. Išskaidytas tekstas pateikiamas tam tikrais teiginiais.
4. Iš kelių subkategorijų suformuojama viena kategorija (Žydžiūnaitė, 2007).
Tyrimo instrumentas. Kokybiniame tyrime pusiau struktūruotam interviu atlikti parengti
interviu klausimai. Interviu klausimai įstaigų vadovams (žr. 1 priedas) ir tėvams (žr. 2 priedas)
sudaryti atsižvelgiant į literatūros analizės metu atskleistus ikimokyklinio ugdymo kokybės
aspektus, apžvelgtus tyrimų rezultatus. Interviu klausimai sudaryti siejant juos su tyrimo tikslu ir
problema (Žydžiūnaitė, 2011). Interviu metu gauti duomenys parodys, ar mokslinėje literatūroje
pateikti ikimokyklinio ugdymo kokybės aspektai sutampa su įstaigų vadovų ir tėvų požiūriu,
pasidalinta patirtimi.
Page 32
32
Tyrimo instrumentą sudarė du klausimų blokai: pirmasis skirtas demografiniams
ypatumams išsiaiškinti, antrasis blokas skirtas atskleisti ikimokyklinio ugdymo kokybės aspektus.
Pateikiamais klausimais siekiama skatinti informantą pateikti atsakymą ne vienu žodžiu ar
sakiniu, bet pasakojimu apie patirtą situaciją ar atliktą veiklą, emocijas. Papildomais klausimas gali
būti prašoma tyrimo dalyvį pateikti pavyzdžius, patikslinti, paaiškinti išsamiau (Žydžiūnaitė, 2011).
2.4. Tyrimo etika
Tyrimo dalyviams garantuojamas konfidencialumas. Tyrimo informantų vardai, pavardės
nėra nurodyti, jie užkoduoti. Informantai tyrime dalyvauja savanoriškai. Dalyviai supažindinami su
tyrimo tikslu, jiems pateikiamas trumpas tyrimo aprašymas.
Tyrimo atlikimo metu buvo laikomasi tyrimo etikos principų:
geranoriškumo – tyrimas atliekamas laisvanoriškai, neužduodant orumą žeminančių
klausimų;
pagarbos asmens orumui – tyrimo dalyviai laisvai dalijosi savo patirtimi, jų atsakymai
nebuvo veikiami tyrėjo išankstinės nuostatos;
teisingumo – interviu metu nebuvo siekiama sužinoti asmeninę informaciją, galinčią
atskleisti konkretaus asmens ar ugdymo įstaigos duomenis;
teisės gauti tikslią informaciją – tyrimo dalyviai informuoti apie tyrimą, jo tikslą,
užtikrinamas anonimiškumas (Žydžiūnaitė, 2011).
Page 33
33
3. IKIMOKYKLINIO UGDYMO KOKYBĖS VALSTYBINĖSE IR
NEVALSTYBINĖSE ĮSTAIGOSE TYRIMO REZULTATAI
3.1. Ikimokyklinio ugdymo kokybės ypatumai vadovų požiūriu
Tyrimu buvo siekiama išryškinti ikimokyklinio ugdymo kokybės aspektus: išsiaiškinti,
kokie veiksniai lemia ugdymo kokybę privačiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir valstybinėse
ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kuo skiriasi ugdymo kokybė šiose įstaigose? Tyrimo dalyviai –
darželių vadovai, atskleisdami savo požiūrį, dalindamiesi patirtimi, padėjo išryškinti ikimokyklinio
ugdymo kokybės aspektus.
Išanalizavus tyrimo metu surinktus duomenis (žr. 3 priedas), išaiškėjo pagrindiniai
ikimokyklinio ugdymo kokybės aspektai: į vaiką orientuotas ugdymas, pasireiškiantis per vaiko
poreikių svarbą, vaiko nuomonės išklausymą, tai, ką darželyje vertintų vaikai; ugdymo turinys,
apimantis ugdymo programą, ugdymo metodus, ugdymo aplinką, vaikų vertinimą; tarpusavio
santykiai, kuriuos atskleidžia geras mikroklimatas, lygiavertis santykis su vaiku, tėvų dalyvavimas
ugdymo procese; auklėtojos vaidmuo, išreiškiamas meile vaikui, pedagoginiam darbui, auklėtojos
savybėmis, profesiniu tobulėjimu, vaikų skaičiumi grupėje.
Kategorijoje Į vaiką orientuotas ugdymas išskirtos trys subkategorijos: Vaiko poreikių
svarba, Vaiko nuomonės išklausymas ir Ką darželyje vertintų vaikai.
Vaiko poreikių svarba. Darželių vadovai paklausti, ar galėtų darželį priskirti prie
geriausiųjų, pirmiausia minėjo, kad didžiausias dėmesys skiriamas vaikui, jo poreikiams, saviraiškai
ir gerai savijautai. Informantė I1 teigė, kad stengiamasi gilintis į vaiką, į tarpusavio sąveiką,
emocinę ir asmenybės saviraišką, todėl akademiniai rodikliai ir projektai nėra svarbūs. Kita
informantė minėjo, kad ugdymo procese turėtų būti pastebėtas kiekvienas vaikas: „Ugdymas apie
kiekvieną vaiką“ (I2). Svarbu skirti dėmesį vaiko saviraiškos galimybėmis per žaidimą, kūrybą,
santykius. Tiek valstybinių, tiek privačių darželių vadovės akcentavo vaiko asmenybės ugdymą ir
teigė, kad svarbiausia gerai besijaučiantis vaikas.
„Stengiamės gilintis į vaiką, į santykius, šviesti šeimas, diegti dvasinį humanizmą,
vertybes. <...> Dėmesys vaikui. Neorganizuojam konkursų, projektų, rodikliai nėra
svarbiausia. Kreipiam dėmesį į emocinę raišką, auklėtojos rašo jausmų dienoraščius,
jausmų lenteles. <...> Nesame susikoncentravę į akademinius rodiklius, bet į santykį,
asmenybės skleidimąsi. Kai vaikas skleidžiasi, tėvai įvardina, auklėtojos“ (I1).
„Esmė ugdymo procese yra gerai besijaučiantis vaikas. Tai pagrindinis vertinimo
kriterijus. Vaikai visumoj jaučiasi gerai. Ugdymas apie kiekvieną vaiką, viskas vaikams,
vaiko saviraiškos galimybėm. <...> Prioritetai ugdymo procese – pirmiausia vaikas ir
jo prigimtiniai poreikiai. <...> Vaikai labiausiai džiugina kiekvieną dieną, kai matau,
kaip jie kuria, žaidžia, draugauja, kaip išnaudoja tas galimybes ir laiką“ (I2).
Page 34
34
„Ypatingas požiūris į vaiką, į individualumą, į vaiko poreikius. Vaikai yra labai drąsūs,
savarankiški, nebijo atsiskleisti“ (I6).
„<...> vaikų poreikius, pažinti individualias savybes, individualų vaikų ugdymą pagal
individualius gebėjimus. Didelę reikšmę teikiam vaikų asmenybei, orumui. Išklausom
vaiką, kalbam apie vaiko savijautą, emocijas, geros emocijos ar blogos, ieškom
priežasčių “ (I5).
Vaiko nuomonės išklausymas. Į vaiką orientuotas ugdymas pasireiškia ir tuo, kad yra
klausomasi vaiko nuomonės ir į ją įsiklausoma. Auklėtojos stengiasi išgirsti, kas vaikus domina, kas
jiems aktualu. Iš vaikų klausimų, pastebėjimų kyla ugdymo temos, veiklos. Tai vaikų pasiūlytas
ugdymas. Valstybinių darželių vadovės pastebi, kad įsiklausymas į vaiko nuomonę yra naujovė,
anksčiau auklėtojos laikydavosi savo temų, nors vaikams tai ne visada būdavo įdomu, buvo
linkusios vadovauti.
„Kas įdomu vaikams, tą ir veikiam. <...> Savaitės temos gimsta iš vaikų. Vaikas
paklausė, kuo skiriasi ledas nuo stiklo. Buvo žiema, ėjom į ledo areną, šaldėm ledą,
stiklo nesušaldysi“ (I3).
„<...> vaiko individualumas, asmenybė, ugdymas orientuotas į vaiką. O anksčiau, į ką
pasako auklėtoja – „rieda ratai, rateliukai“, čia su ironija. Ugdymas keičiasi. Buvo
studentė praktikantė iš Turkijos. Vaikas klausė, kodėl apsigaubus skara, kodėl Turkijoj
taip. Vaiko pasiūlytas ugdymas. Išgirsti, ko vaikas nori, ką sako. Dialogas su vaiku“
(I4).
„Auklėtojos neskuba vykdyti užsibrėžtų tikslų. Tikslai pasiekiami per vaiko pasiūlytą ar
vaiko savaiminę veiklą. Buvo auklėtoja nusimačiusi kepti blynus, kad vaikai išmoktų
skaičiuoti, bet jei vaikai gražiai žaidžia kūrybinį žaidimą, auklėtoja įsitraukia kartu su
vaikais. <...> Auklėtojos linkę girdėti vaiką, matyti, išklausyti, padėti. Anksčiau
auklėtojos buvo linkusios vadovauti visame. Kviečia vaikus, žino, ką veiks. Požiūris
keitėsi pamažu. Vyresnės auklėtojos mano, jei vaikui viską leisi, nieko gero nebus.
Dabar svarbu emocijų suvokimas ir raiška” (I5).
Vaikų nuomonė pasireiškia per laisvę rinktis veiklas. Vaikai yra laisvi planuotis savo
užsiėmimus, patys sprendžia, ką veikti ir kuo „darbadienio“ dieną būti.
„Tik vaikų nuomonė dėl veiklų. Užsiima kaip nori. Tai skatina erdvės. Nebuvo poreikio
užimti, kad nėra ką veikti. Jei turi ką pranešti, juos atitrauki nuo jų veiklos. Darbadienį
reikia užbaigti kalti, grėbti. Vienas sako, aš būsiu policininkas, jau trys policininkai.
Klausiam, ar galim ateiti į svečius. Paruošia mums stalą, vaišina arbata. Vairuotoju
autobuso gali sugalvoti būti. Tai ugdymas karjerai. Prašau padėti vežti karutį, sako
negaliu, kepu pyragą. Tupi prie krosnies ir žiūri į pašautą pyragą“ (I2).
Viename nevalstybiniame darželyje vaikai turi sprendžiamąją galią – balsuoja dėl iškilusių
problemų, grupės taisyklių.
„Vaikai balsuoja per ryto ratą, jei yra problema. Vienas vaikas grasino kitiems, vaikai
nubalsavo pašalinti į kitą kambarį. Turi balsą kurdami taisykles, auklėtojos užveda,
padeda sukurti taisykles. Vaikai turi sprendžiamąją galią“ (I1).
Page 35
35
Tačiau yra momentų, kai vaikai turi klausyti auklėtojų, laikytis tam tikrų taisyklių,
nustatytos tvarkos, pavyzdžiui, susirinkti per ryto ratą ar eiti į lauką, nors tuo metu norisi užsiimti
kita veikla. Tenka ieškoti būdų, kaip įtikinti vaiką daryti tai, ko jam tuo metu nesinori.
„Yra momentų, esame susitarę, negalim elgtis kitaip. Yra ryto ratas, turim
susiskaičiuoti, pasakyti, kokia diena. Galim dainuoti ar istorijas skaityti. Vieni didieji
berniukai nenorėjo eiti į ryto ratą. Blefavau, sakiau, čia toks darželis, turim eiti, o jei
nenori eiti į ryto ratą, turi pasakyti tėvams, kad nenori lankyti darželio. Tai vaikus
paveikia. Poreikis susiburti yra svarbus ugdymo momentas, tai lydi visą gyvenimą.
Susirinkimai darbe, darbas komandoje“ (I2).
„Taip, vaikai labai daug reiškias. Dėl veiklų, dėl temų, dėl ėjimo į lauką. Bet ne visada
klausom. Kartais nenori eiti į lauką, laksto, dūksta, pilna veiklų“ (I3).
Ką darželyje vertintų vaikai. Norint sužinoti, kodėl vaikai pasirinktų darželį, ką jie
įvertintų, kas jiems patiktų, geriausia būtų paklausti pačių vaikų. Tačiau tyrimo dalyvės – darželių
vadovės atsakė, ką, jų nuomone, darželyje įvertintų vaikai. Viename darželyje gautų daug
suaugusiųjų dėmesio, būtų išklausyti, daug saviraiškos galimybių, nejaustų įtampos. Kitame
darželyje vaikai pajustų, kad tai tikras vaikų darželis: vaikai gali užsiimti tuo, kas jiems smagu,
patys rinktis veiklas, pasiimti reikalingas priemones. Dar kituose vaikus sudomintų panašūs dalykai:
užsiėmimai, veiklos, kūrybinė laisvė, patiktų auklėtojos, įvertintų, kad niekas nešaukia, pasijustų
kaip namuose. Svarbiausia vaikams gerai jaustis ir turėti įdomių užsiėmimų.
„Pajaustų ramybę. Kartą mama užėjus pasakė, “nesuprantu, čia ore tokia ramybė
tvyro”. Įtampos nebuvimas, kas liečia vaikus. Daug saviraiškos, gauna daug
suaugusiųjų dėmesio. Nėra taip, kad atėjus mamai bėga visi pasakoti. Vaikai
išklausomi. Jei problema, tai išsikalbam” (I1).
„Tai vaikų darželis. Kiek kiti iš tikrųjų yra vaikų darželiai? Visu tuo, ką sukūrėm, tai
yra sąmoningumo žadinimas. Vaikai žino, kur padėta, ką paimti. Yra užsiėmimai –
galimybės. Mindaugo karūnavimo dieną auklėtoja sako, eisiu daryti karūnos. Dvi
mergaitės eina iš karto. Grįžta su karūnomis, kiti pamato ir bėga daryti karūnų. Žmonės
papildo. Žmogus turi galimybę veikti, kas jam smagu, daryti tai, ką nori. Piešti, lipdyti,
matyti dirbantį žmogų, dirbantį su meile. Veži karutį, vaikai skuba į pagalbą. Karutį
veža aštuoni vaikai. Koks darbas vyksta“ (I2).
„Dėl auklėtojų, užsiėmimų, veiklos. Stengiamės daryti, kad ir mums pačioms būtų
įdomu. Eksperimentus darom. Daug kūrybinės laisvės. Youtube žiūrim, auklėtojų forume
daug aprašyta veiklų. Jei vaikams tema neįdomi, keičiam. Vaikai čia nepatiria streso,
nešaukiam. Vaikai nenori išeiti, jaučiasi kaip namuose“ (I3).
„Vaikams įdomu priemonės. Šiltas priėmimas, geros tetos. Su kuo žaisti, ką veikti.
Adaptacija, kad nebūtų įmestas. Kai darom šventės, visi aplinkui girdi mus“ (I4).
Kategorijoje Ugdymo turinys išskirtos keturios subkategorijos: Ugdymo programa,
Ugdymo metodai, Ugdymo aplinka, Vaikų vertinimas.
Page 36
36
Ugdymo programa. Vadovaujantis ugdymo programa vyksta ugdymo procesas, joje
surašyti ugdymo tikslai, uždaviniai, siekiami rezultatai ir jų įvertinimas. Klausiant apie ugdymo
programą, siekta išsiaiškinti kuo ji išsiskiria, kaip buvo rengiama, ar yra tobulinama.
Privačiuose darželiuose ugdymo programa labai apgalvota, tobulinama atsižvelgiant į
iškylančias problemas, jos atnaujinimas vyksta nuolatos: „Programą nuolat atnaujinam“ (I1),
„Nuolatos tobulinama“ (I2). Informantė I1 įvardina, kad tai nėra sausas dokumentas, ji tarsi „gyva“.
Informantė I2 teigia, kad programoje sudėta viskas, kas kyla iš praktikos, ji nėra dirbtinai surašyta,
„ji išplaukė iš vaikų, aplinkos ir nusileido ant popieriaus“. Valstybiniuose darželiuose programa
atnaujinama, jeigu yra poreikis, tai nevyksta nuolatos: „Pagal rekomendacijas atnaujinti reikia kas
penki metai. Jeigu struktūroj pasikeitimai, dėl naujo kolektyvo“ (I5), „Keičiasi programa, kai
atsiranda poreikis, pokytis, nauji metodai, vertinimo sistema nauja atsiranda“ (I4).
Viename darželyje buvo paminėta, kad programa buvo parengta, nes reikėjo steigiant
darželį: „Turim, nes reikėjo įsisteigiant. Ugdymas per laisvą žaidimą, vaikų potyrius. Remiamės
Reggio Emilia, Valdorfo. Vaikai mokosi per patyrimą, nespaudžiam, jei nenori, nedalyvauja.<...>
Vaikas per patyrimą išmoksta, auklėtoja tik palydi“ (I3). Programos išsiskiria: viena parengta pagal
gruzinų programą, kitos pagal „valstybinę“ programą, dar kitos taiko Valdorfo elementus, tačiau
tiek valstybinių, tiek privačių darželių programos parengtos, remiantis vaikų pasiekimų aprašu.
Informantės, kalbėdamos apie programą, mini, pagal kokius principus yra dirbama, kokie metodai
taikomi.
„Gruzinų programą tobulinom, tai nebuvo mūsų. Buvo konkretūs metodai. Ne viskas
pasiteisino. Išgryninom metodus, socialinių įgūdžių ugdymą. Palikom siekiamybes, koks
auklėtojas, koks požiūris į vaiką. Programą nuolat atnaujinam, ji gyva. Buvo sausai
parašyta, kol nebuvom išsigryninę. Tai pereina per pedagogus. Iš kasdienybės kokios
problemos. Ieškom metodo ir įdedam į programą. Mokosi ir programą įgyvendina
auklėtojos“ (I1).
„Ugdymo programa – tai filosofija, metodai, ugdymo aplinka. Pagrindinis ugdymo
procesas vyksta lauke. Dirbam pagal valstybinę programą. Lūkesčiai, kad vaikai sveiki,
kūrybiški, smalsūs. Remiamės vaikų pasiekimų aprašu. Programą rengėm bendrai su
vadovu, kolegėmis. Esam visiški praktikai. Tai nesurašyta programa, ji išplaukė iš
vaikų, aplinkos ir nusileido ant popieriaus. Nuolatos tobulinama. Tai nėra padėta.
Susirinkimų metu kalbam, analizuojam pavyzdžius. Tai susiję su grįžtamuoju ryšiu“
(I2).
„Turim išskirtinę ugdymo programą – „Kiškio Hanzo“ mokyklėlę, šešių metų vaikams
vokiečių kalbos pradžiamokslis. Ne per prievartą, vaikai žingeidūs, mokosi žaidimo
metu. Yra ir anglų kalbos pamokėlės. Viena grupė dirba pagal Valdorfo metodiką, taiko
jos elementus. Tėveliams galim pasiūlyti įvairias metodikas. Ugdymas pagal tradicinę
programą, orientuotą į rezultatą, į išmokimą, penkių komponentų ugdymas“ (I4).
„Visi valstybiniai darželiai turi individualią ugdymo programą, parengtą pagal kriterijų
aprašą. Ugdymo turinys, išskirtas įstaigos savitumas, pedagogų pasirengimas.
Panašumai vienija visas įstaigas, turinys panašus, pagal parengtą metodiką, pasiekimų
aprašą 18 sričių“ (I5).
Page 37
37
Ugdymo metodai. Darželiuose taikomi metodai, kaip ir ugdymo programa, gali atskleisti
darželio išskirtinumą. Tačiau beveik visi tyrimo dalyviai nurodė panašius ugdymo metodus:
žaidimą, išvykas. Kalbėdami apie metodus informantai apibūdino ir veiklas, kurios vyksta per
žaidimą. Žaidžiant vaikai pažįsta pasaulį, įvairius gyvenimiškus dalykus, pavyzdžiui, kepa duoną.
Išvykų metu vaikai tyrinėja aplinkinį pasaulį, aplanko naujas vietas – pilį, teatrą, muziejus, gaisrinę,
policiją, patiria naujų įspūdžių, sužino daug naujų dalykų. Informantė I4 pastebi, kad metodai turi
kasdien keistis, siekiant sudominti vaikus, išskiria tyrinėjimo, eksperimento metodus.
„Du pagrindiniai metodai – laisvas žaidimas ir projektinė veikla su vyresniais. Su
mažesniais renkam stikliukus ir tvarkom aplinką. Ekskursijų diena kartą per mėnesį ar
dažniau. Einam į pilį, į teatrą“ (I2).
„Žaidybiniai, išvykos. Per kūrybą, dailę, piešia, tapo, muzikos pamokas, yra pianinas.
Gamtos patyrimas, keliaujam, einam į parką. Fizinis aktyvumas kartą per savaitę.
Viskas per žaidimą. Pagal metų laikus, nuosekliai, šventės, kelionės. Pagal kalendorių
temos. Jeigu paukščių išskridimas, kalbam apie paukščius“ (I3).
„Savaitės ritmą sudaro darbo, sporto dienos (pristatom įvairias šakas), žygio - išvykos,
meninės raiškos (muzika, dažai). Vaikai mėgsta teatrą, persirengia, vaidina.
Penktadienis – virtuvės diena. Kepam duoną, darom salotas, sriubą verdam. Vaikai
laisvi reikštis kaip jie nori. Stebim, kaip sekasi draugauti, padedam. Kas atstumtas, su
kuo eiti žaisti. Kūryba liejasi per kraštus. Tai socialiniai ryšiai ir santykiai,
bendravimas per bendradarbiavimą“ (I2).
„Metodų daug, kiekvieną dieną kiti ir kitokį. Tyrinėjimas, eksperimentai, aktyvūs
metodai, ekskursijos, išvykos į muziejus, gaisrinę, policiją. Mažieji keliauja aplinkui, į
parką giliukų rinkti, iki perėjos, mokosi saugiai elgtis. Kalėdas šventėm miške, važiavom
trimis autobusais, vežėm gyvūnams vaišių, kopūstų, buvo laužas. Kalėdų senelis iš miško
atėjo. Netradiciniai metodai, šiuolaikinį vaiką reikia sudominti, kaitalioti metodus, kad
būtų efektas“ (I4).
Valstybinio darželio vadovė akcentuoja, kad svarbu ugdyti vaikų analitinį – kritinį
mąstymą.
„Tyrinėjimai, eksperimentai. <...> apie analitinį – kritinį mąstymą. Kaip tai pritaikyti
ugdant vaikus. Ne tik auklėtoja suteikia žinių, bet ir vaikai turi išmąstyti. Pavyzdžiui, kas
yra saulė. Auklėtoja pamato, kiek vaikai turi žinių, gilina jas, praktiškai, per veiklas.
Galima iškart pasakyti, neleidžiant pafantazuoti” (I5).
Ugdymo aplinka. Svarbiausias ugdymo aplinkos požymis – ji turi būti pritaikyta vaikui ir
skatinti vaiko susidomėjimą, pažinimo norą. Tyrimo dalyviai pastebi, kad aplinka tarsi dar vienas
pedagogas, skatina vaikus žaisti, kurti, stebėti aplinką, priemones ir mokytis.
Tyrimo dalyvė I2 įvardina, kad aplinka - tai papildomos galimybės vaiko saviraiškai.
Šiame darželyje vaikai ugdosi natūralioje aplinkoje: „Pagrindinis ugdymo procesas vyksta lauke.
<...> Saviraiška per natūralias aplinkas, prie upelio, parke, prie supuvusio medžio“ (I2). Tai labai
skatina vaikų įsitraukimą į įvairias veiklas, susidomėjimą.
„Edukacinė aplinka tarnauja kaip papildomas pedagogas. Yra projektas – daržas.
Galimybės, natūraliai viskas vyksta. Vyksta tokie stebuklai, negali neužfiksuoti. Matai,
Page 38
38
kaip džiaugsis tėvai. Fotografuoji, kaip ir tėvai savo vaikus nuolat fotografuoja. Aplinka
tai papildomos galimybės. Sukuriam namą, bunkerį. Priemones galim atnešti.
Naudojam perdirbti skirtas pakuotes“ (I2).
Informantė I1 pastebi, kad žaislai mažina vaikų kūrybiškumą, o žaislų nebuvimas skatina
vaikų bendravimą, žaidimą kartu. Vaikų norą pažinti ir mokytis skatina ir grupės aplinkoje esančios
raidės, skaičiai.
“Turim laipiojimo sienelę. Smulkias priemones dailei, darbeliams atnaujinam pastoviai.
Tėvai atneša žaislų, bet kuo jų daugiau, tuo mažiau žaidžia vieni su kitais. Vaikai
nenorėjo tvarkytis, nykštukai išnešė žaislus. Nepasigedo žaislų, pradėjo žaisti su
čiužiniais, pagalvėmis, atsirado situaciniai žaidimai. Žaislai trukdo kūrybiškumui.
Kaladėles konstruoja, lauke smėlio dėžė. Aplinka svarbi, kaip antras pedagogas (I1).
„Didelė įtaka, daug raidžių, skaičių grupėje, dėliones dėlioja. Spalvos kabo,
geometrinės figūros. Yra lenta, piešia, rašo ant jos. Kiekvieną savaitę temą turim -
raidelę ir skaičių. Jungia raides, dėlioja“ (I3).
Tyrimo dalyviai mano, kad aplinkos reikšmė ugdymui yra labai didelė, ji nukreipia vaikus
tikslingam žaidimui, lavina gebėjimus, skatina vaiką ugdytis ir veikti. Svarbu ir tai, kad vaikas
jaustųsi saugus, tarsi namų aplinkoje, jaustų ramybę, aiškumą. Tokia natūrali, namus primenanti
aplinka suformuota Valdorfo grupėje.
„Erdvės suduoda tikslingą žaidimą, siužetiniai žaidimai. Turim ir daržą. Valdorfo
grupėje daugiau natūralumo, priemonės, namų aplinka, dvasios ir sielos vienovė,
ramybė, dienos, savaitės ritmas. Pirmadienį gamina, antradienį kita veikla. Yra
aiškumas. Aplinkos reikšmė didžiulė, trečias pedagogas. Sukurta tinkama vaikams
aplinka, priemonių pasirinkimo laisvė, interaktyvi lenta. Auklėtoja parenka priemones,
knygas, užkuria norą veikti“ (I4).
„Sukurta hipoalerginė aplinka pagal metodikos principus. Erdvės darželyje, centrai
(konstravimo, matematikos pažinimo). Montessori aplinka orientuota į gyvenimo pratimus, yra
specialios priemonės. Aplinka yra trečias pedagogas. Ką vaikui pateiksi, vaikas pats renkasi ir
ugdosi veikdamas joje, pasiekia tikslus, kuriuos turi pedagogas“ (I6).
Vaikų vertinimas. Siekiant sužinoti, ar įgyvendinti išsikelti ugdymo tikslai, vyksta vaikų
vertinimas. Svarbu įvertinti, kokie yra vaiko pasiekimai ir padaryta pažanga. Pasak tyrimo dalyvių
vaikų vertinimas vyksta kasdien, auklėtojoms stebint vaikus, pastebint situacijas. Vertinamas vaikų
bendravimas, elgesys, konkretūs vaiko poelgiai. Akcentuojami pozityvūs dalykai. Vertinant vaikus,
išaiškėja, ką reikia gerinti, kuriose srityse pažanga nedidelė.
„Stebi vaikus kasdien, fiksuoja vaikų padarytus teigiamus veiksmus – palydėjo iki
tualeto, pasidalino žaislu. Tai konkretu, ne tai kad draugiškas ar paslaugus, o
asociacija su veiksmu. Kokį mes tave matėme per šį pusmetį, kad buvai draugiškas, kai
pasidalinau žaislu. Per pozityvą, neužakcentuojant, ką daro blogai. O ką gerai ir ką
stiprinti. Parodom, kad sulaukia dėmesio, pozityviai pasielgę. Kai tėvai užsiėmę,
sureaguoja tik į vaikų išdaigas“ (I1).
„Auklėtojos vertina kiekvieną dieną. Vertina žodžiu, kas sekėsi, kas pavyko labiausiai.
Žodinis vertinimas. Raštu pagal galimybes, kasdien rašo, ar per savaitę kartą. Savaitės
refleksija – įvertina vaikus, ką gebėjo, kokius žodžius panaudojo. Vertinimo lentelė,
Page 39
39
įvertina žingsnelius, kai gali įvertinti. Pažymi, kas sunkiai sekasi, iš to atsiranda
ugdymo tikslai“ (I5).
Informantė I2 akcentuoja, kad nevertina vaikų pasiekimų ir pažangos, tačiau vertina vaikų
savijautą ir bendravimą, įsitraukimą į veiklą. Svarbiausia, kad vaikas jaustųsi gerai, o lavinimasis
vyksta nuolatos bendraujant, žaidžiant, atliekant įvairias veiklas.
„Nevertinam pasiekimų ir pažangos. Visi siekia, kiek gali. Vertinam tik du dalykus, ar
gerai jaučiasi, ar įsitraukia į veiklą. Tai bendravimo momentai. Spalvos, formos,
tekstūros lydi visą laiką. Gyvūnai, knygos spalvotos. Pagrindinis tikslas – gerai
besijaučiantis vaikas“ (I2).
Tėvai apie vaiko vertinimą informuojami rašant laiškus, individualių pokalbių, susitikimų
metu. Vaiko pasiekimus mato iš pasiekimų aplanko, kuriami kaupiami vaiko darbeliai.
