1
saqarTvelos sapatriarqos wmida andria pirvelwodebulis
saxelobis qarTuli universiteti
humanitarul mecnierebaTa da samarTlis fakultetis
Sromebi III
gamomcemloba `qarTuli universiteti~
Tbilisi 2015
2
SromebSi ibeWdeba samecniero gamokvlevebi, romelic miZRvnilia
istoriis, eTnologiis, filologiis, Targmanmcodneobisა da samarTlis
aqtualuri problemebisadmi.
redaqtorebi: profesori sergo vardosaniZe profesori vaxtang guruli tomi gamosacemad moamzada istoriis doqtorma levan jiqiam
© gamomcemloba `qarTuli universiteti~ © avtorTa jgufi ISSN 2346-7657 @@
3
St. Andrew the First-Called Georgian University of the Patriarchate of Georgia
Works of Faculty of Humanities and Law
III
Publishing House `Georgian University~ Tbilisi 2015
4
The Collection contains scientific researches dedicated to the issues of History, Ethnology, Philology, Translation Studies and Jurisprudence.
Editors: Prof.Sergo Vardosanidze
Prof.Vakhtang Guruli
The Collection was prepared for publication by Doctor of History Levan Jikia
6
sergo vardosaniZe, istoriis mecnierebaTa doqtori, profesori
konstantinopolis qarTuli skola da XIX
saukunis saqarTvelo qarTveli xalxis mravalsaukunovan istoriaSi aris iseTi wlebi, romelTac
kardinalurad Secvales qveynis politikuri, ekonomikuri da kulturuli cxovreba.
erT-erTi aseTia 1453 weli, rodesac mravalwliani brZola saqarTvelos samxreTis
sazRvrebTan kulturul-sarwmunoebrivad axlobel bizantiasa da osmaleTs Soris am
ukanasknelis gamarjvebiT dasrulda; 1490 weli, rodesac feodaluri saqarTvelo
daiSala da es aqti kanonizirebul iqna daqucmacebuli feodaluri erTeulebis sazavo
xelSekrulebiT, maTac erTmaneTs Soris sasazRvro punqtebic ki daadgines. am
movlenebis paralelurad qarTuli eklesiac, romlis erovnuli koncefcia X
saukunidan eyrdnoboda giorgi merCulis cnobil debulebas _ `qarTlad friadi queyana
aRiricxebis, romelsaca Sina qarTuliTa eniTa Jami Seiwirvis da locvai yoveli
aResrulebis~, daqucmacda. mcxeTas gamoeyo jer dasavleT saqarTvelos eklesia, Semdeg
samcxe-javaxeTisa.
XVI-XVIII saukuneebSi irani da osmaleTi aramarto politikur brZolas
awarmoebdnen qarTvelobasTan, aramed cdilobdnen ideologiuri sayrdenic gamoecalaT
maTTvis, romlis ganxorcielebis SemTxvevaSic qarTvelobis asimilacia advili
gaxdeboda. ers rom fizikuri arseboba SeenarCunebiana, erTi nawili
marTlmadideblobis droSiT CrdiloeTisaken icqireboda, meore, kaTolikobas iRebda
da xsnas evropidan eloda, mesame, raki sxva gamosavals ver xedavda, sulTan muhamed II-
is 1461 wlis brZanebas emorCileboda, romlis safuZvelzec somxur-monofizitur
sarwmunoebas iRebda, meoTxe ki mahmadiandeboda.
oTx gansxvavebul sarwmunoebriv-ideologiur burusSi gaxveuli qarTvelobis
xvedri mZime iyo. XVI-XIX saukuneebSi amasTan dakavSirebiT sainteresoa ilia
alxaziSvilis cnoba, romelmac 1897 wels javaxeTSi imogzaura. `aleqsi sanaZe, Cveni
maspinZeli, iqamde saintereso kaci aRmoCnda, rom ar SemiZlia mkiTxvelsac ar gavacno.
es aleqsi somexia da misi Zma mose qarTveli. papaCveni qarTveli iyo _ agvixsna aleqsim
_ da Zalian miRebuli kacic yofila osmalebis aq batonobis dros... mamaCveni somxad
mounaTlavT, magram papaCvens erTi SviliSvilis qarTvelad darCena ganuzraxavs, ase
gavxdiT Cveni Zma mose qarTveli da Cven somxebi~.1
Seqmnil situaciaSi saWiro iyo Zala, romelic oTx sarwmunoebriv
ideologiurad gayofil qarTvelobas fexze daayenebda da erovnul grZnobas
gauRviZebda. XIX saukunis II naxevarSi samcxe-javaxeTis mowinave qarTvelobam _ ioane
gvaramaZem, petre xarisWiraSvilma, alfons xiTariSvilma, dominke muRaSaSvilma,
1 ilia alxaziSvili. javaxuri legendebi. Tbilisi, 1978, gv. 43.
7
romelTa moRvaweoba scildeba wminda religiur-Teologiur sferos da exmianeboda
erovnul-demokratiuli moZraobis saukeTeso warmomadgenlebis: ilia WavWavaZis, akaki
wereTlis, niko nikolaZis, iakob gogebaSvilis ideologias.
XIX saukunis 80-ian wlebSi mefis ruseTis mTavrobam Tavis teritoriaze
evropeli kaTolike misionerebis moRvaweoba akrZala da gakaTolikebuli qarTveli
mosaxleobis movla somex kaTolikeebs daavala, vinaidan mTavroba evropeli
kaTolikebis agentebis rolSi movlinebas kargad xedavda. mefis mTavrobis es
gadawyvetileba erTi SexedviT wminda religiur-dogmatur sakiTxebs exeboda, magram
sinamdvileSi misi sisruleSi moyvana samcxe-javaxeTis qarTvelebis gadagvarebas xels
Seuwyobda da rom es ar momxdariyo, 1860-ian wlebSi zemodasaxelebulma moRvaweebma
konstantinopolSi jer qarTuli kaTolikuri eklesia da Semdeg qarTuli skola
daarses. am skolaSi swavleba dedaenaze mimdinareobda, Tu gaviTvaliswinebT
saqarTveloSi Seqmnil rTul pirobebs, qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli
sazogadoebis brZolas mSobliuri enis uflebebisaTvis, maSin naTeli gaxdeba raoden
didmniSvnelovani movlena iyo konstantinopolis qarTuli skolis gaxsna.
cnobili qarTveli sazogado moRvawe da istorikosi zaqaria WiWinaZe saintereso
informacias gvawvdis aRniSnuli skolis Sesaxeb: `aswavlidnen saqarTvelos istorias,
qarTuls Zvelsa da axals, mwignobrobis istorias~. 2 cxadia, iq sasuliero sagnebic
iswavleboda, magram marto amiT ar ifarglebodnen. skolis damaarsebeli petre
xarisWiraSvili, roca samSoblodan moSorebiT aseT did wamowyebas Caudga saTaveSi,
werda: `Cven gvqonda natvra saqarTvelosadmi samsaxuris, yovelnairad mZime Sroma da
warmoebis msxverpli Tavzed aviReT, raTa miscemoda saqarTvelos sazogadoebas
Semweoba da warmateba swavlaSi da misis momaval axal Taobasac saSualeba
mecnierebaSi da sxvani~. 3 vinc am skolas daamTavrebda, saSualeba eqneboda swavla
ganegrZo italiasa da safrangeTis saswavleblebSi, vinaidan skolaSi garda qarTulisa,
didi adgili eTmoboda frangulis, italiuris, Turqulisa da somxuri enebis
swavlebas. am skolis kursdamTavrebulebi mainc evropulad aRzrdilni iyvnen da
cdilobdnen evropis kulturul samyarosTan kavSiri ar gaewyvitaT.
am skolaSi moRvawe alioz baTmaniSvili 1903 wels axalcixeSi ioane gvaramaZes
werda, rom `skolis moswavleebs aqvT `qilila da damana~, CaxruxaZe, `vefxistyaosani~,
mose janaSvilis `saqarTvelos istoria~, vaxuSti batoniSvilis `aRwera samefosa
saqarTvelosa~ _ da moiTxoven qarTul literaturas, leqsikonebs, rac imdroindel
saqarTveloSi gamodioda.
konstantinopolis qarTuli skoladamTavrebuli araerTi qarTveli moRvawea XIX
saukunis II naxevarSi samcxe-javaxeTSi, romlebic arwmunebdnen kaTolikur da somxur
tipikonze gadasul TanamoZmeebs, rom sjuli, sarwmunoeba sxva aris da erovneba _ sxva.
amas hqonda udidesi erovnuli mniSvneloba. garda amisa, maT mWidro kavSir-urTierToba
hqondaT mowinave qarTvel inteligenciasTan, grZnobdnen saqarTvelos yvela saWiroebas
da moqmedebdnen ara rogorc `romis monebi da mxolod sakuTari piradis interesebis
mimdevarni~, 4 aramed rogorc qarTveli patriotebi. aRniSnul skolaSi, sadac swavleba
ori-sami weli mimdinareobda, yvela piroba iyo axalgazrdobis gonebrivi horizontis
gafarToebisaTvis. marto mixeil TamaraSvilis da mixeil TarxniSvilis saxelebic
kmara amis warmosaCenad. amitom SemTxveviTi ar iyo, rom imdroindeli qarTuli
2 zaqaria WiWinaZe. abati petre xarisWiraSvili. Tbilisi, 1895, gv. 55. 3 zaqaria WiWinaZe. abati petre xarisWiraSvili. Tbilisi, 1895, gv. 73. 4 gazeTi `kvali~, 1995, #25 (immas fsevdonimiT werili stambolidan).
8
sazogadoeba imedis TvaliT Sescqeroda skolis moRoniereba-winsvlas da gana marto
qarTuli sazogadoeba?
am mxriv franguli gazeT `indepedant belgieSi~ 1878 wels werda: `am SesaniSnavs
monasterTan gamarTulia ori skola: erTi savaJo da meore saqalo, romlebSiac
maswavleblebi qarTulad aswavlian yvela sagans. es skolebi am TxuTmeti wlis winad
arian dafuZnebuli. amJamad skolaSi asoc (120) Sagirdamdin iTvleba. isini yvela
qarTvelebia (Tumca somxebi da berZnebic urevian, romelnic agreTve qarTulad
swavloben), am patara kongregacias didZali fuli aqvs da misi mizani aris erovnuli
grZnobis aRZvra osmalos qarTvelebSi~. 5 aRniSnuli korespondencia mcire uzustobiT
dabeWda zaqaria WiWinaZem wignSi `abati petre xarisWiraSvili~, sadac 120 moswavlis
nacvlad dasaxelebulia 160 (ix.: WiWinaZe, gv. 74-77). igive uzustoba gaepara profesor
SoTa lomsaZes, Tumca pativcemuli mkvlevari eWvs gamoTqvams am cifrze.6
rogorc vxedavT, frangulma gazeTmac sworad gaigo am skolis amocanebi,
romelTa Soris unda gamovyoT erovnuli grZnobis gaRvivebis mcdeloba osmalos
qarTvelebSi. petre xarisWiraSvili da misi jgufi TavianTi moRvaweobisas
sarwmunoebriv-dogmatiuri mosazrebebiT ki ar xelmZRvanelobdnen, aramed erovnuli
interesebidan gamomdinare. gasaTvaliswinebelia isic, rom am skolis moswavleebi
ZiriTadad stambolis bazarze tyved gayiduli qarTveli bavSvebi da mesxeTidan
sarekomendacio werilebiT wasuli axalgazrdoba iyo. skolis damaarsebeli petre
xarisWiraSvili fiqrobda, rom: `saswavlebel damTavrebuls SeuZlia Seasrulos
rogorc sasuliero, agreTve samoqalaqo samsaxuri, igi gansakuTrebuli gulisxmierebiT
ekideboda saswavlebelSi qarTveli mahmadianebis mizidvas. roca amgvari patriotebiT
daifareboda TurqeTis saqarTvelo, maSin dadgeboda realuri pirobebi saqarTvelos
sruli gaerTianebisa~.7
petre xarisWiraSvili XIX saukunis meore naxevris saqarTvelos realur
pirobebs iTvaliswinebda, roca aRniSnavda, rom `aucilebelia ymawvilobam swavla
daiwyos deda enazed, romelic sakmaod esmis gonebas. amis Semdeg mas sul male
gaexsneba goneba da is advilad da xalisiT Seiswavlis samecniero disciplinebs.
amrigad, momzadebuli ymawvili odes gardava rusul klasSi gina gimnaziaSi... rusulis
gramatikas da sxva mecnierebis sagnebs srul advilad da cota xanSi wmindad
Seiswavlis~. 8 mtkiceba ar unda, rom am sityvebis avtori iakob gogebaSvilis
pedagogiuri principebis damcveli iyo. skolis damfuZnebelni `gansakuTrebul
yuradRebas aqcevdnen imas, Tu skolaSi vin kiTxulobda gakveTils, anu rogorc maSin
ambobdnen: `vin aZlevda darigebasa. maswavlebelni gansakuTrebiT momzadebulni unda
yofiliyvnen, rom SesZlebodaT moswavleTa rigiani gawvrTna~.9
amrigad, XIX saukunis meore naxevarSi gaucxoebuli qarTveloba, Tavis fuZeze
aramkvidrad rom grZnobda Tavs samcxe-javaxeTis Tu TurqeTis saqarTveloSi,
samoRvaweod amoZravda. isini farTo propagandas eweodnen aWaris saqarTvelosTan
dabrunebis Taobaze. erovnul problemebs eZRvneboda ivane gvaramaZis, mixeil
TamaraSvilisa da sxvaTa mravalmxrivi moRvaweoba, romelic maT friad rTul
pirobebSi uxdebodaT. sasowarkveTilebaSi Cavardnili ivane gvaramaZe amasTan
dakavSirebiT kidevac werda: `ucxo tomelni Semogvesivnen oTxive kuTxiT, Cvens
5 gazeTi `droeba~, 1879, #65, gv. 2. 6 SoTa lomsaZe. gvian Suasaukuneebis saqarTvelos istoriidan. Tbilisi, 1979, gv. 79.
7 SoTa lomsaZe. gvian Suasaukuneebis saqarTvelos istoriidan. Tbilisi, 1979, gv. 78-79. 8 citirebulia il. maisuraZis werilidan `usaxelo wignebi~._ Jurnali `mnaTobi~, 1957, #6. 9 SoTa lomsaZe. gvian Suasaukuneebis saqarTvelos istoriidan. Tbilisi, 1979, gv. 81.
9
mamapapaTa siZvelis naSTebs Tvalsa da xelSua gviZarcvaven~. konstantinopolis
qarTuli skolis mesveurTa mier Semzadebuli rom ar yofiliyo samcxe-javaxeTis
qarTveloba, maT isev gadagvarebis safrTxe emuqrebodaT.
ruseTis koloniuri politikis pirobebSi qarTuli wignebis gamocemis saqme
Wirda. am mxrivac petre xarisWiraSvilis jgufma axali erovnuli saqme wamoiwyo,
daiwyo ucxo enebze arsebuli da originaluri saskolo wignebis qarTulad Targmna.
alioz baTmaniSvili konstantinopolidan ivane gvaramaZes werda: `Cemi mxriv rac
xelnaweri gvqonda, Sevagrove da mokled aRvwere, daniSnuli maqvs 36-mde mozrdili
saxis wignebi, oci wigni uTargmnia ivane mamulaSvils~.10
erTi iyo wignebis Targmna, xolo meore _ misi adresatamde mitana, arc am mxriv
SeurcxveniaT Tavi iq moRvawe qarTvelebs, 1878 wlis 24 agvistos gazeTi `droeba~
werda: `erTma stambolidan gadmogvca Cven axali ambavi: petre xarisWiraSvils,
romelsac venetikaSi hqonda qarTuli stamba, axla konstantinopolSi gadmoutania da
mokle xanSi oTxi-xuTi wigni daubeWdavs. 11 ai, ra winasityvaoba daurTes `mokle
qarTuli enis gramatikas~ avtorebma: `didi xnis aqeT mwuxare guliT vedavT, rom ar
ipoebodnen qarTul enazed dastambuli sasargeblo da gamosadegi wignebi da amiT
yoveliTurT moklebuli iyo swavlis saSualebebisagan mTeli saqarTvelos
sazogadoebis friad udidesi nawili, romelmac qarTuli enis meti sxva ena ar icis~.12
gadis ori weli da ukve gazeTi `droeba~ aqveynebs gancxadebas:
`konstantinopolSi da monTobanSi gamocemuli saxelmZRvaneloebi da sasargeblo
wignebi miRebul iqnan da iyidebian Semdeg adgilebSi: TbilisSi, quTaisSi, gorSi,
axalcixeSi~. 13 saxelmZRvaneloebis avtorebi imasac acxadebdnen, rom Svilebis aRzrda
erT-erTi urTulesi ram aris. Tu mSobeli TviTon ar aris saTanadod momzadebuli, mas
gauWirdeba Svilis aRzrda. rac mTavaria, saxelmZRvaneloebis avtorebi XIX saukunis II
naxevris saqarTvelos socialur-politikur mdgomareobas iTvaliswinebdnen. maT
miaCniaT, rom am saxelmZRvaneloebze dabali socialuri wris warmomadgenlebi unda
aRzrdiliyvnen: `saqarTvelos skolebis yrmaTa sazogadod cota dro aqvT swavlisa,
radgan mSoblebTan zogTa siglaxakis gamo sWirT Semweoba maTi TavianT SromaSi da
amisaTvis friad didxans ver dastoveben Svilebs swavlaSi. amisTvis saWiro iyo
Semoklebuli wignebi~.14
konstantinopolsa da monTobanSi gamocemuli qarTuli wignebis CamonaTvals
aqveynebs gazeTi `droeba~ 1890 wels, ai, isinic:
1. winamZRvari zecisa.
2. gza cxovrebisa.
3. sibrZne kacobrivi, romelic aswavlis kacsa Wkuis rigianad moxmarebasa.
4. brZeni kaci.
5. mokle qarTuli gramatika.
6. mokle geografia fizikuri, samoqalaqo da istoriuli, Tanve damatebiT Zveli
droebis geografiisa.
7. yvavilebis kona (rCeuli leqsebi).
8. ezopes igavni.
9. mokle qarTul-franguli gramatika.
10 axalcixis muzeumis fondi 1, rg. 2664. misi pirebi mogvawoda doc. maisuraZem, risTvisac madlobas movaxsenebT. 11 gazeTi `droeba~, 1878, #124, 24 agvisto. 12 mokle qarTuli gramatika. 1877 monTobani. 13 gazeTi `droeba~, 1880, #149. 14 mokle qarTuli gramatika. 1877, gv. 4.
10
10. msoflio istoria.
wignis gamomcemelT iqaur qarTvelebSi rom gaeZlierebinaT erovnuli grZnoba,
dabeWdes Tamar mefis suraTebi. am wignebis Seswavla maTi gamomcemlebis
samSoblosadmi fanatikur siyvarulze da Tavdadebaze migviTiTebs, miT umetes, rom maT,
rogorc gazeTi `droeba~ aRniSnavs, rigiani qaRaldic ar hqoniaT, arc ekonomikurad
yofilan momZlavrebulni, rac mTavaria, am saxelmZRvaneloebis gamomcemlebi
SesaniSnavad erkvevian pedagogikaSi, icaven moswavleTa asakobriv Taviseburebebs,
faqtebs akonkreteben da ise sTavazoben sazogadoebas TavianT saxelmZRvaneloebs.
`mokle filosofia gind sibrZnis moyvareoba maRal swavlaSi Semsvlel ymawvil
kacTaTvis~ pirveli qarTuli filosofiuri saxelmZRvaneloa, sadac TanamimdevrobiTaa
ganxiluli filosofiis sagani, fsiqologia, logika, bunebiTi RvTismetyveleba.
qarTuli ritorikuli skolis warmatebebi uZvelesi droidanve iyo cnobili
aietiTa da fartaZiT dawyebuli da solomon lioniZiT damTavrebuli, magram saWiro
saxelmZRvaneloebi aRar SemorCa, rac gauTvaliswinebiaT konstantinopolel qarTvel
gamomcemlebs da SeudgeniaT `mokle ritorika gana bevr-metyveleba sasargeblod
axalgazrda ymawvil kacTa~. Tanac aRniSnuli wignis gamocemis saWiroeba rom
gaemarTlebinaT, aseTi winaTqma waumZRvarebiaT _ `dRemdi ar yofila rigiani xelad
saxmari mWermetyvelebis wigni Cvens dedaenazeda, da arc aravis miuqcevia jerovani
yuradReba amasa zeda, raTa sazogadoebas miscemoda raime saSualeba swavlis
gaadvilebisa~. 15 saintereso is aris, rom avtorma oratoruli xelovnebis nimuSebic
daurTo Teoriul saxelmZRvanelos, rac qarTuli literaturis nimuSebidan
gamoukrebia, saxelmZRvaneloTa avtorebi, romelTa vinaobac zustad ar viciT, mcire
xelsayrel SesaZleblobasac ar uSveben xelidan erovnuli literaturisa da istoriis
propagandisaTvis. magaliTad, igive avtori acxadebs, rom kargi mWermetyveli ver
gaxdeba kaci, Tu ar icis qarTuli gramatika, istoria, filosofia.
konstantinopolSi gamocemuli saxelmZRvaneloebi friad saWiro iyo mTeli
saqarTvelosaTvis, magram isini ise swrafad ver gavrceldnen, rogorc mis avtorebs
surdaT, amis mizezi unda veZeboT enasa da stilSi. marTalia, maT kargad icodnen
saqarTvelos sinamdvileSi mimdinare mZafri brZolebi `mamaTa da SvilTa~ Soris axali
saliteraturo qarTuli enisaTvis, iziarebdnen da moswondaT Svilebis pozicia (amis
sabuTad ivane gvaramaZisadmi petre xarisWiraSvilis miwerili werilic kmara _ `am
wignis Targmnis uwin mogvwere, rom unda davstamboT eseni sufTa qarTulze da
`droeba~ gazeTis enaze meTqi~) 16, magram praqtikulad maT axal saliteraturo qarTul
enaze wera uWirdaT da mkiTxvelic ver axerxebda wakiTxulis Sinaarsis mTlianad
aRqmas.
XIX saukunis qarTuli sazogadoeba madlierebis grZnobiT aRvsili adevnebda
Tvalyurs samSoblos gareT moRvawe patriotebis saqmianobas. maT Sesaxeb drodadro
korespondenciebic ibeWdeboda presaSi, romelic acnobda mkiTxvelebs samSoblosaTvis
Tavdadebul mamuliSvilebs _ ivane mamulaSvils, ivane gvaramaZes, ioseb waldaZes,
andria winamZRvriSvils, alfons xiTariSvils, stefane giorgiZes, domnike muRaSaSvils
da konstantinopolis qarTul kulturul wamowyebaTa sulis Camdgmels _ petre
xarisWiraSvils.
zaqaria WiWinaZe werda: `petre xarisWiraSvilma Tavisi cxovreba ise wynarad da
saidumlod gaatara, rom qarTvelebi, arcTu misi cxovrebis cnobebs, aramed TviT mis
saxelsac ar icnobdnen~. am kulturul wamowyebaTa organizatori, cxadia, wynarad da
15 mokle ritorika. konstantinopoli, 1879, gv. 1. 16 axalcixis muzeumis fondi 1, sabuTi 2204.
11
saidumlod ver icxovrebda. faqtebi sxvas gveubneba, magaliTad, mas rom mSobliuri
qarTulisaTvis kanonieri uflebebi mieniWebina, TviT romis papTan misvlac ki dasWirda.
samwuxarod dRes konstantinopolSi aRarc qarTuli stambaa da aRarc skola.
mravalricxovani qarTveloba TandaTan iviwyebs istoriul fesvebs, Tavis enas da deda
samSoblos...
Sergo Vardosanidze
Georgian School in Constantinople and XIX century Georgia
Summary
After the fall of the Byzantine Empire, Georgia was found bordering two emerging Islamic states Iran and Ottoman Empire. In the 60s and 90s of the XV century the disintegration of feudal state of united Georgia was underway, which was followed by the intensification of separatist trends in the Church of Georgia. Whereas until XVI century Georgian nation was identified with the Orthodox Church, in XVI-XIX centuries Catholics, Monophysites and Muslims of Georgian origin were found together with Orthodox Georgians in Georgia. Catholic Georgians tried to preserve national spirit, as they were persecuted by the authorities of Russian Empire. Therefore they launched educational activities in Constantinople, where the catholic priest Petre Kharischirashvili founded a school for young Georgian Catholics and later - a Georgian printing house where numerous books were published.
The Georgian school and the printing house established in Constantinople greatly contributed to advancement of intellectual life of Georgia at the end of the XIX century and at the beginning of the XX century.
12
vaxtang guruli, istoriis mecnierebaTa doqtori, profesori
ra moipova da ra daTmo saqarTvelom
1920 wlis 7 maisis xelSekrulebiT? pirvelma msoflio omma (1914-1918 ww.) ruseTis imperia didi gansacdelis winaSe
daayena. qveyanaSi ukiduresad gamwvavda politikuri, ekonomikuri da socialuri
krizisi. ruseTis armiis warumateblobebi omis sxvadasxva frontze kidev ufro Zabavda
viTarebas. saimperatoro karma Seqmnili krizisidan gamosavali ver ipova. 1916 wlis
bolos ukve cxadi gaxda, rom Tu xelisufleba oms ar Sewyvetda da socialuri
daZabulobis ganmuxtvis gzas ver ipovida, revolucia gardauvali iqneboda. movlenebis
epicentrSi imperiis dedaqalaqi peterburgi imyofeboda. dedaqalaqSi dawyebuli
mRelvareba 1917 wlis 23 Tebervals masobriv gamosvlebSi gadaizarda. revoluciis
kulminacias warmoadgenda 1917 wlis 27 Tebervlidan 3 martamde ganviTarebuli
movlenebi, rac imperiis xelisuflebis damxobiT dasrulda. 1917 wlis 2 marts ruseTis
imperatorma nikoloz II-m xeli moawera manifests taxtidan gadadgomis Sesaxeb.
saxelmwifo Zalaufleba xelSi aiRo ruseTis droebiTma mTavrobam (Tavmjdomare
giorgi lvovi). ruseTis droebiTi mTavrobis mmarTvelobis periodSi (1917 wlis 3 marti
_ 25 oqtomberi) garkveulwilad Serbilda velikoderJavuli erovnuli politika, Tumca
mTavrobas yofili ruseTis imperiis teritoriis SenarCunebaze uari ar uTqvams.
samagierod, ruseTis saxelmwifos SemadgenlobaSi cxovreba aRar surdaT erT dros
dapyrobil Tu `nebayoflobiT SeerTebul~ ararus erebs. es tendencia gansakuTrebiT
gaZlierda 1917 wlis 24-25 oqtombris kontrrevoluciuri saxelmwifo gadatrialebis
Semdeg. ruseTSi aRorZinda velikoderJavuli erovnuli politika. imTaviTve cxadi iyo,
rom Tu konkretuli samxedro-politikuri viTareba ar aiZulebda, sabWoTa ruseTi
yofili ruseTis imperiis sazRvrebSi mcxovreb erebs Tavisuflebas ar mianiWebda.
sabednierod, pirveli msoflio omis bolo wels sabWoTa ruseTSi Seqmnilma umZimesma
Sidapolitikurma krizisma da garTulebulma saerTaSoriso viTarebam sabWoTa ruseTi
aiZula ecno erT dros ruseTis mier dapyrobili erebis saxelmwifoebrivi
damoukidebloba. movlenebi Zalze swrafad ganviTarda. saxelmwifoebrivi
damoukidebloba gamoacxades: fineTma (1917 wlis 6 dekemberi), ukrainam (1918 wlis 9
ianvari), litvam (1918 wlis 16 Tebervali), estoneTma (1918 wlis 24 Tebervali),
belorusiam (1918 wlis 25 marti), saqarTvelom (1918 wlis 26 maisi), azerbaijanma (1918
wlis 28 maisi), somxeTma (1918 wlis 28 maisi), poloneTma (1918 wlis 11 noemberi), latviam
(1918 wlis 18 noemberi). rogorc vxedavT, saqarTvelos saxelmwifoebrivi
damoukideblobis aRdgena iyo im saerTo procesis Semadgeneli nawili, romelsac
dasabami mieca ruseTis 1917 wlis Teberval-martis revoluciis Semdeg da ufro
13
intensiurad ganviTarda 1917 wlis 24-25 oqtombris kontrrevoluciuri saxelmwifo
gadatrialebis Semdeg.
arc ruseTis droebiT mTavrobas da arc sabWoTa ruseTis mTavrobas ar surda
ecno yofili ruseTis imperiis teritoriaze aRmocenebuli damoukidebeli
saxelmwifoebi. axladSobili saxelmwifoebis aRiareba sabWoTa ruseTis mTavrobis mier
gadadgmul iZulebiT nabijs warmoadgenda. 1917 wlis 24-25 oqtombris
kontrrevoluciuri saxelmwifo gadatrialebis Semdeg, rogorc aRvniSneT, ruseTSi
Sidapolitikuri krizisi sul ufro da ufro Zlierdeboda. pirveli msoflio omi
mZvinvarebda da aCanagebda ekonomikas, kidev ufro Zabavda socialur viTarebas. 1918
wlis 3 marts brest-litovskSi germaniis imperiasa da mis mokavSireebTan (avstria-
ungreTTan, osmaleTTan, bulgareTTan) dadebulma separatiulma zavma, marTalia,
germaniis mier ruseTis teritoriis (maT Soris qalaq petrogradis) okupaciis safrTxe
moxsna, magram Sidapolitikuri krizisi odnavac ver Seasusta. piriqiT, 1917 wlis
miwurulidan da 1918 wlis damdegidan ruseTSi samoqalaqo omi daiwyo. safuZveli
eyreboda `TeTr moZraobas~, romelmac kulminacias 1918-1920 wlebSi miaRwia. ruseTSi
dawyebuli samoqalaqo omi, romelsac 1918 wlis mart-aprilidan Tan daerTo antantis
(inglisis, safrangeTis) da iaponiis intervencia, sasikvdilo safrTxiT emuqreboda
sabWoTa xelisuflebas. aseT umZimes samxedro-politikur viTarebaSi sabWoTa ruseTi
iZulebuli gaxda ecno damoukidebeli saxelmwifoebi: 1917 wlis 18 dekembers fineTi,
1918 wlis 12 ivniss ukraina, 1920 wlis 2 Tebervals estoneTi, 1920 wlis 7 maiss
saqarTvelo, 1920 wlis 12 ivliss litva, 1920 wlis 11 agvistos latvia.
ruseTis sabWoTa federaciulma socialisturma respublikam saqarTvelos
demokratiuli respublika de-iure cno 1920 wlis 7 maisis saqarTvelo-ruseTis moskovis
xelSekrulebiT. 1 samwuxarod, es xelSekruleba qarTul istoriografiaSi saTanado
obieqturobiT ar aris Sefasebuli. mavani da mavani xelSekrulebas saqarTvelos
demokratiuli respublikis xelisuflebis ganqiqebis mizniT iyenebs. am SemTxvevaSi
mTlianad ugulebelyofilia 1920 wlis 7 maisis xelSekrulebis is muxlebi, romlebic
udaod saqarTvelos xelisuflebis, qarTuli diplomatiis warmatebad unda miviCnioT.
yuradReba maxvildeba xelSekrulebis mxolod im muxlebze, romelic namdvilad
laxavda saqarTvelos demokratiuli respublikis suverenitets. sanam sakiTxis
ganxilvas SevudgebodeT, gvinda garkveviT aRvniSnoT: sabWoTa ruseTi saqarTvelos
demokratiul respublikasTan ar dadebda iseT xelSekrulebas, romlis yvela muxli
mxolod saqarTvelosaTvis iqneboda misaRebi da sasargeblo. moskovis xelSekrulebis
dadebisas moxda is, rac yovelTvis xdeba ara marto did da patara qveyanas, aramed or
did saxelmwifos Soris xelSekrulebis dadebisas. xelSemkvrelma mxareebma raRac
unda daTmon. 1920 wlis 7 maisis xelSekrulebis dadebisas orive mxarem miiRo is, rac
surda da amis sanacvlod, daTmo is, risi daTmobac ar undoda.
Cven winamdebare statiaSi SevexebiT ramdenime konkretul sakiTxs. am sakiTxTagan
pirvelia is, Tu ra miiRo saqarTvelom, anu ra iyo is mTavari, risTvisac saqarTvelos
demokratiuli respublika sabWoTa ruseTTan xelSekrulebis dadebas dasTanxmda.
1920 wlis 7 maisis saqarTvelo-ruseTis xelSekrulebis pirveli muxli asea
Camoyalibebuli:
1 guram SaraZe, giorgi SaraZe. istoriuli relikviebis dabruneba. 1918-1921. Tbilisi, 2001, gv. 111-121; vaxtang guruli. saqarTvelo-ruseTis 1920 wlis 7 maisis xelSekruleba._ gazeTi `qarTuli universiteti~, 2004, #12, 5-11 maisi, gv. 3-4, 7; Вахтанг Гурули. Грузино-русский договор (7 мая 1920 года)._ газета `Свободная Грузия”, 2004, №74, 6 мая, стр. 5; vaxtang guruli. saqarTvelo-ruseTis moskovis xelSekruleba (1920 wlis 7 maisi)._ `qarTuli diplomatia”. weliwdeuli. Tbilisi, 2013, #16, gv. 139-159.
14
`Исходя из провозглашенного Российской Социалистической Федеративной Советской Руспубликой права всех народов на свободное самоопределение вплоть до полного отделения от Государства, в состав которого они входят, Россия безоговороно признает независимость и самостоятельность Грузинского Государства и отказывается добровольно от всяких суверенных прав, кои принадлежали России в отношении к Грузинскому народу и земле~.2
1920 wlis 7 maisis xelSekrulebis pirveli muxli Zalze mniSvnelovani iyo
saqarTvelosaTvis. parizis konferenciaze (gaixsna 1919 wlis 18 ianvars) saqarTvelos
demokratiulma respublikam de-iure aRiarebas ver miaRwia. 1920 wlis ianvarSi
saqarTvelom mxolod de-faqto aRiareba miiRo. parizis konferenciaze saqarTvelos
delegacias pirdapir ganucxades, rom de-iure aRiareba manam ar moxdeboda, sanam
ruseTi de-iure ar cnobda saqarTvelos. parizis konferenciis pozicias iziarebda
amerikis SeerTebuli Statebic. amrigad, sabWoTa ruseTis mxridan de-iure aRiareba
aucilebeli piroba iyo saerTaSoriso asparezze saqarTvelos de-iure aRiarebisaTvis.
unda SevniSnoT, rom saqarTvelos, estoneTis, litvisa da latviis
saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRiareba erTi da imave formuliT moxda.
1920 wlis 7 Tebervals qalaq tartuSi ruseTis sabWoTa federaciul socialistur
respublikasa da estoneTis demokratiul respublikas Soris dadebuli samSvidobo
xelSekrulebis meore muxli gvauwyebs:
`Исходя из провозглашенного Российской Социалистической Федеративной Советской Республикой права всех народов на свободное самоопределение вплоть до полного отделения от государства, в состав которого они входят, Россия признает безоговорочно независимость и самостоятельность Эстонского Государства и отказывается добровольно и на вечные времена от всяких суверенных прав, кои принадлежали России в отношении к Эстонскому народу и земле в силу существовавшего государственно-правового порядка, а равно на основании международных договоров, которые в указанном здесь смысле теряют силу на будущие времена.
Из прежней принадлежности к России для Эстонского народа и земли не возникает никаких обязательств в отношении к России~.3
1920 wlis 12 ivliss moskovSi xeli moewera samSvidobo xelSekrulebas ruseTis
sabWoTa federaciul socialistur respublikasa da litvis respublikas Soris.
sabWoTa ruseTis mier litvis damoukideblobis cnobis formula daaxloebiT igive iyo,
rac saqarTvelosa da estoneTis SemTxvevaSi. xelSekrulebis pirvel muxlSi
vkiTxulobT:
`Исходя из провозглашенного Российской Социалистической Федеративной Советской Республикой права всех народов на свободное самоопределение вплоть до полного отделения их от государства, в состав которого они входят, Россия безоговорочно признает самостоятельность и независимость Литовского Государства со всеми вытекающими из такого признания юридическими последствиями и по доброй воле и на вечные времена отказывается от всех суверенных прав России над литовским народом и его территорией. Факт бывшей зависимости Литвы от России не налагает на литовский народ и его территорию никаких обязательств в отношении к России~.4
1920 wlis 12 agvistos ruseTis sabWoTa federaciul socialistur respublikasa
da latvias Soris qalaq rigaSi daido samSvidobo xelSekruleba. sabWoTa ruseTis
mier latviis saxelmwifoebrivi damoukideblobis cnobis formula am SemTxvevaSic
igive iyo. xelSekrulebis meore muxli ase iyo Camoyalibebuli:
2 guram SaraZe, giorgi SaraZe. istoriuli relikviebis dabruneba. 1918-1921. Tbilisi, 2001, gv. 111. 3 http://www.skylaser.ee/buh_help/obzory/Tartu%20rahuleping%20Eesti%20ja%20Venemaa.htm. 4 http://www.worldlii.org/cgi-bin/sinodisp/int/other/treaties/LNTSer/1920/2.html?query=Lithuania#disp2.
15
`Исходя из провозглашенного Российской Социалистической Федеративной Советской Республикой права всех народов на свободное самоопределение вплоть до полного отделения от государства, в состав которого они входят, и ввиду определенно выраженной воли латвийского народа к самостоятельному государственному существованию, Россия признает безоговорочно независимость, самостоятельность и суверенность Латвийского Государства и отказывается добровольно и на вечные времена от всяких суверенных прав, кои принадлежали России в отношении к латвийскому народу и земле в силу существовавшего государственно-правового порядка, а равно на основании международных договоров, которые в указанном здесь смысле теряют силу на будущие времена. Из прежней принадлежности к России для латвийского народа и земли не возникает никаких обязательств в отношении к России~.
Tu sabWoTa ruseTis mier saqarTvelos, estoneTis, litvisa da latviis
saxelmwifoebrivi damoukideblobis cnobis formulas davakvirdebiT, davinaxavT, rom
cnobis safuZvlad aRiarebulia erTa TviTgamorkvevis ufleba srul saxelmwifoebriv
gamoyofamde. erTa TviTgamorkvevis ufleba Setanili iyo ruseTis social-
demokratiuli muSaTa partiis pirvel programaSi, romelic 1903 wels iqna miRebuli.
erTa TviTgamorkvevis ufleba ucvlelad iqna gadatanili ruseTis komunisturi partiis
(bolSevikebis) meore programaSi, romelic 1919 wels miiRes. saxelmwifoebriv doneze
erTa TviTgamorkvevis ufleba srul saxelmwifoebriv gamoyofamde daakanona `ruseTis
xalxTa uflebebis deklaraciam”, romelic 1917 wlis 2 noembers erovnebaTa saqmis
saxalxo komisris ioseb stalinisa da saxalxo komisarTa sabWos Tavmjdomaris
vladimer leninis xelmoweriT gamoqveynda.5 deklaraciaSi vkiTxulobT:
`1) Равенство и суверенноcть народов России. 2) Право народов России на свободное самоопределение, вплоть до отделения и образования самостоятельного государства. 3) Отмена всех и всяких национальных и национально-религиозных привилегий и ограничений. 4) Свободное развитие национальных меньшинств и этнографических групп, населяющих территорию России~. cxadia, erTa TviTgamorkvevis uflebis dacva sulac ar yofila sabWoTa ruseTis
mier saqarTvelos, estoneTis, litvisa da latviis saxelmwifoebrivi damoukideblobis
de-iure cnobis mizezi. umZimes mdgomareobaSi myofi sabWoTa ruseTis mTavroba
damoukidebeli saxelmwifoebis iZulebiT aRiarebas Tavis keTil nebad acxadebda. es
sicrue imTaviTve yvelasaTvis cxadi iyo. 1918 wlis 3 marts, rogorc aRvniSneT, sabWoTa
ruseTma separatiuli zavi dado germaniis imperiasa da mis mokavSireebTan (avstria-
ungreTTan, osmaleTTan, bulgareTTan). brest-litovskis zavma mniSvnelovnad Sekveca is
teritoriebi, romelTac sabWoTa ruseTis mTavroba sxva SemTxvevaSi ar daTmobda. zavis
ZaliT, ruseTis armias dauyovnebliv unda daetovebina osmaleTis teritoria
(aRmosavleT anatolia), aseve san-stefanos sazavo xelSekrulebiTa (1878 w.) da berlinis
kongresis (1878 w.) gadawyvetilebebiT miRebuli yarsisa da baTumis olqebis (artaanis,
yarsisa da baTumis okrugebis) teritoria, anu aWara da tao-klarjeTis mniSvnelovani
nawili. zavis Tanaxmad, sabWoTa ruseTs dauyovnebliv unda gamoeyvana jarebi da
wiTeli gvardia poloneTidan, fineTidan, ukrainidan, baltiispireTidan da Crdilo-
dasavleT belorusiidan. brest-litovskis zavis mixedviT, ruseTis dasavleT sazRvari
unda gasuliyo mdinare narvaze, Cudis, fskovisa da liubanis tbebsa da mdinare
5 Декреты Советской власти. Т. I. Москва, 1957, стр. 39-41.
16
dasavleT dvinaze. aseTi kabaluri pirobebi ruseTisaTvis udidesi dartyma iyo.6 brest-
litovskis zavma, amave dros, stimuli misca saxelmwifoebrivi damoukideblobis
SenarCunebisaTvis mebrZol poloneTs, fineTs, estoneTs, litvas, latvias.
damoukideblobis cnobis sanacvlod sabWoTa ruseTma saqarTvelo, estoneTi,
litva da latvia aiZula daTmobaze wasuliyvnen. ase aRmoCnda am qveynebTan dadebul
xelSekrulebebSi iseTi muxlebi, romlebic aSkarad zRudavda maT saxelmwifoebriv
suverenitets.
saqarTvelo-ruseTis 1920 wlis 7 maisis xelSekrulebis im muxlTagan, romlebic
cxadad laxavda saqarTvelos demokratiuli respublikis suverenitets, gansakuTrebiT
mZime iyo aTi punqtiT warmodgenili mexuTe muxli. movitanT am muxls mTlianad:
,,Признавая справедливым домогательство России о недопущении отныне на территории Грузии никаких военных операций, пребывания военных сил и прочих действий, могущих создать на территории Грузии условия, угрожающие ее неезависимости или могущих превратить территорию Грузии в базу для операций, направленных против Российской Социалистической Федеративной Советской Республики или союзных с ней государств, и установленного в ней государственного правопорядка Грузии обязуется:
1. Немедленно разоружить и интернировать в концентрационных лагерях находящиеся на территории Грузии к моменту подписания настоящего договора, буде таковые окажутся, или имеющие впредь перейти в ее пределы военные и военноморские части, команды и группы, претендующие на роль правительства России или части ее, или на роль правительства союзных с Россией государств, а равно представительства и должностные лица, организации и группы, имеющие своей целью низвержение Правительства России или союзных с ней государств.
2. Немедленно разоружить и интернировать все находящиеся в портах Грузии суда, входящие в состав военноморских сил, организаций и групп, упомянутых в пункте I настоящей статьи, а равно на том или ином основании состоявщих в распоряжении этих организаций и групп и находящиеся в портах Грузии. К экипажу этих судов полностью применяется постановление пункта I настоящей статьи.
3. Передать России безвозмездно и не требуя за то никакого вознаграждения все без исключения военное и военноморское имущество, ценности и денежные суммы, находящиеся во владении, пользовании или распоряжении организаций и групп, упомянутых в пункте I настоящей статьи и согласно пунктов 1 и 2 той-же статьи ныне поступающие в рапоряжение Грузии.
Под военным и военноморским имуществом в смысле настоящего пункта подразумевается: суда и прочие плавучие средства и все вообще предметы артиллерийского, интендантского (не исключая пищевого и вещевого довольствия), инженерного и авиационного снабжения.
4. Передать России после их разоружения части, организации и группы и экипажи судов, упомянутые в пункте I настоящей статьи Россия обещается сохранить жизнь всем передаваемым ей в силу настоящей статьи лицам.
5. Принять меры к удалению с территории Грузии в тех пределах ее, кой определены статьей IV-й настоящего договора, всякого рода войск и военных отрядов, не входящих в состав правительственных войск Грузии.
6. Принять меры к недопущению впредь пребывания на территории Грузии войск и военных отрядов, перечисленных в предшествующем пункте 5 настоящей статьи.
7. Воспретить лицам принадлежащим к частям, организациям и группам, перечисленным в пунктах 1 и 5 настоящей статьи, поскольку эти лица не являются по своей национальности грузинами, вступать под каким-либо видом, в том числе и в качестве добровольцев в правительственные войска Грузии.
8. Не допускать впредь образования и пребывания на ее территории в тех пределах, кои установлены статьей IV настоящего договора всякого рода организаций и групп, претендующих на роль правительства России или части ее, или на роль правительства союзного с Россией государства, а равно представительств и
6 http://www.hrono.ru/dokum/191_dok/19180303brest.php.
17
должностных лиц, организаций и групп, имеющих своей целью низвержение правительства России или союзных с нею государств; Грузия равным образом обязуется не допускать перевозку указанными организациями, группами, представительствами и должностными лицами через территорию Грузии всего того, что может быть использовано для нападения на Россию, или на союзные с ней государства, а также воспретить пребывание в своих портах и водах судов и прочих пловучих средств подобных организаций, за исключением установленных международным правом в отношении судов, терпящих бедствие и пр. случаев.
9. В случае если бы со стороны организаций, групп, представительств и должностных лиц перечисленных в предшествующем пункте 8 настоящей статьи были сделаны попытки нарушения изложенного в означенном пункте 8 воспрещения, с лицами и имущество имеющими быть задержанными правительством Грузии в силу принимаемого им на себя на основании пункта 8 настоящей статьи обязательства, будет поступлено соответственно обусловленному в пунктах 3 и 4 настоящей статьи.
10. Меры, обусловленные в пункте 5 настоящей статьи, должны быть начаты исполнением немедленно после подписания договора. Грузия обязуется закончить их в кратчайший срок, не останавливаясь перед применением вооруженной силы.“7
analogiur mdgomareobaSi aRmoCnda estoneTi. saqarTvelo-ruseTis 1920 wlis 7
maisis xelSekrulebis mexuTe muxlis msgavsad, estoneTis suverenitets zRudavda
estoneT-ruseTis 1920 wlis 2 Tebervlis xelSekrulebis meSvide muxli:
`Обе договаривающиеся стороны обязуются:
1. Воспретить пребывание на своей территории каких либо войск, кроме войск правительственных или войск дружественных государств, с которыми одной из договаривающихся сторон заключена военная конвенция, но которые не находятся в фактическом состоянии войны с другой из договаривающихся сторон, а равно запретить в пределах своей территории вербовку и мобилизацию личного состава в ряды армий таковых государств, а также организаций и групп, ставящих своей целью вооруженную борьбу с другой договаривающейся стороной.
2. Разоружить не бывшие подчиненными правительствам договаривающихся сторон до 1 октября 1919 года сухопутные части и морские силы, находящиеся на их территориях, нейтрализовать и иммобилизовать на время по 1 января 1922 года все военное и морское имущество, материалы артиллерийские и интендантские (кроме продовольственных и вещевых), инженерные, воздухоплавательные, т.е. орудия, пулеметы, винтовки, холодное оружие, огнестрельные припасы, аэропланы, броневики, танки, броневые поезда и прочее военное имущество означенных сухопутных частей и морских сил, за исключением военного имущества и технических средств, принадлежащих договаривающимся сторонам или другим государствам и данных в пользование означенным частям и силам, причем военное имущество и материалы, принадлежащие другим государствам, должны быть вывезены в 6-месячный со дня ратификации настоящего мирного договора срок. Разоружение поименованных сухопутных и морских сил, а также иммобилизация и нейтрализация упомянутых выше военных складов, всего военного имущества и технических средств неправительственных войск должны быть закончены: первые 35% всего количества сухопутных и морских сил и имущества, подлежащего иммобилизации и нейтрализации, в 7-дневный со дня ратификации мирного договора срок, а затем в каждую последующую неделю по 35% всего указанного количества.
3. Воспретить солдатам и командному составу неправительственных войск, подлежащих разоружению на основании предшествующего (2) пункта, вступать под каким либо видом, в том числе и в качестве добровольцев, в правительственные войска договаривающихся сторон за исключением:
а) лиц эстонской национальности, проживавших вне пределов Эстонии, но оптирующих в ее пользу;
7 guram SaraZe, giorgi SaraZe. istoriuli relikviebis dabruneba. 1918-1921. Tbilisi, 2001, gv. 113-115.
18
б) лиц не эстонской национальности, проживавших на территории Эстонии до 1 мая 1919 года, не оптирующих в пользу России;
в) лиц не эстонской национальности, не оптирующих в пользу России и служивших в правительственных войсках Эстонии до 22 ноября 1919 года.
Перечисленные в подпунктах а, б, в категории лиц имеют право вступления в правительственные войска Эстонии.
4. а) Воспретить государствам, находящимся в фактическом состоянии войны с другой стороной, и организациям и группам, ставящим своей целью вооруженную борьбу с другой договаривающейся стороной, перевозку через свои порта и по своей территории всего того, что может быть использовано для нападения на другую договаривающуюся сторону, а именно: принадлежащих таковым государствам, организациям и группам вооруженных сил, военного имущества, военно-технических средств и материалов артиллерийских, интендантских, инженерных и воздухоплавательных.
б) За исключением случаев, предусмотренных международным правом, воспретить пропуск и плавание в своих территориальных водах каких либо военных судов, канонерок, миноносцев и т.д., принадлежащих или организациям и группам, ставящим своей целью вооруженную борьбу с другой договаривающейся стороной, или же государствам, находящимся с другой договаривающейся стороной в состоянии войны, и имеющих своей целью нападение на другую договаривающуюся сторону, буде таковые цели становятся известными той из договаривающихся сторон, к территории которой относятся эти территориальные воды и порта.
5. Не допускать образования и пребывания на своей территории каких бы то ни было организаций и групп, претендующих на роль правительства всей территории другой договаривающейся стороны или части ее, а равно представительств и должностных лиц, организаций и групп, имеющих своей целью низвержение правительства другой договаривающейся стороны.
6.Одновременно с ратификацией мирного договора Правительства договаривающихся сторон обязуются взаимно представить данные о состоянии неправительственных: войск, военных складов (подвижных и неподвижных), военного и технического имущества, находившегося на их территории к моменту заключения договора о приостановке военных действий, т.е. к 31 декабрю 1919 года.
7.Для наблюдения за выполнением соответствующих военных гарантий учреждается смешанная комиссия, состав, права и обязанности которой определяются согласно инструкции, в приложении к сей статье приведенной.
Приложение: Инструкция для смешанной комиссии, учреждаемой на основании пункта 7-го ст. 7.“8
saqarTvelosa da estoneTis msgavsad litvis suvereniteti SeizRuda litva-
ruseTis 1920 wlis 12 ivlisis xelSekrulebiT. amaze am xelSekrulebis meoTxe muxlic
metyvelebs:
`Обе договаривающиеся стороны обязуются: 1. Не допускать на своей территории образования и пребывания правительств, организаций или групп,
ставящих своей целью вооруженную борьбу против другой договари-{31}вающейся стороны. Равным образом не допускать в пределах своей территории вербовку и мобилизацию личного состава в ряды армий таковых правительств, организаций или групп и пребывания их представительств или должностных лиц.
2. Воспретить тем государствам, которые находятся фактически в состоянии войны с другой из договаривающихся сторон, а также организациям или группам, которые ставят своею целью вооруженную борьбу с другой договаривающейся стороной, ввозить в свои порты и провозить через свою территорию все
8 http://www.skylaser.ee/buh_help/obzory/Tartu%20rahuleping%20Eesti%20ja%20Venemaa.htm.
19
то, что может быть использовано против другой договаривающейся стороны, как-то: вооруженные силы, военное имущество, военно-технические средства и материалы артиллерийские, интендантские, инженерные и воздухоплавательные~.9
saqarTvelos, estoneTisa da litvis msgavsad latviis suvereniteti SezRuda
latvia-ruseTis 1920 wlis 11 agvistos xelSekrulebam. am xelSekrulebis meoTxe muxli
gvauwyebs:
`Обе договаривающиеся стороны обязуются: 1. Воспретить пребывание на своей территории каких-либо войск, за исключением
правительственных или войск дружественных государств, с которыми одной из договаривающихся сторон заключена военная конвенция, но которые не находятся в фактическом состоянии войны с другой из договаривающихся сторон, а равно воспретить в пределах своей территории вербовку и мобилизацию личного состава в ряды армий государств, организаций и групп, ставящих своей целью
вооруженную борьбу с другой договаривающейся стороной. Примечание: Существующие ныне в Российский армии наименования отдельных войсковых
частей, входящих в состав «Латышской Стрелковой Дивизии», признаются обеими сторонами только имеющими историческое значение. Эти части не имеют и не будут иметь преобладающего национального латышского состава и, несмотря на свои наименования, не могут иметь отношения ни к латышскому народу, ни к Латвийскому государству.
Поэтому сохранение за ними их исторических наименований не будет рассматриваться Латвией как нарушение сего пункта.
Обе стороны не будут создавать для своих войсковых частей новых наименований, производимых от географических или национальных наименований другой стороны.
2) Не допускать образования и пребывания на своей территории каких бы то ни было организаций и групп, претендующих на роль правительства всей территории другой договаривающейся стороны или части ее, а равно представительств и должностных лиц организаций и групп, имеющих своей целью низвержение правительства другой договаривающейся стороны.
3) Воспретить государствам, находящимся в фактическом состоянии войны с другой стороной, и организациям и группам, ставящим своей целью вооруженную борьбу с другой договаривающейся стороной, перевозку через свои порты и по своей территории всего того, что может быть использовано для нападения на другую договаривающуюся сторону, а именно: принадлежащих таковым государствам, организациям и группам вооруженных сил, военного имущества, военно-технических средств и материалов артиллерийских, интендантских, инженерных и воздухоплавательных.
4) За исключением случаев, предусмотренных международным правом, воспретить пропуск и плавание в своих территориальных водах каких-либо военных судов, канонерок, миноносцев и т. д., принадлежащих или организациям и группам, ставящим своей целью вооруженную борьбу с другой договаривающейся стороной, или же государствам, находящимся с другой договаривающейся стороной в состоянии войны и имеющих своей целью нападение на другую договаривающуюся сторону, буде таковые цели становятся известными той из договаривающихся сторон, к территории которой относятся эти территориальные воды и порты~.
amrigad, sabWoTa ruseTma saxelmwifoebrivi damoukideblobis de-iure aRiarebis
sanacvlod mniSvnelovnad SezRuda saqarTvelos, estoneTis, litvisa da latviis,
rogorc damoukidebeli saxelmwifoebis, uflebebi.
9 http://www.worldlii.org/cgi-bin/sinodisp/int/other/treaties/LNTSer/1920/2.html?query=Lithuania#disp2.
20
bunebrivad ismis kiTxva: rogor unda aecilebina Tavidan saxelmwifoebrivi
suverenitetis SezRudva ruseTisa da osmaleTis gavlenis sferoSi myof saqarTvelos
maSin, roca es ver SeZles, estoneTma, litvam da latviam, romelTa bediT aSkarad iyo
dainteresebuli dasavleT evropis saxelmwifoebi (antanta)? saqarTvelos dasavleT
evropis saxelmwifoebisagan arasdros miuRia iseTi Zlieri samxedro da politikuri
mxardaWera, rogorsac TiTqmis mudmivad Rebulobdnen estoneTi, litva da latvia.
saqarTvelo-ruseTis 1920 wlis 7 maisis xelSekrulebaSi mexuTe muxlis garda
kidev iyo muxlebi, romlebic wamgebiani iyo saqarTvelosaTvis. xelSekrulebis mesame
muxlis pirveli punqti adgenda saqarTvelos Crdilo-dasavleT, CrdiloeT da samxreT-
aRmosavleT sazRvars. Seqmnil viTarebaSi sazRvris amgvarad dadgena qarTuli
diplomatiis warmatebad unda miviCnioT, radgan saqarTvelos SemadgenlobaSi rCeboda
afxazeTi (soxumis okrugi 1904 wlis sazRvrebSi) da zaqaTalis okrugi (saingilo). imave
mesame muxlis meore da mesame punqtebi Zalze araxelsayrel pirobebSi ayenebda
saqarTvelos, gansakuTrebiT im SemTxvevisaTvis, Tu saqarTvelosa da ruseTs Soris omi
daiwyeboda. mesame muxlis meore da mesame punqtebi gvauwyeben:
`2. Все перевалы на означенной пограничной линии до первого января тысяча девятьсот двадцать второго года признаются нейтральными. Они не могут быть занимаемы войскми ни одной из обоих договаривающихся сторон и не могут быть ни одной из них укрепляемы.
3. На Дарьяльском перевале указанная в пункте 2 настоящей статьи нейтрализация бедут распространена на протяжении перевала от Бальты до Коби, на Мамисонском перевале от Зарамага до Они, а на всех прочих перевалах на пятиверстное в обе стороны от пункта прохождения границы расстояния~.10
rogorc vxedavT, daucveli rCeboda saqarTvelo-ruseTis sazRvari. sazRvris
zonaSi saqarTvelos saforTifikacio nagebobebis mSeneblobis ufleba ar hqonda,
sazRvarze ver ganalagebda jarebs.
1920 wlis 14 oqtombers qalaq tartuSi xelmowerili iqna sabWoTa ruseT-fineTis
samSvidobo xelSekruleba. am xelSekrulebis muxlebi saqarTvelo-ruseTis 1920 wlis 7
maisis xelSekrulebis mesame muxlTan SedarebiT gacilebiT mZime iyo. ruseT-fineTis
xelSekrulebis meeqvse muxlSi vkiTxulobT:
`1. Финляндия обязуется не содержать в водах своего побережья Северного Ледовитого океана военных и прочих вооруженных судов, за исключением вооруженных судов размером меньше ста тонн, каковые Финляндия имеет право содержать без ограничения, а также содержать не более пятнадцати военных и прочих вооруженных судов, тоннаж которых не должен превышать четырехсот тонн для каждого.
Финляндия также обязуется не содержать в означенных водах подводных лодок и вооруженных воздушных судов.
2. Равным образом Финляндия обязуется не устраивать на этом побережье военных портов, баз для военного флота и военных ремонтных мастерских объемом больше, чем потребно для упомянутых в предыдущем пункте судов и их вооружения~.11
sabWoTa ruseTma fineTs es ar akmara. xelSekrulebis mecamete, meToTxmete da
meTxuTmete muxlebma kidev ufro mZime mdgomareobaSi Caagdo fineTi. mecamete muxli
gvauwyebda:
`Финляндия нейтрализует в военном отношении следующие принадлежащие ей острова Финского залива: Сомерс, Нерва, Сескар, Пенисаари, Лавенсаари, Большой и Малый Тютерсы и Родшер. Эта военная нейтрализация означает, что на данных островах не возводятся и не устраиваются укрепления, батареи, военно-наблюдательные посты, радиостанции сильнее полкиловатта, военные порты и военно-морские 10 guram SaraZe, giorgi SaraZe. istoriuli relikviebis dabruneba. 1918-1921. Tbilisi, 2001, gv. 112. 11 http://heninen.net/sopimus/1920.htm.
21
базы, склады военного имущества и военных припасов, а также не содержатся войска в большем числе, чем потребно для поддержания порядка.
На островах Сомерс и Нерва Финляндия, однако, имеет право содержать военно-наблюдательные посты~.12
fineTisaTvis TiTqos naklebad mZime, magram qveynis samxedro usafrTxoebisaTvis
Zalze saSiSi iyo xelSekrulebis meToTxmete muxli. movitanT am muxls:
`Финляндия приступит немедленно по вступлении в силу мирного договора к мерам для военной нейтрализации острова Гогланда под международной гарантией. Эта нейтрализация означает, что на означенном острове не возводятся и не устраиваются укрепления, батареи, радиостанции сильнее одного киловатта, военные порты и военно-морские базы, склады военного имущества и военных припасов, а также не содержатся войска в большем числе, чем потребно для поддержания порядка.
Россия обязуется содействовать получению вышеупомянутой международной гарантии~.13 fineTis samxedro usafrTxoebisaTvis gansakuTrebiT saSiSi iyo xelSekrulebis
meTxuTmete muxli:
`Финляндия обязуется в течение трех месяцев, считая со дня вступления в силу мирного договора, удалить с фортов Ино и Пуумала орудийные замки, прицельные приспособления, приспособления наводки и боевые запасы и в течение одного года, считая со дня вступления в силу мирного договора, разрушить эти форты.
Финляндия также обязуется не строить на побережье между Стирсуденом и Инониеми на расстоянии двадцати километров от берега башенных установок, а также батарей с сектором обстрела, простирающимся за границы финляндских территориальных вод, и на побережье между Инониеми и устьем реки Сестры на расстоянии двадцати километров от батареи, дальность которых допускает стрельбу за границы финляндских территориальных вод~.14
SeiZleba zedmetic ki iyos imisi aRniSvna, rom ruseTTan mosalodnel omSi
fineTis sazRvrebisa da sxva strategiuli punqtebis daucveloba CrdiloeT evropis da,
saerTod evropis qveynebis, daucvelobas niSnavda. miuxedavad amisa, sabWoTa ruseTma
fineTi mainc aiZula misTvis saziano daTmobaze wasuliyo.
amrigad, saqarTvelo-ruseTis 1920 wlis 7 maisis moskovis xelSekrulebis is
muxlebi, romlebic saqarTvelos suverenitets zRudavda, ar SeiZleba saqarTvelos
demokratiuli respublikis xelisuflebisa da qarTuli diplomatiis
araprofesionalizmiT, windauxedaobiTa da daudevrobiT aixsnas. 1920 wlis 7 maisis
xelSekrulebaSi saqarTvelos suverenitetis Semlaxveli muxlebis Setana ganapiroba
1920 wlis gazafxulisaTvis Seqmnilma konkretul-istoriulma viTarebam, im viTarebam,
romlis Secvla saqarTvelos xelisuflebas ar SeeZlo.
12 http://heninen.net/sopimus/1920.htm. 13 http://heninen.net/sopimus/1920.htm. 14 http://heninen.net/sopimus/1920.htm.
22
Vakhtang Guruli
Was erwarb und verlor Georgien mit dem Vertrag vom 7. Mai 1920
Resümee
Am 26. Mai 1918 gab Georgien die Wiederherstellung seiner staatlichen Souveränität kund. Zur gleichen Zeit erklärten sich auch andere, von Russland einst annektierte Nationen und Länder für unabhängig: Finnland (6.12.1917), die Ukraine (9.01.1918), Litauen (16.02.1918), Estland (24.02.1918), Belarus (25.03.1918), Georgien (25.05. 1918), Aserbaidschan (28.05. 1918), Armenien (28.05.1918), Polen (11.11.1918), Lettland (18.11 1918). Die Regierung vom sowjetischen Russland wollte die Uanbhängigkeit der Länder nicht anerkennen. Im Moskauer Friedensvertrag vom 7. Mai 1920, der zwischen Russland und Georgien abgeschlossen wurde, wurde Georgiens Unabhängigkeit de jure anerkannt. In georgischer Historiografie herrscht die Meinung vor, dass zwar Russland Georgiens Unabhänggkeit anerkannt hatte, aber Georgien dafür ungerechtfertigte Kompomisse eingehen musste, was allerdings nicht ganz stimmt. Ungerechtfertigte Kompromisse gingen Estland, Litauen und Lettland ein. Obwohl sie europäische Staaten waren, konnten sie Russland nicht dazu bringen, die Forderungen zurückzunehmen, die die Souveränität dieser drei Länder verletzten. Es ist also nicht zu verwundern, dass Georgien ohne aktive militärisch-politische Unterstützung von der Seite Europas einiges für die Anerkennung der Unabhängigkeit Georgiens aufopfern musste.
23
rozeta gujejiani, istoriis doqtori, profesori
istoriis reprezentacia _ yansav yifiani –
legenda Tu sinamdvile?
`yansav yifiano, yansav yifiano,
uberebelo da ukvdavo,
uberebelo da ukvdavo...
ikribebian solel-lenjerelebi,
mestiel-setelebi,
mulax-muJali,
wvirmi-ifari,
kala-uSguli...
kargi vaJebi, baxSi omoben,
mxarze gaedvaT namcas Tofebi,
Txelpirianebi...
cudi vaJebi xevSi eyarnen,
mxrebze gaedvaT muxis ketebi...
yansav yifiano, yansav yifiano,
uberebelo da ukvdavo,
uberebelo da ukvdavo~1.
qarTuli eTnomusikaluri memkvidreobis erT-erTi Sedevri simRera//ferxuli
„yansav yifiani“ farTodaa gavrcelebuli svaneTis tradiciul yofaSi da mas
mniSvnelovani adgili uWiravs folklorul ansamblTa repertuarSic.
yansav yifianTan dakavSirebiT arsebobs kiTxva – iyo is realuri pirovneba Tu
mxolod legenda-gadmocemaTa personaJs warmoadgens?
qarTvelTa yofaSi istoriis reprezentaciis faqtori TvalsaCinoa da dResac
moqmedi. socialuri (koleqtiuri, istoriuli) maxsovrobis faqtebiT ganpirobebeulia
tradiciuli msoflxedvis araerTi aspeqti.
cnobilia, koleqtiuri maxsovrobis, rogorc individualuri maxsovrobis
Camomyalibebeli meqanizmis, Sesaxeb pirveli saubrobs moris halbvaqsi (M. Halbwachs) da terminSi igi moiazrebs ama Tu im socialuri jgufisTvis mSobliurad miCneul,
sayovelTaod gaziarebul saerTo maxsovrobas.
eTnografiuli kvleviT mopovebuli istoriuli siuJetebi, cxadia, dacilebulia
konkretul istoriul garemosa da dros, magram es bunebrivia, radganac koleqtiur
maxsovrobas axasiaTebs konkretuli da individualuri maxasiaTeblebis dakargva da
ignorireba. socialur maxsovrobaSi rCeba mxolod mTavari da arsobrivad
mniSvnelovani faqtebi, xolo droTa ganmavlobaSi xdeba am faqtebis miTosuri elferiT
1 svanuri poezia. I. simRerebi Sekribes da qarTulad Targmnes a. SaniZem, v. Tofuriam, m. gujejianma._ masalebi qarTvelur enaTa SeswavlisaTvis. II. Tbilisi, 1939.
24
Semosva2. miTosuri saxeebiT Seburvili saistorio siuJetebi gadadis Taobidan TaobaSi
yofis ganuyofel, orgnul nawilad.
qarTul sinamdvileSi mravali istoriuli faqti da siuJeti aris gadasuli
xalxur (istoriul) maxsovrobaSi, maTgan gansakuTrebiT masStaburi da sxvadasxva
lokaluri detalebiT aRWurvilia wmida Tamar mefesTan dakavSirebuli faqtebi da
siuJetebi3, asevea, didgoris `Zlevai sakvirvelis~ motivebi da sxv.
samecniero sazogadoebaSi interesi istoriuli maxsovrobis, rogorc sakvlevi
Tematikis, mimarT (Memory Studies) dRiTi dRe aqtualizirdeba4. miT ufro mniSvnelovania
am saxis kvlevebi saqarTvelosTvis, sadac naratiul wyaroTa umetesoba sxvadasxva
obieqtur garemoebaTa gamo (omianoba, dampyrobelTa mier samefo kancelariebisa da
biblioTekebis ganadgureba) droTa viTarebaSi daikarga.
qarTuli eTnologiuri skola, tradiciulad, gamoiyenebs zepir wyaroebs
istoriis rekonstruirebisaTvis da konkretuli Tematika mravali saintereso daskvnis
gamotanis saSualebas iZleva. istoriul maxsovrobaSi arsebuli da periodulad
aRdgenadi yansav yifianis miTologizebuli saxeba amgvari kvlevisTvis sayuradRebo
eTnografiuli artefaqtia.
yifianTa sagvareulos fuZe svaneTia da maTi tradiciuli gansaxlebis kvali
Semonaxulia rogorc zemo, aseve qvemo svaneTSi. yifianTa gansaxlebis arealis Sesaxeb
mogviTxrobs ramdenime werilobiTi Zegli da mravali gadmocema. mniSvnelovania, rom
zepiri saistorio wyaroebi am SemTxvevaSi materialuri kulturis ZeglebiTac
myardeba da dRemde nangrevebis saxiT SemorCenilia yifianTa, maT Soris, uSualod
yansavis saxelTan dakavSirebuli, samosaxloebi, eklesiebi, cixeebi, sasaflaoebi,
freskebi.
materialuri artefaqtebi, zepiri istoriebi da interpretaciebi utyuari wyaroa
yansav yifianis, rogorc realurad arsebuli moRvawis cxovrebis SeswavlisaTvis.
marTalia, dRes savneTSi yifianebi ukve aRar saxloben, magram saxeli `yansavi~
jer kidev XX saukunis miwurulamde farTod iyo gavrcelebuli svaneTis orive
mxareSi.
cnobilia, svaneTSi Seqmnil qarTul narativebs saqarTvelos istoriis kvlevis
dros didi mniSvneloba eniWeba. am mxriv gansakuTrebT faseulia saeklesio krebaTa
angariSebi, e.w. `svaneTis sulTa pirveli da meore matianeebi~, agreTve, qtitorTa
warwerebi, saero xasiaTis `dawerilebi~, samarTlebrivi xasiaTis aqtebi da sxv.5
werilobiT ZeglebSi, romlebic ganviTarebuli Sua saukuneebiT TariRdeba,
ixseniebian yifianTa sagvareulos Semdegi warmomadgenlebi: abzagan, bera, estate, koCa,
merab, muxier, papu, saTuT, taibuR, janbulad, xamiCa, xosro, elene...6
erT wyaroSi dasturdeba gvaris gansxvavebuli forma: yofiliani gvancai.7
2m. xidaSeli. rituali da simbolo arqaul kulturaSi. Tbilisi, 2005; m. xidaSeli. saqarTvelos Zveli kulturis sakiTxebi. Tbilisi, 2010; Гуревич А. Я. Категории средневековой культуры. Москва, 1972; Элиаде М. Космос и история. Москва, 1987; Ле Гофф Ж. Цивилизация средневекового Запада. Москва, 1992. 3r. gujejiani. Tamar mefis xateba samxreT-dasavleT saqarTvelos tradiciul yofaSi._ krebuli `qarTul-Turquli kulturuli paralelebi I”. Tbilisi, 2009. gv. 16-28. 4 Нора П. Проблематика мест памяти; Франция-память / П. Нора, М. Озуф, Ж. де Пюимеж, М. Винок. СПб.: Изд-во С.-Петерб. ун-та, 1999, стр. 17-50; http://ec-dejavu.ru/m-2/Memory-Nora.html; Йейтс Ф. Искусство памяти, Фонд поддержки науки и образования «Университетская книга», СПб, 1997; Арнаутова Ю. Е., МЕМОRIА: «ТОТАЛЬНЫЙ СОЦИАЛЬНЫЙ ФЕНОМЕН»И ОБЪЕКТ ИССЛЕДОВАНИЯ. Образы прошлого и коллективная идентичность в Европе до начала Нового времени. Москва, 2003, стр. 19-37; Рикёр П. Память, история, забвение. Москва, 2004, стр. 136-143. 5 pavle ingoroyva. svaneTis saistorio Zeglebi. nakveTi meore. Tbilisi, 1941. 6 pavle ingoroyva. svaneTis saistorio Zeglebi. nakveTi meore. Tbilisi, 1941. 7 pavle ingoroyva. svaneTis sasitorio Zeglebi. nakveTi meore. Tbilisi, 1941.
25
`Ribianis~ formiT Seogvenaxa zogierTi yifianis vinaoba CixareSis Temis sofel
dabiSSi mdebare oqondabiSis eklesiis freskaze, sadac gamosaxulia RibianTa
sagvareulos ramdenime wevri: kvelja, marex, nanbalad, merab, taibux, bawia8.
eTnografiuli masaliT, oqondabiSis eklesia yifianTa sagvareulo saydari
yofila. ezoSi Semonaxulia yifianTa saflavebi; eklesiasTan axlos mdebare ferdobze
miuTiTeben yifianTa namosaxlarebs.
gadmocemiT, yifianebi qvemo svaneTSi saxlobdnen Coluris Temis nasoflar
iediySi, laSxeTis Temis sofel SgedSi, CixareSis Temis sofel dabiSSi, agreTve,
yifianebs ekuTvnodaT uReltexilTan axlos gaSenebuli sofeli decili (amJamad
nasoflari, dRevandeli lentexis raioni).
zemo svaneTSi yifianebi flobdnen wvirmis, xolo maTi erTi Sto saxlobda
sofel acSi.
yifianTa Sesaxeb arsebul gadmocemaTa eqvsi variacia gamoqveynebulia „svanuri
enis qrestomaTiaSi“. 9 masala Cawerilia balszemouri da Coluruli kiloebiT.
mniSvnelovani wyaroa `svanuri poezia~,10 sadac gamoqveynebulia ramdenime leqsi, balada
da saferxulo teqsti, romlebSic yifianTa sagvareulos Sesaxeb saintereso
informaciaa daculi.
svaneTis tradiciul yofaSi yifianebi ixseniebian termin „varg“-iT. simon
janaSias dakvirvebiT, `laSxeTSi varg da bals qvemoT vArg ixmareba Tavadis
mniSvnelobiT... bals zemoT vArg ixmareba rogorc am mniSvnelobiT, ise saerTod
aznauris mniSvnelobiT~.11
istoriuli maxsovrobis faqtebis kvlevam gamoavlina svaneTis yifianTa yvelaze
cnobili warmomadgenlis yansav yifianis Sesaxeb arsebuli mravali legenda da
gadmocema Cvens droSic, aseve mis saxelTan da samoRvaweo asparezTan dakavSirebuli
materialuri kulturis Zeglebi.
2010-2011 wlebis eTnografiuli eqspediciebis dros Cavwere yansav yifianis
cxovrebisa da moRvaweobis amsaxveli 24 gadmocema.
eqspediciebis mTavar monapovrad samecniero kuTxiT, vTvli yansav yifianis
saxelTan da mflobelobasTan dakavSirebuli materialuri artefaqtebis
identifikacias qvemo svaneTSi, lentexis raionSi. rasakvirvelia, adgilze mosaxleobam
icoda, rom esa Tu is namosaxlari da eklesia yansav yifianisa iyo, magram informacias
ar flobdnen samecniero wreebi. gasakviria, magram es umniSvnelovanesi Zeglebi
fiqsirebuli ar iyo ZeglTa dacvis reestrSic. gansakuTrebiT masStaburi Zeglebi
mdebareobs nasoflar iediysa da nasoflar decilSi.
yansav yifiani, savaraudod meCvidmete saukunis meore naxevris moRvawea, Tumca am
mxriv gadamwyveti sityva unda Tqvas momavlma kompleqsurma kvlevam, romelic
mecnierulad Seiswavlis materialuri kulturis Zeglebsac.
yansav yifianis rezidencia _ iediyi _ Coluris TemSi mdebareobs. is ramdenime
kilometriTaa dacilebuli sofel mams. sofeli mami mravalmxriv saintereso
dasaxlebaa. aq Semonaxulia Sua saukuneebis sacxovrebeli da TavdacviTi kompleqsis
8 eqvTime TayaiSvili. arqeologiuri eqspedicia leCxum-svaneTSi._ qarTuli emigrantuli literatura. dabruneba. mravaltomeli. t. 2. g. SaraZis saerTo redaqciiT. Tbilisi, 1991, gv. 137-138. 9 svanuri enis qrestomaTia. teqstebi Sekribes a. SaniZem, m. qaldanma da z. WumburiZem. a. SaniZisa da m. qaldanis redaqciiT. Tsu. Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi. 21. Tbilisi, 1978, gv. 61-62. 10 svanuri poezia. I. simRerebi Sekribes da qarTulad Targmnes a. SaniZem, v. Tofuriam, m. gujejianma._ masalebi qarTvelur enaTa SeswavlisaTvis. II. Tbilisi, 1939. 11 simon janaSia. saqarTvelos istoriis uZvelesi qronologiidan enobrivi masalebis mixedviT. Sromebi. t. III. Tbilisi, 1959, gv. 135.
26
nangrevebi, romlis bolo mflobelad adgilobrivi mosaxleoba asaxelebs `oTars~.
dakargulia `oTaris~ gvari. oTariseuli kompleqsi Sedgeba koSkisa da saxlisagan,
SeiniSneba farTo galavnis naSTebic.
koSki da soflis ganapiras arsebuli eklesia aRwerili aqvs eqvTime TayaiSvils.
`sofeli mami patara sofelia. am sofelSi lamazi oTxkuTxedi koSkia (#17413); soflis
bolos kldesTan, didi xeebis Crdils qveS, patar qvis eklesia aris wmidis giorgisa.
daxurulia yavriT; Sesavali aqvs dasavleTiT. dasavleTis kedelze qvidan
gamoqandakebuli cxvris Tavia. kari xisa lamazia. kankeli axali xisa. trapezi
miSenebulia kedelze sakurTxevlisa~.12
dReisaTvis am eklesiis garSemo sasaflaoa. Zveli samarxis pirebi gamovlinda
eklesiisaken mimaval gzaze, gzis mowesrigebis dros 2011 wels da mosaxleobam
saswrafod miayara maT miwa.
gadmocemiT, mamis wmida giorgis eklesiis qvebi gadmotanilia iediyidan, romlis
wmida giorgis saydari Semoseul saviarebs13 daungreviaT.
nasoflari iediyi, gadmocemiT, yansav yifianis rezidenciad iTvleba. amJamad es
teritoria, adgilobrivi mosaxleobis damsaxurebiT, xis RobiTaa Semoraguli da
daculi. nasaxlari vrcel mindorSi mdebareobs. igi yoveli mxridan tyiTaa
SemosazRvruli. SemorCenilia ramdenime mcire da mozrdili zomis nagebobis nangrevi,
romelTaganac erTi naeklesiaria. eklesias mosaxleoba „anRlab“-s uwodebs, anu igi
amaRlebis saxelobisaa. zedapiruli daTvalierebis dros gamovlinda ori CuqurTmiani
qva.
am teritoriaze Colurelebi ikribebian amaRlebis dResaswaulze. „iediySi
amaRlebas (anRlab) vloculobT. adre mTeli svaneTi, cageri, amaRlebas aq modiodnen,
12 TeTri jori grovdebodao. axla qvemo svanebi mivdivarT. saklavi migvyavs. es eklesia
yansav yifianis miwaze dgas, amaRlebis eklesia yansav yifianis karis eklesiaa. iq
sasaxlis nangrevebic aris. aqaurobis mxedarTmTavari yansav yifiani yofila. is mefesac
exmareboda, mefe maSin susti yofila da yansavisTvis uTqvams, saviarebis, lekebisa da
TaTrebisgan Sen unda daicva qveyanao. icavda kidec. bolos iq mokvda, sazRvris iqiT.
mteri gareka da ukan gzaSi Tovlma mouswro, iq aris misi saflavi, kavkasionis qedze“.
namosaxlarze, garda eklesiisa Semonaxulia sasaxlis nangrevi da kidev oTxi
nagebobis kvali da vrcel teritoriaze gafantuli saflavis qvebi.
yansav yifianis gaSenebulad iTvleba sofeli decili. decilis dasaxlebis
Seqmna osebis Semosevas ukavSirdeba: gadmocemiT, „yansavi qalaqSiao, osebs gaugiaT da
didi jariT gadmosulan, 214 cxeniT yofilan. wmida giorgis eklesia daungreviaT. wmida
giorgis yansavisTvis dauZaxia, sad xar, qveyanas mieSveleo. gamofrinda yansavis raSi.
gamoekida mters, decilSi daswevia osebs. yvela dauxocavs, mxolod eqvsi kacisTvis
SeunarCunebia sicocxle da oseTSi gaugzavnia _ SeuTvlia, Tu kidev gamoilaSqrebT,
erT kacsac ar gamovuSveb cocxalso. decilSi sul sisxliani yofila miwa. didi omi
Seqmnila. decilis `baxre liSial~ gviqvia am adgilisaTvis. nadavlic ukan wamouRiaT.
yansavs ufiqria, modi, decilsac davasaxlebo da iq sofeli dausaxlebia. didi sofeli
gamxdara decili. decilSi axla tyea. latfari rom iwyeba, iq lamarias eklesia dgas.
12 eqvTime TayaiSvili. arqeologiuri eqspedicia leCxum-svaneTSi._ qarTuli emigrantuli literatura. dabruneba. mravaltomeli. t. 2. g. SaraZis saerTo redaqciiT. Tbilisi, 1991, gv. 114. 13 saviarebi, sav svanuri metyvelebiT gulisxmobs istoriuli savirebis miwa-wyals da xalxs, romelTa teritoriazec mogviano xanaSi ikveTeba balyarelebisa da yaraCaelebis dasaxlebebi. saliteraturo qarTulze, xSirad, `sav~ gadmotanilia `oseTis” aRsaniSnavad. qvemo svaneTis tradiculi yofas axsovs CerqezTa da yabardoelTa Tavdasxmebic.
27
isic yansavs auSenebia, am xalxma xom unda ilocoso. xeoba axla sul namosaxlarebiT
aris mofenili. naqalaqarisxela adgilia“.
sxva gadmocemiT, „yansav yifianis jarma, rom mTa gadalaxa, iq TiTo qva yvelam
dado, gadmosvlisas, vinc davbrundebiT, aviRebT TiTo qvaso. cotaniRa gadarCenilan, iq
didi qvis gora darCa _ koSkiviT. axlac aris. `laWTunar~ hqvia im adgils“. `laWTunar~
svanurad `sawyevl~ adgils niSnavs.
yansav yifians brZola uwevda aramxolod gareSe mtrebTan, aramed moRalate
qarTvel feodalebTanac, romelTac ucxo jari SemohyavdaT saqarTvelos asaoxreblad.
am mxriv sainteresoa gadmocema yansav yifianisa da saqarTvelos moRalate wereTlis
Sesaxeb. mefis moRalate wereTlis mefes erTguli svanebis aoxreba gadauwyvetia da
lekebs dakavSirebia. lekebsac moswonebiaT es azri da svaneTs Sesevian. yansav yifians
taqtikuri xerxis gamouyenebiT mteri daumarcxebia: `erT dros mouyvania wereTels
laSxeTSi lekebis jari laSxeTis amosawyvetad. zemo laSxeTSi mravali amouwyvetia
mters. yansavi misula wereTelTan da uTqvams: xalxs nu amomiwyvet da rasac inebeb,
saCuqrad mogiZRvnio, xval ki sadils mogarTmev Sen da Sen jarso. wereTels gaxarebia.
meore dRes yansavs pur-marili soflisagan moSorebul mindorSi gauSlia. wereTels
saCuqrad Tofiswamali mouTxovia, Sen kargi Tofiswamlis damzadeba icio. finTixsac
dagimatebo, daTanxmebia yansavi. mteri Sedgomia nadims. yansavs qarTvelTa jari
moSorebiT Causafrebia da maTTvis uTqvams, roca ki wiTel Rvinos moviTxov, icodeT,
rom es brZolis niSani iqnebao, im wuTSi daiwyeT srolao. Sua sadilobis dros
yansavs wiTeli Rvino mouTxovia da qarTvelebs Tofebis srola autexavT, mteri alyaSi
mouqceviaT. zog leks gaqceva mouswria, magram maT yansavis molaSqre mdevari misweviaT
da Sgedis mTebSi amouwyvetiaT. ambis wamRebic ki ar dautovebiaT. amis Semdeg lekebi
veRar bedavdnen laSxeTSi SemoWras. verc wereTlebma gabedes SurisZieba. yansavi Zlier
kargi kaci yofila, yvelas sjabnida, yvelas imorCilebda. zogierTma leqsic icis
yansav yifianze, ukvdav-uberebels uwodeben~.14
yansav yifianis Sesaxeb legendebSi saomar iaraRad kaJiani Tofebi ixsenieba,
magaliTad, am gadmocemaSic: „lemzagorTan mosulan TaTrebi, yansav yifiani im dros
quTaisSi yofila, gaugia TaTrebis gadmosvla da gamouWenebia raSi. darevia TaTrebs da
erTic ar gauSvia cocxali, TaTrebsac kaJiani Tofebi hqoniaT, Cvenc. axlac
vloculobT iq lemzirebiT~.15
yansav yifianis saxeli ukavSirdeba kulturul-sameurneo aRmSeneblobasac. mis
dros gamouyvaniaT grZeli sarwyavi arxi, romelic daaxloebiT 30 kilometrze yofila
gadaWimuli da masSi Cadebuli yofila Tixis milebi.
yansav yifianis saxeli miTologizebulia. is legendis nawilia da istoriuli
maxsovrobis metad saintereso elements warmoadgens. „yansav yifians qariviT swrafi
raSi hyavda, is raSi wyals ar svamda, mxolod mJave wyals iyo miCveuli.“ „aRdgomas,
gamTeniisas erTs daviZaxeb: yansav yifiano, yansav yifiano, uberebelo da ukvdavo,
uberebelo da ukvdavo... _ man gadaarCina svaneTi saviarebisgan, me rom dRes qristiani
var da qarTveli mqvia, sul yansav yifianis amagia“.
gadmocemiT, yansav yifiani mterTan brZolas Seewira.
yifianTa sagvareulos cnobili vaJkacebis sagmiro istoriaa aRwerili kalas
TemSi Caweril leqsSi _ yifianaS maxeRvaJare (yifianT axalgazrdebo):
14 svanuri enis qrestomaTia. teqstebi Sekribes a. SaniZem, m. qaldanma da z. WumburiZem. a. SaniZisa da m. qaldanis redaqciiT. Tsu. Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi. 21. Tbilisi, 1978, gv. 247-248. 15 lemzir _ sefiskveris pagnizebuli saxeoba svaneTSi.
28
`yifianT axalgazrdebo,
kviras (iyo) Tqveni kreba,
saxevoSi Tqveni kreba.
mze ganaTebT, mTvare,
yvela msgavsi RmerTebisa (Tavadebisa);
feri gedvaT oqrosi,
Tqveni mzera samoTxe(a).
dagiwyiaT svla wasvla,
riyis zemoT midixarT,
kargs yifians warmogiTqvams:
`oÁ dasaqcevo axlandelo mgzavrobav!
marcxena mxari memowmeba,
memowmeba cud (rames).
erTi ukan moixeda,
cremlebi gadmoscvivda msxvil-msxvili.
`oÁ dasaqcevo, rogor mezareba
mocileba Cemi kargi colisa,
cixe-qalaq saxl-koSkisa,
wyvil-wyvili Cemi ganZebisa!~
dabiSs zemoT movsulvarT,
qoCuli yaflans exveva.
_ Se qoCul, rasa Svrebi?
_ mocileba mezareba yifianebisa.
jaraSduyva, xumrob.
`ratom ar gveqneba sicil-xumroba,
amaRamis sadgomi me meguleboda
xvasgaraSis gamoqvabulebSi,
vaxSami droze gveqnes!~
karg yifians daeZina.
SuaRamis dros
jaraSduyvam gareT gaixeda:
`dari da avdari ra iqneba~.
`Cven sabraloni, Cven sacodavni!
Semogvrtymian samkecad
es urjulo savebi.
salams TofebiT gvaZleven!~
yifians sikvdili ver gaugia,
jaraSduyva gadamxtarxar:
`o warmarTo qoCul Cemo,
aba, rogor vivargebT,
savebi gvlaSqraven~~
zeviT kldeze jaraSduyva,
qveviT xevSi savebi,
brZola Cveni sjobda.
qristes dalocvlili jaraSduyva!
dasakidi misi yirimuli
swraf swrafad scemda.
rva-cxra mouklavs,
29
iqiT qoCuls gasZaxis:
`yifiani sisxlauRebeli ar dagvrCes!~
qoCuli dekaSi (SqerSi) imaleba,
Camomxtar jaraSduyva,
miuCoqda karg yifians:
`o, sixarulo, kargo yifiano,
Sen usisxlari ar damrCenixar,
risi dardi geqneba?
Sen aq ar dagtoveb,
sulis rigs kargs gizam,
colsa da Svils oxrad ar dagiyri,
adgil-mamuls (`ca-miwas~) ar mogikleb!~
es leqsi Cawerilia dekanoz besarion niJaraZis mier ifarSi, qavza xorguanis
TqmiT 1881 wlis seqtemberSi. 16 vfiqrob, SesaZlebelia am leqsiseuli `kargi yifiani~-s
gaigiveba yansav yifianTan.
istoriul maxsovrobiT, yansavis daRupvis Semdeg yifianTa Sto TandaTan
dasustebula.
yifianTa feodaluri saxlis gandevna qvemo svaneTidan, istoriuli maxsovrobiT,
ukavSirdeba dadians, romelsac miznad hqonda dasaxuli caniswylis (cxeniswylis)
xeobis svaneTis dapyroba, magram ufrTxoda yifianTa sagvareulos. gadmocemiT, dadians
mouqrTamavs gigo gelovani, romlis meSveobiTac TandaTan amowyvetilan yifianebi da
maTi nawili, romelic ukve veRar ewinaaRmdegeboda dadianis Semotevas, ayrila Tavisi
mamulidan da sacxovreblad gadasula raWaSi.17
Sgedis yifianebi amowyvetilan uSgulelebTan Setakebis dros.18
Semonaxulia saintereso gadmocemebi zemo svaneTis yifianTa Sesaxebac: wvirmis
mflobel yifianebis glexs mestieli jafariZeebis glexi Semokvdomia. gamarTula
sasamarTlo da yifianebis glexs gadauxdia sisxlis swori. amis miuxedvad jafariZeebs
yifianebis glexi daubegravT. glexi erTxans ixdida begaras, Semdeg ki yifianebs
SescodebiaT glexi da SeuwyvetinebiaT misTvis jafariZeTa sasargeblo begaris
gadaxda. jafariZeebi TavianTi glexebiTurT Tavs dasxmian wvirmis da moundomebiaT
saqonlis gataceba. gamarTula brZola. gamarjveba jafariZeebs darCeniaT.19
leqsSi `qavza~ aRwerilia wvrmiSi CasiZebuli qavzas tragikuli cxovreba. am
leqsSi CvenTvis sainteresoa qavzas amxanagis, boroti bobzikis muxanaTuri qmedeba, ris
Sedegadac wvirmis yifianebi daRupulan da maTi miwa-wyali miuTvisebiaT qurdianebs:
`im dros yifianebi eomebian
mulaxis aznaur qurdanebs.
bobziks sityva hqonda
mulaxis qurdanebisgan.
qurdani eubneba Tavais bobziks:
16 svanuri poezia. I. simRerebi Sekribes da qarTulad Targmnes a. SaniZem, v. Tofuriam, m. gujejianma._ masalebi qarTvelur enaTa SeswavlisaTvis. II. Tbilisi, gv. 12-15. 17 svanuri enis qrestomaTia.teqstebi Sekribes a. SaniZem, m. qaldanma da z. WumburiZem. a. SaniZisa da m. qaldanis redaqciiT. Tsu. Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi. 21. Tbilisi, 1978, gv. 248-249. 18 svanuri enis qrestomaTia. teqstebi Sekribes a. SaniZem, m. qaldanma da z. WumburiZem. a. SaniZisa da m. qaldanis redaqciiT. Tsu. Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi. 21. Tbilisi, 1978, gv. 62-63. 19 svanuri enis qrestomaTia. teqstebi Sekribes a. SaniZem, m. qaldanma da z. WumburiZem. a. SaniZisa da m. qaldanis redaqciiT. Tsu. Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi. 21. Tbilisi, 1978, gv. 61.
30
yifans Sen Tu mohklav,
saxl-kars me mogcem~.
bobziks yifiani mouklavs,
qurdanma wyarosTan sasaxel misca,
Tormeti dRiuri yana, -
eseni saCuqrad miucia.
amiT qurdani xarobs,
mTeli fari Sin hyolia;
dauwyebeli qvevri dauwyia,
didi xaric dauklavs,
zeimi kargi gadauxdia
yifianis mokvlisaTvis~.
leqsi Cauweria eTnograf da mxareTmcodne sebi guledans mestiaSi levan
nigurianis TqmiT (50 wlisa).20
istoriis rekonstruirebisa da misi mudmivi reprezentaciis mTavari motivi
xalxis ganwyobaa, anu, is faqtorebi, rac qmnis koleqtiur ganwyobebsa da maxsovrobas.
am mxriv, garda naratiuli wyaroebisa da nivTieri masalisa, cxadia, sayuradReboa
zepiri saistorio wyaroebic. roland TofCiSvilis marTebuli dakvirvebiT legenda-
gadmocemebis `saSualebiT saqarTvelos istoriis araerT sakiTxs SeiZleba farda
aexados~, 21 radganac folklori (legenda, gadmocema, leqsi, andrezi, araki...) realuri
istoriis mravali ambis anarekls Seicavs. xolo rodesac tradiciuli mentalobis ama
Tu im mxareze vsaubrobT, istoriuli maxsovrobis danaSrevebs gansakuTrebuli
mniSvneloba eniWeba, radganac mentalobaze saubari SeiZleba mxolod da mxolod ama
Tu im lokalur erTeulTan – adamianTa mWidrod SekavSirebul (saerTo warsuli,
sacxovrisi, kultura...) jgufTan mimarTebaiT. 22 jgufebis azrovnebis stereotipebi,
rasakvirvelia, yvelaze TvalsaCinod maT folklorSi aisaxeba. am kuTxiT, uaRresad
sagulisxmo meToduri xasiaTis miTiTeba mocemulia elene virsalaZis Teoriuli
xasiaTis werilSi. mkvlevari xalxuri Semoqmedebis mTavar maCveneblebs gamokveTs: 1.
individualur-SemoqmedebiTi aqtis dros mTqmelis fsiqologia moqceulia koleqtiuri
fsiqologiuri energiis velSi. 2. mTqmeli efuZneba koleqtiur-gamocdilebas, iyenebs
koleqtivis mier Seqmnil da dagrovil saxeebsa Tu Sexedulebebs. 3. mTqmeli
improvizacias axdens koleqtivis winaSe da cxadia, imyofeba koleqtivis gemovnebis
kontrolqveS. 4. rogorc improvizacia, aseve individualuri lirika mniSvnelovani
xdeba mxolod im SemTxvevaSi, rodesac mas miiRebs koleqtivi. amis Semdeg es nawarmoebi
xdeba saerTo miRweva, sxva SemTxvevaSi ki igi eZleva daviwyebas.23
yansav yifianis ciklTan dakavSirebuli svanuri enografiuli masala yovelive
zemoTqmulis naTeli magaliTia. yansavis moRvaweobis amsaxveli sagmiro epizodebi, misi
siqvele, Tavganwirva, siyvaruli samSoblosadmi qmnis suraTs gmirisa, romelic
mfarvelia svaneTisa, qveSevrdomebisa da, rac mTavaria, erTgulia mefisa. anu, yansav
yifianis xateba aerTianebs im saukeTeso Tvisebebs, rac ki SeiZleba qarTvels
damaxsovreboda ramdenime saukunis ganmavlobaSi.
20 svanuri poezia. I. simRerebi Sekribes da qarTulad Targmnes a. SaniZem, v. Tofuriam, m. gujejianma._ masalebi qarTvelur enaTa SeswavlisaTvis. II. Tbilisi, gv. 72-75. 21 roland TofCiSvili. zepiri saistorio wyaroebi._Jurnali `klio~, #3, 1998. gv. 143. 22 Гуревич А. Я. Проблема ментальностей в современной историографии. Всеобщая история: Дискуссии, новые подходы, вып. I. Москва, 1989, стр.75-88. 23 elene virsalaZe. zemo svaneTSi folkloruli mivlinebis mokle angariSi._ literaturuli Ziebani. t. VIII. Tbilisi, 1953.
31
yansav yifianis droindelma `oqros xanam~ waruSleli kvali datova svaneTis
mosaxleobis istoriul maxsovrobaSi. es momentebi gansakuTrebiT mkafiod Semoinaxa
`koleqtiuri xsovnis~ yvelaze cocxalma wyarom _ folklorma. folklorSi xom
`gmiris ideali feTqavs da am gmiris saxeSi Tavmoyrilia eris saukeTeso Tvisebebi da
interesebi~.24
amrigad, 1. svaneTis Sua saukuneebis yofaSi gansakuTrebuli adgili uWiravs
yifianTa feodalur sagvareulos.
2. yifianTa gansaxlebis areali sakmaod vrcelia da moicavs zemo da qvemo
svaneTis ramdenime sofels.
3. Semonaxulia yifianTa samosaxloebi, nasaxlarebi, koSkebi, sasaflaoebi,
freskebi, maT Soris konkretdeba uSualod yansav yifianTan dakavSirebuli
materialuri kulturis Zeglebi.
4. gadmocemebs yifianTa sagvareulos Sesaxeb didi adgili ukaviaT svaneTis
yofaSi, xolo yansav yifiani `gmiris~ yvela maxasiaTeblis matrebeli krebiTi saxea.
5. realuri monacemebiT, materialuri kulturis ZeglebiTa da istoriuli
maxsovrobis faqtebiT dasturdeba yansav yifianis, rogorc cnobili sardlis,
moRvawisa da gmiris arseboba, savaraudod, meCvidmete saukunis meore naxevrisaTvis.
6. yansav yifianis xateba aris mkveTrad miTologizebuli, rac qarTvel mTielTa
mentalobis tipur da universalur sistemaSi sruliad bunebrivi eTnografiuli
artefaqtia.
7. legenda-gadmocemebiT ikveTeba svaneTis sazogadoebis sxvadasxva saWirboroto
sakiTxi, rac identuria imdroindeli saqarTvelos problematikisa: feodalTa urTierT
dapirispireba; uwyveti brZola gareSe mtrebis winaaRmdeg, romlebic istoriis am
etapze, svaneTisTvis, arian Crdilo kavkasieli tomebi; brZola Sinaur mtrebTanac,
romlebic iyeneben daqiravebul meomrebs Crdilo kavkasiidan.
8. gadmocemaTa analiziT aRdgeba meCvidmete-meTvramete saukuneebis svaneTis
yofa-cxovrebis bevri elmenti: saomari wyoba, saomari aRWurviloba da iaraRi, brZolis
xerxebi, cnobil meomarTa saxelebi, maTi sagmiro saqmeni, meomris sagzlis saxeobani,
tradiciuli samosis variaciebi, urTierTobebi mezobel TemTa Soris, maTi
dapirispirebis an damegobrebis ganmapirobebeli mizezebi.
9. siuJeturi qarga leqsebisa Tu gadmocemebisa, zogierT SemTxvevaSi,
miTologizebulia, magram maTSi naxsenebi yofisa da kulturis elementebi saSualebas
gvaZlevs aRvadginoT aRwerili siuJetis miaxloebiTi dro, aseve, gamovkveToT
istoriis sxvadasxva etapis danaSrevebi ama Tu im legendaze.
amrigad, tradiciul qarTul yofaSi dRemde Semonaxul istoriul faqtTagan
gansaxilvelad arCeuli Tema _ yansav yifiani da misi sagvareulo _ erTgvari krebiTi
saxiT avlens qarTvelTa istoriuli maxsovrobis mTavar maxasiaTeblebs: cnobili
gmiris _ sociumisaTvis mniSvnelovani niSan-TvisebebiT gamorCeuli adamianis _ saxelis
xangrZliv xsovnas da mis miTologizebas; mimdinare drois erTgvar `SeCerebas~ maTze
saubrisas da mTxrobelis mxridan aSkara Tanagancdas siuJeturi qargisa. ikveTeba ra
qarTuli xalxuri mentalobis saerTo markerebi, vlindeba misi lokaluri _ svanuri
maxasiaTeblebic da es Taviseburebebi keTili tonalobebiT amdidrebs qarTul
erovnul istoriul (koleqtiur, socialur) maxsovrobas da misi reprezentaciis mudmiv
wyarodac gvevlineba.
24 elene virsalaZe.zemo svaneTSi folkloruli mivlinebis mokle angariSi._ literaturuli Ziebani. t. VIII. Tbilisi, 1953, gv. 21.
34
Rozeta Gujejiani
The Representation of the Histor
y – Kansav Kipiani – Legend or Reality?
Summary The factor of representation of the history in Georgian life is noticeable and still active. Many aspects of the
traditional ideology are caused by the facts of the social (collective, historical) memory. In the scientific society the interest towards the collective memory as the research theme (Memory Studies) is gradually actualizing. These types of research are very important for Georgia, where the most part of the narrative sources were lost due to the various objective reasons (wars, the destruction of the royal chancelleries and libraries by the conquerors). The Georgian ethnological school will traditionally use the oral sources for reconstructing the history. The concrete themes give us the opportunity to make many interesting conclusions. The existed and periodically restored mythologized image of Kansav Kipiani in the historical memory is an interesting fact for such studies. The paper specifies the resettlement area of the Kipiani family, the individual representatives of this family; it is approved with the combination of the ethnographical and archaeological materials and the historical sources. The information found about Kansav Kipiani and the factors causing his mythologization are emphasized. It became possible to identify the material artifacts related to the name and ownership of Kansav Kipiani in Kvemo (Lower) Svaneti. The following conclusions were made: 1. In the medieval life of Svaneti the feudal family of Kipiani takes a special place. 2. The resettlement area of Kipiani family is vast and includes the villages of Zemo (Upper) and Kvemo (Lower) Svaneti. 3. The former settlements, palaces, towers, cemeteries, frescoes of Kipiani family are preserved. 4. The legends about Kipiani family take a great place in the life of Svaneti and create the main segment of the historical memory in Kvemo (Lower) Svaneti. 5. According to the real data, the monuments of the material culture and the facts of the historical memory, the existence of Kansav Kipiani, the famous commander, the public man and the hero is proved presumably in the second half of the XVII century. 6. The image of Kansav Kipiani is highly mythologized, and this is the natural ethnographic artifact for the typical and universal system of Georgian mountaineers’ mentality.
35
avTandil kiknaZe, profesori
molaparakebebis warmarTvis amerikuli stili
diplomatiur molaparakebeბSi garkveuli mniSvneloba eniWeba erovnul xasiaTs,
stils, qcevas, romelSic aisaxeba erovnuli kultura, istoriuli warsuli, tradiciebi,
wes-Cveulebebi.
diplomatiuri molaparakebebis procesis Sesaxeb Catarebuli kvlevebi, iseve
rogorc memuaruli literatura, kidev erTxel xazs usvams Tu rogor gavlenas axdens
erovnuli gansxvavebebi da Taviseburebebi molaparakebebis procesze. diplomatiuri
molaparakebebis erovnuli stili mecnierebisTvis gansakuTrebiT saintereso Temad
bolo sam aTwleulSi iqca (bermani, zartmani, zonenfeldi, fiSeri, iura, karasi,
kenedi, koeni, ionsoni, kvandi, makdonaldi, Sarfi da a.S.).
unda aRiniSnos, rom diplomatiuri molaparakebebis Seswavlis ZiriTad meTodad
gamoiyeneba SedarebiTi analizis meTodi.1
mkvlevarTa daintereseba am TemiT gamoiwvia suverenuli saxelmwifoebis,
saerTaSoriso globaluri problemebis, saerTaSoriso da regionaluri konfliqtebis,
saerTaSoriso molaparakebebis raodenobis mkveTrma zrdam, ara marto
saxelmwifoTaSorisi urTierTobebis doneze, aramed sxvadasxva arasamTavrobo
organizaciebisa da asociaciebis, sajaro, religiuri, teroristuli, saqmiani
urTierTobebisa da fizikur pirebs Soris molaparakebebis procesis saWiroebam da
gafarToebam.
am kvlevebs pasuxi unda gaeca iseT kiTxvebze, rogorebicaa: aqvs Tu ara gavlena
erovnul Taviseburebebs molaparakebebSi monawileTa qcevebze da molaparakebebis
Sedegebze? Tu axdens zegavlenas, raSi gamoixateba igi? arsebobs ki saerTod
nacionaluri molaparakebebis stilis gavlenis cneba? Tu arsebobs, raSi gamoixateba
igi?
miuxedavad imisa, rom dasavleli mkvlevarebi erovnuli Taviseburebebis rols
molaparakebebSi sxvadasxvanairad ganixilaven, yvela aRiarebs maT arsebobas 2 (Tumca,
zogi fiqrobs, rom aseTi Taviseburebebi saerTod ar arsebobs, an Tu arsebobs mas
aranairi gavlenis moxdena ar SeuZlia molaparakebis procesze, miT umetes Sedegze,
xolo danarCenebi fiqroben, rom problemebi, romlebic warmoiqmneba molaparakebebis
procesSi, ZiriTadad gamowveulia erovnuli Taviseburebebis gamo).
Svedi mkvlevaris ionsonis azriT, erovnuli interesebis Tanxvedris dros
nacionaluri Taviseburebani did rols ar TamaSobs. konfliqtis warmoSobisas ki
nacionaluri Taviseburebebi gamodis wina planze. molaparakebebis erovnul stilSi igulisxmeba erovnuli xasiaTisa da kulturis
Tavisebureba, umetesad azrovnebis, aRqmisa da qcevis gavrcelebuli Taviseburebani,
1 Zartman I. W. Berman M. R. The practical Negotiator. New Haven,Yale Uni. Press. 1982. 2daniel drakmeni. molaparakebebis warmarTva saerTaSoriso konteqstSi. Targmani qarTul enaze. Tbilisi, 2009.
36
romlebic zemoqmedebas axdens molaparakebebis procesisTvis mzadebasa da mis
warmarTvaze.
SevecadoT ganvazogadoT molaparakebis procesi, ganvixiloT molaparakebis
warmarTvis erovnuli stilis Taviseburebebi konkretuli qveynis aSS-is magaliTze.3
gansakuTrebiT unda aRiniSnos, rom iseve rogorc diplomatiuri molaparakebebis
Teoriuli kvlevis saqmeSi yvelaze mniSvnelovani wvlili Seitanes amerikelma
mecnierebma, aseve amerikelma diplomatebma gadamwyveti roli Seasrules
molaparakebebis warmarTvis amerikuli stilis CamoyalibebaSi.4
britaneli mkvlevari p. Sarpi mivida im daskvnamde, rom amerikel diplomatebTan
urTierTobisas yoveli momlaparakebeli dgeba sami problemis winaSe: materialuri,
ideologiuri da enobrivi. pirveli dakavSirebulia imasTan, rom amerikeli diplomatebi
molaparakebebze warmoaCenen Tavis qveyanas, ufro mdidarsa da Zliers, vidre romelime
sxvas. meore problema gamomdinareobs pirvelidan da mdgomareobs imaSi, rom
amerikelebi yovelTvis darwmunebulni arian TavianT simarTleSi. mesame problema ki
aris is, rom saerTaSoriso molaparakebebis umetesoba tardeba inglisur enaze – da
amerikelTa martivi formulirebebi, romlebic SesaZloa Zalian martivi mogeCvenoT,
xSir SemTxvevebSi malavdes SedarebiT rTul sakiTxebs, poziciebsa da prioritetebs.5
aqve unda aRiniSnos, rom amerikeli momlaparakebeli yovelTvis kargad aris
momzadebuli molaparakebebisaTvis, misTvis damaxasiaTebelia profesionalizmi,
gaxsniloba, damoukidebloba, pragmatuloba. amerikelebSi mwvaved dgas Sida
molaparakebebis problema, sxvadasxva uwyebebTan mimarTebaSi, romlebic aseve arian
CarTulni qveynis sagareo politikuri gadawyvetilebebis SemuSavebisa da
ganxorcielebis saqmeSi, rogorc saxelmwifo departamenti, magaliTad: Tavdacvis
saministro, prezidentis administracia, dazvervis centraluri sammarTvelo, erovnuli
usafrTxoebis sabWo, kongresi da sxva. Tumca, am uwyebebTan poziciebis
TanxvedrisTanave amerikuli diplomatebi, delegaciis wevrebi damoukidebelni arian
gadawyvetilebis miRebis dros.
molaparakebebze amerikelebi koncentrirebas axdenen ZiriTad problemaze,
miiswrafian gamoavlinon da ganixilon ara marto saerTo SesaZlo saSualebebi
gadawyvetilebis misaRebad, aramed detalebic, romlebic dakavSirebulia samomavlo
SeTanxmebis SesrulebasTan. isini cdiloben Tavisi miznis miRwevas, uyvarT da
SeuZliaT vaWroba, xandaxan agresiulebi Canan, SesaZloa uxeSebic. molaparakebebs
yovelTvis marTaven specialistebi, romelTac zurgs umagrebT eqspertTa
profesionalTa jgufebi. amerikelebi upiratesobas aniWeben argumentaciis induqciur
meTods, mizez-Sedegobriv argumentebs, romelic saboloo daskvnas faqtebiT amyarebs.6
amerikeli momlaparakebeli upiratesobas aniWebs araformalur urTierTobebs,
naklebad cdilobs molaparakebebis etapebs mihyves, xSirad demokratiuloba
gamoixateba moZvelebul protokolze uaris TqmiT. amerikelTa swrafva araformaluri
urTierTobebisaken SeiZleba gadaizardos familiarobaSi. amerikelebs naklebad
ainteresebT maRalfardovani sityvebiT saubari, isini dainteresebulni arian dRis
wesrigSi arsebuli sakiTxebis operatiuli ganxilviT da rac SeiZleba swrafad
momgebiani gadawyvetilebis miRebiT.
3 John McDonald. American negotiation style on the American Diplomacy webpage (2001). 4 Rojot J. Negotiation: From Theory to practice. London. Macmillan. 1991. 5 Stempel John D. The American Approach to Negotiation – Its Virtues and Vices. University of Kentucky: Patterson School of Diplomacy. 2001. 6 John McDonald. American negotiation style on the American Diplomacy webpage (2001).
37
amerikelebi mediis mniSvnelobidan da misdami pativiscemis gamo did yuradRebas
uTmoben presasTan urTierTobas.7
amerikelebi problemis gadawyvetisas cdiloben ganixilon ara mxolod saerTo
midgomebi, aramed detalebic, romlebic dakavSirebulia SeTanxmebis realizebasTan.
isini adamianebSi afaseben gulaxdilobasa da patiosnebas, swrafad iwyeben saqmis arsis
ganxilvas, ar kargaven dros formalobebze. arcTu iSviaTad avlenen egocentrizms,
sjeraT, rom molaparakebebSi monawile partnioric aseve unda xelmZRvanelobdes im
wesebiT, romelsac Tavad icaven. ar uyvarT saubris dros Sesvenebebi, xalxSi afaseben
punqtualobas, yovelTvis daTqmul dros midian Sexvedrebze da Tvlian rom dagvianeba
yovlad dauSvebelia da mas gamarTleba ar aqvs. maTTvis misaRebi molaparakebebis
periodi aris naxevari saaTidan erT saaTamde da upiratesobas aniWeben erTi erTze
Sexvedras. amerikelebma ician da uyvarT vaWroba, arcTu cota dros uTmoben sxvadasxva
sakiTxebis ganxilvas – egreT wodebul „kompleqsur“ gadawyvetilebebs. saqmiani
molaparakebebis dros xSirad TviTonac sTavazoben monawileebs am pakets. maT ar
aSinebT riski, maT aSinebT partnioris arakompetenturoba.8
diplomatiuri molaparakebebis warmarTvis amerikuli stili gamoirCeva
liderobisken. naTlad gamoxatuli swrafviT amerikeli politikosebi siamayiT
aRniSnaven imas, rom maT stils hyavs Tavisi Tayvanismcemlebi da mimdevrebi
sazRvargareT, xolo amerikeli diplomatebi da politikosebi xdebian safuZvliani
Seswavlisa da mibaZvis obieqtebi. zbignev bJezinski xazs usvams imas, rom dResdReobiT
inglisel da iaponel politikosebs Zalzed marTebulad miaCniaT gadmoiRon amerikeli
prezidentebis „Sinauruli manera, mxardaWeris grZnoba da sazogadoebasTan
urTierTobis taqtika“.
diplomatiuri molaparakebebis amerikuli stili, upirveles yovlisa, gamoirCeva
amerikeli diplomatebisa da politikosebis miswrafebiT Seupovrad daicvan TavianTi
universaluri Rirebulebebi. TviTon amerikeli diplomatebi aRniSnaven imas, rom arc
erTi eri ar iyo ufro pragmatuli yoveldRiur diplomatiur moRvaweobaSi da ufro
ideologizirebuli Tavis miswrafebaSi mihyves istoriulad Camoyalibebul moralur
normebs vidre amerikelebi. h. kisinjeris azriT, amerikuli nacionaluri stili
gamoirCeva gamokveTili ambivalentobiT izolacionizmsa da hegemonias Soris,
patriarqaluri warsulis nostalgiiTa da idealuri momavlisaken miswrafebas Soris.
mas miaCnia, rom dRes amerika unda iqces „gzis manaTebel Suqurad“ mTeli
msofliosaTvis da ganaviTaros Tavisi idealebi da Rirebulebebi mTeli msoflios
masStabiT.
Tumca, amave dros, arsebobs seriozuli saSiSroeba imisa, rom msoflio lideroba
SeiZleba gadavides hegemoniaSi da zedmeti ambiciurobis gamo sayovelTao siZulvilSi
gadaizardos garkveuli qveynebis mxridan. am safrTxeze miuTiTeben mravali
Tanamedrove politologebi da politikosebi. Tavis axal wignSi „arCevani: msoflio
batonoba an globaluri lideroba“ z. bJezinski ganixilavs molaparakebebis amerikul
stils swored am rakursSi: batonoba an lideroba. amerikuli hegemoniis saWiroebas
msoflio politikaSi is xsnis geopolitikuri qaosis Tavidan acilebiT. bJezinski
aSinebs msoflios demografiuli afeTqebisa da migraciis damangreveli SedegebiT,
romelic gamowveuli iqneba siRaribiT, radikaluri urbanizaciiT, agreTve eTnikuri da
religiuri mtrobiT da gamanadgurebeli masobrivi iaraRis gavrcelebiT, Tumca
erTpolaruli msoflios pirobebSi es procesebi Cvens Tvalwin viTardeba stiqiurad
7 Ibid. 8 INTERNATIONAL NEGOTIATION: ANALYSIS, APPROACHES, ISSUES (Victor A. Kremenyuk ed., 2d. ed. 2002).
38
da ukontrolod. amerikeli politologi amerikis hegemoniis or SesaZlo stilistur
alternativas xedavs: batonoba dafuZnebuli Zalaze an lideroba dafuZnebuli
TanamSromlobaze da Tanxmobaze. miuxedavad imisa, rom is irCevs liderobis stils
msoflio politikaSi, misi koncefcia paradoqsuli gamosaxulebiT aerTianebs
hegemonias demokratiis elementebTan. „hegemonuri lideroba“ varaudobs imas, rom
„amerikuli globaluri hegemonia marTavs amerikul demokratias“. bJezinski Riad
gviCvenebs aseTi mmarTvelobis meqanizmebs: 2001 wlis 11 seqtembers aSS-Si momxdari
teraqtebis Semdeg prezident j. buSis gakeTebuli gancxadebebidan 15 Tvis ganmavlobaSi
Canda, rom man sajarod, aranakleb 100-jer gamoiyena amerikuli frTiani frazis „vinc
CvenTan ar aris, is Cvens winaaRmdegaa“ ramdenime modificirebuli varianti.9
aRsaniSnavia isic, rom amerikuli hegemoniiis globaluri stili Riad efuZneba
axal sainformacio teqnologiebs, romelic msoflio masStabiT marTavs sazogadoebriv
azrs, xolo informaciuli fantomebi moxerxebulad iyeneben maT, raTa gaamarTlon
amerikis hegemonia msoflioSi.
amerikuli mentalobis Tvalsazrisidan gamomdinare molaparakebisas saWiroa xazi
gavusvaT imas, rom amerikeli politikosebi da diplomatebi Cveulebriv upiratesobas
aniWeben motivaciebs da ara struqturul faqtorebs. maTTvis mniSvnelovania gavlena
moaxdinon qcevaze, vidre TavianTi oponentebis gaTvlebze. amis mizezebs zogierTi
amerikeli politologi xedavs imaSi, rom amerikelebi ormagi standartebiT udgebian
istoriis gakveTilebs. amerikul filmebSi xSir SemTxvevaSi gviCveneben raime dramatul
istoriul movlenas da borotmoqmeds gviCveneben keTilad imis dasturad, rom warsuli
ar TamaSobs ganmsazRvrel rols da yovelTvis SeiZleba yvelafris Tavidan dawyeba. 10
istoriis aseTi abstragireba saSualebas iZleva ganaviTaros amerikul politikur
kulturaSi universaluri adamianis gamosaxuleba, romelic cxovrobs universaluri
kanonebiT da ar aris damokidebuli warsulze, geografiasa da sxva msgavs
garemoebebze. amerikuli stili aqcents akeTebs politikuri teqnologiebis
universalobaze, romelic araa damokidebuli nacionalur specifikaze. eWvgareSea, rom
aseTi aqcentireba miznad isaxavs xazi gausvas amerikuli liderobis universalobas
molaparakebebis dros da metwilad propagandistul xasiaTs atarebs. Zalian zustad
SeniSna s. hantingtonma, rom „imperializmi aris universalizmis gardauvali Sedegi“.11
aRsaniSnavia, rom amerikelebi Zalzed praqtikulebi da pragmatulebi arian
molaparakebebSi nebismier partniorebTan urTierTobaSi. molaparakebebis dros isini
mzad arian imsjelon gamoTqmul varaudebze empiriuli monacemebiT da miaCniaT, rom
gza WeSmaritebisken gadis cdebisa da Secdomebis meTodebze. amitom maT winaSe
dayenebuli winadadebebi unda iyos realuri da konkretuli. molaparakebebze
politikuri gadawyvetilebebis miRebis dros amerikelebi eWidebian induqciis princips
da faqtebze dayrdnobiT TavianT mtkicebulebebze dayrdnobiT moqmedeben. Aamerikelebi,
rogorc wesi, Znelad aRiqvamen kritikas TavianTi misamarTiT, sakmarisad
Tavdajerebulni arian da iReben mxolod im mtkicebulebebs, romlebic dafuZnebulia
faqtebze: sxvisi poziciis moraluri gamarTleba, rogorc wesi, maTze naklebad
moqmedebs. amerikelebis umravlesoba amayobs Tavisi TavisuflebiT da cxovrebis wesiT.
bevri amerikeli mkvlevari xazs usvams amerikul vnebas eqperimentirebisken,
samarTlianad aRniSnaven, rom jer kidev amerikis damfuZnebeli mamebi iyvnen erTgulni
politikuri eqsperimentebisadmi da maT mier Seqmnil respublikas ekidebodnen, rogorc
9 12.INTERNATIONAL NEGOTIATION: ANALYSIS, APPROACHES, ISSUES (Victor A. Kremenyuk ed., 2d. ed. 2002). 10 http://negotiationguidance.com/2012/05/25/american-negotiating-style-part-1. 11 http://negotiationguidance.com/2012/05/25/american-negotiating-style-part-1.
39
„sarisko da saeWvo saqmianobas“. didwilad swored am mizezis gamo amerikelebma
daijeres, rom maT marTla SeuZliaT gardaqmnan msoflio axleburad. maT gulwrfelad
sjeraT, rom amerikeli eri aris gamorCeuli eri, romelsac Seswevs Zala gadaarCinos
codvebSi Cafluli msoflio. am TvalsazrisiT, sakmaod simboluria amerikis erT-erTi
prezidentis vudro vilsonis sityvebi: „Cven movevlineT samyaros, raTa gadavarCinoT
msoflio Tavisuflebisa da samarTlianobis micemiT“. dResdReobiT aSS-is saSinao
politikaSi gansakuTrebiT mJRavndeba mesianeroba, rac dakavSirebulia maTi
globaluri liderobis pretenziebze.
molaparakebebis dros amerikelebis amoCemebuli taqtikaa moqnili balansireba
sapirispiro nacionalur interesebs Soris. gamomdinare iqidan, rom arian fxizeli da
miukerZoebeli adamianebi, isini upiratesobas aniWeben situaciur analizs da SeuZliaT
swrafad gadaewyon sxva talRaze. amerikuli sagareo politikis taqtikis Sinaarsi
zustad gansazRvra tomas jefersonma: `Cven unda davikavoT neitraluri pozicia or
metoqe ers Soris da davrCeT miukerZoebelni im dromde, sanam saWiroeba ar moiTxovs
amas da Cven jamSi SegviZlia mivuerTdeT im mters, romelmac Cven dagvayena aseTi
saWiroebis winaSe“. swored aseTi midgomiT iqceodnen amerikelebi ori msoflio omis
dros mimdinare molaparakebebSi.
sakiTxi, rogor mivaRwioT ama Tu im mizans amerikeli momlaparakeblebisaTvis
aris sakvanZo da am TvalsazrisiT maTTvis mizani yovelTvis amarTlebs saSualebas.
sayovelTaod cnobilia, rom amerikeli diplomatebis gancxadebebSi praqtikulad ar
aris faruli zraxvebi. rogorc frangma filosofosma bodriiarma aRniSna, principuli
gansxvaveba evropelisa amerikelisgan mdgomareobs imaSi, rom isini gamoxataven TavianT
Tanxmobas. evropelebi xSirad Tanxmdebian, raTa mere yvelaferi uaryon; roca
amerikeli geubneba, rom is geTanxmebaT, is gamoTqvams amas „gulwrfelad, yovelgvari
cudi zraxvebis gareSe“. amasTan erTad is daamtkicebs Tqvens analizs faqtebiTa da
statistikiT, radgan amerikelisaTvis statistika warmoadgens stimuls, warmatebis
maCvenebels.
molaparakebebis warmarTvis amerikuli stili yovelTvis gamoirCeva maRali
profesionalizmiT: amerikelebi praqtikulad yovelTvis kompetenturni arian
molaparakebis nebismier sakiTxSi. isini varaudoben, rom maTi partniorebic iseve
kargad arian momzadebulni, amitom maTgan moelian swraf reagirebas arsebul
informaciaze da TviTonac sakmarisad swrafad reagireben. aRsaniSnavia amerikuli
delegaciis maRali damoukidebloba molaparakebis procesSi gadawyvetilebebis miRebis
dros. nebismieri problemis gadaWris dros amerikelebi miiswrafvian Tavidanve
ganixilon SeTanxmebis saerTo „CarCoebi“ da ZiriTadi midgomebi, rom ar Cavardnen
zedmet formalobaSi detalebis Sesaxeb, amjobineben SeaTanxmon isini molaparakebis
msvlelobisas. amavdroulad isini midrekilni ar arian mkacrad misdion
molaparakebebis procesis winaswar dagegmil scenars da etapebs, romelic upiratesad
dayrdnobilia situaciur analizze. amerikelebi swrafad reagireben yvelaferze da
molaparakebebs sZenen maRal temps, rac molaparakebebis procesis models amsgavsebs
video TamaSs. Zalian xSirad isini toveben Seupovrebisa da agresiuli partniorebis
STabeWdilebas: es aris maTi tradiciuli stili da ara TavianTi damokidebulebebis
gamovlineba oponentisadmi. 12
fsiqologebi aRniSnaven amerikuli xasiaTis optimisturobas, amerikelebis
miswrafebas gaxsnilobisaken, maT energiulobasa da keTilmosurneobas. yvelaze
marTebulad amerikuli Rimili ironiulad aRwera bodriiarma: „...aq Tqven giRimian ara
12 Каррас Честер Ли. Искусство ведения переговоров. Москва, 2007.
40
Tavazianobis an mowonebis mizniT. es Rimili niSnavs mxolod saWiroebis Rimils. raRac
katis Rimilis msgavss: is didxans rCeba saxeze, imis Semdeg roca yvela emocia gaqra.
yovel wams Tqven gCuqnian Rimils, magram is rCeba Seucvlelad da arafers gamoxatavs.
Tqven giRimian yovelgvari cudi ganzraxvis gareSe da swored es gayenebT distanciaze.
Rimili acivebs vnebas... „es qveyana kargia, me TviTonac kargi var da Cven yvelani
saukeTesoebi varT“. 13
molaparakebebze amerikelebi Cveulebrivi keTilmegobruli maneriT gamoirCevian,
amis ukan raime gansakuTrebuli ar dgas _ molaparakebebis Sedegebi damokidebuli
iqneba imaze, Tu ramdenad xelsayrelia an araxelsayrelia maTTvis ganxiluli
winadadeba. miuxedavad amisa, sakiTxis ganxilvis stili amerikelebTan molaparakebis
dros _ optimisturia.14
rogorc wesi, amerikelebi amjobineben molaparakebebis Catarebis arc ise
oficialur atmosferos, miiswrafvian gaaerTianon oficialuri Sexvedrebi
araoficialurTan, xandaxan liderebTan Sexvedrebze halstuxis gareSec midian. es
dakavSirebulia maRali pativiscemiT liderebisken da liderobisken, imaTTvis vinc
SeZlo da aRmoCnda simaRleze. liderobis kulti _ amerikelebisTvis damaxasiaTebeli
Tvisebaa, amitom molaparakebebis dros aqcenti keTdeba pirveli pirebis Sexvedrebsa da
SeTanxmebebze.15
molaparakebebze taqtikur xrikebs Soris amerikelebi did mniSvnelobas aniWeben
sxvadasxva sakiTxebis „paketirebas“. yvelaze xSirad isini mimarTaven am ileTs im
SemTxvevaSi, rodesac partniorisaTvis SeTavazebuli gadawyvetileba araxelsayrelia,
rodesac saWiroa misi koordinireba sxva ufro xelsayrel poziciasTan, raTa
dabalansdes mxareebis interesebi.16
Tu molaparakebebze politikuri sakiTxebis garda ganixileba ekonomikuri
sakiTxebic, amerikelebi did mniSvnelobas aniWeben saqmiani partniorebisa da firmebis
rekomendaciebs. ekonomikuri Temebis ganxilvis dros, raTa kidev erTxel damtkicdes
saqmiani reputacia mniSvnelovania daasaxeloT partniorebi aSS-Si, visTanac ukve
gqondaT saqme an molaparakebebis momentisas gaqvT. amerikelebi saerTod miundoblebi
arian. es Tviseba erovnuli xasiaTidan gamomdinareobs. jer kidev jorj vaSingtoni
afrTxilebda maT: „arc erT erSi ndoba ar unda scildebodes Tavisi qveynis
interesebis sazRvrebs“. 17
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom amerikelebTan molaparakebebis
damaxasiaTebeli Tvisebaa dadebuli SeTanxmebebis teqstebis sakmaod didi moculoba,
sadac yvelaferi dawvrilebiT aris gawerili, aRebuli valdebulebebis Sesrulebis
vadebis miTiTebiT. es amerikeli momlaparakeblebisaTvis tipiuri situaciaa, romelic
asaxavs amerikul windaxedulobas cxovrebis nebismieri SemTxvevisaTvis: mTeli
msofliosTvis cnobilia sqeltaniani amerikuli saqorwino kontraqtebi.
molaparakebebis Catarebis amerikuli stili metwilad asaxavs amerikuli
xasiaTisa da politikuri kulturis Taviseburebebs: „sagareo politika _ eris saxea,
romelic mimarTulia mTeli msofliosken“.18
13http://www.pon.harvard.edu/main/home/index.php3. 14http://www.pon.harvard.edu/main/home/index.php3. 15 Ibid. 16 ROGER FISHER & WILLIAM URY. GETTING TO YES: NEGOTIATING AGREEMENT WITHOUT GIVING IN (Bruce Patton ed.,Houghton Mifflin 1991) (1981). 17http://negotiationguidance.com/2012/05/25/american-negotiating-style-part-1. 18 www.state.gov.
41
isic unda iTqvas, rom molaparakebebis warmoebisas problemebi xSirad
gamowveulia mxareebis nacionaluri kulturuli gansxvavebebis gamo. mxareebis
interesebis Tanxvedrisas nacionaluri gansxvavebebi ar igrZnoba, magram rodesac isini
gansxvavdeba, maSinve xdeba konfliqtis wamowyeba. molaparakebebis dros sirTuleebi
ZiriTadad gamowveulia nacionaluri kulturuli sxvaobis gamo. gavrcelebulia
mosazreba, rom ufro martivia molaparakebis warmoeba erTi rasis da nacionalobis
mqone adamianebs Soris. magram es yovelTvis ase ar aris. mecnierebi mividnen daskvnamde,
rom erebi rac ufro axlos arian erTmaneTTan eTikurad, miT ufro mniSvnelovnad
warmoCindeba maTi Sexedulebebis sxvaoba ama Tu im sakiTxTan dakavSirebiT (yuradReba
miaqcieT imas Tu ra rTulad mimdinareobs amerikelebis urTierTobebi avRaneTsa da
eraySi, Tavis droze aseve iyo vietnamSic). xolo rac ufro metad gansxvavdebian
eTikurad erebi, maTi warmomadgenlebisaTvis ufro mniSvnelovani iqneba azrTa
Tanxvedra. amasTan yuradsaRebia is faqtic, rom mxareebs Soris interesebis
damTxvevamde nacionaluri gansxvavebebi ar SeimCneva, sakmarisia warmoiSvas konfliqti
da maTi mniSvneloba did rols TamaSobs. aseve gaTvaliswinebuli unda iyos Tu sad
daibada molaparakebis monawile, sad miiRo ganaTleba, sad cxovrobs da muSaobs
amJamad. magaliTad, iaponels, romelic cxovrobs aSS-Si da molaparakebebs awarmoebs
amerikuli kompaniis saxeliT, SeiZleba hqondes SemorCenili iaponuri nacionaluri
xasiaTi da Tvisebebi, es Tavis mxriv gavlenas iqoniebs molaparakebebis warmoebaze.
mTlianobaSi misi qcevis Tavisebureba ufro amerikuli iqneba, radgan mis pirovnul
ganviTarebaze didi gavlena moaxdina im garemoebebma, sadac igi gaizarda. yvelaferi
rac ukve vaxseneT da ganvixileT dagexmarebaT gansazRvroT Tqveni amerikeli
partnioris saqmiani qmedebebi.19 aseTia molaparakebis warmarTvis amerikuli stilis zogierTi aspeqtebi,
romlebic marTalia absoluturi da srulyofili ar aris, magram amerikel
partniorebTan molaparakebebis mzadebis an warmarTvis procesSi aucileblad unda
gaviTvaliswinoT.
Avtandil Kiknadze
US Negotiation Style
Summary
The article examines US negotiation style its characteristics and methods. There is discussed whether national cultural peculiarities have influence on the negotiation style. It is claimed that United States plays a leading role in numerous negotiating forums. American diplomats enter a negotiation with their own timeframe and usually press for an early agreement, especially if the issue at stake has political significance at home. The United States applies pressure by simultaneously exerting its substantial and multifaceted resources. At the negotiating table, U.S. diplomats are adept at creating `linkage~ between issues and at marshalling facts and arguments as they seek to convince their counterparts of the benefits of reaching an agreement on U.S. terms, and the costs of failing to do so.
19 THE HANDBOOK OF NEGOTIATION AND CULTURE (Michele J. Gelfand & Jeanne M. Brett eds., 2004).
42
gvanca burduli, istoriis doqtori
saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis
reorganizaciis gegmis proeqti
(1905 wlis 18 dekemberi)
saqarTvelos istoriaSi XX saukunis damdegidan SeiniSneba ramdenime
sayuradRebo movlena. am movlenaTagan Cven gamovyofT ors: pirveli. ruseTis imperiis
SemadgenlobaSi saqarTvelos politikuri avtonomiis SeqmnisaTvis dawyebul
sazogadoebriv-politikur moZraobas (avtonomistTa moZraobas); meore. saqarTvelos
samociqulo marTlmadidebeli eklesiis avtokefaliis aRdgenisaTvis dawyebul
moZraobas (avtokefalistTa moZraobas).
1811 wlidan saqarTvelos eklesia rusuli biurokratiuli sistemis danamatad
aqcies. samarTlianadaa miCneuli, rom saqarTvelos eklesiis avtokefalia gauqmda
imperatorisa da ruseTis eklesiis uwmidesi sinodis gadawyvetilebiT, risi uflebac
maT ar hqondaT.
saqarTvelos eklesiis avtokefaliis gauqmebas mohyva eklesiis rbeva da Zarcva.
1811-1906 wlebSi ruseTma saqarTveloSi daxura 800 eklesia da 15 monasteri, 29 eparqiis
nacvlad mxolod 5 eparqia datova. gaZarcves eklesiebi da monastrebi, gaitanes xatebi,
xelnaweri wignebi, jvrebi, barZimebi da sxva saeklesio nivTebi. garda naZarcvisa,
rusebma saqarTvelos eklesias oficialurad CamoarTves 220 milion maneTze meti
Rirebulebis uZravi da moZravi qoneba, yovelive es ki saqarTveloSi gamogzavnili
egzarqosebis iniciativiTa Tu daxmarebiT xdeboda.1
miuxedavad amisa, ruseTis saimperatoro karma ver SeZlo erovnuli sulis Cakvla
qarTvel samRvdeloebaSi. amis dadasturebas warmoadgenda XX saukunis damdegidan
saqarTveloSi dawyebuli avtokefalisturi moZraoba.
1905 wlis gazafxulidan moyolebuli gaxSirda qarTveli samRvdeloebis krebebi,
romlebzec iTxovdnen saqarTvelos samociqulo eklesiis TviTmwyemsobis
(avtokefaliis) aRdgenas. 1905 wlidan sul ufro aqtiuri xasiaTi miiRo qarTveli
sasuliero da saero pirebis mier ruseTis eklesiis uwmides sinodSi peticiebis
gagzavnam. peticiebSi ki ZiriTadad warmodgenili iyo saqarTvelos eklesiis mZime
mdgomareoba, mrevlsa da sasuliero pirebs Soris arsebuli rTuli damokidebuleba da
am viTarebidan daRwevis gzac. qarTveli sasuliero da saero pirebis mier gagzavnil
1 n. durnovo. bedi qarTuli eklesiisa (qarTuli eklesiis avtokefaliis sakiTxze). Tbilisi, 1997, gv. 53.
43
peticiebSi erTxmad iyo aRniSnuli, rom qarTvel erSi sarwmunoeba dasca rogorc
biurokratiulma wyobilebam, aseve mociqulTa da saeklesio kanonebis ugulebelyofam.2
ruseTis eklesiis uwmidesi da umarTebulesi sinodi problemis gadawyvetas
samitropolito olqebis daarsebaSi xedavda. erT samitropolito olqad moiazreboda
kavkasiac, romelic aseve moicavda ,,dabeCavebul” saqarTvelos. samitropolito olqis
daarsebis sakiTxze qarTvelma sasuliero pirebmac imsjeles. am sakiTxTan dakavSirebiT
imereTis maSindelma episkoposma leonidem dasabuTebuli moxsenebac waradgina.
episkopos leonides mxari aubes goris episkoposma eqvTimem da alaverdelma petrem.
saerTo gadawyvetilebis safuZvelze qarTvelma sasuliero pirebma saqarTvelos
egzarqoss acnobes, rom Tu 1905 wlis 14 ianvramde saqarTvelos eklesias avtokefaluri
marTva-gamgeoba ar mieniWeboda, maSin sasuliero da saero wodeba TviTon aRadgenda
uZvelesi eklesiis TviTmwyemsobas. imisaTvis, rom qarTveli mRvdelmTavrebis es
survili ganxorcielebuliyo saWiro iyo saqarTvelos eklesiis samRvdeloebisagan
arCeuli delegatebis krebas Caetarebina winaswari samuSao saWirboroto sakiTxebis
mosagvareblad. qarTveli samRvdeloebis krebis dRed dainiSna 1905 wlis 7 dekemberi.
dasavleT saqarTvelodan sasuliero pirebis umravlesobis ar yofnis gamo krebas
dadgenileba ar miuRia. 1905 wlis 9 dekembers imereTis eparqiis yvela sasuliero piri
TbilisSi iyo. kreba gaimarTa wminda nikolozis saswavleblis SenobaSi, romelsac
eswreboda imereTis episkoposi leonide, goris episkoposi eqvTime, aseve sxva saero
pirebic. krebam Tavmjdomared airCia dekanozi daviT RambaSiZe, saqmis mwarmoeblad
mRvdeli ilia jaSi, xolo mis damxmared ki batoni sergi gorgaZe~.3
dekanozma daviT RambaSiZem krebaze myofT ase mimarTa: ,,is kiTxva, ris
gardasawyvetadac Cven dRes varT aq Sekrebili, metis-metad savalalo da
didmniSvnelovania. asi wlis ganmavlobaSi darCenili da uyuradRebod datovebuli
Cveni eklesiisaTvis aseTi mniSvnelovani kiTxva dRes gvsurs sabolood gamovarkvioT
da ganvaxorcieloT. sruli imedi maqvs, rogorc mTeli kreba, ise damswre pirebic
aRmogviCenen daxmarebas am samZimo saqmis SesrulebaSi. mogexsenebaT, rom oTx
mRvdelmTavars aqvs micemuli sityvieri gancxadeba eqsarxosisadmi, rom saqarTvelos
eklesias 14 ianvramde mieces neba, aRadginos avtokefaliuri mmarTveloba. imedia,
mTavroba Seiwynarebs samRvdeloebis da sazogadoebis aseT Txovnas da aRadgens im
uflebas, romelsac igi moklebulia ruseTTan SeerTebis dRidgan. amnairive Txovna iyo
warmodgenili samRvdeloebisa da sazogadoebisaganac. aRar SeiZleba dayovneba am
survilis aRsrulebisa, vinaidgan samRvdeloebisa da sazogadoebis damokidebuleba
metismetad gamwvavda da sarwmunoebac daasusta am uflebis dakargvam. Cveni
sazogadoeba dRemdec unda cdiliyo am kanonieri survilis aRsrulebas da exla-ki
dro aris, mopoebul iqmnas es dakarguli ufleba, romliTac daubrkoleblad
sargebloben CvenSi frangebi da somxebi~.4
1905 wlis 9 dekembers krebaze myof delegatebs saqarTvelos eklesiis
avtokefaliis Taobaze ar umsjelia. aRniSul sakiTxze msjeloba meore dRisTvis
2 Jurnali `mwyemsi~, 1906, #1-2, 15-30 ianvari, gv. 6-15; saqarTvelos eklesiis istoria (XX-XXI saukuneebi). dokumentebi da masalebi. gamosacemad moamzades merab vaCnaZem da vaxtang gurulma. tomi II. Tbilisi, 2008, gv. 160. 3Jurnali `mwyemsi~, 1906, #1-2, 15-30 ianvari, gv. 6-15; saqarTvelos eklesiis istoria (XX-XXI
saukuneebi). dokumentebi da masalebi. gamosacemad moamzades merab vaCnaZem da vaxtang gurulma. tomi II. Tbilisi, 2008, gv. 160. 4 Jurnali `mwyemsi~, 1906, #1-2, 15-30 ianvari, gv. 6-15; saqarTvelos eklesiis istoria (XX-XXI saukuneebi). dokumentebi da masalebi. gamosacemad moamzades merab vaCnaZem da vaxtang gurulma. tomi II. Tbilisi, 2008, gv. 160-161.
44
gadaido. 10 dekembers kvlav Seikriba kreba, romelmac araerT mniSvnelovan sakiTxze
miiRo gadawyvetileba. pirvel rigSi gasarkvevi iyo, Tu rogori xasiaTi unda hqonoda
delegatebis krebas. xangrZlivi msjelobis Semdeg gadawyda, rom: ,,aRniSnuli kreba
aris organizaciuli~.5
meore sakiTxad warmodgenili iyo krebaze myofi aradelegatebis statusi. amis
Taobaze krebam daadgina: ,,delegatebis krebebi, rogorc organizaciuli sxdomebi,
swarmoeben ara delegatTa dauswreblad, magram kreba iwvevs saTaTbiro xmiT mRvdel-
mTavrebs da agreTve gareSe pirebsac, sasulierosa da saeros, romelTac igi saWirod
scnobs. amasTanave, ramodenime pirni mowveulni iqmnebian mudmiv TanamSromlebad
amnairisave xmiT. presis warmomadgenelTac sruli neba aqvT, daeswron krebebs~.6
`1905 wlis 11 dekembridan kreba Seudga saqarTvelos eklesiis reorganizaciis
gegmis SemuSavebas. am sakiTxze muSaoba 18 dekembramde gagrZelda. TiToeuli kreba 6-7
saaTs moicavda. yvela krebis angariSi da saboloo daskvnebi iwereboda calke oqmebad,
romelsac xels awerda krebaze myofi yvela delegati. swored am oqmebidan iqna
amoRebuli saqarTvelos eklesiis reorganizaciis Taobaze arsebuli gegma~. 7
saqarTvelos eklesiis reorganizaciis gegma dasamtkiceblad unda gadascemoda
saqarTvelos momaval saeklesio krebas.
krebis dasrulebis Semdeg dekanozma daviT RambaSiZem ase mimarTa delegatebs:
`pativcemulno mamano! madlobas gwiravT yvelas im patiosani da guls-modgine
SromisaTvis, romelic Tqven gamoiCineT krebis pirveli dRidan cxra dRis ganmavlobaSi.
es Sroma didaT dasafasebelia, vinaidgan omianobis mdgomareobis gamocxadebis Semdeg
Tfilisis qalaqma sul sxva feri miiRo da dawynarebuli muSaoba TiTqmis Seswyda.
mTeli mcxovreblebi SiSqveS arian. ara mimxedveli amisTana mdgomareobisa Cveni
eklesiuri avtomobilis (avtokefaliis), urmis aSenebaze mainc xeli ar aviReT da
kidevac avaSeneT. deda miwaze arsad ar aSenebula iseTi TviT-moqmedi manqana, rom mas
SekeTeba, Sesworeba ar daWirvebodes. me ara mjera, rom Cvengan Sedgenils
saqarTvelois eklesiis avtokefalur marTva-gamgeobis gegmas (proeqts) ar dasWirdes
cxovrebis mixedviT damateba, Sesworeba da SekeTeba. magram mrwams, rom am pirvelad
SemuSavebul gegmisamebr Cven eklesias ufro sicxovele eqmneba da ufro gaiRviZebs igi,
vinem dRes aqvs mas, roca gareSe Zala amoZravebs mas misda Seutyoblad da gaugebrad.
vilocoT, Zmano, rom RmerTman isminos Cveni vedreba da daexmaros RvTismSoblis
wilxdomils iverias, rom maszeda aRdgindes, ganmtkicdes da gancxoveldes Zveleburad,
Cveneburad qristes sarwmunoeba da keTilzneoba~.8
delegatebis mier SemuSavebuli saqarTvelos eklesiis reorganizaciis proeqti
sami ZiriTadi Tavisa da ocdaeqvsi paragrafisgan Sedgeba. TiToeuli Tavi ganmartavs
eklesiis wiaRSi arsebul umniSvnelovanes sakiTxebs.
