As ta Dy ko vie nėa.dykoviene@kl.lt

Ieš ko jo vie tos me če teiUr ba nis ti nės plėt ros de par ta men­to di rek to rius Kas ty tis Ma ci jaus­kas tvir ti no, kad anks čiau lei di­mas sta ty bai bu vo iš duo da mas 10 me tų. Da bar lei di mų ga lio ji mo ter­mi nai ne be ri bo ja mi.

To dėl sta ty bų tem pus le mia eko­no mi nė si tua ci ja bei pro jek to dy dis. „Vi siems no ri si, kad grei čiau bū tų pa sta ty ta. Bet, kal bant apie baž ny­čias, tai – su bti lus klau si mas, ku rio ne la bai kas no ri lies ti“, – pa ste bė jo K.Ma ci jaus kas.

As ta Alek sė jū nai tėa.aleksejunaite@kl.lt

Uos ta mies čio pre ky bos cent rai veiks net ir per šven tes, tik šiek tiek trum piau. Šeš ta die nį ža da dirb ti ir Se na sis ir Nau ja sis tur gūs.

Pir mą ją Ve ly kų die ną, sek ma die nį, abi tur ga vie tės dirbs, ta čiau va lan­da trum piau. Įp ras tai mies to tur­ga vie tės dir ba nuo 7 iki 17 val.

Dau gy bė smul kių įmo nė lių ir par duo tu vių ža da dirb ti tik ant rą­ją Ve ly kų die ną.

Dar bo lai ko nu ta rė ne ko re guo ti „Iki“ ir „Ri mi“ pre ky bos cent rai.

Pir mą ją Ve ly kų die ną iš 127 vi so­je ša ly je esan čių „Nor fos“ par duo­tu vių 38 veiks su trum pin tu dar bo lai ku – nuo 9 iki 17 val., o ba lan­džio 9 d. vi si „Nor fos“ pre ky bos cent rai dirbs nuo 9 val. Klai pė do­je sek ma die nį veiks tik Tai kos pro­spek to pra džio je esan ti par duo tu vė.

Balandžio 9 d., pirmadienį, laikraštis neišeis. Kitas dienraščio numeris – balandžio 10 d. – antradienį.

2

3p.

„Jei ne si lai ky si me Ke lių eis mo tai syk lių, pri si kė li mo ste buk lu ti kė ti ne ver ta.“

Pre kei viai triūs ir per Ve ly kas

4

balandžio7,2012nr.82(19383) www.kl.lt

D.Gry baus kai tė ve ta vo At lie kų tvar ky mo įsta ty mo pa tai sas, ku rios bū tų at vė ru sios ke lią mo no po li joms. Lietuva 7p. Kaina 1,60 Lt

KlaipėdosmerasVy­tau­tas­

Grub­liaus­kas­įžvelgėryšįtarpVelykųirsaugausvairavimoypatumų.

Pa ma žu: � klebonasV.Viktoravičiusįsitikinęs,jognereikianorėti,kadbažnyčiosiškiltųtaipsparčiai,kaipko­mercinėspatalpos. Vytautoliaudanskiofotomontažas

Mies te stin ga baž ny čių?Stra te gi niuo se Klai­pė dos pla nuo se nau jų baž ny čių sta ty bos ne nu ma­ty tos. Esą nė vie­na re li gi nė bend­ruo me nė ne pa reiš­kė to kio pa gei da vi­mo. Juo lab kad kai ku rių dar ne prik lau­so my bės at kū ri mo pra džio je pra dė tų sta ty ti mal dos na­mų ne pa vyks ta pa­baig ti iki šiol.

2

miestas

1 Pir ma die nį, ant rą ją Ve­ly kų die ną, dirbs vi­

sos šio tink lo par duo tu vės, ta čiau trum pes niu gra fi ku.

„Ma xi mos“ pre ky bos cent rai uos ta mies ty je sek ma die nį dirbs va lan da ar dviem va lan do mis trum piau.

Dar bo lai ko ne keis Ši lu tės plen te esan ti par duo tu vė, iki 22 val. dirbs ma žiau siai sep ty nios šio tink lo par duo tu vės.

Pre ky bos cent re „Ak ro po lis“ esan ti šio tink lo par duo tu vė sek­ma die nį dirbs iki 22 val. Pir ma­die nį vi sos šio tink lo par duo tu vės veiks įpras tu gra fi ku.

šešTADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012

Pa mal dos

Tri jų met rų il gio kry žių pe rim da vo vis ki ti jį ne šti pa si­ry žę klai pė die čiai.

Mieli ir brangûs klaipëdieèiai,sveikindami vieni kitus, mums brangius ir artimus þmones, nuos-tabiausios ir paèios ðviesiausios metø ðventës - Ðventøjø Velykø proga, daþnokai tariame skambius ir ámantrius sveikinimø, lin-këjimø þodþius, virstanèius bedvasëmis citatø tiradomis.

Taèiau giliu mano ásitikinimu, Didþioji Tiesa glûdi paprasta-me, nesuvaidintame þmogiðkajame nuoðirdume, kurio taip pasi-gendame kasdienybës lëkime.

Tad ir leiskite palinkëti jums, mieli klaipëdieèiai, to, ko nuoðir-dþiai linkiu savo mylimai ðeimai ir mano sielai bei ðirdþiai bran-giems þmonëms:

- Vilties, kad tikrai dar ne viskà praradome,- Tikëjimo, kad ieðkant drauge tikrai galime surasti tai, kas

atrodë beviltiðkai prarasta, uþpildo mûsø ðirdis Meile, kuri vie-nintelë nugali viskà.

Patikëkime tuo patys ir tuomet tuo patikës tie, kurie mums ar-timi ir brangûs, ir tik tada Prisikëlimas taps tuo tikruoju stebu-klu, kurio taip viltingai laukiame.

Su ðviesia Ðv. Velykø viltimi,Vytautas Grubliauskas, klaipëdieèiø meras.

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Trys Ve ly kų šven čių die nos bus įtemp tas dar by me tis po li ci nin­kams, ku rie ža da su stip rin ti pa­tru lia vi mą ne tik Klai pė dos gat vė­se bet ir už mies čio ke liuo se. Pra ne­ša ma, kad ir pa tys pa rei gū nai bus kont ro liuo ja mi.

Sus tip rin ti eis mo kont ro lę per tris lais vas nuo dar bo die nas po li ci ja ža da vi so je Lie tu vo je.

Klai pė dos ke lių po li ci jos biu ro vir ši nin kas Ra mū nas Ši dei kis ne­

Šven tės: �� jei�per�Ve�ly�kas�klai�pė�die�čiai�pri�trūk�tų�kiau�ši�nių,�jų�bus�ga�li�ma�įsi�gy�ti�ir�par�duo�tu�vė�se,�ir�tur�gu�je.�� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Pre kei viai triūs ir per Ve ly kas

Ve ly kų sek ma die nį pra mo gų cent ruo se „Ak ro po lis“ dirbs tik „Ma xi ma“, par duo tu vė, vais ti nė ir lais va lai kio pra mo gų tei kė jai.

Ka vi nės ir pra mo gų cent rai sek­ma die nį „Ak ro po ly je“ pra dės veik­ti nuo 12 val. ir dirbs iki 22 val. Šia­me pre ky bos cent re esan ti vais ti nė dirbs nuo 10 iki 19 val.

Ant rą ją Ve ly kų die ną, pir ma die­nį, ša lies „Ak ro po liai“ dirbs įpras­tu gra fi ku.

Už sie nio lie tu viai džiū gau ja, kad, skir tin gai nei Lie tu vo je, dau ge ly je Va ka rų Eu ro pos ša lių Ve ly kos bus šven čia mos ko ne sa vai tę.

Ai ri jo je, Ang li jo je, Nor ve gi jo je, ki to se ša ly se dėl lais va die nių su si­da ro 5–6 die nų lai ko tar pis.

Pa vyz džiui, Ai ri jo je ofi cia lios lais vos die nos yra ba lan džio 6–9 d. Nor ve gi jo je Ve ly kos šven čia mos jau nuo ket vir ta die nio, čia lais va­die niai nuo ba lan džio 5 iki 9.

Olan di jo je lais va die niai nuo ba­lan džio 5 iki 9­osios. Vo kie ti jo­je ne dir ba ma nuo ba lan džio 6 iki 9 die nos.

Is pa ni jo je ne dar bo die na pa­skelb ta tik ba lan džio 6­oji.

Po li ci nin kai žiū rės tvar kosno rė jo at skleis ti, kur, ka da ir kiek pa rei gū nų dirbs per šven tes, ta­čiau ti ki no, kad po li ci ja ypa tin gą dė me sį skirs vai ruo to jų blai vu mui tik rin ti.

„Pa rei gū nai ste bės ir vai ruo to jų kul tū rą prie vai ro, dau giau dė me­sio su lauks vai ruo jan tie ji mo to cik­lus bei mo to ro le rius. Be je, bū tent mo to ri nių trans por to prie mo nių vai ruo to jus ke ti na me tik rin ti ne­vie šo pa tru lia vi mo me tu“, – pa­sa ko jo R.Ši dei kis.

Sta tis ti ka tei gia, kad il gų jų sa­vait ga lių me tu, pa ly gin ti su įpras­to mis poil sio die no mis, pa da ro­

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Skir tin gų krikš čio niš kų jų kon fe si jų ti kin tie ji kar tu ne šė kry žių, mel dė­si ir gie do jo šven tas gies mes.

15 val. mi nia klai pė die čių su si­rin ko prie Kris taus Ka ra liaus baž­ny čios Bokš tų gat vė je. Ka ta li kų, evan ge li kų liu te ro nų, sta čia ti kių ku ni gai bei ti kin tie ji po rą va lan­dų mels da mie si, gie do da mi šven­tas gies mes bei pri si min da mi Jė­zaus kan čią vie nin ga pro ce si ja ėjo iki Ma ri jos Tai kos Ka ra lie nės baž­ny čios Rum piš kės gat vė je.

Kas ke lias de šim tis met rų pro­ce si ja stab te lė da vo, tri jų met rų il­gio kry žių pe rim da vo vis ki ti jį ne­šti pa si ry žę klai pė die čiai. Šie met pa jaus ti Kris taus kan čią pa no ro ne tik moks lo įstai gų, vi suo me ni nių bei re li gi nių or ga ni za ci jų at sto vai, bet ir mies to po li ti kai.

Pro ce si ja: �� pa�grin�di�nė�mis�mies�to�gat�vė�mis�nu�si�drie�ku�sio�je�pro�ce�si�jo�je�šie�met�bu�vo�gau�su�įvai�rių�krikš�čio­niš�kų�kon�fe�si�jų,�skir�tin�go�am�žiaus�bei�tau�ty�bių�ti�kin�čių�jų.�� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Klai pė die čiai pri si lie tė prie Kris taus kan čiosKe lių tūks tan čių klai pė die čių mi nia Di dį­jį penk ta die nį sim bo liš kai pa kar to jo Kry­žiaus ke lią ir drau ge ap mąs tė Kris taus kan čią.

Di dį jį šeš ta die nį (ba lan džio 7 d.) Ve lyk nak čio pa mal dos

Ma ri jos Tai kos Ka ra lie nės baž ny­ �čio je (Rum piš kės g. 6) 21 val.

Kris taus Ka ra liaus baž ny čio je �(Bokš tų g. 10) 20 val.

Šv. Ka zi mie ro baž ny čio je ( Kre tin­ �gos g. 40) 20 val.

Šv. Bru no no Kver fur tie čio baž ny­ �čio je (Deb re ce no g. 3) 21 val.

Šv. Juo za po Dar bi nin ko baž ny čio­ �je (Smil te lės g. 27) 20 val.

Pir mą ją Ve ly kų die ną (ba lan džio 8 d.)

Ma ri jos Tai kos Ka ra lie nės baž ny čio­ �je 7.30 val. (šv. Mi šias au kos vys ku pas Jo nas Bo ru ta), 10, 12, 18 val.

Kris taus Ka ra liaus baž ny čio je 8.30, �10.30, 12, 18 val.

Šv. Ka zi mie ro baž ny čio je 8, 10.30, �12, 18 val.

Šv. Bru no no Kver fur tie čio baž ny­ �čio je 7, 9, 11 val.

Šv. Juo za po Dar bi nin ko baž ny čio­ �je 7.30, 10, 12, 18 val.

Evan ge li kų liu te ro nų baž ny čio je �(Py li mo g. 2) 7, 10 val.

ma ge ro kai dau giau nu si kals ta mų vei kų, ki tų tei sės pa žei di mų, dėl neat sa kin go eis mo da ly vių el ge sio įvyks ta skau džių eis mo ne lai mių.

Per šven tes pa tru liuo jan tys po­li ci nin kai ypa tin gą dė me sį skirs ne blai vių as me nų pa si ro dy mo ir al ko ho li nių gė ri mų vie šo sio se vie­to se var to ji mo kont ro lei. Ke ti na­ma su stip rin ti pa tru lia vi mą jau ni­mo su si bū ri mų ir pa si links mi ni mo vie to se.

Po li ci jos de par ta men tas pra ne­ša, kad sa vait ga lį bus su stip rin ta ir pa čių po li ci jos pa rei gū nų dar bo draus mės kont ro lė.

Pa ke liui prie ei se nos jun gė si vis dau giau žmo nių. Praei viai ra miai ste bė jo veiks mą. Ypač smal sūs bu­vo mies to tu ris tai.

Ga vė nios me tu, ypač Di dį jį penk ta die nį, vi so pa sau lio ti kin tie­ji pri si me na Kris taus nuei tą Kan­

čios ke lią ir jį at kar to ja sa vo baž ny­čio se ar mies tų gat vė se. Po pie žius Be ne dik tas XVI Di dį jį penk ta die­nį va do va vo šiai pro ce si jai Ro mo­je, Ko li zie jaus priei go se.

Klai pė do je to kios ei ty nės su­reng tos tre čią kar tą.

Už sie nio lie tu viai džiū gau ja, kad, skir­tin gai nei Lie tu vo­je, dau ge ly je Va ka rų Eu ro pos ša lių Ve ly­kos bus šven čia mos ko ne sa vai tę.

3

miestas

Va kar „Vik to ri jos“ sie nas iš Nau jo­jo So do ir S.Šim kaus gat vių pu sių už den gė spe cia liai pa ga min ti ten­tai su re konst ruo to vieš bu čio vaiz­du. Sta tyb vie tei pa do va no ti es te­tiš ką vaiz dą nu spren dė vieš bu čio re konst ruk ci jos dar bus at lie kan­ti bend ro vė „Pa ma rio res tau ra to­

rius“. Dau giau nei 1000 kv. met­rų plo to už dan ga nuo klai pė diš kių ir mies to sve čių akių ne tik pa slėps vi są sta ty bi nin kų dar bo „vir tu vę“,

Dienos telegrafas

Kvietimus į „Auksinės estrados šou” laimėjo: Kazytė Andrijauskienė, Edita Mejaraitė Zenkevičienė, Vaida Mikutienė, Raimonda Lenkšaitė, Donatas Šunokas, Stasė Švanienė.

Klai pė do je, o ir Lie­tu vo je, spe cia lis tų tei gi mu, to kio mas to ana lo giš kų ini cia ty­vų ne bū ta.

Ta­ko­Teks­pa­lauk­TiKlai­pė­dai­ne­pa­vy­ko­lai­mė­ti­Su­si­sie­ki­mo­mi­nis­te­ri­jos­pa­skelb­to­kon­kur­so­gau­ti­fi­nan­sa­vi­mą­dvi­ra­čių­tra­sų­tie­si­mui.­Ge­riau­siais­bu­vo­pri­pa­žin­ti­Elekt­rė­nų­ir­Jo­na­vos­pro­jek­tai.­Klai­pė­da­fi­nan­sa­vi­mą­no­rė­jo­gau­ti­dvi­ra­čių­ta­kui­nuo­Pa­ry­žiaus­Ko­mu­nos­gat­vės­iki­Jo­no­kal­ne­lio­įreng­ti.­Jo­il­gis­–­1,9­ki­lo­met­ro.

Klai­pė­dos­uos­tas­ko­vą­per­kro­vė­2,98­mln.­t­kro­vi­nių­–­1­pro­c.­dau­giau­nei­per­nai­tuo­pa­čiu­lai­ko­tar­piu.­9­pro­c.­su­ma­žė­jo­bi­rių­ir­su­vers­ti­nių­kro­vi­nių­kro­va,­ta­čiau­28,6­pro­c.­pa­di­dė­jo­skys­tų­jų.­Ge­ne­ra­li­nių­kro­vi­nių­šių­me­tų­ko­vą­bu­vo­ma­žiau­7,5­pro­c.­nei­per­nai­tą­pa­tį­mė­ne­sį.

perk­ro­vė­dau­giau­kro­vi­nių

pas­Ta­Tė­gin­Ta­ri­nį­mar­gu­TįPa­lan­go­je,­J.Ba­sa­na­vi­čiaus­gat­vė­je­penk­ta­die­nį­pa­sta­ty­tas­di­džiau­sias­pa­sau­ly­je­gin­ta­ri­nis­ve­ly­ki­nis­mar­gu­tis.­Jo­aukš­tis­2­m,­o­plo­tis­1,5­m.­Iš­Gin­ta­ro­mu­zie­jaus­at­ga­ben­tas­įspū­din­gas­mar­gu­tis­ku­ror­to­bul­va­rą­puoš­iki­ant­ra­die­nio.­Per­nai­jį­pa­ga­mi­no­me­ni­nin­kas­Al­ber­tas­Bu­kaus­kas.

šešTADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012

„Vik to ri jai“ – bu ta fo ri nis fa sa dasPas to lių sie na ap­juos ti re konst ruo ja­mo „Vik to ri jos“ vieš­bu čio fa sa dai ju bi­lie ji niais me tais ne­ga dins Klai pė dos cent ri nės da lies vaiz do.

Už den gė: ­� klai­pė­die­čiai­ir­mies­to­sve­čiai­ne­be­ma­tys­prie­pa­sta­to­triū­sian­čių­sta­ty­bi­nin­kų­dar­bo­„vir­tu­vės“.­­­ Vytauto­Liaudanskio­nuotr.

bet ir sau gos jud rią mies to da­lį nuo dul kių bei triukš mo. Be vi so to, kiek vie nas praei vis aki vaiz džiai ma tys, kaip po re konst ruk ci jos at­ro dys il gai mies to cent re mer dė jęs sta ti nys.

Deng ti reikš min gus, mies tus rep re zen tuo jan čius ob jek tus jų res­tau ra vi mo ar re konst ra vi mo me tu, vi suo me nei pa ro dant jau baig ti nį jų vaiz dą, Va ka rų Eu ro po je įpras ta

pra kti ka. Klai pė do je, o ir Lie tu vo­je, spe cia lis tų tei gi mu, to kio mas to ana lo giš kų ini cia ty vų ne bū ta. Sta­tyb vie tės čia daž niau siai at vi ros ar, ge riau siu at ve ju, den gia mos rek la­mi nio po bū džio me džia ga.

„Ži no me, jog mies tui šie me tai ju bi lie ji niai ir su lauk si me dau gy­bės gar bių sve čių, no ri me, kad jie iš si vež tų kuo ge res nį įspū dį apie va ka rie tiš kiau sią Lie tu vos mies­

tą“, – sa kė bend ro vės „Pa ma rio res tau ra to rius“ di rek to rius Al das Kliu kas. Jo tei gi mu, nors pa sto­lių vaiz das mies te lai ko mas ge ru ženk lu, liu di jan čiu eko no mi nį au­gi mą, ta čiau dar ge riau, jei jis ci­vi li zuo tas. Res tau ra to riai lin kė tų, jog po to kio mis už dan go mis „pa­si slėp tų“ Klai pė dos ne puo šian tys pa sta tai­vai duok liai.

„Klai pė dos“ inf.

As ta Alek sė jū nai tėa.aleksejunaite@kl.lt

Uos ta mies čio ke lių po li ci jos biu­ro pa rei gū nai su kvie tė ma žuo sius klai pė die čius ir jų tė ve lius į ren gi­nį sau gaus eis mo te ma.

Pa sak pa rei gū nų, ava rin gu mo sta­tis ti ka kiek vie nais me tais au ga.

Ak ci ja: ­� ren­gi­nio­da­ly­viai­ga­lė­jo­ap­žiū­rė­ti­pa­rei­gū­nų­ tu­ri­mą­ tech­ni­ką,­da­ly­vau­ti­kon­kur­suo­se­ir­vik­to­ri­no­je.­­ Vy­tau­to­Liau­dans­kio­nuo­tr.

Sau gaus eis mo mo kė si žais da miPer nai Klai pė dos ap skri ty je įvy ko 858 eis mo įvy kiai, ku riuo se nu ken­tė jo žmo nės, o žu vo net 26. Šie met nuo me tų pra džios ap skri ty je ava­ri jo se žu vo 6 žmo nės, iš jų 3 – Klai­pė dos mies te.

„Jei ne si lai ky si me ke lių eis mo tai syk lių, pri si kė li mo ste buk lu ti­kė ti ne ver ta“, – šven tės da ly viams sa kė 38­erių me tų vai ra vi mo sta žą

tu rin tis Klai pė dos me ras Vy tau tas Grub liaus kas.

Jam ant ri no ir Ma ri jos Tai kos Ka­ra lie nės baž ny čios kle bo nas Vi lius Vik to ra vi čius, lin kė da mas ati du mo ir dė me sin gu mo vie nas ki tam. „Mes ke ly je tu ri me žais ti kaip „Nep tū no“ ko man dos žai dė jai. Tai juk ko man di­nis žai di mas, tik pro tin gas vai ra vi mas nu ves į tiks lą“, – sa kė dva si nin kas.

Ma žie ji šven tės da ly viai su si run­gė pie ši nių kon kur se, ku rio te ma – „Sau giau sia Klai pė dos gat vė“. Ki­ti moks lei viai da ly va vo vik to ri no je, kur bu vo ga li ma lai mė ti pra ktiš kus pri zus – at švai tus, švie są at spin­din čias lie me nes.

Ren gi ny je da ly va vo ir krep ši nio ko man dos „Nep tū nas“ žai dė jai, po li ci jos sim bo lis šu ne lis Am sis.

Pla nas. Kul tū ros mi nist ras Arū nas Ge­lū nas sa vo įsa ky mu pa tvir ti no Klai pė­dos mies to is to ri nės da lies te ri to ri jos ir ap sau gos zo nos ri bų spe cia lų jį pla­ną. Jis bu vo pra dė tas reng ti 2006 m., sie kiant už tik rin ti šios mies to da lies iš­sau go ji mą. Spe cia lu sis pla nas kai na vo 212,978 tūkst. li tų.

Stu di jos. Šeš ta die nį Klai pė dos uni ver­si te to Me nų fa kul te tas kvie čia į at vi rų du rų die ną. 12 val. jo Kon cer tų sa lė je vyks stu di jų pro gra mų pri sta ty mas ir stu den tų kon cer tas, o po jo no rin tie­ji tu rės ga li my bę ap si lan ky ti ka ted­ro se, pa bend rau ti su jo se dir ban čiais dės ty to jais.

Mir tys. Va kar Klai pė dos ci vi li nės met ri ka ci jos sky riu je už re gist ruo tos 7 klai pė die čių mir tys. Mi rė Ni na As ta­po va (g. 1923 m.), Je li za ve ta No vo jen­ko (g. 1924 m.), Bro nis la va Ga dei kie nė (g. 1925 m.), Ana to lij Du nin (g. 1930 m.), An ta nas And ri jaus kas (g. 1935 m.), Ane­lė Ja ni na Kaz laus kie nė (g. 1938 m.), Ser­ge jus Ba go čius (g. 1957 m.).

Lė bar tų ka pi nės. Šian dien lai do ja mi Je li za ve ta No vo jen ko, Al bi nas Strac­kis, ant ra die nį – Ana to lij Du nin.

Jo niš kės ka pi nės. Šian dien lai do ja mi Ser ge jus Ba go čius, An ta nas And ri jaus­kas, ant ra die nį – Ni na As ta po va.

Nau ja gi miai. Per sta tis ti nę pa rą pa­gim dė 15 mo te rų. Gi mė 5 mer gai tės ir 11 ber niu kų (dvy niai).

Grei to ji. Va kar iki 16 val. grei to sios pa­gal bos me di kai su lau kė 56 iš kvie ti mų. Klai pė die čiai skun dė si krau jo ta kos su­tri ki mais, pil vo ir gal vos skaus mais.

1

Skai čiai ir fak tai

Re li gi nių bend ruo me nių ir mal dos na mų skai čiai Lie tu vo je 2011 m.

Ro mos ka ta li kai – 732 baž ny čios, �715 bend ruo me nių, 874 dva si nin kai.

Grai kų apei gų ka ta li kai – 1 baž­ �ny čia, 4 bend ruo me nės, 3 dva si­nin kai.

Evan ge li kai liu te ro nai – 50 baž­ �ny čių, 53 bend ruo me nės, 23 dva­si nin kai.