„Auklėtojos tėvams rašo laiškus du kartus per metus. Yra vaiko pasiekimų aplankalas.
Jame kaupiami darbeliai, tėvai parsineša namo“ (I1).
„Kas tris mėnesius rašom laiškus tėvams apie vaiko pažangą, bendravimą. Kiekvieną
dieną aptariam, kaip vaikui sekėsi, ką veikėm. Bendraujam el. paštu. Susitikimai per
šventes“ (I3).
„Individualūs pokalbiai su tėvais. Siunčiam įvertinimus elektroniniu paštu. Nuotraukas
siunčiam, vaikų darbelius dedam į aplankus“ (I4).
Valstybiniuose darželiuose vaikai vertinami vadovaujantis vaikų pasiekimų aprašu,
kuriame išdėstyta vaikų iki šešių metų įgyjamos esminės nuostatos ir gebėjimai, išvardinti
žingsniai, rodantys vaiko ugdymosi pažangą. Auklėtojos stebi, koks vaikas ateina mokslo metų
pradžioje ir kokią pažangą padaro jiems baigiantis. Taip pat vyksta ir visos grupės vertinimas,
grupės pažanga.
„Sukurta vertinimo sistema pagal privalomą žingsnių sistemą pagal 18 sričių.
Socialinės kompetencijos, meninės kompetencijos, įgūdžiai, pagal amžių ar atitinka
žingsnius. Nuolat vyksta vertinimas veiklos metu. Įsivertinimas du kartus per metus,
rudenį, koks atėjo vaikas ir pabaigoj mokslo metų. Pirmam etape įvertinam, ko trūksta,
ką moka. Koks grupės kontekstas bendrais bruožais“ (I4).
„Pasiekimai vertinami, remiantis pasiekimų aprašu. Du kartus per metus įvertinam, ar
padarė pažangą vaikas. Peržiūri pasiekimus. Jei nedaro pažangos vienoje srityje –
nieko, jei daugiau sričių, kreiptis pagalbos į specialistus. Metų gale grupės bendras
įvertinimas, ką veikė, kokius gebėjimus įgijo“ (I5).
Kategorijoje Tarpusavio santykiai išskirtos keturios subkategorijos: Geras mikroklimatas,
Lygiavertis santykis su vaiku, Tėvų dalyvavimas ugdymo procese.
Geras mikroklimatas. Siekiant gerų ugdymo rezultatų, skatinant vaikų bendravimą, gerą
savijautą, labai svarbūs yra pedagogų tarpusavio santykiai. Geri santykiai su kolegomis, streso,
įtampos nebuvimas skatina veikti, kurti, įgyvendinti idėjas. Pedagogų gera savijauta persiduoda ir
Page 40
40
vaikams. Dauguma tyrimo dalyvių įvardino gerą darželio atmosferą, bendradarbiavimu pagrįstus
kolegų santykius.
Privatūs darželiai išsiskiria tuo, kad jų kolektyvuose nėra daug žmonių – trys, keturi
auklėtojai, todėl santykiai draugiški, artimi, kolegos papildo vienas kitą.
„Draugiški santykiai, gyvenam kaip šeima. Vilniuj yra atskiros grupės. Čia šeimyninis
modelis. Viena auklėtoja kitą papildo, susišūkauja. Auklėtoja, auklėtojos padėjėjos
nesiskiria, dirba kartu, sutartinai, pasidalina atsakomybę“ (I2).
„Gera atmosfera, jauki, šilta, sutariam tarp tėvų ir mūsų. Nesam atskirai, visi kartu
dalyvaujam vaikų ugdyme. <...> Santykiai draugiški, esam trys auklėtojos, bendraujam
draugiškai“ (I3).
Privatus darželis skiria didelį dėmesį auklėtojų tarpusavio santykiams. Auklėtojos
įsivertina darbą kartu, siekia spręsti problemas, diskutuoti, nenutylėti. Siekiant gerų tarpusavio
santykių, organizuojami darbuotojų bendravimo vakarai, kurie sutelkia žmones, skatina bendrauti,
pažinti vienas kitą ne tik dirbant, bet ir kartu smagiai leidžiant laiką.
„Nekalbėti už akių, susitikti. Ką galiu padaryti, kad kitaip būtų. Išsiaiškinti, kas
nepatinka. Auklėtojos rašo refleksijas, kaip man buvo su tavim dirbti, ar sunku, ar
lengva. Jausmų dienoraštį apie emocinį raštingumą. Kiekvienoj situacijoj pažinti
jausmus. Atpažins savo jausmus, gebės ir vaiko“ (I1).
„Visko būna. Šilumos daug, su darbuotojais apsikabini. Gali diskutuoti, daug atvirumo.
Darom susirinkimus - veiklos aptarimo, o kitas - komandos telkimo vakaras. Žaidžiam
socialinius žaidimus, diskutuojam, išsakom skaudulius“ (I1).
Valstybinių darželių vadovės mikroklimatą taip pat apibūdino kaip gerą, santykiai, pagrįsti
bendradarbiavimu. Gerą mikroklimatą palaiko ir vadovės, išklausydamos auklėtojas, palaikydamos
jų idėjas.
„Kolektyvo atmosfera, pasitikėjimo kultūra, nuo vaiko iki suaugusiojo. <...> Puikiai
jaučiasi darbuotojai. Kad eitų laimingas, besidžiaugiantis, nes tai darbas su vaikais.
<...> Nuolat, elementariai. Išklausant pedagogų idėjas, skatinam, leidžiam reikštis,
palaikom idėjas, mintis, stengiamės padėti įgyvendinti, pasitikim“ (I4).
„Geras, nuoširdus bendravimas. Bendradarbiavimo atmosfera, kolegiška“ (I5).
Privataus darželio vadovė, kalbėdama apie darželio atmosferą, apibūdina ją kaip „gerą
aurą“, darnią visumą. Tam didžiausią įtaką daro bendravimas, kuris persiduoda ir vaikams.
„Ateina žmonės svetimi, tėvai pasižiūrėti, svečiai, sako – čia gera aura. Labai myliu šią
vietą, esu šališka. Nuo pirmos dienos akcentuojam bendravimą. Viena svarbiausių
vertybių gyvenime. Kad mokėtų bendrauti, išsakyti, išklausyti. Nauji nariai įsilieja,
ateina į bendruomenę. Nereikia jokio įdarbio, visuma darni. Lengviau keisti įgūdžius.
Būna vaikai nemoka dalintis, sprendžia nesutarimus spirdami. Girdžiu už krūmo
mergaitės kalba – reikia dalintis, negali stumdytis. Mišrios grupės efektas – dideli
rūpinasi, prižiūri mažiukus“ (I2).
Lygiavertis santykis su vaiku. Darželio mikroklimatui įtaką daro ne tik pedagogų
tarpusavio santykiai, bet ir santykiai su vaikais. Kuo jie yra grindžiami? Informantės santykį su
Page 41
41
vaikais apibūdina, kaip lygiavertį. Siekiama vaikui ne vadovauti, nurodyti, o paaiškinti. Sakant
vaikui „ne“, kažko neleidžiant, turi būti paaiškinama kodėl.
„Su vaikais bendraujama draugiškumo principu. Pedagogas – vyresnysis draugas, stebėtojas“
(I6).„Požiūris į vaiką, kaip į lygiavertį. Nors vaikas mažas, nebrandus, santykis
lygiavertis. Nėra taip kad, vaikas mažas, silpnas, aš nusprendžiu. Išlaukti, be muštro,
ribas nubrėžiant. Einam iš kiemo, o du vaikai - neisim. Viena auklėtoja su vaikais
nueina, o kita tiems, kurie nepasiruošę, turi įvardinti, kodėl turime grįžti. Duodi penkias
minutes, bet po jų jau grįžtama“ (I1).
„Požiūris į vaiką, kaip į žmogų. Bendravimas pritūpus, kai aiškiniesi situaciją, visada
yra dialogas. Jei sakai ne, turi paaiškinti kodėl. Po atsakymo ne, paaiškinimas. Ne
neimk – turi paaiškinti. Kaip suaugusiajam, juk negali sakyti – ne, į kavą pieno dabar
nepilsi, turi paaiškinti kodėl. Norim, kad bendrautų tarpusavy. Vaikai mokosi per
patyrimą. Jei patiria nepagarbą, patyčias, pritaiko savo bendravime“ (I2).
Valstybinio darželio vadovės teigia, kad bendraujant su vaiku, svarbu girdėti vaiką,
suprasti. Tam reikalingi bendravimo įgūdžiai – mokėti paklausti, atsakyti vaikui, kad jis atsiskleistų.
Bendravimas tarp vaiko ir auklėtojos grindžiamas dialogu: „Išgirsti, ko vaikas nori, ką sako.
Dialogas su vaiku“ (I4); „Pajusti, išgirsti, kaip paklausti, kaip atsakyti, kaip prieiti, kad
atsiskleistų, kad individualus elgesys nekenktų jam pačiam ir kitiems. Pirmenybė vaiko pažinimui“
(I5). Vaikų ir pedagogų santykis yra draugiškas: „Su vaikais bendraujama draugiškumo principu.
Pedagogas – vyresnysis draugas, stebėtojas“ (I6).
Tėvų dalyvavimas ugdymo procese. Bendradarbiavimas su tėvais geriausiai atsiskleidžia
per tėvų dalyvavimą vaikų ugdyme, prisidėjimą prie veiklų organizavimo. Auklėtojos stengiasi
įtraukti tėvus į veiklą, siekia palaikyti bendradarbiavimu grįstus santykius. Tėvai yra neatskiriami
vaikų ugdymo dalyviai.
Privataus darželio vadovė nurodo, kad darželyje siekiama šviesti, lavinti šeimas, tam
organizuojami tėvystės įgūdžių vakarai. Dar prieš priimant vaiką į darželį siekiama išsiaiškinti, ar
sutampa požiūris į ugdymą. Tam atliekamas interviu su tėvais. Tai pat tėvams duodamos užpildyti
anketos apie vaiko charakterį, iš jų sužinoma, kaip tėvai mato vaiką. Svarbu vieningas darželio ir
tėvų požiūris į vaiko ugdymą, tik taip galima pasiekti rezultatų.
„Kartą per mėnesį darome tėvystės įgūdžių lavinimą <...> Tėvavimo metodas – įtraukti
šeimas, šviesti, bendradarbiauti. Tėvams išdalinamos anketos apie vaiko charakterio
vystymąsi. Tėtis ir mama pildo atskirai. Pildo ir auklėtoja. Žiūrime, kaip tėvai skirtingai
mato vaiką. Kaip skleidžiasi namuose, ir įstaigoj.<...> Skiriasi tėvų požiūris į vaikus,
jiems viską leisti, nieko nepakeisim, nepadarysim. Darom interviu su tėvais, turim
klausimyną, supažindinam. <...> Vieningas požiūris, ar tinka mums, ir šeimai. Tikisi
vieno, pamato, kad yra kitaip. Geriau iš anksto, nei paskui bėdos“ (I1).
Kito privataus darželio vadovė bendravimą su tėvais apibūdina kaip bičiulišką, tėvai yra
bendruomenės nariai. Tėvai būna darželyje kartu su vaikais per tėvadienius, ar adaptacijos
laikotarpiu.
Page 42
42
„Bendraujam su tėvais kaip su bičiuliais. Mes esam bendruomenė. Tiek kiek nori tėvai
įsitraukia. Gali kreiptis, paprašyti pagalbos, gal turi kopėčias. Jei tik gali, tėvai
dalyvauja. Būna su vaikais per tėvadienius. Ilga vaikų adaptacija, gali būti iki dviejų
mėnesių. Visi vaikai praėję. Jei kuris vaikas būna kartu su mama, kiti žino, kad ir jų
mamos buvo“ (I2).
Tiek privačiuose, tiek valstybiniuose darželiuose tėvai labiausiai įsitraukia į ugdymą
organizuodami vaikams veiklas, prisidėdami kuriant ugdymo erdves, nešdami įvairias priemones
ugdymui, dalyvaudami darželio rengiamose išvykose, šventėse.
„Padeda kuriant edukacines erdves, talkose dalyvauja, veža paletes. Pušį atvežė iš
sodybos. Pastoviai neša rakandus, antrinio panaudojimo žaliavas – pakuotes, kurias
naudojam ugdymo procese“ (I2).
„Tėvai dalyvauja bendram ugdymo procese, gali siūlyti veiklas, išvykas. Organizuoja,
pasiūlo, tariamės. Teatro pamokas patys pasiūlė. <...> Tėvai veiklas veda, ką
sugalvoja. Ponį atvedė, esam turėję šunų. Kartą per mėnesį veiklas tėvai organizuoja.
Čia arba važiuojam kur nors. Lesyklėles gaminom“ (I3).
„Tėvai įtraukiami į grupės, bendruomenės rengiamus projektus, akcijas, aplinkos
kūrimą. Buvo kuriami teminiai nameliai, buities, gamtos, „dažinio“ namelį vaikai
sugalvojo. Galvojo, kokias priemones padėti. Tėvai nešė priemones, volelių, teptukų.
Vienas tėvas pagamino rėmą iš grūdinto stiklo, vaikai piešia. Tėvai dalyvauja išvykose,
renginiuose, gimtadienį darželio“ (I5).
Šalia vaikų ugdymo, auklėtojos nemažai dėmesio turi skirti bendravimui su tėvais, jų
informavimui apie vaiko ugdymą, savijautą, pasiekimus, elgesį. Tai vyksta ir trumpų pokalbių
metu, atvedant ar pasiimant vaiką, ir elektroniniu paštu, žinutėmis.
„Individualus pokalbis ryte ir vakare. Pasidomi apie vaiką, savijautą, informuoja apie
vaiko veiklą. Pasako, kas buvo išskirtinio, kad nuskambėtų vaiko pasiekimas.
Bendraujama žinutėmis ar elektroniniu paštu“ (I5).
„Taikom sumuštinio teoriją bendraujant su tėvais. Kažką gero, kažką blogo apie vaiką
pasakom. Jeigu mušasi pasakom. Klausiam, kaip namuose elgiasi? Tėvams sunku
pasakyti blogus dalykus. Visada sakom, kad nebūtų netikėta, jei kas rimto atsitinka.
Viską pasakojam, jei buvo kažkas ir pasakom.<...> Tėvams siunčiam kiekvieną savaitę,
ką veiksim. Kaupiam informaciją apie vaikus. Tėvams siunčiam kas tris mėnesius, ką
išmoko, kaip bendrauja, kas prasčiau sekasi, matosi vaiko pasiekimai“ (I3).
Nors dauguma darželių siunčia nuotraukas tėvams, vienas privatus darželis išsiskiria
tėvams kiekvieną dieną siunčiamų nuotraukų gausa. Tai geras būdas supažindinti tėvus su vaikų
veiklomis, bendravimu, savijauta: „Kiekvieną savaitės dieną turim temą. Tėveliai gauna
nuotraukas, 40 nuotraukų kiekvieną dieną „Facebook“ grupėj. Šiandien darbų diena. Norisi
parodyti tėvams, ką veikia vaikai“ (I2).
Valstybinio darželio vadovė teigia, kad auklėtojoms trūko laiko bendravimui su tėvais.
Problema buvo išspręsta skyrus tam specialų laiką, ne vaikų ugdymo metu: „Individualus laikas
tėveliams. Buvo per mažai laiko. Turi nekontaktines valandas, tris valandas per savaitę. Tinkamas
tėveliams laikas. Individualiai apie jų vaiką, pokalbis su šeima“ (I4).
Page 43
43
Valstybinio darželio vadovė nurodo, kad organizuojami tėvų susirinkimai, siekiant sužinoti
tėvų lūkesčius, nuomones. Tėvams pristatoma finansinė ataskaita.
„Kviečiam tėvus dėl sveiko maisto, išgirsti nuomonę, ką mano tėveliai. Dabar aktuali
tema apie maisto kokybę. Atsiskaitom finansiškai, ką įgyvendinom, edukacines erdvės,
koridorius renovuojam. Ką tėveliai pasiūlys, kas naudinga, sužinoti lūkesčius.
Penkiasdešimt naujų šeimų, su naujom mintim, iniciatyvūs“ (I4).
Kategorijoje Auklėtojos vaidmuo išskirtos keturios subkategorijos: Meilė vaikui,
pedagoginiam darbui, Auklėtojos savybės, Profesinis tobulėjimas, Vaikų skaičius grupėje.
Meilė vaikui, pedagoginiam darbui. Auklėtojos vaidmuo vaikų ugdyme yra labai didelis.
Auklėtoja organizuoja vaikų ugdymą, įgyvendina ugdymo programą, taikydama ugdymo metodus,
planuodama veiklas, bendrauja su vaikais, rodo jiems pavyzdį. Atsakydami į klausimą „Jei reikėtų
priimti naują darbuotoją, į ką kreiptumėte dėmesį“ dauguma tyrimo dalyvių minėjo išskirtinę,
pedagogui būtiną savybę – tai meilė vaikui ir pedagoginiam darbui. Vadovės teigė, kad ši savybė
svarbesnė už pedagoginį išsilavinimą. Taip mano ir valstybinių darželių vadovės, tačiau jos negali
nusižengti tvarkai – priimti dirbti auklėtoja gali tik žmogų, turintį tam reikalingą išsilavinimą.
Privatiems darželiams šis reikalavimas negalioja. Privataus darželio vadovė teigė, kad suradę
tinkamą žmogų dirbti su vaikais, paskatina jį studijuoti pedagogiką.
„Vieningas požiūris, kad asmenybė degtų pedagogika. Neakcentuojam pedagoginio
išsilavinimo. <...> Jaučiamas pedagogų trūkumas, dirba, kas dirba. Pedagogas turi
gyventi tuo, mokėti mylėti. Jeigu vaikas skriaudžia, liežuvį rodo, tokį vaiką mylėti.
Išplaukia iš pedagogo asmens, kaip suvoki vaiką. Gali įžeisti tokie dalykai. Bet jei
vaikas yra siela, viskas keičiasi“ (I1).
„Išsilavinimas nėra svarbu. Svarbiau rasti tinkamus žmones. Galim padėti studijuoti,
nukreipti, jei turi gebėjimų dirbti su vaikais. Vadinu tai „Dievo diplomas“ –
pašaukimas“. <...> Klausi apie pašaukimą. Techninių dalykų gali išmokti, bet turi būti
pedagoginis talentas. <...> Auklėtoja - tai kaip dar viena galimybė, kaip priemonės,
erdvės, galimybė išmokti, suprasti. Auklėti, suteikti vertybinį pamatą. Empatija jausti
vaiką, mylėti žmones, vaikus. O ar bus švelnus, ramus, žaismingas, visoks gali būti“
(I2).
„Kompetencija, išsilavinimas pedagoginis būtinas, negalim pažeist teisės aktų. Meilė
vaikui ar yra. Geras žmogus, sėja gerumą tarp vaikų“ (I4).
„Išsilavinimas, negalim riktis, tai privaloma. Nelemia kartais išsilavinimas. Po
baigimo, norinti dirbti, bet nežino, ką daryti. O be diplomo auklėtojos padėjėja
pranoksta visais gebėjimais. Bendrauti, būti empatiška, žinoti, kaip ugdyti vaiką. Jausti
žmogų, turėti empatijos suaugusiajam ir vaikui“ (I5).
Auklėtojos savybės. Atsakydami į klausimą, kokiomis savybėmis turi pasižymėti
auklėtoja, tyrimo dalyviai be vieningos nuomonės apie meilę vaikui, pedagoginiam darbui, minėjo
ir kitas savybes.
Page 44
44
Privačių darželių vadovės išskyrė charakterio bruožus, kurie reikalingi dirbant su vaikais –
tai kantrybė, ir bruožus, kurie yra netinkami dirbant su vaikais – griežtumas, kategoriškumas,
piktumas. Taip pat svarbu, kad auklėtojai būtų artimi naudojami metodai, neišsiskirtų požiūris į
ugdymą.
„Kantrybė, be žalingų įpročių. Tikintis, bet ne religingas žmogus. Dvasinis ugdymas.
<...> Per pokalbį su nauja auklėtoja žiūrim, kiek artima humanistinė pedagogika.
Pristatom metodus, požiūrį. Ateiti į grupę ir pasibandyti, ar tinka metodai“ (I1).
„Empatiškas esu labai žmogus, iškart pamatai, jausmas ateina. Į viską kreipi dėmesį.
<...> Matosi labai greitai – kategoriškumas, griežtumas. Piktas žmogus neturėtų dirbti
su vaikais. Nors kalba gražiai, šiaip yra piktas. Amonašvilis yra pasakęs, jei vaikai jus
erzina, nedirbkit su vaikais. Laukas – didelė erdvė, gali prasilenkti, kiekvienas turi savo
erdvę“ (I2).
Valstybinio darželio vadovė išskyrė intelektualumą, atvirumą, sąžiningumą, atsakingumą.
Toks žmogus yra pavyzdys vaikams, daro jiems teigiamą įtaką. Pastebėjo, kad jei auklėtoja rami ir
vaikams tai persiduoda. Tai pat svarbu gebėjimas bendrauti, kadangi daug tenka bendrauti su vaikų
tėvais. Geram pedagogų ir vaikų ryšiui, svarbus pozityvus nusiteikimas, rūpestingumas.
„Asmenybė įtakoja ugdymą. Intelektualus, atviras, sąžiningas, atsakingas žmogus -
pavyzdys vaikams. Mato tinkamą pavyzdį. Jeigu auklėtoja rami ir grupė būna santūri.
Vaikai įsiklauso. <...> Jautrių žmonių, stiprinam motyvaciją, intelektą. Švelnus,
ramesnis žmogus, lankstūs bendravimo įgūdžiai. Reikia išlaviruoti įvairiose situacijose.
Turi keturiasdešimt tėvelių. Deramai elgtis, bendrauti, orientuotis į lūkesčius“ (I4).
„Dirbant su vaikais svarbu kantrybė, pozityvus nusiteikimas, rūpestingumas“ (I6).
Profesinis tobulėjimas. Pedagogo darbas yra neatsiejamas nuo tobulėjimo, kvalifikacijos
kėlimo. Tyrimo duomenys parodė, kad visi darželiai siekia pedagogų tobulėjimo, kvalifikacijos
kėlimo. Auklėtojos tobulinasi seminaruose, mokymuose, dažniausiai vykstančiuose pedagogų
kvalifikacijos centre. Seminarų, mokymų temos įvairios, dažniausiai minimas emocinis intelektas.
Valstybiniai darželiai kvalifikacijos kėlimą numatę savo tvarkose. Taip pat vadovai mini ir
savarankišką pedagogų tobulėjimą, saviugdą, skaitant straipsnius, ieškant informacijos
užsiėmimams.
„Užsibrėžę tikslus – pedagogus labiau tobulinti. Svarbiausia ne siena, o asmenybė šalia
vaiko. <...> Dėmesys į auklėtojas, kad pačios tobulėtų, saviugda užsiimtų. <...>
Siunčiam į seminarus, tradicinius kvalifikavimo centre, parenkam temas, apie emocinį
raštingumą“ (I1).
„Visi darbuotojai kelia kvalifikaciją. Penkios dienos per metus skirta kvalifikacijos
kėlimui. Seminarai, mokymai pedagogų kvalifikacijos centre. Apie emocinį intelektą,
komandinį darbą, atviras veiklas. Pasikviečiam lektorius ir pas save. Turim metodinę
grupę, tariamės kaip pagerinti veiklas. Individualiai auklėtojos mokosi, straipsnių,
priemonių begalybė“ (I4).
„Kelia, numatyta tvarkoje. Pagal turimus gebėjimus nusimato perspektyvą ir kaupia
patirtį. Siekiant aukštesnės kvalifikacijos, praktinis darbas svarbus ir metodinė veikla.
Page 45
45
<...> Mokomės, yra šešių seminarų ciklas „Mąstymo mokykla“, apie analitinį – kritinį
mąstymą. Kaip tai pritaikyti ugdant vaikus“ (I5).
Vienas privatus darželis išsiskiria iš kitų, kadangi pedagogai tobulintis, perimti gerąją
patirtį vyksta į užsienį: „Kvalifikaciją kelia nuolatos, turim partnerį Europoje, važiuojam į
stažuotes, mokymus. Lauko darželiai, miško stovyklos“ (I2).
Vaikų skaičius grupėje. Vaikų skaičius grupėje daro didelę įtaką pedagogo darbui. Kuo
mažiau vaikų grupėse ir kuo daugiau pedagogų, tuo dirbti lengviau, galima labiau pastebėti
kiekvieną vaiką, daugiau dėmesio skirti kiekvieno vaiko poreikiams. Vienam pedagogui dirbti su
dvidešimt vaikų yra sunku. Tai patvirtina privataus darželio vadovė, teigdama, kad tai sukelia
stresą, pedagogas nespėja. Ji klausia, ar galima tada kalbėti apie kokybę: „Kai grupėje įprastai
darželiuose būna du auklėtojai, jie jaučiasi strese, vos spėja. Kaip gali kalbėti apie kokybę?“ (I2).
Tai patvirtina ir valstybinio darželio vadovė, teigdama, kad sunku skirti dėmesį
individualiai kiekvienam vaikui, kai grupėje 20 vaikų. Šalia vaikų ugdymo, dar prisideda
bendravimas su tėvais, jų informavimas. Ji pastebi, kad padeda auklėtojos padėjėja.
„Auklėtoja ir padėjėja 15 vaikų iki 3 metų, 20 vaikų nuo 3 iki 7 metų. Padėjėja padeda,
nėra tik valytoja. Sunku individualiai kiekvieną vaiką pamatyti, prisideda darbas su
šeima“ (I5).
Privatūs darželiai neturi auklėtojų padėjėjų, bent taip neįvardino vadovės. Privačiuose
darželiuose vaikų skaičius mažesnis: nuo 13 iki 16 vaikų – dirba dvi auklėtojos. Viename darželyje
17 vaikų yra net keturi pedagogai, kadangi ugdymo procesas vyksta lauke.
„Grupėje gali būti 16 vaikų, šiuo metu yra 14 ir 13. Grupėj dvi auklėtojos“ (I1).
„Keturi pedagogai būna, keturios auklėtojos 17 vaikų“ (I2).
„Su vaikais būna dvi auklėtojos. Dvi auklėtojos 14-16 vaikų, 4-6 m. vaikai“ (I3).
Valstybiniuose darželiuose vienai auklėtojai ir padėjėjai tenka 15 vaikų lopšelio grupėje ir
20 vaikų darželio grupėje, kur vaikai nuo 3 metų: „Dviese grupėje – auklėtoja ir auklėtojos
padėjėja. Svarbu individualumas, pastebėti vaiką“ (I4).
3.2. Ikimokyklinio ugdymo kokybės ypatumai tėvų požiūriu
Atliekant tyrimą, kuriame dalyvavo vaikų, lankančių valstybinius ir nevalstybinius
darželius, tėvai, buvo siekiama atskleisti ikimokyklinio ugdymo kokybės ypatumus tėvų požiūriu.
Siekta išsiaiškinti, nuo ko priklauso ugdymo kokybė privačiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir
valstybinėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei nustatyti, kokie yra ugdymo kokybės skirtumai
šiose įstaigose.
Išanalizavus tyrimo metu surinktus duomenis (žr. 4 priedas), išryškėjo šios kategorijos:
Darželio pasirinkimas (subkategorijos: Finansinės galimybės, Darželio vieta ir mikroklimatas,
Page 46
46
Ugdymo programa ir metodai), Tėvų lūkesčiai (subkategorijos: Vaiko savijauta darželyje,
Ugdomoji veikla, Individualaus dėmesio raiška, Sveika mityba), Auklėtojos, vaikų ir tėvų
tarpusavio sąveika (subkategorijos: Auklėtojų ryšys su vaikais, Auklėtojos savybės,
Bendradarbiavimas su tėvais, Tėvų įtraukimas į ugdomąją veiklą), Pasiekimų ir pažangos
vertinimas (subkategorijos: Vaiko pokyčiai, Vaiko pažangos aptarimas), Tobulintini ugdymo
aspektai (subkategorijos: Ugdomosios veiklos gerinimas, Auklėtojos bendravimas su vaiku, Vaiko
pasiekimų vertinimas, Per didelis vaikų skaičius grupėje).
Kategorijoje Darželio pasirinkimas išskirtos subkategorijos: Finansinės galimybės,
Darželio vieta ir mikroklimatas, Ugdymo programa ir metodai. Tėvai nurodo, į ką atkreipia dėmesį
rinkdami darželį savo vaikui, kas lemia jų sprendimą rinktis vieną ar kitą ugdymo įstaigą. Tėvų
atsakymai atskleidė, kas įtakoja sprendimą pasirinkti valstybinę ar nevalstybinę ikimokyklinio
ugdymo įstaigą.
Finansinės galimybės. Tėvų darželio pasirinkimą įtakoja finansinės galimybės. Tai
nurodo didžioji dalis tėvų, kurių vaikai lanko valstybinį darželį. Tėvai dėl finansinių galimybių
vaikui darželį gali rinkti tik iš valstybinių įstaigų ir net nesvarsto galimybės rinktis iš privačių
darželių. Nors yra tėvų, įsitikinusių, kad privačiame darželyje sąlygos geresnės, jų pasirinkimą
riboja finansinės galimybės.
„Į privatų negalėjome leisti dėl finansinės pusės. Ten sąlygos tikrai geresnės būtų“ (V2).
„Pasirinkau valstybinį darželį, nes valstybinis yra nemokamas“ (V1).