5 Jurnali `mwyemsi~, 1906, #1-2, 15-30 ianvari, gv. 6-15; saqarTvelos eklesiis istoria (XX-XXI saukuneebi). dokumentebi da masalebi. gamosacemad moamzades merab vaCnaZem da vaxtang gurulma. tomi II. Tbilisi, 2008, gv. 162. 6 Jurnali `mwyemsi~, 1906, #1-2, 15-30 ianvari, gv. 6-15; saqarTvelos eklesiis istoria (XX-XXI saukuneebi). dokumentebi da masalebi. gamosacemad moamzades merab vaCnaZem da vaxtang gurulma. tomi II. Tbilisi, 2008, gv. 162. 7Jurnali `mwyemsi~, 1906, #1-2, 15-30 ianvari, gv. 6-15; saqarTvelos eklesiis istoria (XX-XXI
saukuneebi). dokumentebi da masalebi. gamosacemad moamzades merab vaCnaZem da vaxtang gurulma. tomi II. Tbilisi, 2008, gv. 162. 8 Jurnali `mwyemsi~, 1906, #1-2, 15-30 ianvari, gv.6-15; saqarTvelos eklesiis istoria (XX-XXI saukuneebi). dokumentebi da masalebi. gamosacemad moamzades merab vaCnaZem da vaxtang gurulma. tomi II. Tbilisi, 2008, gv. 162-163.
45
saqarTvelos eklesiis reorganizaciis gegmis pirveli Tavi eTmoba eklesiis
ZiriTadi principebis ganmartebas. ZiriTadi principebi ki gulisxmobs eklesiis raobis
Tu miznis axsnas, warmoadgens Tu rogori unda iyos misi sxva avtokefalur
eklesiebTan urTierToba da aseve eklesiisa da saxelmwifos damokidebuleba:
,,$1. ganmarteba saqarTvelos eklesiisa. saqarTvelos eklesia aris morwmune
qarTvelebisagan Semdgari da `erTis, wmidis, kaTolike da samociqulo eklesiis~
principebze damyarebuli sarwmunoebrivi sazogadoeba, romelSiac da romlis
saSualebiTac xorcieldeba am qveynad `RvTis sasufevlis deda-azri~.
$2. misi mizani. am sazogadoebis mizans Seadgens misi wevrebis sarwmunoebriv
moTxovnilebaTa dakmayofileba da maTi zneobrivi srul-yofa qristes mcnebis Tanaxmad:
`iyaviT sruli, viTarca mama Tqveni zecieri srul ars~.
$3. sxva avtokefalur eklesiebTan urTierToba. rogorc istoriulad, ise
kanoniurad saqarTvelos eklesias aqvs sruli ufleba sxva eklesiaTagan
damoukideblad iarsebos; amas aucileblad moiTxovs Tanamedrove cxovrebac. sxva
eklesiaTagan damoukidebloba saqarTvelos eklesiisa mdgomareobs: a) misi ierarqiis
sxva eklesiaTa ierarqiisagan damoukideblobaSi; b) adgilobriv kanonmdeblobisa da
samarTlis uflebaSi da g) adgilobrivTa saeklesio CveulebaTa da samRvdelo-wesTa
sxvaobaSi.
$4. eklesiis urTierToba saxelmwifosTan. rogorc zneobriv-sarwmunoebrivis
mizniT arsebuli sazogadoeba, saqarTvelos eklesia Seexeba Tavis wevrebs marto
zneobriv principis mxriv da azrad ara aqvs Seexos maT, rogorc wevrebs saxelmwifosas
an romlisame politikur organizaciisas. msgavsadve arc saxelmwifos aqvs ufleba am
sazogadoebis Sinagan wes-wyobilebasa da cxovrebaSi Caerios, radgan, rogorc iTqva, es
sazogadoeba araviTars politikursa da ekonomiurs mizans ar eswrafvis. saxelmwifo
rogorc yvelgan, ise am SemTxvevaSiac valdebulia mxolod uzrunvel-hyos am
sazogadoebis wevrTa namdvili sarwmunoebrivi Tavisufleba (17 oqtombris manifestiT
aRiarebuli) da mis dawesebulebaTa xelSeuxebloba eklesiis gareSe mdgom pirTa da
dawesebulebaTagan; rom saqarTvelos eklesiam samudamod aicilos Tavidan eWvi an
braldeba egred wodebuls `klerikalizmSi~ da Tanac savsebiT ganaxorcielos Tavis
wevrTa sinidisis Tavisufleba, aucileblad saWiroa, ganTavisufldes ara marto
eklesia saxelmwifosagan, aramed saxelmwifoc eklesiisagan. arc saxelmwifo unda
ereodes eklesiis saqmeebSi da arc eklesia – saxelmwifos saqmeebSi.
am ZiriTad principebis Tanaxmad unda moewyos mTeli Sinagani cxovreba da
garegani mdgomareoba saqarTvelos eklesiisa.9
saqarTvelos eklesiis reorganizaciis proeqtis meore Tavi warmoadgens
saqarTvelos eklesiis wes-wyobilebis ganmartebas. amave TavSi asaxulia Tu ra
teritoriebs moicavs saqarTvelos eklesia; visgan Sedgeba eklesia, rogorc erTiani
organizmi da rogor da visi meSveobiT imarTeba igi:
,,$5. saqarTvelos eklesiis teritorias Seadgens qarTvelis tomiT dasaxlebuli
adgilebi exlandelis Tbilisisa da quTaisis guberniebisa, zaqaTalis, soxumis,
baTumisa da yarsis olqTa sazRvrebSi.
SeniSvna: sakuTaris surviliT SeuZliaT saqarTvelos eklesias ekuTvnoden am
teritoriis gareSe mcxovrebi qarTvelebi da agreTve ara-qarTvelebic rogorc am
teritoriis sazRvrebSi, ise maT gareSec.
9Jurnali `mwyemsi~, 1906, #1-2, 15-30 ianvari, gv. 6-15; saqarTvelos eklesiis istoria (XX-XXI
saukuneebi). dokumentebi da masalebi. gamosacemad moamzades merab vaCnaZem da vaxtang gurulma. tomi II. Tbilisi, 2008, gv. 163-164.
46
$6. mTeli es teritoria danawilebulia oTx eparqiad: a) kaxeT-zaqaTalisa, b)
qarTlisa (samcxe-saaTabagoTurT), g) imereT-guria-svaneTisa (amave eparqiaSi Sedis
baTumis olqic) da d) samegrelo-samurzayanoisa. TviTeuli eparqia ganiyofeba saZmo
olqebad, xolo es ukanasknelni _ samrevloebad.
$7. saqarTvelos eklesiis samRvdeloebas Seadgenen: a) sruliad saqarTvelos
kaTalikos-mamaT-mTavari, romelic imave dros aris mTavar-episkoposi qarTlisa, b) sami
episkoposi, g) mRvdlebi, d) diakvnebi (=mTavrebi) da e) medaviTneebi.
$8. eklesiis uudidess nawils Seadgenen morwmuneni. morwmuned, anu eklesiis
wevrad iTvleba yoveli kaci da qali, romelsac naTel-uRia, aRiarebs marTl-
madideblobiTs swavlas da emorCileba saeklesio wyobilebas. rogorc eklesiis wevrad
gaxdoma, ise masSi darCena an gasvla, damokidebulia TviT morwmunis sinidissa da
survilze; xolo ramdenadac saqme bavSebs Seexeba, imaTi eklesiis wevrebad datoveba,
Tu iqidan gayvana, maTi mSoblebisa da mzrunvelebis sinidisis saqmea.
$9. saqarTvelos eklesiis marTva-gamgeoba damyarebulia krebiTi principebze.
mTels saqarTvelos eklesias TavSi udgas: a) sruliad saqarTvelos saeklesio kreba da
b) sakaTalikoso sabWo kaTalikosis TavmjdomareobiT. eparqias moTaveobs: a) saeparqio
kreba da b) saeparqio sabWo episkoposis TavmjdomareobiT. saZmo olqs ganagebs: a)
saolqo kreba da b) saolqo sabWo; xolo samrevlos marTavs: a) samrevlo kreba da b)
samrevlo sabWo adgilobriv mRvdlis daxmarebiTa da xelmZRvanelobiT.
$10. sruliad saqarTvelos saeklesio kreba. es kreba Sesdgeba 120 wevrisagan,
romelTa Soris 40 samRvdeloebis warmomadgenelia (cxra-cxra eparqiebidan da 4 qalaq
Tbilisidan), xolo 80 morwmuneTa delegati (Tvramet-Tvrameti eparqiebidan da 8 qalaq
Tbilisidan). amaT garda, krebis mudmiv wevrebad iTvlebian yvela qarTveli
episkoposebi. krebas Tavmjdomareobs kaTalikosi, xolo roca igi araa, erT-erTi
mRvdelmTavari krebisave arCeviT. kreba irCevs saqmis mwarmoebelsac. am krebis
kompetencias eqvemdebareba: a) saeklesio kanonmdebloba, b) saeklesio samarTali, g)
yovelgvari saeklesio saqmeebis garCeva da gadawyveta, d) pirvelis kaTalikosisa da
sakaTalikoso sabWos wevrebis arCeva. kreba aris Cveulebrivi – sams weliwadSi erTxel
da ara-Cveulebrivi, roca saWiroeba moiTxovs. kreba kanonieria, Tu masze yvela
wevrebis 2/3 mainc gamocxaddeba. Tu kreba pirvel mowvevaze ver Sesdga, meored
mowveuli kreba kanonieria, ukeTu daeswreba ara umcires yvela wevrebis 1/3-sa.
$11. sakaTalikoso sabWo. sakaTalikoso sabWo Sesdgeba 8 wevrisagan, romelTa
Soris 4 samRvdeloebis warmomadgenelia da 4 morwmuneebisa (TiTo eparqiidan),
arCeulni 3 wlis vadiT. sabWos Tavmjdomareobs kaTalikosi, xolo roca igi ar aris,
erT-erTi episkoposi, romelic am SemTxvevisaTvis sruliad saqarTvelos saeklesio
krebis mier iqneba windawinve arCeuli. sabWos hyavs saqmis mwarmoebeli da misi
TanaSemwe, romelTac iwvevs TviTon sabWo 3 wlis vadiT. am organos kompetencias
eqvemdebareba: yovelgvari saqmeebi sruliad saqarTvelos eklesiis Sesaxeb – sakuTriv
saeklesio, samoswavlo da sameurneo, romelTac mas sruliad saeklesio kreba
daakisrebs.
$12. kaTalikosi. kaTalikosi aris mxolod `pirveli Tanaswor episkoposTa
Soris~ (mociqulTa kanoni 34) da martooden Semdegs saqmeebSi ekuTvnis mas sxva
episkoposTagan gansxvavebuli uflebani: a) igi Tavmjdomareobs sakaTalikoso sabWosa
da sruliad saqarTvelos saeklesio krebas, b) ufleba aqvs mwyemsT-mTavrulad
mimoixilos yvela eparqiebi, g) miss saxels ixsenieben wirva-locvis dros masze
damokidebuli episkoposebi. sakaTalikoso sabWosTan erTad mas ekuTvnis: aa)
mzrunveloba uepiskoposod darCenils eparqiebze, bb) miReba saCivrisa episkoposTa da
saeklesio dawesebulebaTa Sesaxeb da gamoZiebis daniSvna, gg) umaRlesi xelmZRvaneloba
47
da zedamxedveloba yvela saeklesio saqmeebisa masze damokidebuls eparqiebSi, dd)
micema daTxovniTi sigelebisa im episkoposTaTvis, romelnic eparqiidan droebiT
sxvagan sadme midian, ee) dasasrul, igi xelmZRvanelobs saepiskoposo kandidatebis
arCevnebs saeparqio krebaze, xolo sxva episkoposebTan erTad xeldasxams arCeul
kandidatebs. magram dawyeba iseTis saqmisa, romelic mTels saqarTvelos eklesias
Seexeba, kaTalikoss SeuZlia mxolod yvela danarCen episkoposebisa da sruliad
saqarTvelos saeklesio krebis TanxmobiT da rogorc sxva episkoposebi, igic amave
krebis samarTals emorCileba.
$13. kaTalikosis arCeva da kurTxeva. kaTalikoss irCeven yvela qarTveli
episkoposebi, warmomadgenelni sruliad saqarTvelos eklesiis samRvdeloebisa –
ricxviT 30 (romelTaganac 15 qarTlis eparqiisaa, radgan kaTalikosi am eparqiisaTvis
mTavar-episkoposadac iTvleba, xolo xuT-xuTi danarCeni sami eparqiidan) da morwmuneTa
delegatebi ricxviT 60 (camet-cameti oTxive eparqiidan da 8 qalaq Tbilisidan). roca
kaTalikosis arCeva da episkoposTagan misi kurTxeva gaTavdeba, kreba warudgens
dasamtkiceblad xelmwifes da damtkicebis Semdeg acnobebs rogorc umaRless saero
mTavrobas, ise yvela avtokefalurs eklesiebs.
$14. saeparqio kreba. saeparqio kreba Sesdgeba 90-is wevrisagan, romelTa Soris 30
samRvdeloebis warmomadgenelia da 60 morwmuneebisa. krebas Tavmjdomareobs
adgilobrivi episkoposi, xolo roca igi araa, Tavmjdomares kreba TviTonve irCevs
samRvdelo pirTa Soris. krebave irCevs saqmis mwarmoebelsac. kreba kanonieria, Tu
yvela wevrebis 2/3 gamocxaddeba, xolo ganmeorebiTi mowvevis Semdeg kreba kanonierad
CaiTvleba, ukeTu mas daeswreba ara umcires yvela wevrebis 1/3-isa. saeparqio kreba aris
Cveulebrivi – weliwadSi erTjer da ara-Cveulebrivi –saWiroebisadagvarad. saeparqio
krebis kompetencias ekuTvnis: a) mRvdel-mTavrisa, sakaTalikoso da saeparqio sabWoebis
wevrTa arCeva da agreTve arCeva sruliad saqarTvelos saeklesio krebisaTvis
delegatebisa, b) yovelgvari saeklesio saqmeebis ganxilva da gadawyveta eparqiaSi.
$15. saeparqio sabWo. saeparqio sabWos Tavmjdomareobs episkoposi, xolo roca
igi ar aris, maSin sabWos wevrebi Tvis Soris irCeven Tavmjdomares. episkoposs garda
saeparqio sabWoSi Sedis 6 wevri, romelTagan 2 eparqiis samRvdeloebis
warmomadgenelia (erTi mRvdlebisa da erTi medaviTneebis) da 4 morwmuneTa
warmomadgeneli. sabWos wevrebi irCevian 3 wlis vadiT. saqmis mwarmoebels sabWosaTvis
niSnavs saeparqio kreba. sabWos sxdoma kanonieria, ukeTu masze gamocxaddeba ara
umcires 4 wevrisa. sabWos kompetencias ekuTvnis: a) umaRlesi zrunva sarwmunoebisa da
zneobis dacva-ganmtkicebaze eparqiaSi, b) umaRlesi Tvalyuris devneba samonastro da
saeklesio qonebaTa marTva-gamgeobisa eparqiaSi. es qoneba saeparqio sabWos ucnobelad
ar unda ixmarebodes, g) ganxilva im saqmeebisa, romelTac mas saolqo kreba an saolqo
sabWo warudgens, d) uumaRlesi sasuliero samarTali eparqiaSi, ukeTu am samarTals
mimarTavs vinme, e) uumaRlesi meTvalyureoba yvela saeklesio dawesebulebaTa da
saeklesio Tanamdebobis pirTa moqmedebisa eparqiaSi, v) mis nebadaurTvelad aravis
SeuZlia taZris an monastris Seneba daiwyos, z) sabWos SeuZlia mRvdels mRvdel-
moqmedeba aRukrZalos, À) SeuZlia Seamciros an gaaZlieros dadebuli epitimia, T) igi
amtkicebs saeklesio mizniT daarsebul sazogadoebaTa, anu ZmobaTa wesdebas, i) SeuZlia
miiRos da gaanawilos saeklesio saWiroebaTaTvis keTilmorwmune qristianeTagan
Sewiruli fuli da uZrav-moZravi qoneba, ia) dasasrul, mas aqvs ufleba, aRsnas
qorwinebis dros zogierTi dabrkolebani, romelnic naTesaur kavSiridan
gamomdinareoben, agreTve zogierTi aRTqmanic, garda berobis aRTqmisa.
$16. episkoposi. misi ufleba da movaleobani. episkoposs ekuTvnis: a) sruli
ufleba mTels eparqiaSi qadagebisa, b) ufleba yovelgvaris mRvdel-moqmedebis
48
Sesrulebisa, g) uzenaesi zrunva, raTa mis eparqiaSi yvela morwmuneni saRs saeklesio
swavlas icavden, d) sarwmunoebrivs saqmeebSi masze damokidebuli arian eparqiis yvela
wevrebi, e) dasasrul, episkoposs ekuTvnis ufleba, wirva-locvis dros Tavisi eparqiis
samRvdeloebisagan ixseniebodes.
episkoposi valdebulia: a) yvelaferSi pativsa scemdes yvela saeklesio
dawesebulebebs eparqiaSi, romelnic kanonierad arian daarsebulni da im saqmeebSi,
romlebic aRniSnuls dawesebulebebs eqvemdebareba, maTi wesdebis Tanaxmad iqceodes, b)
daemorCilos saeklesio kanonebs da kanonierad gamocemuls dadgenilebaT rogorc
saeklesio mTavrobisas, ise samoqalaqosas, ramodenadac am ukanasknelis dadgenilebani
saeklesio mizans ar ewinaaRmdegeba; roca ama Tu im saeklesio kanonis an dadgenilebis
Sesaxeb azris orWofoba daibadeba, gansamarteblad umaRless saeklesio mTavrobas
unda mimarTos, g) ganuwyvetliv Tavis eparqiaSi imyofebodes, xolo sakuTar
saWiroebisaTvis eparqiidan wasvla SeuZlia mxolod saTanado mTavrobis (sakaTalikoso
sabWos) TanxmobiT, d) Taviss samRvdeloebasa da samwysos xSir-xSirad ugzavnos
moZRvrebiTi epistoleebi, riTac aswavlos maT qristianobrivi WeSmaritebani da maTTan
cxoveli kavSiri iqonios, e) mimoixilos xolme Tavisi eparqia, raTa mis mdgomareobas
piradaT gaecnos, v) yvelaferSi daemorCilos sruliad saqarTvelos saeklesio krebis
dadgenilebas, z) saeparqio sabWosTan erTad moaxsenebdes xolme aRniSnuls krebas
yvela Rirs-SesaniSnav SemTxvevaTa Sesaxeb miss eparqiaSi; acnobebdes mas Tvisis
eparqiis mimoxilvis Sedegebsa da Tanac aRniSnavdes im zomebs, romelnic saeklesio
saqmeTa ukeT mosawyobadaa saWiro, À) roca saTanado mTavroba moiwvevs, sruliad
saqarTvelos saeklesio krebaze gamocxaddes, T) umaRlesi saeklesio mTavrobis
ucodinrad ara moimoqmedos ra iseTi, rac mis uflebas aRemateba, i) wirva-locvis
dros kaTalikosis saxels ixseniebdes, ia) sxvis eparqiaSi Tavis nebiT ara daiwyos-ra,
ib) dasasrul, pativiscemiT epyrobodes sxva mRvdel-mTavrebisa da saeparqio sabWoebis,
anu saeparqio krebebis gadawyvetilebas.
$17. episkoposis arCeva da xeldasxma. episkoposs irCevs, kaTalikosis an misi
rwmunebulis xelmZRvanelobiT, kreba eparqiis samRvdeloebis warmomadgenlebisa
ricxviT 30 (20 samRvdelo xarisxis mqoneTa da 10 medaviTneebisa) da morwmuneTa
delegatebisa ricxviT 60 (romelTa Soris 5 sakaTedro qalaqidan), xolo xeldasxams
kaTalikosi da ori episkoposi, an marto ori episkoposi. episkoposis arCevis dros
krebas Tavmjdomareobs an TviT kaTalikosi, an sakaTalikoso sabWos mier arCeuli piri.
SeniSvna: aRniSnuli krebisaTvis deputatebis arCevis dros samRvdelo xarisxTa
meqoni berebi (arqimandritebi, igumenebi, mRvdel-monazvnebi da ber-diakvnebi)
samRvdeloebasTan erTad hyrian kenWs, danarCeni berebi ki _ eriskacebTan erTad. meore
azri: arc erT bers, Tundac igi samRvdelo xarisxiTac iyos Semosili, ufleba ara aqvs
saeparqio arCevnebSi an saeklesio marTva-gamgeobaSi miiRos monawileoba, radgan mas,
Tavisi aRTqmis Tanaxmad, erTxelve uari aqvs naTqvami sakuTars neba-survilzed da
sanam igi berad darCeba, am aRTqmasac Zala ar daekargeba~.10
calke paragrafebi eTmoba saolqo saZmoss krebisa da saolqo saZmos sabWos
ganmartebas:
,,$18. saolqo kreba da saolqo sabWo _ orive marto sakrebulo dawesebulebaa.
saZmo saolqo krebaSi Tanasworis xmiT monawileobas iReben olqis yvela krebulTa
wevrebi (mRvdlebi, diakvnebi da medaviTneebi). Tavmjdomaresa da saqmis mwarmoebels
10
Jurnali `mwyemsi~, 1906, #1-2, 15-30 ianvari, gv. 6-15; saqarTvelos eklesiis istoria (XX-XXI saukuneebi). dokumentebi da masalebi. gamosacemad moamzades merab vaCnaZem da vaxtang gurulma. tomi II. Tbilisi, 2008, gv. 164-169.
49
kreba TviTon irCevs. krebis kompetencias ekuTvnis: a) saolqo sabWos wevrebisa da
Tavmjdomaris arCeva sam-samis wliT, b) saZmo sabWos yovelgvari moqmedebis angariSTa
ganxilva, g) saZmo sabWos wevrebis an krebulTa wevrebis uTanado moqmedebis winaaRmdeg
aRZruli saqmeebis ganxilva da gasamarTleba, d) yovelgvari sazogado saZmo saqmeebi.
$19. saZmo saolqo sabWo Sesdgeba Tavmjdomarisa da 4-is wevrisagan, romelTa
Soris 3 mRvdlebis warmomadgenelia da 2 medaviTneebisa; Tavmjdomared usaTuod
mRvdeli unda iqnes.
SeniSvna. sabWos aqvs sakuTari beWedi.
sabWos kompetencias ekuTvnis: a) samRvdlo da samTavro kandidatis gamocda
(marto RvTismsaxurebisa da mRvdel-moqmedebis codnaSi) da saTanado mowmobebis micema,
b) xelmZRvaneloba samrevlo krebaTa, roca es ukanasknelni krebulis wevrebs irCeven,
g) samrevlo krebulTa wevrebs Soris momxdar uTanxmoebis ganxilva da gadawyveta, d)
zrunva sarwmunoebisa da zneobis dacva-gaZlierebaze olqSi, e) gamgeoba saolqo saZmo
wignTsacav-samkiTxvelosi da masze zrunva, v) gamgeoba saZmo kasisa, z) mowveva saZmo
saolqo krebisa (2-jer mainc weliwadSi, xolo Tu saWiroeba moiTxovs, ufro xSiradac).
kreba unda mowveul-iqnas im SemTxvevaSiac, ukeTu amas moiTxovs ara umcires 5-s
sakrebulo pirisa, À) dasasrul, zrunva olqis samRvdeloebis gaWirvebul wevrTa,
qvrivTa da oblebze~.11
saqarTvelos eklesiis reorganizaciis proeqtSi TiTqmis yvela mniSvnelovani Tu
umniSvnelo detali iyo gaTvaliswinebuli. proeqtSi aseve ganxiluli iyo, mrevlis,
samrevlo krebis, samrevlo sabWos da krebulis sakiTxic:
,,$20. mrevli. samrevlos gaxsna ar SeiZleba, Tu morwmuneTa ricxvi imdenad
mcirea, rom sakuTari taZrisa da mRvdlis Senaxva ar SeuZliaT. samrevlos usaTuod
unda hqondes sakuTari taZari, xolo Tu amave samrevloSi sxva taZrebicaa, igini zed-
miweril taZrebad iTvlebian.
SeniSvna. mrevli, rogorc erTis mizniT da gansazRvrulis wyobilebiT
SeerTebuli sazogadoeba, iuridiuls pirs warmoadgens.
$21. samrevlo kreba. samrevlo krebas Seadgens yvela srul-wlovani morwmune
kaci da qali (ara umcires 21-s wlisa).
SeniSvna. qals, rogorc mamakacs, ufleba aqvs rogorc sxva airCios, ise
TviTonac arCeul-iqnas (delegatad, sabWos wevrad da iseTs saeklesio Tanamdebobaze,
romlis Sesaxebac windawinve araferi iqneba gadawyvetili).
kreba TiTonve irCevs Tavmjdomares da, Tu saWiroa, saqmis mwarmoebelsac. kreba
kanonieria, ukeTu masze mrevlis (srulwlovanebi igulisxmebian) 2/3 mainc gamocxaddeba;
xolo Tu kreba pirvel mowvevaze ver Sesdga, meored igi kanonieria, ukeTu mas
daeswreba ara umcires mrevlis 1/3-sa. arCevnebis dros saWiroa krebaze mrevlis 2/3 gamocxaddes da arCeuladac mxolod is kandidati CaiTvleba, romelsac ergeba ara
umcires yvela kenWebis 3/4-isa (Tu saWiroeba moiTxovs, ganmeorebiTi kenWis yrac
SesaZlebelia. kenWi eyreba ors kandidats, romelTac yvela danarCen kandidatebze meti
kenWi ergoT pirveli kenWis yris dros). Cveulebrivs saqmeebs ki kreba swyvets xmis
ubralo umetesobiT. amave wesrigs emorCileba yvela sxva saeklesio krebebic (saolqo,
saeparqio da sruliad saqarTvelosi). samrevlo krebis kompetencias ekuTvnis: a)
mRvdlisa da medaviTnis sabWos wevrTa arCeva, b) eklesiisa da krebulis Sesanax xarjis
morwmuneTa SeZlebisdagvarad gawera, g) sarwmunoebriv da zneobriv danaSaulTa Tavis
11
Jurnali `mwyemsi~, 1906, #1-2, 15-30 ianvari, gv. 6-15; saqarTvelos eklesiis istoria (XX-XXI saukuneebi). dokumentebi da masalebi. gamosacemad moamzades merab vaCnaZem da vaxtang gurulma. tomi II. Tbilisi, 2008, gv. 169-170.
50
wevrTa (=morwmuneTa) gansamarTleba, d) gansamarTleba da samarTalSi micema samrevlo
sabWos wevrebisa samsaxuris aRsrulebis dros daudevrobisa, uflebis aRmatebisa da
borot-moqmedebisaTvis, e) aRZvra saqmisa saolqo, anu saeparqio sabWoebisa, gind
krebaTa winaSe krebulis wevrTa Sesaxeb maTi uTanado moqmedebisa da cudi
yofaqcevisaTvis.
$22. samrevlo sabWo. samrevlo sabWo Sesdgeba 5-s wevrisagan, romelTac
samrevlo kreba irCevs erTis wlis vadiT; Tavmjdomares irCeven Tvis Soris TviTon
sabWos wevrebi.
SeniSvna. sabWos wevrebad mrevls SeuZlia krebulis wevrnic airCios; yovels
SemTxvevaSi, krebulis wevrT samrevlo sabWoSi saTaTbiro xma mainc usaTuod
ekuTvnisT. kerZod, mRvdeli am sabWos xelmZRvanelad iTvleba. sabWos aqvs sakuTari
beWedi.
samrevlo sabWos kompetencias ekuTvnis: a) saeklesio uZrav-moZrav qonebis
marTva-gamgeoba samrevloSi, b) yovelgvari statistikuri cnobebis Sekreba, rasac ki
samrevlos marTva-gamgeobisaTvis aqvs raime mniSvneloba, g) akrefa saeklesio
gadasaxadisa mrevlSi da misi daniSnulebisamebr gankarguleba, d) zrunva taZrisa da
RvTismsaxurebis keTil-mowyobaze, e) zrunva qvriv-oblebisa da Raribebze saqvel-
moqmedo azriT, v) aRZvra saqmisa im pirT winaaRmdeg, romelnic eklesiasa da
morwmuneTa sarwmunoebrivs grZnobas Selaxaven, z) mowveva samrevlo krebisa.
SeniSvna. samrevlo kreba unda mowveul iqnas im SemTxvevaSiac, ukeTu amas
moiTxovs ara umcires 20 morwmunisa.
$23. krebuli. krebuls Seadgenen: mRvdeli, diakoni (ukeTu igi aris) da medaviTne.
a) mRvdeli. misi movaleobani. mRvdeli valdebulia: aa) mudam Tavis mrevlSi
icxovros da samrevlo sabWos nebadaurTvelad ufleba ara aqvs mrevli dastovos,
gansakuTrebiT roca iq raime moaruli seni gaCndeba, an rodesac samrevlos gansacdeli
ram moelis, bb) gansakuTrebul Tval-yurs adevnebdes sakuTars yofa-qcevas rogorc
sazogadoebaSi, ise Tavis saxlSi, gg) aasrulos sazogadoebrivi RvTismsaxurebani
saeklesio tibikoniT dawesebul droebSi, dd) Tavisi mrevlis moTxovnisamebr
dauyovnebliv aasrulos saWiro mRvdel-moqmedebani, ee) Tval-yuri adevnos taZrisa da
saRvTismsaxuro sagnebis sisufTavesa da keTilSvenierebas, vv) Tval-yuri adevnos
mrevlSi saeklesio disciplinisa da zneobis dacvas, xolo urCs wevrebs moZRvruli
Cagonebac gadasces, zz) roca samsaxuris dros ama Tu im sakiTxis Sesaxeb raime eWvi
daebadeba, movalea, axsna-ganmartebisaTvis saolqos an saeparqio sabWos mimarTos, ÀÀ)
miss upirveles movaleobas Seadgens eklesiaSi qadageba da, sazogadoT, swavla-
moZRvreba. Tu am mxriv igi zarmaci an daudevaria, samsaxuridan daTxovnil iqneba, TT)
Taviss mrevlSi mas ufleba aqvs sxva mRvdels romlisame mRvdelmoqmedebis Sesrulebis
neba ar misces; ii) dasasrul, igi movalea, RvTismsaxurebis dros Tavisi episkoposis
saxeli moixsenios.
b) diakoni (=mTavari) da medaviTne. mTavari da medaviTne arian mxolod mRvdlis
TanaSemweni da umisod araviTari mRvdelmoqmedebis Sesruleba ar SeuZliaT. erT
mRvdelTan usaTuod erTi medaviTnec unda iyos, xolo romel mrevlSiac ori an meti
mRvdelia, im mrevls, Tu hsurs, mTavaric SeuZlia iyolios. kerZo azri: radgan TviT
cxovrebamac uar-hyo mTavris Tanamdeboba, igini unda iyon marto sakaTedro taZrebTan,
xolo sxvagan mTavrebis yola mrevlis survilze hkidia.
g) krebulis wevrTa Tvisebani: aa) fizikuris mxriT krebulis wevrad asarCevi
kandidati ar unda iyos yru, munji an romlisame gadamdeb xangrZliv sneulebiT
Sepyrobili. amasTanave, samRvdelo da samTavro kandidati usaTuod mamri sqesisa unda
iyos. rac Seexeba medaviTneebs, saWiroa iginic mamri sqesisa iyven, bb) gonebrivis mxriT
51
saWiroa samRvdlo, samTavro da samedaviTno kandidats saSualo sazogado ganaTleba
hqondes miRebuli, magram droebiT, sanam aseTi kandidatis Sovna gasaWiria, SesaZloa,
sakrebulo wevrTa kandidatad wamoyenebul iqnas iseTi piric, romelsac miRebuli aqvs
ara umcires dabalis sazogado ganaTlebisa (magaliTad, progimnaziisa, oTx-klasian
sasuliero da samoqalaqo saswavlebelTa kursisa). amasTanave, rogorc samRvdelo, ise
samTavro da samedaviTno kandidatma unda icodes wirva-locvisa da mRvdelmoqmedebis
wesebi, rac windawinve (arCevnebamde) unda iyos Semowmebuli romlisame saolqo
sabWosagan. amgvaraT Semowmebul kandidatebis siebi saWiroa saeparqio sabWoSic
inaxebodes. kandidatis zneobriv TvisebaTa garkveva da gamocnoba TviT amomrCevelTa
ndobisa da sinidisis saqmea.12
d) krebulis wevrTa arCeva. krebulis wevrebs irCevs samrevlo kreba, romelsac
am SemTxvevaSi xelmZRvanelobas uwevs saolqo sabWo an, misive mindobilobiT, erT-erTi
misi wevri. arCevis Semdeg saolqo sabWos warmomadgeneli Seadgens saarCevno sigels da
samRvdlo da samTavro kandidats warudgens episkoposs sakurTxad, xolo medaviTnes _
dasamtkiceblad.
SeniSvna. sakaTedro krebulis mdgomareobis da raodenobis garkveva unda
gadaidvas sakaTalikoso sabWos arCevamde.13
saqarTvelos eklesiis reorganizaciis proeqtis mesame Tavi srulad eTmoba
saeklesio qonebis sakiTxsa da samRvdeloebis rCenis wess. saqarTvelos eklesiis
reorganizaciis proeqtSi kidev erTxel daisva qarTveli sasuliero pirebis rCenis
sakiTxi. proeqtSi ukve xmamaRla gaJRerda samRvdeloebis rCenis wesis Secvlis
aucilebloba, Tumca aRniSnul sakiTxs sxva ram abrkolebda kidev:
,,$24. eklesiis qonebrivi uflebani. rogorc iuridiuls pirs, mrevlsa da
sruliad saqarTvelos eklesias ufleba aqvs sarwmunoebrivisa da saqvelmoqmedo mizniT
raime qoneba SeiZinos rogorc yidviT, ise anderZiT da SemowirviT.
B$25. samRvdeloebis rCenis wesi. aucileblad saWiroa Seicvalos arsebuli wesi
samRvdeloebis rCena-Senaxvisa. dRevandeli samRvdeloeba jamagirs iRebs xazinidan,
xolo sazrdos da wvril-wvril Semosavals – xalxisagan. aqedan warmosdgeba TviT
samRvdeloebis mdgomareobis orWofoba; igi arc mTlad xalxs ekuTvnis da arc
mTavrobas, raica hqmnis mrevlis da samRvdeloebis gamwvavebuls urTierTobas. rom es
uxerxuli mdgomareoba moispos da samRvdeloeba marto morwmuneebs ekuTvnodes,
saWiroa samRvdeloebas inaxavdes marto is, visac igi emsaxureba, e.i. mrevlsa, anu
morwmuneebs. maSasadame, principialurad saWiroa mrevlma pirdapir TviTon uzrunvel-
hyos Tavisi krebuli, saqarTvelos eklesiam – Tavisi samRvdeloeba.
SeniSvna. jamagirs iRebs naxevari samRvdeloebisa 400 man. da naxevari krebulTa 100
maneTidan 200 maneTamde da zognic srulebiT ar iReben jamagirs.
$26. magram sanam is saeklesio qonebani, romelnic xazinis xelSi gadavida da
dResac xazinis xelSi imyofeba, qarTvel xalxs ar daubrundeba da sanam im saeklesio
qonebaTa Rirebuleba, romelnic kerZo pirTa xelSia gadasuli, momavals sakaTalikoso
sabWos ar gadaecema saqarTvelos eklesiis moTxovnilebaTa dasakmayofileblad,
agreTve, sanam is jami, romelic dRes qarTvel samRvdeloebas xazinidan jamagirad
eZleva, xalxis saxelmwifo gadasaxads ar Camoekleba, manamde qarTveli samRvdeloeba
marto xalxs ver daawveba sarCenad. amitom sanam ruseTis an, kerZod, kavkasiis
13
Jurnali `mwyemsi~, 1906, #1-2, 15-30 ianvari, gv. 6-15; saqarTvelos eklesiis istoria (XX-XXI saukuneebi). dokumentebi da masalebi. gamosacemad moamzades merab vaCnaZem da vaxtang gurulma. tomi II. Tbilisi, 2008, gv. 170-172.
52
damfuZnebeli kreba samRvdeloebis rCenis sakiTxs gadaswyvetdes, saxelmwifo
valdebulia qarTvel samRvdeloebas jamagiri aZlios, xolo mrevlma imdeni misces,
ramdenic uzrunvel-yofs maT arsebobas~.14
1905 wlis 18 dekembers qarTveli sasuliero pirebis mier SemuSavebul saqarTvelos
eklesiis reorganizaciis proeqts udidesi mniSvneloba hqonda. saqarTvelos eklesiis
avtokefaliis gauqmebis Semdeg eklesiaSi mravali sakiTxi iyo mosagvarebeli.
aRniSnuli proeqti ki yvela saWirboroto sakiTxs ganmartavda, ise, rom saeWvo da
pasuxgaucemeli kiTxvebi ar darCeniliyo. faqtiurad, 1905 wlis krebam Seamzada niadagi
1917 wlisaTvis, rodesac kvlav aRdga ukanonod gauqmebuli saqarTvelos eklesiis
avtokefalia.
Gvantsa Burduli
Draft Plan of Reorganization of Georgian Orthodox Church (18 December 1905)
Summary
In 1811, Georgian Orthodox Church was made the annex of Russian bureaucratic system. Cancellation of
autocephaly of Georgian church was followed by ravaging and robbing of church. Nevertheless Russian imperial government was not able to eliminate Georgian spirit in Georgian clergymen. Evidence of this was autocephaly movement commenced in Georgia from early 20th century.
Since spring 1905 the meetings of Georgian clergymen became more and more frequent, they demanded restoration of autocephaly of Georgian Apostle Church. From 1905, Georgian clergymen and civil have been sending letters to the Holy Synod of Russian church. From 7 to 18 December 1905, the meeting of Georgian delegates was arranged. At the meeting the (draft) plan for reorganization of Georgian Orthodox Church was developed. Goal of this work is to present the draft reorganization plan of Georgian work developed by the delegates and its significance.
14
Jurnali `mwyemsi~, 1906, #1-2, 15-30 ianvari, gv. 6-15; saqarTvelos eklesiis istoria (XX-XXI saukuneebi). dokumentebi da masalebi. gamosacemad moamzades merab vaCnaZem da vaxtang gurulma. tomi II. Tbilisi, 2008, gv. 173.
53
Tamar fxalaZe, istoriis doqtori
qarTveli samRvdeloebა da erovnuli skolა (XIX saukunis 80-90-iani wlebi)
erovnuli moZraobis kardinalur sakiTxs, rasac qarTveli samRvdeloeba
xalxis sarwmunoebriv-zneobrivi miswrafebebis amaRlebasac ukavSirebda, warmoadgenda
asimilatoruli sistemis Semotevebisagan upirvelesi erovnuli saunjis – mSobliuri
enis _ dacva. saeklesio enis problema imiTac iyo mniSvnelovani, rom is pirdapir
ukavSirdeboda mosaxleobaSi sarwmunoebrivi gancdis gaRrmavebas, masSi qristianuli
moralis ganmtkicebas.1
eklesiis msaxurebs yvelaze mWidro da qmediTi urTierToba hqondaT xalxTan,
am saxis kavSiris mniSvneloba izrdeboda imiTac, rom eklesia flobda mosaxleobaze
dadebiTi gavlenis (sarwmunoebrivi, zneobrivi, saganmanaTleblo...) berketebs, romelTa
gamoyenebac ferxdeboda maT Soris arsebuli enobrivi barieris gamo.2
mSobliur enaze qadagebis aucilebloba araerT sagazeTo werilSia
dasabuTebuli, gansakuTrebiT sayuradRebod migvaCnia is garemoeba, rom metwilad maTi
avtorebi sasuliero wodebis warmomadgenlebi arian. isini problemisadmi swori
meTodologiuri midgomis safuZvelze ganmartaven RvTismsaxurebis deda enaze
warmarTvis mizanSewonilobas.3
realobis sirTule sasurveli miznis ganxorcielebas xels rodi uwyobda _
qarTuli enis savalalo mdgomareoba misi gamoyenebis SesaZleblobebs ukiduresad
zRudavda: `qarTulis enis, qarTulis literaturis saerosi Tu sasulierosi, qarTulis
istoriisa saeklesios da samoqalaqosi aq saxsenebelic ar moipoveba...~ 4 _ ase aRweren
Tanamedroveni sasuliero sferoSi arsebul arasaxarbielo viTarebas. aRniSnulis
sapirispirod samRvdeloeba principulad ayenebda sasuliero saswavleblebSi
mSobliuri enisa da saeklesio sagnebis: saRvTo sjulisa da locvebis qarTulad
swavlebis moTxovnas. es sagnebi, rogorc wesi, rusulad, aRsazrdelTa
umravlesobisaTvis gaugebar enaze iswavleboda, rac SeuZlebels xdida mis, isedac
rTul SinaarsSi wvdomas, mocemuli codnis gaTavisebas. yovelive es, qarTveli
samRvdeloebis azriT, abrkolebda, rogorc moswavleTa SemecnebiTi Zalebis
ganviTarebas (miRebuli codnis sqematurobaze rom araferi vTqvaT), ise maT aRzrdas
eklesiuri moTxovnebis Sesabamisad.5
qarTuli enis dacvisaTvis brZolis gamoZaxili iyo saeklesio pirTa yrilobebi,
romlebzec erTsulovnad iRebdnen saswavleblebSi da eklesiebSi mSobliuri enis
gamoyenebis gadawyvetilebas. am mxriv, niSandoblivia 1882 wlis krebis dadgenileba:
1 Jurnali `iveria~, 1882, #11, gv. 99. 2 Jurnali `iveria~, 1881, #7, gv. 137-138. 3 Jurnali `iveria~, 1882, #11, gv. 101. 4 Jurnali `iveria~, 1882, #11, gv. 101. 5 gazeTi `droeba~, 1885, N#73.
54
berZnulisa da laTinuris swavlebisaTvis gamoyofili saaTebi mTlianad daTmoboda
qarTuls.6
aRniSnuli sakiTxi Rrma Teoriul donezea ganxiluli gazeT `droebis~
mimoxilvebSi. maTSi ZiriTadi aqcenti gadatanilia Tanamedrove pedagogiur moTxovnaTa
safuZvelze arsebuli saganmanaTleblo sistemis Zireul (Tvisobrivi) reorganizaciis
saWiroebaze. saswavlo procesis gaumjobesebis bazisur pirobad ki aRiarebulia
mSobliuri enis mdgomareobis radikaluri gaumjobeseba.
qarTvel patriot-moRvaweTa saerTo Zalisxmevas, sazogadoebis sul ufro
mzard interess saskolo-saeklesio problematikisadmi SeuZlebelia ar mohyoloda
saTanado (ra Tqma unda formaluri xasiaTis) daTmobebi xelisuflebis mxridan.
mosaxleobaSi saprotesto ganwyobilebis zrdis SiSi mmarTvelobas aiZulebda
eRiarebina qarTuli enis saganmanaTleblo funqcia.
kompromisul gadawyvetilebaTa rigs unda mivakuTvnoT qarTul skolebSi
saRvTo sjulis mSobliur enaze swavlebis uflebis daSveba: `radgan, saRmrTo istoria
iseTi sagania, rom Segirdma, aramc Tu unda iswavlos, unda Seiyvaros kidec, mis
zneobriv gavlenas daumorCilos mTeli Tavisi arseba~. 7 aseTi motivi edo safuZvlad
saegzarqosos Sesabamis gadawyvetilebas. am saxis daTmobebi sakmarisi rodi iyo
saganmanaTleblo sistemis rusifikatoruli arsis Sesacvlelad, rac warmoadgenda
kidec qarTveli samRvdeloebis nawilis brZolis sagans. isini savsebiT sworad
acnobierebdnen mSobliuri enisaTvis sruli uflebis miniWebis mniSvnelobas mTeli
sazogadoebis kulturuli da zneobrivi mdgomareobis gaumjobesebis,
TavisuflebisaTvis brZolaSi warmatebis miRwevis TvalsazrisiT. `es mcire nabiji
warmatebis gzazed win warvdgiT da dagvrCenia mxolod visurvoT, rom pirvels nabijs
meore da mesamec zed mohyavdes da es SesaZlebelia mxolod maSin, rodesac Cvenis deda-
enis maswavlebelni TavianTs axals alagebze maTs uwmindess movaleobas samSoblos
winaSe ise moekidebian, rogorc SeSvenis TavianT qveynisaTvis gulSematkivar mamulis _
Svilebs~.8
qarTveli samRvdeloebis patriotul moZraobas xelmZRvanelobdnen TvalsaCino
sasuliero moRvaweebi, romelTa erovnuli da saganmanaTleblo poziciebi mimarTuli
iyo TviTmpyrobeluri reJimis winaaRmdeg. aseve TvalsaCino iyo maTi roli qarTuli
kulturisa da mwignobrobis ganviTarebasa Tu deda eklesiisaTvis istoriul-
tradiciuli Sinaarsis SenarCunebaSi.
mSobliur enaze swavlebis moTxovnas gamorCeuli adgili ukavia gabriel
episkoposis (qiqoZe) mdidar Teoriul memkvidreobaSi. mRvdelmTavari savsebiT swori
pedagogiuri da religiuri TvalsazrisiT (argumentaciiT) asabuTebda sakuTar pozicias
da misi realizaciisTvis praqtikul nabijebsac dgamda.9 gabriel episkoposi aranaklebi
principulobiT ayenebda saeklesio msaxurebis qarTul enaze warmoebis moTxovnas da
Seuvali debulebebiT asabuTebda megrul-svanuri locvebis krebulis SeTxzvis
mizanSeuwonlobas.
saeklesio pirTa pasuxismgeblobas zrdida is garemoebac, rom maT xalxis
sulier moZRvrobasTan erTad, maTi ganaTlebis misiac unda ekisraT. am SemTxvevaSi
gadamwyveti mniSvneloba ekisreboda saTanado momzadebisa da suliskveTebis kadris
6 gazeTi `droeba~, 1882, #248. 7 m. xuciSvili. saqarTvelos saegzarqosos reaqciuli RonisZiebebi revoluciuri moZraobis ganviTarebis periodSi. Tbilisi, 1972, gv. 80. 8 gazeTi ,,droeba”, 1883, #167. 9 m. xuciSvili. saqarTvelos eklesiis socialur-politikuri pozicia XIX-XX saukuneebSi. Tbilisi, 1987, gv. 39.
55
SerCevas. xalxis zneobriv da gonebriv winsvlas mxolod am wiaRidan gamosuli,
mosaxleobis moTxovnilebebisa da zne-Cveulebebis gamTavisebeli moZRvari Tu
Seuwyobda xels. swored aseT moTxovnas ayenebs gabriel episkoposi ianovskisTan
paeqrobisas: `nuTu batonma mzrunvelma ar icis, rom qristianTa moZRvrad unda iyos
aucileblad adgilobrivi mkvidrni, mcodneni samwysos enisa da Cveulebis es
qristianuli eklesiis marTva-gamgeobis ZiriTadi kanonia. suli wminda imitom gadmovida
mociqulze aswavla enani mravalni, raTa yovel ersa da toms yurad eRo samSoblo
enaze saxareba qristesi. rogori unda iyos moZRvari, romelsac ar gaegeba ena, wesi da
adaTi Tavisi samwysosi?~10
qveynis keTildReobisaTvis mebrZolTa Soris gamorCeuli adgili uWiravs
episkopos aleqsandres (oqropiriZe), romelic qmediT daxmarebas uwevda saeklesio
saswavleblebs _ goris eparqiis xelmZRvanelobisas man soliduri Tanxa Seagrova
sasuliero seminariaSi qarTuli enis kaTedris dasaarseblad. imereTis episkoposad
gamwesebuli mRvdelmTavari Cveuli mondomebiT iRwvoda saswavleblis mowyobisa da
maTSi swavlebis qarTul enaze warmarTvisaTvis. niSandoblivia, rom mosaxleoba mis
Rvawls saTanadod afasebda da emadliereboda: `...Cven, gurulebi gansakuTrebiT
davalebuli varT misi mobrZanebiT, radgan is CvenTvis iqneba ara Tu sarwmunoebis da
zneobis maswavlebeli, aramed TviT Cveni cxovrebis progresuli moZraobis moTave.
mosvlisTanave pirveli misi baasi CvenTan iyo saWiroebazed Cveni deda-enis
mdgomareobis gaumjobesebisa skolebSi... agreTve, didi baasi hqondaT mis yovlad
usamRvdeloebasTan qarTuli da rusuli galobis SemoRebaze, guriis samoqalaqo
skolebSi...~11
eklesiebSi qarTuli galobisa da RvTismsaxurebis aRvlenis uflebisaTvis
iRvwoda episkoposi leonide (oqropiriZe). mas gamorCeuli roli miuZRvis saeklesio-
samrevlo skolebis daarsebasa da maTSi saswavlo procesis mSobliur enaze
organizebaSi. am uaRresad erovnul saqmianobaSi xelSemwyob garemoebad iqca
episkoposis nayofieri moRvaweoba `qristianobis aRmdgeneli sazogadoebis~ misionerad
da amave sazogadoebis skolebis inspeqtorad. swored aRniSnulma Tanamdebobam gauxsna
farTo asparezi mis aqtiur saeklesio-saganmanaTleblo saqmianobas saingiloSi, fSav-
xevsureTSi, mTiuleTsa Tu saqarTvelos sxva kuTxeSi. erovnul niadagze mowyobili
saswavleblebis gaxsnis paralelurad, episkoposi leonidi Semweobas ar aklebda
xelmokle ojaxebs, piradad zrunavda maTi Svilebis ganaTlebisaTvis _ am
TvalsazrisiT gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeboda episkoposis iniciativiT
daarsebul sasuliero wodebis RaribTa samzrunvelos.
uaRresad mniSvnelovani da dasafasebeli roli Seasrula episkoposma leonidem
qarTvel muslimTa ganaTlebis, maTi kulturisa da erovnuli Segnebis amaRlebis
procesSiac. swored am mimarTulebiT warimarTa misi mravalmxrivi _ saeklesio-
misioneruli, saganmanaTleblo da kulturul-sazogadoebrivi saqmianoba saingiloSi. 12
aq episkoposis piradi ZalisxmeviT daarsebul iqna ramdenime elementaruli
(garegnulad saeklesio-samrevlo tipis) skola, romlebic erovnuli gadagvarebis
saSiSroebis winaSe mdgari qarTvelebisaTvis (ingiloebisaTvis) mSobliur enasa da
kulturasTan Sexebis erTaderT saSualebad iqca.
garda nayofieri saeklesio-saganmanaTleblo moRvaweobisa episkoposi leonide
araerTi mamuliSviluri wamowyebis iniciatori iyo. uSualod misi TaosnobiT moxerxda
10 gazeTi ,,axalgazrda iverieli”, 1991, #90. 11 gazeTi ,,axalgazrda iverieli”, 1991, #90.
12 qeTevan pavliaSvili. saqarTvelos saegzarqoso 1900-1917 wlebSi. Tbilisi, 1996. gv. 201.
56
mravali unikaluri saeklesio-istoriuli nivTisa da xelnaweris migneba da
kvalificiuri Seswavla. aRsaniSnavia, rom episkoposad ganwesebuli leonide sakuTari
eparqiis eklesia-monastrebis winamZRvrebs avalebda aRenusxaT (aRwerilobaTa darTviT)
yvela saeklesio nivTi (xelnaweri) da maTi istoriuli mniSvnelobis dadgenis
SemTxvevaSi gadaegzavnaT Tbilisis saeklesio da istoriul nivTTa siZveleT-sacavSi,
romelsac wlebis manZilze piradad xelmZRvanelobda.13
didia episkopos leonides roli qarTuli eklesiis avtokefaliis
mopovebisaTvis saTanado ideur-praqtikuli safuZvlebis momzadebisa da XX saukunis
damdegisaTvis am miznis ganxorcielebaSi. episkoposis erovnuli pozicia, misi
Seupovroba eklesiis rusifikatorTa winaaRmdeg brZolaSi TviTmpyrobelobisaTvis
sakmarisze meti safuZveli aRmoCnda mRvdelmTavris saqarTvelodan gaZevebisa da
misTvis RvTismsaxurebis uflebis CamosarTmevad.
mSobliuri enis Seucvlelobaze garkveviT saubrobda kirion saZagliSvili:
`...saWiro ar aris imis mtkiceba, rom samSoblo enis Seswavla da codna didi ganZia
yvela erisaTvis. yvela Segnebuli elementis valia mecadineoba imisaTvis, rom jerovani
adgili movupovoT deda-enas skolebSi...~14
swavlebisa da saeklesio msaxurebis mSobliur enaze warmarTvisaTvis brZolas
episkoposi kirioni mTlianad ukavSirebda qarTveli xalxisa da saqarTvelos
eklesiisaTvis erovnul-tradiciuli saxis SenarCunebasa da perspeqtivaSi
saxelmwifoebriv-eklesiuri damoukideblobis aRdgenas. episkoposis brZolas
rusifikaciis winaaRmdeg xelisuflebis mxridan mkacri represiebi mohyva samSoblodan
gaZeveba, RvTismsaxurebis uflebis CamorTmeva. miuxedavad sastiki devnisa kirions
arasodes Seuwyvetia aqtiuri saeklesio saqmianoba, ar Seunelebia brZola qarTuli
eklesiis gaerovnulebisa da avtokefalurobisaTvis. mRvdelmTavris mrwams savsebiT
cxadad gamoxatavs misi sityvebi: `maSin CaiTvlebi adamianad, Tu samSoblos
saTayvanebel xatad gaixdi~.15
episkoposi kirioni udidesi avtoritetiT sargeblobda mis Tanamedrove did
qarTvel moRvaweebSi. qarTveli sazogadoebis saxelovani warmomadgenlebi patriot
saeklesio pirTa brZolas qarTuli eklesiis damoukideblobisaTvis srul TanagrZnobas
ucxadebdnen da saamisod konkretul nabijebsac dgamdnen _ TergdaleulTa erovnuli
programa xom savsebiT exmianeboda maT suliskveTebas. amitomac iyo, rom kirionis
saqarTvelodan gasaxlebas, rac erovnul ZalTa winaaRmdeg mimarTuli represiebis
gaZlierebis mauwyebeli iyo, mwvave gamoxmaureba mohyva qarTveli inteligenciis
mxridan: `kirionis ambavma laxvari gamiyara!... rac imedebi mqonda sul gamiqarwylda...~ _
werda akaki wereTeli.16
episkopos kirionis mravalmxriv moRvaweobas ara mxolod saqarTveloSi
icnobdnen. is, rogorc saqarTvelos erovnuli da eklesiuri TavisuflebisaTvis
dauRalavi mebrZoli, TviTmpyrobelobis mCagvreluri reJimis udreki mowinaaRmdege,
ucxoeTSic didi avtoritetiT sargeblobda da progresul, demokratiul wreebSic
araerTi mxardamWeri hyavda. kerZod, aRsaniSnavia belgiis `kacTa uflebis ligis~
xelmZRvanelis JorJ loranis mier ruseTis saxelmwifo saTaTbiros Tavmjdomaris
xamiakovisadmi gagzavnili oficialuri werili, sadac kirionis udanaSaulod cnobisa
da Sewyalebis moTxovnaa wamoyenebuli.
13 il. neboZireli. imereTis episkoposi leonidi. Tbilisi, 1902, gv. 13-14. 14 gazeTi ,,droeba”, 1909, #96. 15 gazeTi ,,saxalxo ganaTleba”, 1990, #8, gv. 3. 16 gazeTi ,,saxalxo ganaTleba”, 1990, #30, gv. 8.
57
kirions savsebiT naTlad hqonda warmodgenili eklesiis TavisuflebisaTvis
brZolis gansakuTrebuli mniSvneloba. misi ganmartebiT sakiTxis simwvave martooden
saeklesio sferosa da eklesiis marTvis problematikiT ar ganisazRvreboda, aramed
eklesiis aqtiuri sazogadoebriv-politikuri poziciis gaTvaliswinebiT, misi
damoukidebloba qarTuli saxelmwifoebriobis aRdgenis, qarTveli xalxis erovnuli
Tavisuflebis mopovebis rTul, magram usaTuod misaRwev saqmeSi sawindrad, ZiriTad
mastimulirebel muxtad unda qceuliyo: `nurvin ityvis, rom eklesiam Tavisi dro
moWama, rom exla ara kulturuli, aramed antikulturuli Zalaa: mas kidev Seswevs
imdeni Zala, rom xalxs emsaxuros, gaunaTos mas gza umjobesi momavlisaken... man xeli
unda Seuwyos Cvens ganmtkiceba-gaerTianebas, raTa kacobriobis ferxulSi Cven vpovoT
Sesaferisi da damsaxurebuli adgili~ 17 _ aseTia episkopos kirionis erovnul-
sazogadoebrivi da saeklesio mrwamsi.
episkoposi kirioni saqarTvelos eklesiis istoriisa da kulturuli
memkvidreobis mkvlevaricaa. mas sworad esmoda istoriis roli da mniSvneloba xalxis
gamofxizlebis, maTSi erovnuli TviTSegnebis gaRrmavebis saqmeSi. kirions araerTi
sayuradRebo naSromi ekuTvnis saqarTvelos istoriasa da arqeologiaSi, episkoposi
warmatebiT ikvlevda folklorul masalebs, aranaklebi Sedegi mohyva mis samecniero
mogzaurobebs saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi (kaxeTSi, qarTlSi, afxazeTSi) _
piradad aRmoaCnda da Seiswavla araerTi xelnaweri da arqeologiuri Zegli: miagno
kaxeTis dedofal TinaTinis saflavs; xelmZRvanelobda mcxeTisa da alaverdis
taZrebis arqeologiur Seswavlas, maT aRdgena-restavracias. nayofieri samecniero
saqmianobisaTvis episkoposi moskovisa da kievis arqeologiuri sazogadoebebis sapatio
wevrad iqna arCeuli.
kirions gadawyvetili hqonda ucxoeTSi arsebuli qarTuli savaneebis
monaxuleba, maTi wignsacavebis Seswavla da qarTuli xelnawerebis samSobloSi
Camotana. am mizniT man TxovniT mimarTa uwmides sinods _ miscemoda palestinis
qarTul eklesiaSi gamgzavrebis ufleba, magram mRvdelmTavris es Canafiqri
ganuxorcielebeli aRmoCnda _ mTavrobam, romelic episkoposs undoblad ekideboda da,
arc saqarTvelos istoriis wyaroTmcodneobiTi bazis gamdidrebiT iyo dainteresebuli,
kirions ucxoeTSi gamgzavrebis neba ar darTo (1902 w.).18
kirionis samecniero-kvleviTi saqmianobis ZiriTadma Sedegebma asaxva hpova mis
samecniero-publicistur naSromebSi: `qarTuli eklesiis istoria~, `iveriis kulturuli
roli ruseTis istoriisaTvis~, `daviT garejeli da misi mRvime~, `qarTveli
samRvdeloebisa da eklesia-monastrebis roli sazogadoebisa da erovnuli eklesiis
winaSe~ da sxv.
carizmis ganzraxvas gaeZlierebina eklesiisa da sasuliero saswavleblebis
rusifikacia, sabolood amoeZirkva qarTuli ena, mZafr winaaRmdegobas uwevda
episkoposi ambrosi xelaia. didia misi wvlili reaqcioner saeklesio CinovnikTa
gamoaSkaravebasa (episkoposi arsen izotovi) da maTi antiqarTuli saqmianobis asparezis
SekvecaSi. aRsaniSnavia, rom episkoposis sworma (qmediTma) eklesiur-erovnulma poziciam
mniSvnelovnad Seaferxa TviTmpyrobelobis gamTiSveli politika, rac afxazi da
qarTveli xalxis xelovnur dapirispirebas iTvaliswinebda.
episkoposis Rrma patriotizmi, qarTuli eklesiisa da saxelmwifos
damoukideblobisaTvis Tavdadebuli brZolisaTvis mzadyofna, verc bolSevikurma
tiraniam Seanela. sayovelTaod cnobilia kaTalikos ambrosi xelaias memorandumis
17 gazeTi ,,saxalxo ganaTleba”, 1990, #30, gv. 8. 18 gazeTi ,,cnobis furceli”, 1902, #1833.
58
Sinaarsi, romliTac man, umZimesi teroris wlebSi, genuis saerTaSoriso konferencias
mimarTa da msoflio Tanamegobrobas saqarTvelos TavisuflebisaTvis brZolaSi
Tanadgomisaken mouwoda.
ambrosi xelaia cnobili mecnieri da sazogado moRvawe iyo. didi damsaxureba
miuZRvis mas qarTuli saistorio wyaroebis, gansakuTrebiT Zveli xelnawerebis
Segrovebis saqmeSi. aRsaniSnavia, rom ambrosi xelaiam aRmoaCina WeliSis `moqcevai
qarTlisai~-s manamde ucnobi varianti, rac episkoposis seriozuli kvlevis sagani gaxda
(warmoebuli kvlevis SedegebiT mRvdelmTavari Tbilisis istoriul-eTnografiuli
sazogadoebis samecniero sxdomis winaSe warsdga). ambrosi xelaias mecnierul
memkvidreobaSi udaod gamorCeulia misi istoriul-eTnografiuli xasiaTis naSromebis
cikli (ibeWdeboda JurnalebSi `ganTiadi~ da `cxovreba~).19
rogorc vxedavT, qarTveli samRvdeloebis TvalsaCino warmomadgenlebi
mniSvnelovani gamokvlevebiT amdidrebdnen istoriul mecnierebas. maT sayuradRebo
naSromebi miuZRvnes saqarTvelos eklesiis warsuls; calkeul mowameTa, sarwmunoebrivi
Rvawlis damdebTa cxovrebasa da moRvaweobas; aRweres da Seiswavles qarTuli
qristianuli kulturis mdidari tradiciebi, riTac fasdaudebeli amagi dasdes
istoriuli mecnierebis winsvlas da xalxis erovnuli TviTSegnebis gaRrmavebas. amave
mizans emsaxureboda saqarTvelosa Tu imperiis mraval nawilSi gafantuli qarTuli
istoriuli saunjis: Zveli xelnawerebis, Zvirfasi saeklesio nivTebis, sxvadasxva saxis
eTnografiuli elementebis Sekreba-aRnusxvasTan dakavSirebuli saqmianoba, rac mtkice
mecnierul safuZvels qmnida qarTveli xalxis kulturuli memkvidreobis Seswavla-
ganzogadebisaTvis.
qarTuli kulturisa da enis dacva-aRorZinebis saqmeSi didi wvlili Seitana
episkoposma giorgim (aladaSvilma). swored mis saxels ukavSirdeba quTaisis sasuliero
seminariis daarseba. sxvadasxva eparqiebis (guria-samegrelo, imereTi) winamZRvrobisas
igi did drosa da energias axmarda sasuliero saswavleblebis gaxsnas, maTSi
saswavlo-aRmzrdelobiTi procesis daxvewas. Seupovari iyo misi pozicia mSobliuri
enis saganmanaTleblo da saRvTismsaxuro funqciebis dacvisaTvis brZolaSi.
erovnul moRvaweTa saxelovani pleadis warmomadgenelia episkoposi daviTi
(kaWaxiZe). man sruliad gamoaaSkarava TviTmpyrobelobis mzakvruli Canafiqri - enobrivi
barieris SeqmniT xelovnurad gaemijna erTmaneTisagan mosaxleoba da eklesia. daviT
episkoposis azriT, eris gadagvarebis saSiSroeba arsebul saskolo qselSi, swavlebis
damkvidrebul praqtikaSi iyo saZiebeli, romelic erovnul da uaxles pedagogiur
moTxovnaTa safuZvelze aucileblad unda Secvliliyo.
qarTuli sasuliero wodebis Rirseuli warmomadgenelia dekanozi daviT
RambaSiZe. mis saxels ukavSirdeba Jurnal `mwyemsis~ gamocema, romelic sruliad
gamoxatavda qarTveli samRvdeloebis WeSmaritad erovnul-sarwmunoebrivsa da
progresul sazogadoebriv pozicias. JurnalSi saTanado asaxva hpova saeklesio
sferoSi aRnusxulma problematikam, gansakuTrebuli roli Seasrula qarTveli
sazogadoebis sarwmunoebrivi Segnebis amaRlebaSi, xalxsa da eklesias Soris
xelovnurad aRmarTuli barieris daZlevasa da rusifikatoruli politikis zeobis
miuxedavad, eklesiisTvis erovnuli saxis SenarCunebaSi. calke saubris Temaa is
mravalricxovani publikaciebi da korespondenciebi, romlebSic TviTmpyrobelobis
kolonizatoruli saganmanaTleblo kursis gamoaSkaravebis paralelurad,
dasabuTebuli iyo arsebuli saskolo sistemis, swavlebis saSualebebisa da codnis
19 gazeTi ,,saxalxo ganaTleba”, 1989, #15, gv. 8-9.
59
xarisxis gaumjobesebisa da mowinave erovnuli saganmanaTleblo tradiciebis
aRorZinebis aucilebloba.
aseve aRsaniSnavia mRvdel anton kekelias moRvaweoba. guria-samegrelos
eparqiaSi misi TaosnobiT 15 saeklesio skola gaixsna, romlebSic saswavlo procesi,
uSualod anton kekeliasa da sxva Segnebul sasuliero pirTa mecadineobiT, saTanado
warmatebiT da, rac mTavaria, mSobliur enaze mimdinareobda. anton kekelia Tavad iyo
qarTveli pedagogiuri sazogadoebis TvalsaCino warmomadgeneli: aswavlida saRvTo
sjuls, maTematikas, ucxo enas; dauRalavad iRvwoda mozardebis zneobrivi da
gonebrivi ganviTarebisaTvis, samSoblos Rirseul moqalaqeebad, qveynisa da xalxis
siyvarulis suliskveTebiT maTi aRzrdisaTvis. anton kekelia pedagogiur saqmianobas
SesaniSnavad uTavsebda sxva saxis aqtiur sazogadoebriv moRvaweobas. mis saxels
ukavSirdeba eparqiaSi samkiTxveloebis, fostis, saavadmyofoebis, sasamarTloebisa da
sxva dawesebulebebis daarseba, rasac adgilobriv macxovrebelTa kulturuli donis
SesamCnevi amaRleba, maTi yofiTi da uflebrivi mdgomareobis gaumjobeseba mohyva.20
saqarTvelos eklesiis avtokefaliisa da TviTmyofadobis SenarCunebisaTvis
brZolaSi TvalsaCino wvlili Seitanes sxva sasuliero pirebmac: mixeil maxaTaZem, iona
naWyepiam, ambako TofuriZem, svimon nodiam, samson kvaWantiraZem, dimitri marRaniam da
a.S. udaod dasafasebelia maTi patriotizmi, Seupovari brZola mSobliuri enisa da
erovnuli eklesiis dacvisaTvis.
qarTveli samRvdeloebisa da sazogadoebis gansakuTrebul yuradRebas iqcevda
qarTuli enis mdgomareoba qalTa saswavleblebSi. problemis mniSvnelobis
ganmartebisas aqcenti keTdeboda dedis (sazogadod qalis) rolze momavali Taobebis
aRzrdis procesSi, rac gulisxmobda maT ganmsWvalvas uryevi erovnuli idealebiT,
maradiuli zneobrivi principebiT.
aseTi maRali sazogadoebrivi saqmianobis gaweva saTanado momzadebas
moiTxovda. swored amitom miaCnda qarTvel samRvdeloebas arsebuli saganmanaTleblo
sistemis erT-erT yvelaze seriozul naklad qalTa saswavleblebis simcire damatebiT
problemebs hqmnida maswavlebelTa dabali kvalifikacia, skolebis materialuri mxare
Tu saswavlo procesis dagegmvisas aucilebel pedagogiur moTxovnaTa ugulvebelyofis
damkvidrebuli mavne tradicia. gansakuTrebuli simwvaviT ki upirispirdebodnen
mSobliuri enisa da erovnuli cnobierebis maformirebeli, Sinagani inteleqtualur-
zneobrivi samyaros ganmaviTarebeli disciplinebisa (literatura, qarTuli samoqalaqo
da saeklesio istoria, kulturuli warsuli) da saSualebebis (Sesabamisi
aRmzrdelobiTi meTodebi) akrZalvis velur praqtikas. aseTi Sinaarsis skola, maTi
azriT, mavne Sedegebs ufro moutanda xalxs, miT ufro, roca saqme qalTa swavlisa da
aRzrdis sakiTxs exeboda.
arsebuli sistemis kritikis paralelurad, qarTveli saeklesio da saero
moRvaweni ayalibebdnen im principebs (ucvlels Tavisi RirebulebiTi mniSvnelobiT),
romelTa safuZvelzedac unda agebuliyo `saqalebo~ skolebi: `nuravin nu daiviwyebT,
rom saqarTveloSi saqalebo skolam qarTvels unda gauzardos qarTveli qali... Tu
skola amas ar iqms, is skola wyalsac wauRia... mogveciT marTali skola, qarTvelis
sulisa da gulis amamaRlebeli, gonebis gamxsneli! nu gaurevT skolis uwmindess
saqmeSi sxva saqmes, romelic skolas ar Seefereba! nu gadaudgebiT mtkiced dadgenils
kanonebs pedagogisas! mogveciT saswavlebeli qarTvelis qalisa, qarTvelis dedisa...~
(ilia WavWavaZe).21
20 Jurnali ,,jvari vazisa”, 1988, #1, gv. 9. 21 iliaWavWavaZe. TxzulebaTa sruli krebuli. t. V. Tbilisi, 1955, gv. 116-117.
60
qarTveli samRvdeloebis uaRresad pozitiuri damokidebuleba qalTa
ganaTlebisadmi gamoixateboda, rogorc Sesabamisi saswavlo kerebis daarsebaSi
Setanil pirad wvlilSi, ise sakiTxisadmi optimalur midgomaSi, Temis aqtualobis
argumentirebul dasabuTebaSi. sasuliero wodebis pozicias gadmogvcems gabriel
episkoposis Semdegi sityvebic: `qristianoba ar moiTmens, rom qals hqondes gonebrivi
damokidebuleba mamakacTan, Tu gind meuRlesTan, Tu gind mamasTan. gaunaTlebelTa da
usjuloTa qveyanaTa Sina qali aris mona... ara esred aris ganaTlebulTa,
qristianulTa sazogadoebaTa Sina. aq qals aqvs didi pativi da mniSvneloba~.22
es gamonaTqvami mravalmxrivaa sayuradRebo. masSi naCvenebia Tu raoden saWiroa
qalis ganaTleba saojaxo urTierTobebis saukeTeso tradiciebis SesanarCuneblad,
agreTve, qalis mier progresuli sazogadoebrivi funqciis gansaxorcieleblad.
aRsaniSnavia isic, rom gabriel episkoposis azriT, ganaTleba aris sarwmunoebrivi
mdgomareobis amaRlebis upiratesi gza _ ganTavisuflebisa da WeSmarit RirebulebaTa
gancdis saukeTeso saSualeba.
sxvadasxva publikaciebSi xazgasmiTaa aRniSnuli, rom qalTa saswavleblebis
raodenobisa da xarisxis zrdaze mniSvnelovanwiladaa damokidebuli xalxis
moraluri gajansaReba, TviT qalis, rogorc sazogadoebis subieqtis, SesaZleblobaTa
realizacia, rac misi funqcionaluri datvirTvis gazrdaSi (ra Tqma unda pozitiuri
niSniT) unda gamoxatuliyo.
es problema Rrma Teoriul donezea ganxiluli Jurnal `duxovni vestnikis~
erT-erT korespondenciaSi. werilis avtori qalTa ganaTlebis amaRlebis saWiroebas
savsebiT sworad ukavSirebs Tanamedrove pirobebSi yofiTi Tu sazogadoebrivi
urTierTobebis formebisa da Sinaarsis Tvisobriv saxecvlilebas, rac bunebrivad
iwvevda sociumisa saerTod da mis Semadgenel subieqtTa samoqmedo asparezis
gafarToebas, maTdami tradiciuli garemos mier dakisrebuli funqciebis
gamravalferovnebas.23
sxvagvari iyo xelisuflebis pozicia. is sakuTari koloniuri interesebis
prizmaSi Wvretda qalTa ganaTlebis amocanebs saqarTveloSi: saswavleblebs, romelTa
raodenoba isedac mcire iyo, TviTmpyrobelobis erTgulebis ideiT unda aRezardaT
momavali dedebi. am amocanis Sesabamisad saswavlo procesis warmoeba niSnavda
skolebidan mSobliuri enisa da istoriis gandevnis kampaniis gaZlierebas.
swored aseTi faqtebis Sesaxeb iuwyeboda maSindeli qarTuli presa. gazeT
`droebis~ `Sinaur qronikaSi~ vecnobiT axalcixis qarTveli mosaxleobis wuxils aqaur
qalTa saswavleblidan saerTod amouZirkvavT deda-ena `...ase gasinjeT, `deda ena~ da
bunebis karic~ ara hqondaT Turme skolaSi, rom imiT eswavlebinaT samSoblo ena
Tavdapirveladve. qalebs skolaSi SesvlisTanave rusuli `narodnoe slovo~ uWiravT
xelSi da es wignia imaTi erTad-erTi saxelmZRvanelo~. 24 mSobliuri enisadmi msgavs
damokidebulebaSi ara mxolod xelisuflebis mCagvreluri kursi mJRavndeboda, aramed
sazogadoebis garkveuli nawilis gulgrilobac erovnuli sakiTxisadmi: `es faqti
(axalcixis skolis magaliTi) TvalsaCinod amtkicebs, ra gul-grilobiT da sibeCaviT
veqceviT Cvens pir-dapirs zneobrivs movaleobas zrunvas im saqarTvelos kuTxeebze,
romlebSiac qarTvelobas meti tanjva da Seviwroeba autania, Sesustebulia ricxviT da
TiTqmis erovnulis erTobis grZnoba da kavSiric ki daukargavs CvenTan~.25
22 qadagebani imereTis episkoposis gabrielisa Tqmulni 1870-1884 wlebSi. t. II. quTaisi, 1913, gv. 130. 23 Журнал ,,Духовный Вестник Грузинского Экзархата”, 1899, #16б, gv. 2. 24 gazeTi ,,droeba”, 1884, #138. 25 gazeTi ,,droeba”, 1884, #138.
61
sofel xeTas macxovrebelTa guliswyroma gamouwvevia erTi aqauri `saqalebo
saswavleblis~ pedagogTa nawilisagan qarTuli enis srul ucodinarobas, maTi mxridan
sagnisadmi udier damokidebulebas. 26 samegrelos qalTa skolebidan mSobliuri enis
devnis faqtebs sxva publikaciebidanac vecnobiT. maTSi sworadaa ganmartebuli aseTi
praqtikis ukiduresad uaryofiTi gavlena pedagogiur procesze, aRsazrdelTa
SemecnebiTi da zneobrivi unar-Cvevebis ganviTarebaze.27
aranakleb mZime viTareba iyo Tbilisis `saeparqio dedaTa saswavlebelSi~. 1890-
1891 saswavlo wlis angariSis mixedviT skolaSi, sadac 138 qarTveli gogona swavlobda
mxolod sami pedagogi flobda qarTuls, xolo mSobliuri enis gakveTilebi
praqtikulad arc tardeboda - `yovlad saWiroa qarTvelma samRvdeloebam jerovani
yuradReba miaqcios am garemoebas da ecados qarTulis enis gakveTilebis momatebas. miT
ufro saWiro sagania es sagani, rom zemoxsenebuls saswavlebelSi swavla
damTavrebuli qalebi samrevlo skolebis maswavleblebadac midian da aba ra
maswavlebeli unda iyos qarTvel ymawvilebis, Tu TviT maswavlebels qarTuli ena
rigianad ar ecodineba~.28
saerTo jamSi, naklovan mxareTa miuxedavad, `saqalebo skolebis~ gaxsnas,
udaod didi saganmanaTleblo (erovnulic) mniSvneloba hqonda. swored amgvari
datvirTvis gaTaviseba xdeboda maTi daarsebis (umetesi nawili kerZo xasiaTis
saswavlebeli iyo) sawindari.
Tamar pkhaladze
The Georgian clergy and national school (80-90's of the XIX century)
Summary
The clergy took an active part in Georgian people struggle against the retrogressive tsarist regime. Protection
of mother tongue, its unrestricted use in church and education spheres, taking care of preservation of national culture and its further development, as the final result, restoration of artificially severed connections between the church and population, strengthening of faith among population – that was a creed of Georgian clergy.
Execution of this extremely complicated and responsible mission required overcoming many obstacles. In this regard, the contribution of leaders of Georgian people, bishops Gabriel, Alexander, Kirion, David and other outstanding clergymen to enhancement of patriotic spirit, preservation of national content of the Georgian church or rescue of national culture and mother tongue cannot be overstated. The clergy did the best for foundation of woman education institutions and centers of primary education, for optimization of educational content and organization of academic activity. Despite the vigorous resistance of the authorities, this challenging task was partly accomplished nevertheless.
26 gazeTi ,,kvali”, 1895, #42, gv. 203. 27 gazeTi ,,kvali”, 1895, #42, gv. 3. 28 gazeTi ,,iveria”, 1892, #3.
62
levan jiqia, istoriis doqtori
saqarTvelos social-demokratiuli (menSevikuri) partiis zugdidis samazro organizaciis daSla
(1923-1927 ww.)
1921 wlis Teberval-martSi sabWoTa ruseTma saqarTvelos demokratiuli
respublikis okupacia da aneqsia ganaxorciela. saqarTvelos demokratiuli
respublikis mTavrobisa da parlamentis (damfuZnebeli krebis) wevrTa absoluturma
umravlesobam saqarTvelo datova da emigraciaSi gaemgzavra. miuxedavad amisa,
saqarTveloSi yvelaze gavlenian politikur Zalad kvlav saqarTvelos social-
demokratiuli (menSevikuri) partia rCeboda. amitomac sabWoTa xelisuflebis mTavari
mizani am partiis (aseve sxva partiebis) daSla-ganadgureba iyo. am mizniT saqarTvelos
sagangebo komisiaSi (`CekaSi~) Seiqmna mesame da meoTxe qveganyofilebebi, romlebic
Sesabamisad memarjvene da memarcxene politikuri partiebis winaaRmdeg muSaobdnen.
yovelive amis Sedegad 1923 wlidan saqarTveloSi arsebuli politikuri partiebis
`TviTlikvidaciis~ procesi daiwyo. cxadia, am procesis Semadgeneli nawili iyo
regionebSi samazro organizaciebis `TviTlikvidaciis~ procesi, romelsac Tvals
sabWoTa xelisuflebis warmomadgeneli adevnebda.
saqarTvelos komunisturi partiis (bolSevikuri) zugdidis samazro komitetTan
(partkomTan) daarsda yofili social-demokratiuli (menSevikuri) partiis sainiciativo
biuro, romelmac mazris masStabiT soflebSi miavlina pirebi, romlebsac Sesabamis
soflebSi social-demokratiuli (m) partiis krebebis mowveva evalebodaT. krebaze unda
aerCiaT delegatebi samazro konferenciaSi monawileobis misaRebad. 1923 wlis 9
agvistos social-demokratiuli (m) partiis sainiciativo biuros sxdoma gaimarTa,
romelsac eswrebodnen: buxuti Rurwkaia, makar yolandaria, kapiton guguCia, ilarion
xubutia (kooptaciiT mowveuli). ivane baZaRua sxdomaze ar gamocxadda. sxdomis dRis
wesrigSi idga Semdegi sakiTxebi: 1. biuros Tavmjdomarisa da mdivnis arCeva; 2. biuros
wevrebis raodenobis gazrda; 3. zugdidis mazris punqtebad dayofa (Temebis mixedviT)
samazro konferenciaze delegatebis asarCevad. biuros Tavmjdomared makar yolandaria
airCies, mdivnad _ vasil Rurwkaia. gadawyda biuros wevrebad moewviaT: ilarion
xubutia, ivane baZaRua, ioseb kvaracxelia, mamia anjafariZe. zugdidis mazra dayofil
iqna Semdeg raionebad: 1. pirveli zugdidi; 2. meore zugdidi; 3. darCeli; 4. lia; 5.
walenjixa; 6. Cxorowyu; 7. axali xibula; 8. xobi. raionebSi gamoiyo Semdegi punqtebi:
darCelis raionSi _ kaxaTi-darCeli, pirvel zugdidSi _ qalaqi zugdidi, meore
zugdidSi _ korcxeli, liaSi _ lia, walenjixaSi _ walenjixa, CxorowyuSi _
Cxorowyu-xabume, axal xibulaSi _ narazeni-axali xibula, xobSi _ xeTa-xobi. biuros
gadawyvetilebiT am punqtebSi miavlines: qalaq zugdidSi _ terenti lataria, sofel
korcxelSi _ giorgi lagvilava, Cxorowyusa da xibulis raionebSi _ vasil Rurwkaia,
xobis raionSi _ makar yolandaria, walenjixisa da liis raionebSi _ ilarion xubutia.
samazro konferenciis mowvevis dRed 1923 wlis 19 agvisto ganisazRvra.1
1 saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros arqivi (II), fondi 28, aRwera 1, saqme 90, furclebi 7-8.
63
1923 wlis 18 agvistos sofel kaxaTSi social-demokratiuli (m) partiis kreba
gaimarTa. krebas ilarion guguCia Tavmjdomareobda, mdivnobda elizbar Caxaia. krebaze
moxsenebiT kapiton guguCia gamovida, romelmac aRniSna: `Cven qvemo xelis momwerni
aSkarad da saqveynod vacxadebT, rom Cven vtovebT soc.-dem. partias da vRebulobT me-3
internacionalis platformas. muSur sityvas vdebT komunistur partiasTan xeli xel
Cakidebuli vakeToT muSaTa klasis saqme. mouwodebT jer kidev amxanagebs soc.-dem.
dadgnen mesame internacionalis droSis qveS ukanaskneli ieriSis misatanad burJuaziis
dasamsxvrevad.
gaumarjos msoflio muSaTa klasis mebairaxtres mesame kominterns da mis
Semqmnel komunistur partias!
gaumarjos socializms!~
sof. kaxaTidan konferenciaze delegatad markoz gugulis Ze faRava airCies.
social-demokratiuli (m) partiis kaxaTis Temis organizacia datoves: baTlome
yolandariam (partiis wevri 1917 wlidan), saSa guguCiam (partiis wevri 1917 wlidan),
beglar guguCiam (partiis wevri 1917 wlidan), efrem gulordavam (partiis wevri 1917
wlidan), ilarion guguCiam (partiis wevri 1917 wlidan), elizbar Caxaiam (partiis wevri
1917 wlidan), markoz faRavam (partiis wevri 1917 wlidan).2
1923 wlis 17 agvistos saqarTvelos social-demokratiuli (m) partiis Waqvinjis,
xibulisa da axali xibulis Temebis organizaciis wevrebis kreba gaimarTa. krebas pimen
Rurwkaia Tavmjdomareobda, mdivnobda simon adamia. krebaze sityviT vasil Rurwkaia
gamovida. konferenciam delegatad vano Selia airCia. partia datoves: simon xaxus Ze
adamiam (maswavlebeli), pimen vasilis Ze Rurwkaiam (partiis wevri 1916 wlidan), vano
andrias Ze Seliam (partiis wevri 1915 wlidan).3
1923 wlis 17 agvistos social-demokratiuli (menSevikuri) partiis darCelis
organizaciis kreba gaimarTa. krebas kalistrate xufenia Tavmjdomareobda, mdivnobda
porfire sordia. krebaze saqarTvelos komunisturi partiis (b) zugdidis komitetis
saxeliT misasalmebeli sityva grigol rogavam warmoTqva. grigol rogavam kmayofileba
gamoTqva konferenciis mowvevis gamo da usurva mas warmateba. grigol rogavas TqmiT
samwuxaro iyo is, rom oqtombris revoluciis Semdeg social-demokratiuli partiis
ori frTa gaTiSuli darCa da amis iniciatorebi, misi TqmiT, swored menSevikebi iyvnen.
Tumca grigol rogavam aRniSna, rom amaSi damnaSave iyvnen ara partiis rigiTi wevrebi,
aramed partiis xelmZRvaneloba. dasasruls, grigol rogavam aRniSna: `amieridan Cven
unda vimuSaoT xeli-xel Cakidebuli, didi oqtombris revoliucia miviyvanoT myudro
navsadguramde da is wiTeli droSa, romelic Tqven gekavaT xelSi gabrwyinebul iyos
Tqveni muSaobiT sabWoTa mTavrobis sasargeblod~. krebaze moxsenebiT guguCia gamovida.
krebam delegatebad airCia: levan zarandia da solomon dgebuaZe. partia datoves:
solomon spiridonis Ze dgebuaZem (partiis wevri 1917 wlidan, ferSali), valerian daTas
Ze xubuam (partiis wevri 1916 wlidan), levanti gaiozis Ze zarandiam (partiis wevri 1917
wlidan), varlam kostas Ze maqacariam (partiis wevri 1917 wlidan), besarion isidores Ze
latariam (partiis wevri 1917 wlidan), ilarion wurwumiam (partiis wevri 1917 wlidan),
2 saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros arqivi (II), fondi 28, aRwera 1, saqme 90, furclebi 17-18. 3 saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros arqivi (II), fondi 28, aRwera 1, saqme 90, furclebi 18-19.
64
egnate giorgis Ze rogavam (partiis wevri 1917 wlidan), akaki islamis Ze maqacariam
(partiis wevri 1917 wlidan).4
1923 wlis 19 agvistos saqarTvelos social-demokratiuli (menSevikuri) partiis
zugdidis samazro organizaciis delegatTa kreba gaimarTa. mazris masStabiT 24
delegati gamocxadda. krebas makar yolandaria Tavmjdomareobda (Tavmjdomaris
moadgile _ ilarion xubutia), mdivnobda terenti lataria. sxdomis dRis wesrigSi sami
sakiTxi idga: 1. demokratiis Tu proletariatis diqtatura? (momxsenebeli s. farnievi);
2. saqarTvelos social-demokratiuli (menSevikuri) partiis aralegaluri centraluri
komitetis dRevandeli muSaoba (momxsenebeli a. Wyonia); 3. arCevnebi sruliad
saqarTvelos yrilobaze. krebaze miRebuli dadgenilebis Tanaxmad, delegatebma
oficialurad datoves social-demokratiuli (m) partia da mesame internacionalis
platformaze dadgnen. krebam saqarTvelos social-demokratiuli (m) partiis yrilobaze
delegatebad airCia: makar yolandaria, ilarion xubutia, terenti lataria da ermine
Sengelia.5
saqarTvelos social-demokratiuli (m) partiis samazro organizaciebis mier
salikvidacio krebebis gamarTvis miuxedavad, sabWoTa xelisufleba kargad xedavda, rom
saqarTvelos social-demokratiuli (m) partia arsebobas ganagrZnobda. amis dasturi
1924 wlis antisabWoTa erovnuli ajanyeba iyo. sabWoTa xelisuflebam isargebla 1924
wlis ajanyebis marcxiT da miznad daisaxa sabolood daesamarebina es partia.
1924 wlis oqtomberSi saqarTvelos komunisturi partiis (b) centralur
komitetTan yofil social-demokratTa Soris momuSave ganyofileba Seiqmna, romelsac
komunisturi partiis (b) centraluri komitetis samdivnos erTi wevri xelmZRvanelobda.
ganyofilebaSi Seiyvanes yofili social-demokratebis (m) mier gamoyofili ori piri,
romelTagan erTi ganyofilebis mdivnis, meore ki instruqtoris Tanamdebobaze
dainiSnen. ganyofilebis zedamxedvelobiT gazeT `komunistSi~, kowia sulaqveliZis
redaqtorobiT, SemoRebul iqna specialuri damateba-furceli `axalgzelis~
saxelwodebiT, romelic yovelkvireulad (SabaTobiT) gamodioda.
yofil social-demokratTa (m) Soris momuSave ganyofilebis mTavar movaleobas
Seadgenda gamoeyo momxseneblebi ama Tu im raionSi krebis Casatareblad. ganyofilebas
aseve evaleboda aRricxvaze aeyvana `Zveli gzis uarismyofeli~ social-demokratebi (m),
raTa maTgan komunisturi partiis rigebis Sevseba momxdariyo. komunisturi partiis (b)
centralurma komitetma yofil social-demokratTa (m) Soris momuSave ganyofilebis
mier SemuSavebuli samoqmedo gegma daamtkica. gegmis mixedviT, yofil social-
demokratTa (m) Soris momuSave ganyofilebebi daarsda: saqarTvelos komunisturi
partiis (b) Tbilisis komitetTan, saqarTvelos komunisturi partiis (b) aWaris saolqo
komitetTan, aseve saqarTvelos komunisturi partiis (b) quTaisis, senakis, zugdidis,
ozurgeTis, Sorapnis, goris, siRnaRisa da Telavis samazro komitetebTan da
saqarTvelos komunisturi partiis (b) foTis partiul komitetTan. rogorc ukve
aRvniSneT, am ganyofilebebs partiuli (komunisturi) mdivnebis xelmZRvanelobiT unda
emuSavaT, xolo ganyofilebis yoveldRiur saqmianobaSi saTanado avtoritetis mqone da
aqtiuri, sabWoTa platformaze mdgomi yofili social-demokrati (m) unda CaerToT.
komunisturi partiis (b) samazro komitetebTan Seqmnili ganyofilebebis winaSe Semdegi
amocanebi idga: ganegrZoT yofili social-demokratebis (m) aRricxva; xeli SeewyoT
4 saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros arqivi (II), fondi 28, aRwera 1, saqme 90, furclebi 22-23. 5 saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros arqivi (II), fondi 28, aRwera 1, saqme 90, furclebi 9-11.
65
yofili social-demokratebis (m) komunisturi partiis (b) rigebSi gawevrianebisTvis;
kavSiri unda hqonodaT yofili social-demokratiuli (m) partiis wevrebTan; xeli
SeewyoT `axali gzelis~ gavrcelebisTvis da aqtiurad eTanamSromlaT mis
redaqciasTan korespondenciebis miwodebiT; periodulad moewviaT samoqmedo raionSi
mcxovreb yofil social-demokratTa (m) da upartioTa kreba centridan (Tbilisidan)
warmogzavnili komunistebis moxsenebebis mosasmenad; gaweuli muSaobis Sesaxeb
angariSi yovelTviurad saqarTvelos komunisturi partiis (b) centraluri
komitetisaTvis da masTan arsebuli yofil social-demokratTa (m) Soris momuSave
ganyofilebisTvis miewodebinaT.6
1925 wlis 17 Tebervals saqarTvelos social-demokratiuli partiis (m) zugdidis
samazro organizaciis mowinave wevrebis kreba gaimarTa. marTalia kreba mcirericxovani
aRmoCnda, magram is mainc Seudga muSaobas. krebas iason mujiri Tavmjdomareobda,
mdivnobda raJden jalaRonia. krebaze moxseneba `muSaTa komisiis~ saxeliT k. maWaraZem
gaakeTa. k. maWaraZem vrclad isaubra 1924 wlis ajanyebaze da aRniSna is, Tu ra
savalalo Sedegi moutana am movlenam qarTvel xalxs. k. maWaraZe aseve muSaTa komisiis
moRvaweobas, mis rolsa da muSaobas Seexo. krebaze sityviT aseve barnaba Zvelaia
gamovida. krebam erTxmad moiwona `muSaTa komisiis~ mier aRebuli gezi da gamoitana
rezolucia, romelSic isini sabWoTa xelisuflebas hpirdebodnen, rom masTan erTad
ibrZolebdnen saerTaSoriso reaqciis winaaRmdeg. krebam rwmunebulTa komisia airCia
Semdegi SemadgenlobiT: ioseb kvaracxelia, kalistrate zarandia, valodia SublaZe,
nestor alania, giorgi wulaia da akaki kvaracxelia. rwmunebulebs daevalaT zugdidis
mazris Temebsa da soflebSi social-demokratiuli (m) partiis salikvidacio krebebi
moewviaT.7
1925 wlis 18 Tebervals qalaq zugdidSi `saqarTvelos muSaTa komisiis~
zugdidis samazro `rwmunebulTa komisiis~ sxdoma gaimarTa. sxdomis dRis wesrigSi
Semdegi sakiTxebi idga: `rwmunebulTa komisiis~ Tavmjdomaris, Tavmjdomaris
moadgilisa da mdivnis arCeva, mazris masStabiT komisiis samuSao gegmis Sedgena da
`rwmunebulTa komisiaSi~ meSvide wevris damateba. `rwmunebulTa komisiis~
Tavmjdomared ioseb kvaracxelia airCies, mdivnad ki _ giorgi wulaia. komisiis
gadawyvetilebiT zugdidis mazra pirobiTad Svid raionad iqna dayofili, sadac
komisiis rwmunebulebi miavlines. `rwmunebulTa komisias~ meSvide wevrad raJden
jalaRonia daemata, romelic komisiis Tavmjdomaris moadgiled airCies.8
1925 wlis 22 Tebervals didineZis Temis Sromis darbazSi yofili social-
demokratebisa (m) da yofili axalgazrda marqsistebis kreba gaimarTa. krebas mixeil
Sonia Tavmjdomareobda, mdivnobda grigol nanava. kreba mowveul iqna `Tbilisis muSaTa
komisiis~ darCelis raionis rwmunebulis kalistrate zarandias mier. krebis mier
miRebul dadgenilebaSi aRniSnuli iyo: `dRes Cven SegnebulaT vaRiarebT, rom sabWoTa
xelisufleba aris gamomxatveli muSaTa da glexTa interesebis, romelic dagvimtkica
cxovrebam. amitom Cven Segnebulad viziarebT sabWoTa sistemas da vdgebiT mesame
internacionalis droSis qveS.
masTan kreba sTxovs Tfilisis muSaTa komisias, raTa iSuamdgomlon umaRles
mTavrobis winaSe gadasaxlebulTa dasabruneblad, romelnic imyofebian ruseTSi da
ajanyebaSi monawileobis miRebiT adgilidan daTxovnili pirebis uflebis aRdgenaze.~
6 saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros arqivi (II), fondi 28, aRwera 1, saqme 237, furclebi 120-121. 7 saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros arqivi (II), fondi 28, aRwera 1, saqme 237, furceli 30. 8 saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros arqivi (II), fondi 28, aRwera 1, saqme 237, furceli 20.
66
krebis mier miRebul dadgenilebas xels awerdnen: gagali totiSis Ze maqacaria,
Teimuraz gutas Ze qaraia, zosime jutus Ze jobava, farna burdRus Ze Sonia, gerasime
badirias Ze Sonia, mixa Zukias Ze Sonia, estate bardRus Ze qiria, sandro paxvalas Ze
turava, lavrenti jondos Ze bulia, WiWi bardRus Ze qiria, iese anTimozis Ze
megreliZe, parmen quTus Ze miqava, bagrat ivanes Ze janaSia, abraam dutus Ze qarCava,
amrosi andrias Ze kukava, platon nikolozis Ze xaindrava, samson beris Ze jRarkava,
neqtar andrias Ze kukava, arten jvejves Ze zarqua, erasto Savaias Ze qarCava, akaki
islamis Ze maqacaria, andro Savaias Ze qarCava, lavrenti sabas Ze qiria, Tevdore
markozis Ze miqava, kalistrate gaiozis Ze zarandia, grigol pavles Ze nanava, mixeil
bagirias Ze Sonia, grigol Taras Ze kutalia, silovan baTlomes Ze kukava, ipolite
qiria, ilia ivanes Ze janaSia, akaki koWos Ze kukava da WiWi quTaris Ze cicqarava.9
1925 wlis 28 Tebervals gaimarTa darCelis Temis aRmasrulebeli komitetis
SenobaSi yofili social-demokratebisa (m) da yofili axalgazrda marqsistebis kreba.
krebas nestor xufenia Tavmjdomareobda, mdivnobda kirile qecbaia. kreba mowveul iqna
darCelis raionSi `Tbilisis muSaTa komisiis~ rwmunebulis kalistrate zarandias mier.
krebam sabWoTa platformaze gadasvla daadastura, romelsac xels awerdnen: raisa
daviTis asuli sordia, porfi ivanes Ze sordia, jogo koCas Ze Cangelia, andri qerqenis
Ze bigvava, nestor stefanes Ze xufenia, erasto koCas Ze Cangelia, badura gajis Ze
absanZe, bardRu gogis Ze absanZe, biqtor jutus Ze jiqia, ermine nikos Ze xufenia, beso
gadis Ze beraia, biqtor pavles Ze xufenia, nestor mixas Ze Sengelia, domenti noCos Ze
korkelia, estate koCas Ze Cangelia, oresti stefanes Ze xufenia, buxo noCos Ze
korkelia da kirile jirgus Ze qecbaia.10
1925 wlis 3 marts daba anakliis Teatris darbazSi yofili social-
demokratebisa (m) da yofili axalgazrda marqsistebis kreba gaimarTa. krebas stefane
gurgenaZe Tavmjdomareobda, mdivnobda germane salia. krebis mier miRebul
dadgenilebas xels awerdnen: stefane onisimes Ze gurgenaZe, solomon spiridonis Ze
dgebuaZe, valiko daTas Ze xubua, giorgi (xubu) konstantines Ze CaCava, germane daTas Ze
salia, kapiton Temrazis Ze yorSia, dimitri uTuias Ze yorSia, aleqsandre badus Ze
korkelia, oqropir beCus Ze Wanturia, bagrat ianes Ze cacua da ese eses Ze gurgenaZe.11
1925 wlis 5 marts kokis Temis Sromis skolis darbazSi yofili social-
demokratebisa (m) da yofili axalgazrda marqsistebis kreba gaimarTa. krebas mixa
narmania Tavmjdomareobda, mdivnobda vasil (adamur) cxakaia. krebis mier miRebul
dadgenilebas xels awerdnen: avqsenti Sonia, raJden cxakaia, kiti narmania, silibistro
Sonia, bagrat narmania, varlam narmania, lavrenti cxakaia, pokro xazalia, nestor
Toria, mixa narmania, dome Tucbaia, aTanase qardava, besarion qiria, pavle xazalia da
adamur cxakaia.12
1925 wlis 6 marts orulu-ergetis Sromis skolis darbazSi yofili social-
demokratebisa (m) da yofili axalgazrda marqsistebis kreba gaimarTa. krebas olifante
wurwumia Tavmjdomareobda, mdivnobda adam esarTia. kreba mowveul iqna darCelis
raionSi `Tbilisis muSaTa komisiis~ rwmunebulis kalistrate zarandias mier.
kalistrate zarandiam partiis TviTlikvidaciis aucileblobaze isaubra da krebas
mouwoda sabolood dadebiTad gadaewyvita es sakiTxi. sabolood, krebam Semdegi
dadgenileba miiRo: `dRes Cven SegnebulaT vaRiarebT, rom sabWoTa xelisufleba aris
9 saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros arqivi (II), fondi 28, aRwera 1, saqme 237, furceli 4. 10 saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros arqivi (II), fondi 28, aRwera 1, saqme 237, furceli 2. 11 saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros arqivi (II), fondi 28, aRwera 1, saqme 237, furceli 3. 12 saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros arqivi (II), fondi 28, aRwera 1, saqme 237, furceli 5.
67
gamomxatveli muSaTa da glexTa interesebis, romelic dagvimtkica cxovrebam. amitom
Cven Segnebulad viziarebT sabWoTa sistemas da vdgebiT mesame internacionalis droSis
qveS.
masTan kreba sTxovs Tfilisis muSaTa komisias, raTa iSuamdgomlon umaRles
mTavrobis winaSe gadasaxlebulTa dasabruneblad, romelnic imyofebian ruseTSi da
ajanyebaSi monawileobis miRebiT adgilidan daTxovnili pirebis uflebis aRdgenaze.~
Txovnas xels awerdnen orulu-ergetis Temis yofili social-demokratebi (m):
aleqsia gogis Ze Todua, mixa biblaTis Ze lataria, Tada miqelas Ze lataria, estate
giorgis Ze naWyebia, CanTu ermines Ze kankia, ioseb tagus Ze jiWonaia, abraam sisos Ze
kalandia, raJden Zikis Ze Wania, valodia nestoris Ze gvajaia, taras Rvinjilia, mamanti
pepus Ze malania, iason aleqsis Ze gablaia, olifante buTas Ze wurwumia, adami
ivlianes Ze esarTia, vladimer besarionis Ze lataria, avqsenti Tadas Ze lataria.13
1925 wlis 6 marts caiSi-kaxaTis Temis yofili social-demokratebisa (m) da
yofili axalgazrda marqsistebis kreba gaimarTa, romelsac ipolite qiria
Tavmjdomareobda, mdivnobda serapion gegeWkori. krebaze moxseneba `Tbilisis muSaTa
komisiis~ zugdidis samazro rwmunebulebis wevrma giorgi wulaiam waikiTxa.
salikvidacio aRricxvaSi gatardnen: vasil Samugia, sokrat Samugia, ivlon abakelia,
markoz yurua, ivlon grigolava, sandro qiria, ambako wowelia, Teimuraz WiWinaZe,
barnoba Samugia, silovan Samugia, varlam Samugia, aron Samugia, ermine ubilava,
serapion gegeWkori, anton ubilava, porfile dgebuaZe, gaga abakelia, levan abakelia,
mamanti yurua da lavrenti xviCia.14
1925 wlis 30 aprils narazenis Temis yofili social-demokratebisa (m) da
upartio glexebis kreba gaimarTa. krebas iakob Todua Tavmjdomareobda, mdivnobda
dimitri Todua. salikvidacio registraciaSi gatardnen: dimitri Todua, isaia (kakali)
Todua, iakob Todua, nestor dianozis Ze Todua, nestor sisos Ze Todua, bagrat
Sulaia, gerasime silogava, kalistrate sxuluxia, giorgi paWkoria, adamur beriSvili,
vladimer stefanes Ze Todua, kosTaia nanava, raJden sikos Ze Todua, grigol bigvava,
apolon aleqsandres Ze Todua, galaktion vasilis Ze gersamia da makar kvaracxelia.15
1925 wlis 9-12 oqtombers qalaq TbilisSi `muSaTa komisiis~ rwmunebulTa
TaTbiri gaimarTa. TaTbirze ganxiluli sakiTxebi gazeT `komunistis~ meSveobiT
gaSuqda.
1925 wlis 12 dekembers saqarTvelos komunisturi partiis (b) centraluri
komitetis mdivanma mixeil kaxianma da yofil social-demokratTa (m) Soris momuSave
ganyofilebis mdivanma duglaZem saqarTvelos mazrebSi werili gaagzavnes, romelSic
kidev erTxel iyo saubari `muSaTa komisiis~ mier gaweul muSaobaze.16
1927 wels saqarTvelos komunisturi partiis (b) centraluri komitetis
prezidiumis dadgenilebiT, samazro komitetebSi specialuri komisia gamoiyo, romelsac
daevala mazris masStabiT yvela saxelmwifo dawesebulebis antisabWoTa
elementebisagan gawmenda moexdina. centridan direqtivebis miRebisTanave, saqarTvelos
komunisturi partiis (b) zugdidis samazro komitetis pasuxismgebelma mdivanma isaak
Jvaniam yvela dawesebulebis xelmZRvanels `saeWvo~ pirebis Tanamdebobidan
13 saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros arqivi (II), fondi 28, aRwera 1, saqme 237, furceli 1. 14 saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros arqivi (II), fondi 28, aRwera 1, saqme 237, furceli 24. 15 saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros arqivi (II), fondi 28, aRwera 1, saqme 237, furceli 53. 16 saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros arqivi (II), fondi 28, aRwera 1, saqme 237, furclebi 112-113.
68
ganTavisufleba daavala, ganTavisuflebis oficialuri mizezi ki `muSaobaSi
uvargisoba~ unda yofiliyo. davaleba zedmiwevniT Sesrulda.17
1927 wlis 15 aprilidan 19 aprilamde saqarTvelos komunisturi partiis (b)
zugdidis samazro komitetis prezidiumis mier gamoyofili `gadamsinjavi da gamwmendi
komisiis~ sxdomebi imarTeboda. sxdomebs v. Selia Tavmjdomareobda, wevrebad ki iyvnen:
m. jinjolia, a. farcvania, f. cxomaria da i. kvaracxelia. komisiam ganixila Semdegi
pirebis saqme da miiRo Sesabamisi dadgenilebebi: grigol ioses Ze Wabukiani, 30 wlis,
umaRlesi ganaTlebiT, social-demokrati 1917 wlidan, qalaq zugdidis cxrawledis
maswavlebeli, krebam aukrZala samaswavleblo saqmianoba; lavrenti daviTis Ze kodua,
39 wlis, saSualo ganaTlebiT, yofili memarjvene socialist-revolucioneri (eseri),
maswavlebeli, mcxovrebi abasTumnis TemSi, krebam aukrZala samaswavleblo saqmianoba;
evgeni platonis Ze xvingia, 25 wlis, saSualo ganaTlebiT, sofel didi neZSi
maswavlebeli, mcxovrebi sofel WkaduaSSi, krebam aukrZala samaswavleblo saqmianoba;
mixeil ilarionis Ze Sedania, 21 wlis, saSualo ganaTlebiT, yofili axalgazrda
marqsisti, sofel didi neZSi maswavlebeli, krebam aukrZala samaswavleblo saqmianoba;
kato malxazis asuli keidia, 38 wlis, saSualo ganaTlebiT, qalaq zugdidis
Svidwledis skolis maswavlebeli, mcxovrebi qalaq zugdidSi, krebam aukrZala
samaswavleblo saqmianoba; luba stefanes asuli jobava, 21 wlis, saSualo ganaTlebiT,
sofel kaxaTis Svidwledis skolis maswavlebeli; SoTa aleqsandres Ze Wanturia, 21
wlis, saSualo ganaTlebiT, yofili axalgazrda marqsisti, sofel korcxelis
Svidwledis skolis maswavlebeli, krebam aukrZala samaswavleblo saqmianoba,
dapatimrebulia; nikoloz giorgis Ze maxaria, 33 wlis, saSualo ganaTlebiT, sofel
caiSis Svidwledis skolis maswavlebeli, krebam aukrZala samaswavleblo saqmianoba;
grigol antonis Ze zardava, 21 wlis, saSualo ganaTlebiT, yofili axalgazrda
marqsisti, sofel Waqvinjis skolis maswavlebeli, krebam aukrZala samaswavleblo
saqmianoba, dapatimrebulia; paSa ivanes asuli Comaxia, 29 wlis, saSualo ganaTlebiT,
qalaq zugdidSi maswavlebeli, krebam aukrZala samaswavleblo saqmianoba; aleqsandre
vaxTas Ze Tordia, 26 wlis, saSualo ganaTlebiT, sofel korcxelis oTxwledis
skolis maswavlebeli, krebam aukrZala samaswavleblo saqmianoba; daviT ziyvas Ze xasia,
33 wlis, yofili social-demokrati (m), sofel uCaSonis oTxwledis skolis
maswavlebeli, krebam aukrZala samaswavleblo saqmianoba, dapatimrebulia; maro iasonis
asuli zuzuSvili, 29 wlis, umaRlesi ganaTlebiT, yofili social-demokrati (m), qalaq
zugdidis sameurneo teqnikumis maswavlebeli, krebam aukrZala samaswavleblo
saqmianoba; stefane zardava, saSualo ganaTlebiT, mosamsaxure, specialobiT ferSali,
mcxovrebi sofel caiSSi, krebis dadgenilebiT gaanTavisufles Tanamdebobidan; iona
xarebava, saSualo ganaTlebiT, specialobiT farmacevti, 1924 wlis ajanyebis monawile,
muSaobda qalaq zugdidSi mdebare afTiaqSi, krebis dadgenilebiT gaanTavisufles
Tanamdebobidan aRdgenis uflebis CamorTmeviT; artem jojua, saSualo ganaTlebiT,
specialobiT farmacevti, muSaobda sofel darCelSi arsebul afTiaqSi, krebis
dadgenilebiT gaanTavisufles Tanamdebobidan aRdgenis uflebis CamorTmeviT,
dapatimrebulia; besarion grigolia, saSualo ganaTlebiT, specialobiT farmacevti,
muSaobda sofel anakliaSi arsebul afTiaqSi, krebis dadgenilebiT gaanTavisufles
Tanamdebobidan aRdgenis uflebis CamorTmeviT; simon joloxava, 47 wlis, qalaq
zugdidis glexTa saxlis gamge, yofili social-demokrati (m), krebis dadgenilebiT
gaanTavisufles Tanamdebobidan, dapatimrebulia; saSa kalandariSvili, qalaq zugdidis
17 saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros arqivi (II), fondi 28, aRwera 1, saqme 508, furceli 23.
69
sasamarTlos saqmismwarmoebeli, krebis dadgenilebiT gaanTavisufles Tanamdebobidan;
mixa Wanturia, dasavleT saqarTvelos prokuroris TanaSemwis saqmismwarmoebeli, krebis
dadgenilebiT gaanTavisufles Tanamdebobidan; kosta Teimurazis Ze mesxia, 26 wlis,
saSualo ganaTlebiT, yofili social-demokrati (m), qalaq zugdidis satyeo
ganyofilebis saqmismwarmoebeli, krebis dadgenilebiT gaanTavisufles Tanamdebobidan,
dapatimrebulia; doro Todua, sofel kokis sasoflo sameurneo amxanagobis gamgeobis
wevri, krebis dadgenilebiT gaanTavisufles Tanamdebobidan; vladimer narmania, sofel
Samgonis saxerxi qarxnis kancelariis TanamSromeli, krebis dadgenilebiT
gaanTavisufles Tanamdebobidan; arsena kuWava, yofili oficeri, 1924 wlis ajanyebis
monawile, sofel axali abasTumnis qarxnis sawyobis gamge, krebis dadgenilebiT
gaanTavisufles Tanamdebobidan; sio gogiCaiSvili, sofel Samgonis saxerxi qarxnis
gamge, krebis dadgenilebiT gaanTavisufles Tanamdebobidan; gedeon mataxeria, yofili
oficeri, 1924 wlis ajanyebis monawile, sofel axali abasTumnis qarxnis TanamSromeli,
krebis dadgenilebiT gaanTavisufles Tanamdebobidan; WiWiko lavrentis Ze ivardava,
1924 wlis ajanyebis monawile, saqarTvelos Cais zugdidis ganyofilebis instruqtoris
rwmunebuli, krebis dadgenilebiT gaanTavisufles Tanamdebobidan, dapatimrebulia;
1927 wlis 24 ivniss saqarTvelos komunisturi partiis (b) zugdidis samazro
komitetis prezidiumis sxdoma gaimarTa. sxdomaze `gadamsinjavi da gamwmendi komisiis~
muSaobis Sesaxeb moxseneba isaak Jvaniam gaakeTa. isaak Jvanias TqmiT komisiam garkveuli
Secdomebi dauSva, radgan Tanamdebobidan ganTavisuflebuli zogierTi piri sabWoTa
platformaze idga, amitomac komisiis 19 aprilis oqmSi garkveuli koreqtivebi unda
Sesuliyo. marTlac, sxdomam oqmSi Sesworeba Seitana, ris Semdegac Tanamdebobaze
aRadgines: grigol Wabukiani, iona xarebava, lavrenti kodua, kato keidia.
1927 wlis 6 oqtombers saqarTvelos komunisturi partiis (b) zugdidis mazris
`gadamsinjavi da gamwmendi komisiis~ sxdoma gaimarTa. sxdomas isaak Jvania
Tavmjdomareobda. sxdomas eswrebodnen: b. janaSia, zugdidis samazro sainformacio
punqtidan (`Cekadan~) m. kukutaria, saqarTvelos komunisturi partiis (b) centraluri
komitetis warmomadgeneli korneli qacarava. sxdomam Tavis uflebebSi kidev ramdenime
piri aRadgina.18
amdenad, saqarTveloSi sabWoTa wyobilebis damyarebis miuxedavad saqarTvelos
social-demokratiuli (menSevikuri) partia rCeboda yvelaze gavlenian politikur
partiad qveyanaSi. amitomac sabWoTa xelisufleba mTavar aqcents am partiis daSla-
ganadgurebaze akeTebda. am procesis ukeT warmarTvis mizniT sabWoTa xelisuflebis
iniciativiT mazrebSi imarTeboda saqarTvelos social-demokratiuli (m) partiis
samazro organizaciebis `nebayoflobiTi~ krebebi, romlebzec organizaciis daSlis
gadawyvetilebebi gamohqondaT. mogvianebiT sabWoTa xelisuflebam saqarTvelos
komunisturi partiis (b) rigebidan garicxa da Tanamdebobebidan gaanTavisufla yofili
social-demokratebi (menSevikebi). es procesi sabolood 1927 wels dasrulda. amis
Semdeg saqarTvelos komunisturi partiis (b) gavlena mosaxleobaSi mniSvnelovnad
`gaizarda~.
18 saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros arqivi (II), fondi 28, aRwera 1, saqme 508, furclebi 2-
54.
70
Levan Jikia
Dissolution of Zugdidi District Organization of Social-Democratic (Menshevik) Party of Georgia
(1923-1927)
Summary
In February-March, 1921, Soviet Russia occupied and annexed Democratic Republic of Georgia. Absolute majority of the government of Democratic Republic of Georgia and parliament members left Georgia and migrated to the other countries. In Georgia the soviet regime was established. Nevertheless, Social-Democratic (Menshevik) party remained the most influential political party in Georgia. Therefore, the main concern of the soviet government of Georgia was dissolution-elimination of this party (as well as the other parties). By the incentive of the soviet government, in Zugdidi District (as well as in the other districts) the meetings for liquidation of the district organizations of Social-Democratic (Menshevik) party were arranged and in 1923, these efforts were successfully completed. Later, by the resolution of the presidium of communist party (B) of Georgia, the special commissions were established within the district committees intended for cleaning of all state institutions from “anti-soviet” elements at the district level. In Zugdidi District this process ended in 1927.
71
vaxtang guruli, istoriis mecnierebaTa doqtori, profesori
dokumentebi da masalebi saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis istoriisaTvis
(1918 wlis 26 maisi)
pirvelma msoflio omma ukiduresad daZaba politikuri, ekonomikuri da
socialuri viTareba ruseTis imperiaSi. xelisuflebam krizisidan gamosavali ver
ipova, ise mouswro 1917 wlis Teberval-martis revoluciam, romelmac ruseTSi
TviTmpyrobeloba daamxo.
ruseTis droebiTma mTavrobam, saimperio xelisuflebis samarTalmemkvidrem da
Tavisi xasiaTiT demokratiulma, xanmokle mmarTvelobis periodSi (1917 wlis 2 marti _
25 oqtomberi), viTarebis stabilizacia ver SeZlo. piriqiT, frontebze gancdilma
ramdenime seriozulma marcxma saxelmwifoebriobis ngrevis procesi kidev ufro
daaCqara. Seqmnili viTarebiT isargebles bolSevikebma da 1917 wlis 24-25 oqtombers
kontrrevoluciuri saxelmwifo gadatrialeba ganaxorcieles, droebiTi mTavroba
daamxes.
ruseTSi Seqmnili krizisuli viTarebiT, praqtikulad saxelmwifoebriobis
ngreviT, dauyovnebliv isargebles erT dros ruseTis mier dapyrobilma Tu
,,nebayoflobiT” SeerTebulma erebma da saxelmwifoebrivi damoukidebloba gamoacxades:
fineTma (1917 wlis 6 dekembers), ukrainam (1918 wlis 9 ianvars), litvam (1918 wlis 16
Tebervals), estoneTma (1918 wlis 24 Tebervals), belorusiam (1918 wlis 25 marts),
saqarTvelom (1918 wlis 26 maiss), azerbaijanma (1918 wlis 28 maiss), somxeTma (1918 wlis
28 maiss), poloneTma (1918 wlis 11 noembers), latviam (1918 wlis 18 noembers). xsenebuli
qveynebis istoriografia, miuxedavad daSvebuli seriozuli Secdomebisa, didebis
SaravandediT mosavs im politikur elitas da politikur liderebs, romelTa
winamZRolobiTac gamocxadda saxelmwifoebrivi damoukidebloba. ase Seimosa didebis
SaravandediT per evind svinxuvudisa da kar gustav emil manerheimis (fineTi), mixael
gruSevskisa da simon petliuras (ukraina), iuzef pilsudskisa da ian ignaci
paderevsikis (poloneTi) saxelebi.
sruliad sapirispiro movlenasTan gvaqvs saqme saqarTveloSi. 1921 wlidan
dawyebuli qarTveli istorikosebi, publicistebi, mwerlebi da politikosebi cdiloben
muq ferebSi warmoadginon saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis
istoria. sayovelTaod cnobili dokumentebisa da masalebis ugulebelyofis fonze
isini winaswari ganzraxviT, politikuri Tu sxva miznebidan gamomdinare, ayalbeben
saqarTvelos istorias da urTulessa da umniSvnelovanes periods (1917 wlis martidan
1918 wlis maisamde) gaukuRmarTebulad warmoadgenen. dRemde mimdinareobs qarTuli
politikuri elitis, politikuri liderebis dausabuTebeli lanZRva-gineba (da ara
kritika)! am saZraxisi kampaniis monawileebma arc ki ician, rom saqarTvelos
saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis istoriis gayalbebisas, nebsiT Tu
uneblieT, imeoreben vladimer leninis, ioseb stalinis, sergo orjonikiZis, filipe
72
maxaraZis, lev trockisa da sxva bolSeviki liderebis gamonaTqvamebs, popularizacias
uweven oTxi klasis ganaTlebis mqone, moskovis wiTeli profesuris
institutdamTavrebuli bolSeviki istorikosebis nacodvilars. ufro metic,
saqarTvelos istoriis gayalbebisas farTod gamoiyeneba Tanamedrove rusuli
istoriografiis warmomadgenelTa Sexedulebebi. ukve cxadze cxadia da sul ufro da
ufro Rrmavdeba bevri uaryofiTi tendencia. samwuxaroa, rom xSirad gvxvdebian
adamianebi (mkvlevarebi, publicistebi, mwerlebi, politikosebi), romlebic mTeli
seriozulobiTa da didi SemarTebiT amtkiceben: 1) 1918 wlis 26 maiss saxelmwifoebrivi
damoukideblobis aRdgena moxda samarTlebrivi normebis ugulebelyofiT, ukanonod,
xolo damoukideblobis aRdgena 1991 wlis 9 aprils _ samarTlebrivi normebis
zedmiwevniT dacviT, kanonierad (Tanamedrove rusuli istoriografiis Tema); 2)
saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukidebloba aRdga SemTxveviT, ara eris Sinagani
mzaobis Sedegad, aramed sagareo faqtorebis gavleniT (sabWoTa istoriografiis Tema);
3) qarTuli politikuri elita iyo gaunaTlebeli da arasaxelmwifoebrivad moazrovne
(sabWoTa istoriografiisa da Tanamedrove rusuli istoriografiis Tema); 4) 1918 wlis
26 maisis damoukideblobis aqtze xelismomweri qarTvelebi ruseTis moqalaqeebi iyvnen
da ara saqarTvelosi (Tanamedrove rusuli istoriografiis Tema). yvelafers rom Tavi
davaneboT, am Sexedulebebis mqadageblebma ar ician, ra cud samsaxurs uweven
Tanamedrove saqarTvelos.
1918 wlis 26 maiss saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis Sefaseba moiTxovs
safuZvlian codnas, uamravi dokumentis analizs, 1917-1918 wlebSi yofili ruseTis
imperiis teritoriaze da msoflioSi mimdinare procesebSi zedmiwevniT zustad
garkvevas. 1917-1918 wlebSi moRvawe qarTuli politikuri elitis ganmqiqebelTa
,,naSromebs” da zepir gamosvlebs roca ecnobi, imTaviTve cxadi xdeba erTi WeSmariteba:
es adamianebi an saerTod ar icnoben, an Zalze zerele warmodgena aqvT im urTules
procesebze, romelTac adgili hqonda saqarTveloSi XX saukunis damdegidan,
konkretulad ki, 1917-1918 wlebSi. aravin ar uaryofs imas, rom qarTulma politikurma
elitam, politikurma liderebma dauSves mravali sabediswero Secdoma, romelTa
mizezebis axsna istorikosTa da politikosTa valia. am mizans emsaxureboda Cvens mier
2011 wels gamoqveynebuli narkvevi ,,1918 wlis 26 maisi~, 1 aseve sxva naSromebi. Cven
migvaCnia, rom istoriuli procesis Sefaseba, politikuri elitis mier daSvebuli
Secdomebis gaazreba-gamomzeureba unda emsaxurebodes eris WeSmariti istoriis
dadgenas da ara politikur miznebs, ufro metic, sazogadoebis gaTiSvasa da
dapirispirebas. am ramdenime wlis win mavanisa da mavanis iniciativiT daiwyo diskusia,
romlis mizani iyo pasuxi gaeca kiTxvaze: rodis unda vizeimoT saxelmwifoebrivi
damoukidebloba, 26 maiss Tu 9 aprils? SeSfoTebulebi, gamwarebulebi da
gaborotebulebi gahkiodnen: 26 maisi ar aris damoukideblobis aRdgenis dRe! 9 aprilia
namdvili damoukideblobis dRe! nuTu Znelia imis aRiareba, rom 1918 wlis 26 maisi
arafriT ar Crdilavs, ar auferulebs 1991 wlis 9 aprilis didebulebas da piriqiT.
aSkaraa, rom viRacas aseTi pasuxi xels ar aZlevs, viRacas surs, rom eri mudmivad
gaTiSuli iyos, uazro polemika dausruleblad grZeldebodes.
1917-1918 wlebSi moRvawe qarTuli politikuri elitis ,,kritikosebs” SevaxsenebT:
sanam saubarsa da weras daiwyebdnen, winaswar gansazRvron, qarTvel politikosTa
SeuracxyofiT vis banakSi xvdebian, gamoCenil politikur moRvaweTa lamis erisa da
saxelmwifos mtrad gamocxadebiT vis wisqvilze asxamen wyals. zviad gamsaxurdias
saxelis ukvdavsayofad sulac ar aris aucilebeli noe Jordanias damcireba, 1917-1918
1 vaxtang guruli. 1918 wlis 26 maisi (narkvevi. dokumentebi. masalebi). Tbilisi, 2011, gv. 5-16.
73
wlebSi moRvawe politikuri elitis ganqiqeba da gabiabrueba didebis SaravandediT ver
Semosavs 1990-1991 wlebSi moRvawe politikur elitas.
1918 wlis 26 maiss warmatebiT dagvirgvinda qarTveli eris brZola dakarguli
saxelmwifoebriobis aRdgenisaTvis. am did monapovars veraferi daCrdilavs. rac Seexe-
ba imas, Tu rogori iyo es gamarjveba amis Taobaze polemika kidev didxans gagrZelde-
ba. Cveni azri ki aseTia: 1918 wlis 26 maisi Tavisi arsiT iyo iseTi, rogoric iyo qarTu-
li sazogadoeba, qarTuli politikuri Zalebi, qarTuli politikuri elita da qarTve-
li politikuri liderebi. ukeTesi imxanad mxolod ocnebis sferos ganekuTvneboda.
yovelive es mTlianad exeba 1991 wlis 9 aprilsac.
qvemoT vaqveynebT dokumentebsa da masalebs, romlebic mkiTxvels daexmareba
kidev erTxel gaiazros, Tu ra xdeboda saqarTveloSi 1917-1918 wlebSi.
#1. saqarTvelos pirvel erovnul yrilobaze noe Jordanias moxsenebis _ `dRevandeli momenti da qarTveli eris politikuri mdgomareoba~ _ gamo
misaRebi rezoluciis proeqtis SemmuSavebeli erovnul-politikuri seqciis sxdomis oqmi. 1917 wlis 19 noemberi
19 noemberi 1917 weli
pirveli qarTuli erovnuli yriloba
erovnul-politikuri seqciis sxdomis oqmi
interpartiuli sabWos davalebiT n. Jordanias mier wakiTxuli moxsenebis _ `dRe-
vandeli momenti da qarTveli eris politikuri mdgomareobis~ _ gamo rezoliuciebis
SesamuSaveblad saqarTvelos pirvelma erovnulma yrilobam gamoyo erovnul-politiku-
ri seqcia, romelSiac Sevidnen yvela politikur fraqciaTa warmomadgenlebi:
social-demokratebisagan: n. Jordania, gr. giorgaZe, v. juReli, gr. urataZe, k. gvarja-laZe, m. klimiaSvili, g. faRava, d. oniaSvili.
socialist-federalistebisagan: giorgi lasxiSvili, gr. rcxilaZe, gr. gvelesiani, ia-son baqraZe, i. fancxava, s. fircxalava, dito uznaZe, akaki faRava.
social-demokratebisagan (alionelebisagan): p. sayvareliZe, d. suliaSvili, leo Sen-gelaia, nik. qarcivaZe.
socialist-revolucionerebisagan: iv. gobeCia, ioseb gobeCia, par. sabaSvili. nacional-demokratebisagan: giorgi gvazava, gr. veSapeli, vas. wereTeli, Salva amire-
jibi, t. tabiZe, l. jafariZe, d. guramiSvili, ir. amirejibi. seqciis TavmjdomareT yrilobis mier arCeuli iyo iv. gobeCia, mdivnad seqciam airCia
akaki faRava. pirveli sxdoma daiwyo saRamos 10 s. sakrebulos darbazSi.
pirvelad rezoliuciis proeqts kiTxulobs n. Jordania:
`qarTuli erovnuli yriloba, moismina ra moxseneba n. Jordaniasi Sesaxeb dRevande-
li momentisa da qarTveli eris politikuri mdgomareobisa, adgens: 1. qarTveli eri, rogorc am asi wlis ganmavlobaSi, sdgas ruseTis orientaciis nia-
dagze. 2. qarTvel demokratiam dRidan Tavisi politikuri arsebobisa Tavisi svebedi mWid-
rod daukavSira ruseTis demokratias da masTan erTad moqmedebiT fiqrobs Tavisi poli-tikuri, ekonomiuri da nacionaluri miswrafebani ganaxorcielos.
3. ruseTis SuagulSi gaCaRebuli samoqalaqo omis meoxebiT dRes ar arsebobs erTi centraluri revoluciuri mTavroba, cnobili mTeli revoluciuri ruseTis mier. am ga-
74
remoebam aiZula yvela ganapira qveynebi da maT Soris amierkavkasiac Tavisi Sinauri saq-meebi Tavisive Zal-RoniT moagvaron da Sesaferi dawesebulebani Seqmnan.
4. yriloba mxars uWers amierkavkasiis axlad Semdgar mmarTvelobis droebiT orga-nos `amierkavkasiis komisariats~.
5. adgilobrivi mimdinare kiTxvebis saTanado gadawyveta da cxovrebaSi gatareba au-cileblad xdis amierkavkasiis warmomadgenelTa krebis mowvevas im deputatebisagan, ro-melSic axlad irCevian ruseTis damfuZnebel krebisaTvis. ricxvi deputatebisa unda iq-mnas gamravlebuli Tanaxmad proporciulad miRebuli xmebisa sxvadasxva partiebis mier.
6. yriloba saWirod scnobs amierkavkasiis seimSi Sesdges qarTvel deputatebisagan qarTuli erovnuli sabWo nacionalur kiTxvaTa da saWiroebaTa gasarkvevad, gasaZRolad da cxovrebaSi gasatareblad.
7. yvela am adgilobriv ZalTa Tavis moyra ara kmara yvela mimdinare saWiroebaTa da-sakmayofileblad. gansakuTrebiT saWiroebani kavkasiis frontis Senaxvisa, kiTxva omisa da zavisa, sasursaTo, finansebisa da sx. Cveni ZiriTadi interesebi moiTxoven dauyovneb-liv aRdgenil iqmnas ruseTis revoliuciuri mTavroba da mowveuli damfuZnebeli kreba.
8. ruseTis damfuZnebel krebas Cven movTxovT iseTi nacionaluri normebis Seqmnas qarTveli erisaTvis, romelic mas miscems saSvalebas Tavisufal kulturuli ganviTare-bisas. aseT normad migvaCnia saqarTvelos teritoriis sruli TviTmmarTveloba sakuTari sakanonmdeblo krebiT adgilobriv kiTxvebze. teritoriis sazRvrebi gaimijnebian dainte-resebul mosazRvre ÿerebis TanxmobiT. saqarTveloSi momwyvdeuli nacionaluri umcire-sobani miiReben srul uflebriv garantias kulturuli ganviTarebisas. yriloba saWiroT aRiarebs am mTavar kiTxvaSi moxdes SeTanxmeba amierkavkasiis erTa Soris saerTo nacio-naluri platformiT damfuZnebel krebis winaSe warsadgomad.
9. Tu ruseTis samoqalaqo omi gagrZeleba da damfuZnebeli krebis mowveva axlo mo-mavalSi ver moxerxda unda iqmnas mowveuli adgilobrivi damfuZnebeli krebebi, romelic urTierTis TanxmobiT daamyareben Sesafer demokratiul da nacionalur weswyobilebas, rogorc TviToeul erovnul teritoriul erTeulSi, ise mTel amierkavkasiaSi.
10. saqarTvelos damfuZnebel krebaze zrunva da misi mowveva evaleba erovnul sab-Wos~.
am proeqtis wakiTxvis Semdeg sityva eZleva g. gvazavas. igi acxadebs: zogierTi muxli proeqtisa mexamuSeba. umjobesia pirveli da meore muxli gakvriT iyos gamoTqmuli. amis garda amierkavkasiis seimSi seqciis gamoyofa ver aris saxeiro erisa da TviT social-de-mokratiisaTvisac. amierkavkasiis saarCevno olqSi areulia jarebi, ucxo mosaxleoba qar-Tvel erSi. Tu yuradRebas mivaqcevT absenteizmsac maSin seimis qarTuli seqcia ver iqne-ba namdvili warmomadgenloba qarTveli erisa. meore kidev, seimSi Cvens seqcias saTanado mniSvneloba ar eqneba. aucilebelia saqarTvelos damfuZnebeli kreba, romlis mowvevamdi yrilobis mier arCeuli sabWo unda moqmedebdes.
gr. rcxilaZe winadadebas iZleva SevudgeT proeqtis muxlebriv ganxilvas. amas mxars uWeren vas. wereTeli, k. gvarjalaZe, winaaRmdegia gr. veSapeli. gadis rcxilaZis winada-deba.
momxsenebeli kiTxulobs pirvel muxls da ganmartavs, Tu rad aris ase cxadaT gata-rebuli rusuli orientacia. igi ambobs: dRes obieqturi pirobebi, garda principialuri mosazrebisa, iseTia, rom Cven cxadaT unda vaRiaroT rusuli orientacia. umTavresad yu-radsaRebia aq is garemoeba, rom Cvens frontze sdgas amdeni jari, romelic Tu Cven sxva gzas davadeqiT, ukeTes SemTxvevaSi xels aiRebs frontis dacvaze.
g. lasxiSvili eTanxmeba Jordanias mosazrebas, magram zedmetaT miaCnia xazgasma am
mdgomareobisa, miT ufro, rom ruseTTan kavSiri gamoTqmulia meore muxlSi.
momxsenebeli kiTxulobs meore muxls.
veSapeli: rezoliuciebSi vilaparakoT iseT rameebze, rac yvelas gvaerTebs, fronti-
saTvis Cvens rezoliucias imdeni mniSvneloba ara aqvs. wminda rusuli orientacia Seg-
vzRudavs, radganac Cvenis yrilobis rezolucia marto Sin da frontze ar gaitaneba;
amas gareSenic gaigeben da Tu Cven iZulebuli SeviqeniT orientacia SevcvaloT momaval-
Si, maSin aseTi rezoliucia gvavnebs.
75
i. baqraZe moiTxovs iseTi rezoliuciebi gamovitanoT, rac faqtiurad gatardeba Cvens
cxovrebaSi, sxvas Tavi davaneboT.
gr. rcxilaZe: avtoris redaqciiT pirveli muxli miuRebelia: fronti ifiqrebs amaT
gamarjveba undaTo. es rezolucia iwereba ara frontisaTvis da sagareo saxelmwifoebi-
saTvis aramed qarTveli xalxisaTvis. jer Cveni saWiroebani unda vaRiaroT da mere
vTqvaT visi daxmarebiT gavanaRdebT mas.
koniaSvili iZleva winadadebas amoiSalos pirveli muxli da Seswordes meore.
Jordania: pirveli muxli politikaa, meore empirizmi.
i. gobeCia: pirveli muxlis winaaRmdegi ara var, Tu daemateba: `revoliuciur ruseT-
Tan~.
bolos SeTanxmebiT pirveli muxli uaryofilia da meore xdeba pirvel muxlad. meo-
re muxli ukamaTod miRebulia.
mesame muxlis Sesaxeb gr. veSapeli acxadebs, rom Cven partias (n. d.) unda qondes ad-
gili amierkavkasiis komisariatSi, vinaidan Cven sapatio adgili gviWiravs realur cxov-
rebaSi.
rcxilaZe winadadebas iZleva mxari davuWiroT amierkavkasiis komisariats imdenaT,
ramdenaTac igi ganaxorcielebs revoliucionuri centrebis dadgenilebebs.
s. mdivani: komisariats mxari davuWiroT, Tu igi adgilobriv erTa politikurad Camo-
yalibebas xels Seuwyobs.
Jordania: am muxlSi principialuri mxarea gamoTqmuli.
bolos es muxlic miRebulia.
gr. rcxilaZe acxadebs: socialist-federalistTa fraqciam ganixila proeqti da Sem-
degi Sesworebani Seitana (kiTxulobs proeqts Secvlili saxiT). amas garda fraqciam da-
adgina: gamovides xmis micemis dros sakuTaris gancxadebiT. gvazava: saWiroa SeTanxmeba, amitom Cven mxolod iseTi rezoliucia unda miviRoT,
rac gamomdinareobs Jordanias moxsenebidan, romelic Cven moviwoneT. Tu deklaraciebi wavikiTxeT, Cven avireviT, radganac Semdegma oratorebma SeiZleba wina oratorebi gaakri-tikon da maSin dausrulebeli kamaTi unda gaimarTos. 1 punqti (orientaciisa) unda moix-snas, rogorc ara gamomdinare moxsenebidan. 2 da 3, rogorc gamomdinare moxsenebebidan da momentisa da ZalTa ganwyobilebis Sesaferisi, unda darCes.
gr. urataZe: taqtika gvavalebs orientacia ruseTisa vaRiaroT dRes. es srulebiTac ar SegviSlis xels xval Secvlil pirobebis gamo sxva davadginoT.
juReli: daTmoba ar SegviZlia. an motivebic miiReT, an motivebic uaryaviT da praq-tikuli rezoliuciebic... avirCioT mxolod sabWo da amiT gavaTaoT. pirveli muxli Cven ar gvavalebs samudamoT ruseTis orientacias SevrCeT. 1 muxli gamomdinarea moxsenebi-dan. Tu gvinda saqme gavakeToT da davaSoSminoT adgilobrivi rusuli elementebi da pet-rogradic (sadac kavkasiis gamoyofaze laparakoben), taqtikuri mosazrebiT darCes moti-vaciac.
p. sayvareliZe: vinc dakvirvebiT waikiTxavs proeqts, is sworeT gaigebs kidec. orien-taciaze iyo laparaki moxsenebaSi da Cvenc unda aRvniSnoT es rezoliuciebSi. deklara-ciam SeiZleba dausrulebeli kamaTi gamoiwvios. unda Seiqmnas erTi erovnuli fronti. orientacia darCes. amas moiTxovs politikuri sibrZne. deklaraciebi ar iqnes, e.i. darCes proeqti ise, rogorc aris. moxsenebam Cven SegvaerTa. xalxma moiwona. Cven unda davadas-turoT es.
ir. amirejibi: saWiroa zurgs ukan movixedoT. saqarTvelos mTeli aRmosavleTi bralsa sdebs karebis gaRebaSi. unda vizrunoT, rom zaralma ar gadaaWarbos sargeblo-bas.
al. wereTeli: Cveni fraqcia Zlier afasebs SeTanxmebas. Tu Cven ar gamovediT sakuTa-ri azriT imitom, rom disonansi ar gvindoda Segvetana. praqtikuli muxlebi yvelas gva-erTebs, motivacia ki vera. 1 muxlis winaaRmdeg ar SeiZleba raime gvqondes. mesame muxli arsebiTad winaaRmdegia erTi fraqciis msofl mxedvelobisa. es muxli xalxze cud STa-
76
beWdilebas moaxdens da Tu ruseTSi moispo anarqia, maSin am muxliT Cvenve vspobT saSva-lebas Cvens saWiroebaze vilaparakoT... Tu motivacia darCa, maSin aucilebelia deklara-cia, Tu ara da maSin deklaraciasac ar wavikiTxavT.
maisuraZe moiTxovs darCes motivacia da aRiarebul iqmnas ruseTis orientacia. gvazava: aq raRac gaugebrobaa. uwin dasavleTTan kavSiri Tu ruseTis saSvalebiT
gvqonda, dRes SegviZlian pirdapir, uSvalo damokidebuleba viqonioT dasav. evropasTan. amitom mxolod rusuli orientacia taqtikurad miuRebelia. ra aris ruseTi am momentSi? ra STabeWdilebas moaxdens es filiandiaze, ukrainaze, yubanze, mTiulebsa, aderbaiJanze da sxvaze. Cven gvinda kavSiri ruseTis demokratiasTan, magram ruseTis orientacia sxvag-varad iqneba gagebuli. ar iqneba es sxva erebisaTvis brZolis gamocxadeba?
amierkavkasiaSi, garda ruseTisa, exlebian germaniis, safrangeTis, osmaleTis da sxva-Ta interesebi. sjobs gaCumeba. sakmarisia me-2 muxli. motivaciis sul moxsnaSi ar veTan-xmebi socialist-federalistebs. motivacia saWiroa SeTanxmebisaTvis.
n. Jordania: me da Cems partiul amxanagebsa ara gvaqvs survili vinmes movaxvioT Cveni azri. es motivacia marto Cveni araa _ yvelasia. dilema isaa, rom or fronts Sua varT: ruseTisa da kavkasiis. marto amierkavkasiis komisariatis daarsebam ra gamoiwvia fron-tze? _ isa, rom jarebma es faqti gamoyofad miiRes da ganacxades: Tu asea Cven raRas va-keTebT aq? Tqven daicaviT Tqveni frontio. saWiro Seiqmna depeSebiTa da SikrikebiT ga-fantva am burusisa.
qarumiZe: deklaraciebi, rom uarvyaviT kargi iyo, magram pirveli muxli namdvili kvintesenciaa deklaraciis. uwin ruseTi Zlieri iyo, dRes igi usasoa. dRes ruseTSi ara Tu ar aris, arc moCans iseTi Zalebi, romlebmac moagvaron raime. ruseTis saRi elemente-bi sxvagan, evropaSi eZeben xsnas. Tu ruseTis orientacia gvargebs frontTan, gvazara-lebs am orientaciis mowinaaRmdege xalxebTan. Tu aq osmaleTi Semovida, xom javrs amo-iyris Cvenze amis gulisaTvis.
kamaTi dasrulebulad gamocxadda da SeTanxmebiT miRebul iqna 1 muxli: `qarTveli eri, dResac rogorc mTels gasul saukunis ganmavlobaSi, dgas ruseTis orientaciaze~. amasTan gadawyda 1 da 2 muxli SeerTdes. es daevala saredaqcio komisias, romelSic Se-dian: Jordania, rcxilaZe, veSapeli da iv. gobeCia.
merve muxlSi socialist-federalistTa fraqciam moiTxova iq, sadac naTqvamia: `aseT normaT migvaCnia saqarTvelos teritoriis sruli TviTmarTveloba sakuTari sakanonmdeb-lo krebiT~, Setaniliyo kidev: `anu avtonomia~. am moTxovnam winaaRmdegoba gamoiwvia so-cial-demokratebis zogierTi warmomadgenlebis mxriT, romelnic TavianT azrs imiT asa-buTebdnen, rom SinaarsiT aRiarebulia avtonomia, xolo es termini metia, radganac Cveni massa amas ver gaigebs saTanadoT da agvimxedrdebao. aseT azrs icaven juReli, maisuraZe, gr. urataZe da sx. n. Jordania momxrea Setanil iqnas `anu avtonomia~-c. igi acxadebs: Cven SeiZleba federaciac SevkraT. avtonomiis aRiareba ki dRes momwifebulia da vaRiarebT kidec am muxliT. Cemi azriT, `anu avtonomiac~ rom CavrToT, ara uSavs, radganac namdvi-lad dRes ukve vaRiarebT avtonomias.
avtonomiis Setanas icaven socialist-revoliucionerebic. winaaRmdegi arian am Ses-worebis nacional-demokratebi da radikal-demokratebi. radganac nawili social-demok-ratebis daJinebiT winaaRmdegia am Sesworebis da maT mxari dauWires dasaxelebulma jgufebma. es Sesworeba moixsna.
merve muxlis bolos amoiSala socialist-federalistTa winadadebiT: `saerTo naci-onaluri platformiT damfuZnebeli krebis winaSe warsadgomaT~.