Evan ge li kai re for ma tai – 9 baž­ �ny čios, 15 bend ruo me nių, 7 dva si­nin kai.

Or to dok sai (sta čia ti kiai) – 53 mal­ �dos na mai, 53 bend ruo me nės, 53 dva si nin kai.

Sen ti kiai – 53 mal dos na mai, 61 �bend ruo me nė, 19 dva si nin kų.

Ju dė jai – 3 mal dos na mai, 9 re li gi­ �nės bend ruo me nės, 3 dva si nin kai.

Mu sul mo nai su ni tai – 5 mal dos �na mai, 7 bend ruo me nės, 7 dva si­nin kai.

Ka rai mai – 2 mal dos na mai, 1 �bend ruo me nė, 1 dva si nin kas.

Šal ti nis www.stat.gov.lt

4

miestasšešTADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012

Esą daug kam už kliū va jau dau ge lį me tų ne pa­

bai gia ma Ka zi mie ro baž ny čia. Ypač ste bi na pa sta to dy džiai, nes bū tent to dėl ne pa vyks ta jo pa baig ti.

„Ir vi siems ky la klau si mas, ar rei kė jo to kio mil ži niš ko sta ti nio. Dau ge liui už kliū va ir tas bokš tas, sa ko, krei vas. Iš tie sų, tai jis nė ra krei vas, tik pi ra mi dės for mos, to dėl na tū ra lu, kad vi zua liai at ro do krei­vas“, – pa sa ko jo K.Ma ci jaus kas.

Ur ba nis ti nės plėt ros de par­ta men to va do vas pa brė žė, kad mies to stra te gi nia me pla ne nau jų baž ny čių sta ty mas Klai pė do je ne­nu ma ty tas.

Esą yra pa ruoš ti mies to lie taus nuo te kų ka na li za ci jų, ge le žin ke­lių, de ga li nių iš dės ty mo spe cia lie­ji pla nai, bet baž ny čių sta ty boms to kio pla no nė ra.

„Baž ny čių spe cia laus pla no ne­pa ren gė me ir ne reng si me, nes ne­bu vo to kio po rei kio. Ka ta li kai lyg ir ne be no ri dau giau mal dos na mų mies te. Tik mu sul mo nai ieš ko jo vie tos me če tės sta ty bai“, – tvir ti­no K.Ma ci jaus kas.

Ne pre ky bos cent rasKlai pė dos Ma ri jos Tai kos Ka ra lie­nės pa ra pi jos kle bo nas Vi lius Vik­to ra vi čius tu ri kont rar gu men tų, ko dėl taip il gai už trun ka baž ny čių sta ty bos uos ta mies ty je. Esą tai – vi sos bend ruo me nės bend ras rei­ka las.

„Anks čiau di di kai fi nan suo da­vo baž ny čių sta ty bas, kad žmo­nės bū tų tvir ti mo ra liš kai. Taip ir šiais lai kais, jei vers li nin kas no ri tu rė ti są ži nin gą dar buo to ją, tu rė­tų pa rem ti baž ny čią. Nes kas yra są ži nė ir kas ją ug do, kas for muo­ja as me ny bę? Ma nau, kad tai da­ro baž ny čia“, – įsi ti ki nęs V.Vik­to ra vi čius.

Pa sak kle bo no, mal dos na mai sta to mi ne lė tai, o nuo sek liai.

„Gal mes įpra to me gy ven ti var­to to jiš kai, čia, da bar ir su pa sko la. Jo kiais am žiais taip ne bū da vo. Juk ta pa ti Pa ry žiaus Not re Da me ka­ted ra ir da bar ne pa baig ta, ir tik­riau siai nie ka da ne bus baig ta, nes ją no rė jo pa sta ty ti la bai di de lę, la­bai pra kil nią, la bai di džią, to kie bu­vo pla nai“, – tei gė kle bo nas.

Esą Klai pė dos ka ta li kų baž ny čios taip pat bus ka da nors pa baig tos.

Mies te stin ga baž ny čių?

Anks čiau Klai pė do­je baž ny čios bu vo sta to mos bend ruo­me nės po rei kiui, o ne tam, kad pri trauk­tų nau jų na rių.

Dai nius Eler tas:

Au ko ji mai: �� uos�ta�mies�čio�re�li�gi�nės�bend�ruo�me�nės�ne�pa�jė�gios�fi�nan�siš�kai�pri�si�dė�ti�prie�mal�dų�na�mų�sta�ty�bų.��� Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

V.Vik to ra vi čius tvir ti na, jog ne rei­kia no rė ti, kad jos iš kil tų taip spar­čiai, kaip ko mer ci nės pa tal pos.

Mal dos na mų ne pa ka koDva si nin kai tei gia stip riai jau­čian tys eko no mi nį nuo smu­kį ša ly je. Ir baž ny čia pa ju to, kad žmo nėms iš gy ven ti ne pap ras tai sun ku, dau ge lis ne be pa jė gia rem­ti ir au ko ti.

Ta čiau ne pri pa žįs ta ma, kad re­li gi nės bend ruo me nės, ku rios tu­rė tų iš lai ky ti sa vo mal dos na mus, taip pat pa rem ti ir jų sta ty bą, Klai­pė do je nė ra gau sios.

„Kai žmo gui yra pa to gu, ta da jis ir atei na į baž ny čią. Ta ry bi niais lai kais Klai pė do je bu vo vie na baž­ny čia ir, sa kė, kad pa kaks. Bet ne­pa ka ko“, – pri si mi nė V.Vik to ra vi­čius.

Esą Vo kie ti jo je 5 tūkst. gy ven to jų tu ri bū ti vie na baž ny čia. Skai čiuo­ja ma, kad Klai pė do je – 176 tūkst. gy ven to jų. Čia yra 5 ka ta li kų pa ra­pi jos, dvi sta čia ti kių, vie na liu te ro­nų, vie na sen ti kių.

„Mes dar ne sie kia me to baž ny­čių skai čiaus 5 tūkst. gy ven to jų. Bet pri si min ki me prieš ka rio Klai­pė dą, kur gy ve no 25 tūkst. gy ven­to jų, o baž ny čių bu vo 8“, – pa ste­bė jo kle bo nas.

Rė mė val džiaIs to ri kas Dai nius Eler tas pa brė žė, kad prieš ka rį Klai pė dos baž ny čias iš lai kė bend ruo me nė. Evan ge li kų re for ma tų mal dos na mus šiek tiek rė mė vals ty bė, nes Prū si jos val do­vas bu vo evan ge li kas re for ma tas, ne liu te ro nas.

Vals ty bė rė mė ir Jo no baž ny čią, nes tai bu vo pa grin di nės kon fe­si jos mal dos na mai Klai pė do­je. Ka ta li kų bend ruo me nės san­ty kiai su sa vi val da taip pat bu vo da ly kiš ki.

Tam tik ra ne for ma li pa ra ma tar si bu vo, nors pi ni gų baž ny čioms nie­kas ne da li jo, tei gia is to ri kai.

„Kai ku riais at ve jais, pa vyz džiui, Jo no baž ny čios bokš tu rū pi no­

si uos to val dy ba ir pirk liai. Nes tas bokš tas bu vo rei ka lin gas na vi ga­ci jai, kaip orien ty ras“, – pa sa ko­jo D.Eler tas.

Vie nin te lė leng va ta iš vals ty bės baž ny čioms šian dien, jei jos nė ra pa vel do ob jek tai, – pa nau dai su­tei kia ma že mė.

„Už že mę mo kes čių ne mo ka nė vie nos kon fe si jos mal dos na mai. Že mės įsta ty me yra nu ma ty ta, kad baž ny čios skly pą gau na pa nau dai, ne nuo mai. Jie for muo ja mi de ta­liai siais pla nais, jų dy džio įsta ty­mai ne nu ma to“, – tvir ti no Že mėt­var kos sky riaus ve dė ja Rai mon da Gru žie nė.

Ats ta tys Jo no šven to vę?Is to ri ko D.Eler to tei gi mu, anks čiau Klai pė do je baž ny čios bu vo sta to­mos esa mos bend ruo me nės po rei­kiui, o ne tam, kad pri trauk tų nau­jų na rių.

„Jei gu tas po rei kis bū tų dar di­des nis, baž ny čių bū tų bu vę dar

dau giau. Pa ti baž ny čia orien ta­vo si į bend ruo me nes dy dį ir pa jė­gu mą, nes ne ti kin čių jų, va di na­mų lais va ma nių, mies te bu vo la bai ne daug“, – tvir ti no is to ri kas.

Ne pai sant to, kad evan ge li kų liu te ro nų bend ruo me nė Klai pė­do je šian dien ne di de lė, vis ne ty­la kal bos, kad rei kė tų at sta ty ti Jo­no baž ny čią.

Nors bend ruo me nės po rei kiams už tek tų ir kop ly tė lės.

Jo no baž ny čios at sta ty mas bū tų ne lo giš kas, ta čiau D.Eler tas ma no ki taip.

„Jo no baž ny čia bu vo ar chi tek­tū ri nė do mi nan tė mies te, jos ver­tės yra šiek tiek ki tos ir šian dien“, – tvir ti no is to ri kas.

Pa na šios nuo sta tos lai ko si ir sa­vi val dy bės In ves ti ci jų bei eko no­mi kos de par ta men to di rek to rius Ri čar das Zul cas.

Ir pa tei kia Frauen kir che baž ny­čios Drez de ne pa vyz dį, ku rios at­sta ty mas iš pe le nų kai na vo 180

mln. eu rų: 115 mln. paau ko jo žmo­nės iš vi so pa sau lio, 65 mln. sky rė vie tos sa vi val da, Sak so ni jos že mės val džia ir vals ty bė.

„Bai gian tis ka rui, vi sas Drez de­nas bu vo bai siai su nio ko tas, žu vo dau gy bė žmo nių, dau giau sia pa­bė gė liai iš Ry tų Vo kie ti jos, to dėl Frauen kir che baž ny čia ta po sa vo­tiš ku Drez de no at gi mi mo sim bo­liu. Su kur ta or ga ni za ci ja, ku ri rū­pi no si au kų rin ki mu. Lė šų sky rė vals ty bė, mies tas ir re gio nas, taip pat au ko jo bend ruo me nė“, – pa­sa ko jo R.Zul cas.

Be veik neį ti kė ti na, kad šis mo­de lis ga lė tų bū ti at kar to tas Klai pė­do je at sta tant Jo no baž ny čią.

Juo la biau kad mies to stra te gi­niuo se pla nuo se nei nau jų mal dos na mų sta ty mui, nei se nų at sta ty­mui vie tos ne nu ma ty tos.

Jau ne kal bant apie fi nan sa vi mą iš vals ty bės ar mies to iž do.

As ta Dy ko vie nėa.dykoviene@kl.lt

Šven tų vie tų ieš ko ji mai

– So viet me čiu baž ny čios daug kur bu vo už da ry tos. Ni da, jū sų gim ta sis mies tas, ir gi bu vo be mal dos na mų?– Taip, ta ry bi niais lai kais Ni do je ne bu vo baž ny čios. Pa ti pir mo ji Ni­dos baž ny čia bu vo evan ge li kų liu te­ro nų, po ka ro iki praė ju sio am žiaus sep tin to de šimt me čio ten mel dė si ir ka ta li kai. Pas kui ją už da rė ir įkū­rė Ne rin gos kur šių et nog ra fi nį mu­zie jų. Jis vei kė iki 1989 me tų. Re li­gi nis gy ve ni mas šia me kraš te vy ko tik Klai pė do je, bet ir ten il gą lai ką bu vo tik vie nin te lė Kris taus Ka ra­liaus baž ny čia.

– Yra te kę kal bė ti su baž ny­čios is to ri ku, jis tei gė, kad yra baž ny čių, ku rios ypač trau kia žmo nes, va di na mos „iš mels­tos vie tos“. Ar yra tie sos, kad kai ku rios baž ny čios il gai niui tik rai įgy ja tą šven tu mo au rą?– Žmo nės pri pran ta prie tam tik ros vie tos. Mal dos vie ta, ypač jei ten jis pra lei džia ne tik Di džią sias šven tes, bet ir sek ma die nius, tam pa mie­la. Ta čiau ir baž ny čių pa sta tai la­bai skir tin gi. Vie ni jau kūs, ki ti, prie­šin gai, net gi er zi nan tys. To dėl la bai svar bu, kad tos nau jos baž ny čios bū tų pa trauk lios, juk tai pir miau sia žmo gaus su si ti ki mo su Die vu vie ta.

– Dir bo te Šiau liuo se Kry žių kal no vie nuo ly ne. Kas žmo nes ten trau kė vi sais lai kais? Ko kia tai vie ta?– Kry žių kal nas – tik rai uni ka li vie ta Lie tu vai ir net vi sam pa sau­liui, ta vie ta iš ryš kė jo ir ta po ži no­ma po Pa lai min to jo Jo no Pau liaus II ap si lan ky mo 1993 me tais. Ta ry­bi niais me tais Kry žių kal nas įga­vo dvi gu bą po zi ci ją. Vi sų pir ma, tai bu vo vie tos žmo nių ti kė ji mo iš­raiš ka – tuo, kuo jie ti ki, ir ką val­džia drau džia. Tas kry žiaus pa sta­ty mas bu vo ti kė ji mo pa liu di ji mas. Ki tas da ly kas bu vo Die vo pra šy­mas, kad jis su teik tų Lie tu vai lais­vę. Tai bu vo ko va už ti kė ji mą ir už tė vy nės lais vę. To kią pra smę įga vo Kry žių kal nas.

Kre tin gos fe no me nas

– Ste bi na ir pa čios Kre tin gos baž ny čios sak ra lu mas, ta se­no vės dva sia, re gis, tven kia si iš pa čių jos po že mių. Jūs ir gi pa­brė žė te, kad Kre tin gos baž ny­čia ypa tin ga, ko dėl?– Jūs už si mi nė te apie iš mels tas vie­tas. To kia yra ši baž ny čia. Kre tin­go je žmo nės daug mel džia si. Ne ga­liu sa ky ti, kad per daug. Bet žmo nės čia daž nai lan ko si. Baž ny čia ati da­ry ta vi są die ną nuo pat anks ty vo ry to iki va ka ro. Kre tin ga tu ri la bai

gi lias re li gi nes tra di ci jas. Tie 400 me tų bro lių pran ciš ko nų bu vi mo čia pa li ko sa vo pėd sa ką.

– Ar bu vo is to ri nis laikotarpis, kai bro lių pran ciš ko nų veik la Kre tin go je nu trū ko?– Tai bu vo so viet me čiu, bet tik iš da lies. Per pir mą ją oku pa ci ją 1940 me tais bro liai bu vo iš vai ky ti, o vie­nuo ly no tur tas kon fis kuo tas. Vie­nuo liai vei kė po grin dy je.

– Ar iš li ko apie juos duo me­nų, ar ži no ma, kas jie to kie, ar jiems pa vy ko iš veng ti rep­re si jų?– Taip, vi si jie ži no mi. Bet tie bro­liai, ku rie čia bu vo pa si li kę, bu vo ne ku ni gai. Tik vie nuo liai, be ku ni gys­tės įšven ti ni mų. Vie nas jų – bro lis Pau lius į pran ciš ko nų or di ną įsto jo dar prieš ka rą ir mi rė 1999 me tais. Kai pra si dė jo ka ras, jis pa si trau­kė iš vie nuo ly no, bet gy ve no Kre­tin gos apy lin kė se. Dir bo bat siu­viu. Kai bro liai pran ciš ko nai 1989 me tais lapk ri čio 19 die ną su grį žo į Kre tin gą, jis ir gi grį žo į vie nuo ly ną. Se nu įpra ti mu tai sy ti ba tus žmo nės jam ne šė jau į vie nuo ly ną. Jis bu vo ir bi ti nin kas, ne to lie se au gi no bi tes, vi so kius dar bus dir bo. Tie bro liai po grin dy je gy ve no slap tai, at ski rai vie nas nuo ki to, kai ku rie jų dir bo zak ris ti jo nais, vie nas bro lis rep re­si jų me tais bu vo baž ny čios var go­ni nin kas. Vie nuo lių bend ruo me nės gy ve ni mo so viet me čiu ne bu vo, tiek bro liai, tiek ir se se rys pran ciš ko nės gy ve no slap tai.

Krikš čio nių krau jas – stip ry bė

– Kal bant apie bro lių pran ciš­ko nų ir ki tų kan ki nių iš ban dy­mus ir tuos, ku rie dau gy bę me tų gy ve na tai kos są ly go mis, ku rie iš jų tvir tes ni sa vo ti kė ji me? Ar ga li ma teig ti, kad dau giau ken­tė ję, la biau su vo kia Die vo es mę, ar bū ti nai rei ka lin ga ta kan čia, kad tai su pras tum?– Juk dar ir šian dien sa ko ma, kad pir mų jų krikš čio nių krau jas yra jų stip ry bė. Ne taip se niai te ko lan ky­tis La ver no je, kur Šven ta jam Pran­ciš kui at si vė rė stig mos, ten su ti­kau vie ną bro lį iš Mek si kos. Te ko pa bend rau ti, jis pa tvir ti no, kad jo ša ly je yra daug pa šau ki mų, tai yra daug žmo nių pa si šven čia Die vo tar nys tei. Jis pa sa ko jo, kad Mek si­jo je XIX am žiaus vi du ry je bu vo la­bai per se kio ja mi krikš čio nys. Ta da daug pran ciš ko nų ir ku ni gų bu­vo nu žu dy ta. Tai štai, jie ka dai se paau ko jo sa vo gy vy bę už ti kė ji mą,

Tai bus dar bas bend ruo me nei, ki­taip ir ne ži nau net, kaip įvar dy ti.

šešTADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012 5šeštadienio interviu

Vi zi ti nė kor te lė

Ge na di jus Li nas Vo dop ja no vas gi­mė 1973 m. bir že lio 8 d. Ni do je.

Bai gęs vi du ri nę mo kyk lą Ni do je, įsto jo į Ma žes nių jų bro lių vie nuo­ly ną Kre tin go je.

Nuo 1992 iki 1993 m. at li ko no vi cia­tą Ken ne bunk por te, Mei no vals ti­jo je (JAV).

1993 m. bir že lio 4 d. da vė pir muo­sius pran ciš ko nų įža dus.

Nuo 1993 iki 1995 m. mo kė si Kau­no ku ni gų se mi na ri jo je.

Nuo 1995 iki 2000 m. teo lo gi jos moks lus stu di ja vo Ita li jo je ir 2000 m. ge gu žės 26 d. ga vo teo lo gi jos ba­ka lau ro laips nį.

1996 m. rugp jū čio 15 d. da vė am­ži nuo sius įža dus, pa si rink da mas pran ciš ko niš ką Li no var dą.

2000 m. lie pos 15 d. bu vo pa šven­tin tas ku ni gu. In kar di nuo tas Ma­žes nių jų bro lių Lie tu vos Šven to jo Ka zi mie ro pro vin ci jo je.

2000 m. bu vo pa skir tas Kre tin gos pa ra pi jos vi ka ru.

2001 – 2004 m. ėjo Kre tin gos Vieš­pa ties Ap reiš ki mo vie nuo ly no gvar di jo no pa rei gas.

2003–2004 m. dir bo Kre tin gos pa­ra pi jos kle bo nu.

2004–2007 m. – Šiau lių Kry žių kal­no vie nuo ly no gvar di jo nu.

2007–2010 m. ėjo no vi cia to ma­gist ro pa rei gas.

2007 m. iš rink tas Lie tu vos Ma­žes nių jų bro lių Šven to jo Ka zi mie­ro pro vin ci jos vi ce mi nist ru 2007–2013 m. ka den ci jai.

Nuo 2010 m. ėjo Kre tin gos pa ra pi­jos kle bo no pa rei gas.

Nuo 2012 m. va sa rio 11 d. pa skir tas Tel šių vys ku pu aug zi lia ru.

Po pie žius pa si rin ko pran ciš ko ną

Tar nys tė: �� G.L.Vo�dop�ja�no�vą�vys�ku�po�pa�rei�goms�nu�spren�dė�pa�skir�ti�Ro­mos�po�pie�žius.�� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Bro lis pran ciš ko nas Ge na di jus Li nas Vo dop ja no vas ly giai po sa­vai tės bus įšven tin tas į vys ku pus. Tai pa ts jau niau sias vys ku pas Lie tu vo je per vi są Nep rik lau so my bės lai ko tar pį ir ant ra sis, pa­skir tas iš Pran ciš ko nų bro li jos po vys ku po Pau liaus An ta no Bal­

ta kio, ku ris bu vo at sa kin gas už lie tu vių išei vi jos pa ra pi jų dva si nį gy ve ni mą. Tel šių vys ku pui Jo nui Bo ru tai pra šant, bro lis Li nas pa skir tas jo pa gal bi nin­ku – vys ku pu aug zi lia ru.

o šian dien tu ri me vi so to vai sius. To dėl šian dien ten yra daug pa šau­ki mų. Ir Pie tų Ko rė jo je ne se niai te­ko su tik ti vys ku pą iš tos ša lies. Jis pa sa ko jo, kad Ko rė jo je ir gi bu vo di­džiu lių per se kio ji mų. Tad ta krikš­čio nių kan čia ir pra lie tas krau jas už ti kė ji mą, už Jė zų, duo da vai sius.

Apie įža dus ir že mai čių kal bą

– Kal bant apie prie sai ką, apie įža dus, ar tai vien tik žo džiai, ar kur kas dau giau? Ką reiš kia jų su lau žy mas, ar iš vi so įma­no ma at pirk ti to kius da ly kus? Juk iš da vys čių ap lin kui daug ir tar p ku ni gų, ir šei mo se. Ką tai reiš kia iš es mės, ar tai vien tik žo džiai?– Prie sai ka ir įža dai – tik rai ne vien žo džiai. Pa vyz džiui, san tuo­ka. Tai – prie sai ka, įsi pa rei go ji­mas, kad vi są gy ve ni mą pa si ža di gy ven ti su tuo žmo gu mi. Kai iš ta­ri prie sai ką, tai jau ne bė ra tik žo­dis ar ofi cia lus ak tas. Prie sai ka yra tai, kai tu už sa vo įža dus ga li ati­duo ti gy vy bę. Pa siau ko ti už sa vo ar ti mą ar tė vy nę, už Die vą, ir ta­da tai jau ne vien tik žo džiai. San­tuo kos ke ly je tai – vie nas svar­biau sių da ly kų. Tas pa ts ir įža dai. Tu juos duo di, ne gal vo da mas, kas bus atei ty je. Duo dant įža dus Die­vui ir gi to ne ži nai, bet kai pa si ža­di, pra šai Die vo ma lo nės, kad tuo­se įža duo se Die vas pa dė tų gy ven ti kiek vie ną die ną.

– Baž ny ti nė kal ba yra gana se­na, per lai ką kei čia si net kai ku­rių žo džių reikš mės. Ar ten ka ją adap tuo ti, pri tai ky ti da bar ti­niam pa sau liui, šiuo lai ki niams žmo nėms?– Ta kal ba pa kan ka mai su pran ta­ma, juk anks čiau mi šios bu vo lai ko­mos lo ty niš kai, pa skui šio se vie to se – že mai tiš kai. Pas kai tau Mo tie jaus Va lan čiaus pa moks lus, ten tai tik­rai neį ma no ma nie ko su pras ti.

– Ar pra mo ko te že mai tiš kai gy­ven da mas Že mai ti jo je?– Ne, neiš mo kau, bet su pran tu.

Pa si rin ki mą nu lė mė as me ny bės

– Jūs pa ts jau nas ap si spren dė­te tap ti dva si nin ku. Du žmo nės, pran ciš ko nai bro lis Be ne dik tas ir bro lis As ti jus, bu vo tie, ku rie pa dė jo ap si spręs ti vie nuo lys­tei. Ta čiau ar bu vo ko kie ki ti mo ty vai šio ke lio pa si rin ki mui, nes tai la bai rim tas ap si spren­di mas?– Tai ne bu vo stai gus ir ne ti kė tas ap si spren di mas. Min tys apie vie­nuo lio gy ve ni mo ke lią atė jo, kai mo kiau si 10 kla sė je. Su si ti ki mai su ku ni gais, su bro liais pran ciš­ko nais pa dė jo ap si spręs ti. Ir, ži­no ma, pa ti Kre tin ga, tie at va žia­vi mai čia pa li ko be ga li nį ir la bai šil tą įspū dį. Jis iš li kę iki šiol. Ta­da dar tik at ga vus ne prik lau so my­bę, jau bro liai čia gy ve no, mel dė si

ir dir bo. Bend ruo me nė kei tė si. Tai la bai vei kė.

– Ar jums te ko su si tik ti su Pa­lai min tuo ju Jo nu Pau liu mi II ar da bar ti niu po pie žiu mi?– Ti kiuo si, bus pro ga su si tik ti po įšven ti ni mo į vys ku pus apei gų.