„Pirmiausia pasirinkome valstybinį darželį dėl finansinių priežasčių“ (N1).
Darželio vieta ir mikroklimatas. Tėvams renkantis darželį įtaką daro kitų žmonių
nuomonė, girdėti geri atsiliepimai apie darželį, apie dirbančias auklėtojas. Taip pat svarbi yra
darželio vieta. Kai kuriems tėvams svarbu, kad darželis būtų netoli namų. Tėvų pasirinkimui
reikšminga ir darželio aplinka, lauko erdvės.
„Patiko pati darželio struktūra, aplinka ir vieta (netoli namų), buvau girdėjusi gerų
atsiliepimų tiek apie auklėtojas, tiek apie auklytes“ (V1).
„Pagrindinis faktorius, kad arti namų, patogu nuvesti“ (V5).
„<...> nedidelis darželis, keturios grupės, bendruomeniškas. Auklėtojos keičiasi
grupėse, vaikai visas pažįsta, pastatas mažas, du aukštai, šventės bendros. Lauke
erdvės, aplinka graži“ (V3).
Kai kurių tėvų pasirinkimo galimybę ribojo darželių populiarumas. Pageidaujamuose
darželiuose nebuvo laisvų vietų. Vieni tėvai gavo darželį, kurį buvo įrašę penktoje vietoje ir teigia,
negalėję pasirinkti darželio, gavo tą, kuriame buvo vietų. Kiti tėvai gyvena miesto rajone, tačiau
vaiką norėjo vesti į darželį mieste, nors gauti darželį mieste mažai galimybių.
„Gavome tik šį darželį, buvome įrašę penktoje vietoje. Valstybinio gero negausi. Jei
galėtum pasirinkti darželį ir auklėtoją, būtų kitaip. Vilniuj negali pasirinkti“ (V2).
Page 47
47
“Gyvenam rajone, į Kauną papulti mažai šansų, artimiausias darželis Garliavoj, vietų
ribotai. Galiu pasakyti neatsakingai pasirinkom, neanalizavom. Kaimynas pasiūlė ir
nuvedėm“ (V3).
Tėvai, pasirinkę nevalstybinį darželį, nurodo tokio pasirinkimo priežastį – tikėjimąsi
kokybiškesnės vaiko priežiūros, vaiko emocinio saugumo, ką galima įvardinti kaip gerą darželio
mikroklimatą. Tėvai išvardina ir kitus veiksnius, darančius įtaką darželio mikroklimatui: mažas
vaikų skaičius, jauki aplinka, jaunos auklėtojos.
„Pasirinkome nevalstybinį darželį todėl, kad tikimės geresnės, kokybiškesnės vaiko
priežiūros. Mums yra labai svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus tiek emociškai, tiek
fiziškai. <...> Pasirinkome nevalstybinį dėl mažesnės grupės, vaikų skaičius mažas, dėl
geros aplinkos, kaip namai, dėl jauno auklėtojų amžiaus, dėl mišrios grupės“ (N5).
Ugdymo programa ir metodai. Didelę reikšmę darželio pasirinkime turi darželio
ugdymo programa ir taikomi ugdymo metodai. Tėvai renkasi įvairiomis filosofijomis,
pedagogikomis grįstas ugdymo programas: Valdorfo pedagogika, Montessori filosofija, „Lauko“
darželiai. Tėvų nuomone, tokiuose darželiuose geresnė vaikų priežiūra, ugdymas, tinkamesnė
ugdymo aplinka ir priemonės, didesnis vaikui skiriamas individualus dėmesys.
„Pasirinkome valstybinį darželį, tačiau sąmoningai rinkomės Valdorfo pedagogikos
darželį. Laukiant vietos į šį darželį, vienus metus lankėme kito valstybinio darželio
grupę su Valdorfo elementais“ (V4).
„Pasirinkome privatų darželį, kuriame vaikas ugdomas pagal Montessori programą.
<...> Geresnė vaikų priežiūra, aplinka, priemonės, ugdymas, maistas“ (N1).
„Taip pat tikiu, kad nevalstybiniame darželyje yra atidžiau prižiūrimi vaikučiai
individualiai, pagal Montessori filosofiją“ (N2).
„Darželio pasirinkimą lėmė ugdymo procesas, programa, personalas ir misija/vizija. Ar
valstybinis ar ne neturėjo įtakos“ (N3).
„Pasirinkome nevalstybinį darželį dėl vaiko amžiaus, nes pradėjo eiti 1 metų 10 mėn.
Darželyje pasiūlė mums priimtiną adaptacijos strategiją. Taip pat dėl darželyje
taikomos lauko pedagogikos“ (N4).
Vieniems tėvams teko keisti darželį, dėl netinkamo ugdymo ankstesniame valstybiniame
darželyje. Tai lėmė nesėkminga vaiko adaptacija, nenoras eiti į darželį. Tėvai mano, kad to
priežastys yra auklėtojų požiūris į darbą: abejingumas vaikams, neatsižvelgimas į vaiko poreikius.
„Vaiko adaptacija buvo nesėkminga dėl įvairių priežasčių: auklėtojų
nebendradarbiavimo, abejingumo, negebėjimo užtikrinti pagrindinius vaiko poreikius
(saugumo, poilsio, saviraiškos). Reaguodami į vaiko išreikštą nenorą lankyti šio
darželio, pasirinkome privatų“ (N1).
Ieškodami geresnių vaiko ugdymosi sąlygų, tėvai pasirinko privatų darželį, kuriame vaikai
ugdomi pagal Montessori programą. Tėvų pasirinkimas pasiteisino, kadangi toks ugdymas lėmė
teigiamus vaiko pokyčius: „Ši ugdymo filosofija priimtinesnė visai šeimai, esame labai laimingi,
matydami teigiamus vaiko pokyčius“ (N1).
Page 48
48
Apibendrinant galima teigti, kad tėvai, ribojami finansinių galimybių, renkasi valstybinius
darželius pagal girdėtus gerus atsiliepimus apie darželio mikroklimatą, dirbančias auklėtojas.
Dauguma valstybinius darželius pasirinkusių tėvų nepamini ugdymo programos ar metodų.
Priešingai nei tėvai, pasirinkę privačius darželius, kurių pasirinkimą lėmė taikomi netradiciniai
ugdymo metodai, ugdymo programa, pagrįsta tam tikra pedagogika ar filosofija. Tėvų manymu,
tokiuose darželiuose geresnės vaikų ugdymo sąlygos, tinkamesnė ugdymo aplinka ir priemonės,
didesnis vaikui skiriamas individualus dėmesys.
Kategorijoje Tėvų lūkesčiai išskirtos keturios subkategorijos: Vaiko savijauta darželyje,
Ugdomoji veikla, Individualaus dėmesio raiška, Sveika mityba. Ugdymo kokybės samprata
glaudžiai siejasi su tėvų lūkesčiais. Mokslininkai kokybę sieja su kliento reikalavimų tenkinimu
(Želvys, 2003), patenkintais išreikštais ar numanomais klientų poreikiais (Žalimienė, 2003).
Vadinasi, išpildyti tėvų lūkesčiai vaiko ugdymui, parodo įstaigos ugdymo kokybę.
Vaiko savijauta darželyje. Galima teigti, kad didžiausias tėvų lūkestis, vedant vaiką į
darželį, yra gera vaiko savijauta darželyje. Tai pasireiškia vaiko noru eiti į darželį, draugų turėjimu
darželyje, dalyvavimu veiklose, gerais vaiko atsiliepimais apie auklėtojas, pasakojimais tėvams,
kaip praleido dieną darželyje. Tik gerai besijaučiantis vaikas gali ugdytis tinkamai sukurtoje
aplinkoje, padedamas auklėtojų.
„Dukra darželyje jaučiasi gerai. Aktyviai dalyvauja visose siūlomose veiklose, noriai
bendrauja su kitais vaikais. Eina į darželį noriai, myli auklėtojas ir auklytes. Tuo esu
labai patenkinta, nes tai įrodo, kad darželyje jaučiasi saugiai ir nejaučia jokio
diskomforto“ (V1).
„Manau gerai, nes labai retai išsako nenorą eiti. Turi draugų, mėgstamų veiklų,
auklėtojų. Jaučiasi gerai, naudinga, daug padeda auklėtojoms“ (N3).
„Vaikas noriai eina į darželį, jame pasilieka be ašarų. Darželyje bendrauja tiek su
auklėtojais, kurie labai daug užsiima su vaikais, tiek su kitais vaikais – darydami
bendras veiklas ar stebint vyresniuosius“ (N4).
Tėvai gerą vaiko savijautą sieja su auklėtojų darbu, tinkamu ugdymu, dėmesio skyrimu
vaikui.
„Visada randu su šypsena, geros nuotaikos. <...> Vaikas gan lengvai ir greitai
adaptavosi. Palikdama vaiką, jaučiuosi visiškai rami, kad juo bus tinkamai ir gerai
pasirūpinta“ (N5).
„<...> mielai eina į darželį. Tai reiškia, kad ten gauna pakankamai dėmesio ir jaučiasi
gerai“ (N2).
„Vyksta į darželį ir jame pasilieka noriai, atvykus pasiimti dažnai dar nori likti ilgiau.
Savo elgesiu ir pasakojimu parodo, kad darželyje jam smagu ir gera būti, tad darome
išvadą, kad darželyje jaučiasi gerai, saugiai, suprastas, priimtas“ (N1).
Page 49
49
Pasitaiko atvejų, kad tėvų lūkestis, dėl geros vaiko savijautos darželyje, neišsipildo. Vaikas
nesijaučia darželyje gerai. Vienu atveju, pasireiškia vaiko elgesiu, kurį mama vadina „maištavimu“.
Kitu atveju – tai vaiko nenoras eiti į darželį, verkimas, kai reikia pasilikti. Mama mano, kad vaikas
nesiadaptuoja, nors darželį lanko jau aštuoni mėnesiai. Mama tai sieja su auklėtojoms, jų
bendravimu. Prie vienos vaikas įsitempęs, o prie kitos jaučiasi geriau, laisvesnis.
„Pastebėjau, einant penktiems metams, priešmokyklinėj grupėj pasidarė maištautojas,
priešinasi, sugalvoja negerų dalykų. Auklėtoja nuolat skundžia, kad daro kažką
negerai“ (V3).
„Vaikas nenori eiti į darželį, verkia, kai reikia pasilikti. Per tiek laiko nesugebėjo
adaptuotis. Lūkesčiai buvo, kad adaptuosis, bus smagu, išmoks daug dalykų. <...> Kai
nenori eit, tai nežinau, kaip vertinti. Stresą jaučia, būna įsitempęs prie vienos
auklėtojos, o prie kitos laisvesnis. Skirtumas yra kaip jaučiasi“ (V5).
Viena mama gali palyginti dviejų valstybinių darželių patirtį, kadangi kol laukė vietos
pageidaujamame darželyje, vaikas lankė kitą valstybinį darželį. Pirmajame vaikas nesijautė gerai –
jautėsi vienišas, uždaras. Mama tai apibūdina kaip „vaiko sąmonėje įsirėžusią blogąją patirtį“ (V4).
To priežastis - netinkamas ugdymas. Mamos teigimu, ugdymas apsiribojo „daugumoje tik fizinių
poreikių tenkinimu“ (V4). Priešinga patirtis kitame darželyje, kuriame vaikas jaučiasi gerai –
drąsiai reiškia savo nuomonę, bendrauja su bendraamžiais.
„Ankstesnis darželis buvo ilgai vaiko sąmonėje įsirėžusi blogoji patirtis, kurioje vaikas
jautėsi vienišas, atskirtas, dėl grupės vienovės trūkumo, daugumoje tik fizinių poreikių
tenkinimo. <...> Ankstesniame darželyje vaikas tapo uždaresnis, vangesnis, drovesnis,
jautresnis“ (V4).
„Darželis lūkesčius viršijo, ugdo sąmoningumą su atjauta, meile ir dėmesiu. Vaikas
drąsesnis reiškiant savo nuomonę, poreikius, kuriant santykius su bendraamžiais. <...>
Jaučiasi drąsiai, kūrybiškai, laisvai, atsipalaidavusi. Tai rodo didelis noras eiti į
darželį“ (V4).
Ugdomoji veikla. Tėvai, paklausti, kuo išskirtinis yra vaiko lankomas darželis, dažniausiai
mini ugdomąją veiklą. Tai dar vienas lūkestis, kurį tėvai sieja su vaiko ugdymu darželyje.
Ugdomoji veikla - tai vaikams siūlomos veiklos ir užsiėmimai: atliekami darbeliai, meniniai
užsiėmimai, įvairūs būreliai, laikas leidžiamas lauke. Vaikas, atlikdamas įvairias veiklas, lavina
savo gebėjimus, susipažįsta su daugeliu dalykų. Tėvai dažniausiai patenkinti vaikams siūlomomis
veiklomis, organizuojamais užsiėmimais.
„Jai patinka auklėtojų siūlomos veiklos, darbeliai ir užsiėmimai. Kai geras oras vaikai
vedami žaisti į lauką. <...> Vaikai nuolat užimami įvairiomis veiklomis. Porą kartų į
metus vyksta į ekskursijas. Pavyzdžiui, važiavo rinkti uogų ir gaminti uogienės“ (V1).
„Vyksta meniniai užsiėmimai, mokomi dainelių, eilėraščių, savarankiškumo, atliekama
ugdomoji veikla su daug skirtingų priemonių, kas padeda plėsti vaikui akiratį“ (N2).
„Būreliai, veiklos. Atveža egzotinius gyvūnus, vabzdžius. Būna įdomesnių, plečiančių
akiratį užsiėmimų. Eis į ligoninę, supažindins su gydytojo profesija“ (V2).
Page 50
50
„Vaikai du tris kartus per mėnesį keliauja į muziejus, teatrus. Kartą per savaitę
keliauja į žygius gamtoje“ (N4).
Kitiems tėvams kaip tik atrodo, kad per mažai vaikams veiklos, užsiėmimų, mažai
disciplinos.
„Kai kas pasiteisino, kai kas ne. Kaip vyksta papildomas ugdymas, to nėra, nėra šokių,
krepšinio. Ateina keramikos, sporto mokytojas, užsiėmimai pačioj grupėj. Norėjo vyras į
kitą darželį perkelt, kad mažai darbelių, užduočių, disciplinos mažai“ (V3).
Tėvai, kurių vaikai lanko nevalstybinius darželius, kalbėdami apie ugdomąją veiklą
išskiria vaiko savarankiškumo skatinimą, kūrybiškumo lavinimą, gyvenimo dorybių ugdymą. Tai
ugdomoji veikla, kuri vyksta pagal Montessori filosofiją, Valdorfo pedagogiką.
„Patinka tai, kad yra įvairios lavinamosios veiklos, muzikos ir dailės pamokos, <...>
vaikai vedami į lauką, draugiška atmosfera. Vaikas mokomas savarankiškumo,
gyvenimo dorybių“ (N2).
„Patinka, kad vaikas ugdomas Montessori filosofija, dirba su specialiomis ugdymo
priemonėmis, sukurta saugi aplinka mokytis, tobulėti, žaisti, ilsėtis. Skatinamas vaiko
savarankiškumas ir kūrybiškumas, nėra įstatomas į griežtus rėmus“ (N1).
„<...> kūrybiškos laisvos asmenybės ugdymas. <...> Vaikas visuomet skatinamas
ieškoti, domėtis, rasti ir atrasti. Jo prigimtinis smalsumas skatinamas ir gerbiamas.
Ankstesniame darželyje šie gebėjimai vystomi labai formaliai“ (V4).
Tėvai, kurių vaikas lanko privatų darželį, džiaugiasi ne tik tuo, kad vaikas daug laiko
praleidžia lauke, bet ir vaikų įtraukimu į kasdienines veiklas – aplinkos tvarkymą, stalo padengimą.
„Patinka, kad daug laiko praleidžia lauke. <...> vaikai įtraukiami į kasdienes veiklas,
pavyzdžiui, stalo paruošimas maistui, aplinkos tvarkymas. Vaikai ugdomi pagal lauko
pedagogiką, kuomet vaiko motorikos vystymui (stambiosios ir smulkiosios) naudojami
aplinkoje esantys objektai“ (N4).
Individualaus dėmesio raiška. Ikimokykliniame ugdyme didžiausias dėmesys turėtų būti
skiriamas vaikui, jo poreikiams, saviraiškai. Tyrimo duomenys parodė, kad tėvai tikisi, kad vaikui
darželyje bus skiriamas individualus dėmesys, pastebimi ir išpildomi vaiko poreikiai. Tėvai nori iš
auklėtojų sužinoti, kaip vaikui sekasi darželyje, kokios jo charakterio savybės atsiskleidžia. Tėvai,
vedę vaiką ir į privatų, ir į valstybinį darželį, gali palyginti patirtis. Privačiam darželyje tėvai teigia
jautę vaikui skiriamą individualų dėmesį, priešingai nei valstybiniame darželyje, kur tėvai nemato
auklėtojos noro skirti individualų dėmesį vaikui, jį pažinti, suprasti, kas vaikui patinka.
„Privačiam daržely po savaitės auklėtojos pasakydavo, kas patinka vaikui, kas
nepatinka, kokios charakterio savybės. Privačiam darželyje stebėjimo daugiau, noro
pažinti. Su kiekvienu tėvu ilgai kalbėdavo. <...> čia po metų auklėtoja nesupranta, kas
vaikui patinka. Kad būtų noras dirbti su vaiku ir pažinti. <...> Neatsižvelgia į vaiko
asmenybę, nėra praktikos žvelgti į vaiką, kaip į atskirą asmenybę“ (V2).
Page 51
51
Informantė V2 pastebi, kad vaikai ugdomi visi kartu, kaip grupė vaikų, nėra vaiko
individualumo atskleidimo, vaiko kaip atskiros asmenybės vertinimo. Dėl šios priežasties
informantė teigia, nematanti vaiko ugdymo.
„Lūkesčiai, kad būtų ugdymas. Nematau ugdymo. Pagrindinis lūkestis, kad vaiką
suprastų, priimtų tokį, koks yra ir atskleistų geriausias savybes ir jas ugdytų, tobulintų.
Kad ugdytų kaip atskirą asmenybę, o ne kaip grupę vaikų. Kad pamatytų, suprastų ir
lavintų tai, kas geriausiai sekasi. Ugdomi kaip grupė mažų žmonių, visi turi daryti tą
patį (V2).
Kita informantė V3, kurios vaikas lanko valstybinį darželį, tai pat pasigenda individualaus
dėmesio skyrimo vaikui. Auklėtoja nesistengia sudominti, įtraukti vaiką į veiklas. Mama pastebi,
kad yra būdų sudominti vaikus, mini skatinimo sistemą, kurią taikė ankstesnė auklėtoja.
„Jis su pilka mase nesusidėjęs, nenori žaisti žaidimo, nesidomi. Auklėtoja nepastebi, kas
vaikui įdomu, neįtraukia. Prieš tai auklėtoja turėjo skatinimo sistemą, didžiausią kiekį
surinkdavo. Atrodo, kad tikisi blogo elgesio“ (V3).
Tėvų, kurių vaikai lanko nevalstybinius darželius, lūkesčiai dėl vaiko individualumo
atskleidimo, dėmesio vaiko poreikiams yra išpildyti. Galima teigti, kad privačiuose darželiuose
didesnis dėmesys skiriamas kiekvienam vaikui, jo poreikiams.
„Gerbiamas vaiko individualumas, poreikiai, užsiėmimų pasirinkimas, suteikiama
visapusiška pagalba, leidžiama klysti, pasimokyti“ (N1).
„Darželis turi sąlygas, galimybes vadovautis vaikų poreikiais, o ne nuostatomis
numatytomis įstatymų“ (N3).
Sveika mityba. Šalia vaikų ugdymo, tėvams svarbu ir vaiko mityba darželyje. Sveika
mityba - tai dar vienas tėvų lūkestis darželiui. Vis daugiau tėvų akcentuoja sveiką mitybą ir
džiaugiasi, kad ji skatinama ir darželyje.
„Skatinama sveika mityba. Auklėtoja pasiūlė kiekvienos savaitės dienai neštis skirtingus
priešpiečius, pavyzdžiui pirmadienį - vaisiai, antradienį - morkos ir migdolai,
trečiadienį – sumuštinis su kumpiu ir sūriu ir taip toliau. Tai labai gera idėja, nes visi
vaikai nešasi maždaug tą patį, nes ankščiau pasitaikydavo, kad mano dukra valgo
obuolį, o kitas vaikas traškučius“ (V1).
Apibendrinant galima teigti, kad tėvų lūkesčių išpildymas atspindi ugdymo kokybę, ir
priešingai, tėvų lūkesčių netenkinimas parodo nekokybišką ugdymą. Pats svarbiausias lūkestis, ko
tėvai tikisi leisdami vaiką į darželį, yra gera vaiko savijauta darželyje, kurią parodo vaiko noras eiti
į darželį, įsitraukimas į veiklas, bendravimas su bendraamžiais, geri vaiko atsiliepimai apie
auklėtojas, dalijimasis su tėvais apie veiklą darželyje. Kitas lūkestis yra ugdomoji veikla. Tėvai
dažniausiai patenkinti vaikų veiklomis, užsiėmimais darželyje. Nevalstybiniuose darželiuose,
kuriuose vaikai ugdomi pagal Montessori filosofiją, Valdorfo pedagogiką, tėvai geriau susipažinę
su ugdomosios veiklos ypatumais, pastebi savarankiškumo skatinimą, kūrybiškumo lavinimą,
gyvenimo dorybių ugdymą. Dar vienas lūkestis yra individualus dėmesys vaikui. Nevalstybiniuose
Page 52
52
darželiuose tėvai patenkinti vaikui rodomu individualiu dėmesiu, valstybiniuose darželiuose tėvai
mano, kad per mažai individualaus dėmesio vaikui, jo asmenybės pažinimui ir gebėjimų
atskleidimui. Sveikos mitybos skatinimas taip pat yra tėvų lūkestis darželiui.
Kategorijoje Auklėtojos, vaikų ir tėvų tarpusavio sąveika išskirtos keturios
subkategorijos: Auklėtojų ryšys su vaikais, Auklėtojos savybės, Bendradarbiavimas su tėvais, Tėvų
įtraukimas į ugdomąją veiklą.
Auklėtojų ryšys su vaikais. Ugdymo procesui didelę įtaką daro auklėtojų ryšys su
vaikais, bendravimo tonas, elgesys. Tik emociškai tinkamoje, saugioje aplinkoje gali vykti
pilnavertis vaiko ugdymasis. Tai įtakoja ugdymo kokybę.
Tėvai tiek valstybiniuose, tiek privačiuose darželiuose auklėtojų ryšį su vaikais apibūdina
kaip šiltą, draugišką. Vaikams reikalingi apsikabinimai, rodomas švelnumas. Tai sukuria saugią
emocinę aplinką.
„Mūsų grupės auklėtojos su vaikais bendrauja labai šiltai ir draugiškai. Auklėtojų ryšys
su vaikais yra mamiškas, bet kartu ir mokytojiškas“ (V1).
„Patiko, kad auklėtoja nesikeičia, nuo dviejų metų ta pati, vyresnio amžiaus, kaip
mama, kaip močiutė. Apkabina vaikus, pamyluoja. Vaikai pamatę lekia apsikabinti“
(V3).
„Labiausiai patinka auklėtojos, šiltos, malonios, draugiškos. Pilnos entuziazmo darbui
su vaikais. Ryšys tarp auklėtojų ir vaikų yra tikrai labai geras ir artimas“ (N5).
Tėvai akcentuoja ir bendravimo toną su vaikais – pagarbų, neįsakmų, ir auklėtojos rodomą
pavyzdį, kuris skatina vaikus įsitraukti į veiklas.
„Ryšys yra draugiškas, bendraujama pagarbiai, rodant pavyzdį, o ne įsakinėjant“ (N2).
„Su vaikais bendraujama pagarbiai, atsižvelgiama į jų amžių, gebėjimus, poreikius,
sukuriama vaikui palanki aplinka mokytis ir tobulėti, parenkamos atitinkamos veiklos ir
priemonės. Auklėtojos – vaikų pagalbininkės, padeda, paaiškina, pademonstruoja,
neatlieka už vaikus to, ką jie jau geba patys, skatina saviraišką“ (N1).
„Auklėtojos artimos, švelnios, rūpestingos ugdytojos, kurios skatina savarankiškumą.
Savo pavyzdžiu skatina įsitraukti vaiką į kasdienes veiklas“ (V4).
Tačiau ne visuose valstybiniuose darželiuose auklėtojų ryšys su vaikais yra geras.
Viename valstybiniame darželyje mama išryškina blogą auklėtojų ir vaikų ryšį, kuris pasireiškia
nelygiaverčiu bendravimu, vaikų nuomonės nepaisymu, vertimu atlikti veiklas, paklusnumu. Toks
ryšys įtakoja ir vaikų elgesį, kaip teigia informantė V2, vaikai nemėgsta auklėtojų.
„Bendrauja kaip su mažiau vertais, kaip su vaikais. Nėra lygiaverčio ryšio. Vaikai
paklusti turi. Dukra pasakojo, nenorėjo piešti vaikas, bet turėjo su visais piešti. <...>
Nemėgsta auklėtojų vaikai, isteriškai rėkia“ (V2).
Page 53
53
Informantė V5, kurios vaikas lanko valstybinį darželį, mano, kad vaiko ugdymui,
savijautai darželyje didelę įtaką daro auklėtojos bendravimas su vaiku. Mama teigia, kad blogiau
būti negali ir tikisi geresnio ugdymo, pasikeitus auklėtojai: „Nuo rudens bus kita auklėtoja, nežinau,
ar į geresnę pusę, bet kaip ir kiti tėvai sako, blogiau negali būti“ (V5). Mama pastebi, kad vaiko
ryšys su viena auklėtoja yra geras: „Su viena apsikabina atėjęs ir nueina patenkintas į grupę“ (V5).
Ši auklėtoja bendrauja šiltai, rodo vaikams dėmesį ir švelnumą. Kita auklėtoja su vaikais elgiasi
griežtai, jos tonas pakeltas, nerodo šilumos vaikams. Informantė teigia, kad skiriasi šių auklėtojų
požiūris į ugdymą ir naudojami metodai: „Viena su nauju požiūriu, mąstymu, o kita taiko senus
metodus“ (V5).
„Viena auklėtoja bendrauja šiltai, o kita yra griežtesnė, šaltesnė, šilumos vaikai nedaug
gauna. <...> Viena šokinėja aplink vaikus, glosto, o kita to nedaro. Vienos tonas
pakeltas, o kitos švelnus kaip mylinčios mamos. Viena paima ant rankų, tokio amžiaus
vaikui reikia šilumos ir dėmesio. O kita sako, kad kuo daugiau guodi vaikus, tuo labiau
verkia“ (V5).
Mama pateikia pavyzdį, kaip vaiko reakcija geriausiai atspindi jo skirtingą ryšį su
auklėtojomis: „Net vaikas kitaip reaguoja, pamatęs vieną auklėtoją parke, rodė dviratį, pasakojo, o
kai sutikom auklytę, kuri dirba kartu su pagrindine auklėtoja, vaikas pasipūtė, spyrė koja į orą,
nenorėjo kalbėt“ (V5).
Informantė V3 pastebi, kad vaikui perėjus į priešmokyklinę grupę ir pasikeitus auklėtojai,
pakito ir buvęs artimas, šiltas auklėtojos ryšys su vaiku – bendravimas tapo šaltesnis. Auklėtoja
nuolat mamai kalba apie blogą vaiko elgesį, pasireiškiantį dūkimu, nesiklausymu. Galima teigti, kad
auklėtojos bendravimo su vaikais pobūdis, kurį mama apibūdina kaip „šaltą“, lemia ir auklėtojos
nesusikalbėjimą su vaiku.
„Labai puikus ryšys, šiltas bendravimas, kol buvo darželio grupėj. Dabar
priešmokyklinėj grupėj, bendravimas šaltesnis. Nuolatinis skundimas vaiko. Nuolat
girdžiu, kad dūksta, nesiklauso, negirdi. Pradėjo man nebepatikti, negi toks baisus
mano vaikas“ (V3).
Auklėtojos savybės. Auklėtojos darbas su vaikais nėra lengvas, jis reikalauja ypatingo
atsidavimo. Pedagogas turi sudaryti vaikui tinkamas sąlygas ugdytis, rodyti pavyzdį vaikui. Tėvai
išskiria savybes, kuriomis, jų manymu, turėtų pasižymėti auklėtoja, kad ugdymas būtų kokybiškas.
Beveik visi tyrimo dalyviai, kaip svarbiausią auklėtojos savybę, mini meilę darbui ir
vaikams: „Darželio auklėtoja visų pirma turi mylėti ir išmanyti darbą su vaikais, turėti pašaukimą
darbui su vaikais“ (V1); „Svarbu, kad mylėtų vaikus ir jaustų“ (V2); „<...> turi jausti pagarbą ir
meilę vaikams, savo darbui, profesijai“ (N1); „Visų pirma turi mylėti vaikus, turi patikti tai, ką
daro“ (N5). Tik mylint savo darbą, vaikus, galimas sėkmingas ugdymas. Yra didelis skirtumas, kai
auklėtoja myli savo darbą, vaikus, ir kai tiesiog atidirba darbo laiką: „Labai jaučiasi, kuri atvirai
prisileidžia vaikus, o kuri tik atidirba ir tiek“ (V3).