Semdeg aRiZra sakiTxi samahmadiano saqarTvelos Sesaxeb da erTxmad aRiares, rom sa-mahmadiano saqarTvelos TviTmmarTvelobis aRiareba Setanil iqnas rezoliuciebSi.
seqciis Tavmjdomare iv. gobeCia mdivani akaki faRava
saqarTvelos centraluri saxelmwifo saistorio arqivi, fondi 1836, aRwera 1, saqme 29, furclebi 21-24.
manqanaze nabeWdi. dedani. ivane gobeCiasa da akaki faRavas xelrTva.
77
#2. saoqmo Canaweri saqarTvelos erovnuli sabWos aRmasrulebeli komitetis wevrebisa da antantis (inglisis, safrangeTis, amerikis SeerTebuli Statebis,
italiis) diplomatebis Sexvedris Sesaxeb. 1917 wlis 8 dekemberi
saqarTvelos erovnuli sabWo aRmasrulebeli komiteti
sxdomis Jurnali #9
8 dekemberi 1917 w.
daeswrnen: n. Jordania, Cxenkeli, mesxi, gobeCia, veSapeli, ramiSvili, lomTaTiZe, say-
vareliZe, s. jiblaZe, qarcivaZe, gvazava, rcxilaZe, farniaSvili, lasxiSvili, gegeWkori. mowveulni: elCebi amerikisa, inglisis, safrangeTisa, italiisa, gener. Sori.
Tavmjdomareobda n. Jordania
mdivnobda d. naxucriSvili
gansaxilveli sagani: n. Jordania miesalmeba elCebs. maTac upasuxes misalmebaze. Sem-
deg daiwyo azrTa gacvla-gamocvla, romlis drosac gamoirkva Tu ra azrisani arian Ta-
namedrove politikur da strategiul mdgomareobis Sesaxeb rogorc qarTveloba, agreTve
ucxo saxelmwifoTa elCebi. ucxoel elCebis azri aseTi iyo: qarTvelebi jarebis Sedge-
nas agvianeben, unda daaSuron; disciplina jarSi srulebiT dacemulia, unda aRdgenil
iqnas, maSin Cvenc TqvenTan viqnebiT; jarSi Semdgari komitetebi ki unda moispos, radgan
saqmes vneben; Cven daxmareba SegviZlian gagiwioT fuliT, xalxiT da masaliT, iaraRis mo-
wodeba ki ar SegviZlian; exlandeli omis fronti unda daicvaT qarTvelebma da somxebma
im xazzed, sadac exla Txrilebia jarisa; mTavarsardali Tqveni (kavkasiis) da Cveni (mo-
kavSireTa) jarebisa erTi unda iyos da imazed iqneba damokidebuli jarebis ganawileba
frontze, poziciebis nacionalurad ganawileba SeuZlebelia; Cven vicnobT erTs mTlians
ruseTs da mis droebiTs mTavrobas, calke erebs ki _ rogorc ruseTis nawilebs, miT
umetes, rom arc qarTvelebs da arc somxebs ara hyavT TavianTi sakuTari mTavrobani, Cven
amierkavkasiis komisariati vicaniT mTavrobaT da urTierTobac gvaqvs masTan; amierkavka-
sia unda SeuTanxmdes samxreT-dasavleTis kavSirs, sadac Sevlen ukraina da cimbiric, me-
re ruseTi aRsdgeba rogorc federatiuli erTeuli.
rumineTis frontidan modian ucxoeli aficrebi, romelnic gamodgebian instruqtore-
bad qarTul jarSi da SegiZliaT isargebloT. rac Seexeba mobilizacias unda moxdes igi
nawil-nawil raionebad: jer qarTvelebisa da somxebisa da Semdeg TaTrebisa, am ukanas-
knelTa gvian moxdes, maTi gawyoba da gamarTvac Segviandeba diplomatiurad, manamdis ki
qarTuli da somxuri jarebi poziciazed unda wavidnen.
Cvenebis moxseneba aseTia mokled: Cven jari gveyoleba male sakmao, magram iaraRi ara
gvaqvs sakmao, iaraRi Tqven mogveciT, Cven davicavT Cvens teritorias; Cven rom osmalos
win daudgeT ganmartoebuli xom ar davrCebiT, an mokavSireni ra gvaris daxmarebas gagvi-
weven? Cveni aficrebi Sesaferisni arian TavianTi movaleoba-mdgomareobisa; mobilizacias
Cven ver movaxdenT, SemoviRebT saxalxo milicias, romlisaTvisac mainc iaraRi gvWiria;
scnoben saqarTvelos, rogorc politikurs erTeuls, Tu ara?
78
Semdeg molaparakebisa, sja-baasi amave saganzed komitetma gadasdo Semdeg, amisTvis
daniSnul sagangebo sxdomaze.
Tavmjdomare n. Jordania
gamge p. sayvareliZe
mdivani d. naxucriSvili
saqarTvelos centraluri saxelmwifo saistorio arqivi, fondi 1836, aRwera 1, saqme 2, fur-
clebi 14-15. manqanaze nabeWdi saqarTvelos erovnuli sabWos aRmasrulebeli komitetis sxdomaTa
JurnalSi. dedani.
#3. saqarTvelos erovnuli sabWos aRmasrulebeli komitetis dadgenileba saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenisaTvis brZolaSi
germanofiluri sagareo politikuri kursis aRiarebisa da konkretuli samoqmedo programis gansazRvris Sesaxeb.
1918 wlis 14 maisi
saqarTvelos erovnuli sabWo
aRmasrulebeli komiteti
sxdomis Jurnali
#58, 14 maiss 1918 w.
daeswrnen wevrni: g. lasxiSvili, g. gvazava, v. gobeCia, g. veSapeli, n. xomeriki, p. sayvareliZe, g. rcxilaZe, s. jiblaZe; stumrebi: S. mesxiSvili, g. qiqoZe, b. papava.
Tavmjdomareobda g. lasxiSvili
mdivnobda d. naxucriSvili
gansaxilveli sagani: b. gvazavam moaxsena komitets germaniis samxedro uwyebis war-
momadgenel b. kaizerTan da adgilobriv mosaxle germanelTa erovnul sabWos warmomad-
genlebTan kerZo saubris Sesaxeb. am saubris dros SemuSavebul iqna oTxi muxli piro-
bebisa, romelic mosaubreTa azriT sasurvelia aRmasrulebelma komitetma gaugzavnos
sazao delegaciis Tavmjdomares b. a. Cxenkels cnobad da saxelmZRvanelod. es aris:
1. ecnobos germaniis sazao delegaciis Tavmjdomares general losovs, rom saqar-
Tvelos erovnul sabWos survili da Txovna, yovelnairad xeli Seuwyos germaniam sa-
qarTvelos saerTaSoriso da politikur-saxelmwifoebriv sakiTxebs, rac SeiZleba um-
tkivneulod gadawyvetas.
2. eTxovos general losovs miiRos saTanado RonisZieba, rom germaniis jarma ga-
nagrZos svla Crdilo-kavkasiaSi, raTa imdenad dauaxlovdes saqarTvelos sazRvrebs,
rom SesaZlebeli iyos masTan kontaqtis daWera da saqarTvelo uzrunvelyofili iqnas
garedan mosalodneli raime safrTxisagan.
3. eTxovos general losovs, xeli Seuwyos germaniaSi myof qarTvel samxedro
tyveebs, rac SeiZleba male samSobloSi samxedro wesiT darazmulad dabrunebas.
79
4. eTxovos general losovs, vidre es saqme moxerxdebodes, dastovos saqarTvelo-
Si myofi germaneli tyveebi da miandos germaniis oficerT maTi samxedro organizacia,
raTa saqarTvelos mTavrobas SeeZlos saWiro SemTxvevaSi gamoiyenos es jari Sinaur
wesrigis dasacavad da anarqiasTan sabrZolvelad.
Tavmjdomare g. lasxiSvili
saqmeTa mmarTveli p. sayvareliZe
mdivani d. naxucriSvili
saqarTvelos centraluri saxelmwifo saistorio arqivi, fondi 1836, aRwera 1, saqme 2, fur-
celi 67. manqanaze nabeWdi saqarTvelos erovnuli sabWos aRmasrulebeli komitetis sxdomis Jur-
nalSi. dedani.
#4. saqarTvelos erovnuli sabWos aRmasrulebeli komitetis dadgenileba
saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis gamocxadebasTan dakavSirebuli RonisZiebebis Sesaxeb.
1918 wlis 16 maisi
saqarTvelos erovnuli sabWo
aRmasrulebeli komiteti
sxdomis Jurnali
#59, 16 maiss 1918 w.
sxdoma daiwyo saRamos 7 saaTze
daeswrnen: n. Jordania, g. lasxiSvili, n. xomeriki, g. gvazava, g. veSapeli, haidar beg
abaSiZe, p. sayvareliZe, v. gobeCia, k. mesxi; stumrebi: ias. lorTqifaniZe, S. mesxiSvili.
Tavmjdomareobda n. Jordania
mdivnobda d. naxucriSvili
gansaxilveli sagani: winadadeba p. sayvareliZisa, rom miendos aRmasrulebel komi-
tets an calke komisias saqarTvelos damoukideblobis gamocxadebisaTvis moamzados
yovelnairi niadagi.
azrTa gaziarebis Semdeg miRebul iqna is winadadeba, rom prezidiumis wevrebs n.
Jordanias, g. lasxiSvils da g. veSapels daevaloT daasaxelon sami wevri damoukideb-
lobis mosamzadebel komisiisa, romelTac TaTbiris Semdeg daasaxeles Semdegi pirni: n.
ramiSvili, d. vaCnaZe da S. mesxiSvili.
ganaCeni: arCeul iqnas komisia sami kacisagan, romelsac daevalos: 1. mTavrobasTan
molaparakeba da SeTanxmeba ltolvilTa saqarTveloSi denis SesaCerebel zomebis misa-
Rebad; SeiaraRebul ltolvilebs iaraRi aeyaroT; 2. qarTul jarTan da samxedro seq-
80
ciasTan kontaqti iqonios da 3. somexTa erovnul sabWos acnobos, Tu ramdenad rTul-
deba saqme ltolvilTa saqarTveloSi gadmoxvewiT da ra zomebis miRebas fiqrobs igi
sirTulis Tavidan asacileblad.
am komisiis wevrebad arCeul iqnen: vl. gobeCia, Salva mesxiSvili da gr. veSapeli,
romelTac evalebaT zemomoyvanili dadgenilebis Sesruleba.
Tavmjdomare n. Jordania
saqmeTa mmarTveli p. sayvareliZe
mdivani d. naxucriSvili
saqarTvelos centraluri saxelmwifo saistorio arqivi, fondi 1836, aRwera 1, saqme 2, fur-
clebi 68-69. manqanaze nabeWdi saqarTvelos erovnuli sabWos aRmasrulebeli komitetis sxdomis
JurnalSi. dedani.
#5. saqarTvelos erovnuli sabWos aRmasrulebeli komitetis dadgenileba saqarTvelos damoukideblobis gamocxadebis mosamzadeblad Seqmnili
samTa komisiis Sesaxeb. 1918 wlis 17 maisi
saqarTvelos erovnuli sabWo
aRmasrulebeli komitetis prezidiumis
sxdomis Jurnali
#61, 17 maiss 1918 w.
daeswrnen: g. veSapeli, k. mesxi, p. sayvareliZe, g. gvazava; stumrebi: d. vaCnaZe, S.
mesxiSvili, gen. gabaSvili, polk. kargareTeli, podp. zaqariaZe. gansaxilveli sagani: moxseneba saqarTvelos damoukideblobis gamocxadebis samTa
komisiis moqmedebis Sesaxeb.
amave komisiam warmoadgina gadasawyvetad kiTxvebi: 1. q. Tbilisis dacva vis Cahbar-
des; 2. saqarTvelos damoukideblobis gamocxadebis xelmZRvaneli organo.
ganaCeni: 1. unda gamocxaddes samxedro (an saalyo) wesebi q. TbilisSi.
2. Tbilisis komendantad da garnizonis ufrosad dainiSnos generali axmeteli,
mis TanaSemwed polk. naqereliZe, romelTac unda imuSavon qarTul korpusis ufrosis
gen. gabaSvilis xelmZRvanelobiT.
xelmZRvanel organod iTvleba igive komisia da moqmedebs aRmasrulebel komite-
tis prezidiumis xelmZRvanelobiT.
Tavmjdomare
saqmeTa mmarTveli p. sayvareliZe
mdivani d. naxucriSvili
saqarTvelos centraluri saxelmwifo saistorio arqivi, fondi 1836, aRwera 1, saqme 2, fur-
celi 71. manqanaze nabeWdi saqarTvelos erovnuli sabWos aRmasrulebeli komitetis sxdomis Jur-
nalSi. dedani.
81
#6. saqarTvelos erovnuli sabWos aRmasrulebeli komitetis sxdoma, miZRvnili saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenisadmi.
1918 wlis 25 maisi
saqarTvelos erovnuli sabWos
aRmasrulebeli komitetis sxdoma
25 maiss, 1918 w.
Ramis 11 saaTze
daeswrnen: n. Jordania, g. lasxiSvili, p. sayvareliZe, k. gvarjalaZe, n. xomeriki, al. lomTaTiZe, s. jiblaZe, S. mesxiSvili, k. mesxi, n. ramiSvili, ias. lorTqifaniZe, g. veSape-
li, g. Juruli, al. asaTiani, i. maWavariani, d. vaCnaZe, g. gvazava, ir. wereTeli, e. gegeW-kori, k. CxeiZe, v. gobeCia.
Tavmjdomare n. Jordania
mdivani d. naxucriSvili
n. Jordania acnobs damswreT a. Cxenkelis depeSas da werils, sadac igi Txoulobs
daCqarebul iqnes saqarTvelos damoukideblobis gamocxadeba, radgan gviandeba da auci-
lebeli kia.
Semdeg Tavmjdomare ganmartavs, rom survili iyo amaRam aTs saaTze Sekrebuliyo
seimi, romelic gamoacxadebda seims daSlilad da Semdeg sabWo gamoacxadebda saqar-
Tvelos damoukideblobas, magram seimis zogierTma fraqciebma Sekrebaze uari sTqves,
magaliTad musavatma ganacxada, rom maT jer ar ganuxilavT sakiTxi da azri ar Seumu-
SavebiaT, Tu qarTvelebs surT damoukideblobis gamocxadeba, gamoacxadon, Cven xels
ar uSliT; somxebma ganacxades, rom SesamuSavebeli aqvT TavianTi gancxadeba da Txou-
loben gadaidos seimis sxdoma xval diliT.
radganac Cven gvindoda maTTan TanxmobiT saqmis gakeTeba, magram radgan ar xerxde-
ba da ar surT, Cven unda calke vimsjeloT. seimis kreba dRes ar moxdeba, daniSnulia
xval dRis 12 saaTze. seimis Semdeg sabWo sasaxleSive gamoacxadebs saqarTvelos damou-
kideblobas.
Semdeg gaimarTa sja baasi imis Sesaxeb, Tu rodis gamocxaddes damoukidebloba;
radgan Zalian saWiroa am aqtis gamocxadeba, ramdenime oratori im azrisa iyo, rom
dResve gamocxadebuliyo aqti saqarTvelos damoukideblobisa.
magram n. Jordaniam ganmarta, rom dRevandeli gamocxadebiT saqme garTuldeba, vina-
idan seimi da misi mTavroba arsebobs, ar gauqmebula, maSin ori mTavroba iqneba, rac
SeuZlebelia; SeiZleba zogierTma winaaRmdegoba gagviwion, damoukidebeli saqarTvelo
ar scnon, maTTan Setakeba mogvixdeba; amitom gamocxadeba gadaideba saxvalioT.
radgan SeTanxmeba ar moxda, am or jgufs Soris, kenWi uyara sakiTxs: `saqarTvelos
damoukidebloba gamocxaddes dRes Tu xval~.
pirvels momxre aRmouCnda 6 xma.
meores .... 4 xma.
gadawyda gamocxadebuliyo dResve; amis gamo n. Jordaniam ganacxada: raki dResve
gamocxaddeba damoukideblobis aqti, igi pasuxismgeblobas ar kisrulobs mosalodnel
Sedegebisas.
82
magram mcire xnis Semdeg gamoirkva, rom damoukideblobis aqti jer SemuSavebuli
ar aris da ver iqneba wakiTxuli; ramac gamoiwvia Tavis Tavad aqtis gamocxadebis gada-
deba saxvalioT.
vinaidan saqme mainc saSuria, n. ramiSvilis winadadebiT gadawyda: xval, 26 maiss,
diliT 10 saaTze moxdes seimis sxdoma, xolo 12 saaTze sabWosi.
n. Jordaniam Semoitana winadadeba: garkveul iqnes is sakiTxebi, romlebic xvalin-
del sabWos sxdomaze, damoukideblobis gamocxadebis Semdeg, unda iqnes ganxilul-da-
dasturebuli:
1. ra kanonebi iqneba saqarTveloSi.
damoukidebel saqarTveloSi droebiT imoqmedebs yvela is Zveli kanonebi da sei-
mis dadgenilebani, romelnic moqmedebdnen dRevandlamdis amierkavkasiaSi.
2. finansebi.
a) fulis beWdvis wesi darCes droebiT Zveli, vidre SemuSavdebodes Cveni sakuTa-
ri finansuri sistema.
b) Cvens safinanso dawesebulebaSi warmodgenili eyolebaT TaTrebs da somxebs, sa-
nam fulis sistema iqneba Zveli.
3. rkinis gza.
rkinis gzis sammarTvelo Cvens xelSi iqneba, mxolod rac sadaoa, is gamoirkveva Se-
TanxmebiT mezoblebTan.
4. erovnuli sabWos organizacia.
a) aRmasrulebeli komiteti uqmdeba.
b) sabWo irCevs Tavis axal prezidiums meore krebaze.
g) arCeul iqnas samandato komisia, romelsac daevalos sabWos reorganizaciis sa-
kiTxis ganxilva, wevrTa da kandidatTa siis gadasinjva.
5. mTavrobis reorganizacia.
a) daarsdes rva saministro, sakontrolo organo daarsdes calke.
b) uqmdeba sasursaTo da mzrunvelobis saministroebi.
g) SeerTebulia: finansTa da vaWroba-mrewvelobis, miwaTmoqmedebis da Sromis sami-
nistroebi.
d) saministroebi iqneba Semdegi:
1. Sinagan saqmeTa
2. sagareo
3. samxedro
4. finansTa da vaWroba-mrewvelobisa
5. ganaTlebis
6. miwaTmoqmedebis da Sromis
7. iusticiis
8. gzaTa
e) ministrTa kabinetis Semadgenloba:
1. Tavmjdomare da Sinagan saqmeTa _ noe ramiSvili
2. sagareo _ akaki Cxenkeli 3. samxedro _ grigol giorgaZe
4. finansTa da vaWroba-mrewvelobisa _ giorgi Juruli 5. ganaTlebis _ giorgi lasxiSvili
6. miwaTmoqmedebis da Sromis _ noe xomeriki 7. iusticiis _ Salva mesxiSvili
8. gzaTa _ ivane lorTqifaniZei
83
mcire kamaTis Semdeg yvela es winadadeba miRebul iqna.
wakiTxul iqna saqarTvelos damoukideblobis aqtis proeqti, SemuSavebuli komisiis
mier.
am proeqtis Sesaxeb gaimarTa kamaTi, romelic dasrulda imiT, rom proeqti Seswo-
rebul iqnes kamaTis dros gamoTqmuli azrebis Tanaxmad. Sesworeba aqtis proeqtisa da-
evala b. n. Jordanias.
kreba gaTavda 11 1/2 saaTze.
Tavmjdomare n. Jordania
saqmeTa mmarTveli p. sayvareliZe
mdivani d. naxucriSvili
saqarTvelos centraluri saxelmwifo saistorio arqivi, fondi 1836, aRwera 1, saqme 49, fur-
clebi 1-4. manqanaze nabeWdi. dedani.
#7. noe Jordanias sityva erovnuli sabWos sxdomaze saqarTvelos
saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis dRes. 1918 wlis 26 maisi
moqalaqeno! dRes Tqven aq mowme iyaviT erTi istoriulis, iSviaTis da amave dros
tragikuli aqtisa. am darbazSi mokvda erTi saxelmwifo da ai, axla amave darbazSi eyre-
ba safuZveli meore saxelmwifos.
am ori saxelmwifos Soris, romelTaganac erTi mokvda da meore ibadeba, SeuZlebe-
lia yofiliyo interesTa winaaRmdegoba. da Tu odesme pirveli aRsdgeba mkvdreTiT, dar-
wmunebuli unda viyoT, maT Soris mudam iqneba interesTa Tanxmoba (taSi).
saqarTvelos axali saxelmwifo, romelic dRes arsdeba, ar iqneba mimarTuli arc
erTis eris, arc erTis xalxis, arc erTis saxelmwifos winaaRmdeg.
misi mizania dRevandeli istoriuli qartexilebisagan daifaros Tavisi Tavi da ro-
ca amas moaxerxebs, igi daexmareba sxvebsac, vinc Cvens qveyanasTan erTad Cavarda didi
gansacdelSi (taSi).
Tqven kargad iciT, saqarTvelo Cveulia brZolas Tavisis arsebobis dasacvelad. is
saukunoebiT ibrZoda, raTa Tavisi sulieri vinaoba, nacionaluri organizmi da terito-
ria SeenarCunebina. magram igi ibrZoda mxolod Tavis dasacavad da ar ebrZoda sxvis ar-
sebobas.
amasTanave igi ibrZoda ara marto qarTvelTaTvis, aramed im erebisaTvisac, romel-
nic mosaxleobdnen mis saxelmwifoebriv farglebSi.
metsac vityvi, is ibrZoda Tavisi farglebis garec agreTve sxvebis dasacvelad.
es diadi istoriuli magaliTi cxovelmyofel anderZad darCa qarTvel xalxs da es
sruli garantiaa imisa, rom dRevandel qarTvel ers SerCenili aqvs misi ZiriTadi isto-
riuli midrekileba _ Seusabamos Tavisi interesebi sxva erTa interesebs.
swored amitom arc erTi eri _ Cvens qveyanaSi mcxovrebi, Tu Cveni saxelmwifos gare
myofi, ar unda ganicdides Cven gamo raime aRelvebas, sulier mtkivneulobas da wyenas.
84
gana dRes seimSi ar ganacxades oratorebma, rom ar aris iseTi eri, romelic cudad
ixseniebdes qarTvel ers?
es aris imis Tavmdebi, rom axali saxelmwifo, axali mTavroba savsebiT gaamarTle-
ben am imedebs.
msurs viqonioT megobruli urTierToba Cvens gareT da Cvens Soris myof erebTan.
gansakuTrebul yuradRebas mivaqcevT im eris did tragedias, romlis erTi nawili
Cvens teritoriaze cxovrobs, xolo meore nawili _ Cvens gareT.
es aris somxoba.
Zvels anderZs dRevandeli qarTvelobac gaixsenebs da somxis eri imave mfarvelobas
povebs CvenSi, romelsac povebda igi qarTvel mefeTa Soris (xangrZlivi taSi).
Cven gvsurs keTilganwyobaSi viyoT amierkavkasiis mosaxleobis did umravlesobas-
Tan _ musulmanebTan. Cven gvinda, rom maT mogvbaZon, daiarson aseTive saxelmwifo da Se-
erTebis xeli gamogviwodon (mxurvale taSi).
amasTanave es megobruli damokidebuleba Cvens garSemo myofi erebisa iqneba mkvidri
safuZveli, romelic gaamagrebs Cvens norC saxelmwifos da agreTve am erebsac da saSua-
lebas mouspobs Cvens saerTo moqiSpeT wixli Cagvcen da dagvangrion.
Cvens saxelmwifo farglebSi mosaxleobs sxvadasxva eris umciresoba. vacxadebT,
rom erovnuli umciresobani iqnebian iseve uflebamosilni, rogorc iqneba Cveni saxelmwi-
fos erovnuli umravlesoba _ qarTveloba.
es erni, SeerTebulni erTis droSis qveS, Sehkraven kavSirs im erebTan, romelnic
Cvenis qveynis farglebis gareT imyofebian, da amiT warmoiSveba is saxelmwifoebrivi kav-
Siri, romelic aRadgens aq Cvens winaSe daRupuls saxelmwifos.
es saxelmwifo iqneba kavkasiis konfederaciuli kavSiri (xangrZlivi taSi mTelis
darbazisa).
amrigad, Cveni savali gza, Cveni ideali unda iyos am kavSiris Sedgena. es kavSiri iq-
neba is saxelmwifoebrivi organizmi _ saxelmwifoTa kavSiri, romelic saerTo Zal-Rone
Sekrebili, mTliani warsdgeba gareSe mtris winaSe da daicavs Tavis Tavs (taSi).
ai, maSin SeiZleba aRsruldes is, rac seimma ver Seqmna.
da is, vinc axla Seugneblad midis amierkavkasiis farglebis gareT, SesaZlebelia
kvalad moubrundes da saerTo droSis qveS dadges.
amiT damyardeba amierkavkasiis erToba da aq mosaxle erebis Zliereba (xangrZlivi
taSi da ovaciebi).
Tavmjdomare: axla momeciT neba gadavideT im saganze, romelic axla iqneba wakiT-
xuli.
Tavmjdomare kiTxulobs `saqarTvelos damoukideblobis aqts~, Semdegis Sinaarsi-
sas:
`mraval saukuneTa ganmavlobaSi saqarTvelo arsebobda, rogorc damoukidebeli da
Tavisufali saxelmwifo.
meTvramete saukunis dasasruls yovel mxriT mtrisagan Seviwrovebuli saqarTvelo
Tavisis nebiT SeuerTda ruseTs im pirobiT, rom ruseTi valdebuli iyo saqarTvelo ga-
reSe mtrisagan daecva.
ruseTis didi revoluciis msvlelobam ruseTSi iseTi Sinagani wyobileba Sehqmna,
rom mTeli saomari fronti, sruliad daiSala da rusis jarmac datova amierkavkasia.
darCnen ra TavianTi Zal-Ronis amara, saqarTvelom da masTan erTad amierkavkasiam
TviT idves Tavs sakuTari saqmeebis gaZRola da patronoba da Sesaferi organoebic Seh-
qmnes, magram gareSe ZalTa zegavleniT amierkavkasiis erTa SemaerTebeli kavSiri dairRva
da amiT amierkavkasiis politikuri mTlianobac daiSala.
85
qarTveli eris dRevandeli mdgomareoba aucileblad moiTxovs, rom saqarTvelom
sakuTari saxelmwifoebrivi organizacia Sehqmnas, misi saSualebiT gareSe Zalis mier dap-
yrobisagan Tavi gadairCinos da damoukidebeli ganviTarebis mtkice safuZveli aagos.
amisda Tanaxmad, saqarTvelos erovnuli sabWo, 1917 wlis 22 noembers arCeuli, sa-
qarTvelos erovnuli yrilobis mier, dRes sayovelTaod acxadebs:
1. amieridan saqarTvelos xalxi suverenul uflebaTa matarebelia da saqarTvelo
sruluflebovani, damoukidebeli saxelmwifoa.
2. damoukidebeli saqarTvelos politikuri forma demokratiuli respublikaa.
3. saerTaSoriso omianobaSi saqarTvelo mudmivi neitraluri saxelmwifoa.
4. saqarTvelos demokratiul respublikas surs saerTaSoriso urTierTobis yvela
wevrTan keTilmezobluri ganwyobileba daamyaros, gansakuTrebiT ki mosazRvre saxelmwi-
foebTan da erebTan.
5. saqarTvelos demokratiuli respublika Tavis sazRvrebSi Tanasworad uzrunvel-
yofs yvela moqalaqis samoqalaqo da politikur uflebebs, ganurCevlad erovnebisa, sar-
wmunoebisa, socialuri mdgomareobisa da sqesisa.
6. saqarTvelos demokratiuli respublika ganviTarebis Tavisufal asparezs gaux-
snis mis teritoriazed mosaxle yvela ers.
7. damfuZnebel krebis Sekrebamde mTeli saqarTvelos marTva-gamgeobis saqmes uZRve-
ba erovnuli sabWo, romelic Sevsebuli iqneba erovnul umciresobaTa warmomadgenlebiT
da droebiTi mTavroba pasuxismgebelia sabWos winaSe~.
saqarTvelos centraluri saxelmwifo saistorio arqivi, fondi 1836, aRwera 1, saqme 43, fur-
clebi 1-3. manqanaze nabeWdi. dedani.
#8. saqarTvelos demokratiuli respublikis mTavrobis Tavmjdomaris noe
Jordanias sityva saqarTvelos damoukideblobis eqvsi Tvis Tavisadmi
miZRvnil erovnuli sabWos sazeimo sxdomaze. 1918 wlis 1 dekemberi
mTavrobis Tavmjdomaris noe Jordanias
sityva
moqalaqeno! am asi wlis winaT saqarTvelom xeli aiRo Tavis damoukideblobaze.
am eqvsi Tvis winad imave saqarTvelom gamoacxada Tavisi damoukidebloba (vlasa
mgelaZe: gaumarjos am damoukideblobas!). aseTi ori, erTi meoris mopirdapire, erTi meo-
ris mowinaaRmdege aqti aris imave dros aqti Cveni cxovrebis ZiriTadi problemisa. am or
aqts Soris aris erTi didi ram saerTo, is rom orive aqti iyo gamowveuli erTi da igive
mizeziT. da am orma aqtma miaRwia erTsa da imave Sedegs.
am ori aqtis saerTo mizezi iyo is, rom Cven, saqarTvelos xalxs, Tavi daexsna azi-
ur barbarosobisagan. da Sedegi orive aqtisa iyo is, rom saqarTvelo am orma aqtma ixsna
im aziur barbarosobisagan da Semosevisagan.
aqedan Tqven xedavT, rom 26 maisis aqti ar yofila aqti SemTxveviTi, aqti ucabedi-
Ti, mogonili romelime piris, jgufis, an partiis mier. ara, batonebo, es aqti iyo isto-
riuli aucileblobisa da xalxis gulidan amoxeTqili. am aqtiT saqarTvelo gadaurCa
86
ganadgurebas, am aqtis saSualebiT saqarTveloSi ar Semosula SeiaraRebuli Zala Cvens
samtrod.
am aqtiT Semovida, marTalia, SeiaraRebuli Zala CvenSi, magram Semovida Cvens saSve-
lad da imedi gvaqvs, da varT darwmunebuli, rom, Tu kidev Semovida SeiaraRebuli Zala
CvenSi, Zala evropiuli _ es evropiuli SeiaraRebuli Zala iqneba Cvens samoyvrod da sa-
megobrod. es imitom, rom mTeli Cveni suliskveTeba da ltolvileba, dawyebuli meTer-
Tmete saukunidan iyo is, rom ramenairad movSorebuliyaviT aziur kulturas da Sevsuli-
yaviT evropiul kulturaSi. da amitom Cven ar gvqonia da arc gveqneba mtruli ganwyobi-
leba evropasTan da arc evropas eqneba CvenTan.
Tu ki germaniis Zveli reJimis jarebi aq mogvepyrnen saTuTad da odnavad ar Sela-
xes Cveni eris suverenoba, miT ufro Cven moveliT aseT mopyrobas axal germaniisagan da
im qveynebisagan, romlis warmomadgenelni dRes modian Cvensken da romlebmac ukve guSin
fexi daadges Cvens teritoriaze.
ase rom Cven ar gvmarTebs cremlTa frqveva da arc uimedoba mxolod erTi pirobiT:
Cven unda vidgeT magrad Cven istoriul gzaze da unda vTqvaT gadaWriT da xmamaRla,
rom ar gvinda arc qaosi, arc barbarosoba, saidanac unda modiodes igi _ samxreTidan
Tu CrdiloeTidan (taSi).
Cven dRes SegviZlian SevideT evropiul xalxTa ojaxSi pirdapir, sruliad uSuamav-
lod. dRes Cven ukve am gzaze varT da Cvenis nebiT ar gadavuxvevT (taSi). magram gvetyvian
es Tqveni mSvenieri survilia da survilebiT aravin Sesula samoTxeSio. diax, es Cveni
survilia, magram ara survili uniadago, ara iseTi, romelsac ara hqondes Tavisi sapatio
sabuTebi. Tu vinme ifiqrebs, rom am Cveni surviliT, aseTi msubuqis bargiT vapirebT xal-
xTa Soris Tanasworobis mopovebas, is ueWvelad Semcdaria.
ara, Cven SegviZlian TviT usastikesi areopagis winaSec warvsdgeT im sabuTebiT, ro-
melic Cven gvaqvs. am sabuTad Cven gvaqvs 6 Tvis istoria. moxda erTi didi faqti, is faq-
ti, romelsac ver uaryofs veravin. es faqti gaxlavT is, rom ruseTis didi revolucia,
revolucia Tebervlisa, mTel ruseTis uzarmazar sivrceze mxolod aq, saqarTveloSi,
ganmtkicda, aq Seisxa sisxli da xorci.
Tebervlis mopovebulma Tavisuflebam aaforiaqa mTeli ruseTi, aaforiaqa yvela
xalxi. iq gamoiwvia ganawileba im gvarad, rom, erTi mxriv, aamuSava anarqia da meore
mxriv, aamuSava reaqcia.
marto aq saqarTveloSi am Tavisuflebam ipova Tavisi Rirseuli patroni da gonieri
moyvareni, man ver gaaqana Cveni xalxi verc anarqiisa da verc reaqciisaken. demokratia
mxolod aq iSva da aq daepatrona qveyanas.
_ erTi wlis revoluciis qartexilma aq gamosWeda xalxi TavisTavis patroni da Ta-
visTavis marTveli. aq, mxolod aq aRmoCnda demokratia iseTi Zlieri, rom ar gadascda
Tavis istoriul gzas da ar ahyva arc erT im gzebs, romelnic gamoCndnen Semdeg TveebSi,
da romelTac gamoiwvies ruseTis aforiaqeba. Tavisufleba mxolod CvenSi ar aRmoCnda
mteri wesierebisa. wesierebam mxolod CvenSi hpova fesvebi Tavisuflebisa. mospeT es Tavi-
sufleba da gaCaRdeba didi arev-dareva. mospeT wesrigi da moispoba Tavisufleba. da sa-
qarTveloSi ai am or elementebis SeduReba, Tavisufleba da moqalaqeobrivi wesrigi, am
ori elementis SeduReba qmnis Cvens xalxisagan politikur demokratias. da ai swored am
subuTiT Cven vambobT, rom Cven varT ukve xalxi evropiuli da demokratiuli (taSi).
aqedan Tqven xedavT, da es unda dainaxos Cvenma mterma da moyvaremac, rom Cven ara
marto gvinda viyveT damoukidebelni, aramed Cven SegviZlian viyvneT damoukidebelni! (ta-
Si).
87
_ am eqvsi Tvis ganmavlobaSi Cven mivmarTeT yovelive zomebs, rom am Cvens damouki-
deblobas miscemoda iuridiuli da konstituciuri normebi. Cveni parlamenti, Cveni mTav-
roba, Cveni uwyebani am saqmian muSaobaSi arian. Tqven iciT, rom 6 Tvis winad Cven daviw-
yeT Cveni saxelmwifos Seneba TiTqmis cariel adgilidan.
winad iyo brZola TavisuflebisaTvis, brZola revoluciisaTvis, ar iyo dro, rom
Cven ar gvemuSavna aRmSeneblobis saqmeze.
am ukanasknel eqvsi Tvis ganmavlobaSi Cven SevudeqiT mopovebul Tavisuflebis kon-
stituciur kalapotSi Camoyalibebas. Cven am 6 Tvis ganmavlobaSi movawyveT aparati admi-
nistraciuli, SemoviReT eroba, movaxdineT agraruli reforma da rac ufro sayuradRe-
boa, Cven gansakuTrebuli yuradReba mivaqcieT imas, rom Cvens norC saxelmwifos hqonoda
sakmarisi qoneba, rom SeZlos farTe saxelmwifoebrivi meurneoba daiwyos. da unda
vsTqvaT, am mxriv Cveni patara respublika Seadgens did gamonakliss. ara mgonia, rom ro-
melime aramc Tu patara, aramed did respublikas hqondes imdeni uZravi qoneba ramdenic
dRes Cvens respublikas aqvs. Cven movawyveT am eqvsi Tvis ganmavlobaSi jari, tamoJnebi,
SevimuSaveT axali gadasaxadebis sistema, saukeTeso mimosvla, gavamravleT fosta-teleg-
rafi TiTqmis orjel da mraval mazrebsa da soflebSi gaviyvaneT telefonebi. garda ami-
sa Cven mivaqcieT gansakuTrebuli yuradReba imas, rom xalxi dagvekavSirebina swavla-ga-
naTlebasTan mis samSoblo eniT. gavamravleT saxalxo skolebi iq, sadac ar iyo, Sevqme-
niT pirveli saxelmwifo universiteti. erTi sityviT, Cven miviReT yovelnairi zomebi,
rom Cveni saxelmwifo marTla damsgavseboda saxelmwifos da aravis ar eTqva CvenTvis,
Tqven erT adgilas ideqiTo.
Cven mivaqcieT gansakuTrebuli yuradReba samarTlis Seqmnas gasageb enaze. movaxdi-
neT sasamarTlos sruli reorganizacia.
ai mokled is, rasac vakeTebdiT am eqvsi Tvis ganmavlobaSi, ris ukanaskneli sityvac
ekuTvnis damfuZnebel krebas, romelic iqneba saqarTveloSi am axlo xanaSi mowveuli.
me minda Tqveni yuradReba mivaqcio agreTve erT garemoebas. Cven aq mogvixda muSaoba
ara marto saqarTvelos magier, ara marto saqarTvelosTvis, aramed TviT ruseTis magier,
Cven mogvixda muSaoba ruseTisaTvis.
_ Cveni mtrebi avrceleben xmebs, es ibeWdeba ara aq, aramed iq sadac mainca da ma-
inc Cvens ojaxze ara ician ra, rom Cven aRvmarTeT erTnairi devna rusebis, gansakuTre-
biT rusebis oficrebis winaaRmdeg. es sabuTi aris mTavri sabuTi Cveni mtrebis xelSi.
Cven SegviZlian vTqvaT, rom Cven saqarTevlodan didad Rirseulad gavacileT ruseTi da
misi aq myofi warmomadgenlebi.
aq gvaqvs cifrebi, romlis winaSec unda dadumdnen yvela orgulni da cilis mwame-
belni.
26 maisidan 20 noembramdis Cven davxarjeT ruseTis magivrad Semdegi Tanxebi: Cven
movaxdineT frontis da frontTan dakavSirebuli dawesebulebebis likvidacia. Tbilisis
xazinidan amisaTvis gaviReT 21 milion 22 aTasi maneTi, savele xazinidan 9 milion 791
aTasi, senakis xazinidan gavida 1 milioni, foTis xazinidan gavida 736 aTasi maneTi, fos-
ta telegrafis olqidan 512 aTasi maneTi. garda amisa, im mimdinare angariSebidan, rome-
lic aq hqondaT winandel xazinis warmomadgenlebs, am mimdinare angariSebidan gavida 1
milion 436 aTasi maneTi; rkinis gzidan gavida 1 milion 20 aTasi. sul amnairad Cven am
frontis da frontTan dakavSirebul sxva da sxva dawesebulebebis likvidacias movaxma-
reT 26 maisidan 20 noembramdis 35 milion 517 aTasi maneTi. amis garda, Cven miveciT oja-
xebs samxedro pirTa 1 milion 32 aTasi.
axla Cven gadavdivarT meore saqmeze da unda vTqvaT, rom rac Cven aq vqeniT, arc
erT kuTxes ruseTisas ar uqnia ase. Tqven kargad iciT auarebeli fuli iyo dagrovili
Semnaxvel kasebSi da bankebSi. unda vTqvaT, rom es sulyvela waRebuli iyo petrogradSi,
88
iq daixarja omis saWiroebisaTvis. agreTve bankebSi Senaxuli fuli iyo waRebuli moija-
radeTaTvis saxelmwifos warmomadgenlebisagan. es fulic daixarja. da ai Cven am mdgoma-
reobidan gamoviyvaneT es Semnaxveli kasebi, es bankebi. Cven vikisreT da miveciT am Semnax-
vel kasebs 10 milioni man., kerZo bankebs _ 28 milioni. agreTve Cven miveciT saxeldaxelo
angariSebis gasasworeblad banks da saxelmwifo xazinas 23 milioni. erTi sityviT, ruse-
Tis magier davxarjeT 6 TveSi 98 milion 244 aTasi.
ai batonebo, amis Semdeg Cven gveubnebian, rom Cven aq vinme gavdevneT, vismes udierad
moveqeciT da aqedan Cveni damoukidebloba vixmareT sxvis samtrod.
ai batonebo, es cifrebi aSkarad RaRadeben imas, rom Cven TviTon Raribma erma da
ase vTqvaT mWle xazinam miuxedavad Tavis siRaribisa 98 milioni maneTi gadavdeT sxvis
saWiroebisaTvis. da Tu mainc Cven cils gvwameben, da Tu mainc sweren da amboben rom Cven
aqidan verekebiT, gavrekeT ZaliT vinme _ amis mizezi sul sxvaa. es gamomdinareobs mtro-
biT Cveni damoukideblobisadmi, maT alaparakebT Sovinisturi da sxv. reaqcionuri su-
liskveTeba. magram aq vityviT: xeli Sors, nuras ukacravad (taSi). mxolod aq, Cven, saqar-
TveloSi SevZeliT Segveqmna erTnairi politikuri Tavisufali da wesieri marTva-gamgeo-
ba. mxolod dauZinebel mters Tavisuflebisas da damoukideblobisas SeuZlian gviTxras:
aiReT xeli da gadaeSviT Sors, iq gamoucnob qaosSi da iq raRac reaqciis mxareSi, Cven
amas ar vizamT da Cven amas ver vizamT.
Cven gvsurs ueWvelad Cveneburi weswyobileba iyos, rogorc ruseTSi, ise mosazRvre
mezobel erebSi. Cven moxarulni viqnebiT ruseTis, namdvil ruseTis aRdgenisa. Cven moxa-
rulni viqnebiT, rom Cvens irgvliv myofi moZme respublikebi da erebi iyvnen ukeT piro-
bebSi da Seqmnan iseTi weswyobileba, romelic aris aq CvenSi. mere es gana moiTxovs Cven-
gan, rom Cveni damoukidebloba movklaT. ara, demokratiuli weswyobileba arsad ar moiT-
xovs, rom meore saxelmwifos demokratia daiCagros. vinc ase fiqrobs isini ar arian de-
mokratebi. imaT araferi ara aqvT saerTo demokratiasTan. isini, ueWvelia, sxva miznebiT,
sxva survilebiT arian gatacebulni. unda vTqvaT, rom Cven am survilebis winaaRmdeg mi-
viRebT yovelnair saSualebas, rom survilebi darCnen maTSi mxolod da mxolod survi-
lebad. Cven demokratiul saxelmwifosTan yovelTvis gveqneba mWidro ekonomiuri da po-
litikuri kavSiri. mxolod maTgan Cven moviTxovT erT pirobas: rogorc Cven vcnobT maT
saxelmwifod, ise maT saxelmwifo Cveni unda icnon saxelmwifod da unda gamarTon mola-
parakeba CvenTan da Cven maTTan, rogorc Tanasworma TanasworTan.
rac gvsurs Cven CvenTvis _ is gvsurs sxvebisaTvis. ai am mokle mcnebiT aris gam-
sWvaluli Cveni sagareo politika. veravis SeuZlian da verc dagvwamebs, rom Cveni damou-
kidebeli respublika amoZravda romelime damoukidebl respublikis an romelime eris wi-
naaRmdeg.
mxolod neba miboZeT giTxraT, rom Cveni bedi aris Cvens xelSi. saqarTvelos res-
publika iarsebebs, Tu Cven SigniT da gareT am niadagze mtkiced viqnebiT.
gisurvebT Tqven da Cven SegviZlian usurvoT Cvens STamomavlobas, rom 26 maisis aq-
ti gadaiqces mudmiv dResaswaulad.
es aqti aris aqti gamarjvebisa saqarTvelos demokratiisa da misi Tavisuflebisa
(mquxare taSi).
saqarTvelos centraluri saxelmwifo saistorio arqivi, fondi 1836, aRwera 1, saqme 72, fur-
clebi 1-4. manqanaze nabeWdi. asli.
89
danarTi
26 maisi Tu 9 aprili?
(pasuxi kiTxvaze, romelic ar unda dasmuliyo) XX saukuneSi qarTvelma erma orjer SeZlo dakarguli saxelmwifoebrivi
damoukideblobis aRdgena. 1918 wlis 26 maiss, asCvidmetwliani wyvetilis Semdeg,
saqarTvelos erovnulma sabWom miiRo „saqarTvelos damoukideblobis aqti,” xolo 1991
wlis 9 aprils, samocdaaTwliani wyvetilis Semdeg, saqarTvelos uzenaesma sabWom
miiRo „saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis aqti.” orive movlena
umniSvnelovanesia saqarTvelos istoriaSi, orive movlena Rirseulad unda aRiniSnos.
mxolod saqarTvelos ara aqvs ori didi TariRi (1918 wlis 26 maisi da 1991 wlis 9
aprili), igive mdgomareobaa litvaSi (1918 wlis 16 Tebervali da 1990 wlis 17 marti),
estoneTSi (1918 wlis 24 Tebervali da 1991 wlis 20 agvisto), latviaSi (1918 wlis 18
noemberi da 1991 wlis 21 agvisto). miuxedavad amisa litvelebs, estonelebs da
latvielebs azradac ar mosvliaT ,,oridan erTi” amoerCiaT, orive movlena saamayoa
maTTvis, orives miageben pativs.
dRes saqarTveloSi damoukideblobis dRed oficialurad 26 maisia aRiarebuli.
gaugebaria ratom xedaven am faqtSi 9 aprilis mniSvnelobis dakninebas? ratom
moiTxoven damoukideblobis dRed oficialurad ara 26 maisis, aramed 9 aprilis
aRniSvnavs? Cemi azriT umjobesia oficialurad damoukideblobis dRed aRiniSnos 26
maisi. es mosazreba emyareba Semdegs:
pirveli. qarTvelma erma mravaljer dahkarga da aRidgina saxelmwifoebrioba,
magram damoukideblobis aRdgena sagangebo saxelmwifoebrivi aqtiT pirvelad 1918 wlis
26 maiss gaformda. Teoriulad aseTi aqti SeiZleboda gamocemuliyo daviT
aRmaSenebelisa da giorgi brwyinvalis mefobis Jams, gacilebiT adrec da gvianac. 1918
wlis 26 maisamde miRebuli saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis sxva aqti,
werilobiTi an sxva saxiT dadasturebuli, Cvenamde moRweuli ar aris.
meore. 26 maisis „saqarTvelos damoukideblobis aqtma” formalurad aRadgina 117
wlis win dakarguli saxelmwifoebrioba. igulisxmeba ruseTis imperator aleqsandre I-
is mier 1801 wlis 12 seqtembris manifestiT qarTl-kaxeTis samefos gauqmeba. iuriduli
Zala aleqsandre I-is 1801 wlis 12 seqtembris manifests mxolod qarTl-kaxeTis samefos
mimarT gaaCnda. miuxedavad amisa 1918 wlis 26 maisisL„saqarTvelos damoukideblobis
aqts” saxelmwifoebrioba qarTl-kaxeTis teritoriaze ki ar aRudgenia, aramed
saqarTveloSi. e.i 1918 wlis 26 maisis aqtiT dadasturda, rom saqarTvelos
demokratiuli respublika samarTalmemkvidre iyo ara XIX saukunis damdegs ruseTis
mier dapyrobili qarTuli samefo-samTavroebisa (qarTl-kaxeTis samefo, imereTis
samefo, samegrelos, guriis, svaneTisa da afxazeTis samTavroebi), aramed erTiani
qarTuli saxelmwifosi, romelic XV saukunis meore naxevarSi samefo-samTavroebad
daiSala. amrigad, qarTvelma erma 1918 wlis 26 maisis „saqarTvelos damoukideblobis
aqtiT” formalurad daibruna is, rac dakarga XIX saukunis damdegs, magram realurad
daibruna isic, rac dakarga XV saukunis meore naxevarSi. Tu 1918 wlis 26 maisis aqts am
TvalsazrisiT ar SevafasebT, maSin 1917-1918 wlebSi, ruseTis imperiis ngrevis Semdeg,
Teoriulad SesaZlebeli iyo Semdegi: aRdgeniliyo XIX saukunis damdegs ruseTis
imperiis mier dapyrobili qarTl-kaxeTis samefo, imereTis samefo, samegrelos, guriis,
svaneTisa da afxazeTis samTavroebi. 1918 wlis 26 maisis „saqarTvelos damoukideblobis
aqtma” swored es Teoriuli SesaZlebloba gamoricxa _ dasZlia, rogorc
90
samsaukunovani (XVI-XVIII ss.) politikuri daSlilobis, ise ruseTis asCvidmetwliani
koloniuri politikis uaryofiTi Sedegebi.
mesame. 1991 wlis 31 marts saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis Taobaze
Catarebuli referendumis dros mosaxleobam upasuxa kiTxvas: momxre iyo Tu ara
saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenisa 1918 wlis 26 maisis
damoukideblobis aqtis safuZvelze? kiTxvis amgvarad formulireba absoluturad
swori iyo. cxadia, saqarTvelos uzenaes sabWos SeeZlo mosaxleobis azri amgvari
kiTxviTac gaego: xarT Tu ara momxre aRdges saqarTvelos saxelmwifoebrivi
damoukidebloba? am SemTxvevaSi 1991 wlis 9 aprilis “saqarTvelos saxelmwifoebrivi
damoukideblobis aRdgenis aqtis” ZaliT msoflios politikur rukaze gaCenili axali
damoukidebeli saxelmwifo, e.i. dRevandeli saqarTvelo, ver iqneboda saqarTvelos
demokratiuli respublikis (1918-1921 ww.) samarTalmemkvidre, anu
samarTalmemkvidreobiTi kavSiri xelovnurad gawydeboda. garda amisa 1991 wlis
aprilSi, maSin rodesac jer kidev arsebobda sabWoTa kavSiri, saqarTvelosTvis
politikuri TvalsazrisiT ufro xelsayreli iyo imisi deklarireba, rom qarTveli eri
axdenda 1918 wlis 26 maiss, saerTaSoriso samarTlis TvalsazrisiT, savsebiT
kanonierad aRdgenili da 1921 wels sabWoTa ruseTis mier saqarTvelos okupaciis
Sedegad dakarguli saxelmwifoebriobis aRdgenas. amrigad, saqarTvelos
saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis Taobaze 1991 wlis 31 martis
referendumisa da 1991 wlis 9 aprilis „saqarTvelos saxelmwifoebrivi
damoukideblobis aRdgenis aqtis” iuridiul safuZvels 1918 wlis 26 maisis
„saqarTvelos damoukideblobis aqti” warmoadgenda.
meoTxe. 1991 wlis 9 aprils saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis aqtis
miRebis Semdeg ZalaSi darCa saqarTvelos demokratiuli respublikis gerbi, droSa, da
himni, rac kidev erTxel adasturebda imas, rom 1991 wlis msoflio politikur rukaze
gaCenili axali damoukidebeli saxelmwifo saqarTvelos demokratiuli respublikis
samarTalmemkvidre iyo.
mexuTe. 1918 wlis 26 maisis saqarTvelos damoukideblobis aqtis mniSvnelobis
dakninebis mizniT xSirad xazs usvamen imas, rom 26 maiss saqarTvelos
saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgena moxda germaniis moTxovniT. aseTi mtkiceba
moklebulia yovelgvar safuZvels. 1918 wlis maisisaTvis Seqmnil viTarebaSi.
saqarTvelosa da germaniis imperiis interesebi erTmaneTs daemTxva. germanelebma
qarTveli politikosebi daarwmunes imaSi, rom osmaleTis agresias amierkavkasiis
demokratiuli federaciuli respublika ver gauZlebda (rac srul WeSmaritebas
warmoadgenda!), amierkavkasiis samokavSireo saxelmwifos dReebi daTvlili iyo. rCeboda
erTaderTi gamosavali. saqarTvelos osmaleTis mier okupaciamde unda gamoecxadebina
saxelmwifoebrivi damoukidebloba. damoukidebeli saqarTvelos dacva Sedioda
germaniis interesebSi. winaaRmdeg SemTxvevaSi saqarTvelo, rogorc amierkavkasiis
samokavSireo saxelmwifos nawili, dapyrobili iqneboda osmaleTis mier. osmaleTis
gabatoneba samxreT kavkasiaSi ar Sedioda germaniis interesebSi. marTalia, osmaleTi
germaniis mokavSire iyo, magram omisagan dasustebuli osmaleTi samxreT kavkasiasa da
maxlobel aRmosavleTSi, sabolood sabWoTa ruseTis, inglisisa da safrangeTis
konkurencias ver gauZlebda da germaniac regionSi Tavis poziciebs dahkargavda.
Seqmnil viTarebaSi saqarTvelos erovnulma sabWom osmaleTis agresias daaswro da
saxelmwifoebrioba aRadgina. germaniamac pirnaTlad Seasrula damoukideblobis
garantis roli. cxadia, germaniis mxridan arviTar Zaldatanebasa da „moTxovnas”
adgili ar hqonia da arc SeiZleboda hqonoda. piriqiT, saqarTvelos saxelmwifoebrivi
91
damoukideblobis aRdgenis mxardaWeris gamo germaniis imperiam gaanawyena misi
mokavSire osmaleTi. aRarafers vambobT sabWoTa ruseTis, inglisisa da safrangeTis
mwvave reaqciaze. aseTia pasuxi kiTxvaze, romelic SeiZleboda arc dasmuliyo.
Vakhtang Guruli
Materialien und Dokumente zur Geschichte der Wiederherstellung
der staatlichen Unabhängigkeit von Georgien (26. Mai, 1918)
Resümee
Die Februar-Märzrevolution von 1917 beendete die Zarenherrschaft in Russland. Die Revolution konnte aber die in den Jahren des Ersten Weltkrieges angefangene politische, ökonomische und soziale Krise nicht entschärfen. Ganz im Gegenteil - die Situation verschärfte sich äußerst. Russlands Staatlichkeit war bedroht. Diese Krise nutzten die von Russland annektierten Länder zu ihren Gunsten und erklärten sich für unabhängig: Finnland (6.12.1917), die Ukraine (9.01.1918), Litauen (16.02.1918), Estland (24.02.1918), Belarus (25.03.1918), Georgien (25.05. 1918), Aserbaidschan (28.05. 1918), Armenien (28.05.1918), Polen (11.11.1918), Lettland (18.11 1918). Ungeachtet der schwerwiegenden Fehler, die dabei begangen wurden, wird die damalige politische Elite von der Historiographie dieser Länder glorifiziert. So wurden die Namen von Pehr Evind Svinhufvud und Carl Gustaf Emil Mannerheim (Finnland), Michael Grushevski und Symon Petljura (die Ukraine), Josip Pilsudski und Jan Ignacy Paderewski (Polen) in den Himmel gehoben.
Im Gegensatz dazu versuchen seit 1921 georgische Historiker, Publizisten, Schriftsteller und Politiker die Geschichte der Wiederherstellung der Unabhängigkeit von Georgien ins schlechte Licht zu stellen, indem sie allgemein bekannte Dokumente und Materialien absichtlich ignorieren. Aus politischen und anderen Gründen versuchen sie die Geschichte zu fälschen und die schwierigste und wichtigste Periode der georgischen Geschichte (zwischen März 1917 und Mai 1918) negativ darzustellen. Diese Tendenz ist nur durch das gründliche Erlernen der diesem Thema gewidmeten archivierten Materialien und anderen Dokomenten zu beseitigen.
92
nino SiolaSvili, istoriis doqtori, profesori
yalbi sabuTebis kvlevis meTodebi da
maTi klasifikacia saqarTveloSi
diplomatikis, saistorio mecnierebis erT-erTi dargis Semqmnelis Jan
mabilionis ganmartebiT `diplomatika aris xelovneba namdvili sabuTebis garCevisa
yalbisagan”. 1 namdvili, WeSmariti sabuTebis gverdiT yovelTvis iqmneboda yalbi
sigelebic, romelTa praqtikuli daniSnuleba ZiriTadad mdgomareobda qonebrivi an
wodebrivi sigelebis damtkiceba-ganaxlebis an sasamarTlo procesebisas maTi
moSvelieba-mtkicebisaTvis. sabuTebis siyalbe-sinamdvilis dadgenis aucilebloba
safuZvlad daedo istoriis damxmare dargis, diplomatikis Camoyalibebas.
dReisaTvis yalbi dokumentebis Seswavlas wminda praqtikuli mniSvneloba
gaaCnia, rogorc socialur-ekonomikuri, aseve politikuri istoriisaTvis, imisaTvis,
rom ama Tu im istoriuli faqtis dadgenisas istorikoss ar gaeparos raime Secdoma da
yalbi dokumentebis yalbi cnobebi istoriis uneblie gayalbebis wyarod ar iqces.
`sanam mkvlevari sabuTiT isargeblebdes, manam maTi Rirseba unda hqondes gamorkveuli
sigelTmcodneobis TvalsazrisiT~ 2 _ aRniSnavda ivane javaxiSvili Tavis narkvevSi
`qarTuli sigelTmcodneoba anu diplomatika~. siyalbis dadgena yovelTvis advili
rodia. natyuari sabuTis Semdgeneli umetes SemTxvevaSi wignieri piria, romelmac icis
sabuTis Sedgenis wesi da kargad icnobs sigelebis nimuSebs, zogjer imdenad
wignieradaa Sesrulebuli yalbi dokumenti, rom mkvlevars didi sifrTxile sWirdeba
mis amosacnobad. Tumca araiSviaTia, rodesac yalbi sabuTis Semdgeneli
arakvalificiuria da misi Secdomebi advili amosacnobi xdeba. ramdenadac yalbi
sabuTis Semdgeneli gonieri piria, imdenad Zneli xdeba siyalbis daWera.
natyuari anu yalbi sabuTebis gamosakvlevad maTi uSualo Seswavlaa
aucilebeli, risTvisac arsebobs orgvari wyaro: I) wyaro, romelic cnobebs gvawvdis
yalbi sabuTebis Sesaxeb _ saCivris wignebi, sasamarTlo ganCinebani, `eqspertTa”
daskvnebi, mowmeTa gancxadebani da a.S. II) uSualo dakvirveba Sesaswavl obieqtze, Tu: a) ramdenad gamarTuladaa
Sedgenili sabuTi, pasuxobs Tu ara misi struqtura saukuneTa manZilze gamomuSavebul
wesebs, trafaretebs da a.S. b) sabuTis `Txrobis” Sesatyvisoba im epoqis normebTan, ra
droSiac xdeba moqmedeba. g) urTierTobis raoba sabuTis gamcemsa da mimRebs Soris. d)
TariRis (qoronikoni, indiqtioni, dasabamidan da a.S), beWdisa da parafis siswore. e)
1 А. А. Введенский. Лекции по документальному источниковедению истории СССР. изд. Киевского университета, 1963, стр. 28. 2 ivane javaxiSvili. qarTuli sigelTmcodneoba anu diplomatika. Txzulebani Tormet tomad. t. IX. Tbilisi, 1996, gv. 523.
93
dasaxelebuli arian Tu ara mowmeebi (saWiro SemTxvevaSi) da damweri. v) ramdenad
emTxveva paleografiuli niSnebi sabuTSi miniSnebul TariRs da a.S.
qarTul diplomatikaSi sabuTebis gayalbebis ori ZiriTadi forma gvxvdeba:
I) rodesac dokumenti Tavidan utyuaria, gaformebulia yovelgvari wesebis
dacviT _ mowmeebiT, namdvili xelrTva-beWdebiT da a.S. magram droTa ganmavlobaSi
dokumentSi aRwerili situacia icvleba, rodesac dainteresebul pirs calmxrivad
Seaqvs Sesworebebi da es xdeba Zalian TvalsaCinod. igi misTvis miuRebel adgilebs
meqanikurad amokrefs da Tavis sasargeblo monacemebi Seaqvs sabuTSi. magaliTad,
dokumentSi amoSlilia ama Tu im pirisa Tu ama Tu im adgilmdebareobis an soflis
saxeli. zogjer amoSlili adgili Tavisufladaa darCenili, anda sxva xeliTa da
melniTaa Cawerili sasurveli sityva. aseTi dokumenti ukve sandoobas kargavs da
falsificirebulia.
II) rodesac dokumenti Tavidanve winaswar mofiqrebuli yalbi sqemiT iwereba,
aseT SemTxvevaSi Tu yalbismqmneli wignieri kacia `Secdomebic~ naklebia, magram
specialist-mkvlevarisaTvis sabolood mainc amocnobili xdeba.
meore SemTxvevisaTvis dokumentis Seswavlisas `dednad” wardgenil zogierT
dokumentSi TvalSi sacemia qronologiuri SeuTavsebloba:
1. qaRaldsa da fiqsirebul faqts Soris _ qaRaldi axalia, faqti Zveli, xeli
araa tipiuri _ yalbismqmneli cdilobs `daaZvelos” xelwera.
2. Seusabamoba daTariRebis sxvadasxva sistemiT sargeblobisas, magaliTad:
erTmaneTs ar emTxveva qoronikonis, indiqtionis da qristes dabadebidan
gadaTvlili TariRebis monacemebi.
3. aris SemTxvevebi yalbi xelmowerebis.
4. beWdebis crud dasmis SemTxvevebi.
5. beWdebis ganzrax dazianebis, Camuqebis faqtebi.
6. axali yalbi beWdebis moWris SemTxvevebi.
7. dokumentSi ar arsebuli epizodebis CarTva.
8. cru mowmeTa moSvelieba.
9. qoronikonis dasmis adgilis gamuqeba muriT (TiTis anabeWdiT an `dabnelebuli”
beWediT).
10. sabuTis dazianebis imitacia: saweri masalis ganzrax dazianeba-`daZveleba”-
gaqeqiloba; `siZvelisagan~ `daxeva-daglejva~, kideebis SemocveTa da a.S.
11. paleografiuli niSnebis `daZveleba~ da a.S.
amitomacaa, rom TiToeuli saeWvo dokumenti individualuri Seswavlis sagani
unda gaxdes.
gansakuTrebiT safrTxiloa dokumentebis pirebiT (aslebiT) sargebloba sruli
ndobiT. damuSavebuli pirebi, zogjer namdvili sabuTis Tanadroulad keTdeboda da
iuridiuladac formdeboda, rogorc namdvili sabuTis dublikati Tavisi beWdiT,
xelrTviT da a.S. aseTi utyuari sabuTi iyo. dainteresebuli pirovneba namdvili
sabuTis namdvil pirs spobda da saWiroebis SemTxvevaSi yalbi piriT sargeblobda.
albaT aseTi sabuTebis rigs miekuTvneba Cvens siZveleTsacavebSi daculi Zvel masalaze
`daZvelebuli” melniTa da Zveli xelis mibaZviT Sesrulebuli sabuTebis nawili,
romlebic arc xelmowerilia da arc beWeddasmuli, an cru xelmowerili da cru
beWdiani, amdenad aseTi sabuTebi araa iuridiuli Zalis mqone. Tumca gadaWriT eWvis
Setana maT siyalbezec ar SeiZleba, radgan droTa ganmavlobaSi saWiro xdeboda ama Tu
im sabuTis ganaxleba siZvelis, gaqeqvis, dazianebis, dakargvis da a.S. SemTxvevaSi.
saamiso magaliTebi sakmaod mogvepoveba. aseT SemTxvevaSi Tu ganmaaxlebels
daZvelebuli dedani hqonda xelT, saqme SedarebiT advilad wydeboda. xdeboda Zveli
94
dednidan gadawera met-naklebad kargad Tu avad. magram Tu dokumenti saerTod
dakarguli iyo, misi aRdgena mexsierebiTYxdeboda. aseT sabuTebSi sinamdvileSi
momxdari faqtebi Tu movlenebi simarTles Seesabameba, rac dgindeba naratiul Tu sxva
wyaroebTan SejerebiT. magram namdvili araa gamcemis xelmowera, beWedi, TviT sabuTis
Sedgenilobis sqema; zogjer adgili aqvs anaqronizmsac, magram aseTi zepirad
aRdgenili sabuTebi ar SeiZleba miviCnioT natyuarad, anu maTi gaCenis aucilebloba
gamowveulia arsebuli sabuTis (originalis) dakargviT an daZvelebiT. garegnulad
aseTi sabuTebi Zalian emsgavseba dednebs. maTi xelaxali Seqmna xom ZiriTadad
mexsierebiT xdeba. umravlesoba uTariRoa _ aSkara Secdomisagan Tavidan acilebis
mizniT. saweri masalis, xelweris, dokumentis struqturis, xelrTvis, beWdis da a.S.
mecnieruli analiziT SesaZlebeli xdeba maTi Secnoba. aseT sabuTebs SeiZleba
vuwodoT `aRdgenili~, `ganaxlebuli~, an `ganmeorebiT Sedgenili~ sabuTebi da ara
dednebi an yalbi sabuTebi.
yovelTvis eWvs iwvevs rig SemTxvevebSi namdvil xelmoweril da beWeddasmul
sabuTebSi arsebuli amoSlili Tu Casworebuli adgilebi.
SesaZloa gvefiqra, rom zogjer sabuTis damweris kalmis lafsusis
gasworebasTan gvqondes saqme, magram is garemoeba rom Sesworeba modis ZiriTadad
yidva-gayidvis, Cuqeba-boZebis, qonebriv obieqtebze, gadasaxadebis odenobis Tu sxva
mniSvnelobis SemTxvevebze, gvafiqrebinebs, rom Cveni winaprebis sabuTis gayalbebis
erT-erTi xerxi namdvil dokumentebSi waSla-amoSla da axali obieqtis Setana iyo.
aseTi siyalbeebis winaRmdeg brZola Cndeba imTaviTve, rogorc ki Cndeba
qarTuli natyuari dokumenti (XV s.). magram, zogjer siyalbe SeumCneveli rCeba, ufro
metic, ruseTis mmarTvelobis Semosvlis Semdeg, XIX saukunis dasawyisSi, nayalbevs
xSirad namdvil dokumentad miiCneven, Tumca aris SemTxvevebic, rodesac rusuli
eqspediciebi siyalbesac amCneven.
XV saukuneSi Cven ukve dadasturebuli gvaqvs faqti natyuari sabuTebis
arsebobis Sesaxeb. safiqrebelia, rom XV saukunis qvemoTac eqneboda aseT movlenas
adgili, da Tu dRes adreuli xanidan faqtis fiqsacia ara gvaqvs es mxolod wyaroebis
naklebobiT aixsneba.
sabuTebis gayalbeba ZiriTadad qonebrivi da wodebrivi sakiTxebis gadasaWrelad
xdeboda. natyuari sabuTebi XIX saukunis dasawyisamde ZiriTadad sadavo qonebasTan
dakavSirebiT iqmneboda. sasamarTloze momCivan-mopasuxes Tavisi simarTlis
dasamtkiceblad evaleboda werilobiTi dokumentis wardgena da swored aq
mJRavndeboda zogierTi sabuTis siyalbe. zogadad, sasamarTlosaTvis yalbi sabuTebis
arseboba cnobili iyo. amitom aq warmodgenili TiToeuli sabuTis didi gulmodginebiT
Seswavla xdeboda. sabuTis natyuarobas mosamarTleebi ramdenime niSnis mixedviT
adgendnen. Cvens dromde moRweuli qarTuli sasamarTlo aqtebi Zvirfas cnobebs
gvawvdian yalbi sabuTebis maSindeli eqspertizis Sesaxeb.
qarTul sasamarTlo organoebSi yalbi sabuTebis gamovlinebis done sakmaod
maRali iyo. es saqme ganswavlul pirTa xelSi iyo, romlebic dawvrilebiT swavlobdnen
beWdebs, udarebdnen xelweras da poulobdnen msgavseba-gansxvavebas _ `erTmaneTs
udgineT erTis kacis dawerili iyo, asoebi gvanda erTmanerTs”, sinjavdnen amofxekil
adgilebs, amowmebdnen qoronikons, uyuradRebod ar rCebodaT SeuTavsebloba, anu
rogorc TviTon acxadebdnen `wina ukmoba”, ansxvavebdnen erTmaneTisagan ara mxolod
damwerlobas, aramed melansac, eWvis qveS ayenebdnen sabuTSi teqstis gacxovelebas,
Rrmad ukvirdebodnen sabuTebis Sinaarss da cdilobdnen ar gamoparvodaT WeSmariteba.
akontrolebdnen faqtebisa da qronologiis SeuTavseblobas da Tu ara imdroindel
95
mosamarTleTa kargi codna natyuari sabuTebis Secnobisa, SeiZleboda dRes bundovani
warmodgena gvqonoda natyuar sabuTTa raobisa da raodenobis Sesaxeb.
XIX saukuneSi xdeboda dokumentebis saregistracio davTrebSi gatareba. gvaqvs
SemTxvevebi, rodesac rusuli mmarTvelobis mier registraciaSi gatarebul
dokumentebze gakeTebulia SeniSvna rusul enaze, rom esa da es dokumenti nayalbevia.
aseTi dokumenti saregistracio davTrebSi aRar SehqondaT, igi patrons ubrundeboda
da mosaxleobaSi rCeboda, zogierTi albaT kidevac nadgurdeboda. dReisaTvis
gadarCenili nawili yalbi sabuTebisa sabolood siZveleTsacavebSi aRmoCnda, xolo
registraciaSi gatarebuli TiToeuli sabuTis Sesaxeb Sedgenilia oqmi.
yalbismqmnelebi sabuTis `daZvelebis~ mizniT xSirad sawer masalad etrats
iyenebdnen.
siyalbis dafarvis TvalsazrisiT etratis upiratesoba isaa, rom misi asakis
gansazRvra qaRaldTan SedarebiT SeuZlebelia, radganac importuli qaRaldi (an
qaRaldis naxevarfabrikati), rac saqarTveloSi Semodioda, ase Tu ise niSandadebuli
iyo da yalbismqmnels qaRaldis gamoyenebis SemTxvevaSi eWvi qaRaldis Secnobisa
yovelTvis Tu ar aSinebda, afiqrebda mainc.
Tumca isic unda iTqvas, rom natyuari sabuTebi mxolod etratze ar iwereboda.
Cven xelTa gvaqvs qaRaldze naweri ara erTi natyuari dokumenti, miuxedavad imisa, rom
Zveli qaRaldis moZieba yovelTvis SeiZleboda saero Tu saeklesio wignebSi
datovebuli dauwereli furclebidan. aseTi furclebi dResac mravlad gvxvdeba
siZveleTsacavebSi dabinavebul Cvens Zvel xelnawerebSi.
naklebadaa Seswavlili CvenSi zogadad qaRaldis warmomavlobis sakiTxi.
ukeTesadaa Seswavlili qarTuli sfragistika da numizmatika, gvaqvs paleografiuli
cxrilebi da a.S. ase, rom dReisaTvis qarTuli sabuTebis Sesaswavlad mecnierul-
teqnikuri done Seudareblad maRalia, magram, samwuxarod, iSviaTi gamonaklisis garda
es miRwevebi gamouyenebelia. sabuTis gayalbebis mizani, cxadia, garToba-TavSeqceva ar iyo. gayalbeba did
risks da zogjer did Sromasa da xarjsac moiTxovda – msgavsi axali yalbi beWdis
moWra, qaRaldisa da TviT sabuTis Semzadeba da yalbismqmnelis fsiqologiur-
moralurad datvirTva, saidumlos dacva aseve didi praqtikuli daniSnulebiT xdeboda.
sabuTis gayalbeba ZiriTadad samamule-samemkvidreo qonebasTan dakavSirebiT xdeboda,
ufro gvian ki, XIX saukuneSi wodebriobas ukavSirdeba.
natyuar sabuTebs, miuxedavad siyalbisa, mainc istoriuli mniSvneloba aqvT. aseT
sabuTebSi ZiriTadad asaxulia is socialur-politikuri urTierTobani, sadac iqmneba
esa Tu is natyuari sabuTi.
qarTuli yalbi dokumentebis SeswavlasTan dakavSirebiT mecnierebs garkveuli
kvleva-Ziebani aqvT Catarebuli, nawilobriv Seswavlilia qarTuli sigelebis erTi
jgufi _ sasisxlo sigelebi, samoqalaqo da sisxlis samarTlis sabuTebi, magram
dRemde gegmazomieri, mizandasaxuli kvleva natyuari sabuTebis Sesaswavlad
Catarebuli araa. qarTuli yalbi dokumentebis gegmiurad Seswavla ki xels Seuwyobs
qarTuli diplomatikis ganviTarebas da saSualebas mogvcems viqonioT koncefcia
qarTuli natyuari dokumentebis Sesaxeb.
96
Nino Shiolashvili
Methods of Research of the Falsified Documents and their Classification in Georgia
Summary
Development of diplomatics, one of the sections of historical science was conditioned by the necessity of
establishing whether the documents were falsified or not. There have always been created the falsified deeds, together with the valid documents. In Georgian diplomatics there are two key forms of falsification: I. Where the document was initially authentic, executed in compliance with all regulations but with time, the interested person has made unilateral corrections – erases the unacceptable words or inserts the data useful for him; II. Where the document was made according to the pre-developed false scheme. Therefore. Therefore, each susceptible document is subject of individual research.
Though there are significant works of Georgian scientists in this sphere but no consistent targeted researches of the falsified documents were conducted. Planned study of the falsified documents would contribute to development of Georgian diplomatics and create conception about Georgian false documents.
97
avTandil kiknaZe, profesori
Tanamedrove diplomatiuri samsaxurebis
mdgomareobis SedarebiTi analizi
(amerikis SeerTebuli Statebis, didi britaneTis,
safrangeTis, germaniisa da italiis magaliTze)
Tanamedrove diplomatiis Sesaxeb Catarebuli kvlevebi, iseve rogorc sxvadasxva
memuaruli literatura kidev erTxel xazs usvams Tu rogori gavleniT sargebloben
sazRvargareTis ganviTarebuli qveynebis diplomatiuri samsaxurebi saxelmwifos
sagareo politikuri kursis SemuSavebisa da ganxorcielebis saqmeSi.
diplomatiisa da sagareo politikis Tema mecnierebisaTvis yovelTvis iyo
gansakuTrebiT saintereso sakvlevi obieqti (kisinjeri, beriji, barstoni, qenani,
pikeringi, haropi, marSali, mauTneri, hoveli, hoskini, isti, dileri, Stilingi, aleni,
hamiltoni da a.S.).
unda aRiniSnos, rom diplomatiis Seswavlis ZiriTad meTodebad gamoiyeneba
politologiuri kvlevis, istorizmis, SedarebiTi da sistemuri analizis meTodebi.
ramdenime aTeuli welia mimdinareobs diskusia diplomatiuri samsaxuris
momavlis Sesaxeb. am diskusiis monawileni ZiriTadad iyofian pesimistebad da
optimistebad, maTze, vinc winaswarmetyvelebs diplomatiis mzis Casvenebas da maT visac
miaCniaT, rom diplomatia jer kidev aris saxelmwifo mmarTvelobis erT-erTi
stabiluri sfero.
mkvlevarTa daintereseba am TemiT gamoiwvia suverenuli saxelmwifoebis,
saerTaSoriso globaluri problemebis, saerTaSoriso da regionaluri konfliqtebis
raodenobis mkveTrma zrdam da im meqanizmebis araefeqturobam, romlebmac unda
daareguliros Tanamedroveobis globaluri problemebi.
am kvlevebs pasuxi unda gaeca iseT kiTxvebze, rogorebicaa: sWirdebaT ki
saerTod ganviTarebul qveynebs diplomatia? xom ar amowura man Tavisi
SesaZleblobebi? aqvs ki mas Sesabamisi Zala da gavlena gaumklavdes Tanamedrove
gamowvevebs? molaparakebebis gziT daareguliros dRevandeli momZlavrebuli
konfliqtebi? arsebobs ki saerTod diplomatiis gavlenis cneba? Tu arsebobs, raSi
gamoixateba igi?
miuxedavad imisa, rom dasavleli mkvlevarebi da cnobili diplomatebi (z. bJezinski, h. kisinjeri) Tanamedrove diplomatiis rols sxvadasxvanairad ganixilaven
da zogjer aknineben kidec, yvela mecnieri aRiarebs mis aucileblobas da
mniSvnelobas. sagareo politikuri uwyebebis da sazRvargareTis diplomatiuri
warmomadgenlobebis mdgomareobis struqturuli analizi sakmaod naTlad metyvelebs
im epoqalur cvlilebebze, ,,romlebic Cvens Tvalwin mimdinareobs saerTaSoriso
arenaze.
98
Tanamedrove sazogadoebrivi da saxelmwifo institutebis ganviTarebam gamoiwvia
is, rom sagareo politikuri problemebis gadawyvetilebebis mimRebma centrma
diplomatiuri uwyebidan qveynebis prezidentebis, premier-ministrebis administraciebsa
da sxva uwyebebSi gadainacvla.
aSS-is saxelmwifo departamenti „axali diplomatiis“ amocanebs Semdegnairad
gansazRvravs: „demokratizaciis“ mxardaWera da adamianis uflebebis dacva mTel
msoflioSi. masobrivi ganadgurebis iaraRis gavrcelebisaTvis winaaRmdegobis gaweva,
samSvidobo procesebisadmi xelSewyoba, ekologiis, ltolvilebis, migrantebis
problemebis mogvareba, saerTaSoriso terorizmis da organizebuli danaSaulis
winaaRmdeg brZola, eTnikuri da religiuri konfliqtebis mogvareba, amerikuli
biznesis xelSewyoba axal bazrebze da sxva.
aSS-is saxelmwifo departamenti axorcielebs qveynis sagareo politikas da
icavs qveynis interesebs sxva qveynebTan mimarTebaSi da saerTaSoriso organizaciebSi.
saxelmwifo departamentis miznebi da amocanebi droTa ganmavlobaSi cvlilebebs
ganicdis qveynis interesebidan da konkretuli saerTaSoriso viTarebidan da
situaciebidan gamomdinare.
aSS-s sagareo politikuri uwyeba da saxelmwifo departamenti Tavisi
saqmianobisas xSirad winaaRmdegobaSi modis Zlier, nacionalur uwyebebTan, romlebic
aseve arian CarTulni qveynis sagareo politikuri gadawyvetilebebis SemuSavebisa da
ganxorcielebis saqmeSi, rogorc saxelmwifo departamenti, magaliTad: Tavdacvis
saministro, prezidentis administracia, dazvervis centraluri sammarTvelo, erovnuli
usafrTxoebis sabWo, kongresi da sxva. isini yvelani warmoadgenen aqtiur moTamaSeebs
sagareo politikuri kursis SemuSavebisas. amerikeli avtorebi didi xania aRniSnaven,
rom saxelmwifo departamenti warmoadgens `biurokratiul pigmeas gigantebs Soris~.1
Tumca, isic unda iTqvas, rom am uwyebebTan poziciebis TanxvedrisTanave
amerikeli diplomatebi, xSirad damoukidebelni arian gadawyvetilebis miRebis dros.
cnobili amerikeli diplomati j. qenani xazgasmiT aRniSnavs, rom Teoriulad
ucxoeTis saxelmwifos yvela aqcia, romelic erTi an meti aqtoris interesebs exeba,
unda ganixilebodes saxelmwifo departamentSi, magram yvela saxelmwifo
departamentisgan da saagentosgan gansxvavebiT, aSS-is saxelmwifo departaments yvelaze
naklebi gavlena aqvs qveynis politikur wreebSi. es mas naklebad efeqturs xdis sxva
oficialur struqturebTan urTierTobisas.2
situacia gansakuTrebiT garTulda bolo xans ganviTarebuli tendenciebis gamo,
rodesac TeTri saxli sagareo politikis mniSvnelovan sakiTxebze, gansakuTrebiT
samxedro-politikuri urTierTobis sferoSi gadawyvetilebebs iRebs mxolod Tavis
uSualo garemocvasTan erTad.
amasTan, marto saxelmwifo departamentma ar dakarga Tavisi tradiciuli rolis da
koordinatoris funqcia sagareo-politikur kursze. saerTaSoriso urTierTobebis
sferoSi garkveuli uflebamosileba gadacemuli aqvT mravalricxovan aqtorebs
vaSingtonis politikuri scenidan. saubaria federaluri mTavrobis ara marto
departamentebsa da saagentoebze, aramed kongresis sxvadasxva komitetebze, romelTa
saqmianobazec koncentrirebulia didi gavlenis mqone jgufebis yuradReba.
erTmaneTTan mopaeqre gavlenis mqone jgufebis da mudmivad cvladi interesebis
pirobebSi vaSingtonSi momuSave ucxoeli diplomatis winaSe dgas sakmaod rTuli
1 Kegley C., Wittkopf E. American Foreign Policy: Pattern and Process. New York. 1996. Р. 385. 2 Kennan G. F. Diplomacy without diplomats? // Foreign Affairs. 1997. September – October. P. 198-212.
99
amocana, moipovos aucilebeli mxardaWera, miaRwios aSS-s mTavrobasTan molaparakebebs
im sakiTxebze romlebic `ormxriv interess” warmoadgenen.
qveyanaSi, sadac sagareo politikuri uwyeba tradiciulad didi avtoritetiT
sargeblobs, sul ufro xSirad warmoiqmneba uwyebaTaSorisi uTanxmoeba da kamaTi.
Tavis droze, britaneTis premier-ministri m. tetCeri gegmavda Форин офис-ის 3
sapirwoned Seeqmna aSS-is erovnuli uSiSroebis sabWos analogi `Foreign Affairs Unit“. 70-iani wlebis dasawyisSi iyo mcdeloba Форин офис-is gavlenidan gamoeyvanad
evropis integraciis sakiTxebi da SeeqmnaT evropis sakiTxebSi ministris Tanamdeboba. am
proeqtis ganxorcielebas maSin xeli SeuSala diplomatiuri uwyebis winaaRmdegobam, Tumca, saboloo jamSi mainc iqna SemoRebuli mTavrobaSi evropis sakiTxebSi ministris
Tanamdeboba. dReisaTvis sagareo politikis koordinacia xorcieldeba premier-
ministris kabinetis doneze, romlis CarCoebSi muSaoben sxvadasxva komitetebi,
romlebic SeimuSaveben sagareo da TavdacviTi politikis, sadazvervo saqmianobis da
evropuli integraciis kursis ZiriTad mimarTulebebs.
forin ofisi aqtiurad monawileobs yvela gadawyvetilebis SemuSavebasa da
miRebaSi da dRemde warmoadgens sagareo politikis mniSvnelovan koordinators. magram
sxva uwyebebTan uTanxmoeba, kerZod premier-ministris aparatTan gardauvalia. am
urTierTobebis Sesaxeb aRniSnavda yofili premier-ministri g. makmillani `araferi
araa imaze rTuli da delikaturi mTavrobis marTvisas, vidre kargi urTierTobis
damyareba premier-ministrsa da sagareo saqmeTa ministrs Sori~. 4 aRsaniSnavia, rom
margaret tetCerma Tavisi mmarTvelobis periodSi oTxi sagareo saqmeTa ministri
gadaayena.
aseTi mdgomareobis Taviseburi dadastureba gaxda didi britaneTis premier-
ministris t. bleris sazRvargareTuli turne 2002 wels, romlis drosac man ramdenime
damoukidebeli gamonaTqvami daafiqsira inglisis sagareo politikis Sesaxeb. aman
mkveTri gaRizianeba gamoiwvia forin ofisis zogierT xelmZRvanels da parlamentis
wevrebs Soris, romlebmac ganacxades, rom jobda premier-ministrs sazRvargareTul
turneSi sagareo saqmeTa ministri gaeSva, radgan aseTi donis vizitebi moiTxovs
`maRal diplomatiur xelovnebas~.
bleris kritikosebi amtkicebdnen, rom Seiqmna STabeWdileba, TiTqos forin
ofisi ignorirebuli iqna, radgan toni blerma mxolod piradi mrCevlebis daxmarebiT
isargebla, uari Tqva ra tradiciuli diplomatiuri biurokratiis daxmarebaze.5
aRsaniSnavia, rom germaniis sagareo saqmeTa saministros da federaluri
kancleris uwyebas Sorisac xSiria azrTa sxvadasxvaoba da uTanxmoebani. germaniaSi
bundeskancleris biuros SemadgenlobaSi hyavs sagareo politikis da usafrTxoebis
politikis sammarTvelo. misi mizania federaluri kancleris sagareo politikuri
saqmianobis uzrunvelyofa, magram is zrdis sakuTar aqtivobas saerTaSoriso kavSirebis
SenarCunebaSi, miTumetes, rom bolo dros saxelmwifoTa meTaurebs Soris piradi
kontaqtebi erT-erTi mniSvnelovani instrumenti gaxda saerTaSoriso problemebis
mogvarebisas.
vinaidan koaliciur mTavrobaSi federaluri kancleris da sagareo saqmeTa
ministris postebi sxvadasxva partiis warmomadgenlebs ukaviaT, azrTa sxvadasxvaoba
3 1968 wels moxda forin ofisis gaerTianeba Tanamegobrobis saqmeTa uwyebasTan, ris Sedegadac man miiRo sagareo da Tanamegobrobis saqmeTa saministros saxelwodeba (forin ofisi). 4 Kegley C., Wittkopf E. American Foreign Policy: Pattern and Process. New York. 1996. 5 La Guardia A., Brogan B. Blair’s odyssey leaves him open to some home truths. The Daily Telegraph. 2002. 31 January.
100
kancleris uwyebasa da sagareo saqmeTa saministros Soris, romelsac ufro xSirad
partiul-politikuri safuZveli udevs, rac pirdapir ar aisaxeba saxelmwifos sagareo
politikis kursze, Tumca droTa ganmavlobaSi aseTi uTanxmoebebi mainc xdeba xolme.
safrangeTSi, sagareo saqmeTa saministro, romelic cnobilia Tavisi
adgilmdebareobidan gamomdinare, rogorc ke dkorse, CarTulia sagareo politikuri
saqmianobis procesSi, romelsac rigi struqturebi axorcieleben. mis struqturebs
miekuTvneba generaluri mdivnis biuro Tavdacvis sakiTxebSi, sadac yvela ministria
warmodgenili, romelTac kavSiri gaaCniaT Tavdacvasa da usafrTxoebasTan.
saministroTaSoriso komiteti muSaobs samxedro aRWurvilobis eqsportis
mimarTulebiTa da evropis ekonomikuri TanamSromlobis xaziT.
kedkorse-s warmomadgenlebi am struqturebis muSaobaSi iReben aqtiur
monawileobas, iseve rogorc gadawyvetilebebis miRebis procesSi. ZiriTad rols
gadawyvetilebebis miRebaSi axorcielebs premier-ministris aparati, xolo gadamwyveti
sityva safrangeTis prezidents ekuTvnis.
safrangeTis mTavroba mkacrad akontrolebs sagareo politikuri aqtiurobis
finansur aspeqts. 1994 wels Seiqmna saministroTaSorisi komiteti, im saxelmwifo
saxsrebis koordinaciisaTvis, romlebic saerTaSoriso saqmianobisTvis gamoiyofa.
am komitetis saTaveSi dgas premier-ministri, komitetSi Sedis mTavrobis yvela
is wevri, romelTa saministroebsac sazRvargareTTan urTierToba aqvT, komitetSi aseve
Sedis prezidentis specialuri warmomadgeneli da generaluri mdivani.
komitetis saqmianobis sferos ganekuTvneba safrangeTis ucxoeTTan kavSirebis,
saerTaSoriso urTirTobebisaTvis biujetidan gamoyofili fondebis gamoyenebis Sesaxeb
informaciis Segroveba, aseve sazRvargareT warmomadgenlobebis raodenobis da sididis
gansazRvra, saerTaSoriso aqtiurobis gazrdisaTvis zomebis miReba da am saqmianobis
amsaxveli yovelwliuri angariSebis momzadeba. sagareo saqmeTa saministro did rols
TamaSobs am komitetis muSaobaSi, saministros generaluri mdivani mis oficialur
gamxmovanebels warmoadgens.6
tradiciul diplomatiur sistemaSi mniSvnelovani cvlilebebi dakavSirebulia
sakmaod prozaul faqtorTan _ sabiujeto finansuri saSualebebis qronikul
ukmarisobasTan. meore msoflio omis Semdeg moxda diplomatiuri biurokratiuli
aparatis kolosaluri zrda. es aisaxeboda mravalricxovani axali damoukidebeli
saxelmwifoebis warmoqmniT da civi omis logikiT. sagareo politikuri problemebis
gazrdili sirTuleebi, romelTa gadawyvetac specialistebis sul ufro farTo wres
moiTxovda, situacia miiyvana iqamde, rom saelCoebi XX s-is bolo aTwleulebSi marto
karieruli diplomatebiT ar iyo dakompleqtebuli.
amJamad saelCos TanamSromlebi sxvadasxva uwyebebis warmomadgenlebi arian _
samxedro, sadazvervo, komerciuli, informaciuli, agrosamrewvelo da a.S. axali XXI s-
is dasawyisisaTvis amerikis saelCoSi londonSi aRiricxeboda TanamSromelTa
araumetes 20%, romlebic miekuTvnebodnen sagareo politikur uwyebas.7
1790 wels, rodesac Tomas jefersoni Seudga aSS-is saxelmwifo mdivnis
movaleobis Sesrulebas, mTeli misi aparati Sedgeboda erTi klerkis, 3 TanaSemwis,
erTi kurierisa da erTi saaTobriv anazRaurebaze myofi Tarjimnisagan. axalgazrda
qveyanas hqonda 2 diplomatiuri warmomadgenloba did britaneTsa da safrangeTSi da 10
sakonsulo posti. saxelmwifo departamentis mTliani biujeti 60 aTas dolarze
naklebi iyo.
6 Enjalran P., Husson Ph. France. The ministry of Foreign Affairs // B. Hocking. ed. Op. cit. P. 71. 7 Perlez J. As diplomacy loses luster, young stars flee state department // American Diplomacy. 2000. 5 September.
101
dReisaTvis aSS-s diplomatiuri urTierTobebi gaaCnia 180-ze met qveyanasTan da
260-mde diplomatiuri da sakonsulo posti aqvs mTeli msoflios masStabiT.
XX s-is 40-iani wlebis bolosaTvis aSS-s saxelmwifo departamentSi 700 adamiani
iricxeboda. 1990 wlisaTvis misi Stati 10500 CinovnikiT gaizarda. 8 dReisaTvis
saxelmwifo departamentsa da sazRvargareTis diplomatiur warmomadgenlobebSi 14 000
diplomati da 60 aTasamde daqiravebuli TanamSromeli muSaobs. 70-ian wlebSi, saSualo
sididis qveyanaSi amerikis saelCoSi 1000 adamiani iyo, romelTagan daaxloebiT 15%
ekuTvnoda saxelmwifo departaments. aSS-s yvelaze msxvili saelCo 1000 kacis
SemadgenlobiT saudis arabeTSi aqvs.9
sazRvargareTis samsaxuris asociaciam 1996 wels gamoaqveyna diplomatiuri
warmomadgenlobebis struqturis monacemebi. msxvil amerikul saelCoSi misiis meTauris
moadgilis garda arsebobs 11 jgufi, romelTa saTaveSic imyofebian maRali rangis
diplomatebi (politikuri mrCeveli, ekonomikuri mrCeveli, diplomatebi, romlebic
pasuxismgeblebi arian sakonsulo da administraciul jgufebze, garemos dacvaze,
samecniero-teqnikur gacvlaze, sazogadoebasTan urTierTobaze da kulturul
urTierTobebze).
amis garda saelCoSi, rogorc wesi, muSaobs koordinatori ltolvilTa
sakiTxebSi, informaciuli sistemebis specialisti, specialisti Sromis, soflis
meurneobis problemebze, daxmarebis programirebis xelmZRvaneli da bolos diplomati,
mdivnis Tanamdebobaze saerTaSoriso saqmeebis ganxriT, romelic garkveulwilad
pasuxismgebelia yvela mimarTulebis koordinaciaze. aseTi mravalricxovani
Semadgenlobis gamo, mxolod zogierT diplomats SeuZlia imedi iqonios elCTan
regularul Sexvedraze an misi uSualo xelmZRvanelobis qveS muSaobaze.
diplomatiuri samsaxuris aparatis zrda aRiniSneboda sxva qveynebSic. 1914 wels
did britaneTSi aSS-is sul 9 elCi iyo, parizis saelCoSi muSaobda 11 adamiani,
vaSingtonSi _ 8. amJamad inglisis saelCo aSS-Si iTvlis 300-mde adamians. 2000 w. forin
ofiss hyavda 2295 TanamSromeli centralur aparatSi 7481 sazRvargareTis
warmomadgenlobebSi, aqedan mxolod 3,5 aTasi iyo diplomatiuri samsaxuris kadri.10
1945 wels ke dkorse-Si saministros saStato ganawesSi iricxeboda 447 adamiani,
2000 wels maTi ricxvi 9475 kacamde gaizarda. maTgan centralur aparatSi moRvaweobda
3806 adamiani, diplomatiur da sakonsulo samsaxurebSi 4366, kulturis institutebSi
1303 adamiani. rogorc wesi, safrangeTis msxvil saelCoSi 100-dan 200-mde diplomati
muSaobs.11
italiis sagareo saqmeTa saministros TanamSromlebis raodenoba 2000 wels
gatarebuli diplomatiuri reformis Semdeg 938-dan 1119-mde gaizarda, personalis
saerTo raodenoba 6200 adamiania (5500 Statiani TanamSromelia, danarCenebi SromiTi
xelSekrulebiT arian).12
germaniis diplomatiuri samsaxuris sistemaSi 90-iani wlebis bolos dakavebuli
iyo 8800 adamiani, 2800 saministros centralur aparatSi muSaobda, 6000 sazRvargareTis
warmomadgenlobebSi. dReisaTvis germaniis diplomatiur samsaxurSi muSaobs 6750
Statiani TanamSromeli, maT Soris: t2100 TanamSromeli muSaobs sagareo saqmeTa
saministros centralur aparatSi, 13 t4650 sazRvargareTis diplomatiur
8 Kennan G. F. Diplomacy without Diplomats? Op.cit. P. 202. 9 The Foreign Service Journal. http/www.afsa.org/fsj/. 10 The Diplomatic Service List 1997. London: HMSO, 1997. P. 15-82. 11 http://www.diplomatie.gouv.fr/en/ 12 http://www.esteri 13 www.auswaertiges-amt.de.
102
warmomadgenlobebsa da misiebSi. amasTan erTad, misiebi sazRvargareT iyeneben 5500
germanel da ucxoel moqalaqeebs, romlebsac adgilsamyofel qveyanaSi arCeven
konkursis safuZvelze. 1200 TanamSromeli droebiT mivlinebulia sagareo saqmeTa
saministroSi sxvadasxva federaluri saministroebidan, miwebidan,
biznesorganizaciebidan da sxva dawesebulebebidan. germanias sazRvargareT aqvs 229
misia, aqedan 153 saelCo, 69 generaluri sakonsulo da sakonsuloebi, 12 mudmivi
diplomatiuri warmomadgenloba saerTaSoriso organizaciebSi da ori specialuri
misia. amaT garda kidev aris: 345 sapatio konsuli. sagareo saqmeTa saministroSi
momuSaveTagan mxolod 688 adamiania diplomati da iricxeba `umaRlesi kategoriis
samsaxurSi~. germaniis sazRvargareTis warmomadgenlobebSi TanamSromlebis saerTo
ricxvidan mxolod 900 adamiania diplomati.14
sagareo saqmeTa saministro warmarTavs germaniis urTierTobebs sazRvargareTis
qveynebTan da saerTaSoriso organizaciebTan germaniis saelCoebis, sakonsuloebisa da
mudmivi diplomatiuri warmomadgenlobebis meSveobiT. is warmoadgens germaniis
interesebs msoflioSi, xels uwyobs saerTaSoriso vaWrobas da icavs germanelTa
uflebebs da interesebs sazRvargareT.
ukanaskneli aTwleulebis ganmavlobaSi sul ufro metad izrdeba mravalmxrivi
diplomatiuri urTierTobebis mniSvneloba, romelmac warmoSva axali tipis mudmivi
diplomatiuri misiebis, e.w. saerTaSoriso organizaciebSi mudmivi diplomatiuri
warmomadgenlobebis Seqmnis aucilebloba.
germaniis federaciul respublikas dReisaTvis mudmivi diplomatiuri
warmomadgenlobebi aqvs gaerTianebuli erebis organizaciaSi _ niu iorkSi da mis
evropul ofisebsa da specializebul saagentoebSi _ Jenevasa da venaSi, evrokavSirsa
da natoSi _ briuselSi, iuneskoSi _ parizSi, evropis sabWoSi _ strasburgSi,
saerTaSoriso organizaciebSi _ romSi, euToSi _ venaSi. aRsaniSnavia, rom mudmivi
diplomatiuri warmomadgenlobebi ar ewevian sakonsulo momsaxurebas. germaniis mudmiv
diplomatiur misiebs saerTaSoriso organizaciebSi xelmZRvaneloben sagangebo da
sruluflebiani elCebi.
profesionali TanamSromlebi arian yvelaze mniSvnelovani aqtivi germaniis
diplomatiur samsaxurSi. moTxovnebi, romlebsac uyeneben TanamSromlebs diplomatiur
samsaxurSi, Zalzed maRalia. maTi amocanebi moicavs problemebis yvelaze farTo wres.
germaniis diplomatiuri samsaxuri dislocirebulia mTel msoflioSi. diplomatiuri
kadrebi eqvemdebareba e.w. rotacias. es personalisagan moiTxovs samuSao adgilis
Secvlas yovel 3-5 weliwadSi. isini centraluri aparatidan samuSaod gadahyavT
sazRvargareTis qveynidan qveyanaSi da Semdeg brundebian sagareo saqmeTa saministros
centralur aparatSi. aqedan gamomdinare, diplomatebisaTvis iSviaTi ar aris Tavisi
profesiuli karieris manZilze mravaljer Seicvalon samuSao adgili da qveyana da
ufro meti dro dahyon sazRvargareTis qveynebSi. sagareo politika ar moicavs
mTavrobis saqmianobis mTel speqtrs maSin, rodesac mTavroba valdebulia qveynis
SigniT sxvadasxva doneebze (federacia, miwebi da municipalitetebi) moagvaros
arsebuli problemebi sazRvargareTis qveynebTan da saerTaSoriso organizaciebTan.
kavSirebis ganviTarebisaTvis mTeli pasuxismgebloba ekisreba diplomatiur samsaxurs,
romelsac warmatebiT maRal profesiul doneze axorcielebs Tanamedrove germaniis
diplomatia ukanaskneli 144 wlis manZilze.
14 www.auswaertiges-amt.de.
103
sagareo urTierTobebis sferoSi kompetenciis sferoebis aRrevam sxvadasxva
aqtorebs Soris da sagareo politikuri uwyebis gaberilma biurokratiulma aparatma,
bevr qveyanaSi aqtualuri gaxada diplomatiuri samsaxuris finansirebis gonivruli
Semcirebis sakiTxi.
Tanamedrove amerikeli diplomatiuri samsaxurisTvis finansuri sakiTxebi
seriozuli problema gaxda. Tavdacvaze da dazvervaze gazrdili sabiujeto asignaciebi
(radgan 1998 w. pentagonma miiRo 7 mlrd. dolariT meti Tanxa, vidre moiTxovda) aseve
diplomatiuri uwyebebebisaTvis biujetis Semcireba, profesional diplomatebs rTul
mdgomareobaSi ayenebs.
diplomatiur samsaxurze sabiujeto xarjebi 80-ian wlebTan SedarebiT 50%iT
Semcirda.15
administraciam 2001 wels sagareo politikaze moiTxova 22 mlrd. dolari.
kongresma es cifri 20,3 mlrd. dolaramde Seamcira. ZiriTadad Semcirebul iqna
asignaciebi mSvidobis SenarCunebis mimarTulebiT (peace keeping), ,,yofili ssrk-s
qveynebisadmi daxmareba, birTvuli iaraRis gavrcelebis Semaferxebel programebze, es
maSin roca senatis komisiam asignaciebi 420 mln. dolarze, e.i. TiTqmis 40% Seamcira
xarjebi saelCoebis usafrTxoebis uzrunvelyofaze.16
dReisaTvis xarjebi sagareo politikaze, ganviTarebadi qveynebisaTvis daxmarebis
CaTvliT, xarjebi saxelmwifo departamentebze, sazRvargareTis samsaxurze,
SeiaraRebaze kontrolzeA(Arms Control and Disarmament Agency), saxalxo diplomatiaze,
`amerikis xmaze” da saerTaSoriso organizaciebis sawevroebi federaluri biujetis
1,7% Seadgens. 2004 wlisaTvis kongresis da administraciis mier es xarjebi kidev
12%iT Semcirda.17
didi britaneTis sagareo politikuri samsaxuris sabiujeto dafinanseba 20 wlis
ganmavlobaSi (1980-2001 wlamde) Semcirda 20%-iT. 1997 wels forin ofisis biujeti 1,1
mlrd. funti sterlingi iyo (biujetis xarjviTi nawilis 0.3%) maSin roca Tavdacvis
saministros biujetma pirvelad gadaaWarba 20 mlrd-s.
finansuri problemebi iwvevs kadrebis qronikul deficits da did sirTuleebs
niWieri axalgazrdebis inglisis diplomatiur samsaxurSi mosazidad. SedarebiT
dabali anazRaureba, Sromis cudi pirobebi, xangrZlivi samuSao dRe, samsaxurSi swrafi
dawinaurebis minimaluri Sansi gaxda mizezi diplomatebs Soris gazrdili
ukmayofilebisa da pesimisturi ganwyobisa.18
`dauSvebelia~ _ aRSfoTebas gamoTqvamdnen TemTa palatis warmomadgenlebi
gamoiyos 20 mlrd. funti sterlingi Tavdacvaze, roca qveynisaTvis ar arsebobs
aranairi safrTxe da Semcirdes xarjebi diplomatebze, romlebic Seadgenen
safrangeTis Sesabamisi samsaxurebis xarjebis naxevars da germaniis xarjebis 1/3-s.19
finansirebis simwires aRniSnaven frangi diplomatebic, imis miuxedavad, rom 2000
wels pirvelad 1995 wlis Semdeg, moxda tendenciebis cvlileba ke dkorse-s biujetis
gazrdis mimarTulebiT. amis miuxedavad, saxelmwifos mier sagareo politikuri
saqmianobisaTvis saxelmwifos mier gamoyofili fondebis TiTqmis naxevars iRebda,
15 Harrop W. C. The conduct of American diplomacy // American Diplomacy. 2000. Spring. V. V. №. 2. P. 2. 16 Marshall P. Adair. AFSA: Foreign Affairs funding crises // American Diplomacy. 2000. V.V, №.3. 17 Harrop W. C. Conduct of American diplomacy // American Diplomacy. 2000. V. V. №. 2. 18 Mauthner R. Diplomatic Disquiet. Financial Times. 1994. 24 January. 19 Howell D. Britannia’s business // Prospect. 1997. 15 January. P. 29.
104
ekonomikis da finansebis saministro, xolo sagareo saqmeTa saministro am fondebis
mxolod 25%-s.20
silvio berluskonis italiis mTavrobis saTaveSi mosvlis Semdeg italiur
presaSi agorda farTomasStabiani kampania diplomatiur samsaxurze gaweuli
uzarmazari xarjebis winaaRmdeg. am dros ar xdeboda im faqtis afiSireba, rom sagareo
saqmeTa saministros saerTo biujeti Seadgenda saxelmwifo biujetis mxolod 0,26%. ar
gaaxmaures isic, rom diplomatiuri samsaxuri moiTxovda sagareo saqmeTa saministros
sabiujeto finansireba gaTanabreboda ZiriTadi evropuli qveynebis sagareo saqmeTa
saministroebis finansirebas. es iyo erT-erTi ZiriTadi debuleba kanonisa `sagareo
politikuri samsaxuris reformis Sesaxeb”, romelic miRebuli iqna parlamentis mier
2000 wels.
drois gamowvevebma Tanamedrove diplomatiur samsaxurebis dRis wesrigSi
reformebis sakiTxi daayena.
aSS-Si prezidentis administracia 90-iani wlebis bolos gamovida `strategiuli
iniciativiT menejmentis sakiTxebSi~. igegmeboda prioritetebis mkafio gamoyofa,
struqturebis reorganizacia, procesebis racionalizacia mciredi asignirebis
pirobebSi. ZiriTadi aqcenti gakeTebuli iqna decentralizaciaze (devolution), mmarTvelobiT funqciebze. am konkretul SemTxvevaSi decentralizacia niSnavda
pasuxismgeblobis ganawilebas aparatis maRal da dabal rgolebs Soris.
menejmentSi strategiuli iniciativis CarCoebSi SemuSavebuli iqna saelCoebis
reorganizaciis specialuri programa. 1992 wlidan 1997 wlamde daarsebul iqna 36 axali
saelCo da sakonsulo. kerZod, sakonsuloebi londonSi, bordoSi, genuaSi, palermoSi.21
patara qveynebis ocdaaT saelCoSi personali Semcirebul iqna. diplomatiuri
samsaxurisaTvis xarjebis Semcirebas ewinaaRmdegebian profesionali diplomatebi. aSS-s
rogorc globalur zesaxelmwifos _ acxadeben isini _ unda hyavdes warmomadgenlebi
msoflios yvela dedaqalaqSi, maSinac ki Tu saelCoSi samuSaod erTi an ori adamiani
darCeba. aucilebelia Cveni yofna gaeroSi mniSvnelovani rezoluciebis kenWisyrisas,
aseve yvelgan, sadac SeiZleba aRmoCenil iqnas sasargeblo wiaRiseuli, an iq, sadac
saerTaSoriso teroristebma SeiZleba TavSesafari ipovon da kidev iq, sadac sahaero
sivrcesTan wvdoma SeiZleba garTulebuli iyos, an iq, sadac amerikeli turistis an
amerikul kompanias da SeiZleba dasWirdes daxmareba an TanagrZnoba.22
saxelmwifo departamentSi Secdomad Tvlian amerikuli istebliSmentis
zogierTi warmomadgenlis azrs diplomatiuri samsaxuris rolis daqveiTebis Sesaxeb
globaluri ekonomikis, telekomunikaciis, internetis, eleqtronuli fostis,
globaluri satelevizio qselis pirobebSi. ra Tqma unda, amboben isini, prezidents
SeuZlia pirdapir daurekos sxva prezidents, magram saeWvoa man SesZlos urTierToba am
qveynis mcodne specialistis kvalificiuri rCevis gareSe, an eqspertis gareSe, romelic
Tanamosaubris enas flobs, icis qveynis istoria da kultura, SeuZlia maTi
Sexedulebebis analizi da ama Tu im gavlenis jgufebis gansazRvra.
amerikeli diplomatebi Tvlian, rom saxelmwifo departamentis warmomadgenloba
kongresSi bevrad Camouvardeba TavdacviTi da sadazvervo uwyebebis masirebul
warmomadgenlebs. yovelTvis, roca Tavdacvis ministri an css-s ufrosi kongresSi
20 Дипкурьер НГ. 2000. 28 сентября. 21 См.: A Forcast for the Mid-twenty-first Century // American Diplomacy. 2000. V. V. №. 2 Commentary; The International Affairs Budget. US Department of State, Bureau of Public Affairs. 1995.October. 22 Hocking (ed). Foreign Ministries.Op.cit. P. 242.
105
midian, maTi mTavari amocana finansirebis miRwevaa, maSin ki, roca saxelmwifo mdivani
kongresSi gamodis sityviT, igi icavs garkveul politikur kurss.
amasTan dakavSirebiT 14 diplomatisgan Semdgari jgufi, romelSic ori yofili
saxelmwifo mdivani _ u. kristoferi da j. Sulci Sedioda, aseve maSindeli saxelmwifo
mdivani kolin paueli da prezidentis mrCeveli usafrTxoebis sakiTxebSi kondoliza
raisi, aseve maRali diplomatiuri rangis Cinovnikebi, gamovidnen kapitoliumze
saxelmwifo departamentis specialuri ofisis gaxsnis ideiT. winadadebis arsi imaSi
mdgomareobda, rom departamentis warmomadgeneli, romelic kongresmenebs
sazRvargareTul pasportebs da vizebs aZlevs, `Seaxsenos maT, rom diplomatebi aseve
warmoadgenen namdvil amerikelebs~. sainteresoa, rom amis Semdeg patriotulad
ganwyobili kongresmenebis da senatorebis mTelma jgufma ganacxada, rom maT ar
gaaCniaT sazRvargareTuli pasportebi.23
2000 wels saxelmwifo departamentis TanamSromlebma moamzades saintereso
dokumenti `Ria werili momaval saxelmwifo mdivans~. misi qvesaTauri sakmaod xatovnad
gamoiyureboda `SOS for DOS” (gadaarCineT saxelmwifo departamenti). werilSi
diplomatebi aRniSnavdnen, rom `saxelmwifo departamenti cudad iyo dakompleqtebuli
kadrebiT `XXI s-is gamowvevebisaTvis _ moZvelebulma procedurebma da saxsrebis
qronikulma ukmarisobamobam Tavis saqme gaakeTa. organizaciuli struqtura
arafunqciuria, TanamSromlebi saqmiT gadatvirTulebi arian, saelCos bevri Senoba cud
mdgomareobaSia. departamentis tradicia da kultura ganaxlebas saWiroebs, maSin, roca
misi personali yoveldRiuri umniSvnelo saqmeebiTaa dakavebuli, ar gaaCniaT ra
moqmedebis saerTo gegma, Cven gavdivarT XXI saukunis zRvis ucnob talRebSi Jangiani
gemiT~.
werilSi aseve aRniSnuli iyo `struqturuli arasrulyofileba, rTuli
procedurebi, uvargisi infrastruqturebi, romlebic xels uSlian diplomatebs
reagireba moaxdinon drois gamowvevebze da saxelmwifo departaments gadaaqcevs
nacionaluri usafrTxoebis sust rgolad~. 24
istoriulma cvlilebebma axali amocanebis winaSe daayena britaneTis sagareo
saqmeTa saministro. omis damTavrebis Semdeg misi ZiriTadi amocana iyo inglisis
sagareo politikuri poziciebis maqsimalurad SenarCuneba imperiis rRvevis pirobebSi.
Seasrula ra dasaxuli miznebi, forin ofisma SeZlo ar daekarga Tavisi sakvanZo
mdgomareoba qveynis sagareo politikuri kursis realizaciisas. inglisuri
diplomatiis umaRlesma profesionalurma donem xeli Seuwyo britaneTis miswrafebas
mieRwia iseTi gansakuTrebuli mdgomareobisaTvis, romelic aRemateboda mis realur
wonas msoflio politikaSi. 25 amis miuxedavad, 70-iani wlebis bolos specialurma
samTavrobo jgufma moamzada moxseneba sagareo politikis marTvis sistemis
reformirebis Sesaxeb. moxsenebis avtorebi iqidan gamodiodnen, rom ZviradRirebuli
diplomatiuri samsaxuri ar pasuxobs axlandel moTxovnebs da unda iqnes
mniSvnelovnad Semcirebuli, am dros ki specialistebi, romelTac SeeZloT britanuli
interesebis dacva, ZiriTadad dakavebulebi iyvnen Sida uwyebriv struqturebSi.
moxsenebaSi aseve iyo winadadeba, rom gaerTianebuliyo diplomatiuri samsaxuri (Foreign Service) da Sida samoqalaqo samsaxuri (Home Civil Service) da maT safuZvelze SeeqmnaT
23 Equipped for the future – Managing U.S. Foreign Affairs in twenty-first century. Henry L. Stimson Center. Washington, 1998, October. 24 Open letter to the next Secretary of State. SOS for DOS // http://www.washdiplomat.com. 25 Allen D. UK. FCO: “Flexible, responsive and proactive”? // B. Hocking (ed). Foreign Ministries. Op.cit. P. 207-225.
106
sagareo politikuri jgufi (Foreign Policy Group). inglisuri diplomatiis sasaxelod unda
iTqvas, rom man SeZlo am biurokratiul SetevasTan gamklaveba.
Cvens Tvalwin mimdinare istoriuli cvlilebebis pirobebSi inglisuri sagareo
politikuri uwyebisaTvis damaxasiaTebeli moqniloba gamoixateba mis unarSi winaswar
daaswros Tavis mowinaaRmdegeebs da daicvas Tavi, sxvagvarad rom vTqvaT _
damoukideblad Caataros sakuTari struqturis reformireba da SeewinaaRmdegos
garedan uwyebis reformirebis mcdelobas. magaliTad, maSin roca bevrma qveyanam
sagareo saqmeTa saministros struqturebSi Canerga e.w. `funqcionaluri principebi~,
forin ofisma uari Tqva am modis ayolaze. britaneli diplomatebi samarTlianad
SiSobdnen, rom `funqcionalobis~ Semotana aucileblad gamoiwvevda bevri sagareo
politikuri saqmeebis sxva uwyebebze gadacemas.
sxva argumentebTan erTad britanelma diplomatebma gamoTqves skeptikuri
mosazreba reformis Sedegebis molodinTan dakavSirebiT da aseve imis
aucilebloblobis Sesaxeba, rom saerTaSoriso saqmeebSi ganxorcielebuliyo
regionaluri da qveyanaTmcodneobis specializaciis logika. saministro Tvlis _
amtkicebdnen britaneli diplomatebi _ rom calkeuli qveynebis specifikis codna da
amis safuZvelze ormxrivi urTierTobebis ganviTareba srulad Seesabameba britanuli
interesebis dawinaurebis miznebs.26
ra Tqma unda, did britaneTSi, iseve rogorc sxva qveynebSi, zogierTma uwyebebma
iCqares daefuZnebinaT sakuTari saerTaSoriso ganyofilebebi. am dros forin ofisma
daiwyo maTTan konstruqciuli urTierTobebis damyareba. am gawonasworebulma
politikam saboloo jamSi diplomatebs saSualeba misca SeenarCunebinaT `TanasworTa
Soris pirvelebis“ statusi.
amerikelebisagan gansxvavebiT, profesionali britaneli diplomatebi
kvlavindeburad ikaveben operatiuli xasiaTis vakansiebis 85-90% yvela diplomatiur
uwyebebSi, centrSi da sazRvargareT. marTalia es aixsneba imiT, rom diplomatiur
samsaxurSi sxvadasxva profesiebis adamianebis ayvana xdeba, rac viwro profilis
specialistebze moTxovnilebis dakmayofilebis saSualebas iZleva.
ar SeiZleba ar aRiniSnos is gansakuTrebuli Seupovroba, romelic forin
ofisma gamoamJRavna Tavisi elCebis rolis SenarCunebisaTvis. forin ofisma SeZlo
winaaRmdegoba gaewia Tavsmoxveuli reformisaTvis, romlis Sedegadac saelCoSi
momuSave sxva uwyebebis warmomadgenlebs SeeZlebodaT elCis gverdis avliT sakuTar
saministroebze uSualod gasvla.
safrangeTSic arsebobs diplomatiuri kadrebis deficiti. 80-iani wlebis
periodSi safrangeTis saxelmwifo aparatis saerTo 10%-iT zrdis fonze, diplomatiuri
samsaxuris muSakTa raodenoba Semcirda 5,5%-iT.
90-ian wlebSi ke dkorse-s Statebi 8%-iT Semcirda. axlad gaxsnili saelCoebis
kadrebiT dakompleqtebis mizniT, sagareo uwyeba evrokavSiris qveynebis dedaqalaqebSi
yovelwliurad amcirebs TiTo diplomatiur Stats. 10-15%-iT mcirdeba sakonsulo
qselic. oficialuri parizi am Semcirebebs xsnis yofil koloniebSi safrangeTis
moqalaqeebis ricxvis SemcirebiT da evrokavSiris qveynebSi integraciuli procesebis
Sedegad ganviTarebuli cvlilebebiT.
rogorc zemoT iqna aRniSnuli, 1998 wels germaniis diplomatiur samsaxurSi
struqturuli reformebis gatareba daiwyo. reformis mizani iyo centraluri aparatis
muSaobis efeqturobis gazrda, saministros qvedanayofebs Soris movaleobebis
racionaluri ganawilebis xarjze. TanamSromelTa ricxvis Semcireba, Sromis
26 Allen D. UK. FCO: “Flexible, responsive and proactive”? // B. Hocking (ed). Foreign Ministries. Op.cit. P. 207-225.
107
organizaciis Tanamedrove meTodebisa da Tanamedrove marketingis danergva.
reformireba Seexo politikur, ekonomikur da kulturul departamentebs. erTdroulad
iqna ganxorcielebuli sazRvargareTis samsaxuris Semcireba. amJamad ukve daixura
germaniis 20 warmomadgenloba sazRvargareT. saqme exeboda ZiriTadad
warmomadgenlobebs afrikis qveynebSi da sakonsuloebs evrokavSiris qveynebSi.27
italiis diplomatiur samsaxurSi gaTvaliswinebuli `racionalizaciis~
reformis Sedegad aseve likvidirebuli iqna sakonsuloebis garkveuli raodenoba.
1999 wels evropaSi daixura 6 sakonsulo, kanadaSi _ erTi. aseve gauqmebul iqna
generaluri sakonsulo berlinSi da sakonsulo avstriaSi. amis miuxedavad, kadrebis
deficiti warmoadgens italiuri diplomatiis mtkivneul problemas. 2000 wlis kanonis
safuZvelze sagareo saqmeTa saministros Statebi 20%-iT gaizarda.28
sagareo saqmeTa saministroSi italiis premier-ministris s. berluskonis
mosvliT, romelmac 2002 wlis ianvarSi sagareo saqmeTa ministris portfelic Caibara.
„apeninis naxevar kunZulze daiwyo diplomatiuri samsaxuris radikaluri reformireba.
berluskonim italiis diplomatiuri samsaxuris reformirebis gegmis SemuSavebis
SekveTa or konsaltingur firmas daukveTa, romelTagan erTi tadiciulad
konsultacias uwevs britanel Cinovnikebs saxelmwifo aparatis funqcionirebis
sakiTxebSi.
britaneli specialistebis mier Catarebuli Semowmebis Sedegad gakeTda daskvna
imis Sesaxeb, rom farnezina saerTaSoriso arenaze italiis sagareo politikis
gatarebis dros codavs fragmentulobiTa da improvizaciiT, ekonomikuri
sakiTxebisadmi arasakmarisi yuradRebiT da mkafiod gamoxatuli kasturi elitarizmiT.
britanelma konsultantebma berluskonis urCies, rom gaeerTianebina sagareo saqmeTa
saministro da sagareo vaWrobis saministro erT uwyebad (kanadis msgavsad), riTac
uzrunvelyofda mmarTvelobis berketebis koncentrirebas politikur, ekonomikur,
socialur, kulturul sferoebze sagareo urTierobebis mimarTulebiT (britanuli
forin ofisis msgavsad). mowveuli konsultantebis ZiriTadi daskvna iyo, rom farnezina
unda gamxdariyo `biznesis katalizatori~. 29 am mizniT, SeTavazebul iqna saelCoebis
da sakonsuloebis ricxvis Semcireba. diplomatiuri saqmianoba unda gaZlierebuliyo
mxolod im qveynebTan, romelTanac urTierToba maqsimalur sargebels moutanda
qveyanas. aseve unda momxdariyo sazRvargareT momuSave personalis Senaxvaze saxsrebis
ekonomia, adgilobrivi specialistebis mozidvis xarjze. amis garda, rekomendaciebi
iTvaliswinebda sabiujeto saxsrebis xarjvaze monitoringis sistemis SemoRebas,
sagareo politikis amocanebis ufro mkafiod Camoyalibebas, dasaSveb normaSi unda
moeyvanaT fardoba dasaxul miznebsa da miRweul Sedegebs Soris.
berluskoni gamovida gancxadebiT, rom diplomatiis mTavar amocanas warmoadgens
biznesisaTvis xelSewyoba, amitom yvela italiurma saelCom `brZolis wina xazze“
unda daikavos adgili sazRvargareT italiis ekonomikuri winsvlis gasaZliereblad~.
man aSS-is magaliTze dayrdnobiT SesTavaza sagareo saqmeTa saministros italiisaTvis
yvelaze mniSvnelovan qveynebSi elCebad gaegzavnaT ara karieruli diplomatebi, aramed
saqmiani wreebisa da biznesis warmomadgenlebi.
am da sxva sakiTxebSi berluskonisTan polemikaSi Sevida profesionalur
diplomatiur sivrceSi yvelaze gavleniani diplomatiuri muSakebis profkavSiri. erTis
mxriv, profkavSirebis xelmZRvanelebma dadebiTad Seafases idea farnezinas xelSi
27 Терехов В. П. Дипломатическая служба Германии // Дипломатическая служба. Под ред. Торкунова А.В. 28 http://www.esteri.it/. 29 IBID.
108
sagareo urTierTobebis sferoSi ZiriTadi uflebamosilebis Tavmoyra, romlebic
sxvadasxva saxelmwifo institutebs Soris iyo gafantuli. meores mxriv ki maT
ganacxades, rom rig qveynebSi saelCoebze da sakonsuloebze uaris Tqmas negatiuri
Sedegebi mohyveboda. kerZod, italia, romelic gaeros uSiSroebis sabWos mudmivi
wevrobis pretendentia, SeiZleba am qveynebis xmebi dakargos. ukmayofileba gamoiTqva
aseve adgilobriv mosaxleobasTan masiurad SromiTi xelSekrulebebis gaformebis
Taobazec, im safrTxis gamo, rom adgilobrivi kadrebis didma raodenobam `TavianTi
erovnuli interesebidan gamomdinare SeiZleba imoqmedon, ramac gadacdoma SeiZleba
gamoiwvios~.
diplomatiuri muSakebis profkavSirSi gaixsenes, isic rom elC-biznesmenebis
amerikuli sistemas TviT aSS-Sic seriozulad akritikeben.
rTulia imis Tqma, farnezinas reformireba ramdenad Sors SeiZleba wavides, imis
gaTvaliswinebiT, rom istoriulad igi erT-erTi yvelaze Zlieri da gavleniani
saxelmwifo uwyebaa italiaSi.
Tanamedrove diplomatiur samsaxurebSi mimdinare procesebis kvlevebi
adasturebs sxvadasxva qveynebis diplomatiur samsaxurebSi procesebis arsebiT
identurobas. sagareo politikuri uwyebebi TiTqmis erTi da igive problemebs awydebian
da eZeben gzebs maTi gadalaxvisaTvis. profesiuli diplomatiuri samsaxurisaTvis
Zalzed urTules gamowvevad iqca sabiujeto dafinansebis mniSvnelovnad Semcireba.
umravles yveynebSi sabiujeto saxsrebis mkveTrma Semcirebam karieruli diplomatebis
Semcireba da diplomatiuri personalis raodenobis optimizacia gamoiwvia.
ra Tqma unda sabiujeto Tanxebis Semcirebam da Sida reorganizaciebma didi
gavlena moaxdina sagareo uwyebebSi fsiqologiur ganwyobaze da adamianis faqtorze.
sagareo politikur uwyebebSi vakansiebis Sevsebam sxva uwyebebis warmomadgenlebis mier,
umaRles politikur Tanamdebobebze politikuri daniSvnebis mankierma praqtikam
mniSvnelovanwilad Seaferxes karieruli diplomatebis samsaxurebrivi winsvla, ramac
bunebrivia, gamoiwvia maTi ukmayofileba.
Seqmnilma xelsayrelma ekonomikurma koniuqturam gamoiwvia yvelaze
perspeqtiuli da niWieri diplomatiuri kadrebis gadineba kerZo biznesis struqturebSi.
unda aRiniSnos, rom am faqtorebis gaTvaliswinebiT sakadro problemebi SeeqmnaT
ganviTarebuli qveynebis sagareo politikur uwyebebs, romlebic ukanasknel aTwleulSi
ganicdian perspeqtiuli diplomatiuri kadrebis naklebobas da maTi uwyebebi
yovelwliurad 10-15%-iT daukompleqtebeli rCeba.
aseTia mokled Tanamedrove diplomatiuri samsaxurebis mdgomareobis
SedarebiTi analizi aSS-is, didi britaneTis, safrangeTis, germaniisa da italiis
magaliTze, rac kidev erTxel mowmobs imas, rom Tanamedrove diplomatias jer kidev ar
amouwuravs Tavisi SesaZleblobebi da igi kvlav rCeba saxelmwifoebis sagareo
politikuri kursis ganxorcielebis mTavar meqanizmad.
109
Avtandil Kiknadze
Modern diplomatic service comparative analysis (on the examples of
USA, Great Britain, Germany, Italy and France)
Summary
The article examines problems, principles and methods of diplomatic service in USA, Great Britain, Germany Italy and France in comparative manner. The state of diplomatic institutions in these countries is observed. Considerable attention is paid to genesis and evolution of diplomacy in the above-mentioned states. The article discusses different dimensions of modern diplomacy, as well as its ceremonial and prospects.
110
maka kvaracxelia, istoriis doqtori
saqarTvelos eklesiis istoriis sakiTxebi Tbilisis
sabWos aRmasrulebeli komitetis
rezoluciebsa da gadawyvetilebebSi
Tbilisis centralur arqivSi daculia dokumentebi da masalebi, romelic
moicavs periods 1921 wlidan XX saukunis 90-ian wlebamde. sabWoTa xelisuflebis
damyarebisTanave qalaqis mmarTvelobis mowyoba Tbilisis revoluciuri komitetis
SeqmniT daiwyo, revoluciurma komitetma 11 Tve iarseba, ris Semdegac qalaqis
mmarTveloba tfilisis muSaTa da wiTelarmielTa deputatebis sabWos gadasca. qalaqis
mTavrobam pirvelive dReebSi warmatebulad auwyo fexi sabWoTa politikas yvela
sferoSi, maT Soris eklesiasTan damokidebulebaSi.
1923 wlis dasawyisSi cvlilebebi moxda saqarTvelos administraciul-
teritoriul dayofaSi da mis marTva-gamgeobaSi. Tbilisis aRmasrulebeli komitetis
prezidiumis 1923 wlis 6 Tebervlis dadgenilebiT moxda qalaqisa da samazro
aRmasrulebeli komitetebis SeerTeba, 1929 wlamde Tbilisis mazris SemadgenlobaSi
Sedioda da Tbilisis muSaTa da wiTelarmielTa saqalaqo sabWos aRmasrulebel
komitets eqvemdebareboda: martyofis, zemo da qvemo walkis, sagarejos, norios,
avWalis, axbulaxis, priutis, wyneTis, asureTis, kojris, yaraiazis, TeleTis, diRmis,
sarTiWalis, gomboris, manglisis Temebi (sul 17 Temi). xolo 1929 wlidan 1931 wlamde
gaerTianebuli iyo Tbilisisa da borCalos mazrebi da Tbilisis olqi dayofili iyo
12 raionad da 86 sabWod.1 Sesabamisad am teritoriaze arsebuli eklesia monastrebi da
„morwmuneTa sazogadoebebi~ Tbilisis muSaTa da wiTelarmielTa saqalaqo sabWos
aRmasrulebeli komitetis winaSe iyvnen angariSvaldebulni.
sabWoTa ruseTis mier saqarTvelos dapyrobis Semdeg saqarTvelos samociqulo
marTlmadidebeli eklesia umZimes mdgomareobaSi aRmoCnda, rac ganpirobebuli iyo,
erTis mxriv sabWoTa xelisuflebis antireligiuri politikiT, xolo meores mxriv
ruseTis eklesiis damokidebulebiT. saqarTveloSi 1917 wels aRricxulia 1130 moqmedi
eklesia-monasteri, 2609 mRvdeli, 227 mTavardiakoni, 1606 diakoni, 29 mamaTa monasteri
1188 beriT, 6 dedaTa monasteri 280 monazvniT. 1921 wlidan iwyeba eklesia monastrebis
daxurva, samRvdelo pirTa devna, Seviwroeba, eklesiebis qonebis konfiskacia da sxv.
1924 wlis 21 noembris dadgenilebiT saqarTvelos centraluri aRmasrulebeli
komiteti xalxs eklesia-monastrebis gaxsnis uflebas mxolod maSin miscemda, Tu
soflebsa da qalaqebSi daarsdeboda „religiuri sazogadoebebi“, romelTa damfuZnebel
wevrTa ricxvi Svidze naklebi ar iqneboda. amasTanave, morwmuneni taZrebs, samlocvelo
saxlebsa da sxva qonebas usasyidlod miiRebdnen saTanado xelSekrulebis safuZvelze,
1 Tbilisis centraluri arqivi, Ffondi 1, anaweri 1, saqme fondis aRwera, tomi 1, furceli 3.
111
romelic gaformdeboda adgilobrivi sabWos aRmasrulebel komitetsa da `religiur
sazogadoebas~ Soris.
religiuri sazogadoebebis registraciis bolo vada 1 Tebervali iyo da 1924
wlis 16 TebervlisaTvis tfilisis aRmaskomis prezidiums moaxsenebdnen, rom aRniSnuli
dadgenilebis Sesabamisad tfilisis aRmaskomis mier registraciaSi gatarda Semdegi
religiuri sazogadoebebi:
1. tfilisis avlabris wmida marines religiuri sazogadoeba;
2. tfilisis yazanis RvTismSoblis religiuri sazogadoeba;
3. tfilisSi mcxovreb axalcixis qarTvel ebraelTa sazogadoeba;
4. tfilisis kaloubnis eklesiis religiuri sazogadoeba;
5. tfilisis qvaSveTis wmida giorgis eklesiis religiuri sazogadoeba;
6. tfilisis veris nikolozis religiuri sazogadoeba;
7. tfilisis anCisxatis eklesiis religiuri sazogadoeba;
8. tfilisis wmida samebis religiuri sazogadoeba;
9. tfilisis kukiis wmida nikolozis religiuri sazogadoeba;
10. tfilisis wmida feodosiis Cernigovis eklesiis religiuri sazogadoeba;
11. tfilisis germanelTa wmida petre-pavles religiuri sazogadoeba;
12. tfilisis wmida aleqsandres da nikolozis religiuri sazogadoeba;
13. tfilisis ebraelTa meore samlocvelo saxlis religiuri sazogadoeba;
14. tfilisis didmowamis estates religiuri sazogadoeba;
15. tfilisis qristian malakanTa religiuri sazogadoeba;
16. tfilisis mTawmindis mamadaviTis religiuri sazogadoeba;
17. navTluRis wmida barbares eklesiis religiuri sazogadoeba;
18. tfilisis feriscvalebis religiuri sazogadoeba;
19. tfilisis qristian adventistebis me-7 dRis religiuri sazogadoeba;
20. tfilisis wmida ioane RvTismSoblis religiuri sazogadoeba;
21. tfilisis somxis samebis wmida RvTismSoblis religiuri sazogadoeba;
22. tfilisis wmida prosoviis eklesiis religiuri sazogadoeba;
23. patarZeulis wmida Sios religiuri sazogadoeba /gare - kaxeTi/;
24. tfilisis wmida mixail tverskis religiuri sazogadoeba;
25. tfilisis kukiis aleqsandre nevelis religiuri sazogadoeba;
26. tfilisSi mcxovreb cxinvalis ebraelTa religiuri sazogadoeba;
27. tfilisis sionis sakaTedro taZris religiuri sazogadoeba;
28. tfilisis avlabris petre-pavles religiuri sazogadoeba;
29. tfilisis avlabris mTavarangelozis religiuri sazogadoeba.2
RvTismsaxurTa Seviwroeba, eklesia-monastrebis daxurva da ngreva Cveulebrivi
movlena gaxda im fonze, rodesac TbilisSi saqarTvelos sapatriarqos CamoarTves
samxedro taZari, daxures anCisxati, gelaTi, alaverdi, miiTvises saqarTvelos
sapatriarqo rezidencia... Tbilisis aRmasrulebel komitetSi miRebuli dadgenilebebi
Tu gadawyvetilebebi aRaravis ukvirda. daxuruli taZris sxva daniSnulebiT gamoyeneba,
an taZris adgilas sxva Senobis ageba xSirad damcirebis mizans atarebda. amgvari
faqtebis araerTi magaliTi aris asaxuli arqivSi dacul dokumentebSi.
tfilisis aRmasrulebeli komitetis mcire prezidiumis 1924 wlis 23 aprilis
sxdomaze ganixiles sakiTxi feodosievis quCaze (axlandeli vano sarajiSvilis quCa)
da aleqsandres baRSi eklesiebis darRvevis Sesaxeb. daadgines winadadeba miecaT
qalaqis keTil-momwyobi ganyofilebisaTvis dauyovnebliv Sesdgomoda eklesiebis
2 Tbilisis centraluri arqivi, Ffondi 1, anaweri 1, saqme 216, furceli 9.
112
darRvevas. 3 Tbilisis aRmaskomis gafarToebuli prezidiumis sxdomis 1924 wlis 5
ivnisis sxdomaze ganixiles sakiTxi yofili feodosievis eklesiis Senobis gadakeTebis
Sesaxeb da daadgines _ eklesiis Senoba gadakeTebuliyo qalaqis muzeumis binad.4 1909-
1910 wlebSi aSenebul rusul marTlmadideblur eklesias gumbaTebi moungries da
sazogadoebriv Senobad gadaakeTes.
Tbilisis aRmaskomis mcire prezidiumis 1924 wlis 26 ivlisis sxdomis oqmidan
irkveva, rom kviracxovlis eklesiis Senoba raionul klubad gadakeTebula.5
qalaq Tbilisis prezidiumma 1928 wels gadawyvita leninis raionSi, naZaladevSi,
daketili taZris adgilze axali abanos ageba, eklesiis saaRmSeneblo-samrewvelo
aqcionerulma sazogadoebam „samSenma“ samuSaos sirTulisa da specifikis
gaTvaliswinebiT sakiTxi Tavis Tavze aiRo. 6 qalaq Tbilisis aRmaskomis keTilmowyobis
ganyofilebis gankargulebis safuZvelze 1928 wlis 18 agvistos dainiSna specialuri
komisia, romelsac daevala leninis ubanSi mdebare eklesiis daqceuli kedlebis
nawilidan aguris da sxva masalis gadarCena, romelic unda moxmareboda iqve asageb
abanos.7
aRsaniSnavia, rom Tavdapirvelad abanos ageba rezervuaris baRSi unda
momxdariyo, magram gadawyvetileba Secvales da arCevani pionerebis mier dakavebul
yofili eklesiis Senobaze SeaCeres.8
tfilisis olqis aRmaskomis mcire prezidiumis 1929 wlis 9 oqtombris sxdomaze
daadgines: „Tanaxmad sagarejos soflis krebis dadgenilebisa, aRiZras Suamdgomloba
saqarTvelos centraluri aRmasrulebeli komitetis winaSe, raTa sagarejoSi arsebuli
ioane naTlismcemlis eklesia gauqmebul iqnas“.9
1931 wlis 18 seqtembers diRmis mcxovreblebma gaerTianebul krebaze gadawyvites
yofili eklesiis Senoba skolis Senobis asagebad gamoeyenebinaT. diRmis sasoflo
sabWoze amgvari sityvebic gaJRerda „Cven, diRomis glexobam ukve SevigrZeniT
samRvdeloebis crumorwmuneoba da rogorc maTi interesebi iyo mimarTuli mSromelTa
interesebis CaxrCobisaken da CvenTan momxdari cocxali magaliTiT, Tu rogor Sevida
mRvdeli qurdiviT eklesiaSi da gamoitana eklesiis qoneba, yovelive amis Semdeg Cven,
diRomis glexobas sruliaT mizanSewonilaT migvaCnia im dangreul eklesiebis masala
gamoyenebuli iqnas axlad asageb SkolasaTvis, riTac saSualeba mogvecema glexobas,
aRvzardoT Cveni momavali Taoba“.10
tfilisis sabWos prezidiumis 1931 wlis 29 seqtembris sxdomaze moismines diRmis
mcxovrebTa Suamdgomloba diRomSi arsebuli eklesiis dangrevisa da mis nacvlad
skolis agebis Sesaxeb da daadgines daekmayofilebinaT maTi moTxovna.11
Tbilisis sabWos prezidiumis 1933 wlis 20 agvistos sxdomaze ganixiles sakiTxi
yofili miliutinis eklesiidan mobinadreTa gamosaxlebis da misi puris sacxobad
gadakeTebis Sesaxeb.12
3 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 185, furclebi 88-89. 4 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 183, furceli 35. 5 Tbilisis centraluri arqivi, Ffondi 1, anaweri 1, saqme 185, furceli 144 6 Tbilisis centraluri arqivi, Ffondi 5, anaweri 1, saqme 431, furceli 51. 7 Tbilisis centraluri arqivi, Ffondi 5, anaweri 1, saqme 431, furceli 50. 8 Tbilisis centraluri arqivi, Ffondi 5, anaweri 1, saqme 431, furceli 31. 9 Tbilisis centraluri arqivi, fondi 1, anaweri 1, saqme 765, furceli 1. 10 Tbilisis centraluri arqivi, fondi 1, anaweri 1, saqme 964, furceli 1. 11 Tbilisis centraluri arqivi, fondi 1, anaweri 1, saqme 964, furceli 1. 12 Tbilisis centraluri arqivi, fondi 1, anaweri 1, saqme 1149, furceli 14.