– Pap ras tiems žmo nėms, pa­sau lie čiams ga li te paaiš kin ti, ką reiš kia vys ku po pa rei gos? Juk jūs tik iš Pran ciš ko nų or­di no Lie tu vo je esa te ant ra sis, ku ris taps vys ku pu per vi są Lietuvos is to ri ją. Sa ko ma, bū­si te jau niau sias vys ku pas Lie­tu vo je.– Ži no ma, pir miau sia tai pa rei gos, bet ir vie ta tar nys tei Die vui. Tai yra ir Šven to jo Tė vo kvie ti mas, jo pra ma ty mas. Šven ta sis Tė vas vi­sus šiuos rei ka lus ir tvar ko. Tai bus dar bas bend ruo me nei, ki taip ir ne­ži nau net kaip įvar dy ti.

sportas

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 600. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

ISSN 1392-558X http://kl.lt© 2007 „Diena Media News“Labdarių g. 8, 01120 VilniusTel. (8 5) 262 4242,„Klaipėdos“ laikraščio redakcijaNaujojo Sodo g. 1A, „K centras“El. paštas info@kl.ltFaksas (846) 397 700

„KLAIPėDoS“ VyRIAUSIASIS REDAKToRIUSSaulius Pocius

VyR. REDAKToRIAUS PAVADUoTojAjolanta juškevičienė

AdministratorėDaiva Pavliukovaitė – 397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772Milda Skiriutė – 397 727Virginija Spurytė – 397 706Asta Dykovienė – 397 725

Teisėtvarka:Daiva janauskaitė – 397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – 397 729

Sportas:Česlovas Kavarza – 397 719

„Namai“:Lina Bieliauskaitė – 397 730

„Sveikata“:Sandra Lukošiūtė – 397 705

Pasaulis:julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937

Techninės redaktorės:Loreta KrasauskienėLaima Laurišonienė – 397 737

Platinimo tarnyba – 397 713

Reklamos skyrius – 397 711faksas (8 46) 397 722

e. paštas reklama@kl.lt

Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“,Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt

InformacIja: 397 750 reklamoS SkyrIuS: 397 711 PlatInImo tarnyba: 397 713 PrenumeratoS SkyrIuS: 397 714

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

6 šeštadienis, balandžio 7, 2012

Sporto telegrafas

Česlovas Kavarzac.kavarza@kl.lt

Vis dar Gargždų stadione rungty-niaujantis Klaipėdos „Atlantas“ šiandien 18 val. šiame miestelyje Lietuvos futbolo A lygos čempio-nato rungtynes žais su Vilniaus „Reo“ komanda.

Uostamiesčio futbolininkai, po 4 susitikimų turintys 4 taškus, uži-ma septintąją vietą, o pirmenybėse debiutavusi sostinės ekipa su vienu tašku yra paskutinė – dešimta.

Sėkmingi pastarieji turai „Atlan-to“ sirgaliams suteikė gerų emoci-jų. Romualdo Norkaus auklėtiniai iškovojo tašką žaisdami su Alytaus „Dainava“ ir 1:0 įveikė Gargždų „Bangos“ vienuolikę.

„Pavyko nepraleisti įvarčio per dvejas paeiliui rungtynes. Negali-me pasigirti gerais puolėjais, todėl labai svarbu neleisti varžovams pa-sižymėti. Įvartis į „Bangos“ vartus ir pergalė suteikė žaidėjams dau-giau pasitikėjimo, – sakė R.Norkus. – Tačiau pergalę mes jau užmiršo-me, mūsų laukia naujos kovos.“

Paklaustas, kaip vertina šios die-nos varžovą, specialistas negailė-jo gerų žodžių vilniečiams: „Reo“

– patyrusių futbolininkų ekipa. Mėgsta žaisti atakuojantį futbolą. Nors po keturių turų sostinės vie-nuolikė turi tik vieną tašką, tačiau jų jie turėtų daugiau, jei ne ne-sėkmingos varžybų pabaigos, kai „Dainava“ ir „Ekranas“ įmušė per-galingus įvarčius iš 11 m baudinių

per paskutiniąsias susitikimų mi-nutes.“

R.Norkus pasidžiaugė, kad be-veik visi žaidėjai sveiki. Nepadės tik Donatas Surblys, šią savaitę gu-lęs ant operacinio stalo, ir Vygan-tas Zubavičius, vis dar sveikstan-tis po traumos.

Šiandien – su Vilniaus „Reo“

Viltis: �� du� turus�džiuginęs�„Atlantas“�gal� ir� šiandien�suteiks�aistruo-liams�gerų�emocijų.�� � Vytauto�Petriko�nuotr.

(50–54 m.) bei jaunesnis Žilvinas Butkus (40–44 m.)

Keturi klaipėdiečiai buvo tre-ti: Rolandas Paukštys (35–39

m.), Vitalijus Vasiljevas (40-44 m.), Edmundas Alseika (50-54 m.) ir Vytautas Butrimas (55-59 m.).

Įkvėpti gerų rezultatų, klaipė-diečiai žada dalyvauti rugsėjo mė-nesį Vengrijoje vyksiančiame pa-saulio senjorų čempionate.

Senjorai trykšta energijaKaliningrade su-rengtame tarptauti-niame senjorų lais-vųjų imtynių turny-re sėkmingai kovo-jo klaipėdiečiai.

Česlovas Kavarzac.kavarza@kl.lt

Geriausiai sekėsi tarp 35–39 me-tų dalyvių rungtyniavusiam Mi-chailui Rybakovui. Jis neturėjo ly-gių svorio iki 85 kg grupėje. Įveikęs keturis varžovus, klaipėdietis užė-mė pirmąją vietą.

Trys mūsų senjorai pristigo jė-gų žengti pergalingą žingsnį. An-trosios vietos prizais apdovanoti buvo bendraamžiai, kovoję skir-tingose svorio grupėse – Olegas Voitechovskis ir Alvydas Meškys

Stipruoliai: �� Klaipėdos� atletai,� tapę� prizininkais.� Priekyje:� V.Butrimas,� M.Rybakovas,� V.Vasiljevas,� stovi:�A.Meškys,�E.Alseika,�Ž.Butkus,�O.Voitechovskis�ir�R.Paukštys.��

Futbolas. Šiandien 12 val. Klaipėdos futbolo mokyklos dirbtinės dangos aikštyne (Paryžiaus Komunos g. 16A) vyks A.Fokino taurės turnyro finali-nės rungtynės tarp „Klarksono-Plikių“ ir „Titaniko“ komandų.

Vicečempionė. Australijoje, Melburne vykstančiame treko dviračių pasaulio čempionate Lietuvos rinktinės lyderė Simona Krupeckaitė sprinto rungties finale kovojo su Victoria Pendleton – dabar jau šešiskart (2005, 2007–2010 ir 2012 metais) šios rungties pasaulio čempione iš Didžiosios Britanijos ir pralaimėjo tituluotai varžovei 0:2. Pir-mą kovą laimėjo britė, distanciją įvei-kusi per 11,603 sek., antrą – S. Krupec-kaitė. Tačiau teisėjai užfiksavo, kad lie-tuvė pažeidė taisykles – kirto raudoną liniją. Pergalė skirta V.Pendleton.

Tenisas. Prancūzijoje baigėsi turny-ras „Open Prevadies“, kurio bendrą pri-zų fondą sudarė 30 tūkst. eurų. Dveje-tų varžybų nugalėtojais tapo 20-me-tis klaipėdietis Laurynas Grigelis ir 31-erių australas Rameezas Junaidas. Jie finale 1:6, 6:2, 10:6 įveikė Prancūzi-jos tenisininkus Stephane Robertą ir Laurentą Rochette. Už pergalę turny-re L.Grigeliui ir R.Junaidui, be pagrin-dinio prizo, atiteko po 80 ATP dvejetų reitingo taškų ir 1900 eurų čekis. Iš vie-netų varžybų L.Grigelis (ATP-192) pa-sitraukė jau pirmame rate, 4:6, 4:6 nu-sileidęs 25-erių italui Gianlucai Naso (ATP-237).

7

lietuvašeštadienis, balandžio 7, 2012

Lie tu vos ka riuo me nės Juo zo Vit­kaus in ži ne ri jos ba ta lio no ka riai per tris šių me tų mė ne sius su nai­ki no 159 sprog me nis.

Iš vi so šie met jau bu vo at lik tos 94 stan dar ti nės sprog me nų neut­ra li za vi mo ope ra ci jos, per ku rias ka riai neut ra li za vo 62 ar ti le ri jos svie di nius, 13 avia ci nių bom bų, 27 mi nos vai džio mi nas, 13 ran ki nių gra na tų, 44 vie ne tus ki tų sprogs­ta mų jų už tai sų. Tai pra ne šė Kraš­to ap sau gos mi nis te ri ja.

Dau giau sia iš kvie ti mų dėl sprog­me nų bu vo Klai pė dos mies te, Šven čio nių ir Kau no ra jo nuo se.

„Pap ras tai iš mi na vi mo se zo­nas pra si de da ba lan džio mė ne sį ir, pri klau so mai nuo gam tos są ly gų,

trun ka iki lapk ri čio mė ne sio vi du­rio, ta čiau šią žie mą, pa sak In ži ne­ri jos ba ta lio no sprog me nų neut ra li­za vi mo spe cia lis tų, ap tin ka ma kaip nie kad daug sprog me nų. Pa sak ka­rių, jie bū da vo kvie čia mi neut ra li­zuo ti ko ne kiek vie ną sa vai tę“, – ra­šo ma mi nis te ri jos pra ne ši me.

Ka riai ra gi na gy ven to jus ra dus sprog me nį jo ne lies ti, o bu vi mo vie tą pa žy mė ti, įspė ti ap lin ki nius ir bend ruo ju pa gal bos te le fo nu pra neš ti apie tiks lią sprog mens ra­di mo vie tą.

Lie tu vo je nuo lat ran da ma nuo Pir mo jo ir Ant ro jo pa sau li nių ka­rų li ku sių ne spro gu sių sprog me nų. Jais už terš ti ir bu vę so vie ti nės ka­riuo me nės po li go nai.

BNS inf.

Iš mi nuo to jams dar bo ne trūks ta

Vie to vės: �� dau�giau�sia�iš�kvie�ti�mų�dėl�sprog�me�nų�bu�vo�Klai�pė�dos�mies­te,�Šven�čio�nių�ir�Kau�no�ra�jo�nuo�se.� Min�dau�go�Ažu�ši�lio�nuo�tr.

Neleis: �� pa�sak� D.Gry�baus�kai�tės,�iš�stū�mus� sa�vi�val�dy�bių� įmo�nes�ir�pri�va�ti�za�vus�at�lie�kų�tvar�ky�mo�sek�to�rių,� ša�lies� žmo�nės� tap�tų�pri�va�ti�nin�kų�įkai�tais.

Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Pre zi den tė už kir to ke lią mo no po li jomsPre zi den tė Da lia Gry baus kai tė ve ta vo Sei mo priim tas At lie kų tvar ky mo įsta ty mo pa­tai sas, ku rios ga lė jo ge ro kai išau gin ti kai nas už gy ven to jų šiukš lių iš ve ži mą.

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Smar kiai pa brangsPre zi den tės nuo mo ne, priim to sios pa tai sos „at ve ria ke lią Re gio ni nių at lie kų tvar ky mo cent rams (RATC) pri va ti zuo ti ir mo no po liui įsi ga lė­ti at lie kų bei są var ty nų tvar ky mo vers le“.

Pa sak Pre zi den tės, „įsi ga lio jus šioms pa tai soms, la bai išaug tų at­lie kų tvar ky mo kai na, tur tin gie ji mo kė tų ma žiau, o są ži nin gi žmo­nės tu rė tų mo kė ti už vi sus“. Kai na už šiukš lių iš ve ži mą ypač pa di dė tų dau gia bu čių gy ven to jams.

„Šios pa tai sos siū lo su kur ti „ru­bi ko ni nį“ ši lu mos ūkio va rian­tą ir at ve ria ke lią mo no po li nin kui pikt nau džiau ti kai no mis už at lie­kų tvar ky mą. Gy ven to jai už at lie­kų iš ve ži mą mo kės bran giau, o sa­vi val dy bės bus be jė gės juos ap gin ti. Ša lies žmo nės jau nu ken tė jo nuo mo no po li nin kų sa vi va lės ši lu mos ūky je“, – pa brė žė D.Gry baus kai tė.

Pri va tūs kai nuo ja bran giauPa sak jos, iš stū mus sa vi val dy­bių įmo nes ir pri va ti za vus at lie kų

tvar ky mo sek to rių, ša lies žmo nės tap tų pri va ti nin kų įkai tais, nes są­var ty nų eksp loa ta vi mas ir šiukš­lių iš ve ži mo pa slau gos bus orien­tuo tos ne į gy ven to jų po rei kius, o į pel ną.

„Pa sau li nė pra kti ka ro do, kad pri va čius są var ty nus tvar ky ti kai­nuo ja dvi gu bai bran giau. Ma ri­jam po lė je, kur są var ty ną eksp loa­tuo ja pri va tus val dy to jas, at lie kų tvar ky mo pa slau gos yra bran giau­sios vi so je Lie tu vo je. Sa vi val dy bių aso cia ci jos Pre zi den tei ad re suo­ta me laiš ke taip pat ak cen tuo ja­ma, kad įsi ga lio jus šioms pa tai­soms at lie kų tvar ky mo pa slau gos gy ven to jams ge ro kai pa brang tų“,

– pri me na ma pre zi den tū ros pra­ne ši me spau dai.

Vals ty bės va do vės tei gi mu, vie­šasis in te re sas tu ri bū ti ap gin tas. Ne ga li ma leis ti, kad at lie kų tvar­ky mas bū tų mo no po li zuo tas, o gy­ven to jai pa tir tų eko no mi nių, so­cia li nių ir eko lo gi nių nuo sto lių.

To dėl, Pre zi den tės nuo mo ne, RATC tu ri iš lik ti sa vi val dy bių nuo­sa vy bė, ne ga li bū ti pri va ti zuo ta jų vyk do ma ūki nė veik la ar jie išar dy ti dėl for ma lių rei ka la vi mų.

Pra šė Sa vi val dy bių aso cia ci jaVe tuo ti At lie kų tvar ky mo įsta ty mo pa tai sas Pre zi den tės pra šė Sa vi val­dy bių aso cia ci ja. Jos laiš ke, pa si ra­šy ta me aso cia ci jos pre zi den to Ri­čar do Ma li naus ko, tvir ti na ma, kad nau ja sis įsta ty mas ga li „dar la biau ap sun kin ti so cia liai pa žei džia mų pi lie čių si tua ci ją ir nu brauk ti mi­li jar di nes in ves ti ci jas“.

Su Sei mo priim to mis pa tai so mis, kaip nu ro do ma laiš ke, ne su ti ko vi­sos Lie tu vos sa vi val dy bės.

Ti ki na ma, kad nau ja sis įsta ty­mas „griau na re gio ni niu prin ci pu su kur tą ir ga na sklan džiai funk­cio nuo jan čią sa vi val dy bių ko mu­

na li nių at lie kų tvar ky mo sis te mą“. „Ta čiau svar biau sia – įgy ven di nus mi nė to įsta ty mo nuo sta tas, ko mu­na li nių at lie kų tvar ky mo kai na gy­ven to jams išaugs be veik 63 pro c.: nuo vi du ti niš kai 112 iki 182 li tų būs tui per me tus“, – pa brė žia ma R.Ma li naus ko laiš ke Pre zi den tei.

Sa vi val dy bės nei gia įsta ty mo ren gė jų, ku rie kal bė jo apie be są ly­giš ką šio tei sės ak to nau dą gy ven­to jams, tei gi nius. „Rea ly bė je bus įtei sin ta di džiu lė skir tin gų at lie­kų tu rė to jų gru pių di fe ren cia ci ja, bus nu skriaus tos so cia liai jaut rios vi suo me nės gru pės: dau gia vai kės šei mos mo kės dau giau nei vi du ti nis sta tis ti nis mo kė to jas, di des nį mo­kes tį tu rės mo kė ti ir kū di kius au gi­nan čios šei mos bei kai mo gy ven to­jai“, – ra šo ma laiš ke.

„Priim tas įsta ty mas ga li grą žin ti Lie tu vos ko mu na li nių at lie kų tvar­ky mą į prieš 10 me tų bu vu sią pa­dė tį – pil ni miš kai ir pa ke lės šiukš­lių, ne vei kian ti at lie kų su rin ki mo ir ad mi nist ra vi mo sis te ma: ne su­da ro mos su tar tys, nau do ja ma si sve ti mais kon tei ne riais, sle pia mas fak ti nis at lie kų kie kis ir pa na šiai“, – pri du ria ma ja me.

Šios pa tai sos siū lo su­kur ti „ru bi ko ni nį“ ši­lu mos ūkio va rian tą ir at ve ria ke lią mo no­po li nin kui pikt nau­džiau ti kai no mis.

Da lia Gry baus kai tė:

8

10p.

ŠeŠtADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012

Ny der landų vy riau sybė už si mo jo su stab dy ti „nar ko tikų tu rizmą“.

Ge ras te ro ris tas – miręs te ro ris tas?Skan da las dėl Rytų Eu ro po je vei­ku sių slaptų CŽV kalė jimų per ne­lyg di de lio sąmy šio re gio ne, re gis, ne sukėlė.

An tai Lie tu vo je, kur tar si ir bu­vo pa skelb ta, kad sąly gos kalė ji­mui bu vo, nie kas nie ko reikš min­go taip ir ne nus tatė, ką jau kalbė ti apie kaltų paiešką.

At rodė, kad di de lio sąmy šio liūd nai pa garsė ju sių kalė jimų is­to ri ja ne su kels ir Len ki jo je.

Tiek lenkų žval gy ba, tiek buvę aukš čiau si po li ti kai ka te go riš kai neigė, kad tal ki no ame ri kie čiams, ir at rodė, jog vi suo menė bu vo įti­kin ta, kad to kie kal ti ni mai – ab­sur diš ki.

Ga liau siai, kai skan da las vėl iš­ki lo į die nos šviesą, im ta tvir tin­ti, kad jei kalė ji mai ir bu vo – tiks­las pa tei si no prie mo nes.

An tai buvęs „So li da ru mo“ ir ša­lies va do vas Le chas Wałę sa sakė, kad ka ras su te ro riz mu bu vo „ka­ras, o ka ras tu ri sa vas ypa tin gas tai syk les“, ir tar si lei do su pras ti, kad ne ma to nie ko blo go, jei Len­ki jos te ri to ri jo je veikė kalė ji mas.

Tie sa, čia pat L.Wałę sa pri dūrė „esan tis prie š kan ki ni mus“.

Buvę Len ki jos aukš čiau si po li ti­niai ly de riai pre zi den tas Alek san­de ris Kwaś niews kis ir prem je ras Les ze kas Mil le ris įnir tin gai neigė ži nias apie kalė jimų eg zis ta vimą, nors apie jų ga limą eg zis ta vimą kalbė jo ne tik Jung ti nių Tautų, bet ir Eu ro pos Ta ry bos at sto vai.

Tie sa, abu po li ti kai pri pa ži no pa laikę JAV veiks mus po Rugsė jo 11­osios ata kų.

Kaip sakė L.Mil le ris, be je, buvęs Len ki jos ko mu nistų par ti jos po li ti­nio biu ro na rys, „ge ras te ro ris tas – ne gy vas te ro ris tas“.

Prem je ras nu si teikęs ryž tin gaiDe ja, nu te kin ti slap ti ame ri kie čių do ku men tai ir liu di ji mai pa ska ti no šia is to ri ja domė tis Len ki jos žur­na lis tus, taip pat prin ci pin gus ša­lies pro ku ro rus, ku rie nuo 2008 m. ėmė ak ty viai narp lio ti va di namųjų juodųjų taškų is to riją.

Prem je ras Do nal das Tus kas, prem je ro po stą užėmęs pra ėjus maž daug ket ve riems me tams po to, kai galbūt veikęs slap tas CŽV

kalė ji mas bu vo už da ry tas, lei do aiš kiai su pras ti: ty ri mas dėl kalė­jimų pa ro dys, ar Len ki ja yra de­mok ra tiš ka.

Praė jusį ket vir ta dienį Len ki jos vy riau sybės va do vas pri pa ži no, kad ša lis ta po kai ku rių bu vu sios JAV pre zi den to ad mi nist ra ci jos pa reigūnų po li ti ne au ka ir dau giau taip ne bus.

„Len ki ja yra de mok ra tiš ka ša lis, ku rio je tu ri būti lai ko ma si na cio­na li nių ir tarp tau ti nių įsta tymų, – sakė D.Tus kas. – Šis klau si mas tu ri būti išaiš kin tas. Te gul dėl to ne ky la abe jo nių nei Len ki jo­je, nei ki ta pus van de ny no. Tai – ne XIX a. ir Len ki ja nėra ba nanų res pub li ka.“

Spaud žia bu vusį sau gu mo šefąAžio ta žas dėl kalė jimų Len ki jo je vėl ki lo ta da, kai pra ėju sią sa vaitę Len ki jos pro ku ro rai pa teikė kal­ti ni mus bu vu siam Len ki jos sau­gu mo še fui Zbig nie wui Sie miąt­kows kiui.

Jam pa teik ti kal ti ni mai dėl lais­vės at ėmi mo ka ro be lais viams ir lei di mo nau do ti fi zi nes baus mes.

Z.Sie miąt kows kis pro ku rorų spren dimą ko men tuo ti at si sakė ar­gu men tuo da mas, kad ne ga li to da­ry ti, kol vyks ta ty ri mas.

Tie sa, lei di nio „Ga ze ta Wy bor­c za“ pa skelb tos in for ma ci jos apie ga limą kalė jimą jis ne neigė.

Anks čiau Z.Sie miąt kows kis tvir­ti no ne ke tinąs bend ra dar biau ti su teisė sau ga, nes ne ga li at skleis ti vals tybės pa slap čių.

Ta čiau lenkų ži niask lai da tvir­ti na, kad jei buvęs sau gu mo še­fas vis dėlto pra bils, tikė ti na, jog jis at skleis, kas gi iš tiesų pri ėmė spren dimą steig ti kalė jimą.

Po li ti niai de ba taiLen ki jo je pra ėju sią sa vaitę ki lo ir aud rin gų po li tinių dis ku si jų.

Vie ni po li ti kai pa laikė ty rimą ar gu men tuo da mi, kad tiek bu­vęs ša lies va do vai, tiek sau gu mie­čiai – kal ti ir tu ri būti tei sia mi, ki ti pa brėžė, kad at pir ki mo ožių ne­reikėtų ieš ko ti, bet Len ki ja turė­tų pri pa žin ti, jog kalė ji mai bu vo, ir bent jau at si pra šy ti.

Buvęs Len ki jos už sie nio rei kalų mi nist ras Wło dzi mier zas Ci mos ze­ wic zius, va do vavęs Len ki jos dip lo­ma ti jai tuo me tu, kai ša ly je galbūt veikė CŽV kalė ji mas, pa brėžė, kad tuo me tis prem je ras L.Mil le ris tu­rėtų pri siim ti at sa ko mybę.

Tie sa, jis pri dūrė, kad pa ts ne­turė jo in for ma ci jos apie to kio ob­jek to eg zis ta vimą.

„Ne ži nau, ar CŽV kalė ji mas Len ki jo je eg zis ta vo, – sakė W.Ci­mos ze wic zius. – Ta čiau vis kas ro­do, kad CŽV nau do jo si vi la Se nuo­siuo se Kei ku tuo se.“

Ja nus zas Pa li ko tas, po li ti nio judė ji mo „Ruch Pa li ko ta“, tre čio pa gal dydį Sei me, ly de ris pik ti no­si lenkų pa reigūnų nu si že mi ni mu sąjun gi nin kams.

„Tai, kas dėjo si Len ki jo je, – gė­da, dėl ku rios ša lis tu ri bent jau at­si pra šy ti. Mūsų ša lis – ne po li tinė kur ti zanė, ku rią ver čia steig ti už­sie nio kalė ji mus. Mes tu ri me jaus ti pa si did žia vimą, tu ri me am bi ci jas, ne ga li me to le ruo ti, kad mūsų ša lis nau do ja ma žmonėms kan kin ti“, – sakė po li ti kas.

Józe fas Pi nio ras, Len ki jos at sto­vas Eu ro pos Par la men te, iš reiškė nuo monę, kad vers ti visą kaltę vien ant bu vu sio prem je ro L.Mil le rio – ne tei sin ga, vis dėlto by la tu ri bū­ti išaiš kin ta.

J.Pi nio ras sakė: „Ar mes ga li me su da rinė ti slap tus su si ta ri mus su sąjun gi nin kais, ku rie prie šta rau ja mūsų kons ti tu ci jai?“

Ak ty vis tai pa ten kin tiŽmo gaus tei sių at stovų tei gi mu, lenkų po li tikų pa reiš ki mai – pa­vėluo tas at si pra šy mas.

Vis dėlto ak ty vis tai pri pažįs ta, kad tai – reikš min gas pro ver žis.