Page 54
54
Kita svarbi savybė dirbant su vaikais – tai gebėjimas bendrauti, sudominti vaikus. Tėvai
akcentuoja auklėtojos išradingumą, teigia, kad auklėtoja turėtų būti autoritetu, pavyzdžiu vaikams:
„Išradinga, vaikai labai skirtingi, su visais susišnekėti. Auklėtoja turėtų būti vaikams autoritetas,
patirties turėti, žinoti priėjimo prie vaiko būdų“ (V3); „Mokėti ugdyti vaiko saviraišką, sugebėti
bendrauti su vaiku. Būti pavyzdžiu vaikams“ (V1). Kad sudomintų vaikus, auklėtoja pati turėtų
nuolat domėtis naujovėmis: „<...> imli naujovėmis, pasitikinti savimi darbe ir mylinti savo darbą“
(N3); „Noras domėtis naujovėmis, sudominti vaikus“ (V2). Gebėjimui bendrauti, rasti kalbą su
vaiku, svarbu auklėtojos bendravimo pobūdis. Tėvai mini auklėtojos nuoširdumą, draugiškumą,
nekategoriškumą, lankstumą: „Būti šiltas ir nuoširdus žmogus“ (N5); „Auklėtoja/as turi būti
draugiški, skatinti bendradarbiavimą bei pasirūpinti saugia aplinka ugdymuisi“ (N4);
„Komunikabilumas su vaiku, nekategoriška, lanksti“ (N3).
Kadangi vaikai ugdosi matydami auklėtojos pavyzdį, jos elgesį, bendravimą, tėvų
nuomone, auklėtojai svarbus vertybinis pagrindas, aukšta moralė: „Tvirta savo vertybinėse
nuostatose, laisva ir atsakinga, turinti pagarbą žmogui ir vaiko sielai“ (V4); „<....> būti
pavyzdinga, atspindėti savo pamokymus“ (N1); „<...> aukštom moralinėm vertybėm, dosnumu,
pastovumu, <...> mandagumu“ (N2).
Dirbant su vaikais bei bendraujant su jų tėvais, auklėtojai yra svarbios psichologinės
žinios, gebėjimas spręsti konfliktus: „Valdyti problemiškas situacijas tiek su vaikais, tiek su tėvais“
(V1); „Turi būti geras psichologas“ (V2); „<...>gebėjimu spręsti konfliktines situacijas“ (N2).
Informantė V3 akcentuoja auklėtojos gebėjimą palaikyti gerus santykius su tėvais: „Noras
bendrauti ir su tėvais, užmegzti ryšį, juk vaikai lanko darželį kiekvieną dieną metai iš metų“ (V3).
Ugdant vaikus, svarbi savybė, tėvų nuomone, yra kantrybė, vidinė ramybė: „Būti labai
kantri, taktiška“ (V1); „Kantrybe, vidine ramybe“ (N1); „Kantrybė“ (N2).
Tėvai pastebi ir pedagoginio išsilavinimo svarbą: „<...> turėti atitinkamą išsilavinimą ir
žinias“ (N1); „<...> pedagoginiu išsilavinimu“ (N2).
Informantė (V2) mano, kad vaikų ugdymas yra labai svarbus, atsakingas darbas,
reikalaujantis daug žinių ir gebėjimų: „Pagal mane, turi mokėti vieną didžiausių atlyginimų, nes
stresas didelis, atsakomybė, žinių kiek reikia, draugas, artistas turi būti. Visos specialybės viename
žmoguje“ (V2).
Bendradarbiavimas su tėvais. Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas turi didelę reikšmę
sėkmingam vaiko ugdymuisi. Auklėtoja informuoja tėvus apie vaiko ugdymąsi darželyje, gali
patarti, konsultuoti tėvus dėl vaiko ugdymo tęstinumo šeimoje, kartu su tėvais sprendžia iškilusias
problemas, susijusias su vaiko ugdymu. Bendradarbiaujant tėvams ir auklėtojai, vaikui lengviau
ugdytis įgūdžius, elgseną ir įpročius.
Page 55
55
Tėvai bendradarbiavimą su auklėtoja vertina gerai, visada gali pasikalbėti, paklausti apie
vaiko ugdymą. Tėvams svarbu aptarti iškilusius klausimus, sužinoti, kaip vaikui sekasi, kokiomis
veiklomis užsiima. Auklėtoja su tėvais ne tik pasidžiaugia vaiko pasiekimais, bet ir pasidalina
atsiradusiais sunkumais.
„Man asmeniškai sekasi gerai, nes dukros elgesys yra nepriekaištingas. Auklėtojos
dukrą giria, aš jų veiklai ir metodams jokių priekaištų neturiu. <...> Su auklėtoja galiu
pasikalbėti kiekvieną kartą, kai iškyla koks klausimas“ (V1).
„Galiu drąsiai išsakyti savo klausimus ir sulaukiu atsakymų, patarimų. Auklėtojos
informuoja, jei darželyje kažkas nutiko – vaikas netinkamai pasielgė, susipešė,
nemiegojo ar panašiai. Suteikia informaciją apie veiklas, vaiko dalyvavimą jose“ (N1).
„Auklėtojai noriai dalinasi iškilusiais sunkumais dėl vaiko ar pasidžiaugia
pasikeitimais. Noriai sprendžia iškilusias problemas“ (N4).
Tėvai teigia, bendraujantys su auklėtoja kasdien, atvedant ir pasiimant vaiką iš darželio,
trumpai aptariantys, kaip praėjo diena: „Bendrauju kas kartą pasitaikius progai, atvedant ir
parsivedant vaiką“ (N2); „Su auklėtojais bendraujame kasdien vaiko nuvežimo ir atsiėmimo iš
darželio metu“ (N4); „Su auklėtojomis trumpai pasikalbame beveik kaskart pasiimant vaiką iš
darželio, paklausiu, kaip praėjo diena, ar viskas gerai“ (N1); „Stengiuosi, kai nueinu pasiimti
vaiko, pakalbėti, klausiu, kaip sekasi, ką veikia, kokie pasiekimai“ (V3).
Viena mama pastebi, kad ryšys su auklėtojomis ypatingai artimas, šiltas. Tai mamai suteikia
saugumo jausmą, kad vaiku bus tinkamai pasirūpinta: „Su auklėtojomis sieja artimi, šilti ir
draugiški ryšiai. Susitikus visuomet apsikabiname. Artimas ryšys su auklėtojomis suteikia
saugumo“ (V4).
Yra ir kitoks bendradarbiavimo su tėvais vertinimas. Nors tėvai teigia, galintys pasikalbėti
su auklėtojomis, santykiai tarp jų geri, tačiau pastebi, kad apie vaiko ugdymą, jo pasiekimus nieko
nesužino, negauna informacijos. Viena mama mano, kad apie vaiko ugdymą galėtų būti teikiama
informacija internetu, informavimo priemonėmis. Bent taip tėvai sužinotų, kokia veikla vaikas yra
užsiėmęs.
„Geri, žmogiški santykiai, bet iš profesionalios pusės negaunu informacijos. Kaip
žmonės geri, bet kaip specialistai. <...> Pasako, kad gražiai žaidžia ir viskas. Aš ir taip
tai žinau. Sako, jei kas, klauskit. Kasdien bendrauju, bet apie vaiką nieko nepasako.
Nepasako, kaip vaikui sekasi“ . „<...> O čia pasako, kad viskas gerai ir viskas. Iš
šeimininkės apie vaiką daugiau išgirdau. Apie vaiką nieko nepasako“ (V2).
„Daugiau informuoti tėvus, nežinom, ką veikia, nesam informuojami, kaip vaikai
ugdosi, tik žinom, kad yra muzika ir kūno kultūra. Informavimo priemonės, internetu,
planas, ką jie veikia“ (V5).
Informantė V5 teigia, kad bendravimas su auklėtojomis, informacijos gavimas priklauso nuo
auklėtojos, jos požiūrio į bendradarbiavimą su tėvais: „Su viena auklėtoja gerai, sužinai realią
Page 56
56
situaciją, kad nevalgė, ar ką lauke veikė, daugiau pasakoja apie vaiką, o kita pagražina, tik pasako,
kad viskas gerai ir viskas, paviršutiniškai bendrauja, mažai informuoja, ką vaikas veikia“ (V5).
Nors tėvai su auklėtoja gali kasdien ar iškilus klausimams aptarti vaiko veiklą darželyje,
tačiau valstybiniuose darželiuose tėvai pasigenda išsamesnio informavimo apie vaiko ugdymą, jo
pasiekimus. Tėvų susirinkimai organizuojami retai ir per juos labiau aptariami bendri klausimai:
„Susirinkimo nebuvo jau pusę metų“ (V2); „Susirinkimai būna du kartus per metus bendrais
klausimais“ (V3); „Susirinkimas buvo dėl priemonių projektams, o apie pačius vaikus nieko
neišgirdom“ (V5).
Tėvų įtraukimas į ugdomąją veiklą. Dar viena auklėtojos ir tėvų tarpusavio sąveikos
forma yra tėvų įtraukimas į ugdomąją veiklą. Tėvai dalyvauja darželio organizuojamose šventėse,
renginiuose, patys prisideda prie jų organizavimo, tvarko darželio aplinką, prisideda prie jos
gerinimo, padeda vaikui padaryti įvairius darbelius namuose bei įtvirtinti darželyje gautas žinias.
Tėvai yra kviečiami pristatyti vaikams savo profesiją, sudominti juos naujomis veiklomis.
„Nuolatos tėvai prisideda prie aplinkos tvarkymo ir kūrimo. Savo rankomis kuria vaikų
žaidimų aikštelę. Darželyje daug veiklų, kuriose įmanoma dalyvauti tik
bendradarbiaujant kartu visai šeimai, tad motyvacijos netrūksta iš vaiko, tuo pačiu ir iš
tėvų. Veiklos neparodomosios, o orientuotos į patirtį, tad tai labiausiai ir motyvuoja.
Ankstesniame darželyje tėvai galėjo būti tik stebėtojais“ (V4).
„Vyksta darželio šventės, kurių metu tėvai prisideda prie organizavimo. Tėvai noriai
ateina pasidalinti savo žiniomis apie profesiją, taip sudomina vaikus jiems nežinomomis
veiklomis“ (N4).
Vaikai džiaugiasi, kai tėvai kartu su jais dalyvauja darželio šventėse, tačiau tėvams ne
visada pavyksta dalyvauti darželio organizuojamose šventėse, nes jos vyksta darbo metu. Dalyvauja
vos keli ir dažnai tie patys tėveliai. Prie švenčių organizavimo tėvams taip pat sudėtinga prisidėti.
„Užimtumas didelis, tėvai nelabai ateina, jei kokios šventės. Vis tie patys keli būna.
Šventės būna tokiu laiku, kai negali ateiti, dešimtą valandą ryte. Mamų diena jau būna
vakariniu laiku. Sporto šventėj dalyvavau, buvo rungtys, estafetės. Atsiprašiau iš darbo.
Vaikas vis klausiu, kodėl neateinu, kai negaliu dalyvauti“ (V3).
„Per šventes, buvo Užgavėnes, nešiausi blynų. Viena ir buvau iš tėvų“ (V2).
„Vaiko darbo rezultatus galime pamatyti iš darbelių ir organizuojamų renginių,
kuriuose tėvai yra stebėtojai. Darželis bendrų veiklų neorganizuoja, nes įsivaizduoju,
kad tai būtų labai sunku įgyvendinti dėl tėvų darbo grafikų“ (V1).
Ne visada tėvai patenkinti ir užduotimis namuose kartu su vaiku padaryti kokį nors darbelį.
Tėvų manymu, vietoj pagalbos vaikui, gaunasi darbelių už vaikus darymas. Darbeliai per sudėtingi,
vaikams sunku juos atlikti.
„Dar vyksta parodos, dukra namuose turi padaryt darbelį. Tėvai turėtų tik padėt, bet
gaunasi, kad pati ir turiu padaryt tą darbelį. Reikėjo kažką padaryti iš dantų šepetėlio,
Page 57
57
dukra nenorėjo, pradėjo verkti. Pati ir klijavau tą šepetėlį. Per maži vaikai tokiems
darbeliams“ (V2).
„Užknisa darbeliai, kuriuos daro tėvai, o ne vaikai. Rudenėlio šventei turėjo išpjaut
žmogeliuką iš buroko. Gaunasi tėvų darbeliai“ (V3).
Tėvams patinka prisidėti prie darželio veiklų, aplinkos tvarkymo. Prisidėdami prie
darželio veiklų, jie jaučiasi bendruomenės dalimi: „Tvarkom aplinką, pernai tvarkėm ir šįmet
laukiam“ (V3); „<...> darnus bendradarbiavimas su tėvais, jų ugdymas ir įtraukimas į bendrą
darželio veiklų ir aplinkos kūrimą“ (V4).
Tėvams labai naudinga kiekvieną savaitę gauti vaiko veiklų programą, taip jie gali
įsitraukti į vaiko ugdomąją veiklą. Tėvai gali aptarti su vaiku savaitės temą, atsakyti į vaiko
klausimus, padėti vaikui geriau suprasti ir įsigilinti į atliekamas veiklas:
„Mes tėveliai kiekvieną sekmadienį gauname ateinamos savaitės veiklų programą.
Stengiamės pakalbėti savaitės tema, pasidžiaugiame darbais“ (N5).
„<...> seku ugdomosios veiklos planą, padedu vaikui įtvirtinti darželyje gautas žinias,
atsakyti į visus klausimus, kartu paskaičiuoti ir panašiai. Kas vaikui būna aktualu ir kur
prašo pagalbos“ (N1).
Apibendrinant tėvų interviu duomenis, galima pastebėti, kad auklėtojos, vaikų ir tėvų
tarpusavio sąveika daro didelę įtaką ugdymo kokybei. Šiltas auklėtojų ryšys su vaikais, pagarbus
tonas sukuria tinkamą ugdymosi aplinką. Tuo pasižymi ir valstybiniai, ir privatūs darželiai. Tačiau
yra ir išimčių, valstybiniuose darželiuose tėvai pastebi ir blogą auklėtojų ir vaikų ryšį, pasireiškiantį
nelygiaverčiu bendravimu, vaikų nuomonės nepaisymu, vertimu atlikti veiklas. Tėvai kaip
reikalingiausias auklėtojos savybes išskiria meilę darbui ir vaikams bei sugebėjimą bendrauti su
vaikais, juos sudominti. Auklėtoja turėtų pasižymėti kantrybe, psichologinėmis žiniomis, turėti
tvirtą vertybinį pagrindą, kadangi auklėtoja yra pavyzdys, autoritetas vaikams. Tėvų ir pedagogų
bendradarbiavimas pasižymi tėvų informavimu apie vaiko ugdymąsi darželyje, iškilusių problemų
sprendimu. Valstybiniuose darželiuose pasitaiko atvejų, kai tėvams trūksta informavimo apie vaiko
veiklas, pasiekimus, savijautą darželyje. Tėvų įtraukimas į ugdomąją veiklą, dalyvaujant ir
prisidedant prie darželio švenčių, renginių organizavimo, ugdomosios aplinkos gerinimo, skatina
tėvų ir pedagogų bendradarbiavimą, didina tėvų bendruomeniškumo jausmą. Nevalstybiniuose
darželiuose tėvai labiau įsitraukia į vaiko ugdymą, gaudami informaciją apie savaitės veiklų
programą bei galėdami jas aptarti su vaiku.
Kategorijoje Pasiekimų ir pažangos vertinimas išskirtos dvi subkategorijos: Vaiko
pokyčiai, Vaiko pažangos aptarimas.
Vaiko pokyčiai. Vaikui pradėjus lankyti darželį, jis pakliūna į naują aplinką, susipažįsta
su bendraamžiais, auklėtojomis, lavėja jo turimi įgūdžiai ir atsiranda naujų. Tėvai, vaikui pradėjus
Page 58
58
lankyti darželį, pastebi jo pokyčius. Dažniausiai tėvai mini bendravimą su bendraamžiais, dalijimąsi
žaislais: „Dukra įgijo daugiau bendravimo patirties, išmoko dalintis žaislais“ (V1); „Pradėjo labiau
domėtis bendraamžiais“ (N5); „Vaikelis išmoko bendrauti su bendraamžiais, labiau nori žaisti su
kitais vaikais, žaidžia vaidmenų žaidimus, dainuoja naujas daineles, deklamuoja eilėraščius“ (N2).
Tėvai pastebi, kad vaikas tapo savarankiškesnis, drąsesnis, pagerėjo kalba, atsirado
teigiami sveikatos ir emociniai pokyčiai. Tėvai mini nevalstybinius darželius lankančių vaikų
pagerėjusį mandagumą, bendravimo įgūdžius, kūrybiškumą.
„<...> mažai kalbėjo, vieną kitą žodį, prasilaužė kalba“ (V3).
„Vaikas tapo drąsesnis, pasakoja, ką veikė darželyje, kaip jautėsi, kas patiko ir
panašiai. Tapo savarankiškesnis, stengiasi rengtis, valgyti, susitvarkyti pats, tapo
mandagesnis, patobulėjo higienos, bendravimo įgūdžiai, kūrybiškumas. Pagerėjo
sveikata ir nuotaika“ (N1).
„Pastebiu progresą, vaikas tobulėja visapusiškai (žodynas, socialiniai įgūdžiai,
higienos, mandagumo, gamtos pažinimo, įvairių reiškinių suvokimo)“ (N1).
„Vaikas sustiprėjo fiziškai, emociškai bei sveikatos atžvilgiu“ (N4).
Viena mama, kurios vaikas lanko valstybinį darželį, pastebėjo neigiamus vaiko kalbos
pokyčius: „Į atgalinę pusę, galima sakyt. Čia tikrai, ne juokais. Pradėjo švepluoti. Galvoju dėl
darželio, tik trečdalis vaikų kalbėjo“ (V2).
Vaiko pažangos aptarimas. Ugdymo procese svarbu yra įvertinti vaiko pasiekimus ir
padarytą pažangą, sužinoti, ar įgyvendinti ugdymo tikslai. Pedagogai turėtų supažindinti tėvus su
vaikų vertinimu ir net įtraukti juos į vaikų vertinimo procesą. Tyrimo dalyviai teigia, kad apie vaiko
pasiekimus yra informuojami tėvų susirinkimų metu ar individualiai kitu metu: „Per tėvų
susirinkimus ar kita proga aptariu su auklėtoja vaiko pažangą. Taip pat organizuojamų renginių
metu“ (V1); „Per susirinkimus, individualiai, jeigu paklausi“ (V3). Auklėtoja papasakoja tėvams
apie vaiko savijautą, elgesį grupėje, vaiko pomėgius: „Auklėtoja užklausta visada pasakoja, kaip
dukra jaučiasi grupėje, su kuo daugiau žaidžia, ką mėgsta veikti“ (V1). Tėvų manymu, pedagogai
galėtų dažniau informuoti apie vaiko pasiekimus: „Nėra taip, kad nuolat informuotų. Pati pažįstu
savo vaiką. Nors galėtų būti dažniau, reikėtų žinoti, ar yra gebėjimų“ (V3).
Viena informantė teigia, kad apie vaiko pažangą sužino iš kasdieninių pokalbių su
auklėtoja. Taip pat patys tėvai skatinami stebėti ir vertinti vaiko pažangą: „Taip, kasdien
bendraujant su auklėtojomis. <...> Skatina ugdytis kartu, stebėti savo vaiką. Kasmet vykstančiose
veiklose galima stebėti kaip vaikas drąsėja, tvirtėja” (V4).
Mama, kurios vaikas lanko valstybinį darželį, teigia, kad vaikų pasiekimo vertinimo
nebūna darželyje ir tėvai nėra supažindinami su vaiko pasiekimais: „Nebūna to pas mus. Ir
auklėtojos neinformuoja. Vis sako, klauskit, jei norit kažko paklaust. Susirinkimo nebuvo jau nuo
rudens. Nebūna vertinimo“ (V2).
Page 59
59
Tėvai, kurių vaikai lanko privačius darželius, apie vaiko pažangą sužino pokalbių su
auklėtoja metu ar iš pateis vaiko pasakojimų ir elgesio: „Auklėtojos pasakoja apie vaiko veiklą
darželyje, aktyvumą, elgesį“ (N2); „Vaikas viską papasakoja ir parodo, ką išmoko naujo pats. <...>
Tiesiog paklausia, ar viena kita veikla vaikas patenkintas, kokiais įspūdžiais pasidalino su
tėveliais“ (N3). Tėvams norėtųsi išsamesnio vaiko pasiekimų pristatymo, nei neformalių pokalbių
metu: „Po kol kas supažindinimo nebuvo, bet planuojama. Supažindinimas būdavo neformalių
pokalbių su darželio vadove metu“ (N4); „Individualūs pokalbiai neorganizuojami, vyksta tik
apsikeitimas aktualia informacija, atvykus į darželį“ (N1).
Tėvai apie vaiko pažangą gali spręsti ir stebėdami užsiėmimų, veiklų, darbelių nuotraukas:
„Yra sukurta darželio grupė „Facebook“, kur įkeliamos vaikų užsiėmimų, veiklų, darbelių
nuotraukos“ (N1). Tėvai vaiko pasiekimus gali vertinti ir iš pasiekimų aplanko, kuriami kaupiami
vaiko darbeliai: „Taip esu supažindinama, visus vaiko darbus ir pasiekimus galiu pamatyti vaiko
aplanke arba į namus parnešamuose darbeliuose“ (V1).
Viena mama, kurios vaikas lanko privatų darželį, apie vaiko pažangą gauna išsamesnę
informaciją, kadangi ji pateikiama raštu: „Taip, žodžiu ir raštu. Žodžiu priklausomai nuo situacijos,
raštu kas pusmetį“ (N5).
Apibendrinant galima teigti, kad labiausiai tėvų pastebimi vaiko pokyčiai lankant darželį
yra didesnis vaiko savarankiškumas bei noras bendrauti su bendraamžiais. Apie vaiko pasiekimus
tėvai dažniausiai sužino iš pokalbių su auklėtoja. Auklėtoja informuoja apie vaiko savijautą, elgesį
grupėje, vaiko pomėgius. Kai kuriuose valstybiniuose darželiuose tėvai pasigenda informavimo apie
vaiko pasiekimus.
Kategorijoje Tobulintini ugdymo aspektai išskirtos subkategorijos: Ugdomosios veiklos
gerinimas, Auklėtojos bendravimas su vaiku, Vaiko pasiekimų vertinimas, Per didelis vaikų
skaičius grupėje.
Ugdomosios veiklos gerinimas. Tėvų nuomone, per mažai dėmesio skiriama vaikų
veikloms ir užsiėmimams lauke, vaikai retai vedami į lauką: „Į lauką per visą žiemą vaikų nevedė“
(V2). Nėra sukurta tinkama lauko ugdymosi aplinka, tai mažina vaikų ugdymosi galimybes: „Gerinti
lauko erdves, nėra nei sūpynių, nei normalių žaislų. Išėję lauke, tik suka ratu“ (V2).
„Į lauką mažai išeina, orai dabar tokie geri, sako, kad nespėja. Lauke neleidžia
žaisti vaikams smėlio dėžėj ar kitur, o reikia vaikščiot ratais. Vaikas sako, mama,
mes nežaidžiam, mes vaikštom. Laukas svarbus sveikatai, imunitetui, judėjimui“
(V5).
Kaip netinkamą ugdymą tėvai įvardina priverstines veiklas: „Jei vaikas nenori piešt, vis
tiek liepia visiems piešti“ (V2).
Page 60
60
Tėvai pageidauja įvairesnių ugdomųjų veiklų, užsiėmimų organizavimo: „Siūlyčiau
įtraukti užsienio kalbos užsiėmimus bei dažnesnius teatrus ar diskusijas vyresniems vaikams. Taip
pat pakviesti į darželį įvairias asmenybes, papasakoti apie profesijas vaikams“ (N2).
Mama pateikia pavyzdį, kaip valstybiniame darželyje vaikai mokomi drausmės, turi sėdėti
už stalų. Dėl tokios tvarkos, vaikai nemoka būti laisvi.
„Sėdėjimas prie stalų atrodo keistai. Po vakarienės, jau pavalgę, gražiai susėdę.
Vaikai nežaidžia, o laukia prie stalų. Ir atėję ryte, pusryčių turi laukti prie stalų.
Vaikai nemoka būti laisvi, žaisti, o įpratę prie stalų sėdėti. Yra skirti laikai, kai turi
sėdėti“ (V5).
Auklėtojos bendravimas su vaiku. Tėvai kaip netinkamą vaikų ugdymą įvardina
auklėtojos bendravimo su vaikais pobūdį – balso kėlimą, rėkimą: „Mūsų grupėje nesu pastebėjusi.
Tačiau kitose esu pastebėjusi auklėtojų, kurios, mano nuomone, kelia per daug balsą, rėkia“ (V1);
„Būna, kad dukra sako, kad auklėtojos rėkia ant vaikų“ (V2); „Mačiau kaip buvo viena nauja
auklėtoja, šaukia ant vaikų, nesusitvarko, vaikai eina vienas per kitą, triukšmas“ (V3).
Vaiko pasiekimų vertinimas. Tėvai pasigenda vaiko pasiekimų vertinimo: „Darželio
tėvai buvo išsakę poreikį dėl vaiko pasiekimų vertinimo, kurio iki šiol nebuvo“ (N4). Tėvų manymu,
būtų naudingi individualūs pokalbiai, skirti aptarti vaiko pasiekimus: „Manau, kad būtų naudinga,
jei organizuotų susitikimus su tėvais, kurių metu būtų galima ramiai ir išsamiai aptarti savo vaiko
veiklą darželyje, kas sekasi, kas ne, kur vaikui reikėtų tėvų pagalbos ir paskatinimo, kokius
klausimus aptarti, jei susiduriama su konkrečiomis problemomis“ (N1).
Per didelis vaikų skaičius grupėje. Tėvų nuomone, vaikų skaičius grupėje daro didelę
įtaką vaiko ugdymui, pedagogo veiklai. Esant dideliam vaikų skaičiui, kyla chaosas, sudėtinga skirti
individualų dėmesį vaikui, pastebėti vaikų poreikius. Auklėtoja pavargsta fiziškai ir psichologiškai,
dėl to nukenčia ugdymo kokybė.
„Tai turi daug įtakos pedagogo veiklai. Manau, kad vaikų skaičius vienai auklėtojai
neturėtų viršyti dešimt vaikų“ (V1).
„Užsieny dešimt vaikų ir trys auklėtojos. Čia dvidešimt vaikų, visi rėkia ir kaip tu
pamatysi kiekvieną vaiką, ar kad vaikas kažkam gabus“ (V3).
„Kuo vaikų daugiau, tuo dirbti yra sunkiau, mažiau galimybių pastebėti ir įsigilinti į
kiekvieno vaiko poreikius, jiems padėti. Pačiai auklėtojai darbas tampa fiziškai ir
psichologiškai sudėtingesnis, gali nukentėti vaikų ugdymo kokybė“ (N1).
„Dėl neadekvataus, per didelio vaikų skaičiaus pedagogas fiziškai pavargsta ir
praktiškai neturi laiko ir galimybių dėmesingesniam vaiko ugdymui. Situaciją gelbėja,
jeigu didelė grupė yra mišraus amžiaus ir didesni vaikai skatinami padėti mažesniems“
(V4).
Tėvų manymu, jeigu nemažinamas vaikų skaičius grupėje, juos turėtų prižiūrėti daugiau
auklėtojų: „Daugėjant vaikų grupėje, turėtų daugėti ir juos prižiūrinčių auklėtojų“ (N2); „Jeigu
Page 61
61
grupėje 15 ir daugiau vaikų, tai būtinai turi būti dvi, trys auklėtojos, nes neįsivaizduoju, kaip viena
auklėtoja visą dieną galėtų tinkamai jais pasirūpinti“ (N5).
Nevalstybiniuose darželiuose vaikų ir auklėtojų santykis yra geresnis: „15 vaikų, du
auklėtojai ir vienas, ar du pagalbiniai yra optimalus tinkamas santykis. Valstybiniuose 20 vaikų ir
daugiau, viena auklėtoja ir vienas pagalbinis – mažai“ (N3). Nevalstybiniame darželyje tėvai
patenkinti auklėtojų skaičiumi bei jų skiriamu individualiu dėmesiu: „Kadangi auklėtojų darželyje
yra daug (apie keturis žmones) kiekviena vaikų grupė ar vaikas gauna daug dėmesio ir veiklos
pagal poreikį“ (N4).
Mama, kurios netenkina valstybinio darželio ugdymas, vaikui neskiriamas individualus
dėmesys, mano, kad ne visada vaikų skaičiuje yra problema. Net ir esant mažesniam vaikų skaičiui,
ugdymo kokybė negerėja: „Man atrodo, jeigu vaikų ir dešimt būtų, jų nepastebėtų. Paprastai, kai
serga, ir būna apie dvylika“ (V2).
Page 62
62
DISKUSIJA
Mokslinėje literatūroje išskiriami šie ikimokyklinio ugdymo kokybę sąlygojantys
veiksniai: pedagogų kvalifikacija ir jos tobulinimas, pedagogų darbo sąlygos, fizinė aplinka,
ugdymo planas, programa, vaikų grupės dydis, vaikų skaičius, tenkantis vienam pedagogui.
Ikimokyklinio ugdymo kokybei įtaką daro pedagogų bendravimas su vaikais, pedagogų tarpusavio
bendravimas ir bendradarbiavimas, bendravimas tarp vaikų, pedagogų ir tėvų.