113
mogvianebiT vxvdebiT gadawyvetilebebsa Tu dadgenilebebSi faqtebs eklesiebis
sxva daniSulebiT gamoyenebis Sesaxeb, magaliTad: 26 komisris raisabWos
aRmasrulebeli komitetis 1964 wlis 2 dekembris gadawyvetilebidan irkveva, rom
gelaTis quCisN#13-Si mdebare wmida ninos eklesia iricxeboda 26 komisris sabinao
sammarTvelos komunaluri meurneobis fondSi da saxalxo meurneobis sabWo
saxelosnod iyenebda da saijaro qiras #34 saxlmmarTvelobas uxdida. aRniSnuli
gadawyvetilebiT aRmaskomma gadawyvita taZari Camoewera 26 komisris saxelobis
raionul sabinao sammarTvelos komunaluri meurneobis fondidan da gadaeca saxviTi
xelovnebisa da kulturis ZeglTa dacvis sammarTvelosaTvis.13
Tbilisis oqtombris raionis mSromelTa deputatebis sabWos aRmasrulebeli
komitetis 1976 wlis 18 Tebervlis gadawyvetilebaSi „raionSi kulturis ZeglTa dacvis,
memorialuri dafebis movla-patronobis da maTi Semdgomi gaumjobesebis RonisZiebaTa
Sesaxeb“ vkiTxulobT: „xeTagurovis quCa #7-Si mdebare wminda nikolozis eklesia,
romelic me-19 saukunis xuroTmoZRvrebis saukeTeso nimuSia, gamoyenebulia
gramfirfitebis gaerTianeba „melodiis“ sawyobad, maszed miSenebulia komunaluri
sacxovrebeli saxlis damxmare saTavsoebi.“ xolo n. CxeiZis quCaze mdebare me-17
saukunis nageboba, cnobili „CuRureTis bazilikis“ saxelwodebiT, sacxovrebel saxlad
iyo gadakeTebuli da usistemod damxmare saTavsoebi hqonda miSenebuli.14
aRsaniSnavia, rom Tbilisis sabWos aRmaskomis fondSi daculia qalaq tfilisSi
arsebul Zveli arqiteqturis monumentalur ZeglTa sia, romelnic Tanaxmad
saqarTvelos centraluri aRmasrulebeli komitetis 1924 wlis 4 ivnisis N95
dadgenilebisa, daculi unda yofiliyvnen xeluxleblad:
1/ anCisxatis eklesia da samreklo;
2/ metexis eklesia;
3/ sionis eklesia Zveli samreklos nangrevebiTa da axali samrekloTi;
4/ lurji monasteri /veraze/;
5/ jvaris mama /ierusalimis quCaze/;
6/ karis wmida giorgis eklesia /anCisxatis quCaze/;
7/ dariis monasteri;
8/ mama daviTi /mTawmindaze/;
9/ qvaSveTis eklesia /rogorc xelovnebis Zegli/;
10/ avlabris wm. marines eklesia;
11/ vanqi;
12/ surbgeorgi. saiaTnovas saflaviT da Zveli arabuli warweriT /maidanze/;
13/ hreStakapeti /abanoebTan/;
14/ surbniSani;
15/ xojavanqis eklesia samrekloTi, galavniTurT da sami mavzoleumiT;
16/ feTxainis eklesia samrekloTi da e.w. aTeSqiT;
17/ qalTa monasteri wmida stefanesi /yofili bebuTovis q./;
18/ noraSenis eklesia /sionis eklesiasTan/;
19/ kaTolikeTa Zveli eklesia miZinebisa /Zvel tfilisSi/;
20/ meCeTi Sahabazisa /avlabris xidis yuresTan/.15
saqarTvelos sabWoTa socialisturi respublikis centraluri aRmasrulebeli
komitetis 1924 wlis 4 ivnisis N95 dadgenilebis Tanaxmad ganaTlebis saxalxo
13 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 87, anaweri 1, saqme 1405, furceli 52. 14 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 71, anaweri 1, saqme 2041, furceli 16. 15 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 216, furceli 15.
114
komisariatma Seadgina instruqcia siZveleTa, xelovnebis da bunebis ZeglTa aRricxvisa
da dacvis Sesaxeb. instruqciaSi xuroTmoZRvrul ZeglTa Sesaxeb aRniSnulia, rom
mazris aRmaskomebs da mazris qvemdebare organoebs /TemaRmaskomebsa da sasoflo
sabWoebs/ daevalaT siZveleTa, xelovnebis da bunebis ZeglTa ganyofilebis mier
aRricxvaze ayvanili Senobebis dasacavad mieRoT saTanado zomebi xuroTmoZRvrebis
ZeglTa dasacavad /saerTo nagebobis Senobebi, cixe-koSkebi, sarwmunoebrivi kultis
Senobebi da sxv./. amasTanave, dasaxelebuli xuroTmoZRvrebis ZeglTa mimarT
unebarTvod ikrZaleboda: maTi dangreva-daqceva; gadakeTeba, romelic gamoiwvevda
Zeglis Sinagani an garegani saxis Secvlas; remonti; Senobis ageba an miSeneba, romelic
gamoiwvevda Zeglis garegani saxis daCrdilvas da sxva. Tu Senobas sarestavracio
samuSao dasWirdeboda, unda momxdariyo mxolod siZveleTa, xelovnebis da binebis
ZeglTa dacvis ganyofilebis mier sagangebod damtkicebuli gegmis mixedviT. Zeglebis
gamoyenebis TvalsazrisiT miiRes sami kategoria: 1. samecniero-samxatvro da
saarqeologo mniSvnelobis Zeglebad, rac saCvenebel-samuzeumo xasiaTis iyo da
SeiZleboda misi praqtikuli gamoyeneba; 2. Zeglebi, romelTa gamoyeneba samuzeumo
koleqciebis mosaTavseblad iyo SesaZlebeli maTi istoriuli Rirebulebis dacvis
dauzianeblad, sagangebo xelSekrulebis safuZvelze SeiZleboda gadascemoda
dawesebulebas, sazogadoebriv organizacias an kerZo pirs; 3. Zeglebi, romelTa
gamoyeneba dasaSvebi iyo mxolod samecniero da saCvenebeli-samuzeumo miznisTvis da
romelTa garegnuli istoriul-mxatvruli saxe da Sinagani „morTuloba“ daculi unda
yofiliyo.16
marTalia, didi riskis fasad, magram qalaqis sabWos aRmaskomSi gamarTul
sxdomebze sabWos wevrebi xandaxan axerxebdnen taZris gadarCenas. magaliTad 1925 wlis
qalaqis aRmaskomis keTilmowyobis ganyofilebis mier Seiqmna specialuri komisia
TbilisSi noraSenis da `cixis patara“ eklesiebis dangrevis mizanSewonilobis Sesaxeb,
axali quCis gayvanasTan dakavSirebiT. komisiis wevrebma, romelTa Soris iyvnen: inJineri
Saqro qurdiani, profesori sargis kakabaZe, profesori daviT CubinaSvili, giorgi
Citaia, Salva Cxetia, qalaqis aRmaskomis teqnikuri revizori inJineri abaSiZe
moaxerxes daecvaT taZrebi. maT SeZles daemtkicebinaT, rom qalaqis koloritis da
istoriuli mniSvnelobis SesanarCuneblad saWiro iyo am istoriuli Zeglebis
SenarCuneba.17
taZris fizikuri ganadgurebis sakiTxi Tu ar aRiZvreboda, misi qoneba mainc
ganwiruli iyo. bolSeviki aqtivistebi eklesia-monastrebidan daurideblad ezidebodnen
saeklesio qonebas, anadgurebdnen xatebsa da saRvTismsaxuro wignebs. maT sapatriarqo
qonebis nawili daitaces, nawili gadayares. qalaqis sabWos aRmaskomSi iqmneboda
specialuri komisiebi, romlebic aRwerdnen eklesia-monastris qonebas, axdendnen
nivTebis realizacias, anawilebdnen dawesebulebebSi da sxv.
Tbilisis sabWos aRmaskomis 1930 wlis 10 ianvriT daTariRebul oqmSi
vkiTxulobT: „tfilisis muSaTa farTo moTxovnilebisa gamo, mizanSewonilad
CaiTvalos tfilisis yvela zarebis moxsna. winadadeba mieces komunalur ganyofilebas,
dauyovnebliv Seudges qalaqSi arsebuli yvela eklesiis zarebis moxsnas da gadaeces
„rudmetaltorgs“. - neba daerTos ganaTlebis saxalxo komisariatis mier aRricxvaze
aRebuli istoriuli kulturis SenobaTa (eklesiebis) zarebis realizaciidan Semosuli
Tanxa, rogorc TbilisSi, ise provinciaSi Cairicxos samecniero dawesebulebaTa
16 Tbilisis centraluri arqivi, fondi 1, anaweri 1, saqme 531, furclebi 1-2. 17 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 78, furclebi 317-318.
115
mmarTvelobis kultfondSi da siZveleTa dacvis specialur fondSi.“18 Tan erTvis „sia
tfilisSi mdebare istoriuli kulturis SenobaTa, romelTac hqondaT zarebi: sioni,
anCisxati, dariis monasteri, jvaris mama, vanqi, sufsarqisi, feTxaini, stefanes
monasteri, surf-niSani, xoraSeni, jigraSeni, qviSeTi /xelovnebis Zegli/.“19
erT-erT dokumentSi, romelic daTariRebulia 1930 wlis 6 martiT, komunaluri
meurneobis gamgis moadgile kiRuraZe cnobas awvdis Tbilisis saolqo aRmaskomis
Tavmjdomares imis Sesaxeb, rom Tbilisis saqalaqo sabWos aRmaskomsa da
„rudmetaltorgs“ Soris dadebuli xelSekrulebis Sedegad maT mier gaiyida zarebi -
tona 610 maneTad. mTlianad qalaqis eklesiebidan moixsna da gadaeca „rudmetaltorgs“
sawyobisaTvis brinjao - 32 543 kg. rkina - 2 879 kg. TiTberi 907 kg, Tuji – 205 kg.
aRebulma Tanxam Seadgina 19769 maneTi da 08 kapiki, romelic mTlianad gadairicxa
zooparkis mSeneblobis fondSi.20
tfilisis olqis aRmaskomisa da tfilisis sabWos gamwesrigebeli sxdomis 1930
wlis 10 ianvris oqmSi vkiTxulobT: „aRebuli Tanxa moxmardes zoologiuri baRisa da
kulturul-dasasvenebeli saxlis mowyobas“.21
Tbilisis centralur arqivSi daculia sxvadasxva taZridan konfiskacirebuli
nivTebis CamonaTvali.22 magaliTad mamkodis wmida giorgis saxelobis monastris qonebis
konfiskacias avWalis raionul aRmaskomSi Seqmnili specialuri komisia awarmoebda,
romelic detalurad aRwerda, afasebda da axarisxebda monastris mTel qonebas misi
Semdgomi realizaciisaTvis. 23 aRwerilia: barZimi, feSxumi, jvari, kovzi, sanawile,
xatebi, saeklesio wignebi, barZim-feSxumis gadasafarebeli, Sandlebi, fulis Sesawiri,
samRvdelo pirTa Sesamoseli, iazmis wylis Sesanaxi, xaliCa, zarebi, gvirgvinebi,
saxareba da sxv. aRmaskomis mcire prezidiumis 1924 wlis 5 Tebervlis sxdomaze
gadawyvites mamkodis monasterSi aRwerili nivTebi, aRwerilobiTi siis Tanaxmad,
gadascemoda adgilobriv glexTa komitets adgilobrivi saWiroebisaTvis. 24 sabolood,
raionuli aRmaskomis gadawyvetilebiT mamkodis wmida giorgis saxelobis dedaTa
monastris qoneba ganawilda sxvadasxva dawesebulebaSi, xolo realizebuli nivTebis
Tanxa gamoyenebuli iqna sxvadasxva kulturul RonisZiebaze.25
sofel giorgiwmindaSi daketili RvTismSoblis Sobis eklesiis gaxsnis Sesaxeb
aRmaskomis Tavmjdomaris vladimer suxiSvilis mier saqmeze dadebulia rezolucia
„gaixsnas“. Tumca aqve qalaqis aRmaskomsa da gare-kaxeTis aRmaskoms Soris mimoweriT
irkveva, rom eklesiidan gamotanili qonebis dabrunebis Sesaxeb morwmuneTa Txovna
uaryofili iqna.26
tfilisis aRmaskomis mcire prezidiumis 1924 wlis 28 martis sxdomaze ganixiles
TeleTis sabWos Suamdgomloba, raTa adgilobrivi glexkomis gankargulebaSi
darCeniliyo eklesiebisaTvis CamorTmeuli nivTebi. moTxovna dakmayofilebul iqna.27
sruliad saqarTvelos centraluri aRmasrulebeli komitetis Tavmjdomaris
saxelze 1926 wlis 9 agvistos Sesulia martyofis olqis mcxovrebTa gancxadeba,
18 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 911, furceli 1. 19 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 911, furceli 3. 20 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 911, furceli 4. 21 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 840, furceli 2. 22 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 164, furceli 1. 23 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 216, furlebi 3-4. 24 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 185, furceli 23. 25 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 216, furceli 1. 26 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 216, furceli 28. 27 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 185, furceli 22.
116
romliTac iTxovdnen yofili martyofis wmida antonis, igive RvTaebis, saxelze
agebuli taZris gaxsnas, romelic dabeWdili iqna masTan maxlobeli patara
eklesiebiTurT martyofis miliciis mier. werilSi mosaxleoba iTxovda: „Tanaxmad
mTavrobis mier gamocemuli cirkularisa, 10 agvistos 1923 w. da sxvadasxva dros
gamocemulis dekretebisa... didis pativiscemiT gTxovT moaxdinoT Tqveni gankarguleba,
rom gaxsnil iqmnas zemoxsenebuli wmida antonis eklesia da miT daakmayofiloT Cveni
sarwmunoebrivi moTxovnileba, radgan Cven sxva eklesia ara gvaqvs maxloblad.“ 28
mosaxleobis Txovna daakmayofiles. amave dros paralelurad manglisis saeklesio
sabWos warmomadgenelma ss cak-Si Suamdgomloba aRZra adgilobrivi eklesiis gaxsnis
Sesaxeb im pirobiT, rom sabWo eklesiaSi wiTelarmielebs ar SeuSvebda. am
Suamdgomlobis sapasuxod ss cak-is mdivnis davalebiT mosaxleobas upasuxes: „Tanaxmad
sakavSiro cak-is dadgenilebisa, yvela yofili samxedro uwyebis taZrebi, romelTa
ricxvSi Sedis manglisis eklesia, unda gadaeces saxelmwifo da sazogadoebriv
dawesebulebaT, ris gamoc Suamdgomlobis dakmayofileba cak-s SeuZleblad miaCnia“.29
1925 wlis qalaq Tbilisis aRmaskomis dokumentebidan irkveva, rom xarfuxis
eklesias raRac mizeziT materialuri zarali miadga. xarfuxis religiuri sazogadoeba
Tbilisis aRmaskomis komunaluri ganyofilebisagan iTxovda eklesiis SekeTebas.
Txovnaze sazogadoebas uari eTqva „eklesiis SekeTebas, ra saxisac ar unda iyos igi,
Cven ver vikisrebT im mosazrebiT, rom misTvis saWiro xarjebi xarjTaRricxviT ar aris
gaTvaliswinebuli da amas garda Cvens movaleobas igi sruliadac ar Seadgens, kerZod,
am SemTxvevaSi religiur sazogadoebas SeuZlia sasamarTlos saSualebiT ainazRauros
is zarali, romelic rogorc acxadebdnen, miyenebuli aqvs aRniSnul sazogadoebas.30
1924 wlis 17 oqtombers aRmasrulebeli komitetis Tavmjdomaris vladimer
(lado) suxiSvilis saxelze Sevida werili daviT garejis monastris da mimdebare
teritoriis Sesaxeb, romelsac adevs suxiSvilis rezolucia „SeimuSaveT mimarTva“,
Tumca saqmis Semdgomi msvlelobis Sesaxeb arqivSi masalebi ar aris. werilSi
aRniSnulia: „rodesac 1922 welSi saqarTvelos da azerbaijanis teritoriis gamijvna
moxda, umetesi nawili am Zeglebisa moeqca azerbaijanis respublikis sazRvrebSi da
amnairad daingra am Zeglebis kompleqtis mTlianoba. xsenebuli Zeglebis aoxrebis
Tavidan asacileblad ss cakis prezidiumis mier a/w ianvris 15 dadgenilebis Tanaxmad
aRZruli iyo a/k cakis winaSe Suamdgomloba, raTa xsenebuli midamoebi dabruneboda
saqarTvelos daviT garejis monastris Zeglebis SenarCunebis da dacvis mizniT. xolo
aRniSnul niadagze ss cakis mier aRZruli Suamdgomloba ar Seefereba dRevandel
pirobebs, ris gamoc saWiroa Secvlil iqnes sababi am Suamdgomlobisa da sarCulad
mas unda daedos sxva safuZveli. xsenebul monastris midamoebiT, rogorc sazRvari
adgilebiT, axal gamijvnamde sargeblobda tfilisis mazris mosaxleoba, dRes ki es
adgilebi Sedis azerbaijanis sazRvrebSi da tfilisis mazris mosaxleoba moklebulia
am saZovrebiT sargeblobas. saWiroa aRZrul iqnas sakiTxi aRniSnuli midamoebiT
sargeblobis uflebaTa aRdgenis Sesaxeb, rasac unda moyves Sedegad saqarTvelos da
azerbaijanis respublikebis sazRvrebis xelaxla gadamijvna“.31
sabWoTa xelisufleba taZrebTan da saeklesio pirebTan erTad eklesiur
saxelwodebebsac ebrZoda. sruliad saqarTvelos centraluri aRmasrulebeli
komitetis mcire prezidiumis 1929 wlis 11 dekembris sxdomaze moismines tfilisis
28 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 401, furceli 8. 29 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 185, furceli 1. 30 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 331, furceli 4. 31 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 228, furceli 2.
117
olqis aRmaskomis Suamdgomloba soflebis giorgiwmindis, ninowmindisa da
mariamjvaris saxelwodebebis Secvlis Sesaxeb, ris safuZvelze daadgines
dakmayofilebuliyo Suamdgomloba da sofel giorgiwmindas daerqva „axali cxovreba“,
sofel ninowmindas - „mosavali“, xolo sofel mariamjvars - „wiTeli Zna“.32
Tbilisis sabWos aRmaskoms araerTi weriliT mimarTes veris wmida nikolozis
eklesiis religiuri sazogadoebis wevrebma, rom saTanado yuradReba miqceoda
sasaflaos, romelic savalalo mdgomareobaSi iyo da saWiroebda keTilmowyobas.
sabWos 1925 wlis 10 ivlisis Suamdgomlobidan irkveva, rom mosaxleobaSi ukve iyo
gavrcelebuli xmebi, rom igegmeboda sasaflaos daxurva da mis adgilas „saseirno
baRis“ gakeTeba.33
arqivSi daculia damkrZalavi sammarTvelos xelmZRvanelis moadgilis 1931 wlis
25 agvistos sainformacio angariSi, saidanac irkveva, rom komunaluri meurneobis
gankargulebis Tanaxmad 1931 wlis 6 agvistos Tbilisis sabWos damkrZalav
sammarTvelos daevala kaloubnis eklesiis mimdebared dakrZalulTa „gadatana“
sxvadasxva sasaflaoze, radgan komunalur meurneobas gadawyvetili hqonda mimdebare
teritoriaze nagebobis ageba. dakrZalul pirTa gadasvenebis samuSaoebis organizebas
sammarTvelom sami dRe moandoma. samuSaos ZiriTadad RamiT awarmoebda“.34
1922 wlis 18 dekembers aRmaskomis Tavmjdomareebs Sinagan saqmeTa saxalxo
komisariatidan daegzavnaT werili. eklesiis galavanSi arsebuli Senobebis eklesiebis
gankargulebaSi datovebis Sesaxeb. im etapze gaugebrobebis Tavidan asacileblad,
saqarTvelos centraluri komitetis 1922 wlis 14 da 25 oqtombris mimarTvebis Tanaxmad
da imave komisariatis 1922 wlis 3 ivlisis cirkularis dasamateblad Tavmjdomareebs
ecnobaT saxelmZRvanelod, rom eklesiebis galavanSi agebuli Senobebi unda
darCeniliyo eklesiebisa da monastrebis gankargulebaSi, sanam am sakiTxze sxva
gankarguleba ar iqneboda.35
1924 wlis 19 ivniss Tbilisis aRmasrulebelma komitetma TbilisSi
registraciaSi gatarebuli yvela religiuri sazogadoebis Tavmjdomareebs mimarTa
„friad saswrafo“ weriliT, romlis safuZvelze sazogadoebebs daevala 24 saaTis
ganmavlobaSi ecnobebinaT maT gankargulebaSi myofi saeklesio saxlebis Sesaxeb. 36
miuxedavad imisa, rom aRmaskomis mier religiur organizaciaTa registraciis vada
daTqmuli iyo 1924 wlis 1 Tebervlamde, unda vivaraudoT, rom amis Semdegac moxda
ramdenime religiuri organizaciis registracia. vinaidan Tbilisis aRmaskomis
administraciidan aRniSnuli werili 46 religiuri sazogadoebis Tavmjdomaris saxelze
gaigzavna:
1. tfilisis veris wmida nikolozis eklesiis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares;
2. tfilisis veris wmida ioane RvTismetyvelis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares;
3. tfilisis wmida mixeil tverelis eklesiis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares;
4. tfilisis qvaSveTis wmida giorgis eklesiis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares;
32 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 778, furceli 1. 33 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 331, furceli 9. 34 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 989, furclebi 1-2. 35 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 42, furceli 1. 36 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 229, furceli 4.
118
5. tfilisis kaloubnis eklesiis religiuri sazogadoebis Tavmjdomares;
6. tfilisis amaRlebis eklesiis religiuri sazogadoebis Tavmjdomares;
7. tfilisis mTawmindis mamadaviTis eklesiis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares;
8. tfilisis qristian somex wmida gevorqis eklesiis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares;
9. tfilisis wmida samebis eklesiis religiuri sazogadoebis Tavmjdomares;
10. tfilisis somexTa wmida RvTismSoblis vanqis eklesiis religiuri
sazogadoebis Tavmjdomares;
11. tfilisis feTxainis wmida RvTismSoblis eklesiis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares;
12. tfilisis moRninis wmida giorgis eklesiis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares;
13. tfilisis qristian somexTa noraSenis eklesiis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares;
14. tfilisis sionis sakaTedro taZris religiuri sazogadoebis Tavmjdomares;
15. tfilisis ebraelTa pirveli religiuri sazogadoebis Tavmjdomares;
16. tfilisis somexTa wmida xarebis jigraSenis eklesiis religiuri
sazogadoebis Tavmjdomares;
17. tfilisis anCisxatis eklesiis religiuri sazogadoebis Tavmjdomares;
18. tfilisis somexTa wmida katugikes RvTismSoblis eklesiis religiuri
sazogadoebis Tavmjdomares;
19. tfilisis xarfuxis marTlmadidebel qristianTa eklesiis religiuri
sazogadoebis Tavmjdomares;
20. cxinvalis ebraelTa religiur sazogadoebas;
21. axalcixis ebraelTa religiur sazogadoebas;
22. tfilisis avlabris wmida petre-pavles eklesiis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares;
23. tfilisis navTluRis wmida barbares eklesiis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares;
24. tfilisis eCmiaZinis wmida giorgis eklesiis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares;
25. tfilisis feriscvalebis eklesiis religiuri sazogadoebis Tavmjdomares;
26. tfilisis avlabris wmida marines eklesiis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares;
27. tfilisis avlabris mTavarangelozis eklesiis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares;
28. CuRureTis wmida RvTismSoblis eklesiis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares;
29. kukiis wmida nikolozis eklesiis religiuri sazogadoebis Tavmjdomares;
30. tfilisis pokrovskis eklesiis religiuri sazogadoebis Tavmjdomares;
31. tfilisis somexTa wmida karapetis eklesiis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares;
32. tfilisis qristian adventistTa 7 dRis eklesiis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares;
33. tfilisis saxarebis somxuri eklesiis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares;
119
34. tfilisis luTeranTa wmida petre-pavles eklesiis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares;
35. tfilisis somex kaTolikeTa wmida grigol ganmanaTleblis eklesiis
religiuri sazogadoebis Tavmjdomares;
36. tfilisis ebraelTa meore eklesiis religiuri sazogadoebis Tavmjdomares;
37. tfilisis baptistebis religiuri sazogadoebis Tavmjdomares;
38. tfilisis wmida petre-pavles romael kaTolikeTa eklesiis religiuri
sazogadoebis Tavmjdomares;
39. kukiis sasaflaos wmida ninos eklesiis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares;
40. tfilisis kukiis noraSenis RvTismSoblis eklesiis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares;
41. yazanis RvTismSoblis da kukiis wmida aleqsandre nevelis gaerTianebuli
eklesiis religiuri sazogadoebis Tavmjdomares;
42. qristian baptistTa wmida saxarebis eklesiis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares;
43. didubis wmida RvTismSoblis eklesiis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares;
44. lobnexstdorfis wmida petre-pavles eklesiis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares;
45. saxarebis sasuliero qristianTa religiuri sazogadoebis Tavmjdomares;
46. tfilisis qristian malakanTa eklesiis religiuri sazogadoebis
Tavmjdomares.
arqivSi daculia yvela zemoaRniSnuli religiuri sazogadoebis specialuri
kiTxvaris Sesabamisad Sedgenili pasuxi, Tu ra misamarTze mdebareobda saeklesio bina,
ra masaliT iyo nagebi da ramdeni oTaxisgan Sedgeboda, vin cxovrobda da ramdens
ixdida, vis aZlevda Tanxas, iyo Tu ara Setanili es saxli religiuri sazogadoebis
qonebis siaSi da sxva. 37 magaliTad, sionis taZris religiuri sazogadoebis
Tavmjdomarem 1924 wlis 23 ivnisis sapasuxo werilSi dawvrilebiTi cnoba waradgina
Tbilisis aRmasrulebel komitetSi sionis gankargulebaSi myofi Senobebis Sesaxeb: me-4
komisariati, sionis Sesaxvevi #11 misamarTze mdebare aguris saxli 12 sacxovrebeli
oTaxisagan Sedgeboda, iraklis quCa #4 mdebare aguris saxlic 12 sacxovrebeli
oTaxisgan Sedgeboda, xolo sionis quCa #24 misamarTze mdebare saxli 15 sacxovrebeli
oTaxisgan. binebSi binadrobdnen, rogorc eklesiis msaxurebi, agreTve sxvadasxva muSa
mosamsaxure da ramdenime mdgmuri, Semosul Tanxas iRebda sionis religiuri
sazogadoeba.38
1924 wlis ivlisSi saqme qalaq Tbilisis religiur sazogadoebaTa samlocvelo
saxlebTan arsebuli saeklesio binebis Sesaxeb tfilisis uZrav qonebaTa sammarTvelos
gadaegzavna, vladimer suxiSvilis rezoluciis Tanaxmad sammarTvelos dauyovnebliv
unda Caebarebina warmodgenili saxlebi da Semdeg daewesebina qira.39
saeklesio saxlebis binadrebs gauformdaT xelSekrulebebi, romlis
safuZvelzec qalaqis biujetSi unda CaericxaT qira, Tumca wlebis manZilze
samlocvelo saxlebis „arendatorebs“ davalianeba daugrovdaT da am mizeziT 1929
wlis 4 dekembris tfilisis olqis aRmaskomis da sabWos mcire prezidiumis sxdomaze
37 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 229, furceli 4. 38 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 229, furclebi 46-49. 39 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 229, furceli 1.
120
daadgines: „vinaidan xelSekrulebebi samlocvelo saxlebis gadacemis Sesaxeb ver
Seasrules morwmuneTa sazogadoebebma, winadadeba mieces komunalur ganyofilebas
gaauqmos maTTan dadebuli xelSekrulebebi da CamoerTvaT saxlebi.40 mogvianebiT binebi
muSaTa kooperativebis xelSi gadavida, romlebmac samRvdelo pirebs moTxoves
dauyovnebliv daecalaT aRniSnuli Senobebi.
Tbilisis saqalaqo sabWos aRmaskomis 1925 wlis 19 dekembris sxdomazec
ganixiles sakiTxi Tbilisis mazraSi CamorTmeuli saeklesio saxlebis morwmuneebze
gadacemis Sesaxeb, magram aRmaskomis gadawyvetilebiT, vinaidan SenobebSi moTavsebuli
iyo sxvadasxva adgilobrivi sabWoTa dawesebuleba, morwmuneTa mimarTvas uari eTqva.41
aRsaniSnavia, rom yofili eklesiebis binebSi moTavsebuli iyo iseTi
dawesebulebebi, rogoric iyo: soflis sabWo, qox-samkiTxvelo, kooperativebi, glexkomi,
samkurnalo punqti da sxv.
qalaq Tbilisis prezidiumis saxelze araerTi Txovna Sedioda Tbilisis
mosaxleobis mxridan, romlebic Suamdgomlobdnen sasuliero pirebs TavianTi SromiT
da amagiT Seqmnili keris SesanarCuneblad; xSirad xelovnebis Zeglis dacvis da
siZvelis SenarCunebis motiviT iTxovdnen adgilobriv sasuliero pirebs
gaegrZelebinaT maTi movla patronoba, magram pasuxi yovelTvis erTi iyo _ msgavsi
Suamdgomlobebi ar kmayofildeboda. erT-erT werilze pasuxad sabinao muSaTa
kooperativis saxlebis mmarTveli wers: „saeklesio saxlebSi Casaxlebuli muSebi Sav
anaforebSi Cacmul pirebze ukeT SeZleben siZveleTa dacvas“.42
1937 wlis 25 noembers Tbilisis sabWos prezidiumma miiRo dadgenileba
gaeuqmebina anCisxatis saeklesio sazogadoebasTan gaformebuli xelSekruleba 1930
wlidan gadasaxadebis gadauxdelobis gamo da CamorTmeoda saeklesio Senoba mTeli
inventariT. kirovis raionul aRmaskoms daevala moexdina aRniSnuli saeklesio
Senobisa da inventaris Cabareba da misi saxlTa trestze gadacema.43
1928 wlis 6 oqtombers avWalis Temis aRmasrulebeli komiteti weriliT
mimarTavs tfilisis aRmaskomis prezidiums, rom mocemul dromde mamkodis monastris
saxlebi ar iyo municipalizebuli. monasteri gauqmebuli ar iyo da monastris
„saxlebSi“ ber-monazvnebi cxovrobdnen. werilSi aRniSnulia, rom ber-monazvnebis
Semcirebis gamo bolo xanebSi aRniSnuli saxlebi dacarielebuli da dangrevis piras
misuli iyo, es mdgomareoba mamkodis glexkomis warmomadgenlebs SeuniSnavT da
saxlebisaTvis mciredi saremonto samuSaoebi CautarebiaT, zafxulSi ki saagarakod
CasulTaTvis miuqiravebiaT. paralelurad glexTa komitets tfilisis aRmaskomis winaSe
aRuZravs Suamdgomloba, rom es saxlebi maTTvis gadaecaT. Tumca avWalis Temis
aRmaskoms samarTlianad miaCnda mamkodis monastris qonebas saxelmwifo organizacia
dapatroneboda TemaRmaskomis saxiT.44
1928 wlis 24 dekembers Tbilisis aRmaskomis samazro-teqnikuri seqciis
teqnikosma leonti kilasoniam sofel gldanis glexkomis Tavmjdomarisa da sofel
mamkodis sabWos wevris TandaswrebiT safuZvlianad daaTvalieres mamkodis monasteri,
aRweres da daaskvnes, rom sacxovrebel saxlebs unda Catareboda saSualo SekeTeba,
40 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 770, furceli 1. 41 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 907, furclebi 2, 11. 42 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 211, furceli 18. 43 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 1440, furceli 59.
44 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 740, furceli 5.
121
sasadilos kapitaluri remonti, ris Semdegac binebi SeiZleboda gamomdgariyo
sacxovreblad.45
sabWoTa xelisuflebam gaaZliera brZola qristianuli sarwmunoebis winaaRmdeg.
amis dasturi iyo isic, rom 1929 wels Seiqmna „mebrZol uRmerToTa kavSiris sruliad
saqarTvelos centraluri sabWo“. manamde ki saqarTvelos yvela mazraSi Seiqmna
„uRmerToTa ujredebi“. uRmerToTa kavSiri samazro ujredebs sTxovda yovelTviurad
warmoedginaT informacia, ramdeni eklesia daxures TavianT mazrebSi, ra antireligiuri
RoniZiebebi gaatares.
saqarTvelos centralurma aRmasrulebelma komitetma 1929 wlis martSi
cvlileba Seitana saqarTvelos sabWoTa socialisturi respublikis revoluciuri
komitetis 1921 wlis 15 aprils damtkicebuli dekretis meore muxlSi _
saxelmwifosagan eklesiisa da eklesiisagan skolis CamoSorebis Sesaxeb, aRniSnuli
muxlis Sesabamisad sisxlis samarTlis pasuxismgeblobis ZaliT ikrZaleboda
saxelmwifo, sazogadoebriv da kerZo saswavlo dawesebulebebSi yovelgvari religiuri
swavleba.46
sagulisxmoa agreTve sruliad saqarTvelos mebrZol uRmerToTa kavSiris
centraluri sabWos mimarTva yvela skolis asakamde aRzrdis, umaRlesi teqnikuri
saswavleblebis da umaRlesi saswavleblebis dawesebulebebisadmi antisaaRdgomo
kampaniis Catarebis Sesaxeb. mimarTvaSi aRniSnulia, rom antisaaRRdgomo kampania
iseTive mniSvnelovania, rogorc anti-saSobao kampania da antisaaRdgomo kampaniis
amocana moiTxovs skolebisagan aucileblobas, raTa farTod gaSalon Tavisi
sazogadoebrivi da sasargeblo anti-religiuri muSaoba.
skolebSi unda Catarebuliyo moxsenebebi da saubrebi antireligiur Temebze
(loTuri dResaswaulebis da marxvis winaaRmdeg; religia da brZola ganaxlebul
adamianis; klasikuri arseboba qristianuli da ebrauli aRdgomis da sxva). es
RonisZiebebi miznad isaxavda rac SeiZleba meti axalgazrda CamoSoreboda religias da
gawevrianebuliyo axalgazrda uRmerToTa da mebrZol uRmerToTa ujredebSi.
aRniSnuli mimarTvis warmatebulad praqtikaSi gatarebisTvis skolebis premirebac
gadawyda.47
1938 wlis 25 ivliss qalaq Tbilisis muSaTa da glexTa deputatebis sabWos
prezidiumis Tavmjdomaris gviSianis saxelze muk-is (mebrZol uRmerToTa kavSiri)
Tavmjdomaris movaleobis Semsruleblis gancxadebaSi vkiTxulobT: „pirveli maisis
quCaze #4-Si mdebare kaTolikeTa eklesia daketilia da iTvleba umoqmedod. kirovis
raionSi antireligiuri propagandis farTod gasaSlelad mebrZol uRmerToTa kavSiris
raisabWos ar moepoveba saTanado bina. gTxovT, aRniSnuli daketili, umoqmedo,
kaTolikeTa yofili eklesia gadmogvceT uRmerToTa kirovis raisabWos, sadac
movawyobT raionul centralur antireligiur kabinets, antireligiur gamofenebs,
iwarmoebs sistematuri muSaoba, romlis saSualebiTac Cvens raionSi gavaCaRebT
antireligiur propagandas“.48
1938 wlis 27 oqtombers Sedga qalaq Tbilisis orjonikiZis raisabWos
prezidiumis sxdoma, romelzec moismines antireligiur propagandisturi muSaobis da
am mimarTulebiT orjonikiZis raionis mosaxleobaSi mimdinare wels Catarebuli
krebebis Sedegebis Sesaxeb. prezidiumi aRniSnavda antireligiuri muSaobis warmatebas.
45 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 740, furceli 4. 46 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 2, anaweri 1, saqme 250, furclebi 1-3.
47 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 2, anaweri 1, saqme 230, furceli 1.
48 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 223, furceli 24.
122
krebebze gamosuli moqalaqeebi erTsulovnad moiTxovdnen xalxis „opiumis da
regresiis“, „gonebis daClungebis da mecnierebis sawinaaRmdego kerebis“, eklesiebisa da
soboroebis daketvas da maT adgilze skolebis da kulturuli dawesebulebebis agebas.
kerZod, aseTi moTxovna wamoyenebula „ivane bogoslovis“ da „qvaSveTis“ eklesiebis
gauqmebisa da pirvel rigSi vanqis soboros dangrevisas.
aRsaniSnavia, rom aseT sakiTxebze sxdomas sistematurad eswreboda „uRmerToTa
kavSiris“ warmomadgeneli, aRniSnul sxdomazec swored „uRmerToTa kavSiris“
warmomadgenlis sityvidan Cans, rom iTxoven momavalSi Catardes muSaoba bogoslovis
da qvaSveTis eklesiebis dangrevaze. maTi SexedulebiT SeiZleboda erTi taZari
yofiliyo raionSi muzeumis daniSnulebiT, magram saWiro ar iyo danarCeni taZrebis
arseboba.
prezidiumma gaiTvaliswina ra mosaxleobis farTo masebis moTxovna, daadgina:
1. waredginos saqarTvelos umaRles sabWos orjonikiZis raionis somex
moqalaqeTa werilobiTi moTxovna da aRiZras Suamdgomloba vanqis soboros gauqmebis
da dangrevis Sesaxeb, romlis adgilas moiTxoven somxuri aTwledis agebas.
2. amave safuZvelze aRiZras Suamdgomloba saqarTvelos umaRlesi sabWos winaSe,
orjonikiZis raionSi mdebare „ivane bogoslovis“ eklesiis dangrevis Sesaxeb.49
saqarTvelos ssr ministrTa sabWos 1961 wlis 9 aprilis N351 dadgenilebis
Sesabamisad Tbilisis mSromelTa deputatebis saqalaqo sabWos aRmaskomma 1961 wlis 19
ivniss miiRo N1254 gankarguleba „religiuri kultebis Sesaxeb kanonmdeblobis
kontrolis gaZlierebis Sesaxeb“, romlis safuZvelze dawesda religiuri kultebis
Sesaxeb kanonmdeblobis Sesrulebis mkacri kontroli religiuri gaerTianebebis,
sasuliero pirebis da kerZo pirebis mimarT; sisxlis samarTlis kodeqsis N233 muxliT
gaTvaliswinebuli danaSaulis gamovlenis SemTxvevaSi masalebi unda waredgina
aRmaskomSi prokuraturisTvis gadasacemad; dauSvebeli iyo earsebaT dauregistrirebel
jgufebs; salocavebisa da taZrebis reorganizacia an gafarToeba qalaqisa da raionis
sabWos aRmaskomTan SeuTanxmeblad;
qalaqis aRmaskomis kulturis ganyofilebasa da raisabWos aRmaskomis
Tavmjdomareebs evalebodaT antireligiuri propaganda, Tumca, paralelurad, ar unda
daeSvaT religiuri organizaciis ukanonod registraciidan moxsna, eklesiebisa da
salocavebis daxurva, morwmuneTa grZnobebis Seuracxyofa.50
Tbilisis orjonikiZis raionuli aRmaskomis mdivnis n.S. mgalobliSvilis
moxsenebiTi baraTidan irkveva, rom raionis teritoriaze mdebareobda qristian-
malakanTa sazogadoebis samlocvelo (saburTalos quCa #15). am teritoriaze
gaTvaliswinebuli iyo sasoflo-sameurneo institutTan arsebuli kooperativi #267
sacxovrebeli korpusis mSenebloba, rasac xels uSlida samlocvelos Senoba.
xsenebuli kooperativis gamgeoba qristian-malakanTa sazogadoebis samlocvelos
alternatiuli farTi SesTavaza da maT araviTari pretenzia ar gaaCndaT adgilobrivi
xelisuflebis mimarT.
orjonikiZis raionis aRmaskomTan arsebobda komisia 5 kacis SemadgenlobiT,
komisiis samuSao gegmis prioritetul sakiTxebs warmoadgenda antireligiuri
propagandis gaZliereba mosaxleobaSi mikro raionebis sazogadoebrivi sabWoebis da
pedagog-organizatorebis gamoyenebis gziT, rac gulisxmobda skolebis muSaobis
Semowmebas moswavle-axalgazrdobis aTeisturi aRzrdis sakiTxebTan dakavSirebiT;
reidebis mowyobas samlocveloebsa da eklesiebSi morwmune bavSvebis gamovlenis
49 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 79, anaweri 1, saqme 100, furclebi 1-4. 50 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 3277, furceli 264.
123
mizniT; maTTan saTanado muSaobis Catarebas; leqcia-moxsenebebis Catarebas da ase
Semdeg.
moxsenebiTi baraTidan aseve irkveva, rom moswavle-axalgazrdobis aTeisturi
aRzrdis mizniT skolebSi yvela klasis xelmZRvanels samuSao gegmaSi
gaTvaliswinebuli hqonda sxvadasxva religiur dResaswaulTan dakavSirebiT saubrebis
Catareba da qimiis, biologiis, fizikis kabinet-laboratoriebSi cdebis Catareba
religiuri crurwmenis gasaqarwyleblad. „calkeuli disciplinebis maswavleblebi
moxerxebulad ukavSireben aTeisturi aRzrdis momentebs gasavlel masalas („qajana“,
„suramis cixe“) maswavleblebi, klasis xelmZRvanelebi, komkavSiruli da pioneruli
organizaciebi aqtiurad ibrZvian im moswavleebis winaaRmdeg, romlebic moxuci bebiebis
zegavleniT dadian eklesiebSi, aseve imaT winaaRmdeg vinc inaTleba da atareben
jvarebs“.51
raionebis aRmasrulebeli komitetebi sistematiurad atyobinebdnen qalaq
Tbilisis aRmasrulebel komitets ganxorcielebuli RonisZiebebis Sesaxeb. amisTvis
zogierTi raionis aRmasrulebel komitetSi specialuri komisiac ki muSaobda: mag.
leninis raionis mSromelTa deputatebis sabWos aRmaskomTan arsebuli religiuri
kultebis Sesaxeb kanonmdeblobis dacvis xelSemwyobi komisia (aRniSnuli komisiis
Tavmjdomare amx. v.lelaSvili) 1971 wlis 24 Tebervals qalaq Tbilisis mSromelTa
deputatebis saqalaqo sabWos aRmaskomis mdivans amx. v. d. CalaZes moaxsenebda, rom
komisiis muSaobaSi mTavar amocanad kvlav religiuri kultebis Sesaxeb kanonmdeblobis
farTo propaganda da misi dacvis yovelmxriv xelSewyoba rCeboda, ris gamoc komisia
Tavis 1970/1971 wlebis samuSao gegmebSi iTvaliswinebda raionis sawarmoebSi,
dawesebulebebsa da mosaxleobaSi leqcia-saubrebis Catarebas Temebze: „v.i.lenini
religiisa da eklesiis winaaRmdeg~; `mecniereba da religia“; „qristianuli seqtebi da
misi reaqciuli arsi“; „babtizmi da misi raoba“; „qristianuli religia da misi
reaqciuli arsi“; „marqsizm-leninizmi religiisa da aTeizmis Sesaxeb“ da sxv.
quCis komitetebSi 1971 wlis ianvar-TebervalSi Catarebula saubrebi: „aTeisturi
aRzrdis amocanebi“; „religiuri seqtantebi“; „qali da religia“ da sxva.
moxsenebiTi baraTidan Cans agreTve, rom leninis raionSi Seqmnili yofila
aTeizmis saxalxo universiteti, romelsac xelmZRvanelobda docenti vaJa
gogberaSvili, romelsac mocemul dromde Catarebuli hqonia 11 mecadineoba Semdeg
Temebze: saxelmwifosa da partiis damokidebuleba religiasa da eklesiasTan; rogor
unda vimuSaoT calkeul morwmuneebTan; qristianobis warmoSoba da mimarTuleba;
religiur gadmonaSTebTan brZola socializmis dros; kiTxva-pasuxis saRamo Temaze -
„religiuri dResaswaulebi da wesCveulebebis mavnebloba“. adgilobrivi radiokvanZis
meSveobiT Sesvenebis dros saamqroebSi gadacema mowyobila.
raioni agreTve aqtiurad ebrZoda araregistrirebuli Temis „babtistebis“
TavSeyris faqtebs. iyenebda Temis xelmZRvanelebis dajarimebis praqtikas, magram didi
mcdelobis miuxedavad komisiis Tavmjdomare moxsenebiT baraTSi aRiarebda, rom
komisiam ver SeZlo aRniSnuli Temis sruli likvidacia.52
antireligiuri propaganda-agitaciis Sedegebi maleve aisaxa mosaxleobaSi, amis
araerTi magaliTis moyvana SeiZleba, Tumca, minda gamovarCio fragmenti Tbilisis
aRmaskomis prezidiumTan arsebuli saredaqcio kolegiis sxdomis oqmebze TandarTuli
leqsidan „xuTwledi oTxwelSi“:
51 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 4284, furclebi 1-3. 52 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 4294, furclebi 1-2.
124
„aRar minda eklesia,
aRarc misi jvario,
saqarTvelos urCevnia
traqtorebis jario“.53
TiTqmis 70 wlis manZilze msgavsi RonisZiebebis fonze „damuSavebul“
mosaxleobas Tavisi agresiuli damokidebuleba Camouyalibda samRvdelo pirTa mimarT.
ZiriTadi antireligiuri RonisZiebebi ganxorcielda XX saukunis 20-30-ian wlebSi,
gansakuTrebiT ki qalaqis mTavroba agresiuli politikiT gamoirCeva 1924 wlidan. am
periodSi sruliad saqarTvelos kaTolikos-patriarqebi iyvnen: 1921-1927 wlebSi ambrosi
(xelaia); 1927-1932 wlebSi qristefore III; 1932-1952 wlebSi kalistrate cincaZe; 1952-1960
wlebSi melqisedek III (fxalaZe); 1960-1972 wlebSi efrem II.
uwmidesisa da unetaresis kalistrates kaTolikos-patriarqad yofnis wlebSi
marTalia saxelmwifo politika ar Serbilebula, SeiZleba iTqvas, gamkacrda kidec,
radgan xelisuflebam mTeli sabWoTa kavSiris masStabiT Seqmna ssrk ministrTa
sabWosTan arsebuli religiebis saqmeTa komiteti, romelsac Tavisi rwmunebulebi
hyavda sabWoTa kavSiris yvela respublikaSi. rwmunebulis aparati iqca saqarTvelos
eklesiis oficialur meTvalyured. magram amis miuxedavad, patriarqma Sesaferis drod
miiCnia Tbilisis 1500 wlisTavis aRsaniSnavad mzadeba da saqarTvelos ssr komunisturi
partiis centraluri komitetis Tavmjdomares kandid nestoris Ze Carkvians werilobiT
mimarTa: Tbilisis centralur arqivSi daculia sruliad saqarTvelos patriarqis
werili, romelSic saubaria sionis taZris restavraciis sakiTxebze. „Cemamde moaRwia
cnobam, Tqvenis gankargulebiT dauwyia muSaoba komisars tfilisis arsebobis 1946
welSi 1500 wlis Sesrulebis gamo. vegebebiT am cnobas, rogorc yoveli Segnebuli
saqarTvelos respublikis moqalaqe, mogarTmevT amasTan erTad Cems mier 1938 wlis
oqtombris 28 daTariRebul #89 momarTvis pirs, da gTxovT pativiscemiT, Tu dainaxavT
saWirod gadasceT igi Tqven mier Seqmnil komisias, vinaidan momarTvaSi aRniSnulia
mosazrebani tfilisis saabato Zeglis sionis Sesaxeb, romlis pirveli Senobis
saZirkveli Cayrilia 1500 wlis winaT.“ patriarqis mimarTvis ZiriTadi Sinaarsi amgvaria:
„1. aRebul iqmnas a) leseliZis da baraTaSvilis quCebs Sua mdebare Senobebi ananovis
qarvaslidan maisuraZis qarvaslamde, varlam eqzarxosis mier 1812 welSi aSenebuli
tlanqi samreklos TandarTviT, b) taZris aRmosavleT-CrdiloeTiT sasuliero uwyebisa
da kerZo pirebis mier agebuli saxlebi (erTis garda) baraTaSvilis Cixis dasawyisidan
pirdapiri xaziT mtkvramde, g) afrikiaciis qarvaslidan (taZris samxreTiT) marcxena
frTa savsebiT Tu ara, zemosarTulSi mainc mzis sxivebi taZris saZirkvels rom
moxvdes (qurdulad gamoWrili fanjrebis dagulviT), 2. taZarSi Semyvani kibe gadatanil
iqmnas leseliZis quCasTan, 3. SenobaTagan ganTavisuflebuli moedani daiwios sionis
donemde da iq gaSendes baR - yvavilnari, 4. taZarSi samxreTiT miSenebuli karibWe, erT
dros sacxovrebel binad yofili da mis mere samlocvelod gadakeTebuli, gadatanil
iqmnes dasavleTis karebis win, rogorc es aris mcxeTaSi, alaverdSi, axtalaSi da
sxvagan, da 5. aRdgenil iqmnes taZris CrdiloeTiT mdebare mexuTmete saukunis
Tavmongreuli samreklo.54
marTalia XX saukunis meore naxevrisTvis represiebis talRa ukve gadavlilia,
magram mainc vxvdebiT samRvdelo pirTa damcirebis faqtebs. magaliTad: 1962 wlis 19
ianvars qalaq Tbilisis kirovis raionis safinanso ganyofilebam saqarTvelos ssr
finansTa saministros saxelmwifo Semosavlebis sammarTvelos davalebiT werilebi
53 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 229, furceli 42. 54 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 90, anaweri 1, saqme 105, furclebi 1-2.
125
daugzavna: mcxeTis, quTaisis, foTis, pirveli maisis raionis, baTumis safinanso
ganyofilebebs, romelTac avalebda, SeemowmebinaT sruliad saqarTvelos kaTolikos-
patriarqis, mcxeTa-Tbilisis mTavarepiskoposis efrem II-is /Sios Ze sidamoniZe/
Semosavlebi. aRniSnulma safinanso ganyofilebebma TavianT samoqmedo teritoriaze
moqmedi taZrebidan gamoiTxoves cnobebi. maTi kvlevisa da efrem II-is mier Sevsebuli
rigi deklaraciebis fonze „detalurad gamoarkvies“ Tu ra Tanxebi hqonda miRebuli
patriarqs Tavisi moRvaweobis manZilze. 55 amave saqmeSi daculia saqarTvelos ssr
finansTa saministros 1962 wlis 19 ivnisis werili, romelic atyobinebda saqarTvelos
patriarqs da qalaq Tbilisis fingans, rom ssr kavSiris finansTa saministros
miTiTebis Sesabamisad, 1962 wlis 1 ivlisidan kaTalikos-patriarqi dabegrili unda
yofiliyo saSemosavlo gadasaxadiT kanonis me-5 muxliT dawesebuli ganakveTiT.56
aRsaniSnavia, rom ssrk ministrTa sabWos 1948 wlis 14 oqtombris N 3898
dadgenilebis Sesabamisad yvela saxis kulturis Zegli, „ra saxiTac mouRwevia“,
dacvisa da gamoyenebisaTvis ekuTvnoda ZeglTa dacvis organoebs, romelTac
evalebodaT maTi movla-patronoba.57
1978 wlis 12 aprils Tbilisis raionis saxalxo deputatTa sabWos
aRmasrulebelma komitetma oqtombris raionis kulturis ZeglTa dacvis nebayoflobiTi
sazogadoebis sabWos winadadebiT miiRo gadawyvetileba oqtombris raionis
teritoriaze arsebuli kulturis Zeglebisa da memorialuri dafebis movla-
patronobaze organizaciebis mimagrebis Sesaxeb, romlis safuZvelze raionSi mdebare
„wminda nikolozis“ eklesiaze patronoba me-7 saremonto-samSeneblo trests daakisra,
xolo „CuRureTis bazilika“ sabinao sammarTvelos Caabara.58
saqarTvelos marTlmadidebeli eklesia 1921 wlis 25 Tebervlidan gausaZlis
mdgomareobaSi iyo Cavardnili. eklesiis mimarT sastiki damokidebuleba sabWoTa
xelisuflebis politikis Semadgenel nawils warmoadgenda. Cinovnikebis mxridan
inicirebuli antireligiuri qmedeba, aTeizmis agitacia-propaganda karg tonad
iTvleboda. Sedegmac ar daayovna. eklesia-monastrebis darbeva-ganadgureba Cveulebriv
movlenad iqca. aravis ukvirda taZris adgilas abanos, muSaTa kooperativis, skolisa da
sxva dawesebulebebis agebis faqtebi; eklesiis SenobebSi sacxovrebeli binis, sawyobis,
avtofarexis, klubis, saxelosnos arseboba; eklesiidan gamotanili qonebis realizacia,
sabWoTa dawesebulebebSi darigeba, dataceba da sxv. marto is faqtic sakmarisia, rom
qalaqis taZrebidan Camoxsnili zarebis gayidviT miRebuli TanxiT zooparkis
keTilmowyoba moifiqres - cxovelTa galiebi gaakeTes.
TiTqmis 70 wlis manZilze mosaxleoba erideboda eklesiaSi Sesvlas.
maRalCinosnebi ki, im fonze, rodesac nebismieri eklesiis mxardamWeri qmedeba
represiebis mizezi SeiZleboda gamxdariyo, araTu taZarSi Sesvlas, saqmeze dadebiTi
rezoluciis dadebasac ki eridebodnen. es kargad Cans Semdegi faqtidan, erT-erT
werilSi silibistro Todria afrTxilebs lado suxiSvils daviT garejis monastris
erTianobis dacvis motiviT aRZrul saqmes „saqarTvelo-azerbaijans Soris sazRvris
gadaxedvis Sesaxeb“ sarCuli Seucvalos da Tbilisis mazris mosaxleobisaTvis
saZovrebis saWiroebis motiviT, aRZras sakiTxi saqarTvelos centraluri
aRmasrulebeli komitetis winaSe. es imas niSnavda, rom centralur aRmasrulebel
55 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 183, furceli 29. 56 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 1, anaweri 1, saqme 183, furceli 32. 57 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 87, anaweri 1, saqme 1405, furceli 52. 58 Tbilisis centraluri arqivi,Ffondi 71, anaweri 1, saqme 2279, furclebi 10-11.
126
komitetSi saZovrebi ufro mniSvnelovani iyo vidre VI saukunis samonastro kompleqsis
mTlianoba.
Maka Kvaratskhelia
Issues of Georgian Church in City Council Executive
Committee’s resolutions
Summary
In 1921 of 25 February Orthodox Church was in unbearable condition. Crual attitude towards the church was a part of Soviet Goverments Policy. Anti-Religious actions from officials, Atheism propaganda campaign considered to be a good action. And the results were not late. Church Monastry massacre became as usual. No one wondered about the building of Bath houses; Cooperatives of workers, schools and other institutions instead of church. There were many facts about like realisation Churches properties, transmition in the Soviet Institutions and others. The fact alone was enough that, they sold bells from churches and from that money they made animals cages in the Zoo.
Almost 70 years population avoided to enter in the churches. Officials evaded to put positive resolution on the issues. For example, when Silibistro Todria warned Lado Sukhishvili in one of his letters to protect the integrity of the David Garegy Monastry. The issue was initiated to Georgia Central Executive Committee. It meant the following: 1. Pastures were more important than whole Monastry Complex in VI centuries. 2. By Motivation of protection of David Garegy Monastry Complex, it would be possibly to sacrifice head of the city. (In spite of indifferent attitude towards Religion Vladimer Sukhishvili was shoot in 1938)
127
durmiSxan laSxi, doqtoranti
giorgi daviTis Ze qarTveliSvili _
qvelmoqmedi da mecenati
giorgi daviTis Ze qarTveliSvili ganekuTneba im sazogado moRvaweTa dass,
romelTa Sesaxebac biografiuli cnobebi qarTul istoriografiaSi Zalze mcirea.
cnobilia, rom giorgi daviTis Ze qarTveliSvili daibada 1830 wlis 10 noembers
TbilisSi, metad xelmokle ojaxSi. mas umaRlesi ganaTleba ar miuRia, magram amas
sruliad ar SeuSlia xeli imaSi, rom igi warmatebuli pirovneba gamxdariyo.
giorgi daviTis Ze qarTveliSvils saqarTveloSi hqonda ara erTi samrewvelo
obieqti, magram misi mTavari Semosavlis wyaros warmoadgenda atenis xeobaSi Seqmnili
xetyis gadamamuSavebeli kompania, romelic cnobili iyo ,,qarTveliSvili zezemanis’’
saxeliT, am kompaniis Sesaxeb imdroindel presaSi ara erTi statia daibeWda,
magaliTad, 1888 wels gazeT `iveriaSi~ gamoqveynda erekle ramiSvilis werili,
romelSic vkiTxulobT ,,g. d. qarTveliSvilisa da amxanagobas xis saxarSi qarxana
goris rkinigzis sadguridan aqvs gayvanili, ormocdaaTis versis manZilze sakuTari
rkinigzis gza atenis xeobaSi, sadac aqvs mravali orTqlis maSinebi, vagonebi da am
siSorezed aris ramdenime uzarmazari sadgurebi, saxelosno, satelefono da sxvani,
agreTve qarxnebi orTqlisa sxva-da-sxva masalebis saxerxni da mosaxarSni. muSaoben
yovel dRe. sadac muSaoben aTasi kacidan oriaTasamde. Tviurad aqvT jamagiri muSebs
Tvrameti maneTidgan samas maneTamde, dRiur muSas oTxi abazidan erT maneTamdis. aq
muSaobs agreTve mravali xari, kameCi da cxeni. muSa xalxi yvela rjulisa, magram ufro
da ufro meti Cveni qarTvelobaa. am qarxnis gamarTvamdis me TviTon vici, rom iq
xvnisa, Tesvisa da mkis garda, dReSi muSas iSovidi xuT Saurad, or abazad, dRes ki
Tunda Suagul zamTarSi, ver iSovi maneTis naklebad, an ki rad dadgeba sxvasTan
naklebad, roca am qarxanaSi eZleva imdeni da roca unda, yovelTvis imuSavebs,
yovelTvis alagic aris, roca surs, Tavisi Sesaxvedris fuls miiRebs da sixaruliT
dabrundeba Tavis colSvilSi. nuTu yovelive es didad sasargeblo saqmed ar
CaiTvleba?
am saqmis gamo am Cvens saqarTveloSi, yovelwliv milionamdis fuli trialebs.
vsTqvad, rom amxanagobam Tunda sargeblobac vera naxos, am muSa xalxs Cvens
saqarTvelosas da sxva mravals mainc sargebloba aqvs da eqneba ase didad, vrclad da
safuZvlianad dawyebulis saqmisagan. magram zogis ena ki aqac ar dadga da mxolod
imitom sansarebs, rom dahkbinos daSxamos vinme, kaci varT, codva da cdoma yvelas Tavs
trialebs, iqneba xandaxan styuian da ukacravad iqcevian zogierTni wevrni amxanagobisa,
iqneba aTasSi erTxel usamarTlodac iCagreba vinme da jamagiri daeWireba xolme,
magram yovelive es usamarTloba kacis bunebis naklebulebas miewereba da ara bunebis
saqmisas. amas garda didi araferia, mxolod wveTia zRvaSi, am didsa da keTils saqmeSi
da didi codvaa, viZaxoT zogierT gorel matrakvecasaviT: ,,ara, eg saqme sul tyuilzea
aSenebulio” ara, tyuilze aSendes da amodena saqme! RmerTo, Sen dagvixsen uaresisagan:
magram ras avtexilvarT Cvenca da vrekavT yurumsaRebisaviT, imaTi saqme xom
128
dardimandobaa, mTels TavianTs sicocxles aseTi vaJbatonebi ise ar atareben, rom
zaris rekaze erTxelac ar daiweren pirjvars guliTa da suliT, sasoebiT,
adamianobiT.1
erekle ramiSvilis am werilidan Cans, rom giorgi qarTveliSvilis kompania im
periodSi erT-erTi warmatebuli kompania iyo da iq dasaqmebul muSa-mosamsaxureebs
yvelanairi piroba Seuqmnes samuSaod.
giorgi daviTis Ze qarTveliSvils ruseT-TurqeTis omis dros kavkasiis gzis
gavliT saqarTveloSi ruseTidan Semohqonda puris marcvali.
1889 wels atenis xeobaSi moxda stiqiuri ubedureba, ramac Zalian daazarala
giorgi qarTveliSvilis kompania, faqtobrivad igi gakotrebis piras mivida.
stiqiuri ubedureba imdenad Zlieri iyo, rom imdroindeli presis arcerTi nomeri
ar darCenila ise, rom momxdaris Sesaxeb ar daeweraT, magaliTad, gazeTi `iveria~
iuwyeboda: ,,zarali, rogorc atenis xeobis mcxovreblebisa, ise qarTveliSvili-
zezemanis kompaniisa sagrZnobelia. rogorc mogexsenebaT am kompaniam didi fuli Caabnia
atenis xeobaSi, Spalebis saxerx-saxarS qarxnebisaTvis Seisyides rkinis-gzis
liandagebisaTvis adgilebi, gaiyvanes goridan atenis xeobaSi gza ocdaaTi versis
manZilZe, rogorc gaimarTnen welSi da saqme ise dasdga, rom mogeba unda moeca, swored
am dros umuxTla bunebam, sofel atenidan sofel iknevamde karga manZilze rkinigzis
liandagi ise mohglija, rom naalagevi ZlivsRa etyoba, xolo alag-alag kidev emCneva,
rom aq gza unda yofiliyo“. 2 miuxedavad aseTi didi zaralisa, giorgi qarTveliSvils
ar Seuwyvetia Tavisi erisTvis keTili saqmis keTeba.
giorgi qarTveliSvili im periodSi moRvawe mrewvelebis umravlesobisagan
gamoirCeoda Tavisi keTilsindisierebiTa da erisadmi didi siyvaruliT. 1901 wels
gazeT `iveriaSi~ gamoqveynda erTi metad saintereso werili, sadac vkiTxulobT: ,,Cveni
drois vaWroba da aReb-micemobaSi erTgvari moZRvrebaa da katexizmo brZaneblobs, aq
gabatonebulia aRvir-awyvetili piradi sargebloba, romelic arafers ar erideba, arc
siyalbes da arc motyuebas, arc orpirobas da arc undoblobas. amisTana ,,sakomercio”
moZRvreba da katexizmo giorgi qarTveliSvils guliT ejavreba, vaWrobasa da
aRebmicemobaSiac igi zneobiT xelmZRvanelobda, yvelgan da yvelaferSi kacuri kaci
iyo.”3
giorgi daviTis Ze qarTveliSvili didi mrewvelis garda iyo didi qvelmoqmedi
da mecenati. mis saxels ukavSirdeba araerTi keTili saqmis wamowyeba. sanam giorgi
qarTveliSvilis mecenatobaze da qvelmoqmedebaze visaubrebdeT manamde aRniSvnis
Rirsia giorgi qarTveliSvilis damokidebuleba imdroindeli sazogadoebisadmi,
kerZod, igi ganekuTvneboda qarTvel mamuliSvilTa im kategorias, romlebic mxolod
Cveni eris qeba-didebiT ar iyvnen dakavebulni, aramed xSirad Cveni eris sisusteebzec
xmamaRla saubrobda, amasTan dakavSirebiT zaqaria WiWinaZe werda: ,,qarTvelni TavianT
mamulebs marjvniv da marcxniv fantaven ise, rom TiTonac ar ician risTvis, visTvis da
raTa?! yovelive maT xelidan eclebaT, mxolod muclis TamaSisa da qeifis gamo.
ramdeni didi gvari ojaxi daeca cudis Svilebis meoxebiT~.4 am sityvebidan naTlad Cans
giorgi qarTveliSvilis damokidebuleba im senisadmi, romeliTac daavadda
imdroindeli sazogadoebis garkveuli nawili, magram es srulebiTac ar niSnavs imas,
rom qarTveliSvils ar epitnaveboda Tavisi TanamoZmeni.
1 erekle ramiSvili. gazeTi ,,iveria~, 1888, #170, gv. 3. 2 gazeTi ,,iveria~, 1889, #113, gv. 2. 3 gazeTi `iveria~, 1901, #210, gv. 3. 4 zaqaria WiWinaZe. giorgi daviTis Ze qarTveliSvili. 1904, gv. 5.
129
zaqaria WiWinaZe ixsenebs Tu rogor uyvarda saubari giorgi qarTveliSvils
qarTvelebis warmatebaze: ,,qarTveli tomis dawinaurebis Sesaxeb Zlier uyvarda saubari,
am saubris dros mis sixaruls sazRvari ar hqonda, samwuxaro ambavi kidev maszed dids
zegavlenas axdenda, mis mwuxarebas sazRvari ar hqonda~.5
giorgi qarTveliSvili did daxmarebas uwevda qarTvel studentebs, samwuxarod,
Cvenamde araa moRweuli im stipendiantTa sia, romlebsac giorgi qarTveliSvili
aZlevda saSualebas, rom eswavlaT.
bevri Tanamedrove saubrobs qarTveli axalgazrdebis mimarT giorgi
qarTveliSvilis damokidebulebaze, magaliTad, zaqaria WiWinaZe wers: ,,qarTvel
moswavleebzed mas erTob didi fuli aqvs daxarjuli, sadac ki xelis mowera
gaimarTeboda moswavleTa sasargeblod, iq giorgi daviTis Ze pirvel ricxvSive
mohyveboda, vinc ki mividoda masTan, Tund ucxo, Tqven ar momikvdeT, rom igi misi
saxlis zaris rekiT ar daiRleboda, vinc ki Camokravda zars, maSinve mzad iyo msaxuri
karis gasaRebad~.6
giorgi qarTveliSvili xSirad yidulobda saxalxo wignebs da urigebda
gaWirvebul ojaxisSvilebs, romlebic moklebuli iyvnen am fufunebas, garda amisa
giorgi qarTveliSvili finansur daxmarebas uwevda qarTul Teatrs, amasTan
dakavSirebiT zaqaria WiWinaZe ixsenebs, rom ,,1878 wels qarTuli Teatris dafuZnebas
didis sixaruliT Sexvda, maSin Teatris. bileTebs aqa-iq saxlebSi vgzavnidiT, xan mec
ki mimqonda, aseve ugzavnidiT, giorgi daviTis Zes da unda mogaxsenoT, rom igi
arcerTxel Teatris bileTs ukan ar daabrunebda. es rogorc sxva im drois
qarTvelebma icodnen, giorgi bileTis xvedri fulis magier metsac ixdida xolme da
warmodgenebsac Tavis dReSi ar daakldeboda~.7
zaqaria WiWinaZis am mogonebidan naTlad Cans giorgi qarTveliSvilis
damokidebuleba qarTuli kulturisadmi, mas Zalian kargad esmoda, rom im periodSi
ruseTis koloniur gavlenas erovnuli Rirebulebebi Tu gadaurCeboda mxolod
qarTuli kulturis propagandiT, romelic Taobas aRzrdida erovnuli suliskveTebiT.
giorgi qarTveliSvili xSirad yidulobda sxvadasxva enaze gamocemul wignebs
saqarTvelos istoriisa da kulturis Sesaxeb. Semdeg saqarTveloSi Camosul
mogzaurebs TavisTan miiwvevda da wignebs Cuqnida. amiT igi cdilobda ucxoelebisaTvis
eCvenebina qarTuli kultura.
giorgi qarTveliSvilis saxels ukavSirdeba gazeT ,,droebis~ gamocemis
dafinanseba. cnobilia, rom rodesac sergei mesxi daavadda da aRar SeeZlo gazeTis
redaqtoroba, dadga gazeTis daxurvis saSiSroeba. marTalia, ivane maCabels surda
gazeTis SeZena da gamocema, magram mas sakmarisi Tanxa ar gaaCnda. am faqtTan
dakavSirebiT, gazeT ,,kvalSi’’ vkiTxulobT: ,,roca sergei mesxi daavadmyofda da
iZulebuli Seiqmna literaturuli moRvaweobisaTvis Tavi daenebebina da gazeTis
,,droebis’’ gamocema sxvisTvis gadaeca, maSin ivane maCabelma moiwadina ,,droebis’’ SeZena,
magram xelmokleobis gamo maCabels ar SeeZlo gazeTis SeZena, amnairad gazeTis
gamocema unda SeCerebuliyo. magram ,,droeba’’ ixsna gansacdelisagan giorgi
qarTveliSvilma romelmac gadasca maCabels xuTas-eqvsas Tumnamde~.8
TbilisSi arsebobda obolTa gamgeoba, romlis mTavar funqcias RaribebisTvis
daxmareba warmoadgenda, magram gamgeobis zogierTi wevri masze dakisrebul movaleobas
5 zaqaria WiWinaZe. giorgi daviTis Ze qarTveliSvili. 1904, gv. 6. 6 zaqaria WiWinaZe. giorgi daviTis Ze qarTveliSvili. 1904, gv. 24. 7 zaqaria WiWinaZe. giorgi daviTis Ze qarTveliSvili. 1904, gv. 19. 8 gazeTi ,,kvali~, 1901, #40, gv. 852-853.
130
pirnaTlad ar asrulebda, amitom giorgi daviTis Ze qarTveliSvili im periodSi,
rogorc TbilisSi yvelaze kacTmoyvare da RatakTa Semwe, airCies obolTa gamgeobis
mzrunvelad. giorgi qarTveliSvilma gamoaswora is rTuli mdgomareoba, rac
gabatonebuli iyo obolTa sazogadoebaSi. aqve unda aRiniSnos, rom giorgi
qarTveliSvilma araerTxel Sewira obolTa gamgeobas Tanxa.
giorgi daviTis Zis did mecenatobad unda CaiTvalos saqarTvelos istoriuli
albomis dafinanseba, romelic Seasrula cnobilma fotografma ermakovma. 1888 wels
gazeTi ,,iveria~ iuwyeboda: ,,SarSan batonma giorgi daviTis Ze qarTveliSvilma cnobil
fotografs ermakovs SeukveTa saqarTvelos istoriuli albomi, am xanebSi es albomi
ermakovs ukve Seusrulebia, mTeli albomi iyofa eqvs nawilad, anu eqvs did wignad.
albomSi sistematurad Catanilia suraTebi saqarTvelos yvela monastrebisa da
eklesiebisa, imaTis kedlebis CuqurTmebisa, eklesiaTa samkaulisa, WurWlisa da agreTve
suraTebi arqielTa da kaTolikosTa Sesamoslisa da yovelgvar eklesiur iaraRisa.
xelovnurad gadmoRebulia sxvaTa Soris, gelaTis saxarebis zogi miniaturebi da
mravali Zveli warwerebi~.9
giorgi qarTveliSvilis mier zemoaRniSnuli saqme udaod did mecenatobad unda
CaiTvalos, radganac qarTveliSvilis mier ermakovis xeliT gamocemul alboms udidesi
kulturuli mniSvneloba qonda, rogorc saqarTvelos istoriisaTvis, aseve qarTuli
xelovnebis istoriisaTvis. saqarTvelos istoriuli albomi naTel warmodgenas
gvaZlevs dRes im istoriuli Tu kulturuli Zeglebis Sesaxeb, romlebic samwuxarod
aRar arsebobs, amitom gamomdinare aqedan giorgi daviTis Zis amgvari saqcieli,
marTlac rom fasdaudebelia.
giorgi qarTveliSvilis saxels ukavSirdeba vaxuSti batoniSvilis ,,qarTlis
cxovrebis” gamocema, romlis dasabeWdad gamzadeba daavala dimitri baqraZes, marTlac
1845 wels gamoica aRniSnuli naSromi, romelsac ruka daurTes romelic Seadgina
cnobilma qarTvelma fotografma b. wilosanma (igi iyo giorgi qarTveliSvilis siZe)
giorgi qarTveliSvils surda vaxuSti batoniSvilis ,,qarTlis cxovrebis” meore tomic
gamoeca, magram ver SeZlo, radganac misi ekonomikuri mdgomareoba aRniSnul periodSi
sagrZnoblad Seirya.
giorgi qarTveliSvili did yuradRebas aqcevda axalgazrobis ganviTarebas. igi
xSirad aRniSnavda, rom Tu gvinda ganviTardes qveyana rogorc kulturuli, aseve
ekonomikuri TvalsazrisiTac, saWiroa davafinansoT momavali Taobis ganaTleba.
amisaTvis, giorgi qarTveliSvilis azriT, saWiroa davamkvidrod Tanamedrove
teqnologiebi. igi xSirad aRniSnavda ,,wavida is dro, roca qarTvelis kacis aReb-
micema oris Zvelis davTriT warmoebda. exla aRarc is dro aris da aRarc is
angariSebi gamodgeba, amis samkurnalod aramcTu martod wignebia qarTuls enazed
saWiro, aramed TviT komerciuli skolac, rom aq mozard Taobam iaros da aReb-micemis
viTareba Seityon. aseT wignTa Targmnis saWiroebas didi mniSvneloba unda daeTmos
TviT Cvenganac, radganac qarTulis enazed aseTis wignebis sruliad araferi arsebobs,
nuTu amis dro ar movida, mosvliT ki movida, magram patroni ar aris, rom am saWiro
mxares yuradReba miaqcion da patronoba gauwion~.10
giorgi qarTveliSvils mWidro urTierToba hqonda ,,qarTvelTa Soris wera-
kiTxvis gamavrcelebel sazogadoebasTan~, ufro metic, 1882 wlis 17 ivniss gaimarTa
`wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis~ sxdoma, sadac unda aerCiaT Tavmjdomaris
amxanagi (moadgile), xazinadari, sekretari da saqmis-mwarmoebeli. rogorc `wera-kiTxvis
9 gazeTi ,,iveria~, 1888, #189, gv. 1-2. 10 zaqaria WiWinaZe. giorgi daviTis Ze qarTveliSvili. 1904, gv. 39.
131
gamavrcelebeli sazogadoebis~ oqmebidan Cans sxdomas eswrebodnen iakob gogebaSvili,
giorgi qarTveliSvili, sergei mesxi da ivane maCabeli, sxdomam miiRo Semdegi saxis
gadawyvetileba: ,,Tavmjdomaris amxanagad arCeul iqna T. i. g. WavWavaZe, xazinadarad b. g.
d. qarTveliSvili, sekretarad a. i. sarajiSvili, saqmis mwarmoeblad g. T. yifSiZe~.11
giorgi qarTveliSvilis kavSiri ,,wera-kiTxvis gamavrcelebel sazogadoebasTan’’
amiT ar Semoifargleboda, man aRniSnul sazogadoebas kancelariis mosawyobad Seswira
asi maneTi. garda amisa ,,qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebelma sazogadoebam~
giorgi qarTveliSvilisagan miiRo Sewiruloba stambis SesaZenad. bunebrivia, ibadeba
kiTxva imasTan dakavSirebiT, rom im periodSi TbilisSi ara erTi stamba arsebobda da
ra saWiro iyo ,,wera-kiTxvis gamavrcelebel sazogadoebas’’ sakuTari stamba hqonoda?
saqme imaSi mdgomareobs, rom stambebis umravlesoba wignebis gamosacemad uzarmazar
Tanxebs Txoulobda, an xSirSemTxvevaSi damkveTs atyuebda, rac iyo mizezi imisa, rom
mravali kargi wigni dRis sinaTles ver eRirsa, swored es gaxda mizezi imisa,rom
giorgi qarTveliSvili iyo iniciatori ,,wera-kiTxvis gamavrcelebel sazogadoebas~
hqonoda sakuTari stamba, risTvisac man sazogadoebas Seswira mis mier gamocemuli
vaxuSti batoniSvilis ,,qarTlis cxovreba~ da SoTa rusTavelis ,,vefxistyaosani~. giorgi daviTis Ze qarTveliSvilma aRniSnuli gadawyvetilebis Sesaxeb werilobiT
acnoba `qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebel sazogadoebas~, sadac
vkiTxulobT: ,,1884 wels rodesac ganvizraxeT gamocema suraTebiani ,,vefxvis tyaosnisa~
romlisTvisac iyo Semdgari komisia, romelmac miiRo gadawyvetileba, rom isre im saxiT
rogoric exla aris gamocemuli gavrceldes qarTul sazogadoebaSi maSin me saxeSi
mqonda naTqvamic iyo Cemganve, rom rac gayiduliyo me Cemi daxarjuli fuli unda
amomeRo. danarCeni rac darCeboda ese igi eqvsi aTasi unda moxmareboda sazogadoebas,
rom im fuliT gamarTuliyo stamba, radganac ver gamarTlda Cveni survili im
mizeziT, rom ver gaiyida amisTvis mivmarTav sazogadoebis marTvelobas miiRos Cemgan
rogorc ,,vefxvistyaosani“ isreT istoria vaxuStisa gamocemuli Cemganve zemoxsenebuli
werili pirobiT, rom uflebas vaZlev sazogadoebas, gahyidos es xsenebuli gamocemani
ra fasadac TiTon dainaxos sasargebloT, aRebuli Semosavalidan naxevari me momces
da naxevari darCes sasargeblod sazogadoebisa da is fuli, romelic darCeba
sasargebloT sazogadoebas gamarTos stamba, radganac pirvelSive Cveni ganZraxva es
iyo, ukeTu sazogadoebam dainaxos sxva umjobesi ram sagnisaTvis moxmareba, maSinac
winaaRmdegi ar viqnebi~.12
`qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebel sazogadoebaSi~ gaimarTa sxdoma
giorgi qarTveliSvilis Sewirulobis Sesaxeb ,,wera-kiTxvis gamavrcelebeli
sazogadoebis gamgeobam Tavis movaleobad sTvlis moaxsenos sazogadoebis saerTo
krebas Semdegi sasiamovno ambavi: am ramdenime dRis winad batonma giorgi daviTis Ze
qarTveliSvilma Seatyobina gamgeobas werilobiT, rom mas surs gadasces wera-kiTxvis
sazogadoebas Tavis mier gamocemuli suraTebiani ,,vefxistyaosani“ (800 calamde) da
vaxuStis ,,saqarTvelos istoria“ (1000 calamde) im pirobiT, rom am wignebis gayidvidan
Semosuli fulis naxevari mieces mas, xolo naxevari darCes sazogadoebis
11 saqarTvelos erovnuli arqivis centraluri saistorio arqivi, fondi 481, anaweri 1, saqme #45, furceli 65. 12 saqarTvelos erovnuli arqivis centraluri saistorio arqivi, fondi 481, anaweri 1, saqme 454, furceli 2.
132
sasargeblod. gamgeobam madlobiT miiRo aseTi SesaniSnavi Semowiruloba da daadgina,
rom sazogadoebas moxseneboda~.13
„qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebelma sazogadoebam“ samadlobeli
werili miwera giorgi qarTveliSvils, sadac aRniSnulia, rom ,,wera-kiTxvis
gamavrcelebeli sazogadoebis gamgeobam, miiRo ra Tqveni werili, Tqvens mier
gamocemuls ,,vfxvistyaosnisa“ da vaxuStis ,,saqarTvelos istoriis“ gadmocemis Sesaxeb, im pirobiT, rom gayidulTagan Semosavlis naxevari Tqven mogceT da naxevari darCes
sazogadoebas sasargeblod. sazogadoebaze 14 Tebervals ama wlis (1895 weli) daadgina
b. g. d. qarTveliSvilis Semowiruloba miRebul iqnas im pirobiT, ra pirobac
moxsenebulia am werilSi (igulisxmeba giorgi qarTveliSvilis werili gagzavnili
qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebisadmi)“.14 1887 wels giorgi qarTveliSvilma TxovniT mimarTa ,,wera-kiTxvis gamavrcelebel
sazogadoebas“, rom igi dakavebuli Tanamdebobidan gaeნTavisuflebinaT. amasTan
dakavSirebiT 1887 wlis 7 Tebervals gamosul gazeT ,,iveriaSi“ vkiTxulobT: ,,b. n. i. giorgi daviTis Ze qarTveliSvili xuTi wlis ganmavlobaSi asrulebda erTgulad da
usasyidloT qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis
xazinadarobis Tanamdebobas, xolo axla gamgeobam misi survilisamebr, gaanTavisufla
igi am Tanamdebobisagan. gamgeoba aRniSnulis sazogadoebisa dids madlobas ucxadebs
b. n. giorgi qarTveliSvils xangrZlivis misis moRvaweobisaTvis sazogadoebis
sasargeblod“.15 XIX saukunis qarTvel sazogado moRvaweTa Soris musirebda azri imis Sesaxeb, rom
maT rogorme moexerxebinaT SoTa rusTavelis ukvdavi qmnilebis ,,vefxistyaosnis’’
ilustriრebuli formiT dabeWvda, garda imisa, rom imdroindel sazogado moRvaweebs
unda moeZiaT sponsori, romelic daafinansebda ,,vefxistyaosnis“ gamocemas, saWiro iyo moeZiaT ,,vefxistyaosnis“ uZvelesi gamocemebi, romlebic gabneuli iyo qarTvel Tavad-
aznaurTa ojaxebSi.
1888 wlis 30 noembers saqarTvelos yvela kuTxeSi cnobil ojaxebs daegzavnaT
grigol orbelianis xelmoweriT specialuri mimarTva, sadac aRniSnuli iyo, rom Tu
vinmes gaaCnda ,,vefxistyaosnis“ uZvelesi gamocemebi droebiT miewodebinaT
redaqciisaTvis, romelTac teqstis dadgenis Semdeg kvlav mflobelebs daubrunebdnen.
grigol orbelianis zemoaRniSnulma ideam Tavisi Sedegi gamoiRo da redaqcias
gadaeca 22 xelnaweri. am xelnawerebidan airCa yvelaze Zveli xelnawerebi: n.
korinTelis (1646 wlis) da beJan wereTlis (1671 wlis) xelnawerebi. gamomcemelT xelT
hqondaT agreTve yvela adreuli gamocemebi, iseTebi rogorebic iyo: vaxtangiseuli (1712
wlis), brose-CubiniSvil-falavandiSvilisa (1841 wlis), CubiniSvilis (1860 wlis) da sxva.
grigol orbeliani gamovida iniciativiT, rom redaqciisadmi gadacemul
,,vefxistyaosnis~ xelnawerebidan yuradReba SeeCerebinaT vaxtangiseul gamocemaze,
radganac misi azriT vaxtangi mefe iyo da mis xelT moeqceoda ,,vefxistyaosnis~
gamocemis saukeTeso versia, magram teqstis SerCevasTan dakavSirebiT arsebobda
sxvadasxva mosazreba, magaliTad, ilia WavWavaZes miaCnda, rom yvela xelnaweri
xmamaRla unda waekiTxaT da SeerCiaT xmaTa umravlesobiT.
13 saqarTvelos erovnuli arqivis centraluri saistorio arqivi, fondi 481, anaweri 1, saqme 426, furceli 18. 14 saqarTvelos erovnuli arqivis centraluri saistorio arqivi, fondi 481, anaweri 1, saqme 454, furceli 2. 15 gazeTi ,,iveria~, 1887, #28, 2.
133
1881 wlis 6 Tebervals gaimarTa pirveli oficialuri sxdoma grigol orbelianis
TavmjdomareobiT, romelmac miiRo gadawyvetileba, rom teqsti gamosacemad unda
moemzadebina ilia WavWavaZes, rafiel erisTavs, ivane meunargias da ivane maCabels.
saredaqcio komisiis Tavmjdomared airCies ilia WavWavaZe.
,,vefxvistyaosnis~ teqstis SerCevasa da gamocemaSi aqtiurad iyvnen Cabmulebi akaki
wereTeli, iakob gogebaSvili, sergei mesxi, aleqsandre sarajiSvili, dimitri erisTavi,
vano maCabeli da sxvebi. zemoaRniSnuli pirebidan gansakuTrebiT aRniSvnis Rirsia vano
maCabeli, romlis saxelsac ukavSirdeba ,,vefxistyaosnis~ gamosacemad damfinanseblis
moZieba, amasTan dakavSirebiT ilia Wyonia igonebs: ,,erT dRes droebis redaqciaSi ivane
maCabels ewvia cnobili qarTveli mecenati giorgi qarTveliSvili da uTxra: vano, erTi
milioni damigrovda, saqme ver momiZebnia, aba erTi mwerals da bankirs Tu gaqvs niWi
mosagebi ram mirCio.
_ swored dRes movida korespondencia qarTlidan puris mosavali kargia, magram
myidveli ar Canso, iyide mag fuliT da mougebloba xom ar iqnebao~.16 marTlac, giorgi
qarTveliSvilma SeiZina puris marcvali saidanac sakmaod kargi mogeba naxa da 1000
maneTi gadado ,,vefxistyaosnis~ gamosacemad.
vano maCablisa da giorgi qarTveliSvilis saubris Sesaxeb 1829 wels `mnaTobi~
iuwyeboda, rom ,,1000 maneTi gadamidvia Sens gankargulebaSi, ra saqmesac metyvi, imas
davaxarjeb. maCabelma uTxra ,,vefxistyaosnis’’ mdidruli gamocema, isic daTanxmda da
saqme gaiCarxa~.17
,,vefxistyaosnis~ gamosacemad, rogorc aRvniSneT, Seiqmna komisia romelsac
evaleboda, ,,vefxistyaosnis’’ teqstze muSaoba aRniSnul komisiasTan mWidro
urTierToba hqonda giorgi qarTveliSvils. 1884 wlis #210 gamocema gazeT `droebisa~
iuwyeboda: ,,guSinwin saRamos suraTebiani ,,vefxistyaosnis~ gamomcemlis b. n. g.
qarTveliSvilis winadadebiT Semdgarma komisiam romelmac unda ganagos rogorc am
wignis dabeWvdisa da ziCis mier suraTebis daxatvis saqme, ise TviT am ori wlis winaT
gasworebulis ,,vefxvistyaosnis~ teqstis aRdgenac, rogorc viciT ,,vefxistyaosnis~
gamasworebelma komisiam Seasrula mxolod erTi nawili Tavis Sromisa, nawili mcire
da martivi axla axals komisias valad edeba ufro Zneli rTuli da didad sagonebeli
saqme. rac pirvelma komisiam variantebi aRmoaCina, axla axalma unda ganixilos, unda
arCevanSi Sevides da gamoarCios is fraza, is sityva, is ganmarteba, romelic imis
azriT, ufro ekuTvnis rusTvelis kalams. saqme rogorc xedavT, didad da didad mZimea.
amas garda, komisiis valia gadaTargmnos frangul enaze b. ziCisTvis is
adgilebi ,,vefxistyaosnisa~, romelebic Seicaven aRweras ziCis mier dasaxat
suraTebisas.
Tu miviRebT kidev mxedvelobaSi, rom komisiisave valia yovelive miwer-mowera
awarmoos am saqmis Sesaxeb SeukveTos da gamoiweros axali Srifti, saTauri asoebi,
calke mosarTobi naxatebi, vineickebi da saornamento kuTvnilebani rogorc dabeWvda
TviT ziCis suraTebisa an peterburgis da romelsame sazRvar-gareTis litografiaSi,
Cven davrwmundebiT, rom komisias ara mcire Sroma da jafa moelis ,,vefxvistyaosnis~
dabeWvdis dros~.18
1888 wels gazeT ,,iveriaSi~ gamoqveynda ,,vefxistyaosnis~ gamocemasTan
dakavSirebiT kidev erTi saintereso werili: ,,Tumca gancxadebisamebr suraTebiani
,,vefxistyaosani~ am wlis ianvris pirvelamde unda gamosuliyo, magram am Znels da
16 liana feraZe. Jurnali ,,mwignobari~, 2004, gv. 117. 17 Jurnali ,,mnaTobi~, 1828, #7, gv. 224. 18 gazeTi ,,droeba~, 1884, #210, gv. 2.
134
Zvirfass gamocemas bevri dabrkoleba daxvda da amis gamo piroba vadis Sesaxeb ver
SevasruleT erTi dabrkoleba aucilebelia TviT did qalaqSiac da advilad
warmosadgenia TbilisisTana qalaqSi sadac jer Zvirfasi gamocema ar dabeWdila. Cven
miviReT yovelive RonisZieba am dabrkolebaTa asacileblad da sruli imedi gvaqvs, rom
wigni ueWvelad aprilis damdegs gamova da gamosvlisTanave gazeTSi iqneba
gamocxadebuli. visac xeli aqvs mowerili, maSin unda mohmarTon gamomcemels wignis
misaRebad~.19
rogorc am werilidan irkveva giorgi qarTveliSvilis mier dafinansebuli
,,vefxistyaosnis~ gamocema garkveuli mizezebis gamo gaWianebula, marTalia werilSi
araa dasaxelebuli is mizezi, ramac Seaferxa poemis gamocema, magram Tu werilis
Sinaarss daukvirdebiT SesaZlebelia mivxvdeT mizezs. safiqrebelia, rom
,,vefxvistyaosnis~ gamocema ar unda yofiliyo dakavSirebuli finansur sakiTxebTan,
radganac giorgi qarTveliSvils aRniSnul periodSi ekonomikuri mdgomareoba sakmaod
warmatebuli hqonda, amitom unda miviCnioT, rom poemis gamocemas aferxebda saTanado
stambis ararseboba saqarTveloSi, ilustrirebuli wignebis dabeWvdis tradicia im
periodSi arcTu ise iyo ganviTarebuli.
miuxedavad dabrkolebebisa, 1888 wels daibeWda pirvelad saqarTvelos istoriaSi
ilustrirebuli ,,vefxistyaosani~, romlis gamomcemlad mogvevlina giorgi
qarTveliSvili.
rusTavelis ukvdavi poemis gamocemis dafinansebas giorgi qarTveliSvilis
mxridan udidesi mniSvneloba hqonda, samarTlianad aRniSnavdnen germaneli mwerlebi
breta da artur zutenberebi, rodesac giorgi qarTveliSvilze werdnen: ,,Znelad
mosafiqrebelia, qarTvelma komersantma axalma mecenatma 1000 Tumnamde gadaixados
literaturul nawarmoebTa dasabeWdad, amgvari faqti erTaderTia kavkasiis
literaturis istoriaSi da amitom Rirs amaze laparaki~.20
1887 wels saqarTveloSi Camovida ruseTis imperatori aleqsandre III Tavis
meuRlesTan erTad giorgi qarTveliSvilma ,,vefxistyaosnis~ Sinaarsi Tavis xarjiT
aTargmnina rusulad, romelic Semdeg calke wignad daibeWda da ruseTis imperator
aleqsandres meuRles miarTva, imperatricasagan giorgi qarTveliSvilma samadlobeli
werili da beWedi miiRo. am faqts gamoexmaura 1888 wlis #207 gamocema gazeTi
,,iveriisa~: ,,paraskevs, 30 seqtembers, b. n. T. g. d. qarTveliSvilma da i. m. meunargiam
miarTves mis udidebulesobas xelmwife imperatricas, misgan gamocemuli suraTebiani
,,vefxistyaosani~ xaverdis ydiT, romelzedac oqros asoebiT iyo wawerili qarTuli
asoebiT m. d. T. da meore misgan Sedgenili rusul enaze wignaki, romelSiac mokled
gamoTqmuli iyo rusTvelis poemis Sinaarsi. b. n. g. qarTveliSvili da i. meunargia
Rirsni gaxdnen misi udidebulesobis madlobisa~. 21 xolo imave wlis iveriis #209
nomerSi daibeWda kidev erTi werili, sadac gazeTi iuwyeboda, rom ,,b. n. g. d.
qarTveliSvilsa da ivane meunargias, romlebmac mis udidebulesobas xelmwife
imperatricas miarTves Zvirfasi suraTebiani ,,vefxistyaosani~ da rusulad gadaRebuli
,,vefxistyaosani~ umaRlesad eboZaT beWdebi, iagundiT da briliantebiT Semkuli~.22
giorgi daviTis Ze qarTveliSvilma garda ruseTis imperatricisa saCuqrad
gadasca ilustrirebuli ,,vefxistyaosani~ Tbilisis saTavadaznauro skolas. Tbilisis
saTavadaznauro skolis direqtorma aleqsandre WiWinaZem samadlobeli werili
19 gazeTi ,,iveria~, 1888, #23, gv. 1. 20 liana feraZe. Jurnali ,,mwignobari~, 2004, gv. 121. 21 gazeTi ,,iveria~, 1888, #207, gv. 1. 22 gazeTi ,,iveria~, 1888, #209, gv. 2.
135
gamoaqveyna gazeT ,,iveriaSi~, romelSic vkiTxulobT: ,,neba miboZeT Tqvenis
pativcemulis gazeTis saSualebiT, madloba gadavuxado batons giorgi qarTveliSvils,
romelmac Semoswira rwmunebulsa Cemdami Tbilisis saTavad-aznauro skolas
gamocemuli mis mier suraTebiani ,,vefxistyaosani~.23
giorgi qarTveliSvilis mier gamocemuli ,,vefxistyaosani~ imdenad Rirebuli
iyo, rom ,,qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebelma sazogadoebam~ saCuqrad
gaugzavna qalaq maincis gubernators, xolo am ukanasknelma ,,wera-kiTxvis
gamavrcelebel sazogadoebas’’ samadlobeli werili mowera, romelic 1900 wels
daibeWda ,,kvalSi~: ,,wera-kiTxvis gamavrcelebelma sazogadoebam gagzavna qalaq maincSi
gutenbergis iubilesTvis b. qarTveliSvilis mier gamocemuli ,,vefxistyaosani~ am
dReebSi maincis qalaqis Tavisagan sazogadoebas mouvida madlobis werili,
romelSidac qalaqis Tavi atyobinebda, rom rusTvelis poema Seinaxeba gutenbergis
saxsovrad daarsebul qalaqis muzeumSi~.24
giorgi qarTveliSvilis mecenatobas da qvelmoqmedebas udidesi mniSvneloba
hqonda. igi emsaxureboda erovnuli TviTSegnebis propagandas. swored giorgi
qarTveliSvilisnairma sazogado moRvaweebma SeZles is, rom erovnuli Rirebulebebi
gadaerCinaT rusuli koloniuri reJimis politikis gavlenisagan, darwmunebuli varT,
rom giorgi qarTveliSvili kidev bevri mamuliSviluri saqmis organizatori iqneboda,
rom ara misi uecari gardacvaleba.
1901 wels qarTul sazogadoebas gamoaklda kidev erTi sasiqadulo mamuliSvili
giorgi daviTis Ze qarTveliSvili. misi gardacvaleba iqca tragediad imdroindeli
sazogadoebisaTvis, mis dakrZalvas eswrebodnem ara marto qarTveli sazogado
moRvaweni, aramed ubralo moqalaqenic da gulistkiviliT, siamayiT ixsenebdnen giorgi
qarTveliSvilis Rvawls qarTveli eris winaSe.
giorgi qarTveliSvilis dakrZalvas eswreboda ,,qarTvelTa Soris wera-kiTxvis
gamavrcelebeli sazogadoebis’’ TiTqmis yvela wevri, dramatuli sazogadoebis wevrebi,
qalaqis mouravis moadgile Sestakovi, Jurnal-gazeTebis warmomadgenlebi, Tbilisis
saTavadaznauro skolis maswavleblebi.
panaSvidi gadauxada goris episkoposma kirionma, galobdnen kargareTelisa da
kavsaZis gundebi, panaSvidis gadaxdis Semdeg sityva warmosTqva poetma grigol abaSiZem:
,,yoveli suli qveynad movlenili unda asrulebdes ciur sam cnebas: RvTisa da eklesiis
samsaxurs, swiravdes taZars sanTelsa da sarkmevels, colSvilis xelis Semwe iyos, gza
WeSmaritebisa da Sroma-moRvaweoba aRuniSnos da ganaTlebiT uxelmZRvanelos Tavis
sayvarel samSoblos, Tavis memamuleT. Semweoba aRmouCinos SeZlebisdagvarad da misi
siyvaruli, sasoeba sagalobel sagnad aRsTqvas, es samive cneba Senma Wkvianma da
mgrZnobiare sasoebiT aRvsilma gulma patiosnad aRasrula, amisaTvis Zvirfaso
yvelasaTvis giorgi, ar Cairicxebi gansvenebulTa ricxvSi, radganac Seni xseneba,
siyvaruli da moRvaweoba samudamod eris gulSi eqneba aRWurvili, cad aRvlenili Seni
saxelobisa vedreba tkbilad momReral simebaT gardaiqceva, gigalobebs Sen da eg
vardebi romelic sakaces gimkoben ar daWknebian aramed yovelTvis guls Segimkoben
netars cxovrebaSi da iqidanac SeiZleba mouvlino RaRadi Sens saxlobasa da qristes
vedreba, saxlobis mfarveloba mamulisa da eris siyvaruli aswavlo~.25
giorgi qarTveliSvilis dakrZalvaze Semdegi sityva warmosTqva agreTve
mRvdelma kalistrate cincaZem (SemdgomSi saqarTvelos kaTolikos-patriarqi): ,,vin ar
23 aleqsandre WiWinaZe. gazeTi ,,iveria~, 1888, #115, gv. 2. 24 gazeTi ,,kvali~, 1900, #7, gv. 104. 25 gazeTi ,,iveria~, 1901, #213, gv. 2.
136
icis magaliTad, Tu ramdenad sasargeblo adamiani iyo aw gansvenebuli giorgi! RvTisa
da eklesiis moyvare, mamulisa da samSoblos erTguli, ojaxisa da colSvilisaTvis
Tavdadebuli, ganaTlebisa da mwignobrobis motrfiale mRvdelTa da monazonTa
pativismcemelni, qvrivTa da obolTa ganmkiTxveli, patiosnebiT aRvsili, dauRalavi
muSaki da saukeTeso warmomadgeneli Zveli qarTveli, darbaiseli mamakacisa, vis guls
ar moxvda ambavi amis sikvdilisa, vis ar eucxova sikvdili amisa~.26
giorgi qarTveliSvilis gardacvalebasTan dakavSirebiT gazeTma ,,kvalma~
gamoaqveyna sakmaod vrceli statia, sadac aRniSnulia: ,,26 seqtembers, TbilisSi
gardaicvala CvenSi sakmarisad cnobili giorgi qarTveliSvili. gansvenebuls skolaSi
ganaTleba ar miuRia, magram Tavisi SromiT da mtkice energiiT man didi pativiscema
daimsaxura adgilobriv sazogadoebaSi kerZod: cxovrebaSi giorgi qarTveliSvili
cnobili iyo, rogorc sindisieri da ganaTlebuli komersanti, magram ara am mxriT aris
sayuradRebo gansvenebulis cxovreba qarTveli sazogadoebisaTvis. g. d. qarTveliSvils
uyvarda qarTuli literatura da misi aRorZineba warmatebisaTvis zrunva, yvela icnobs
gansvenebulis mier gamocemul suraTebian ,,vefxvistyaosans~, romelic mas 200 maneTi
daujda. es kidev araferi, giorgi qarTveliSvils miuZRvis ufro didi amagi qarTuli
literaturisadmi. roca sergei mesxi daavadmyofda da iZulebuli Seiqmna
literaturuli moRvaweobisaTvis Tavi daenebebia da gazeTis ,,droebis’’ gamocema
sxvisTvis gadaeca, maSin ivane maCabelma moiwadina ,,droebis’’ Seqmna, magram
xelmokleobis gamo maCabels ar SeeZlo gazeTis Seqmna. amnairad gazeTis gamocema unda
SeCerebuliyo, magram ,,droeba’’ ixsna gansacdelidan giorgi qarTveliSvilma.
gansvenebulma gadasca 500-600 Tumnamde, rogorc mogviTxrobs b. urbneli da TviTonac
gamomcemloba ikisra. garda amisa gansvenebuli sxva keTil da sasargeblo saqmeebSiac
yvelas daxmarebas uCenda, risTvisac mas pativiscemiT moixseneben~.27
ai aseTi SesaniSnavi mamuliSvili 1901 wlis 30 seqtembers dakrZales mis mierve
aRdgenil didubis RvTismSoblis saxelobis taZris ezoSi.
Durmishkhan Lashkhi
Giorgi Kartvelishvili, a Prominent Georgian Philanthropist
Summary
Giorgi Kartvelishvili belongs to the group of interpreneurs who were involved not only in doing their businesses, but also in making donations. Many patriotic actions are related to his name.
Giorgi Kartvelishvili was greatly assisting Reading and Writing Spreading Society, Georgian Theatre, a number of Georgian newspapers and journals (it is a well-known fact that due to his financial support the newspaper “Droeba” was not shut down),Georgian students.
Giorgi Kartvelishvili attached great importance to financing publishing of books. Giorgi Kartvelishvili was the person thanks to whom the poem “Night in Panther’s Skin” written by Shota Rustaveli and illustrated by Zichi, as well as the first volume of History of Georgia by Vakhushti Bagrationi were published.
26 kalistrate cincaZe. Jurnali ,,mwyemsi~, 1901, #20, gv. 14. 27 gazeTi `kvali~, 1901, #4, gv. 853.
137
saba saluaSvili, doqtoranti
somxiTSi misvlis TariRi, anu
ltolvilobis konkretuli weli
wm. ninosa da misi Tanmxlebi pirebis ltolvilobis dawyebis savaraudo wlis
dadgenisaTvis, saWiroa gamovikvlioT maTi somxiTSi misvlisa da iq „rifsimianeTa
wamebis“ TariRTan dakavSirebuli sakiTxebi.
1) ltolvilTa „saboloo“ adgilsamyofeli
qarTul wyaroebSi, q. efesodan ltolvili wm. ninosa da misi Tanmxlebi pirebis
„saboloo“ adgilsamyofelTan dakavSirebiT, mcireodeni gansxvavebani SeimCneva. modiT
gangvixiloT TiToeuli maTgani.
- „moqcevaჲ qarTlisaჲSi“ vkiTxulobT - „...da viTarca warmoivltoda rifsime
zRuad, gaiane da nino da sxuani vinme maT Tana gamovides areTa somxiTisaTa,
sayofelTa Trdat mefisasa...“ 1 TiTqmis analogiuri informaciaa daculi „moqcevaჲ qarTlisaჲs“ meore nawilSic - „...rifsime dedofali da gaiane dedamZuZeჲ da ormeoc da aTi suli warmovemarTeniT... da gamovediT areTa somxiTisaTa, samoTxesa mas Trdat
mefisasa...“2
- igive azri, odnav gansxvavebuladaa warmodgenili arsen beriseul redaqciaSi -
„...iqmna sivltolaჲ rifsimesi saberZneTiT da... mihmarTa adgilTa somxiTisaTa misTana
da viTarca moiwivnes maxlobelad samoTxesa Trdat mefisasa...“3
maSasadame, zemo Tqmulidan gveuwyeba, rom somxiTSi misuli rifsime da wm. nino
gaCerebulan - „...samoTxesa Trdat mefisasa“, magram am adgilis saxeli ar
gvikonkretdeba. samagierod, aRniSnul wyaroTa am nakls erTgvarad avsebs leonti
mroveli. „qarTlis cxovrebaSi“ vkiTxulobT „...da movides ltol-vilni areTa
somxiTisaTa, adgilsa mas, romelsa hqvian axalqalaqi, ualeres Senebulsa, romel ars
dvini, sayofeli somexTa mefisasa...“4
1 mixeil (gela) saluaSvili, saba saluaSvili. ,„moqcevaჲ qarTlisaჲs“ redaqciebis paraleluri teqstebi“. Tbilisi, 2010, gv. 12; Zveli qarTuli agiografiuli literaturis Zeglebi. dasabeWdad moamzades: il. abulaZem, n. aTaneliSvilma, n. goguaZem, l. qajaiam, c. qurcikiZem, c. ankievma da c. jRamaiam. i. abulaZis xelmZRvanelobiT da redaqciiT. wigni I (V-X ss.). Tbilisi, 1963, gv. 84. 2„moqcevaჲ qarTlisaჲs“ redaqciebis paraleluri teqstebi“. gv. 60; „Zveli qarTuli agiografiuli literaturis Zeglebi“. gv. 115. 3„cxovreba wmida ninosi“. Sedgenili didis arsen qarTlisa kaTalikozis mier X saukuneSi, XI-XII-s xelnaweridgan. dabeWdili mR. p. karbelaSvilis redaqciiT da boloTqmiT. tfilisi, 1902, gv. 15. 4 simon yauxCiSvili. qarTlis cxovreba. t. I. Tbilisi, 1955, gv. 82.
138
„qarTlis cxovrebis“ sxvadasxva xelnawerebSi Trdat mefis adgilsamyofelis
Taobaze aseTi informaciaa „...9 axalqalaq Md. 9 ualeres C, valar (Sapat) („valarSis
nagebi“) somx. agaT., uaRres cet. 9 sayofeli myofTa somexTa C (myofTa-mefeTa)...“5
modiT axla vnaxoT, Tu ra kavSiri SeiZleba iyos, aq moxseniebul - „axalqalaqs”,
„dvinsa~ da „valarSis nagebs~ Soris:
rogorc viciT, valarSapati, dRevandeli eCmiaZini, somxeTis erT-erTi uZvelesi
qalaqia;6
Tavad eCmiaZinis Taobaze istoriografiidan cnobilia, rom „...axlandeli
eCmiaZinis adgilze Zv. w. II s-Si dasaxleba vardkesavani, romlis teritoriaze II s. I
naxevarSi gaSenda qalaqi valarSapati (II s. II naxevarSi somxeTis dedaqalaqi)...“7
leonti mrovelis mier miTiTebuli dvinis Taobaze cnobilia, rom „dvini, vostan
dvini, qalaqi(a) somxeTSi IV-XIII ss. msoflio savaWro xelosnobis centri. erevnis
samxreTiT 35 km-ze IV s. 30-ian wlebSi arSakunianebma aq cixe aages da samefo
rezidenciac gadaitanes...“8
maSasadame, Tu gaviTvaliswinebT, rom q. dvinis, rogorc samefo rezidenciis
mSenebloba emTxveva ltolvilebis somxiTSi Casvlis savaraudo dros, maSin gasagebi
xdeba, rom leonti mroveliseuli termini „axalqalaqi“, Tavisi arsiT q. dvinis, rogorc
axali qalaqis aSenebiseuli drois mimaniSnebeli unda iyos.
2) „misvlidan - „wamebamde“
qarTul wyaroebSi, Trdat mefisagan, Cvens mier saZiebel wamebul pirTa
odenobis Taobaze aseTi informaciebia daculi:
- „moqcevaჲ qarTlisaჲSi“ vkiTxulobT „...rifsime dedofali da gaiane dedamZuZeჲ da ormeoc da aTi suli warmovemarTeniT. da gamovediT areTa somxiTisaTa, samoTxesa
mas Trdat mefisasa. igini moiklnes...“9
- „qarTlis cxovrebis“ mixedviT ki - „...da erTobiT ganzraxviTa urTierTas
yovelTave dauteves queyana igi farulad ormocdacametman sulman. da movides
ltolvilni areTa somxiTisaTa... ara erCda wmida rifsime, maSin iwama igi, dedamZuZe
misi gaiane da sxuani mravalni maTTanni...“10
- arsen beri aRniSnulis Taobaze aseT informacias gvawvdis „...iqmna sivltolaჲ rifsimesi saberZneTiT da gaiane aRmzrdeli misi da sxuani igi ergasisni (aq:
ormocdaaTi _ s. s.) sulni... viTarca moiwivnes maxlobelad samoTxesa Trdat mefisasa...
wmidaჲ rifsime da misTanani igi iwamnes saxelisa qristesisa Trdatis mier...“11
- rifsimesa da gaianesTan erTad wamebulebs, XIII s-is metafrasuli redaqcia ase
moixseniebs „...da ese raჲ ganizraxes, mas Ramesa meot iqmnnes da maT Tana iyvnes sxuanica
5 „qarTlis cxovreba“. t. I. gv. 82. 6 ix.: q.s.e. t: 4. „vaRarSapati“, q.s.e. t. 4. Tbilisi, 1979, gv. 327. 7 q.s.e. t. 4: „eCmiaZini“, q.s.e. t. 4. Tbilisi, 1979, gv. 259. 8 q.s.e. t. 3: „dvini“, q.s.e. t. 3. Tbilisi, 1978, gv. 491. 9„moqcevaჲ qarTlisaჲs“ redaqciebis paraleluri teqstebi“. gv. 60; „Zveli qarTuli agiografiuli literaturis Zeglebi“. gv. 115. 10 „qarTlis cxovreba“. t. I. gv. 82-84. 11 „cxovreba wmida ninosi“. Sedgenili didis arsen qarTlisa kaTalikozis mier. gv. 15.
139
saxleulni dedani... maSin Trdat, viTarca vera aRasrula nebaჲ Tჳsi, misca tanjvad da
sikudilad wmidani igi dedani...“12
CvenTvis saZiebeli sakiTxis ganxilvisaTvis, uaRresad mniSvnelovania
„rifsimianeTa“ wamebis konkretuli TariRis dadgena. am sakiTxTan mimarTebaSi,
dReisaTvis, erTiani azri ar arsebobs. berZnulidan 1981 wels qarTulad
gadmoTargmnili versiis Tanaxmad „... iyo dRe igi, romelsa Sina iwama wmidaჲ rifsime, oc da equsi Tvisa seqtembrisaჲ...“ (meliqseT-begi 1920: VI da 28). Tumca, Tu „...
„rifsimianTa wamebis“ Zvel qarTul TargmanSi ltolvilTa dasjis dRed 26 seqtemberia
miTiTebuli... arabul TargmanSi ki _ 26 oqtomberi...“ (goilaZe 1986: 154). vaxtang goilaZe
iqve ase aRniSnavs: „...ltolvili qristianebi... 3 maiss... ukve vaRarSapatSi mosulan,
sadac Trdat III -m somexTa ltolvilebi sikvdiliT dasaja“.13
„wm. ninos cxovrebis“ aRmweri redaqciebi, gamokveTilad arafers amboben, Tu
drois ra monakveTia gasuli rifsimianTa somxiTSi Casvlidan maT wamebamde. aRniSnulis
Taobaze miniSneba mxolod arsen beriseul redaqciaSia daculi: „...iqmna sivltolaჲ rifsimesi saberZneTiT da gaiane aRmzrdeli misi da sxuani igi ergasisni sulni.... viTar
moiwivnes maxlobelad samoTxesa Trdat mefisasa da daadgres mun Jam
ravdenme...“ 14 Tumca, rogorc vxedavT, miniSnebuli „daadgres mun Jam ravdenme“,
konkretuli informaciis Semcveli ar aris.
qarTul wyaroTa Soris „moqcevaჲ qarTlisaჲ“ erTaderTia, romelSic
rifsimianTa wamebis konkretuli droa mocemuli. Cveni Semdgomi Txrobac, swored masze
dayrdnobiT iqneba agebuli.
3) q. efesodan ltolvilobis dawyebisa da somxiTSi
„rifsimianTa wamebis“ konkretuli - ricxvi, Tve da weli
„moqcevaჲ qarTlisaჲSi“ vkiTxulobT: „...rifsime dedofali da gaiane dedamZuZeჲ da ormeoc da aTi suli warmovemarTeniT TTuesa pirvelsa aTxuTmetsa da gamovediT
areTa somxiTisaTa, samoTxesa mas Trdat mefisasa. igini moiklnen mun TTuesa pirvelsa
oc da aTsa, dResa paraskevsa..“15
CvenTvis saZiebeli ltolvilobis dawyebis konkretuli wlis dadgenaSi
dagvexmareba qarTul wyaroSi miTiTebuli „rifsimianTa“ wamebis Taobaze arsebuli
konkretuli TariRiseuli miniSneba: „...igini moiklnes mun Tuesa pirvelsa oc da aTsa,
dResa paraskevsa...“. 16 Tu gaviTvaliswinebT imasac, rom - „pirvel TveSi“: martia
nagulisxmevi, maSin gamodis, rom „rifsimianTa wamebis“ TariRia 30 marti, romelic
paraskevi dRe yofila. CvenTvis saZiebeli sakiTxis gasaRebic, swored aRniSnul
informaciaSi unda veZioT.
12 solomon yubaneiSvili. cxorebaჲ da moqalaqeobaჲ Rirsisa da mociqulTa sworisa netarisa
ninoჲsi._ Zveli qarTuli literaturis qrestomaTia. t. I. Tbilisi, 1946, gv. 220. 13 vaxtang goilaZe. wminda ninos qarTlSi Semosvlisa da qarTlis moqcevis daTariRebisaTvis._ Jurnali mnaTobi“, 12, Tbilisi, 1986, gv. 156. 14 „cxovreba wmida ninosi“. Sedgenili didis arsen qarTlisa kaTalikozis mier. gv. 15. 15„moqcevaჲ qarTlisaჲs“ redaqciebis paraleluri teqstebi“. gv. 60; „Zveli qarTuli agiografiuli literaturis Zeglebi“. gv. 115. 16„moqcevaჲ qarTlisaჲs“ redaqciebis paraleluri teqstebi“. gv. 60; „Zveli qarTuli agiografiuli literaturis Zeglebi“. gv. 115.
140
Cveni azriT wm. ninosa da misi Tanmxlebi pirebis ltolvilobis savaraudo weli:
IV s-is 20-iani wlebis dasawyisze modis.17
Cvens mier gamoTvlili TariRebidan erT-erTi: aRmosavleT romis imperiis
erTpirovnuli mmarTvelis - likiniusis sicocxlis bolo wlebTan dakavSirebul
cnobebs eyrdnoba, romlis Tanaxmadac 319/320 – 324/325 wlebi gamoikveTa, sadac - 319/320
wlebi likiniusis mier qristianTa devnis ganaxlebis, xolo 324/325 wlebi _ misi
gardacvalebis TariRebia.18
imaSi gasarkvevad, Tu dasaxelebul droiT monakveTSi, romelia ltolvilobis
dawyebis konkretuli weli, swored qarTul wyaroSi mocemuli ltolvilTa wamebis
TariRi dagvexmareba „...igini moiklnes mun TTuesa pirvelsa oc da aTsa, dResa
paraskevsa...“19
modiT exla vnaxoT wm. ninos cxovrebis savaraudo drois monakveTSi, anu IV s-is
40-ian wlebamde, konkretulad romel wlebSi iyo martis 30 ricxvi paraskevi dRe.
amisaTvis gamoviyenoT v. kalandaZis mier momzadebuli „kalendari mudmivi da
universaluri“.
aRniSnuli kalendris mixedviT 20 vgebulobT, rom martis 30 ricxvi paraskevi
dRe yofila: 305, 311, 316, 322 da 333 wlebSi. maSin Tu gaviTvaliswinebT, rom CvenTvis
saZiebeli ltolvilobis savaraudo weli IV s-is 20-iani wlebis dasawyisze, ufro
zustad ki, likiniusis mmarTvelobis bolo 319/320 – 324/325 wlebze unda modiodes,
maSin zemoT moyvanili wlebidan, am droiT mijnaSi, erTaderTi, 322 weli xvdeba.
maSasadame, qarTuli wyaroebisa da Cvens mier Catarebuli kvlevis Sedegad,
SesaZlebeli gaxda zustad dagvedgina „rifsimianeTa“ wamebis konkretuli TariRi, esaa
322 wlis 30 martis paraskevi dRe.
Sesabamisad, radganac qarTuli wyaroebis mixedviT wm. ninosa da misi Tanmxlebi
pirebis q. efesodan gamoqcevis TariRia „TTuesa pirvelsa aTxuT-metsa...“ maSin gamodis,
rom maTi ltolviloba 322 wlis 15 marts, xuTSabaT dRes dawyebula.
4) „sawnexelis“ arsi, anu ltolvilTa
somxiTSi Casvlis TariRis Taobaze
rogorc cnobilia „moqcevaჲ qarTlisaჲ“ mxolod ltolvilobis dawyebisa da
maTi wamebis konkretul TariRebs gviTiTebs da arafers ambobs wm. ninosa da misi
Tanmxlebi pirebis somxiTSi Casvlis droiTi mijnis Taobaze.
unda vifiqroT, rom aRmosavleT romis imperiis „mefe“-„keisari“, anu likiniusi
efesodan gamoqceulebisa da maTi savaraudo marSutis Taobaze 15 martis axlo
dReebSive Seityobda da Sesabamis RonisZiebasac mimarTavda. mis mier gatarebuli
RonisZiebis erTgvari anarekli unda ikiTxebodes qarTul wyaroebSi dacul im
informaciaSi, romelic keisris mier Trdat mefisadmi gagzavnil werils exeba.
aRniSnuli cnoba mxolod „qarTlis cxovrebasa“ da XIII s-is metafrasul redaqciebSia
17 ix.: s. saluaSvili. qarTlis moqcevis TariRTan dakavSirebuli sasitorio Ziebebi. Tbilisi, 2010. 18 ix.: s. saluaSvili. qarTlis moqcevis TariRTan dakavSirebuli sasitorio Ziebebi. Tbilisi, 2010. 19„moqcevaჲ qarTlisaჲs“ redaqciebis paraleluri teqstebi“. gv. 60; „Zveli qarTuli agiografiuli literaturis Zeglebi“. gv. 115. 20 v. a. kalandaZe. kalendari mudmivi da universaluri. Tbilisi, 1973, gv. 2-3.
141
daculi 21 (Tavis mxriv, amdagvari werilis Taobaze migveniSneba agaTangelosis
TxzulebaSic 22).
„wm. ninos cxovrebis“ gadmomcem amave wyaroebSi daculia erTi friad
mniSvnelovani miniSnebac, romlis meSveobiTac, Cvenis azriT, SesaZlebeli xdeba wm.
ninosa da misi Tanmxlebi pirebis somxiTSi Casvlis savaraudo TariRis dadgena.
Txrobis gagrZelebamde SevniSnavT, rom istoriul wyaroebSi daculi nebismieri
informacia, rogorc wesi, konkretuli miniSnebis matarebelia. Cvenis azriT, swored
aRniSnuli kuTxiT unda iyos saintereso dasaxelebul qarTul wyaroebSi arsebuli
„sawnexelTan“ dakavSirebuli informacia, kerZod „...da movides ltolvilni areTa
somxiTisaTa... da Sevides mun sawnexelTa venaxisaTa...“ 23 da „..viTarca moiwivnes
somxiTad, samefosa Trdatissa, daimalnes sawnexelTa Sina...“24
aRniSnul monakveTebSi termin „sawnexelis“ gamoyenebis sixSire aseTia:
„sawnexelTa venaxisaTa“, 25 „sawnexelTa maT Sina“, 26 „daimalnes sawnexelTa“ 27 da
„sawne-xelTa Sina“. 28
rogorc vxedavT, aRniSnul wyaroebSi termini „sawnexeli“ or-orjer gvxvdeba,
anu swored imdenjer, ramdenjerac igi saxarebaSia daculi.29
maTes saxarebaSi vkiTxulobT: „...iyo erTi saxlis patroni, romelmac Cayara vazi,
Robe Semoavlo, Sig sawnaxeli amokveTa...“ (maTe 21, gv. 33).
igive azri, odnav gansxvavebulad, markozis saxarebaSi asea gadmocemuli: „...erTma
kacma Cayara vazi, SemoRoba, amokveTa sawnaxeli...“ (mark. 12,1).
meores mxriv, saxarebaSi macxovris aseTi sityvebia daculi: „me var vazi
WeSmariti da mama Cemi mevenaxea“ (ioane 15,1). am kuTxiT vazis nayofis dawurvisaTvis
gankuTvnili sawnaxeli, erT-erTi formiT, misteriulad, RmerTis arsis, anu sityvis (aq
- „me var vazis“) miRebasTan kavSirdeba.
aRniSnuli, yvelaze ukeT, qristianul saeklesio dResaswaul xarebasTan
erTgvari paralelis gavlebis saSualebas gvaZlevs, sadac misteriuli kuTxiT mariami
„sawnaxelTan“, xolo mis Ze „vazTan“ asocirdeba.
rogorc cnobilia „xareba qristianul eklesiaSi erT-erTi saeklesio
dResaswauli(a) (uZravi), aRiniSneba 25 marts Zv. stiliT (7 apr. ax. stiliT). saxarebis
(luka 1,28-35) mixedviT, gabriel mTavarangelozs uxarebia mariam RvTismSoblisaTvis,
rom misgan iSveboda ieso qriste, Ze RvTisa. qristologiaSi xareba miCneulia
kacobriobis xsnis dasabamad, saukuneebiT dafaruli RvTis saidumlos gamocxadebad da
sxva...“ 30(agaTangelosis miniSneba aRniSnul terminTan mimarTebaSi aseTia: „...war-movides
mier da moiwines qalaqsa araratisasa da iyvnes sadgurad maTda sawnexelni
qalaqisani...“ 31 aqve gavecnoT am terminis gamoyenebis sixSiresac: „sawnexelni
21 ix.: „qarTlis cxovreba“. t. I. gv. 82-83; „cxorebaჲ da moqalaqeobaჲ Rirsisa da mociqulTa
sworisa netarisa ninoჲsi“. gv. 220. 22 ix.: „cxorebaჲ wm. grigol parTelisaჲ“. Semdgeneli leon meliqseT-begi. qarTuli Zeglebi. I. saeklesio mwerloba N 2. tfilisi, 1920, gv. 22. 23 „qarTlis cxovreba“. t. I. gv. 82. 24 „cxorebaჲ da moqalaqeobaჲ Rirsisa da mociqulTa sworisa netarisa ninoჲsi“. gv. 220. 25 „qarTlis cxovreba“. t. I. gv. 82. 26 „qarTlis cxovreba“. t. I. gv. 84. 27 „cxorebaჲ da moqalaqeobaჲ Rirsisa da mociqulTa sworisa netarisa ninoჲsi“. gv. 220. 28 „cxorebaჲ da moqalaqeobaჲ Rirsisa da mociqulTa sworisa netarisa ninoჲsi“. gv. 220. 29 ix.: ivane imnaiSvili. „qarTuli oTxTavis simfonia-leqsikoni“. Tbilisi, 1986, gv. 525. 30 b. lominaZe. xareba. q.s.e. t. 11. Tbilisi, 1987, gv. 437. 31 „cxorebaჲ wm. grigol parTelisaჲ“. gv. 21.
142
qalaqisani“; „viTarmed sawnexelTa“; „sawnexelTa maTgan“; „igini sawnexelTa“; „zeda
sawnexelTasa“32).
yovelive zemo Tqmuli saSualebas gvaZlevs gamovTqvaT varaudi, rom qarTuli
wyaroebiseuli miniSneba, imis Taobaze, rom somxiTSi misuli qristiani ltolvilebi,
Turme „daimalnes sawnexelTa Sina“,33 Sefarulad unda gviTiTebdes konkretul TariRze
_ 25 martze, romelic, erTis mxriv xarebis dResaswaulis, xolo meores mxriv
ltolvilTa somxiTSi misvlis droiTi mijnis aRmniSvneli unda iyos.
maSasadame, SegviZlia davaskvnaT, rom qarTuli wyaroebiseuli „sawnexeli“,
xarebis dResaswaulis gamarTvis droze dayrdnobiT, sworedac rom ltolvilTa
somxiTSi misvlis TariRze _ 25 martze unda migvaniSnebdes.
5) daskvna
da bolos unda aRvniSnoT, rom Cvens mier saZiebeli sakiTxis mTliani suraTis
aRdgena mxolod „wm. ninos cxovrebis“ yvela redaqciaSi daculi cnobebis
urTierTSejerebisa da urTierTanalizis wyalobiT xdeba SesaZlebeli, kerZod:
- upirveles yovlisa moxerxda wm. ninosa da misi Tanmxlebi pirebis q. efesodan
gamoqcevis wlis dadgena, esaa ax. w. 322 weli;
- mxolod: „moqcevaჲ qarTlisaჲseuli“ cnoba „...warmovemarTeniT TTuesa pirvelsa
aTxuTmetsa...“ 34 gvauwyebs, rom ltolvilebi, dadgenili wlis 15 marts, xuTSabaT dRes
gamoqceulan;
- mxolod: „qarTlis cxovrebisa“ da XIII s-is metafrasul redaqciebSi daculi
cnobis „...da viTarca moiwivnes somxiTad, samefosa Trdatissa, daimalnes sawnexelTa
Sina...“ 35 Tanaxmad, moxerxda gangvesazRvra, rom ltolvilebi, somxiTSi Casulan
dadgenili wlis xareba dRes, 25 martis kvira dRes;
- mxolod: arsen beriseul TxzulebaSi daculi informaciis meSveobiT
vgebulobT, rom Turme ltolvilebi somxiTSi misvlis (25 martis) Semdeg, iq garkveuli
drois manZilze imalebodnen „...viTarca moiwivnes maxlobelad samoTxesa Trdat
mefisasa da daadgrnes mun Jam ravdenme...“36
- da bolos, mxolod: „moqcevaჲ qarTlisaჲs“ mixedviT vgebulobT, rom Trdat
mefis mier somxiTSi misul ltolvilTa wameba dadgenili wlis 30 marts, paraskev
dRes, momxdara „...igini moiklnes mun TTuesa pirvelsa oc da aTsa, dResa paraskevsa...“37
maSasadame, zemo Tqmuli „Jam ravdenme“, Turme martis Tvis 25-dan 30-mde arsebul droiT
mijnas moicavs.
Tavad wamebulTa Taobaze ki arsen beriseuli redaqcia ase gvauwyebs: „...wmidaჲ rifsime da misTanani igi iwamnes saxelisaTvis qristesisa Trdatis mier da gჳrgჳn
32 ix.: Sesabamisad „cxorebaჲ wm. grigol parTelisaჲ“. gv. 21, 22, 25, 31, 36. 33 „cxorebaჲ da moqalaqeobaჲ Rirsisa da mociqulTa sworisa netarisa ninoჲsi“. gv. 220. 34„moqcevaჲ qarTlisaჲs“ redaqciebis paraleluri teqstebi“. gv. 60; „Zveli qarTuli agiografiuli literaturis Zeglebi“. gv. 115. 35 „cxorebaჲ da moqalaqeobaჲ Rirsisa da mociqulTa sworisa netarisa ninoჲsi“. gv. 220. 36 „cxovreba wmida ninosi“. Sedgenili didis arsen qarTlisa kaTalikozis mier. gv. 15. 37„moqcevaჲ qarTlisaჲs“ redaqciebis paraleluri teqstebi“. gv. 60; „Zveli qarTuli agiografiuli literaturis Zeglebi“. gv. 115.
143
Semkobilni Rirs iqmnnes sasufevelsa...“ 38 xolo „qarTlis cxovreba“ ki azustebs, rom
„...romelnime maT wmidaTaganni daimalnes da ivltodes...“-o.39
maSasadame, qarTuli wyaroebis mixedviT, saZiebel droSi momxdaris mTliani
suraTi aseTia: ltolvilobis dawyebis welia ax. w. 322 weli; q. efesodan maTi gamoqceva
momxdara 322 wlis 15 marts, xuTSabaT dRes; ltolvilebi somxiTSi misulan amave wlis
25 marts, kvira dRes; xolo somxiTSi Casuli ltolvilebi Trdat mefes imave wlis 30
martis paraskev dRes uwamebia.
Saba Saluashvili
The date of arrival in Armenia, concrete year of refugee
Summary
Our findings has revealed that the starting year of the refuge is A. D322 year, Their flee from Ephesus was happened on Thursday, 15th March , 322 y. Refugees arrived in Armenia on 25 March, Sunday, in the same year and the king Trdat of Armenia tortured them On Friday, 30th March.
38 „cxovreba wmida ninosi“. Sedgenili didis arsen qarTlisa kaTalikozis mier. gv. 15. 39 „qarTlis cxovreba“. t. I. gv. 84.
144
irakli veSaguriZe, doqtoranti
wovaTa da wovaTuSebi
TuSeTi mdebareobs kavkasionis wyalgamyofi qedis CrdiloeTiT. misi farTobia
896 kv. km. TuSeTi saqarTvelos mTian kuTxeTa Soris erT-erTi yvelaze didia.
mxaris yvelaze Zveli da zusti geografiuli aRweriloba vaxuSti batoniSvils
ekuTvnis: `xolo TuSeTi ars lopotisa, TorRisa da pankisis aRmosavleT, kavkasiis
mTis CrdiloeT kerZoTa Sina, da ars orxevad da mdebareobs Crdilo-dasavleTis
Suadam aRmosavleTs-samxreTs Soris da udis Soris mdinare Tvisi, da mierTvis sona
mdinares, romeli ganvlis CaCans da mierTvis boraRans Tergis mdinares vaxuSti.”1
abramASavxeliSvili TuSeTis sazRvrebs Semdegnairad gansazRvravs: `TuSeTs
aRmosavleTidan esazRvreba sofeli xuSeTi (didoeTis sazogadoeba), dasavleTiT _
alaznis Tavi, andaqi (xevsureTi), CrdiloeTiT _ CeCneTis mTianeTi xildixaros, maistis,
terelosa da haCaros sazogadoebani... xolo samxreTis sazRvari gasdevs alaznis
Tavidan mimaval gzas, romelic gaivlis abanos uReltexils, andaraznis Tavs,
furTkalos Tavs, yadoris gadasasvlels da Cadis kaxeTis barSi~.2
miuxedavad arcTu keTilganwyobili mezoblebis arsebobisa, TuSeTma uZvelesi
droidan arsebuli sazRvrebi SeinarCuna. a. SavxeliSvili wers, rom `TuSeTis
geografiul sazRvrebs dRemde cvlileba ar ganucdia... rac ganapiroba orma garemoebam:
pirveli da, albaT, arsebiTi, iyo simamace da Tavdacvisunarianoba adgilobrivi
xalxisa, meore _ TuSeTis geografiuli mdebareoba _ bunebrivi simagreebi, zRudeebi
rogorc CrdiloeTidan, aseve Crdilo-aRmosavleTidan da misadgomi gzebis sirTule~.3
TuSeTs CrdiloeTidan CeCneTi, aRmosavleTidan ki _ daRestani esazRvreba, rac
TuSebis eTnikur Semadgenlobazec sakmaod naTlad aisaxa, ris Sesaxebac qvemoT kidev
gveqneba saubari.
mecnierTa Soris ar gvxvdeba erTiani mosazreba TuSeTSi istoriulad arsebul
TemTa zusti raodenobis Sesaxeb; saxeldeba gansxvavebuli cifrebi. magaliTad, giorgi
boWoriZe 8 Tems asaxelebs, Tumca, yvelaze xSirad oTxi Temi ixsenieba: wovaTa,
gomewari, CaRma da piriqiTi. vaxuSti batoniSvili aseve oTx Tems asaxelebs (piriqiTis
xeobis nacvlad, is farsmanis TuSeTis xevs asaxelebs).4
wovaTa gomewris alaznis xeobis dasawyisSi mdebareobs da saZovari mTebiT
Semofarglul qvabuls warmoadgens. wovaTa esazRvreba alaznisTavsa da piriqiTis
xeobas, romelTac uZvelesi droidan arsebuli bilikebiT ukavSirdeboda.
piriqiTis xeobaSi gadasavlel bilikze dgas magexis cixe, romelic
CrdiloeTidan mosalodneli Tavdasxmebisgan icavda wovaTas.
1 qarTlis cxovreba. t. IV. s. yauxCiSvilis gamocema. Tbilisi, 1955, gv. 553-554. 2 abram SavxeliSvili. aRmosavleT saqarTvelos mTianeTis istoriidan (TuSeTi XVI-XIX saukuneebis I naxevarSi). Tbilisi, 1977, gv. 25. 3 abram SavxeliSvili. aRmosavleT saqarTvelos mTianeTis istoriidan (TuSeTi XVI-XIX saukuneebis I naxevarSi). Tbilisi, 1977, gv. 21. 4 qarTlis cxovreba. t. IV. s. yauxCiSvilis gamocema. Tbilisi, 1955, gv. 554.
145
wovaTas alaznisTavisken mimavali biliki yadovanis Releze gadadis. yadovanis
Releze dRemde gvxvdeba TeTri qvebis ori grova, erTi SedarebiT momcro, meore _
ufro mozrdili. gadmocemis Tanaxmad am adgilas saomrad mimavali TuSebi qvebs
alagebdnen da Semdeg omidan dabrunebulebi qvas ukan abrunebdnen, riTic daRupulebis
raodenobas adgendnen.
imis gamo, rom wovaTuSebis saqmianobas ZiriTadad mecxvareoba warmoadgenda,
saxnav-saTesi miwebi SedarebiT mcire raodenobiTaa warmodgenili; didi adgili ukavia
saZovrebsa da sacxovrebel farTs. wovaTa sakmaod mWidrod dasaxlebul teritorias
warmoadgenda. XIX saukuneSi dafiqsirebulia ramdenime mozrdili sofeli da
nasoflari: waro, indurTa, sagirTa, eTelta, mozarTa, nadirTa da Savwyali, romlebSic
1500-ze meti adamiani saxlobda.
XVIII saukuneSi giuldenStedtis saqarTveloSi mogzaurobis dros, rogorc Cans,
dasaxlebuli mxolod oTxi sofeli iyo: `pirvel oTx sofelSi (wova (rogorc Cans
waro), sagirTa, eTelta, indurTa) laparakoben qarTulnarev qisturad...~5
wovaTaSi yovel sofels sakuTari salocavi gaaCnda, magram wovaTis
mosaxleobisagan daclis Semdeg es salocavebi TiTqmis aRar SemorCenila. vera
bardaveliZe asaxelebs ramdenime salocavs: kopale, coruli, ivane naTlismcemlis xati,
mariam RvTismSoblis xati, beri sameba (saneba), wminda giorgis xati, ber-samebis niSi da
sxva.
ivane buquraulis TqmiT, XIX saukunis miwuruls wovaTaSi sul sami salocavi
iyo, romlebSic jer kidev xdeboda religiuri ritualebis aRsruleba, fiwalo, samebis
wminda giorgi da waros salocavi: `am samive salocavis dResaswauli erTsa da imave
dros xdeba. saRamoze fiwalosi eTeltaSi da meore dRes samebis da warosi~.6
valerian iToniSvili aRniSnavs: `erTdroulad samive salocavis dResaswauli
dReobaTa kalendris mixedviT organizebuli ar unda yofiliyo. Zvelad, roca iq xalxi
cxovrobda, albaT sxvadasxva dros dResaswaulobdnen, magram gaukacrielebis Semdeg,
Cans, SemoiRes erTdroulad Sesruleba am wesisa, vinaidan wovaTaSi ramdenjerme asvla
arc ise ioli iyo~.7
beri sanebis dReobas wovaTuSurad dadaloba ewodeba TanamedroveobaSi ki is
zogadad wovaTasTan asocirdeba da saxelic Sesabamisi miiRo – wovaToba.
wovaTuSebi sakuTar gadaadgilebasTan erTad salocavebis niSebsac agebdnen.
beri sanebis niSi (beri sanebis xatidan wamoRebul qvebze xdeboda salocavis ageba)
gvxvdeba tbaTanasa da sofel zemo alvanSi.
wovaTis nasoflarebi arqeologiurad sakmaod sustadaa Seswavlili, Tumca,
garkveuli daskvnebis gakeTeba im mciredi aRmoCenebiTacaa SesaZlebeli. sergi
makalaTia waroSi aRmoCenili nivTebs Crdilo kavkasiaSi, dergavsis da komuntis
arqeologiur aRmoCenebs amsgavsebs da VIII-IX saukuneebs miakuTvnebs.8
wovaTis udidesi sofeli iyo alaznis marcxena mxares cicabo mTis ferdobze
gaSenebuli waro, romelic sanaxevrod dangreuli nasoflaris saxiTRaa SemorCenili.
waro gamoirCeva unikaluri akldamebiT. vera bardaveliZe dawvrilebiT aRwers waroSi
mdebare 5 akldamas, romelTa nawili XX saukunis SuaSi ukve Caqceuli iyo.9 dReisaTvis
5 giuldenStedtis mogzauroba saqarTveloSi. t. I. germanulidan Targmna, gamokvleva da komentarebi daurTo g. gelaSvilma. Tbilisi, 1962, gv. 263. 6 ivane buqurauli. tbaTanidan wovaTamde (mgzavris SeniSvnebi)._ Jurnali `moambe”, 1897, #9, gv. 44. 7 valerian iToniSvili. TuSeTi da TuSebi. Tbilisi, 2012, gv. 148. 8 sergi makalaTia. TuSeTi. Tbilisi, 1983, gv. 21. 9 vera bardaveliZe. aRmosavleT saqarTvelos mTianeTis tradiciuli sazogadoebriv-sakulto Zeglebi. t. II-2: TuSeTi. Tbilisi, 1985, gv. 119-121.
146
akldamebis mdgomareoba ukve savalaloa. akldamebis siZvelis maCvenebelia sergi
makalaTias mier nanaxi da aRwerili brinjaos irmebi, romlebic savaraudod VII-IX
saukuneebs ganekuTvneba.
vera bardaveliZe imowmebs sofel darTloSi Caweril Tqmulebas, romlis
mixedviT `akldamebi gamoyenebuli iyo Wirianobis dros. yvela daavadebuli Tavisi
fexiT modioda aq, jdeboda qvis `meჴze” da elodeboda sikvdils~. 10 am Tqmulebidan
gansakuTrebiT sainteresoa `meჴ”, rac wovaTuSurad niSnavs dabal magidas, taxts. Tu
gaviTvaliswinebT im faqts, rom akldamebi gvxvdeba CeCneT-inguSeTsa da saqarTvelos
mxolod im nawilSi, romelsac uSualo Sexeba hqonda vainaxur samyarosTan (xevsureTi)
an sadac uZvelesi droidan vainaxebi saxlobdnen (TuSeTi), SeiZleba vivaraudoT, rom
akldamebi vainaxuri kulturis nawilia.
wovaTis erT-erTi udidesi sofeli iyo indurTa. isic, waros msgavsad, mxolod
nangrevebis saxiTaa SemorCenili. indurTis Tavze ori mSrali wyobiT mkvidrad nagebi
koSkia aRmarTuli. koSkebidan mdinarisken sipi qviT mopirkeTebuli gvirabi Cadis,
romlis sigrZe 70-80 metria. ramdenime wlis win mxolod pirveli 10-12 metriRa iyo
SemorCenili, danarCeni nageboba ki alag-alag Caqceulia.
XIX saukunis dasawyisSi niaRvarma sofeli sagirTa waleka. gadarCenili
mosaxleoba kaxeTSi, alvanSi Casaxlda. sagirTis mosaxleobis msgavsad, stiqiuri
katastrofiT, avadmoyofobebiT Tu mtris SemosevebiT datanjuli wovaTis danarCeni
mosaxleobac alvanSi gadasaxlda, wovaTas ki mxolod zafxulobiT akiTxavdnen. XX
saukuneSi wovaTaSi mxolod mesaqonleebi adiodnen da wovaTuSebi sabolood
damkvidrnen sofel zemo alvanSi (XX saukunis 20-ian wlebSi alvanis velze meore
sofeli qvemo alvani gaSenda).
wovaTuSTa raodenoba 3 000-s ar aRemateba. maTi umetesoba Tavs wovaTuSad
miiCnevs, miuxedavad imisa, rom wovaTuSuri ena, romelic naxuri jgufis enebs
miekuTvneba, gaqrobis pirasaa. axalma Taobam wovaTuSuri TiTqmis aRar icis.
wovaTuSuri enis gaqrobas ramdenime mizezi gaaCnia. erT-erTi mTavari albaT is aris,
rom XX saukuneSi Sereuli ojaxebi momravlda (rodesac erT-erTi mSobeli ar aris
wovaTuSi), ganaTlebas xalxi qarTul enaze iRebs da nel-nela ojaxSi sasaubro enadac
qarTuli iqca, manamde ki es funqcia mxolod wovaTuSurs gaaCnda. am faqts adasturebs
sergi makalaTia: `wovaTuSebi TavianT wovur enaze metyveleben. maTi ena warmoSobiT
RliRuria da qisturis monaTesave. magram am wovur enaSi mravalia qarTulidan
nasesxebi da SeTvisebuli sityvebic. wovebs uyvarT TavianTi wovuri ena da Sin da
gareT erTmaneTSi wovurad saubroben. ojaxSi wovuri yvelam icis, misi ucodinaroba
sircxvilia. bavSvebi enas am wovuriT idgamen da Semdeg qarTuls swavloben. qarTuli,
bavSvebisa da zogierTi moxuci qalis garda, wovebSi yvelam icis”.11
XIX bevri iyo iseTi wovaTuSi, romelmac qarTuli ar icoda. SeiZleba iTqvas,
rom qarTuli mxolod mamakacebis im nawilma icoda, romelic momTabare cxovrebas
eweoda da barTan kontaqti hqonda. am periodSi qarTuli iyo `sagareo~ ena, wovaTuSuri
ki `saSinao/ojaxuri~ ena.
wovaTuSuri `saojaxo~ enis funqcias XX saukunis 80-ian wlebamde inarCunebda.
mTxrobeli gela jimSeriSvili (dabadebuli 1970 wels) ixsenebs: `skolaSi,
10 vera bardaveliZe. aRmosavleT saqarTvelos mTianeTis tradiciuli sazogadoebriv-sakulto Zeglebi. t. II-2: TuSeTi. Tbilisi, 1985, gv. 29. 11 sergi makalaTia. TuSeTi. Tbilisi, 1983, gv. 109-110.
147
damamTavrebel klasebSi, klaselebi Sesvenebaze Tu skolis Semdeg wovaTuSurad
vsaubrobdiT~.