„Šis pa reiš ki mas smar kiai ski­ria si nuo visų kitų, – pa brėžė žmo­gaus tei sių or ga ni za ci jos „Hel sin­

kio fon das“ at sto vas Var šu vo je Ada mas Bod na ras. – Sprend žiant iš bend ro kon teks to, jis tam tik­ru požiūriu pri pažįs ta, kad kaž kas tvy ro ore. Tai ga li ma lai ky ti ne tie­sio gi niu pa tvir ti ni mu.“

A.Bod na ras pri dūrė: „Svar biau­sias da ly kas – at sa ko mybė. Žval­gy bos agentū ros bend ra dar biau ja, ta čiau po vi so ši to jos turės pri si­min ti, kad pri va lo pa klus ti kons­ti tu ci jai ir kad da ly kai, ku riuos jos sle pia, ka da nors ga li iš kil ti į vie­šumą.“

Did žio jo je Bri ta ni jo je įsikū ru sios žmo gaus tei sių or ga ni za ci jos „Rep­rie ve“ Tei si nių rei kalų sky riaus di­rek torė Co ri Cri der pa brėžė: „Len­ki ja nu si pelnė pri pa ži ni mo dėl šio žings nio kaip pir mo ji Eu ro pos vals tybė, pra dėju si tir ti CŽV kan­ki ni mus sa vo te ri to ri jo je.“

Re gis, ty ri mas jau ne bus lai do­ja mas. Tie sa, Len ki ja – vie nin telė ša lis, mi ni ma slaptų CŽV kalė jimų is to ri jo je, at lie kan ti rimtą šios by­los ty rimą.

Ga li blo gai baig tis?Ki ta de batų te ma Len ki jo je – Va­šing to no at sa ko mybė.

Kai ku rie Len ki jos po li ti kai pa­reiškė, kad Jung tinės Vals ti jos pa si nau do jo sąjun gi nin ke Len ki­ja ir pa ska ti no ją nu si ženg ti tei­sinėms bei etinėms nor moms, o vėliau pa li ko pa čiai tvar ky tis su pa da ri niais.

O pa da ri niai lenkų po li ti kams ir slaptųjų tar nybų va do vams, jei šie bus pri pa žin ti kal tais, ga li bū­ti liūd ni.

CŽV kalė jimų stei gi mas ga li bū­ti pri ly gin tas ša lies kons ti tu ci jos pa žei di mui – dėl lei di mo už sie nio vals ty bei kont ro liuo ti dalį Len ki­jos te ri to ri jos ir lei di mo vyk dy ti ten nu si kal ti mus.

Bet ku ris su šia by la su si jęs pa­reigū nas teo riš kai ga li būti ap­kal tin tas sun kiais nu si kal ti mais, įskai tant nu si kal ti mus žmo giš ku­mui.

„Ga ze ta Wy borc za“, „The Voi ce of Rus sia“, „Reu ters“, BBC, BNS inf.

CŽV kalė ji mai: iš ban dy mas Len ki jos de mok ra ti jaiŽi no jo aukš čiau sio ji Len ki jos va do vybė apie slap tus CŽV kalė ji mus ar ne? Bu vo kalė ji mas ar ne? Kas at sa kin gas, kad ša ly je kan kin ti žmonės? Į šiuos klau si mus len kai ža da at sa ky ti.

pasaulispasaulis@diena.ltRedaktorius Julijanas Gališanskis

Tai, kas dėjo si Len ki jo - je, – gėda, dėl ku rios Len ki ja tu ri at si pra šy-ti. Mūsų ša lis ne tu ri bū-ti po li tinė kur ti zanė, ku rią ver čia steig ti už sie nio kalė ji mus.

Įta ria mie ji: �� buvęs�Len�ki�jos�va�do�vas�A.Kwaś�niews�kis�(iš�viršaus)�ir�prem�je�ras�L.Mil�le�ris�ga�li�su�lauk�ti�Te�midės�kir�čio,�jei�lenkų�žval�gy�bai�va�do�vavęs�Z.Sie�miąt�kows�kis�imtų�kalbė�ti.� � �

� „Scan�pix“�nuo�tr.

stop

9

pasaulis

JAV buvęs va do vas Geor ge’as W.Bus has kan ki ni mus slap tuo­se kalė ji muo se va di no pa tei si­na mais.

Sa vo me mua ruo se „Spren dimų gairės“ (angl. – „De ci sion Points“) buvęs JAV va do vas tie siai švie siai pri pa ži no nu rodęs CŽV tai ky ti griež tus tar dy mo me to dus maž­daug šim tui įta riamų te ro ristų.

Pa sak G.W.Bus ho, kan ki ni mais bu vo iš gau ta ne ma žai nau din gos in for ma ci jos, ku ri lei do už kirs ti ke lią to les niems iš puo liams.

Tie sa, nei buvęs JAV va do vas, nei ki ti jo ad mi nist ra ci jos pa reigū­nai nie kuo met nėra pri pa žinę, kad CŽV steigė va di na muo sius kalė ji­mus ki to se pa sau lio ša ly se. Iki šiol CŽV ven gia dis ku tuo ti šiuo klau­si mu ar gu men tuo da ma, kad slap­tos med žia gos pa vie ši ni mas ga li kel ti pa vojų mi li jo nams žmo nių.

Ki lus juodųjų taškų, kaip bu­vo va di na mi kalė ji mai, skan da lui, ame ri kie čių ži niask lai da pa skelbė, kad iš pra džių slap tiems kalė ji­mams įsteig ti esą bu vo pa si rink­ti Tai lan das, Ru mu ni ja, Len ki ja, Ma ro kas ir Af ga nis ta nas.

Ta čiau, pa sak ži niask lai dos, nu spręsta į pro gramą įtrauk­ti ir ku rią nors bu vu sią So vietų Sąjun gos vals tybę. Ma no ma, kad ši ša lis bu vo Lie tu va.

Len ki jo je, pa sak bu vu sių CŽV pa reigūnų, ano ni miš kai liu di ju­sių JAV ži niask lai dai, kalė ji mas veikė nuo 2002 m. gruod žio iki 2003 m. ru dens.

Jis bu vo įsteig tas Senųjų Kei­kutų vie tovė je šiaurės ry ti nia me Mozūrų re gio ne. Žmo gaus tei sių at sto vai ma no, kad Len ki jo je bu­vo ka li na mi maž daug 8 įta ria mi te ro ris tai.

Pa sak JAV agentų, šia me kalė ji­me suim tie ji bu vo tar do mi ir nau­do jant va di namąjį skan di ni mo imi ta vi mo me todą. Taip pat ka li­niai būda vo mu ša mi, jiems bu vo ne leid žia ma mie go ti.

Šis ir ki ti šiurkštūs tar dy mo me to dai dau ge lio pri ly gi na mi kan ki ni mams.

Tarp Len ki jo je ka lintų įta­riamųjų, kaip spėja ma, bu vo nu­ma no mas Rugsė jo 11­osios ata kų su ma ny to jas Kha li das Sheik has Mo ham me das, Sau do Ara bi jos pi­lie tis Ab das al Ra hi mas al Nas hi ri, kal ti na mas or ga ni zavęs 2000 m. įvyk dytą ata ką prie š JAV ka ro laivą „Co le“, per ku rią žu vo 17 jūrei vių, taip pat te ro riz mu įta ria mas pa les­ti nie tis Abu Zu bay da has.

Prieš de vy ne rius me tus su­čiup tas Kh.Sh.Mo ham me das bu­vo daug kartų tar dy tas nau do jant va di namąjį skan di ni mo imi ta vi­mo me todą. Ma no ma, kad vien 2003­iai siais šiam įta ria ma jam bu vo 183 kar tus tai ky tas toks kan ki ni mo būdas.

A.al Ra hi mas al Nas hi ri ir A.Zu bay da has, ku rie da bar ka­li Gvan ta na mo bazė je Ku bo je, yra pra si tarę ma nan tys, kad bu­vo kan ki na mi Len ki jo je.

Len kiją minė jo ir Kh.Sh.Mo­ham me das. „Ma nau, kad tai galė jo būti Len ki ja, – 2006 m. sakė jis Rau do no jo Kry žiaus at­sto vams. – Vieną sykį man at­nešė bu telį van dens. Eti ketė bu­vo nu plėšta, ta čiau per skai čiau elekt ro ni nio laiš ko ad re so pa­baigą, ku rio je bu vo ko das „.pl“. Taip pat pa tal po se bu vo įreng ta se na cent ri nio šil dy mo sis te ma, ma nau, kad to kia galėtų būti tik po so vie tinė je ša ly je.“

BNS inf.

G.W.Bus has pro blemų ne matė

Ka ras: �� pa�sak�G.W.Bus�ho,�kan�ki�nant�iš�gau�ta�in�for�ma�ci�ja�bu�vo�la�bai�ver�tin�ga�ir�už�kir�to�ke�lią�ki�tiems�te�ro�ro�ak�tams.� � „Reu�ters“�nuo�tr.

ŠeŠtADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012

CŽV kalė ji mai: iš ban dy mas Len ki jos de mok ra ti jai

2009 m. skan da las dėl galė ju sio veik ti slap to CŽV kalė ji mo ki lo ir Lie tu vo je.

In for ma ci ja apie steigtą kalė jimą JAV ži niask lai do je pa skelb ta iš nag rinė­jus neo fi cia lius ame ri kie čių žval gy­bos pa reigūnų ko men ta rus, avia ci jos tar nybų duo me nis ir žmo gaus tei sių or ga ni za cijų in for ma ciją.

Be Lie tu vos, kaip tei gia ma dip lo ma ti­niuo se su si ra šinė ji muo se, kalė ji mai veikė Af ga nis ta ne ir Tai lan de, taip pat Len ki jo je ir Ru mu ni jo je.

Aukš čiau si Lie tu vos pa reigū nai tvir ti­no, kad apie kalė ji mo eg zis ta vimą ne­

turė jo in for ma ci jos, nors Pre zi dentė Da lia Gry baus kaitė už si minė tu rin ti „ne tie sio gi nių įta rimų“.

Lie tu vos ži niask lai da tvir ti no, kad įta­ria mi te ro ris tai Lie tu vo je galė jo būti lai ko mi ma žiau nei už 20 km nuo Vil­niaus ame ri kie čių pa sta ty ta me slap ta­me pa statų komp lek se. Tvir tin ta, kad Lie tu vos pa reigū nai lei do CŽV nau do­tis pa sta tu Vil niaus apy linkė se, ku ria­me dau giau nei me tus, iki 2005­ųjų, ka lin ti 8 įta ria mie ji te ro riz mu.

JAV te le vi zi ja „ABC News“ at skleidė lėktuvų, ga be nu sių CŽV ka li nius į Lie­

tuvą, nu me rius, marš ru tus ir da tas, ka­da jie lei do si Vil niu je. Vie nas ne įvar­dy tas žval gy bos pa reigū nas tvir ti no, kad Lie tu va su ti ko turė ti kalė jimą, nes norė jo ge res nių san ty kių su JAV.

Lie tu vo je bu vo ini ci juo tas ty ri mas dėl kalė jimų. Kon ser va to riaus Ar vy do Anu šaus ko va do vau ja mas Na cio na­li nio sau gu mo ir gy ny bos ko mi te tas nu statė, kad Lie tu vo je bu vo su da ry­tos sąly gos CŽV slap tiems kalė ji mams veik ti ir ne kliu do mai įvež ti, iš vež ti ar per vež ti su lai ky tus as me nis.

Ta čiau ko mi te tas ne nus tatė, ar to­kio mis sąly go mis bu vo pa si nau do­ta, nors išaiš kin ta, jog su te ro riz mu įta riamų as menų per ve ži mu su si ję lėktu vai ne kartą kir to Lie tu vos erdvę iš veng da mi mui tinės ir vals tybės sie­nos ap sau gos pa tik ros.

2011 m. pra džio je pro ku ratū ra pri ėmė spren dimą nu trauk ti ir iki teis minį ty­rimą dėl kalė jimų eg zis ta vi mo.

CŽV kalė ji mo skan da las Lie tu vo je

Įta ria mie ji: �� buvęs�Len�ki�jos�va�do�vas�A.Kwaś�niews�kis�(iš�viršaus)�ir�prem�je�ras�L.Mil�le�ris�ga�li�su�lauk�ti�Te�midės�kir�čio,�jei�lenkų�žval�gy�bai�va�do�vavęs�Z.Sie�miąt�kows�kis�imtų�kalbė�ti.� � �

� „Scan�pix“�nuo�tr.

JAV�teisė�jas�ket�vir�ta�dienį�ginklų�kont�ra­ban�di�nin�kui�iš�Ru�si�jos�Vik�to�rui�Bu�tui�skyrė�25�me�tus�ne�laisvės�už�mėgi�nimą�par�duo�ti�di�delį�ar�se�nalą�Ame�ri�kai�prie�šiš�kiems�Ko­lum�bi�jos�par�ti�za�nams.�45�metų�V.Bu�tas,�ži�no�mas�Mir�ties�Pirk�lio�pra�var�de,�bu�vo�kal�ti�na�mas�dėl�ginklų�par�da�vi�mo�des�po­tams�vals�ty�bių�ly�de�riams�ir�su�kilė�lių�gru­puotėms,�įsit�rau�ku�sioms�į�kai�ku�riuos�kru­vi�niau�sius�konf�lik�tus.

Ma�lio�tua�regų�su�kilė�liai�iš�Aza�va�do�na�cio­na�li�nio�iš�va�da�vi�mo�judė�ji�mo�va�kar�sa�vo�tink�la�la�py�je�pa�skelbė�Aza�va�do�ne�prik�lau­so�mybę.�Gink�luo�ti�is�la�mis�tai�ket�vir�ta�dienį�įsi�veržė�į�Al�žy�ro�kon�su�latą�Ma�lio�šiaurės�ry�tuo�se�ir�pa�grobė�sep�ty�nis�dip�lo�ma�tus,�o�šis�iš�puo�lis�pa�di�di�no�nuo�gąsta�vi�mus,�kad�su�„Al�Qae�da“�su�si�ję�ko�vo�to�jai�pa�vers�vals�tybę�ne�prog�no�zuo�ja�ma�ir�pa�kurs�tys�hu�ma�ni�ta�rinę�krizę.

JAV nu teisė Mir ties Pirklį

su kilė liAi PA skelbė ne Prik lAu so Mybę 4

giminaičius kardu mirtinai užkapojo

ir dar tris sužeidė 24 metų vengras Jutastas

Csanadas Horvathas.

10

pasaulis

Bos ni jos ka ro me tinės Bos ni jos ka ro me tinės

Ly­giai­11­541­rau­do­na­kėdė­va­kar­bu­vo­iš­ri­kiuo­ta­Sa­ra­je­vo­pa­grin­dinė­je­gatvė­je­–­kiek­vie­nam­vy­rui,­mo­te­riai­ir­vai­kui,­žu­vu­siam­per­ap­siaustį,­ku­ri­ta­po­il­giau­sia­nau­jau­siųjų­laikų­is­to­ri­jo­je.­Sa­ra­je­vas­va­kar­minė­jo­Bos­ni­jos­ka­ro­pra­džios­20­ąsias­me­ti­nes.­Serbų­pa­jėgų­vyk­dy­ta­Sa­ra­je­vo­ap­siaus­tis­tru­ko­44­mėne­sius­–­11­825­die­nas­–­ir­bu­vo­il­gesnė­ne­gu­Le­ning­ra­do,­da­bar­Sankt­Pe­ter­bur­go,­blo­ka­da­per­Antrąjį­pa­sau­linį­karą.­380­tūkst.­šio­mies­to­gy­ven­tojų­bu­vo­pa­lik­ti­be­elekt­ros,­van­dens­ir­ši­lu­mos,­slaps­ty­da­mie­si­nuo­miestą­dau­žan­čių­svie­di­nių,­ku­rių­kas­dien­nu­kris­da­vo­apie­330.

ŠeŠtADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012

Grai ki jos Za kin to sa la, il gai garsė­ju si ve ne ci jie čių griuvė siais ir žals vai mels vais van de ni mis, pa s­ ta ruo ju me tu iš po pu liarė jo kaip aklųjų sa la.

ma to tik pi nigų spalvąGrai ki jos svei ka tos mi nis te ri ja, ga­vu si stul bi namą sta tis tiką iš Za­kin to pa reigūnų, su sku bo pra dėti ty rimą. 1,8 pro c. iš 39 tūkst. sa los gy ven tojų per nai ga vo pa šal pas dėl ak lu mo. Šis skai čius de vy nis kar­tus vir ši ja dau ge lio Eu ro pos ša lių vi durkį, kurį 2004 m. ap skai čia vo Pa sau lio svei ka tos or ga ni za ci ja.

Įdo mu, kad tarp tų, ku rie kreipė si aklųjų pa šal pos, pa si­taikė ir tak si vai ruo tojų, ir paukš­čių med žio tojų.

Za kin tas sim bo li zuo ja pla čiai iš si ke ro ju sią ko rup ciją, ku ri la bai pri si dėjo prie Grai ki jos fi nan sinės ka tast ro fos. „At ro do, kad Za kin­to ak lie ji matė tik pi nigų spalvą“, – iro ni za vo Grai ki jos laik raš tis „Eth nos“.

Gau na ir mi ru siųjų pa šal pasĮ gi lią fi nan sinę duobę pa te ku si Grai ki ja, spaud žia ma tarp tau ti nių kre di to rių, ėmėsi ak ty viai ko vo­ti su ko rup ci ja ir su kčia vi mu, bet su si dūrė su di de liu gy ven tojų pa­si prie ši ni mu. Za kin to me ras Ste­li jas Bo zi ki sas ne se niai per viešą ren ginį bu vo api pil tas jo gur tu.

Bet ši sa la Grai ki jo je nėra jo­kia išim tis. Svei ka tos mi nis te­ri ja tei gia, kad ap gau le gau na­mos pa šal pos yra vi sos ša lies pro ble ma, ku ri biud že tui kas met kai nuo ja šim tus mi li jonų eurų. Mi nis te ri ja ne se niai įpa rei go­

jo vi sus pa šalpų gavė jus už si re­gist ruo ti na cio na linė je duo menų bazė je, at vy kus as me niš kai ar ba at siun tus įga liotą at stovą. Pra­šy tojų žai biš kai su mažė jo ke­lio mis de šim ti mis tūkstan čių. Iš 700 Za kin to sa los aklųjų už­si re gist ra vo tik 190.

Pa reigū nai tei gia, kad su kčiai daž niau siai įsi gud ri na gau ti ke­lias pa šal pas už tą pa čią ne ga lią ar ba sa vin tis jau mi ru sių žmo­nių pa šal pas. Taip pat daž ni at­ve jai, kai gy dy to jai už kyšį su ra­šo ne tikrą diag nozę ar ba vie tos po li ti kai leid žia ydingą pra ktiką, norė da mi už si tik rin ti gy ven tojų pa ramą.

kaltų nėraPer nai va sarą po stą užėmęs svei­ka tos mi nist ro pa va duo to jas Mar­kas Bo la ris ti ki na, kad ši pro ble­ma bu vo ži no ma ir anks čiau, bet anks tes nei vald žiai nerūpė jo.

Dėl su kčia vi mo Za kin to sa lo­je da bar kal ti na mas buvęs sa los pre fek tas Dio ny si jas Gas pa ras, be ku rio pa ra šo pa šal pos ne galė­jo būti ski ria mos. Šis ver čia kal­tę Za kin to li go ninės of tal mo lo gui Ni ko lao sui Vart ze liui.

„Aš ne su tas, ku ris nu sta to, žmo gus ak las ar ne. Tai of tal mo­lo go dar bas“, – at si kir to D.Gas­pa ras.

N.Vart ze lis išė jo iš dar bo ko­vo pa bai go je. Gy dy to jas ži niask­lai dai aiš ki no, kad jam jau at ėjo pen si nis am žius, ir kratė si kal ti­nimų dėl klas totų diag no zių bei pa rašų su klas to tuo se pa šalpų do­ku men tuo se.

„The Wall Street Jour nal“ inf.

Aklųjų sa los stebuklai

Rojus: ­� Zakinto­sala­simbolizuoja­plačiai­išsikerojusią­korupciją,­kuri­la­bai­prisidėjo­prie­Graikijos­finansinės­katastrofos.­ ­ „Shutterstock“­nuotr.

Magnetas: ­� Amsterdamo­kofišopai,­tapę­viena­didžiausių­miesto­įžymybių,­traukia­kas­ketvirtą­turistą.­ ­ AFP­nuotr.

Ko fi šo pai – trau kos cent rasJAV laik raš tis „The New York Ti mes“ ap ra šo ti pišką va karą Ams ter da me. Ka vinė je „420“ prie ba ro 34 metų nor vegė Jan ne Svens son, pa ti sa ve va di nan ti ka­na pių pa bėgėle, sve ria klien tams ma ri hua na ir ha šišą. Dau gu ma jų yra už sie nie čiai. Jie sėdi ty liai, rū­ko ir gurkš no ja kavą.

Tu ris tus į Ny der landų sos tinę trau kia daug da lykų: drau giš ki ir at vi ri žmonės, pa sau li nio ly gio mu zie jai, ke rin ti ar chi tektū ra ir ka na lai. Bet maž daug ket vir ta da­lis iš 4 mln. tu ristų, ku rie kas met ap lan ko Ams ter damą, lan ko si ko­fi šo puo se, kur leid žia ma ne di de­liais kie kiais par da vinė ti ma ri­huaną.

Ta čiau Ams ter da mo, kaip svai gių ato stogų sos tinės Eu ro po je, die nos ga li būti su skai čiuo tos. Prem je ro Mar ko Rut te’s de ši nio ji vy riau sybė sie kia griež tai ap ri bo ti pre kybą ko­fi šo puo se ir užd raus ti par da vinė­ti nar ko ti kus už sie nie čiams. Jei gu drau di mas įveiks teis mi nes kliū tis ir vie tos pa reigūnų pa si prie ši nimą, ge gužės 1­ąją jis bus pa ma žu pra­dėtas įgy ven din ti.

suk lestės nu si kals ta mu mas?Ams ter da me gy ve nan tis Ar ja nas van der Hel mas ne pri ta ria vy riau­sybės ke ti ni mams užd raus ti par­duo ti ma ri huaną už sie nie čiams. Jo pa grin di niai mo ty vai – eko no­

mi niai nuo sto liai ir pa didė sian čio nu si kals ta mu mo pa vo jus.

„Lengvų nar ko tikų le ga li za vi mas mies tui davė daug nau dos. Jis su­teikė ga li mybę teisė tai nu si pirk­ti lengvų nar ko tikų ne si krei piant į nu si kaltė lius nar ko tikų pla tin to­jus, ku rie, be je, siū lo ne tik leng­vus, bet ir ge ro kai pa vo jin ges nius nar ko ti kus, – dien raš čiui pa sa ko­jo vy ras. – Jei gu ši ga li mybė bus atim ta iš už sie nie čių, vėl su klestės ne le ga li pre ky ba ir nu si kals ta mu­mas. Be to, da lis tu ristų tie siog ne­be va žiuos į Ams ter damą, nes ga li­mybė leng vai įsi gy ti ma ri hua nos jiems yra pa grin dinė prie žas tis čia at vyk ti. Ar ba už sie nie čiai bus pri­vers ti pirk ti ma ri huaną iš ne le ga­lių pre kei vių ir pa klius į pa vo jingą pa dėtį, galbūt su si vi lios ir stip res­niais nar ko ti kais.“

nar ko ti kai pra no ko gėlesBet val dan čio sios Liau dies par ti jos už laisvę ir de mok ra tiją par la men­ta ras Ar das van der Steu ras ti ki na, kad būtent va di na ma sis nar ko­tikų tu riz mas su kūrė pla čią juo­dąją rinką. Nie kas ne ži no ne teisė­to ma ri hua nos eks por to mas to, bet ma no ma, kad jis vir ši ja me tinį Ny­der landų gėlių eks portą, ku rio ver­tė sie kia be veik 5 mlrd. eurų.

„Da bar esa me pa grin di nis nar­ko tikų tiekė jas li ku siai Eu ro pai, – laik raš čiui „The New York Ti mes“ sakė A.van der Steu ras. – Nie ka da

ne gal vo jo me ir ne norė jo me tap­ti vie nu stam biau sių ma ri hua nos eks por tuo tojų pa sau ly je.“

Po li ti kas pri dūrė, kad ne ma­ža da lis ko fi šo puo se par duo da mos ma ri hua nos pa ti yra ne le ga liai im­por tuo ja ma iš Af ga nis ta no, Pa kis­ta no, Li ba no ir Ma ro ko.