Tyrimo rezultatai, ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovų požiūriu, atskleidžia šiuos
pagrindinius ikimokyklinio ugdymo kokybės aspektus: į vaiką orientuotas ugdymas, pasireiškiantis
per vaiko poreikių svarbą, vaiko nuomonės išklausymą, tai, ką darželyje vertintų vaikai; ugdymo
turinys, apimantis ugdymo programą, ugdymo metodus, ugdymo aplinką, vaikų vertinimą;
tarpusavio santykiai, kuriuos atskleidžia geras mikroklimatas, lygiavertis santykis su vaiku, tėvų
dalyvavimas ugdymo procese; auklėtojos vaidmuo, išreiškiamas meile vaikui, pedagoginiam darbui,
auklėtojos savybėmis, profesiniu tobulėjimu, vaikų skaičiumi grupėje.
Daugelis tyrimo metu išskirtų ugdymo kokybės aspektų yra labai panašūs į mokslininkų
išskirtus aspektus. Galima sakyti, jie sutampa, skiriasi tik formuluotė.
3 lentelė
Ugdymo kokybės veiksniai
Mokslinė literatūra Tyrimo rezultatai
Gera vaiko savijauta Vaiko poreikių svarba, gera vaiko savijauta darželyje
Ugdymo programa Ugdymo programa, ugdomoji veikla
Fizinė aplinka Ugdymo aplinka
Geri vaiko pasiekimai Vaikų vertinimas, pasiekimų ir pažangos vertinimas
Personalo tarpusavio santykiai Geras mikroklimatas
Personalo ir vaikų santykiai Lygiavertis santykis su vaiku, individualus dėmesys
vaikui, auklėtojų ryšys su vaikais.
Personalo ir tėvų santykiai Tėvų dalyvavimas ugdymo procese, bendradarbiavimas su
tėvais, tėvų įtraukimas į ugdomąją veiklą
Pedagogų charakteristika Meilė vaikui, pedagoginiam darbui;
auklėtojos savybės
Pedagogų kvalifikacija ir jos tobulinimas Profesinis tobulėjimas
Vaikų grupės dydis, vaikų skaičius, tenkantis
vienam pedagogui Vaikų skaičius grupėje
Page 63
63
Daugumos tyrėjų labiausiai akcentuojami aspektai yra vaikų grupės dydis, vaikų skaičius,
tenkantis vienam pedagogui, pedagoginio personalo charakteristika. Tinkamam išsilavinimui,
pedagogų profesiniam patyrimui, kvalifikacijos tobulinimui teikiama didelė reikšmė (Švietimo
problemos analizė, 2012).
Tyrimo duomenys parodė, kad vaikų skaičius grupėje daro didelę įtaką ugdymui.
Valstybiniuose darželiuose vaikų skaičius, tenkantis vienam pedagogui, yra didesnis nei privačiuose
darželiuose. Tyrimo dalyvės, ikimokyklinių įstaigų vadovės, teigia, kad esant dideliam vaikų
skaičiui, auklėtojai dirbti yra sunkiau, sunkiau individualiai pastebėti kiekvieną vaiką. Tam pritaria
ir tėvai. Jų nuomone, vaikų skaičius grupėje įtakoja pedagogo veiklą. Esant dideliam vaikų skaičiui,
kyla chaosas, sudėtinga skirti individualų dėmesį vaikui, pastebėti vaikų poreikius.
Vadovų interviu duomenys atskleidė, kad svarbesnė auklėtojos savybė nei pedagoginis
išsilavinimas yra jaučiama meilė vaikams, pašaukimas pedagoginiam darbui. Įgytas išsilavinimas
negarantuoja sugebėjimų dirbti su vaikais. Darbui su vaikais reikia empatijos, sugebėjimo bendrauti
su vaikais ir jų tėvais. Kitos išskiriamos auklėtojos savybės yra kantrybė, piktumo, kategoriškumo
neturėjimas, tai pat intelektualumas, atvirumas, sąžiningumas. Auklėtoja turi būti tarsi pavyzdys
vaikams. Nors valstybinių darželių vadovės ir akcentuoja meilę vaikui, pedagoginiam darbui,
auklėtojoms valstybiniuose darželiuose yra būtinas pedagoginis išsilavinimas. Privatūs darželiai gali
įdarbinti auklėtoją be pedagoginio išsilavinimo. Tyrimo duomenys parodė, kad ir valstybiniai, ir
privatūs darželiai siekia pedagogų tobulėjimo, kvalifikacijos kėlimo. Auklėtojos tobulinasi
seminaruose, mokymuose, taip pat savarankiškai. Tėvai, taip pat kaip ir vadovai, mano, kad
reikalingiausia auklėtojos savybė yra meilė darbui ir vaikams. Jų manymu, auklėtojai svarbu
sugebėti bendrauti su vaikais, juos sudominti. Auklėtoja turėtų pasižymėti kantrybe,
psichologinėmis žiniomis, turėti tvirtą vertybinį pagrindą, kadangi auklėtoja yra pavyzdys,
autoritetas vaikams. Taigi, vadovų ir tėvų požiūris, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti
pedagogas, sutampa.
Lietuvos mokslininkų 2009 m. atliktas tyrimas „Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo
vadybos kokybės vertinimas“ atskleidė, kad nei tėvai, nei pedagogai neatsižvelgia į vaiko nuomonę
spręsdami dėl ugdymo tikslų ir ugdymo organizavimo. Vaikų balso nebuvimas įvardinamas kaip
didelė problema. Tyrimo duomenys parodė priešingus rezultatus. Vaiko nuomonė yra išklausoma,
auklėtojos stengiasi išgirsti, kas vaikus domina, kas jiems aktualu. Ugdymo temos ir veiklos dažnai
kyla iš vaikų klausimų, pastebėjimų. Vaikų nuomonė taip pat pasireiškia per laisvę pasirenkant
veiklas. Valstybiniuose darželiuose anksčiau auklėtojos buvo linkusios vadovauti vaikams,
laikydavosi temų, nors vaikų jos nedomindavo, tačiau dabar tai keičiasi, taip pat kaip ir privačiuose
darželiuose į vaikų nuomonę yra atsižvelgiama. Darželių vadovių nuomone, vaikai darželyje
labiausiai vertintų tai, kad gautų daug suaugusiųjų dėmesio, būtų išklausyti, daug saviraiškos
Page 64
64
galimybių, nejaustų įtampos, galėtų užsiimti tuo, kas jiems smagu, patys rinktis veiklas, pasiimti
priemones.
Lietuvos mokslininkų 2009 m. atlikto tyrimo „Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo
turinio ir jo įgyvendinimo kokybės analizė“ rezultatai parodė, kad pedagogai ikimokyklinio ugdymo
kokybę sieja su gera vaiko savijauta, ugdymo tikslų kėlimu ir kryptingu jų siekimu, gerai įrengta
aplinka, gerais vaiko pasiekimais, tėvų ir pedagogų bendradarbiavimu, pedagogo kvalifikacija, gera
vaiko priežiūra. Vadovų požiūris atskleidė, kad didžiausias dėmesys tiek valstybiniuose, tiek
privačiuose darželiuose yra skiriamas vaikui, jo poreikiams, saviraiškai ir gerai savijautai. Tiek
valstybiniuose, tiek privačiuose darželiuose svarbiausia yra gerai besijaučiantis vaikas. Tėvams gera
vaiko savijauta yra svarbiausias lūkestis vaiko ugdymui darželyje.
Mokslininkai didelę reikšmę teikia tam, kaip ikimokyklinio ugdymo įstaiga funkcionuoja
kiekvieną dieną. Dėmesys kreipiamas į pedagogų bendravimą su vaikais, pedagogų tarpusavio
bendravimą ir bendradarbiavimą, bendravimą tarp vaikų, pedagogų ir tėvų. Didelę reikšmę turi tai,
koks yra pedagogo bendravimo su vaikais emocinis tonas, kaip struktūruoja vaiko veiklą, koks yra
sąveikos su vaikais turinys, kaip ir kiek pedagogai dalyvauja vaikų veiklose (Švietimo problemos
analizė, 2012). Vadovų interviu duomenys parodė, kad ugdymo kokybei didelę įtaką turi geras
įstaigos mikroklimatas, lygiavertis santykis su vaiku ir tėvų įtraukimas. Geri santykiai su
kolegomis, streso, įtampos nebuvimas skatina veikti, kurti, įgyvendinti idėjas. Pedagogų gera
savijauta persiduoda ir vaikams. Dauguma tyrimo dalyvių įvardino gerą darželio atmosferą,
bendradarbiavimu pagrįstus kolegų santykius. Privačiuose darželiuose, kuriuose yra nedideli
kolektyvai, santykiai tarp kolegų yra draugiški, artimi, kolegos papildo vienas kitą. Tyrimo metu
paaiškėjo, kad pedagogų santykis su vaiku yra lygiavertis, siekiama vaikui ne vadovauti, nurodyti, o
paaiškinti, vyksta dialogas. Bendradarbiavimas su tėvais geriausiai atsiskleidžia per tėvų
dalyvavimą vaikų ugdyme, prisidėjimą prie veiklų organizavimo. Auklėtojos stengiasi įtraukti tėvus
į veiklą, siekia palaikyti bendradarbiavimu grįstus santykius. Tėvai organizuoja vaikams veiklas,
prisideda kuriant ugdymo erdves, dalyvauja darželio rengiamose išvykose, šventėse.
Tėvų nuomone, šiltas auklėtojų ryšys su vaikais, pagarbus tonas sukuria tinkamą
ugdymosi aplinką. Tuo pasižymi ir valstybiniai, ir privatūs darželiai. Tačiau valstybiniuose
darželiuose tėvai pastebi ir blogą auklėtojų ir vaikų ryšį, pasireiškiantį nelygiaverčiu bendravimu,
vaikų nuomonės nepaisymu, auklėtojos šaltumu. Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas pasižymi
tėvų informavimu apie vaiko ugdymąsi darželyje, iškilusių problemų sprendimu. Valstybiniuose
darželiuose pasitaiko atvejų, kai tėvams trūksta informavimo apie vaiko veiklas, pasiekimus,
savijautą darželyje. Tėvai įvardina, dalyvaujantys darželio šventėse, prisidedantys prie renginių
organizavimo, ugdomosios aplinkos gerinimo. Tai skatina tėvų ir pedagogų bendradarbiavimą,
didina tėvų bendruomeniškumo jausmą.
Page 65
65
Mokslininkai pastebi, kad keičiasi požiūris į ikimokyklinio ugdymo programą.
Akcentuojamas į vaiką orientuotas ugdymas, vaikas pripažįstamas kaip lygiavertis ugdymo proceso
partneris (Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos, 2015). Tyrimas parodė, kad
privačiuose darželiuose ugdymo programa labai išieškota, tobulinama atsižvelgiant į iškylančias
problemas, jos atnaujinimas vyksta nuolatos, ji tarsi gyva, joje viskas sudėta, kas kyla iš praktikos.
Valstybiniuose darželiuose programa atnaujinama, jeigu atsiranda poreikis, pokytis, nauji metodai,
vertinimo sistema nauja atsiranda, tai nevyksta nuolatos. Programos išsiskiria: viena parengta pagal
gruzinų programą, kitos pagal „valstybinę“ programą, dar kitos taiko Valdorfo elementus, tačiau
tiek valstybinių, tiek privačių darželių programos parengtos, remiantis vaikų pasiekimų aprašu.
Tėvų interviu atskleidė, kad nevalstybinių darželių pasirinkimą lemia taikoma ugdymo programa,
pagrįsta tam tikra pedagogika ar filosofija, netradiciniai ugdymo metodai.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad ugdymo aplinka tarsi dar vienas pedagogas, skatina vaikus
žaisti, kurti, stebėti aplinką, priemones ir mokytis. Aplinkos reikšmė ugdymui yra labai didelė, ji
nukreipia vaikus tikslingam žaidimui. Vadovų tyrimas atskleidė, kad vaikų vertinimas vyksta
kasdien, auklėtojoms stebint vaikus, pastebint situacijas. Vertinamas vaikų bendravimas, elgesys,
konkretūs vaiko poelgiai. Vertinant vaikus, išaiškėja, ką reikia gerinti, kuriose srityse pažanga
nedidelė. Valstybiniuose darželiuose vaikai vertinami vadovaujantis „Ikimokyklinio amžiaus vaikų
pasiekimų aprašu“. Auklėtojos stebi, kokią pažangą vaikas padaro per mokslo metus. Taip pat
vertinama ir visos grupės pažanga. Tėvų tyrimo duomenys atskleidė, kad tėvai apie vaiko padarytą
pažangą sužino iš pokalbių su auklėtoja. Tačiau tėvams trūksta informavimo apie vaiko ugdymą,
vaiko pasiekimus ir pažangą. Tai labiau pastebima valstybiniuose darželiuose. Nevalstybiniuose
darželiuose tėvams taip pat norėtųsi išsamesnio vaiko pasiekimų pristatymo, nei neformalių
pokalbių metu.
Mokslininkų teigimu, vaiko įgyjamas patyrimas priklauso nuo pedagogo elgesio ir
sąveikos su vaiku (Švietimo problemos analizė, 2012). Tyrimo metu paaiškėjo, kad daugelį dalykų
lemia pedagogas. Nors vadovai, tiek valstybinėse, tiek nevalstybinėse įstaigose, minėjo lygiavertį
santykį su vaiku, vaiko poreikių svarbą, bendradarbiavimą su tėvais, tėvų dalyvavimą ugdymo
procese, tėvų požiūris atskleidė kitokį vaizdą. Blogą vaiko savijautą, nenorą eiti į darželį lemia
auklėtojos šaltumas, griežtumas, meilės ir šilumos vaikams nerodymas. Tėvų dalyvavimas vaiko
ugdyme priklauso nuo pedagogo bendradarbiavimo, tėvų informavimo apie vaiko ugdymą, veiklas,
vaiko pažangą bei savijautą. Ar gali pedagogas įtraukti tėvus į vaiko ugdymą, jeigu tėvai nežino,
kaip ugdomi vaikai, kokie yra vaikų užsiėmimai ir veiklos? Visa tai yra pedagogo rankose. Todėl
labai svarbios yra pedagogo savybės ir nuolatinis tobulėjimas.
Page 66
66
IŠVADOS
1. Keičiantis požiūriui į ikimokyklinį ugdymą, suvokiant jį ne tik kaip paramą dirbantiems ir
vaikus auginantiems tėvams, daugiau dėmesio skiriama ugdymo procesui ir ikimokyklinio
ugdymo kokybės gerinimui. Lietuvoje nėra parengtos vieningos nacionalinės ikimokyklinio
ugdymo programos, kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga ją rengia pati. Akcentuojamas į
vaiką orientuotas ugdymas, vaikas pripažįstamas kaip lygiavertis ugdymo proceso partneris.
Atsakomybė už ikimokyklinio ugdymo programų turinį tenka ugdymo teikėjui.
2. Ugdymo kokybės samprata siejama su ugdymo tikslų įgyvendinimu, asmenybės brandos
ugdymu, su visuomenės ar konkretaus žmogaus poreikių, reikalavimų bei lūkesčių tenkinimu.
Ikimokyklinio ugdymo kokybę įtakoja įstaigose dirbantys pedagogai, jų nusiteikimas dirbti
gerai, nuolatinis tobulėjimas ir veiksmingų metodų taikymas. Skirtingi požiūriai į
ikimokyklinio ugdymo kokybę: tėvų, pedagogų, paties vaiko požiūriu, vaiko raidos, papildo
ugdymo kokybės sampratą. Ikimokyklinio ugdymo kokybę sąlygoja pedagogų kvalifikacija ir
jos tobulinimas, pedagogų darbo sąlygos, fizinė aplinka, ugdymo planas, programa, vaikų
grupės dydis, vaikų skaičius, tenkantis vienam pedagogui, pedagogų bendravimas su vaikais,
pedagogų tarpusavio bendravimas ir bendradarbiavimas, pedagogų ir tėvų bendravimas.
3. Vadovų požiūris atskleidė ikimokyklinio ugdymo kokybės veiksnius: į vaiką orientuotas
ugdymas, pasireiškiantis per vaiko poreikių svarbą, vaiko nuomonės išklausymą, tai, ką
darželyje vertintų vaikai; ugdymo turinys, apimantis ugdymo programą, ugdymo metodus,
ugdymo aplinką, vaikų vertinimą; tarpusavio santykiai, kuriuos atskleidžia geras
mikroklimatas, lygiavertis santykis su vaiku, tėvų dalyvavimas ugdymo procese; auklėtojos
vaidmuo, išreiškiamas meile vaikui, pedagoginiam darbui, auklėtojos savybėmis, profesiniu
tobulėjimu, vaikų skaičiumi grupėje.
Tėvų požiūris atskleidė, kad valstybinių darželių pasirinkimą įtakoja finansinės galimybės,
darželio vieta bei geri atsiliepimai apie darželio mikroklimatą, dirbančias auklėtojas.
Nevalstybinių darželių pasirinkimą lemia taikomi netradiciniai ugdymo metodai, ugdymo
programa, pagrįsta tam tikra pedagogika ar filosofija. Tyrimo rezultatai parodė tėvų lūkesčius
vaiko ugdymui: gera vaiko savijauta darželyje, ugdomoji veikla, individualus dėmesys, sveika
mityba. Lūkesčių išpildymas atspindi ugdymo kokybę, ir priešingai, tėvų lūkesčių
netenkinimas parodo nekokybišką ugdymą. Ugdymo kokybei įtaką daro ir auklėtojų, vaikų ir
tėvų tarpusavio sąveika, auklėtojų ryšys su vaikais, auklėtojos savybės, bendradarbiavimas su
tėvais, tėvų įtraukimas į ugdomąją veiklą bei pasiekimų ir pažangos vertinimas, kurį parodo
vaiko pokyčiai, vaiko pažangos aptarimas.
Page 67
67
4. Dauguma ikimokyklinio ugdymo kokybės aspektų, vadovų požiūriu, pasireiškė tiek
valstybinėse, tiek ir nevalstybinėse įstaigose. Išryškėję ikimokyklinio ugdymo kokybės
skirtumai:
valstybiniuose darželiuose vaikų skaičius, tenkantis vienam pedagogui, yra didesnis nei
privačiuose darželiuose; esant dideliam vaikų skaičiui, auklėtojai sunkiau dirbti ir
individualiai pastebėti kiekvieną vaiką;
nors valstybinių darželių vadovės ir akcentuoja meilę vaikui, pedagoginiam darbui,
auklėtojoms valstybiniuose darželiuose yra būtinas pedagoginis išsilavinimas;
nevalstybiniai darželiai gali įdarbinti auklėtoją be pedagoginio išsilavinimo, svarbesnė
auklėtojos savybė nei pedagoginis išsilavinimas yra meilė vaikams, pašaukimas
pedagoginiam darbui; įgytas išsilavinimas negarantuoja sugebėjimų dirbti su vaikais;
valstybiniuose darželiuose auklėtojos buvo linkusios vadovauti vaikams, laikydavosi temų,
nors vaikų jos nedomindavo, tačiau dabar tai keičiasi, taip pat kaip ir privačiuose darželiuose į
vaikų nuomonę yra atsižvelgiama;
nevalstybiniuose darželiuose, kuriuose yra nedideli kolektyvai, santykiai tarp kolegų yra
artimesni, valstybiniuose darželiuose kolegų santykiai grindžiami bendradarbiavimu;
nevalstybiniuose darželiuose ugdymo programa tobulinama atsižvelgiant į iškylančias
problemas, jos atnaujinimas vyksta nuolatos, valstybiniuose darželiuose programa
atnaujinama, jeigu atsiranda poreikis, pokytis, nauji metodai, nauja vertinimo sistema, tai
nevyksta nuolatos.
Tėvų požiūris atskleidė skirtingą ugdymo kokybės veiksnių vertinimą. Nevalstybiniuose
darželiuose tėvai patenkinti gera vaiko savijauta darželyje, ugdomąja veikla, individualaus
dėmesio skyrimu vaikui, šiltu pedagogų bendravimu su vaikais, tėvų informavimu apie vaiko
ugdymą. Valstybiniuose darželiuose tėvų nuomonė išsiskyrė – vieni patenkinti ugdymo
kokybės veiksniais, kiti mato daug tobulintinų aspektų: ugdomosios veiklos gerinimas,
auklėtojos ryšys su vaikais, bendravimo būdas, vaiko individualumo neatskleidimas, tėvų
neinformavimas apie vaiko ugdymą ir pasiekimus, per didelis vaikų skaičius grupėje.
Page 68
68
REKOMENDACIJOS
Švietimo ir mokslo ministerijai:
Organizuojant studentų priėmimą į ikimokyklinio ugdymo pedagogo specialybę,
akcentuoti, kokių savybių žmonės turėtų rinktis šią specialybę – pozityvūs, šilti, mylintys vaikus, o
ne valdingi, kategoriški, dalykiški.
Didinti ikimokyklinio ugdymo pedagogo profesijos prestižą, keliant atlyginimus.
Valstybinių įstaigų vadovams:
Priimant auklėtoją į darbą, atsižvelgti ne tik į pedagoginį išsilavinimą, bet ir gebėjimus
dirbti su vaikais, bendrauti, sudominti vaikus, charakterio savybes – kantrybę, nekategoriškumą.
Skatinti pedagogus dalyvauti tiksliniuose seminaruose, galinčiuose pagerinti ugdomąją
veiklą, bendravimą su vaikais, bendradarbiavimą su tėvais. Vertinti seminaruose įgytų žinių
pritaikymą praktikoje, aptarti su pedagogais žinių įtaką kasdieninei veiklai.
Organizuoti susirinkimus tėvams, juose informuoti tėvus apie vaikų ugdomąją veiklą,
vaikų pasiekimus ir pažangą, o ne tik aptarti organizacinius klausimus.
Organizuoti individualius auklėtojos ir tėvų pokalbius apie vaiko ugdymą, pasiekimus ir
pažangą. Jie turėtų vykti ne atvedant ar pasiimant vaiką iš darželio, o atskiru laiku.
Siekiant gerinti vaiko ugdymo kokybę, atlikti tėvų apklausą apie matomas problemas,
tobulintinus ugdymo aspektus.
Gerinti vaiko ugdymosi aplinką lauko erdvėse.
Valstybinių įstaigų pavaduotojoms ugdymui:
Siekiant gerinti auklėtojos ir vaikų ryšį, lankytis grupėje, stebėti ugdomąjį procesą, grupės
atmosferą, vaikų bendravimą, įsitraukimą į veiklas, vertinti auklėtojos bendravimą su vaikais.
Matant netinkamą auklėtojos bendravimą, skatinti auklėtoją keisti požiūrį į bendravimą su vaikais.
Valstybinių įstaigų pedagogams:
Gerinti ugdomąją veiklą, kasdien išvedant vaikus į lauką. Lauke leisti vaikams laisvai
žaisti ar organizuoti bendrus žaidimus.
Įtraukti tėvus į ugdymo procesą, informuojant juos apie ugdymo veiklas, siunčiant
elektroniniu paštu informaciją apie savaitės temas, numatytus užsiėmimus.
Tėvams pasiimant vaiką iš darželio, informuoti juos apie vaiko veiklą darželyje, savijautą.
Nuolat siųsti tėvams nuotraukas apie vaiko veiklą darželyje.
Nevalstybinių įstaigų vadovams:
Išsamiau supažindinti tėvus su vaiko pasiekimų vertinimu, padaryta pažanga,
organizuojant individualius auklėtojos ir tėvų pokalbius.
Page 69
69
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Barkauskaitė, M. ir Bruzgelevičienė, R. (2002). Švietimo įstaigos vertinimo nuostatos.
Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. I dalis (p. 9–15). Vilnius: Švietimo
aprūpinimo centras.
2. Bitinas, B. (2000). Ugdymo filosofija (p. 106-108). Vilnius: Enciklopedija.
3. Becker – Textor, I. (2001). Kūrybiškumas vaikų darželyje (p. 36). Vilnius: Presvika.
4. Boller, A. (2012). Mano vaikas pradeda lankyti darželį (p.13). Vilnius: gimtasis žodis.
5. Boyd, D. ir Bee, H. (2011). Augantis vaikas (p. 206). Vilnius: Standartų spaustuvė.
6. Burškaitienė, R. ir Vilkonienė, M. (2009). Priešmokyklinio ugdymo kokybė: samprata ir
esminiai vadybos aspektai. Jaunųjų mokslininkų darbai, 2 (23), 111-117. Prieiga per
internetą: http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-
0001:J.04~2009~1367166922986/datastreams/DS.002.1.01.ARTIC/content. (žiūrėta 2017-
04-14).
7. Dodge, D. T. ir Phinney, J. (2008). Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas (p. 22 -
26). Vilnius: Presvika.
8. Dodge, D. T., Rudick, S. ir Berke, K. (2008). Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas:
Vadovas tėvams. Vilnius: Presvika.
9. Coughlin, P., Hansen, K. A., Heller, D., Kaufmann, R. K., Stolberg, J. R. ir Walsh K.B.
(1997). Į vaiką orientuotų grupių kūrimas: knyga auklėtojai. Vilnius: Lietus.
10. Grigelionytė, R. (2016). „Ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdymo turinys valstybinėse ir
nevalstybinėse švietimo institucijose“. Magistro darbas.
11. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas (p. 4 - 6). (2016). Vilnius: Lietuvos
Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras.
12. Ikimokyklinio ugdymo kokybė. (2012). Švietimo problemos analizė. Švietimo ir mokslo
ministerija, 13 (77). Prieiga per internetą: http://www.nmva.smm.lt/wp-
content/uploads/2012/12/Ikimokyklinio-ugdymo-kokybe-2012-rugs%C4%97jis.pdf (žiūrėta
2017-04-22).
13. Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos. (2015). Vilnius: Lietuvos Respublikos
Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras. Prieiga per internetą:
https://www.smm.lt/uploads/documents/svietimas/knyga%20-%20rekomendacijos.pdf
(žiūrėta 2017-04-22).
14. Jonutytė, I., Braslauskienė, R, Grinevičienė, N. E., Jautakytė, R., Petružienė, S.,
Ruzgienė, A., Vaitkienė, I., Žarienė, A., Norvilienė, A. (2004). Ikimokyklinio ugdymo
Page 70
70
pasirinkimo galimybės Lietuvoje: tiriamojo darbo ataskaita. Klaipėda: Klaipėdos
universitetas. Prieiga per internetą:
https://www.smm.lt/uploads/documents/kiti/ikimokyklinio_ugdymo_2004.doc (žiūrėta
2017-04-22).
15. Jovaiša, L. (1993). Pedagogikos terminai. Kaunas: Šviesa.
16. Jovaiša, L. (2007). Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius: Gimtasis žodis.
17. Juodaitytė, A. (2002). Socializacija ir ugdymas vaikystėje. Vilnius: Petro ofsetas.
18. Juodaitytė, A. (2003). Vaikystės fenomenas: socialinis – edukacinis aspektas. Šiauliai: VšĮ
Šiaulių universiteto leidykla.
19. Juodaitytė, A., Gaučaitė, R. ir Kazlauskienė, A. (2009). Informavimas apie ikimokyklinį,
priešmokyklinį ugdymą ir švietimo pagalbą (p. 39 – 45). Vilnius: Lucilijus.
20. Kosjanenkienė, L. (2012). Požiūrių į ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiklos kokybę
įvairovė. Magistro darbas. Mokslinė vadovė dr. D. Bukantaitė.
21. Layzer, J. I., Goodson, B. D. (2006). The quality of early care and education settings.
Definitional and measurement issues. Evaluation review, Vol. 30, No. 5.
22. Leach P. (2009). Child care today. Getting it right for everyone. Alfred A. Knopf. New
York.
23. Lemežytė, I. (2012). Ikimokyklinio ugdymo švietimo sistema, ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo paskirtis. Prieiga per internetą:
http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/bendri-straipsniai/ikimokyklinio-ugdymo-
svietimo-sistema-ikimokyklinio-ir-priesmokyklinio-ugdymo-paskirtis/4856 (žiūrėta 2017-
04-22).
24. Lietuvos Respublikos Seimas. (2011). Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas (2011 m.
kovo 17 d. Nr. XI-1281). Prieiga per internetą: https://www.e-
tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9A3AD08EA5D0/TAIS_458774 (žiūrėta 2017-04-22).
25. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. (2005). Dėl ikimokyklinio ugdymo
programų kriterijų aprašo (2005 m. balandžio 18 d. Nr. ISAK-627). Prieiga per internetą:
https://www.smm.lt/uploads/documents/Pedagogams/ikimokyklinio%20ugdymo%20progra
mos%20kriteriju%20aprasas1%20g.doc.pdf (žiūrėta 2018-02-20).
26. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. (2005a). Dėl pavyzdinio auklėtojo
pareigybės aprašymo patvirtinimo (2005 m. lapkričio 11 d. Nr. ISAK-2249 Prieiga per
internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.80245407BFAF (žiūrėta 2017-04-22).
27. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. (2008). Dėl formaliojo švietimo
kokybės užtikrinimo sistemos koncepcijos patvirtinimo (2008 m. lapkričio 24 d. Nr. ISAK-
Page 71
71
3219. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3BAC7260C20
(žiūrėta 2017-04-22).
28. Lietuvos statistikos departamentas. (2016). Ikimokyklinis ugdymas. Prieiga per internetą:
https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=4288614 (žiūrėta 2017-04-22).