XX saukunis 90-ian wlebSi mdgomareoba Seicvala da masiurad daiwyo
wovaTuSuri enis daviwyeba. dReisaTvis, rogorc aRvniSneT, is axali Taobis mxolod
mcire nawilma Tu icis.
erT-erTi iSviaTi gamonaklisia SemTxveva, romelic daviT ciskariSvils
(dabadebuli 1993 wels) gadaxda Tavs. rodesac misi skolaSi Seyvanis dro movida
gairkva, rom qarTuli ena ar icoda, radgan ojaxi Tu naTesav-mezoblebi mudam
wovaTuSurad saubrobdnen, skolaSi mxolod erTi wlis dagvianebiT Seiyvanes mas
Semdeg, rac qarTuli kargad iswavla.
wovaTuSTa gvarebic, enis msgavsad, SeiZleba iTqvas bilingvuri formis
matarebelia. gvarebi im TaviseburebiT xasiaTdeba, rom qarTulad zogierTi gvari
saxecvlili formiT, zogi ki sruliad gansxavebuli saxiT gvxvdeba. pirveli jgufis
gvarebis magaliTebia: maCabliSvili _ meCri, meotiSvili – mevturi da sxv. meore jgufis
gvarebia: meiTRar, focxorRar _ ciskariSvili (ciskariSvilebis gvari yvelaze
mdidaria da aTze met qvegvars moicavs), bRujri _ uSarauli da sxva.
wovaTuSuri gvarebis ricxvi asze metia. gvxvdeba iseTi gvarebic, romlebic dRes
aRar arseboben, gamqralia. `s. garsevaniZis (garsevaniSvilis) Canawerebis mixedviT,
romlebic mkacri simwyobriT aris Sedgenili TiToeuli gvaris warmomadgenelebTan
mravalgzisi konsultaciebis safuZvelze, wovebis marto cocxali gvarebis raodenoba
140-mdea~.12
wovaTuSebis bilingvizmi damabneveli iyo mecnierTaTvis. isini ver xsnidnen, Tu
saidan hqonda wovaTuSTa patara Tems ori gansxvavebuli ena. es sakiTxi mWidrodaa
dakavSirebuli wovaTuSTa eTnogenezTan, romelic dRemde aqtualur sakiTxad rCeba.
amas bolo wlebSi gamoqveynebuli ramdenime naSromic adasturebs.
sxvadasxva xalxis eTnikuri warmomavlobis dadgena Zalze rTulia,
gansakuTrebiT ki maSin, Tu amis mcdeloba uaxloes warsulSi ar momxdara da ama Tu im
xalxis warmoSobis sakiTxi arc dokumenturadaa dazustebuli. xSirad gansazRvrebis
gakeTeba mxolod varaudis daSvebiT aris SesaZlebeli.
uZvelesi naSromi, romelSic TuSeTia moxseniebuli, aris II saukunis berZeni
geografis klavdius ptolemaiosis Sroma `kavkasiis mTas da kervanis mTebs Soris
(cxovroben) tuskebi da didurebi~.13
aseve erT-erTi Zvelia XI saukunis istorikosis leonti mrovelis cnoba TuSeTis
Sesaxeb: `fxovelTa dauteves qveyana maTi da gardavides TuSeTsa~, 14 magram es Tu sxva
uZvelesi cnobebi zogadad TuSeTis Sesaxeb gvawvdis informacias, sadac sxvadasxva
Temis mosaxleobis konkretuli eTnikuri kuTvnileba ar Cans. arc wovaTuSebis Sesaxeb
raime miniSneba Cans.
wovaTuSTa dokumenturad daTariRebuli uZvelesi moxsenieba ganekuTvneba XVII
saukuneSi gacemul sigels `or qvazed dawerili gujari”, romelic kaxeTis mefe
arCilis (1664-1675) drosaa Seqmnili. masSi saubaria TuSebisTvis, konkretulad ki
`erTobiT TuSebisTvis, wovas da CaRmisTvis~ 15 alvnisa da mimdebare teritorebis
12 arsen berTlani. wovaTis nislebi (xandazmuli nafiqrali). Tbilisi, 2009, gv. 114. 13 ptolemaiosi. geografiuli saxelmZRvanelo. cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. Targmna n. lomourma. Tbilisi, 1955, gv. 44. 14 qarTlis cxovreba. t. I. s. yauxCiSvilis gamocema. Tbilisi, 1955, gv. 126. 15 eqvTime TayaiSvili. or qvazed dawerili gujari._ gazeTi `cnobis furceli”, 1901, #1362, gv. 4.
148
gadacemaze. XVII saukunemde `wova~ istoriul wyaroebSi ar figurirebs, rac ar
gamoricxavs mis adreul periodSi arsebobas.
marTalia, giorgi meliqiSvils wovaTuSTa warmoSobis sakiTxi sagangebod ar
ukvlevia, mas miaCnda, rom xalxis xsenebuli jgufi SuamdinareTidan ramdenime
aTaswleulis win gadmovida dRevandeli saqarTvelos teritoriaze. giorgi
meliqiSvilis mier redaqtirebul saqarTvelos istoriis narkvevebis pirvel tomSi
naTqvamia, rom termini `wofa~ (urartuli `cufa~, somxuri `wofq~, antikuri wyaroebis
`sofene~) pirdapir imeorebs wovaTuSebis saxels.16
aseve, abram SavxeliSvili miiCnevs, rom wovaTuSebi uZvelesi droidan TuSeTSi
mcxovrebi xalxia.
sergi makalaTia sakmaod zedapirulad exeba wovaTuSTa warmoSobis sakiTxs da
Tvlis, rom Crdilo kavkasiidan maTi gadmosaxleba araugvianes VIII-IX saukuneebiT
aTariRebs.17
didi raodenobiT vxvdebiT iseT naSromebsac, romlebSic wovaTuSebi CeCneT-
inguSeTidan gadmosaxlebulebad miiCnevian. roland TofCiSvili, valerian elaniZe,
natalia volkova da sxvani Tvlian, rom wovaTuSebis CeCneT-inguSeTidan gadmosaxleba
da TuSeTSi dasaxleba moxda XVI-XVII saukuneebSi.
roland TofCiSvilis monografiaSi `wova-TuSebi~, avtori wovaTuSebis TuSeTSi
XVII saukuneSi dasaxlebis Sesaxeb mogviTxrobs. es versia roland TofCiSvilma
moismina erT-erTi wovaTuSis, adam CarxoSvilisgan, miiRo rogorc sruli WeSmariteba
da Tavisi Teoriis qvakuTxedad aqcia: Tu rogor gaemarTa xuTi qiziyeli da erTi
matneli mwyemsi ojaxebiT jer TianeTSi, Semdeg fSavis gomewris xeobaSi. iqidan isini
gadavidnen inguSeTSi, sadac erTi kaci kidev daemataT da... ase iSvnen wovaTuSebi (ufro
sworad, maTi winaprebi, vinaidan jer wovaTamde ar misulan). ramdenime Taobis Semdeg
xalxis es amorfuli gaerTianeba inguSebma Tavisi miwidan gandevnes (saZovrebis
dakavebis gamo) da jgufic CeCneTSi gadavida, sadac ramdenime adgili gamoicvala da
iqidan TuSeTSi, piriqiTis xeobis sam sofelSi: heRo-WonTio-girevSi gadasaxlda. ai,
mxolod aqedan gadavidnen isini wovaTaSi baxtrionis brZolidan mesame wels.18
roland TofCiSvils miaCnia, rom inguSeTidan gadmosuli wovaTuSebi jer
piriqiTis xeobaSi (WonTio, girevi) dasaxldnen (Semonaxulia wovaTuSTa sasaflaoc).
Semdeg ki, adgilebis simciris gamo, CaRmaTuSebma (piriqiTis xeobis mosaxleobam) isini
wovaTaSi gauSves. sxvaTa Soris, inguSeTidanac am mizeziT gamodevnes, CeCneTidanac da
piriqiTidanac. nuTu ase martivad gasadevn da gadasasaxlebel xalxs hgavdnen
wovaTuSebi? roland TofCiSvilis azriT, piriqiTis xeobaSi wovaTuSebis cxovrebis
versias amyarebs warsulSi arsebuli SemTxveva, rodesac wovaTuSebs micvalebulebi
WonTio-girevSi gadahyavdaT dasakrZalad. am faqtis arsebobas, rasakvirvelia,
vaRiarebT, magram sul sxva da ufro racionaluri mizezebiT vxsniT (SesaZloa, es
calkeul gvarTan iyos dakavSirebuli da mTel eTnosze ar vrceldebodes). Tuki
wovaTuSebi CeCneTidan gadmosaxldnen, e.i. maTi pirvandeli sasaflaoc CeCneTSi unda
iyos da Sesabamisad micvalebulic CeCneTSi unda waesvenebinaT. Sori gzis argumentad
moSvelieba ar gamogvadgeba, radgan arc wovaTidan piriqiTis xeobamdea mokle da
advilad gasavleli gza. garda amisa, XVIII-XIX saukuneSi uamravi SemTxvevaa
dafiqsirebuli, rodesac saqarTvelos barSi daRupul wovaTuSs wovaTaSi miasvenebdnen
(gadaWridnen da xurjinSi aTavsebdnen), rac did siZneleebTan da ramdnime dRis gzis
16 saqarTvelos istoriis narkvevebi. t. I. tomis redaqtori g. meliqiSvili. Tbilisi, 1970, gv. 154. 17 sergi makalaTia. TuSeTi. Tbilisi, 1983, gv. 21. 18 roland TofCiSvili. wova-TuSebi. Tbilisi, 2009, gv. 28.
149
gavlasTan iyo dakavSirebuli. ase rom, piriqiTis xeoba wovaTuSTa garkveuli
gvarebisTvis pirvandel sacxovrebels warmoadgenda da maT mxolod amis Semdeg
gadainacvles wovaTaSi.
zogadad, Tqmulebebi ar niSnavs, rom isini aucileblad WeSmaritebis Semcvelia.
amavdroulad, xSiria iseTi SemTxveva, rodesac erTi sakiTxis Sesaxeb sapirispiro
Sinaarsis matarebeli Tqmulebebi gvxvdeba. maTTan muSaobisas sifrTxilis gamoCenaa
saWiro da es exeba rogorc erTi poziciis, aseve sapirispiro mosazrebis gamamyarebel
gadmocemebsac, magaliTad, natalia volkovasaTvis aRmosavleT axielebs CauwerinebiaT
gadmocema, romlis mixedviT `odesRac axielebi, Samidan wamosulebi dasaxldnen
yazbegis mTis ZirSi, magram, bacavi-gurjebTan mtrobis gamo isini iZulebulni gaxdnen
gadasaxlebuliyvnen...~ 19 am Tqmulebidan gamomdinare, wovaTuSebi araTu sadme gandevnil
xalxad warmogvidgeba, piriqiT, isini TviTon devnian axielebs samosaxloebidan. rTuli
saTqmelia, Tu romel gadmocemas unda verwmunoT. orive xalxis mexsierebaSia
SemorCenili da imis gansazRvrac ki SeuZlebelia, romelime maTgani mainc Tu
Seesabameba simarTles, radgan msgavsi gadmocema Zalze bevri da xSirad erTmaneTisgan
sruliad gansxvavebulia. ase rom, mxolod erT gadmocemaze dayrdnobiT wovaTuSebis
calsaxad gadmosaxlebul xalxis jgufad gansazRvra didi Secdomaa.
roland TofCiSvilis varaudiT, wovaTuSebis winaprebi XVI saukuneSi jer
TuSeTSi piriqiTis xeobaSi saxldebian, xolo XVII saukuneSi _ wovaTaSi. es mosazreba
mcdaria da winaaRmdegobaSi modis wovaTuSTa im raodenobasTan, romelic XIX saukunis
aRwerebSia dafiqsirebuli.
davakvirdeT XIX saukuneSi wovaTaSi Catarebuli mosaxleobis kameraluri
aRweris Sedegebs: 1831 w. _ 1531; 1886 w. _ 153320
55 wlis manZilze wovaTis mosaxleobis saerTo raodenoba sul 2 suliT
gaizarda (aqve aRsaniSnavia, rom am periodSi ramdenime ojaxi Cans wovaTaSi
migrirebuli), rac daaxloebiT 0.13%-iani zrdaa. SevadaroT am periodSi saqarTvelos
mosaxleobis zrdis dinamikas: 1832 w. _ 897 000; 1886 w. _ 1 512 00021
rogorc vxedavT, amave periodSi saqarTveloSi mosaxleobis zrdis 69%-iani
maCvenebeli (615 000 suli) fiqsirdeba.
bunebrivia, mTis pirobebSi barTan SedarebiT mosaxleoba ufro nela izrdeba
mkacri bunebrivi pirobebis, mterTan brZolis (am periodSi mimdinareobda Samilis
omebi) Tu sxva mizezebis gamo; amitom wovaTis mosaxleobis zrdis dabali tempic
gasakviri sulac araa. gasakviri isaa, Tu XV saukunidan (isic yvelaze adreul
SemTxvevaSi) 1831 wlamde periodSi rogor moaxerxa 7-ma mecxvarem, sakuTari ojaxebis
CaTvliT ocdaaTiode adamianma, qceuliyo 1500 (!) sulian Temad. gamodis, rom wova
TuSTa raodenoba 50-jer (!!!) gaizarda. es ki 5 000%-iani zrdaa.
msgavsi ricxvebis gacnobis Semdeg Cndeba kiTxva: Tuki XIX saukunemde wovaTuSebi
aseTi tempiT izrdebian, ratom Camovida es zrda XIX saukuneSi 5 000%-dan 0.13%-mde?
argumentad sxvadasxva kuTxidan wovaTaSi adamianebis Sekedleba ver gamodgeba, radgan,
aRwerebis mixedviT, XIX saukuneSic vxedavT axlad Casaxlebul qistur da xevsurul
ojaxebs da es 0.13%-iani zrda swored maTi CaTvliT gvaqvs. an mTis sxva kuTxeebis
mosaxleoba msgavsi siswrafiT ratom ar mravldeboda? gana xalxi marto wovaTaSi
garboda Tavis Sesafareblad? is ki ara, wovaTidan migrirebuli gvarebic arseboben da
esec mTis mosaxleobis mateba-klebis bunebrivi dinamikis maCvenebelia. yvela kuTxeSi
19 Н. Г. Волкова. Этнический состав населения Северного Кавказа в XVIII - начале XX в. Москва, 1974. стр. 143. 20 roland TofCiSvili. wova-TuSebi. Tbilisi, 2009, gv. 9. 21 http://www.geogen.ge/ge/main_nationalities_georgia/georgians/.
150
gvaqvs gaqceva/gadasaxleba-miRebis fenomeni da is zrdis saerTo maCvenebelze arsad
anomalur gavlenas ar axdens. Tuki XIX saukuneSi wovaTuSTa raodenobasa da TiTqmis
mTeli saukunis manZilze arsebul gamravlebis mxolod 0.13%-ian maCvenebels
gaviTvaliswinebT, araviTari safuZveli ar gveqneba, vivaraudoT, TiTqos es maCvenebeli
wina saukuneebSi ufro meti iyo (XVII-XVIII saukuneebi erT-erTi yvelaze mZime etapia
saqarTvelos istoriaSi, maT Soris, gamravlebis kuTxiT da araTu gamravleba,
mosaxleobis katastroful klebasTanac ki gvaqvs saqme). am faqts aRniSnavs roland
TofCiSvilic: `1830 wels sofeli sagirTa Rvarsa da mewyers waulekavs. Rvarcofsa da
mewyers sagirTis mosaxleobis didi nawili amouwyvetia. danarCeni soflebis
mosaxleoba ki imave periodSi Sav Wirs gaunaxevrebia~. 22 amdenad, gamodis, rom
wovaTuSTa raodenoba warsulSi ufro metic ki unda yofiliyo.
Sesabamisad, sruliad warmoudgenelia imaze laparaki, TiTqos amdeni wovaTuSi
piriqiTa TuSeTis mxolod sam sofelSi dasaxlda: nebismier sofels mTaSi gaaCnia
mosaxleobis raodenobis sakuTari potencialis maqsimumi, romelze mets is ubralod
ver daitevs da ver gamokvebavs. WonTio-heRo-girevis maqsimalur maCveneblad SeiZleba
CaiTvalos XIX saukunis bolos arsebuli monacemebi, radgan am dros mosaxleobis
gamravlebis kuTxiT TuSeTSic sakmaod maRali maCvenebeli fiqsirdeba. aRniSnul
periodSi zemoT xsenebul soflebSi cxovrobda 70-80 ojaxi da es adgili damatebiT
ramdenime aseul ojaxs namdvilad ver miiRebda. amrigad, CrdiloeTidan Semofarebuli
wovaTuSebisTvis droebiTi TavSesafris micema WonTiosa da girevSi arsebuli
sasaflaoebis arsebobiT ver aixsneba.
sayuradReboa XVI saukunis ruseTis elCobis mier naxsenebi toponimi fuZiT
`bac~, romelsac natalia volkovas naSromSi vxvdebiT: `1589-1590 wlebiT daTariRebul
ruseTis elCobas Tavad zvenigorodskis meTaurobiT rekomendacias uweven, rom
saqarTveloSi Semdegi marSrutiT wavides: на Метцкие гребни, на Шихово племя, на Амалееву землю, на Батцкие гребни (т. е. горы)~.23 amis gamo, natalia volkova Tvlis, rom bacbebi (wovaTuSebi) XVI saukunis
miwuruls ukve TuSeTSi cxovrobdnen. roland TofCiSvili xsenebuli msjelobis
Sesaxeb wers: `Cven vfiqrobT, rom aRniSnuli msjeloba kiTxvis niSnis qveS dgeba,
radgan `bacais~ vainaxebi uwodebdnen ara mxolod wova-TuSebs (bacbebs), aramed
qarTulenovan TuSebsac~, 24 rasac, Cveni mxriv, kategoriulad ar veTanxmebiT. ratom
eZaxdnen vainaxebi zogadad TuSebs `bacbebs~? da dRes ratom ewodebaT mxolod
wovaTuSebs `bacbebi~? xom unda hqondes yovelive amas axsna? am kiTxvaze pasuxis
gacemas ki roland TofCiSvili Tavs aridebs! xom ar gaCndeboda es dasaxeleba
SemTxveviT? savaraudod, TuSeTSi cxovrobda xalxi, romelsac vainaxebi `bacbebs~
eZaxdnen da es xalxi unda iyos wovaTuSebi, radgan arcerTi CaRmaTuSuri Temis mimarT
aravis arasodes uxmaria eTnonimi `bacavi~.
roland TofCiSvili iziarebs natalia volkovas mosazrebas da aRniSnavs: `n.
volkova kiTxvis niSnis qveS svams Sah-abas I-is dros wova-TuSebis (bacbebis) winaparTa
saqarTvelos mTianeTSi gadmosaxlebis sakiTxs, radgan, rogorc aRvniSneT, XVII
saukunis pirvel meoTxedSi iranelTa laSqrobebi CrdiloeT kavkasiaSi ar dasturdeba.
misive mosazrebiT, gadmocemaSi Sah-abasis laSqrobisa da Zalismieri gziT
22 roland TofCiSvili. wova-TuSebi. Tbilisi, 2009, gv. 10. 23 Н. Г. Волкова. Бацбийцы Грузии (Этнографические Заметки). `Советская этнография~, #2, 1977, стр. 70. 24 roland TofCiSvili. wova-TuSebi. Tbilisi, 2009, gv. 31.
151
gamahmadianebis siuJeti im dros CarTes, rodesac wova-TuSebi (bacbebi) ukve TuSeTSi
cxovrobdnen~.25
vaxuSti batoniSvilis naSromSi vkiTxulobT: `xolo romelni arian mxareTa
qistTa da RliRuTa, uwyian enani ufros maTgani. garna farsmanis xevisani sarwmunoebiT
da eniT Sereulni arian, viTarca qistni~.26 Tuki es xalxi gadmosaxlebulia, miT umetes
iseT gviandel periodSi, romelSic TviT vaxuSti cxovrobda da moRvaweobda, mas amis
Sesaxeb, savaraudod, eqneboda informacia. saubaria ramdenime aTasi adamianis
gadmosaxlebaze, rac uyuradRebod namdvilad ar darCeboda, miT umetes, rom vaxuSti
Seecdeboda, sxva xalxTa msgavsad aexsna maTi orenovneba Tu ucxoenovneba. Tumca, am
sakiTxTan dakavSirebiT vaxuStis damokidebulebas mainc vxvdebiT didoeTis aRwerisas,
sadac igi wers, rom `TuSni da didoni, ukeTu arian wilni lekosisa, aramed Semdgomad
mefeTa qarTvelTa dapyrobili...~27aq mkvlevari TiTqos TuSebis eTnikuri warmomavlobis
sakiTxs wyvets kidec. SesaZloa, TuSebis mimarTac sulac ar iyos es swori Sefaseba da
isini ar ekuTvnodnen Crdilokavkasiur eTnikur erTobas, magram vaxuSti, misTvis
xelmisawvdomi masalidan gamomdinare, ase Tvlis.
RliRvelTagan wovebis warmomavlobis damamtkicebel sabuTad rafiel erisTavi
imowmebs Semdeg ambavs: wovebsa da gomewrelebs Soris dava yofila miwebiT
sargeblobis gamo. gomewris mamasaxlisisaTvis wovebs mouTxoviaT dokumenti im miwis
sakuTrebis Sesaxeb, romliTac wovebi sargeblobdnen. mamasaxliss uTqvams: ra sabuTi
unda gvqondes Cven? ramdenime aseuli wlis winaT Cven miviReT wovebi, rogorc
sxvagnidan mosulebi. sacxovreblad mivuCineT patara adgili _ da aseve neba davrTeT
saqoneli eZovebinaT adgilSi, romelic adre Cven gveWira. amJamad ar gvsurs, rom
wovebs Tundac mcire uflebebi hqondes am miwaze.28
CeCnur-inguSurad da wovaTuSurad molaparakeTa sakuTar enebze erTmaneTTan
komunikacia, dRevandeli mdgomareobiT, sakmaod garTulebulia. aris Tu ara
SesaZlebeli, rom sul raRac 300 wlis win gadmosul wovaTuSebsa da danarCen vainaxur
enebs Soris msgavsi sxvaoba warmoqmniliyo? garda amisa, wovaTuSuri ar amJRavnebs
raime gansakuTrebul msgavsebas calke aRebul CeCnurTan da mis dialeqtebTan, aseve
inguSurTan. metnaklebi msgavseba gvxvdeba orive enasTan mimarTebaSi, rac gvaZlevs
safuZvels, ganvacxadoT: arc erTi am konkretuli teritoriidan (CeCneTi da inguSeTi)
wovaTuSebi ar wamosulan da enebs Soris kavSiri mxolod Soreuli naTesaobis
damadasturebelia da ara samiode saukunis win maTi romelimesgan gamoyofisa.
wovaTuSTa da CeCen-inguSTa enebs Soris sxvaobas xazs usvams gansxvaveba
aRniSnul xalxebSi miRebul eTnonimebSic. CeCnebi da inguSebi qarTvelebs eZaxian
`гуьржи~ (gurJi). SesaZloa, es forma ukavSirdebodes `gurjs~ da mxolod islamis
gavrcelebis Semdeg damkvidrebuliyo, magram isic SesaZlebelia, rom uZvelesi droidan
iyos miRebuli saSualo-sparsuli `varjan~ an arabuli `jurzan~. Tuki wovaTuSebi
mxolod XVI saukuneSi gadmosaxldnen TuSeTSi, (saqarTveloSi) maT saqarTvelosa da
qarTvelebis aRmniSvneli eTnonimic CeCnur-inguSuri formiT unda hqonodaT, magram
vxvdebiT sruliad sxva sityvas, ise, rom Zvelis kvalic ki ar Cans. wovaTuSebi
qarTvelis aRmniSvnel sityvad xmaroben `koxiv~, rac SesaZloa ukavSirdebodes
sakuTriv kaxelis aRmniSvnel wovaTuSur sityvas `kaxlov~.
25 roland TofCiSvili. wova-TuSebi. Tbilisi, 2009, gv. 30. 26 qarTlis cxovreba. t. IV. s. yauxCiSvilis gamocema. Tbilisi, 1955, gv. 555. 27 qarTlis cxovreba. t. IV. s. yauxCiSvilis gamocema. Tbilisi, 1955, gv. 552. 28 valerian iToniSvili. TuSeTi da TuSebi. Tbilisi, 2012, gv. 207.
152
xevsurebis aRmniSvneli eTnonimic uZvelesi formiTaa SemorCenili. wovaTuSebi
xevsurebs uwodeben `fxi~, rac exmianeba vainaxur sityvas `fxia~ da iqamde unda iyos
gaCenili, vidre fxovelebi fSavebad da xevsurebad daiyofodnen, rac, roland
TofCiSvilis azriT, XII saukuneSi unda momxdariyo.29
sainteresoa, rom wovaTuSebi sakuTar Tavs wovaTuSebs ar uwodeben, an uwodeben
im SemTxvevaSi, Tuki uSualod wovaTaSi mcxovrebzea saubari. iSviaTad xmaroben
termins `bacav”, yvelaze xSirad ki iyeneben `veRen”, rac niSnavs Cveneburs.
wovaTuSebis eTnogenezze saubrisas gverds verc CaRmaTuSebis TuSeTSi
dasaxlebis sakiTxs avuvliT.
vera bardaveliZis mier Cawerili CaRmaTuSi mTxrobelebis mier mowodebuli
informaciiT, CaRmaTuSuri gvarebis umetesoba TuSeTSi gvianaa Casaxlebuli da maTi
didi nawili piriqiTSi _ CeCnuri, CaRmis TemSi ki _ daRestnuri warmomavlobisaa.30
valerian elaniZes mohyavs T. oCiauris dakvirveba CaRmaTuSebis Sesaxeb: `TuSeTSi
yofnis dros adgilobriv mkvidrTa, gansakuTrebiT qalebis metyveleba gavigoneT da
xSirad gvegona, rom xevsuri diacebis saubars vismendiT~. 31 xevsurebTan kavSirze
miuTiTebs uamravi saerTo salocavi. rogorc Cans xevsurTa (fxovelTa) TuSeTSi
dasaxleba mTaSi qristianobis periodSi momxdara.N
gadmocemebis, meurneobis tipis Tu enobrivi maxasiaTeblebis mixedviT,
CaRmaTuSebi TuSeTSi gvian dasaxlebulni Canan. CaRmaTuSebi sakuTar Tavs hyofen
Temuri kuTvnilebis mixedviT: gomewreli, piriqiTeli, CaRma; wovaTuSebi ki maT saerTo
saxeliT `CaRmebi~ moixsenieben. rogorc Cans, is adamianebi, romlebsac wovaTuSebi
CaRmebs uwodebdnen, jer CaRmis TemSi saxlobdnen, Semdeg ki piriqiTisa da gomewris
xeobaSic dasaxldnen. sxvagvarad warmoudgenelia, gomewris da piriqiTis mezoblad
mcxovreb wovaTuSebs, ratom unda SeerqmiaT yvela danarCenisTvis CaRma.
TuSeTis mTels teritoriaze, maT Soris, CaRmis, gomewrisa da piriqiTis TemebSi
uamravi wovaTuSuri toponimi gvxvdeba. am faqtis Sesaxeb saubrobs valerian elaniZec:
`TuSeTSi aris mTeli rigi adgilebi, sasoflo Tu mTeli sazogadoebis miwa-wyali,
sadac qarTul geografiul saxelebTan erTad, gvxvdeba toponimebi, romelnic qistur-
wovur-CeCnur-didour da lekur enebze ixsneba~.32 valerian elaniZe wovaTuSurTan erTad
naxur da didour-lekur enebsac moixseniebs, rom mkiTxvels maincdamainc wovaTuSuri
ar moxvdes yurSi da es toponimebi maTs kuTvnilebad ar CaTvalos. mkvlevari
geografiuli adgilebis dasaxelebebis (cokalTa, dadikurTa, diklo, xiso da sxv.)
gavrcelebas keTilmegobruli da mezobluri urTierTobiT xsnis.
akaki SaniZes moyavs Tedo uTurgaiZis citata (rac exmianeba imave valerian
elaniZis Sexedulebas): `udavoa, rom wovebis mezoblobas TuSur kiloze sakmaod
SesamCnevi kvali dautovebiao~ da agrZelebs: `ara, mezoblobas ki ara, aramed qarTulad
moubari TuSebis mama-papebic Zvelad imave enaze laparakobdnen, romelic SemohrCa wova-
TuSebs da romelmac danarCen TuSeTSi adgili dauTmo qarTuls~.33
danamdvilebiT SeiZleba iTqvas, rom istoriaSi ar gvxvdeba SemTxveva, mezobeli
xalxis miwaze ucxo enaze arsebuli toponimebi mxolod keTilmezobluri
urTierTobebis safuZvelze Seqmniliyos. vimeorebT, saqme gvaqvs ara erT da or
toponimTan, aramed ramdenime aTeulTan. aseTi masobrivi gavrceleba mxolod im
29 http://khevsureti.ge/?p=615. 30 vera bardaveliZe. aRmosavleT saqarTvelos mTianeTis tradiciuli sazogadoebriv-sakulto Zeglebi. t. II-2: TuSeTi. Tbilisi, 1985. 31 valerian elaniZe. TuSeTis istoriis sakiTxebi. Tbilisi, 1988, gv. 17. 32 valerian elaniZe. TuSeTis istoriis sakiTxebi. Tbilisi, 1988, gv. 209. 33 akaki SaniZe. TuSebi._ Jurnali `mnaTobi~, 1972, #2, gv. 104.
153
konkretul enaze (am SemTxvevaSi, wovaTuSurze) mosaubre xalxis didi xnis
ganmavlobaSi cxovrebis pirobebSia SesaZlebeli.
akaki SaniZe sruliad naTlad da argumentirebulad asabuTebs, rom uZveles
droSi TuSeTis mTeli teritoria wovaTuSTa winaprebiT iyo dasaxlebuli: `CaRma-
TuSebis qarTulSi uxvad urevia elementebi, romlebic utyuvrad mowmobs, rom erT
dros maTi mama-papanic wova-TuSurad laparakobdnen da Semdeg TandaTan gadmovidnen
qarTulze. aseTi elementebia, upirveles yovlisa, adgilis saxelebi, fonetikuri
movlenebi da Semdeg calkeuli sityvebi”.34
akaki SaniZis mosazrebidan gamomdinare, TuSeTSi CaRmaTuSebis dasaxlebis
Semdegac ki istoriuli saxelebi rig adgilebSi kvlav ucvleli gvxvdeba. Tuki
piriqiTis xeobaSi amis axsna SeiZleba axlo mezoblobiT, Zalze mWidro kulturul-
ekonomikuri urTierTobiTa (es faqtoric, rasakvirvelia, gasaTvaliswinebelia) da
CeCneT-inguSeTidan gadmosulebis simravliT, amas namdvilad ver vityviT sxva ori Temis
_ gomewrisa da CaRmas Sesaxeb.
TuSeTis teritoriaze wovaTuSuri toponimebis Sesaxeb sayuradReboa arsen
berTlanis mosazrebac: `garda amisa, TuSeTis (da ara marto TuSeTis) toponimTa warmo-
ebaSi gansakuTrebuli adgili ukavia -go, -lo, -Co mawarmoeblebs (xmovnis grZeli kore-
latiT), romlebic, T. uTurgaiZis azriT naxuri warmomavlobisaa~ da `TviT TuS- Ziris
semantika utoldeba CeCnur, maSasdame, naxur semantikas `Semogareni~.35
wovaTuSebi ar xmaroben CaRmaTuSur kiloze warmoTqmul qarTul sityvebs da
literaturuli qarTuliT saubroben. samagierod CaRmaTuSebi xmaroben wovaTuSur
sityvebs, anu aq saqme gvaqvs CaRmaTuSebis mier wovaTuSuridan aRebul kalkTan.
SevadaroT es faqti im mosazrebas, romlis mixedviT XVII saukuneSi TuSebi
(CaRmaTuSebi) ramdenime aseul/aTaseul wovaTuSs ifareben da mowyalebis saxiT aZleven
wovaTas. am SemTxvevaSi gaugebaria, Tu rogor SeiZleboda, es faqti CaRmaTuSur
toponimikaze asaxuliyo.
CaRmaTuSur kiloze wovaTuSuris (naxuris) gavlena mxolod leqsikuri
erTeulebiT ar Semoifargleba. Tedo uTurgaiZe aRniSnavs: `naxuris kalkad migvaCnia
TuSurisa da xevsurulis sazogado da sakuTar saxelTa mimarTvis Taviseburi formebi,
riTic isini mkafiod ganirCevian literaturuli qarTulisa da danarCeni
kiloebisgan...” 36 amave dros, `mimarTvis TuSur da bacbur formebSi SeimCneva xmovanTa
dagrZelebisa da daviwroebis garkveuli kanonzomiereba...~37
wovaTuSebis meurnebis wamyvani dargi mecxvareoba iyo. amis dasadastureblad
XVII-XVIII saukuneebis sigel-gujrebi, agreTve, XIX saukunis kameraluri aRweris
Sedegebi SeiZleba moviSvelioT.
wovaTuSebi naxevrad momTabare tipis mecxvareobas misdevdnen. zafxulSi mTis
saZovrebze aZovebdnen cxvars, zamTarSi ki _ kaxeTis barSi, rac dResac aseTive saxiT
xdeba. uSualod wovaTuSebis moxseniebis pirveli SemTxveva dakavSirebulia zemoT Cven
mier ukve naxseneb sigelSi `or qvazed dawerili gujari~, romelSic saubaria kaxeTSi
sazafxulo saZovrebis TuSebisTvis gadacemaze.
XVIII saukuneSi kargad Cans, rom kaxeTis barSi gamosazamTreblad cxvari,
ZiriTadad, wovaTuSebs CahyavT. amis magaliTia giuldenStedtis dakvirveba, sadac igi
alvanis teritoriaze wovaTuSebTan Sexvedras aRwers.
34 akaki SaniZe. TuSebi._ Jurnali `mnaTobi~, 1972, #2, gv. 104. 35 arsen berTlani. wovaTis nislebi (xandazmuli nafiqrali). Tbilisi, 2009, gv. 32. 36 Tedo uTurgaiZe. qarTuli enis mTis kiloTa zogi Tavisebureba. Tbilisi, 1966, gv. 75. 37 Tedo uTurgaiZe. qarTuli enis mTis kiloTa zogi Tavisebureba. Tbilisi, 1966, gv. 81.
154
XIX saukunis kameraluri aRwerebis Sedegad Cans, rom TuSeTSi arsebuli cxvris
udidesi nawili wovaTuSebis xelSi iyo. 1843 wlis aRweriT, wovaTuSebis 252 komls
hyavda 56189 suli cxvari; CaRmis TemSi mcxovreb 222 ojaxs _ 6850; piriqiTis 220 ojaxs _
7460.38
SedarebiT gansxvavebuli ricxvebi moaqvs roland TofCiSvils, magram saerTo
Sefardeba daaxloebiT igivea: 80% _ 20%ze wovaTuSebis sasargeblod.39
wovaTuSebis mier saukuneebis manZilze TuSeTis danarCeni teritoriidan
wovaTisken gadajgufebas ramdenime mizezi ganapirobebda. erT-erTi umTavresi iyo
mecxvareobis SenarCuneba. am kuTxiT wovaTa-alaznisTavis upiratesobas ganamtkicebs
maTi kaxeTis barTan siaxlove. alaznisTavidan cxvari or dReSi pankisis xeobaSia;
maSin, rodesac piriqiTidan da CaRmadan 3-4 dRe mainc sWirdeba kaxeTSi moxvedras.
alaznisTavi-wovaTa SedarebiT usafrTxocaa. rasakvirvelia, im periodSi mTis arc erTi
adgili ar iyo bolomde daculi, magram piriqiTis xeobas uSualod esazRvreba CeCneTi,
CaRmas ki _ daRestani da aoxrebis upirveles obieqts swored TuSeTis es teritoriebi
warmoadgendnen. mxolod amis Semdeg aRwevda Tavdamsxmeli TuSeTis siRrmeSi.
sayovelTaod cnobilia TuSuri cxvari, TuSuri yveli, TuSuri qudi, rac
mravalsaukunovan tradiciasTanaa dakavSirebuli. es tradicia aseve saukuneebis
manZilze cxvris moSenebas gulisxmobs, rasac misdevdnen wovaTuSebi. CaRmaTuSebs ki
cxvari mcire raodenobiT hyavdaT, radgan zamTris pirobebSi TuSeTSi didi raodenobiT
cxvris Senaxva SeuZlebelia. samagierod, SesaZlebelia im raodenobiT Senaxva, rac 1843
wlis aRweraSi piriqiTsa da CaRmis TemSia dafiqsirebuli. savaraudod,
CaRmaTuSebisTvis cxvris moSenebas gansakuTrebuli mniSvneloba ar hqonia, radgan XIX
saukuneSi CaRmaTuSur soflebSi didi raodenobiT msxvili rqosani pirutyvic
fiqsirdeba da mecxvareoba maTTvis mxolod erT-erT saqmianobas warmoadgenda da ara
ZiriTads.
rogorc Cans, saukuneebis manZilze Tavdasxmebis Sedegad Seviwrovebuli
wovaTuSebi nel-nela tovebdnen sakuTar sacxovrebels, razec wovaTuSuri saxelebis
simravlec metyvelebs (amis Sesaxeb zemoT ukve visaubreT) da saxldebian SedarebiT
ukeT dacul, kargi saZovrebiT gamorCeul da kaxeTis barTan axlos mdebare
teritoriebze, xolo mitovebul teritoriebs ikavebdnen Crdilokavkasiis mTianeTidan
da saqarTvelos sxvadasxva kuTxidan Semoxiznuli gvarebi.
arsebuli wyaroebiT da informaciiT TuSeTSi wovaTuSTa gansaxlebis zusti
TariRis dadgena warmoudgenelia. erTi ramis Tqma ki danamdvilebiT SeiZleba:
lingvisturi, ekonomikuri da sxva maCveneblebis gaTvaliswinebiT, wovaTuSebi TuSeTis
mkvidri uZvelesi mosaxleobaa. yovel SemTxvevaSi, isini TuSeTSi CaRmaTuSebze ufro
adre arian mosulebi. Cvens kategoriulobas is arbilebs, rom aTasobiT wlis win
TuSeTSi mosaxle adamianebis eTnikuri kuTvnilebis dadgena praqtikulad SeuZlebelia.
38 valerian iToniSvili. TuSeTi da TuSebi. Tbilisi, 2012, gv. 72. 39 roland TofCiSvili. wova-TuSebi. Tbilisi, 2009, gv. 86.
155
Irakli Veshaguridze
Ts'ovata and the Ts'ova-Tushs
Summary
Novel studies in the origin and times of settlement of ethnic groups inhabiting the territory of Georgia, as well as research in interethnic relations between larger and minor ethnic communities have recently become increasingly essential with regard to positioning of Georgia in the Caucasus region. This article does not aim producing an explicit definition of the times and reasons theTs'ova-Tush people, a small ethnic group inhabiting the north-eastern region of Tusheti, came to settle current Georgian land. Rather, our objective has been to establish reasonable limits to the timeframe and area of their movements. This becomes particularly important given that historical documents regarding the origin of Ts'ova-Tushs, are scarce and often unreliable. We have scrutinized and critically analyzed contemporary historical works dedicated to the study of the Ts'ova on the one hand, and on the other hand, considered the scant historical texts that may be of help in this regard, with particular focus on demographic, economic and ethnolinguistic factors. While majority of authors share the view that Ts'ova-Tushs settled in Georgia as migrants at a relatively later stage, we consider this outlook to be largely erroneous. We have tried to make a first step to proving that Ts'ovas have inhabited the land of Tusheti since the ancient times and can be regarded as autochtonous population of this highland Georgian region. Given the broad range of components and factors to be considered in a study concerning the origin of an ethnicity, our comparatively short work as such could not have targeted at a final settlement of the dispute or arriving at a clear-cut conclusion. We hope, though, that the article will open the door to novel approaches and viewpoints in the problem of establishing the origins of Ts'ova-Tushs in Georgia.
156
konstantine guruli, politikur mecnierebaTa magistri
politikuri neitraliteti
(saqarTvelos demokratiuli respublikis gamocdileba)
qarTveli eris, qarTuli saxelmwifos istoria Tavidanve ise ganviTarda, rom
saqarTvelos lavireba uxdeboda or did imperias Soris da qarTuli politikuri
elita iZulebuli iyo, kavkasiis geopolitikur regionSi dapirispirebuli ori Zalidan
romelimes mxare daeWira, anu ori Zalidan erT-erTTan samxedro-politikuri kavSirSi
Sesuliyo. kavkasiis geopolitikur regionSi Zlieri dapirispirebebi iyo romsa da
parTias, sparseTsa da roms, bizantiasa da sparseTs, arabeTis xalifatsa da bizantias,
bizantiasa da Turq-selCukebs Soris... 1 gansakuTrebiT mZime viTareba Seiqmna gviani
Suasaukuneebis epoqaSi (XVI-XVIII ss.), rodesac samxreT kavkasiaSi erTmaneTs
daupirispirdnen jer irani da osmaleTi, xolo Semdeg _ irani, osmaleTi da ruseTi. 2
1801-1917 wlebSi saqarTvelo ruseTis mier iyo dapyrobili da aqedan gamomdinare,
qveyanas arc saSinao da arc sagareo politika ar gaaCnda. qarTveli eri aqtiurad iyo
Cabmuli XIX saukuneSi mimdinare ruseT-iranisa da ruseT-osmaleTis omebSi da amdenad,
ruseTis samxedro politikuri gegmebis ganxorcielebaSi iRebda monawileobas.
saxelmwifoebriobadakargul, dapyrobil ers sxvagvarad arc SeeZlo emoqmeda.
saqarTvelos mier damoukidebeli politikis gatareba SesaZlebeli gaxda
ruseTis 1917 wlis Teberval-martis revoluciis Semdeg, rodesac romanovebis imperia
daingra da qarTvel ers politikuri arCevnis gakeTebis SesaZlebloba mieca.
1. damoukidebeli politikis SemuSavebis cdebi saqarTveloSi
saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenamde
(1917 wlis gazafxuli _ 1918 wlis gazafxuli)
qarTul politikur elitas damoukidebeli politikis SemuSavebis mcdeloba 1917
wlis gazafxulze hqonda. 1917 wlis aprilSi Sedga saqarTvelos pirveli da meore
interpartiuli krebebi, magram am droisaTvis amierkavkasias (samxreT kavkasias)
ganagebda ruseTis droebiTi mTavrobis mier daniSnuli samxareo xelisuflebis organo
_ amierkavkasiis gansakuTrebuli komiteti (ozakomi) da qarTuli politikuri elitac
iZulebuli iyo, angariSi gaewia imisaTvis, rom amierkavkasia da maT Soris
saqarTveloc, im droisaTvis ruseTis imperiis ganuyofeli nawili iyo.3
1 qarTuli diplomatiis istoria. akademikos roin metrevelis redaqciiT. Tbilisi, 2003. 2 vaxtang guruli. saqarTvelo da garesamyaro. Tbilisi, 2011. 3 saqarTvelos erovnuli interpartiuli sabWo (1917 wlis aprili-noemberi). dokumentebi da masalebi. gamosacemad moamzada da Sesavali sityva daurTo zaira gergedava-WeliZem. Tbilisi, 1999. gv. 11-21.
157
1917 wlis 12 agvistos Seiqmna saqarTvelos politikur partiaTa gaerTianeba _
saqarTvelos erovnuli interpartiuli sabWo. am droisaTvis samxreT kavkasiaSi
viTardeba sul ufro iZabeboda. ruseT-osmaleTis frontis xazze, marTalia, didi
brZolebi aRar mimdinareobda, magram sul ufro cxadi xdeboda, rom ruseTis kavkasiis
armia osmaleTis Semotevisagan samxreT kavkasias didxans veRar daicavda. ruseTis
armiis gaxrwna gansakuTrebiT swrafi tempiT gagrZelda mas Semdeg, rac 1917 wlis 25
oqtombers bolSevikebma kontrrevoluciuri saxelmwifo gadatrialeba ganaxorcieles
da kanonieri droebiTi mTavroba daamxes. aseT viTarebaSi saqarTvelos erovnuli
interpartiuli sabWo did yuradRebas aqcevda qarTuli jaris Seqmnis saqmes, raTa
saqarTvelos sakuTari ZalebiT daecva Tavi. 4 saqarTvelos erovnuli interpartiuli
sabWos msgavsad, arc saqarTvelos pirvel erovnul yrilobas (gaixsna 1917 wlis 19
noembers) gadaudgams praqtikuli nabijebi neitralitetis politikis SemuSavebis
mizniT. piriqiT, saqarTvelos pirveli erovnuli yrilobis erovnul-politikuri
seqciis sxdomaze, iseve, rogorc TviT yrilobaze, ori pozicia gamoikveTa: erovnul-
demokratebi da socialist-federalistebis nawili mxars uWerdnen prodasavluri
orientaciis aRiarebas, anu dasavleT evropis qveynebTan samxedro-politikur kavSirs.
socialist-demokratebi da socialist-federalistebis nawili ki prorusul
orientacias aRiarebdnen, anu ruseTTan samxedro-politikuri kavSiris momxreni iyvnen.
aqve garkveviT unda aRiniSnos, rom ruseTSi igulisxmeboda ara sabWoTa ruseTi, aramed
demokratiuli ruseTi, romlis mTavroba saqarTvelos pirveli erovnuli yrilobis
gaxsnamde daamxes bolSevikebma. 5 saqarTvelos pirvelma erovnulma yrilobam Tavis
rezoluciaSi Cawera: `qarTveli eri, dResac, rogorc mTels gasul saukunis
ganmavlobaSi, dgas ruseTis orientaciaze”. 6 rogorc saqarTvelos pirveli erovnuli
yrilobis masalebidan irkveva, aseTi rezoluciis miReba sxva mizezebTan erTad
ganapiroba iman, rom ruseT-osmaleTis kavkasiis frontze idga ruseTis armia, ris gamoc
qarTul politikur elitas prodasavluri politikuri orientaciis yrilobis
rezoluciaSi dafiqsireba ar SeeZlo. aSkara antirusul politikaze uaris TqmiT
erovnulma yrilobam miaRwia imas, rom ruseTis kavkasiis armia ar Caeria saqarTvelos
saSinao saqmeebSi. meore mxriv, aSkara prodasavluri politikuri orintaciisagan Tavis
SekavebiT garkveulwilad unda Senelebuliyo sabWoTa ruseTis miswrafeba aRedgina
iurisdiqcia saqarTveloSi. amrigad, prorusuli orientaciis dadasturebiT qarTulma
politikurma elitam SeZlo droebiT mainc moexsna sabWoTa ruseTis mxridan samxedro
agresiis safrTxe da qveynis ganviTarebisaTvis metnaklebad normaluri pirobebi
Seeqmna. saqarTvelos pirvel erovnul yrilobas Seqnili samxedro-politikuri viTareba
rom realisturad ar Seefasebina, realisturad ar Seefasebina ruseTis kavkasiis
armiisagan momdinare safrTxe da sabWoTa ruseTis hegemonisturi miswrafebebi samxreT
kavkasiaSi, SeiZleboda sabediswero nabiji gadaedga _ gaerTulebina urTierToba
ruseTis kavkasiis armiasTan da gaeRizianebina saqarTveloSi movlenaTa ganviTarebiT
isedac ukmayofilo sabWoTa ruseTi. garda amisa, qarTuli politikuri elita Tvlida,
4 saqarTvelos erovnuli interpartiuli sabWo (1917 wlis aprili-noemberi). dokumentebi da masalebi. gamosacemad moamzada da Sesavali sityva daurTo zaira gergedava-WeliZem. Tbilisi, 1999. gv. 30-62. 5 apolon silagaZe. vaxtang guruli. saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgena. 1917-1918. Tbilisi, 1998. gv. 27-34. 6 apolon silagaZe. vaxtang guruli. saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgena. 1917-1918. Tbilisi, 1998. gv. 28.
158
rom ruseTis kavkasiis armiisa da sabWoTa ruseTis gaRizianebisagan Tavis Sekaveba
imiTac iyo gamarTlebuli, rom ruseTis kavkasiis armia sabolood veRar SeinarCunebda
brZolis unars, xolo sabWoTa xelisufleba ruseTSi daemxoboda. am ori sasurveli
movlenis molodinSi qarTuli politikuri elita momaval demokratiul ruseTTan
urTierTobis damyarebaze fiqrobda. demokratiul ruseTTan urTierTobis ganviTareba
samomavlo perspeqtiva iyo. ufro swrafad da uaxloes xanebSi ruseTi saqarTvelos
osmaleTis osmaleTis agresiuli gegmebis aRkveTisaTvis dasWirdeboda. yovelive zemoT
Tqmuls Tu gaviTvaliswinebT, SeiZleba davaskvnaT: saqarTvelos pirveli erovnuli
yrilobis mier prorusuli orientaciis dadastureba samxreT kavkasiaSi ruseTsa da
evropaSi Seqmnili samxedro-politikuri viTarebis realistur analizs emyareboda.
Tumca pirveli msoflio omis meoTxe wlis dasawyisSi Seqmnili aramyari,
swrafadcvalebadi da araprognozirebadi samxedro-politikuri viTareba arTulebda
politikuri orientaciis gansazRvras. Secvlili viTareba dauyovnebliv iTxovda
politikuri orientaciis koreqtirebasac. sul male qarTuli politikuri elita
iZulebuli gaxda kvlav seriozulad emsjela politikuri orientaciis sakiTxze.
ruseTSi sabWoTa xelisuflebis damxobisa da demokratiuli wyobilebis damyarebis
prognozi ar gamarTlda. ruseTSi bolSevikebma Zalaufleba SeinarCunes; kanonieri
mTavrobis aRdgenis Sansi sul ufro mcirdeboda. bolSevikebis agitaciis Sedegad
ruseTis kavkasiis armia praqtikulad brZolisuunaro gaxda. qarTuli politikuri
elita kargad xvdeboda, rom sabWoTa ruseTi samxreT kavkasiasa da maT Soris
saqarTveloze, Tavisi iurisdiqciis gavrcelebas Seecdeboda. erTi mxriv osmaleTis,
xolo meore mxriv sabWoTa ruseTis agresiis safrTxe saqarTvelos erovnul sabWos
ubiZgebda iqiTken, rom didi yuradReba daeTmo qarTuli jaris SeqmnisaTvis da amave
dros pirveli msoflio omis monawile or samxedro bloks (antanta, samTa kavSiri)
Soris samxedro-politikuri mokavSire eZebna. yovelive es ki advili saqme ar iyo.
1917 wlis 8 dekembers TbilisSi Camovidnen antantis (inglisis, safrangeTis, aSS-
s, italiis) elCebi da samxedro eqspertebi. qarTul politikur elitas imedi hqonda,
rom osmaleTis agresiisagan saqarTvelos antanta daicavda. Sexvedraze gairkva, rom
antantas saqarTvelosaTvis jariT, SeiaraRebiTa da fuliT daxmarebis aRmoCena ar
SeeZlo. antantis diplomatebi da samxedro eqspertebi imis garkvevas cdilobdnen,
qarTvelebi da somxebi ruseTis armiis wasvlis Semdeg Tavisi ZalebiT SeZlebdnen Tu
ara germaniis mokavSire osmaleTis agresiis mogeriebas. amrigad, antantasTan samxedro
politikuri kavSiris damyarebas sxva mizezebTan erTad arTulebda is, rom
jerjerobiT saqarTvelo damoukidebeli saxelmwifo ar iyo da arc saqarTvelos
erovnuli sabWo iyo sakanonmdeblo an aRmasrulebeli xelisuflebis uflebebiT
aRWurvili organo. orive samxedro-politikuri bloki, antantac da samTa kavSiric,
saqarTvelos ganixilavda ruseTis Semadgenel nawilad.
1918 wlis ianvarSi ruseTis kavkasiis armiam saqarTvelos teritoria datova.
saqarTvelo osmaleTis agresiis realuri safrTxis winaSe dadga. qarTuli jari
mxolod Canasaxovan mdgomareobaSi imyofeboda da mas osmaleTis agresiis mogerieba ar
SeeZlo. daZabul samxedro-politikur viTarebas amsubuqebda is, rom sabWoTa ruseTma
CrdiloeT kavkasiaze, kaspiispireTsa da SavizrvispireTze iurisdiqcia dakarga da
CrdiloeTidan saqarTveloSi ruseTis jarebis SemoWris safrTxe droebiT moixsna.
aseT rTul viTarebaSi saqarTvelos erovnuli sabWo saqarTvelos
saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenisaTvis emzadeboda. saqarTvelos
saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenas principulad ewinaaRmdegeboda ori
mezobeli saxelmwifo, sabWoTa ruseTi da osmaleTi. saqarTvelos saxelmwifoebrivi
damoukideblobis aRdgenis wina xanebSi (1918 wlis marti-aprili) osmaleTs
159
okupirebuli hqonda samxreT-dasavleT da samxreTi saqarTvelo (aWara, samcxe-
saaTabago). pirveli msoflio omis monawile ori samxedro-politikuri blokidan,
rogorc zemoT aRvniSneT, antanta saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobisadmi
interess ar iCenda. rac Seexeba meore samxedro blokis, samTa kavSiris, wamyvan
saxelmwifos, germanias, 1917-1918 wlebSi garkveuli interesebi gauCnda saqarTvelosadmi.
germanias saqarTvelo Wirdeboda aRmosavluri politikis forpostad. saqarTvelos
mdgomareobas aumjobesebda is, rom germania da ruseTi pirvel msoflio omSi
erTmaneTs ebrZodnen da amdenad, germania sabWoTa ruseTis winaaRmdeg samomavlo
mokavSiredac ganixileboda. imavdroulad, saqarTvelos mdgomareobas arTulebda is,
rom germania da osmaleTi erT samxedro blokSi Sediodnen da amdenad, saqarTvelos
garkveuli siZneleebi Seeqmneboda osmaleTis winaaRmdeg germaniis gamoyenebis
mcdelobisas. germania iZulebuli iqneboda Tavisi mokavSiris, osmaleTis, winaaRmdeg
raRac daTmobaze wasuliyo, rac SesaZloa saqarTvelosaTvis sabediswero gamxdariyo.
sabolood, saqarTvelo-germaniis samxedro-politikuri kavSiri Sedga. 1918 wlis 26
maiss saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgena germaniis aqtiuri da
qmediTi mxardaWeriT ganxorcielda. 1918 wlis 28 maiss foTSi saqarTvelo-germaniis
xelSekruleba daido. male saqarTveloSi germaniis armiis erTi divizia (bavariis
divizia) Semovida da samxedro-politikuri kavSiric realur safuZvels daemyara.
2. saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgena
da neitralitetis politikis deklarireba
1918 wlis 26 maiss saqarTvelos erovnulma sabWom miiRo saxelmwifoebrivi
damoukideblobis aRdgenis aqti. saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis
aRdgena moxda uaRresad rTul samxedro-politikur viTarebaSi. 1918 wlis maisSi jer
kidev mimdinareobda pirveli msoflio omi. ori samxedro-politikuri bloki, antanta
da samTa kavSiri, ukanasknel Zalebs ikrebdnen. marTalia, 1917 wlis omSi antantis
mxareze Caeba aSS, magram 1918 wlis martSi antantis samxedro-politikur bloks
gamoeTiSa ruseTi, romelmac samTa kavSirTan separatiuli zavi dado. mZime viTareba
iyo samxreT kavkasiaSi. regionidan ruseTis armiis gasvlis Semdeg osmaleTma daipyro
TiTqmis mTeli somxeTi da saqarTvelos samxreT da samxreT-dasavleTi nawili. aseT
viTarebaSi logikurad Canda, rom qarTul politikur elitas romelime blokTan
mierTebaze ezruna. am varauds isic aZlierebda, rom saqarTvelos saxelmwifoebrivi
damoukideblobis aRdgena germaniis daxmarebiT moxda. miuxedavad amisa, saqarTvelos
saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis aqtis me-3 punqti gvauwyebda:
“saerTaSorio omianobaSi saqarTvelo mudmivi neitraluri saxelmwifoa~. 7 es iyo
qarTuli politikuri elitis mniSvnelovani ganacxadi neitralitetis politikis
TvalsazrisiT. aqve unda ganvmartoT, Tu ra saxis neitraliteti gamoacxada
saqarTvelos demokratiulma respublikam. neitralitetis tips, rodesac saxelmwifo
neitralurad acxadebs Tavs omianobis dros da arafers ambobs mSvidobiani periodis
Sesaxeb, Cveulebrivi (eventualuri, kazualuri) neitraliteti ewodeba. saqarTvelom
swored aseTi tipis neitraliteti gamoacxada. maSasadame, saqarTvelos demokratiuli
7 saqarTvelos demokratiuli respublikis samarTlebrivi aqtebis krebuli. 1918-1921. Tbilisi, 1990. gv. 4; guram SaraZe, giorgi SaraZe. istoriuli relikviebis dabruneba. 1918-1921. Tbilisi, 2001. gv. 41.
160
respublikis mier gamocxadebuli neitraliteti ar iyo dakavSirebuli mSvidobianobis
dros raime ufleba-movaleobebTan. Cveulebrivi neitraliteti warmoiSoba mesame
saxelmwifoebs Soris omis mdgomareobasTan erTad da mTavrdeba omis damTavrebiT an
Tavad neitraluri saxelmwifos omSi CarTviT. 1918 wlis 26 maisis saxelmwifoebrivi
damoukideblobis aRdgenis aqtSi deklarirebuli saerTaSoriso omianobaSi mudmivi
neitralitetis dacvis politika ganagrZo saqarTvelos damfuZnebelma krebam 1919 wlis
12 marts. am dRes axlad arCeulma saqarTvelos damfuZnebelma krebam ucvlelad datova
aqtis me-3 muxli neitralitetis Sesaxeb. 8 bunebrivad ismis kiTxva: 1918 wlis 26 maisis
saxelmwifoebrivi damoukideblobis aqtiT neitralitetis deklarireba saerTaSoriso
omianobaSi idealisturi gadawyvetileba iyo Tu pragmatistuli? am kiTxvaze pasuxis
gacema advili ar aris. igi moiTxovs 1918 wlis maisisaTvis pirveli msoflio omis
Sedegad evropasa da aziaSi Seqmnili samxedro-politikuri viTarebis analizs, kavkasiis
geopolitikur regionSi meomar mxareTa interesebisa da miswrafebebis, samxreT da
CrdiloeT kavkasiis erebisa da xalxebis sagareo-politikuri orientaciisa da
uSualod saqarTveloSi realur politikur ZalTa (politikur partiaTa)
ganwyobilebis gaTvaliswinebas. angariSgasawevi iyo isic, saqarTvelos mxridan
saerTaSoriso omianobaSi mudmivi neitralitetis dacva misaRebi iqneboda Tu ara
pirveli msoflio omis monawile samxedro blokebisaTvis, upirveles yovlisa ki ori
agresiuli mezobeli saxelmwifosaTvis _ sabWoTa ruseTisa da osmaleTisaTvis?
neitralitetis gamocxadeba da miswrafeba misi realizebisaTvis erTia, meore da
mTavari is aris, visTvis iqneboda es neitraliteti misaRebi da romeli qveyana (qveynebi)
iqnebodnen am neitralitetis garanti. garantis, faruli mokavSiris, gareSe
neitralitetis gamocxadebas azri ara aqvs, misi realobaSi ganxorcieleba
SeuZlebelia.
saqarTvelos erovnuli sabWos mier saerTaSoriso omianobaSi mudmivi
neitralitetis gamocxadeba aseT viTarebaSi moxda:
pirveli. pirveli msoflio omi gadamwyvet fazaSi Sedioda. meomari
saxelmwifoebi adamianuri da materialuri resursebis amowurvis winaSe idgenen da
mainc agrZelebdnen oms. aseT viTarebaSi saqarTvelos erovnuli sabWo acxadebda, rom
igi aravis miemxroboda. saerTaSoriso omianobaSi mudmivi neitralitetis gamocxadebiT,
rasakvirvelia, saqarTvelosadmi interess dakargavda pirvel msoflio omSi Cabmuli
orive samxedro bloki. gamodis, rom saqarTvelos demokratiulma respublikam
saerTaSoriso asparezze sakuTari fasi TviTonve dasca. SeiZleba daisvas kiTxva: ra
iseTi didi potenciali hqonda saqarTvelos, rom meomar mxareTa daintereseba
gamoewvia? saqarTvelos didi samxedro-ekonomikuri SesaZleblobebi marTlac ar
gaaCnda, magram gasaTvaliswinebelia erTi ram: 1918 wlis 26 maiss veravin ifiqrebda, rom
pirveli msoflio omi 1918 wlis 11 noembers damTavrdeboda. omi SeiZleboda ufro
xangrZlivi gamomdgariyo da veravin gamoricxavda imas, rom maxlobeli aRmosavleTi da
samxreT kavkasia mniSvnelovani sabrZolo operaciebis regionad qceuliyo. movlenebis
amgvari ganviTarebis SemTxvevaSi saqarTvelo Tavisi geopolitikuri mdebareobiT orive
meomari mxaris cxoveli dainteresebis sferoSi moeqceoda. 1918 wlis 26 maisis aqti ki
saqarTvelos romelime samxedro blokisadmi mimxrobas ukrZalavda.
meore. 1918 wlis 26 maisisaTvis ukve kargad iyo cnobili sabWoTa ruseTisa da
osmaleTis agresiuli gegmebi saqarTvelos mimarT. ar iyo gamoricxuli, rom am ori
8 guram SaraZe, giorgi SaraZe. istoriuli relikviebis dabruneba. 1918-1921. Tbilisi, 2001. gv. 54.
161
saxelmwifodan saqarTvelo romelimes daepyro an orives misi teritoria
gadaenawilebina. am SemTxvevaSi saqarTvelos arcerTi samxedro bloki ar daicavda.
mesame. mZime viTareba iyo samxreT kavkasiaSi. jer kidev 1918 wlis 26 maisamde
gairkva, rom somxeTi anglofilur orientacias adga, azerbaijani _ osmalofilurs,
saqarTvelom germanofiluri orientacia airCia. amis gareSec saqarTvelos, somxeTisa
da azerbaijanis urTierTobas momavalSi, yvelafers rom Tavi davaneboT, sadavo
sasazRvro teritoriebisaTvis brZola daZabavda. gamoricxuli ar iyo omic. SeiZleba
ise momxdariyo, rom mezoblebTan omSi Cabmuli saqarTvelo mokavSiris gareSe
darCeniliyo.
gasaTvaliswinebelia isic, rom SesaZlo iyo pirveli msoflio omis
mimdinareobis procesSi saqarTvelo mniSvnelovan forfostad qceuliyo romelime, an
orive mebrZoli mxarisaTvis. 1918 wlis 26 maisis aqti gamoricxavda saqarTvelos
teritoriaze romelime samxedro blokis jarebis Semosvlas.
Tu yovelive zemoTqmuls gaviTvaliswinebT, 1918 wlis 26 maisis aqtiT
saerTaSoriso omianobaSi mudmivi neitralitetis gamocxadeba idealisturi politikis
gamoxatuleba iyo da moklebuli iyo realur safuZvels. amave TvalsazrisiT Tu
SevxedavT, 1919 wlis 12 marts saqarTvelos damfuZnebeli krebis mier 1918 wlis 26
maisis damoukideblobis aqtis ucvlelad miRebac ar iyo pragmatuli politikis
gamovlineba da kvlav idealisturi politikis gagrZelebas warmoadgenda. 1919 wlis
martisaTvis pirveli msoflio omi ukve dasrulebuli iyo, magram omi dasrulda
saqarTvelos mokavSire germaniis damarcxebiT. germaniis damarcxeba saqarTvelosaTvis
ori TvalsazrisiT iyo safrTxis Semcveli: 1) osmaleTi germaniis mokavSire iyo da
germaniis gavleniT iZulebuli xdeboda Seekveca agresiuli gegmebi saqarTvelos
mimarT. pirveli msoflio omis dasrulebis Semdeg, rasakvirvelia, osmaleTi germanias
angariSs aRar gauwevda. 2) saqarTvelos demokratiuli respublikis germanofiluri
orientaciis gamo Riziandeboda antantis bloki da gansakuTrebiT _ inglisi. germaniis
damarcxebis Semdeg ingliss saqarTvelos dasjaSi xels veRaravin SeuSlida. yovelive
amis gaTvaliswineba 1919 wlis martisaTvis arc ise rTuli iyo, Tumca gasagebia
qarTuli politikuri elitis poziciac, 1918 wlis 26 maisis aqtidan saerTaSoriso
omianobaSi mudmivi neitralitetis Sesaxeb muxlis amoReba garkveul uxerxulobasTan
iyo dakavSirebuli.
1918 wlis 26 maisis aqtSi deklarirebuli neitralitetis dacva rom realur
safuZvels moklebuli iyo, damoukideblobis gamocxadebidan 2 dRis Semdeg gaxda
cnobili. 1918 wlis 28 maiss foTSi saqarTvelo-germaniis xelSekrulebis dadeba da
saqarTvelos teritoriaze germanuli diviziis ganlageba imis mauwyebeli iyo, rom
saqarTvelos demokratiulma respublikam TviTonve daarRvia saerTaSoriso omianobaSi
mudmivi neitralitetis principi.9 asea Tu ise, saqarTvelo germaniis mokavSire gaxda. am
SemTxvevaSi araviTari mniSvneloba ara aqvs imas, rom qarTul jars germaniis mxareze
ar ubrZolia.
saerTaSoriso omianobaSi saqarTvelos mudmivi neitralitetis dacva ar SeeZlo
saerTaSoriso asparezze Seqmnili viTarebis gamo. osmaleTi pirvel msoflio omSi
damarcxda. mudrosis zaviT (1918 wlis oqtomberi) osmaleTs unda daetovebina samxreT
kavkasiis da maT Soris saqarTvelos, dapyrobili teritoriebi. saqarTvelo gamocxadda
inglisis saokupacio zonad. 1918 wlis dekembris bolosa da 1919 wlis damdegs baTumSi
inglisis samxedro kreiserebi Semovidnen da jarebi gadmosxes. saqarTvelos
9 zurab avaliSvili. saqarTvelos damoukidebloba 1918-1921 wlebis saerTaSoriso politikaSi. Tbilisi, 2011. gv. 86-90.
162
teritoriaze inglisis jari ganlagda. amrigad, 1918 wlis 26 maiss saqarTvelos
erovnuli sabWos mier saxelmwifoebrivi damoukideblobis aqtis me-3 muxlSi
gamocxadebuli saerTaSoriso omianobaSi mudmivi neitralitetis dacva, romelic
ucvlelad gadavida saqarTvelos damfuZnebeli krebis mier 1919 wlis 12 marts
dadasturebul damoukideblobis aqtSi, moklebuli iyo realur safuZvels da
idealisturi politikis gamoxatulebas warmoadgenda.
3. saqarTvelos demokratiuli respublikis mTavrobis
moRvaweoba qveynis saerTaSoriso aRiarebis mosapoveblad
1918 wlis 11 noembers germania da misi mokavSireebi pirvel msoflio omSi
damarcxdnen. antantis winaSe germaniam usityvo kapitulaciis aqts moawera xeli. omis
damTavrebis Semdeg msoflios axali politikuri ruka gamarjvebul qveynebs unda
daedginaT. 1919 wlis ianvarSi parizSi gaixsna sazavo konferecia. swored parizis
konferenciaze unda gadawyvetiliyo saqarTvelos saerTaSoriso aRiarebis sakiTxi.
unda gansazrvruliyo saqarTvelos adgili saerTaSoriso arenaze. parizis
konferenciam erTi weli, 1920 wlis ianvramde, imuSava. am xnis ganmavlobaSi
saerTaSoriso asparezze bevri ram Seicvala, gansakuTrebiT ki yofili ruseTis
imperiis sivrceze. TeTri moZraoba damarcxda. dasavleT evropis qveynebisa da sabWoTa
ruseTis urTierToba mSvidobian fazaSi Sedioda. parizis konferencias sxva
umniSvnelovanes sakiTxebTan erTad unda gadaeWra yofili ruseTis imperiis sivrceze
aRmocenebuli damoukidebeli qveynebis saerTaSoriso cnobis sakiTxi. 1920 wlis ianvars
parizis konferenciam mxolod de-faqto cno saqarTvelos demokratiuli respublika,
xolo de-iure cnobisagan Tavi Seikava. parizis konferenciaze xeli moewera
saerTaSoriso organizaciis _ erTa ligis -Seqmnis dokuments. 1920 wlis 14 dekembers
erTa ligam saqarTvelos demokratiuli respublika Tavis wevrad ar miiRo. riT iyo
ganpirobebuli es warumatebloba? warumateblobas ramdenime mizezi hqonda da maT
Soris erT-erTi saqarTvelos demokratiuli respublikis mier arCeuli neitralitetis
politika iyo. gamarjvebulma antantam da parizis konferenciam yofili ruseTis
imperiis teritoriaze aRmocenebuli damoukidebeli saxelmwifoebi or jgufad dayo.
pirvel jgufSi Sevidnen fineTi, litva, Llatvia, estoneTi da poloneTi. am qveynebma
damoukideblobis pirveli xanebidanve sabWoTa ruseTis winaaRmdeg daiwyes brZola.
fineTi, litva, latvia da estoneTi 1918-1919 wlebSi aqtiurad exmarebodnen TeTri
moZraobis erT-erT gamoCenil warmomadgenels general nikolai iudeniCs petrogradze
Setevis dros. sabWoTa ruseTis mxridan muqaris miuxedavad, am qveynebs iudeniCisaTvis
daxmareba ar SeuwyvetiaT, xolo damarcxebis Semdeg nikolai iudeniCis samxedro
nawilebi sakuTar teritoriaze Seifares. kidev ufro aSkarad daupirispirda sabWoTa
ruseTs poloneTi da misi lideri iuzef pilsucki. 1920-1921 wlebSi poloneTma omic ki
wamoiwyo sabWoTa ruseTis winaaRmdeg. gamarjvebulma antanta da saerTod evropis
qveynebma fineTs, litvas, latvias, estoneTsa da poloneTs es damsaxureba daufases, de-
iure aRiares da erTa ligaSi miiRes.
saqarTvelos demokratiuli respublika, neitralitetis politikidan
gamomdinare, mxars ar uWerda TeTr moZraobas, miuxedavad imisa, rom qarTvelma
politikosebma kargad icodnen, rom dasavleTi sabWoTa ruseTis gasanadgureblad
swored TeTr moZraobaze amyarebda imeds. antantam dainaxa, rom saqarTvelom
163
praqtikulad araviTari daxmareba ar aRmouCina, xolo xSir SemTxvevaSi mtruli
pozicia daikava ruseTis moxaliseTa armiis mimarT, rogorc general anton denikinis,
ise general petre vrangelis sardlobis dros (1918-1920 ww.). swored amitom iyo, rom
dasavleTi saqarTvelos ar ganixilavda sabWoTa ruseTis winaaRmdeg mebrZol
seriozul Zalad. cxadia, gasaTvaliswinebelia isic, rom ruseTis moxaliseTa
armiisadmi politikuri da samxedro mxardaWeris aRmoCena did saSiSroebasTan iyo
dakavSirebuli. magram igive saSiSroeba emuqreboda fineTs, litvas, latvias, estoneTsa
da poloneTs. imis gamo, rom am qveynebma mxari dauWires ruseTis moxaliseTa armias,
evropam mxari dauWira maT damoukideblobas. aqedan gamomdinare, saqarTvelos
demokratiuli respublikis mTavrobam Secdoma dauSva, rodesac ar daexmara
moxaliseTa armias, radganac es erTaderTi saSualeba iyo imisaTvis, raTa saqarTvelos
Tavi warmoeCina rogorc evropis potenciur mokavSires. xolo neitralitetis
politikis momizezebiT moxaliseTa armiis ardaxmareba da bolSevikuri ruseTis
winaaRmdeg argamosvla dasavleTma saqarTvelos mxridan zurgis Seqcevad aRiqva. aqve
unda aRiniSnos, rom neitralitetis dacvis saSualeba saqarTvelos Tavad ar hqonda.
cxadi iyo, rom evropa da sabWoTa ruseTi TandaTan dapirispirebul mxareebad
isaxebodnen. aseT SemTxvevaSi neitraluri saqarTvelo ar Wirdeboda evropas, xolo
sabWoTa ruseTi saerTod Tavis teritoriad ganixilavda. saqarTvelos demokratiulma
respublikam 1918-1919 wlebSi ruseTis moxaliseTa armias neitralitetis momizezebiT
maSinac ki ar dauWira mxari, roca moxaliseTa armia moskovze salaSqrod emzadeboda.
am drosmTel CrdiloeT kavkasiasa da samxreT ruseTSi da sabWoTa mTavrobas
dakarguli hqonda yovelgvari pozicia _ am regionebSi sabWoTa ruseTs jari ar hyavda.
Tu ufro Rrmad CavukvirdebiT movlenebs aSkara gaxdeba: saqarTvelos demokratiuli
respublika dasavleTis politikis winaaRmdeg midioda da moxaliseTa armias mxars ar
uWerda ori mizeziT: 1) moxaliseTa armiaze gamarjvebis SemTxvevaSi sabWoTa ruseTi
dasjida saqarTvelos; 2) qarTul politikur elitas, romlis politikur orientacias
socialisturi partiebi gansazRvravdnen, ideuri mosazrebiT ar suqdaT monarqist
generlebTan, ruseTis moxaliseTa armiis sardlebTan, jer general anton denikinTan
(1918-1919 ww.), xolo Semdeg general petre vrangelTan (1919-1920 ww.) samxedro-
politikuri kavSiri hqonodaT. magram aq isic unda aRiniSnos, rom monarqistobis gamo
moxaliseTa generlebisaTvis daxmarebaze uaris Tqma saqarTvelos mTavrobis mxridan
aralogikuri nabiji iyo. miT umetes, rom moxaliseTa armiis gamarjvebis SemTxvevaSi
ruseTSi monarqiis reinkarnacia ararealuri iyo. am SeTxvevaSi saqarTvelos
demokratiuli respublikis mTavrobam win daayena socialisturi Rirebulebebi, riTac
angariSi ar gauwia imas, rom im periodSi sabWoTa ruseTis ganadgureba dasavleT
evropis qveynebis interesSi Sedioda. roca poloneTis lideri iuzef pilsucki
polonelTa sisxls Rvrida sabWoTa ruseTis winaaRmdeg brZolaSi, igi mxolod
sabWoTa ruseTis xelisuflebis ganadgurebas eswrafvoda da imaze ar fiqrobda,
sabWoTa mTavrobis damxobis Semdeg ruseTSi xelisuflebis saTaveSi mefe aRmoCndeboda
Tu prezidenti. bolSevizmisa da sabWoTa sistemis mospoba iyo im epoqis umTavresi
amocana. isic unda aRiniSnos, rom iuzef pilsuckic socialisti iyo, magram gadamwyvet
momentSi mas socialisturi doqtriniT ar uxelmZRvanelia. Tuki saqarTvelos
mTavrobam marTlac imis gamo ar dauWira mxari moxaliseTa armias, rom isini
monarqistebi iyvenen, es socialisturi Rirebulebebis saxelmwifoebriv interesebze
maRla dayenebad unda SevafasoT. aseve SeiZleba vivaraudodT, rom bolSevikuri
ruseTis winaaRmdeg gamosvlaze uaris Tqma gaubedaobis, saWiro momentSi saWiro
gadawyvetilebis vermiRebis Sedegi iyo. saqarTvelos demokratiuli respublikis
mTavrobam ver gamoiyena xelsayreli momenti gamxdariyo evropuli banakis wevri. xolo
164
is, rom saqarTvelo damoukideblobis SenarCunebas sakuTari ZalebiT ver SeZlebda da
“saerTaSoriso omianobaSi mudmivi neitraliteti~ sabWoTa ruseTis velikoderJavul
politikas win ver aRudgeboda, es naTeli unda yofiliyo saqarTvelos demokratiuli
respublikis mTavrobisaTvis.
neitralitetis politika moskovis zegavleniT aisaxa saqarTvelo-ruseTis 1920
wlis 7 maisis xelSekrulebaSi. am xelSekrulebis me-5 muxli saqarTvelos
demokratiuli respublikis mTavrobas avaldebulebda dauyovnebliv ganeiraRebina da
sakoncentracio banakebSi moeTavsebina sabWoTa ruseTisadmi mtrulad ganwyobili
samxedro SenaerTebi _ petre vranggelis moxaliseTa armiis nawilebi. amasTan erTad,
saqarTvelos dauyovnebliv unda daekavebina da ganeiaraRebina saqarTvelos
navsadgurebSi Sesuli ruseTis moxaliseTa armiis samxedro gemebi, xolo oficrebi da
jariskacebi sakoncentracio banakebSi moeTavsebina.10
amrigad, saqarTvelos demokratiuli respublikis mTavrobis mier omianobis
periodSi neitralitetis politikis gatarebis mcdelobam gamoiwvia is, rom dasavluri
samyaro saqarTvelos ar moiazrebda potenciur mokavSired, aramarto sabWoTa ruseTis
winaaRmdeg brZolaSi, aramed saerTod aRmosavlur politikaSi. amitom iyo, rom parizis
sazavo konferenciam saqarTvelo de-iure ar cno, ris uSualo gagrZelebasac
warmoadgenda is, rom saqarTvelo erTa ligaSi ar miiRes. cxadia, dasavleT evropis
qveynebi saqarTvelos demokratiuli respublikis mier 1920 wlis 7 maisis
xelSekrulebiT zemoxsenebuli valdebulebebis aRebas mowonebiT ar Sexvdebodnen.
marTalia, saqarTvelos demokratiuli respublikis mTavrobas ruseTis moxaliseTa
armiis jariskacebi sakoncentracio banakebSi ar mouTavsebia, magram isic naTelia, rom
1920 wlis 7 maisis me-5 muxls dasavleTi saqarTvelos mxridan mtrul moqmedebad
aRiqvamda.
4. didi mezoblis daSoSmineba
saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenamde karga xniT adre
iyo cnobili, rom damoukideblobis miRwevis SemTxvevaSi saqarTvelos or did
mezobelTan, osmaleTTan da ruseTTan urTierTobis mogvareba mouxdeboda. uSualod
1918 wlis 26 maisamde 2-3 TviT adre sabWoTa ruseTma kontroli dakarga mTel
CrdiloeT kavkasiaze, xolo TeTri moZaraobis dawyebisa da aRmavlobis procesSi –
saerTod mTel samxreT ruseTze. es ki imas niSnavda, rom sabWoTa ruseTs, survilis
miuxedavad, saqarTvelos mimarT samxedro agresiis ganxorcileba ar SeeZlo. sabWoTa
ruseTis iurisdiqcia CrdiloeT kavkasiaze 1920 wlis bolos gavcelda da ruseTis
mxridan saSiSroebac realuri gaxda.
sabWoTa ruseTisagan gansxvavebiT safrTxe osmaleTis mxridan arsebobda
rogorc saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis wina TveebSi, ise
saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis Semdeg, vidre pirvel msoflio omSi
osmaleTis damarcxebamde (1918 wlis oqtomberi). amitom iyo, rom saqarTvelos
demokratiul respublikas pirvel rigSi osmaleTis daSoSmineba mouxda, rac Zalze
Zviri daujda qveyanas. 1918 wlis mart-aprilSi osmaleTma daipyro mTeli samxreT-
dasavleTi saqarTvelo (arTvini, aWara). osmaleTis jari mdinare Coloqze SeaCeres.
osmaleTma aseve daipyro mTeli samxreT saqarTvelo (axalqalaqi, aspinZa, axalcixe).
10 guram SaraZe, giorgi SaraZe. istoriuli relikviebis dabruneba. 1918-1921. Tbilisi, 2001. gv. 113-115.
165
osmaleTis jaris SeCereba mxolod borjomTan moxerxda. ase rom, damoukideblobis
aRdgenis dRisaTvis saqarTvelos mTavrobis iurisdiqcia ar vrceldeboda samxreT-
dasavleT da samxreT saqarTveloze. saqarTvelos demokratiuli respublikis mTavroba
ar apirebda, Serigeboda osmaleTis mier qveynis nawilis okupacias. osmaleTis
winaaRmdeg brZolas Wirdeboda Zlieri samxedro mokavSire. axladSeqmnili qarTuli
jari osmaleTTan sabrZolvelad moumazadebeli iyo. saqarTvelos demokratiuli
respbulikis mokavSire germania saqarTvelos mTavrobas urCevda, Seqmnil samxedro-
politikur viTarebaSi osmaleTisaTvis daeTmo mis mier okupirebuli teritoriebi.
marTalia, germanias gulwrfeli survili amoZravebda daxmareboda saqarTvelos, magram
osmaleTi germaniis mokavSire iyo da es ukanaskneli valdebuli iyo angariSi gaewia
osmaleTis moTxovnisaTvis. osmaleTis mxridan angariSis gaweva imaSi gamoixata, rom
jarebi mdinare Coloqze da borjomTan SeaCera da Seteva aRar gaagrZela.
rasakvirvelia, Zlier osmaleTis saxelmwifos ufro didi angariSi gauwia germaniam,
vidre osmaleTma _saqarTvelos, rogorc Tavisi mokavSiris mokavSires. germanias
osmaleTTan saqarTvelos gamo urTierTobis gafuWeba ar awyobda, xolo saqarTvelos
germaniis garda sxva potenciuri mokavSirec ki ar hyavda. ase rom, saqarTvelos
mTavroba germaniis mxridan Tundac mcired daxmarebaze da osmaleTis jarebis mdinare
Coloqze da borjomTan gaCerebazec madlobeli iqneboda, radganac amaze met
daxmarebas veravisgan miiRebda. saqarTvelos demokratiuli respublikis mTavrobas sxva
gza ar hqonda, garda imisa, rom osmaleTis moTxovnebi daekmayofilebina. 1918 wlis 4
ivniss baTumSi xeli moewera saqarTvelo-osmaleTis xelSekrulebas, romlis ZaliaTac
saqarTvelo-osmaleTis sazRvari mdinare Coloqze dadginda. Zneli saTqmelia kidev ra
daTmobebiT mouxdeboda osmaleTis daSoSmineba saqaTvelos demokratiul respublikas,
rom ara pirvel msoflio omSi osmaleTis damarcxeba da osmaleTis jarebis gayvana
saqarTvelos teriotriidan. osmaleTTan urTierTobis mogvarebis problemam droebiT
simwvave dakarga. Tumca 1920 wlis bolodan da 1921 wlis damdegidan osmaleTis
daSoSminebis problema isev aqtualuri gaxda. es dakavSirebuli iyo 1920 wlis
zafxulSi saqarTvelodan inglisis jarebis gayvanasTan.
general anton denikinis moxaliseTa armiis damarcxebis Semdeg sabWoTa ruseTma
CrdiloeT kavkasiaSi poziciebi aRidgina. cxadi gaxda, rom general petre vrangelis
moxaliseTa armiac male damarcxdeboda da sabWoTa ruseTis samxedro floti Sav
zRvaze gabatondeboda. dRis wesrigSi mTeli simwvaviT daisva sabWoTa ruseTis
daSoSminebis problema. am mizans emsaxureboda 1920 wlis 7 maisis saqarTvelo-ruseTis
xelSekruleba. xelSemkvreli mxareebi sxvadasxva mizans isaxavdnen. saqarTvelos surda
sabWoTa ruseTisagan de-iure aRiareba mieRo da miaRwia kidec amas. ufro
SorsmWvreteli miznebi hqonda ruseTs: 1) moskovs surda ar daeSva saqarTvelosa da
ruseTis moxaliseTa armiis kavSiri; 2) mieRwia saqarTveloSi moqmedi sabWoTa ruseTis
me-5 kolonis xelSeuxeblobisaTvis; 3) moedunebina saqarTvelos mTavrobis yuradReba; 4)
saerTaSoriso asparezze daemkvidrebina azri imis Taobaze, rom sabWoTa ruseTs
saqarTvelos mimarT agresiuli gegmebi ar gaaCnda. yvela am mizans sabWoTa ruseTma
miaRwia. es ki imas niSnavda, rom sabWoTa ruseTis dasaSoSmineblad gamiznuli
xelSekruleba ufro sasargeblo aRmoCnda ruseTisaTvis, vidre saqarTvelosaTvis.
xelSekrulebis me-5 muxliT saqarTvelos mTavrobam daakanona antiqarTuli
organizaciebis arseboba saqarTveloSi. sakiTxavia, ramdenad Rirda ruseTis mier de-
iure aRiarebis miReba, Tuki amis sanacvlod saqarTveloSi de-faqto
antisaxelmwifoebrivi organizaciebis arseboba dakanondeboda. amiT sabWoTa ruseTma
gviani moqmedebis naRmebi Cado saqarTveloSi. marTalia, sabWoTa ruseTma de-iure
aRiara saqarTvelos demokratiuli respublika, magram Zneli misaxvedri ar iyo, rom
166
xelSekrulebiT dakanonebuli bolSevikuri organizaciebi ZirgamomTxrel saqmianobas
ganaxorcielebdnen saqarTveloSi. bolSevikuri organizaciebis dakanoneba niadagis
Semzadeba aRmoCnda saqarTveloSi momavali SeWrisaTvis. erTi welic ar iyo gasuli
xelSekrulebis dadebidan, rom sabWoTa ruseTma saqarTvelos winaaRmdeg omi daiwyo.
amrigad, saqarTvelos demokratiuli respublikis mTavrobam ori didi mezoblidan,
osmaleTidan da ruseTidan vercerTi ver daaSoSmina; erTis daSoSminebis mcdeloba
samxreT da samxreT-dasavleT saqarTvelos dakargvis fasad, xolo meorisa _
damoukideblobis dakargvis fasad daujda.
ori didi mezoblis daSoSmineba sabolood imiT damTavrda, rom osmaleTi da
sabWoTa ruseTi erTmaneTs mourigdnen. osmaleTma xeli ar SeuSala sabWoTa ruseTis
mier 1921 wlis Teberval-martSi saqarTvelos demokratiuli respublikis dapyrobas.
samagierod, 1921 wlis 16 martis sabWoTa ruseT-osmaleTis xelSekrulebiT ruseTma
osmaleTs dauTmo saqarTvelos istoriuli teritoria (arTvini, lazeTi, tao-
klarjeTi).
* * *
pirveli msoflio omis dasasrulsa da omis Semdeg Seqmnil samxedro-politikur
viTarebaSi ruseTis imperiis yofilma koloniebma fineTma, estoneTma, latviam, litvam
saxelmwifoebrivi damoukidebloba moipoves da SeinarCunes kidec. ruseTs, germaniasa
da avstrias Soris gadanawilebulma poloneTmac ki saxelmwifoebrivi damoukidebloba
moipova da SeinarCuna. istorikosebi da politologebi savsebiT sworad miiCneven, rom
fineTis, estoneTis, latviisa da litvis damoukideblobis SenarCuneba am erebis
Tavganwiruli brZolis garda ganapiroba kidev erTma obieqturma faqtorma _ sabWoTa
ruseTsa da dasavleT evropas Soris buferuli saxelmwifoebis arsebobis
aucileblobam. amasTan dakavSirebiT xSirad ismis kiTxva: SeeZlo Tu ara saqarTvelos
buferis roli Seesrulebina samxreT kavkasiaSi, sabWoTa ruseTsa da osmaleTs Soris?
ruseTi xom mudam mieswrafoda bosforisa da dardanelis sruteebis xelSi Cagdebas,
rac did safrTxes warmoadgenda dasavleT evropisaTvis. am kiTxvaze pasuxis gacema
unda daviwyoT imiT, rom fineTi, estoneTi, latvia da litva buferul saxelmwifoebad
iqcnen ara calke sabWoTa ruseTis an dasavleT evropis miswrafebiT, aramed orive
Zalis SeTanxmebiT. ase rom, am regionSi buferuli saxelmwifoebis arseboba ori Zalis
kompromisis Sedegi iyo, es kompromisi ki aucileblobiT iyo gamowveuli. sul sxva
viTareba iyo samxreT kavkasiaSi. saqarTvelos demokratiul respublikas kidec rom
moendomebina buferuli saxelmwifos rolis Sesruleba es SeuZlebeli iyo. dasavleT
evropis politikosebi Tvlidnen, rom sabWoTa ruseTi samxreT kavkasiis gavliT evropas
ori mizezis gamo safrTxes ver Seuqmnida: 1) sabWoTa ruseTisa da osmaleTis
daaxloeba, rac mogvianebiT samxreT kavkasiaSi teritoriebis kompromisuli gamijvniT
damTavrda, gamoricxavda osmaleTSi ruseTis SeWras. bosfor-dardanelis sruteebs igi
swrafad da advilad ver daikavebda. evropa osmaleTs daexmareboda da ruseTis
agresiac aRikveTeboda. ase rom, evropeli politikosebi sworad daaskvnidnen: samxreT
kavkasiidan sabWoTa ruseTi evropas realur safrTxes ver Seuqmnida. aqedan
gamomdinare, evropa dainteresebuli ar iyo saqarTvelos demokratiuli
respublikisaTvis buferis rolis miniWebiT.
167
Konstantine Guruli
Political neutrality
(Experience of Democratic Republic of Georgia)
Summary Restoration of indipendance (26th May of 1918) and establishing of Democratic Republic of Georgia was
held in very difficult military-political situation. In this thesis there are shown activities of the government of Democratic Republic of Georgia and Georgian political elite for securing independence. In period of 1918-1921 there was a massive work done in Georgia to get status of neutral country. Discussions were held about transformation of Georgia into buffer state. While all this would turn into reality, the government of Democratic Republic of Georgia was realizing politic of avoidance of two big neighbours – Osman Empire and Russia. With the act of independence Georgia declared itself as neutral country during international wars. Democratic Republic of Georgia stuck to neutrality policy during whole time of its existence. However, Georgia was not able to become neutral state. Neutrality of Democratic Republic of Georgia did not match with interests of Russia and Osman Empire. Both states were preparing to capture Georgian territory. Establishing of neutral state in South Caucasus in face of Georgia was not supported by the victorious countries of the World War II – England, France, Italy. Even more, the big countries of Europe did not recognize independence of Georgia until January 1920. In January 1920 Georgia was recognized only de-facto. In Europe the matter of recognition of Georgia was discussed in context of relations with Soviet Russia. As for relations with Soviet Russia Europian countries were careful. As a result official recognition of democratic Republic of Georgia was delayed. The countries of Western Europe found necessary the existence of buffer states (Finland, Estonia, Latvia, Lithuania) between Soviet Russia and Europe. But they did not find necessary the existence of buffer state at south border of Soviet Russia. This meant, that Georgia was not able to find its place in international system – Georgia was not able to become neutral country and could not play the role of buffer state. The military-economic potential of Democratic Republic of Georgia was so weak, that it would not be able to create any kind of strong army and would not be able to protect itself from aggressive neigbours (Osman Empire, Soviet Russia). This was proven during the war between Georgia and Soviet Russia in February-March of 1921. Neutrality policy declared by Democratic Republic of Georgia, was not realized because of military-political situation.
169
giorgi alibegaSvili, filologiis mecnierebaTa doqtori, profesori
terminebi `Teoria” da `fantazia” Sua
saukuneebis qarTul mwerlobaSi
Sua saukuneebis mwerlobis literaturul-esTetikuri saazrovno sistema sam
ZiriTad aspeqts iTvaliswinebs: Ziebas RvTisa, romelic rwmenas gulisxmobs;
mSvenierebisa _ romelSic swrafvaa gansaxovnebisaken, saxismetyvelebisaken; dabolos,
WeSmaritebisa _ rac niSnavs filosofias.
tradiciulad Zvel qarTul mwerlobaze dakvirveba sami kuTxiT warimarTeba:
nawarmoebTa analizi Teologiuri TvalsazrisiT, TxzulebaTa Seswavla mxatvrulobis
aspeqtiT da teqstebis kvleva Teoriul-literaturuli principebis gamovlenis mizniT.
mwerlobis am mimarTulebiT Seswavlas xels uwyobs Zvel avtorTa dakvirvebani
calkeul terminebze, romlebic gvexmareba nawarmoebTa analizisas da safuZvels
iZleva imisas, rom literaturul-Teoriuli azrovnebis Camoyalibebas gavadevnoT
Tvali.
am kuTxiT yuradRebas iqcevs ori termini - `Teoria” da `fantazia”.
Teoria
sityva `Teoria“ da am Ziris matarebeli sxvadasxva leqsikuri erTeuli Zvel
berZen avtorebs gansxvavebulad aqvT gaazrebuli vidre misi terminologiuri
daniSnulebiT gamoyenebamde. bunebrivia, termini `Teoria“ qarTvel avtorTa mierac
gagebulia rogorc leqsikuri, aseve terminologiuri mniSvnelobiT _ amosavali ki
bizantiel moRvaweTa dakvirvebaa.
vnaxoT, Tu rogor esmis sityva `Teoria“ sxvadasxva avtors: aristotele: dakvirveba, daTvaliereba, mimoxilva;
herodote da Tukidide: daTvaliereba, ucxo qveynis naxva, mogzauroba;
aristotele, aristofane, platoni: sanaxaoba (sadResaswaulo an Teatraluri);
magaliTad, dionises dResaswaulebi.
`Teoria“ etimologiurad ukavSirdeba sityva `Teoross~, romelic niSnavs
`mayurebels“, `mowmes“, `damkvirvebels~. `Teorosidanvea~ miRebuli zmnuri forma
`Teoreo”, rac niSnavs `yurebas~, `dacqerebas~, `daTvalierebas~, `mimoxilvas~.
amosavali sityva `Teorosisa” filosofiur-literaturaTmcodneobiTi SinaarsiT
araa datvirTuli. mas ufro politikur-sakulto mniSvnelobiT xmarobdnen: `Teorosi~
niSnavda an saxelmwifo warmomadgenels, romelic sakulto xasiaTis davalebas
asrulebda, an saxelmwifos sruluflebian warmomadgenels, elCs. bizantiur periodSi
sityva `Teorosi~ kargavs Tavis aseT terminologiur mniSvnelobebs da saerTodac
170
aRar gvxvdeba. samagierod gansakuTrebul daniSnulebas iZens `Teoriisa~ da `Teoreos~
manamdec cnobili mniSvnelobebi:
`Teoreo~: Wvreta, ganxilva, fiqri (aristotelesTan);
`Teoria~: ganWvreta, gonebiT Wvreta, fiqri (aristotelesTan da platonTan) an
moZRvreba, Teoria (plutarqesTan da polibiusTan).
berZnuli enis erTi da imave sityvis mravalmniSvnelovneba Cvens winaprebs
siRrmiseulad hqondaT gaazrebuli. wm. efrem mciris SeniSvniT, berZnuli ena
`ufskruli Rrma ars da igive da erTi sityvaÁ mravalsa pirsa aRiarebs~; amitom
mTargmnelebma unda icodnen `zedmiwevniT rabamobaÁ berZenTa da qarTvelTa enebisao~.
ase rom, sityva `Teoria~ (teoria) antikur xanaSi filosofiuri azriT niSnavs
`ganWvretas~, TiTqmis `yurebas~, `fiqrs~. aseTive azriTaa datvirTuli zmna `Teoreoc~ (teoreo). s. averincevis SeniSvniT, sityva `Teoria~ berZnisaTvis gulisxmobda umoqmedo
da uangaro `dacqerebas~ sxeulebrivi da da usxeulo eidosTa anu saxe-ideaTa xazebSi,
anu `gonebiT Wvretas~ am sityvis pirdapiri gagebiT. berZnuli filosofiisaTvis
adamiani araa muSaki msoflio saxelosnoSi, magram arc asketia, romelic gandgomilia
`Tvalis cdunebis~ gamo; igi mayurebelia, xolo samyaro sanaxaobaa.1
mogvianebiT platonis, aristoteles da antikuri xanis sxva filosofosTa
SemoqmedebiTi memkvidreobiT dainteresebam TavisTavad gaaaqtualura filosofiur-
esTetikuri terminologiac, magram is Sua saukuneTa wmida mamebma Taviseburi
SinaarsiT Seavses, rasac garkveuli safuZveli gaaCnda.
`Teoria~ da `Teoreo~ saxarebaSi ukve saRvTo Sinaarss atarebs. oTxTavSi
vkiTxulobT: `da yovelni maT Tana mosrulni da romelTa ixiles xilvaÁ ese, icemdes
mkerdsa maTsa da warvidodes~ (luka 23.48).
`ixiles xilvaÁ~ gulisxmobs im suraTs, rodesac xalxma jvarcmuli ieso
sakuTari TvaliT naxa. aq `xilva~ ara sakraluri `Cvenebis~ mniSvnelobiTaa naxmari,
aramed - `sanaxaobisa~, oRond es `sanaxaoba~ macxovars Seexeba da, amdenad, ukve
moiniSneba `xilva-sanaxaobis~ momavali, saRvTismetyvelo SinaarsiTYxmareba.
gavixsenoT ucnobi avtoris `wmida ninos cxovrebis~ erTi epizodi: svetis win
mlocavma netarma ninom `ixila Wabuki erTi naTliTa Semosili. da ninoÁsve gverdiT
dges SroSana da sidonia da ixiles maTca da etyodes ninos: - rai ars xilvaÁ ese?
xolo man xeli ganuxara da ubrZana ganSorebaÁ.
da kacman man naTliTa Semosilman aRhmarTa Zeli igi...
da viTarca iqmna ciskari, gamovida mefe urveuli svetisa misTvis da mieaxla
adgilsa mas da eynosa suli surnelisaÁ miuTxrobeli. da ixila xilvaÁ
saSineli da elvarebaÁ brwyinvale da sveti igi maRlad ze mdgomare~.2
`wmida ninos cxovrebis~ `xilvaÁc~ `sanaxaobiT~ mxares moicavs, oRond ukve
saswaulebriobis SinaarsiTaa Sevsebuli.
rogorc iTqva, asevea sityva `Teoreo~ saxarebaSic. qristes cxovrebasTan
dakavSirebis gamo is saRvTo azriTaa datvirTuli: `dadga eri igi da xedvida~, Tu
rogor Seuracxyofdnen iesos (luka 23. 35). `da dajda ieso wina Sefasis sacavsa mas da
hxedvida, viTar-igi eri dasdebda rvalsa fasis sacavsa mas~ (mark. 12. 41); `xolo iyvnes
dedanica, romelni SoriT xedavdes, romelTa Tana iyo mariam magdaleneli da mariam
1 С. С. Аверинцев. Поэтика ранней византийской литературы. Москва, 1977, გვ. 50-51. 2 qarTuli proza. t. I. Tbilisi, 1982, gv. 206.
171
iakobisi mcirisaÁ da iesos dedaÁ da salome~ (mark. 15. 40); `iyo mun mariam
magdalenel da mariam iosesi da hxedavdes, sada-igi dasdebdes” qristes (mark. 15. 47).
saxarebidan gamomdinare, qarTveli mwerlobis `xilvac~, erTi mxriv, niSnavs
`dacqerebas~ raime RvTaebriv saqmeze, xolo, meore mxriv, sakuTriv `xilvas~,
`Cvenebas~, `saswaulebriv sanaxaobas~.
`Teoriisa~ da `Teoreos~ aseT konteqstSi moqceva sityva `Teoriis~
terminologiur daniSnulebaSic povebs asaxvas. antikuri gaazreba `Teoriisa~ -
ganWvreta, gonebiT Wvreta, fiqri, moZRvreba mTlianad saRvTo SinaarsiTaa Sevsebuli.
wm. efrem mcire SeniSnavs: `Seiswave, rameTu yovelTa mxedvelad berZenTa eniTa
iTqumis RmerTi, vinaÁTgan xedvasa Teoria hrqvian da RmerTsa Teon. amisTvis xedvad
Targmaneben saxelsa RmrTisasa wesiTa etvimalogoobisa, ese igi ars mzapasuxobisaÁTa~.3
Tuki sityva `Teoria~ antikuri xanis filosofosTaTvis `ganWvretas~, `gonebiT
Wvretas~ da sxv. niSnavda, xolo qristianul mwerlobaSi `xilviT~ Seicvala, Teoriul-
literaturuli mniSvnelobiT isaa `xedva~. RvTis saxeli `Teonic~ `xedvad~ iTargmaneba,
vinaidan uzenaesi yovlismxedvelia.
sityvebi `Teoria~ da `Teon~ etimologiurad araviTar kavSirSi ar aris
erTmaneTTan. saerTo mxolod Ziris nawili `Teo” aqvT. am SemTxvevaSi wm. efrem mciris
ganmarteba arazustia; magram es ar aris mTavari. arsebiTi isaa, rom `Teoria~ _ `xedva~
uSualod RmerTisgan gamomdinareobs da masve miemarTeba. ase rom, wm. efremis
Tanaxmad, `Teoria~ aris qristologiuri Sinaarsis termini, Sevsebuli Teologiuri
mniSvnelobebiT. aqedan gamomdinare, RvTaebaze saubari mxolod `Teoriuladaa~
SesaZlebeli. aseTia termin `Teoriis~ saRvTismetyvelo Sinaarsi.
Tumca aRniSnul sakiTxze msjelobas wm. efrem mcire kidev ufro aRrmavebs,
rac sxva niuansebiT avsebs am termins. wm. ioane damaskeli `gardamocemaSi~ wers: `xolo
Semdgomad da meored usakuTres saxeli RmrTisa ars RmerTi, romeli igi esreT i-
saxismetyvelebis, viTarmed igi xedavs yovelsa, anu amiT gulisxmisyofiTa, viTarmed igi
xedavs yovelsa, anu amiT gulisxmisyofiTa, viTarmed swuavs, rameTu RmerTi Cuen
cecxlSemwevel ars da ganmlevel yovlisa siborotisa~. 4 `Teoria~ _ `xedvis~
RvTismetyvelebiTi Sinaarsis gverdiT aq kidev ori aspeqti Semodis _
saxismetyvelebiTi da `xsniTi~ _ borotebisagan mokvdavTa daxsnisa anu WeSmaritebis
gzis swavlebisa.
wm. ioane damaskelis `gardamocemis~ erT-erTi Targmani wm. efrems ekuTvnis da
igi eklesiis mamis zemomoyvanil msjelobas aseT komentars urTavs: `uwyebaÁ jer
ars, viTarmed vinaÁTgan berZenTa eniTa aRuweria wmidasa ioane damaskelsa wigni
ese, amisTvisca berZulad saxismetyuelebs sityuaTa amaT, rameTu berZnulad RmerTsa
Teone ewodebis da xedvasa Teoria, xolo cecxlsa eTin saRramatikosoÁTa sityviTa,
amisTvisca saxeli RmrTisaÁ, romel ars Teon, msgavsebisaebr maT sityuaTaÁsa u-saxis-
metyuelebia da xedvisagan, romel ars eTin, cecxlad uTquams, viTarmed `RmerTi Cueni
cecxl Semwuvel ars~.5
rogor gavigoT termin `Teoriis~ saxismetyvelebiTi aspeqti? ioane sabanisZis
TqmiT, `saSinel da wmida ars da yovlad Zlier da sakvirvel da ufali da yovlisa
mpyrobel ars saxeli misi (RvTisa). ver SemZlebel varT Cven miwdomad simdidresa mas
3 m. SaniZe. Sesavali efrem mciris fsalmunTa Targmanebisa._ Tsu Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi. XI. Tbilisi, 1968, gv. 78. 4 r. miminoSvili. `gardamocemis” qarTuli Targmanebi. Tbilisi, 1966, gv. 118. 5 r. miminoSvili. `gardamocemis” qarTuli Targmanebi. Tbilisi, 1966, gv. 118.
172
saxelsa misisa, aramed uZlurebisamebr Cemisa da gulsmodginebisa Tqvenisa viwyo
Txrobad~6 da CamoTvlilia is simboloebi, romlebic uzenaess miemarTeba.
ase rom, uzenaesis saxeli `saSinel da wmida ars~ (ioane sabanisZe). igi aris
`yovelTa mxedveli~ (wm. efrem mcire). xolo `Teoria~ niSnavs `xedvas~, ris
saSualebiTac iTargmaneba, ganimarteba `yovlismxedvelis” saxeli. RmerTi ki aris
`sofelsa Sinad, soflisa gared, soflisa zeSTad, zeSTacad, zeSTaarsebisad, mzed,
varskulavad, cecxlad, wylad, qarad, cuarad, Rrublad, lodad da kidev yovelad-
yovelad da arca erTad maT yovelTaganad~.7
wm. ioane damaskelis naTqvami _ `RmerTi Cuen cecxl Semwuvel ars” da wm. efrem
mciris ganmarteba, _ aqedan gamomdinare, eklesiis mamas `saxeli RmrTisaÁ... cecxlad
uTqvamso~, _ emyareba bibliur da misgan SemuSavebul areopagitul saxismetyvelebiT
principebs. `yofa RvTisaÁ~ (wm. dionise areopageli) yvelgan da yvelaferSi, pirvel
yovlisa, bibliaSia dadasturebuli - am wignis sxvadasxva epizodSi. `RmerTi cecxl
Semwuvel ars~, _ weria meore rjulSi (4.24) (e.i. `mSTanTqmeli cecxlia ufali~).
`saRmrToTa saxelTaTvisaSi” miTiTebulia, rom RvTaebis `cnobaÁ yovelTa arsTagan
Seuval ars~8, rom igia `yovelTagan yovlad Seuxebeli, da arca grZnobaÁ ars misi, arca
ocnebaÁ, arca nebaÁ, arca saxelisdebaÁ, arca sityuaÁ, arca SexebaÁ, arca
xelovnebaÁ~ 9 , radgan RmerTi yvelgan da yvelaferSia da amasTanave arc aris iq, misi
saxelis gandideba da gamoxatva Teoriulad SeuZlebelicaa da SesaZlebelic.
kiTxvas – `raÁ ars saxeli Seni?” – wm. dionise areopagelis mixedviT, uflis
angelozi ase pasuxobs: `rasa ikiTxavT saxelsa Cemsa? da igi ars sakvirvel” (msaj. 13.
18); analogiurad eubneba uzenaesi mosesac: `me var, romeli var” (gamosvl. 3. 14). ase rom, am SemTxvevaSi uflis saxeli araa gacxadebuli.
xolo Tuki ufali aris `yovlad yovelTa Soris~ (I korinT. 15.28. am muxls
imowmebs wm. dionise Tavis TxzulebaSi `saRmrToTa saxelTaTvis~. gv. 12), igi SeiZleba
iyos cecxlic, vinaidan `uxilavi igi (RmerTi) misi dabadebiTgan soflisaÁT qmnulTa
maT Sina sacnaurad ixilvebis, da samaradisoÁ igi Zali misi da RmrTeebaÁ~ (rom. 1.20).
amrigad, uzenaesis saqmeTagan, `romelni arian garemoÁs missa, sacnaur iqnebis Cuenda” 10
Tavad ufali, _ ganmartavs wm. efremi.
ase ivseba termini `Teoria~ gamomsaxevelobiTi, saxismetyvelebiTi SinaarsiT misi
RvTismetyvelebiTi gaazrebis paralelurad.
wm. efrem mciris mier naTargmn wm. dionise areopagelis naSromis -
`saeklesioÁsa mRdelT-mTavrobisaTvis~ - eqvs qveTavs: `saidumloÁ naTlis-RebaÁ~,
`saidumloÁ mihronis srul-yofisaÁ~, `saidumloÁ samRdeloTa srulebisaÁ~, `saidumloÁ
samonazunoÁsa srulebisaÁ~ da `saidumloÁ siwmidiT daZinebulTaÁ~ - cal-calke
mosdevs RvTismetyvelebiT-saxismetyvelebiTi Teoriuli msjeloba da axsna-ganmarteba
gamoyofili saTauriT _ `xedvaÁ~ (teoria). uflis Tu mis saxierebasTan ziarebuli sagnis an qmedebis `xedviTi~ warmosaxva,
pirvel rigSi, rwmenazea damokidebuli. pirveli safexuria `Teofiloni~ _ RvTis
siyvaruli, ris Semdegac iwyeba sagnis an qmedebis saxismetyvelebiTi aRqma.
6 ioane sabanisZe. habos wameba-qarTuli proza. t. 1. Tbilisi, 1982, gv. 122. 7 petre iberieli (fsevdo-dionise areopageli). Sromebi. gamosca s. enuqaSvilma. Tbilisi, 1961, gv. 12. 8 petre iberieli (fsevdo-dionise areopageli). Sromebi. gamosca s. enuqaSvilma. Tbilisi, 1961, gv.7
9 petre iberieli (fsevdo-dionise areopageli). Sromebi. gamosca s. enuqaSvilma. Tbilisi, 1961, gv.10. 10 Sesavali, gv. 83
173
`gardamocemis~ IX TavSi wm. ioane damaskeli wers: `wmidaÁ dionisoÁs ityvis, viTarmed
`sikeTe~ ara kma ars RmrTisaTvis saTqmelad, rameTu pirvelad amisi jer ars TqumaÁ,
viTarmed ars da mermeRa viTarmed saxier ars~, 11 rac ganapirobebs `xedviTi~
msjelobisas sagnis an qmedebis binaruli Tvisebis gaTvaliswinebas: `orni gankuTvnani
arian: erTi bunebiTi da arsebiTi da meore _ TvisebiTi da pirobiTi~. ioane damaskeli
kidev ufro gamokveTs saTqmels konkretuli magaliTis moyvaniT: Tu `WamiTa da sumiT”
veziarebiT qristes `RmrTeebas~ da es aris sarwmunoebrivi aqti da amave dros,
saxismetyvelebiTi miniSneba macxovris xorcsa da sisxlTan ziarebaze, `mermesa mas
saukunesa arRara esreT, aramed mxolod xedviTa (noetos) oden misiTa ziar missa
viqmnebodiT”. 12 Noetos niSnavs gonebaWvretiTs, gonebisTvis miRwevads platonTan da
plutarqesTan; wm. efremi mas, rogorc vxedavT, sityva `xedviTs~ usadagebs.
es ukve aris termin `xedvaSi~ WeSmaritebis Ziebis aspeqti anu filosofia, rac
gulisxmobs filosofiis arc antikur da arc Tanamedrove gagebas, aramed
Suasaukunebriv Sinaarss - filo-sofias, sibrZnis anu `RvTis moyvareobas~ (wm. efrem
mcire). sibrZnisa da RvTis igiveobriobis damadasturebeli klasikuri formula ki
bibliis gaTvaliswinebiT medievalur ZeglebSi aris Semdegi gamoTqma: `sibrZneman iSena
Tavisa Tvisisa saxli~, rac, pirvel rigSi, samyaros dabadebas anu Sesaqmis aqts
gulisxmobs.
`Teoria~-`xedva~ sxva qarTvel avtorebsac analogiurad aqvT gaazrebuli. ioane WimWimeli berZnul winadadebas - kata de panta ton tropon teorias – ase Targmnis: `xolo
yovelTave amiT saxiTaebr xedvisa”.13
Tu rogor esmiT `Teoriul”-`xedviTi~ msjeloba Zvel avtorebs, sailustraciod
moviyvanT wm. efrem mciris vrcel komentars cxovrebisa da cnobadis xeze, romelsac
`gardamocemis~ xelmeored mTargmneli Rirsi arsen iyalToelic imeorebs: `vinaÁTgan
suliernica sityuani hqonan agebulebasa xilulTasa mzrdelni gonebisani da kualad
Zali bunebiTi grZnobisa ukue Suebul-myofeli, xolo sad saxel-edva, romelsa cnobaÁ
vidreme keTilisaÁ aqus gaxsnilsa survilad, xolo cnobaÁ borotisaÁ miRebulsa
xorcielad, vinaÁTgan moZRuar eqmnebis vnebaTa xorcielad mimRebelTa misTaTvis,
viTarca daviwyebisa saRmrToÁsa momzidveli maT zeda, romlisTvisca amcno RmerTman
kacTa jereT-yofaÁ miRebisa misisa... esreT ukue Tqua aqa xisaTvis yovelTa da
Sesatyvisad SesaZlebelisa saxis-metyuelebisa mier usaidumloesisa da uaRresisa
sityvisa damarxviTa mesaidumle qmnilTaTvis gonebiTa, xolo Cuen mier dumiliTa
pativis-cemiTa misiTa~.14
edemis baRSi aRmocenebuli xe cxovrebisa da cnobadisa TavisTavad
saRvTismetyvelo Sina-arsiT aris gasaazrebeli _ is aris `ganrCevaÁ keTilisa da
boritisa~; xisgan gamoTlili Zelebisagan Seqmnes jvari da zed acves macxovari,
romelmac Tavisi mowameobrivi aRsasruliT kidev erTxel aCvena adamis ZeT `ganrCevaÁ
keTilisaÁ da borotisaÁ~; xolo xisgan gamoTlili svetis saswaulma wmida ninos
locvis wyalobiT sabolood aswavla qarTvelT `ganrCevaÁ keTilisaÁ da borotisaÁ~.
borotebaa xis - sagnis `xedva~, `cnobaÁ... xorcielad~ (nayofis gasinjva), radgan: `ara
nivTsa vhmsaxurebT, aramed saxesa oden juarisasa da saswaulsa Zisa kacisasa, rameTu
vidremdis saxe juarisaÁ iyo, Tayuani-vscemT, xolo raJams daixsnis saxisa misgan nivTi
11 r. miminoSvili. `gardamocemis” qarTuli Targmanebi. Tbilisi, 1966, gv. 82.
12 r. miminoSvili. `gardamocemis” qarTuli Targmanebi. Tbilisi, 1966, gv. 83; gv. 81
13 korneli kekeliZe. `Targmanebai eklesiastisaÁ mitrofane zmvirnel mitropolitisaÁ”._
etiudebi. t. XI. Tbilisi, 1972, gv. 225-226. 14 r. miminoSvili. `gardamocemis” qarTuli Targmanebi. Tbilisi, 1966, gv. 141.
174
igi juarisaÁ, daRacaTu oqroÁ iyos, anu Tvalni patiosanni, mieriTgan arRara
Tayuanis-vscemT da numcaRa vin Tayuanissces~. 15 amitom saWiroa aRniSnuli sagnis ara
`nivTieri~, aramed sulieri `xedva”, rac aris RvTismetyvelebis, saxismetyvelebisa da
WeSmaritebis erTianobis saidumlo, romelsac `mesaidumloe-qmnilni~ daimarxaven, xolo
`Cuen mier dumiliTa~ pativicema.
dabolos, moviyvanT sulxan-saba orbelianiseuli sityva `RmerTis~ ganmartebas,
rac erTgvari Sejamebaa termin `Teoriis~ Suasaukunebrivi gaazrebisa: `RmerTi
gamoiTargmanebis xedva da wva~; sxva xelnaweris mixedviT: `RmrTaeba iTqmis yovelTa
mxedvelisa winagamgebelobisaTvis da yovlad srulisa saxierebisaTvis, viTar
yovelsave moixilavs da SemokrebiT ipyrobs da Tavisa mier Tavisa aRavsebs zeSTa maT
yovelTa garda-ra-efinebis, raodenica arian mimRebelni winagangebulebisa misisa...
RmerTi gamoiTargmanebis xedvad da wvad~ (`leqsikoni qarTuli~).
sityva `xedvis~ sabaseuli erT-erTi ganmarteba aseTia: `xedvad uwoden
filasofosni mecnierebasao~. `wvaze~ miTiTebulia - ix. RmerTi.
ase rom, `RmerTis~ gamoTargmaneba `xedvad~ da `wvad~ miuTiTebs, rom Sua
saukuneebSi termini `Teoria~ da, aqedan gamomdinare, Teoriuli msjuloba, esmodaT
rogorc uzenaesze fiqri - SesaZlebloba misi arsis wvdomisa RvTismtyvelebiTi,
saxismetyvelebiTi da filosofiuri Ziebis aspeqtiT. amitom xSirad `xedva~ sasuliero
mwerlobis ZeglebSi `saswaulebriv sanaxaobas~ ukavSirdeba da
literaturaTmcodneobiT terminologiaSic am gziT aris damkvidrebuli. adamians
RvTisagan imitom `asxen Tvalni xedvad~ (igulisxmeba gonebis Tvalnic), rom `xedavdes~
_ aseTia wmida mamebis mier gamoTqmul mosazrebaTa erTgvari Sejameba aRniSnul
terminze.
`Teoria” _`xedvaze~ saubrisas aucilebelia gaviTvaliswinoT, agreTve, Sua
saukuneTa epoqis `igavis~ ganmarteba; wm. ioane oqropiris mixedviT, `igavi~ aris: 1. `Sinagan mqonebeli dafarulisa ZalisaÁ” gamomacxadebeli;
2. msgavseba;
3. `saxis-metyueleba~;
4. `sityuaÁ ganmzavebeli gulis-xmissayofelebiTa grZnobadTa sityuaTa da
warmomadginebeli soflioTa mier da xilulTa zeSTa soflisaTa da uxilavTa~;
5. `sityua aCrdiloani da magaliTiani”;
6. `xedvaÁ Tana-Setyuebuli xedvisa da mecnierebisaÁ~.16
rogorc vxedavT, `igavis~ CvenTvis saintereso mniSvnelobis ganmartebisas wm.
ioane oqropiri pirdapir miuTiTebs, rom `xedva~ `mecnierebasTanaa~ kavSirSi, anu esaa
azrovnebis im wesebis erToblioba (saRvTismetyvelo, saxismetyvelebiTi da
filosofiuri), romelic gvexmareba RvTis SecnobaSi.
fantazia `fantaziamac~, msgavsad `Teoriisa~, arsebiTi terminologiuri cvlileba
ganicada antikuri xanidan vidre Sua saukuneebamde. igi aris Sinagani xilviT
konstruirebuli `sanaxaoba~, `xedva~, zogjer ki wyaro saxe-idealis Seqmnisa. amdenad,
`fantazia~ ufro literaturul-esTetikuri terminia, oRond, ra Tqma unda, religiuri
mniSvnelobiT, saRvTismetyvelo Sina-arsiT datvirTuli.
15 r. miminoSvili. `gardamocemis” qarTuli Targmanebi. Tbilisi, 1966, gv. 110.
16 simon yauxCiSvili. xronoRrafi giorgi monazonisaÁ. tfilisi, 1920, gv.69.
175
Fantasia - `fantazia~ antikuri epoqis avtorTa mier sxvadasxvagvaradaa
moazrebuli:
diodore sicilieli - Cveneba, demonstrireba;
polibiusi - brwyinvaleba, didebuleba, elvareba;
platoni, plutarqe, seqstus empirikusi - warmosaxvis nayofi, moCveneba, zmaneba.
`fantaziis” Ziridan nawarmoebi sxva leqsikuri erTeulebic analogiuri
mniSvnelobisaa. ramdenadme gansxvavebulia sityva `fantazma~ (fantasma): esqile - moCveneba, zmaneba, aCrdili, landi;
Teokrite - sizmari, zmaneba;
platoni, aristotele - anarekli, gamoxatuleba, arekvla, asaxva;
warmodgena, warmosaxva.
antikur moazrovneTaTvis `fantazia~ ZiriTadad warmosaxvis xelovnebasTanaa
dakavSirebuli, Tumca, amasTanave, misi filosofiuri mniSvneloba fsiqologiur
aspeqtsac iTvaliswinebs. platonisa da aristoteles mixedviT, `fantazia~ aris
STabeWdileba, fsiqologiuri saxe, warmodgena.
sayuradReboa, rom antikuri xanis `fantazia~ amave epoqis sxva terminTan _
`mimesisTan” mimarTebiT ganixileboda. Mimesis - `mimesisi~ TukididesTan da
aristofanesTan niSnavs `wabaZvas”,`mibaZvas”, `aRdgenas”, `asaxvas”, `ganmeorebas”,
`msgavsebas”, xolo herodotesTan _ `gamosaxvas”, `warmosaxvas”, `asaxvas”, `gamoxatvas”,
`gamosaxulebas”, `gamoxatulebas”.
`apolonios tianelis” avtori fლabiუs filostrate `fantazias” upirispirebs
`mimesiss”. misi azriT, `fantaზia” ufro brZeni `xelovania”, vidre `mimesisi”. radgan es
ukanaskneli formas aZlevs mxolod imas, rasac igi xedavs, xolo `fantazia” ki imasac,
rasac igi ver xedavs17.
Sua saukuneebSi `fantazia” sarwmunoebrivi SinaarsiT ivseba da aviwrovebs
antikuri esTetikis `mimesiss”. j. meTius SeniSvniT, am periodis bizantiur esTetikaSi
`phantasia” gaigeba ara mxolod rogorc warmosaxva an `xedviTi” xati, aramed
aucilebeli winapirobac grZnobiTi aRqmis unarisa (aisthesis).18 bibliaSi `fantazia” ukve gansxvavebul Sina-arss iZens. `saqme mociqulTas” erT-
erTi epizodi qarTulad asea naTargmni: `da xvalisagan movida aRripa da berenike
mravliTa saocrebiTa” (fantasia) (25. 23). qarTul TargmanSi berZnuli `fantazia”
`saocrebad” aris gadmotanili.
asevea oTxTavSic: `xolo mowafeTa viTarca ixiles, vidoda raÁ zRuasa zeda,
SeZrwundes da Tques, viTarmed saocar raÁme ars” (maT. 14. 26; mark. 6. 49), oRond am
SemTxvevaSi `saocarad” gadmotanilia `fantazma”.
ase rom, antikuri esTetikuri kategoria `fantazia” - gnebavT filosofiuri
mniSvnelobiT (STabeWdileba, fsiqologiuri saxe, warmodgena) - amave terminis
Suasakunebrivi gagebisagan principulad gansxvavdeba. ufro metic, qristianobis adreul
xanebSi igi diogene laertesTan `gamocxadebis”, `Cveulebis”, `sanaxaobis”
mniSvnelobasac iZens (ix.: sofokles `romauli da bizantiuri periodebis leqsikoni”,
qristes Sobamde 146 _ qristes Sobidan 1100 wlebis periodi, kembriji, 1914).
17 В. В. Бычков. Эстетика поздней античкости. Москва, 1981, стр. 208. 18 G.Маthew. Byzantineaesthetics. London, 1963, gv. 115.
176
wm. dionise areopagelis TxzulebaTa mTargmnels - wm. efre mcires berZnuli
`fantazia” gadmoaqvs `ocnebad”.19 vnaxoT am sityvis gamoyenebis ramdenime konteqsti:
`arca grZnobaÁ ars misi (RmerTis), arca ocnebaÁ, arca vnebaÁ, arca saxelis-debaÁ,
arca sityuaÁ, arca SexebaÁ, arca xelovnebaÁ” (`saRmrToTa saxelTaTvis”);
uzenaesi `momaqcevelica ars arsisa mimarT, romlisa moaqcevs mraval saxeTagan
mogonebaTa da TiTo-ferTa CuenebaTa, gina Tu usakuTres ars Tqumad, viTarmed
ocnebaTa” („saRmrToTa saxelTaTvis”);
`saRmrToÁ kaci” `msgavsiTa msgavsTa daimkvidrebs, vinaÁca eseviTari araodes
SfoTian iyos winaaRmdgomTa ocnebaTa gina gonebaTagan” (`saeklesioÁsa mRdel-
mTavrobisaTvis”);
`mRdeli” `ijmnisa yovelTa ganmyofelTagan ara xolo cxovelTa, aramed
ocnebaTaÁ ganca maTTa” (`saeklesioÁsa mRdel-mTavrobisaTvis”);
`xolo ganyofilTa maTgan ara mxolod cxovelTa, aramed ocnebaTa maTTaganca
jmnaÁ srulsa mas gamoaCinebs monazonTa sibrZnis moyuarebasa xelovnebiT moqmedsa
erT-myofelTa mcnebaTasa” (`saeklesioÁsa mRdelT-mTavrobisaTvis”);
`kualad munve aRvalT da vityviT, viTarmed arca sul ars, arca goneba, arca
ocneba, arca neba, anu mqonebel sityvisa gina mogonebisa”... (`saidumlod RmrTis-
metyvelebisaTvis”).
moyvanil magaliTebSi `fantazia” - `ocneba” grZobiT aRqmas gulisxmobs da
uaryofiT konteqstSia moqceuli, vinaidan xorciel, fizikur mgrZnobelobas niSnavs.
aseTi xorcieli `ocneba” ki RvTaebis warmosasaxavad an misTvis gamiznuli qmedebis
gasaazreblad dauSvebelia.
rodisRa SeiZleba mivmarToT `fantazias” - `saocrebas” - `saocars”, -`ocnebas”?
amis gasarkvevad moviyvanT wmida mamaTa ramdenime ganmartebas.
wm. basili kesarieli SeniSnavs: `uxilavi igi soflis dabadebiTgan dabadebulTa
mier cnobilni ixilvebian”; 20 wm. ioane damaskelis mixedviT, uzenaesi `Tu raÁ ars
arsebiT da bunebiT, ese miuwdomel ars arsebiT da bunebiT, ese miuwdomel ars da
yovlad ucnaur. da viTarmed uxorco ars, rameTu viTar xorc iyos miuwdomeli da
SeusazRvrebeli, gamousaxveli da Seuxebeli, martivi da Seuzavebeli?” radgan `bunebani
uflisani ara erT guam arian, arca erT gancxadeba, arca aso, arca adgil, arca Jam,
raTa raodenobad aRyvanebul iyvnen, rameTu eseni arian SekrebiT aRsaricxvelni”.21
RmerTisa da mis saqmeTa `ucnaureba” da `gamousaxveloba” srulebiTac ar
gamoricxavs `ocnebas” da `gamosaxviTobas”, vinaidan `is, rac uxilavia masSi, maradiuli
Zala da RvTaebrioba misi, samyaros Seqmnidan missave qmnilebaSi cnaurdeba da xiluli
xdeba” (rom. 1.20).
uzenaesis uxilavi arsis gacxadeba mis mierve Seqmnil xilul sagnebSi niSnavs,
rom `ocneba” da saxeobrivi gamoxatva dasaSvebia. rogorc wm. efrem mcire SeniSnavs,
`ganmartebaÁ ara xolo SesaZlebel ars, aramed sacTurebaÁca”. 22 rac Seexeba
ganmartebis formebs, `romelime ganmartebiT Targmnis muxlsa da romelime saxis _
metyuelebiT”. nebismieri saxis ganmarteba `ars gamocxadebaÁ Zalsa sityuaTa
19 petre iberieli (fsevdo-dionise areopageli). Sromebi. gamosca s. enuqaSvilma. Tbilisi, 1961, gv.
10, 35, 176, 205, 206, 228. 20
T. Wyonia. ioane petriwis `ganmartebis” axali wyaros SeswavlisaTvis._ k. kekeliZis sax. xelnawerTa institutis krebuli: Zveli qarTuli mwerlobis oTxi Zegli. Tbilisi, 1965, gv. 91. 21 r. miminoSvili. `gardamocemis” qarTuli Targmanebi. Tbilisi, 1966, gv. 70, gv. 109.
22 efrem mcire. Sesavali, gv. 82.
177
dafarulebisasa“. 23 Tavis mxriv `saxis-metyuelebaÁ SesaZlebel ars ara erT saxed oden,
aramed mraval saxedca”. ganmartebaTa `sacTurebiTi” arsi ki isaa, rom `gonebiT oden
cnobili da TualiTa ara xiluli” sagnebi `RmrTisaTvis xorcielad iTqumian”, Tumca
`sulierad gulisxma-iyofian”. 24 arc is SeniSvna unda dagvaviwydes, rom `uzeSTaes ars
ganmartebiT Targmna saxismetyuelebiT Targmnisa”. 25 miuxedavad amisa, arcTu iSviaTad
SeuZlebelia raime sagnis, gansakuTrebiT ki uzenaesis, vTqvaT, mdgomareobis
ganmartebiTad Targmaneba. am dros upiratesoba ukve saxismetyvelebiT komentars
eniWeba. magaliTad: `jdomaÁ RmrTisaÁ saxismetyuelebiT iTqumis da ganmartebiT
gulisxmisayofelad uRono ars, rameTu igi Tavadi gare-Seuwerel ars: arc zis, arc
dgas, arc vals, aramed yovelive aRuvsies da Seucavs, da igi mxoloÁ araraÁsgan
Secvul ars, aramed pirad-piradad SecvalebisaTvis gangebulebaTa misTaÁsa kacobriv
mopovebul iqmnebian sityuani ese, amisTvisca jdoma saxel-edebis Seuryevelobasa
mSjavrTa da gankiTxvaTa misTasa”.26.
am citatidan mniSvnelovania ara mxolod is azri, rom rig SemTxvevaSi
upiratesoba saxismetyvelebiT Targmanebas eniWeba, aramed is TvalTaxedvac, rom,
kerZod, saxismetyvelebiTi TargmanebisaTvis damaxasiaTebeli saxeobrioba `kacobriv
mopovebulia” - anu mis Seqmnas garkveuli warmosaxvis unari sWirdeba.
ase rom, Sua saukuneTa avtorTaTvis uzenaesi yovlismomcvelia da, amave dros _
arastatikuri. saxismetyvelebaSi (`kacobriv mopovebul” warmosaxvaSi) igi aris `mTavari
sawauli”, mis irgvliv ganlagdeba yvela simbolur-alegoriuli saxe, romlebSic
konkretizirdeba kidec Tavad.
amitom netari avgustines mier dasmuli kiTxva da iqve gacemuli pasuxi ara
ritorikuli azriTaa datvirTuli, aramed gamoxatavs medievaluri azrovnebis wess -
antinomiurobas, adamianis bunebaSi maradiul Widils sulsa da xorcs Soris. `saerTod
risi Tqma ZalgviZs Senze? - svams kiTxvas netari avgustine, - magram vai maT, vinc
sduman Senze, rameTu mravlismetyvelnic dadumebulan”.27
nebismieri sagnis binaruloba ki Sesabamisad ganapirobebs saxeobrivi gamoxatvis
ormag gvareobas: saxe erTdroulad SeiZleba iyos `Tqmuli da gamouTqmeli, sacnauri
da ucnauri”,28 aqedan, `umsgavso msgavseba” (wm. dionise areopageli).
rogorc iTqva, termin `fantazias” wm. dionises SromebSi wm. efrem mcire Targnis
`ocnebad”. wm. ioane damaskelis `gardamocemis” Targmnisas ki fantasia gadmoaqvs
`saocrebaÁd”, arsen iyalToels - `ocnebaÁd”. Fantasma arsenTan `saocaria”, xolo
efremi imave sityviT - `saocrebaÁT” Targmnis. 294.
`saocreba” - `ocneba” (fantasia) da `saocreba” - `saocari” (fantasma) es ori
paraleluri asociaciuri leqsikuri erTeuli, romelic garkveul SemoqmedebiT
process gamoxatavs, iwvevs `sacTurebas” (`gamnarteba ara xolo SesaZlebel ars, aramed
sacTurebaÁca”) da ukavSirdeba `sacnaurs” (`gonebiTa oden cnobili da TualiTa ara
xiluli”).
amrigad, wm. efrem mcire `fantaziaSi” `sityviT mogonebiT” miRebul warmosaxviT
saxes gulisxmobs, romlis aRwera da gadmocema Secdomisgan araa dazRveuli, piriqiT,
23 z. sarjvelaZe. qarTuli saliteraturo enis istoriis Sesavali. Tbilisi, 1984, gv. 199, gv. 229.
24efrem mcire. Sesavali. gv. 86.
25 efrem mcire. Sesavali. gv.82.
26 efrem mcire. Sesavali. gv. 96.
27 netari avgustine. aRsareba. saq. ekl. kalendari. Tbilisi, 1985, gv. 123.
28 r. miminoSvili. `gardamocemis” qarTuli Targmanebi. Tbilisi, 1966, gv. 84.
29 r. miminoSvili. `gardamocemis” qarTuli Targmanebi. Tbilisi, 1966, gv. 144.
178
`aucilebelicaa”, radgan aqac antinomiuroba asrulebs gadamwyvet rols. ase rom,
mimetur gamosaxulebas enacvleba simbolur-alergiuli - `ocnebiT” warmosaxuli.
biCkovis mixedviT, filostrate `fantaziaze” saubrisas gulisxmobs ara
ubralod nawarmoebis `ideas”, aramed `ideas”, romelic Seqmnilia xelovanis sibrZniT,
anu ramdenadme gamonagonsac, mxatvrul warmosaxvasac, ra Tqma unda, antikuri fantasia gansxvavdeba Tanamedrove `fantaziisagan” anu `warmosaxvisagan”, magram mainc mis
winamorbeds warmoadgenda.30
garda amisa, filostratesTan fantasia SekavSirebulia samyaros poetur
wvdomasTan; igi xSirad gvxvdeba sinonimad `sibrZnisa” da `warmodgenisa” (gnome), romelic dakavSirebulia adamianis sulis Rrma moZraobasTan. 31 xolo klimenti
aleqsandrieli `fantazias” xSirad xmarobs `xatis” (eicon) mniSvnelobiT.32
wm. efremi berZnul sityva gnome-s Targmnis xan `cnobad”, xan `mecnierebad”, xan
`ganzraxvad” (`dakvirveba”, goneba, goniereba, azri), xanac `ganCinebad” (gansazRvra,
dadgena),33 yvela SemTxvevaSi gnome ukavSirdeba an mecnierebas, sibrZnes, an `dadginebas”, `warmodginebas”, rac imas niSnavs, rom wm. efremisaTvis `fantazia” aris Serwyma
sibrZnisa da warmosaxvisa anu RvTismetyvelebisa da saxismetyvelebisa.
cnobilia, rom wm. dionise areopageli ganasxvavebs sulieri gamoxatvis or
meTods da Sesabamisad saxeTa or tips, romlebic ganirCevian erTmaneTisagan
izomorfizmis xarisxiTa da principebiT _ msgavsniT, `mgvanniT” da `aramsgavsniT”,
`aramgvanniT”. pirveli tipis saxe katafatikuri (warTqmiTi) aRniSvnis wesiT gamoixateba
da jer kidev klasikuri esTetikis wreSia moqceuli. misi arsi is aris, rom sulieri
arsebebi aRibeWdon da gamovlindnen saxeebSi, romlebic maT Seesabameba da
SeZlebisdagvarad enaTesaveba kidec; anu `mgvani” saxeebi unda warmoadgendnen pozitiur
TvisebaTa umaRles erTobliobas. wm. dionisesTan `mgvan” saxeebSi koncentrirebulia
samyaros yvela `xedviTi mSveniereba”.
`umsgavso msgavsebebs” (romlebic miiReba `Tqmuli da gamouTqmeli, sacnauri da
ucnauri” saxisqmnadobis principis mixedviT) eklesiis mama ufro maRla ayenebs - esaa
RvTaebis apofatikuri (ukuTqmiTi) gamoxatva. misi winamorbedi moazrovne wm. klimenti
aleqsandrielic miiCnevda, rom analitikuri gziT ganuxorcielebelia RvTis
absoluturi Secnoba, radgan `misaRwevia SecnobisaTvis ara is, rasac is warmoadgens,
aramed mxolod is, rasac igi ar wamoadgens”.34 wm. dionises azriTac, uzenaesis uxilavi
da gamouxatavi Tvisebebis saCveneblad ufro mosaxerxebelia `umsgavso” (aramgvani)
gamosaxva. am dros adamianma arqetipi uxeSi materialuri formebiT ar unda
warmoidginos.35
wm. efrem mcire iziarebs `aRxsnis” wm dioniseseul meTods. TviT am termins igi
ase ganmartavs: `aRxsna uwodes TargmanebiT ganmartebasa, romeli ars gamocxadebaÁ
Zalsa sityuaTa dafarulebisasa”.36
Tumca `umsgavso” saxeebi ar aris mxolod pirobiTi niSnebi da racionalisturi
simboloebi. SeniSnulia: RvTis atributebi `RvTisaa” da RmerTSia. ar SeiZleba RmerTi
iyos TeTri, an maRali, an sxva ram. RmerTi absoluturia da ara imitom, rom uricxv
30 В. В. Бычков. Эстетика поздней античкости. Москва, 1981, стр. 208. 31 В. В. Бычков. Эстетика поздней античкости. Москва, 1981, стр. 263; 32 r. miminoSvili. `gardamocemis” qarTuli Targmanebi. Tbilisi, 1966, gv. 104-105. 33 В. В. Бычков. Эстетика поздней античкости. Москва, 1981, стр. 116. 34 В. В. Бычков. Византийская эстетика. Москва, 1977,стр.131-133. 35 z. sarjvelaZe. qarTuli saliteraturo enis istoriis Sesavali. Tbilisi, 1984, gv. 229.
36 petre iberieli. გვ. 27.
179
niSan-Tvisebas atarebs, aramed imis gamo, rom maTze maRlamdgomia. igi absoluturia
TavisTavadobaSi, erTraobaSi. sxvagvarad: atributTa mixedviT Tu vimsjelebT,
absoluturoba imaSia, rom igia ara saerTo, rac sxvadasxva atributs mistikuri gziT
erTze daiyvans. mistikuroba aq niSnavs, rom RvTaeba simravlisadmi araa mimarTuli
rogorc gvareobiTi cneba da is xdeba masze maRlamdgomeli `saerToobac”. esaa
SeuZlebelis metafizikur sinamdviled qceva. magram realurad amgvari raobis
sinamdviled qceva SeiZleboda mxolod poetur fantaziaSi.37
izomorfuli gamoxatvis am meTodTan dakavSirebiT wm. efrem mcire wm. dionise
areopagelis Txzulebebze darTul erT-erT komentarSi aseT azrs gamoTqvams: `RmerTis
mgalobelobaÁ wmidisa dionisis sityuaTaÁÒ ars. da kualad raJams monastersa ityodis,
odesme arved uxmobs, odesme – sibrZnis saswurTelad, odesme _ stadionad”38 (stadioni -
sulieri asparezi, sarbieli. Sdr. I korinT. 9. 24).
amitom, ase vTqvaT, saxeTa Seqmnis `umsgavso msgavsebis” principiT xdeba RvTaebis
raobis warmosaxva--`ocneba” (`fantazia”). `ocnebiT” miRebuli saxis erTgvari klasikuri
magaliTia xati, romelic, rogorc cnobilia, portretisagan gansxvavebiT, Sinagani
xedviT konstruirebuli idealia. `xatisqmnadobis” procesSi ki aucilebelia `ocnebis”
Serwyma `xedviT” codnasTan (anu Teoriul codnasTan).
Tu gaviTvaliswinebT ioane batoniSvilis SeniSvnasac, rom `xelovneba orgvaria”
- `saqmiTi da xedviTi” da `xedviTi xelovneba aris RvTismetyveleba” (`kalmasoba”),
xolo `xedviT xelovnebas” RvTismetyvelebis azrovnebis wesiT ukavSirdeba `fantazia” -
`ocneba”, davaskvniT, rom es ukanaskneli termini aris esTetikuri, ufro zustad,
saxismetyvelebiTi kategoria, miT umetes, rom, `xedviTi xelovnebisgan” gansxvavebiT,
`saqmiTi xelovneba” niSnavs praqtikul saqmianobas - mecnierebas, filosofias.
Giorgi Alibegashvili
The Terms `Theory~ and `Fantasy~ in Medieval Georgian Literature
Summary
Medieval literary-aesthetic mentality system considers three aspects: search for God, which implies faith; for beauty, which is the quest to the reflection of reality by means of inner sense, to imagology; and for truth which means philosophy.
Traditionally, observation of Ancient Georgian Literature is carried out in three directions: analysis of writing in terms of theology; the artistry study of literary works; and the research of texts in order to reveal the theoretical and literary principles. Observations of some terms conducted by the ancient authors contributes to the study of literature within mentioned direction. It helps while analyzing and provides the possibility of tracing the formation of literary-theoretical mentality.
The terms `Theory~ and `Fantasy~ are considered exceptionally in this regard. In Medieval literary works `theory~ means God Contemplation, and “fantasy” means imaginary, imagological comprehension of Holy.
37 revaz siraZe. qarTuli esTetikuri azris istoriidan. Tbilisi, 1978, gv. 119.
38 z. sarjvelaZe.qarTuli saliteraturo enis istoriis Sesavali. Tbilisi, 1984,gv. 205.
180
tariel futkaraZe, filologiis mecnierebaTa doqtori, profesori
eTnolingvisturi diversiebi saqarTveloSi
(rusuli konteqsti) dRes mTeli msoflio aqtiurad adevnebs Tvals kavkasiaSi mimdinare procesebs;
Sesabamisad, amJamad ufro realuria saqarTvelos demokratiuli saxelmwifos
aRorZinebis perspeqtiva (vidre es iyo me-20 saukuneSi) da saqarTvelos teritoriuli
mTlianobis aRdgenac. am gzaze arsebiTi mniSvneloba eniWeba saqarTvelos mosaxleobisa
da saerTaSoriso sazogadoebisTvis istoriuli dokumentebisa da obieqturi kvlevebis
miwodebas, rac xels Seuwyobs saqarTvelo-ruseTis konfliqtis arsis garkvevasa da
postkonfliqtur periodSi mSvidobiani Tanacxovrebis swraf aRdgenas. warmodgenili
statiis mizania ruseTis imperiis mier organizebul enobriv-kulturul diversiebze
Tvalis gadevneba.
sinamdvilis kvlevas didad uSlis xels samecniero asparezis politizeba, rac,
rogorc wesi, imperiuli saxelmwifoebis nebisamebr xorcieldeba. samwuxarod, bolo 80
wlis ganmavlobaSi, roca mecnieruli azri mTel msoflioSi STambeWdavad ganviTarda,
qarTveli eris cxovrebis, kulturis Tu enis istoria, ZiriTadad, sabWoTa imperiis
sqemiT iwereboda; mag., `ratomRac~ sabWoTa kavSirSi nakleb perspeqtiulad iTvleboda:
qarTveluri da Zveli winaaziuri kulturebis mimarTebis hipoTeza, ivane javaxiSvilisa
da arnold Ciqobavas mier argumentirebuli iberiul-kavkasiuri enebis naTesaobis
Teoria da sxva. samagierod, metismeti subieqturobiTa da intensivobiT Suqdeboda
ruseT-saqarTvelos `megobruli~ Tanacxovreba; qarTveli eris daSlis mizniT
qarTvelTa calkeul kiloebs acxadebdnen umwerlobo enebad; am kiloebs mflobelT
daCagrul `xalxebad~ acxadebdnen da uqmnidnen `samwignobro enebs~. qarTveloba
cxaddeboda ramdenime damoukidebel naciad: sakuTriv qarTvelebad, xevsurebad,
TuSebad, svanebad, lazebad, megrelebad, aWarlebad, mesxebad...
mecnierebis politizebis TvalsazrisiT, saintereso msjeloba aqvs g. meliqiSvils:
`qarTvelTa erovnuli TviTSegneba Zlierdeba XIX saukunis bolos; amave periodSi
gamoqveynda f. homelis axali samecniero Teoria, romlis mixedviTac qarTvelobis
winaprebad miiCneoda kavkasiaSi, axlo aRmosavleTsa da evropis did nawilSi ganfenili
winareindoevropuli mosaxleoba - `xalxTa alarodiuli ojaxi: elamelebi, kasitebi,
urartuelebi (maTi STamomavlebi arian qarTvelebi), pelazgebi, etruskebi, baskebi... f. homelis samecniero Teoriam gaaZliera qarTvelTa konsolidacia, magram am dros
qarTvelobis winaaRmdeg antagonisturad ganewyvnen ruseTis imperiis mesveurni da
amierkavkasiaSi arsebuli Zlieri somxuri burJuazia~.1
qarTvelTa istoriis mimarT Tvisobrivad amgvari (`gaTiSe da ibatone~)
interpretireba ruseTsa Tu zog sazRvargareTul wreSi grZeldeba dResac (ix.: mag., i.
koriakovis, j. hiuitis, i. zeirekis, v. foirStainisa da sxvaTa Semoqmedeba). gareSe Zalebi
1 g. meliqiSvili. narkvevebi. I. gv. 329.