Dvi me da lio pusėsVie na ver tus, to le ran ci jos po li ti ka bu vo sėkmin ga. Nors leng vi nar­ko ti kai leng vai priei na mi, olan­dai jų var to ja ge ro kai ma žiau ne­gu dau gu ma kitų eu ro pie čių ar ba ame ri kie čių. Pa vyzd žiui, Jung tinė­se Vals ti jo se ma ri hua nos var to tojų yra 14 pro c., o Ny der lan duo se – tik 5 pro c. Eks per tai pri ta ria, kad len­gvų kvai šalų le ga li za vi mas pa dėjo ma ri hua nos rinką at skir ti nuo sun­kes nių nar ko tikų, to kių kaip he roi­nas, rin kos.

Bet yra ir ki ta me da lio pusė. Į Mast richtą, įspraustą tarp Vo kie­ti jos ir Bel gi jos sienų, kas dien trau­kia šim tai nar ko tikų tu ristų ir taip su da ro di de lių eis mo pro blemų.

ar ams ter da mas iš gy vens be kvai šalų?

Už sie nie čiai bus pri­vers ti pirk ti ma ri­huaną iš ne le ga lių pre kei vių ir pa klius į pa vo jingą pa dėtį.

Eu ro pos kvai­šalų sos tinė je bręsta per mai­nos. Ny der lan­ dų vy riau sybė už si mo jo su stab dy ti „nar ko tikų tu rizmą“ ir užd raus ti par da vinė ti ma ri huaną už sie nie čiams, bet su si dūrė su did žiu liu pa­si prie ši ni mu.

11

pasaulis

Sta tis ti ka: �� per�nai�per�še�šias�oro�ne�lai�mes�Ru�si�jo�je�žu�vo�118�žmo�nių.� � „Scan�pix“�nuo�tr.

Bos ni jos ka ro me tinės Bos ni jos ka ro me tinės

ŠeŠtADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012

Magnetas: �� Amsterdamo�kofišopai,�tapę�viena�didžiausių�miesto�įžymybių,�traukia�kas�ketvirtą�turistą.� � AFP�nuotr.

skryd žiai ru si jos vi daus rei sais tam pa pa vo jin gu iš ban dy mu. Dėl to kal ta gau sybė pro blemų, ku­rios šian dien ka muo ja ša lies ci vi­linę avia ciją.

Pras čiau net už af rikąPer nai vi sa me pa sau ly je ne lai mes pa tyrė 28 ko mer ci niai lėktu vai, ku­rie ga li skrai din ti 13 ir dau giau ke­lei vių, žu vo 507 žmo nės. Ru si jai iš šio sąra šo ten ka še šios ka tast ro fos ir 118, ar ba be veik penk ta da lis, aukų.

Ty rimų cent ro „As cend World­wi de Ltd“ su da ry ta me avia ci­jos sau gu mo rei tin ge ša lis žen gia iš kar to po skurd žiau sios Af ri kos vals tybės Kon go. Ir nors Af ri ko je eks per tai ma to tam tikrą pa žangą, Ru si jo je jos – nė kva po. Ša lies oro uos tai tik spėja pra neš ti apie ava­ri nius nu si lei di mus, gais rus ir ki­tas tech ni nes pro ble mas.

Pa si tai ko ir pro tu sun kiai su­vo kiamų at vejų. Šių metų kovą 24 ke lei viai at si sakė skris ti rei­su Maskva–Krasnojarskas, kai lėktu vo spar ne pa matė skylę. Rei­sas ne bu vo at šauk tas, bet lėktu­vas dėl ki lu sio skan da lo išsk ri do ge ro kai vėluo da mas. 2011 m. kovą Bla go veš čens ko oro uos to di rek­to riaus pa va duo to jas įli po į lėk­tuvą su dviem dėžėmis, ku rio se bu vo bitės. 10 tūkst. metrų aukš­ty je jos ištrū ko ir pa skli do po vi­są sa loną.

neiš mok tos pa mo kosPo visą šalį su krėtu sios „Jak­42“ ka tast ro fos, per ku rią žu vo vi sa Ja ros lav lio le do ri tu lio ko man da, pre zi den tas Dmit ri jus Med ve de­vas griež tai liepė at nau jin ti Ru si­jos lėktuvų par ką, su ma žin ti oro

bend ro vių skai čių ir griež čiau jas kont ro liuo ti.

Re zul tatų kol kas ne ma ty ti. Šie­met Ru si jo je įvy ko jau ke tu rios oro ne laimės. Pas ta ro ji, įvy ku si anks­tyvą pir ma dienį prie Tiu menės ir pa rei ka la vu si 31 gy vybės, ap nuo­gi no daug pro blemų, ku rios ka­muo ja Ru si jos ci vi linę avia ciją.

Pir ma dienį nu kritęs prancūzų ir italų ga my bos lėktu vas „ATR­72“ bu vo eksp loa tuo ja mas jau 20 me­tų. Bet, anot tyrėjų, pa grin dinė ne­laimės prie žas tis bu vo vi sai ki to kia.

Eks per tai nu statė, kad prie š pa­ky lant lėktu vas ne bu vo api purkš­tas spe cia liu skys čiu nuo ap ledė ji­mo, nors oro tem pe ratū ra svy ra vo apie nulį. Kodėl tai ne bu vo pa da­ry ta, iki šiol neaiš ku. Vie ni tei gia, kad pro cedū ros at si sakė or lai vio įgu la, ki ti – kad lem tingą rytą rea­gen to oro uos te iš vis ne bu vo, tre ti – kad oro bend rovė norė jo su tau­py ti. Lėktuvą api purkš ti vi du ti­niš kai kai nuo ja 30 tūkst. rub lių (2,6 tūkst. litų).

oro bend ro vių gud rybėsKad ir kas būtų kal tas, pra sta lėk­tuvų tech ninė prie žiū ra Ru si jo je yra aki vaiz di. Pa sak „UTair“ pro­fe sinės sąjun gos va do vo Alek san­ d ro Kri vo la po vo, rusų per so na las tik ap žiū ri lėktu vus prie š skrydį

ir po jo, bet jis ne tu ri pa kan ka mai kva li fi ka ci jos, kad galėtų ap tik ti ir pa ša lin ti rim tus ge di mus. Todėl dau gu ma Ru si jos oro bend ro vių lėktuvų re mon tuo ja mi už sie ny je.

„Ru si jo je at lie ka mas tik for ma­lus dar bas: anglų kal ba už pil dy ti žur nalą ir pa si rūpin ti, kad įgu los va das, ne duok Die ve, ne įra šytų į jį ko kio nors de fek to“, – teigė A.Kri vo la po vas.

Jis pri dūrė, kad be veik vi si Ru­si jos oro bend ro vių lėktu vai yra re gist ruo ti leng va ti nio ap mo kes­ti ni mo ša ly se, nes taip pi giau. To­kiu at ve ju oro bend rovės ne pri va­lo steig ti mo kyklų konk re taus ti po lėktu vo pi lo tams ir tech ni kams.

Tiu menė je su dužęs „ATR­72“ ir gi bu vo re gist ruo tas ne Ru si jo­je, o Ber mudų sa lo se.

Pi lotų trūkstaRu si jo je taip pat jun ta mas kva li­fi kuotų ir pa ty ru sių pi lotų trūku­mas. Stam biau siai oro bend ro vei „Ae rof ot“ ne tgi te ko skelb ti ak­ciją „Pak viesk draugą į lakū nus ir gauk pre miją“, ku rią dau ge lis juo kais ly gi na su fi nan sinės pi ra­midės MMM šūkiu.

Bend rovė je „UTair“ dau gu ma pi lotų yra jau nes ni nei 30 metų. Su du žu sio „ATR­72“ įgu los va dui Ser ge jui Ani cy nui bu vo 27­eri.

Pi lo tai ren gia mi ir tik ri na mi at sai­niai. Po per nykštės „Jak­42“ ka tast­ro fos Ja ros lav ly je nu sta ty ta, kad vie­nas pi lo tas per klaidą pa spaudė ne tą pe dalą, o ki tas sėdo prie štur va­lo pa var tojęs ra mi namųjų. Or lai vio „Tu­134“, su du žu sio 2011 m. bir­že lio 20 d. prie Pet ro za vods ko, pi­lo to krau jy je bu vo ras ta al ko ho lio.

„Le Mon de“, ne wsru.com inf.

Ru siš ka avia ci jos ru letė

24 ke lei viai at si sakė skris ti rei su Maskva– Krasnojarskas, kai lėktu vo spar ne pa matė skylę.

ar ams ter da mas iš gy vens be kvai šalų?Pa matę pui kią ga li mybę, ne le­

galūs pre kei viai pra dėjo siū ly ti už­sie nie čiams nu si pirk ti ma ri hua nos net neiš li pant iš au to mo bi lio. Net tie vie tos gy ven to jai, ku rie pri ta ria ko fi šo pams, pik ti na si vėl pa matę nar ko ti kus gatvė se.

Pa si pylė ieš ki niaiPa gal vy riau sybės planą nuo ge­gužės 1 d. ko fi šo pai tri jo se pie­tinė se ša lies pro vin ci jo se virs už­da rais klu bais, ku rie galės turė ti ne dau giau kaip 2 tūkst. na rių olandų. Jie turės tvar ky ti re gistrą ir iš duo­ti na rystės kor te les. Vi so je ša ly je ši tvar ka turėtų įsi ga lio ti 2013 m. sau sio 1 d.

Teo riš kai M.Rut te’s val dan čio­ji par ti ja su koa li ci jos par tne riais par la men te tu ri pa kan ka mai bal­sų, kad įgy ven dintų sa vo planą. Bet abe jo nių lie ka. Ko fi šopų sa vi­nin kai teis me jau pra laimė jo vieną bylą prie š drau dimą par duo ti ma ri­huaną už sie nie čiams, bet 680 ko­fi šopų vie ni jan ti Ma ri hua nos par­davėjų aso cia ci ja pa ruošė dar vieną ieš kinį. Jis bus pra dėtas nag rinė ti ar ti miau sio mis sa vaitė mis.

Vy riau sybės ke ti ni mams prie­ši na si ir vie tos vald žia – ji bi­jo, kad pre ky ba per si kels į gat ves ir pa didės nu si kals ta mu mas. Ki­ti ar gu men tuo ja, kad Ny der lan­dai, ban dan tys su ma žin ti biud že­to de fi citą, ne ga li sau leis ti pra ras ti tu ristų. Tarp kri tikų yra ir Ams­

ter da mo me ras Eber har das van der Laa nas, nors jis pri ta ria prie­monėms, ku rios pa dėtų su ma žin­ti nar ko tikų var to jimą tarp jau ni­mo. Anot me ro, dau giau pro blemų Ams ter da me ky la ne dėl nar ko tikų, o dėl al ko ho lio.

siū lys iš po pre kys ta lioKo fi šo po „420“ va do vas ir Ma ri­hua nos par davėjų aso cia ci jos at­sto vas spau dai Mi chae las Ve lin­gas ti ki si, kad vy riau sybė ga liau siai pra laimės teis muo se ir šis klau si­mas bus pa lik tas spręsti sa vi val­dybėms.

„Bet jei gu įsta ty mas vis dėlto bus pa keis tas, aš ne si ruo šiu kur ti jo kio re gist ro, – teigė vy ras. – Ne si ruo­šiu nie ko disk ri mi nuo ti pa gal tau­tybę. Aš disk ri mi nuo ju žmo nes tik pa gal el gesį. Pradė siu vėl pre kiau­ti al ko ho liu ir par da vinė siu žolę iš po pre kys ta lio.“

Jo ka vinės lan ky to jai ir gi tu ri daug abe jo nių. Ame ri kie čiai stu­den tai Ken ny ir Sea nas pri pa ži­no, kad ga li mybė leng vai ir teisė­tai gau ti ma ri hua nos bu vo vie na pa grin di nių prie žas čių, at ve du sių juos į Ams ter damą.

„Jei gu rūkai žolę, tu ri būti nai nu va žiuo ti į Ams ter damą. Ši vie ta nu mirs, jei gu jie pa keis žolės įsta­ty mus. Mes ži no me, juk stu di juo­ja me verslą“, – „The New York Ti mes“ sakė Ken ny.

Pa rengė Ju li ja nas Ga li šans kis

12

vakare@kl.ltRedaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarėVe ly kų sta las: tarp tra di ci jų ir im p ro vi za ci jų

„Na va lio“ vir tu vės še fas Ed ga ras Je rum baus kis re ko men duo ja iš­ban dy ti kla si ki nio ve ly ki nio sal dė­sio re cep tą. Šis de ser tas tik rai ne­kai nuos daug lai ko ir pa stan gų.Rei kės:175 g mil tų25 g krak mo lo10 g ke pi mo mil te lių120 g svies to170 g cuk raus6 kiau ši nių10 g jū ros drus kos40 g ro mo50 g cit ri nų sul čių100 g juo do jo šo ko la do50 g grie ti nė lės20 g per li nio cuk raus

Mil tus, krak mo lą, drus ką bei ke­pi mo mil te lius su ber ti į du be nį ir iš mai šy ti. Įdė ti minkš to svies to,

Li na Bie liaus kai tėl.bieliauskaite@kl.lt

įber ti cuk raus, įmuš ti kiau ši nius ir pa gar din ti cit ri nų sul ti mis bei ro­mu. Po tru pu tį mai šy ti mai šy tu vu, įjun gus mak si ma lų grei tį plak ti dar 4 min. Teš lą su krės ti į svies tu iš­tep tą bei mil tais pa bars ty tą for mą. Kep ti iki 175 laips nių įkai tin to je or­kai tė je 40 min. At vė su sią bo bą ap­lie ti šo ko la do pa da žu ir pa bars ty ti per li niu cuk ru mi.

Klai pė dos ku li na ri nė sve tai nė ir jo je ne se niai sve čia vę sis „De but Ca fe Di vi sion“ bend ra sa vi nin kis bei vir tu vės še fas Al gir das Ged­vi las į Ve ly kų sta lą kvie čia pa­žvelg ti ne tra di ciš kai ir siū lo pa­si gar džiuo ti ja po niš ku pa tie ka lu – svies ta žu vės, ar ba ma na gat­suo su te ki, keps niu.Rei kės:apie 200 g svies ta žu vės fi lėdrus kospi pi rųypač gry no aly vuo gių alie jausso jų pa da žoait rio sios pa pri kosim bie ro šak niesapie 30 g ja po niš kos deg ti nės sa kėsdžio vin tų kom bu la pų (ga li ma pa­keis ti švie žiais ar džio vin tais ba na­nų la pais)wa ka me sa lo tųsa lo tų la pųte riya ki pa da žo

Svies ta žu vės fi lė at pjau ti sker sai au di nio ir abi žu vies pu ses įpjau­ti įstri žai ne di de liais kvad ra tė­liais. Tuo met pa bars ty ti drus ka, pi pi rais, pa šlaks ty ti so jų pa da­žu ir sa ke, už ber ti smul kin to im­bie ro bei ait rio sios pa pri kos ir taip pa ruoš tą žu vį apie pu sę va lan dos pa lai ky ti šal dy tu ve. Ka dan gi par­

Svies ta žu vės keps nys

Ve ly kų bo ba

Spal vin ga ir džiu gi Ve ly kų šven tė dau ge liui taps ne taip daž nai pa si tai kan čia pro ga su si bur ti, pa bend rau ti ir su sės ti prie bend ro sta lo. Tad šia ypa tin ga pro ga ar ti muo sius, bi čiu lius no ri si pa ma­lo nin ti ne kas die nė mis vai šė mis. Ži no mi uos ta mies čio bei ša­lies vir tu vių še fai su ti ko pa si da ly ti ke le tu re cep tų, pa gal ku riuos pa ga min ti pa tie ka lai de ra mai pa puoš šven ti nį Ve ly kų sta lą.

duo tu vė se ga li ma įsi gy ti tik sau sų kom bu la pų, juos pu sei va lan dos rei kė tų už merk ti tie siog į karš­tą van de nį, kad iš brink tų. Or kai­tę įkai tin ti iki 180 laips nių. Pa ma­ri nuo tą žu vį už dė ti ant kom bu la po ir su suk ti taip, kad ji bū tų vi siš kai už deng ta. Ta da me di niu ieš me liu per smeig ti la po su jun gi mo vie tą, kad žu vis neiš si vy nio tų. Pa šau ti į or kai tę ir kep ti apie 20 min. Pa tie­ka lą pa tiek ti išė mus ieš me lį ir at­vė rus kom bu la pą. Apš laks ty ti te­riya ki pa da žu, ant žu vies už dė ti wa ka me bei smul kin tų sa lo tų la­pų, su mai šy tų su šla ke liu aly vuo­gių alie jaus.

šeštADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012

13

vakarė

Šildymo sezonui artėjant į pabaigą ne vienas susimąstė kaip būtų galima taupyti šilumą. Užimtiems žmo-nėms tai nėra lengva užduotis. Tačiau modernūs gamtinių dujų šildymo katilai suteikią galimybę palaikyti skirtingą temperatūrą įvairiu paros metu ir savaitės dienomis, pavyzdžiui, naktį ir darbo metu (ar kitu laiku, kai jūsų nėra namie) nustatant žemesnę patalpų temperatūrą, galima taupyti kuro sąnaudas šildymui. Taip pat yra galimybė įvairiose patalpose nustatyti skirtingą temperatūrą. Ypač svarbu tai, kad gamtinių dujų, kaip kito kuro, nereikia sandėliuoti, rūpintis jo atvežimu ir kasdien prižiūrėti šildymo katilo, dėl to nėra pa-pildomų išlaidų, o sutaupytą savo brangų laiką galite skirti mėgstamai veiklai.

Naudodami gamtines dujas – ekologišką kurą – saugosite savo ir savo artimųjų sveikatą, suodžiais ir juo-dais dūmais neteršite aplinkos.

Palankiausias metas prisijungti prie gamtinių dujų tinklų

Sumažėjo prijungimo įkainiai gyventojams dujas naudosiantiems vandeniui/patalpoms šildyti

Gera žinia gyventojams, norintiems prisijungti prie dujų tinklų, kurie gamtines dujas naudos vandeniui/patalpoms šildyti (gamtinių dujų suvartosiantiems daugiau nei 500 m3 per metus) - prijungimo įkainis, nepriklausantis nuo atstumo, sumažėjo 11%, o prijungimo įkainis už kiekvieną nutiestą dujotiekio metrą sumažėjo net 47%. Šiuo metu prijungimo įkainiai yra mažiausi per pastaruosius kelerius metus, tačiau atei-tyje prijungimo įkainiai gali didėti.

Būsimam vartotojui nutiesti 20 m dujotiekio įvadą šiuo metu kainuos apie 1,25 tūkst. Lt pigiau, negu tai-kant anksčiau galiojusius įkainius.

Šiuo metu buitiniams vartotojams galiojantys prijungimo įkainiai:

VartotojaiPrijungimo įkainis,

nepriklausantis nuo atstumo, Lt (su PVM)

Prijungimo įkainis už kiekvieną nutiestą dujotiekio

metrą, Lt (su PVM)

Suvartosiantys iki 500 m3 per metus arba dujas naudosiantys buitinėms viryklėms.

4021.06 172.01

Suvartosiantys daugiau kaip 500 m3 per metus arba dujas naudosiantys vande-niui/patalpoms šildyti.

1511.35 60.81

www.dujos.lt

Dujos namams

Būsimiems vartotojams

Kiekvienam nebuitiniam vartotojui prijungimo įmokos dydis yra apskaičiuojamas individualiai, pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą prijungimo įkainių nustatymo metodiką.

Svarbu nepavėluotiPavasarį, atšilus orams, prasideda dujotiekių statybos darbai. Dujotiekio statyba iki vartotojo sklypo ribos gali užtrukti nuo 3 iki 9 mėnesių, priklausomai nuo to, koks yra norinčiųjų prisijungti skaičius, nuo jų sklypų atstumo iki esamo dujotiekio ir AB „Lietuvos dujos“ dujotiekių statybos planų. Šaltuoju metų laikotarpiu statybos darbai nevyksta.

Nemaža dalis gyventojų, norinčiųjų iki šildymo sezono pradžios prisijungti prie bendrovės gamtinių dujų sistemos, kreipiasi per vėlai, todėl gyventojus, nusprendusius šildymui naudoti gamtines dujas, kviečiame kuo anksčiau kreiptis į AB „Lietuvos dujos“, kad žiemos šalčiai nekeltų rūpesčių ir galėtumėte džiaugtis šiltais ir jaukiais namais.

Plėtros planaiAB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos �lialas kiekvienais metais, atsižvelgdamas į gautus gyventojų prašymus, du-jotiekių tinklų vystymosi perspektyvas ir galimybes, sudaro naujų vietovių dujo�kavimo planus, numato investicijas naujiems vartotojams prijungti. Šiais metais, norėdami plėtoti dujotiekio tinklus naujose sodų bendrijose ir individualių gyvenamųjų namų kvartaluose, kviečiame Klaipėdos miesto: sodų bendrijų „Tau-ras“; Klaipėdos rajono sodų bendrijos „Minijos“, Klaipėdos rajono Kunkių, Triušelių kaimų; Palangos miesto: Sakalo, Užkanavės, Genio, Valteriškės, Lenktosios, Matininkų, Lydekų, Vėžių, Trumposios, Aklinosios, Jūra-žolių, Ilgosios, Molyno gatvių gyventojus aptarti prisijungimo prie gamtinių dujų sistemos sąlygas. Naujų teritorijų dujo�kavimo planai yra nuolat atnaujinami ir gali keistis priklausomai nuo norinčiųjų prisijungti prie dujų tinklų vartotojų poreikių.

Jei planuojate įsirengti dujinį šildymą, kviečiame atvykti į AB „Lietuvos dujos” Klaipėdos �lialo Naujų varto-tojų skyrių (Birutės g. 8, Klaipėda) pateikti prašymą prisijungti prie dujų sistemos. Kartu su prašymu reikia pateikti Registrų centro pažymėjimų apie nekilnojamąjį turtą (pastatus, žemę) ir žemės sklypo plano kopi-jas, jei pastatas neregistruotas – statybos leidimą, taip pat dujotiekio projektą (jeigu turite).

Išsamesnė informacija dėl prisijungimo prie dujų sistemos teikiama AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos �lialo Naujų vartotojų skyriuje (Birutės g. 8, Klaipėda), informaciją galima rasti taip pat bendrovės tinklalapyje www.dujos.lt arba sužinoti paskambinus trumpuoju telefonu 1894.

Vy­tau­to­Liau­dans­kio­nuo­tr.

Ve ly kų sta las: tarp tra di ci jų ir im p ro vi za ci jų

Vieš bu čio „Ra dis son Blu“ vir tu vės še fas Lau ras Kru kaus kas ve ly ki niam sta lui siū lo ne ti kė tą bu ro kė lių sa lo­tų imp ro vi za ci ją – meist ro tei gi mu, kas die niai pro duk tai ga li tap ti ne tik šven te go mu riui, bet ir akims.Rei kės (vie nai po rci jai):100 g bu ro kė lių60 g rū ky tos la ši šos (ga li ma pa­keis ti bet ko kia ki ta rū ky ta žu vi mi)10 g duo nos skre bu čių3 put pe lių kiau ši nių25 g rau do nų jų svo gū nų4 g čes na kų20 g cuk rausžiups ne lio drus kos30 g aly vuo gių alie jaus20 g obuo lių ac toobuo lio, žo le lių pa puo ši muišvie žiai mal tų juo dų jų pi pi rų pa­gal sko nį

Bu ro kė lius iš vir ti (ga li ma ir iš­kep ti), su pjaus ty ti ne di de liais ga­ba lė liais, svo gū ną su pjaus ty ti

šiau de liais, su smul kin ti čes na ką. Kep tu vė je ant alie jaus 10–15 min. pa ke pin ti iš vir tus bu ro kė lius, su­dė ti svo gū nus, po ke lių mi nu čių – čes na kus, dar tru pu tė lį pa kep ti, su ber ti cuk rų, drus ką, pa troš kin­ti, ta da su pil ti ac tą ir dar šiek tiek pa troš kin ti. Jei rei kia – įpil ti tru­pu tį van dens. Gau tą ma sę at vė sin­ti (taip pa ruoš tus bu ro kė lius ga li­ma lai ky ti už da ry ta me in de ke le tą die nų – kuo jie il giau bus pa lai ky ti, tuo bus ska nes ni). Bu ro kė lių ma sę su dė ti į lėkš tę, ant jų – plo no mis juos te lė mis su pjaus ty tą rū ky tą la­ši šą, už ber ti kep tu vė je ant šla ke lio alie jaus pa skru din tus duo nos skre­bu čius, iš dė lio ti kie tai vir tus nu­lup tus ir per pus per pjau tus put pe­lių kiau ši nius. Obuo lio grie ži nė lius api bars ty ti cuk ru mi, už kep ti ir at­vė su sius už dė ti ant pa tie ka lo. Sa­lo tas pa gar din ti žo le lė mis bei švie­žiai mal tais juo dai siais pi pi rais.

Res to ra no „XIX am žius“ vir tu vės še fės Dai vos Lu kaus kai tės­Gal di­kie nės tei gi mu, šis pa tie ka las pra­džiu gins ir be si rū pi nan čiuo sius sa vo for mo mis – nors sa lo tos so­čios, ta čiau sy kiu ir ne ka lo­rin gos.