29. Litvinienė, J. (2002). Šeima – vaiko ugdymo institucija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto
leidykla.
30. Martišauskienė, D. 2008. Tėvų ir pedagogų požiūris į ikimokyklinio ugdymo paslaugų
kokybę Kretingos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas". Jaunųjų mokslininkų darbai, Nr. 1 (17),
p. 89. Prieiga per internetą: http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-
0001:J.04~2008~1367164623494/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content. (žiūrėta 2017-
04-22).
31. Monkevičienė, O., Glebuvienė, V.S., Jonilienė, M., Montvilaitė, S., Stankevičienė, K.,
Mauragienė, V., Tarasonienė, A.L. (2008). Ikimokyklinio ugdymo įvairovė: esama situacija
ir visuomenės lūkesčiai. Prieiga per internetą:
https://www.smm.lt/uploads/documents/kiti/VPU-atask-paslaug-ivairove.pdf (žiūrėta 2017-
04-22).
32. Monkevičienė, O., Glebuvienė, V.S., Stankevičienė, K., Jonilienė, M., Montvilaitė, S.,
Mazolevskienė, A. (2009). Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo turinio ir jo
įgyvendinimo kokybės analizė. Prieiga per internetą:
http://www.upc.smm.lt/projektai/pletra/Tyrimai/VPU%20tyrimo%20ataskaita/Ikimokyklini
o,%20priesmokyklinio%20ugdymo%20turinio%20ir%20jo%20%20igyvendinimo%20koky
bes%20analize%20Tyrimo%20ataskaita%202009%2011%2005.pdf (žiūrėta 2017-04-22).
33. Montvilaitė, S., Glebuvienė, V.S., Kerulienė, I., Mauragienė, V. (2011). Kokia aplinka
kviečia vaiką kūrybiškai ugdytis. In Metodinis leidinys priešmokyklinio ugdymo
pedagogams (p. 94-104). Klaipėda: Klaipėdos banga.
34. Montvilaitė, S., Mazolevskienė, A., Monkevičienė, O. (2011a). Koks bendravimas su šeima
tėvams yra patrauklus. In Metodinis leidinys priešmokyklinio ugdymo pedagogams (p. 114-
124). Klaipėda: Klaipėdos banga.
35. Neifachas, S. (2004). Šiuolaikinės mokyklos ugdymo kokybės valdymo problema: teorinė
prakseologinė eksplikacija. Jaunųjų mokslininkų darbai, 3, 91-95.
36. Neifachas, S. (2007). Priešmokyklinio ugdymo kokybės vadyba: vadovavimas ugdymo
programos rengimo strategijai. Vilnius: Ciklonas.
37. Pranaitytė, R., Malinauskienė, D. (2011). Pedagogų nuomonė apie kokybišką vaikų ugdymą
sąlygojančius veiksnius ikimokyklinėse įstaigose. Jaunųjų mokslininkų darbai.
Page 72
72
38. Projekto „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“ viešinimo leidinys. (2011).
Vilnius.
39. Ruškienė, I. ir Slušnienė, G. (2015). Aplinkos reikšmė ikimokyklinio ugdymo(-si) kokybei.
In Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas: situacija ir visuomenės lūkesčiai (p. 137 –
150). Klaipėda: Klaipėdos valstybinė kolegija.
40. Ruškus, J., Žvirdauskas, D., Žvirdauskienė, R., Eskytė, I., Motiečienė, R., Dorelaitienė, A.,
Jagelavičiūtė, E. (2009). Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo vadybos kokybės
vertinimas. Prieiga per internetą:
https://www.upc.smm.lt/projektai/pletra/Tyrimai/J.%20Ruskaus%20tyrimo%20ataskaita/Iki
mokyklinio,%20priesmokyklinio%20ugdymo%20vadybos%20kokybes%20vertinimas%20
Tyrimo%20ataskaita2009%2008%2031.pdf (žiūrėta 2017-04-22).
41. Sabaliauskienė, R. ir Rimkienė, R. (2009). Kokybiškas ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymas.
Vilnius.
42. Staerfeldt, E. ir Mathiasen, C. R. (1999). Pedagogika ir demokratija: ugdomojo darbo
eksperimentai Lietuvos vaikų darželiuose (p. 54-72). Vilnius: Aidai.
43. Szanton, E. S. (2001). Į vaiką orientuotas ugdymas nuo gimimo iki trejų metų: knyga
ugdytojams (p.126). Vilnius: Lietus.
44. Švietimo ir mokslo ministerija. (2017). Ikimokyklinis ugdymas. Prieiga per internetą:
https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimo-sistema-ikimokyklinis-ugdymas
(žiūrėta 2017-04-22).
45. Švietimo kokybė. (2013). Švietimo problemos analizė. Švietimo ir mokslo ministerija, 10
(96). Prieiga per internetą: http://www.sac.smm.lt/wp-
content/uploads/2016/01/bs_Svietimo-kokybe-2013-11.pdf. (žiūrėta 2017-04-22).
46. Tidikis, R. (2003). Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: SPAB spaustuvė Aušra.
47. Urbanavičiūtė, I. (2015). Ugdymo proceso kokybės vadyba ikimokyklinio ugdymo
institucijoje: “Vaikystės sodo” atvejis. Magistro darbas. Mokslinė vadovė dr. V. Navickienė.
48. Vilkonis, R. (2008). Neuždarykime vaikystės tarp sienų keturių. Šiauliai: Šiaulių universiteto
leidykla.
49. Žalimienė, L. (2003). Socialinės paslaugos. Vilnius.
50. Želvys, R. (2003). Švietimo organizacijų vadyba. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
51. Žydžiūnaitė, V. (2007). Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos. Kaunas: Technologija.
52. Žydžiūnaitė, V. (2011). Baigiamojo darbo rengimo metodologija. Klaipėda: Klaipėdos
valstybinė kolegija.
Page 73
73
PRIEDAI
1 PRIEDAS
Esu Vytauto didžiojo universiteto Švietimo vadybos magistrantūros II kurso studentė Gita
Mykolaitytė. Atlieku tyrimą: „Ikimokyklinio ugdymo kokybė valstybinėse ir nevalstybinėse
ugdymo įstaigose vadovų ir tėvų požiūriu“. Tyrimo tikslas - atskleisti ikimokyklinio ugdymo
kokybės ypatumus valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose. Interviu yra anoniminis. Gauti
duomenys bus susisteminti ir analizuojami apibendrintai.
Kada darželis įkurtas?
Kiek metų vadovaujate darželiui?
Kokia Jūsų specialybė? Ar turite pedagoginio darbo patirties?
Kiek vaikų lanko darželį?
1. Ar galėtumėte darželį priskirti prie geriausiųjų? Kodėl taip manote?
2. Kuo darželyje didžiuojatės? Kas darželyje Jus džiugina? Prisiminkite tokius atvejus ir
papasakokite.
3. Kas svarbiausia Jūsų įstaigoje? Kam skiriamas didžiausias dėmesys?
4. Papasakokite apie darželio ugdymo programą. Kuo ji išskirtinė? Kaip ją rengėte? Ar ji
tobulinama?
5. Kokius ugdymo metodus taikote?
6. Kokia aplinka vaikams yra sukurta ir kokia jos įtaka ugdymui?
7. Kaip apibūdintumėte darželio atmosferą? Kuo pasižymi auklėtojų bendravimas su vaikais? Kokie
yra santykiai tarp kolegų?
8. Kaip pedagogai bendrauja su tėvais? Ar tėvai įtraukiami į ugdymo procesą? Kaip įtraukiami?
9. Jei reikėtų priimti naują darbuotoją, į ką kreiptumėte dėmesį? Kas svarbiau išsilavinimas ar
asmens savybės? Kokiomis savybėmis turi pasižymėti auklėtoja?
10. Koks auklėtojos vaidmuo vaikų ugdyme?
11. Kokias būdais pedagogai kelia kvalifikaciją?
12. Kaip manote, kaip pedagogo veiklą įtakoja vaikų skaičius grupėje? Kiek vaikų tenka vienam
pedagogui?
13. Jei vaikai patys rinktųsi darželį, kodėl pasirinktų šį darželį?
14. Ar vaikams suteikiama teisė išreikšti savo nuomonę, ar į ją įsiklausoma?
15. Kaip vertinami vaiko pasiekimai ir pažanga?
Page 74
74
2 PRIEDAS
Esu Vytauto didžiojo universiteto Švietimo vadybos magistrantūros II kurso studentė Gita
Mykolaitytė. Atlieku tyrimą: „Ikimokyklinio ugdymo kokybė valstybinėse ir nevalstybinėse
ugdymo įstaigose vadovų ir tėvų požiūriu“. Tyrimo tikslas - atskleisti ikimokyklinio ugdymo
kokybės ypatumus valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose. Interviu yra anoniminis. Gauti
duomenys bus susisteminti ir analizuojami apibendrintai.
Kokia vaiko lytis?
Koks vaiko amžius?
Kiek laiko vaikas jau lanko darželį?
Kiek vaikų yra darželio grupėje?
Ar grupėje mišraus amžiaus vaikai?
1. Kodėl pasirinkote valstybinį/nevalstybinį darželį?
2. Ar jūsų pasirinkimas pateisino jūsų lūkesčius? Ir kodėl?
3. Kokius vaiko pokyčius pastebėjote, vaikui pradėjus lankyti darželį? Ar pasikeitė vaiko elgesys,
bendravimas šeimoje ir su bendraamžiais?
4. Kaip vaikas jaučiasi darželyje?
5. Kas jums labiausiai darželyje patinka? Kokias išskirtines darželio savybes galėtumėte paminėti?
6. Kaip vaikai ugdomi jūsų pasirinktame darželyje?
7. Koks yra auklėtojų ryšys su vaikais? Kaip yra bendraujama su vaikais?
8. Kaip manote, kokiomis savybėmis turi pasižymėti auklėtoja?
9. Kaip jūs manote, kaip jums sekasi bendrauti su auklėtoja? Kaip dažnai bendraujate su auklėtoja?
10. Ar esate kviečiami prisidėti prie bendrų veiklų?
11. Ar esate supažindinami su vaiko pasiekimais? Kokiu būdu supažindinami?
12. Ar jus, kaip tėvus, įtraukia į vaikų pažangos vertinimą? Kaip įtraukia?
13. Ar esate pastebėję netinkamų vaikų ugdymo atvejų darželyje?
14. Ar reikėtų darželiui tobulinti veiklas? Kokias?
15. Kaip manote, kaip pedagogo veiklą įtakoja vaikų skaičius grupėje?
Page 75
75
3 PRIEDAS
Kategorija Subkategorija Patvirtinantys teiginiai
Į vaiką
orientuotas
ugdymas
Vaiko poreikių
svarba
„Stengiamės gilintis į vaiką, į santykius, šviesti šeimas, diegti
dvasinį humanizmą, vertybes.<...>Dėmesys vaikui. Neorganizuojam
konkursų, projektų, rodikliai nėra svarbiausia. Kreipiam dėmesį į
emocinę raišką, auklėtojos rašo jausmų dienoraščius, jausmų
lenteles. <...> Nesame susikoncentravę į akademinius rodiklius, bet
į santykį, asmenybės skleidimąsi. Kai vaikas skleidžiasi, tėvai
įvardina, auklėtojos“ (I1).
„Esmė ugdymo procese yra gerai besijaučiantis vaikas. Tai
pagrindinis vertinimo kriterijus. Vaikai visumoj jaučiasi gerai.
Ugdymas apie kiekvieną vaiką, viskas vaikams, vaiko saviraiškos
galimybėm. <...> Prioritetai ugdymo procese – pirmiausia vaikas ir
jo prigimtiniai poreikiai. <...> Vaikai labiausiai džiugina kiekvieną
dieną, kai matau, kaip jie kuria, žaidžia, draugauja, kaip išnaudoja
tas galimybes ir laiką.<...> Didžiausias dėmesys – žmogui, vaikui
ugdymo procese“ (I2).
„Lavinimui, ugdymui, į vaikus dėmesys. Auklėtojos tobulėja dėl
vaikų“ (I3).
„Vaikų nuomonė, vaikams kad geriausia, vaikai gerai jaučiasi.
<...> Vaikų emocijos, pasilieka noriai, jaučiasi drąsiai, nori žaisti,
yra aktyvūs, susiranda savo veiklos“ (I4).
„<...> vaikų poreikius, pažinti individualias savybes, individualų
vaikų ugdymą pagal individualius gebėjimus. Didelę reikšmę
teikiam vaikų asmenybei, orumui. Išklausom vaiką, kalbam apie
vaiko savijautą, emocijas, geros emocijos ar blogos, ieškom
priežasčių “ (I5).
„Ypatingas požiūris į vaiką, į individualumą, į vaiko poreikius.
Vaikai yra labai drąsūs, savarankiški, nebijo atsiskleisti“ (I6).
Vaiko nuomonės
išklausymas
„Vaikai balsuoja per ryto ratą, jei yra problema. Vienas vaikas
grasino kitiems, vaikai nubalsavo pašalinti į kitą kambarį. Turi
balsą kurdami taisykles, auklėtojos užveda, padeda sukurti
taisykles. Vaikai turi sprendžiamąją galią“ (I1).
„Taip. Yra momentų, esame susitarę, negalim elgtis kitaip. Yra ryto
ratas, turim susiskaičiuoti, pasakyti, kokia diena. Galim dainuoti ar
istorijas skaityti. Vieni didieji berniukai nenorėjo eiti į ryto ratą.
Blefavau, sakiau, čia toks darželis, turim eiti, o jei nenori eiti į ryto
ratą, turi pasakyti tėvams, kad nenori lankyti darželio. Tai vaikus
paveikia. Poreikis susiburti yra svarbus ugdymo momentas, tai lydi
visą gyvenimą. Susirinkimai darbe, darbas komandoje“ (I2).
„Tik vaikų nuomonė dėl veiklų. Užsiima kaip nori. Tai skatina
erdvės. Nebuvo poreikio užimti, kad nėra ką veikti. Jei turi ką
Page 76
76
pranešti, juos atitrauki nuo jų veiklos. Darbadienį reikia užbaigti
kalti, grėbti. Vienas sako, aš būsiu policininkas, jau trys
policininkai. Klausiam, ar galim ateiti į svečius. Paruošia mums
stalą, vaišina arbata. Vairuotoju autobuso gali sugalvoti būti. Tai
ugdymas karjerai. Prašau padėti vežti karutį, sako negaliu, kepu
pyragą. Tupi prie krosnies ir žiūri į pašautą pyragą“ (I2).
„Kas įdomu vaikams, tą ir veikiam. <...> Savaitės temos gimsta iš
vaikų. Vaikas paklausė, kuo skiriasi ledas nuo stiklo. Buvo žiema,
ėjom į ledo areną, šaldėm ledą, stiklo nesušaldysi“ (I3).
„Taip, vaikai labai daug reiškias. Dėl veiklų, dėl temų, dėl ėjimo į
lauką. Bet ne visada klausom. Kartais nenori eiti į lauką, laksto,
dūksta, pilna veiklų“ (I3).
„<...> vaiko individualumas, asmenybė, ugdymas orientuotas į
vaiką. O anksčiau, į ką pasako auklėtoja – „rieda ratai, rateliukai“,
čia su ironija. Ugdymas keičiasi. Buvo studentė praktikantė iš
Turkijos. Vaikas klausė, kodėl apsigaubus skara, kodėl Turkijoj
taip. Vaiko pasiūlytas ugdymas. Išgirsti, ko vaikas nori, ką sako.
Dialogas su vaiku“ (I4).
„Auklėtojos neskuba vykdyti užsibrėžtų tikslų. Tikslai pasiekiami
per vaiko pasiūlytą ar vaiko savaiminę veiklą. Buvo auklėtoja
nusimačiusi kepti blynus, kad vaikai išmoktų skaičiuoti, bet jei
vaikai gražiai žaidžia kūrybinį žaidimą, auklėtoja įsitraukia kartu su
vaikais“ (I5).
„Auklėtojos linkę girdėti vaiką, matyti, išklausyti, padėti. Anksčiau
auklėtojos buvo linkusios vadovauti visame. Kviečia vaikus, žino, ką
veiks. Požiūris keitėsi pamažu. Vyresnės auklėtojos mano, jei vaikui
viską leisi, nieko gero nebus. Dabar svarbu emocijų suvokimas ir
raiška. <...> Per praktinę veiklą. Auklėtojos nufilmuoja medžiagą ir
analizuojama, kaip buvo galima pasielgti” (I5).
Ką darželyje
vertintų vaikai
„Pajaustų ramybę. Kartą mama užėjus pasakė, “nesuprantu, čia
ore tokia ramybė tvyro”. Įtampos nebuvimas, kas liečia vaikus.
Daug saviraiškos, gauna daug suaugusiųjų dėmesio. Nėra taip, kad
atėjus mamai bėga visi pasakoti. Vaikai išklausomi. Jei problema,
tai išsikalbam” (I1).
„Tai vaikų darželis. Kiek kiti iš tikrųjų yra vaikų darželiai? Visu
tuo, ką sukūrėm, tai yra sąmoningumo žadinimas. Vaikai žino, kur
padėta, ką paimti. Yra užsiėmimai – galimybės. Mindaugo
karūnavimo dieną auklėtoja sako, eisiu daryti karūnos. Dvi
mergaitės eina iš karto. Grįžta su karūnomis, kiti pamato ir bėga
daryti karūnų. Žmonės papildo. Žmogus turi galimybę veikti, kas
jam smagu, daryti tai, ką nori. Piešti, lipdyti, matyti dirbantį žmogų,
dirbantį su meile. Veži karutį, vaikai skuba į pagalbą. Karutį veža
aštuoni vaikai. Koks darbas vyksta“ (I2).
„Dėl auklėtojų, užsiėmimų, veiklos. Stengiamės daryti, kad ir mums
Page 77
77
pačioms būtų įdomu. Heloviną darėm, vaikams labai patiko.
Eksperimentus darom. Daug kūrybinės laisvės. Yotube žiūrim,
auklėtojų forume daug aprašyta veiklų. Jei vaikams tema neįdomi,
keičiam. Vaikai čia nepatiria streso, nešaukiam. Vaikai nenori išeiti,
jaučiasi kaip namuose“ (I3).
„Vaikams įdomu priemonės. Šiltas priėmimas, geros tetos. Su kuo
žaisti, ką veikti. Adaptacija, kad nebūtų įmestas. Kai darom šventės,
visi aplinkui girdi mus“ (I4).
Ugdymo turinys Ugdymo
programa
„Gruzinų programą tobulinom, tai nebuvo mūsų. Buvo konkretūs
metodai. Ne viskas pasiteisino. Išgryninom metodus, socialinių
įgūdžių ugdymą. Palikom siekiamybes, koks auklėtojas, koks
požiūris į vaiką. Programą nuolat atnaujinam, ji gyva. Buvo sausai
parašyta, kol nebuvom išsigryninę. Tai pereina per pedagogus. Iš
kasdienybės kokios problemos. Ieškom metodo ir įdedam į
programą. Mokosi ir programą įgyvendina auklėtojos“ (I1).
„Ugdymo programa – tai filosofija, metodai, ugdymo aplinka.
Pagrindinis ugdymo procesas vyksta lauke. Dirbam pagal
valstybinę programą. Lūkesčiai, kad vaikai sveiki, kūrybiški,
smalsūs. Remiamės vaikų pasiekimų aprašu. Programą rengėm
bendrai su vadovu, kolegėmis. Esam visiški praktikai. Tai
nesurašyta programa, ji išplaukė iš vaikų, aplinkos ir nusileido ant
popieriaus. Nuolatos tobulinama. Tai nėra padėta. Susirinkimų
metu kalbam, analizuojam pavyzdžius. Tai susiję su grįžtamuoju
ryšiu. Kiekvieną savaitės dieną turim temą. Tėveliai gauna
nuotraukas, 40 nuotraukų kiekvieną dieną „Facebook“ grupėj.
Šiandien darbų diena. Norisi parodyti tėvams, ką veikia vaikai“
(I2).
„Turim, nes reikėjo įsisteigiant. Ugdymas per laisvą žaidimą, vaikų
potyrius. Remiamės Reggio Emilia, Valdorfo. Vaikai mokosi per
patyrimą, nespaudžiam, jei nenori, nedalyvauja. Auklėtojos kažką
gamina, jie prisijungia. Nėra griežtumo. Nėra griežtos rutinos, nėra
įpareigotas vaikas miegoti. Daug laiko praleidžiam lauke. Vaikas
per patyrimą išmoksta, auklėtoja tik palydi“ (I3).
„Tradicinė ugdymo programa ir Valdorfo. Keičiasi programa, kai
atsiranda poreikis, pokytis, nauji metodai, vertinimo sistema nauja
atsiranda. <....> Turim išskirtinę ugdymo programą – „Kiškio
Hanzo“ mokyklėlę, šešių metų vaikams vokiečių kalbos
pradžiamokslis. Ne per prievartą, vaikai žingeidūs, mokosi žaidimo
metu. Yra ir anglų kalbos pamokėlės. Viena grupė dirba pagal
Valdorfo metodiką, taiko jos elementus. Tėveliams galim pasiūlyti
įvairias metodikas. Ugdymas pagal tradicinę programą, orientuotą į
rezultatą, į išmokimą, penkių komponentų ugdymas. Ką vaikas
pasiekia, spalvas pažinti, raides, kaip bendrauja. Auklėtojos renkasi
temas, priemones“ (I4).
„Dirba specialistai, logopedas, socialinis pedagogas gali padėti
Page 78
78
esant emocinio intelekto trūkumui, jei reikia, nukreipti pas šeimos
gydytoją“ (I4).
„Visi valstybiniai darželiai turi individualią ugdymo programą,
parengtą pagal kriterijų aprašą. Ugdymo turinys, išskirtas įstaigos
savitumas, pedagogų pasirengimas. Panašumai vienija visas
įstaigas, turinys panašus, pagal parengtą metodiką, pasiekimų
aprašą 18 sričių. Šeši žingsneliai, pagal juos vyksta ugdymas.
Programa atnaujinta 2016 m., 2018 m. atnaujinsim vėl. Pagal
rekomendacijas atnaujinti reikia kas penki metai. Jeigu struktūroj
pasikeitimai, dėl naujo kolektyvo. Rengėm kartu su nauju kolektyvu.
Programa turi padėti praktiniame darbe, o kad nebūtų tik
dokumentas. Palikta kūrybinė laisvė, bendri siekiami ugdymo
rezultatai“ (I5).
„Sudaryta „Geros pradžios“ ir Montessori ugdymo metodais.
Turinys, išskiriant šiuos metodus. Yra atnaujinta šį rudenį“ (I6).
Ugdymo
metodai
„Vyresnių grupių vaikai patys plauna indus, mokinam, kad nebus
kitą kartą iš ko valgyti. Tai tokie užrodymai“ (I1).
„Du pagrindiniai metodai – laisvas žaidimas ir projektinė veikla su
vyresniais. Su mažesniais renkam stikliukus ir tvarkom aplinką.
Ekskursijų diena kartą per mėnesį ar dažniau. Einam į pilį, į teatrą“
<...> Savaitės ritmą sudaro darbo, sporto dienos (pristatom įvairias
šakas), žygio - išvykos, meninės raiškos (muzika, dažai). Vaikai
mėgsta teatrą, persirengia, vaidina. Penktadienis – virtuvės diena.
Kepam duoną, darom salotas, sriubą verdam. Vaikai laisvi reikštis
kaip jie nori. Stebim, kaip sekasi draugauti, padedam. Kas
atstumtas, su kuo eiti žaisti. Kūryba liejasi per kraštus. Tai
socialiniai ryšiai ir santykiai, bendravimas per bendradarbiavimą“
(I2).
„Daug papildomų veiklų, kūno kultūra, mentalinė aritmetika, anglų
kalbos pamokos, muzikos pamokos. Daug keliaujam, važiuojam į
muziejus, einam į parkus, į sporto mokyklą, pas tėvus į darbą“ (I3).
„Žaidybiniai, išvykos. Per kūrybą, dailę, piešia, tapo, muzikos
pamokas, yra pianinas. Gamtos patyrimas, keliaujam, einam į
parką. Fizinis aktyvumas kartą per savaitę. Viskas per žaidimą.
Pagal metų laikus, nuosekliai, šventės, kelionės. Pagal kalendorių
temos. Jeigu paukščių išskridimas, kalbam apie paukščius“ (I3).
„Metodų daug, kiekvieną dieną kiti ir kitokį. Tyrinėjimas,
eksperimentai, aktyvūs metodai, ekskursijos, išvykos į muziejus,
gaisrinę, policiją. Mažieji keliauja aplinkui, į parką giliukų rinkti,
iki perėjos, mokosi saugiai elgtis. Kalėdas šventėm miške, važiavom
trimis autobusais, vežėm gyvūnams vaišių, kopūstų, buvo laužas.
Kalėdų senelis iš miško atėjo. Netradiciniai metodai, šiuolaikinį
vaiką reikia sudominti, kaitalioti metodus, kad būtų efektas“ (I4).
„Sunku atskirti, kur metodas, kur veikla. Būdai ir metodai
Page 79
79
neatskiriami. Tyrinėjimai, eksperimentai. <...> apie analitinį –
kritinį mąstymą. Kaip tai pritaikyti ugdant vaikus. Ne tik auklėtoja
suteikia žinių, bet ir vaikai turi išmąstyti. Pavyzdžiui, kas yra saulė.
Auklėtoja pamato, kiek vaikai turi žinių, gilina jas, praktiškai, per
veiklas. Galima iškart pasakyti, neleidžiant pafantazuoti. Pokalbio
metodas, mąstymo žemėlapiai – pritaiko pagal problematiką, ką
vaikai analizuos. Burbulo žemėlapis – meta visas mintis, ką žino
apie objektą, ieško skirtumų, kuo panašus apelsinas ir citrina, piešia
ieško skirtumų“ (I5).
Ugdymo aplinka “Turim laipiojimo sienelę. Smulkias priemones dailei, darbeliams
atnaujinam pastoviai. Tėvai atneša žaislų, bet kuo jų daugiau, tuo
mažiau žaidžia vieni su kitais. Vaikai nenorėjo tvarkytis, nykštukai
išnešė žaislus. Nepasigedo žaislų, pradėjo žaisti su čiužiniais,
pagalvėmis, atsirado situaciniai žaidimai. Žaislai trukdo
kūrybiškumui. Kaladėles konstruoja, lauke smėlio dėžė. Aplinka
svarbi, kaip antras pedagogas (I1).
„Edukacinė aplinka tarnauja kaip papildomas pedagogas. Yra
projektas – daržas. Galimybės, natūraliai viskas vyksta. Vyksta tokie
stebuklai, negali neužfiksuoti. Matai, kaip džiaugsis tėvai.
Fotografuoji, kaip ir tėvai savo vaikus nuolat fotografuoja. Aplinka
tai papildomos galimybės. Saviraiška per natūralias aplinkas, prie
upelio, parke, prie supuvusio medžio. Sukuriam namą, bunkerį.
Priemones galim atnešti. Naudojam perdirbti skirtas pakuotes“ (I2).
„Didelė įtaka, daug raidžių, skaičių grupėje, dėliones dėlioja.
Spalvos kabo, geometrinės figūros. Yra lenta, piešia, rašo ant jos.
Kiekvieną savaitę temą turim - raidelę ir skaičių. Jungia raides,
dėlioja“ (I3).
„Erdvės lauke, trūksta erdvių, žaidimų aikštelės. Į lauką einama du
kartus, ryte ir ketvirtą valandą. Laisvas žaidimas lauke. Erdvės
suduoda tikslingą žaidimą, siužetiniai žaidimai. Turim ir daržą.
Valdorfo grupėje daugiau natūralumo, priemonės, namų aplinka,
dvasios ir sielos vienovė, ramybė, dienos, savaitės ritmas.
Pirmadienį gamina, antradienį kita veikla. Yra aiškumas. Aplinkos
reikšmė didžiulė, trečias pedagogas. Sukurta tinkama vaikams
aplinka, priemonių pasirinkimo laisvė, interaktyvi lenta. Auklėtoja
parenka priemones, knygas, užkuria norą veikti. Orientuojasi į
savaitės darbus, ką planuoja nuveikti, kokius rezultatus pasiekti.
Atsižvelgia į specialių poreikių vaikų raidą, ką jiems pasiūlyti“ (I4).
„Antras pedagogas, atlieka didelę reikšmę, ugdosi aplinkoje. Gal
net auklėtoja po to. Vaikai eina į aplinką, ima daiktus, priemones ir
veikia. Auklėtoja yra tik pagalbininkė, kaip panaudoti priemones.
Aplinka skatina ugdytis ir veikti. Vyksta modeliavimas, baldus
pakeičiam vietom. Vaikai žino, su kuo mėgsta žaisti, ką veikti, nėra
griežtų erdvių suskirstyta. Daiktus gali modeliuoti, kurti erdves,
neštis į rūbinėlę“ (I5).
Page 80
80
„Sukurta hipoalerginė aplinka pagal metodikos principus. Erdvės
darželyje, centrai (konstravimo, matematikos pažinimo). Montessori
aplinka orientuota į gyvenimo pratimus, yra specialios priemonės.
Aplinka yra trečias pedagogas. Ką vaikui pateiksi, vaikas pats
renkasi ir ugdosi veikdamas joje, pasiekia tikslus, kuriuos turi
pedagogas“ (I6).