181
axlac cdiloben saqarTveloSi enobriv-eTnikur umciresobad gamoacxadon da am gziT
did samwignobro kulturas mowyviton: lazebi, megrelebi, svanebi.2
ruseTis imperiis mizanic ucvlelia: saerTaSoriso sazogadoebisa Tu
saqarTvelos moqalaqeebis dezorientirebiT saqarTvelos teritoriis TandaTanobiTi
okupacia da aneqsia, paralelurad, qarTvelobis enobriv-eTnikuri daSliT am
teritoriis istoriuli mflobeli eris sruli asimilacia.
ucvlelia qarTvel eris, zogadad, saqarTvelos mosaxleobis mizanic: sakuTari
saxelmwifoebriobis gadarCeniT erovnuli identobisa da kulturis gadarCena.
Tanamedrove globalistur msoflioSi es mizani mxolod im SemTxvevaSi
ganxorcieldeba, Tuki Tanamedrove meTodologiiT Seiqmneba qarTveli erisa da
saqarTvelos istoriis axali, depolitizebuli da akademiuri enobriv-eTnikuri
istoria.
XVI-XVIII saukunebSi iranisa da osmaleTis mudmivma agresiebma saqarTvelo aiZula
mokavSire eZebna dasavleT evropaSi, magram indoeTis gzis ZiebaSi amerikis povniT
aJitirebulma evropam aRar moisurva saqarTvelos gamo dapirispireboda Zlier
aRmosavlur imperiebs.
Tavdapirvelad, ruseTi erTmorwmuneobis motiviT cdilobda ndoba moepovebina
saqarTveloSi da am gziT damkvidrebuliyo kavkasiaSi; 3 Semdeg ki Ria agresiaze
gadavida da iaraRis ZaliT daifyro qarTuli samefo-samTavroebi, saqarTvelos eklesia
da sxva kavkasiuri xalxebi.4
ruseTis imperiam 1864 wels gamoacxada kavakasiis 100-wliani omis damTavreba. amis
Semdeg ruseTi aaqtiurebs agresiis meore formas: kavkasiaSi `demografiuli
simZlavris~ arsebiTad Sesacvlelad, ruseTis imperiis moxeleebi enaTmecnierul-
eTnologiuri kvalifikaciebis gayalbebiT iwyeben kavkasiis adgilobrivi mosaxleobis,
pirvel rigSi qarTvelebis erovnuli identobis moSlas. amisTvis ruseTi adridanve
emzadeboda; am TvalsazrisiT sainteresoa Stabskapitan Saxovskis 1834 wlis moxseneba
mefisnacval g. rozenisadmi:
`CvenTvis yvelaze momgebiani iqneba, Tu sxvaTa Soris [svaneTSi] SemoviRebT rusul
RvTismsaxurebas, rac moajaWvebda am xalxs TqvenTan. amis Sesasruleblad aucileblad mimaCnia: gamovarTvaT ramdenime svan RvTismsaxurs Svilebi, vaswavloT maT saRvTo
sjuli rusul enaze, vakurTxoT mRvdlebad da gavgzavnoT TavianT xalxSi, romelic
maT sixaruliT miiRebs, xolo mamebi sakuTari nebiT dauTmoben adgils TavianT Svilebs~.
XIX saukunis 60-iani wlebidan ruseTis imperia ukve intensiurad cdilobs,
saqarTveloSi daamkvidros rusuli ena; paralelurad, eswrafvis ra SezRudos
qarTuli enis gamoyenebis areali afxazeTSi, samegrloSi, svaneTSi, imperiis moxeleebi
afxazeTSi aaqtiureben rusuls, xolo samegreloSi oficialur dokumentebs gamoscems
megruli kilos (`enis~) mixedviTac. am TvalsazrisiT `sanimuSoa~ kavkasiaSi ruseTis
mefis warmomadgenlis - `namestnik~ Reneral-feldceixmeisteris, mixailis 1867 wlis 27
ianvris `kanonni uflebisaTvis, romelTaca moipoveben glexni ymobidan gamosulni
samegreloSi (zugdidisa, senakis da leCxumis mazrasa Sina)... xeli mowerilia:
2 vfiqrob, amgvari enobrivi diversia zogs uneburad gamosdis sakmarisi samecniero informaciis arflobis gamo; ix.: mag., http://vlib.iue.it/history/asia/georgia.html. 3 ix.: 1483 w. moskovSi kaxeTis mefis elCebis dokumenturi masala. 4vrclad ix.: merab vaCnaZe, vaxtang guruli. saqarTvelo-ruseTis urTierToba (1801-1921). თბilisi,
2009; http://sangu.ge/images/vguruli/17geo.pdf.
182
naCalniki glavnis upravleniisa kavkasiis namestniki, senatori, statssekretari baroni
a. nikolai~.
Sdr., megruli variantis dasaxeleba:
`Ti ufleba Seni, namusoTi samargalos maxoruu (mazrefi: zugidi, senaki, leCxuma)
patronWyoraliSe gSuuliri yazaxefi... xe moWarili ren: naCalniki kavkasiasi
namestnikiSi dudi marTvelobaSi, senatori, statssekretari baroni a. nikolai~.
Sdr., aseve:
1899 wels gamocemuli megruli saanbano saxelmZRvanelos avtori al. greni am
wignis winasityvaobaSi acxadebs: `am anbanis Sedgenisas me miznad mqonda, rogorme, Tundac arapirdapir, gamomewvia nacionaluri brZolisaTvis megrelebi, romelnic
iTelebian ufro Zlieri qarTveli xalxisagan. aseTi brZola, WeSmaritad, sruliad
SeuZlebelia sakuTari erovnuli anbanis uqonlad, [im anbanisa], romliTac megreli Tavis azrebs iseve gamoxatavda, rogorc misi mteri, am SemTxvevaSi – qarTveli~ (s.
xundaZe, 1940, gv. 104).
ideologiuri TvalsazrisiT sainteresoa, agreTve, quTaisis guberniis samxedro
gubernatoris, general-maior gerSelmanis 1900 wlis saidumlo werili, sadac
miTiTebulia, rom: `...указомгрузинско-имеретинскойсинодальнойконторыот 17-гомарта 1898 г. за№2771, преподавание грузынского языка вшколах Абхазиии Самурзакани совсем воспрещено...~; am dokumentiT rusebi samuzayanoel (galel!) megrelebs sxva erovnebad, xolo maT
metyvelebas sxva `enad~ warmoaCenen da upirispireben danarCen qarTvelebs.
1918-20 wlebSi, saqarTvelos damoukideblobis aRdgenis samwlian periodSi,
bunebrivia, qarTvelTa enobriv-eTnikur identobaze SeizRuda imperiis xelisuflebis
zewola da daiwyo qarTuli enis uflebebis aRdgena. paralelurad, saqarTvelos
xelisufleba tradiciuli qarTuli tolerantobiT moekida umciresobebis enobriv
uflebebs, rac imaSic gamoixata, rom saxelmwifos umaRles sakanonmdeblo organoSi
sxva erovnebis moqalaqeebs TavianT enaze SeeZloT sityviT gamosvla, xolo 1918-21
wlebis saqarTvelos parlamentSi arCeul delagats ufleba hqonda, Tavis enaze
warmoeTqva sityva, Tu es ena icoda prezidiumis erTma wevrma mainc. saqarTvelos
SemadgenlobaSi afxazeTs ganesazRvra avtonomiuri statusi da sxv.
1918-21 wlebSi momzadda bevri iuridiuli dokumenti damoukidebeli saqarTvelos
aRorZinebisaTvis.
rusuli imperiuli politika ufro agresiulad gagrZelda saqarTvelos 1921 wlis
bolSevikuri aneqsiis Semdeg. leninisa da Semdeg stalinis, xruSCovis, breJnevis,
gorbaCovis imperiac cdilobda saqarTvelos ara marto teritoriul danawevrebas,
aramed qarTvelTa calkeuli jgufebisTvis qarTveluri istoriis, kulturis da
erTiani enobrivi identobis gaucxoebas. stalinma da sxva bolSevikebmac kargad
icodnen, rom eris dasanawevreblad pirvel rigis amocanaa `enaTmecnieruli
diversiebiT~ (dialeqtebis damoukidebel enebad gamocxadebiT) eris Semqneli dedaenis
gaucxoeba. aqve aRvniSnavT, rom amJamindeli ruseTis imperia (putin-medvedev-duginis
ruseTi) axla ufro daxvewili meTodebiT cdilobs Tavisi saukunovani miznis miRwevas
- qarTveli eris danawevrebis gziT kavkasiaSi samudamo gabatonebas.
`enaTmecnieruli diversiebi~ gansakuTrebuli aqtivobiT ganxorcielda gasuli
saukunis 30-iani wlebis dasawyisis saqarTveloSi (Tumca am mxriv dRes ufro didi
riskfaqtorebi Cndeba!). es iyo erT-erTi umZimesi periodi qarTveli eris mTeli
istoriis manZilze:
bolSevikuri ruseTis mier saqarTvelos xelmeored dapyrobis Semdeg socialur-
politikuri terori mZvinvarebda. Tu mefis ruseTi Tavisi generlebis, sasuliero
183
pirebisa (ianovskebs, vostorgovebs, gerSelmanebs...) da TiTo-orola adgilobrivi
renegatis (aSordiebis) saSualebiT cdilobda qarTvelTa danawevrebas, bolSevikebis
taqtika ufro veraguli gaxldaT: demokratiisa da socialuri Tanasworebis lozungiT
mosuli dampyrobeli Tavis miznis aRsrulebas Seecada adgilobrivi boSlSevik-
komunistebis gamoyenebiT.
strategiuli gegma igive iyo:
grZeldeboda aramarto afxazebis, osebis, somxebis, azerbaijanelebisa da sxvaTa
amxedreba qarTveli eris winaaRmdeg, aramed gegmazomierad xorcieldeboda qarTvelTa
enobriv-eTnikur danawevrebac. mefis moxeleebis msgavsad, bolSevikebmac gamoacxades,
rom megrelebi, aWarlebi, svanebi, lazebi, imerlebi, xevsurebi, TuSebi da sxv.
qarTvelebi ar arian da qarTvelebisgan iCagrebiano. aqve erTi detalic unda aRiniSnos:
afxazebs Caagonebdnen, rom qarTveli maTi istoriuli mteria, rom TiTqos,
qarTvelebi itaceben afxazTa miwebs, Cum-Cumad saxldebian iq, xels uSlian afxazuri
kulturis ganviTarebas da surT mospon afxazi eri; zogi afxazi marTlac ijerebda am
sicrues. arada, ruseTis mier afxazTa genocidis SeCerebas swored qarveli
inteligencia cdilobda... dResac, pirvel rigSi qarTvelebs SeuZliaT, SeaCeron
ruseTis mier afxazTa ganadgurebac da, zogadad, kavkasiis sruli dapyrobac.
ruseTis imperia `gaTiSe da ibatones~ principiT moqmedebda samegreloSic; oRond
aq wina planze wamoswia sxva taqtikuri gegma; mag., „sovetizaciis“ periodSi rusebi
samegrelos mkvidr bolSevikebs imaves ver aTqmevinebdnen, rasac afxazebs, amitom sxva
`ideologiuri~ foni moiZebna: wina planze wamoiwia mefis ruseTis (patkanian-ianovsk-
aSordia-vostorgovebis) mier damuSavebuli Tema - `davicvaT daCagruli megruli ena~;
am `moZraobis~ bolSevik liderad mogvevlina sabWoTa kavSiris komunisturi partiis
zugdidis raikomis pirveli mdivani isak Jvania.
1925 wels, zugdidis partiulma komitetma ganixila sakiTxi, xolo imave wels
saqarTvelos kp centraluri komitetis prezidiumis (kaxiani, okujava, eliava, gegeWkori,
orjonikiZe) sxdomam gamoitana dadgenileba samegrelos skolebsa da sasamarTloebSi
megruli enis SemoRebis, aseve megruli gazeTis gamocemis Sesaxeb. 1928 wels moskovidan
Camovida ck instruqtori pSenicini, romelmac Semoiara samegrelos soflebi da
daaskvna: `megrel glexebs unda mivceT skola, sasamarTlo da popularuli broSura
mSobliur enaze~. 1929 wlis 25 marts ck) mdivanma kaxianma miiRo dadgenileba megruli
enis privilegiebis aRsadgenad skolaSi, sasamarTlo saqmis warmoebis, gamoZiebis
saqmeSi. am dadgenilebis mixedviT im adgilebSi, sadac mosaxleobis umetesma nawilma
qarTuli ena ar icoda (!), saqmis warmoeba da sasamarTlos warmoeba megrul enaze unda
Sesrulebuliyo~... (i. Jvania, 1931, gv. 147). niSandoblivia: dadgenilebis I da II punqtebSi
erTmaneTs upirispirdeba qarTuli da megruli; IV punqtSi ki miTiTebulia, rom
dadgenilebebi, gankargulebebi unda gamoqveyndes rogorc saxelmwifo enaze, ise
megrul `enazec~.
amgvari enobrivi politikis dagegmva SeuZlebeli iyo ruseTis mTavrobis, kerZod
ki stalinis nebarTvis (an miTiTebis) gareSe. rusuli imperiuli manqana XVIII saukuneSi
dawyebul svlas ganagrZobda; `mavris~ rolis Semsrulebelni ki sxvebi iyvnen
(bolSevikebi: filipe maxaraZe, isak Jvania, mamanti kvirtia...).
1929 wlis am avbediTi dadgenilebis mere i. Jvanias da mis Tanamzraxvelebs xel-
fexi gaexsnaT. daiwyo megruli sityva-formebiT Jurnal-gazeTebis beWdva. 1931 w.
ibeWdeba i. Jvanias wignic: `rogor ibrZoda samegrelos mSromeli glexoba sabWoebis
xelisuflebisaTvis~. imperiis mesveurni am wigns rom did mniSvnelobas aniWebdnen, Cans
misi 30-aTasiani tiraJiTac.
184
samegreloSi bolSevikuri `enobrivi diversia~ aqtiurad xorcieldeboda 6 wlis
manZilze (1929-1934).LlavrentiBberiasa da arnold Ciqobavas aqtiurobiT 1934 wels
msgavsi publikaciebi Sewyda; imperiis xelisuflebam Tanamdebobidan gadaayena isak
Jvaniac, romelic maleve fizikuradac moiSores.
cnobilia, rom 30-iani wlebis Sua periodidan i. stalini cdilobs msoflios
daanaxos misi dabadebis adgilis - saqarTvelos - didi warsuli, rusTavelis geniosoba
da a.S. paralelurad, 1937 wels saqarTvelos mTavrobis meTauri l. beria `aRSoTebuli~
wers stalins, rom sakavSiro akademiis enaTmecnierebisa da anTropologiis
institutebis mecnierebi `Tavgzaabneulebi~ arian da `TavianTi daskvnebiT erTmaneTs
ewinaRmdegebian~ (werilis pirvel variantSi maT `velikoderJavuli~ suliT
gaJRenTilebad moixseniebs.5
sakiTxi exeba 1926 da 37 wlis aRwerebis Sedegad sakavSiro akademiuri wreebis
mier saqarTvelos dayofas sxvadasxva erovnebad. kerZod, 1926 wels ruseTis (igive
sabWoTa) akademiam saqarTvelo ase dayo: qarTvelebi (qarTlelebi, kaxelebi, TuSebi,
fSav-xevsurebi, somxebi, javaxebi, mesxebi, klarjebi, taoelebi, aWarlebi, gurulebi,
imerlebi, raWvelebi, leCxumelebi), megrelebi, Wanebi, svanebi, bacbebi.
sabWoTa kavSiris mecnierebaTa akademiis enaTmecnierebis institutis SexedulebiT
ki 1937 wels aseTi suraTi gvaqvs: qarTvelebi, megrelebi, lazebi, svanebi, bacbebi,
aWarlebi.
imave wels anTropologiis instituts Seudgenia Tavisi varianti, romelic Semdeg
safuZvlad dasdebia `erovnebaTa leqsikons~. aq ukve qarTvelebad arian miCneuli:
megrelebi, lazebi, svanebi da bacbebi, magram aWarlebi calke naciad aris
dasaxelebuli. l. beria yvela masalas icnobs, magram aqcents aWarlebze akeTebs da
Txovs stalins, Caerios da ar dauSvas aseTi Secdoma `erovnebaTa leqsikonSi~, radgan
erovnebaTa aseTi dayofa ewinaaRmdegeba beladis mosazrebebs naciis Sesaxeb.
ruseTis imperiis mier qarTveli eris identobis (TviTobis) moSla axali
intensivobiT igegmeba XX saukunis 70-iani wlebidan. 1978 wlis 14 aprils sabWoTa
imperias hqonda mcdeloba, gaeuqmebina qarTuli enis - saqarTvelos respublikis
saxelmwifo enis - isedac dakninebuli statusi. ruseTs ufro `diadi~ gegmebi hqonda;
warmogidgenT mixeil suslovis (1902-1982) daxuruli moxsenebis fragments, romelic
gamoqveynda parizis erovnuli sabWos JurnalSi6:
`komunisturi partia ruseTis weboa da sanam es webo Tavis Zalas, Tavis Tvisebas ar dakargavs, manamde unda avamuSaoT ruseTis gadarCenis gegma, romelic sxvadasxva
respublikebSi sxvadasxva iqneba.
Soreul aRmosavleTSi mcxovreb generlebs unda mivceT cxovrebis normaluri saSualeba. maT Camosasaxleblad gvWirdeba Savi zRvis sasazRvro teritoria, sadac,
rogorc mogexsenebaT, qarTvelebi cxovroben. unda gaviTvaliswinoT, rom qarTvelebi
Cvengan Zlier gansxvavdebian, adre Tu gvian, saqarTvelos damoukideblobis sakiTxs
daayeneben da Tavisuflebas moiTxoven. maTTan brZola unda daviwyoT afxazeTidan. afxazeTis gamoyenebiT samegrelos, svaneTs, aWarasa da sxva kuTxeebs unda
mivceT damoukidebloba. maTSi cal-calke unda gavaRvivoT kuTxur-erovnuli
grZnoba. dasavleT saqarTvelo unda davupirispiroT aRmosavleTs, amis Semdeg maT Soris momrigeblis funqcia unda SevasruloT. paralelurad qarTvelebi mecnierulad
unda davarwmunoT, rom isini sxvadasxva qveynebidan Camosaxlebulni, sxvadasxva eris
5 Jurnali `saarqivo moambe~, VI, 2009, gv. 116. 6 `mebrZoli saqarTvelo~, 26 maisi, 2003.
185
warmomadgenlebi arian, rac maTi saqarTvelos teritoriidan sabolood gaZevebis saSua-
lebas mogvcems~. 1989 wlis 9 apriliT saqarTveloSi iwyeba erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis
axali etapi, romelic damTavrda 1990 wlis 28 oqtombris mravalpartiuli,
demokratiuli da arasabWoTa arCevnebiT. am gziT xelisuflebaSi mosulma erovnulma
Zalebma (bloki: `mrgvali magida - Tavisufali saqarTvelo~) aRadgines saqarTvelos
saxelmwifos damoukidebloba da ruseTis samxedro SenaerTebs mianiWes okupantis
statusi.
saqarTvelos kanonieri xelisufleba gansakuTrebul yuradRebas uTmobda afxazTa
enobriv-kulturuli identobis SenarCunebasa da avtonomiur respublikaSi
saxelmwifoebrivi struqturebis Camoyalibebis sakiTxs. erovnuli xelisufleba
zrunavda aseve, osTa da saqarTveloSi mcxovrebni sxva eTnikuri jgufebis
integraciisTvis. samwuxarod, rusulma propagandistulma manqanam gaayalba erovnuli
xelisuflebis saSinao politika da qarTveli renegatebis daxmarebiT ruseTis mier
Cadenili vandaluri faqtebi qarTvelebs gadmoabrala (mag., cxinvalis qarTul
soflebSi daxvretili qarTvelebi eTnikur osebad gamoacxades da sxv.).
saqarTvelos kanonierma xelisuflebam 1991 wlis 31 marts Caatara saerTo-saxalxo
referendumi da 9 aprils gamoacxada saqarTvelos respublikis damoukideblobis
aRdgena. ruseTi mixvda rom zviad gamsaxurdias xelisufleba kavkasis samudamod
akargvinebda.
1991 wlis Semodgomaze ruseTma daiwyo damoukideblobisken mswrafavi da rusis
jarisTvis okupantis statusis mimniWebeli xelisuflebis damxobis gegmis
ganxorcieleba (samwuxarod, dasavleTs imxanad miznad hqonda aRmosavleT evropis, maT
Soris baltiis qveynebis gamoyvana ruseTis gavlenis velidan; kavkasia, ukraina,
moldova, Sua azia ruseTis gavlenis velSi darCa).
kremlis instruqciebis Sesabamisad, qarTvelma putCistebma moamzades saqarTvelos
xelisuflebis damxobis gegma da ganaxorcieles kidec.7
1991 wels ruseTi ar Seegua saqarTvelodan wasvlis perspeqtivas. miuxedavad
warmatebuli referendumisa da damoukideblobis aRdgenis aqtis gamocxadebisa, 1991-93
wlebSi saqarTvelo mainc aiZules rusul geopolitikur sivrceSi darCeniliyo.8
1991–1992 wlebis mijnaze ruseTma saqarTveloSi ZaladobiT Secvala kanonieri
xelisufleba; `Tavisad~ datovebul geopolitikur sivrceSi ruseTma iaraRis ZaliT
daamxo aseve azerbaijanisa da iCqeriis kanonieri xelisuflebebic (aRsaniSnavia, rom
garkveuli Zalebi dRemde Cqmalaven am movlenis arss da saqarTveloSi kremlis mier
ganxorcielebul samxedro gadatrialebas `samoqalaqo omad~ naTlaven).
1992-93 wlebSi afxazeTisa da cxinvalis mxareSi konfliqtebis provocirebiT
ruseTis samxedro SenaerTebma am istoriuli qarTuli miwebidan gandevna avtoqToni
mosaxleobis udidesi nawili (qarTvelebi, kremlis mowinaaRmdege afxazebi, kremlis
mowinaaRmdege osebi...).
amis miuxedavad, SevardnaZis xelisuflebam saokupacio jaris statusi mouxsna
ruseTis samxedro SenaerTebs; metic, dampyrobeli "megobar qveynad~ gamoacxada da
rusul jars e.w. qarTul-`afxazuri~ da e.w. `qarTul-osuri~ sinamdvileSi: qarTul-
rusuli konfliqtis zonaSi samSvidobo misia daekisra.
7 es dadasturebulia kidec irakli baTiaSvilis, jaba ioselianis da sxvaTa TviTaRiarebebiT, romlebic gamoqveynebulia wignebsa Tu interviuebis saxiT. 8 bevrisTvis imTaviTve cxadi iyo, rom 9 aprilis damoukideblobis aRdgenis aqtis gamo ruseTi Seecdeboda, saqarTvelo daesaja; ix.:Mmag., t. futkaraZe. `raca RmerTsa ara swaddes, anu mimdinare procesebis Sesaxeb~._ gazeTi `saqarTvelos respublika~, 28 seqtemberi, 1991.
186
1993 wlidan kavkasiaSi iwyeba rusuli eqspansiis axali etapi: genocidisa da
kanonieri xelisuflebis damxobis Semdeg rusuli kapitalis dro dgeba: okupirebul da
aneqsirebul teritoriebze arsebul saqarTvelos strategiul simZlavreebs ZiriTadad
ruseTi eufleba.
dRes dasavleTisTvis sasicocxlo mniSvnelobisaa baqo-Tbilisi-jeihanis da baqo-
Tbilisi-baTumis magistralebi. amerikisa da dasavleT evropis saxelmwifoebisTvis Tu
aRmosavleTi evropa ufro Rirsebisa da usafrTxoebis sakiTxi iyo, Sua aziis resursebi
da amierkavkasiis energomatareblebi maTTvisac da TurqeTisTvisac sasicocxlo
mniSvnelobisaa: mxolod amierkavkasiidan ruseTis gasvlis SemTxvevaSi iqneba evropa
energetikulad damoukidebeli.
SevardnaZis 10-wliani mmarTvelobis Semdeg am da sxva faqtorebma maleve
ganapiroba amierkavkasiaSi geopolitikuri balansis garkveuli koreqtirebis
aucilebloba:
2003 wlis `vardebis revoluciis~ mxardaWeriT dasavleTma SesamCnevad gaaZliera
saqarTveloSi evroatlantikuri orientaciis Zalebi; Sedegad, saqarTvelos
xelisuflebis, rogorc geopolitikuri moTamaSis roli gaizarda; aman ruseTSi kidev
ufro gaaZliera amierkavkasiaze gavlenis dabrunebis survili; Sedegad miviReT 2008
wlis agvistos agresia - rusuli revanSis morigi etapi, romelic saqarTvelos
winaaRmdeg jer sainformacio omSi, Semdeg ki 2008 wlis agvistos ruseT-saqarTvelos
omSi gadaizarda.
me-20 saukunis dasawyisSive gaaqtiurda enobriv-eTnikuri diversiebi; kerZod,
sammecniero asparezze Tu sainformacio velSi gaaqtiurdnen jgufebi, romlebic
cdiloben, araqartvelebad gamoacxadon aWarlebi, mesxebi, megrelebi, svanebi, lazebi
da sxv.
samwuxarod, saqarTvelos damoukideblobis aRdgenidan - 1991 wlis 9 aprilidan -
19 weli gavida, magram saqarTvelos xelisuflebam dRemde ver SeZlo imperiuli
enaTmecnierul-eTnologiuri `naRmebis~ ganeitraleba; metic, saerTaSoriso asparezze
saqarTvelo axla ufro agebs sainformacio oms, vidre odesme. dRes ukve evropeli
hiutebi Tu foierStainebi afrialeben `yazaxiSi gazeTs~ da didi finansuri grantebiT
`aRWurvilni~ atyueben msoflios, rom Turme qarTuli enis gavrcelebis areali ar
aris: samegrelo, svaneTi, lazeTi, imerxevi, cxinvalis mxare, afxazeTi da qarTvelebi
ar arian: megrelebi, lazebi, mesxebi, svanebi...
vfiqrobT, civilizebul samyarosTan saqarTvelos integraciis procesSi
arsebiTi mniSvneloba unda mieniWos saqarTvelos enobriv-eTnikuri situaciis
akademiur, depolitizebul aRwerebsa da kvalifikaciebs. Tu saerTaSoriso
sainformacio veli ar gaTavisufldeba rusulimperiuli ideologemebisagan
(romlebic, sabWoTa `mecnierebis~ inerciiT, dResac dominanturia saerTaSoriso
sacnobaro qselSi), saqarTvelos saxelmwifos teritoriul mTlianobasa da qarTveli
eris identobas dauZleveli safrTxeebi Seeqmneba.
daskvnis nacvlad:
or saukuneze metia, qarTveli eri keTilmezoblobas eswrafvis rus xalxTanac,
magram ruseTis amJamindeli xelisuflebac yvela aralegitimuri xerxiT cdilobs,
Tavisi geopolitikuri ambicia daikmayofilos saqarTvelos sasicocxlo interesebis
xarjze.
saqarTvelos mosaxleoba arasodes Seegueba Tavisi sasicocxlo interesebis
Selaxvas. es ruseTmac icis, amitomac, gamudmebiT cdilobs, Tvisobrivad Secvalos
demografiuli situacia saqarTveloSi da demografiuli simZlavris marTviT samudamod
187
damkvidrdes kavkasiaSi; am miznis misaRwevad ruseTis imperiis xelisufleba sami
mimarTulebiT muSaobs:
1. fsevdomecnieruli debulebebis saqarTveloSi propagandiT cdilobs, rom
qarTvelTa nawils mainc Seucvalos erovnuli meoba (identoba); mag., ruseTisgan
dafinansebuli pirebi dRemde warumateblad cdiloben daajeron svanebi, rom maTi
dedaena ar aris qarTuli ena, rom isini qarTvelebi ar arian;
2. mZlavri sainformacio propagandiT cdilobs, daajeros mTeli msoflio, rom
qarTvelebi ar arian: aWarlebi, megrelebi, lazebi, svanebi, xevsurebi, mesxebi, TuSebi da
a.S. maTi monacemebiT, saqarTvelod wodebul saxelmwifoSi es `eTnikuri jgufebi~
`iCagrebian~ qarTvelebisgan (/qarTlelebisgan), ramdenadac maT sakuTari `dedaenebis~
mixedviT ara aqvT samwignobro kultura. am `xalxebs~ e.w. `qarTizaciiT~ Tavs
moxveuli aqvT `dampyrobeli~ qarTvelebis ena; msoflio unda daexmaros am `daCagrul~
`eTnosebs~.
3. saeWvo Rirebulebis `samecniero kvlevebiT~ cdilobs, daajeros msoflios
elituri wreebi, rom ar arsebobs erTiani qarTuli kultura; rom saqarTvelo mcire
imperiaa; rom qarTvelebma (/qarTlelebma) Tavis droze daipyres da dResac Cagraven
`umwignobro enebis~ mqone `xalxebs~: mesxebs, aWarlebs, megrelebs, lazebs, svanebs...
am fonis Seqmnis Semdeg ruseTisgan dafinansebuli politikuri Zalebis
daxmarebiT undaT qarTuli mxareebis avtonomizacia da e.w. federacia-konfederaciis
gziT - saqarTvelos daSla.
Tariel Putkaradze
Ethno-linguistic Diversions in the Georgia (Russian discourse)
Summary
1. Georgian identity and national culture (which incorporates centralized but tolerant state) have been
formed in the course of the century-old stuggle against various Invaders. Historically, some of them succeeded in their pursuit of fragmenting or partiallyannexing Georgia; during such times Georgian church remained to be the guarantor of integrity of the state established by the Georgians, and the Georgian nation never tolerated aggressors.
2. During the last 80 years when the scientific scholarship witnessed tremendous development in the whole world, unfortunately, the history of life, culture and language of Georgian nation was mainly written in accordance with the Soviet empire scheme; for instance, the hypothesis on interrelationship between Georgian and ancient Anterior Asian cultures, the relativity theory of Iberian-Caucasian languages cherished by Ivane Javakhishvili and Arnold Chikobava, etc. due to some reasons have been regarded as less promising. Instead, Russian-Georgian “friendly” co-existence has been excessively covered in a subjective manner and intensity; according to the ideology of the Russian Empire (disintegration of the nation – the owner of the territory in question!), “oppressed” nations have been offered “written languages” on the basis of Georgian dialects that were considered as unwritten languages. Besides, Georgians have been regarded as a combination of several independent nations, namely, Georgians, Khevsurs, Tushs, Svans, Laz, fians, Adjarians, Meskhs, etc.
3. External forces still attempt to declare Laz, Megrelians and Svans as Linguistic-ethnic minorities and thus separate them from extensive literary culture (I believe, due to the lack of scientific information some individuals involuntarily cause such linguistic diversion).
188
manana tabiZe, filologiis mecnierebaTa doqtori, profesori
sakuTari saxelebi teqstobriv sivrceSi
Tanamedrove humanitaruli dargebis gansakuTrebuli daintereseba simboloebiT
(da maT Soris, leqsikuri simboloebiT) SemTxveviTi araa; samecniero azrma,
garkveulwilad, ukve miaRwia enobrivi masalis faqtobrivi aRwerisa da sistemuri
daxasiaTebis mwvervalebs, magram aRmoCnda, rom Turme enis sistemuri daTvaliereba ar
aris sakmarisi iseTi rTuli fenomenis Sesacnobad, rogoric enaa. saenaTmecniero
codnis amJamindelma donem Tavad moiTxova enobrivi masalis farTo konteqstSi danaxva
da Seswavla. Aase miadga lingvistika teqsts, romelic ukve axleburi meTodikiT unda
SevimecnoT da avxsnaT.
teqsti ormagi bunebisaa: jer erTi igi aris sinamdvilis amsaxveli konceptebisa
da koncefciebis erToblioba, da meorec, is Tavad warmoadgens sxva erTobliobaTa
(mag. diskursis) konceptsa da koncefciur Semadgenels. teqsti Zalze mgrZnobiarea
masSi asaxuli realuri da warmosaxviTi droisa da sivrcis TaviseburebaTa mimarT da
warmoadgens maT iseTi xerxebiT, rom xdeba ara mxolod realobis fotografireba,
aramed misi gasuliereba, individualuri specifikiT datvirTva. magaliTad,
konteqstis Semadgeneli yvela leqsikuri erTeulis mniSvnelobis codnac ki ar aris
sakmarisi imisaTvis, rom zustad SevigrZnoT teqsti, Tuki ar gaviTvaliswineT yoveli
leqsikuri erTeulis morfologiuri, sintaqsur-stilistikuri da, rac mTavaria,
teqsturi garemo.
swored Tanamedrove etapze gamoCnda, rom sakuTari saxelebi, romlebic didi
xnis manZilze usemantiko, Tumca ki funqciurad datvirTul leqsikad miiCneoda, arcTu
usemantiko yofila; Tumca maTi mniSvnelobis amokiTxva advili ar aris. TviT leqsema
`saxeli~, da masTan semantikurad Tu formalurad dakavSirebuli sxva leqsikuri
erTeulebi, qarTulSi gansakuTrebul mravalferovnebas ar gviCveneben. saxeli saxis
(saxieri) fuZesaa dayrdnobili da obieqtis gapirovnebas, gansaxierebas emsaxureba.
qarTulSi TiTqmis nebismieri saxeli, lingvisturi gagebiT, apelativic SeiZleba iyos
da onimic; amas uzrunvelyofs enis aglutinaciuroba. amjerad Cven swored apelativsa
da onims Soris arsebuli myife sazRvari gvainteresebs, romelSic sazRvrismimarTi
mxareebi swored teqstis meSveobiT gairCeva. qarTulSi sityva `saxeli~ mTeli
onomastikonis farglebSi moqmedebs, da misgan warmoebuli da imave semantikur velSi
moqceuli leqsikac maszea dafuZnebuli (Sdr. saxelwodeba, saxeldeba, saxeldebs,
nasaxelari, dasaxelebuli, saxelovani, daasaxela, mosaxele, saxelad uxmo, saxeli
daarqva, saxelad uwoda, saxels eZaxis da sxv).
sulxan-saba orbelianis leqsikonSi saxel- fuZesTan dakavSirebuli leqsikuri
erTeulebi Semdegnairadaa ganmartebuli:
„saxeli - sawodebeli (n. gardasaxela, Tanamosaxele, isaxel-narTaula, meore
saxeli (layafTan), mravalsaxeli, saxeldeb, saxeldobr, saxelmodgami, saxelnarTauli,
saxelovani (saxeldidi).
saxelovani - saxeldidi, saxeli
189
saxeldeb (saxeldob) saxelwarmoTqmiT. saxelis warmoTqmiT. [saxeli];
saxeldobr igive: [saxeli]
saxelmodgam ukve arian saxeliTa vidremde ziarni, xolo sazRvriTa, anu
warweriTa ganyofilni, viTar-igi saxeli ZaRlisÁ saxel-modgam ars, rameTu cxad-hyofs
Ãmeli(sa)ca da zRvisa(as) ZaRlsa, garna sxva sazRvari aqvs Ãmelisasa da sxva –
zRvisasa. vinaÁTgan sxvadasxva ars buneba maTi; vina(ჲ)Tgan sxvadasxva ars buneba maTi;
xolo warsweren saxelmodgamTa esreT: saxelmodgam arian, romelTa saxeli zogadi
iyo(s) (+ T a n a m o s a x e l e vidreme arian, raodenni saxeliTa da sazRvriTa
warweriTa saxelisaTa ziar arian, viTar–igi cxo(v)eli cxadhyofs kacsaca da cxensa,
rameTu T(v)iToeuli maTi saxelsaca da sazRvarsa(ca) cxo(v)elisasa miiTvalavs; xolo
sxvaTave ganyofilTa anu Tu erTi qvemdebare aqvs da iTqmian sxva saxelad, viTar–igi
aRsavali da STasavali, rameTu aqvs maT erTi qvemdebare, romel ars kibe, anu ara aqvs
erTi qvemdebare da iTqmian sxvad, viTarca arsebaჲ da SemTxveviTi, amaT saxelica sxva
aqvs da warweraca sxva, arca aqvs erTi qvemdebare; xolo arian rame saSual
saxelmodgamisa da TanamosaxeleTa ziarnica da ganyofilni saxeliTaca da sazRvriTa,
romelni s a x e l n a r T a u l a d iwodebian, viTar–igi Rrammatikosobisagan
Rrammatikosi, rameTu ziar arian saxeliTa, xolo ganiwvalebian dasasruliTa
saxelebisaTa, romel ars marcvali ukanaskneli, da kvalad sazRv(a)riTa ziar arianca
da ganiyof(eb)ian, rameTu Rrammatikosobaჲ ukve mecnierebisa ars, xolo Rrammatikosi
arseba, romelsa Sina ars mecnierebaჲ.” saxelnarTauli - sxva saxeli momatebuli, romelsa msoflioni u k a n s a y i v
r a d uwoden meore saxelsa. sxva saxel momatebuli: isaxelnarTaula, saxelmodgami,
[rT, saxeli, ukan, ukansayivrad]
wodeba- daZaxili. Zaxeba. daZaxebasaviT. ewoda, miuwoda, mowodeba, mwodebeli,
uwoda, wodebuli
wodebuli (levit.) daZaxebuli. wodeba
uwoda (2, 8 gamosl.) dauZaxa. dauzaxa.”1
da Tumca qarTuli enis sityvawarmoebiTi unaris fonze saxelis fuZem
mosalodnelze naklebi odenobis leqsemebi Segviqmna, semantikuri TvalsazrisiT, sityva
`saxelis” mniSvneloba qarTulSi (da ara marto) ganuzomlad didia. Aamas adasturebs
iseTi mniSvnelovani idiomuri Sesityvebebi, rogoricaa: saxelis gaTqma /saxelis moxveWa
/saxelis mopoveba (avtoritetis mopoveba, cnobil, saxelganTqmul adamianad gaxdoma).
saxelis gatexa /saxelis gafuWeba/ saxelis waxdena - Sercxvena, (avtoritetis
dakargva, Tavis moWra).
qarTul werilobiT teqstebSi Zalian xSiria SemTxveva, rodesac sityva `saxeli”
erTsa da imave teqstobriv monakveTSi gvxvdeba rogorc onimuri Sesityvebis nawili da
rogorc apelativi (Sdr. saxeli da saxelovani)
magaliTad:
`viwyo miTxrobad cxorebasa qarTvelTa mefeTasa da pirveliTganTa mamaTa da
naTesavTa amaT TÂsTa _ erTi iyo mamaÁ, saxeliT Targamos. xolo SvilTa Soris
TargamosisTa gamoCndes kacni rvani, gmirni, Zlierni da saxelovanni, romelTa saxelebi
ese ars: pirvelsa erqua haos, meoresa _ qarTlos, mesamesa _^bardos, meoTxesa _^movakan,
mexuTesa _ lek[an], meequsesa _ heros, meSÂdesa _^kavkas, mervesa _^egros~ (leonti
mroveli).
1 ganumartavia: wodeba.
190
`...Semdgomad amisa raodenTame weliwadTa aRmovida Ze sparsTa mefisa
vaSta|Sabisi, saxeliT spandiat rvali, goliaTi da saxelovani” (leonti mroveli).
cxadia, leqsema `saxeli~ apelativia, magram anTroponimebTan xSirad Sedis
SesityvebaSi da TandaTanobiT sintagmis aucilebel (TiTqmis aucilebel) wevrad
(zogjer mxolod nagulisxmev wevradac) moiazreba, es mudmivi `msazRvreluri~ funqcia
mas gansakuTrebul poziciaSi ayenebs, da onimTan aaxloebs. Aamas gvafiqrebinebs sityva
`saxelovani~, romelSic `saxel-~ fuZes konkretuli, pozitiuri Sinaarsis gadmocema
ekisreba da ara zogadad nominaciurobis gamoxatva. sityva `saxeli~ zogjer
neitralurad, zogjer ki eqspresiul-konotaciurad obieqtis nominacias
uzrunvelyofs.2
`da amanve farnavaz Seqmna kerpi didi saxelsa zeda TÂssa, ese ars armazi, da
farnavazs sparsulad armaz erqua~ (leonti mroveli).
`da ese yoveli aRasrula farnavaz sibrZniTa da siqveliTa da simÃniTa da
simdidriTa, esua Ze da uwoda saxeli | saurmag~ (leonti mroveli).
`aman farnajom umata yovelTa cixe-qa|laqTa SenebaÁ, da aman aRaSena cixe za|deni,
da Seqmna kerpi, saxeliT zaden...” (leonti mroveli).
`xolo amad raÁ Txrobad moviwive, vaebisa Rirsad Sevracxen didni igi da
saxelovanni gamometyuelni, vity ukue umiross da aristovles ellinTa, xolo
iosipos ebraelsa;” (matiane qarTlisaÁ).
`iyo vinme kaci sparsi, SarvanSeT siZe, saxeliT mirmiran~ (matiane qarTlisaÁ).
`daipyra afxa|zeTi da egrisi vidre lixamde, saxel-idva mefe afxazTa” (matiane
qarTlisaÁ).
`da liparit moirWuna zemosa kerZsa dauklebelad, da iyo moyuared
misaxuarasans doRlubeg sultani da saberZneTs _ berZenTa mefe, da zrdida bagratis
Zesa, giorgis mciresa, saxeliTa mefobisaÁTa~ (matiane qarTlisaÁ).
`amieriTgan iwyes niavTa cxorebisaTa mobervad da RrubelTa macxovarebisaTa
aRmoWÂrobad, vinaÁTgan aTormet wel amaT TÂTo-saxeTa WirTa gangrZobilTa bnelsa
ukunsa Sina iwyo aRmociskrebad mzeman yovelTa mefobaTaman, didman saxeliTa da
udidesman saqmiTa, saxelmodgamman daviT RmrTisa mamisaman, da TÂT
sameocdameaTormeteman Svilman amis daviTisman, daviT~ (matiane qarTlisaÁ).
sainteresoa iseT SemTxveva, rodesac “saxel-~ leqsema gansakuTrebulad
konkretdeba da faqtobriv enacvleba sakuTar saxels; aseTia `sxvisi saxeliT
laparakis~ magaliTi:
`ara gasmiesa, rameTu yoveli crud mfucavi saxelsa RmrTisasa
mis mier aRiÃocos?” (matiane qarTlisaÁ).
`saxeliTa mamisaÁTa da ZisaÁTa da sulisa wmidisaÁTa...~
saxelis darqmevis, nominaciis funqciiT qarTulSi gamoiyeneba: xsenebuli, wodeba
(ewodeba, uwodes), rqmeva/darqmeva/erqva; hqvia:
`rameTu ese aRsarTan, kaxTa mefed Ãsenebuli, Seipyres herTa didebulTa,
ariSianman da bahram da dedis Zmaman maTman qavTar ba[h]ramis Zeman, da mosces mefesa~
(matiane qarTlisaÁ).
`da ese qarTlos movida pirvelad adgilsa mas, sada SeerTvis arag mtkuarsa, da
ganvida mTasa mas zeda, romelsa ewodebis armazi, da pirvel|ad Seqmna mun zeda simagre
da iSena mun zeda saxli, da vidre aRmarTebadmde mun zeda kerpi armazisi, erqua mTasa
mas qarTli. da mis gamo ewoda yovelsa qarTlsa qarTli _ xunaniTgan vidre zRuadmde
sperisa.” (leonti mroveli).
2 mag.: `SuSanikis wamebaSi~ `mamisagan saxeliT - vardan da siyuaruliT saxeli misi SuSanik~...
191
`Semdgomad misave qarTlos aRaSena cixe orbisaÁ, romelsa aw hqÂan samSÂlde, da
kualad aRaSena mtueriscixe, romelsa aw hqÂan xunani” (leonti mroveli).
`da dauteva maT zeda patrikad, saxeliT azon, Ze iaredosisi, naTesavi misi,
queyaniT hromiT, romelsa hqÂan frotaTos” (leonti mroveli).
`da man aRaSena qalaqi bizintiaÁ, romelsa aw hqÂan kostantinepole. xolo
platon dauteva aleqsandrias” (leonti mroveli).
`mama-Cemi jda meSvide, mefe mebrZolTa mzaravi,
saridan erqva saxelad, mterTa srvad daufaravi;
aw me mwads, Tqvensa winaSe meca vcna Zali gulisa,
saxeli darCes Cemisa erTgulad namsaxurisa».
sakuTar saxels, rogorc obieqtis makonkretizebel saSualebas, SeiZleba
miemagros axal-axali mniSvnelobebi an eqspresiuli maxasiaTeblebi, romlebic SeiZleba
samudamod darCes am saxelis asociaciursivrceSi; konkretuli teqstidan SeZenili
Taviseburebebi amieridan am onimis mudmiv Tanamdevad gadaiqceva. aseTia, magaliTad,
venera miloseli – siyvaruli, apoloni –silamaze, an avTandili - megobari, tarieli -
gmiri da sxv. cxadia, aseTi gamZafrebuli mexsiereba ZiriTadad literaturul da
istoriul saxelebs axasiaTebs; Tumca yovel konkretul komunikaciur garemoSic
SeiZleba moqmedebdes e.w. lokaluri mexsierebis mqone sakuTari saxelebi.
teqstis sivrculi struqturis ukeT gasagebad didi mniSvneloba eniWeba Tavad
avtoris (mTqmelis) damokidebulebas, msjelobis/Txrobis agebisas amosavali adgilis,
drois, teqstSi gadmocemuli informaciisadmi; amitom, zemoTmoyvanil strofSi sityva
„saxeli“ sxvadasxva mniSvnelobiTa da konotaciiTaa naxmari, da am mniSvnelobaTa
gansxvaveba swored teqstobrivma garemom ganapiroba.
unda gaviTvaliswinoT, rom sxvadasxvagvarad xdeba sxvadasxva funqciur
teqstSi saxeldebis organizacia. principuli mniSvneloba aqvs imasac, Tu ras
davsaxavT amosaval wertilad: saxelis obieqtidan amovdivarT, saxelis damrqmevis Tu
am saxelis gamomyenebeli sazogadoebis poziciidan, aq Tavs iCens saxeldebis obieqtis
mimarT nominatoris, operatoris an korelatoris poziciis SefardebiToba am sakuTar
saxelSi Cadebuli sruli onimuri Sinaarsobriv/konotaciuri amplitudis calkeuli
Semadgenlisadmi, romelic konkretul teqstSia gaaqtiurebuli.
mTavari, rasac sakuTari saxelis (Cvens SemTxvevaSi, pirTa saxelebis) semantikuri
siviwrovis Taobaze aRniSnaven, isaa, rom pirTa saxelebs ar SeuZliaT saxeldebis
obieqtis bunebis gaxsna (gansxvavebiT apelativisagan, romelic gacilebiT met
damaxasiaTebel elements „amCnevs“ saganSi). Tumca es azri swori ar aris; xSir
SemTxvevaSi romelime erT onimTan (metadre anTroponimTan) dakavSirebuli simboluri
mniSvneloba da Sesabamisi konotacia bevrad aRemateba teqstSi mocemul uamrav
apelatiur maxasiaTebels.
magaliTisaTvis movixmobT lado asaTianis cnobil striqonebs:
`sxva rom ar iyos, Cven am lamazi
qalebis eSxi dagvifaravda,
Torem mtrebs isic ki SeaSinebs,
erTxel xmamaRla rom vTqvaT - marabda!”
poeti swored M”marabdis omTan” da ara toponim “marabdasTan” dakavSirebul
Sinaarssa da konotacias gulisxmobs, rodesac mTeli istoriuli epoqis
umniSvnelovanes movlenebs erTi sityviT Seaxsenebs mkiTxvels.
e.w. motivaciuri anTroponimebis SemTxvevaSi SesaZlebelia sakuTarma saxelma
araswori STabeWdilebac Segviqmnas saxeldebul pirze, Tuki Sinaarsis mqone saxeli ar
Seesabameba saxeldebuli piris na,dvil Tvisebebs: mag. sayovelTaod cnobili mzeWabuk
192
orbeliani (erekle meoris mdivanbegi da Tavisi drois gavleniani piri) sakmaod
Seuxedavi garegnobisa iyo. swored es Seusabamoba saxelsa da realobas Soris daudo
safuZvlad besik gabaSvilma Tavis leqss, romliTac mzeWabuk (Wabua) orbelianis
ganqiqeba surda:
„samarTalia, ar Rirs iyo mag saxelisa,
radgan giwvrTnia sicrue da qceva melisa,
Senni mijnurni velad rbian brolis yelisa,
Senma gaxeTqam, eSxi mohklavsT Senis welisa,
ra iqneba, rom Senis piriT mzes udarao?
RamiT eSmaksa Segadrian, dRisiT buao,
mag Senma saxem sicocxle xom dagamwarao,
me Seni qeba momeneba, ar davfarao”.
xdeba isec, rom swored sakuTari saxelis asociaciuri gamoyeneba teqstSi
tvirTavs am onimebs damatebiTi konotaciiT da sul ufro da ufro aSorebs
pirvelwyaroSi miniWebul Tvisebebs. rogorc cnobilia, riCard mesamis sazogadoeba
inglisSi qomagobs inglisis istoriisaTvis esoden mniSvnelovani da udavod
sasargeblo politikuri reformatoris saxels, da aprotestebs, rom Seqspirma ziani
miayena mis avtoritets da istoriuli procesis obieqturad Sefasebis saqmes. asevea
medea, romelic evripides kalamma Svilebis mkvlelad gadaaqcia da, zogi
TvalsazrisiT, kavkasiasa da kolxeTTan arasasurveli asociacia gaaCina...
sakuTari saxelebis funqcia teqstSi (up. yovlisa mxatvrul teqstSi)
ganuyrelad ukavSirdeba teqstis mTlian Sinaarssa da stilistikas. 3 anTroponimTa
ganzogadebis unars mravali naSromi eZRvneba. umravlesobaSi swored teqstisa da
onimis urTierTobazea gamaxvilebuli yuradReba. e. Sokenmaieris naSromSi ganxilulia
iseTi cneba, rogoricaa `forsaitizmis kompleqsi” jon golzuorTis `forsaitebis
sagas” mixedviT.4 avtori aRniSnavs, rom forsaitebi, gvari ganmazogadebeli formantiT
(rogoricaa mravlobiTis mawarmoebeli), aris koleqtiuri sakuTari saxeli, anu
`sazogado sakuTari saxeli”, romelic romanis dasawyisSi aris tabula rasa 5, TandaTan ki
igi itvirTeba informaciiTa da konotaciuri gamocdilebiT; am teqstobriv codnaSi
koleqtiuri sakuTar saxelSi Sedian jolionebi da somsebi, sxvadasxva xasiaTi da am
xasiaTTa gamomavlinebeli epizodebi. ase rom, gamonaTqvamebi `forsaitis dabadeba”,
`forsaitis qorwineba”, forsaitis sikvdili (an `forsaitebi ar kvdebian”) ukve ar
niSnavs erTi konkretuli adamianis bedisweras, es sagvareulo, koleqtiuri bedisweraa,
romelic romanis bolos ukve aRar gulisxmobs gvars, es ukve aris xasiaTi da xvedri,
es ukve aris `forsaitizmi”. am magaliTiT saukeTesod gamoCnda, rom teqstis analizma
SeiZleba agvixsnas nebismieri sakuTari saxelis onomastikuri gardaqmnebi. 6 amgvari
kvlevebi SeiZleba CavataroT nebismier enaSi. Tundac TaTqariZeobis uaRresad metyveli
magaliTi gavixsenoT. an akaki wereTlis `baSi-aCukidan” movixmoT erTi pasaJi: `tyuilad
ar sCioda Zvelad samRvdeloeba, rom „vefxistyaosani“ saxarebaze ufro gautkba
qveyanasao; saukuneebis ganmavlobaSi, didi da patara, yvela imas ewafeboda; kacebi
tariel-avTandilsa hbaZavdnen, qalebi nestan-TinaTinobas scdilobdnen, mefe da
3 В. И. Постовалова. Герменевтика `Философии имени~; А. Ф. Лосева. философия языка и язык философии; http://www.nsu.ru/education/virtual/cs013postovalova.pdf. 4 Dr. E. Shokhenmayer.Name-based text analysis.Lab. MoDyCo, Paris West University Nanterre La Défensehttp://onomastics.co.uk/category/feature-of-the-month/page/8/?eo_month=2015-01. 5 Tabula rasa ( Latin: “scraped tablet”—i.e., `clean slate~). 6 Langendonck, Willy van . Theory and typology of proper names / Willy Van Langendonck. - Berlin ; New York : Mouton de Gruyter, cop. 2007. - XVI, 378 c. ; 24 см. - (Trends in linguistics : studies and monographs, ISSN 1861-4302; 168).
193
kariskacebi – rostevan-sogratobaze sdebdnen Tavs, msaxurni Sermadinobdnen da moxele-
gamdelebi ki asmaTobas sCemobdnen. aqac, am SemTxvevaSi, wereTlis qals gamouCnda
asmaTi da gaimarTa miwer-mowera. siyvarulis umecarma axalgazrda baqraZem igrZno
pirvelad ucnauri ram, gaimsWvala sulian-xorcianad, mihyva siyvarulis mdinares,
gadahyva saCqefes da Setopa morevSi, guneba Seecvala, Cveulebriv rameebs Tavi daaneba
da marto xilvas eZleoda. „SoriT bneda, SoriT kvnesao“, - ambobda gunebaSi da
satrfos saidumlod iTvaliswinebda. im dros qalebi pirobas udebdnen sayvarlebs:
„gviCveneT saqmeni sagmironio“.
akakisTan `vefxistyaosnis” gmirebis Sesaxeb cnobilia is, rac jer kidev ar icis
TviT avTandilma (da am poemis pirvelwamkiTxvelma) avTandilisa da asmaTis pirveli
Sexvedris Jams, gavixsenoT:
`giTxra, Tu codna gwadian Cvenisa Sen saxelisa:
tariel aris saxeli ima moymisa xelisa;
me asmaT mqvian, romelsa wva maqvs cecxlisa cxelisa,
sulTqma sulTqmisa bevrisa, maSa Tu ar erTxelisa”.
mkiTxveli dagveTanxmeba, rom qarTul literaturaSi amgvari gaapelativebuli, an
teqstobrivad datvirTuli sakuTari saxeli mravlad moipoveba.7
swored saxelTan dakavSirebuli mexsiereba ganapirobebs bavSvisaTvis saxelis
SerCevis principebs. aseT dros ramdenime faqtors aqvs gadamwyveti mniSvneloba:
1. saxelis `mexsierebas”;
2. mSoblebis religiurobas;
3. socialur-politikur tendenciebs;
4. kulturul tendenciebs;
5. modas.
saqarTveloSi yvelaze gavrcelebul saxelebs (SeiZleba iTqvas, drosa da
sivrceSi universalur saxelebs) warmoadgens: giorgi, daviTi, nino, Tamari da sxv.
qarTvelTaTvis savsebiT naTelia am saxelTa mexsierebiT-konotaciuri Zala da
popularulobis mizezebi.
saxelTa SerCevis principebi (am principTa CamonaTvali SeiZleba gaizardos)
universaluria yvela erisa da qveynisaTvis. magaliTad, rogorc statistika aCvenebs
XIII-XVIII saukuneebSi inglisis mosaxleobaSi mamakacTa saxelebis 70 procenti modioda
iseT onimebze, rogoricaa: joni, roberti, riCardi da uiliami. miuTiTeben 8 , pirTa
saxelebis garkveuli tipi gaaqtiurda. rac ukavSirdeboda meTeqvsmete saukuneSi
inglisis eklesiis wiaRSi mimdinare gardaqmnebs, rodesac puritanuli tendenciiT
upiratesoba mieniWa Zveli aRTqmidan moxmobil saxelebs (abrahami (abraami), aizeki
(ezekieli), semueli (samoeli), abigaili, an daiwyes saxelebis Seqmna (mowyaleba, sinaze,
keTilgoniereba, zomiereba (Charity, Grace, Prudence, Temperance); warsulSi TavisTavad
7 manana tabiZe. semantikuri gafarToeba-daviwroebis procesebi qarTul sakuTar da sazogado saxelebSi._qarTuli sityvis kulturis sakiTxebi. t. X. Tbilisi, 1993, gv. 234-265. 8 Peter McClure. Personal names and the development of English, http://public.oed.com/aspects-of-english da Peter Mc
Mahon, The Name Meaning, Etymology,http://www.namesdoor.com/h/name-meaning/peter-mc-mahon.
194
saxelTa raodenoba didi ar iyo (dRevandelTan SedarebiT), im droSi inglisi mxolod
aTasamde saxels icnobda da iyenebda.9
Tanamedrove mxatvruli teqsti gaurbis eqspresias, Cvens droSi dedamiwis
erTianobis, globaluri mTlianobis gancda (xSir SemTxvevaSi, iluzoruli) warsuls
damabrkolebel garemoebad warmoadgens; saxeli ki, rogorc ukve aRvniSneT, xsovna da
simboloa. iqneb amitomac moxSirda saxelTa Sekveca, atipuri gaformeba, mamis saxelis
gatana oficialuri dokumentebidan, saxelTa sesxeba... saiT mivyavarT amgvar
tendencias? umisamarTo da usaxelo adamianisaken xom ara?
Manana Tabidze
The Proper Names in Textual Space
Summary The proper name, as the definitive method, can bind to the new values or expressive characteristics, which
may forever remain in the name associative space.From now on this particular text of acquired distinctiveness onimis turn into a permanent attendant. Obviously, with such a strong memory are characterized historical and literature proper names. However, each particular communicative environment may apply to the local memory with their personal names.
To better understand the spatial structure of the text itself is of great importance to the author (speaker) approach to reasoning, narrative starting building the place, the time, the information conveyed in the text.
In many cases one of onim, especially related to the symbolic meaning and the connotation anthroponim much higher than the apelatiur characteristics given in text.
That's the name of the memory determines the name of the principles of selection. In such cases, several factors are significant:
1. Memory of the name; 2. Religiousness of parents; 3. Social – political tendencies; 4. Cultural tendencies; 5. Fashion.
9 samagierod, dRes nacionaluri statistikis mixedviT inglissa da uelsSi 60 800 sxvadasxva anTroponimia fiqsirebuli. mag.: 2009 wels inglissa da uelsSi 706 248 bavSvis dabadeba dafiqsirda, da maTgan 2 procents vaJebidan oliveri, xolo amdenives gogonebidan olivia ewoda.
195
lia kariWaSvili, filologiis doqtori
„lekvi lomisa sworia...“ socialuri Tu eTikuri konteqsti*
ara mxolod rusTvelologTa, mkiTxvelTa farTo wris interess yovelTvis
iwvevda `vefxistyaosnis~ taepi - `lekvi lomisa sworia, Zu iyos Tunda xvadia~ (40). 1
xSirad taepis Sinaarss Tanamedrove sazogadoebriv problemebs moargeben xolme da
yuradRebis miRma rCebais epoqa an Tundac konteqsti, romlis gaTvaliswinebis gareSe
fraza Tavis realur Sinaarss mowyvetilia.
1. aRniSnuli taepis Tanamedrove interpretaciebi ZiriTadad aseTia: mas ukavSireben
genderuli Tanasworobis ideas, an fiqroben, rom taepSi saubaria mefis SvilTa, vaJisa
da qalis, uflebriv Tanasworobaze. rogorc Cans, orive mosazrebis argumentebi myifea
da avtorTa msjeloba Tavadve moicavs alogizmebs. magaliTad, Tanamedrove mediaSi
SesaZloa waikiTxoT amgvari ganmarteba: `lekvi lomisa sworia, Zu iyos Tunda xvadia~,
_ wers SoTa rusTaveli. es sityvebi XII saukuneSia naTqvami, maSin sityva genderi ar
arsebobda, magram idea qalisa da mamakacis Tanasworobisa am sityvebSi aSkarad Cans.
Tumca isic unda gaviTvaliswinoT, rom avtori am sityvebSi zogadad qalsa da kacs
namdvilad ar igulisxmebda, da arc maTi im saxiT Tanasworobaze isaubrebda, ra
Sinaarsis Tanasworobasac axla Cven vgulisxmobT. wina saukuneebSi aravin ar Tvlida,
rom qalsa da mamakacs erTnairi uflebebi hqonda. piriqiT, mTels msoflioSi
gavrcelebuli iyo patriarqati. am periodSi qalebs araviTari uflebebi ar gaaCndaT da
protestsac aravin gamoxatavda. am faqtis asaxsnelad SeiZleba moviSvelioT is faqti,
rom Tavad Cveni religia qadagebs imas, rom qalebi Tavmdablebi da mamakacis morCilni
unda iyvnen. mxolod mogvianebiT gauCndaT qalebs protestis grZnoba imis Sesaxeb, rom
isinic iseve sruluflebianebi arian, rogorc mamakacebi. demokratiis sayovelTao
gavrcelebam wamoWra sqesTa Tanasworobis sakiTxi anu e.w. genderuli simetria.~
cxadia, am msjelobiT avtori Tavadve aqarwylebs imas, ris damtkicebasac
cdilobs, rom `idea qalisa da mamakacis Tanasworobisa am sityvebSi aSkarad Cans”. arc
religiis moxmoba iqneboda am diskursSi gamarTlebuli, radganac qristianuli
morCilebis sakiTxi, kerZod, qalis morCileba meuRlisadmi, ar gulisxmobs mis
socialur diskriminacias da misi swori gageba SesaZlebelia mxolod qorwinebis
qristianuli sazrisis gaTvaliswinebiT.
taepis gagebis meore TvalsazisiT, `lomi~ mefes niSnavs da Tanasworobac mxolod
mefis Svilebs exeba: „lekvi lomisa sworia, Zu iyos Tunda xvadia“. gulubryviloba
iqneboda, rusTavelis am aforizmSi Tanasworobis idea dagvenaxa da trabaxs
movyolodiT, Tu rogor win iyo qarTuli civilizacia, maSin roca evropeli velurebi
tyeebSi darbodnen. genderis da Tanasworobis modernuli gageba XII saukuneSi ar
arsebobda da arc SeeZlo rom earseba. aq mxolod lomis lekvebzea saubari da ara
* statia Sesrulebulia SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondis mier dafinasebuli proeqtis _ `termini, cneba da paradigm `fefxistyaosanSi (FR/399/1-20/13) – farglebSi. 1teqsti damowmebulia `vefxistyaosnis” 1966 wlis saiubileo gamocemidan.
196
katis knutebze. Tanasworni mxolod lomis lekvebi SeiZleba iyvnen, radgan raoden
gasakviric unda iyos, mefeebs sqesi ara aqvT; iseve rogorc ara aqvT erovneba da raime
saxis identoba. amis dasturad evropel mefeTa dinastiebis (burbonebis, hanoverebis,
luqsemburgebis Tu riurikebis) warmoSobis adgilisa da maT mierve marTuli
qveynebis Sedarebac kmara. es arcaa gasakviri, radgan mefeTa RvTaebrivi warmoSoba
misi raime niSniT mikuTvnebulobas da maT diferenciacias SeuZlebels xdis. mefis
mistikur, angelozur sxeuls sqesi da erovneba ara aqvs, rameTu qristes taxtze
mjdomi, ierarqiis mwvervali, yovelgvari ierarqiulobis da socialuri wesrigis miRma
imyofeba~ (giorgi xaribegaSvili).
Mmsgavsi Sexedulebaa gamoTqmuli gaioz mamalaZis naSromSi - `ras niSnavs
sinamdvileSi `lekvi lomisa sworia, Zu iyos Tunda xvadia”, anu samefo legitimizmis
principebi vefxistyaosanSi”. avtori wers: `rusTveliseuli aforizmi, `lekvi lomisa
sworia, Zu iyos, Tunda xvadia~, didi xnis manZilze `vefxistyaosnis~ avtoris mxolod
genderuli, feministuri Tanasworobis Segnebis gamomxatvel, maSasadame, qarTuli
ideologiisa da tradiciis `progresulobis~, `demokratiulobis~ damamtkicebel
sabuTad cxaddeboda. vazirebi amboben, rom TinaTini mefis Svilia, xelmwifed aris
danabadi. `lekvi lomisa sworia, Zu iyos Tunda xvadia~, niSnavs mefis Svili, mamrobiTi
Tu mdedrobiTi, aris Tanabari. rusTvels rom sdomoda eTqva, yvela mdedrobiTi da
mamrobiTi adamiani Tanabariao, ityoda sul sxvagvarad da sxva konteqstSi…...
radgan naxsenebia lomi, unda vicodeT, rom lomi niSnavs mefes. “
odnav qvemoT avtori exeba istoriul tradicias da aRniSnavs, rom, `Tu mefes
mxolod asuli hyavs, xolo dinastias hyavs mamrobiTi warmomadgeneli, Tundac
gverdiTi Stodan, maSin taxti ekuTvnis vaJs, Tumca sasurvelia (es mxatvrulad aris
gadmocemuli) gverdiTi Stos vaJi daqorwindes mefis asulze.” cxadia, es realoba
ewinaaRmdegeba zemogamoTqmul mefis Svilebis Tanabaruflebianobis Tvalsazriss.
marTlac aramxolod saqarTvelos, axlo aRmosavleTis istoriaSi, tradiciis Tanaxmad,
mefis SvilTa, qalsa da vaJs Soris, taxtis memkvidred calsaxad moiazreboda vaJi da
kiTxva, Tu romeli unda gamefebuliyo maT Soris, arc dadgeboda.Aarc vaJiSvilebi
arian Tanabaruflebianni am TvalsazisiT, tradiciulad mefoba gadadis ufros vaJze.
sul oriode SemTxveva aRiniSna saqarTvelos istoriaSi, rodesac iyo mcdeloba
memkvidreobis legitimuri ufleba gadascemoda umcros vaJs. Aamis dasturad movixmobT
daviT aRmaSeneblis anderZs, romelSic mefe Tavis memkvidred da momaval mefed
acxadebs ufros vaJs, demetres: `da mivandven Svilni da dedofalnica,
SuamdgomelobiTa RmrTisaiTa, raTa ZmaÁ misi gazardos. Dda Tu inebos RmerTman da
varg iyos cvata, Semdgomad missa mefe yos mamulsa zeda”.2 Aamdenad, daviT aRmaSeneblis
survili yofila demetres Semdgom misi umcrosi Zmis, cvatas, gamefeba.Kkidev erTi
SemTxveva taxtis memkvidreobis uflebis legitimizaciis mcdelobisa momdevno vaJze
ukavSirdeba mefe erekle meoris saxels, TumcaRa es SemTxvevebi gamonaklisebad
aRiqmeba istoriul tradiciaSi. rodesac saqme exeba mefis asuls, rogorc erTaderT
memkvidres, misi gamefebis precendenti (vgulisxmobT Tamar mefes) iyo uCveulo (da
pirveli) movlena, romlis ganxorcielebas win uZRvoda sakmaod rTuli da mtkivneuli
procesebi (dakavSirebuli demna ufliswulTan). qalis gamefeba arabeTis samefo taxtze
ar aris miCneuli Cveulebriv, tradiciul movlenad da mas axlavs Tavisi
gamamarTlebeli garemoebani, romelzec qvemoT visaubrebT.
2 daviT aRmaSeneblis anderZi. qarTuli samarTlis Zeglebi. t. II. 1965.
197
rogorc Cans, aRniSnuli taepi adreve gamxdara rusTvelologTa polemikis
sagani. niko mari werda: „am leqss Zalian awvalebdnen, raTa gamoewuraT misgan imis
damamtkicebeli sabuTi, rom SoTa qalTa sworuflebianobis momxre iyo. namdvilad ki aq laparakia Tanasworobaze mefis ojaxis viwro wreSi, rogori
Tanasworobac nadirTa mefis ojaxSic aris“.3 korneli kekeliZe amgvar interpretacias ar eTanxmeboda: „n. mars, albaT,
yuradReba ar miuqcevia imisaTvis, rom mefe rostevani, es Seudareblad srulqmnilis,
umSvenieresi qaliSvilis-TinaTinis mama swuxs da godebs imis gamo, rom RmerTma mas
vaJiSvili ar misca. maSasadame, mefis ojaxisTvisac sul erTi ar yofila vaJisa da
qalis yola”.4 vukol beriZis azriT, aforizmSi qalTa Tanasworobaze laparaki ar iqneba swori.
`rostevan mefe damwuxrebulia: vaJi memkvidre ar hyavs, mxolod erTi qali uzis.
vezirebi anugeSeben: `Tuca qalia, xelmwifed marT RmrTisa danabadia..~ e.i. qali gyavs,
magram xelmwifed windawinvea dabadebuli (laparakia samefo uflebis RvTismierobaze).
pirSi ar geferebiT, icis mefoba, es uTqvenodac gviTqvams, sazogadod, misi saqmeebi
misi SuqiviT ganaTebulia. ratom? imitom, rom igi Seni, lomis, e.i. mefis Svilia da Seni
Svili, qali iqneba Tu vaJi - sul erTia. maSasadame, am meoTxe striqonSi, Tu vinmea
Seqebuli, isev mefe da arc SeiZleboda maSin, me-12 saukuneSi, amgvari sakiTxebis
wamoyeneba”.5 niko mars „lekvi lomisa sworia, Zu iyos, Tunda xvadia”, poemis sparsuli
originalidan gadmoRebulad miaCnda, msgavs aforizms nizami ganjelTanac vxvdebiT:
`lomi brZolaSi sworia, Zu iyos, Tunda xvadia”.
korneli kekeliZis Rrma rwmeniT ki es aforizmi qarTulma istoriulma
sinamdvilem warmoSva: „yvelaferi es SesaZlebeli da mosalodneli iyo imdroindel
saqarTveloSi, sadac qalSi xedavdnen ara „borotis sawyiss evas”, aramed „borotis
damTrgunvelis iesos dedas”, im `RvTismSobels~, romlis `wilxvdomilad~ rusTavelis
epoqis dasawyisSi, gamocxadebul iqna saqarTvelo. Ees mosalodneli iyo saqarTveloSi,
romlis `ganmanaTleblad~ ninos saxiT, qali iyo aRiarebuli... im saqarTveloSi, sadac
mefobda qali, Tamari, sadac ajanyebul didebul feodalebs, istorikosis cnobiT,
amSvidebdnen da morCilebaSi moiyvandnen xuaSaqi coqalisa da kravai jayelis msgavsi
mandilosnebi”.
Nam azrs niko maric iziarebda: „saqarTveloSi - XII saukunis bolos saTanado
pirobebi iyo literaturaSi am saintereso movlenis ganviTarebisaTvis,” - werda igi.
Daqve SeniSnavda, rom„qalis kulti” ar arsebobda aRmosavlur muslimanur
literaturaSi”.
sargis kakabaZem „qalis kulti”, rogorc qarTuli erovnuli movlena, „sxva
sabuTebTan erTad~ poemis siuJetis originalobis Teorias daukavSira.
`Rirseba dedaTa pativisa~ gansakuTrebiT xazgasmulia nikoloz gulaberisZis
TxzulebaSi `sakiTxavi suetisa cxovelisa, kuarTisa saufloÁsa da kaTolike
eklesiisaÁ~, romelSic avtori svams kiTxvas: „raÁsaTÂs ukue dedakaci aCina da
warmoavlina RmerTman Cuenda mimarT” da Tavadve asaxelebs mizezebs: saqarTvelo
„nawili iyo dedisa RmrTisa” da amitomac RvTismSobelma dedakaci warmoavlina
3 Н. Я. Марр. Грузинская поэма `Витязь в борсовой шкуре~ Шоты из Рустава и новая культурно-историческая проблема. ИАН, 1917. 4k. kekeliZe. qarTuli literaturis istoria. Tbilisi, 1981. 5 v. beriZe. vefxistyaosnis garSemo. Tbilisi, 1936.
198
saqarTveloSi; RvTis gangebulebiT, warmarTi qarTvelebi sustma dedakacma moaqcia;
ufali TviT arCevs dedakacs, gansakuTrebul pativs sdebs mas, TviT macxovris
aRdgoma xom pirvelad euwya dedakacs da mis mier sxvebs exara.
Aamdenad, Tamaris epoqis saqarTveloSi rogorc politikuri, ise religiuri
TvalsazrisiT, arsebobs myari safuZveli `qalis kultisTvis~.
davubrundeT aforizms `lekvi lomisa sworia...~, romlis marTebulad gagebisaTvis
aucilebelia ramdenime sakiTxis Seswavla poemis faqtobrivi monacemebis
gaTvaliswinebiT.MmagaliTad, identuria Tu ara cnebebi `qali~ da `diaci~? PCans Tu ara
poemis siuJetis mixedviT qalisa da kacis Tanasworoba raime niSniT (socialuri,
moraluri ...)? ras niSnavs `lomi~ mocemul taepSi da zogadad poemaSi ra mxatvruli
funqcia aqvs mas? rogoria konteqsti sakvlevi taepisa?
qali da diaci:
poemaSi gamijnulia es cnebebi: diacad arc erTxel ar ixsenieba arc TinaTini, arc
nestan-darejani, arc asmaTi. `diaci~ ukavSirdeba fatmanis epizods an uSualod
miemarTeba mas. is ZiriTadad TiTqos sqess, qalur sisustes, emociurobas usvams xazs.
oriode SemTxvevaa, rodesac nestani Tavs adarebs diacs imedgacruebis an Tavmdablobis
gamo:
„xams diaci, diacurad, saqme dedlad,
didsa sisxlsa ver Segaqnev ver viqnebi Sua kedlad“ (542).
„diacurad rad movRordi“ (524,4).
ganrisxebuli davari moixseniebs nestans diacad, cxadia, misi damcirebis mizniT.
fatmanisa da avTandilis epizods uswrebs strofi, romelSic diacis muxanaTur
bunebazea saubari (unda SevniSnoT, rom amgvari Sinaarsis gamo specialistTa nawili am
strofs CanarTad miiCnevs, TumcaRa gamocemaTa umravlesobaSi is Sesulia):
„sjobs siSore diacisa, visgan viTa daiTmobis,
gilizRebs da SegikveTebs, migindobs da mogendobis,
marT anazdad giRalatebs, gahkveTs raca daesobis,
miT diacsa samalavi arasada ar eTxrobis“ (1092).
Ffatmani sakuTar saqciels ase gansazRvravs:
„ese ambavi mas Tana vTqvi diacurad, xelurad“ (1221).
avTandili fatmanis Sesaxeb:
„isi diaci aqa zis mnaxavi kacTa mravalTa,
mosadgure da moyvare mgzavrTa yovelgniT mavalTa“ (1105)
„Tqva, diacsa vinca uyvars gaeqsvis da miscems gulsa,
augi da moyivneba arad Seswons yola krulsa,
raca icis gaucxadebs, xvaSiadsa uTxrobs srulsa,
mijobs mivyve, ganRa same vscnob saqmesa dafarulsa“ (1106).
WaSnagiri mimarTavs fatmans:
„ar giSli, diaco, ferTa mi-da-mo krTomasa,
gamiTendebis, gananeb maga moymisa yolasa.“
qajTa xelmwife dularduxti moixsenieba diacad, TumcaRa iqve miniSnebulia misi
mtkice xasiaTi:
`dularduxt aris diaci, magra klde, viTa lodia...~ (1255).
avTandilis`anderZSic~ Cans diaci da Tan Zalian sayuradRebo konteqstSi:
„ra uarea mamacsa omSigan piris mxmeWelsa,
Semdrkalsa. SeSinebulsa da sikvdilisa meWvelsa,
kaci jabani riTa sjobs diacsa qslisa mbeWvelsa,
sjobs saxelisa moxveWa yovelsa mosaxveWelsa“ (799).
199
taepi „kaci jabani riTa sjobs... “ Tavis TavSi moiazrebs piruku Tezasac: Tu kaci
jabani ara aris, is Tavisi mniSvnelovnebiT aRemateba qslis mbeWvel qals, es, cxadia,
gamoricxavs, qalisa da kacis zogadi Tanasworobis ideas.
Llomi
samefo niSani, Zlierebis simbolo. qristianuli saRvTismetyvelo simbolikiT
loms binaruli semantika aqvs: pirveli gagebiT, is qristes saxes ukavSirdeba
(„gaimarjva lomma iudas tomidan“. lomis simbolur-alegoriuli mimarTeba macxovarTan
warmoCenilia basili didis naSromSi „saxisa sityvai“). meore mniSvnelobiT lomi
demonur Zalas, uxilav mters gulisxmobs, rogorc es dasturdeba fsalmunSic: „aRiRes
Cem zeda piri maTi viTarca lomman mtacebelman da myviralman” (3. 21. 12); `mixsen me
pirisagan lomisa da rqaTagan martorqisagan~ (3. 21. 20).
„vefxistyaosanSi“ `lomi~ erT-erTi aqtiuri saxelia. ara piradapiri, aramed
mxatvruli mniSvnelobiT, is gamoyenebulia 56-jer sxvadasxva mxatvrul saxeSi:
Sedareba, metafora, epiTeti. prologSi igi ukve Cans. sagulisxmoa, rom 1903 wlis
gamocemamde, romelic ganaxorciela daviT kariWaSvilma, mas ganmartavdnen, rogorc
macxovris simbolos. 1903 wlis gamocemis komentarebSi es saxe daukavSirda daviT
soslans da mtkiced damkvidrda rusTvelologiaSi. Zalze mniSvnelovania dadgena
imisa, Tu vis uwodebs rusTaveli loms, radganac taepis „lekvi lomisa sworia...“
gasaRebi swored lomis mxatvrul saxeSia.
vin aris lomi? mxolod mefe an samefo ojaxis wevri? konkretuli socialuri
fenis aRmniSvnelia Tu zogadi eTikur-esTetikuri saxe? poemis Sinaarsi cxadyofs, rom
lomma SeiZleba aRniSnos mefec (magaliTad, rostevani, fridoni, tarieli) da aramefec,
magaliTad avTandili, rodesac is mxolod da mxolod spaspetia. rogorc ki igi
gamoCndeba, poemis pirvelsave TavSi, Sedarebulia lomTan:
„Tavsa zis pirmze avTandil, mWvretTagan mosandomia,
spaTa spaspeti, Cauqi, viTa vefxi da lomia“.
aseve mas miemarTeba taepebi:
„mun dadga lomi avTandil“,
„ra fatmanissa Sevida lomi...“
„wavida lomi mis mzisa mZebnelad“,
„avTandilisTvis lomisa ZRveni fridonis qvelisa“.
rodesac tarieli pirvelad Cndeba mkiTxvelis Tvalsawierze da igi „ucxo moymea“, ukve loms uwodebs rusTaveli: „Savi cxeni sadaviTa hyva lomsa da viTa gmirsa“.
arc erTxel xataeTis mefe ramazs ar ukavSirdeba lomis saxe, Tundac misive
msaxurTa an mociqulTa mier. igi indoeTis moRalate qveSevrdomia, Tumca ibrZvis
Tavisi qveynis suverenitetisTvisa, magram brZolis miseuli meTodebi muxanaTuri,
raindisTvis Seuferebelia.
lomi, rogorc personaJis aRmniSvneli mxatvruli saxe, gamoyenebulia
`amirandarejanianSic~ da sayuradReboa, rom is miemarTeba, rogorc patrons, ise ymas.
`ubrZana ymasa missa, indo Wabuksa mas lomsa, da uTxra yoveli.” B`igi lomni – ali
dilami da indo Wabuki…...~ - orive ymaa. badri iaminsiZe, indo Wabukis patroni, `lomTa
lomad~ iwodeba. Ggamodis, rom orive Txzulebis mixedviT, lomi ar aRniSnavs mxolod
da mxolod mefes an samefo ojaxis wevrs, is SeiZleba miemarTebodes raindsac,
personaJs, romelic aris aRmatebuli, Zlieri, mamaci da Rirseuli.
sayuradReboa, rom `vefxistyaosanSi~ vazirebi lomis cnebas iyeneben qalTan
mimarTebaSi. Eese igi, sqesobrivi kuTvnileba aq gadamwyveti ar aris, raRac sxva
200
faqtoris xazgasma xdeba. davakvirdeT konteqsts, rodis warmoTqvamen isini „lekvi
lomisa sworia...“
am sityvebs win uswrebs taepebi:
„Tuca qalia, xelmwifed marT RvTisa danabadia;
ar gaTnevT, icis mefoba, uTqvenod gviTqvams kvla dia;
SuqTa misTaebr saqmeca misi mzebr ganacxadia ...~
am strofSiAvazirebi TinaTins axasiaTeben. „Tuca qalia“ki mianiSnebs, rom misi
gamefeba Cveulebrivi ambavi sulac ara aris. AtaepSi sityvasityviT naTqvamia: miuxedavad
imisa, rom qalia, xelmwifed dabada RmerTma. SesaZloa am taepis orgvari gageba: 1. xelmwifed daibada, viTarca Seni erTaderTi memkvidre. Tu mefis Sviloba, miuxedavad
imisa, memkvidre qalia Tu vaJi, momaval mefobas upirobod gulisxmobs, raRa saWiro iyo
sagangebo TaTbiri, an aRniSvna imisa, rom „Tuca qalia“, Aan dardi mefisa: `RmerTman ar
momca yma-Svili, - var sawuTrosa TmobiTa.”
am taepis meore da, Cveni azriT, ufro sagulisxmo Sinaarsia: TinaTini Tavisi
pirovnebiT, monoliTuri, Zlieri xasiaTiT, sibrZniT, samarTlianobiT Tu sxva, mefea,
mefuria, xelmwifed dabada RmerTma. marTlac, vazirebi swored mis Rirsebebsa da
mefobisTvis mzaobas usvamen xazs:
„ar gaTnevT, icis mefoba, uTqvenod gviTqvams, kvla dia,
SuqTa misTaebr saqmeca misi mzebr ganacxadia“.
amas mosdevs erTgvari daskvniTi xasiaTis metaforuli aforizmi: „lekvi lomisa
sworia, Zu iyos Tunda xvadia“. Tu lomi aRmatebul, gamorCeul, mefuri Tvisebebis
adamians gulisxmobs, maSin lekvi, rogorc momavali lomi, ewodeba memkvidres, Tu is am
RirsebaTa matarebelia, am SemTxvevaSi mniSvneloba ara aqvs, qalia Tu vaJi. aq
aqcentirebulia pirovnuli rangi (an arsebiTi, Tvisebrivi msgavseba mSobelTan) da ara
sqesi.Aam metaforas erTgvarad esadageba rusTavelis mier sxva epizodSi naTqvami:
`msgavsi yvelai msgavssa Sobs, ese brZenTagan Tqmulia~ (1323,4) gamodis, rom vazirebi
mefes eubnebian: TinaTini Seni ara mxolod biologiuri memkvidrea, aramed RirsebaTa
memkvidrec aris. Seni msgavsia. swored am niSniT Tanabaria is mamakacTan.
sulxan-saba orbelianis personaJi jumberi (`sibrZne sicruisa”) ambobs: `kargis
nergis xili var~. `kargi nergi~ aq imave mxatvruli funqciiTaa moxmobili, romliTac
`lomi~ rusTavelis taepSi. L`lekvi lomisa sworia ...~ Sinaarsobrivad axloa qarTuli
andazasTan: `qori qorsa sCeks da Zera Zerukasao~E(ese igi, qoris Svili qoria, amave
logikiT, lomis lekvi lomia, miuxedavad imisa, Zua Tu xvadi).
sainteresoa, rogor, ra analogiiT ganmarta ilia WavWavaZem es taepi:
`lekvi lomis sworia, Zu iyos, Tunda xvadiao, UuTqvams rusTavels. Llomi lomia, erTia,
- Zu iyos, Tunda xvadiao, ambobs dResac glexkaci. marTalia, sworia, amas hmowmobs
Cveni qarTuli enac da ena xom erTob imisTana ram aris, rom marto imas amoiZaxebs
xolme, rasac kaci CasZaxebs. qarTveli dedasac kacad hxadis da amitom `deda-kacs~
eZaxis, rogorc mamas - `mama-kacs~.Ggansxvaveba marto imaSia, rom Tqven erTi sqesisani
xarT da Cven meorisani, Tqven dedobiTa xarT kacni da Cven mamobiT. Aarseba-ki erTia,
orniv kacni varT, orniv RvTis saxisa da msgavsebisani. ase Seunaxavs didi Rirseba
dedisa Cvens enas.Aara gvgonia romelsame sxva enaSi dedaca da mamac erTnairad kacad
wodebuliyo~ (`patara saubari~, `iveria~, 1898).
rogorc vxedavT, ilia `vefxistyaosnis~ taepis Sinaarss ukavSirebs enaSi
Semonaxuli Rrma sazrisis cnebaTa - mamakacisa da dedakacis -urTierTmimarTebas. orive
kacia, Ddedakacic da mamakacic, amaSi Cans maTi arsobrivi erToba – xatoba RvTisa.
201
zemoTqmulidan gamomdinare, vfiqrobT, meti safuZveli arsebobs imisaTvis, rom
taepi - „lekvi lomis sworia, Zu iyos Tunda xvadia“ - moiazrebodes ara genderuli
Tanasworobis ideis Semcvelad, an mefis Svilebis Tanabaruflebianobis xazgasmad,
aramed eTikuri konteqstis mqone metaforad, romelSic ganzogadebulia idea: lomis
(gamorCeuli, Rirseuli pirovnebis) lekvi (RirsebaTa memkvidre) lomia, miuxedavad
imisa, Zu (qali) aris Tu xvadi (vaJi).
Lia Karichashvili
Social and Ethical Context of: `The Lion’s Whelp is a Lion...~
Summary
Work offers analysis of the stance of the `Knight in the Panther’s Skin~: `The lion’s whelp is a lion, be it male or female~. It studies interpretations of the stance and states the view that according to the textual data the lion is not only king’s metaphor and it implies also supreme, distinguished person with king’s qualities, whelp, as a future lion is bearer of these qualities. In this case it does not matter whether it is male or female. I.e. metaphorically the viziers tell the King: Tinatin is not your biological successor, she is the successor of your qualities and by this she is equal to male.
Thus, it is reasonably regarded that the stance: `The lion’s whelp is a lion, be it male or female~ – should be regarded not as the one containing idea of gender equality or emphasizing equality of the King’s children but the metaphor with the ethical context generalizing the idea: lion’s (superior, kingly personality) whelp (child – similar to him, successor of his qualities) is a lion, whether male or female.
202
petre (paata) kvaracxelia, dekanozi
misticizmi da terenti graneli
,,iSviaTia poeti, iseve ecxovros poeziiT, rogorc terenti graneli cxovrobda,
amsityvis pirdapiri mniSvnelobiT. poezias SeeZlo yvelaferi Seecvala misTvis,
aramarto meore adamianTan urTierToba, aramed puric, wyalic, haeric… is poeziiT
sunTqavda da misi filtvebi, mTeli misi arseba ganuwyvetliv iJRinTeboda nisliani,
Rameuli sadgurebis suniT, sivrceSi garinduli samrekloebis dumiliT, yviTeli,
gamxmari yvavilisa da foTlis mtvriT, Soreuli wvimebisa da gamoRebuli sarkmlidan
moulodnelad gadmoRvrili roialis xmebiT… is Tu fiqrobda, leqsze fiqrobda da
sicocxleze, sikvdilze metad undoda kargi leqsis dawera. misTvis yvelaferi jer
leqsis saxes iRebda da mxolod mere xdeboda gasagebi, misaRebi an uarsayofi… is
Tavidanve ganwiruli iyo dasaRupad, radgan ar SeeZlo sakuTar arsebaSi poeti
gamoecalkevebina Cveulebrivi adamianisgan, romelsac Tbili oTaxi, cxeli kerZi, qalis
xeli, naTesavi da megobari sWirdeba – warmodgenili ki ara, namdvili!’’ werda oTar
WilaZe. rodesac terenti granelze vsaubrobT, upirveles yovlisa, misi datanjuli
suli, misi mistikuri poezia, misi RvTaebrivi, zeciuri mzera da misi imqveyniuri,
bodlerisaTvisdamaxasiaTebeli miswrafeba gvagondeba.
terenti granelis poezia aris umanko, suliviT amaRlebuli, RvTaebrivi da
maradiuli melodia, is am bunebiT lamaz samyaroSi ukvdavi sulis da RvTis ZiebaSia1.
yovelTvis, roca cxovrebiseuli problemebi Semogawveba, rodesac geCveneba, rom
mijaWvuli xar am tanjul miwas da aranairi gamosavali TiTqos ar Cans, uceb poulob
gamosavals da is yovelTvis raRac amaRlebulSia, im zeciur sxivSi, romelsac terenti
graneli `mesame gzas” uwodebs: `ara sicocxle, ara sikvdili, aramed raRac sxva”.
cnobili rusi poeti-filosofosi, vladimir soloviovi qadagebda, rom mxolod
silamaze gadaarCenda samyaros. dRes, rodesac samyaro ngrevisaken da terorisken
miiswrafvis, soloviovis filosofiis `maradiuli sofia, RvTis logosi da
kacobriobis silamaze” nadgurdeba, bednierebaa Seexo terenti granelis poezias, mis
umanko sulierebas, mis maradisobisaken swrafvas, mis gonebriv sidiades, romelic
adamians akeTilSobilebs da maRaliidealebisaken ubiZgebs.
misi poezia ar aris ezoTeruli an mxolod arCeuli esTetebisTvis, rogorc
malarmes poezia, mxolod sulierebiT savse adamiani Tu Caswvdeba da Seiyvarebs mis
esTetikas.
`Zamiko terenti!”, – etyoda CvenTvis yovlad sayvareli galaktioni. man yvelaze
ukeT icoda terenti granelis poeziis misteria, misi leqsis versifikacia,
ganumeorebeli riTmis melodia. galaktioni mxolod terentis Tvlida WeSmarit
mowinaaRmdeged poeziaSi. terenti granelis poezia akrZaluli iyo literaturul,
sabWour saqarTveloSi da mas aranair gasaqans ar aZlevdnen elementaruli, adamianuri
1 zaza abzianiZe. galaktion tabiZe. Tbilisi, 1998, gv. 23.
203
arsebobisTvis. ufro metic, is gvevlineba, rogorc frangi mecnierebi ityodnen,
`dawyevlil”, devnil poetad2.
safrangeTSi sabWouri `poeturi pirveloba~ ar arsebobs, sityvas `poeti~ ar
uxdeba zedsarTavi saxeli `didi~, poeti xar an ara xar, mxolod dro aris misi
saboloo golgoTa. amaSi xSirad davrwmundebiT, rodesac Zvel krebulebSi ucxo,
arafrismTqmel saxelebs da propagandistul leqsebs wavikiTxavT. Kkonstantine
gamsaxurdia ase afasebda mis Semoqedebas - ,,Cveni Tanamedroveoba mistikis saniSnos
uyurebs. Cemze kargi STabeWdileba moaxdina axalgazrda poetis saocari gambedaobiT
gamocemulma wignma, romelic ufro saocar warweras atarebs: `t. graneli modis
sisxliani saflavidan”. Cven dros esaWiroeba qristes sisxliani saxis demonuri
Semoxedva. evropulis masStabiT moxda didi gardatexa, radikalizmidan marjvniv.
filosofiaSi mistika imarjvebs. poeziasac mistikuri qrolva eufleba. axalgazrda
terenti graneli simpaTiuria am mxriv. wignSi mravali gulwrfeli cremlia, didi
mWmunvareba, didi sevda, gauxarebel naRvelSi gamozrdili Taobisa. striqonebi aqa-iq
sevdiania, rogorc codvili qerubimebis TeTri frTebis Sriali.
leqsebis teqnikaSic didi winsvla etyoba poets. ar SegviZlia ar aRvniSnoT, rom
terenti graneli alag-alag daSinebas gvipirebs Tavis `mkvdrebis” fantomebiT. Cven
iseTi saSineli vakxanaliis ganmcdeli Taobis warmomadgenlebi varT, rom sisxliani
suraTebiT veravin dagvaSinebs. dRes realoba ufro met tragikul motivebs iZleva.
vurCevT axalgazrda poets, moizomos feradebi; feradebis naZaladevi damuqeba mxolod
imas mowmobs yovelTvis, rom avtors alag-alag feradebis harmonia aklia.
es wigni uaxles poeziaSi Zlier Tamami sityvaa, mas Cven Tavis droze, jerovan
yuradRebas mivaqcevT. saocari materialuri siRaribe etyoba wigns, magram es aorkecebs
im cremlian mWmunvarebas, romelic ase Zlierad hqris am minanqris striqonebidan”.
terenti graneli iyo damoukidebeli pirovneba da mas gaaCnda piradad misTvis
damaxasiaTebeli sakuTari samyaro.
amave dros, misi adreuli Semoqmedeba miekuTvneba lirikul poezias, romelic
mxolod romantikosebs axasiaTebT. is umReris bunebis silamazes mZafri bukoliuri
(soflis silamazis trfiali) an pastoraluri miswrafebiT, romelic ase mZafrad
ipyrobs adamianis suls da gonebas.
,,aRar etyoba sofels cvlileba da walenjixa isev isea”... amave dros, is aris
Tanamedrove poeti, romelic `dawyevlili”, devnili poetebis beds mihyveba,
melanqoliuri simartovidan Jerar de nervalis `morbidul” (arajansaR) warmosaxvamde,
bedis ZiebaSia Ramis wuxilis napralebze. misi poezia aris saxeebiT datvirTuli,
rogorc bodleri ityoda, `simboloebis tye”. is ar miekuTvneboda `cisferyanwelebis”
simbolistur skolas, magram masze didi gavlena iqonia simbolizmis idealisturma
ideologiam. da, ufro metic, simbolizmis ganviTarebaSi mniSvnelovani roli iTamaSa
saqarTveloSi.
terentis originaloba mZafr mistikur suliskveTebaSia. mis poezias bolomde is
pirovneba Cawvdeba, romelsac esmis idealisturi filosofia, gansakuTrebiT berZeni
filosofosis – platonis `gamoqvabulis~ Teoria, romelSic is aRniSnavs, rom adamiani
mijaWvulia im miwier gamoqvebulSi da is ver amCnevs samyaros silamazes, bunebas da
RvTiur Zalas, romelic dedamiwaze sufevs. igi gveubneba Cabnelebuli gamoqvabulis
Sesaxeb mas Semdeg rac isini, vinc gamoqvabulis gareT WeSmariti mzis sinaTle da
namdvilad arsebuli nivTebi dainaxes, dabrundebian gamoqvabulSi, maT aღar SeswevT
unari mzerisa, maTi Tvalebi gadaeCvivnen sibneleSi yofnas msgavsad im adamianisa,
2 Cveni mwerloba, 13.01. .2012, 1 (157).
204
romelic veRarafers xedavs xolme naTeli Suqis Sexedvis Semdeg da vinaidan isini, aq
dabla sworad veRar Seimecneben kedelze gamosaxul Crdilebis siluetebs, maT
sxvadasxva saxis sisuleebi emarTebaT, risTvisac isini abuCad hyavT agdebuli iq myof
danarCenebs, romlebic arasodes gamosulan im gamoqvabulidan da im xsenebuli
Crdilovani gamosaxulebebis garda araferi unaxavT. ტerenti granelis pirovneba,
rogorc misip oezia araerTgvarovania. mas brals sdebdnen imaSi, rom fsiqikurad iyo
Seryeuli da amitom iZulebiT ganaTavses suramis fsiqiatriul saavadmyofoSi, sadac
garda leqsebisa, man aranakled Rirebuli naxatebi dagvitova. Man ferebiT gadmosca is
mdgomareoba, romelic Tan axlda suramSi yofnis dros. ,,mtkioda Tumc, vis davuZaxebdi,
ufro siTeTre elis Sens xelebs, SuaRamisas gareT gaxvedi da avadmyofma mTvares
Sexede”... SeiZleba iTqvas, rom yvela geniosSi aris sigiJis marcvali... ,,RmerTo gamagiJe
da Senve damicav”... geniasa da sigiJis Soris arsebuli zRvari, ufro metic, geniis
gadasvla sigiJeSi aravis gadmoucia ise mkafiod da dawvrilebiT, rogorc es goeTem
warmogvidgina ,,torkvato tasoSi~, radgan man miznad daisaxa Caswvdomoda genioss,
rogorc aseTs, tragikuli mxridan da geniosis tanjva ufro metic, misi mowameoba
TvalnaTeli gaexada. genia vlindeba xelovnebis nawarmoebSi, romlebic adgeba da
arafrTovanebs adamianebs ara raRac drois monakveTSi, aramed yvela droSi, romlebic
samaradJamo, waruxocel Rirebulebas warmoadgenen saerTod adamianobisaTvis, anu sxva
qmnilebebiT ver Seicvlebian da ver ganidevnebian, aramed rCebian, rogorc erTaderTi,
ganumeorebeli, Seudarebeli da aqedan gamomdinare, marad axalgazrda nawarmoebebi.
martooden aseTi nawarmoebi warmoadgens geniis ucilobel niSans, radganac mxolod da
mxolod is aris ufro meti, vidre adamianis qmnileba da, aqedan gamomdinare miewereba
suls. ,,Cemi gvari graneli poezias darCeba~ poetis es winaTgrZnoba WeSmaritad axda.
mistikur labirinTebSi moxetiale poeti ,,grZnobs msoflios da usazRvros etrfis~… es
ki sakuTari tavis SecnobiT iwyeba. winaswarmetyveleba sakuTar gardacvalebaze,
uZirod lurji TvalebiT danaxuli uZilo sizmaria.
Tu ar gvesmis germaneli filosofosebis msoflmxedveloba, terentis mistikur
poezias ver CavwvdebiT. Sopenhaueris metafizikuri intuicia da `pesimisturi”
filosofia mSvenivrad xsnis terentis sevdian gulistkivils da miswrafebas.
terenti graneli bavSvobidanve iyo Sepyrobili zecis sxiviT, bunebis usazRvro
peizaJebiT, Semodgomis qariT, mindvris kolorituli yvavilebiT. 6 wlis iyo, rodesac
deda gardaecvala, saSineli Rame gaitacebs sayvarel arsebas. terenti Tavis
dedinacvals miuZRvnis simboloebiT datvirTul misteriul sonets: `mamis saflavTan
agatirebs tkbili warsuli…keTrovanebas religia SenSi asrulebs…mwuxris wirvebSi
ainTeba, rogorc kandeli… da kvlav gelaTis gesizmreba Sen monasteri” (`soneti
dedinacvals”). bavSvobidanve Seuyvardeba wigni da kiTxva, kilometrebs gaivlida, rom
dadianebis biblioTekaSi gaecno samyaro.3
axalgazrdobaSi gamoikveTa misi SemoqmedebiTi principebi da poeturi
laitmotivi. es aris Tanamedrove qalaqis spirali sabWouri elementebiT, konfrontacia
garemosTan, romelsac ver egueba misi suliereba.
Ramis napralebma didi kvali datova terentis poeziaSi. axalgazrdobidan igi
afeqturi grZnobiT iqneba Sepyrobili da misteria samudamod daikavebs adgils mis
fsiqikaSi. Ramis Temas mniSvnelovani adgili ukavia mis SemoqmedebaSi. erTi mxriv, is
aris wyvdiadi da sibnele, fantomebis da borotebis adgilsamyofeli, romelic poetSi
badebs Semzarav SiSs, (pesimisturi ganwyobilebiT imdroindel sazogadoebaSi), meore
mxriv, Semoqmedebis inspiracias axdens leqsis Sesaqmnelad. da aq, malarmes `idumes”
3 g. cqitiSvili. vici dro mova Cemi gagebis. Tbilisi, 1990, gv. 27.
205
saidumlos SevuerTdebiT. mis poeziaSi qalis Temas mTavari roli akisria. terentis
aqac gansxvavebuli xedva aqvs. rogorc namdvili Semoqmedi, sayvarel qalwuls
idealizebul, umanko arsebad xatavs. da aseT arsebas is sameulad: dedis, muzis da
RvTismSoblis saxiT warmoadgens.
sikvdilis Tema mTavari motivia terentis poeziisa. mTeli Tavisi cxovreba
sikvdilis maniiT iyo Sepyrobili, mas xSirad xedavdnen samgloviaro procesiebze,
dasaflavebaze da wirvis Semdeg eklesiis ezoebSi. es etapi mniSvnelovani iyo misTvis,
is xom `mesame gzis~ misterias qadagebda, romelic sicocxlesa da sikvdilis Soris
imyofeba Soreul, dausrulebel da astralur sivrceSi.,,isev mWirdeba miwis nayofi,
mWirdeba cecxli, wyali, haeri”... sikvdilis sazRvrebidan xSirad Semobrunebula
sicocxlisaken, Tavisi miwieri arseba rom daemkvidrebina da azri mieca. sikvdilis
arsis Ziebas mihyavda sicocxlis arsis Ziebisaken. sicocxlis azrs sikvdilis SiSiT
imecnebda.
misi Semoqmedeba aris mTliani, axali cxovrebis arsebobis winaswarmetyveli. is
daixsnis adamians, gardaiqmneba `poeti-RmerTis” liriT. misi reqviemi JRers
gamaJrJolebeli sidiadiT da vgrZnobT elviT dacemuli angelozis suls, zecisken rom
miiswrafvis: `Sen ver mixilav da nurc dameZeb, sadRac wamiRes bneli mklavebiT.me
wuxel movkvdi SuaRameze, rodesac krTodnen cis varskvlavebi” codnis gzaze didi
filosofia iRleba da isvenebs. misticizmi iwyebs iqidan, sadac filosofia mTavrdeba.
winaswarmetyvelT piradi gamocdilebiT Seicnes WeSmariteba da gaumxiles is samyaros.
isini mRerodnen: `me is Sevicani, - umaRlesi arseba, sxivmosili da manaTobeli viT mze,
sibnelis miRma myofi, miuwvdomeli STanTqmeli sibnelis klanWebisaTvis~.
winaswarmetyvelni gvaswavlian, rom transcendentaluri realoba da arseboba, romelic
yvelafers ganasaxierebs, erTi da igivea. mistikosi ar aris dabneuli adamiani, romelic
caSi dafrinavs, Tumca, samwuxarod, xalxi swored ase fiqrobs mistikosebze. mistikosi
maZiebelia, romelsac, dinamiuri energiiT, surs uswrafesad aRmoaCinos WeSmariteba
intuiciis ZaliT. mesame Tvalis gamoyenebiT, is xedavs WeSmaritebas yvelaze swrafad,
tyviaze swrafad, magram Tu adamians surs aseTi saxis iaraRi hqondes, maSin, bunebrivia,
mas mouwevs yvelafrisaTvis Tavis danebeba, rac masSi araRvTiuria. is miiRebs
yvelafers, rac RvTiuria da Seecdeba mis aRzrdas Tavis cxovrebaSi.
mistikosi is aris, visac surs, rac SeiZleba male dainaxos WeSmariteba,
mistikosi ar aris is, vinc abuCad agdebs yvelafers praqtikuls, magram dasavleTsa da
aseve indoeTSi adamianebi yuradRebas ar aqceven mistikoss. isini ubralod amboben: `is
arapraqtikulia. mas mxolod RmerTi ainteresebs; mas ar adardebs msoflio. is mxolod
mzes gascqeris, ,,wiTeli mze aelvarda minebTan~, rogorc ximenesi ambobs: ,,Cven yovel
diliT xeliT vexebiT mzes, cocxali RmerTis guliviT wiTel mzes~, ,,jer saWiroa
movipovoT Wvretis organo, romelic msgavsi da analogiuria TviT Wvretis obieqtisa.
Tvali verasdros dainaxavda mzes, jer TviTon rom ar mieRo mzis forma~… mze, rogorc
RmerTkacis simbolo, rogorc brwyinavi wyvdiadi...'' graneli wiTeli mzis xilviT, isev
Ramis molodinSia, romelic cisken miaqanebs mistikos poets. usasruloba dagmanuli
sarkmlidan bevrad mimzidvelia, vidre Ria cis qveS… mze macxovris simboloa, samebis
hipostasis xiluli saxe. mamis, Zis da suliwmindisa. mzesTan ganSoreba, RvTisgan
gandgomis momaswavebelia, romliTac sibneles uaxlovdeba poeti.
gascqeris mTvares,
,,wamebis wami dadga,
nuTu iRbali aris.
erTad midian sadRac
Rame, mTvare da qari.
206
,,miwis cqeriT daiRala mTvare~.
qari, romelic iwvevda qveynis sxvanair Secnaurebas, mTvarian RameSi qmnida
dausrulebel fantasmagorias, iugivdeboda mTvares da gardaisaxeboda im Soreul
mistikad, romelsac unda gaenaTebina poetis mwuxare suli. TiTqos mTvare unda
moetaca, rogorc TeTri dedofali, da gadaelewa zRvaSi, TiTqos samyaros daundobeli
jalaTic gaxldaT da imavdroulad sayvarelic, rogorc uxilavi Zlierebis
matarebeli Zala. Ramis anTebasac rom niSnavs da anaTemasac, Tavis Sinagani wva da
koconi rom hqonda, da mZime iyo misi guguni, rogorc Savi zRvis Relva qariSxalSi, is
gaCeneliyo SemoqmedebisaTvis da ara ZilisTvis da yoveli geniosuri Txzuleba
mxolod RamiT Seqmniliyo, sulis sarkedac rom warmodgeboda da amiT gansxvavdeboda
dRisagan, rogorc niRbisgan. poezias Tu gamoakldeboda qari da Rame? darCeboda
mxolod sicariele. aTasgvari fiqriT datvirTuli poeti qars win udga viT qandakeba?
ager galaktion tabiZis: Tmas uwews qaris gaborotebao. qari arsebobda musikis da
orkestris, uCinar stiqias rom warmoadgenda da musikis udidesi agoniisas Cndeboda
jadosnuri qari, romelic cdilobda gaewyvita adamianis daWimuli nervebi?) rogorc
valerian gafrindaSvili ityoda, ,,da am orkestris gagiJeba msgavsia qaris~…erTad
Cndebodnen Semodgomis da mogonebis qarebi da masTan erTad gaSlili veli, foTlebis
cvena, gaZarcvul totebSi ucnauri qanaoba da tyis guguni da stvena, es yvelaferi
samyaros mistikur SegrZnebas rom qmnida? poetis suli nawilia Ramis, vin icis ramdeni
fiqri gabneula Ramis sivrceSio - isev sakuTari Tavi gaaxsendeboda:
,,Ramis sivrcem wveTobiT Cemi sisxli dalia~. …
mistikosi poetisTvis uxilavi samyaro bevrad ufro axlobelia, vidre
yoveldRiuri ganivTebuli mdgomareoba. is xedavs erTs da grZnobs meores. Rame misTvis
idealuri TavSesafaria, rogorc gandegilisTvis bneli gamoqvabuli, sadac sxva
sinaTle da sxivia., saidanac amodis mze, Soreuli ricxvis. is maradiulad gascqeris
mTebs, rogorc RmerTis savaraudo samyofels (,,sadRac sdums mTebi, sadRac nislia~…
mTa, moses da RmerTis Sexvedris adgili, uTxra ufalma moses: aha, gamogecxadebi
zrqel RrubelSi, raTa moisminos erma Cemi laparaki SenTan, da samudamod gerwmunos.
amcno mosem ufals xalxis naTqvami~. mTa, sulieri feriscvalebis adgili, RmerTTan
Sexvedris simbolo) is am samyaros ar ekuTvnis~. magram namdvili mistikosi aris is,
visac surs xedavdes RvTaebriv saidumlos yvelaferSi: bunebasa da adamianebSi. mas
surs Caswvdes dasabamis arss, ufro swrafad, vidre nebismieri adamiani Tavs uflebas
miscems warmoidgimos is. es aris namdvili mistikosi.,,SeiswavleT misticizmi Tu gsurT.
is guls sixaruls moutans, gonebas - miswrafebas, sicocxles namdvil, asrulebis
momtan da gasulierebul darwmunebas, magram nu ecdebiT gansazRvroT is. nu ecdebiT
ganmarteba misceT mas. Tu SeecdebiT gansazRvroT is, Tqven ver miaRwevT warmatebas. Tu
SeecdebiT ganmarteba misceT mas, Tqven sastikad damarcxdebiT4.''
Cven gamocdilebas viRebT: mecnierebidan - samecniero aRmoCenebidan; istoriidan -
istotiruli gamocxadebebisagan; filosofiidan - filosofiuri ideebidan, religiidan -
religiuri doqtrinebidan. am gamocdilebebSi Cven vxedavT subieqtis da obieqtis, arsis
da arsebobis, xilvis da realobis arsebobas, magram mistikuri gamocdileba, romelic
dauyovneblivi erTianobaa, scildeba yvela aseTi saxis gansxvavebas. es gamocdileba
mudmivi erTianobaa zezRvrulTan, romelic marad gadalaxavs sakuTar Tavs, romelic
yovelTvis auwereli rCeba. misticizmo, sawyalo misticizmo! rodesac mas amartiveben
da ver afaseben, is dabla eSveba Tavisi pirvelyofili sferodan da religias
uaxlovdeba, magram Tu gulwrfelebi viqnebiT, Cven mivxdebiT, rom is umaRlesi
4 d. gegeSiZe. misticizmis religiuri buneba. Tbilisi, 1971, gv. 76.
207
religiuri gancda araferia, Tu ara gaurkveveli, bundovani da misustebuli aRqma
WeSmaritebisa; maSin rodesac nebismieri mistikuri gancdis dros, Cven vigrZnobT
WeSmaritebis intensivobas, Tvaluwvdenlobas da darwmunebulobas.
Cven aseve unda vicodeT, rom religiuri eqstazi da mistiuri eqstazi erTsa da
imave rols ar TamaSoben Cvens Sida cxovrebaSi. religiuri eqstazi exeba adamianurs
CvenSi. es eqstazi Semoifargleba sxeulis cnobierebiT, disciplinirebuli an
udisciplino vitaliT, gasxivosnebuli an gausxivosnebeli gonebiT, sufTa an usufTao
guliT, magram mistikur eqstazs dauyovnebliv gadavyavarT zezRvrulSi, sadac Cven
maradi sicocxle gvexveva, gvkvebavs yovlis masazrdoebeli sinaTle da gvlocavs
transcendentaluri WeSmariteba.
primitiuli religia sTavazobda eqstazs vitals fizikur gonebaSi da mosurne
gulSi. sruliad ganviTarebuli misticizmi amJamad usasrulod sTavazobs Tavis
eqstazs gaTavisuflebul sulebs da usazRvrod maT, vinc ganTavisuflebis zRvarzea.
espaneTSi tereza avilielma (Teresa of Avila) SesTavaza msoflios raRac Rrmad
mistikuri. misi mistikuri gancdebi - miswrafebul sulsa da ganmanTavisuflebeli
qristes Soris RvTaebrivi kavSiris kulminaciaa. da zustad aseTnair kavSirSi adamianis
umweo Seuwynarebeli neba da RmerTis yovlisSemZle da yovlis-asrulebis momtani neba
gulSi ikraven erTmaneTs. ,,qveyana iseTivea, rogoric iyo, garemoebani meordebian, erTi
xalxi cxovrobs, uyvars da ganicdis iseve, rogorc meore. maS, ratom ar unda weros
erTma poetma iseve, rogorc meore wers?~ ase afasebda literaturis idumali kanonebis
Taviseburebas goeTe. ,,adamiani Sobilia ara imisTvis, rom msoflios problemebi
gadawyvitos, aramed imisTvis, rom eZios da miagnos am problemebs, Semdeg ki
misawvdomis farglebSi imoqmedos“, - ambobda goeTe.
patara adamiani uZluria raime Secvalos samyaros wyobaSi, Tundac gonivruli
CareviT, magram samoqmedo areali mainc aqvs. marTalia, mozomili, ,,misawvdomis
farglebSi~ Cateuli, magram mainc areali. samoqmedo asparezis Seqmnamde ki im
,,msoflio problemebs~ sWirdeba moZieba da povna, saguldagulo rom mimofantula,
gabneula da daleqila adamianTa cnobierebaSi.
samyaros wyobas rom verafers mouxerxeb, cxadia, magram masSi mofusfuse
adamianebs Tvalwin rom gadauSli im xilulsa Tu uxilav samyaros, romelsac
cxovrebis yvelaze didi saidumloeba, sicocxle hqvia, pirovnul survilebs rom
gaaukeTeseb, da sakuTari Tavis gamoxatvis, sicocxlis tkbobis muxtiT aRavseb, sulis
sarkeSi Caaxedeb, CaaRrmaveb pirovnul arsSi da safiqreblad momarTav kacis gonebas.
amgvari samoqmedo arealis fargali lamis usazRvroebas itevs da mTel cxovrebas
iTvlis dasabamidan, vidre dResamomde. genialuri niWiT gasxivosnebuli marTali
sityvis sazRvari usazRvroebaze gadis, („suls swyuria sazRvari, rogorc
usazRvroebas“) radgan masSi mTeli samyaroa moqceuli im miRmier sibrZnesTan erTad,
romelic, rogorc saidumlo ram, uxilavia kacis TvalisaTvis, is unaria daunjebuli,
wuTisoflis oromtrialSi garkvevas, mis mravalsaxovan, yofiTi WeSmaritebis Secnobas
rom mieltvis. terenti graneli gamudmebiT maradiul, samSoblosa da mTeli
planetisTvis aqtualur problemebs, uzenaes WeSmaritebas emsaxureba. poets
naTelmxilveliviT da naTel msmeneliviT xelewifeba kavSiri planetis sainformacio
velTan, giwvevs kosmiur usazRvroebaSi. raTa amxilos warsuli, awmyo, momavlis
suraTebi. is yovelTvis gvaswavlis, rom sicocxle sikvdilisaTvis mzadebaa. mas sjera,
rom adamianSi mxolod xorcia xrwnadi da warmavali, suli ki maradisobis wilia.
konstantine gamsaxurdia werda: ,,ukvdaveba mxolod mas daumkvidrebia, vinc cocxali
ziarebia sikvdils. gza ukvdavebisken mimavali sikvdilis arkis qveS gaivlis~… terenti
granels hedesSi Wvretis unari gaaCnia. is winaswar xedavs Tavis ,,Ria samares~, samudamo
208
miZinebas, esmis debis locvebi. ucdomlad winaswarmetyvelebs Tavis gardacvalebis
wels, Tves, ricxvs, xedavs uceremonio gasvenebs. ,,movkvdebi RamiT, gaTenebisas, rodesac
gareT iqneba zamTris gacivebuli mTvare da yinva. sikvdilis win momagondeba Tbilisis
Rameebi da Cemi unazesi da: es ori SeerTebuli koconi, romelic mwvavda me yovelTvis…
ase gaTavdeba sinaTle, gaqrebian mogonebis wamebi, gadavecemi sikvdilis mdumare
xelebs. Cemi wamebuli sxeuli SeuerTdeba msoflio elementebs, da me vigrZnob umaRles
mosvenebas. Cemi kubo iqneba sada da procesia ucremlo. me damasaflaveben SuadRis or
saaTze Tbilisis axlo~…micvalebulad gardasaxuli poetis suli Tavis kubosTan
warmoidgens uzenaes arsebebs. serafimebs, mariam RvTismSobels angelozis TanxlebiT.
TviT ieso qristes winamZRolobiT miemarTeba saboloo gzaze:
,,mkvdari viyavi da ugrZnobeli,
Ria samare Cems guls ucdida
da ecemodnen sadRac wvimebi
Soreul Rrublis sanapirosTan,
kubosTan idgnen serafimebi
da RvTismSobeli Cemze tiroda,
mimasvenebdnen angelozebi
da kubos qriste win miuZRoda“.
poetis cxovreba, Semoqmedeba da sulieri mdgomareoba realur safuZvels
gvaZlevs vifiqroT, rom is aris pirveli Tu ara erTerTi pirveli, vinc mistikis
WrilSi, poeziis eniT iqadaga RvTismetyveleba. RmrTismetyveli is aris, vinc pirdapiri
Tu iribi codniT da WvretiT (ωρία) Seicnobs naTlad da ganarCevs RvTiurTa da
mokvdavTa qmedebas, aseve eSmakisa da demonis qmedebebs. sxeulis Teologia Tavdacvis
saSualebaa sxeulisa da sulis mtrebisa da sneulebebis winaaRmdeg.
terenti granelma RmerTisgan zurgSeqceuli samyaro mTeli sicxadiT da
,,gulidan sisxlis wveTebiT“ RvTisken miabruna. man sworad gansazRvra misi
daniSnuleba ,,im talaxSi, romelsac ewodeba miwa“... rac metad icvleba dro-Jameuli Tu
sivrciseuli gageba, erTmaneTs ereva realuri Tu irealuri, ufro metad imatebs
siRrme, iSleba CarCoebi da Cvens Tvalwin ixateba cxovrebis aliaqoTშ i moqceuli
adamianis saxe, romelic cdilobs, ki ar Cahyves, aRma auyves cxovrebis mdinarebas; ki
ar gaiqces, ibrZolos; ki ar iviSviSos-gairindos.
,,dResac baRSi vimalebi,
rogorc TeTri mdumareba.
da mizidavs grigaliviT
siCume da mwuxareba,
maRla TeTri Tavania,
glova isev ainTeba.
axla Cemi savanea
siCume da garindeba~.''
Tavi daaRwios sulier siduxWires; Caswvdes yofierebis WeSmaritebas, ar
sseurigdes biwierebas da hqondes rwmena rwmenisa, adamianuri JiniT daZlios boroteba
Tu cxovrebis warmavaloba, SeigrZnos sicocxlis madli da gemo, apogeas sizmarsa Tu
xilvaSi aRwevs, radgan maradiuli survilebi, moralur-zneobrivi kanonebi, rac misi
sulis amouZirkvav sayrdens warmoadgenen, Tavs ar anebeben idumal zmanebebSi.
dafaruli rwmena es Tvalia WeSmaritebis mWvreti, gulia WeSmaritebis SemgrZnebeli da
suli WeSmaritebis Semmecnebeli.rwmenis wyalobiT samSvinveli mTlianad acnobierebs
209
sakuTar evolucias Tavis maradiul mogzaurobaSi. rwmenis meSveobiT Cven vxedavT Tu
rogor gardaiqmneba forma uformoSi, sasruli - usasruloSi da Tvals vadevnebT imas,
Tu rogor iZens uformo formas da usasrulo xdeba sasruli.5
RmerTs mindoba meyvelebs. is metyvelebs mdumarebaSi. is gvixsnis. is
miswrafebuls uxsnis imas, rom materia da samSvinveli, raodenoba da Tvisobrioba,
imanenturi da transcendentaluri erTiania. Sinagani rwmena xsnis, rom cxovreba ar
SeiZleba iyos ubralod arseboba, samocdaaTi an oTxmoci wlis ganmavlobaSi,
dabadebasa da gardacvalebas Soris; sicocxle es TviT maradiulobaa. Cveni dabadeba,
ise rogorc Cveni gardacvaleba - mniSvnelovani movlenaa RmerTis arsebobaSi.
dabadebis Semdeg cxovreba miedineba sxeulSi. gardacvalebis Semdeg ki - sulSi… ,,rom
ver SevZeli gasvla miwidan, es ukve niSnavs gardacvalebas~. ,,ar gabedo sikvdili,
sanam cocxali xar~ miwidan gasvla ki mistikosTaTvis aucilebeli pirobaa. miwidan
caSi mogzauroba, daTovlili mwvervalebis dapyroba, garedan sakuTari Tavis yureba.
,,Sen dedamiwav ufro maSineb, roca ocnebiT zecas moviar~ swrafva usasrulobisken…
zecidan dabruneba ki isev codvebTan, sibnelesTan, gacrecil sxeultთn urTierTobas
niSnavs.
miswrafeba-Sinagani vedrebaa umaRlesi cnobierebis moxveWisa. Tu Cveni
adamianuri cnobiereba asvlas SeZlebda everestis simaRlemde miswrafebas samyaroSi,
ra warmoudgenel sixarulos movutandiT Cveni uzarmazari progresiT Cvens Semoqmeds!
everesti -TviT miuRwevelis simboloa. miznis, romelic SeiZleba miRweul iqnas
mxolod zeadamianuri grZmobiT da simtkiciT. miswrafeba-kacobriobis mgznebare
survilia, gavides Cveulebrivisa da yoveldRiuris sferos miRma. Tu Cveni Sinagani
vedreba miaRwevda Cveni yvelaze amaRlebuli, RvTiTboZebuli unaris piks, Cven everesti-
miswrafeba gveqneboda. es STamagonebeli saubrebi im adamianis, romelmac mwvervals
miaRwia, saukeTeso da saimedo orientiria imaTTvis, vinc miiswrafvis zeviT,
umaRlesisken, win, uSoresisken, SigniT, uRrmesisken. poeziis silamaziT, prozis
sicxadiT da wminda werilis siRrmiT-es saubrebi mimarTulia ara gonebisken, aramed
maZieblis gulisa da sulisken. aseTis ukvdavi yvavilebi-gzavnilebi arasdros Wkneba,
marad izrdeba, ifurCqneba, brwyindeba, yvavilobs mizanswrafuli mkiTxvelis Sinagan
ganxorcielebulobasTan erTad, romelic ufro Rrma da farTo xdeba. ,,guli wminda
dabade CemTana RmerTo da suli wrfeli ganmiaxle gvamsa Cemsa~ es igivea, rac ,,gulidan
sisxlis wveTebi~...
planetaTa mgosani wmida poezias da kosmiur azrovnebas zvarakad Seewira,
rogorc macxovari adamianTa Soris siyvarulis da RvTiuri sibrZne-sikeTis Tesvas.
zeciuri margalitebis mompovebel mgosans mware martviloba Seagebes da mxolod
ocdacameti wlis wamebuli sicocxle akmares.
me ar vwer leqsebs, leqsi TviTon mwers, Cemi sicocxle am leqss Tan
axlavsleqss me vuwodeb movardnil mewyers, rom gagitans da cocxlad dagmarxavs. ra
didebulia tician tabiZis leqsad naTqvami poeturi sibrZne: uTuod, terenti granelic
amgvari poeturi Rirsebis, sibrZnis da maRalmgosnuri zneobis gaxldaT. es iSviaTi
mxatvruli formis leqsi xom mxolod da mxolod RvTiuri fonis mqone da
niWgazavebuli mgosanTaganaa Seqmnili, romelic naRdi poeziis formulas
warmoadgens.xolo terenti granelis Rrmad fsiqologiuri leqsi `portreti~ genialuri
fermweris erTi amosunTqviT Seqmnili suraTiviTaa. aseve wmida poeziisTvis Sobili
mgosnis, gulis siTboseuli amoZaxilia, im mgosnisa, romelSic erTi misxalic araa ara
poetis…`Cemi cxovreba aris poema, Cemi cxovreba mxolod leqsia”.
5 Sri Cino. miswrafebis everesti. Tbilisi, 2013, gv. 9.
210
ramdenadac didi niWis patronia mwerali, is ufro mWidrod aris dakavSirebuli
cxovrebasTan.… geniosi sdums da ixarSeba am wuTisoflis gaCaRebul quraSi da amave
dros, es wuTisofelic sduRs da naxevrad moxarSulicaa mis quraSi. genioss ar
SeuZlia igrZnos es cxovreba naxevrad, mesamedad an meoTxedad, aramed grZnobs mTelad,
erTobliv… warmoudgenelia niWieri mwerali, geniosi uimisod, rom imas ar awuxebdes
tkivili adamianTa cxovrebisa… mwerali adamianTa cxovrebis darajia~. jvarcmisTvis
ganwiruli poeti adamianis sulSi mogzaurobs da ixedeba im SreebSi, romelic mxolod
rCeulთa xvedria. cxovrebisgan uaryofili pirovnebis dalewili bedi arasworxazovnad
mihqris ,,uxilavi baRebisken~… maSin ki mwuxared ityvis _ ,,axla cemSi Znelia geniosis
danaxva, axla cemi gakilva yvelas epatieba~ ,,danaxva siyvarulis intuiciaa, danaxva
burusSi~, es ukanaskneli ki iseTi Znelia, rogorc Tomas mier mkvdreTiT aRmdgari
macxovris rwmena. yvela es naklovneba, romelic genialur individualobas moudis,
didi xania migviTiTebs imaze, rom genias da sigiJes aqvT iseTi mxare, sadac isini
erTmaneTs esazRvrebian, ufro metic _ genia nawilobriv SeSlilobaSi gadadis. mas
sul cota sigiJis kvali atyvia. TviT poetur STagonebas uwodes sigiJis erTgvari
saxeoba. horaciusi mas (amod saxilvel sigiJes) uwodebs. vilandi Semdeg sityvebs
warmoTqvams, `oberonis~ SesavalSi. ,,saamuri sigiJe damTamaშ ebs Sublze~. senekas mohyavs
aristoteles gamonaTqvami (arc erTi didi moazrovne ar arsebula am qveynad sigiJis
garkveuli narevis gareSe). aristotele ambobs ,,yvela geniosi melanqolikia~. platoni
mraval adgilas laparakobs sigiJisa da geniis monaTesaobis Sesaxeb: ,,ferdosSi" igi
pirdapir ambobs, rom garkveuli sigiJis gareSe ar SeiZleba arsebobdes namdvili
mgosani. ambobs, rom yoveli is adamiani, vinc warmaval sagnebSi maradiul ideebs
Seimecnebs, SeSlilad gamoiyureba.
ai, ras wers konne sperelli (konstantine gaCeCilaZe) terenti granelis Sesaxeb:
,,cisferi Tvalebi, romelSiac ori miuwvdomeli samyaro ixedeboda, da amas xedavda
mxolod graneli. Cveulebrivi adamianebi, maTi yoveldRiurobiT, erTsac ver xedaven
kargad, amitomac granelis uaRresad moZrav TvalebSi Cawolili iyo sixaruli, rom man
gadaixeda amis gadaRma da daewafa netarebis iebs, rom man Seicno sakuTari sulis
simaRle da eziara ukvdavebas. iqve, im bednierebis gverdiT dakvirvebuli Tvali
SeamCnevs uzomo mwuxarebas, rac gamowveuli iyo imis SegnebiT, rom es maRali suli
momwyvdeulia xrwnad WurWelSi, rom sxeuli adamianis damZimebulia miwierebis JantiT
da biwierebis WuWyiT. graneli itanjeboda am materialur garemocvaSi, mas swadda
mxuTavi borkilebis damsxvreva da daxSuli karis garRveva-ver SeZlo poetma. misi
Rimili arasodes ar yofila mTliani, naxevari mudam aSkara sevdaSi ikargeboda. aqac ki
aerTebda igi xiluls uxilavTan. laparakis dros bageTa naxevari mudam daxSuli
hqonda, TiTqos bageTa saTanado ganwyobiT undoda msmenelis naTqvamidan uTqmelSi
gadayvana. nerviuli TiTebiT igi enamWevr oratorze mets metyvelebda usityvod. grZeli,
Txeli da xuWuWa Tma granelis arasodes ar yofila sagangebod dawyobili, rac
patronis aforiaqebul bunebas zedmiwevniT amJRavnebda. wsec yofnis amaoebaze
miuTiTebda. saucaria, aramcTu ar gaurboda igi, piriqiT, TviTon daeZebda SemTxvevas,
rom jvarze gaekraT, raTa uRmerToebs sakuTari TvaliT enaxaT ,,meore qriste~.
sityva terenti granelis SemoqmedebaSi mxolod wamowyebaa azris, mwuxarebis
siRrme da gancdis sidiade mis miRmaa gadatanili. misvlaa masTan saWiro. zogjer
mravalwertilSi miugnebeli azria Caxveuli. amas is amoikiTxavs, visac saTanado unari
mosdevs Sinagani Wvretis. es aris, erTi SexedviT, meterlinkiseuli dumilis
filosofia. poeti aq gvevlineba siCumisa da siSoris namdvil mexotbed ,,me sxva var,
xalxi sxvagvarad micnobs, da Cumad vitan wamebas amdens~… imediani gamoxedvac ar
211
yofila misTvis ucxo da uCveulo: ,,albaT odesme gaivlis Cemi aseTi wameba~. am
sityvebSi garkveulad ismis rwmenis xma, rom misi wamebac moZebnis sazRvars da tanjva-
dasasruls. ,,wvimda da isev mze gamovida da gaviSvire mzisken xelebi~,-es xom mibrunebaa
miwisken, poeti rom gaurboda, rogorc golgoTas. aq aSkarad Cans sicocxlesTan
Serigeba. miwasTan Serigebuli poeti mTeli xmiT acxadebs: ,,kmara cremlebi, meyo
wameba~. ,,me vqmni maSin, roca sakuTari gulis sadaflaoze davdivar" haine poeti
Seyvarebulia qarze, rogorc balmontim mzeze. Znelad moinaxeba poeti, romelic ise
xSirad axsenebdes qars, rogorc t.graneli. TiTqos mTeli misi Sinagani gancda qaris
frTebze ganisvenebs. misi ganwyobis mavlinebelia mainc da mainc qari. misi leqsebis or
mesamedSi qaria gamoyenebuli mwuxarebis simbolod; ,,o, yovelive rogor mombezrda,
qaria isev da saRamoa~ (mogoneba qarSi)6.
terenti granelis mistikuri poezia, tarigad Seewira im epiqas, romelSic RvTis
saxelis xseneba iseTi danaSauli iyo, rogorc romis warmarTi imperatoris
diokletianes dros marTlmadideblobis aRiareba. poetma golgoTaze jvarcmuli
suliT da leqsebiT iRvTismetyvela. ,,daval qveyanaze, rogorc Serisxuli, Seni
zvarakia, RmerTo Cemi suli”...
Peter ( Paata) Kvaratskhelia
Mysticizm in the poetry of Terenti Graneli
Summary
As time goes by the poetry by TerentiGraneli is getting more and more actual and interesting for broad masses. Once in his life the poet said: “I know, the time of my comprehension will come’’and now, we can boldly notice,that his words have come true_lots of researches and monographs have been made about him. Our goal is to show his poetic heritage in different view for final realizing his real poetic trend. Mysticism and TerentiGraneli is a loud statement of it and it will attract attention of broad masses.
6 m. qadagiZe. sivrceSi darCenili frazebi. Tbilisi, 2003, gv. 33.
212
avTandil arabuli, akademikosi
aleqsandre yazbegis „tanjvis“ eTika da esTetika
(`Semoval...didebiT~)
vaJa-fSavela or gulismier leqss uZRvnis aleqsandre yazbegis gardacvalebas.
es imas niSnavs, rom ramdenime dRis ganmavlobaSi igi mTlianad am gancdis tyveobaSi
imyofeba. orive leqsi „iveriaSi“ gamoqveynda aTi dRis intervaliT: pirveli – 1893 wlis
11 dekembers, meore _ 21 dekembers („a. m. yazbegis gastumrebis gamo“). meore leqsi
Sinaarsobrivadac momdevnoa - igi didi mwerlis mSobliur stefanwmidaSi dabrunebas,
anu gadasvenebas exeba, magram poeturi saTqmelis TvalsazrisiT iseTi STabeWdileba
rCeba, TiTqos isini Sebrunebuli TanamimdevrobiT Seiqmna: pirvel leqsSi metia im ideis
ganzogadeba, romlis gasamJRavnebladac es leqsebi Seiqmna. aseTi ganzogadebis Semdeg
ki imave Sexedulebis konkretizacia-lokalizacia bunebrivi ar aris (cxadia, Tu raRac
garemoeba ar moiTxovs amas).
raRac ucnauroba da mistikuroba aleqsandre yazbegis gardacvalebasa da
dakrZalvasac axlavs. 1893 wlis 10 dekembers gardaicvala mwerali mixeilis
saavadmyofoSi da mxolod 19 dekembers miasveneben Tbilisidan mis cxedars mSobliur
stefanwmidaSi. jer saavadmyofos samlocveloSi gadauxdis mas panaSvids alaverdis
episkoposi besarioni, Semdeg ki qaSveTSi gadaasveneben. aqedan emSvidobeba mas qarTveli
sazogadoeba: akaki wereTeli, gr. abaSiZe, v. gunia... waikiTxaven vaJas da sxvaTa leqsebs.
TviTmxilvelni gaocebas ver faraven xalxis sayovelTao aqtiurobis gamo. TiTqos
mmarTveli reJimic cdilobs, dekembris uamindobis miuxedavad, mwerali rac SeiZleba
Sors - „gadakargul“ mSobliur kuTxeSi „daabrunos“. iqneb amitomac iCens TvalsaCino
aqtiurobas gadasvenebis organizebaSi centraluri Jandarmeria...
swored uamindobis gamo, gasvenebidan mxolod mesame dRes Caasveneben mwerlis
cxedars stefanwmidaSi. aq daikrZaleba igi, ZiriTadad adgilobrivTa garemocvaSi,
tradiciis dacviT, sadad da farisevluri fonis gareSe...
davubrundeT vaJas or miZRvnas:
„iveriam“ gardacvalebis meore dRes samZimriT amcno qveyanas didi mwerlis
aRsasruli. aqve daibeWda vaJas xsenebuli pirveli leqsi! vaJas meore leqss aqveynebs
iveriis is nomeri (1893, #276, 21 dekemberi), romelic Tbilisidanac cxedris gadasvenebas
iuwyeba. Tavad vaJa am dros TbilisSi ara Cans...
magram es faqtobrivi kiTxvebi meorexarisxovania imasTan SedarebiT, rasac
Cargleli brZenis gulis amoZaxili gveubneba. vcadoT Tanamimdevrulad gavadevnoT
Tvali teqstebs.
sruliad aSkaraa, rom es ori leqsi erTi gancdiT, erTi suliskveTebiTa da, rac
mTavaria, erTi sunTqviT aris Seqmnili. `erTi sunTqviTo~ rom vambobT, amaSi ara
mxolod erTian paTossa da identur ritmul qargas vgulisxmobT, aramed imasac, rom
TiToeuli maTgani TiTqos `erTi amosunTqviTaa~ naTqvami. es `erTi amosunTqva~
raodenobrivadac identuria, Tu gaviTvaliswinebT imas, rom meore leqsis pirveli
strofi ufro winaTqmaa leqsisa, vidre misi paradigmatuli nawili. davakvirdeT:
mwerlisadmi mimarTva (II pirSi Txroba), romelic ZiriTadi makonstruirebeli elementia
213
pirveli leqsisa, aq mxolod pirveli strofis Semdeg realizdeba. ai, ras ambobs II
leqsis I strofi, romelic TiTqos xelovnurad (da dagvianebiT) aris mimatebuli
azrobrivad dasrulebul leqsze:
mTasac euwya ambavi:
dakargva pirmSo Svilisa. gamoiRviZe, bunebav,
dro aRar aris Zilisa!
am leqsis Semdgomi ganviTareba gviCvenebs, rom es ar aris leqsis ZiriTadi
diskursi. sulac ar aRmoCndeba aqtualuri, Tu ra euwya mTas da arc is, Tu buneba ra
mdgomareobaSia. arcerTi es `elementi~ ar aris organuli am leqsebis
arqiteqtonikisaTvis.
zusti SedarebisaTvis paralelurad moviyvanT orive leqsis teqsts (pirvels -
ukve damowmebuli I strofis gareSe), oRond qronologiuris sapirispiro
TanmimdevrobiT:
a. m. yazbegis gastumrebis gamo
mogegebeba aragvi,
yvavilT dagifens gzazeda, d
xomici, uyvars dedasa
Svili damdgari cdazeda.
guls gagigrilebs niavi,
roca Sasdgebi mTazeda.
gauxardebaT qedebsa,
mkvdars mainc gnaxven TvaliTa,
uabjrod ar gaggzavnian,
wels Segimkoben xmaliTa.
gicnoben Tavis erTgulsa
cremliT morwyulis kvaliTa.
eqnebaT dasabarebi, d
Senc daiswavli, mgonia, d
ambavi imaT yofnisa,
ambavi dasaRonia.
axlos gyavs beri myinvari,
qed-mouxreli gmiria;
is ganugeSebs, mxolodis, d
rjuli ar gauwiria.
aleqsandre yazbegs
Svilo tanjulis qveynisav,
suli dahlie tanjviTa,
miuxval mama-papaTa
amoRebulis xanjriTa,
cremlad damdnaris guliTa,
daRlili mtrisa javriTa!..
javri tans nabdad gexveva,
cremli migyveba sagZlada
da trfoba Senis qveynisa
uqms da xeluyrels abjrada.
Tavs dgmuli eklis gvirgvini
ferxT-windaugde gmirebsa,
mamulisaTvis gamwydarTa
im saqarTvelos Svilebsa.
cocxlad imediT mcxovrebo,
gTxov, imaTac sce nugeSi!
piroba qarTvelebisa,
vgoneb, migyveba ubeSi!..
uCvene Seni kalami,
nawebi sisxlis gubeSi!
strofi, romelic pirobiTad CamovacileT pirvel leqss, erTgvari poeturi
remarkaa. am strofSi avtori mimarTavs mTis bunebas, romelmac `pirmSo Svili~ unda
miiRos. Semdgom ki `dispozicia~ mTlianad icvleba da mimarTvis adresati gardacvlili
mweralia - vaJa meore pirSi esaubreba aRsrulebul Tanamokalmes. am stilistikiT vaJas
orive leqsi Seesatyviseba glovis poeziis xalxur tradicias: `mgosanni glovisani~,
Cveulebisamebr, uSualo dialogSi `iwvevdnen~ datirebis adresats da gansadidebel
sityvebs `dauTvlidnen~ mas (datirebis erT-erT formas swored `daTvla~ erqva).
Tu aRniSnuli pirveli leqsis `remarkas~ ar gaviTvaliswinebT, es ori poeturi
teqsti struqturulad faqtobriv identuria: striqonTa raodenoba Tanabaria, erTnairia
strofuli dayofac (oTxi strofi TiToeulSi), oRond sxvaobs Tanamimdevroba
214
sxvadasxva zomis strofebisa: I leqsSi pirveli ori strofi eqvsstriqoniania, bolo
ori - oTxstriqoniani; meore leqsSi ki eqvsstriqoniani strofebi TavSi da boloSia
moqceuli, xolo oTxstriqonianebi - SuaSi (Sdr.: zemoT - Cveneuli dayofa).1
amdenad, gansxvaveba am or leqss Soris Sinaarsis planSi unda veZeboT. marTlac,
es leqsebi mwerlis orgvar `dabrunebas~ asaxavs: pirvel SemTxvevaSi mwerali sakuTar
mamapapeul mTebs ubrundeba da ukan imave gzas gaivlis, ra gziTac mieaxla did
mwerlobas. meore leqsis mixedviT ki asaxulia mwerlis Sesvla sulTa sasufevelSi.
I leqsis `siuJeti~:
1. pirveli aragvi xvdeba samSoblo mxareSi pativiT `dabrunebul~ gmirs:
`mogegebeba aragvi, yvavilT dagifens gzazeda...~
aSkaraa, igulisxmeba mTiuleTis xeoba da aragvi, romelic bunebrivad egeba gzad
xevisaken mimavals da sakadris pativsac miagebs. realur drosa da sivrceSi (mTiuleTi -
dekembris bolos), cxadia, win dasafeni yvavilebi ver iqneba, magram im maradisobis
gzaze, romelsac poeti warmosaxavs, aseTi pirobiToba realobaze metia da ~yvavilebis
dafena~ didebiT Semosvas mianiSnebs.
2. `xom ici, uyvars dedasa Svili damdgari cdazeda...~
aq dedad warmogvidgeba `yvavilT damfeni~ aragvis xeoba. deda dedaa, magram, mTis
wesisamebr, aq xazi gaesmis imas, rom `dedismieri~ dafaseba mxolod saxelisaTvis
mebrZol Svils xvdeba. xalxuri poeturi formuliT - `cdaze damdgari~ - es saxelis
mosaxveWad asparezze (Cveulebisamebr, sabrZolvelad) gasuli vaJkacia.