Ka ra me li zuo tų bu ro kė lių sa lo tos

Gai vios pa va sa ri nės sa lo tos50 g švie žio agur kožiups ne lio kra pų, pet ra žo liųdrus kos bei pi pi rų pa gal sko nįket vir čio ma žos cit ri nos, ma žo jo po­mi do ro, sa lo tų la pe lių pa puoš ti

Švie žią agur ką su­pjaus ty ti šiau de­

liais, su smul­kin ti mė ly ną jį svo gū ną, kra pus bei pet ra žo les. Vi sus ing re­dien tus su mai­

šy ti, pa gal sko nį pa bars ty ti drus ka

ir pi pi rais. Pa tie­ka lą puo šian tį cit ri nos ga ba­lė lį prieš val­

gant iš spaus ti ant sa lo tų.

Rei kės:200 g lukš ten­tų kre ve čių (ge­riau sia var to ti kre ve tes sa vo sul ty se, jos bus ne šal dy tos, sul­tin gos ir sū rios, tad ne be rei kės ir drus kos)200 g grū dė tos varš kės18 g mė ly no jo svo gū no

šeštADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012

14

vakarė

Li na Bie liaus kai tėl.bieliauskaite@kl.lt

Smal su ste bė ti žmo nesTad klai pė die tės akys fik sa vo ne tik ryš kiau sius mies to sim bo lius, bet ir jo gy ven to jų nuo tai kas, po jū čius. „Kaip žur na lis tei, man vi sa da la­bai smal su ste bė ti žmo nes, at spė­ti, kuo jie gy ve na, ko kios jų pro fe­si jos“, – šyp so jo si mo te ris.

Pas ku ti nę ko vo sa vai tę, o tiks liau – pen kias die nas – Ru si jos sos ti­nė je pra lei du si Gied rė į ša lį kai­my nę vy ko kaip So cia li nių moks­lų ko le gi jos, ku rio je ji dės to ke le tą dis cip li nų, at sto vė.

Kaip tei gė pa šne ko vė, pa grin­di nis vi zi to Mask vo je tiks las bu vo už megz ti ry šius su vie na gar siau­sių ša lies kai my nės moks lo įstai gų – Ru si jos Tau tų drau gys tės uni ver­si te tu (RUDN).

Anot Gied rės, ne rei kia nė sa ky­ti, jog čia eg zo tiš kos iš vaiz dos sve­tim ša liai – kas die nis da ly kas.

„Šis uni ver si te tas, ku ria me stu­di juo ja apie 30 tūkst. stu den tų iš 140 įvai rių pa sau lio ša lių, la bai aukš tai ver ti na mas. Vie nų tei gi­mu, jis pa ten ka į ge riau sių Ru si jos aukš tų jų mo kyk lų tre je tu ką, ki tų – į pen ke tu ką, o pa sau li niu mas tu – į pen kias de šim tu ką“, – pa sa ko­jo klai pė die tė.

Ku po lai – it ve ly kai čiaiAnot Gied rės, ka dan gi ne ma žai lai ko tek da vo pra leis ti uni ver si te­te, kiek vie ną lais va lai kio mi nu tę no rė jo si skir ti pa žin čiai su mies tu, juo lab kad ja me klai pė die tė lan kė­si pir mą kart.

„Jei rei kė tų pri si min ti pir mą­jį įspū dį, vos tik išė jus iš met ro į Rau do ną ją aikš tę, ga lė čiau pa sa­ky ti, kad prieš akis at si vė rė pa sta­tų, to rau do nu mo di dy bė. Be je, tie, ku rie jau yra bu vę Mask vo je, ma­nęs klau sė, ar Rau do no ji aikš tė ne­pa si ro dė ma žes nė. Taip, pa si ro dė. Bet vi si tie daug kar tų per te le vi zi ją ma ty ti sim bo liai no ri ne no ri da ro įspū dį. Ką čia slėp ti – esa me ta ry­bi nė kar ta, su vi su tuo užau go me.

Ką ga li ma nu veik­ti vie na me gar siau­sių pa sau lio me ga­po lių per ke le tą die­nų? Ne itin daug – pri pa ži no ne se niai Mask vo je vie šė ju si uos ta mies čio te le vi­zi jos „Bal ti cum TV“ ži nių ve dė ja, dės ty­to ja Gied rė Vai če­kaus kie nė.

Ir štai, jau su lau kus me tų bran dos, ga li tai pa ma ty ti iš ar ti“, – kal bė­jo pa šne ko vė.

Be abe jo nės, žy miau si Rau do no­sios aikš tės frag men tai iš liks ne tik Gied rės at min ty je, bet ir įam žin ti fo to kad ruo se.

„Vis dėl to, ko ge ro, gra žiau sias Mask vos sim bo lis – Pa lai min to jo Va si li jaus so bo ras, jo mar gas pal­viai ku po lai – tar si ve ly ki niai mar­gu čiai. Įs pū din gas re gi nys“, – pri­pa ži no Gied rė.

Is to ri ją pa tei kia es te tiš kaiPaš ne ko vė šyp so jo si, jog žvar bus vė juo tas oras at vy kė les iš Lie tu vos pri vi lio jo ir į ki tą Mask vos įžy my bę – uni ver sa li nę par duo tu vę GUM.

„Tai ak ro po lių ak ro po lis vi so­mis pra smė mis, – kva to jo Gied rė. – Čia vis kas „iš lai žy ta“, iš gra žin ta. Ta čiau tur būt rei kia bū ti nau juo­ju ru su, kad ten ga lė tu mei ką nors nu si pirk ti. Kaip smal sios mo te riš­kės, įki šo me no sį į ran ki nių sky rių – kai nos nuo 5 tūkst. li tų.“

Gied rės pa ste bė ji mu, iš ties šia­me pra ban gia me pre ky bos cent re ne bū ti na ką nors pirk ti, čia tie siog ga li ma iš si ruoš ti pra leis ti lais va lai­kio, pa si žmo nė ti.

„Lan ky to jų – ne ma žai, ta čiau di džiau sia trau kos vie ta – fon ta­nas ir ša lia jo sto vin tis ta ry bi nio sti liaus le dų ve ži mė lis“, – šyp te­lė jo pa šne ko vė, pri pa ži nu si, jog ir klai pė die čių kom pa ni ja neat sis py­rė pa gun dai pa sma gu riau ti „ta ry­bi niais“ le dais.

„Man la bai gra žu, kad jie tą ne­se ną is to ri ją pa tei kia taip su ma niai, es te tiš kai. O le dai bu vo iš ties gar­dūs“, – pri dū rė Gied rė.

Klai pė do je – lyg sa na to ri jo jePaš ne ko vė pri si pa ži no, jog Mask vo­je be mat pa jun ti, kaip įtrau kia pa šė­

lęs šio mies to rit mas bei tem pas.„Met ro ju da mi li jo nai žmo nių,

ir tu pa ts pa si jau ti tar si įtrauk tas į tą ko šę, tam pi kaž ko kiu pro duk­tu, tu ri pri si tai ky ti, lėk ti, įjung­ti vi sai ki tą pa va rą. Štai Klai pė do je jau tie si kaip sa na to ri jo je – čia ga­li gy ven ti su ant ra pa va ra, o jau ten rei kia šeš tos“, – vaiz džiai pa ly gi­no Gied rė.

Nors mo te ris pri si pa ži no, jog jos ne trik do žmo nių gau sa, ta čiau

Mask vo je jų knibž dė ly nas jau per­ne lyg in ten sy vus.

Aukš tų pa sta tų, va di na mų­jų „vy sot kų“ fo ne, Gied rės pa ste­bė ji mu, žmo nės tu rė tų jaus tis it skruz dė lės.

„Dau giaaukš čiai – kaip dan go­rai žiai. Ir tai su pran ta ma – mi li­jo ni nis mies tas stie bia si į vir šų, – pa ste bė jo pa šne ko vė. – Žiū rė da ma pro sa vo lan gą vieš bu ty je, ne ju čia pa gal vo jau – kaip ga li ma gy ven­ti to kiuo se na muo se. Tai tar si di­džiu lis skruz dė ly nas. Bet žmo nės į juos ver žia si, no ri nu si pirk ti kad ir ne di du ką bu te lį.“

Ka da jie mie ga?Piet va ka ri nia me Mask vos ra jo­ne ap si sto ju siems lie tu viams bu­vo paaiš kin ta, kad tai – pres ti ži nė mies to da lis, čia daug re no vuo tų na mų, ža lu mos.

Ne, į dan gų be si stie bian tys mo­no li tai ne sle gia, pa ti ki no pa šne ko­vė. Vei kiau pri bloš kia mies to di­dy bė, kai va ka re lan guo se su žim ba tūks tan čiai švie sų, o anks ty vą ry tą nu si drie kia ki lo met ri nės au to mo­bi lių ei lės.

„Į dar bus ir iš dar bų mask vie čiai va žiuo ja nuo 2 iki 3 va lan dų. Maž­daug iki pu sės pen kių ry to spūs čių dar nė ra. Na tū ra liai ky la klau si mas – ka da jie mie ga? Ir tai jau ta po jų kas die ny be“, – kal bė jo Gied rė.

Paš ne ko vė ap gai les ta vo, jog trum pos vieš na gės Mask vo je me­tu ne pa vy ko ap si lan ky ti mu zie juo­se, vie nuo ly nuo se, ga liau siai nuei­ti į teat rą.

„To kiai kul tū ri nei pro gra mai tur būt rei kė tų ma žiau siai sa vai tės ir bū tų šau nu pa gy ven ti pas mask­vie tį, iš ar ti pa ma ty ti ir tą tik rą­ją „ko mu nal kę“, – svars tė pa šne­ko vė.

Ša lia Le ni no – Šre kasGied rės pa ste bė ji mu, šian dien, kai net to li miau si kraš tai, re gis, pa­sie kia mi ran ka, vi sai kai my nys tė je esan ti Ru si ja jau ta po eg zo tiš ka ša­li mi, dau ge liui vis dar ža di nan ti jau­nys tės ar vai kys tės sen ti men tus.

Ta čiau, pa šne ko vės žo džiais, kar tais ir čia, ypač did mies čiuo se, au ten ti kos ten ka ge rai paieš ko ti.

„Mask vos cent re, kaip ir ki tuo­se Va ka rų did mies čiuo se, ga li­ma iš vys ti daug ži no mų pa sau li­nių pre kių ženk lų. Aki vaiz du, kad čia no ri si dau giau to eu ro pie tiš ku­mo, va ka rie tiš ku mo, o mums, ži­no ma, la biau no ri si au ten tiš ku mo. Pa vyz džiui, Rau do no jo je aikš tė je ar jos priei go se ga li ma nu si fo tog­ra fuo ti ne tik su Brež ne vu, Le ni nu – tarp jų kiek kvai lo kai šmėkš čio ja ir Šre kas, ir Bet me nas“, – pa ste bė­ji mais da li jo si pa šne ko vė.

Šis tas apie kai nas

Puo de lis ka vos mies to cent re at­ �

siei tų nuo 14 li tų.

1 avo ka dą Mask vos tur gu je ga li ma �

įsi gy ti maž daug už 8 li tus, o 1 kg vy­

nuo gių – už 20–25 li tus.

1 l ben zi no, dy ze li no kai nuo ja apie �

3 li tus.

2 kam ba rių ele men ta rus, nie ko �

neišs kir ti nis bu tas mies to pa kraš ty­

je – nuo 600 tūkst. iki 900 tūkst. li tų.

Vi du ti nis RUDN dės ty to jo mė ne sio �

at ly gis sie kia 2200 JAV do le rių.

Mask va – mies tas su šeš tą ja pa va ra

Simbolis: �� klaipėdietę�ypač�sužavėjo�Palaimintojo�Vasilijaus�soboras.�Klasika: �� G.Vaičekauskienė�nepraleido�progos�įsiamžinti�Kremliaus�fone.�

Susisiekimas: �� Maskvoje� sunku�išsiversti� be� viešojo� transporto�paslaugų.�

šeštADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012

Nors mo te ris pri si pa­ži no, jog jos ne trik do žmo nių gau sa, ta čiau Mask vo je jų knibž dė­ly nas jau per ne lyg in­ten sy vus.

15

vakarė

As­me­ni­nio­ar­chy­vo­nuo­tr.

Mask va – mies tas su šeš tą ja pa va ra

Daugiaaukščiai: ­� milijoninis­miestas­stiebiasi­į­dangų.­

Reliktai: ­� universalinės­parduotuvės­GUM­traukos­centras­–­ties­fon-tanu­įsikūręs­ledų­vežimėlis.

Įvaizdis: ­� L.Brežnevas­ir­Leninas­gyvi­ne­tik­prisiminimuose.­

Aistė DeltuvienėGydytoja

Specialistai pripažįsta, kad vie-na svarbiausių kovos su cukriniu diabetu (CD) grandžių – regulia-rus gliukozės kiekio kraujyje ma-tavimas. Būtent jis atskleidžia, ko-kia yra tikroji paciento ligos būklė ir kaip reikėtų koreguoti gydymo planą.

Nors šiuo metu Lietuvoje yra pla-tus vaistų nuo diabeto asortimen-tas, gydyti sergančius nėra papras-ta, nes ne vien vaistai lemia diabeto valdymą. Norint pasiekti gerų gy-dymo rezultatų, reikia suderinti daugelį veiksnių: mitybos režimą, nuolatinį fizinį aktyvumą, sergan-čių mokymąsi, savikontrolę ir vais-tų vartojimą.

Labiausiai baugina, kad neval-domas CD gresia širdies ir krau-jagyslių komplikacijomis, inkstų nepakankamumu, nervų sistemos pažeidimais, galūnių amputavimu ir apakimu. Visos šios komplikaci-jos atsiranda, kai gliukozės (cuk-raus) kiekis kraujyje nuolat virši-ja normą.

Būtina savikontrolėPagrindinis CD valdymo momentas – gliukozės kiekio kraujyje stebė-jimas, o dažniausia pacientų klai-da, kad jie gliukozės kiekį kraujyje pasimatuoja tik iš ryto, t. y. būda-mi tuščiu skrandžiu. Siekdami ge-ros CD kontrolės, turėtume žino-ti gliukozės kiekį kraujyje ir praėjus dviem valandoms po valgio. Svar-bu įvertinti ir ilgalaikę kontro-lę, t. y. atlikti glikuoto hemoglo-bino (HbA1c) tyrimą. Tačiau vien šio tyrimo negana, nes jo rezulta-tai parodo gliukozės kiekio kraujy-je vidurkį per du tris mėnesius, bet neatspindi glikemijos svyravimų per parą. O tai žinoti labai svar-bu, nes įrodyta, kad kraujagyslinės komplikacijos dažniausiai vysto-si todėl, kad labai dažnai per di-delis cukraus kiekis kraujyje būna po valgio arba smarkiai svyruoja – nuo hipoglikemijos iki hiperglike-mijos.

Nemažai pacientų glikemijos tinkamai nematuoja, nes taupo diagnostines juosteles, t. y. ma-tuoja retai ir dažniausiai, kaip mi-nėta, ryte nevalgę. Todėl detaliai įvertinti glikemijos kontrolės ne-galime. Tad ypač besigydantiems geriamaisiais vaistais nuo diabe-to rekomenduojama atlikti inten-syvius tikslinius glikemijos ma-tavimus – matuoti savo glikemiją tris dienas (būtinai iš eilės) septy-nis kartus per dieną iš anksto nu-matytu laiku. Šis laikas būtų ryte, prieš pagrindinius valgius, praėjus dviem valandoms po šių pagrindi-nių valgių ir prieš einant miego-ti. Pacientas iš viso per tris dienas sunaudotų 21 diagnostinę juoste-lę (o sutaupytas 29 juosteles galė-tų panaudoti papildomiems mata-vimams, kai blogai jausis ir pan.). Taip matuotis rekomenduojama kartą per tris mėnesius, maždaug prieš savaitę ruošiantis vizitui pas

gydytoją. Tokia intensyvi glikemi-jos kontrolė taptų aiškesnė ir pa-čiam pacientui, ir gydytojui leis-tų geriau įvertinti ligos gydymą ar jį koreguoti.

Kokį matuoklį pasirinkti?Kiekvienam sergančiam CD svar-bu ne tik savarankiškai ir regu-liariai atlikti glikemijos tyrimą namuose. Svarbu, kad tyrimui na-muose naudojamas prietaisas bū-tų kaip galima tikslesnis. Juk rem-damasis tyrimo rezultatu pats sergantis asmuo priims tolesnius sprendimus, kaip reguliuoti die-nos mitybą, nuspręs, ar gali spor-tuoti, kaip koreguoti insulino dozę ir kt. Be to, per vizitą pas gydyto-ją šie savikontrolės duomenys leis įvertinti, ar reikia koreguoti toles-nį gydymą.

Vertinant savikontrolės tyrimų rezultatus svarbu, kad tiek pats pacientas, tiek jo gydytojas žino-tų, kur – visame kraujyje ar krau-jo plazmoje – buvo atlikti tyrimai. Šiuo metu Lietuvoje jau yra ma-tuoklių, naudojančių tyrimo juos-teles, kurie apskaičiuoja ir patei-kia gliukozės koncentraciją kraujo plazmoje, nors prie juostelės buvo priliestas kapiliarinio kraujo lašiu-kas (iš piršto galiuko).

Kraujo plazmos tyrimai tiksles-ni. Tačiau besimatuojantis žmo-gus turi įvertinti, kad rezultatai yra maždaug 11 proc. didesni nei kapiliarinio kraujo mėginio tyri-mai. Informacija, kur matuoklis tiria gliukozės koncentraciją (vi-same kraujyje ar kraujo plazmo-je), būna pateikta tyrimo juoste-

lių pakuotės lapelyje. Tai svarbu žinoti, nes daugelis sergančių savo matuoklio tyrimų duome-nis lygina su kito matuoklio ty-rimo rezultatais ar laboratorijo-se atliktais tyrimais ir, pastebėję skirtumus, nežino, kodėl šių ga-li atsirasti.

Gliukozės kiekio kraujyje ma-tuoklių pasirinkimas yra labai di-delis – nuo išmaniųjų, galinčių įvertinti įvairius parametrus, skir-tingai koduojamų ar nekoduojamų, įvairaus dydžio iki visiškai papras-tų. Todėl kiekvienas sergantis gali išsirinkti sau labiausiai tinkantį.

Tikslumas – išskirtinė matuok-lio Accu-Chek Performa ypaty-bė. Kaskart matuodamas šis prie-taisas automatiškai pats atlieka per 150 patikrų. Jis patikrina tyri-mo juostelę, kraujo mėginį, įverti-na aplinkos temperatūrą ir drėgmę bei daugybę kitų dalykų ir leidžia atlikti matavimą tik tada, kai nė-ra kliūčių tiksliam rezultatui pa-teikti.

Matuoklis pateikia gliukozės kie-kio kraujyje rezultatą, atitinkan-tį gliukozės koncentraciją krau-jo plazmoje. Išmokti naudotis bet kuriuo matuokliu nesunku, tam tereikia atidžiai perskaityti nau-dotojo vadove pateiktas instrukci-jas. Tyrimo rezultatus labai svarbu užrašyti į sąsiuvinį arba dienyną, dar geriau – panaudoti specialius rodmenų registravimo lapus, pa-vyzdžiui, Accu-Chek 360° View, kuriuose rodmenis galima pavaiz-duoti grafiškai. Jie labai naudingi kartu su gydytoju aptariant toles-nį gydymą.

Į pagalbą sergančiam cukriniu diabetu

AB „Roche Lietuva“R

šeštADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012

16

vakarėšeštADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012

Tadas JankauskasBendrovės „Avitelos prekyba“ generalinis direktorius

– Gardžiuotis puikia aromatinga kava galima ir namuose, kad ir naudojan-tis spaudiminiais kavos aparatais. Ar šiandien tai yra prabangos prekė?

– Vertinant Europos šalių pardavimus, ši prekė yra itin paklausi ir „ant bangos“. Dauguma gamintojų atlieka tyrimus, kurių rezultatai byloja, jog kava yra populiariausių gėrimų sąraše kartu su vandeniu, alumi bei arbata. Tad gerti kokybišką kavą, pagamintą įmantriau-siais būdais, yra stilinga ir madinga. Sa-vo ruožtu galime teigti, kad ši gaminių kategorija tampa vis paklausesnė. Ti-kėtina, kad ilgainiui kiekviena viduti-nes pajamas gaunanti šeima namuose turės po tokią buities priemonę.

– Už ką vertinami spaudiminiai ka-vos aparatai?

– Pirmiausia turbūt už tai, kad jie sutei-kia galimybę mėgautis kavos gėrimu, lyg jis būtų pagamintas patyrusio ba-ristos. Be to, jie yra universalūs – galima ruošti kakavą ar panašius gėrimus, pli-kyti arbatą bei nuolat turėti šilto pieno, tinkamo net vaikams maitinti.

– Kokių tipų šių kavos virimo apa-ratų šiandien siūlo gamintojai? Ko-kios yra jų funkcijos, privalumai ir trūkumai?

– Kapsulinių kavos aparatų veikimo principas paprastas: į specialią talpy-klą įdedama atitinkamo gamintojo kapsulė su pasirinktos rūšies kava, nu-spaudžiamas mygtukas – gėrimas pa-ruoštas. Patogu naudoti, nereikia valy-ti. Trūkumas tas, kad vartotojai pririšti prie kavos kapsulių gamintojo bei jo teikiamo asortimento, kuris dažnai bū-na ribotas. Paskaičiuota, kad naudojant kapsulinį ar pupeles malantį automa-

Komentarastinį kavos aparatą, kavos puodelio kai-na panaši. Pusiau automatiniai spaudiminiai ka-vos aparatai skirti tiems, kurie nesibo-di gaminti kavą dalyvaudami visame procese – nuo vandens įpylimo, kavos pupelių malimo, užspaudimo iki pieno putos suplakimo. Automatiniai spaudiminiai kavos ap-aratai paruošia kavą iš šviežiai sumal-tų kavos pupelių pagal individualius pageidavimus. Puikų rezultatą garan-tuoja moderni elektronika ir pažan-gios technologijos. Šie kavos aparatai viską padaro patys: pradedant valy-mu, kalkių pašalinimu ir baigiant ka-vos intensyvumo parinkimu bei pieno putos tirštumu. Jie vertinami dėl ska-niausios, intensyvios kavos bei itin pa-prasto naudojimo. Pavyzdžiui, aukščiausios klasės ka-vos apartuose galima suprogramuoti sau tinkamą idealią kavą ir ją pasiga-minti tik vieno mygtuko paspaudimu. Skirtingą, individualią kavą gali užsi-programuoti iki 6 narių ir gerti visiškai individualią kavą. Yra tokių kavos apa-ratų, kurie atpažįsta asmenį net pagal pirštų antspaudus. Išlašantys kavos aparatai – daugeliui pažįstami, šiek tiek į šalį pasitraukę prietaisai silpnos amerikietiškos kavos mėgėjams. Privalumai: gėrimas visada po ranka, palaikoma temperatūra, ga-lima gaminti arbatą. Trūkumas – neiš-gauna viso galimo gėrimo skonio ir in-tensyvumo.

– Daugelis baiminasi, kad kavos apa-ratai reikalauja daug priežiūros.

– Nebūtų galima teigti, kad tokie prie-taisai šia prasme būtų kažkuo išskir-tiniai. Visi aparatai, turintys virimo, kaitinimo funkciją, kaip ir skalbyklės, virduliai, laidynės, reikalauja pagrin-dinės priežiūros – kalkių pašalinimo. O kad kavos aparatas tarnautų ilgiau, patariama išjungti jį, jei nenaudojamas ilgiau nei valandą, vartoti tik minkštą vandenį, į vandens talpyklą pilti tik šal-tą vandenį, kavos virimo metu neiš-jungti aparato ir neatidarinėti talpyklų, bent kartą per savaitę išvalyti pagrin-dinį mechanizmą. Ant puodelių pašil-dytuvo, jei toks yra, nederėtų džiovinti šlapių puodelių – jis skirtas tik puode-liams pašildyti.

Li na Bie liaus kai tėl.bieliauskaite@kl.lt

Gur ma nų džiaugs muiIr nors spe cia lis tai pri pa žįs ta, kad Lie tu vo je vis dar trūks ta ka vos gė­ri mo kul tū ros, bent jau pa si rin ki­mo ga li my bės pa ma žu ple čia si.

Štai, pa si ro do, Klai pė do je jau ga­li ma ne tik įsi gy ti iš si ne šti švie žiai skru din tos ka vos, bet ir pa si mė­gau ti pa čia bran giau sia pa sau ly­je ka va iš In do ne zi jos – „Ko pi Lu­wak“. Šio iš ran kiau sių gur ma nų ver ti na mo gė ri mo esp re so puo de­lis kai nuo ja be veik 20 li tų.