Vaikų
vertinimas
„Auklėtojos tėvams rašo laiškus du kartus per metus. Stebi vaikus
kasdien, fiksuoja vaikų padarytus teigiamus veiksmus – palydėjo iki
tualeto, pasidalino žaislu. Tai konkretu, ne tai kad draugiškas ar
paslaugus, o asociacija su veiksmu. Kokį mes tave matėme per šį
pusmetį, kad buvai draugiškas, kai pasidalinau žaislu. Per pozityvą,
neužakcentuojant, ką daro blogai. O ką gerai ir ką stiprinti.
Parodom, kad sulaukia dėmesio, pozityviai pasielgę. Kai tėvai
užsiėmę, sureaguoja tik į vaikų išdaigas (I1).
„Vertinimas vyksta čia ir dabar. Auklėtojos žymisi apie vaikus, kaip
teigiamai pasielgė. Kasdieninis stebėjimas. Rašo laiškus tėvams.
Auklėtojos išsikelia uždavinius, daro žingsnius, žiūri ar pavyko
įgyvendinti. Pastebi situacijas. Yra vaiko pasiekimų aplankalas.
Jame kaupiami darbeliai, tėvai parsineša namo“ (I1).
„Nevertinam pasiekimų ir pažangos. Visi siekia, kiek gali. Vertinam
tik du dalykus, ar gerai jaučiasi, ar įsitraukia į veiklą. Tai
bendravimo momentai. Spalvos, formos, tekstūros lydi visą laiką.
Gyvūnai, knygos spalvotos. Pagrindinis tikslas – gerai
besijaučiantis vaikas“ (I2).
„Kas tris mėnesius rašom laiškus tėvams apie vaiko pažangą,
bendravimą. Kiekvieną dieną aptariam, kaip vaikui sekėsi, ką
veikėm. Bendraujam el. paštu. Susitikimai per šventes“ (I3).
„Sukurta vertinimo sistema pagal privalomą žingsnių sistemą pagal
18 sričių. Socialinės kompetencijos, meninės kompetencijos,
įgūdžiai, pagal amžių ar atitinka žingsnius. Nuolat vyksta
vertinimas veiklos metu. Įsivertinimas du kartus per metus, rudenį,
koks atėjo vaikas ir pabaigoj mokslo metų. Pirmam etape įvertinam,
ko trūksta, ką moka. Koks grupės kontekstas bendrais bruožais.
Individualūs pokalbiai su tėvais. Siunčiam įvertinimus elektroniniu
paštu. Nuotraukas siunčiam, vaikų darbelius dedam į aplankus“
(I4).
„Pasiekimai vertinami, remiantis pasiekimų aprašu. Auklėtojos
vertina kiekvieną dieną. Vertina žodžiu, kas sekėsi, kas pavyko
labiausiai. Žodinis vertinimas. Raštu pagal galimybes, kasdien rašo,
ar per savaitę kartą. Savaitės refleksija – įvertina vaikus, ką gebėjo,
kokius žodžius panaudojo. Vertinimo lentelė, įvertina žingsnelius,
kai gali įvertinti. Pažymi, kas sunkiai sekasi, iš to atsiranda ugdymo
tikslai. Du kartus per metus įvertinam, ar padarė pažangą vaikas.
Peržiūri pasiekimus. Jei nedaro pažangos vienoje srityje – nieko, jei
daugiau sričių, kreiptis pagalbos į specialistus. Tėvai su vertinimu
Page 81
81
supažindinami individualiai per pokalbį. Metų gale grupės bendras
įvertinimas, ką veikė, kokius gebėjimus įgijo“ (I5).
Tarpusavio
santykiai
Geras
mikroklimatas
„Vakar vyko muzikos pamoka, jokio muštro, jokio stabdymo, gyva
pamoka, jokio streso. Nekalbėti už akių, susitikti. Ką galiu padaryti,
kad kitaip būtų. Išsiaiškinti, kas nepatinka. Auklėtojos rašo
refleksijas, kaip man buvo su tavim dirbti, ar sunku, ar lengva.
Jausmų dienoraštį apie emocinį raštingumą. Kiekvienoj situacijoj
pažinti jausmus. Atpažins savo jausmus, gebės ir vaiko. Nėra blogai
šalti jausmai – pyktis, liūdesys. Juos reikia išgyventi“ (I1).
„Visko būna. Šilumos daug, su darbuotojais apsikabini. Gali
diskutuoti, daug atvirumo. Darom susirinkimus - veiklos aptarimo, o
kitas - komandos telkimo vakaras. Žaidžiam socialinius žaidimus,
diskutuojam, išsakom skaudulius“ (I1).
„Ateina žmonės svetimi, tėvai pasižiūrėti, svečiai, sako – čia gera
aura. Labai myliu šią vietą, esu šališka. Nuo pirmos dienos
akcentuojam bendravimą. Viena svarbiausių vertybių gyvenime.
Kad mokėtų bendrauti, išsakyti, išklausyti. Nauji nariai įsilieja,
ateina į bendruomenę. Nereikia jokio įdarbio, visuma darni.
Lengviau keisti įgūdžius. Būna vaikai nemoka dalintis, sprendžia
nesutarimus spirdami. Girdžiu už krūmo mergaitės kalba– reikia
dalintis, negali stumdytis Mišrios grupės efektas – dideli rūpinasi,
prižiūri mažiukus“ (I2).
„Draugiški santykiai, gyvenam kaip šeima. Vilniuj yra atskiros
grupės. Čia šeimyninis modelis. Viena auklėtoja kitą papildo,
susišūkauja. Auklėtoja, auklėtojos padėjėjos nesiskiria, dirba kartu,
sutartinai, pasidalina atsakomybę“ (I2).
„Gera atmosfera, jauki, šilta, sutariam tarp tėvų ir mūsų. Nesam
atskirai, visi kartu dalyvaujam vaikų ugdyme. <...> Santykiai
draugiški, esam trys auklėtojos, bendraujam draugiškai“ (I3).
„Kolektyvo atmosfera, pasitikėjimo kultūra, nuo vaiko iki
suaugusiojo. <...> Puikiai jaučiasi darbuotojai. Kad eitų laimingas,
besidžiaugiantis, nes tai darbas su vaikais. <...> Nuolat,
elementariai. Išklausant pedagogų idėjas, skatinam, leidžiam
reikštis, palaikom idėjas, mintis, stengiamės padėti įgyvendinti,
pasitikim. Rengiant dokumentus, įtraukiam darbuotojus ir tėvus.
Kviečiam tėvus lyderius, kurie perduoda kitiems. Tėvų balsas visada
išgirstas. Viešumas, atvirumas“ (I4).
„Geras, nuoširdus bendravimas. Bendradarbiavimo atmosfera,
kolegiška“ (I5).
„Draugiški santykiai tarp kolegų” (I6).
Lygiavertis
santykis su
vaiku
„Požiūris į vaiką, kaip į lygiavertį. Nors vaikas mažas, nebrandus,
santykis lygiavertis. Nėra taip kad, vaikas mažas, silpnas, aš
nusprendžiu“ (I1).
Page 82
82
„Lygiavertis. Išlaukti, be muštro, ribas nubrėžiant. Einam iš kiemo,
o du vaikai - neisim. Viena auklėtoja su vaikais nueina, o kita tiems,
kurie nepasiruošę, turi įvardinti, kodėl turime grįžti. Duodi penkias
minutes, bet po jų jau grįžtama. Arba supasi vaikas, kitas prašo
suptis. Tas nuimtas verkia. Turi mokintis išlaukti, nevyksta viskas
čia ir dabar. Turi mokintis dalintis. Širdelė dosni, tikiu, kad užleisi.
Stebi, klausi, ar pasiruošęs, sutari konkretų laiką, penkias minutes.
O ne staigiai, su ašarom pakeli“ (I1).
„Požiūris į vaiką, kaip į žmogų. Bendravimas pritūpus, kai
aiškiniesi situaciją, visada yra dialogas. Jei sakai ne, turi paaiškinti
kodėl. Po atsakymo ne, paaiškinimas. Ne neimk – turi paaiškinti.
Kaip suaugusiajam, juk negali sakyti – ne, į kavą pieno dabar
nepilsi, turi paaiškinti kodėl. Norim, kad bendrautų tarpusavy.
Vaikai mokosi per patyrimą. Jei patiria nepagarbą, patyčias,
pritaiko savo bendravime“ (I2).
„Ryšys su vaikais. Kaip šeima bendraujam. Džiugina, vaikų ir
auklėtojų bendravimas. Sako, kad myli, apkabina. Mes kaip draugai
vaikams, kreipiasi vardu. Piešia piešinius auklėtojoms“ (I3).
„Myli auklėtojas, apkabina, kai pasitinka. Mes kaip draugės
vaikams. Vaikai klauso, bet esam lygūs. Jei įvyksta konfliktas tarp
vaikų, išskiriam, klausiam dėl ko, kas atsitiko. Yra suoliukas
pailsėti“ (I3).
„Išgirsti, ko vaikas nori, ką sako. Dialogas su vaiku“ (I4).
„Pajusti, išgirsti, kaip paklausti, kaip atsakyti, kaip prieiti, kad
atsiskleistų, kad individualus elgesys nekenktų jam pačiam ir
kitiems. Pirmenybė vaiko pažinimui“ (I5).
„Su vaikais bendraujama draugiškumo principu. Pedagogas –
vyresnysis draugas, stebėtojas“ (I6).
Tėvų
dalyvavimas
ugdymo procese
„Kartą per mėnesį darome tėvystės įgūdžių lavinimą, būna
informavimo vakarai“ (I1).
„Tėvavimo metodas – įtraukti šeimas, šviesti, bendradarbiauti.
Tėvams išdalinamos anketos apie vaiko charakterio vystymąsi. Tėtis
ir mama pildo atskirai. Pildo ir auklėtoja. Žiūrime, kaip tėvai
skirtingai mato vaiką. Kaip skleidžiasi namuose, ir įstaigoje.
Darželyje geras, pritaria, klauso, namuose kitoks. Ieškom būdo,
kaip provokuoti, kad vaikas išeitų iš „geros mergaitės“ (I1).
„Skiriasi tėvų požiūris į vaikus, jiems viską leisti, nieko nepakeisim,
nepadarysim. Darom interviu su tėvais, turim klausimyną,
supažindinam. <...> Vieningas požiūris, ar tinka mums, ir šeimai.
Tikisi vieno, pamato, kad yra kitaip. Geriau iš anksto, nei paskui
bėdos“ (I1).
„Tėvystės įgūdžiai, kartą į ketvirtį susirinkimas, teminiai vakarai.
Buvo nykštukų vakaras, ėjom į mišką su žibintais, nešėm nykštukams
Page 83
83
laiškus. Laiškus gamino mamos, kas galėjo, atėjo gal pusė mamų.
Advento vakaronė būna“ (I1).
„Bendraujam su tėvais kaip su bičiuliais. Mes esam bendruomenė.
Tiek kiek nori tėvai įsitraukia. Gali kreiptis, paprašyti pagalbos, gal
turi kopėčias. Jei tik gali, tėvai dalyvauja. Būna su vaikais per
tėvadienius. Ilga vaikų adaptacija, gali būti iki dviejų mėnesių. Visi
vaikai praėję. Jei kuris vaikas būna kartu su mama, kiti žino, kad ir
jų mamos buvo. Padeda kuriant edukacines erdves, talkose
dalyvauja, veža paletes. Pušį atvežė iš sodybos. Pastoviai neša
rakandus, antrinio panaudojimo žaliavas – pakuotes, kurias
naudojam ugdymo procese“ (I2).
„Kiekvieną savaitės dieną turim temą. Tėveliai gauna nuotraukas,
40 nuotraukų kiekvieną dieną „Facebook“ grupėj. Šiandien darbų
diena. Norisi parodyti tėvams, ką veikia vaikai“ (I2).
„Tėvai veiklas veda, ką sugalvoja. Ponį atvedė, esam turėję šunų.
<...> Tėvams siunčiam kiekvieną savaitę, ką veiksim. Kaupiam
informaciją apie vaikus. Tėvams siunčiam kas tris mėnesius, ką
išmoko, kaip bendrauja, kas prasčiau sekasi, matosi vaiko
pasiekimai“ (I3).
„Į tėvelių nuomonę atsižvelgiam, dėl maitinimo. Kartą per mėnesį
veiklas tėvai organizuoja. Čia arba važiuojam kur nors. Lesyklėles
gaminom. <...> Tėvams siunčiam nuotraukas kas savaitę apie vaikų
veiklas“ (I3).
„Tėvai dalyvauja bendram ugdymo procese, gali siūlyti veiklas,
išvykas. Organizuoja, pasiūlo, tariamės. Teatro pamokas patys
pasiūlė. Kviečiam tėvus į išvykas. Į Pyplių ūkį kvietėm, bet dabar
toks laikas, visi užimti“ (I3).
„Taikom sumuštinio teoriją bendraujant su tėvais. Kažką gero,
kažką blogo apie vaiką pasakom. Jeigu mušasi pasakom. Klausiam
kaip namuose elgiasi? Tėvams sunku pasakyti blogus dalykus.
Visada sakom, kad nebūtų netikėta, jei kas rimto atsitinka. Viską
pasakojam, jei buvo kažkas ir pasakom“ (I3).
„Pasiūlo gerų minčių, jei įmanoma, įgyvendinam. Galim eiti pas
tėvus į darbą. Jei parodo iniciatyvą, obuolių atnešt pasiūlo,
priimam. Jei atsakysi, nebesiūlys daugiau. Kviečiam tėvus dėl
sveiko maisto, išgirsti nuomonę, ką mano tėveliai. Dabar aktuali
tema apie maisto kokybę. Atsiskaitom finansiškai, ką įgyvendinom,
edukacines erdvės, koridorius renovuojam. Ką tėveliai pasiūlys, kas
naudinga, sužinoti lūkesčius. Penkiasdešimt naujų šeimų, su naujom
mintim, iniciatyvūs“ (I4).
„Pora kartų per metus susirinkimai su tėvais. Individualus laikas
tėveliams. Buvo per mažai laiko. Turi nekontaktines valandas, tris
valandas per savaitę. Tinkamas tėveliams laikas. Individualiai apie
jų vaiką, pokalbis su šeima. Veiklas siūlo tėvai. Viena mama dirba
Page 84
84
laboratorijoje, atvyko, rodė vaikams cheminius dalykus“ (I4).
„Individualus pokalbis ryte ir vakare. Pasidomi apie vaiką,
savijautą, informuoja apie vaiko veiklą. Pasako, kas buvo
išskirtinio, kad nuskambėtų vaiko pasiekimas. Bendraujama
žinutėmis ar elektroniniu paštu. Tėvai įtraukiami į grupės,
bendruomenės rengiamus projektus, akcijas, aplinkos kūrimą. Buvo
kuriami teminiai nameliai, buities, gamtos, „dažinio“ namelį vaikai
sugalvojo. Galvojo, kokias priemones padėti. Tėvai nešė priemones,
volelių, teptukų. Vienas tėvas pagamino rėmą iš grūdinto stiklo,
vaikai piešia. Tėvai dalyvauja išvykose, renginiuose, gimtadienį
darželio“ (I5).
“Daugiausia bendraujama atvedant, pasiimant vaikus. Skatiname
dalyvauti, bendri projektai būna, pavyzdžiui atlikti namuose
darbelius kartu su vaikais. Skatinam dalyvauti grupės veiklose.
Tėvai dėl užimtumo ne visada gali. Apie savo profesiją pasakoja
vaikams. Adaptacijos metu būna tiek, kiek reikia” (I6).
Auklėtojos
vaidmuo
Meilė vaikui,
pedagoginiam
darbui
„Vieningas požiūris, kad asmenybė degtų pedagogika.
Neakcentuojam pedagoginio išsilavinimo. <...> Jaučiamas
pedagogų trūkumas, dirba, kas dirba. Pedagogas turi gyventi tuo,
mokėti mylėti. Jeigu vaikas skriaudžia, liežuvį rodo, tokį vaiką
mylėti. Išplaukia iš pedagogo asmens, kaip suvoki vaiką. Gali įžeisti
tokie dalykai. Bet jei vaikas yra siela, viskas keičiasi“ (I1).
„Išsilavinimas nėra svarbu. Svarbiau rasti tinkamus žmones. Galim
padėti studijuoti, nukreipti, jei turi gebėjimų dirbti su vaikais.
Vadinu tai „Dievo diplomas“ – pašaukimas“. <...> Klausi apie
pašaukimą. Techninių dalykų gali išmokti, bet turi būti pedagoginis
talentas“ (I2).
„Auklėtoja - tai kaip dar viena galimybė, kaip priemonės, erdvės,
galimybė išmokti, suprasti. Auklėti, suteikti vertybinį pamatą.
Empatija jausti vaiką, mylėti žmones, vaikus. O ar bus švelnus,
ramus, žaismingas, visoks gali būti“ (I2).
„<...>atsidavimas, mylinti darbą. Nebūtinai išsilavinimas
pedagoginis. Viena auklėtoja psichologiją, kita teologiją studijavo.
Svarbu bendravimas su vaikais, meilė vaikams, kūrybiškumas.“ (I3).
„Auklėtojos kompetentingos, turinčios pedagoginį išsilavinimą,
mylinčios vaikus <...> Kompetencija, išsilavinimas pedagoginis
būtinas, negalim pažeist teisės aktų. Meilė vaikui ar yra. Geras
žmogus, sėja gerumą tarp vaikų“ (I4).
„Išsilavinimas, negalim riktis, tai privaloma. Nelemia kartais
išsilavinimas. Po baigimo, norinti dirbti, bet nežino, ką daryti. O be
diplomo auklėtojos padėjėja pranoksta visais gebėjimais. Bendrauti,
būti empatiška, žinoti, kaip ugdyti vaiką. Jausti žmogų, turėti
empatijos suaugusiajam ir vaikui“ (I5).
Page 85
85
Auklėtojos
savybės
„Kantrybė, be žalingų įpročių. Tikintis, bet ne religingas žmogus.
Dvasinis ugdymas. <...> Per pokalbį su nauja auklėtoja žiūrim, kiek
artima humanistinė pedagogika. Pristatom metodus, požiūrį. Ateiti į
grupę ir pasibandyti, ar tinka metodai“ (I1).
„Empatiškas esu labai žmogus, iškart pamatai, jausmas ateina. Į
viską kreipi dėmesį. <...> Matosi labai greitai – kategoriškumas,
griežtumas. Piktas žmogus neturėtų dirbti su vaikais. Nors kalba
gražiai, šiaip yra piktas. Amonašvilis yra pasakęs, jei vaikai jus
erzina, nedirbkit su vaikais. Laukas – didelė erdvė, gali prasilenkti,
kiekvienas turi savo erdvę“ (I2).
„Asmenybė įtakoja ugdymą. Intelektualus, atviras, sąžiningas,
atsakingas žmogus - pavyzdys vaikams. Mato tinkamą pavyzdį.
Jeigu auklėtoja rami ir grupė būna santūri. Vaikai įsiklauso. <...>
Jautrių žmonių, stiprinam motyvaciją, intelektą. Švelnus, ramesnis
žmogus, lankstūs bendravimo įgūdžiai. Reikia išlaviruoti įvairiose
situacijose. Turi keturiasdešimt tėvelių. Deramai elgtis, bendrauti,
orientuotis į lūkesčius“ (I4).
„Auklėtojų kūrybiškumas. Spontaniškas veiklas sugalvoti, su vaikais
užsiimti“ (I3).
„Dirbant su vaikais svarbu kantrybė, pozityvus nusiteikimas,
rūpestingumas“ (I6).
Profesinis
tobulėjimas
„Užsibrėžę tikslus – pedagogus labiau tobulinti. Svarbiausia ne
siena, o asmenybė šalia vaiko. <...> Dėmesys į auklėtojas, kad
pačios tobulėtų, saviugda užsiimtų. <...> Siunčiam į seminarus,
tradicinius kvalifikavimo centre, parenkam temas, apie emocinį
raštingumą“ (I1).
„Kvalifikaciją kelia nuolatos, turim partnerį Europoje, važiuojam į
stažuotes, mokymus. Lauko darželiai, miško stovyklos“ (I2).
„Auklėtojos į apmokymus eina, šviečiasi. <...> Tobulėjam,
mokomės. Pritaikom, ką kvalifikacijos kėlimo centre sužinom“ (I3).
„Visi darbuotojai kelia kvalifikaciją. Penkios dienos per metus
skirta kvalifikacijos kėlimui. Seminarai, mokymai pedagogų
kvalifikacijos centre. Apie emocinį intelektą, komandinį darbą,
atviras veiklas. Pasikviečiam lektorius ir pas save. Turim metodinę
grupę, tariamės kaip pagerinti veiklas. Individualiai auklėtojos
mokosi, straipsnių, priemonių begalybė“ (I4).
„Kelia, numatyta tvarkoje. Pagal turimus gebėjimus nusimato
perspektyvą ir kaupia patirtį. Siekiant aukštesnės kvalifikacijos,
praktinis darbas svarbus ir metodinė veikla. <...> Mokomės, yra
šešių seminarų ciklas „Mąstymo mokykla“, apie analitinį – kritinį
mąstymą. Kaip tai pritaikyti ugdant vaikus“ (I5).
„Dirba kvalifikuoti specialistai, nuolat tobulėja seminaruose.
Page 86
86
Temos įvairios, apie emocinį intelektą, bendradarbiavimą“ (I6).
Vaikų skaičius
grupėje
„Grupėje 16 vaikų. Grupėj dvi auklėtojos“ (I1).
„Keturi pedagogai būna, keturios auklėtojos 17 vaikų. Kai grupėje
įprastai darželiuose būna du auklėtojai, jie jaučiasi strese, vos
spėja. Kaip gali kalbėti apie kokybę?“ (I2).
„Su vaikais būna dvi auklėtojos. Dvi auklėtojos 14-16 vaikų, 4-6 m.
vaikai“ (I3).
„Lopšelyje - 15 vaikų viena auklėtoja ir auklytė, darželyje – viena
auklėtoja ir auklytė 20 vaikų. Dviese grupėje – auklėtoja ir
auklėtojos padėjėja. Svarbu individualumas, pastebėti vaiką“ (I4).
„Auklėtoja ir padėjėja 15 vaikų iki 3 metų, 20 vaikų nuo 3 iki 7
metų. Padėjėja padeda, nėra tik valytoja. Sunku individualiai
kiekvieną vaiką pamatyti, prisideda darbas su šeima“ (I5).
„Lopšelyje 15 vaikų, darželyje 20 vaikų grupėje. Dirba du žmonės –
auklėtoja ir auklėtojos padėjėja. Vaikų skaičius darbo didelę įtaką,
būtų mažiau vaikų, daugiau dėmesio kiekvienam“ (I6).
Page 87
87
4 PRIEDAS
Kategorija Subkategorija Patvirtinantys teiginiai
Darželio
pasirinkimas
Finansinės
galimybės
„Pasirinkau valstybinį darželį, nes valstybinis yra nemokamas“
(V1). „Į privatų negalėjome leisti dėl finansinės pusės. Ten sąlygos tikrai
geresnės būtų“ (V2). „Pirmiausia pasirinkome valstybinį darželį dėl finansinių
priežasčių“ (N1).
Darželio vieta ir
mikroklimatas
„Patiko pati darželio struktūra, aplinka ir vieta (netoli namų),
buvau girdėjusi gerų atsiliepimų tiek apie auklėtojas, tiek apie
auklytes“ (V1).
„Žiūrim atsiliepimus internete“ (V2). „<...> nedidelis darželis, keturios grupės, bendruomeniškas.
Auklėtojos keičiasi grupėse, vaikai visas pažįsta, pastatas mažas,
du aukštai, šventės bendros. Lauke erdvės, aplinka graži“ (V3).
„Gavome tik šį darželį, buvome įrašę penktoje vietoje. Valstybinio
gero negausi. Jei galėtum pasirinkti darželį ir auklėtoją, būtų
kitaip. Vilniuj negali pasirinkti“ (V2). “Gyvenam rajone, į Kauną papulti mažai šansų, artimiausias
darželis Garliavoj, vietų ribotai. Galiu pasakyti neatsakingai
pasirinkom, neanalizavom. Kaimynas pasiūlė ir nuvedėm“ (V3).
„Pasirinkome nevalstybinį darželį todėl, kad tikimės geresnės,
kokybiškesnės vaiko priežiūros. Mums yra labai svarbu, kad vaikas
jaustųsi saugus tiek emociškai, tiek fiziškai. <...> Pasirinkome
nevalstybinį dėl mažesnės grupės, vaikų skaičius mažas, dėl geros
aplinkos, kaip namai, dėl jauno auklėtojų amžiaus, dėl mišrios
grupės“ (N5).
„Pagrindinis faktorius, kad arti namų, patogu nuvesti“ (V5).
Ugdymo programa
ir metodai
„Pasirinkome valstybinį darželį, tačiau sąmoningai rinkomės
Valdorfo pedagogikos darželį. Laukiant vietos į šį darželį, vienus
metus lankėme kito valstybinio darželio grupę su Valdorfo
elementais“ (V4).
„Vaiko adaptacija buvo nesėkminga dėl įvairių priežasčių:
auklėtojų nebendradarbiavimo, abejingumo, negebėjimo užtikrinti
pagrindinius vaiko poreikius (saugumo, poilsio, saviraiškos).
Reaguodami į vaiko išreikštą nenorą lankyti šio darželio,
pasirinkome privatų“ (N1).
„Pasirinkome privatų darželį, kuriame vaikas ugdomas pagal
Montessori programą. Ši ugdymo filosofija priimtinesnė visai
šeimai, esame labai laimingi, matydami teigiamus vaiko pokyčius.
Geresnė vaikų priežiūra, aplinka, priemonės, ugdymas, maistas“
(N1).
Page 88
88
„Taip pat tikiu, kad nevalstybiniame darželyje yra atidžiau
prižiūrimi vaikučiai individualiai, pagal Montessori filosofiją“
(N2).
„Darželio pasirinkimą lėmė ugdymo procesas, programa,
personalas ir misija/vizija. Ar valstybinis ar ne neturėjo įtakos“
(N3).
„Pasirinkome nevalstybinį darželį dėl vaiko amžiaus, nes pradėjo
eiti 1 metų 10 mėn. Darželyje pasiūlė mums priimtiną adaptacijos
strategiją. Taip pat dėl darželyje taikomos lauko pedagogikos“
(N4).
Tėvų
lūkesčiai
Vaiko savijauta
darželyje
„Dukra darželyje jaučiasi gerai. Aktyviai dalyvauja visose
siūlomose veiklose, noriai bendrauja su kitais vaikais. Eina į
darželį noriai, myli auklėtojas ir auklytes. Tuo esu labai patenkinta,
nes tai įrodo, kad darželyje jaučiasi saugiai ir nejaučia jokio
diskomforto“ (V1).
„Gerai jaučiasi, susirado draugę. Atsiradęs noras eiti į darželį.
Kas dvi savaites būna spektakliai, labai patinka, būreliai patinka,
keramika, šokiai“ (V2).
„Esu patenkinta šiuo darželiu. Dukra eina labai noriai, o tai yra
geriausias įrodymas, kad jai patinka darželis ir auklėtojos“ (V1). „Bet, jei vaikas gerai jaučiasi, prisimokins dar per dvylika metų“
(V3).
„Nelabai gerai jaučias. Adaptacinis periodas buvo lengvesnis. Iš
pradžių nemiegojo pietų, auklėtoja surado būdą, kaip užmigdyti.
Duodavo skudurą, valydavo dulkes. Pamato, kad visi miega ir jis
nueina miegot“ (V3).
„Pastebėjau, einant penktiems metams, priešmokyklinėj grupėj
pasidarė maištautojas, priešinasi, sugalvoja negerų dalykų.
Auklėtoja nuolat skundžia, kad daro kažką negerai“ (V3).
„Ankstesnis darželis buvo ilgai vaiko sąmonėje įsirėžusi blogoji
patirtis, kurioje vaikas jautėsi vienišas, atskirtas, dėl grupės
vienovės trūkumo, daugumoje tik fizinių poreikių tenkinimo. <...>
Ankstesniame darželyje vaikas tapo uždaresnis, vangesnis,
drovesnis, jautresnis“ (V4).
„Darželis lūkesčius viršijo, ugdo sąmoningumą su atjauta, meile ir
dėmesiu. Vaikas drąsesnis reiškiant savo nuomonę, poreikius,
kuriant santykius su bendraamžiais. <...> Jaučiasi drąsiai,
kūrybiškai, laisvai, atsipalaidavusi. Tai rodo didelis noras eiti į
darželį“ (V4).
„Vyksta į darželį ir jame pasilieka noriai, atvykus pasiimti dažnai
dar nori likti ilgiau. Savo elgesiu ir pasakojimu parodo, kad
darželyje jam smagu ir gera būti, tad darome išvadą, kad darželyje
jaučiasi gerai, saugiai, suprastas, priimtas“ (N1).
„Taip, vaikelis retai serga, mielai eina į darželį. Tai reiškia, kad
ten gauna pakankamai dėmesio ir jaučiasi gerai“ (N2).
Page 89
89
„Manau gerai, nes labai retai išsako nenorą eiti. Turi draugų,
mėgstamų veiklų, auklėtojų. Jaučiasi gerai, naudinga, daug padeda
auklėtojoms“ (N3).
„Vaikas noriai eina į darželį, jame pasilieka be ašarų. Darželyje
bendrauja tiek su auklėtojais, kurie labai daug užsiima su vaikais,
tiek su kitais vaikais – darydami bendras veiklas ar stebint
vyresniuosius“ (N4).