3. da, ai, aragvis xeobis didebiT gavlis Semdeg mwerali `Sedgeba~ mTaze - xevis
(anu jvris) uReltexilze:
`guls gagigrilebs niavi, roca Sasdgebi mTazeda.~
(am pasaJis meti ganzogadeba SesaZlebelia, magram ara aucilebeli).
4. mSobliuri mTebis sixarulis sagani is aris, rom, bolos da bolos,
daubrundaT monatrebuli Svili:
`gauxardebaT qedebsa, mkvdars mainc gnaxven TvaliTa...~
5. mSobliuri mTebi, ra Tqma unda, ise Seamkoben Svils, rogorc qveynisaTvis
Tavdadebul, saxelovan Svils Seefereba:
`uabjrod ar gaggzavnian, wels Segimkoben xmaliTa...~
es detali dasamaxsovrebelia: mwerali fasdeba ise, rogorc meomari, amitomac
`Seimkoba~ igi ara mwerlis ~iaraRiT~, aramed saomari saWurvliT.
6. Semdeg taepSi - SesaniSnavi poeturi xatiT - xazi gaesmis mwerlis ~mgloviare~
biografias; rac mTavaria, qveynis bedis gamo aris cremliT morwyuli mwerlis mier
ganvlili gza:
`gicnoben Tavis erTgulsa cremliT morwyulis kvaliTa...~
7. `eqnebaT dasabarebi, - Senc daiswavli, mgonia, - ambavi imaT yofnisa, ambavi
dasaRonia.~ maradisobaSi, winaprebTan mimaval saxelovan Svils dasaRonebel ambavs abareben
mSobeli mTebi. rad aris maTi yofa aseTi dasaRonebeli? cxadia, lelT Runiasa da
xevisberi goCas anderZisamebr, ara sazrdelis, aramed Tavisuflebis moklebis gamo...
8. dabolos, poetis sityviT, aRsrulebuli mwerali faqtobriv spetak myinvarTan
aris `gaTanabrebuli~; miniSnebulia isic, rac maT Soris saerToa - rjulis uRalatoba:
`axlos gyavs beri myinvari,
qed-mouxreli gmiria;
1 radganac vaJa, xalxuri tradiciisamebr, riTmis cvliT aregulirebs poeturi teqstis struqturas, bunebrivia, strofuli dayofisaTvis es umTavresi relevanturi niSani gamoviyenoT.
215
is ganugeSebs, mxolod is, -
rjuli ar gauwiria.~ II leqsSi Tavidanve ufro maRali registria aRebuli, aq saTqmelis vaJaseuli
poeturi Semzadeba (vTqvaT, bunebis gancda, rasac I leqsic misdevs) ar xdeba, pirdapir
glovis adresatis ~daundobeli~ SefasebiT iwyeba (rac organulia xalxuri
natirlebisaTvis):
1. `Svilo tanjulis qveynisav, suli dahlie tanjviTa...~
pirvelsave sityvebSi aqcentirebulia mwerlis tanjuli bedi (gavixsenoT pirveli
leqsis - `cremliT morwyulis kvaliTa~), magram ufro mniSvnelovania is, rom es tanjva
`tanjuli qveynis~ Svils ekuTvnis, rom qveynisa da misi erTguli Svilis bedi
ganuyofelia (tanjuli qveynis Rirseuli Svili dalxenili ver iqneba)...
2. aseve pirdapiri da uSualoa, xalxuri tradiciisamebr, mwerlis wardgoma
gardasul winaparTa winaSe:
`miuxval mama-papaTa amoRebulis xanjriTa,
cremlad damdnaris guliTa, daRlili mtrisa javriTa!..“ Cven kidev vnaxavT, rom `amoRebuli xanjliT~ mxolod mas SeuZlia Sesvla
sasufevelSi, vinc pirnaTlad ganvlo brZolis veli, vinc amqveyniuri vali pirnaTlad
moixada. amave dros, Sefaseba `daRlili mtrisa javriTa~ imaze miniSnebaa, rom,
marTalia, saglovi didebis adresatma xmalCaugeblad ibrZola, Tavisi misia aRasrula,
magram mtris javri jerac amosayrelia...
3. da, ai, es javri da dauwyveteli cremlis dena is erTaderTi `sagzalia~,
romelic mwerals saiqioSic Tan miaqvs:
`javri tans nabdad gexveva, cremli migyveba sagzlada...“
4. Semdgomi strofi didebuli suraTia gmiris didebiT wardgomisa mamuliSvilTa
marTal `samsjavroze~:
`Tavs dgmuli eklis gvirgvini ferxT-win daugde gmirebsa...“
5. `amoRebuli xanjrisa~ da `eklis gvirgvinis~ TanxlebiT ra mTavari saTqmeli
miaqvs axalSesvenebuls mamuliSvlebTan? es aris nugeSi imisa, rom qarTvelebs ar
daviwyebiaT vali mamulisa da fici Tavisuflebisa; `piroba qarTvelebisa~ - es
qarTvelTa ficis wignia uflisa da samSoblos winaSe:
`cocxlad imediT mcxovrebo, gTxov, imaTac sce nugeSi!
piroba qarTvelebisa, vgoneb migyveba ubeSi!..“ 6. bolos ki ukve uSualod Cndeba mwerlis didebis sazomi da `amoRebuli
xanjali~, rogorc mTavari niSani misi tanjuli, magram pirnaTeli cxovrebisa:
`uCvene Seni kalami, nawebi sisxlis gubeSi!~ leqsi iseve mosxletiTa da maRali tonalobiT mTavrdeba, rogoriTac daiwyo da
esec garkveulad xalxuri tradiciis gamoZaxilia. am azriT pirveli leqsi ufro
literaturuli niSnebis matarebelia, vidre es ukanaskneli. vfiqrobT, ar aris aucilebeli am leqsebis teqstobrivi da qveteqstobrivi
struqturis ufro metad gaSla da ganvrcoba. erTi ram aSkaraa: am leqsebs pirdapiri
kavSiri aqvs qarTuli xalxuri (kerZod, glovisa da sagmiro) poeziis tradiciebTan;
ufro zustad ki - vaJas mier SemoqmedebiT farze azidul, tradiciul kai ymis kultTan.
diax, am leqsebis mixedviT, aleqsandre yazbegi vaJasTvis, pirvel rigSi, kai ymaa.
vaJaseuli kai ymis kodeqsi xalxis tradiciuli RirebulebebiT sazrdoobs da,
imave dros, poetis mier sruliad axal simaRlezea ayvanili. vaJas mixedviT, kai ymis
tituli ekuTvnis yvela imas, visac upirvelesad sulis simtkice aqvs, vinc Zleulic ar
nebdeba, vinc mtris mZlavrebaze imarjvebs gansacdelTa daTmeniT, visac fers ver
ucvlis sikvdilis SiSi...
216
am azriT, kai ymaa TviT daWrili arwivi, romelic cal mxarze waferdebulic ki
ar nebdeba yvav-yornebs...
kai ymaa poeti, romelic ulmobel warmavlobas Sehbmia samkvdro-sasicocxlod:
`rac unda Wiri momkerZo,
bilwT ar Savekvri zaviTa, mcnebas ver Semacvlevineb
mozRvavebulis aviTa!~
amitomac ra gasakviria, Tu aleqsandre yazbegi `TanamebrZolisagan~ daitireba ise
Rirseulad da amaRlebulad, rogorc kai yma. namdvilad ekuTvnis `damaarseblisagan~ es
(„kai ymis“) tituli mas, vinc erTaderTi aRmoCnda maT Soris, visac pirdapir SeeZlo
mtrisTvis mteri ewodebina da moyvrisTvis moyvare da amiT qarTvelobisaTvis piri
moewminda!
raki vaJas leqsebi gamiznulad davanawevreT, Zneli ar iqneba ramdenime zusti
miniSneba gavakeToT misive poeturi saraindo kodeqsidan - `kai yma~:
`vina, vin aris kai yma?~ is, vinc:
1. „saxe-sisxlgadamdinari
tkivilsargamoityodes.“
2. „iqidgesxmal-amowvdili, sacZalaaRmarTshkvalavdes.
gabeCavebulssimarTles
usamarTlobasZalavdes.“ 3. „Tavissamarxad, sudrada
martosaxelsaswiravdes.“
4. „sworsfiqrsaZlevdesTem-sofels, cdunebaarasZiravdes.“
5. „suleTsSavidesxmliani
laRilaRisacxeniTa... qebauyivlongmirebma,
gadasrulebmaCveniTa.“
vfiqrobT, naTelia, Tu ra msoflxedvaa transformirebuli aleqsandre yazbegis
vaJaseul `datirebaSi~ (da am TvalsazrisiT aRniSnuli ori leqsi erTi mTliania).
magram am ori mwerlis (da `kai ymis~) Rrma Sinagani kavSiris Semdgomi ganviTarebis
mizniT aucilebelia gaviazroT aRniSnuli kodeqsis erTi upirobo piroba kai ymad
aRiarebisaTvis: tkivilis daTmena, gansacdelis daZleva, tanjviT amaRleba.
al. yazbegis gmirebi, ugamonaklisod, am savaldebulo gamocdas gaivlian da am
gamocdiT moimkian amqveyniur warmaval Sefasebasac da, rac mTavaria, saimsoflo
dafasebasac.
aq aris vaJasa da yazbegis gmirTa samyaros Sinagani naTesaoba.
xevisberis erTaderTi vaJi onise yovelmxriv sakargymod Semzadebuli Wabukia.
magram mis winaSe aRimarTa gansacdeli, romelTan WidilSic igi damarcxda.
is principebi, romelTa Sesaxebac zemoT iyo saubari, cxadia, onisemac Cinebulad
icis. amitomac zustad afasebs Tavis mdgomareobas gansacdelTan pirvelive Sejaxebis
dros:
`ulvaSi maqvs, qudi mxuravs da gulic unda dammorCildes!..~ magram erTia sityva (codna) da meore - misi Sesruleba (qmedeba). `ara viqm, codna
ras margebs filosofosTa brZnobisa?!~
217
rac mTavaria, es kodeqsi sisxlxorceulia kaiymobaSi daWarmagebuli goCasTvis,
romelic erTi dawuruli fraziT zustad eubneba yvelafers pirmSo Svils:
- gaxsovdes, visi gorisa xar da kaci ki tanjvisTvis aris gaCenili!
es fraza struqturulad rTuli Tanwyobili winadadebaa, magram Semadgenel
winadadebebs Soris azrobrivi kavSiri aseTive `Tanwyobis~ ar aris. iqneb amanac
ganapiroba, rom misi pirveli nawili sruliad damoukideblad iqca frTian
gamonaTqvamad.
mainc ras mianiSnebs xevisberis am mkacr sentenciaSi sityva `tanjva~?
nakleb savaraudoa, igi amaSi fizikur tanjvas, anu SesaZlo sasjels
gulisxmobdes (mianiSnebdes). logikuri operaciiTac ver miiReba amgvari daskvna.
sazogadod, ra aris tanjva da satanjveli?
civilizebuli (Semmecnebeli) adamianis gamocdilebiT, tanjvad moiazreba
adamianis xorcieli arsebobis brZola sulier (moralur) valdebulebebTan, tanjva
aris survilTa da grZnobaTa daZleva, gulis Widili gonebasTan, tanjva aris araerT
amsofliur gansacdelTan brZola...
tanjvis daTmena aris ara mxolod is, rom `saxe sisxlgadamdinari tkivils ar
gamoityodes~ da `kvdebodes - ara gminavdes~, aramed isic, rom `cduneba ara sZiravdes~
(da Tundac isic, rom `miZRvnilsa saufrososa amxanagebsve swiravdes~)...
sacTurTa gadalaxva, gansacdelTa daZleva - anu tanjviT amaRleba - ayalibebs
kacobriul mcnebaTa ZiriTad nawils.
amas mianiSnebs xevisberi goCa Svils bibliuri simkacriT.
gasaocari damTxvevaa gansacdelTa (tanjvaTa) da daTmenaTamaradiuli xatis - iobis -
(TviT)SegonebasTan:
„aramed kaci iSvebis salmobad, marTueni yanCisani maRalsa frinven (iob. 5,7).
„iobis wignis“ erT-erTi redaqciis axalqarTul versiaSi es muxli ase JRers:
„adamiani satanjvelad ibadeba da naperwklebiviT maRla miiswrafis.“
dokumenturad gaWirdeba dadgena, iyo Tu ara aleqsandre yazbegis SemoqmedebiTi
wyaro „iobis wigni“, magram iobis bibliuri figura rom mwerlisaTvis, sakuTarive
biografiidan gamomdinare, ucxo da ugrZnobeli ar unda yofiliyo, es aSkaraa.
onisem vera, magram avtorma srulad daicva xevisberis anderZis orive sentencia:
„gaxsovdes, visi gorisa xar!“
„adamiani ki tanjvisTvis aris gaCenili!“ amitomac amaRlda igi didebiT.
nakleb cnobil mweralsa da publicists mixeil boWoriSvils ekuTvnis sityvebi:
„...da Tu mravalTaTvis SeumCnevlad darCa sandros danaqadi: „Semoval
saqarTvelos karebSi didebiT“, aRaravis Sehparvia eWvi, rom igi didebiT gascilda
saqarTvelos, miuxedavad imisa, rom sagiJeTSi amoxda suli“.2
2 „qarTuli sityva“, #4, 1923.
218
Avtandil Arabuli
Ethics and Aesthetics of `Suffering” in Alexander Kazbegiks Works
Summary
The characters of Al. Kazbegiks works establish themselves in their living environment through the peril (suffering). For example, Onise from `Khevisberi Gocha” who is warned in the decisive moment by his father with the following words: `A man is born to suffer”.
As it seems, the comprehension of this admonition has deep roots and is related to the moral code of the mountain characters by the author.
This point is crucial in the assessment of the writerks deeds, e.g. the poems by Vazha-Pshavela dedicated to him.
219
giorgi gogolaSvili, filologiis mecnierebaTa doqtori, profesori
xaTuna yandaSvili, doqtoranti
mravalgzisobis gamoxatva kaxurSi
1999 wels Tsu gamomcemlobam gamosca ,,dokumentebi“ kaxeTis 1812 wlis ajanyebis
istoriisaTvis“. es aris ajanyebul kaxelTa saCivrebi da Cvenebebi (dakiTxvis oqmebi).
kaxeTis cnobili ajanyeba 1812 wlis ianvris bolos daiwyo da moicva mTeli
kaxeTi (qiziyi, Signi da gare kaxeTi). ajanyebis Caqrobis Semdeg mTavarmarTeblis markiz
pauliCis gadawyvetilebiT daiwyo ajanyebis gamomwvevi mizezebis Seswavla. Seiqmna
sagangebo komisia. Segrovda ocdaaTamde saCivari, aTeulobiT mowme daikiTxa. 1812 wlis
ivnisSi mTavarmarTebeli Seicvala, komisiam muSaoba Sewyvita da mopovebuli masalebi
peterburgSi gadaigzavna, Semdeg am masalam bina daido moskovis samxedro-istoriul
arqivSi. arqividan 1951 wels masala gadmowera da gamosacemad moamzada istorikosma
SoTa xanTaZem, gamosca kidec 1961 wels, Tumca ,,arasasurveli gamocema“ stambaSive
ganadgurda. 1999 wels SemTxveviT gadarCenili calis mixedviT xelaxali gamocema
moamzada istorikosma d. cincaZem. ,,dokumentebi“ sainteresoa ara marto istoriuli,
aramed enaTmecniereuli TvalsazrisiTac; kerZod, kaxuri dialeqtis istoriuli
viaTarebis gasarkvevad.
gamoqveynebuli dokumenturi masalis mixedviT irkveva, rom mTxrobelebi
Cveulebrivi glexebi arian, wera-kiTxvis ucodinari xalxi. maTze wignis gavlena
gamoricxulia, isini saubroben Cveulebrivi sasaubro eniT. Camwerebi sasuliero pirebi
arian, romlebsac zog SemTxvevaSi Sesabamisi ganaTleba aqvT miRebuli. masalis
gacnobisas aSkarad gamoikveTa anton I-is skolis gavlena marTlweraSi, magram arsebiTi
is aris, rom ambis gadmosacemad is morfologiuri formebi gamoiyeneba, romlebic
sworad aqvs miCneuli mTxrobels. Camweri morfologiur formebs ar cvlis. SeiZleba
teqsti fonetikuri TvalsazrisiT sando ar iyos, magram morfologiuri formebis
sandoobaSi Cven eWvs ver SevitanT.
Cven amjerad xolmeobiTis formebi gvainteresebs. ra viTarebaa amJamad
mravalgzisobis gamoxatvis TvalsazrisiT kaxur dialeqtSi:
qarTuli enis baris dialeqtTagan kaxuri dialeqtis qiziyuri kilokavi imiTaa
gamorCeuli, rom mravalgzisobis organuli warmoeba aq aris SemorCenili. Cveni
dakvirveba ZiriTadad emyareba qarTuli dialeqtologiis qrestomaTiasa 1 da a.
martirosvisa da gr. imnaiSvilis monografiSi2 warmodgenil teqstebSi.
rogorc aRvniSneT, qiziyur kilokavSi organuli warmoeba met-naklebad
SemorCenilia (rogorc miuTiTeben, umetesad ufrosi asakis mTqmelebTan); gare da Signi
kaxurSi xolmeobiTebis kvali Cans, Tumca ver vityviT, rom es morfologiuri kategoria
cocxalia.
qiziyurSi dasturdeba rogorc pirveli, ase meore xolmeobiTs formebi:
1 i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe. qarTuli dialeqtologia. t. I. Tbilisi, 1961. 2 a. martirosovi, gr. imnaiSvili. qarTuli enis kaxuri dialeqti. Tbilisi, 1956.
220
,,mama maifSvnetamdis Tvaleb, SaiCmuCnis da ityodis“ (dial. 222);
,,grZel miwebSica gvqondis miwa“ (dial. 214);
,,oTxas-xuTas cxvari kvyvandis er binaSi“ (dial. 167);
,,Saabian gaTenebi xan urem, mama-Svili dawvian nabdqveS, me gamimZRvarian urem wina,
TiTon ki xvrinamdnen“ (dial. 211).
Tumca amgvari masalidan Cans, rom mravalgzisobis morfologiuri gamoxatva
aRweriTi warmoebiT icvleba. ,,gamovlindeba iseTi SemTxvevebi, rodesac 1. xolmeobiTis
organul formebs daerTvis xolme nawilaki; 2. sxva mwkrivis formebTan erTad gvxvdeba
xolme nawilaki; 3. gamoiyeneba -ye / -ke nawilakTa saxesxvaobebi da 4. am mniSvenlobiT
gamoiyeneba uwyvetlis mwkirvi“. 3 daskvna qiziyuris mixedviT gakeTda. sxva kilokavebSi
organuli warmoeba TiTqmis aRar gvxvdeba.
,,xandaxan qari maÁtexamdis xolme xi tot da zampa gaÁcviodis dabla“ (213; 14);
,,koleqtivSi exla igeTi vazi maÁyavT, ro sam-oT rqaÁ aZlvenxolme“ (216,24);
,,yofila SamTxveva, ro Rvinobi da giorgobiTveSi puri milewnia xolme“ (215; 25);
,,mamaCemi ityodaye: batoni Cveni wina mxarSi, gurjaanSi kyvandao“ (19; 30);
,,me rogorc patara, vexveveike, xan ubeSi uZvrebike, xan yelze vexveveike mamaTils,
dedamTils, mazlebs da mulebs“ (26; 29).
arsebobs aram martirosovis gamokvleva ,,dialeqtizmebi XV- XVI saukuneebis
kaxuri istoriul sabuTebSi“. 4 istoriuli dokumentebis mixedviT saintereso daskvnebia
gakeTebuli, Tu ra viTareba gvqonda im periodis kaxur dialeqtSi. xolmeobiTis
organuli warmoebis Sesaxeb avtori mcire SeniSvnas akeTebs: ,,gvxvdeba II xolmeobiTis
formebi; mag: kacma coli gayidis da TavaT darCis“. 5 aq mxolod es erTi magaliTia
dasaxelebuli. rogorc Cans, avtoris mier Seswavlil sabuTebSi sxva magaliTi ar
dasturdeba. daskvna Sesabamisad is aris, rom XV-XVI saukuneebis kaxur dialeqtSi
xolmeobiTis organuli warmoeba iSviaTi faqtia. es daskvna kiTxvas aCens: Tu XX
saukuneSi xolmeobiTis organuli warmoeba faqtia, 4-5 saukuniT adrindel masalaSi es
faqti ugro metad unda iCendes Tavs.
am fonze Cveni sakvlevi masalis Cveneba gansakuTrebul mniSvnelobas iZens.
xolmeobiTi, rogorc morfologiuri kategoria cocxalia da aqtiurad gamoiyeneba
mTeli kaxeTis teritoriaze, ara aqvs mniSnveloba sad aris teqsti Cawerili, qiziySi,
gare kaxeTsa Tu SignikaxurSi. xolmeobiTs mwkrivebs yvelgan Tanabari sixSiriT
vxvdebiT mravalgzisobis gadmosacemad. sailustracio masalidan moviyvanT nimuSebs:
qiziyi: ,,kamiserisagan puri rom mogvarTvian, rogoriTac Cven erTmaneTSi
isyidebodes, srulebiT fasi ar mogvcian da iseTis litriT gvarTmevdian, rom
ToTxmeti litra kodaT miwyvian da begarasaganac Sewuxebulni viyaviT, romelsac xars
aRar SeZlis waReba“ (maRaro, nukriani);
,,roca imaTan mividiT da SavCivliT, ufro dids mwuxarebaSi migvcian raTa sTqvio“
(bodbe);
,,qiras dagvpirdian da mocema arsad iyvis“ (vaqiri);
,,Cven colebs Cven Tvalwin cian da Cven dagviWirian da Cven colebTan gvcian“
(jugaani);
,,vaSkaceb colebi waarTvian da TiTon daiWirian da unamusoT gaxdian“ (bodbisxevi)
3 x. yandaSvili. mravalgzisobis gamoxatva qarTuli enis kaxur dialeqtSi._ krebuli iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba. t. XXXIX. Tbilisi, 2011, gv. 202. 4 a. martirosovi. dialeqtizmebi XV-XVI saukuneebis kaxur istoriul sabuTebSi. krebuli iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba. t. IV. Tbilisi, 1953. 5 a. martirosovi. dialeqtizmebi XV-XVI saukuneebis kaxur istoriul sabuTebSi._ krebuli iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba. t. IV. Tbilisi, 1953, gv. 266.
221
Signikaxuri: ,,da odes mivarTmevdiT pursa, sams kaczed Cafs Rvinosa daTvrian da
sxva umjobesi Rvino iTxovian da ama siRaribesa Sina micemulni xalxni iSovnidnen
Rvinosa umjobesa, Semdgom sTxovian dedaTaganic mogvreTo“ (vejini, gurjaani);
,,ar iyo Cveni Sewyaleba, ra sagZali gvqondis SevsWamdiT da davrCebodiT mSierni“
(Telavis mazra);
,,kaci rom avaT gaxdeboda, cemas dauwyebdnen hstyuio da saca Ãari mokvdis, imis
magier uRelSi Cagvabemdnen“ (kardanaxi)
garekaxuri: ,,rac imaT gadarCis da qvevrSi CavasxemdiT isic qurdobiT agvixadian,
rac SeeZlebodaT waiRian da rac darCis sul miwiT aRavsian da wagvixdinian, rom
RvinoT aRar gamodgvadgis“ (kakabeTi)
am tipis magaliTebi ,,kaxeTis 1812 wlis ajanyebis dokumentebSi“ mravladaa.
TavisTavad teqstis Sinaarsi iseTia, swored mravalgzisobis gamomxatveli formebis
gamoyeneba xdeba aucilebeli. ase rom, am droisTvis kaxur dialeqtSi cocxalia
mravalgzisobis organuli warmoeba; Cveulebrivia I da II xolmeobiTebis gamoyeneba.
es daskvna rogor egueba XV-XVI saukuneebis masalis analizis Sedegad miRebul
daskvnas? winaaRmdegoba aris, magram am winaaRmdegobas axsna aqvs: is istoriuli
sabuTebi, romlis analizis safuZvlebzec iqna gamotanili daskvna, rogorc Cans, Tavisi
xasiaTiT im Sinaarsisaa, rom mravalgzisi moqmedebis gamomxatveli formebis gamoyeneba
ar iyo saWiro... es faqti imis dasturic aris, rom roca ama Tu im movlenis
gavrcelebaze anda gamoyenebis sixSireze vsaubrobT, yuradReba unda mivaqcioT
saanalizo masalis Sinaarss, daniSnulebas.
daskvnis saxiT SeiZleba vTqvaT, rom ,,kaxeTis 1812 wlis ajanyebis dokumentebi“
kaxuri dialeqtis istoriis sando wyaroa. es gansakuTrebiT iTqmis morfologiuri
faqtebisa da movlenebis Taobaze. konkretulad, am masalis mixedviT SeiZleba
davaskvnaT, rom mravalgzisobis morfologiuri kategoria kaxur dialeqtSi XIX
saukunis pirvel naxevarSi cocxalia; I da II xolmeobiTis mwkrivebis gamoyeneba
Cveulebrivi movlenaa.
Giorgi Gogolashvili
Khatuna Kandashvili
Expressing Recurrence in Kakhetian Summary
Recurrence is no longer expressed by means of the iterative screeves in the Kakhetian dialect of the Georgian language. It is mainly expressed by the descriptive means and the continual screeve. Just in Kizik accent the iterative screeves are preserved as a rest. The situation was different in the nineteenth century. The screeves of iterative were used in Outer Kakhetian, Inner Kakhetian and Kizik. Those days they were actively used to express recurrence.
222
Tea burWulaZe, filologiis doqtori
rTuli Sedgenilobis msazRvrel-sazRvrulis
formawarmoebisaTvis
msazRvrel-sazRvrulis sintaqsuri urTierToba samgvaria: SeTanxmebuli, marTuli
da marTul-SeTanxmebuli. es formebi qarTulSi sakmaodaa Seswavlili, magram zogi ram
mainc saWiroebs garkvevas an dazustebas. amjerad sakiTxi exeba iseT SemTxvevebs, roca
msazRvrelad gvaqvs garkveuli statusis aRmniSvneli ramdenimesityviani saxelwodebani.
samecniero literaturaSi tradiciulad gamoyofil erTgvar substantiur
gansazRvrebian winadadebaTa gverdiT gvxvdeba iseTisubstantiurgansazRvrebiani
konstruqciebic, romlebSic erTgvari wevrebi ar aris. mag., „es moxda romeliRac
TanamSromlis bavSvis dabadebis dReze“; „maTi Tujis zarbaznebis lulebis cqeras
araferi merCia“... aseT winadadebebSi substantiuri gansazRvrebebi
urTierTganmsazRvrelni arian. magaliTad, dRes gansazRvravs dabadebis, dabadebis –− bavSvis, bavSvis–−− TanamSromlis da a.S. aq eseni sazRvrulis (dRe) uSualo
gansazRvrebebi ki ara, aramed urTierTganmsazRvreli wevrebi arian. maSasadame, aq gvaqvs
marTul msazRvrelTa rigi.1
ra Tqma unda, aseT winadadebebs gamoyenebis Tavisi are gaaCnia, rac
stilistikuradaa Sepirobebuli. substantiur gansazRvrebaTa prepoziciuli rigi
msazRvrelTa Sinaarsobriv orazrovnebas Tavidan agvacilebs2.
msazRvrelis erT-erTi saxea danarTic, e.i. arsebiTi saxeli, romelic meore
arsebiTs sazRvravs, Cveulebriv sakuTars. 3 xazgasasmelia isic, rom
urTierTganmsazRvrel wevrTa gverdiT SeiZleba iyos e.w. substantiuri danarTi,
romelic warmoSobiT TviTaa substantiuri gansazRvreba. aseTi danarTi araa
gamoyofili da amiT, TiTqosda, iqmneba urTierTgansazRvrebian sintagmaTa mTeli jaWvi.
Tanac, arsebiTi saxeli da msazRvreli arsebiTi saxeli (danarTi) iseTsave
damokidebulebaSi arian erTmaneTTan, rogorSic Cveulebrivi msazRvrel-sazRvruli.4
aRniSnulia, rom Sesityvebis wevrebi ibrunvian sxvadasxvagvarad imisda mixedviT,
Tu rogor jgufdebian isini sintaqsurad. magaliTad, SesityvebaSi didi xis toti aris
gansazRvreba marTuli msazRvrelisa (didi xis), Tu sazRvrulisa (didi toti). Tu didi
marTul msazRvrels gansazRvravs, SeTanxmebulia, masTan aRar ibrunvis (didi xis toti,
didi xis totma...), xolo, Tu didi sazRvrulis (toti) msazRvrelia da pirvel adgilze
dgas, ibrunvis (didma xis totma). 5 aqedan Cans, rom am ori gansxvavebuli tipis
1 T. burWulaZe. erTi saxis urTierTganmsazRvrel wevrTa Sesaxeb._ saenaTmecniero Ziebani. IX. Tbilisi, 1999, gv. 85. 2 l. leJava. msazRvrelTa rigi ramdenime araerTgvar msazRvrelebian SesityvebaSi._krebuli qarTuli sityvis kulturis sakiTxebi. wigni pirveli. Tbilisi, 1972, gv. 91. 3 akaki SaniZe. Txzulebani. III. 1980, Tbilisi, gv.88. 4 n. cqitiSvili. danarTis ZiriTadi stilistikuri funqciebi da marTlwerasTan dakavSirebuli zogi sakiTxi._ krebuli qarTuli sityvis kulturis sakiTxebi. wigni mexuTe. Tbilisi, 1983, gv. 113. 5 l. leJava. msazRvrelTa rigi ramdenime araerTgvar msazRvrelebian SesityvebaSi._ krebuli qarTuli sityvis kulturis sakiTxebi. wigni pirveli. Tbilisi, 1972, gv. 78.
223
Sesityvebis sruli formaluri damTxveva gvaqvs saxelobiT, naTesaobiTsa da moqmedebiT
brunvebSi. rac Seexeba sxva brunvebs, isini atributuli msazRvrelis brunvis niSnebiT
am ori tipis Sesityvebis garCevis SesaZleblobas qmnian.
dakvirvebam aCvena, rom azrobrivi bundovaneba da orazrovneba msgavs
SemTxvevebSi enaSi mowesrigda imis meSveobiT, rom gamonaTqvamebi dajgufda garkveuli
wesis mixedviT. erTi mxriv, aris Sesityvebebi, romlebic garkveul simyares iCenen, ar
iTiSebian da maT SeTanxmebuli msazRvrelis win dasvamen xolme, meore mxriv ki
gamonaTqvamebi, romelTac aseTi simyare ar gaaCniaT, iTiSebian da atributul,
SeTanxmebul msazRvrels SuaSi CarTaven.6
zogadad, naTesaobiTSi marTuli gansazRvreba ganxilulia araerT mkvlevarTa
SromaSi (v. Tofuria, a. kiziria, l. leJava...). Tumca substantiur gansazRvrebaze
dakvirvebam zogi Taviseburebani warmoaCina da Cveni yuradRebac miipyro.
rogorc aRvniSneT, qarTulSi xSirad gamoiyeneba iseTi sintaqsuri
konstruqciebi, roca msazRvrelad gvaqvs garkveuli statusis aRmniSvneli
ramdenimesityviani saxelwodebani. magaliTad: arasamewarmeo (arakomerciuli) iuridiuli
piri `kulturis centri~, sajaro samarTlis iuridiuli piri `mewarmeobis ganviTarebis
saagento”, SezRuduli pasuxismgeblobis sazogadoeba `eleqtronika~ da sxv.
sirTules qmnis aseTi tipis msazRvrel sazRvrulis brunvaSi SeTanxmebisa da
Tandebul darTuli formebis marTlweris sakiTxebi. msgavsi winadadebebis xvadasxvada
werilobiT gvxvdeba rogorc oficialur dokumentebSi, ise presaSi.
magaliTisaTvis Tavdapirvelad warmovadgenT naTesaobiT brunvisformian
Sesityvebebs: arasamewarmeo (arakomerciuli) iuridiuli piri `kulturis centris”
Sromis Sinaganawesi, arasamewarmeo (arakomerciuli) iuridiuli piris `kulturis
centris” Sromis Sinaganawesi, arasamewarmeo (arakomerciul) iuridiul pir `kulturis
centris” Sromis Sinaganawesi... aseTi formebi xSiria aseve sakanonmdeblo saxis
dokumentebSi (dadgenilebebi, gankargulebebi, brZanebulebebi...): „sajaro samarTlis
iuridiuli piris – mewarmeobis ganviTarebis saagentos mier saxelmwifo Sesyidvis
gamartivebuli Sesyidvis saSualebiT ganxorcielebis Sesaxeb“ (gankarguleba #130, 2015
w. 5 Tebervali); sajaro samarTlis iuridiul pir–saxelmwifo Sesyidvebis saagentos
Tavmjdomaris 2011 wlis 7 aprilis №9 brZanebiT damtkicebuli wesis me-19 muxlis me-12
punqtis Sesabamisad, am gankargulebis pirveli punqtiT gaTvaliswinebul SesyidvasTan
dakavSirebiT gasaformebeli xelSekrulebebis mimarT ar gavrceldes zemoaRniSnuli
brZanebiT damtkicebuli wesis me-19 muxlis me-7 punqtiT dadgenili moTxovna”
(dadgenileba #331, 2015 wlis 23 Tebervali); „saqarTvelos mTavrobis saxeliT
xelmoweris uflebamosileba mieniWos saqarTvelos finansTa saministros sajaro
samarTlis iuridiuli piris safinanso-analitikuri samsaxuris ufross giorgi
kurtaniZes“ (brZanebuleba #2666, 2014 wlis 31 dekemberi)...
cxadia, aq gamoikveTeba dasaxelebuli agebulebis msazRvrel-sazRvrulis sxva
brunvebSi SeTanxmeba-Sewyobis sakiTxebic. Cans, rom garda azrobrivi bundovanebisa, aq
aseve stilia gasamarTi da dasaxvewi. TviTon dasaxelebul formaTa warmoebis
dadasturebuli siWrelec miuTiTebs araerTgvarovnebaze.
vfiqrobT, msgavsi agebulebis mqone msazRvrel-sazRvrulis urTierTobisas
upiratesoba unda mivaniWoT iseT konstruqcias, roca ramdenimesityviani msazRvreli
brunvaSi eTanxmeba aseve ramdenimesityvian sazRvruls. mxolod, mTliani konteqstis
6 l. leJava. msazRvrelTa rigi ramdenime araerTgvar msazRvrelebian SesityvebaSi._ krebuli qarTuli sityvis kulturis sakiTxebi. wigni pirveli. Tbilisi, 1972, gv. 80-81.
224
gaTvaliswinebiT saWiro xdeba maT Soris tires dasma. paradigma ki aseTi saxiT
warmogvidgeba:
arasamewarmeo (arakomerciuli) iuridiuli piri – „kulturis centri”
arasamewarmeo (arakomerciulma) iuridiulma pirma – „kulturis centrma”
arasamewarmeo (arakomerciul) iuridiul pirs – „kulturis centrs”
arasamewarmeo (arakomerciuli) iuridiuli piris – „kulturis centris
arasamewarmeo (arakomerciuli) iuridiuli piriT – „kulturis centriT”
arasamewarmeo (arakomerciul) iuridiul pirad – „kulturis centrad”
msgavsi formawarmoeba iqneba ssip, Sps da sxva msgavsi statusis Semcvel
ramdenimewevrian saxelwodebebTanac:
sajaro samarTlis iuridiuli piri – „mewarmeobis ganviTarebis saagento“
sajaro samarTlis iuridiulma pirma – „mewarmeobis ganviTarebis saagentom“
sajaro samarTlis iuridiul pirs – „mewarmeobis ganviTarebis saagentos“
sajaro samarTlis iuridiuli piris – „mewarmeobis ganviTarebis saagentos“
sajaro samarTlis iuridiuli piriT – „mewarmeobis ganviTarebis saagentoTi“
sajaro samarTlis iuridiul pir – „mewarmeobis ganviTarebis saagentod“
moyvanil formebSi CvenTvis kompaniebis, dawesebulebebis ramdenimewevriani
saxelwodeba danarTi araa, is substantiuri sazRvrulis tipia da amitom ibrunvis ise,
rogorc Cveulebrivi msazRvrel-sazRvruli. raki sirTules swored ramdenimewevriani
Sesityvebebi qmnis, amitom agebulebis gasamartiveblad, azris cxadad gadmosacemad
tires gamoyenebaa marTebuli – mijnavs or rTul saxelwodebas da is ufro naTlad
aRsaqmels xdis mTlian konstruqcias.
rac Seexeba am rigis msazRvrel-sazRvrulis TandebuldarTul formebs, aqac
sxvadasxva forma dasturdeba: arasamewarmeo (arakomerciul) iuridiul pirSi
„kulturis centrSi” dasaqmebuli, arasamewarmeo (arakomerciuli) iuridiul pir
„kulturis centrSi” dasaqmebuli, arasamewarmeo (arakomerciuli) iuridiuli piris
„kulturis centrSi” dasaqmebuli, arasamewarmeo (arakomerciuli) iuridiul pir
„kulturis centrSi” dasaqmebulSi... aseTi formebic xSiria sakanonmdeblo saxis
dokumentebSi: „sajaro samarTlis iuridiul pir – sursaTis erovnul saagentoSi
ganxorciledes msxvilfexa saqonlis identifikacia-regisracia...” (dadgenileba №367 4
ivnisi); „am dadgenilebis moqmedebidan 5 dRis vadaSi uzrunvelyos... gadacema
saministros saxelmwifo kontrols daqvemdebarebuli sajaro samarTlis iuridiuli
pirisaTvis socialuri momsaxurebis saagentosaTvis“ (gankarguleba №39, 2015 wlis 5
Tebervali)...
aseTi formawarmoeba gansakuTrebiT rTulia, radgan isedac sintaqsurad
gadatvirTul konstruqciebs Tan erTvis Tandebulebi. unda aRvniSnoT isic, rom
dasaxelebul formebSi uTuod unda gaviTvaliswinoT mTliani konteqsti. erTi
SexedviT, mxolod sazRvrulis Tandebuliani formebiT warmoeba SeiZleba stilurad
marTebuli yofiliyo: arasamewarmeo (arakomerciul) iuridiul pir – „kulturis
centrSi”, arasamewarmeo (arakomerciul) iuridiul pir – „kulturis centrTan”, an
kidev, arasamewarmeo (arakomerciul) iuridiul pir – „kulturis centrisTvis” −– anu
msazRvrelis bolo wevri fuZis saxiT warmogvedgina, xolo sazRvruli –−
TandebuldarTuli formiT. Tumca, vfiqrobT, roca mas mTliani konteqstiT gaviazrebT,
gaumarTavi iqneba: arasamewarmeo (arakomerciul) iuridiul pir – „kulturis centrTan”
arsebuli xarjTaRricxva, arasamewarmeo (arakomerciul) iuridiul pir – „kulturis
centrisTvis” dadgindes...
Cveni rekomendacia aseTia – Tandebuli daerTos msazRvrelsac da sazRvrulsac,
oRond maT Soris tire aucilebelia Sinaarsobriv-stilistikuri gamarTulobisa da
225
rTuli dasaxelebebis gamijvnisaTvis. garda amisa, aseTi formawarmoebisas daculia
erTgvarovneba yvela TandebuldarTuli formebis SemTxvevaSic:
arasamewarmeo (arakomerciul) iuridiul pirSi – „kulturis centrSi”
dasaqmebuli pirebi;
arasamewarmeo (arakomerciul) iuridiul pirze – „kulturis centrze”
mogaxsenebT;
arasamewarmeo (arakomerciul) iuridiul pirTan – „kulturis centrTan”
arsebuli xarjTaRricxva;
arasamewarmeo (arakomerciuli) iuridiuli pirisaTvis – „kulturis centrisTvis”
dadgindes.
Tea Burchuladze
Towards the formation of compound determinandum-determinatum
Summary
Georgian often uses such syntactic constructions when the names containing several words denoting a
certain status occur as a determinandum. Complication is made by the problem of agreement of typical determinandum-determinatum in a case as well as spelling of the forms with postpositions. I believe that in agreement of typical determinandum-determinatum a priority should be given to such a construction when a determinandum containing several words coordinates in case with a determinatum containing several words. Considering the entire context, it is required to put a dash between them. As regard the forms with postpositions, my recommendation is thus: a postposition should be added to a determinandum as well as determinatum, but a dash is required between them in order to make contents and stylistics well-done and to demarcate compound names. Additionally, similar forms with postposition are formed similarly, as well.
226
levan beburiSvili, doqtoranti
ori simarTlis sakiTxi vaJa-fSavelas
„stumar-maspinZelSi“
Cvens literaturaTmcodneobaSi samarTlianadaa aRiarebuli, rom vaJa-fSavelas
Semoqmedebis erT uZiriTades sakiTxad pirovnebisa da sazogadoebis urTierToba
gvevlineba. aRniSnuli problema gansakuTrebuli simwvaviTaa dasmuli poema „stumar-
maspinZelSi“, Tumca kritikosTa erTi nawili miiCnevs, rom pirovnebisa da sazogadoebis
urTierTobis fonze nawarmoebSi arsebiTad gadmocemulia or simarTles Soris
moqceuli adamianistragedia. pirovnebisa da sazogadoebis dapirispireba ki
ganpirobebulia urTierTSeuTavsebeli, savaldebulo zneobrivi normebis konfliqtiT.
aseT Sexedulebas gamoTqvams iseTi avtoritetuli kritikosi, rogoricaa akaki baqraZe.
misi azriT, „vaJa-fSavelas sam poemaSi _ „stumar-maspinZeli, „aluda qeTelauri“ da
„gvelis mWameli“ _ daxatulia or simarTles Soris moqceuli adamianis tragedia“. 1
ufro detalurad ki kritikosi amgvarad aanalizebs nawarmoebSi wamoWril konfliqts:
„erTmaneTs daupirispirda ori zneobrivi wesi _ stumar-maspinZloba da SurisZieba.
orive, rogorc sazogadoebis, ise pirovnebis mier Tanabrad aris aRiarebuli... ra unda
hqnas, erTi mxriv, joyolam da, meore mxriv, sazogadoebam? orive adaTis dacva
SeuZlebeli da gamoricxulia... joyolam (pirovnebam) stumar-maspinZlobis wesis dacva
arCia, sazogadoebam _ SurisZiebisa. dairRva harmonia. ori simarTle daejaxa erTmaneTs.
marTalia joyola, igi icavs stumar-maspinZlobis adaTs, mtyuania joyola _ igi arRvevs
SurisZiebis adaTs. marTalia sazogadoebac. igi icavs SurisZiebis adaTs. mtyuania
sazogadoebac. igi arRvevs stumar-maspinZlobis adaTs. ori simarTlis da ori
simtyuanis brZolisas gaimarjva sazogadoebam“. 2 akaki baqraZe imasac sagangebod
akonkretebs, rom marTalia, sazogadoeba imarjvebs fizikurad, magram zneobrivi
gamarjveba pirovnebas rCeba.
imave Sexedulebas aviTarebs zaza SaTiriSvilic: „stumar-maspinZlisa“ da `aluda
qeTelauris~ saerTo Tema pirovnebisa da sazogadoebis konfliqtia. magram saqme isaa,
rom, magaliTad, „stumar-maspinZelSi“ erTmaneTs upirispirdeba ara „koleqtiuri“ da
„individualuri~, ara pirovneba da sazogadoeba (Temi), aramed ori kanoni stumar-
maspinZlobis „wesi“ (ojaxis kanoni) da „wesi“ sisxlis aRebisa (Temis kanoni). joyola da
aRaza icaven erT wess, xolo Temi meores da, cxadia, rom (rogorc WeSmarit
tragediaSi), orive mxare marTalia“.3
kritikosis azriT, nawarmoebSi ganviTarebuli konfliqtebi calmxrivad
Sesrulebuli movaleobebis Sedegia: „stumar-maspinZelSi“ sami konfliqtia: joyola
upirispirdeba Tems, anu stumar-maspinZloba upirispirdeba sisxlis aRebas; aRazasagan
zviadauris datireba aseve, upirispirdeba Temis kanons, xolo sul bolos, joyola isev
upirispirdeba Tems, radgan „marto brZola“ saxlis, ojaxis, anu sakuTari Rirsebis
1 a. baqraZe. adamiani da ori simarTle._ Jurnali „skola da cxovreba“, 1983, N 8, gv. 51. 2 a. baqraZe. rwmena. Tbilisi, 1990, gv. 194. 3 z. SaTiriSvili. vaJa-fSavela da poeziis sawyisi._ Jurnali „Cveni mwerloba“, 2006, N13, gv. 28.
227
dacvaa, xolo Temi, cxadia, sxvagvarad fiqrobs. samive SemTxvevaSi marTalia orive
mxare, radgan orive mxare oden erT „wess“, erT kanons icavs da aRasrulebs“.4
zemoT motanil SefasebebSi xazgasmulia is garemoeba, rom orive mxare (joyolac
da Temic) icavs mxolod erT savaldebulo adaTobriv normas (joyola _ stumar
maspinZlobis wess, Temi _ SurisZiebis adaTs) rac ganpirobebulia imiT, rom msgavs
viTarebaSi orive adaTis dacva gamoricxulia. aq igulisxmeba isic, rom adaTobrivi
samarTlis mixedviT, araa gansazRvruli, Tu romel zneobriv Cveulebas eniWeba
upiratesoba msgavs SemTxvevaSi. aqedan gamomdinare, midian im daskvnamde, rom orive
mxares aqvs sakuTari simarTle. aRniSnuli mosazrebis sisworis dasadgenad unda
gairkves, ramdenad Tanmimdevrulia erTi mxriv, joyola, xolo meore mxriv _ Temi
kanonTa aRsrulebisas, marTlac dgas nawarmoebSi eTikuri dilema, Tu SesaZlebeli iyo
imgvarad moqceva, rom adaTobrivi samarTlis normebi ar darRveuliyo?
joyolas daxasiaTebisas miuTiTeben, rom igi upirispirdeba Tems, ramdenadac jer
maspinZlobas uwevs mters, Semdeg ki uaryofs sisxlis aRebis adaTs. g. qiqoZis mixedviT,
Temis poziciidan joyola moRalatea umTavresad imis gamo, rom mters maspinZlobs:
„vaJas gmirebis ubedureba iwyeba im wuTidan, roca isini scdiloben gadalaxon
bunebrivi da aTaswlovani tradiciebiT ganmtkicebuli sazogadoebrivi sazRvrebi...
tragikulia joyolasa da aRazas bedi „stumar-maspinZelSi“: maT uRalates TavianT Tems
da qistebis mosisxle mters maspinZloba da Wirisufloba gauwies“.5
upirveles yovlisa, unda gairkves, ramdenad ibrZvis joyola aTaswlovani
tradiciis (sisxlis aRebis) winaaRmdeg da SeiZleba CaiTvalos Tu ara igi moRalated
Temis poziciidan imis gamo, rom mters umaspinZla.
iuridiuli ganmartebis mixedviT, Ralati adamianis Segnebuli, gacnobierebuli,
winaswarganzraxuli saqcielia. Sesabamisad, joyolas Ralatze im SemTxvevaSi
SeiZleboda saubari, zviadauris vinaoba rom scodnonda da mainc stumrad daepatiJa igi.
nawarmoebSi ki moqmedeba imgvarad viTardeba, rom joyola misdauneburad, winaswari
ganxraxvis gareSe maspinZlobs mters. Tavis mxriv, qistebmac SesaniSnavad ician, rom
joyola ar aris moRalate da ubralod ver scnobs zviadaurs. maspinZlisagan gasuli
„drouli kaci“ ase xsnis joyolas saqciels:
„qistebo, Cveni mosisxle
Semogvepara RamiTa.
sCans, ro joyola ver icnobs,
ar unaxia TvaliTa
eg Cveni amomgdebeli,
Cveni mrbeveli ZaliTa“;
erTi sityviT, araviTari safuZveli ar gvaqvs, visaubroT joyolas mier Temis
Ralatze imis gamo, rom igi zviadaurs maspinZlobs. meore sakiTxia is, Tu ramdenad
upirispirdeba joyola sisxlis aRebis adaTs saerTod.
nawarmoebis Sesavlidanve vigebT, rom joyola araTu uaryofs sisxlis aRebis
adaTs, aramed sworedac rom SurisZiebis grZnobiT aRvsili daexeteba wyvdiadSi: „Zmis
mkvlelis sisxli swyuria, kaci ram modis gzazeda.“ arsad upirispirdeba joyola
SurisZiebis wess Semdegac. mas sruliadac ar aqvs miswrafeba romelime adaTis
darRvevisaken, ubralod Tanmimdevrulobis dacvis momxrea, rodesac eubneba musas: „me
gTxov gauSva, musao, nu stanjav udierada, roca gascdeba Cems ojaxs, iq moepyariT
avada“. samarTlianad aRniSnavs grigol kiknaZe: „joyola am SemTxvevaSic cnobs im
4 zaza SaTiriSvili.vaJa-fSavela da poeziis sawyisi._ Jurnali „Cveni mwerloba“, 2006, N13, gv. 28. 5 g. qiqoZe.. werilebi xelovnebaze. Tbilisi, 1936, gv. 50.
228
adaTs, romlis Tanaxmad ojaxidan gasuli stumris mimarT isev ZalaSi Sedis
sisxlisaRebis moTxovna. ase rom, joyola savsebiT Tanmimdevrulia adaTebis dacvis
TvalsazrisiT“.6
miuxedavad amisa, rogorc aRiniSna, miuTiTeben, rom marTalia, TemSi arsebobs
erTi mxriv, stumris xelSeuxeblobis moTxovna, xolo meore mxriv, SurisZiebis adaTi,
magram ar aris cxadad dadgenili, romel maTgans eniWeba upiratesoba im SemTxvevaSi,
roca mteria stumrad; rogor unda moiqces am dros maspinZeli, romeli adaTi unda
daicvas man, stumar-maspinZlobis, Tu sisxlis aRebis?
sinamdvileSi, vaJa-fSavelas gmirebisaTvis SesaniSnavad aris cnobili, Tu romel
adaTs unda misdios am dros maspinZelma. am SemTxvevaSi upiratesoba eniWeba
stumarmaspinZlobas. es mTielTa uzogadesi kanonia. aRniSnuli garemoeba kargad Cans
vaJa-fSavelas poemaSi „sisxlis Zieba“. nawarmoebis mTavari personaJi qiCiri apirebs, rom
mosisxle mters, aslans estumros. miuxedavad imisa, rom is SesaniSnavad icnobs
maspinZlis mzakvrul bunebas, mainc Znelad warmoudgenia, rom iseTi znewamxdari kacic
ki, rogoricaa aslani, gabedavs da daarRvevs stumar-maspinZlobis uwmindes movaleobas
da ojaxSi misul mowinaaRmdegeze xels aRmarTavs:
„me ki Cvens, CerqezT rjulzeda
saxlSi miuval Zmurada!..
arc me meqneba sanaRvlod,
arc Tavi dakargulada.
saRmrTo wess rogor daarRvevs,
isec gafuWda srulada?!“
mas Semdeg, rac aslani daarRvevs adaTs da stumrad misul mters Seipyrobs,
qiCiri sTxovs mas, rom ar gaaxmauros Tavisi uRirsi saqcieli, radgan adaTisadmi
esoden upativcemulo mopyrobis magaliTi xalxze araerTgvarovan zegavlenas moaxdens:
„nu gaagoneb CerqezTa,
rom momatyue zaviTa,
nu wahryvni moZmeT bunebas
Sxam-sawamlaviT, aviTa.
es Cveuleba mtkiced gvaqvs:
wmindad Senaxva kerisa,
pirobis daurRvevloba,
Zmad Sin Senaxva mterisa.“
Tavis eTnografiul werilSi „xevsurebi“, vaJa-fSavela xevsurTa wes-Cveulebis
daxasiaTebisas cxadad miuTiTebs, rom mTielis ojaxSi stumris xelSeuxebeloba
nebismier SemTxvevaSi saguldagulodaa daculi: „stumari xevsuris saxlSi
xelSeuxebelia. stumris mosisxle mters, maspinZlis mezobelic, Tunda Zmac rom iyos,
ar SeuZlian stumars xma gasces; Tu ki vinme gakadnierda, maSin TviTon maspinZeli
gascems pasuxs stumris modaves, sisxlis daqcevasac ar daerideba, oRond stumari
Seuracxyofisagan daicvas.“ 7 zemoT motanili magaliTebi ueWvelad cxadyofs im
garemoebas, rom stumris xelSeuxebloba mTielTaTvis „saRmrTo wesia“. Rirseuli kaci
arasodes umuxTlebs stumars, Tundac igi mosisxle mteri iyos. es garemoeba xalxur
poeziaSic saTanadod aris asaxuli.
6 g. kiknaZe. Txzulebani. t. 1. Tbilisi, 2005, gv. 130-131. 7 vaJa fSavela. eTnografiuli werilebi. Tbilisi, 1937, gv. 118.
229
erTi sityviT, mas Semdeg, rac mteri ojaxis zRurbls gadakveTda, rogorc
stumari, upiratesoba eniWeboda stumarmaspinZlobis wess da mis mimarT moqmedebas
wyvetda SurisZiebis adaTi. igi ZalaSi Sedioda mxolod maspinZlis ojaxis datovebis
Semdeg. maSasadame, darwmunebiT SeiZleba iTqvas, rom joyola alxastaisZe sruliad
Tanmimdevrulad iqceva da misi mxridan raime valdebulebis Seusruleblobis (anda
calmxrivobis) Taobaze saubari gaumarTlebelia.
sinamdvileSi sakuTar adaTs aq Tavad Temi arRvevs. Tundac is faqti, rom qistebi
cdiloben malulad daatyvevon joyolas stumari, ukve cxadad miuTiTebs, rom maT aqvT
danaSaulis grZnoba. Temi ver iTmens, mtris sisxli swyuria da joyolas ojaxis
Rirsebis Seuracxyofis xarjze surs sawadelis miRweva. samarTlianad SeniSnavs daviT
wowkolauri: „Temi TviTneburad iqceva, roca joyolas Tavisi gadawyvetilebis Sesaxeb
arafers amcnobs. piriqiT, joyolas ojaxSi migzavnil moTvalTvales Temi avalebs, rom
„soflis ganzraxva ara gziT mas ar Caugdos yurada.“ bunebrivad dgeba kiTxva: ratom
umalaven joyolas TavianT mizans? cxadia, imitom, rom adaTis darRvevas apireben.“8 Tu
sisxlis aRebis adaTs iseTive Zala hqonda, rogorc stumarmaspinZlobis tradicias,
maSin qistebs unda ecnobebinaT joyolasTvis zviadauris vinaoba da am SemTxvevaSi
joyolas SurisZiebas veravin daaswrebda, radgan masze metad aravis `swyuroda Zmis
mkvlelis sisxli~. magram saqmec isaa, rom radgan stumarmaspinZloba aRemateboda
sisxlis aRebis adaTs, qistebma kargad icodnen, joyola ar uRalatebda sauflo wess
da stumrad myof mowinaaRmdegeze xels ar aRmarTavda.
gansakuTrebuli sicxadiT is garemoeba, Tu vis mxaresaa am viTarebaSi simarTle,
Cans joyolasa da musas sityvieri dapirispirebis dros. joyola sruliad
samarTlianad adanaSaulebs TanamoZmeebs sakuTari rjulis ugulebelyofasa da sauflo
wesis gatexvaSi:
„– ras sCadiT? – SemouZaxa: –
vis stumars hboWavT TokiTa?
rad stexT sauflo Cvens wessa,
Tavs lafs rad masxamT kokiTa?..
vis gauyidav stumari?
qisteTs sad Tqmula ambada?..
Tvis rjuli dagviwyebiaT,
mitom iqceviT mcdarada;“
im SemTxvevaSi, Tu Temsac aqvs Tavisi simarTle, rogorc amas kritikosebi
aRniSnaven, maSin joyolas mier naxseneb „sauflo wess“ mocemul SemTxvevaSi qistebma
sxva „sauflo wesi“ unda daupirispiron, magram imis gamo, rom isini adaTis damrRvevni
arian, ver axerxeben joyolas winaaRmdeg raime zneobrivi argumentis motanas. maTi
erTaderTi sabuTi Zalaa, Temis erTpirovnuli gadawyvetileba:
„Sen da Sens stumars, orives
erTad gadgisvriT beqiTa.
Tems rac swadian, mas izams
Tavis Temobis wesiTa...
Senac amasTan SagkonavT,
Temis pirs rom stex, Tavxedo!
Cvenis narCevis darRveva
Sen rogor unda gahbedo?“
8 d. wowkolauri. vaJa-fSavelas Teoriul-literaturuli naazrevi. Tbilisi, 2008, gv. 227-228.
230
erTi sityviT, joyolas adanaSauleben „Temis piris gatexvasa“ da umravlesobis
TanxmobiT miRebuli erTiani gadawyvetilebisadmi daumorCileblobaSi. TemisaTvis am
SemTxvevaSi uzenaesi avtoriteti „sauflo wesi“ ki ar aris, aramed _ sakuTari Tavi
(„Tems rac swadian, mas izams Tavis Temobis wesiTa“). Temi ise cvlis kanons, rogorc
mocemul situaciaSi awyobs, anu iyenebs SerCeviT samarTals. uzenaes avtoritetad ki
gamocxadebulia umravlesobis, Tanamedrove terminiT rom vTqvaT „demokratiuli“ neba.
amitomac ar SeuZliaT qistebs, rom joyolas daupirispiron myari zneobrivi Tu
samarTlebrivi argumenti. Temis moqmedebis principi SeiZleba Sefasdes, rogorc
moraluri relativizmi, eTikuri poziciis cvla situaciisda Sesabamisad.
Temisagan gansxvavebiT, joyola myari Rirebulebebis mqone pirovnebaa. zneobriv
kanons misTvis sayovelTao, imperatiuli mniSvneloba aqvs nebismier SemTxvevaSi da
pirnaTladac aRasrulebs mas, Tundac mTel TemTan dapirispireba mouxdes.
zaza SaTiriSvilis SexedulebiT, qistebis uRirsi saqcielis Semdeg joyola
eTiSeba Tems da bolos mxolod sakuTari Rirsebisa da ojaxis dasacavad iwyebs
brZolas: „...[joyola] gadawyvets, rom „martokam unda iomos». martokam unda iomos,
radgan misi stumari da Zma daumarxavia, xolo misi Rirseba Selaxulia. is unda
SeebrZolos mters, radgan unda daicvas ukve ara mTlianad Temi, aramed oden sakuTari
saxl-kari, ojaxi, ojaxis wesi, anu Rirseba“.9
aRniSnuli Tvalsazrisi simarTles ar Seesabameba. poemis teqsti TvalnaTliv
adasturebs, rom miuxedavad Temis mier Cadenili uRirsi saqcielisa, joyola, rogorc
zneobrivi gmiri, TanamoZmeTa erTguli rCeba da sworedac rom Temis dasacavad ibrZvis
xevsurTa winaaRmdeg. misi „martoka“ brZolis motivi is ki ar aris, rom mas mxolod
sakuTari ojaxis keTildReoba anaRvlebs, aramed is, rom qistebi Tavs arideben mas,
aTvalwunebuli hyavT igi, rogorc Temis piris gamtexi da axlos ar gaikareben
laSqarSi:
„– gavyve?! ras ambob, Wkva-Txelo?
ar gamivleven axlosa!
martokam unda viomo,
mTelma jaregam mnaxosa;
vin erTgulia, vin ara,
qveyanam dainaxosa.“
miuxedavad Temis mier mravalgzisi uaryofisa, joyola, rogorc zneobrivi gmiri,
marto ibrZvis xevsurTa winaaRmdeg, raTa erTguleba daumtkicos qistebs. Temi ki kvlav
arasworad aRiqvams mis saqciels da sabolood aqcevs zurgs mas.
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom vaJa-fSavelas „stumar-maspinZelSi“
erTmaneTs upirispirdeba ara ori simarTle, aramed simarTle da usamarTloba. maSin,
rodesac mTeli Temi arRvevs sakralur adaTs, erTi adamiani, zneobrivi gmiri icavs
sakuTari ojaxis, Temisa da, saerTod, adamianobis Rirsebas. „stumar-maspinZelSi“
daxatulia im adamianis tragedia, romlisTvisac umravlesobis nebaze maRla zneobrivi
Rirebuleba, sindisis grZnoba dgas. praqtikul-utilitaruli miznebiT dabrmavebuli
sazogadoeba Zaladobs idealuri RirebulebebiT mcxovreb adamianze, visTvisac zneoba
ganyenebuli Teoria ki ar aris, aramed - cxovrebis wesi. miuxedavad imisa, rom joyola
fizikurad marcxdeba, igi sulierad imarjvebs da swored zneobrivi movaleobis
pirnaTlad aRsrulebaSi xedavs vaJa-fSavela adamianis cxovrebis umTavres sazriss.
9 z. SaTiriSvili. vaJa-fSavela da poeziis sawyisi._ Jurnali „Cveni mwerloba“, 2006, N13, gv. 29.
231
Levan Beburishvili
Two issues of truth in Vazha-Pshavela’s “Host and Guest”
Summary
In this work is discussed ethical problem, which is depicted in Vazha-Pshavela poem “Host and Guest”. One part of literary critics determine the conflict presented in the “Host and Guest” as a human tragedy arisen between two truth. In the work the mentioned view is analyzed in critical way and based on the relevant arguments is presented that the situation shouldn’t be considered as an ethical dilemma. In fact in accordance with the poem the society for the practical purposes infringes sacral (religious) traditions, a person (Jokola) resists to this tradition infringement, due to which the society excludes him, so we haven’t the reason to look any signs of fairness in the behavior of society. Therefore in the poem is not presented conflict of moral values but there is submitted moral personality tragedy, which is caused by social injustice.
233
eka duRaSvili, filologiis doqtori, profesori
wminda giorgisadmi miZRvnili himnografiuli kanonis
uZvelesi qarTuli Targmanebi X saukunis qarTul iadgarebSi
wminda giorgis dResaswauls qarTul saeklesio tradiciaSi didi xnis istoria
aqvs. wminda giorgis xseneba gvxvdeba jer kidev ierusalimur leqcionarSi, romelic
palestinur kalendars eyrdnoba. misi uZvelesi fena V-VI saukuneebis saRvTismsaxuro
praqtikis gamomxatvelia, xolo Tavad qarTuli redaqcia VII saukuneSi Cans
Camoyalibebuli.1
leqcionarSi wminda giorgis xseneba or dReze 10 noembersa da 23 aprilze aris
dadebuli. es faqti ukve sakmarisia imis dasadastureblad, rom wminda giorgis xseneba
qarTul eklesiaSi sakmaod adre damkvidrda. ierusalimur kalendarSi Cans 23 aprili da
3 noembris dResaswauli. rac Seexeba 10 noembers, es giorgi mTawmidelis miTiTebiT
mxolod qarTul tradiciaSi gvxvdeba. am dRes wmindanis borbalze wamebas ixseneben.
aRmoCnda, rom realurad aRniSnuli dResaswauli 3 noembers ukavSirdeba, im dRes, roca
wminda giorgis mokveTili Tavi dakrZales ludiaSi da bunebrivia, dawesda wmindanis
xseneba da eklesiis satfurebac. qarTul saeklesio praqtikaSi 10 noemberi gaCnda 13
seqtembris aRdgomis eklesiis satfurebis (enkeniis) dResaswaulis (seqtemberi –
enkenisTve) analogiiT, 3 noembers ludiis eklesiis satfurebis msgebsze (noemberi-
giorgobisTve)2. ioane zosimes kalendarSi gvxvdeba orive 3 da 10 noemberi. sagulisxmoa,
rom X saukunis didi iadgaris nusxebSi Sin 1, Sin 14, Sin 64 wminda giorgis xseneba 10 noembers da 23 aprils aris. aqve Cans konstantinopoluri praqtikidan Semosuli 25
maisis dResaswauli. 3 amrigad, adreul qarTul himnografiul krebulebSi wminda
giorgis xseneba ramdenime dRes aRiniSneba.
am mokle mimoxilvis Semdgom SevniSnavT, rom X saukunis iadgaris nusxebSi kozma
ierusalimelis wminda giorgisadmi miZRvnili kanoni 23 aprils aris moTavsebuli.
kanonis Targmani Sin 1, Sin 64 wvirmisa da ielis iadgarebSi gvxvdeba. sinuri
nusxebisa da wvirmis krebulis Targmanebi teqstobrivad erTnairia, ielis iadgaris
Targmani ki ramdenadme sxvaobs maTgan, rogorc variantul doneze, aseve Targmanis
principiT. kerZod, es Seexeba teqstis metrul mxares. Zlispir-troparTa Tanafardobis
TvalsazrisiT Sin 1, Sin 64, wvirmis Targmanebi erTad dgeba, xolo ielis krebulis
Targmani calke. es ukanaskneli ufro axlosaa teqstobrivad Sesabamis berZnul
dedanTan.
ganvixilavT orive Targmans himnografiuli kanonis originalTan mimarTebiT.
1 К. Кекелидзе. Иерусалимский КанонаръVIIвека. Тифлис, 1912, стр. 26. 2 К. Кекелидзе. Иерусалимский КанонаръVIIвека. Тифлис, 1912, стр. 282-286. 3 uZvelesi iadgari, gamosacemad moamzades. el. metrevelma, l. xevsurianma, c. Wankievma. Tbilisi, 1980, gv. 727.
234
moviyvanT berZnuli troparebis teqstebs da Sesabamis qarTul Targmanebs.
1)
(I1) morbedebaჲ RuawlTai raჲ moige, raJams miiswrafe zecisasa mas,
didebulo giorgi, ixilve gჳrgჳnSemosili
meufisagan da angelozTa Tana hRaRadebdi da
ityode: ugalobdeT RmerTsa Cuensa, rameTu didebul ars (Sin 1, Sin 64, wvirmi) raJams moige morbedebaჲ
Ruawlisa rCulisaჲ da miiswrafe zecisasa mas, romelica Seiyuare,
ixilve gჳrgჳnosani, wmidao giorgi, da iqmen, viTarca morbedi
asparezisaჲ, pativcemul meufisagan da angelozTa Tana
ZnobiTa adidebd mas da ityode: ugalobdeT ufalsa rameTu didebul ars (ieli).
pirveli Targmani Semoklebulia. berZnuli troparis ` `ar aris
Targmnili, maSin, roca ielis TargmanSi es fraza zustad aris gadmoRebuli `morbedi
asparezisaჲ~ kanonis meore strofis Targmanebi ufro axlosaa teqstobrivad dedanTan.
(I2) ofliTa vnebaTaჲTa gamosCndi zecisa ganwyobilsa
Soris, wmidao giorgi,
raJams iguemebode,
RuawliTa SeniTa
ganakჳrve uჴorconi da maT Tana ZnobiT hRaRadebdi da ityode: ugalobdeT RmerTsa
Cuensa, rameTu didebul ars (Sin 1, Sin 64, wvirmi). ofliTa vnebiTa SenisaჲTa gamosCndi
ganbrwyinebulTa Soris zecisaTa, raJams iguemebode,
giorgi, da
RuawliTa guamisa SenisaiჲTa ganakჳrven uჴorconi
235
da maT Tana didebuli
RaRadebd da ityode: ugalobdeT ufalsa, rameTu didebul ars (ieli)
3)
(III1).
ganuyav sixaruliT simdidre Seni glaxakTa da dasTrgune
mrCobliTa saTnoebiTa mZlavrebaჲ borotisaჲ mis, didebulo giorgi,
da ჴma-hyav sixaruliT: wmida xar, ufalo (Sin 1, Sin 64, wvirmi). es Targmani moklea. dednis `~ ar aris
gadmoRebuli.
ganuyavi simdidreჲ Seni sixaruliT glaxakTa,
raJams ganipoxen sulni da ჴorcni Senni zeTiTa
mowyalebisaჲTa, wmidao giorgi, da dasTrgune mrCobliTa
miT saTnoebiTa mZlavri igi boroti da Zliersa mas ugalobd da ityode: wmida xar
Sen, ufalo (ieli).
berZnulis erTi sityva „“ ielis TargmanSi gavrcobilia `mZlavri igi
boroti~, xolo pirvel TargmanSi gvaqvs `borotisaჲ~. meore Targmani metad uaxlovdeba
dedans teqstobrivad.
TargmanTa Soris sxvaoba ufro mkveTrad Cans Semdeg troparSi.
4)
(III2) ganZlierdi madliTa, raJams saRmrToჲTa SuriTa
SeiWure, Ruawlisa mZleo giorgi, da ganrisxen Sen qristesTჳs da sacTuri mZlavriTaჲ ganaqarve da ityode wmida xar Sen, ufalo (Sin 1, Sin 64,
wvirmi).
es ukanaskneli Targmani dedans scildeba Sinaarsobrivad. `Ruawlisa mZleo
giorgi~ qarTveli mTargmnelis Camatebulia, aseve gamotovebulia berZnuli dednis
mTeli taepi `…“. raJams gansZlierdi
madliTa da SeiWure SuriTa, gamouCndi maT, romelni
ara gakiTxvides
da epoe maT, romelni ara geZiebdes da ganhrisxen
qristesTuis, wmidao giorgi, da sacTuri uSjuloTaჲ ganaqarve ZaliTa uflisaჲTa
(ieli).
ielis Targmani adekvaturad imeorebs berZnuli troparis Sinaarss. analogiuri
nimuSi Cans IV odis meore troparis TargmanSi.
5)
236
(IV2) da RmerTni Seginebulni sastikad moiZulen sasoebiTa
miT samebisaჲTa (Sin 1, Sin 64, wvirmi). es tropari sakmaod rTuli Sinaarsisaa (sofisturi moZRvrebis siyalbe
gaanadgure, Semoqmedi RmerTebis samarcxvino vnebebi moiZule samebis ZaliT
winambrZolo). axla vnaxoT, rogori Targmania ielis krebulSi:
RmerTni, romelTa vnebaჲ dahbades, sastikad moiZulen sasoebiTa wmidisa samebisaჲTa
da ityode: didebaჲ Zalsa Sensa (ieli).
iadgaris arc erTi Targmani ar miyveba zustad dedans, magram ielis Targmani
SedarebiT vrclad gadmoscems berZnuli troparis teqsts.
(VI1)RaRadebda uflisa mimarT wmidaჲ giorgi
da ityoda:
nu mimcem me, monasa Sensa,
ჴelTa usjuloTasa, saxiero RmerTo,
aramed Sen mier
davჴsna aRZrvaჲ maTi (Sin 1, Sin 64, wvirmi) RaRad-yo kadnierad dambadebelisa mimarT wmidaman
giorgi da ityoda: nu mimcem monasa Sensa
xelTa usjuloTa, saxier, aramed momec me
Zali, raჲTa davhჴsne aRZrvaჲ igi maTi Sen
mier, kacTmoyuare (ieli)
ielis Targmani teqstobrivad am SemTxvevaSic miyveba pirvel Targmans. qarTveli
mTargmneli ielis Targmanis magaliTze berZnul teqsts avrcobs. umatebs `wmidaman
giorgi~ `~. Semoaqvs sityva `saxieri~ da bolos mTeli fraza `Sen mier
kacTmoyuare~ mTlianad mTargmnelis interpretaciaa. aqve sayuradReboa dednis sityvis `~ (siamaye, ampartavneba) orive TargmanSi dadasturebuli azrobrivi
gansaxvavebuli ekvivalenti `aRZrvaჲ~.
(VI3). miicvalnes sakuirvelebad TqumiTa miT uSjuloni
igi Semdgomad saTnoebiTa SenTa gamocdisa,
netaro giorgi, ganukჳrda qriste cxorebis momcemeli (Sin 1, Sin 64, wvirmi) miicvalnes sakuirvelebad TqumiTa miT uSjuloni
igi da ganukჳrda maT qriste cxovrebis momcemeli
romelsa Sen hqadagebd winaSe yovelTasa (ieli).
237
azrobrivad orive Targmani miyveba dedans, magram teqstobrivi cvlilebebsac
Seicavs. mag: „“ (risxva) ar aris Targmnili, xolo „“ (SurismaZiebeli tiranebi) Targmnilia rogorc `uSjuloni~. ielis Targmanis bolo
frazac `romelsa Sen hqadagebd winaSe yovelTa~ gavrcobili Targmanis dednis „“ (romelic iqadage). am SemTxvevaSic ielis krebulis Targmani teqstobrivad
emTxveva Sin 1, Sin 64, da wvirmis krebulis Targmans. mxolod erTaderTi sityva „“ (gamocdileba) ielis TargmanSi ar aris gadmoRebuli. pirveli TargmanSi ki Targmnilia.
`saTnoebaTa SenTa gamocdisa, netaro~.
(VII2)
gamoSCndi Sen brwyinvaled da hqadage xmamaRlad
sarwmunoebaჲ, Rirso giorgi da esreT hRaRadebdi; mamaTa CuenTa RmerTo
kurTxeul xar maradis (Sin 1, Sin 64, wvirmi). gamosSCndi brwyinvaled da hqadagebd
sarwmunoebasa uSjuloTagan ganZebulsa da
gamoacxadebd sicbilsa sacTurisasa, wmidao giorgi, da ityode:
mamaTa CuenTa RmerTo kurTxeul xar maradis (ieli)
„“ (sicruis sibnele) Sin 1, Sin 64 da wvirmis krebulis TargmanSi es
fraza ugulebelyofilia. xolo ielis TargmanSi gadmotanilia, rogorc `sicbilsa
sacTurisasa~. amave dros gavrcobilia „“ `sarwmunoebasa uSjuloTagan
ganZebulsa~.
(VIII2). Sehracxe Sen soflisaჲ amis saSuebeli, viTarca
sixaruliT Tavs-idev mravalferi
satanjveli, ferჴTa Sesasჴmeli igi saSineli
simჴniTa arad Sehracxe (Sin 1, Sin 64, wvirmi)
Sehracxe soflisa amis saSuebeli viTarca warmavali da
Tavs-idev sixaruliT, axovano giorgi, mravalferi satanjveli molodebiTa
cxorebisa mis saukunoჲsaჲTa da ferჴTa
Sesasxmeli igi saSineli Seuracx-hyav simჴ- niTa guamisaჲTa da ityode (ieli).
qarTul TargmanSi dednis is nawili, sadac dakonkretebulia wmida giorgis
wamebis epizodi „“ (arad miiCnie sazarel isarTa
satyorcni) orive qarTul TargmanSi sxvadasxvanairad aris gadmocemuli:
`mravalferi satanjveli, ferჴTa Sesasxmeli
igi saSineli arad Sehracxe~ (Sin 1, Sin 64, wvirmi).
238
`axovano giorgi, mravalferi satanjveli …
ferჴTa da Sesasxmeli igi saSineli Seuracxyav~ (ieli).
aqve gamovyofT `“ (simtkice sulisa) Targmans. `simჴniTa guamisaჲTa~
(ieli). `simჴniTa~ (Sin 1, Sin 64, wvirmi) mTargmnelis interpretaciaa. analogiuri
magaliTia „“ (saRmrTo sicocxlis) qarTul TargmanSi ki gvaqvs `cxorebisa mis
saukunoჲsa~ (ieli). pirvel TargmanSi ki es fraza ar aris gadmotanili.
(IX1).
mRdelni gigaloben Sen,
mefeni gadideben da erni miuTxroben Ruawlisa
Senisa simჴnesa, netaro giorgi, meox gueyav sulTa CuenTaTჳs Sin 1, Sin 64, wvirmi).
mRdelni gadideben, mefeni gigaloben da naTesavni miuTxroben
simჴnesa Ruawlisa Senisasa,
mowameo giorgi, amisTჳs yovelni erTobiT daucxromelad gadidebT (ieli).
berZnuli dednis „“ (Rirseulad) qarTul TargmanSi
Seesatyviseba `erTobiT daucxromelad gadidebT~. arc pirveli Targmanis bolo taepi
ar miyveba dednis Sinaarss. `meox gueyav sulTa CuenTaTჳs~. rogorc vxedavT, ielis
Targmani metad uaxlovdeba dednis teqsts.
(IX2)yovelni morwmuneni
dResaswaulsa Sensa qebiT pativ-scemen dRes
da yoveli sofeli ixarebs, netaro giorgi,
meox gueyav SemasxmelTa SenTa (Sin 1, Sin 64, wvirmi).
es Targmani mniSvnelovnad scildeba dedans teqstobrivad. `~ Targmnilia rogorc `yovelni morwmuneni~, `yoveli sofeli ixarebs~ mTargmnelis
Camatebulia. aqve dednis `~ gadmoRebulia `netaro~, ielis TargmanSi ki zusti
adekvati aqvs `mowameo~. dednis bolo taepi `~ qarTul TargmanSi
gadmotanilia mTargmnelis interpretaciiT: `meox gueyav SemasxmelTa SenTa~.
yovelni dasni angelozTani aqeben Ruawlsa Sensa
moRuaweo, da Sen daikal da saTno-eyav
RmerTsa, mowameo giorgi, mas Cuenca yovelni
erTobiT daucxromelad vadidebT (ieli).
239
`~ (zecisa Zalni) mTargmneli Targmnis, rogorc `dasni
angelozTani~.
aRsaniSnavia, rom orive qarTul TargmanSi berZnuli teqstis erTi sityva
`~, gavrcobilia epiTetiT yolad qebulo giorgi~ (ieli VII1), `brZeno giorgi~ (Sin 1, Sin 64, wvirmi), `wmidao giorgi~ (ieli VII1), `Rirso giorgi~ ( da wvirmi VIII1), wmidao
giorgi~ (ieli), `Rirso giorgi~ (Sin 1, Sin 64, wvirmi). iadgarebis qarTuli Targmanebis Sedarebam cxadyo, rom Sin 1, Sin 64, da wvirmis
krebulis Targmani berZnuli dednis teqsts ufro metad scildeba, vidre ielis
Targmani. pirvel SemTxvevaSi es faqti ganpirobebulia dednis Zlispir-troparis
Tanafardobis dacviT, rac kargad Cans orive tipis Targmanebis marcvalTa raodenobis
SedarebiT.
amrigad, SeiZleba iTqvas, rom ielis iadgaris Targmani ar icavs arc berZnuli
dednis ZlispirTa marcvlebis raodenobas da ar miyveba arc ZlispirTa qarTul
Targmanebs. gamodis, rom ielis iadgaris Targmani metrulad anu saleqso sazomiT da
formiT dednis adekvaturi ar aris.
kozma ierusalimelis aRniSnuli kanonis Zlispirebi Taviseburebebs gviCvenebs. III
odis irmosi ioane damaskelis kuTvnilebaa, IV da V odebis ZlispirTa avtorebi ki
ucnobia. TviT berZnul dedanSic Zlispirebsa da troparebs Soris marcvalTa
Tanafardobac iseTi zusti ar aris, rogorc kozmas sxva kanonebSi. yovelive
zemoTqmulidan gamomdinare, kanonis Targmna qarTvel mTargmnels sirTules uqmnida. es
sirTule zustad metrul mxaresTan unda yofiliyo dakavSirebuli, radgan
teqstobrivad kanoni kozmasTan damaxasiaTebeli neologizmebiT, kompozitebiT, an
arqauli leqsikiT ar gamoirCeva. rogor unda avxsnaT iadgaris nusxebs Soris
TargmanTa amgvari sxvaoba? es faqti, Cveni azriT, kidev erTi dadasturebaa Cvens mier
gamiTqmuli mosazrebisa, rom ielis iadgari sinuri iadgarebisagan redaqciulad
sxvaobs. garda amisa, aRniSnuli kanonis ori Targmanis Sedarebisas iqmneba iseTi
STabeWdileba, rom erTi maTgani (ieli) icnobs mis winamorbed Sin 1-is Targmans,
romelsac teqstobrivad emTxveva wvirmisa da Sin 64-is Targmani. am faqtze miuTiTebs
zogierTi troparis Targmanebis damTxveva teqstobrivad, roca mxolod sityvaTa
gadanacvleba SeimCneva. amitom kategoriulad Znelia Tqma, riTi aris ganpirobebuli
erTi mxriv, dednis metrulad adekvaturi da teqstobrivad dacilebuli, da meore mxriv,
teqstobrivad dednis adekvaturi, magram metrulad dacilebuli Targmanis arseboba.
Cveni azriT, aq mTargmnelis individualuri arCevani Cans. erT SemTxvevaSi (Sin 1,
Sin 64, wvirmi) mTargmneli dednis formas aniWebs upiratesobas, meore SemTxvevaSi ki,
(ieli) dednis teqsts. SesaZlebelia berZnuli dednis Sinaarsis adekvaturobis dacva
qarTul saeklesio tradiciaSi wm. giorgis kultis gansakuTrebuli mniSvnelobiT
aixsnas. Tumca es mxolod Cveni varaudia.
iadgarebis amgvari suraTis fonze, sainteresoa giorgi mTawmidelis pozicia.
giorgis TvenSi Cans kozmas kanonis sruliad sxva, mis mierve Sesrulebuli, axali
Targmani. masSi ugulebelyofilia kozmas originaluri Zlispirebi. igi ioane
damaskelis wminda giorgis kanonis Zlispirebzea gamarTuli, Tanac ioanes da kozmas
kanonebi gaerTianebulia da orive maTganis Targmans saerTo Zlispirebi aqvs. amgvari
gadawyvetiT moxsna giorgi mTawmidelma iadgarebis TargmanTa Soris arCevani. TvenSi
dadasturebuli faqti gvafiqrebinebs, rom iadgaris qarTveli mTargmnelis winaSe
swored berZnuli dednis sazomis dacvis problema idga.
240
Eka Dughashvili
Old Georgian translation of St. George’s Hymnographical Canon
(According to X century Iadgari)
Summary In the tradition of Greek manuscript two Canons of Cosma Jerusalem and John Damascus dedicated to
St. George, which were known in Georgian church practice are confirmed, translation of the Canon of St. George is existed in the Iadgari. the translation of St. George’s Canon it is distinguished among other Canons of Cosma, because two of his different translations are confirmed in Iadgari.
In particular the translations of Iadgari of Tsvirmi and Sinaian collections are identical and the translation of Ieli Iadgari differs somehow from them. The latter is divorced from the original and distinguished with textual exactness.
Existence of two kinds of translations must be explained by keeping complexity of the form of the original. Translator of the Iadgari of Ieli can’t keep textual exactness, though comparison of two type translations show, that translator of Ieli knew translation of Tsvirmi and Sinain lists.
In later hymnographic collection in George Mtatsmindeli’s Minea interesting type of the translation of this Canon is met. George Mtatsmindeli, who compared Georgian translation with Greek originals by keeping their closeness to the original, translated canons of John and Cosma, joined and arranged them on the Heirmos of John. Thus compilated translation of the Canon of St. George appears in Minea.
241
Tamar mRebriSvili, filologiis doqtori, profesori
aleqsandre puSkinis ,,Zunwi raindis“ personaJ ivanis
saxelis TargmanSi SenarCunebisaTvis
Aaleqsandre puSkinis ,,mcire tragediebi“ (,,Zunwi raindi“, ,,mocarti da salieri“,
,,qvis stumari“ da ,,lxini Jamianobis dros“) mravalmxriv aris Seswavlili b.
gorodeckis, p. anenkovis, n. lerneris, v. manuilovis, l. arinSteinis, i. Cumakovis da
sxvaTa mier.Mmiuxedavad amisa, jer kidev bevri ram aris dasazustebeli da
siRrmiseulad gasaazrebeli _ maT Soris ,,Zunwi raindis“ erT-erTi personaJis, msaxur
ivanis saxelis specifika, romlis kvlevis aucileblobis sakiTxi m. murianovma wamoWra
da TargmanSi misi gadatanis problemazec SeaCera yuradReba.
Taviseburad gaiazra frangi baronis msaxuris rusuli saxeli cnobilma qarTvelma
mTargmnelma da literaturaTmcodnem Tamaz Cxenkelmac, 1 romelmac ,,Zunwi raindis“
garda puSkinis kidev ori mcire tragedia Targmna.2
m. murianovi ,,ucnaurad“ miiCnevs saxel ivans tragediis im ,,erovnuli
koloritisTvis”, romelsac, ,,upirveles yovlisa, sakuTari saxelebi alberi, delorJi,
klotilda, remoni, tibo qmnian“ da xazgasmiT aRniSnavs, rom am ,,saxelis
transkrifciisaTvis araorazrovani pasuxi sWirdebaT mTargmnelebs _ pirvel rigSi,
frangul enaze”. misi azriT, dasazustebelia puSkiniseuli ivanis inglisuri
transkrifciac, radgan didma rusma poetma ,,Tavisi tragedia, garkveuli mosazrebiT,
inglisuridan naTargmnad“ gamoacxada da ,,Seqspiris msgavsad xuTterfiani TeTri iambi
gamoiyena“. 3 gamomdinare iqidan, rom frangul TargmanSi Иван ,,figurirebs, rogorc Jan, inglisurSi eyrdnoba imave frangul formas Jean, xolo germanulsa da italiurSi
gadasulia, rogorc Johann da Giovanni“, mkvlevari fiqrobs, rom mTargmnelebi
,,burgundieli baronis mesaidumles ruseTidan gadaxvewilad miiCneven, magram ver
gadauwyvetiaT, pirdapir uTxran es TavianT mkiTxvels“, radgan ,,raindTa wreSi, sadac
religiur sawyiss didi mniSvneloba eniWeboda”, ubralod, warmoudgenelia ,,ucxo
sarwmunoebis adamiani moskovis ruseTidan“.4
m. murianovisaTvis ivani ara ,,Tvistomebisgan Sors gadaxvewili slavi an
servantesis sanCo pansas analogia,“ aramed ,,ymawvili, romelsac aqvs socialuri
ufleba, iyos saraindo literaturis arturis ciklis cisfersisxliani gmiris mosaxele
da axalgazrda baronis Tanxlebi piri,romelic raindis wodebis mosapoveblad
1 T. Cxenkeli. recenzia T. mRebriSvilis sadisertacio naSromze ,,a. puSkinis ,,mcire tragediebi“ qarTul Targmanebsa da saliteraturo kritikaSi“. Tbilisi, 1990, gv. 2. Tamar mRebriSvilis
piradi arqivi; ix.: dis-is avtoreferati http://cheloveknauka.com/malenkie-tragedii-a-s-pushkina-v-gruzinskih-perevodah-i-literaturnoy-kritike. 2ix. a. s. puSkini. mcire tragediebi. ,,Zunwi raindi“, ,,mocarti da salieri“, ,,qvis stumari“ (Targm. T. Cxenkelma). Tbilisi, 1978. 3 Мурьянов. М. К реальному комментарию ,,Скупого рыцаря“, Временник Пушкинской комиссии. 1969, Ленинград: Наука. 1971, стр.101-102 http://feb-web.ru/feb/pushkin/serial/v71/v71-101-.htm. 4 Мурьянов М. К реальному комментарию ,,Скупого рыцаря“, Временник Пушкинской комиссии. 1969, Ленинград: Наука. 1971, стр. 102 http://feb-web.ru/feb/pushkin/serial/v71/v71-101-.htm.
242
emzadeba“. 5 amis dasabuTebamde mkvlevari yuradRebas ,,bibliur-qristianul Иоанн, Joannes-ze“ SeaCerebs, magram fiqrobs, rom raindul literaturaSi arsebobs ,,mxatvrulad
ufro damajerebeli prototipi, kretien de truasada hartman fon aues romanebis
personaJiiveni anu lomis raindi(frang. Yvain, ou le Chevalier au lion, ital. Ivano o il Cavaliere del Leone, Sved. Ivan Lejonriddaren, germ. Iwein, der Löwenritter)“, romelTanac puSkinis
Иванgrafikulad imdenad axlos dgas, rom maT identurobaze SeiZleba saubari. Tumca
iqve gamoricxavs puSkinze kretien de truas gavlenas, radgan ,,Zunwi raindis“ Seqmnis
periodSi, 1830 wels, garda imisa, rom ,,istoriuli fonetika, rogorc mecniereba, ar
arsebobda da Sua saukuneebis literaturisadmi interesma TviT safrangeTSiac ki is-is
iyo, gaiRviZa“, frangi mwerlis ,,romani mTlianad ar iyo gamoqveynebuli“. amitom
varaudobs, rom personaJis saxelis SerCevisas puSkinma sxva, ,,romeliRac
qrestomaTiuli wyaroTi“ isargebla.6
tragediis mixedviT ivani alberTan imdenad daaxloebuli piria, ar SeiZleba ar
daveTanxmoT m. murianovs, rom igi axalgazrda baronis ,,mesaidumlea“. alberi masTan
ara mxolod raindul orTabrZolaSi gamarjvebiT iwonebs Tavs, aramed Tavis
xelmokleobazec Civis _ ,,...О бедность, бедность! Как унижает сердце нам она!" _ ,,...o, siRaribev, rogor amcirebs Seni susxi raindis yofas!“7
marTalia, ivani Tavs uflebas aZlevs, urCios albers, rom fuli mevaxSe
solomonisagan isesxos, magram ver vityodiT, rom igi raindobis wodebis mosapoveblad
iRwvis. yovel SemTxvevaSi, avtori amis Sesaxeb arafers gveubneba, magram sagangebod arc
imaze migviTiTebs, rom es personaJi axalgazrda baronis msaxuria.
g. wibaxaSvils ,,erTi saxelis sxvadasxvaenovani variantebis klasikur magaliTad”
mohyavs ,,Zvelebrauli ,,iohanaan“-idan xangrZlivi ,,mogzaurobiT” miRebuli” araerTi
forma: ,,iohan-ioan-iuxan-xuan-Jan-jon-ivan-ivane-ovanes-jani-ian-Joan”, maT Soris ivan da
svams ,,mTargmnelisaTvis Tavsatex kiTxvas: yvela es forma erTi saxelidan modis, magram
dRes es erTi da igive saxelia Tu sxvadasxva?“8
albaT ar unda gamovricxoT, rom puSkinis mier frangi baronis msaxurisaTvis
Serqmeuli saxeli ori sxvadasxva tradiciis erTgvari anareklia: klasikuri warmoSobis
evropulenovani saxelebi rusulad xSirad gadahqondaT ara gamoTqmis, aramed maTi
grafikuli gamosaxulebis, werilobiTi variantis mixedviT. magaliTad, ingliseli
mefeebis saxelebis Иоанн-ad gadmocema, aqvinelis saxelis Фома-d gadatana, rusuli
saxelebis gafranguleba _ Пьер, Жан, Мари da sxv. arc is unda daviviwyoT, rom maSindel rusul yofaSi ivan sakmaod gavrcelebuli
saxeli iyo mdabioTa Soris. msaxuri ki, ZiriTadad, aseTi piri iyo da es saxeli mas
socialurad moergo. albaT garkveulwilad amanac ganapiroba, rom puSkinis es
personaJi imTaviTve baron alberis msaxurad aRiqmeba.
a. Starkmani xazgasmiT aRniSnavs, rom ,,alberis msaxuris saxeli ivan _ erTaderTi
rusuli saxeli tragediaSi, Segvaxsenebs an aSkarad migvaniSnebs”, rom TxzulebaSi
ganviTarebulი movlenebი ,,pirdapir kavSirSia ruseTTan“.9
5 Мурьянов М. К реальному комментарию ,,Скупого рыцаря“, Временник Пушкинской комиссии. 1969, Ленинград: Наука. 1971, стр. 103 http://feb-web.ru/feb/pushkin/serial/v71/v71-101-.htm 6 Мурьянов М. К реальному комментарию ,,Скупого рыцаря“, Временник Пушкинской комиссии. 1969, Ленинград: Наука. 1971, стр. 102 http://feb-web.ru/feb/pushkin/serial/v71/v71-101-.htm 7 a. s. puSkini. mcire tragediebi. ,,Zunwi raindi“, ,,mocarti da salieri“, ,,qvis stumari“ (Targmna T. Cxenkelma). Tbilisi, 1978. gv. 8-9. 8 g. wibaxaSvili. Targmanis Teoriisa da praqtikis sakiTxebi. Tbilisi, 2000. gv. 75. 9 Штаркман А. Скупой рыцарь по драме Пушкина. Из новой книги Анатолия Штаркмана- Александр Сергеевич Пушкин, глава 10. http://www.proza.ru/2013/01/01/53.
243
erovnuli niSnis matarebelia igi v. kalinkinisaTvisac.10
Znelia dabejiTebiT imis mtkiceba, ra dgas am saxelis miRma, magram cxadia, rom
puSkini frangi baronis msaxurs SemTxveviT ar Searqmevda ivans, radgan rogorc m.
murianovi aRniSnavs, ,,daudevroba da gulmaviwyoba“ maincdamainc misi SerCevisas rom
gamoeCina, piesis ,,remarkebSi sxva personaJTa saxelebisagan gansxvavebiT ,,cametjer ar
gaiJRerebda~.11
amas arc T. Cxenkeli uaryofs, Tumca fiqrobs, rom piesis sxva personaJebisagan
gansxvavebiT msaxuris saxeli TargmanSi ar unda gadavides, radgan ,,roca pirwmindad
feodalur frangul garemocvaSi baronis msaxurs puSkini maincadamainc ivans arqmevs, es
istoriuli nonsensia; magram es ar aRiqmeba aseTad mxolod imis gamo, rom nawarmoebi
dawerilia ruseTSi didi rusi poetis mier. sxva enebze es, ra Tqma unda, uxerxulad
aJRerdeboda. da bolos, Tuki avtori Tavisi miznebis Sesaferisad wyvets
anTroponimikis sakiTxebs, mTargmnelsac aqvs ufleba, igive moimoqmedos im nawarmoebis
RirsebisaTvis, romelic axla ukve sxva enasa da sxva ers ekuTvnis“.12
msaxuris saxeli, ra Tqma unda, ar jdeba safrangeTis erovnul sazRvrebSi, magram
avtorma sxva anTroponimebis msgavsad masac garkveuli funqcia daakisra. amitom Sua
saukuneebis safrangeTSi personaJis rusuli saxeliT Semoyvana ufro avtoris nebaa da
erTgvari miniSnebaa imaze, rom siZunwis mankiereba da mama-Svils Soris konfliqti arc
ruseTisTvis iyo ucxo.
specialur literaturaSi (p. florenskis, iu. lotmanis, v. vino-gradovis, v.
girSmanis, n. vinogradovas da sxv. naSromebSi) personaJis saxeli mxatvruli nawarmoebis
erT-erT mniSvnelovan komponentad aris miCneuli da xazgasmulia misi roli personaJis
mxatvruli saxis SeqmnaSi, eTno Tu socio-fsiqologiuri Taviseburebebis warmoCenaSi.
rogorc n. vinogradova aRniSnavs, personaJis saxelSi Tavmoyrilia iseTi mxatvruli
funqciebi, rogorebicaa ,,identifikacia, aRqmis erTianobis uzrunvelyofa, personaJis
daxasiaTeba, misi saxisa da nawarmoebis siuJetis formireba, nawarmoebis subieqtur-
obieqturi urTierTobebis, sivrcis, droisa da kompoziciuri organizaciis formireba,
interteqstualuri kavSirebis realizacia. imaze, Tu rogoraa gansazRvruli saxelis
wamyvani funqcia, bevradaa damokidebuli rogorc TviTon saxelis, ise personaJis saxisa
da mTlianad nawarmoebis interpretacia. saxelis mier Sesrulebuli funqciebi
nawarmoebis sxva saxelebTan urTierTqmedebaSi vlindeba“.13
swored aseT saxelTa ricxvs SeiZleba mivakuTvnoT puSkiniseuli ivan, romelic
garkveul rols TamaSobs ara mxolod msaxuris mxatvruli saxis, aramed piesaSi
ganviTarebuli movlenebis warmoCenaSi.
marTalia, ,,Zunwi raindis“ Sua saukuneebis frangul kolorits, ZiriTadad, sxva
personaJTa saxelebi _ alberi, delorJi, klotilda, remoni, tibo qmnian, magram Tavisi
funqcia aqvs ivansac, romelsac erTgvari rusuli elferi Seaqvs piesaSi. amitom
aucilebelia misi araTu TargmanSi gadatana, aramed dedniseuli JReradobis
SenarCunebac. rac piesis qarTul TargmanTagan mxolod p. iaSviliseul TargmanSia
(1936) gaTvaliswinebuli, xolo r. erisTavisa (1899) da d. kesaSvilis TargmanebSi (1913)
10 Калинкин В. Поэтика онимов в Маленькой трагедии Пушкина Скупой рыцарь// Пушкин: Альманах. Магнитогорск: МаГУ, 2004. Вып. 4. стр. 57- 67. 11 Мурьянов М. К реальному комментарию ,,Скупого рыцаря“, Временник Пушкинской комиссии. 1969, Ленинград: Наука. 1971, стр.101-102 http://feb-web.ru/feb/pushkin/serial/v71/v71-101-.htm. 12T. Cxenkeli. recenzia T. mRebriSvilis sadisertacio naSromze ,,a. puSkinis ,,mcire tragediebi“ qarTul Targmanebsa da saliteraturo kritikaSi“. 1990. gv. 2. T. mRebriSvilis piradi arqivi. 13 Виноградова Н. Имя персонажа в художественном тексте: Функционально-семантическая типология. Автореферат кандидатской диссертации. Тверь, 2001 - http://www.dissercat.com/content/imya-personazha-v-khudozhestvennom-tekste-funktsionalno-semanticheskaya-tipologiya.
244
qarTulSi dadgenili normebis Tanaxmad, e daboloebiT (ivane) aris gadasuli. rac
Sexeba T. Cxenkeliseul usaxelo msaxurs, igi TiTqos met damajereblobas sZens piesis
frangul garemos, magram dakargulia mis saxelTan dakavSirebuli avtoriseuli
Canafiqri, misi ideur-mxatvruli daniSnuleba. Sesabamisad, saxes icvlis personaJi,
romlis sxva pirovnuli maxasiaTeblebi dedanTan SesabamisobaSia, magram mTlianobaSi
puSkiniseul msaxurTan mainc daSorebuli _ mTargmnelis Sexedulebisamebr
koreqtirebuli da interpretirebuli. rac Teoriulad miuRebelia, radgan rogorc v.
komisarovi aRniSnavs, Targmanma srulfasovnad unda Caanacvlos originali rogorc
erTianobaSi, ise detalebSi da ganaxorcielos is amocanebi, ris gamoc Seiqmna
Targmani.14
g. wibaxaSvili pirdapir migviTiTebs, rom ,,avtori sakuTari Sexedulebis mixedviT
arCevs nawarmoebis Temas, Janrs, Sinaars, tipaJs, siuJets, stils, mocemulobas, saxeTa
sistemas, ideur mimarTulebas da sxva komponentebs. mTargmneli ki valdebulia
yvelaferi es maqsimaluri sisruliT asaxos TargmanSi. valdebulia, Tu is mTargmnelia
da ara gadamkeTebeli“. 15 amaze amaxvilebs yuradRebas l. bregaZec, romlis dakvirvebiT
,,yvela ver axerxebs gardasaxvas, saTargmneli mwerlis mxatvrul samyaroSi
gadasaxlebas, sakuTari enobriv-stilistikuri maneris droebiT daTrgunvas, rac saWiroa
imisaTvis, rom saTargmnel avtors Cveni gemovneba, Cveni stilistikuri Sexedulebebi ar
movaxvioT Tavs“.16 miT ufro Tu saqme puSkinis rangis avtors exeba.
albaT rigiTi mkiTxvelisTvis, gansjis sagani ar xdeba frangul yofaSi ivanis
saxeliT msaxuris Semoyvana. es mxolod TargmanmcodneTa dakvirvebis obieqtia.
mTargmneli Tu kritikosi, vinc ki puSkinis Semoqmedebas Sexebia, Taviseburad
cdilobda misi azrebis interpretacias, nebiT Tu uneblieT, raRacas azviadebda,
raRacas amartivebda, raTa Tavi didi rusi mgosnis Tanamoazred gamoecxadebina, Tavisi
ideebi misi avtoritetiT gaemyarebina. amis dadasturebaa m. murianovis versia da T.
Cxenkelis Targmani.
Tamar Mgebrishvili
On preserving character name Ivan in translation of A. Pushkin’s
The Covetous Knight
Summary
The paper deals with the analysis of a problem appearing during transfer of the only Russian anthroponym Ivan (Иван) in translation of Pushkin’s short tragedy The Covetous Knight. While determining the specific character of the name, M.Murianov’s, A. Shtarkman’s and V. Kalinkin’s views were taken into account. It has been suggested that by introducing the Baron’s servant with the Russian name in the medieval French circle the author indicates to the fact that viciousness of misery and conflict between father and son are not alien to Russia either. In connection with this T. Chkhenkeli’s viewpoint is also presented, namely, it is shown that for Georgian translator of The
14 Комиссаров В. Теория перевода (лингвистические аспекты). Москва, 1990. стр. 233. 15 g. wibaxaSvili. Targmanis Teoriisa da praqtikis sakiTxebi. Tbilisi, 2000. gv. 15. 16 l. bregaZe. Targmani da originali. Tbilisi, 2014. gv. 91.
245
Covetous Knight, the Russian name given to the French Baron by Pushkin is historical nonsense, which is not to be repeated in the translation, and this character must be rendered without name.
For the in-depth understanding of this issue the work focuses on the role of anthroponym in the creation of artistic image of the character, demonstration of his ethnic and socio-psychological characteristics and the name of the servant is considered to be that important component of the play which must reach the reader of the translation without loss in order to create an adequate impression of the source text not only concerning the character, but also the events developed in the composition.
246
qeTevan nikolaZe, filologiis doqtori
okazionalizmebis Targmnis problema
xalxis ena da kultura Zalze mWidrodaa erTmaneTTan dakavSirebuli. erTi
mxriv, ena erTgvarad asaxavs am enaze molaparake adamianebis azrovnebas, sinamdvilisad-
mi da samyarosadmi damokidebulebas da a.S. meore mxriv ki, swored mis irgvliv arse-
bul mikro Tu makro samyarosTan urTierTobiT uyalibdeba adamians samyaros sruliad
individualuri da mxolod misTvis damaxasiaTebeli xedva da interpretaciis unari. si-
namdvilis interpretacia yovelTvis im kulturiTaa anu istoriul-sazogadoebrivi kon-
teqstiTaa ganpirobebuli, romelSic adamiani cxovrobs; aseve istoriul-sazogadoebrivi
konteqstiTaa gansazRvruli is, Tu rogor gamoxatavs adamiani enis saSualebiT sinam-
dvilis miseul aRqmas. mokled rom vTqvaT, enaSi aisaxeba realobis Cveneuli aRqma da
ena aris saSualeba, romliTac samyaros Cveneul xedvas gadavcemT sxva adamianebs. ama
Tu im enaze laparaki an enis Seswavla, amave dros, niSnavs imas, rom enobrivi koleqti-
vis warmomadgeneli TandaTan iTvisebs enaSi damkvidrebul warmodgenebs, Sexedulebebs,
ganwyobebs.
sainteresoa, ra kavSirSia yovelive zemoTqmulTan Targmna? Tu gaviziarebT azrs
enisa da kulturis (farTo gagebiT) mWidro da urTierTqmediTi kavSiris Sesaxeb, Tar-
gmna SegviZlia ganvixiloT, rogorc kulturuli da enobrivi emansipacia, romelic eW-
visQqveS ayenebs imas, rac miRebuli da damkvidrebulia enobriv koleqtivSi. Targmans Se-
uZlia enis sazRvrebis rRveva da gafarToeba, rogorc msoflmxedvelobrivi, ise enobri-
vi inovaciis kuTxiT da mTargmnels, Sesabamisad, uwevs ara mxolod enaTaSorisi, aramed
kulturaTaSorisi mediatoris rolis Sesruleba.
Tanamedrove tendenciebi TargmanmcodneobaSi
Targmanmcodneoba aris mecniereba Targmnisa da Targmanis Sesaxeb. is Tavisi ar-
siT fsiqolingvisturi da kognitur-fsiqologiuri xasiaTisaa da ikvlevs mTargmnelo-
biT process anu imas, Tu ra xdeba mTargmnelis TavSi Targmnis dros. meore mxriv, mec-
niereba Targmanis Sesaxeb ikvlevs Targmans anu mTargmnelobiTi saqmianobis produqts;
rogorc vxedavT, mecnierebis es dargi rogorc Teoriuli, ise praqtikuli xasiaTisaa.
Targmanis Teoriasa da praqtikas Soris damokidebuleba ukve karga xania diskusi-
is sagania lingvistTa Soris. am sakiTxTan dakavSirebul mosazrebaTa Soris yvelaze
sainteresod migvaCnia erT-erTi maTgani, romlis arsic mdgomarobs SemdegSi: Targmanis
Teoriis amocana ar unda iyos instruqciebisa da miTiTebebis gawera, romelze dayrdno-
biTac mTargmnelma unda warmarTos Targmnis procesi, arc iseTi koncefciebis SemuSave-
ba, romlebiTac yvela mTargmnelma unda ixelmZRvanelos. mTargmneli Tavisi Targmanebi-
247
Ta da mTargmnelobiTi samuSaos Sesaxeb gakeTebuli komentarebiT gvawvdis empiriul ma-
salas, romlis gaaanalizeba, aRwera da axsna evaleba Targmanmcodnes. Targmanmcodneoba
ar aris normatiuli mecniereba. miuxedavad imisa, rom Tavisi kvlevis obieqtis gansaz-
Rvris dros is ver cdeba normatiul regulaciebs, radgan uwevs sxvadasxva kiTxvaze pa-
suxis gacema, rogoricaa, magaliTad, romeli teqstebi miekuTvneba misi kvlevis sferos
da romeli _ ara.1 Tanamedrove TargmanmcodenobaSi Targmanisa da Targmnis bevri definicia arse-
bobs. Cven SevecdebiT, mokled mimovixiloT isini. a. g. oTingeris definicia statistiku-
ri xasiaTisaa, romelSic iseTi faqtorebi, rogoricaa teqsti da teqstis recipienti, sa-
erTod araa gaTvaliswinebuli. misTvis Targmna aris erTi enis niSnebis meore enis niS-
nebiT Canacvleba im pirobiT rom, am niSnebs Soris ekvivalentoba aris daculi 2 . i. c. qaTfordisa da h. vainrixis definiciebSi centraluri adgili teqsts uWiravs: mTargmne-
lobiTi saqmianobis dros xdeba ara calkeuli sityvebis, aramed winadadebebisa da teq-
stebis Targmna. Targmnis procesi unda mimdinareobdes ara sityvebis, aramed teqstis
doneze. e.i. Targmna komunikaciis konteqstSi unda ganvsazRvroT.3 v. vinTeriseul ganmar-
tebaSi Cndeba ara mxolod teqstis, aramed samyaros cnebac. es ukanaskneli warmoadgens
gareenobriv movlenas, romlic interpretaciac xdeba teqstis meSveobiT ama Tu im enis
specifikaze dayrdnobiT. anu aq ganmsazRvrelia enis struqturuli (sintaqsuri da seman-
tikuri) Taviseburebebi: `Targmna aris Cvens irgvliv da CvenSi arsebuli samyaros segmen-
tis interpretaciis, romelic teqstis saxiT arsebobs, Canacvleba meore, SeZlebisdagva-
rad ekvivalenturi, teqstiT”. 4 e. a. naida, romelic Targmnis procesisadmi lingvistur-
komunikaciuri midgomis erT-erTi mniSvnelovani warmomadgenelia, Targmans ganixilavs,
rogorc komunikaciis aqts, romlis drosac enis cvla, mxolod erT-erTi, magram mniS-
vnelovani faqtoria. yvelaze arsebiTi naidas SexedulebebSi aris ekvivalentobis ori
tipis gamoyofa: formalurad ekvivalenturi Targmani formisa da Sinaarsis Tvalsazri-
siT orientirebulia originalis enaze. dinamikuri ekvivalentobis dros ki _ saTargmn
enasa da Setyobinebis mimRebze. is, rom dinamikuri ekvivalentobis principis dros
xvedriTi wona mimRebze modis, kargad Cans im terminologiidanac, romelsac e. a. naida
iyenebs. is ar saubrobs saTargn enaze (sityvasityviT samizne ena target language), aramed _ mimRebis enaze (receptor language). Tu SevajamebT e. a. naidas Sexedulebebs, SegviZlia davas-
kvnaT, rom Targmani, erTi mxriv, orientirebuli unda iyos dedanze (mTargmnelis mova-
leobaa, pirvel rigSi, uzrunvelyos dednis Sinaarsis, meore rigSi ki, stilis gadmota-
na) da, meore mxriv, teqstis recipientis enaze ise, rom Targmanis enaSi mis mier SerCeu-
li enobrivi erTeuli ara mxolod zusti, aramed, amave dros, bunebrivic unda iyos. 5 v.
vilsisTvis `Targmna aris teqstis gadamuSavebisa da verbalizebis (formulirebis) pro-
cesi, romelsac dednidan SeZlebisadagvarad ekvivalentur Targmanamde mivyavarT da ro-
melic dednis Sinaarsobriv da stilur gagebas gulisxmobs. Targmna, Sesabamisad, or Zi-
riTad fazas moicavs: gagebis faza, romlis drosac mTargmneli dednis Sinaarssa da
stils aanalizebs da enobrivi rekonstruqciis faza, rodesac mTargmneli axdens Sina-
arsobrivi da stiluri TvalsazrisiT gaanalizebuli dednis reproduqcias komunikaciu-
1 W. Koller. Einführung in die Übersetzungswissenschaft. Tübingen, 2011, S. 7. 2 A. G. Oettinger. Automatic language translation. Lexical and technical aspects with particular reference to Russian. Cambridge, 1960, S. 104. 3 J. C. Catford. A linguistic theory of translation. London: Oxford University Press, 1965, 1. H. Weinrich. Ernlernbarkeit, Üersetzbarkeit, Formalisierbarkeit. Theorie und Empirie in der Sprachforschung. Basel, 1970, S. 5. 4 W. Winter. Impossibilities of translation. The Craft and Context of Translation. Austin/Texas, 1961, S. 68. 5 E. A. Nida . A. Science of translation. Language 45. Washington, 1969, S. 12.
248
ri ekvivalentobis optimaluri gaTvaliswinebiT”. 6 g. iegeris azriT, Targmna mdgomare-
obs iseTi Targmanis momzadebaSi, romelic originalis ekvivalenturi iqneba komunikaci-
uri TvalsazrisiT7. Zalian saintereso Sexedulebas vawydebiT m. vaneremisa da m. snel-
hornbis naSromSi. isini Targmnis process ganixilaven mTargmnelis perspeqtividan, rome-
lic, pirvel rigSi, teqstis gagebiT da Semdeg producirebiT aris dakavebuli. Targmnis
procesi or fazas moicavs: pirvel fazaSi (analizi) mTargmneli Seiswavlis enobriv ma-
salas anu teqsts Tavisi lingvisturi komponentebiT (frames), romelic dednis mkiTxvel-
Si garkveul asociaciebs iwvevs (scenes). meore fazaSi (sinTezi) mTargmneli eZebs enob-
riv masalas saTargmn enaze (frames), romelic Targmanis mkiTxvelSi `sasurvel~ asocia-
cias (scenes) gamoiwvevs. 8 (terminebi scenes da frames sakmaod gavrcelebulia Tanamedrove
TargmanmcodneobaSi. scenes aRniSnavs asociacias, romelsac esa Tu is sityva an cneba
enis momxmarebelSi iwvevs _ asociacia, rogorc wesi, efuZneba enis momxmareblis codnas
samyaros Sesaxeb; am asociaciis gamomwvev mizezs, romelSidac, Cveulebriv, esa Tu is
teqsti igulisxmeba, frames ewodeba.) Tu SevajamebT zemoT mocemul definiciebs, Zneli SesamCnevi ar iqneba, rom arc
erTi maTgani ar aris wminda deskrifciuli xasiaTis. yvela maTgani Seicavs normatiul
elements anu yvela definiciaSi naTqvamia ara mxolod is, Tu ras warmoadgens mTargmne-
lobiTi saqmianoba, aramed rogori unda iyos is. normatiul aspeqts moicavs, magaliTad,
ekvivalentobis cneba. garda amisa, ganmartebebSi yuradRebaa gamaxvilebuli sakiTxebze,
romlebic Targmnis procesSi garkveul rols TamaSoben. esenia: dedani, Targmani, teq-
sti, Sinaarsi, stili, teqstis recipienti da a.S.
Tanamedrove Targmanmcodneoba Tavisi definiciebisTvis xSirad iyenebs modelis
saxis grafikul saSualebebs. saerTod, verbaluri ganmarteba xSirad rTuli da araT-
valsaCinoa, gansakuTrebiT ki maSin, roca masSi ori an meti faqtori Tu pirobaa integ-
rirebuli. modelebis funqciaa, asaRweri fenomenis mniSvnelovani elementebis abstraq-
tuli, magram amave dros, TvalsaCino formiT warmodgena. Targmanis modelebi, iseve ro-
gorc definiciebi, erTmaneTisagan gansxvavdebian TavianTi kompleqsurobiTa da mTargmne-
lobiTi saqmianobisaTvis mniSvnelovani faqtorebis gaTvaliswineba-argaTvaliswinebiT.
arsebobs enobriv niSnebze orientirebuli modeli, romelic didwilad a. g. oTin-
geris Sexedulebas emTxveva. am modelis Tanaxmad, Targmnis procesSi xdeba dednis enis
niSanTa gardaqmna saTargmni enis niSnebad interlingvisturad mudmivi (ucvleli) sidi-
dis safuZvelze, romelic dednis enasa da Targmanis enaSi gansxvavebulad aRiniSneba. am
modelis nakli mdgomareobs imaSi, rom Targmnis dros xdeba ara damoukideblad arsebu-
li niSnebis anu sityvebis Targmna, aramed (kon)teqstSi mocemuli sityvebis Targmna.
modelebSi, romlebic generatiuli transformaciis gramatikis farglebSi Seimu-
Saves, Targmna ganixileba, rogorc analizisa da sinTezis procesi. Tumca amaSi ar igu-
lisxmeba Targmnis procesis mkacri formalur-sintaqsuri aRwera, aramed intuiciaze da-
fuZnebuli ukutransformacia, romelic am modelis SemqmnelTa azriT, imeorebs Tar-
gmnis dros mTargmnelis TavSi warmarTul process. es ukanaskneli, maTi varaudiT, Sem-
degnairad unda gamoiyurebodes: Tavdapirvelad xdeba dednis enis rTuli zedapiruli
struqturis dayvana ufro martiv zedapirul struqturamde, romelic saTargmn enaze
gardaiqmneba jer martiv struqturad, xolo Semdeg _ teqstad. aRniSnul models Tavisi
dadebiTi da uaryofiTi mxareebi aqvs. mis naklad unda CaiTvalos is, rom gadaumowmebe-
6 W. Wills. Zur Produktion und Rezeption sprachlicher Zeichen. Zeitschrift für germanistische Linguistik. Band 13, Heft 3, 2009, S. 72. 7 G. Jäger. Translation und Translationslinguistik. Halle, 1975, S. 36. 8 M. Vannerem.M. Snell-Hornby. Die Szene hinter dem Text: „scenes-and-frames semantics“ in der Übersetzung. Übersetzungswissenschaft. Eine Neuorientierung. Tübingen, 1986, S. 189.
249
lia da Semdgom kvlevas saWiroebs is, Tu ra xdeba mTargmnelis TavSi Targmnis dros,
Tumca kargi isaa, rom rekonstruqciis da sinTezis procesi sakmaod mkacrad kontrol-
deba: elementaruli struqturebis ufro rTuli struqturebiT Canacvlebis dros xdeba
maTi stiluri damuSaveba ise, rom isini optimalurad aRweven Targmanis mkiTxvelamde.
models, romelic e.w. translaciur lingvistikaSi SeimuSaves, safuZvlad daedo
Setyobinebebis teqnikasa da informaciis TeoriaSi gamoyenebuli cnebebi da terminebi _
kodi da kodis Secvla. kodSi igulisxmeba sakomunikacio arxis niSanTa erToblioba da
am niSanTa Soris kavSiris maregulirebeli meqanizmi. niSanTa erToblioba lingvistika-
Si moiazreba rogorc enis leqsikuri maragi, xolo maT Soris kavSiris maregulirebeli
meqanizmi rogorc sintaqsi. enobrivi komunikaciis dros kodi saWiroa imisaTvis, rom
gamgzavnma moaxdinos informaciis kodireba, xolo mimRebma, romelic imave kodis mflo-
belia, Setyobinebis dekodirebis Sedegad SeZlos Sesabamisi informaciis miReba. Tumca
aqve unda aRiniSnos, rom adamianuri komunikacia bevrad ufro rTulia: 1. uSualo komu-
nikaciis dros kiTxva-pasuxi ara mxolod SesaZlebeli, aramed aucilebelic aris. amitom
aq komunikatori SeiZleba erTsa da imave dros gamgzavnic iyos da mimRebic:. 2. garda
amisa, adamianuri komunikacia yovelTvis romelime socialur konteqstSi mimdinareobs,
sadac garkveul rols TamaSobs mosaubris/mesmenelis gamocdileba da ganaTlebis done,
socio-kulturuli da ekonomikuri baza, komunikatorebis socialuri rolebi, sivrcob-
riv-droiTi situaciuri konteqsti da a.S. 3. niSanTa repertuari xanadaxan erTsa da imave
enaze molaparakeTaTvisac ki ar aris identuri. rogorc viciT, erT enobriv koleqtivSi
ori adamianic ki ar arsebobs, erTsa da imave sityvasTan zustad erTi da imave mniSvne-
lobas an asociacias rom akavSirebdes. 4. adamianTa komunikaciis mizani ar aris mxolod
informaciis gadacema, aramed misi Sefasebac. enas aseve iyeneben aseve kontaqtis dasamya-
reblad, brZanebebisa da gankargulebebis gasacemad, kiTxvebis dasasmelad da a.S. enas
aseve SeiZleba qondes wminda esTetikuri funqcia (mag., mxatvrul literaturaSi, gansa-
kuTrebiT _ poeziaSi).
rac Seexeba mTargmnelis rols mTel am procesSi, is Suamavalia gamgzavnsa da
mimRebs Soris da axorcielebs kodis cvlas. misi movaleobaa, kodis Secvlis miuxeda-
vad, SeZlos teqstis Sinaarsis, rogorc invariantis, SenarCuneba. Targmanis komunikacias
sam fazad yofen: 1. komunikacia gamgzavnsa da mTargmnels Soris, romelic warmoadgens
originalis teqstis mimRebs; 2. gadasvla dednis enidan Targmanis enaze, romelsac axor-
cielebs mTargmneli; 3. komunikacia mTargmnelsa da saTargmn enaze molaparake mimRebs
Soris. am modelis nakli imaSi mdgomareobs, rom is ver akmayofilebs Targmanis komuni-
kaciis specifikas da mTargmnelobiTi saqmianobis kompleqsur xasiaTs. es gansakuTrebiT
exeba mTargmnels, romlis rolic, am modelis Tanaxmad, mxolod kodis SecvliT gani-
sazRvreba. garda amisa, mTargmneli sul sxva tipis mimRebia, vidre originalis teqstis
„Cveulebrivi“ mimRebi. is, rogorc dednis enis, am enaze molaparakeTa kulturis da teq-
stSi warmodgenili samyaros met-naklebad mcodne, dedans sul sxvagvarad aRiqvams, vid-
re Targmanis mkiTxveli, romelsac Sexeba mxolod TargmanTan aqvs. mTargmneli sruliad
sxva tipis gamgzavnia, vidre originalis avtori. mTargmneli qmnis ara produqcias, ara-
med reproduqcias anu produqtiuli aspeqti aq daqvemdebarebul mdgomareobaSia.
daskvnis saxiT gvsurs vTqvaT Semdegi: Cveni azriT, Zalian kargia, Targmnisa da
Targmanis Sesaxeb amdeni erTmaneTisagan gansxvavebuli definicia rom arsebobs. mTar-
gmneli yvela maTgans unda icnobdes, radgan Tavisi miznebidan gamomdinare mas SeuZlia
yvela maTganSi ipovos WeSmaritebis patara marcvali (mag. Tu mTargmnelis mizania, rac
SeiZleba mokle droSi, miawodos dainteresebul pirs romelime eleqtronuli xelsaw-
yos moxmarebis insrtuqcia, maSin is sxva xerxs mimarTavs, vidre mTargneli, romelic
muSaobs prozauli Tu poeturi nawarmoebis mxatvrul Targmanze. am ukanasknelisaTvis,
250
rasakvirvelia, mniSvnelovani iqneba ekvivalentobis miRweva ara mxolod denotaciur
doneze). rac Seexeba Cvens pirad mosazrebas, is Semdegnairad SegviZlia CamovayaliboT:
imisaTvis, raTa mTargmnelma Seqmnas maRali xarisxis Targmani, misi mizani unda iyos,
dednisa da Targmanis teqstebs Soris daamyaros dinamikuri ekvivalentoba, rac imTaviT-
ve gamoricxavs ekvivalentobas iseTi mcire enobrivi elementebis doneze, rogoricaa
sityvebi, sintagmebi Tu winadadebebi. (gamoricxavs ara imitom, rom es sasurveli ar
aris, aramed imitom, rom es SeuZlebelia TviT struqturulad erTmaneTTan yvelaze ax-
lo mdgomi enebis pirobebSic ki.) garda amisa, ekvivalentoba mcire enobrivi elementebis
doneze sulac ar aris teqstebs Soris dinamikuri ekvivalentobis uzrunvelyofis ga-
ranti, radgan teqsti ar warmodgens mxolod enobrivi saSualebebis erTobas; masSi asa-
xulia da masze gavlenas axdnen gareenobrivi faqtorebic. sxva sityvebiT rom vTqvaT,
esa Tu is teqsti enobriv koleqtivSi ar arsebobs izolirebulad, is Tanarsebobs sxva
teqstebTan erTad da Seqmnilia enobrivi individis mier, romlis azrovnebac da, Sesaba-
misad, enac determinirebulia konkretuli kulturuli garemoTi (am sityvis farTo ga-
gebiT). anu teqsti atarebs, rogorc misi avtoris individualur, ise avtoris mSobliuri
kulturis maxasiaTeblebs. yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, mTargmnelisTvis amosa-
vali wertili unda iyos teqsti, rogorc individualuri da kulturuli fenomeni da
misi upirvelesi amocana saTargmn enaze imave Rirebulebis mqone teqstis SeqmnaSi unda
mdgomareobdes.
mTargmnelobiTi saqmianobis faqtorebi da pirobebi
Targmanis mkiTxveli da misi molodini Targmanisadmi
erT-erTi umniSvnelovanesi faqtori, romelic unda gaviTvaliswinoT mTargmnelo-
biTi saqmianobis dros, aris Targmanis mkiTxveli da misi molodini Targmanisadmi.
avtoris mier teqstisGgaTvla mkiTxvelze da is, Tu ras elodeba es am ukanaskne-
li teqstisagan, ormxrivi da urTierTqmediTi procesia: mkiTxvelis molodini garkveul
zegavlenas axdens imaze, Tu ra saxis teqsts Seqmnis avtori; teqstic, Tavis mxriv, gan-
sazRvravs mkiTxvelis molodins, rac gamoixateba imaSi, rom xdeba am molodinis mTlia-
nad an nawilobriv dakmayofileba an misi gacrueba. sxvadasxva Janris teqsti sxvadasxva
xarisxiT aris gaTvlili mkiTxvelze: stilurad neitraluri teqstebis SemTxvevaSi SeiZ-
leba moxdes molodinis sruli dakmayofileba, normidan gadaxrili teqstebis SemTxve-
vaSi ki _ ara;
aRsaniSnavia aseve is garemoeba, rom dednisa da Targmanis mkiTxvels gansxvave-
bul pirobebSi uwevT teqstTan urTierToba. Targmanis mkiTxveli ecnoba teqsts, rome-
lic sruliad sxva enobriv samyaros miekuTvneba, radgan masSi saTargmni enis enobriv-
stiluri saSualebebia gamoyenebuli. garda amisa, gasaTvaliswinebelia isic, rom sa-
Targmn enaSi erTmaneTis gverdiT arseboben originaluri nawarmoebebi da erTi da imave
enidan an sxvadasxva enidan Sesrulebuli Targmanebi, romlebic amkvidreben axali Tar-
gmanebis Seqmnisa da recepciis normebs.
Tu movaxdenT mimRebis molodinis diferenciacias Targmanis perspeqtividan, aq
eqvsi aspeqti unda gamovyoT:
1. Tematuri sfero,
2. makroagebuleba,
3. mikroagebuleba,
4. teqstis funqcia,
5. enobriv-stiluri gaformeba,
251
6. teqstis gageba da interpretacia.9 Tu ra Temas exeba teqsti, amis Sesaxeb mkiTxvelma misi saTauridan da teqstis
Janridan gamomdinare SeuZlia daaskvnas. Tumca Tematur-Sinaarsobrivma aspeqtma SesaZ-
loa zogjer ukana planze gadainacvlos. es gansakuTrebiT exeba poetur teqstebs, rom-
lebSic esTetikuri da vizualuri mxare (konkretuli poezia) xandaxan ufro relevantu-
ri aRmoCndeba xolme. teqstis Tematur mxaresTan dakavSirebiT unda aRiniSnos kidev er-
Ti garemoeba _ arcTu ise iSviaTad mTargmneli metismetad ereva teqstis SinaarsSi. saq-
me SeiZleba ise Sors wavides, rom mTargmnelma dednidan mTeli pasaJi amoiRos, radgan
es ukanaskneli saTargmni enis kulturaSi miRebul politikur, ideologiur Tu mora-
lur normebs ewinaaRmdegeba. aq dgeba sakiTxi, principulad unda uarvyoT Tu ara mTar-
gmnelis Careva teqstis SinaarsSi, razec erTmniSvnelovani pasuxis gacema Wirs. saqme is
aris, rom Targmanis aRqma konkretul socio-kulturul garemoSi xdeba, romelic gan-
sxvavdeba im socio-kulturuli garemosagan, sadac originali Seiqmna. Sesabamisad, ori-
ginalis mkiTxvelisa da Targmanis mkiTxvelis zogadi codna Tu teqstis gagebis winapi-
robebi erTmaneTisagan gansxvavdeba. xSirad originalSi impliciturad Cadebuli infor-
macia, romelic aRniSnul kulturaSi TavisTavad cxadia da yoveldRiuri cxovrebis na-
wils warmoadgens, TargmanSi eqspliciturad unda gamoixatos. aseT SemTxvevaSi mTar-
gmneli teqsts urTavs komentarebs da amgvarad cdilobs Seavsos mkiTxvelis codnis de-
ficiti.
rac Seexeba makroagebulebas, rogorc viciT, teqstis agebisas avtori met-nakle-
bad emorCileba im wesebs, romlebic ama Tu im Janris teqstis struqturirebisaTvis aris
aucilebeli. mkacrad dadgenili wesebi arsebobs miznobrivi teqstebisa da specteqstebi-
saTvis, rogoricaa, magaliTad, mecnierul-teqnikuri teqsti, biografia, instruqcia, gan-
cxadeba, horoskopi, sagazeTo statia da a.S. Tumca literaturuli teqstebic eqvemdeba-
reba teqstis agebis garkveul principebs. gavixsenoT Tundac deteqtiuri romani, zRapa-
ri, aforizmi, soneti. teqstis agebis wesebi xSirad gansxvavebulia sxvadasxva qveyanasa
da kulturaSi da xandaxan erTi kulturis miznobrvi teqstebis farglebSic. aRsaniSna-
via isic, rom drosTan erTad icvleba teqstis agebisa da struqturirebis modelebic.
Targmnis dros Cndeba kiTxva, unda moargos Tu ara an ramdenad unda moargos mTar-
gmnelma Targmani saTargmn enaSi arsebul normebs, aqvs Tu ara ufleba mTargmnels, Sec-
valos teqstis agebuleba da struqtura da a.S.
Semdegi punqti _ teqstis mikroagebuleba gulisxmobs misi siRrmiseuli da
struqturis bmis saSualebebs, romlebic mTargmnelma ise unda gadmoitanos saTargmn
enaze, rom mkiTxvels problemebi ar Seeqmnas teqstis gagebis dros. problema Tavs iCens
maSin, roca originalis avtors teqsti gaTvlili aqvs originalis mkiTxvelis iseT zo-
gad Tu yoveldRiur codnaze, romelic saTargmni enis mkiTxvels ar gaaCnia. originalis
avtorma SeiZleba bevri rame ar Tqvas, „igulisxmos“, rac gaugebari darCeba Targmanis
mkiTxvelisaTvis. am dros mTargmneli dgas sakmaod mniSvnelovani amocanis winaSe, teq-
stis implicituri infomacia gaxados eqsplicituri, raTa teqsti gasagebi gaxdes Tar-
gmanis mkiTxvelisaTvisac.
rac Seexeba teqstis funqcias, unda aRiniSnos, rom ganasxvaveben teqstis pirve-
lad da meorad funqciebs10. mag., poetur teqstebs ara mxolod esTetikuri funqcia gaaC-
niaT, aramed xSirad sainformacio da (an) persuasiulic. h. rosipali am movlenas uwo-
9 W. Koller. Einführung in die Übersetzungswissenschaft. Tübingen, 2011, S. 107. 10 W. Koller. Einführung in die Übersetzungswissenschaft. Tübingen, 2011, S. 11, 114.
252
debs „enebi enaSi“. 11 aqedan gamomdinare, ganasxvaveben samecniero, politikur, sareklamo
da a.S. enebs. yvela am enas aqvs gansxvavebuli funqcia, rac maTSi gamoyenebul gamomsax-
velobiT saSualebebzec aisaxeba. magaliTad, eqspresiuli sityvebi da gamoTqmebi samec-
niero-teqnikur teqstebSi, rogorc weri, ar ixmareba. specialuri terminologia, marTa-
lia, literaturul teqstebSic SeiZleba Segvxvdes, magram isini ZiriTadad mainc spec-
teqstebSi gamoiyeneba da a.S. teqstis funqciebTan dakavSirebiT mTargmneli Semdegi
problemebis winaSe dgas:
• originalSi miakvlios pirvelad da meorad funqciebs;
• daadginos, savaldebuloa an SesaZlebelia Tu ara TargmanSi am ierarqiis
SenarCuneba;
• gamoikvlios, saTargmn enaSi romeli Janris teqstSi romeli enobriv-sti-
luri saSualebebi gamoiyeneba.
Semdegi punqti _ teqstis enobriv-stiluri gaformeba, sakmaod mniSvnelovani sa-
kiTxia. sxvadasxva Janris teqstebisaTvis sxvadasxva funqcionaluri stilis gamoyenebaa
saWiro. gansxvavebuli funqcionaluri stili niSnavs stiluri elementebis/saSualebebis
gansxvavebul arCevans, kombinacias da gamoyenebis sixSires. mTargmnelis movaleobaa,
originalis enobriv da stilur elementebs Seuxamos iseTi elementebi, romlebic sa-
Targmn enaSi Sesabamisi funqcionluri stilis enobriv da stilur elementebs Seesabame-
bian.
bolo da sakmaod mniSvnelovani sakiTxia teqstis gageba da interpretacia. mkiT-
xveli nebismieri teqstis kiTxvas iwyebs im imediT, rom mas gaigebs anu SeZlebs sakuTa-
ri codnaze dayrdnobiT teqstidan informaciis mopovebas. mecnieruli teqstisagan ama
Tu im sferos specialisti elodeba, rom mas teqstis gagebaSi xels ar SeuSlis azris
xatovani gamoxatva da sityvebis polisemiuroba. piriqiT, samecniero terminebis gamoyene-
bam unda gamoricxos orazrovneba da gaurkvevloba. literaturuli teqstebis SemTxveva-
Sic elodeba mkiTxveli, rom is maT (trivialuri TvalsazrisiT mainc) gaigebs. Tumca
mecnieruli teqstebisagan gansxvavebiT, literaturuli teqstebi swored imiT gamoirCe-
vian, rom mravalgvari interpretaciis saSualebas iZlevian. yvelaze mniSvnelovani kiT-
xva, romelic aseT dros mTargmnels uCndeba, aris is, Tu am interpretaciebidan romeli
Seesabameba originalis intencias da romeli _ ara. amis gasarkvevad mTargmnels SeuZ-
lia Caataros dednis analizi, romelic teqstis sazrisis dadgenas emsaxureba. rasakvir-
velia, es kvleva verasodes iqneba absoluturad obieqturi, radgan teqstis interpreta-
cia yovelTvis aris Sedegi, erTi mxriv, teqstis avtoris intenciisa da, meore mxriv, im
situaciisa Tu istoriuli epoqisa, romelSic mkiTxveli anu mTargmneli teqsts ecnoba.
Targmnadobis, invariantisa da ekvivalentobis problema
sakiTxi, romelic Tanamedrove lingvistikaSi xangrZlivi da cxare diskusiis sa-
gans warmoadgenda da warmoadgens, aris Targmnis Teoriuli da praqtikuli SesaZleb-
loba/SeuZleblobis problema. aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT arsebobs pasuxTa far-
To speqtri, sadac warmodgenilia absoluturad urTierTsawinaaRmdego da urTierTga-
momricxavi Sexedulebebi: erTni saubroben Targmnaze, rogorc principulad SeuZlebeli
amocanaze, meoreni Targmans SeuZleblad miiCneven garkveuli Janris teqstebisaTvis, me-
11 H. Rossipal. Konnotationsbereiche, Stiloppositionen und die sogenannten „Sprachen“ in der Sprache.Zeitschrift für germanistische Linguistik 4, 1973, S. 15.
253
same jgufs miaCnia, rom Targmnas eqvmdebareba mxolod teqstis racionaluri komponen-
tebi anu denotaciuri mniSvneloba.
Cven zemoT vimsjeleT kulturisa da enis mWidro urTierTkavSiris Sesaxeb. am
urTierTkavSirs bevri mecniereba ikvlevda da ikvlevs. esenia filosofia, fsiqologia,
antropologia, eTnologia, lingvistika da a.S. Targmanmcodneoba kulturas aigivebs ko-
munikaciur konteqstTan da erTmaneTisagan ganasxvavebs komunikaciur konteqstebs, ro-
melSic dedania warmodgenili da romelSidac Targmania warmodgenili. Tu dednisa da
Targmanis enis komunikaciuri konteqstebi erTmaneTs emTxveva, maSin saubroben Targmnis
absoluturi SesaZleblobis Sesaxeb. Tu dednis enisa da saTargmni enis komunikaciuri
konteqstebi aranair msgavsebas ar avlenen. am dros dgeba Targmnis absoluturi SeuZ-
leblobis problema, xolo dednisa da saTargmni enis komunikaciuri konteqstebis nawi-
lobriv Tanxvedris SemTxvevaSi saqme gvaqvs nawilobrivi Targmnadobis problemasTan 12 . sainteresoa is garemoeba, rom v. koleri eWvqveS ayenebs mosazrebas Targmnis absolutu-
ri SesaZleblobis da SeuZleblobis Sesaxeb da gvTavazobs fardobiTi Targmnadobis
Tezas (relative Übersetzbarkeit), romelic warmoadgens Sualedur Sexedulebas Targmnadobis
Sesaxeb arsebul or eqstremalur mosazrebas Soris. esenia Targmnadobis racionalis-
turi xedva da Sinaarsze orientirebuli gramatikis warmomadgenelTa xedva Targmnis
SeuZleblobis Sesaxeb. pirvelni aviTareben azrs, rom, Tu yvelaferi, risi gafiqrebac
adamians SeuZlia, SeiZleba enis meSveobiT gamoixatos, maSin principulad SesaZlebeli
unda iyos isic, rom is, rac erT enaSi gamoixateba, meore enaSi Targmnas daeqvemdebare-
ba; meoreni ki fiqroben, rom enobrivi koleqtivis warmomadgenelTa mier sinamdvilis aR-
qma met-naklebad determinirebulia enis struqturiT, enebi ki, maTi arsidan gamomdinare,
ar eqvemdebarebian Targmans (am azrs iziareben l. vaisgerberi, b. l. vorfi da a.S).
fardobiTi Targmnadoba Semdeg principebs emyareba:
1. warmatebuli komunikacia Targmanebis meSveobiT, TviT enebs Soris didi gasxva-
vebis pirobebSic ki, niSania imisa, rom adamianuri ena bevrad ufro moqnili, dinamikuri
da mravalSriania, vidre es warmogvidgenia. aseve dinamikuria enas, sinamdvilesa da si-
namdvilis aRqmas Soris damokidebuleba: drosTan erTad icvleba kultura, komunikaci-
is pirobebi, enis gamoyeneba. yvela Targmani garkveulwilad cvlis rogorc saTargmn
enas, ise saTargmni enis komunikaciur pirobebs da rac ufro didia gansxvaveba ori enis
kulturebs Soris, miT ufro mouwevs enas Tavisi dinamikuri da cvalebadi xasiaTis ga-
movlena.
2. or enas Soris gansxvavebebi SeiZleba daiZlios sworedac rom enis meSveobiT.
am dros enas SeuZlia gamoiyenos Tavisi komunikaciuri Tu metakomunikaciuri funqciebi:
magaliTad, sqolioSi Catanili komentarebis, wina - Tu bolosityvaobis, teqstSi CarTu-
li SeniSvnebis meSveobiT SesaZlebelia Znelad saTargmni sityvebisa da cnebebis, aseve
konotaciuri mniSvnelobebis ganmarteba.
3. marTalia, ena kulturulad ganpirobebuli fenomenia da is garkveulwilad
gansazRvravs eris azrovnebas, magram isic ar unda dagvaviwydes, rom adamianur azrovne-
bas enisgan damoukidebeli universaluri xasiaTic aqvs, ramac unda uzrunvelyos ori
enis warmomadgenelTa Soris komunikaciuri urTierToba.
4. is mosazreba, rom ena aris mTlianad kulturulad ganpirobebuli fenomeni
aris, SegviZlia gavabaTiloT im argumentiT, rom erTsa da imave enaze SeiZleba sxvadas-
xva kulturul garemoSic laparakobdnen (mag. SegviZlia gavixsenoT safrangeTisa da in-
glisis yofili koloniebi). garda amisa, mTargmnelobiTi praqtika gviCvenebs, rom Tar-
12 W. Kolle. Einführung in die Übersetzungswissenschaft. Tübingen, 2011, S. 166.
254
gmnis procesi kulturulad Tu struqturulad msgavs enebs Soris araviTar SemTxvevaSi
ar aris ufro martivi, vidre am TvalsazrisiT gasxvavebul enebs Soris.
5. principuli uTargmnelobis Tezis gasamyareblad magaliTis saxiT xSirad moh-
yavT calkeuli, e.w. uTargmneli sityvebi da gamoTqmebi. aseTebi marTlac arseboben, mag-
ram isini gamoiyenebian ara izolirebulad, aramed yovelTvis sxva sityvebTan erTad
garkveul komunikaciur situaciaSi. MmTargmenlis movaleoba ara calkeuli sityvebis,
aramed teqstis Targmnaa. amasTanave, iseve rogorc teqstis gageba ar SeiZleba iyos ab-
soluturi (Tundac mSobliur enaze), aramed mxolod cvalebadi (progresirebadi) da Se-
darebiTi, aseve teqstis Targmnadobac fardobiTi cnebaa.
meore sakiTxi, romelsac SevexebiT, es aris invariantis cneba, romelsac m. Srai-
beri Semdegnairad ganmartavs: `Targmani, upirveles yovlisa, invariantis arsebobis au-
cileblobas efuZneba e.i. aucileblobas dednis garkveuli niSnebis SenarCunebisa~. 13 is
Targmanis or tips gamoyofs: pirveli, romelSic Sidateqsturi invarianti (Sinaarsi da
forma) dgas wina planze da meore, romelSidac upiratesoba gareteqstur invariants
(mag. mxatvrul efeqts) eniWeba upiratesoba. sainteresoa, rom is saubrobs invariantis
SenarCunebis sirTuleebze sxvadasxva enobriv doneze da gvTavazobs sirTuleebis gadaW-
ris gzebsac. es doneebia: 1. fonetika da fonologia (aq igulisxmeba xmabaZviTi sityve-
bi, leqsis riTma da a.S.), 2. grafemika (aq erTiandeba tipografia, garegnuli forma, rom-
lebic zogierTi Janris teqstebSi mniSvnelovan rols TamaSoben, aseve sakuTari saxele-
bis transliteracia, sasveni niSnebis dasma da a.S.) 3. morfologia, 4. sityvawarmoeba (aq
Semodis CvenTvis saintereso okazionalizmebi), 5. leqsikuri semantika (aq igulisxmeba
sxvadasxva enaSi gareenobrivi realobis gansxvavebuli semantikuri Sefaseba, aseve kul-
turuli sxvaobebi, metafora, sityvaTa TamaSi da a.S.), 6. onomastika, 7. sintaqsi, 8. teq-
stis lingvistika da pragmatika, 9. enis `arqiteqtura” (regionaluri, socialuri da si-
tuaciuri variaciebi) da 10. Sorisdebulebi.14 u. eko Sidateqstur da gareteqstur inva-
riantebs moixseniebs terminebiT `enobrivi” da `gareenobrivi fenomenebi”.15 Targmnadobisa da invariantis cnebebTan mWidrod aris dakavSirebuli Targmanis
ekvivalentobis cneba. i. albrexti am ukanasknelis ganmartebis dros xazs usvams erT
mniSvnelovan garemoebas, rom `ekvivalentoba ar niSnavs identurobas, aramed tolfaso-
bas (Tanabarfasianobas)” 16 (misi azriT, identurobas invariantis cneba moicavs). nivTebis
an movlenebis tolfasoba gulisxmobs, magaliTad, imas, rom identuria maTi erTi an
ramdenime, konkretul situaciaSi relevanturi niSan-Tviseba da ara TviTon sagnebi an
movlenebi.
dednisa da Targmanis identuroba imTaviTve gamoricxulia im garemoebebis gaTva-
liswinebiT, rom mTargnelobiTi saqmianobis dros saqme gvaqvs (minimum) ori gansxvave-
bul enasa da kulturasTan. swored amis gamo saWiroa ekvivalentobis cnebis ufro far-
To speqtrSi moazreba, rasac akeTeben q. raisi da h. i. vermeeri: `ekvivalentoba aris de-
dansa da Targmans Soris iseTi damokidebuleba, romelsac Sesabamis kulturaSi SeuZ-
lia imave xarisxis komunikaciuri funqciis Sesruleba“. 17 TiTqmis imaves imeorebs g. vo-
tiaki: saTargmn enaze Seqmnili teqsti maSin SeiZleba CaiTvalos Targmanad, Tu is ori-
ginalis ekvivalenturia komunikaciuri TvalsazrisiT. e.i. roca mas msgavsi an, rogorc
minimum, TiTqmis igive kongruentuli komunikaciuri Rirebuleba gaaCnia, rogorc dednis
13 M. Schreiber. Grundlagen der Übersetzungswissenschaft. Tübingen, 2006, S. 12. 14 M. Schreiber. Grundlagen der Übersetzungswissenschaft. Tübingen, 2006, S. 74. 15 U. Eco.Quasi dasselbe mit anderen Worten. Über das Übersetzen. München Wien, 2006, S. 303. 16 J. Albrecht.Übersetzung und Linguistik. Grundlagen der Überstzungsforschung II.Tübingen, 2013, S. 33. 17 K. Reiß.Grundlegung einer allgemeinen Translationstheorie. Tübingen, 1984, S. 139.