„Taip, dau ge lis mū sų sve čių bū­na nu ste bin ti, kad Klai pė do je ga li­ma ras ti aukš tos ko ky bės ka vos. Ir su lau kia me ne ma žai gur ma nų, ku­rie ži no, ką ge ria, ir daug nu si ma­no apie ka vą“, – pri pa ži no vos tris mė ne sius „Her kaus ga le ri jo je“ vei­kian čios ka vi nės „Eve rest Cof ee“ sa vi nin kė Ire na.

Ta čiau, kaip pa ti ki no klai pė die tė, net ir ypa tin giau sia, pra ban giau sia ka va bus nie ko ver ta, jei ji ne tin ka­mai pa skru din ta ar pa ruoš ta. Tad čia, vie to je, klien tų aky se skru­di na ma ne tik gar sio ji „Ko pi Lu­wak“, bet ir ki tų eg zo tiš kų rū šių ka va, to kia kaip Bo li vi jos, Bra zi li­jos, Mek si kos, Ugan dos ar In di jos.

Ka va ga­li iš vys­ti die nos švie są tik tris kar­tus: kai ji skru di na­ma, ma la­ma ir kai ge ria ma.

Ka va rei kia mo kė ti mė gau tis

Į uos ta mies tį at ke liau ja tik ža lios, ne di de liuo se ūke liuo se išau gin tos ka vos pu pe lės, ku rioms tik rą jį gy­ve ni mą su tei kia ka vi nė je be si dar­buo jan tis skru di ni mo meist ras iš Vo kie ti jos Mai cas Witte‘as.

Ne ra do ge ros ka vosPa sak pa šne ko vės, Lie tu vo je nė­ra nė vie no to kio ly gio ser ti fi kuo to skru di ni mo spe cia lis to, to dėl te ko kvies tis iš ki tur.

„Dau giau nei ket ve ri me tai esu Lie tu vo je ir ne te ko ger ti ge ros ka­vos. Ji vi sur vie no do ly gio, pa ga­min ta pra mo ni niu bū du, – pri pa ži­no po nia Ire na. – To dėl ir ki lo idė ja at si vež ti aukš tos ko ky bės ka vą tie­siai iš plan ta ci jų ir pa skru din ti ją taip, kaip tai pri va lu da ry ti.“

Mo ters tei gi mu, ka va tu ri dau­giau nei 800 aro ma tų, o skru di­nant pra mo ni niu bū du jie ne ga li iš si vys ty ti, at si skleis ti.

Taip pat ža lio je ka vo je gau­su drėg mės, ku rios ne ma ža da lis skru di nant iš ga ruo ja. Tad, pa sak Ire nos, vie ša pa slap tis, jog ma si­nė je ga my bo je grie bia ma si įvai­

rių triu kų, ku rie pa dė tų su grą žin ti pra ras tą svo rį. Pa vyz džiui, jau pa­skru din tos pu pe lės „iš mau do mos“ ga ri nė se vo nio se.

Taip pat de rė tų ži no ti, jog stip­riai su skru din to je ka vo je gau su svei ka tai kenks min gų kan ce ro ge­ni nių me džia gų.

„Ma si nė ga my ba ne ga li iš lai ky­ti aukš tos ko ky bės, nors ir ieš ko­ma išei čių. Ta čiau iš ties ko ky biš­kai, ge rai pa ruoš ti ka vą rei ka lau ja daug ži nių, dar bo bei in ves ti ci jų. Ga li su ga din ti to nas pu pe lių, ta­čiau ne gau si to, ko rei kia. Tad šian­dien ne tik Lie tu vo je, bet ir Bal ti­jos ša ly se esa me vie nin te liai, ku rie skru di na me ka vą ka vi nė je“, – šyp­so jo si pa šne ko vė, pri pa ži nu si, kad klai pė die čiai tai jau įver ti no.

Die nos švie sa – ta buAr ne bū nant eks per tu ga li ma įver­tin ti, ka da ka va iš ties ko ky biš ka, o ka da – pra sta?

Pa sak Ire nos, ge riant esp re so ka­vą, pri klau so mai nuo konk re čios rū­šies, bur no je tu ri keis tis po sko niai.

„Kad ir ko kie jie bū tų, ga lu ti nis re zul ta tas – bur no je tu ri jaus tis ma lo nus ka vos sko nis, sal du mas. Jei į go mu rį įsi ge ria sau sas kar tu­mas ir jis ne pa lei džia, va di na si, ka­va – blo gos ko ky bės, ji pra stai pa­ruoš ta“, – paaiš ki no ži no vė.

Taip pat pa šne ko vė įspė jo, kad ka va tu ri bū ti lai ko ma spe cia lio se va kuu mi nė se pa kuo tė se, bet ji bū­ti nai tu ri kvė puo ti. O nuo švie sos šį pro duk tą de rė tų aky lai sau go ti.

„Ka va ga li iš vys ti die nos švie są tik tris kar tus: kai ji skru di na ma, ma la ma ir kai ge ria ma“, – aiš ki no po nia Ire na.

Ka vi nės šei mi nin kė pa ti ki no, jog pui kų, aro ma tin gą gė ri mą kuo pui­kiau siai ga li ma pa si ga min ti ir na­mų są ly go mis.

„Tie siog kiek vie nam pa ruo ši mo bū dui ka vą rei kia skir tin gai su mal­ti ir su si ras ti rei kia mą jos kie kį“, – aiš ki no ji.

Mo te ris taip pat pa ta ria ne si bai­min ti paeks pe ri men tuo ti. Pa si ro­do, kad ka vos sko nį ga li nu lem ti ir tai, ka da į ją bu vo įber ta cuk raus – prieš įpi lant ar jau įpy lus pie no.

„Kai ku rios ka vos rū šys ga li tu­rė ti „n“ po sko nių, ne ly gu, kaip ją

pa ruo ši, kuo pa gar din si. Ir ne sku­bė ki te. Ka va – kaip vy nas, ją rei kia mo kė ti ne tik pa ruoš ti, bet ir mė­gau tis, mo kė ti ska nau ti“, – šyp so­jo si pa šne ko vė.

Trau kia eks pe ri men taiNors sa ko ma, kad kla si ka ne ma ri ir bus ma din ga vi sa da, ta čiau pa sta­ruo ju me tu esp re so, la tė, ka pu či­nas ar ki ta tra di ci nė ka va įgy ja vis dau giau kon ku ren tų.

To kias ten den ci jas pri si pa ži no pa ste bįs ka vi nių tink lo „Max Cof­fee“ sa vi nin kas Aud rius Stat ke vi­čius. Pa sak pa šne ko vo, tai na tū­ra lu – pa si rin ki mo asor ti men tas ple čia si ir žmo nėms no ri si iš ban­dy ti nau jo ves. Tad ir ka vi nės lan­ky to jams kas mė ne sį sten gia ma si pri sta ty ti po nau jie ną – spe cia liai su kur tą ka vą.

„Te ko pa ste bė ti, jog jau ni mas mėgs ta eks pe ri men tuo ti įvai riais si ru pų sko niais, mo te rys daž niau­siai ren ka si latė, o vy rai – kon ser­va ty ves ni, la biau siai mėgs ta juo­

dą ar ba esp re so ka vą“, – įvar di jo A.Stat ke vi čius.

Po pu lia riau sių ka vų „to pe“ pui­kuo ja si ka ra me li nė, mė ly nių ka va bei mo ka su šo ko la du, ypač mėgs­ta mi plak ta grie ti nė le pa gar din­ti gė ri mai.

„Kla bant apie pa pil do mus ka vos si ru pų sko nius, tur būt la biau siai lie tu viai vis dėl to mėgs ta ka ra me­lę“, – šyp so jo si pa šne ko vas.

A.Stat ke vi čius įžvel gė, jog tau­tie čiai vis la biau pai so ir se zo niš­ku mo, tad šil tuo ju me tų lai ku ypač po pu lia rūs šal tie ji gė ri mai.

Be abe jo, ir ši sri tis yra pri klau­so ma nuo ma dų skers vė jų. Štai šiuo me tu, pa šne ko vo tei gi mu, Va ka rų Eu ro po je, ypač Di džio jo je Bri ta ni jo je la bai po pu lia ri va di na­mo ji „Flat Whi te“ ka va, kai dvi gu­bas esp re sas pa gar di na mas tru pu­čiu pie no. „O į Eu ro pą šis ka vos pa ruo ši mo bū das atė jo iš Aust ra­li jos – „Flat Whi te“ ten da bar yra pir mas nu me ris“, – šyp so jo si pa­šne ko vas.

Vie na po ki tos uos­ta mies ty je dygs tan­čios ka vi nu kės, ka­vos na mai by lo ja, jog klai pė die čiai nea be jin gi šiam to­ni zuo jan čiam, žva­li nan čiam ir aro ma­tin gam gė ri mui.

Pa siū la: �� ka�vos�mė�gė�jai�šian�dien�ga�li�mė�gau�tis� įvai�riau�sio�sko�nio�gė-��ri�mais.� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Eg zo ti ka: �� ka�vi�nė�je� „Eve�rest� Cof�fee“� ka�vos� pu�pe�lės�spe�cia�liu�apa�ra�tu�skru�di�na�mos�lan�ky�to�jų�aki�vaiz�do�je.�� „Eve�rest�Cof�fee“�nuo�tr.

17

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIšeštADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012

Sveikata, grožiS

NekilNojamaSiS turtaS

poilSiS, kelioNėS

Nukelta į 18 p.

Šeimos, vaikų ligų gydytojas, akušeris gi-nekologas, dermatovenerologas, urologas, neurologas, kardiologas, endokrinologas. Odos vėžio diagnostika vokiečių FotoFinder dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas. Nėščiųjų priežiūra. Įvairios echos-kopijos: kojų, inkstų, kaklo kraujagyslių, są-narių, nėščiųjų ir kitos. Gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Hemorojaus gydymas. Reabilitacijos paslaugos. Naujie-nos! Smegenų kraujagyslių echoskopija, nėščiosios vaisiaus tyrimas 4D programa, plastikos chirurgo konsultacijos. UAB Kun-cų ambulatorinė klinika, www.kaklinika.lt, tel. (8 46) 410570, tik ginekologai tel. (8 46) 220455.

933757

Vidaus organų echoskopija. Gydytojo reabi-litologo konsultacijos. Hirudoterapija. Aku-punktūra. Magneto, ozono ir jonizuoto de-guonies, LED šviesos, „šaltojo“ lazerio, ultra-garso procedūros. Limfodrenažas. GROŽIUI: veido, kūno stangrinimas tirpstančiais siūlais, „sculptra“, hialuronu. Raukšlių lyginimas ir veido modeliavimas užpildu, pagamintu iš Jūsų kraujo. Mezoterapija - PRP TROMBOCITŲ PLAZMA atjauninimui, plaukų atauginimui. Hydra FacialTM drėgnoji odos dermabrazi-ja. Anticeliulitinės procedūros, kavitacija. Radiochirurginis odos darinių, nepageidauja-mų plaukų, kapiliarų šalinimas. S. Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767. Mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.

933484

AMBULATORIJA

Unikalitechnologija

Lietuvoje

„Salvijos“ medicinos centre konsultuo-ja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, trauma-tologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiolo-gai (mamografija), gastroenterologai, otori-nolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgyme-da“ – šeimos gydytojai su odontologais (gy-dymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.

935522

MIELI KLIENTAI! NUOLAIDŲ METAS! Optika „Visus Optimus“ kviečia apsilankyti: P.C. „Vyturys“ Laukininkų g. 19 2 AUKŠTE, P.C. „Liepa“ Priestočio g. 30, P.C. „Maxima“ Ši-lutės pl. 40A, P.C. „Grandus“ Taikos pr. 66A. Regos patikra BALANDĮ nemokama*. Akinių rėmelių išpardavimas, nuolaidos iki 75%. FOTOCHROMINIAMS AKINIŲ LĘŠIAMS 40 % NUOLAIDA*. PLONINTIEMS 1,67 INDEX. AKINIŲ LĘŠIAMS TAIP PAT 40 % NUOLAIDA * Perkant vienus saulės akinius ANTRUS DOVANOSIME *. Pigiausi kontaktiniai lęšiai!!! Daugiau info teiraukitės optikose. AČIŪ, KAD MUMIS PA-SITIKITE! *yra papildomų salygų.

932951

Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stu-buro būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Labiausiai paplitusių problemų su nugara ir strėnomis profilaktika ir reabilitacija. „Kalnų oro“ metodas. Indivi-dualus trumpalaikis hipoksijos (trūkinėjan-ti normobarinė hipoksiterapija) gydomasis poveikis. Individuali druskos haloinhaliaci-ja. Individuali druskos haloinhaliacija. Kon-sultacijos dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. Lic. Nr.2682

925724 Nuolat dirbti viešbutyje „Morena“ reikalin-gas barmenas-padavėjas. Geros darbo sąly-gos. CV siųsti admin@morenahotel.lt.

936519

Reikalingi suvirintojai dirbti Lietuvoje ir už-sienyje. Būtinas sertifikatas proc. 141/111. Tel. (8 46) 215 859.

937656

Siūlome darbą kambarinei, informa-cija tel. 8 615 33 092; virėjai (-ui), tel. 8 615 33 054.

937054

Skubiai reikalingas langų plovėjas. Grafikas - ne visa darbo savaitė. Būtinas nuosavas au-tomobilis. Tel. 8 685 59 352.

937970

Transporto įmonei Šilutėje reikalingi vairuo-tojai važiuoti reisais Europa-Rusija. Tel. 8 698 57 705; dariuskli@zebra.lt.

924796

perka

Superku nereikalingas vinilines muzikos plokš-teles (estrada, klasika, jazz, pop/rock ir kt.), išsivežu pats. Tel. 8 620 63 716.

938693

UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spal-votųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Mi-nijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.

938316

100 kv. m komercinės paskirties patalpas pusrūsyje Debreceno g. 5. Galimi keitimo va-riantai. Teirautis tel. 8 686 03 098.

932037

23 a sklypą labai gražioje vietoje - ribojasi su vandeniu. Asfaltas, miesto mikroautobusas Nr. 7, dujos, elektra, vanduo, buitinės ir lietaus nuotekos, gatvių apšvietimas. Galimybė statyti 2 namus. Tik 265 000 Lt. Bendradarbiaučiau su agentūrom. Tel. 8 602 04 833.

937058

3 kambarių su holu butą Budelkiemio g. (9/8 a., rytų-vakarų pusės, be remonto, 125 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 601 99 238.

935606

Ginduliuose 180 kv. m namą 9 a sklype (vi-sos komunikacijos, dujos, 395 000 Lt, savi-ninkas). Tel. 8 663 77 371.

932712

Ginduliuose statomą dvibutį kotedžą (100 kv. m, 17,5 a sklype, visos komunikacijos, dujos, savininkas, 275 000 Lt). Tel. 8 663 77 371.

932691

Įvairus sodų ir gyvenamųjų namų pasirinki-mas Šernuose. Tel. (8 46) 476 644, 8 682 59 085.

936935

Ketvergiuose statomą vaizdingoje vietoje 1 aukšto 100 kv. m namą 8 a sklype (visos ko-munikacijos priduotos, savininkas, 265 000 Lt). Tel. 8 663 77 371.

932722

Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

935128

Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas du-jomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

935122

Naujos statybos namą Dituvoje, SB „Gubo-ja“. Visiškai atlikta lauko apdaila, iš dalies vidaus apdaila. Galime visiškai įrengti. Tel. 8 604 60 027.

929586

Nebrangiai 340 kv. m mūrinį namą Dviračių treko rajone. Savininkas. Tel. 8 682 48 212.

936938

Prie 7-ojo mikroautobuso stotelės Mazūriškiuo-se statomus 100 ir 140 kv. m namus (dujos, trinkelės, užkardas, 295 000 Lt, savininkas). Tel. 8 663 77 371.

932702

Skubiai naujos statybos 3 kambarių butą (4/3 a., 64 kv. m plius 9 kv. m lodžija, reguliuoja-mas šildymas, kaina sutartinė). Savininkas. Tel. 8 650 18 854.

938448

perka

2, 3 kambarių butą senamiestyje. Mokėsiu iki 170 000 Lt. Tel. 8 619 51 046.

932902

Įvairią žemę Lietuvoje, gali būti nedirba-ma, su bendraturčiais, išnuomota, sutvar-ko dokumentus, moka geriausia kaina. Tel. 8 652 56 600.

910277

paSkoloSSkubios paskolos. Suteikiame skubias pa-skolas už užstatą ir pagal vekselį. Užsta-tui tinka ir automobiliai. Greitas doku-mentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt.

925455

UAB 2KREDITO GARANTAS“ teikia paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditoga-rantas.lt, www.kreditogarantas.lt.

928010

Nuoma

Išnuomojamas 1 kambario butas ilgam laikui Klaipėdoje, Šturmanų g., 5/2 a. Tel. 8 607 30 587, e. paštas semkiv24@gmail.com.

937747

Išnuomojamas 1 kambario butas ir garažas. Tel. 8 699 13 748.

938688

Išsinuomosiu 2 arba 3 kambarių butą. Tel. 8 611 45 000.

938438

Skubiai išnuomojamas tvarkingas 3 kambarių butas Laukininkų g. (2 aukšte, su baldais ir buitine technika). Tel. 8 618 04 017.

938423

parduoda

Butus naujos statybos name centre. Dau-giau infor. www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668.

933234

Namą Palangoje, 4,5 a sklype, Sedulų g.; 8 a žemės sklypą Šventojoje, Miško Tako g. (yra detalusis planas 400 kv. m, 10 m aukš-čio namo statybai; neribotai poilsio name-lių). Tel. 8 672 95 614.

938643

Namus labai gražioje vietoje, prie vandens. 1 aukšto, su išorine apdaila, sutvarkyta aplinka - 275 000 Lt. Visiškai įrengtas - 365 000 Lt (iki raktų). 2 aukštų - 295 000/395 000 Lt. Asfaltas, miesto mikroautobusas Nr. 7, dujos, elektra, vanduo, buitinės ir lietaus nuotekos, gatvių apšvietimas. Tel. 8 602 04 833.

937041

Sodybą Priekulės sen. (76 a posodybinis skly-pas, 3 ūkiniai pastatai, 150 kv. m namas, 1,5 ha dirbamos žemės, šalia pagrindinio kelio). Tel. 8 655 14 097, 8 655 08 652.

936610

1,3 ha žemės sklypą Stončiuose; garažą; požeminę dujų cisterną (4,2 kub. m). Tel. 8 699 13 748.

938691

10 a sklypą gyvenamojo namo statybai Rokų k. (už Šernų, asfaltuotas kelias, graži gamta). Tel. 8 682 59 085.

936940

DarbaSieško darbo

Statau ir remontuoju šiltnamius, tveriu tvo-ras, statau lauko ir vidaus židinius, mūriju, kloju trinkeles, dengiu stogus; kt. statybos darbai. Tel. 8 662 11 898.

938875

naujus komandos narius

UAB „Hertel Services“darbui užsienyje reikalingi

PASTOLIŲ MONTUOTOJAIBūtini reikalavimai:

darbo patirtis; anglų kalba.

Įmonė siūlo: geras darbo sąlygas; tobulėjimo galimybes; gerą atlyginimą.

Tel.: 8 687 73397, (8 46) 489 528.El. paštas info@hertel.lt

Šiuo metu ieškome

KLAIPĖDOS REGIONO PARDAVIMO VADYBININKO(-ĖS)

Darbo pobūdis: reklamos projektų / paslaugų rengimas, pardavimas ir koordinavimas; asmeninių pardavimų planavimas, vykdymas, analizė; ilgalaikių ryšių su verslo klientais palaikymas, naujų paieška, derybos; rinkos analizė, pasiūlymų teikimas.

Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas; daugiau nei 2 metų sėkminga darbo patirtis pardavimo srityje; orientacija į rezultatą, komunikabilumas, atsakingumas, analitinis mąstymas; puikūs bendravimo, derybų įgūdžiai, kūrybingumas; geros anglų ir rusų kalbos žinios ir geri darbo kompiuteriu įgūdžiai; darbo patirtis leidyboje ar žiniasklaidoje būtų pranašumas; vairuotojo pažymėjimas, nuosavas automobilis.

Įmonė siūlo: įdomų ir atsakingą darbą; galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų rezultatų; konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais, motyvacines priemones; visas socialines garantijas.

Skelbimas galioja iki 2012 04 13.

Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Klaipėdos regiono pardavimo vadybininkas“ siųskite

el. p. m.rakauskiene@vilniausdiena.lt.Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Siūlo darbą

Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkaino-tojos nustatyti dėvėtų rūbų kainą ir par-davėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.

936493

Ieškomas pardavėjas-konsultantas (-ė), rei-kalingi darbo kompiuteriu įgūdžiai. Tel. 8 673 22 535, 8 672 58 767.

937984

Ieškomas vairuotojas, turintis B, C kategorijas. Geros darbo sąlygos. Tel. 8 602 88 621.

938411

Metalinių konteinerių gamyklai Gargžduose reikalingi suvirintojai, smėliuotojai-dažytojai ir metalo karpymo-lankstymo staklių operato-riai. Tel. (8 46) 451 595, 8 685 10 440.

935078

Reikalingos valytojos oficialiai dirb-ti Anglijoje. Geras atlyginimas, apmoka-mos atostogos, apgyvendiname. An-glų k. nebūtina. Tel. +447955504578, www.sunlightcleaning.co.uk.

897798

UAB „Palangos linas“ siūlo darbą masažuo-tojai (-ui). Tel. 8 460 56 105, e. paštas admi-nistracija@palangoslinas.com.

936583

kitaparduoda

Skaldytas beržines malkas. Atveža. Tel. 8 652 07 677.

929301

buitiS ir techNikakompiuteriai

Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiu-terius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 647 07 741.

929445

18

KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, prAMOgOSšeštADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012

teatrasKlaipėdos dramos teatras

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70)Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos te-atro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.Balandžio 14 d. 18 val. – J.Kesselring. „Arše-nikas ir seni nėriniai“. 2 dalių komedija. Rež. P.Gaidys.

Klaipėdos valstybinis muziKinis teatras

(Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt)Balandžio 13 d. 18.30 val. – E.Kalman. „Čar-dašo karalienė“. 3 veiksmų operetė. Skiriama – senjorams ir studentams.Balandžio 14 d. 18.30 val. – premjera. „Sveikas, Čarli!“. Vodevilis ir šokio spektaklis.Balandžio 15 d. 15 val. – A.Kučinskas. „Bulvinė pasaka“. 2 v. opera vaikams.

Klaipėdos Koncertų salė(Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt)Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilie-tų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt.XXXVII festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“„Klaipėdos muzikos pavasaris – didingas kla-sikos skambesys“Balandžio 11 d. 18 val. – „Ecco la primavera. Pavasario aidai“. Senosios muzikos ansam-blis „Hortus Musicus“ (Estija). A.Mustonenas (meno vadovas, smuikas). Bilietai 20, 30, 50 Lt. Nuolaidos galioja. Balandžio 20 d. 18 val. – „Vingriais melodijų keliais“. Lomza Chamber Philharmonic (Lenkija). Meno vadovas ir dirigentas J.M.Zarzycki (Lenki-ja). Solistas G.P.Kolodziej (baritonas, Lenkija). Bilietai 20, 30 Lt. Nuolaidos galioja. KITI RENGINIAIBalandžio 10 d. 19 val. – „Domino“ teatro prem-jera „Apie ką kalba vyrai“. Vaidina: J.Gaižauskas, G.Ivanauskas, S.Uždavinys, D.Skamarakas. Bi-lietais prekiauja Bilietai.lt.Balandžio 12 d. 20 val. – XI tarptautinis džiazo vokalistų konkursas „Jazz voices 2012“. Vokalinio džiazo koncertas. Dalyvaus grupės „Singaz“ ir „Jazz Vision“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Balandžio 13 d. 17 val. – XI tarptautinio džiazo vokalistų konkurso „Jazz voices 2012“ pusfina-lis. Dalyvaus vokalistai iš Anglijos, Japonijos, Rusijos, Italijos, Suomijos, Estijos, Ukrainos, Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Kroatijos, Tur-kijos, Latvijos bei Lietuvos. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Balandžio 14 d. 20 val. – XI tarptautinis džiazo vokalistų konkursas „Jazz voices 2012“. Vokalinio džiazo koncertas. 2011 m. „Jazz voices“ didžiojo prizo laimėtojas „Wojciech Myrczek Quintet“ (Lenkija). Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Balandžio 15 d. 16 val. – XI tarptautinio džiazo vokalistų konkurso „Jazz voices 2012“ finalas. Nukelta į 19 p.

parodos

atkelta iš 17 p.

statyba ir statybinės medžiagosparduoda

Nebrangiai parduoda smėlį, žvyrą, skaldą, gruntą sklypui sukelti, statybinį laužą, juo-džemį. Atveža savo transportu. Daro kelius. Tel. 8 654 89 088.

923500

Skaldytas malkas, lentų galus, lapuočių, spy-gliuočių lauko vidaus dailylentes, sendintas lentas, statybinę medieną. Tel. 8 687 71 293, 8 687 78 566.