„Visada randu su šypsena, geros nuotaikos. <...> Vaikas gan
lengvai ir greitai adaptavosi. Palikdama vaiką, jaučiuosi visiškai
rami, kad juo bus tinkamai ir gerai pasirūpinta“ (N5).
„Vaikas nenori eiti į darželį, verkia, kai reikia pasilikti. Per tiek
laiko nesugebėjo adaptuotis. Lūkesčiai buvo, kad adaptuosis, bus
smagu, išmoks daug dalykų. <...> Kai nenori eit, tai nežinau, kaip
vertinti. Stresą jaučia, būna įsitempęs prie vienos auklėtojos, o prie
kitos laisvesnis. Skirtumas yra kaip jaučiasi“ (V5).
Ugdomoji veikla „Jai patinka auklėtojų siūlomos veiklos, darbeliai ir užsiėmimai. Kai geras oras vaikai vedami žaisti į lauką. <...> Vaikai nuolat
užimami įvairiomis veiklomis. Porą kartų į metus vyksta į
ekskursijas. Pavyzdžiui, važiavo rinkti uogų ir gaminti uogienės“ (V1).
„Kai kas pasiteisino, kai kas ne. Kaip vyksta papildomas ugdymas,
to nėra, nėra šokių, krepšinio. Ateina keramikos, sporto mokytojas,
užsiėmimai pačioj grupėj. Norėjo vyras į kitą darželį perkelt, kad
mažai darbelių, užduočių, disciplinos mažai“ (V3).
„<...> skiriamas didelis dėmesys vaikų lavinimui, kūrybinei
išraiškai, savarankiškos, mandagios asmenybės formavimui“ (N1).
„Vyksta meniniai užsiėmimai, mokomi dainelių, eilėraščių,
savarankiškumo, atliekama ugdomoji veikla su daug skirtingų
priemonių, kas padeda plėsti vaikui akiratį“ (N2).
„Daug dalyvauja vaikai ugdymo procese patys, tiek užduočių
kūrime ir be abejo atlikime“ (N3).
„Vaikai du tris kartus per mėnesį keliauja į muziejus, teatrus.
Kartą per savaitę keliauja į žygius gamtoje“ (N4).
„Būreliai, veiklos. Atveža egzotinius gyvūnus, vabzdžius. Būna
įdomesnių, plečiančių akiratį užsiėmimų. Eis į ligoninę,
supažindins su gydytojo profesija“ (V2). „Darželio nuoseklumas pedagoginėje kryptyje. <...> Remiamasi
patirtiniu mokymu, ugdymu. Jokių abstrakčių sąvokų. Skatinama
drąsa ieškoti, atrasti, patirti, kurti. Nenutolti nuo natūralaus
gamtos ir žmogaus vystymosi ritmo (V4).
„<...> kūrybiškos laisvos asmenybės ugdymas. <...> Vaikas
visuomet skatinamas ieškoti, domėtis, rasti ir atrasti. Jo prigimtinis
smalsumas skatinamas ir gerbiamas. Ankstesniame darželyje šie
gebėjimai vystomi labai formaliai“ (V4).
Page 90
90
„Patinka, kad vaikas ugdomas Montessori filosofija, dirba su
specialiomis ugdymo priemonėmis, sukurta saugi aplinka mokytis,
tobulėti, žaisti, ilsėtis. Skatinamas vaiko savarankiškumas ir
kūrybiškumas, nėra įstatomas į griežtus rėmus“ (N1).
„Patinka tai, kad yra įvairios lavinamosios veiklos, muzikos ir
dailės pamokos, <...> vaikai vedami į lauką, draugiška atmosfera.
Vaikas mokomas savarankiškumo, gyvenimo dorybių“ (N2).
„Vadovavimasis žmogiškumu, galimybė rinktis savarankiškai
ugdymo pakraipą. <...> Daug dalyvauja vaikai ugdymo procese
patys, tiek užduočių kūrime ir be abejo atlikime“ (N3).
„Patinka, kad daug laiko praleidžia lauke, <...> vaikai įtraukiami į
kasdienes veiklas, pavyzdžiui, stalo paruošimas maistui, aplinkos
tvarkymas. Vaikai ugdomi pagal lauko pedagogiką, kuomet vaiko
motorikos vystymui (stambiosios ir smulkiosios) naudojami
aplinkoje esantys objektai“ (N4).
„Vaikai veiklos turi tikrai labai daug. Kiekvieną dieną sužino daug
naujų ir naudingų dalykų“ (N5).
„Muzikos užsiėmimai, lavina gebėjimus dainuot, šokio pamokos.
Su viena auklėtoja, kur retai būna, ant sniego piešė, su spalvom
susipažino, tokia įdomesnė veikla“ (V5).
Individualaus
dėmesio raiška
„Privačiam daržely po savaitės auklėtojos pasakydavo, kas patinka
vaikui, kas nepatinka, kokios charakterio savybės. Privačiam
darželyje stebėjimo daugiau, noro pažinti. Su kiekvienu tėvu ilgai
kalbėdavo. <...> čia po metų auklėtoja nesupranta, kas vaikui
patinka. Kad būtų noras dirbti su vaiku ir pažinti. <...>
Neatsižvelgia į vaiko asmenybę, nėra praktikos žvelgti į vaiką, kaip
į atskirą asmenybę“ (V2). „Lūkesčiai, kad būtų ugdymas. Nematau ugdymo. Pagrindinis
lūkestis, kad vaiką suprastų, priimtų tokį, koks yra ir atskleistų
geriausias savybes ir jas ugdytų, tobulintų. Kad ugdytų kaip atskirą
asmenybę, o ne kaip grupę vaikų. Kad pamatytų, suprastų ir lavintų
tai, kas geriausiai sekasi. Ugdomi kaip grupė mažų žmonių, visi
turi daryti tą patį (V2). „Gerbiamas vaiko individualumas, poreikiai, užsiėmimų
pasirinkimas, suteikiama visapusiška pagalba, leidžiama klysti,
pasimokyti“ (N1).
„Darželis turi sąlygas, galimybes vadovautis vaikų poreikiais, o ne
nuostatomis numatytomis įstatymų“ (N3).
„Jis su pilka mase nesusidėjęs, nenori žaisti žaidimo, nesidomi.
Auklėtoja nepastebi, kas vaikui įdomu, neįtraukia. Prieš tai
auklėtoja turėjo skatinimo sistemą, didžiausią kiekį surinkdavo.
Atrodo, kad tikisi blogo elgesio“ (V3).
Sveika mityba „Skatinama sveika mityba. Auklėtoja pasiūlė kiekvienos savaitės
dienai neštis skirtingus priešpiečius, pavyzdžiui pirmadienį -
vaisiai, antradienį - morkos ir migdolai, trečiadienį – sumuštinis su
kumpiu ir sūriu ir taip toliau. Tai labai gera idėja, nes visi vaikai
Page 91
91
nešasi maždaug tą patį, nes ankščiau pasitaikydavo, kad mano
dukra valgo obuolį, o kitas vaikas traškučius“ (V1). „Maistas sveikesnis, daugiau daržovių“ (V2). „<...> sveika mityba“ (N2).
Auklėtojos,
vaikų ir tėvų
tarpusavio
sąveika
Auklėtojų ryšys su
vaikais
„Auklėtojos, šiltas bendravimas. Visada pakalbina ir dukrą, kuri
jau lanko mokyklą, kai einam brolio pasiimt“ (V3).
„Mūsų grupės auklėtojos su vaikais bendrauja labai šiltai ir
draugiškai. Auklėtojų ryšys su vaikais yra mamiškas, bet kartu ir
mokytojiškas“ (V1). „Patiko, kad auklėtoja nesikeičia, nuo dviejų metų ta pati, vyresnio
amžiaus, kaip mama, kaip močiutė. Apkabina vaikus, pamyluoja.
Vaikai pamatę lekia apsikabinti“ (V3).
„Bendrauja kaip su mažiau vertais, kaip su vaikais. Nėra
lygiaverčio ryšio. Vaikai paklusti turi. Dukra pasakojo, nenorėjo
piešti vaikas, bet turėjo su visais piešti. <...> Nemėgsta auklėtojų
vaikai, isteriškai rėkia“ (V2).
„Labai puikus ryšys, šiltas bendravimas, kol buvo darželio grupėj.
Dabar priešmokyklinėj grupėj, bendravimas šaltesnis. Nuolatinis
skundimas vaiko. Nuolat girdžiu, kad dūksta, nesiklauso, negirdi.
Pradėjo man nebepatikti, negi toks baisus mano vaikas“ (V3).
„Auklėtojos artimos, švelnios, rūpestingos ugdytojos, kurios
skatina savarankiškumą. Savo pavyzdžiu skatina įsitraukti vaiką į
kasdienes veiklas“ (V4).
„Su vaikais bendraujama pagarbiai, atsižvelgiama į jų amžių,
gebėjimus, poreikius, sukuriama vaikui palanki aplinka mokytis ir
tobulėti, parenkamos atitinkamos veiklos ir priemonės. Auklėtojos
– vaikų pagalbininkės, padeda, paaiškina, pademonstruoja,
neatlieka už vaikus to, ką jie jau geba patys, skatina saviraišką“
(N1).
„Ryšys yra draugiškas, bendraujama pagarbiai, rodant pavyzdį, o
ne įsakinėjant“ (N2).
„Auklėtojai yra draugiški, šilti, vyresnieji kolegos. Kadangi
auklėtojų darželyje yra daug (apie 4 – 6 žmones) kiekviena vaikų
grupė ar vaikas gauna daug dėmesio ir veiklos pagal poreikį“
(N4).
„Labiausiai patinka auklėtojos, šiltos, malonios, draugiškos.
Pilnos entuziazmo darbui su vaikais. Ryšys tarp auklėtojų ir vaikų
yra tikrai labai geras ir artimas“ (N5).
„ Nuo rudens bus kita auklėtoja, nežinau, ar į geresnę pusę, bet
kaip ir kiti tėvai sako, blogiau negali būti“ (V5).
„Viena auklėtoja bendrauja šiltai, o kita yra griežtesnė, šaltesnė,
šilumos vaikai nedaug gauna. Su viena apsikabina atėjęs ir nueina
patenkintas į grupę. Viena šokinėja aplink vaikus, glosto, o kita to
Page 92
92
nedaro. Vienos tonas pakeltas, o kitos švelnus kaip mylinčios
mamos. Viena paima ant rankų, tokio amžiaus vaikui reikia šilumos
ir dėmesio. O kita sako, kad kuo daugiau guodi vaikus, tuo labiau
verkia. Viena su nauju požiūriu, mąstymu, o kita taiko senus
metodus. Net vaikas kitaip reaguoja, pamatęs vieną auklėtoją
parke, rodė dviratį, pasakojo, o kai sutikom auklytę, kuri dirba
kartu su pagrindine auklėtoja, vaikas pasipūtė, spyrė koja į orą,
nenorėjo kalbėt“ (V5).
„Darželio auklėtoja visų pirma turi mylėti ir išmanyti darbą su
vaikais, turėti pašaukimą darbui su vaikais“ (V1). „Svarbu, kad mylėtų vaikus ir jaustų“ (V2). „Empatija. Labai jaučiasi, kuri atvirai prisileidžia vaikus, o kuri tik
atidirba ir tiek“ (V3).
„<...> turi jausti pagarbą ir meilę vaikams, savo darbui,
profesijai“ (N1).
„<...> atsidavimu ir meile savo darbui bei vaikams“ (N2).
„<...> mylinti savo darbą“ (N3).
„Visų pirma turi mylėti vaikus, turi patikti tai, ką daro“ (N5).
„Mokėti ugdyti vaiko saviraišką, sugebėti bendrauti su vaiku. Būti
pavyzdžiu vaikams“ (V1). „Noras domėtis naujovėmis, sudominti vaikus“ (V2). „Išradinga, vaikai labai skirtingi, su visais susišnekėti. Auklėtoja
turėtų būti vaikams autoritetas, patirties turėti, žinoti priėjimo prie
vaiko būdų“ (V3).
„<...> kūrybiškumu“ (N2).
„Komunikabilumas su vaiku, nekategoriška, lanksti, imli
naujovėmis, pasitikinti savimi darbe ir mylinti savo darbą“ (N3).
„Auklėtoja/as turi būti draugiški, skatinti bendradarbiavimą bei
pasirūpinti saugia aplinka ugdymuisi“ (N4).
„Būti šiltas ir nuoširdus žmogus“ (N5).
„Būti labai kantri, taktiška“ (V1). „Kantrybe, vidine ramybe“ (N1).
„Kantrybė“ (N2).
„Valdyti problemiškas situacijas tiek su vaikais, tiek su tėvais“
(V1). „Turi būti geras psichologas“ (V2). „<...>gebėjimu spręsti konfliktines situacijas“ (N2).
„Noras bendrauti ir su tėvais, užmegzti ryšį, juk vaikai lanko
darželį kiekvieną dieną metai iš metų“ (V3).
„Atjauta, meile, kūrybiškumu, atvirumu. Tvirta savo vertybinėse
nuostatose, laisva ir atsakinga, turinti pagarbą žmogui ir vaiko
sielai“ (V4).
„<,...> būti pavyzdinga, atspindėti savo pamokymus“ (N1).
„<...> aukštom moralinėm vertybėm, dosnumu, pastovumu, „<...>
mandagumu“ (N2).
„<...> turėti atitinkamą išsilavinimą ir žinias“ (N1).
„<...> pedagoginiu išsilavinimu“ (N2).
„Pagal mane, turi mokėti vieną didžiausių atlyginimų, nes stresas
didelis, atsakomybė, žinių kiek reikia, draugas, artistas turi būti.
Auklėtojos savybės
Page 93
93
Visos specialybės viename žmoguje“ (V2).
Bendradarbiavimas
su tėvais
„Man asmeniškai sekasi gerai, nes dukros elgesys yra
nepriekaištingas. Auklėtojos dukrą giria, aš jų veiklai ir metodams
jokių priekaištų neturiu. <...> Su auklėtoja galiu pasikalbėti
kiekvieną kartą, kai iškyla koks klausimas“ (V1).
„Stengiuosi, kai nueinu pasiimti vaiko, pakalbėti, klausiu, kaip
sekasi, ką veikia, kokie pasiekimai“ (V3).
„Geri, žmogiški santykiai, bet iš profesionalios pusės negaunu
informacijos. Kaip žmonės geri, bet kaip specialistai. <...> Pasako,
kad gražiai žaidžia ir viskas. Aš ir taip tai žinau. Sako, jei kas,
klauskit. Kasdien bendrauju, bet apie vaiką nieko nepasako.
Nepasako, kaip vaikui sekasi. „<...> O čia pasako, kad viskas
gerai ir viskas. Iš šeimininkės apie vaiką daugiau išgirdau. Apie
vaiką nieko nepasako“ (V2). „Su auklėtojomis sieja artimi, šilti ir draugiški ryšiai. Susitikus
visuomet apsikabiname. Artimas ryšys su auklėtojomis suteikia
saugumo“ (V4).
„Galiu drąsiai išsakyti savo klausimus ir sulaukiu atsakymų,
patarimų. Auklėtojos informuoja, jei darželyje kažkas nutiko –
vaikas netinkamai pasielgė, susipešė, nemiegojo ar panašiai.
Suteikia informaciją apie veiklas, vaiko dalyvavimą jose. Su
auklėtojomis trumpai pasikalbame beveik kaskart pasiimant vaiką
iš darželio, paklausiu, kaip praėjo diena, ar viskas gerai“ (N1).
„Bendrauju kas kartą pasitaikius progai, atvedant ir parsivedant
vaiką“ (N2).
„Auklėtojai noriai dalinasi iškilusiais sunkumais dėl vaiko ar
pasidžiaugia pasikeitimais. Noriai sprendžia iškilusias problemas.
Su auklėtojais bendraujame kasdien vaiko nuvežimo ir atsiėmimo iš
darželio metu“ (N4).
„Kiekvieną dieną, jei yra klausimų. Klausimų taip dažnai nebūna“
(N5).
„Du kartus į metus vyksta tėvų susirinkimai“ (V1).
„Susirinkimai būna du kartus per metus bendrais klausimais“
(V3).
„Susirinkimo nebuvo jau pusę metų“ (V2).
„Su viena auklėtoja gerai, sužinai realią situaciją, kad nevalgė, ar
ką lauke veikė, daugiau pasakoja apie vaiką, o kita pagražina, tik
pasako, kad viskas gerai ir viskas, paviršutiniškai bendrauja, mažai
informuoja, ką vaikas veikia“ (V5).
„<...> Įdomesnės veiklos mažai turi. Nelabai turiu ką pasakyt, net
nežinau, ką jie veikia. Nei įkelia nuotraukų, nei informuoja.<...>
Daugiau informuoti tėvus, nežinom, ką veikia, nesam
informuojami, kaip vaikai ugdosi, tik žinom, kad yra muzika ir kūno
kultūra. Informavimo priemonės, internetu, planas, ką jie veikia“
(V5).
Page 94
94
Tėvų įtraukimas į
ugdomąją veiklą
„Vaiko darbo rezultatus galime pamatyti iš darbelių ir
organizuojamų renginių, kuriuose tėvai yra stebėtojai. Darželis
bendrų veiklų neorganizuoja, nes įsivaizduoju, kad tai būtų labai
sunku įgyvendinti dėl tėvų darbo grafikų“ (V1). „Per šventes, buvo Užgavėnes, nešiausi blynų. Viena ir buvau iš
tėvų“ (V2). „Užimtumas didelis, tėvai nelabai ateina, jei kokios šventės. Vis tie
patys keli būna. Šventės būna tokiu laiku, kai negali ateiti, dešimtą
valandą ryte. Mamų diena jau būna vakariniu laiku. Sporto šventėj
dalyvavau, buvo rungtys, estafetės. Atsiprašiau iš darbo. Vaikas vis
klausiu, kodėl neateinu, kai negaliu dalyvauti“ (V3).
„Dar vyksta parodos, dukra namuose turi padaryt darbelį. Tėvai
turėtų tik padėt, bet gaunasi, kad pati ir turiu padaryt tą darbelį.
Reikėjo kažką padaryti iš dantų šepetėlio, dukra nenorėjo, pradėjo
verkti. Pati ir klijavau tą šepetėlį. Per maži vaikai tokiems
darbeliams“ (V2). „Užknisa darbeliai, kuriuos daro tėvai, o ne vaikai. Rudenėlio
šventei turėjo išpjaut žmogeliuką iš buroko. Gaunasi tėvų
darbeliai“ (V3).
„Tvarkom aplinką, pernai tvarkėm ir šįmet laukiam“ (V3).
„<...> darnus bendradarbiavimas su tėvais, jų ugdymas ir
įtraukimas į bendrą darželio veiklų ir aplinkos kūrimą“ (V4).
„Nuolatos tėvai prisideda prie aplinkos tvarkymo ir kūrimo. Savo
rankomis kuria vaikų žaidimų aikštelę. Darželyje daug veiklų,
kuriose įmanoma dalyvauti tik bendradarbiaujant kartu visai
šeimai, tad motyvacijos netrūksta iš vaiko, tuo pačiu ir iš tėvų.
Veiklos neparodomosios, o orientuotos į patirtį, tad tai labiausiai ir
motyvuoja. Ankstesniame darželyje tėvai galėjo būti tik stebėtojais“
(V4).
„Tėveliai kviečiami į šventinius vaikų pasirodymus. Dalyvauju
darželio renginiuose, seku ugdomosios veiklos planą, padedu
vaikui įtvirtinti darželyje gautas žinias, atsakyti į visus klausimus,
kartu paskaičiuoti ir panašiai. Kas vaikui būna aktualu ir kur prašo
pagalbos“ (N1).
„Dalyvauju organizuojamose šventėse“ (N2).
„Vyksta darželio šventės, kurių metu tėvai prisideda prie
organizavimo. Tėvai noriai ateina pasidalinti savo žiniomis apie
profesiją, taip sudomina vaikus jiems nežinomomis veiklomis“
(N4).
„Mes tėveliai kiekvieną sekmadienį gauname ateinamos savaitės
veiklų programą. Stengiamės pakalbėti savaitės tema,
pasidžiaugiame darbais“ (N5).
„Kalėdinis vaidinimas buvo, ruošėsi tėvai kartu su vaikais. Du
projektai buvo. Viename reikėjo pristatyti kokios būna vaiko
emocijos, kitas buvo mylimiausias žaislas“ (V5).
Page 95
95
Pasiekimų ir
pažangos
vertinimas
Vaiko pokyčiai „Dukra įgijo daugiau bendravimo patirties, išmoko dalintis
žaislais“ (V1). „Pasidarė savarankiškesnis.<...> mažai kalbėjo, vieną kitą žodį,
prasilaužė kalba“ (V3).
„Į atgalinę pusę, galima sakyt. Čia tikrai, ne juokais. Pradėjo
švepluoti. Galvoju dėl darželio, tik trečdalis vaikų kalbėjo“ (V2). „Vaikas tapo drąsesnis, pasakoja, ką veikė darželyje, kaip jautėsi,
kas patiko ir panašiai. Tapo savarankiškesnis, stengiasi rengtis,
valgyti, susitvarkyti pats, tapo mandagesnis, patobulėjo higienos,
bendravimo įgūdžiai, kūrybiškumas. Pagerėjo sveikata ir nuotaika“
(N1).
„Pastebiu progresą, vaikas tobulėja visapusiškai (žodynas,
socialiniai įgūdžiai, higienos, mandagumo, gamtos pažinimo,
įvairių reiškinių suvokimo)“ (N1).
„Vaikelis išmoko bendrauti su bendraamžiais, labiau nori žaisti su
kitais vaikais, žaidžia vaidmenų žaidimus, dainuoja naujas
daineles, deklamuoja eilėraščius“ (N2).
„Vaikas sustiprėjo fiziškai, emociškai bei sveikatos atžvilgiu“ (N4).
„Pradėjo labiau domėtis bendraamžiais“ (N5).
„Daugiau draugų reikia. Pats nori kažką daryti, iniciatyvus.
Nepastebėjau, kad kažką išmoktų, be to ką namie mokėjo. Du
gaidelius išmoko dainuot. Iš muzikos pamokų kažką naujo išmoko“
(V5).
Vaiko pažangos
aptarimas
„Per tėvų susirinkimus ar kita proga aptariu su auklėtoja vaiko
pažangą. Taip pat organizuojamų renginių metu. Auklėtoja
užklausta visada pasakoja, kaip dukra jaučiasi grupėje, su kuo
daugiau žaidžia, ką mėgsta veikti“ (V1). „Taip esu supažindinama, visus vaiko darbus ir pasiekimus galiu
pamatyti vaiko aplanke arba į namus parnešamuose darbeliuose,
vaikai mokomi eilėraščių tėčiui, mamai, seneliams, dainelių“ (V1).
„Per susirinkimus, individualiai, jeigu paklausi. Nėra taip, kad
nuolat informuotų. Pati pažįstu savo vaiką. Nors galėtų būti
dažniau, reikėtų žinoti, ar yra gebėjimų“ (V3).
„Nebūna to pas mus. Ir auklėtojos neinformuoja. Vis sako, klauskit,
jei norit kažko paklaust. Susirinkimo nebuvo jau nuo rudens.
Nebūna vertinimo“ (V2). „Taip, kasdien bendraujant su auklėtojomis. <...> Skatina ugdytis
kartu, stebėti savo vaiką. Kasmet vykstančiose veiklose galima
stebėti kaip vaikas drąsėja, tvirtėja” (V4).
„Individualūs pokalbiai neorganizuojami, vyksta tik apsikeitimas
aktualia informacija, atvykus į darželį. Yra sukurta darželio grupė
„Facebook“, kur įkeliamos vaikų užsiėmimų, veiklų, darbelių
Page 96
96
nuotraukos“ (N1).
„Auklėtojos pasakoja apie vaiko veiklą darželyje, aktyvumą,
elgesį“ (N2).
„Vaikas viską papasakoja ir parodo, ką išmoko naujo pats. <...>
Tiesiog paklausia, ar viena kita veikla vaikas patenkintas, kokiais
įspūdžiais pasidalino su tėveliais“ (N3).
„Po kol kas supažindinimo nebuvo, bet planuojama.
Supažindinimas būdavo neformalių pokalbių su darželio vadove
metu“ (N4).
„Taip, žodžiu ir raštu. Žodžiu priklausomai nuo situacijos, raštu
kas pusmetį“ (N5).
„Nesupažindina, tik kai vaikas kitam berniukui į ranką įkando
pasakojo, o kad pagirtų niekada. Pasako, kad geras, bet kad kažką
išmoko ar gražiai pasielgė nepasako. Susirinkimas buvo dėl
priemonių projektams, o apie pačius vaikus nieko neišgirdom.
Nebuvo vertinimo“ (V5).
Tobulintini
ugdymo
aspektai
Ugdomosios veiklos
gerinimas
„Gerinti lauko erdves, nėra nei sūpynių, nei normalių žaislų. Išėję
lauke, tik suka ratu“ (V2). „Į lauką per visą žiemą vaikų nevedė“ (V2). „Į lauką mažai išeina, orai dabar tokie geri, sako, kad nespėja.
Lauke neleidžia žaisti vaikams smėlio dėžėj ar kitur, o reikia
vaikščiot ratais. Vaikas sako, mama, mes nežaidžiam, mes vaikštom.
Laukas svarbus sveikatai, imunitetui, judėjimui“ (V5).
„Jei vaikas nenori piešt, vis tiek liepia visiems piešti“ (V2).
„Sėdėjimas prie stalų atrodo keistai. Po vakarienės, jau pavalgę,
gražiai susėdę. Vaikai nežaidžia, o laukia prie stalų. Ir atėję ryte,
pusryčių turi laukti prie stalų. Vaikai nemoka būti laisvi, žaisti, o
įpratę prie stalų sėdėti. Yra skirti laikai, kai turi sėdėti“ (V5).
Auklėtojos
bendravimas su
vaiku
„Mūsų grupėje nesu pastebėjusi. Tačiau kitose esu pastebėjusi
auklėtojų, kurios, mano nuomone, kelia per daug balsą, rėkia“
(V1). „Būna, kad dukra sako, kad auklėtojos rėkia ant vaikų“ (V2). „Mačiau kaip buvo viena nauja auklėtoja, šaukia ant vaikų,
nesusitvarko, vaikai eina vienas per kitą, triukšmas“ (V3).
Vaiko pasiekimų
vertinimas
„Manau, kad būtų naudinga, jei organizuotų susitikimus su tėvais,
kurių metu būtų galima ramiai ir išsamiai aptarti savo vaiko veiklą
darželyje, kas sekasi, kas ne, kur vaikui reikėtų tėvų pagalbos ir
paskatinimo, kokius klausimus aptarti, jei susiduriama su
konkrečiomis problemomis“ (N1).
„Darželio tėvai buvo išsakę poreikį dėl vaiko pasiekimų vertinimo,
kurio iki šiol nebuvo“ (N4).
Page 97
97
Per didelis vaikų
skaičius grupėje
„Tai turi daug įtakos pedagogo veiklai. Manau, kad vaikų skaičius
vienai auklėtojai neturėtų viršyti dešimt vaikų“ (V1). „Man atrodo, jeigu vaikų ir dešimt būtų, jų nepastebėtų. Paprastai,
kai serga, ir būna apie dvylika“ (V2). „Užsieny dešimt vaikų ir trys auklėtojos. Čia dvidešimt vaikų, visi
rėkia ir kaip tu pamatysi kiekvieną vaiką, ar kad vaikas kažkam
gabus“ (V3).
„Dėl neadekvataus, per didelio vaikų skaičiaus pedagogas fiziškai
pavargsta ir praktiškai neturi laiko ir galimybių dėmesingesniam
vaiko ugdymui. Situaciją gelbėja, jeigu didelė grupė yra mišraus
amžiaus ir didesni vaikai skatinami padėti mažesniems. Taip savo
pavyzdžiu ugdoma ir skatinama atjauta ir atsakomybė“ (V4).
„Kuo vaikų daugiau, tuo dirbti yra sunkiau, mažiau galimybių
pastebėti ir įsigilinti į kiekvieno vaiko poreikius, jiems padėti.
Pačiai auklėtojai darbas tampa fiziškai ir psichologiškai
sudėtingesnis, gali nukentėti vaikų ugdymo kokybė“ (N1).
„Daugėjant vaikų grupėje, turėtų daugėti ir juos prižiūrinčių
auklėtojų“ (N2).
„15 vaikų, du auklėtojai ir vienas, ar du pagalbiniai yra optimalus
tinkamas santykis. Valstybiniuose 20 vaikų ir daugiau, viena
auklėtoja ir vienas pagalbinis – mažai“ (N3).
„Pedagogų skaičius ypač svarbus dirbant su didesnėmis nei penkių
vaikų grupėmis. Nes vaikams labai svarbus dėl saugumo jausmo, o
taip pat pedagogams dėl jų fizinės ir psichinės sveikatos“ (N4).
„Jeigu grupėje 15 ir daugiau vaikų, tai būtinai turi būti dvi trys
auklėtojos, nes neįsivaizduoju, kaip viena auklėtoja visą dieną
galėtų tinkamai jais pasirūpinti“ (N5).
„Protingiau būtų mažesnis vaikų skaičius, daugiau dėmesio
individualiai. Dviem žmonėm per daug tiek vaikų“ (V5).