929203

statybos paslaugos

Aliuminio ir plastiko langai, durys. Bal-konų stiklinimas stumdoma ir varstoma sistema. Konstrukcijos. Apdaila. Lizingas. Tel. 8 686 01 616, (8 46) 223 223. Taikos pr. 111, Taikos pr. 55. www.edlis.eu.

932205

Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovi-mas, griovimas, santechnika, elektra, pries-tatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, ta-petai. Tel. 8 681 25 108.

905535

Šiltiname namus su savo pastoliais. Statome namus nuo pamatų iki rakto, rekonstruoja-me sodo namus, kapitalinis butų remontas. Patirtis 20 metų. Tel. 8 650 95 999.

933174

Visi santechnikos darbai: vandentiekis, ka-nalizacija, centrinis šildymas, katilinės. Ka-minų įdėklai. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 29 345.

935167

Turinti ilgametę patirtį santechnikų brigada atlieka visų požeminių inžinerinių tinklų kloji-mo darbus (drenažas, vandentiekis, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai). Mini ekskavatoriaus nuoma. Tel. 8 679 96 688.

933132

automobiliaiautoserviso paslaugos

paslaugos

Taisau siuvimo mašinas. Tel. 367 504, 8 652 75 340.

937745

NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą bui-tinę technika - šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

935366

dėmesioKremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200.

885035

SODININKŲ BENDRIJOS „NERINGA“ NARIAMS! 2012 04 21 10 val. visus narius kviečiame į visuotinį ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą, kuris vyks bendrijos klubo patalpose. Dar-botvarkė: 1. Valdybos pirmininko ataskaita. 2. Revizijos komisijos ataskaita. 3. 2012 m. finansinės sąmatos tvirtinimas. 4. Naujų na-rių priėmimas. 5. Naujos valdybos rinkimas. 6. Valdybos pirmininko rinkimas. 7. Revizijos komisijos rinkimai. Bendrijos narių dalyvavi-mas būtinas. Bendrijos valdyba.

938867

UAB „Liuksa“ atlieka visas laidojimo ir kre-mavimo paslaugas, prekiauja visais laidoji-mo reikmenimis. Mus rasite S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 672 21 004 (visą parą).

932998

ĮvairūsINFORMACIJA apie planuojamo smėlio paėmi-mo šiauriniame Juodkrantės-Preilos poligone atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertini-mo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, A.Jakšto g. 4/9, 01105 Vilnius, tel. (8 5) 266 3661, faks. (8 5) 266 3663. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – Smėlio paėmimas šiauriniame Juodkrantės-Preilos poligone. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Klaipėdos apskritis, Baltijos jūros Preilos–Juodkrantės rajono šiaurinis poligonas. 4. Atsakingos ins-titucijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 04 03 priimta atrankos išvada Nr. (4)-LV4-1083, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Pasiūlymus per-svarstyti atrankos išvadą, taip pat susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, Birutės g. 16, Klaipėda, tel. (8 46) 466 453, faks. (8 46) 466 452, ir Lietu-vos Respublikos aplinkos ministerijoje, A.Jakšto g. 4/9, 01105 Vilnius, tel. (8 5) 266 3661, faks. (8 5) 266 3663 (terminas – 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paviešinimo).

938779

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klau-sos aparatai nuo 600 Lt. Kreiptis Tai-kos pr. 8, Klaipėda. Tel. (8 46) 254 441. www.klausosaparatai.lt.

934957

KonKursaiUAB „Pempininkų būstas“, į. k. 140514544, ieško rangovo Debreceno g. 64 namo stogo remonto darbams atlikti. Sąlygas galima pa-siimti pas techninės priežiūros vadovę, Taikos pr. 117, Klaipėda. Pasiūlymų lauksime dvi sa-vaites po skelbimo išspausdinimo. Pasiteirauti tel. (8 46) 341 811.

938519

UAB „Žardės būstas“, į. k. 140524848, ieško rangovo Taikos pr. 121 namo stogo remonto darbams atlikti. Sąlygas galima pasiimti Taikos pr. 117, Klaipėda, pas pastato administravimo vadybininką. Pasiūlymų lauksime dvi savai-tes po skelbimo išspausdinimo. Pasiteirauti tel. (8 46) 362 720.

938623

perka

Įvairių markių automobilius ir mikroauto-busus, gali būti su defektais arba be TA. Pa-siimame patys. Tel. 8 608 96 220.

936269

Važiuojančius ir nevažiuojančius automobi-lius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676.

936948

Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo dar-bai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gami-name plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455.

937220

Nuomojame ekskavatorius. Stato-me namus, įrengiame komunikacijas (drenažą). Tel. 8 682 61 223, e. paštas linadirgelaite76@gmail.com.

933105

Trinkelių klojėjų brigada kloja trinkeles, nau-doja savo ir užsakovo medžiagas. Turi didelę darbo patirtį. Tel. 8 645 20 333.

936727

baldaipaslaugos

Spintų su stumdomomis durimis, prieškam-bario, virtuvės baldų gamyba. Tel. 8 673 50 881, 8 646 16 451.

936408

buitis ir techniKaparduoda

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informa-cija - www.lietuvalondonas.com.

937760

UAB „Kraustymo komanda” - profe-sionalios kraustymo paslaugos įmo-nėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt.

921556

transporto paslaugosAtsakingai, greitai perkraustome, išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų. Tel. 8 688 77 722.

936258

Dalyvaus vokalistai iš Anglijos, Japonijos, Rusijos, Italijos, Suomijos, Estijos, Ukrainos, Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Kroatijos, Turkijos, Latvijos bei Lietuvos. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Balandžio 16 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“. Vaidins D.Kazlauskas. Bilietais pre-kiauja „Tiketa“.Balandžio 19 d. 19 val. – „Domino“ teatro ko-medija „2 vyrai. 1 tiesa“. Vaidina J.Gaižauskas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

žvejų rūmai(Taikos pr. 70, tel. 300 118)Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bi-lietų platintojų kasose.Balandžio 11 d. 19 val. teatro salėje – Klaipė-dos Pilies teatras. A.Barico „Šilkas“. Vaidina N.Savičenko ir R.Šaltenytė. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjo-rams 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.Balandžio 14 d. 12 val. teatro salėje – Klounų teatro studija „Dulidu“. Poetinės klounados spek-taklis „Bokštas“. Rež. L.Vyšniauskas. Bilieto pla-tintojas 12 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.Balandžio 15 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Panama labai graži“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Balandžio 15 d. 14 val. didžiojoje salėje – Vil-niaus mažasis teatras. „Mama katinas“. 2 da-lių spektaklis vaikams nuo 5 iki 99 metų. Rež. E.Jaras. Bilieto kaina 20–30 Lt. Bilietų platin-tojas „Tiketa“.Balandžio 19 d. 19 val. teatro salėje – pan-tomimos teatras „A“. Spektaklis „Dangaus link“. Pagal H.Hesės monografiją „Pranciškus Asyžietis“. Rež. A.Mažonas. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.

Klaipėdos lėlių teatras(Vežėjų g. 4, tel. 239 932)Balandžio 14 d. 12 val. – lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „Apapa“. Rež. G.Radvilavičiūtė.Balandžio 15 d. 12 val. – lėlių vaidinimas visai šeimai „Svečiuose pas Klaipėdikių šeimyną“. Rež. R.Bunikytė.

Klaipėdos valstybinė KolegijaSocialinių mokslų fakultetas(Jaunystės g. 1)Balandžio 10 d. 18 val. – tradicinių šokių vaka-ronė jaunimui. Vakaronės metu bus rodomas Lietuvos liaudies kultūros centro išleistas filmas – „Lietuvių tradicinės vestuvės”.

Klaipėdos etnoKultūros centras

Iki gegužės 4 d. Etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) tautodailininko Klaido Navicko (Vilnius) popieriaus karpinių paroda „Senieji lietuvių dievai, dievybės ir mitinės būtybės“. Nemokamai.

19

pramogosšeštADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012

atkelta iš 18 p.

restoranai

RestoRanas „VienaRagio malūnas“

Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.ltČia ideali vieta tenisui.Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lie-tuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kor-tai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiesiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivi-nančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!

teniso aRena

sportas, sveikata

Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536www.vienaragiomalunas.ltPraverkite duris į restoraną ir Jus aplankys vie-naragio nešama sėkmė ir laimė...Senove ir prabanga dvelkiančioje aplinkojegalėsite mėgautis europietiškais bei „Dvaro“ patiekalais, kelti pobūvius.Mes pasirūpinsime, kad Jūsų šventė būtų nuos-tabi ir nepakartojama.

Viešbutis – RestoRanas „magnisima“

J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.ltRestoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pus-ryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę ne-mokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus.Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė.Maloniai kviečiame apsilankyti!

Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt

4 naktų kruizas iš Talino – „4 sostinės“

Pažinkite nuostabias Šiaurės Europos sostines

– Taliną, Helsinkį, Stokholmą bei įspūdingąjį

Rusijos miestą Sankt Peterburgą!

Kaina nuo 450 Lt asmeniui*

Pažinkite dvi nuostabias Skandinavijos

sostines: Kopenhagą ir Oslą

mėgaudamiesi nuostabiu 2 naktų kruizų

litamicus

„kRantas tRaVel“

gėlėstik gėlės

Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą),Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566,klaipeda@tikgeles.ltJau dirbame ir sekmadieniais!Darbo laikas I–VI nuo 7 val. iki 18 val.VII nuo 10 val. iki 15 val.Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomisir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiosepatalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau.Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas:gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt.Perkant gėles pakuotėmis – taikomos žen-klios nuolaidos.IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUO-LAIDA! (netaikoma akcinėms prekėms).Perkančiuosius už 99 Lt vaišinsime kvapnia kava.

karščiausi kelionių pasiūlymai

POiLSinėS KeLiOnėS:Egiptas nuo 1085 Lt/asm.

Tenerifė nuo 2080 Lt/asm.

Tailandas nuo 3354 Lt/asm.

Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite

specializuotoje interneto svetainėje

www.kelioniupaieska.lt

FiRminė paRduotuVė „pitliaus skanėstai”

gardumynai

„Pitliaus skanėstai“ – smaližiams ir ieškan-tiems gardžiausio siūlo šakočių, tortų, pyra-gėlių, sausainių, bandelių, geros kavos, ar-batos, karšto ir nekaršto tikro šokolado, ... ir gardžios duonelės. Kepiniai – rankų darbo, tikro skonio, iškepti lai-kantis geriausių meistrų tradicijų. Užsukite, paragaukite! Mus rasite: „Pitliaus skanėstai“, Tiltų g. 17, Klaipėda

DFDS Seaways keltu!

Kaina nuo 156 Lt asmeniui*

2 naktų kruizas Ryga – Stokholmas

Beprotiška Fiesta Baltijos jūroje!

Su egzotiškais artistais iš Kubos, Brazilijos,

Argentinos ir Ispanijos!

Kaina nuo 95 Lt*

*Kaina pateikta iš išplaukimo uosto.

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Paryžiaus Komunos g. 2, KlaipėdaTel. (8 46) 257 660el. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt

VizOS:Rusijos viza – nuo 240 Lt

Baltarusijos viza – nuo 90 Lt

Indijos viza – nuo 350 Lt

Kinijos viza – nuo 290 Lt

bei kitų šalių vizos.

KeLTų BiLieTai:Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm.

Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.

Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.

Sporto klubas „VS FiTneSS“ kviečia išbandyti naujus SKVOŠO KORTUS. Sporto klube išbandysite treniruoklių salę su kardio, vibro treniruokliais bei jaukią sauną su priešpirčiu. Geros nuotaikos suteiks vykstančios aerobikos, stacionarių dviračių, kalanetikos treni-ruotės, bei teniso užsiėmimai. Šalia mūsų sporto klubo yra erdvi parkavimo aikštelė.Taikos pr. 66a, Klaipėda (PC „Grandus“, 2-ame aukšte)www.vs-fitness.lt Tel.+370 46 24 64 90

S.Daukanto g. 20, LT-92135 KlaipėdaBendrasis tel. (8 46) 310 311 arba 1312Faks. (8 46) 310 488, klaipeda@westexpress.ltTaikos pr. 61 tel. 370 (46) 340980, 370 (46) 343917akropolis@westexpress.lt, www westexpress.lt

KeLiOnėS SenJORaMS PiGiaU!

iBiSa (skrydis iš Varšuvos ir apgyvendinimas):

8 d. kelionė tik 1398 Lt; 15 d. kelionės kaina

– 2049 Lt/asm.

MaLJORKa (apgyvendinimas): 7 n. tik 569

Lt/asm.; 14 n. – tik 1243 Lt/asm. Papildomai

– skrydis iš Kauno.

Įeina: 4* viešbutis, 2/3 kartų maitinimas,

pervežimai, 1 nemokama ekskursija.

Kelionių periodas – nuo balandžio 15 d. iki

gegužės 20 d. (trukmė – 8/15 d.).

Kainos galioja asmenims nuo 55 metų

amžiaus ir kartu keliaujančiam asmeniui.

Balandžio 15 d. 14 val. etnokultūros centro kiemuose (Daržų g. 10, Vežėjų g. 4) atvely-kio šventė. Margučių ridenimas, daužavimas, žaidimai, dainos, šokiai, sūpynės. Veiks amatų mokyklėlės. Dalyvaus vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai „Alkiukai“, „Kuršiukai“, „Vorusnė-lė“, „Smeltužė“, „Versmelė“, „Kikilis“, „Pupos“. Nemokamai.Balandžio 16 – gegužės 31 d. etnokultūros centro 1 a. fojė (Daržų g. 10) dailininkės J.Mierkienės darbų paroda „Gajos metas“ (tapyba ant odos). Nemokamai.

kkkC parodų rūmai(aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2)iki balandžio 11 d. pirmoji VDA Nidos meno kolonijos menininkų rezidentų iš viso pasaulio paroda „Genius loci“. iki gegužės 6 d. K.Inčiūraitė. „Sekimas“.Balandžio 13 – gegužės 13 d. LFS Klaipėdos sky-rius. Fotografijų paroda „Kiti 3“. KŪRYBiniai UŽSiėMiMaiBalandžio 7 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Vely-kinis atvirukas“. Balandžio 14 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Pie-šimas parodoje“. Būtina iš anksto registruotis tel. 313 691 arba e. paštu virginija@kulturpolis.lt. Užsiėmimų kaina įeina į bilieto kainą – vaikams 2 Lt, su-augusiesiems 4 Lt.RenGiniaiBalandžio 12 d. 18 val., balandžio 13 d. 19 val., balandžio 14 d. 16 val. – rež. G.Žičkytės filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ peržiūra. Bi-lieto kaina 6 Lt.Balandžio 21 d. 19 val. – eksperimentinės mu-zikos kūrėjų „Mobilizacija 2012“. Bilieto kai-na 10 Lt.

kkkC meno kiemas(Bažnyčių g. 4)iki balandžio 20 d. Lėlių teatro paroda, skirta teatro 20-mečiui.edukacinės ekskursijos vyksta susidarius ne ma-žesnei nei 10 žmonių grupei. Būtina iš anksto re-gistruotis e. paštu klaipedosleles@gmail.com arba tel. 239 932. Edukacinės ekskursijos kaina 1 asmeniui 3 Lt.

Baroti galerija(aukštoji g. 1)iki balandžio 18 d. A.Anuso akvarelių paro-da „Klaipėda-Memelis: prarasto laiko be- ieškant“.

ldm prano domšaičio galerija (Liepų g. 33)Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, nuo-latinė dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) kūrinių ekspozicija „Prie Baltijos ir prie atlanto“.iki balandžio 15 d. Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos moksleivių kūrybinių darbų paroda, skirta mokyklos 20-mečiui.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji bibli-oteka

Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10a) – kiekvieną šeštadienį 11 val. veltinio technikos pamokos. Mokytoja E.Mekšėnienė (tel. 8 614 77 377).Jaunimo skyrius (Tilžės g. 9) – balandžio 13 d. 16 val. Vydūno vidurinės mokyklos moksleivių kūrybos vakaras.PaRODOS„Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki balandžio 10 d. Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Saulutė“ dailės studijos „Kopa“ vaikų piešinių paroda „Gyvenu nepriklausomoje Lietuvoje“. Dailės mokytoja A.Grudzinskienė. „Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki ba-landžio 14 d. Klaipėdos l.d. „Aušrinė“ „Lašiukų“ grupės darbelių paroda „Čir vir vir pavasaris“ (auklėtojos R.Stončienė, D.Butylkina“.

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės vie-šoji biblioteka

(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529)RenGiniaiBalandžio 12 d. 18 val. Galerijoje 13L – projek-to „Menas paramai“ organizuojamas vaidybos vakaras. Dalyvaus pantomimos teatras „A“, va-dovaujamas A.Mažono.Balandžio 13 d. 17 val. Gerlacho palėpėje – Klaipėdos teatralų kūrybos vakaras „Vieninte-liai ir nepakartojami“ su režisiere, dailininke G.Radvilavičiūte. Renginį ves S.Jačėnas.

klaipėdos etnokultūros Centras

BiBliotekosklaipėdos miesto savivaldyBės viešoji BiBlioteka

klaipėdos apskrities ievos simonaitytės viešoji BiBlioteka

kokteilis orai klaipėdoje

Šiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

rytoj

pirmadienį

+1+5+3 +3

0+2+2 0

+2+5+2 +3

4

4

8

balandžio 7-ąją

1975 m. gi mė bu vu si „Spi ce Girls“ na rė Vic to­ria Adams Beck ham.

1987 m. JAV pre zi den tas Ro nal das Rea ga nas pa­reiš kė, jog Ame ri kos dip­lo ma tai ne si kels į nau ją pa sta tą Mask vo je, kol ne­bus tik ri, jog pa sta te ne sa­ma šni pi nė ji mo įran gos.1988 m. Ira nas ir Ira kas bom bar da vo vie nas ki to sos ti nes bei ki tus mies­tus: žu vo de šim tys ir su­žeis ti šim tai šių vals ty­bių gy ven to jų.2005 m. įvy ko po pie­žiaus Jo no Pau liaus II lai do tu vės.

1652 m. Pie tų Af ri ko­

je olan dai įkū rė Keip­

tau ną.

1882 m. gi mė ra šy to jas

An ta nas Vie nuo lis­Žu­

kaus kas. Mi rė 1957 m.

1939 m. gi mė re ži sie rius

Fran cis Cop po la.

1946 m. Ka ra liau čiaus

sri tis pri jung ta prie Ru­

si jos.

1964 m. gi mė ame ri kie­

čių ak to rius Rus sel las

Cro we.

Kiau ši nius mar gin ki te ki taipEi, „Kok tei lio“ skai ty to jos, tik riau siai su­tin ka te su tuo, jog prieš Ve ly kas da žy­ti kiau ši nius tra di ciš kai yra at si bo dę. Įme ti į van de nį, ku ria me daž niau siai bū na svo gū nų lukš tai, ir vis kas. Šian­dien pa ban dy ki te mar gin ti kiau ši nius ki taip, pa vyz džiui, kak la raiš čiu.

Jei na muo se tu ri te se nų, ne be nau do ja­mų šil ki nių kak la raiš čių, į jų skiau tę įvy­nio ki te kiau ši nį, pa skui ap riš ki te šva riu bal tu sku du rė liu ir vir ki te puo de.Ga li te kiau ši nius mar gin ti si lue tais. Iš lip naus po pie riaus iš kirp ki te įvai riau­sių ve ly ki nių si lue tų ir kruopš čiai pri­lip dy ki te prie vir tų kiau ši nių. Ta da įmer ki te juos į van de nį su da žais. Liks tik pa si džiaug ti re zul ta tu.

Pa ban dy ki te iš da žy ti kem pi nė le. Iš­vir ki te kiau ši nius. Pa mir ky ki te kem pi­nė lę van de ny je. Su kar py ki te ją į ke lias ma žes nes da lis, kad bū tų pa kan ka ma kiek vie nai spal vai. Vien kar ti nę lėkš tę pa nau do ki te kaip pa le tę, ma žais kie­kiais iš spaus ki te ke lių skir tin gų spal­vų da žų. Pa si dė ki te ša lia tuš čią kiau­ši nių dė žu tę, į ku rią dė si te iš mar gin­tus kiau ši nius, kad šie iš džiū tų. Pa da­žy ki te kem pi nė lę į ak ri li nius da žus, po­pie ri niu rankš luos čiu nu sau sin ki te jų per tek lių. Lai ky da mi kiau ši nį ran ko je, leng vais pri si lie ti mais kem pi nė le tapš­no ki te jį no ri ma spal va, mar gin ki te pie­ši nė liais ar raš tais. Nu da žy tą kiau ši nį dė ki te į dė žu tę, kad nu džiū tų. Da žams nu džiū vus, iš mar gin ki te jį ki ta spal va. Šį pro ce są kar to ki te, kol jū sų mar gu tis taps spal vin gas ir gra žus.

„Kok tei lio“ po zi ci jaŠiam kar tui už teks. Dau giau puo šy bos va rian tų – prieš ki tas Ve ly kas.

Čes ka („Kok tei lis“ lauks gra žių ir ska nių kiau­ši nių vi są ki tą sa vai tę. Gal net jų nuo trau kos

bus pub li kuo ja mos)

Atėnai +24Berlynas +4Brazilija +28Briuselis +8Dublinas +10Kairas +35Keiptaunas +18Kopenhaga +6

Londonas +10Madridas +12Maskva +8Minskas +7Niujorkas +16Oslas +7Paryžius +11Pekinas +22

Praha +8Ryga +6Roma +17Sidnėjus +23Talinas +1Tel Avivas +32Tokijas +14Varšuva +11

Saulė teka 6.50Saulė leidžiasi 20.26Dienos ilgumas 13.36Mėnulis (pilnatis)

98­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 268 dienos.Saulė Avino ženkle.

Šiandien: Donata, Hermanas, Kantautė, Minvydas, Rūtenis, Saurimas. Rytoj:Aistis, Alma, Dionizas, Girtautas, Julija, Skirgailė, Valteris.Pirmadienį:Aurimas, Dalia, Dalius, Gitana (-as).

Vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

+9

+7

Vilnius+7

Alytus+9

Kaunas+7

Utena+8

Panevėžys

+5ŠiauliaiTelšiai

+5

Klaipėda+5

Vėjas1–4 m/s

Šiandien, balandžio 7 d.Orai Gana šiltus šeštadienio orus pirmą-ją Velykų dieną keis šaltesni su kritu-liais. Šiandien bus iki 9 laipsnių šilu-mos, į dienos pabaigą vakarų Lietuvo-je galimi nedideli krituliai, daugiausia lietus. Sekmadienį orai subjurs: kris sniegas, šlapdriba, kai kur kils pūgos. Naktį temperatūra bus 0–2 laipsniai šalčio, dieną 2–4 laipsniai šilumos. Pir-madienį kritulių bus gerokai mažiau.

+6

li na bie liaus kai tėl.bieliauskaite@kl.lt

Il gą jį šven ti nį sa vait ga lį orai klai­pė die čių ne le pins. Si nop ti kų tei gi­mu, bus vė su, pūs stip ro kas vė jas ir ne pa vyks iš veng ti kri tu lių.

Lie tu vos hid ro me teo ro lo gi jos tar ny bos Jū ri nių pro gno zių sky­riaus ve dė jo Lion gi no Pakš čio tei gi mu, šeš ta die nį bus de be­suo ta, pro tar piais lau kia kri tu­liai, pūs piet va ka rių, va ka rų 7–12 m/s vė jas.

Ter mo met ro stul pe lis šian dien įdie no jus kils iki 3–6 laips nių ši­lu mos, nak tį bus apie nu lį.

Sek ma die nį ti kė ti ni trum pi kri­tu liai, pūs šiau rės, šiau rės va ka rų 10–15 m/s vė jas.

Ve ly kos bus šal tosBus dar vė siau – oras įšils vos

iki 3 laips nių ši lu mos, o nak tį ter­mo met ro stul pe lis lai ky sis apie nu lį.

„Ant rą ją Ve ly kų die ną bus ne­pas to viai de be suo ta, be ženk les­nių kri tu lių, pūs piet ry čių 7–12 m/s vė jas, oro tem pe ra tū ra kils iki 4–7 laips nių ši lu mos, nak tį – iki 0–3 laips nių ši lu mos“, – ko men­ta vo spe cia lis tas.

Pa sak L.Pakš čio, ki to mis die no­mis pa laips niui šils. Ant ra die nį, tre čia die nį ir ket vir ta die nį kri tu­lių ne lau kia ma, pūs piet ry čių 6–11 m/s vė jas.

Oro tem pe ra tū ra ant ra die nį bus 7–10, tre čia die nį bei ket vir ta die nį – jau 10–13 laips nių ši lu mos, nak­ti mis lai ky sis 4–7 laips niai aukš­čiau nu lio.

Gamta: �� šiltesnių�orų�išsiilgo�ne�tik�žmonės.�� � Vytauto�Liaudanskio�nuotr.