255
teqsts18. e. a. naida ganasxvavebs ekvivalentobis or tips: formaluri da dinamikuri ekvi-
valentoba: formaluri ekvivalentobis dros mTargmneli maqsimalurad aris orientire-
buli dednis teqstze da cdilobs maqsimaluri sizustiT gadmosces dednis teqstis ze-
dapiruli struqturis elementebi. dinamikuri ekvivalentoba gvaqvs iseT SemTxvevaSi, Tu
mTargmneli Targmans ise argebs saTargmni enis kulturul garemos, rom dednis Setyo-
bineba ar ikargeba da saTargmn enaze identuri efeqti miiRweva. formaluri Sesatyviso-
ba, rogorc wesi, ar aris sakmarisi, rom dednis teqstis Setyobineba adekvaturad gadmo-
ices saTargmni enis (gansxvavebul) kulturul garemoSi. amitomac e.a. niadas ufro mniS-
vnelovnad miaCnia dinamikuri ekvivalentobis miRweva, romlis warmatebuli realizaciac
dednis da saTargmn enaze komunikaciuri efeqtis identurobaSi gamoixateba.19 v. koleri gvTavazobs erTgvar Skalas, romlis meSveobiTac SesaZlebelia gadava-
mowmoT, arian Tu ara dedani da Targmani erTmaneTis ekvivalenturebi da ra saxis ekvi-
valentobaa TargmanSi warmodgenili. kerZod, is ganasxvavebs xuT SemTxvevas:
1. denotaciuri ekvivalentoba, romelic orientirebulia teqstSi gareenobrivi
movlenebis gadmocemaze;
2. konotaciuri ekvivalentoba, romlis drosac mTavaria iseTi kategoriebis gad-
motana, rogoricaa, stili, socioleqturi da geografiuli elementebi;
3. teqstualur-normatiuli ekvivalentoba, romlis drosac mTavaria teqstis ama
Tu im Janris specifikuri elemetebis gadmocema;
4. pragmatuli ekvivalentoba, romelic teqstis mimRebze aris mimarTuli;
5. da formalur-esTetikuri ekvivalentoba, romelis orientirebulia dednis es-
Tetikur, formalur da individualisturi Tvisebebis gadmocemaze.20
rasakvirvelia, SeuZlebelia ekvivalentobis yvela am saxeobis SenarCuneba da
gadmotana TargmanSi. mTargmnels mouwevs, miiRos gadawyvetileba erTi da ramdenime in-
variantis sasargeblod. aseT SemTxvevaSi i. albrexti sasargeblod miiCnevs erTgvar ie-
rarqiul Skalas, romelic SemuSavebul iqneba ama Tu im teqstSi invariantebis mniSvne-
lobis gaTvaliswinebiT, radgan mTargmnelma `kargad icis, rom yvelafris erTad Senar-
Cuneba SeuZlebelia”.21
mxatvruli teqstebis Targmna
teqstis lingvistikaSi teqstebis diferenciaciis uamravi mcdeloba arsebobs,
Tumca Cven amjerad es sakiTxi Targmanmcodneobis TvalsazrisiT gvainterebs. v. koleri
ganasxvavebs teqstebis or ZiriTad saxeobas: mxatvruli da specialuri teqstebi. 22 es,
rasakvirvelia, Zalze zogadi diferenciaciaa da Tu sxva kriteriumebsac moviSveliebT,
rogoricaa, magaliTad, lingvisturi, komunikaciuri, mxatvrul-esTetikuri da a.S. SesaZ-
lebelia sxva jgufebis gamoyofac.
18 G. Wotjak. Äquivalenz, Entsprechungstypen und Techniken der Übersetzung. Äquivalenz bei der Translation. Leipzig, 1982, S. 113. 19 E. A. Nida.Toward a science of translating: with special reference to principles and procedures involved in Bibel translating. Leidenl, 1964, S. 158. 20 W. Koller. Einführung in die Übersetzungswissenschaft. Tübingen, 2011, S. 219. 21 J. Albrecht. Literarische Übersetzung. Geschichte. Theorie. Kulturelle Wirkung. Darmstadt, 1998, S. 266. 22 W. Koller. Einführung in die Übersetzungswissenschaft. Tübingen, 2011, S. 278.
256
Cveni interesis sagans warmoadgenen mxatvruli teqstebi, romlebSic, specialuri
teqstebisagan gansxvebiT, realobis gansakuTrebuli, specifiuri xedva anu sruliad in-
dividualisturi samyaroa warmodgenili. pirveli, rac mTargmnelma unda gaiTvaliswi-
nos, swored es aspeqtia _ mas absoluturad sxvadasxvagvari damokidebuleba unda hqon-
des mxatvrul da specalur teqstebSi asaxel realobasTan. Tu specialuri teqstis
mTargmneli teqstSi gadmocemul informaciasa da sinamdviles Soris garkveul winaaR-
mdegobas waawydeba, misi movaleobaa, teqsti gaasworos. amas ver gaakeTebs mxatvruli
teqstis mTargmneli, radgan aseT „cdomilebas“ gadamwyveti mniSvneloba SeiZleba hqon-
des Sinaarsobrivi, formaluri Tu esTetikuri TvalsazrisiT. gansxvavebulad unda mo-
eqces aseve mTargmneli specialur da mxatvrul teqstebSi asaxul dargobriv informa-
cias. Tu specialuri teqstis Targmnis dros mTargmnelis movaleobaa, upirveles yovli-
sa, izrunos informaciis maqsimalurad zustad gadmotanaze, anu denotaciuri Rirebule-
bebis SenarCunebaze, mxatvrul teqstebSi SeiZleba moxdes konotaciuri mniSvnelobis Se-
narCunebis mizniT, denotaciuri mniSvnelobis „gawirva“.
mxatvruli teqtebSi Zalze mniSvnelovania esTetikuri aspeqti, radgan mxatvruli
teqstebi, rogorc viciT, iqmneba ara mxolod enaSi arsebuli enobriv-stiluri, aramed
esTetikuri normebis gaTvaliswinebiTac. literaturuli teqstebis esTetikuri xasiaTi
gansakuTrebuli siZlieriT Cans mxatvruli TvalsazrisiT inovaciur teqstebSi, romleb-
Sic darRveulia literaturuli an/da enobrivi normebi. esTetikurobas ukavSirdeba ase-
ve Sefaruli an aSkara orazrovneba, romelTa interpretaciac mkiTxvelis individualur
aRqmazea mTlianad damokidebuli. mTargmnelma teqstis analizis dros erTmaneTisagan
unda ganasxvavos esTetikuri TvalsazrisiT efeqturi (avtoris mier winaswar dagegmili)
da araefeqturi (SemTxveviTi) orazrovneba. aseTi diferenciacia martivi ar aris, magram
calkeul SemTxvevebSi mas gadamwyveti mniSvneloba SeiZleba hqondes, magaliTad, sityva-
Ta TamaSis SemTxvevaSi. literaturuli Targmanis dros Cven velodebiT, rom maqsimalu-
rad daculi iqneba dednis esTetikuri mxare Sesabamisi enobrivi saSualebebis gamoyene-
biT, xolo am ukanasknelTa ararsebobis SemTxvevaSi maTi sagangebo SeqmniT. lingvistebi
q. raisi da h. i. vermeeri Targmnis am saxeobas „SemoqmedebiT Targmans“ (sprachschöpferische Übersetzung) uwodeben.23
mniSvnelovania aseve mxatvruli teqstis Janrisa da tipis dadgena, radgan ama Tu
im Janris teqstTan mWidrod aris dakavSirebuli garkveuli enobriv-gamomsaxvelobiTi
Tu teqstualuri saSualebebi, romlebic xSirad gansxvavebulia sxvadasxva enaSi. imisaT-
vis, rom mTargmnelma (romelic erTsa da imave dros teqstis recipientic aris da avto-
ric) warmatebiT moaxerxos dinamikuri ekvivalentobis miRweva, mas SesaZloa mouwios
dednis enis Janrobrivi konvenciebis Secvla saTargmni enis Janrobrivi konvenciebiT.
teqstis tips rac Seexeba, aq sam saxeobas gamoyofen: informaciuli, eqspresiuli
da operatiuli (anu persuasiuli). informaciuli teqstis mTavari daniSnuleba informa-
ciis gadacemaa, eqspresiulis _ informaciis gadacema da mxatvruli saSualebebis orga-
nizeba, operatiulisa ki _ informaciis gadacema da darwmuneba (aq aseve SeiZleba daema-
tos mxatvruli saSualebebis organizebac). mTargmnelma aucileblad unda moaxdinos am
saxeobebis ierarqia, anu ganalagos isini teqstSi ekvivalentobis realizaciisaTvis re-
levanturi TvalsazrisiT da amis gaTvaliswinebiT warmarTos Tavisi mTargmnelobiTi
saqmianoba. mxatvruli teqstebis SemTxvevaSi warmmarTveli, ra Tqma unda, eqspresiuli
funqcia iqneba: „eqspresiuli teqstis SemTxvevaSi, upirveles yovlisa, aucilebelia ekvi-
valentobis miRweva mxatvruli saSualebebis organizebisa da formaze orientireuli
23 K. Reiß. Grundlegung einer allgemeinen Translationstheorie. Tübingen, 1984, S. 136.
257
enis doneze“, 24 rac niSnavs imas, rom unda moxdes teqstis Sinaarsis gadmocema mxatvru-li saSualebebis analogiuri organizebiT. analogiuri ki gulisxmobs imas, rom ekviva-
lentoba miRweeul unda iqnes saTargmni enis struqturuli Taviseburebebis, kulturaSi
arsebuli konvenciebisa da literaturuli tradiciebis gaTvaliswinebiT. zogierTi lin-
gvisti aq erTgvari „mTargmnelobiTi poetikis“ SemuSavebasac ki miiCnevs mizanSewonilad.
am sakiTxs ukavSirdeba dednis teqstis avtoris faqtoric, romlis individualuri sti-
lis kvleva-Seswavla da TargmanSi gadmotana mTargmnelis erT-erTi upirvelesi amoca-
naa: „literaturuli Targmani, romelic imiT kmayofildeba da Semoifargleba, rom gad-
moscems teqstis semantikis gamomsaxvel formebs, Tavis mizans ver miaRwevs, radgan is
mxatvruli nawarmoebis yvelaze arsebiTs tovebs yuradRebis miRma - es aris avtoris in-
dividualuri stili“.25 ra qmnis avtoris stils? _ es SeiZleba iyos Txrobis stili, teq-
noleqtebis, socioleqtebis, dialeqtebis, ucxo sityvebis gamoyeneba, aseve ritmi da xmo-
vanTa harmonia. marTlweris wesebis dacva/ugulvbelyofa, punqtuaciis gamoyenebis forma
da a.S.
garda amisa, qarTveli lingvisti d. fanjikiZe yuradRebas amaxvilebs erT Zalian
mniSvnelovan garemoebaze, kerZod imaze, rom dednisa da avtoris stilis erTguleba Ta-
visTavad gamoricxavs mTargmnelis individualuri stilis arsebobas.: „individualuri
stili mwerlis sakuTrebaa, mTargmnels ki mxolod imis ufleba aqvs, gamoamJRavnos am
stilis obieqturad SesaZlebeli sizustiT reproduqciis individualuri stili“.26 swo-
red es iqneba Targmanis warmatebuli ganxorcielebis erT-erTi mniSvnelovani winapiro-
ba.
okazionalizmebis Targmnis problema
rogorc ukve erTxel aRvniSneT, dedansa da Targmans Soris ekvivalenturi urTi-
erToba SesaZloa damyardes teqstis, rogorc sakomunikacio saSualebis, sxvadasxva do-
neze. radgan enebsa da kulturebs Soris arsebuli sxvaobebis gamo teqstis calkeuli
elementebis invariantis SenarCuneba da ekvivalentobis miRweva erTdroulad ramdenime
doneze SeuZlebelia, mTargmnels mouwevs, pirvel rigSi, Caataros teqstis Zirfesviani
analizi. es ukanaskneli gulisxmobs rogorc teqstis enobrivi elementebis Seswavlas,
ise gareenobrivi faqtorebis kvlevasac, rogoricaa, magaliTad, epoqa, romelSic avtori
cxovrobda an cxovrobs, literaturuli mimdinareoba, romlis warmomadgenelic is gax-
lavT, teqstis Janri da tipi da a.S. aRniSnuli analizis safuZvelze mTargmnelma unda
gadawyvitos, teqstis romeli elementebi aris konkretul situaciaSi relevanturi da
amis safuZvelze Seadginos prioritetebis Skala. man unda gansazRvros, ra SemTxvevaSi
mouwevs romelime elementis ekvivalentur gadmocemaze kategoriuli uaris Tqma da ro-
gor moaxerxebs dakargulis kompensacias (e.w. „gadaadgilebuli eqvivalenti“ _ versetzte Äquivalente) an reproduqcias, raTa amgvarad ganaxorcielos ekvivalentoba teqstis done-
ze. am seleqciasa da ierarqias, rasakvirvelia, Tan axlavs erTgvari subieqturoba, Tum-
ca Cven ver vityviT, rom es subieqturoba nebismierobas utoldeba. is imarTeba teqstSi
manifestirebuli enobrivi niSnebiT da obieqturi faqtorebiT, romlebic gansazRvraven
MmTargmnelobiT process. esenia: mocemuli enobrivi konteqsi, situaciuri konteqsti,
24 K. Reiß. Grundlegung einer allgemeinen Translationstheorie. Tübingen, 1984, S. 157 . 25 M. Walter.Stilistische Probleme der Übersetzung. Stilfragen. Tübingen, 1992, S. 305 26 dali fanjikiZe. Targmanis istoriis sakiTxebi. Tbilisi, 1999, gv. 47.
258
teqstis socio-kulturuli integracia, teqstis kuTvnileba ama Tu im Janrisa da tipi-
sadmi, saTargmni enis struqturuli TaviseburebebiT da a.S.
im teqstis analizi, romelic okazionalizmebs Seicavs, upirveles yovlisa, unda
gamoixatebodes misi leqsikuri safaris SeswavliT. aqve davazustebT okazionalizmis
Cveneul gagebas: okazionalizmi aris zepir sametyvelo situaciaSi spontanurad
warmoqmnili, werilobiT enaSi ki, mag., beletristikaSi, Jurnalistikasa da sareklamo
enaSi sagangebod nawarmoebi erTjeradi gamoyenebis sityva, romlis swori gageba da
interpretacia xSirad mxolod konteqstis saSualebiT aris SesaZlebeli. zepir
sametyvelo situaciaSi misi warmoeba sametyvelo xarvezis aRmofxvras emsaxureba,
werilobiT enaSi ki, ZiriTadad, enis ekonomias, stiluri efeqtis miRwvas da subieqturi
ganwyobis gamoxatvas isaxavs miznad.
sadavo ar iqneba, Tu vityviT, rom ama Tu im teqstSi sityvebis arCevani arasode-
saa SemTxveviTi _ mas bevriSidateqsturi da gareteqsturi faqtori gansazRvravs, es ar-
Cevani ki, Tavis mxriv, iZleva saSualebas, gavakeToT daskvnebi teqstis SinaarsTan, Tema-
tikasTan, presupoziciasa da sintaqsur struqturebTan dakavSirebiT. yovel leqsikur
erTeuls avtori sagangebod irCevs da im garemoebas, rom avtori Tavis arCevans ara mxo-
lod enis uzualur, aramed okazionalur nawilzec akeTebs, mTargmnelma saTanado
yuradReba unda miaqcios. pirveli procedura, romelic mTargmnelma unda Caataros,
aris konkretul teqstSi uzualuri da okazionaluri leqsikuri erTeulebis gamijvna.
meore safexuri ukve imis Seswavlaa, romeli okazionalizmebi gamoxataven avtoris gan-
wyobas, mis stilur interess da, Sesabamisad, romeli maTganis gadmotanaa TargmanSi au-
cilebeli. amis Semdeg mTargmneli ukve iwyebs mis mier relevanturad miCneuli okazio-
nalizmebis Tvisebebisa da funqciebis kvlevas: anu ra xarisxiT avlenen isini spontanu-
robas, araleqsikalizebulobas, normidan gadaxras an konteqstze damokidebulebas. is
aseve adgens, ra misia ekisrebaT okazionalizmebs saTargmni teqstis farglebSi: enis
ekonomia, leqsikuri xarvezis Sevseba, stiluri efeqtis miRweva, avtoris subieqturi gan-
wyobis gamoxatva Tu teqstualuri funqcia. meoTxe etapze ukve unda moxdes okazona-
lizmebis Tvisebebisa da funqcebis seleqcia da ierarqia. aq mTargmnels mouwevs pasuxi
gasces mTel rig SekiTxvebs:
1. okazionalizmis romeli Tvisebebi da funqciebi aris teqstis sazrisisa da av-
toris intenciis gadmosacemad pirvelxarisxovani?
2. romeli meorexarisxovani Tvisebisa Tu funqciis daTmoba mouwevs mas ufro
mniSvnelovanis gadmocemis xarjze?
3. SesaZlebelia Tu ara am danakargis kompensacia an reproduqcia teqstis done-
ze?
sakiTxi, romelic mTargmnelma aseve unda Seiswavlos, aris okazionalizmis
struqturuli Semadgenloba. man, pirvel rigSi, unda daadginos, saTargmni erTeulis sa-
warmoeblad sityvawarmoebis romeli tipia gamoyenebuli: kompozicia, derivacia, konver-
sia Tu sxva da, meore rigSi, gaarkvios, SesaZlebelia Tu ara dednis okazionalizmis ga-
datana saTargmn enaze sityvawarmoebis imave tipis meSveobiT, radgan okazionalizmis
struqturas zogjer SeiZleba gadamwyveti mniSvneloba hqondes ekvivalentobis misaRwe-
vad teqstis doneze.
rogorc vxedavT, okazionalizmebis Targmnis dros mTargmnelma sakmaod bevri as-
peqti unda gaiTvaliswinos. esenia: 1. okazionalizmis semantika anu denotaciuri mniSvne-
loba, 2. okazionalizmis Tvisebebi da funqciebi anu misi konotaciuri mniSvneloba da
3. okazionalizmis struqtura. aqve unda iTqvas, rac ufro didia okazionalizmis kono-
taciuri potencia, miT ufro SezRudulia misi eqvivalentis moZiebis saSualebebi, rad-
gan konotacia, zogadad, Zalze rTuli gadasatania erTi enidan meoreSi. Tumca vinaidan
259
Cveni interesis sagans is okazionalizmebi warmoadgenen, romelebic mxatvrul litara-
turaSi, kerZod ki poeziaSi gvxvdeba, „poeturi teqtebis mizani ki, upirveles yovlisa,
esTetikuri efeqtia~, 27 vfiqrobT, rom okazionalizmebis Targmnis dros yuradReba maTi
swored maT konotaciuri mniSvnelobaze unda gamaxvildes.
Tanamedrove TargmanmcodneobaSi leqsikuri erTeulebis ekvivalentobis sam saxe-
obas ganasxvaveben: sruli ekvivalentoba, nawilobrivi ekvivalentoba da ekvivalentobis
ararseboba. sruli ekvivalentoba okazionalizmebis SemTxvevaSi niSnavs maT Sinaarsob-
riv, formalur, funqciur Tanxvedras da dednisa da saTargmni enis leqsikuri erTeule-
bis komunikaciur TanabarRirebulebianobas. nawilobrivi ekvivalentobis dros oTx sxva-
dasxva formas ganasxvaveben: 1. identuri denotaciur-signifiqaturi mniSvnelobebi, iden-
turi referenci da nawilobriv identuri an araidenturi konotaciuri mniSvnelobebi, 2.
identuri denotaciur-signifiqaturi da konotaciuri mniSvnelobebi da araidenturi re-
ferenci, 3. nawilobriv identuri denotaciur-signifiqaturi mniSvnelobebi da identuri
pragmatul-konataciuri mniSvnelobebi, 4. nawilobriv identuri denotaciuri mniSvnelo-
ba da nawilobriv identuri pragmatul-konotaciuri mniSvnelobebi 28 . rogorc vxedavT,
nawilobrivi ekvivalentobis pirobebSi mTargmnels erT an ramdenime komponentze uwevs
uaris Tqma. Cven vfiqrobT, rom es uaris Tqma yvela calkeul SemTxvevaSi unda iyos
mTargmnelis individualuri arCevani da mTlianad unda iyos gansazRvruli TargmanSi
komunikaciuri ekvivalentobis miRwevis surviliT.
nulovani ekvivalentoba niSnavs imas, rom dednis enis leqsikuri erTeulebi sa-
Targmn enaSi saerTod ar arsebobs. ganasxvaveben referencialur, leqsikur-semantikur
da stilur-pragmatul nulovan ekvivalentobas. yvelaze did sirTuleebs mTargmneli
swored aseTi ekvivalentobis SemTxvevaSi awydeba, Tumca enebs Soris, ZiriTadad, nawi-
lobriv ekvivalenturi urTierTobebi arsebobs da amitomac mTargmnelisaTvis Targmna
optimizaciis procesi unda iyos da mTargmnelic saTargm erTeulebs Soris SeZlebis-
dagvarad optomalur idnturobas unda eswrafvodes.
rac Seexeba sakiTxs, ra strategia unda airCios mTargmnelma okazionalizmebis
Targmnisas, aq a. Siuleri xuT punqts gamoyofs:
1. okazionalizmis gadatana saTargmni enis teqstSi;
2. axali okazionalizmis warmoeba dedanSi gamoyenebuli okazionalizmis mixed-
viT;
3. axali okazionalizmis warmoeba dedanSi gamoyenebuli okazionalizmis formi-
sa da Sinaarsis sruli ugulvebelyofiT;
4. gamotoveba;
5. okazionalizmis gamoyeneba Targmanis teqstis sxva monakveTSi kompensaciis
mizniT.29 Cven SevecdebiT zemoT CamoTvlili strategiebis vizualizacias qristian morgen-
Sternis leqsebis Cvens xelT arsebuli qarTuli Targmanebis meSveobiT. okazionalizmis
gadatana dednidan TargmanSi SesaZlebelia, magaliTad, terminologiis an sakuTari saxe-
lebis SemTxvevaSi. morgenSternis erT-erTi okazionalizmi Exaktfutur leqsidan `Unter Zeiten” (`droTa Soris”) mTargmnel i. jioevs formiT `egzaqTfuT” aqvs SemoTavazebuli:
27 U. Eco. Quasi dasselbe mit anderen Worten. Über das Übersetzen. München Wien, 2006, S. 347. 28 R. G. Gataullin. Probleme der Übersetzung stilistisch markierter und okkasioneller Wortbildungskonstruktionen. Germanistisches Jahrbuch der GUS „Das Wort“, 2000/2001, S. 54. 29 A. Schüler. Neologismen als Übersetzungsproblem. Lebende Sprachen 51, 2006, S. 64.
260
Das Perfekt und das Imperfekt tranken Sekt. Sie stießen aufs Futurum an (was man wohl gelten lassen kann).
Plusquamper und Exaktfutur blinzten nur.
perfeqti da imperfeqti
Tvrebodnen Cumad seqtiT.
futurumis sadRegrZelo
saTqmelia, _ ra gavwelo.
egzaqTfut da pluskuamper
mxolod isxdnen, Tvals ukravdnen.
rac Seexeba saTargmn enaSi axali okazionalizmis warmoebas dedanSi gamoyenebu-
li okazionalizmis formisa da Sinaarsis sruli ugulebelyofiT, amis araCveulebriv
magaliTs vawydebiT morgenSternis leqsis `Werwolf” TargmanSi. miuxedavad imisa, rom
calkeuli sityvebisa Tu frazebis SemTxvevaSi mTargmneli uars ambobs (an uwevs uaris
Tqma) denotaciuri mniSvnelobis SenarCunebaze, mag., sityvas Dorfschullehrer is Targmnis,
ara rogorc `soflis skolis maswavlebels”, aramed rogorc `soflis moZRvars”, xolo
frazas der seine Pfoten geduldig kreuzte vor dem Toten, romelic sityvastyviT iTargmneba, rogorc
`Tavisi TaTebi moTminebiT gadaijvaredina micvalebulis winaSe”, is anacvlebs fraziT
`romelic mis sityvas morCil moelis” da a.S. unda iTqvas, rom Targmani namdvilad aris
dednis ekvivalenturi. mTargmneli amas axerxebs teqstis sakvanZo sityvisaTvis araCveu-
lebrivi eqvivalentis gamoZebniT, romelic, marTalia, ar emTxveva mis denotaciur mniS-
vnelobas, magram, samagierod, didi wvlili Seaqvs leqsis stiluri efeqturobis, avto-
ris intenciisa da teqstis sazrisis realizaciaSi. saqme is aris, rom sityva Werwolf or-Semadgenliania _ kiTxviTi sityva wer (vin) da martivi arsebiTi saxeli Wolf. is sagangebo-daa SerCeuli teqstis avtoris mier misi struqturis gamo _ aRniSnuli kompozitis pir-
veli uSualo Semadgeneli ibrunvis, magram ar gaaCnia mravlobiTi ricxvis forma _ amas
ki avtoris intenciis gadmocemisaTvis gadamwyveti mniSvneloba eniWeba. Tu mTargmneli
upiratesobas mianiWebda sakvanZo sityvis denotaciur mniSvnelobas da sityvasityviT ga-
daTargmnida mas, teqsti dakargavda yvelaze mniSvnelovans _ mxatvrul Rirebulebas.
mTargmnelma arCevani SeaCera sityvaze `kentavri”, romelic, garda imisa, rom maqciis
msgavsad (Werwolf `maqcias” niSnavs) miTiuri arsebaa, sityvis struqturidan gamomdinare
iZleva imis saSualebas, rom misi pirveli uSualo Semadgeneli Seicvalos brunvis, mag-
ram ara ricxvis mixedviT. Sesabamisad, mTargmneli axerxebs, teqstSi SesaniSnavad gad-
mosces dednis Sinaarsi da garda amisa, miaRwios imave emociur efeqts, rac originalis-
Tvisaa damaxasiaTebeli:
Ein Werwolf eines Nachts entwich von Weib und Kind, und sich begab an eines Dorfschullehrers Grab und bat ihn: Bitte, beuge mich!
Der Dorfschulmeister stieg hinauf auf seines Blechschilds Messingknauf und sprach zum Wolf, der seine Pfoten
`erT Rames erTi kentavri
cols da Svils gaeparao,
soflis moZRvarsa saflavSi
SesTxovs: „mabrune, ra, Zmao!“
261
geduldig kreuzte vor dem Toten:
`Der Werwolf~, - sprach der gute Mann, `des Weswolfs~- Genitiv sodann,
`dem Wemwolf~ - Dativ, wie man's nennt, `den Wenwolf~ - damit hat's ein End.'
Dem Werwolf schmeichelten die Fälle, er rollte seine Augenbälle. Indessen, bat er, füge doch zur Einzahl auch die Mehrzahl noch!
Der Dorfschulmeister aber mußte gestehn, daß er von ihr nichts wußte. Zwar Wölfe gäb's in großer Schar, doch "Wer" gäb's nur im Singular.
Der Wolf erhob sich tränenblind - er hatte ja doch Weib und Kind!! Doch da er kein Gelehrter eben, so schied er dankend und ergeben.
soflis moZRvari aRmoxda,
saflavis qvaze Camoxda,
miugo kentavrs, romelic
mis sityvas morCil moelis:
kentavri, kentavrma, kentsaurs,
kentisauris, kentiTauriT, kentadaurad,
da he, Sen kentoaurav!
saxe aswia kentavrma,
gabrwyineboda Tvalia,
uTxra: `es erTi, axla ki
bevri mibrune, madlia!”
aq ki moZRvari dafiqrda,
Cafiqrda metad, gafiTrda:
`Tumc aurebi bevria metad,
kenti kvlav ise darCeba kentad!”
kentavrs guli daeTuTqa, -
coli, Svili aRar unda?!
Tavad ganuswavlelobiT
ras izamda?! madli uTxra.“
unda iTqvas, rom lingvisti l. bregaZe `amarTlebs” saTargmni erTeulis denotaciu-
ri mniSvnelobis gadmotanaze uaris Tqmas, Tu es mxatvruli teqstis sazrisisa da esTeti-
kuri Rirebulebis SenarCunebisaTvis aris aucilebeli. Tavis wignSi `personaJebi xvdebian
erTmaneTs~ mas swored q. morgenSternis poeziidan moaqvs magaliTi:
262
Ein Wiesel
sindiofala
saß auf einem Kiesel
ijda riyis qvaze
inmitten Bachgeriesel.
SuaSi nakaduli mowanwkarebs.
Wißt ihr
iciT,
weshalb?
ratom?
Das Mondkalb
xepre adamianma (sityvasityviT: mTvaris xbom)
verriet es mir
gamimJRavna es
im Stillen:
saidumlod:
Das raffinier-
rafini-
te Tier
rebuli cxoveli
tat´s um des Reimes willen.
263
amas riTmis gamo akeTebda1.
l. bregaZe am leqsis TargmnasTan dakavSirebiT wers: „sruliad aSkaraa, rom am leqsis
uriTmoT Targmnas azri ara aqvs. irJi levi Tavis wignSi „Targmnis xelovneba“ mohyavs mor-
genSternis am leqsis sami inglisuri Targmani. samiveSi originalis sindiofalas nacvlad
sxvadasxva cxovelebi sxedan riyis qvaze, da mainc samive Targmani sworia, radgan umTavresi
am leqsSi _ misi riTmaTa sistema _ sworadaa gadatanili inglisurad“.2
okazionalizmi saerTodaa gamotovebulia leqsis `Geburtsakt der Philosophie” („filosofiis
dabadebis aqti“) qarTul TargmanSi: orSemadgenliani kompozitis nacvlad Menschenmann (adami-ani mamakaci) mTargmneli iyenebs martiv sityvas `kaci~. Sedegad, teqsti aRar aris stilurad
markirebuli da miniSnebac, rom saubaria pirvel adamianze, romelic wminda werilis mixed-
viT mamakaci iyo, ikargeba, magram, vfiqrobT, rom Targmani mainc aris dednis ekvivalenturi
komunikaciuri TvalsazrisiT (Cveni rekomendacia iqneboda, mTargmnel i. jioevs neitraluri
sityvis `kaci~ nacvlad gamoeyenebina, magaliTad, okazionaluri leqsikuri erTeuli `adamis-
Ze~, rac uzrunvelyofda teqstis stilur Seferilobas):
Erschrocken schaut der Heide Schaf mich an,
als säh‘s in mir den ersten Menschenmann.
Sein Blick steckt an; wir stehen wie im Schlaf;
mir isr, ich säh zum ersten Mal ein Schaf.
warmarTuli cxvari, me rom mindvrad mnaxa,
Sedga, TiTqos kaci mxolod axla naxa.
mzera gadmomedo. sizmaria? cxadi?
cxadi! mxolod, TiTqos, axla vnaxe cxva-
ri.~
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom Targmani warmoadgens enobriv da kulturul
transfers, xolo mTargmneli or enasa da kulturas Soris Suamavalia. misi umTavresi
movaleobaa originalsa da Targmans Soris daamyaros dinamikuri ekvivalentoba, rac, Cveni
azriT, saTargmn enaze imave komunikaciuri Rirebulebis testis SeqmnaSi gamoixateba.
Ketevan Nikoladze
Das Problem der Übersetzung von Okkasionalismen
Resümee
Das Übersetzen stellt sprachlichen und kulturellen Transfer dar, während man den Übersetzer als Vermittler zwischen zwei Sprachen und Kulturen bezeichnen kann. Die wichtigste Aufgabe des Übersetzers besteht darin zwischen dem Ausgangs- und dem Zieltext eine dynamische Äquivalenz herzustellen also in der Zielsprache einen kommunikativ gleichwertigen Text anzufertigen. Beim Übersetzen fiktiver Texte sollte der Wiedergabe von expressiven und ästhetischen Aspekten des Textes eine große Aufmerksamkeit geschenkt werden. Was die Übersetzung von Okkasionalismen angeht, so hat sich der Übersetzer für eine der fünf Strategien zu entscheiden: Übernahme des Okkasionalismus in den Zieltext, Nachbildung des Okkasionalimus im Zieltext mit den Mitteln der Zielsprache, Neubildung des Okkasionalismus in der Zielsprache unabhängig von Form und Inhalt des Okkasionalismus im Ausgangstext, Weglassung und Einfügung eines Okkasionalismus an einer anderen Stelle als kompensatorisches Mittel der versetzten Äquivalenz.
1 leqsis qarTuli versia warmoadgens bwkaredul Targmans. 2 l. bregaZe. personaJebi xvdebian erTmaneTs. Tbilisi, 1982, gv.6.
265
eka luaSvili, samarTlis magistri
korporaciuli marTva qarTul samarTalSi (SedarebiTi analizi)
Tanamedrove sakorporacio samarTali, globaluri da kapitaluri bazrebis
transformaciisa da ekonomikuri procesebis mzardi dinamikis paralelurad, ganicdis
sagrZnob cvlilebas da modernizebas. globalizaciis yovlismomcveli procesi ganapirobebs
samarTlis homogenizacias, msgavsi principebisa da normebis danergvas socialuri cxovrebis
sxvadasxva sferoSi. Tumca nacionalur kanonmdeblobasa da doqtrinas kvlavindeburad didi
mniSvneloba eniWeba samarTlis mecnierebis calkeuli dargebis, maT Soris sakorporacio
samarTlis ganviTarebaSi. globaluri kapitalizmis epoqaSi yalibdeba axali
organizaciuli formebi, icvleba oraganizaciaTa marTvisa da TviTregulirebis meqanizmebi.
saerTaSoriso da transnacionaluri procesebi gavlenas axdens nacionaluri
kanonmdeblobis, iuridiuli dogmatikisa da samarTlebrivi praqtikis modernizebaze.
adamianTa organizebuli ekonomikuri saqmianobis safuZvels swored sakorporacio samarTali
iZleva, Sesabamisad, samarTlis mecnierebis mocemul dargs konkretuli qveynis ekonomikuri,
samrTlebrivi Tu politikuri sisitemis gamarTuli funqcionirebis saqmeSi udidesi
mniSvneloba eniWeba.
sakorporacio samarTlis qvakuTxeds korporaciuli marTvis sistema warmoadgens,
korporaciuli marTvis mniSvneloba gansakuTrebiT aqtualuri ukanaskneli ori aTwleulis
manZilze gaxda. korporaciebis mier biznesis, marTva sul ufro did zegavlenas axdens,
rogorc bazrebis ekonomikur maCveneblebze, ise socialur problematikaze, moqalaqeTa
keTildReobaze.
2008 wlis finansurma krizisma daadastura, rom kompania, romelic ar imarTeba
aRiarebuli saerTaSoriso standartebis Sesabamisad, ar aris orientirebuli zrdaze da aqvs
gamWvirvalobasTan dakavSirebuli problemebi, ara mxolod ganwirulia marcxisTvis, is
safrTxes uqmnis TiToeuli TanamSromlis, kreditor–debitorisa da sxva dainteresebuli
piris keTildReobas.
korporaciuli marTvis aucilebloba xSirad kompaniaSi warmoqmnili problemebiTaa
ganpirobebuli. kerZod, rodesac Cndeba xelmZRvanel pirTa pasuxismgeblobis, saqmis
gamWvirvaled warmoebis, interesTa konfliqtis, aqcionerTa uflebebis dacvis,
maregulirebel organoebTan urTierTobis da sxva sakiTxebTan dakavSirebuli problemebi.
ganviTarebadi Tu ukve ganviTarebuli qveynebisa da bazrebis, rogorc didi, aseve mcire
moTamaSeebi, ganviTarebis sxvadasxva etapze analogiur problemebs awydebian. am mxriv
gamonakliss arc saqarTvelos samewarmeo sivrce warmoadgens, aRniSnuli problematika
kanonmdeblobiT ar aris saTanadod gawerili. aRsaniSnavia, rom dRemde moRweuli cnobebidan
gamomdinare, SeiZleba iTqvas, rom korporaciuli marTvis formebi da maTi regulirebis
sakiTxebi samarTlebrivi regulirebis CarCoSi eqceva ukve feodalur saqarTveloSi. me-12
saukunis qarTuli sasamarTlo iyo samsafexuriani da damoukidebeli samefo
xelisuflebisagan. garda amisa, qarTuli sasamarTlos kolegiebi ikribeboda regionuli,
ierarqiuli, da profesiuli niSniT. calke arsebobda aznaurTa, moqalaqeTa (vaWar-xelosanTa)
da glexTa sasamarTlo kolegiebi. aseve saasamarTlo kolegiebi kuTxeebis mixedviT da rac
mTavaria, korporaciuli gaerTianebebis mixedviT (mevenaxeTa, feiqarTa, mesaqonleTa,
miwadmoqmedTa da sxva).
Tanamedrove saqarTveloSi arsebobs korporaciul marTvasTan dakavSirebuli
sakiTxebis maregulirebeli samarTlebrivi normebi. Tumca zemoT ukve aRvniSne, rom qarTuli
kanonmdebloba aRniSnuli sakiTxis regulaciis nawilSi sakmaod mwiria. korporaciuli
266
marTvis maregulirebel ZiriTad normatiul aqts warmoadgens saqarTvelos kanoni „mewarmeTa
Sesaxeb“. aRniSnuli kanoniT gansazRvrulia korporaciuli marTvis subieqtebi maTi
dafuZnebis da marTvis zogadi wesebi. am mxriv gansxvavebuli viTarebaa evropul samrTalSi,
kerZod, evropuli qveynebis umravlesobas korporaciuli marTvis maregulirebel ZiriTad
normatiul aqtTan erTad SemuSavebuli aqvs specialuri kanonebi, romelic ufro detalurad
aregulireben korporaciul marTvasTan dakavSirebul Taviseburebebs. samwuxaroa is faqti,
rom amgvari sakanonmdeblo aqtebi, romlebic evropaSi ukve wlebis ganmavlobaSi muSaobs da
amarTlebs Tavis funqcias, saqarTveloSi jer ar damkvidrebula, xolo damkvidrebis procesi
neli tempebiT mimdinareobs.
Temis aqtualuroba, erTis mxriv ganpirobebulia korporaciuli marTvis institutis
mniSvnelovani adgiliT qarTul da evropul samarTalSi, aseve ekonomikaSi, socialur
urTierTobebSi da meores mxriv, dasaxelebuli institutis maregulirebeli samarTlebrivi
normebis dRes moqmedi SinaarsiT arseboba, rolebic sxvadasxva saxis problemebiT
xasiaTdebian da cvlilebebs, damatebebs, an SesaZloa gauqmebas saWiroeben.
imis gaTvaliswinebiT, rom ekonomikuri globalizaciis pirobebSi, roca metoqeoba
msxvil Tu mcire korporaciebs Soris dRiTi dRe mwvavdeba, winamdebre statia svams
problemas - korporaciuli marTvis mouwesrigeblobis saxiT Tanamedrove qarTul
samrTalSi, xolo statiis ZiriTadi mizania - korporaciuli marTvis qarTuli da evropuli
samarTlebrivi normebis gaSuqeba, rac xels Seuwyobs am institutTan dakavSirebuli
problemebis gadaWrisaTvis adekvaturi miTiTebebis SemuSavebas, romlebsac qarTveli
kanonmdeblisaTvis sarekomendacio xasiaTi eqneba. es mizani Tavis mxriv dakavSirebulia
gamarTuli sakanonmdeblo bazis Seqmnis motivTan, romlis saboloo mizania _ korporaciuli
marTvis sistemis gaumjobeseba da miaxloeba saerTaSoriso standartebTan, misi subieqtebis
funqciuri daniSnulebis zrda, marTvis Tanamedrove modelebis, maTTvis damaxasiaTebeli
mmarTvelobiTi struqturis, sawarmos xelmZRvanelobiTi saqmianobis ganxorcielebis
principebis da masStabebis gansazRvra.
1. korporaciuli marTvis ganviTarebis zogadi mimoxilva
korporaciuli marTva ar warmoadgens sakanonmdeblo cnebas saqarTveloSi iseve,
rogorc germaniaSi, did britaneTSi da aSS-Si. es saxelwodeba ukanasknel 20-30 wlis
ganmavlobaSi, upirveles yovlisa, aSS-is mecnierebam da Teoriam SeimuSava. igi amJamad fexs
ikidebs evropasa da iaponiaSi. am formulirebaSi igulisxmeba kanoniT gaTvaliswinebuli
normaTa erToblioba. agreTve birJebisa da sazedamxedvelo uwyebebisaTvis gaTvaliswinebuli
normebi, rogoricaa magaliTad, fasiani qaRaldebisa da birJebis komitetis (SEC) wesdebebisa da sawarmoTa debulebebSi dadgenili wesebi, romelic Seexeba pasuxismgebel, warmatebaze
orientrirebul, grZelvadiani periodis ganmavlobaSi faseulobis Seqmnaze orientirebul
xelmZRvanelobasa da kontrols am sawarmoebze. korporaciuli marTva Tanamedrove
sakorporacio samrTlis yvelaze popularuli Temaa. Znelia sakorporacio samarTlidan sxva
romelime Temis dasaxeleba, romelsac aseTi didi yuradReba miepyros rogorc samrTlis
mecnierebis, ise ekonomikuri mecnierebis warmomadgenlebis mxridan. interesi korporaciuli
marTvis mimarT ar Semoifargleba mxolod mecnierebiT. magaliTad, germaniaSi korporaciuli
marTvis principebis danergvis mizniT specialuri federaluri samTavrobo komisiac ki
arsebobs, romelic periodulad aqveynebs Tavisi saqmianobis angariSs3. SesaZlebelia mravali
3 Baums Theodor (Hrsg). Bericht der Regisrungskommission Corporate Governance. 2001.0.Schmidt.
267
rogroc saerTaSoriso 4 ,ise nacionaluri 5 aqtis dasaxeleba, romelTa sagansac Seadgens
korporaciuli marTvis problematika.
korporaciuli marTvis mimarT aseTi gamorCeulad didi interesis mizezi mravalia da
isini umTavresad dasavleTis ganviTarebuli ekonomikisa da sakorporacio samarTlis mqone
qveynebSi arsebuli sawarmos marTvis sakiTxebs ukvSirdeba.
yuradRebas iqcevs is faqtic, rom cneba „korporaciuli marTva (Corporate Governance) TxuTmeti wlis win dasavleT evropis zogierT qveynis sakorporacio samarTalSi saerTaod
ar arsebobda 6 . rogorc es Tanamedrove sakorporacio da sazogadod biznes samarTalSi
xdeba, tonis mimcemi im saerTaSoriso diskusiebisa, romlebic korporaciul marTvasTan
dakavSirebiT warmoiSva da dResac mimdinareobs, iyo inglisur-amerikuli mecniereba da
praqtika 7 amerikis SeerTebul Statebsa da did britaneTSi es diskusiebi calsaxad
ukavSirdeba korporaciebis mmarTveli organos - bordis - saqmianobas, mis pasuxismgeblobasa
da masze kontrolis ganxorcielebas aqcionerebis mxridan8
germanul iuridiul literaturaSi amerikuli korporaciuli marTvis sinonimad
„sawarmos kontrols“9, an „sawarmos xelmZRvanelobis sistemas“10 miiCneven.
korporaciuli marTvis mravali definicia arsebobs Tumca, yvela definiciisaTvis saerTo
aris is, rom korporaciuli marTva warmoadgens.
„korporaciebis xelmZRvanelobisa da kontrolis sistemas“ 11 . ufro vrcel definicias
Seicavs ekonomikuri TanmSromlobisa da ganviTarebis organizaciis principebi korporaciuli
marTvis Taobaze, romelic aqcents akeTebs korporaciis menejments, mis bords, aqcionerebsa
da sawarmos sxva monawileebs (e.w. Stakeholders) 12 Soris urTierTobebis sistemaze, im
saSualebebsa da gzebze, romlebiTac miiRweva korporaciuli marTvis ZiriTadi miznebi 13
korporaciuli marTvis ZiriTad mizans ki warmoadgens korporaciebis mmarTveli organoebis
kontrolis uzrunvelyofa, raTa maT borotad ar gamoiyenon Tanamdebobrivi mdgomareoba da
samarTavad mindobili qonebis gankargvis uflebamosileba, rac praqtikaSi arcTu iSviaTad
xdeba.14
erTmaneTisgan ganasxvaveben Sida korporaciul marTvasa da gare korporaciul
marTvas, anu Sida kontrolsa (insaider control) da gare kontrols (outsaider control).15
4 magaliTad „evropis kavSirSi sakorporacio samarTlis modernizaciisa da korporaciuli marTvis
gaumjobesebis moqmedebaTa gegma“ e.w. EU EU Action plan: (21.05.2003), anda ekonomikuri TanamSromlobisa da
ganviTarebis organizaciis principebi: OECD Principles of Corporate Governance. 5 magaliTad germanuli korporaciuli marTvis kodeqsi (Deutscher Corporate Givernansce Kodex) 6 Frentrop, paul, A histori of corporate governance.1602-2002.Deminor.Brussels.2003 7 Corporate Governance and Directors’ LiabiliTitis.Ed.by Hopt and Teubner.berlin. 8 Hopt,Klaus,Corporate Governance in Europa:Neue Regelungasaufgaben und soft law.GesRZ 2002,S.4-5 9 Hopt,Klaus,Corporate Governance in Europa:Neue Regelungasaufgaben und soft law. S.4 10 Marsch-barner. 11 aseT mokle definicias iyenebs moqmedebaTa gegma: Modernising Company Law and Enhancing Corporate Governance in the European union –A plan to Move Forward.Brussels,21.05.2003 12 rusul sakorporacio samarTalSi dainteresebuli pirebi ewodebaT 13 „Corporate Governance involves a set of relationships between a company’s management,iTs board,its shareholders and other stakeholders. Corporate Governance also provides the structure through which the objectives of the company are set,and the means of attaining those objectives end monitorning performance are determined” OECD Principles of Corporate Govenance.OECD.2004. preamble.P.11. 14
korporaciebis qonebis borotad gamoyenebis SemTxvevebi sakmarisze metia. ukanaskneli periodis yvelaze TvalsaCino magaliTad gamodgeba msoflioSi cnobili germanuli avtokoncernisa da germanelebis erovnuli siamayis „folksvagenis~ menejerebis mier sawarmos xarjze sxvadasxva kerZo gasarTobi RonisZiebebis dafinanseba. 15 Hopt,Klaus,Corporate Governance in Europa: Neue Regelungasaufgaben und soft law.,S.5.
268
Sida kontrols ganekuTvneba kontroli aqcionerebis mxridan. am sferoSi Tanamedrove
sakorporacio samarTlisaTvis damaxasiaTebelia aqcionerTa uflebebis gazrda,
gansakuTrebiT korporaciebis xelmZRvaneli (marTvis) organoebis mimarT.16
gare kontrolis umniSvnelovanes elementebad miiCneva kontroli birJebis an bankebis,
aseve masmediis mxridan da a.S. is rom korporaciac „kargi moqalaqe~ (Good citizen) unda iyos dRes Cveulebriv ambavs warmoadgens. 17 msxvili korporaciebi presisa da eleqtronuli mediis
mudmivi meTvalyureobis qveS imyofebian. gamoqveynebuli informaciebi arc Tu iSviaTad did
gavlenas axdens sawarmoTa aqciebis kursze. 18 sagareo kontrolis am instrumentebis roli
da mniSvneloba gansakuTrebulad swrafad izrdeba.
aRiarebulia, rom korporaciebi, romelTa korporaciuli marTvis kargi sistema, e.i.
Sida da gare kontrolis kargi meqanizmebi aqvT, saerTaSoriso konkurenciaSi didi
upiratesobiT sargebloben, instituciuri investorebisaTvis mimzidvelni arian da
Sesabamisad amisa, iReben finansur, ekonomikur da sxva SeRavaTebsac.19
sakorporacio samarTali mTel msoflioSi aregulirebs sazogadoebis organizaciis
ZiriTad momentebs. rac iZleva SesaZleblobas pasuxi gaeces kiTxvas, Tu rogor SeiZleba
moewyos TanamSromloba sawarmos (sazogadoebis) organoebs, mis wevrebsa da partniorebs
Soris imisaTvis, rom sawarmom maqsimalurad isargeblos.
istoriulad korporaciebisa da saaqcio sazogadoebebis organoTa samarTlebrivi
regulirebis sakiTxSi kontinenturi evropis qveynebi da amerikis SeerTebuli Statebi
gansxvavebuli gzebiT wavidnen. evropam airCia sakanonmdeblo regulirebis gza, rom amiT
bolo moeRo sakorporacio samarTlis normebis borotad gamoyenebisaTvis. magaliTad, am
mizniT gatarda germaniaSi 1884 wels saaqcio reforma, ris Sedegad gadanawilda funqciebi
saerTo krebas, sameTvalyureo sabWosa da gamgeobas Soris da es funqciebi kanoniT zustad
ganisazRvra. 20 saerTo kreba miCneul iqna sazogadoebis umaRles organod, Tumca
sameTvalyureo sabWo kvlavac rCeboda saaqcio sazogadoebis gavlenian aSkarad gabatonebul
organod.21
1937 wels, germaniaSi miRebul iqna axali saaqcio kanoni, romelmac eWvqveS daayena
saerTo krebis, rogorc marTvis umaRlesi organos mizanSewoniloba da mTeli Zalaufleba
praqtikulad gamgeobas gadasca. gamgeoba am kanoniT, gaTavisuflda saerTo krebisa da
sameTvalyureo sabWos miTiTebebisgan. 22 am cvlilebiT rogroc literaturaSi aRniSnaven,
kanonmdebeli miznad isaxavda mkveTrad gaemijna erTmaneTisgan xelmZRvaneloba da
kontroli.23
Tu ar gaviTvaliswinebT mcire da umniSvnelo cvlilebebs, romlebic germaniis saaqcio
kanonSi 1965 wels Sevida, konstruqcia - sameTvalyureo sabWo, gaamgeoba 1937 wlis
16 amgvar uflebebs ganekuTvneba direqtorebis winaaRmdeg sarCelis Setanis ufleba, saerTo krebebis mowvevis ufleba da a.S. korporaciuli marTvis saerTaSoriso diskusiebis Sedegad es uflebebi Tanabrad mkvidrdeba rogorc ganviTarebuli ekonomikis mqone qveynebSi, ise gardamavali ekonomikis mqone qveynebSi. 17 Hopt, Klaus, Corporate Governance in Europa: Neue Regelungasaufgaben und soft law.,S.5. 18 magaliTad, daimler - kraisleris gamgeobis Tavmjdomaris Srempis gadadgomis Sesaxeb 2005 wlis agvistoSi gakeTebulma gancxadebam dadebiTad imoqmeda daimler - kraisleris aqciaTa kursze. am informaciis gamoqveynebidan meore dResve aiwia aqciebis kursma. es aixsneba im molodiniT, romelic dakavSirebiuli iyo koncernis saqmianobis politikis ganaxlebasTan. 19 Modernising Company Law and Enhancing Corporate Governance in the European union –A plan to Move Forward.Brussels,21.05.2003. Hopt, Corporate Governance in Europa:Neue Regelungasaufgaben und Soft law. S.5. 20 დაწვრილებით:Hopt Klaus J.,The german Two-Tier Board:Experience,Theories,reforms.In: Comparative corporate Governance –The State of the Art Emerging Resarch. 21 Kindler, Der amerikanische Aufsichtsrat.S.18-19. 22 Fleischer, legal Transplants im deutschen Aktienrecht.NZG,24/2004.S.1132. 23 Kindler, Der amerikanische Aufsichtsrat.S.19.
269
koncefciis mixedviT dRemde SenarCunebulia. mxolod 1951-1952 wlebis kanonebma Seitanes am
koncefciaSi mniSvnelovani cvlielbebi. kerZod, im saaqcio sazogadoebebSi, romelTac 2000-ze
meti TanamSromeli hyavT, sameTvalyureo sabWos Semadgenlobis 1/3-s unda Seadgendnen muSa -
mosamsaxureTa warmomadgenlebi.24
gansxvavebiT germaneli kanonmdeblisa Tu germanuli sakanonmdeblo politikisgan,
amerikis SeerTebuli Statebis kanonmdebloba naklebad ereoda Sida korporaciuli
urTierTobebis, kerZod ki, marTvis organoebis kompetencis gansazRvraSi gansakuTrebuli
imperatiuli normebis SemuSavebis gziT. piriqiT dRemde am urTierTobebis imperatiuli
saxelmwifo mowesrigeba uaryofiTad fasdeba, xolo moqniloba amerikuli sakorporacio
samrTlis erT-erT dadebiT Tvisebad miiCneva.25
Tanamedrove korporaciebis marTvis organoTa sistema, maTi uflebamosilebebi,
kompetenciaTa gamijvna calkeul organoebs Soris, pasuxismgeblobis gadanawileba
Tanamdebobis pirTa Soris da masTan dakavSirebuli sxva mravali sakiTxi korporaciuli
marTvis Taobaze arsebuli saerTaSoriso diskusiebis mudmivi Temebia.
erTmaneTisgan ganasxvavdeba marTvis monisturi, anu erTsafesuriani (e.w. One-tier system),
romelsac aseve monistur sistemas an bodris modelsac uwodeben da dualisturi, anu
orsafexuriani (e.w. Two-tier system), romelsac aseve orsafexurian sisitemas an sameTvalyureo
sabWos modelasac uwodeben pirvels ganamtkicebs amerikis SeerTebuli Statebis
sakorporacio samarTali, am sistemas ganamtkiceben Semdegi evropuli saxelmwifoebi: didi
britaneTi, dania, saberZneTi, irlandia, italia, luqsemburgi, Svecia, espaneTi.
meores - germaniis sakorporacio samarTali, dualisturi sistema ganmtkicebulia aseve
avstriaSi, SveicariaSi. 26 aRsaniSnavia isic, rom evropis saaqcio sazogadoebis SemoRebiT
erTsafexuriani sistemis gamoyenebis SesaZlebloba germaniaSic damkviddrda. 27 zogierTi
qveyana ganamtkicebs Sereul sistemas. magaliTad safrangeTi, belgia, niderlandebi, fineTi
portugalia iZlevian arCevis SesaZleblobas bordisa da sameTvalyureo sabWos modelebs
Soris. post sabWoTa qveynebis samarTali icnobs rogroc erT, ise meore sistemasac
garkveuli TaviseburebebiT.28
korporaciuli marTvis sisitema, romelic qarTul sakorporacio samarTalSia
ganmtkicebuli, umeteswilad eyrdnoba germanul gamocdilebasa da germanul sakorporacio
24 Kindler,Der amerikanische Aufsichtsrat.S.20. 25 Kindler,Der amerikanische Aufsichtsrat.S.22 26 Hopt, The german Two-Tier Board:Experience,Theories,reforms.p.228. 27 2004 8 oqtombers evropis kavSiris teritoriaze ZalSi Sevida dadgenileba (Regulation) evropis saaqcio sazogadoebis (Societas Europea) statutis Sesaxeb.am dadgenilebiT, romeloic evropis kavSiris ministrTa sabWom 2001 wlis 8 oqtombers miiRo, ganisazRvra evropis saaqcio sazogadoebis (SemoklebiT - ess) samarTlebrivi statusi.aRniSnuli dadgenileba kavSiris wevr-saxelmwifoebSi pirdapir moqmedebs da misi danergvisaTvis raime specialuri sakanonmdeblo aqtis miReba savaldebulo ar aris, magram imis gamo, rom dadgenileba wevr-saxelmwifoebs akisrebs garkveuli sakanonmdeblo cvlilebebis ganxorcielbis valdebulebas,Sesabamisad miRebul iqna specialuri kanonebic.magaliTad, 2004 wlis 27 maiss avstriaSi miRebul iqna kanoni evropis saaqcio sazogadoebis Sesaxeb. evropis saaqcio sazogadoebis organoTa daxasiaTebisas yvelaze TvalsaCinod Cans is Taviseburebebi, romlebiTac gamoirCeva evropis kavSiris wevri saxelmwifoebis korporaciuli marTvis sitemebi.maTSi gavrcelebulia rogroc dualisturi, ise monisturi sistemebi.am samarTlebrivi realobisTvis kanonmdebels angariSi unda gaewia amitom dadgenileba ess-is marTvis organoebis gansazRvrisas orive sistemis gamoyenebis SesaZleblobas uSvebs. evropis saaqcio sazogadoebas unda hqondes Semdegi organoebi: a)aqcionerTa saerTao kreba b)sameTvalyureo oragno da xelmZRvaneli organo (dualisturi sistema) anda erTi mmarTveli organo (monisturi sistema). 28 „es Taviseburebebi ZiriTadad ganpirobebulia imiT, rom am qveynebis kanonmdeblobis SeqmnaSi sxvadasxva qveynis eqspertebi monawileobdnen.“- lado Wanturia. korporaciuli marTva da xelmZRvanelTa pasuxismgebloba sakorporacio samarTalSi, Tbilisi, 2006, gv. 110.
270
samarTalSi arsebul marTvis sitemas. Tumca zogierT sakiTxSi SeimCneva amerikuli
sakorporacio samarTlis gavlena.29
amitom vidre vrclad ganvixilav qarTuli korporaciuli marTvis sitemas, Sevexebi
korporaciuli marTvis monistur sistemas, romelic, rogroc ukve aRvniSne ZiriTadad
amerikuli korporaciuli marTvisTvis aris damaxasiaTebeli da dualistur sistemas
germanul sakorporacio samarTalSi.
korporaciebis xelmZRvanelobisa da marTvis aRsaniSnavad amerikul sakorporacio
samarTalSi gamoiyeneba cneba korporaciuli marTva (corporate governance) aRniSnuli cnebis
definicicis Taobaze Sexedeulebebisa da diskusiebis Taobaze zemoT ukve aRvniSne, aq ki
davamateb, rom aSkaraa, rom am cnebis gavrceleba Tanamedrove msoflioSi, miuxedavad misi
mravali definiciisa, amerikis SeerTebuli Statebidan iRebs saTaves.
korporaciebis marTvis erTsafexuriani sistemisaTvis, romelasac amerikuli
sakorporacio samarTali ganekuTvneba, damaxasiaTebelia is, rom korporaciis
xelmZRvanelobisa da kontrolis funqciebi Tavmoyrilia erT organos - bordis 30 -
direqtorTa sabWos xelSi,Tumca is araa erTaderTi organo, romelic amerikul korporacias
aqvs.
amerikul korporaciebSi xelmZRvanelobisa da kontrolis funqciebi gadanawilebulia
aqcionerTa saerTo krebas, bords anu direqtorTa sabWos da menejerebs Soris. korporaciis
marTvas axorcielbs - bordi, romelic imavdroulad sameTvalyureo sabWos funqciebsac
iTavsebs. praqtikulad bordi, Tu ar CavTvliT korporaciis aqcionerTa krebas, korporaciis
marTvis umTavres organos warmoadgens. amerikuli sakorporacio samarTali erTamaneTisgan
ar ganasxvavebs sameTvalyureo sabWosa da gamgeobas, rogorc es qarTul an germanul
samarTalSia.
2. saqarTveloSi korporaciuli marTvis ganviTarebis zogadi mimoxilva
yvela erTxmad aRiarebs, rom Cvens qveyanaSi korporaciuli marTvis instituti sakmaod
sustadaa ganviTarebuli. am sferos saerTaSoriso safisa¬safinanso korporaciam (IFC) 2004 wlidan ikvlevs .
sferos saerTaSoriso safisa¬safinanso korporaci¬am (IFC) msoflio bankis jgufis
wevrma, warmatebiT daasrula korporaciuli marTvis proeqti saqarTveloSi da misi muSaobis
SedegebiSeajama.
proeqtis mizani korporaciuli marTvis praqtikis gaumjobesebaSi qarTuli kompaniebis
daxmareba iyo. pasuxismgeblobis, angariSvaldebulebisa da gamWvirvalobis principebis
danergva kompaniis saqmianobaSi misi momgebianobis zrdasa da investiciebis mozidvas uwyobs
xels.
(IFC)-is proeqtma korporaciuli marTvis sakiTxebis maregulirebeli sakanonmdeblo
garemos gaumjobesebas da saqarTvelos bankebis asociaciis mier korporaciuli marTvis
nebayoflobiTi kodeqsis miRebas Seuwyo xeli. IFC-im aseve Caatara seminarebi da
individualuri konsultaciebi korporaciuli marTvis sakiTxebis iuridiuli da finansuri
aspeqtebis Sesaxeb da ganaxorciela piloturi programa SerCeuli kompaniebisTvis da
bankebisTvis. Sedegad, ocdaerT kompaniasa da bankSi 50 procedura gaumjobesda da
29 magaliTad sawesdebo kapitalis arasavaldebulooba, marTvis organoebis funqciaTa araimperatiuloba. 30 inglisur-amerikul samarTalSi mas ewodeba board of direqtors - direqtorTa bordi, anu direqtorTa sabWo da saTaves iRebs inglisur samarTalSi.
271
korporaciuli marTvis praqtikis gaumjobesebis Sedegad yvela maTganSi saqmianobis
efeqtianobis zrda aRiniSna.
saerTaSoriso safinanso korporaci¬am 2011 wels dabeWda korporaciuli marTvis
saxelmZRvanelo, romelSic siRrmiseulad aris ganxiluli korporaciul marTvasTan
dakavSirebuli saqarTvelos kanonmdebloba. publikacia IFC - is proeqtis dasrulebis
Semdegac daexmareba qarTul kompaniebs, gaaumjobeson korporaciuli marTvis standartebi da
praqtika.
,,Zlieri korporaciuli marTvis sistema erT-erTi mTavari winapirobaa investorebis
mosazidad, IFC-is proeqtma xeli Seuwyo qarTul kompaniebs, ufro mimzidvelni gamxdariyvnen
investorebisTvis. IFC-is publikaciebi, gansakuTrebiT korporaciuli marTvis
saxelmZRvanelo, momavalSic praqtikuli rCevebiT Seuwyobs xels korporaciuli marTvis
standartebis amaRlebas."
2006 wlidan 2011 wlis ianvramde IFC - is korporaciuli marTvis proeqti saqarTveloSi
B BP-sa da misi navTobis da gazis partniorebTan da kanadis saerTaSoriso ganviTarebis
saagentosTan (CIDA) TanamSromlobiT xorcieldeboda. IFC-is investiciebma saqarTveloSi
TiTqmis 500 milioni aSS dolari Seadgina sxvadasxva seqtoris 35 proeqtSi. garda amisa,
sakonsultacio programis farglebSi IFC muSaobs saqarTvelos sagadasaxado sistemis
reformirebis mimarTulebiT, rac mcire biznesis ganviTarebas Seuwyobs xels. IFC - is
sakonsultacio proeqti kompaniebs sursaTis uvneblobis standartebis amaRlebaSic exmareba.
saqarTvelo IFC -is wevri 1995 wels gaxda.
IFC msoflio bankis jgufis wevri, ganviTarebaze orientirebuli yvelaze msxvili
saerTaSoriso institutia, romelic ganviTarebad qveynebSi kerZo seqtors uWers mxars.
saerTaSoriso safinanso korporacia exmareba xalxs siRaribis daZlevasa da cxovrebis
pirobebis gaumjobesebaSi, uzrunvelyofs kerZo sawarmoebs dafinansebiT, raTa maT mieceT
saSualeba, meti adamiani daasaqmon da aucilebeli momsaxurebiT uzrunvelyon sazogadoeba.
aseve IFC sxva organizaciebis kapitalis mobilizebas da sakonsultacio momsaxurebis
meSveobiT mdgradi ganviTarebis SesaZleblobebs qmnis. msoflio ekonomikuri krizisis dros,
2010 finansur wels maT mier ganxorcielebulma axalma investiciebma rekordulad maRal
monacems - 18 miliard aSS dolars miaRwia.
IFC-ma saqarTveloSi koproraciuli marTvis segmentis meore safuZvliani kvleva 2008
wels Catarda. rogorc IFC - is korporaciuli marTvis proeqtis menejeri maia TevzaZe gazeT
24 saaTSi ganmartavs, qarTul kompaniebSi saerTaSoriso finansuri korporaciis mier
Catarebuli kvleva (korporaciuli marTvis ZiriTad komponentebSi) bolo oTx weliwadSi
miRweul mniSvnelovan progress adasturebs. `Tumca gasakeTebeli jer kidev bevria da imedi
maqvs, rom IFC - is seminarebi da konsultaciebi qarTul kompaniebs kidev ufro ukeTesi
Sedegebis miRwevaSi daexmareba,~ - ambobs maia TevzaZe.
IFC-is mier Seswavlili kompaniebis 77 procentma korporaciuli marTvis saukeTeso
praqtikis kargi codna aCvena. amave kvlevis Tanaxmad, bevr kompanias SeuZlia, am praqtikis
ganxorcielebiT Tavisi saqmianoba ufro efeqturi gaxados.
2004 wlis kvlevis SedegebTan SedarebiT, mniSvnelovnad gaizarda im kompaniebis
ricxvi, romlebic korporaciuli marTvis mniSvnelobas aRiarebs. kerZod, korporaciuli
marTva Zalze mniSvnelovnad miiCnia gamokiTxulTa 22 procentma. es maCvenebeli 2004 wels 13,8
procents Seadgenda.
gamokiTxuli respondentebis 30,7 procentma ganacxada, rom bolo sami wlis
ganmavlobaSi korporaciuli marTva maT kompaniebSi mniSvnelovnad gaumjobesda, xolo 27,3
procenti miiCnevs, rom korporaciuli marTvis xarisxi ar gaumjobesebula. bolo wlebis
ganmavlobaSi gaizarda im kompaniebis ricxvi, romlebic dainteresebulia korporaciuli
marTvis sakiTxebze informaciis miRebiT an gare konsultantebis momsaxurebiT. rogorc
kvlevis Sedegebi cxadyofs, im kompaniebis ricxvma, romelmac korporaciuli marTvis
272
sakiTxebSi gare konsultantebis momsaxurebas mimarTa, 17,3 procenti Seadgina, maSin rodesac
2004 wels respondentTa mxolod 3,2 procentma ganacxada amis Sesaxeb.
kompaniebi yvelaze xSirad korporaciul marTvas ukavSireben iseTi amocanebis
gadawyvetas, rogorebicaa: investiciebis mozidva, strategiuli gadawyvetilebebis miRebis
efeqturobis amaRleba, aqcionerebsa da mmarTvelobiT organoebs Soris urTierTobebis
efeqturobis amaRleba, kompaniaze efeqturi zedamxedvelobis ganxorcieleba da Sida
kontrolis efeqturobis amaRleba. gamokiTxulTa SedarebiT naklebma raodenobam
korporaciuli marTva iseT garemoebebs daukavSira, rogorebicaa - mmarTveli organoebis
angriSvaldebulebis amaRleba, korporaciuli konfliqtebis Tavidan acileba da aqcionerTa
uflebebis dacva, radgan aRniSnuli faqtorebi kargi korporaciuli marTvis aucilebel
elementebs warmoadgens.
kiTxvaze, Tu ra aris is ZiriTadi faqtorebi, rac Tqvens kompanias korporaciuli
marTvis gaumjobesebisaken ubiZgebs, kompaniebis mier Semdegi faqtorebi dasaxelda: finansuri
maCveneblebis gaumjobesebis, konkurentunarianobis amaRlebisa da ucxouri investiciebis
gazrdis survili.
„korporaciuli marTvis Tema safondo bazris moTxovnebidan wamovida. kerZod, am Temis
aqtualuroba mcire aqcionerebis problemebma ganapiroba. rac ufro kargad muSaobs saaqcio
sazogadoeba da efeqturia korporaciuli marTva, miT ufro meti investiciebis mozidva xdeba
sawarmoSi. rac ufro ganviTarebulia qveyana, premiumi miT ufro metia korporaciul
marTvaSi. mimaCnia, rom qveyanaSi fulis mozidva safondo bazris meSveobiT unda xdebodes.
unda moxdes safondo bazris ganviTarebis stimulireba, rac kargi korporaciuli marTvis
SemTxvevaSi, kompaniebisaTvis damatebiT kapitals moizidavs," - ambobs safondo birJis
xelmZRvaneli gogi lolaZe.
korporaciuli marTvis praqtikis gaumjobeseba damokidebulia rogorc saxelmwifoze,
ise kerZo seqtorze. Tu pirvelis roli Sesabamisi korporaciuli marTvis xelSemwyobi
maregulirebeli garemos CamoyalibebaSi gamoixateba, maSin kerZo seqtori SeimuSavebs
korporaciuli marTvis efeqtur praqtikas, rac kompaniebis calkeul Sida dokumentebSi
aisaxeba.
saqarTveloSi dRes arsebuli biznesgaremos yvelaze popularuli tendenciaa ucxouri
investiciebis mozidva da IPO-ze (pirveladi sajaro SeTavazeba) gasvlis perspeqtivebis
uzrunvelyofa. aqedan gamomdinare, kompaniebisTvis mniSvnelovani unda iyos im sakiTxebis
daregulireba, romlebic gansakuTrebiT sayuradReboa investorebisTvis.
marTalia, investors ainteresebs, Tu ramdenad gamarTuli finansuri mdgomareoba aqvs
kompanias, magram, agreTve mniSvnelovania, Tu ramdenad gamWvirvalea informacia. magaliTad,
Tu kompania ver axerxebs daudasturos investors kompaniis beneficiari mewileebis vinaoba,
ramdenad daculia TiToeuli aqcioneris ufleba da ramdenad efeqturad imarTeba kompania,
rTuli iqneba potenciur investorTan garigebis warmatebiT ganxorcieleba. Tu
gaviTvaliswinebT imas, rom ar arsebobs korporaciuli marTvis erTi saukeTeso modeli.
korporaciul marTvasTan dakavSirebuli problematika gansxvavebulia dasavleTis qveynebsa
da saqarTveloSi. dasavleT qveynebSi korporaciuli marTvis ZiriTadi problemebia:
aqcionerTa daqsaqsulobisa dainertulobis gamo menejmentis gakontrolebis problema;
aqcionerebs ZiriTadad, saaqcio sazogadoebis kapitalis mxolod mcire nawili
ekuTvniT,amitom Znelia maTi mxridan menejmentis gadawyvetilebebsa da saqmianobaze
zegavlenis moxdena. aseve did problemas warmoadgens menejerTa mravalmilioniani
kontraqtebi, pasuxisgebaSi micemis siZnele da insaideruli informaciis darRveviT
gamoyeneba.
saqarTveloSi korporaciuli marTvis amaRlebis dones aferxebs informaciis,
finansebis, kvalificiur specialistTa da mmarTveli organoebis mxridan interesis
nakleboba. aseve mniSvnelovania korporaciul marTvasTan dakavSirebuli normatiuli aqtebis
273
arasrulfasovneba da xarvezebi kanonmdeblobaSi. ar aris sakmarisi kompaniaSi sakiTxebis
mxolod Sida debulebiT daregulireba. gasaTvaliswinebelia isic, rom aucilebelia
arsebobdes kanonmdeblobiT daregulirebuli mniSvnelovani sakiTxebi, romlebic mouwodebs
kompanias Seasrulos korporaciuli marTvis minimaluri moTxovnebi. aseve umniSvnelovanesia
koproraciuli davebis efeqturad gadawyvetis meqanizmebisa da praqtis arseboba.am mxriv
saqarTveloSi rTuli viTarebaa.
da mainc, ra aris mTavari problema korporaciul marTvaSi?
• aqcionerTa mier TavianTi uflebebis arcodna da maTidarRveva;
• kanonmdeblobiTa da Sida debulebebiT dadgenili wesebis ugulvebelyofa;
• araefeqturi mmarTvelobis organoebi da formaluri gakontroleba;
• garigebebi dakavSirebul mxareebTan;
• informaciis arasajarooba;
• xarvezebi kanonmdeblobaSi;
• kanonismoTxovnaTa aRsrulebis problema.
90-iani wlebSi ganxorcielebuli masStaburi privatizaciis Sedegad Seiqmna sawarmoebi,
sadac TanamSromlebi imave sawarmos aqcionerebi gaxdnen. bunebrivia, maT ar hqondaT
sawarmos marTvis gamocdileba da arc Sesabamisi codna TavianTi uflebebis dasacavad. ar
iwvevdnen maT aqcionerTa saerTo krebebze da arc aqcionerebs gaaCndaT imis problema, rom
irRveoda maTi uflebebi. xSiria SemTxvevebi, roca irRveva aqcionerTa ufleba - miiRon
informacia kompaniis mmarTvelobis organoebisagan. mizezi sxvadasxvaa: maT ar ician TavianTi
uflebebis Sesaxeb, rom miwveulni unda yofiliyvnen saerTo krebaze procedurebis dacviT, an
uimedoba, rom sasamarTlosTvis mimarTvis SemTxvevaSi, isini SeZleben am uflebebis dacvas.
gamonaklisia is aqcionerebi, romlebmac mizanmimarTulad Seisyides aqciebi da kargad aqvT
gaTviTcnobierebuli TavianTi ufleba-movaleobebis arsi.
rogorc wesi, saerTo krebis mowvevis Setyobineba unda Seicavdes:
• saerTo krebis mowvevis adgils, TariRsa da dros;
• saaRricxvo dRis TariRs;
• saerTo krebis saxeobas;
• dRis wesrigs;
• direqtorebisa da sameTvalyureo sabWos rekomendaciebs gadawyvetilebis misaRebad;
• sawarmos wesdebaSi SesaZlo cvlilebebs.
im SemTvevaSi, rodesac xdeba mowveva saerTo krebaze, xSiria proceduruli sakiTxebis
darRvevis SemTxvevebi. mowvevis Setyobineba ar Seicavs kanoniT moTxovnil savaldebulo
informacias. saerTo krebis oqmebi iseve, rogorc sameTvalyureo sabWos oqmebi, ar moicavs
srul informacias da ar aris Sedgenili saTanadod. informacia mwiria da realurad ar
asaxavs sxdomis mimdinareobas, diskusiebsa da gadawyvetilebebis miRebis dasabuTebas.
aucilebelia, rom sxdomis oqmi faravdes minimum Semdeg sakiTxebs:
• srul informacias gansaxilvel sakiTxebTan dakavSirebiT;
• wevrTaSorisgamarTuli diskusiebis Canawerebs;
• gadawyvetilebis miRebis dasabuTebas;
• wevrTapoziciebs ama Tu im gadawyvetilebasTan dakavSirebiT;
• detalurad gaweril miTiTebebs konkretul sakiTxebze samomavlo moqmedebebTan
dakavSirebiT.
sameTvalyureo sabWos funqcionirebasTan dakavSirebiT Tavs iCens sami ZiriTadi
problema:
• formaluri arseboba;
• naTesavebi da megobrebi;
• arakvalificiuri wevrebi.
274
korporaciuli marTvis TiTqmis yvela kodeqsi moiTxovs, rom muSaobis efeqturobis
asamaRleblad sameTvalyureo sabWos wevrTa da direqtorTa saqmianoba yovelwliurad
Sefasdes. sameTvalyureo sabWos Sefaseba aris procesi, romlis meSveobiTac kompania afasebs
misi sameTvalyureo sabWos wevrebis xarisxsa da saqmianobas.
warmoudgenelia sameTvalyureo sabWo axorcielebdes dakisrebul movaleobebs
miukerZoeblad, rodesac wevrebi ZiriTadad iniSnebian msxvili aqcionerebis mier, romlebic
xSir SemTxvevebSi kompaniis direqtorebic arian. yvelaze kargi gamosavali iqneboda
sameTvalyureo sabWoSi damoukidebeli wevrebis daniSvna, sameTvalyureo sabWos saqmianobis
Sefasebis ganxorcieleba da komitetebis Seqmna. saukeTeso praqtikis mixedviT, xSiria
moTxovna, rom garkveuli komitetebi mxolod damoukidebeli wevrebisgan Sedgebodes da
mniSvnelovani gadawyvetilebebi maTi umravlesobis TanxmobiT miiRebodes. sabWoSi
damoukidebeli wevris arseboba investors matebs rwmenas, rom mis mier ganxorcielebul
investiciebs kompaniis erTmaneTTan Sexmatkbilebuli mmarTvelebi sakuTari interesebisa da
Sexedulebebisamebr ar gamoiyeneben.
komiteti sabWos damxmare organoa, romelic iqmneba sabWos mier, raTa winaswar
ganixilos yvelaze mniSvnelovani gadawyvetilebebi da rekomendaciebi misces sabWos.
• komitets ar SeiZleba gadaeces sabWos uflebamosilebebi;
• komiteti,rogorcwesi,Sedgeba 2-3 an, meti wevrisagan;
• komiteti SeiZleba iyos mudmivi an droebiTi.
komiteti saWiroa imdenad, ramdenadac mobiluri da operatiulia igi, gaaCnia viwro
specializacia, amcirebs sameurneo xarjebs, zrdis sabWoSi gadawyvetilebaTa miRebis
operatiulobas.
problemebi, romlebic dakavSirebulia interesTa konfliqtsa da dakavSirebul
mxaresTan dadebul garigebebTan, ar warmoadgens mxolod saqarTvelos realobas. igi
problematuria rogorc dasavleTis qveynebSi, aseve ganviTarebadi samyarosTvis. interesTa
konfliqti aris situacia, rodesac pirs, an korporacias ukavia iseTi mdgomareoba, romlis
gamoyenebiTac SesaZlebelia piradi, an korporaciuli sargebelis miReba. SeiZleba iyos
interesTa konfliqtis sxvadasxva SemTxvevebi. esenia magaliTad, piradi da sazogadoebis
interesebis Sejaxeba, erTi piris or sxva da sxva samsaxurTan dakavSirebuli interesTa
konfliqti, ojaxuri interesebi da a.S. dainteresebul pirebad SeiZleba CaiTvalon:
direqtori, sameTvalyureo sabWos wevri, msxvili aqcioneri,erTmaneTTan dakavSirebul
pirTawre. saqarTveloSi gavrcelebulia praqtika, rom garigebebi daidos im kompaniebTan,
sadac xelmZRvanelebi, an aqcionerebi, maTi naTesavebi, megobrebi, an biznespartniorebi arian.
miuxedavad imisa, Tu ramdenad momgebiani SeiZleba iyos aseTi garigeba kompaniisTvis,
aucilebelia, rom aseTi informacia gamJRavndes kompaniis winaSe. amave dros, daculi unda
iyos interesTa konfliqtTan dakavSirebuli gadawyvetilebebis miRebis procedurac.
kompaniis dainteresebuli xelmZRvaneli, Tu sameTvalyureo sabWos wevri ar unda iRebdes
monawileobas gadawyvetilebis miRebis procesSi. informacia dakavSirebul mxaresTan
dadebuli garigebis Sesaxeb unda gamoqveyndes, raTa yvela aqcionerma Tu mesame mxarem
icodes aseTis arseboba.
aseve gavrcelebuli problemaa informaciis arasajarooba. ZiriTadad kompaniebi ar
axdenen wliuri angariSebis gamoqveynebas, ramdenime gamonaklisis garda. informacia xSir
SemTxvevaSi ar aris xelmisawvdomi mcire aqcionerebisTvisac.
niSandoblivia isic, rom saqarTvelos sakanonmdeblo baza Zalian mwiria im
normatiuli aqtebis CamonaTvaliT, romlebic aregulirebs korporaciul marTvasTan
dakavSirebul sakiTxebs, xolo, is debulebebi, romlebic arsebobs, ar aris sakmarisi da ver
asaxavs dRevandel mdgomareobas. saqarTveloSi korporaciuli marTvis principebis
wyaroebia: normatiuli aqtebi (saqarTvelos kanoni „mewarmeTaSesaxeb“, saqarTvelos kanoni
„fasiani qaRaldebis bazris Sesaxeb“, saqarTvelos kanoni „fasiani qaRaldebis erovnuli
275
komisiis Sesaxeb“), saerTaSoriso standartebi (OECD-is - ekonomikuri TanamSromlobisa da
ganviTarebis organizaciis korporaciuli marTvis principebi, TviTregulirebadi
organizaciebis wesebi), korporaciuli kultura (saaqcio sazogadoebis Sida dokumentebi,
saqmiani urTierTobebis praqtika, korporaciuli precendentebi). aseve novacia „korporaciuli
kodeqsis“ saxiT, romelic ar warmadgens normatiul aqts, Tumc Zalian mniSvnelovania
saqaraTveloSi korporaciuli marTvis kulturis ganviTarebisaTvis.
„mewarmeTa Sesaxeb“ saqarTvelos kanoniT ar aris detalurad daregulirebuli
xelmZRvanel pirTa pasuxismgeblobis sakiTxi da amdenad, arsebuli debulebebi bundovania.
aseve, sagulisxmoa imis aRniSvnac, rom sakonstitucio sasamarTlom gaauqma muxli
savaldebulo gamosyidvasTan dakavSirebiT, magram kanonmdebelma miiRo igive muxli
gansxvavebuli numeraciiT da umniSvnelo cvlilebiT, rac ver agvarebs savaldebulo
miyidvasTan dakavSirebul realur problemas. aseve, garkveuli mniSvnelovani debulebebi
gaTvaliswinebulia fasiani qaRaldebis bazris Sesaxeb kanonSic, Tumca am kanonis moqmedeba
vrceldeba mxolod angariSvaldebul sawarmoebze. sisxlis samarTlis kodeqsi
iTvaliswinebs xelmZRvanel pirTa pasuxismgeblobis sakiTxs, Tumca Znelia dasaxeldes
SemTxveva, roca am muxlebis gamoyenebiT pasuxi egos kompaniis xelmZRvanelobas.
imisaTvis, rom saqarTveloSi gaumjobesdes korporaciuli marTvis praqtika da
problemebi minimumamde iqnes dayvanili, sasurvelia, gadaiWras Semdegi sakiTxebi:
gaumjobesdes mmarTveli organoebis funqcionireba, kerZod: erTi piris mier sameTvalyureo
sabWoSi wardgenili wevrebi sraodenobis SezRudva dominirebuli mdgomareobis borotad
gamoyenebisTavidan asacileblad. damoukidebeli wevrebis wardgena. sameTvalyureo sabWoSi
damoukidebeli wevrebis arseboba investorisTvis, garkveulwilad, garantias warmoadgens,
rom mis mier ganxorcielebuli investiciebi mizanmimarTulad iqneba gamoyenebuli da amasTan,
piradi interesebisTvis ar gamoiyenebs romelime msxvili aqcioneri Tu kompaniis direqtori.
kompaniis mmarTvelobis organoebs Soris ufleba-movaleobaTa gadanawileba Sida debulebis
meSveobiT, raTa yvela struqturuli danayofisTvis naTeli iyos maTTvis dakisrebuli
movaleobebi, romlis Seusruleblobis SemTxvevaSic daekisrebaT pasuxismgebloba. kompaniis
rTuli Sida struqturuli eqanizmis gamo SeiZleba am yovelives kanoniT daregulireba
araefeqturi aRmoCndes, amitom kompaniam Tavad unda izrunos kompaniis wesdebaSi aseTi
debulebebis gaTvaliswinebaze, an gaiTvaliswinon damxmare debulebebi.aucilebelia
gaZlierdes kompaniis Sida kontroli, rac ukavSirdeba Zlieri Sida auditisa da
monitoringis sistemis gamarTul funqcionirebas (Sida kontroli aris procesi, romelsac
axorcielebs kompaniis sameTvalyureo sabWo, direqtorati da sxva personali. misi
daniSnulebaa operaciebis efeqturobis, finansuri angariSgebis saimedoobis, kanonebis da
wesebis saTanado Sesabamisobis uzrunvelyofa). marto debulebebis, wesebisa da
instruqciebis miReba sakmarisi ar aris imisTvis, rom kompania muSaobdes gamarTulad, Tu ar
xorcieldeba efeqturi kontroli mis dacvaze. aseve, saWiroebidangamomdinare, SesaZlebelia
kompaniebma iseTi damxmare organoebi an institutebi daaarson, rogorebicaa: komitetebida
korporaciuli mdivani.
dasavleTSi korporaciuli mdivnis instituts xangrZlivi istoria aqvs. korporaciuli
mdivnebi organulad Seerwynen korporaciuli marTvis sistemas, myarad moikides fexi da
asruleben rig umniSvnelovanes funqciebs. zogierT ganviTarebul qveyanaSi, magaliTad
inglisSi, korporaciuli mdivnis Tanamdeboba savaldebuloc ki aris yvela saaqcio
sazogadoebisaTvis. korporaciuli mdivani aris Tanamdeboba, romlis meSveobiTac erTi
adamiani korporaciul marTvasTan dakavSirebul mraval funqcias iTavsebs. is, rogorc wesi,
ar aris mxolod mdivani, romelic oqmebis SedgeniT Semoifargleba - piriqiT, igi kompaniis
erT-erTi wamyvani Tanamdebobis piria, romelic pasuxs agebs umniSvnelovanesi dokumentebis
Sedgenaze. korporaciuli mdivani uzrunvelyofs kompaniis sami mTavari mmarTveli rgolis
informaciul urTierTqmedebas. igi pasuxismgebelia kompaniis winaSe Zlieri korporaciuli
276
marTvis SenarCunebaze. korporaciuli mdivnis es ukanaskneli funqcia ufro da ufro did
mniSvnelobas iZens. mas unda hqondes umaRlesi iuridiuli ganaTleba, Tumca es moTxovna
aucilebelia mxolod zogierT qveyanaSi. imisaTvis, rom pirovneba korporaciuli mdivani
gaxdes, unda akmayofilebdes Semdeg kriteriumebs:
• man unda icodes korporaciuli da fasiani qaRaldebis samarTlis safuZvlebi da
erkveodes kompaniis biznesSi;
• unda hqondes komunikaciis unari da ganviTarebuli intuicia;
• unda SeeZlos konfliqtebis mediacia da konsensusis miRweva;
• iyos detalebze orientirebuli, magram amave dros, moqnili;
• korporaciuli mdivani unda iyos absoluturad miukerZoebeli da moqmedebdes
kompaniis interesebSi.
korporaciuli mdivnis funqciebia: sameTvalyureo sabWosa da saerTo krebis sxdomebis
proceduruli uzrunvelyofa, pasuxismgebelia korporaciul dokumentaciaze, Tu kompanias 50-
ze naklebi aqcioneri hyavs, korporaciul mdivans registratoris funqciac ekisreba.mas aseve
evaleba birJis yvela moTxovnis dacvaze zedamxedveloba.erTi sityviT, igi centraluri
figuraa, romelsac daxmarebisTvis mimarTavs yvela aqcioneri, sameTvalyureo sabWos wevri
da direqtori. mdivani pasuxismgebelia korporaciuli normebis dacvasa da nebismieri
saxelmwifo organosTvis yvela saWiro dokumentaciis droul da srulyofil miwodebaze.
korporaciuli mdivani iniSneba sameTvalyureo sabWos mier da arc erT wevrs ara aqvs
ufleba damoukideblad gaanTavisuflos igi. is pasuxismgebelia mTlianad sabWosa da
zogadad kompaniis winaSe.
amasTan, Sefasebis meqanizmis danergva sakmaod efeqturi meTodia dasavleTis qveynebis
praqtikaSi, raTa kompaniebma gansazRvron, Tu ramdenad nayofieria mmarTvelobis organoebis
muSaoba da ra xarvezebi gaaCnia maT. korporaciuli marTvis TiTqmis yvela kodeqsi moiTxovs,
rom muSaobis efeqturobis asamaRleblad sameTvalyureo sabWos wevrTa da direqtorTa
saqmianoba yovelwliurad Sefasdes. sameTvalyureo sabWos Sefaseba aris procesi, romlis
meSveobiTac kompania afasebs misi sameTvalyureo sabWo swevrebis saqmianobis xarisxsa da
saqmianobas. mmarTvelobis organoTa Sefaseba saWiroa, radgan, igi zrdis am organoTa
saqmianobis efeqturobas, ukeTgansazRvravs movaleobebs, aumjobesebs Sida procedurebs,
aumjobeseb sangariSvaldebulebas, ufro mizidvels xdis kompanias investorebisTvis. aseve
mmarTvelobis organoTa Sefasebisas SeiZleba wavawydeT uaryofiT Sedegebs. magaliTad,
wevrebi amboben uars da gariyulad grZnoben Tavs. SeiZleba warmoiqmnas Sida gaTiSuloba,
ris Semdegac Znelia axali wevrebis moZebna.
aseve unda moxdes interesTa konfliqtis daregulireba Sida debulebebis meSveobiT.
unda moxdes sazogadoebisaTvis wliuri angariSis wardgena. saqarTvelos moqmedi
kanonmdebloba saWiroebs daxvewas korporaciuli marTvis kuTxiT, kerZod, unda moxdes
maregulirebeli normebis gaZliereba, korporaciuli marTvis kodeqs(eb)is miRebis waxaliseba
da rac yvelaze mniSvnelovania, unda xdebodes dadgenili normebis aRsruleba. yovelive
zemoaRniSnulis miuxedavad, sasurvelia saxelmwifomac daafiqsiros Tavisi neba
korporaciuli praqtikis gaumjobesebasTan dakavSirebiT da danergos ufro moqnili,
efeqturi maregulirebeli normebi, romlebic SeiZleba kompaniebisaTvis korporaciuli
marTvis minimalur standartebs mainc gansazRvravdes.
sagulisxmoa, rom kargi korporaciuli marTvis upiratesoba ikargeba, Tu ar gvaqvs davis
gadawyvetis kargi saSualeba. marTlac davis gadawyvetis saTanado saSualebis arCeva xSirad
seriozul Tavsatexsac ki warmoadgens dainteresebuli mxarisaTvis. arsebobs sami ZiriTadi
gza, romelTa meSveobiT xdeba saxelSekrulebo davebis ganxilva: sasamarTlo, arbitraJi da
davis gadawyvetis sxva alternatiuli saSualebebi.
sasamarTlo da arbitraJi davis gadawyvetis yvelaze gavrcelebuli saSualebaa.
arsebobs mosazreba, rom iuristebs urCevniaT davis ganxilva sasamarTloSi, xolo
277
biznesmenebi upiratesobas arbitraJs aniWeben. marTlac arbitraJi ufro xSirad gvxvdeba
saerTaSoriso xelSekrulebebSi, Tumca es ar gulisxmobs imas, rom arbitraJi apriori sjobs
sasamarTlos. bevri ram damokidebulia calkeuli saqmis garemoebebze. aseve bevria naTqvami
da dawerili TiToeuli saSualebis dadebiT Tu uaryofiT mxareebze, magram udavoa, rom
arbitraJs aqvs garkveuli maxasiaTeblebi, romlebic marTlac sasicocxlo mniSvnelobisaa
biznesmenebisTvis. magaliTad, mxareebma SeiZleba amoirCion arbitri an arbitrebi, romlebsac
isini miandoben TavianTi davis gadawyvetas (an gansazRvraven organos, romelsac miandoben
davis gadamwyveti tribunalis arCevas) da romlebic floben saTanado informacias im dargis
an sakiTxis Sesaxeb, razec warmoiSva dava. arbitraJSi procedurebi ufro moqnili da
naklebad daZabulia, vidre sasamarTloSi, mxareebs ufro meti SesaZlebloba aqvT
akontrolon maTi msvleloba. saqmis ganxilva konfidencialuria, iseve rogorc saqmeze
miRebuli gadawyvetileba. amasTan gasaTvaliswinebelia saarbitraJo gadawyvetilebis
aRsrulebis sakiTxi - rogorc statistika cxadyofs, sul ufro da ufro izrdeba im
saxelmwifoTa ricxvi, romlebic SeuerTdnen niu-iorkis 1958 wlis konvencias „ucxo qveynebSi
gamotanili saarbitraJo gadawyvetilebaTa cnobisa da aRsrulebis Sesaxeb” maSin, rodesac im
saxelmwifoTa ricxvi, romlebmac moaxdines haagis 1971 wlis konvenciis ratificireba
„ucxoeTSi miRebuli gadawyvetilebebis aRsruleba samoqalaqo da komerciul
saqmeebze“,gacilebiT mcirea. aseve arbitraJis upiratesobad xSirad asaxeleben mis
siswrafesa da nakleb Rirebulebas, Tumca xSiria SemTxvevebi, rodesac zogierTi sasamarTlo
procesi ramdenime dReSi dasrulebula, xolo xarjebs rac Seexeba, aSS-Si arbitraJis
iuristebis anazRaureba gacilebiT ufro metia, vidre sasamarTloSi momuSave iuristebisa.
rogorc zemoT aRvniSneT, Zalze bevri ram aris damokidebuli calkeuli saqmis garemoebebze.
Tumca rogorc ukanaskneli tendenciebi cxadyofs, davis gadawyvetis alternatiuli
saSualebebi sul ufro da ufro popularuli xdeba. magaliTad, aSS-Si, daaxloebiT 800
kompania, maT Soris Time Warner, UPS, General Electric, the Prudential da Coca-Cola. sasamarTloSi
sarCelis Setanamde cdilobs gamoiyenos davis gadawyvetis alternatiuli saSualebebi.
aRniSvnis Rirsia, rom aseve mniSvnelovani raodenoba korporaciul marTvasTan
dakavSirebuli davebisa wydeba arasasamarTlo gziT - 2001-2006 wlebSi ICC-is mier ganxilul
samewarmeo samarTlis davebidan 20 procents Seadgenda korporaciul marTvasTan
dakavSirebuli davebi. aseve niSandoblivia, rom korporaciuli davebis gadasawyvetad
arbitraJTan erTad xSirad gamoiyeneba davis gadawyvetis iseTi alternatiuli saSualeba,
rogoricaa: mediacia. magaliTad SeiZleba moviyvanoT bosnia, sadac 300 samediacio
xelSekrulebidan 220 aqcionerebisa da investorebis davebze modioda. mniSnvnelovania
ganvazogadoT ras warmoadgens mediacia da ra korporaciuli davebis gadawyveta SeiZleba
misi meSveobiT? mediacia Sedis zemoaRniSnuli davebis gadawyvetis mesame kategoriaSi
(romelsac, aseve, miekuTvneba konsilicia da eqspertis daskvna) da davebis gadawyvetis
yvelaze gavrcelebuli alternatiuli saSualebaa. Tanaxmad 2008 wlis 21 maisis
evrogaerTianebis direqtivisa „komerciul da samoqalaqo saqmeebze mediaciis garkveuli
aspeqtebis Sesaxeb“,mediacia ganisazRvra rogorc „struqturuli procesi, romelSic ori an
meti mxare nebayoflobiT safuZvelze cdilobs mediatoris meSveobiT miaRwios SeTanxmebas
maT Soris warmoSobil davaze. es procesi SeiZleba inicirebul iqnes mxareebis mier an
SemoTavazebuli/nakarnaxevi sasamarTlos mier. `msgavs ganmartebas iZleva aseve CEDR
„mediacia es aris moqnili procesi, romelic warimarTeba konfidencialurad da sadac
neitraluri piri exmareba mxareebs miaRwion SeTanxmebas maT Soris warmoSobil davaze,
magram warmarTavs process mxareTa kontrolis qveS davis gadawyvetis saSualebebsa da
pirobebze.“
mediacias aqvs Semdegi upiratesobebi arbitraJsa da sasamarTlosTan SedarebiT:
procesis naklebi Rirebuleba - procedurebis Rirebuleba, rogorc wesi, gacilebiT naklebia,
vidre sasamarTloSi an arbitraJSi; procedurebis siswrafe - mxareebi SeiZleba Seudgnen
278
molaparakebas, rogorc ki miaRweven Tanxmobas mediaciis gamoyenebaze (molaparakeba, rogorc
wesi, ramdenime dRe grZeldeba); xarisxi - mediatorebi airCevian maTi unar- Cvevebisa da
gamocdilebis mixedviT; mosalodneloba - miRebuli gadawyvetileba ar aris savaldebulo
Sesasrulebeli mxareebisaTvis; moqniloba - mxareebi SeiZleba SeTanxmdnen mediaciis
saxeobasa da gamosayenebel procedurebze (magaliTad, e.w. “mini trial”, rodesac erTmaneTs
mosalaparakeblad xvdebian ori kompaniis umaRlesi pirebi, an mediaciisa da arbitraJis
erToblioba, im SemTxvevisTvis, Tu mxareebi ver miaRweven SeTanxmebas, mediatori ikisrebs
arbitris rols), iseve rogorc procedurebis Catarebis drosa da adgilze;
konfidencialuroba - mxareebs SeuZliaT gaumJRavnon erTmaneTs mxolod is informacia, rac
maT surT (molaparakebis Sinaarsi da gacvlili informacia konfidencialuria, mxareebs
SeuZliaT gaamJRavnon miRweuli SeTanxmebis Sedegebi); Semcirebuli riskebi - mxareebi ar
arian valdebulni daeTanxmon molaparakebas an SemoTavazebul davis gadawyvetas, da
mimarTon davis gadawyvetis sxva xerxs, maT Soris sasamarTlos; pasuxismgebloba - ar aris
winaswar savaldebulod gansazRvruli, rom mxareebma aucileblad unda miaRwion
SeTanxmebas; arasavaldebuloba - marTalia, mediacia ar aris Sinaarsobrivad savaldebulo
procesi, misi Sedegebidan gamomdinare, molaparakebis Sedegi SeiZleba gaxdes Sesrulebis
sagani, rogorc xelSekruleba an SeTanxmeba; nebayoflobiToba - Tu ar arsebobs
sasamarTlos moTxovna, mxareebi ar arian valdebulni mimarTon mediacias. yvela SemTxvevaSi,
mxareebs ar moeTxovebaT, rom miaRwion SeTanxmebas; xedva - mediaciisas mxareebma SeiZleba
miiRon TavianTi poziciebis ufro obieqturi da damoukidebeli Sefaseba davis dawyebamde,
miT ufro, rom bevri ram, aseve SeiZleba Seicvalos davis warmoSobis Semdgom.
miuxedavad mediaciis siaxlisa, is ukve aRiarebul iqna, rogorc davis gadawyvetis
efeqturi saSualeba. amis dasturia is faqti, rom rigi saxelmwifoebis korporaciuli
marTvis kodeqsebi uSvebs aqcionerebis mier davis gadawyvetas alternatiuli saSualebebis
gamoyenebas. magaliTad SeiZleba moviyvanoT iordaniis, kolumbiis da braziliis
korporaciuli marTvis kodeqsebi. ufro metic, aziis umetes saxelmwifoebSi, mediacia davis
gadawyvetis yvelaze gavrcelebuli da gamoyenebadi saSualebaa, rac ganpirobebulia am
regionis specifikiTa da tradiciebiT, sadac upiratesoba eniWeba mxaresTan konsensusis
miRwevas da ara dapirispirebas. savaraudod, aman ganapiroba is, rom iseT saxelmwifoebSi,
rogoricaa: CineTi, iaponia, korea, taivani, indonezia, singapuri, indoeTi da bangladeSi,
davis gadasawyvetad Zalze xSirad gamoiyeneba mediaciisa da arbitraJis kombinacia.
rac Seexeba davebs, romelTa gadasawyvetad SeiZleba gamoviyenoT mediacia, rogorc
sxvadasxva monacemebi cxadyofs, davis gadawyvetis es saxeoba warmatebiT gamoiyeneba
komerciuli, SromiTi da ucxoel investorebTan davebis SemTxvevaSi. aseve, ucxoeTSi
mediacia efeqturad gamoiyeneba korporaciul marTvasTan dakavSirebuli davebis
gadasawyvetad, rac garkveulwilad ganpirobebulia im faqtiT, rom bevri korporaciuli
marTvis principi mocemulia korporaciuli kodeqsis an kompaniis Sida aqtebiT - Sesabamisad,
davebi SeiZleba warmoiSvas iseT sakiTxebze, romlebic arc ki iyos gaTvaliswinebuli
moqmedi kanonmdeblobiT (gansakuTrebiT ganviTarebadqveynebSi, sadac adgilobrivi
kanonmdebloba xSirad ar pasuxobs korporaciuli marTvis Tanamedrove standartebs). aseT
SemTxvevaSi mediacias SeuZlia moagvaros iseTi sakiTxebi, romlebic arasaTanadod, an
saerTod ar aris daregulirebuli moqmedi kanonmdeblobiT da amiT xeli Seuwyos efeqturi
korporaciuli urTierTobebis Camoyalibebasa da ganviTarebas.
zogadad, mediacia SeiZleba gamoyenebul iqnes korporaciul marTvasTan
dakavSirebuli iseTi davebis gadasawyvetad, rogoricaa: piradi interesis Semcveli
garigebebi - garigebebi dakavSirebul mxareebTan, bordis wevrebis interesTa konfliqti,
insaideruli operaciebi; wliuri angariSebi - davebi aqcionerebsa da bords an/ da auditors
Soris, aqcionerebis mier angariSis damtkicebaze uaris Tqmis SemTxvevaSi; bordis wevrebis
arCeva an daniSvna - davebi aqcionerebsa da bordis daniSvnis komitetis wevrebs Soris
279
warmodgenil kandidaturebze, an arCevis/ daniSvnis kriteriumebze; bordis anazRaureba da
bonusebi - davebi aqcionerebsa da bordis anazRaurebis komitetTan an bordTan anazRaurebis
moculobaze an kriteriumebze; aqciaTa Rirebulebis dadgena - davebi aqcionerebsa da bords
Soris aqciebis Sefasebis meTodze (magaliTad, aqciaTa savaldebulo miyidvisas an aqciaTa an
bondebis gamoSvebisas); kompaniis STanTqmis procesi - davebi aqcionerebsa da bords Soris
SemoTavazebuli STanTqmis gegmis pirobebis da Sesabamisobis Sesaxeb kompaniis Sida wesebTan
(wesdeba an aqcionerTa SeTanxmeba) da gare maregulirebel normebTan (magaliTad, listingis
wesebi, moqmedi kanonmdeblobis moTxovnebi da a.S.); informaciis gamJRavneba - davebi
aqcionerebsa da bords Soris Sesabamisi informaciis miuwodeblobis an/da arasaTanado
gamJRavnebis gamo; umciresobaSi myof aqcionerTa uflebebis dacva - davebi umciresobaSi
myof da umravlesobis mqone aqcionerebs Soris bordis wevrTa wardgenasTan/ daniSvnasTan
dakavSirebiT, an aqciaTa savaldebulo miyidvisas; bordis mier uflebamosilebaTa
arasaTanado ganxorcieleba - davebi aqcionerebsa da bords Soris ukanasknelis mier Cadenil
darRvevebze an marTvaSi daSvebul Secdomebsa Tu gadacdomebze; araSesabamisoba
korporaciuli kodeqsebisa da moqmedi kanonmdeblobis moTxovnebTan - davebi aqcionerebsa da
bords Soris kodeqsiT dadgenili moTxovnebis arSesrulebis gamo da moqmedi
kanonmdeblobis moTxovnaTa darRvevaze.
mediacias xSirad uwodeben arbitraJis nairsaxeobas, romelsac warmarTaven iuristebi,
isini SeiZleba mogvevlinon rogorc kargi mediatorebi. Tumca, iuristebi metwilad
orientirebulni arian meore mxareze gamarjvebis mopovebaze. mediaciisas ki mTavaria
SeTanxmebis miRweva. amdenad, Zalze mniSvnelovania, potenciur mediators gaaCndes Tvisebebi,
romlebic aucilebelia mxareebisaTvis saerTo poziciis sapovnelad korporaciuli marTvis
davebze. maT Soris, gansakuTrebulad mniSvnelovania: miukerZoebloba, pasuxismgebloba,
taqti, kargi metyveleba, gamocdileba aseTi kategoriis davebis gadawyvetisa da am dargis
saTanado codna.
rogorc zemoT moyvanili magaliTebidan Cans, dava korporaciuli marTvis TiTqmis
yvela sakiTxze SeiZleba gadawydes mediaciis meSveobiT. Tumca, rogorc yvela movlenas,
mediaciasac aqvs garkveuli uaryofiTi mxareebi. upirveles yovlisa, mediacia iqneba efeqturi
mxolod im SemTxvevaSi, Tu orive mxares surs droulad da efeqturad gadawyvitos dava -
Sesabamisad, erT-erTi mxaris mier mediaciis procesSi monawileobisgan Tavis Sekaveba an
gaWianureba daakargvinebs mediaciis process efeqturobas da mZime tvirTad daawveba mxareebs.
mediaciisTvis problemur sakiTxad xSirad asaxeleben mxareTa fsiqologiur moumzadeblobas
dauTmon garkveuli pozicia meore mxares da morigebiT daamTavron dava (miuxedavad imisa,
rom aseTi ganzraxva, Tavis droze, xelSekrulebaSi an sxvagvarad gancxadebul iqna mxareTa
mier).
miuxedavad im garkveuli winaaRmdegobebisa, rac SeiZleba Tan axldes mediaciis
process, gvsurs aRvniSnoT, rom davis gadawyvetis alternatiuli saSualebebi, maT Soris
mediacia, gansakuTrebul mniSvnelobas iZens maSin, rodesac sasamarTlo sistema ar aris
mowodebis simaRleze mikerZoeblobis an saTanado gamocdilebis naklebobis gamo. aseT
SemTxvevebSi, kompaniis sasicocxlo interesebidan gamomdinare, xeli unda Seewyos davis
gadawyvetis alternatiuli saSualebebis gamoyenebas. es gansakuTrebul mniSvnelobas iZens,
aseve, potenciur investorTan urTierTobebSi, vinaidan isini, rogorc wesi, yuradRebas
aqceven or ZiriTad moments - qveyanaSi da calkeul kompaniaSi maTi investiciis dasacavad
arsebul saimedo garemos (rac miiRweva kargi korporaciuli marTvis kulturiT da
mimdevrobiT) da kompaniis marTvasTan dakavSirebuli davebis efeqturad gadawyvetis
SesaZleblobebis arsebobas. Sesabamisad, Tu saxelmwifo ver uzrunvelyofs saTanado
pirobebs, kompaniam saamisod unda miiRos yvela SesaZlo zoma.
zemoT ganxiululi korporacill marTvasTan dakavaSirebuli davebis gadawyvetis
saSualebebidan mediacia, rogorc aseTi, siaxles warmoadgens saqarTvelosTvis, rasac ver
280
vityviT arbitraJze, romelsac gamoyenebis sakmaod didi praqtika aqvs Cvens qveyanaSi. Tumca,
saqarTveloSi TiTqmis ar arsebobs korporaciuli davebis ganxilvis praqtika. SeiZleba
iTqvas, am bolo xanebSi ukve ikveTeba tendencia, rodesac partniorebs (aqcionerebs) wesdebiT
SeuZliaT gaiTvaliswinon, rom davis warmoSobis SemTxvevaSi, is unda gadawydes arbitraJis
an mediaciis meSveobiT. es tendencia, ra Tqma unda, dadebiTia da misasalmebeli, miT ufro im
fonze, rodesac moqmedi samewarmeo kanonmdebloba aniWebs srul Tavisuflebas kompaniebs
TavianTi wesdebiT gaiTvaliswinon kanonisgan gansxvavebuli wesebi iseve, rogorc
SesaZleblobas, rom kompanias ar hyavdes sameTvalyureo sabWo da misi funqciebi
gadanawildes saerTo krebasa da direqtorats Soris, ramac SeiZleba bevri gaugebroba
gamoiwvios da mniSvnelovnad gazardos davebi mxareebs Soris. vfiqrob, Tu saxelmwifos mier
sasamarTlo sistemis reformirebasTan erTad gadadgmuli iqneba nabijebi davis gadawyvetis
damoukidebeli da efeqturi alternatiuli saSualebebis (iseTi, rogorc arbitraJi da
mediaciaa) gansaviTareblad, es xels Seuwyobs ufro stabiluri da liberaluri samewarmeo
garemos damkvidrebas saqarTveloSi.
„korporaciuli marTvis kodeqsi“ siaxles warmoadgens qarTul sakorporacio
urTierTibebSi, kodeqsis damkvidrebis mTavari flagmanebi ki safondo birJebi arian.
cnobilia, rom sabanko seqtori metad saTuTi da amave dros, mowinave seqtoria
qveyanaSi. mis gansaviTareblad saxelmwifo valdebulia, rom drodadro igi garkveuli
proeqtebiTa da kodeqsebiT uzrunvelyos. swored komerciul bankTa daxmarebas
iTvaliswinebs zemoTxsenebuli kodeqsic. Tumca, es ukanaskneli ar iqneba normatiuli
dokumenti.
am kodeqsiT korporaciuli marTvis xarisxis amaRleba da saerTaSoriso standartebSi
`Cajdomaa~ SesaZlebeli. kodeqsis Sinaarsi rogorc aqcionerTa uflebebs, ise mmarTvelobiT
organoebsac iTvaliswinebs. saerTo jamSi ki misi mizani bankebSi kargi korporaciuli
principebis danergvaa. am principebis aTviseba, rasakvirvelia, savaldebulo ar iqneba.
korporciuli marTvis kodeqsis naTeli magaliTi da SeiZleba iTqvas, korporaciuli marTvis
samSoblo didi britaneTia. kodeqsis Sesruleba investorTa gadasawyvetia. kodeqss
akontrolebs Comply or Explain - `Seasrule da axseni~, romelic korporaciul bankebs
Soris sakmaod popularulia.
bankebi mTeli qveynisTvis finansebis mimwodeblebi arian. swored maT SeiZleba
daaqcion an aaSenon qveyana, rac faqtiurad `liman brazers~-is magaliTzec aSkaraa. es
ukanaskneli swored cudi da araadekvaturi praqtikis gamo gakotrda, rac krizisis erT-erTi
amomavali wertili gaxda. marTvis kodeqsi aseve iTvaliswinebs Sida debulebebsa da
samuSaos aRwerilobasac. mowinave sakiTxebia aqcionerTa uflebebic, romelic aqcionerebTan
efeqtur, samarTlian urTierTobasa da Tanabar mopyrobas iTvaliswinebs.
gasaTvaliswinebelia, rom kodeqsi ar niSnavs garkveul SezRudvebs. garda amisa,
aucilebelia, rom aranairi preferencia ar iyos adgilobrivsa da ucxoel aqcionerTa Soris.
meore da aranakleb mniSvnelovani sakiTxi iTvaliswinebs sameTvalyureo sabWos,
romelic gadamwyvet rols TamaSobs komerciuli bankebis politikis CamoyalibebaSi.
sameTvalyureo sabWo damoukidebeli wevrebisagan unda Sedgebodes, isini ar unda
warmoadgendnen bankis administracias, an Tundac mciredi Sexeba hqondeT mis gadamwyvet
organoebTan. maT unda SesZinon banks axali xedva da rac mTavaria, ar damalon rogorc
kargi, aseve araefeqturi faqtorebi. kodeqsi aseve iTvaliswinebs funqciebis swor da
adekvatur gadanawilebas, Sereul sameTvalyureo sabWosa da Canacvlebis funqciebsac.
aRmasrulebeli sabWo did rols TamaSobs bankebis ganviTarebaze; SeiZleba iTqvas, rom igi
warmarTavs bankis mimarTulebas da pasuxismgebelia uflebamosilebis adekvatur
gadanawilebaze.
korporaciuli marTvis kodeqsis SemmuSaveblebma gaiTvaliswines Sida kontrolis
funqcia da riskebis marTvac. kodeqsis ufro efeqturad gansaxorcieleblad bankebSi
281
Seiqmneba Sida saqmeTa makontrolebeli komitetebi. maT Soris iqneba auditisa da riskebis
marTvis komiteti. aRsaniSnavia, rom maTSi menejmentis Careva dauSvebelia. komitetis wevrTa
raodenoba ki bankis sididezea damokidebuli, rac ufro didia banki, miT ufro meti wevri
Sedis komitetSi (daaxloebiT samamde mainc unda iyvnen). komitetis arseboba damoukidebeli
ar aris. is gamudmebiT mowmdeba gareSe eqspertis mier, romelic permanentulad unda
afasebdes komitetis muSaobas. Sida auditic, rasakvirvelia, damoukidebeli unda iyos
bankisagan da masSi menejmentis Careva dauSvebelia. perioduli rotacia ki efeqturi
muSaobis sawindaria.
korporaciuli kodeqsis SemuSaveba iTvaliswinebs bankebis sufTa da gamWvirvale
muSaobas da yvelanairi informaciis gamJRavnebasac, romelic dakavSirebuli iqneba bankebis
gegmebsa da aqcionerebTan. am mxriv, aqcionerebsa da bankebs Soris ukeTesi kavSiri
damyardeba. informacia, romelic aqtiurad unda miewodebodes aqcionerebsa da bankebTan
dakavSirebul pirebs, gulisxmobs bankis miznebisa da strategiis gacnobas; aseve mflobelTa
struqturas; wliur finansur angariSebs; sameTvalyureo sabWosa da direqtoratis Sesaxeb
informacias; bankis organizaciul struqturas; mxareebTan warmoebuli garigebebis Sinaarssa
da masStabebs; informacias Sida dokumentebis Sesaxeb.
rasakvirvelia, informacia unda iyos zustad da droulad gamJRavnebuli. rac Seexeba
korporaciuli marTvis sabWos Sefasebas, igi Tavad gansazRvravs Sefasebis meTods, sabWos
mierve damtkicebuli debulebis Sesabamisad. Sefaseba xdeba yovelTviurad.
korporaciuli marTvis kodeqsi agvarebs interesTa safuZvelze momxdar konfliqtebs
da maTi Tavidan acilebaze muSaobs. banki, rogorc wesi, flobs holdings, romelsac marTvis
rTuli meqanizmebi aqvs. Tumca, bankisTvis holdingis sameTvalyureo sabWo saWiroa im
SemTxvevaSi, Tu ar hyavs sameTvalyureo sabWo, direqtorati. rasakvirvelia, aqac
gansakuTrebuli gamWvirvalobaa saWiro, mkafio urTierToba yvela moTanamSromle wevrTan.
korporaciuli marTvis kodeqsis ZiriTadi cnebebia: korporaciuli marTva,
sameTvalyureo sabWos damoukidebeli wevri; damoukidebloba; Sereuli sameTvalyureo sabWo;
holdingi.
saqarTveloSi sakorporacio samrTlis pirveli kodifikaciidan 17 weli gavida.
mewarmeTa kanonma safuZveli Cauyara axal, kerZo iniciativasa da kerZo sakuTrebaze
damyarebul sabazro ekonomikas. pirveli komerciuli sazogadoebebi - saaqcio Tu
SezRuduli pasuxismgeblobis sazogadoebebi am kanonis mixedviT warmoiSva da ganviTarda.
SiZleba iTqvas, rom axali qarTuli ekonomika am kanoniT Seqmnilma samewarmeo subieqtebma
Camoayalibes.
kanonis miRebidan dRemde masSi mravali cvlileba Sevida. miuxedavad imisa, rom yvela
es cvlileba ar yofila erTnairad warmatebuli Tu warumatebeli, isini adastureben erT
istoriul process, romelsac saqarTvloSi sakorporacio samarTlis ganviTareba ewodeba.
qarTuli sakorporacio samarTlis axali kodifikaciis TvalsazrisiT gamorCeulad
didi mniSvneloba unda mieniWos evropis sakorporacio samarTals. amitom logikurad mimaCnia
evropis sakorporacio direqtivebisa da dadgenilebebis gaSuqeba.
3. evropis sakorporacio direqtivebisa da dadgenilebebis zogadi mimoxilva
sakorporacio samarTlis pirveli evropuli direqtiva, romelic sajaroobis
direqtivis saxelwodebiTac aris cnobili, evropis TanamegobrobaTa sabWos mier miRebul
iqna 1968 wlis 9 marts. misi mizani aris evropis ekonomikuri TanamSromlobis SezRudvaTa
gaSuqeba. am konteqstSi direqtiva yuradRebas amaxvilebs kapitaluri sazogadoebis
saqmianobis, gansakuTrebiT ki maTi damfuZnebeli an statusis ganmsazRvreli mniSvnelovani
dokumentebis gaxsnilobisa da maT xelmisawvdomobaze mesame pirTaTvis. kapitalur
sazogadoebebTan urTierTobaSi myof mesame pirebs unda hqondeT sakmarisi da amomwuravi
282
informacia am sazogadoebis Sesaxeb - es aris pirveli direqtivis umTavresi mizani da mis
misaRwevad evropuli sakorporacio samarTlis aRniSnuli dokumenti awesebs kapitaluri
sazogadoebebis Sesaxeb zog informaciis gaxsnilobis valdebulebas.
2003 wlis 15 ivliss miRebul iqna axali direqtiva, romelmac cvlielbebi Sitana pirvel
direqtivaSi. es cvlilebebi ZiriTadad gamoiwvia informaciuli teqnologiebisa da
transnacionaluri samewarmeo saqmianobis ganviTarebam. amis Sesabamisad, cvlilebebma miznad
daisaxes gaxsnilobis movaleobis ganxorcielbisa da misi Sesabamisi informaciis mopovebis
gaioleba.
deklarilebul mizanTan mimarTebaSi direqtivis ZiriTadi Tema aris kapitaluri
sazogadoebis warmomadgenlobiTi organoebis mier dadebuli garigebebis namdvilobis
sakiTxi. kerZod, minimumamde unda iqnes Semcirebuli im safuZvlebis nusxa, romlebic
sazogadoebis warmomadgenlobiT organoTa mier dadebuli garigegebebis baTilobas iwveven.
es mizandasaxuloba emsaxureba imas, rom sazogadoebasTan urTierTobaSi myof pirebs
hqondeT stabiluri da myari garantiebi saqmiani kontaqtebis damyarebisa da
ganxorcielbisaTvis.
sakorporacio samarTlis meore evropuli direqtiva miRebul iqna 1976 wlis 13
dekembers. pirvelisgan gansxvavebiT,igi mxolod saaqcio sazogadoebebs Seexeba da awesrigebs
saaqcio sazogadoebis dafuZnebisa da maTSi sawesdebo kapitalis gazrdisa da Semcirebis
sakiTxebs im mizeziT, rom daculi iqnas rogorc sazogadoebis aqcionerebis, ise
sazogadoebis kreditorebis interesebi. direqtivis Tanaxmad, saaqcio sazogadoebis
damfuZnebeli dokumentebi da wesdeba unda iZleodnen amomwurav informacias sazogadoebis
kapitalis Sesaxeb, xolo kanonmdebloba ki unda uzrunvelofdes kapitalis, rogroc
kreditorTa uzrunvelyofis saSualebas.
moculobiTac da mniSvnelobiTac meore direqtiva Seicavs fuZemdeblur wesebs, romlebic
didi xania ukve iqcnen saaqcio samarTlis Sinaarsis ganmsazRvrel normativebad evropul
samarTalSi.
sakorporacio samarTlis mesame evropuli direqtiva Seexeba saaqcio sazogadoebebis
SerwymasTan dakavSirebul urTierTbebs da igi miRebul iqna 1978 wlis 9 oqtombers.
direqtiva ramdenime mniSvnelovan mizans isaxavs, romelTa ganxorcielebamac ukve didi
roli iTamaSa saaqcio sazogadoebebis Serwymis erTiani evropuli mowesrigebis
uzrunvelyofis saqmeSi. swored wevr saxelmwifoebSi saaqcio sazogadeobebis Serwymis
momwesrigebeli samarTlis normebis koordinireba da sazogadoebaTa Serwymis institutis
SemoReba iyo mesame direqtivis erT-erTi umTavresi mizani.
Serwymis samarTlis momwesrigebeli normebis koordinirebis gamokveTil
mizandasaxulobas warmoadgens Sesarwymeli sazogadoebebis aqcionerTa maqsimaluri
informireba Serwymis procesTan dakavSirebiT da maTi uflebebis saTanadod dacva.
saaqcio sazogadoebebis Serwymis procesSi gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs ara
mxolod aqcionerebis interesebi, aramed Sesarwymeli sazogadoebebis kreditorTa uflebebi.
amitom mesame direqtiva miznad isaxavs im kreditorTa uflebebis dacvasac, romelTa
mdgomareobac Serwymis Sedegad SeiZleba gauaresdes.
sakorporacio samarTlis pirevli evropuli direqtiviT gaTvaliswinebuli
sajaroobis valdebuleba wiTeli zoliviT gasdevs yvela direqtivas. es igrZnoba mesame
direqtivaSic, romelic saaqcio sazogadeoebebis Serwymis processac gaxsnilobis prizmaSi
atarebs.
miuxedavad imisa, rom rigiTobisa da qronoloogiis mixedviT meeqvse direqtivas win
uswrebs meoTxe direqtiva, romelic kapitaluri sazogadoebebis angariSworebis sakiTxebs
Seexeba, Tematurad meeqvse direqtiva dakavSirebulia mesamesTan da avsebs kidec mas.
sakorporacio samarTlis meeqvse evropuli direqtiva miRebul iqna 1982 wlis 17 dekembers da
aregulirebs sazogadoebaTa gayofasTan dakavSirebul sakiTxebs.
283
mesame direqtivis msagavsad meeqvse direqtivis ZiriTad mizans Sadgens aqcionirebisa
da kreditorebis dacva im safrTxisgan, romelic sazogadoebis gayofis Sedegad SeiZleba
warmoiSvas. imavdroulad, gansxvavebiT sazogadoebaTa Serwymis direqtivisgan, meeqsve
direqtiva wevr saxlemwifoebs andobs imis gadawyvetas, dauSveben Tu ara isini
sazogadoebaTa gayofis institutis SemoRebas.
meeqvse direqtiva ar akonkretebs, Tu romel sazogadoebebze vrceldeba misi moqmedeba,
magram mesame direqtivaze miTiTeba adasturebs ara mxolod am ori direqtivis organuli
kavSiris faqts, aramed imasac, rom gayofis wesebi saaqcio sazogadoebebis mimarT unda iqnas
gamoyenebuli.
marTalia, sazogadoebis Serwymisa da gayofis direqtivebma mravali sakiTxi
moawesriges, magram evropis kavSiris wevri sxvadasxva saxelmwifos kapitaluri
sazogadoebebis monawileobiT saerTaSoriso SerwymaTa sakixeTxebs isini ar Sexebia. arada
am urTierTobaTa samarTlebrivi mowesrigebis aucilebloba, imis gaTvaliswinebiT, rom
kapitaluri sazogadoebebis saqmianobam transnacionaluri xasiaTi SeiZina, aSkarad
TvalSisacemi iyo. rogorc direqtivis SesavalSia aRniSnuli, mravali administraciuli Tu
samarTlebrivi sirTule, romlebic sxvadasxva formis kapitaluri sazogadoebis Serwymas
uSlida xels, mniSvnelovani xelSemSleli faqtori iyo Sida bazris ganviTarebis saqmeSi.
aRniSnulidan gamomdinare, 2005 wlis 26 oqtombers evropis parlamentma da sabWom
miiRes direqtiva, romelic cnobilia „sxvadasxva wevri saxelmwifoebis kapitaluri
sazogadoebebis Serwymis Sesaxeb“ saxelwodebiT.
direqtiva avalebs wevr saxelmwifoebs, rom maT dauSvan erTi qveynis kapitaluri
sazogadoebis Serwyma sxva wevri qveynis kapitaluri sazogadoebasTan. gamonaklisi daiSveba
mxolod maSin, Tuki nacionaluri samarTali saerTod krZalavs mocemuli samarTlebrivi
formebis sazogadoebaTa Serwymas.
kapitaluri sazogadoebebis saerTaSoriso SerwymaTa regulirebisas gamoiyeneba
nacionaluri samarTlis normebi, Tuki direqtiviT rame specialuri wesebi ar aris
dadgenili. nacionaluri samarTlis normebis gamoyenebis winapiroba aris is, rom isini ar
unda awesebdnen SezRudvebs sawarmoTa dafuZnebisa da kapitaluri brunvis
TavisuflebisaTvis.
evrokavSiris sakorporacio samarTlis direqtivebi da dadgenilebebi ara mxolod
moculobiT, aramed miniSvnelobiTac gamoirCeva. misi yvela aspeqtis ganxilva naSromSi arc
SesaZlebelia da arc mizanSewonili, amitom danarCeni direqtivebisa da dadgenilebebis
dasaxelebiT Semovifarglebi, pirvel rigSi imis demonstrirebisTvis, ra moculbisa da
sirTulis RonisZiebebia gasatarebeli qarTul sakorporacio samarTalSi imisaaTvis, rom
pasuxobdes evropuli sakorporacio samrTlis moTxovnebsa da meTodebs:
direqtivebi
• gansazRvruli tipis korporaciebSi wliuri anagariSgebis Sesaxeb - meoTxe
sakorporacio samarTelbrivi direqtiva (1978 wlis 25 ivlisi);
• konsolidirebuli angariSgebis Sesaxeb - meSvide sakorporacio samarTlebrivi
direqtiva (1983 wlis 13 ivnisi)
• wevr- saxelmwifoebSi dauZnebuli filialebis sajaroobis Sesaxeb - meTerTmete
sakorporacio samarTlebrivi direqtiva (1989 wlis 21 dekemberi)
• erTi piris sazogadoebis Sesaxeb - meTormete sakorporacio samaTlebrivi diereqtiva
(1989 wlis 21 dekemberi)
• evropis saaqcio sazogadoebis marTvaSi sawarmos muSa-mosamsaxureTa monawileobis
Sesaxeb - sakorporacio samarTlebrivi direqtiva (2001 wlis 8 oqtomberi)
• korporaciaTa gaxsnilobis valdebulebaTa Sesaxeb - evropis parlamentisa da sabWos
direqtiva (2003 15 ivlisi)
284
• sawarmoTa SeZenis Taobaze savaldebulo SeTavazebis Sesaxeb - evropis parlamentis da
sabWos direqtiva (2004 wlis 21 aprili)
• wliuri angariSgebisa konsolidirebuli angariSgebis wesebis Secvlis Sesaxeb -
evropis parlamentisa da sabWos direqtiva (2006 wlis 14 ivnisi)
• saaqcio sazogadoebaTa dafuZnebisa da kapitalis SenarCunebisa da Secvlis Sesaxeb -
evropis parlamentisa da sabWos direqtiva (2006 wlis 6 seqtembris)
• aqcionerTa uflebebis Sesaxeb - evropis parlamentisa da sabWos direqtiva (2007 wlis
11 ivlisi)
dadgenilebebi:
• sabWos dadgenileba evropis ekonomikuri interesis jgufebis Sesaxeb (1985 wlis 25
ivlisi)
• evropis saaqcio sazogadoebis Sesaxeb - sabWos dadgenileba (2001 wlis 8 oqtomberi)
• angariSgebis saerTaSoriso standartebis gamoyenebis Sesaxeb - sabWos dadgenileba
(2002 wlis 19 ivlisi)
• evropis kerZo sazogadeobis Sesaxeb - dadgenilebis proeqti
daskvna
Tanamedrove sakporporacio samarTalSi korporaciuli marTvis instituti, rogroc
vnaxeT, maraval aspeqts moicavs. me Sevecade maTgan mxolod yvelaze mniSvnelovani
gameSuqebina da meCvenebina Tu ra mimarTulebiT unda ganviTardes korporaciuli marTvis
instituti saqarTveloSi evropuli samaTlis magaliTze.
miuxedavad imisa, rom dasavleTis ganviTarebuli ekonomikisa da ganviTarebuli
sakorporacio samrTlis mqone qveynebi da saqarTvelo ekonomikuri Tu samarTlebrivi
ganviTarebis sxvadasxva doneze imyofebian, saerTaSoriso organizaciebis mier momzadebuli
dokumentebi korporaciuli marTvis srulyofis sakiTxebze analogiur moTxovnebsa da
rekomendaciebs Seicaven. es aixsneba imiTac, rom xdeba fasiani qaRaldebis bazris
globalizacia, rac fasiani qaRaldebis samarTalTan erTad gavlenas axdens sakorporacio
samarTalze.
marTalia, sxvadasxva samarTlebrivi ojaxis warmomadgeneli qveynebis sakorporacio
samarTali TaviseburebebiT xasiaTdeba, magram fuZemdeblur sakiTxebSi maT msgavsi an
erTnairi samarTlebrivi CarCo-pirobebi aqvT. es aiolebs korporaciul marTvasTan
dakavSirebuli problemebis Seswavlas, Tumca samarTlebrivi meTodebi, romlebic am
sistemebis Tavisebrurebas gamoxatavs, arTulebs calkeuli sakiTxebis SedarebiT analizs.
magaliTad is rac germaniaSi kanoniT aris mowesrigebuli, amerikis SeerTebul StatebSi
sasamarTlo praqtikis regulirebis sagania, saqarTvloSi saerTod darCenilia regulirebis
gareSe, aqve unda aRiniSnos is Tavisebrureba rac qarTul sakorporacio samrTals
axasiaTebs bolo ganxorcielebuli cvlilebis Sedegad, kerZod kanoni „mewarmeTa Sesaxeb“
gamokveTilad dispoziciuri gaxda, aSkara gavlena igrZnoba amerikuli modelis, Tumca
mainc rCeba kontinenturi evropuli sakorporacio samrTlis CarCo-moTxovnebi mag.
mmarTvelobiT organoebis arseboba msgavasad evropis qveynebis sakorporacio samarTlisa
Tumca dRes moqmedi redaqciiT mmarTveli organoebis funqciebis da marTvis meTodika
sagrZnoblad gansxvavdeba zemoT ukve aRniSnuli germaniis orsafexuriani sistemisgan. aseve
xazi unda gaesvas kanonis umetesi normebis sqematurobas, zedapirulobasa da xSir
SemTxvevaSi normebis gaugebrobas.
285
germaniisgan gansxvavebiT, sasamarTlo praqtika saqarTvloSi korporaciuli marTvis,
maTi xelmZRvanelebis pasuxismgeblobis sakiTxebze mwiria, ris gamoc rTuldeba imis dadgena
Tu rogor gamoiyeneba sakorporacio samarTlis normebi.
gasaTvaliswinebelia is garemoba, rom korporaciuli marTvis xarveziani da
araefeqturi samarTlebrivi Sedegi, ar warmoadgens Cveni qveynisTvis mxolod samarTlebrivi
bazis nakolvanebas, romelic mxolod kanonmdeblebis, mecnierbis an da samarTlis sferoSi
dainteresebuli adamianTa ganxilvis da diskusis sagania. nacionaluri samarTlis normebis
baza aris testi imis dasadgenad, Tu ra tipis saxelmwifosTan gvaqvs saqme, xolo rac
Seexeba sakorporacio samarTals da mis mixedviT saqarTveloSi korporaciul marTvis
instituts calsaxad SeiZleba iTqvas, rom pirdapiri kavSiri aqvs Cveni qveynis ekonomikur
ganviTarebasTan.
samarTlebrivi regulirebis TvalsazrisiT, vfiqrob rom upiratesoba unda mieniWos
kontinenturi evropis kodificirebul samarTals: movaleobaTa katalogi da
pasuxismgeblobis winapirobebis zustad unda iyos kanoniT gansazRvruli, raTa TviTneburi
interpretaciis SesaZleblobebi minimumamde iyos dayavnili. garda wminda samarTlebrivi
regulirebisa, amgvar kanonSemoqmedebas aRmzrdelobiTi misiac aqvs: samewarmeo
sazogadoebaTa xelmZRvanelebi swavloben kidevac, Tu rogor unda marTon sawarmo, ra
moeTxovebaT maT mocemuli samarTlis mxridan. kodificirebuli samarTlis es ukanaskneli
aspeqti Zalian mniSvnelovania. is sayuradReboa aseve mosamarTleebisTvis, romlebmac
xelmZRvanelTa pasuxismgeblobis normebi unda gamoiyenon. aseve dRevandeli qarTuli
realobis gaTvaliswinebiT, rodesac saxelmwifos prioritets warmoadgens investorebis
mozidva, Zalze mniSvnelovania kanonmdeblobam mesame pirebTan urTierTobis sakiTxebi im
kuTxiT moagvaros, rom naklebi iyos riskis faqtori.
Cveni saxelmwifosaTvis aucilebelia im procesebis siRrmiseuli Seswavla rac
evropis sakorporacio samarTalSi mimdinareobs. sxva SemTxvevaSi qarTuli korporaciebi
seriozuli konkurenciis gawevas ver SeZleben ekonomikis globalizaciis pirobebSi, rodesac
metoqeoba msxvil Tu mcire korporaciebs Soris dRiTidRe mwvavdeba.
Eka Luashvili
Corporate Governance in Georgian Law (Comparative analysis)
Summary
In parallel of global and capital market transformation and increasing economic processes modern Corporate law is
experiencing a significant changes and modernization. Corporate Law provides the basis of human economic activity, subsequently, the above mentioned branch of law has the utmost importance for the proper economic, legal and political functioning.
In modern Georgia there exists legal norms related to different issues of Corporate Governance. However, the Georgian Legislation in that particular issue is rather limited.
The main legal act which regulates Corporate Governance is Law of Georgia on Entrepreneurs. General rules of management, subjects of corporate management and rules of their establishment are regulated by this law. The situation is different in European Law, in particular , the vast majority of the European countries ,apart from the main legal act for regulation of corporate management, they have special laws that defines peculiarities connected with corporate management
286
in detail. Unfortunately, the system which is well-adapted by Europe still is not established in Georgia and the process of establishment moves slowly.
In modern corporate law the institution of corporate management involves many different aspects but in our article the most important issues will be dealt with. There are suggested ways of for developing the institution of Corporate Governance in Georgia in accordance with European law.
The following fact must be taken into consideration, the legal consequence of imperfect and ineffective corporate management is not only the deficiency of a legal framework, which is the subject to discussions and analysis for legislators, who are interested in science and law. Basis of national law norms is a test to determine what kind of state we are dealing with, as for the Corporate Law and accordingly, Georgian Corporate Governance can be said to have a direct connection with our country’s economic development.
In legal regulatory system, I think that priority should be given to the codified law of Continental Europe, in order to minimize the possibilities of arbitrary interpretations. This last aspect of codified law is very important, as it is also significant for the judges, who are supposed to use official responsibility standards. By taking Georgian reality in consideration, when the priority of the state is to attract the investors, it is relevant for legislation to settle the matter with third parties for the less risk factor.
For our state it is necessary to study the European Corporate Law in depth, otherwise Georgian corporations won’t be competitive in the era of economic globalization, when the rivalry between the large and small corporations is getting intensive.
287
sarCevi
istoria
sergo vardosaniZe, konstantinopolis qarTuli skola da XIX saukunis saqarTvelo...........................................................................................................................................................................................6-11 vaxtang guruli, ra moipova da ra daTmo saqarTvelom 1920 wlis 7 maisis xelSekrulebiT.............................................................................................................................................................................12-22 rozeta gujejiani, istoriis reprezentacia _ yansav yifiani – legenda Tu sinamdvile?........................................................................................................................................................................................23-34 avTandil kiknaZe, molaparakebebis warmarTvis amerikuli stili.........................................35-41 gvanca burduli, saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis reorganizaciis gegmis proeqti (1905 wlis 18 dekemberi)..............................................................................................................42-52
Tamar fxalaZe, qarTveli samRvdeloebა da erovnuli skolა(XIX saukunis 80-90-iani wlebi)............................................................................................................................................................................53-61 levan jiqia, saqarTvelos social-demokratiuli (menSevikuri) partiis zugdidis samazro organizaciis daSla(1923-1927 ww.)..........................................................................62-70 vaxtang guruli, dokumentebi da masalebi saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis istoriisaTvis (1918 wlis 26 maisi)...............................................71-91 nino SiolaSvili, yalbi sabuTebis kvlevis meTodebi da maTi klasifikacia saqarTveloSi..................................................................................................................................................................................92-96 avTandil kiknaZe,Tanamedrove diplomatiurisamsaxurebis mdgomareobis SedarebiTianalizi(aSS, didibritaneTis, safrangeTis, germaniisada italiismagaliTze)...............................................................................................................................................................97-109 maka kvaracxelia, saqarTvelos eklesiis istoriis sakiTxebi Tbilisis sabWos aRmasrulebeli komitetis rezoluciebsa da gadawyvetilebebSi..................110-126 durmiSxan laSxi,giorgi daviTis Ze qarTveliSvili _ qvelmoqmedi da mecenati....................................................................................................................................................................................127-136 saba saluaSvili, somxiTSi misvlis TariRi, anu ltolvilobis konkretuli weli...................................................................................................................................................................137-143 irakli veSaguriZe, wovaTa da wovaTuSebi..................................................................................................144-155 konstantine guruli, politikuri neitraliteti (saqarTvelos demokratiuli respublikis gamocdileba)...................................................................................................156-167
filologia giorgi alibegaSvili, terminebi `Teoria” da `fantazia” Sua saukuneebis qarTul mwerlobaSi............................................................................................................................................................169-179 tariel futkaraZe, eTnolingvisturi diversiebi saqarTveloSi (rusuli konteqsti)..............................................................................................................................................................180-187 manana tabiZe, sakuTari saxelebi teqstobriv sivrceSi.................................................................188-194 lia kariWaSvili, „lekvi lomisa sworia...“ socialuri Tu eTikuri konteqsti........................................................................................................................................................................................195-201 petre (paata) kvaracxelia, misticizmi da terenti graneli....................................................202-211 avTandil arabuli, aleqsandre yazbegis „tanjvis“ eTika da esTetika (`Semoval...didebiT~).............................................................................................................................................................212-218 giorgi gogolaSvili, xaTuna yandaSvili, mravalgzisobis gamoxatva kaxurSi..............................................................................................................................................................................................219-221 Tea burWulaZe, rTuli Sedgenilobis msazRvrel-sazRvrulis formawarmoebisaTvis.......................................................................................................................................................222-225 levan beburiSvili, ori simarTlis sakiTxi vaJa-fSavelas „stumar-maspinZelSi“...........................................................................................................................................................226-231
288
Targmanmcodneoba
eka duRaSvili, wminda giorgisadmi miZRvnili himnografiuli kanonis uZvelesi qarTuli Targmanebi X saukunis qarTul iadgarebSi...........................................233-240 Tamar mRebriSvili, aleqsandre puSkinis ,,Zunwi raindis“ personaJ ivanis saxelis TargmanSi SenarCunebisaTvis.............................................................................................................241-245 qeTevan nikolaZe, okazionalizmebis Targmnis problema...........................................................246-263
samarTali eka luaSvili, korporaciuli marTva qarTul samarTalSi (SedarebiTi analizi)................................................................................................................................................................265-286
289
Contents
History Sergo Vardosanidze, Georgian School in Constantinople and XIX century Georgia.............................................6-11 Vakhtang Guruli, What did Georgia achieve and what did Georgia lose with signing the treaty of 7th May 1920.................................................................................................................................................................12-22 Rozeta Gujejiani, The Reprezantion of the Histor y – Kansav Kipiani – Legend or Reality?..........................23-34 Avtandil Kiknadze, US Negotiation Style...............................................................................................................................35-41 Gvantsa Burduli, Draft Plan of Reorganization of Georgian Orthodox Church (18 December 1905)............................................................................................................................................................................42-52 Tamar pkhaladze, The Georgian clergy and national school (80-90's of the XIX century).............................53-61 Levan Jikia, Dissolution of Zugdidi District Organization of Social-Democratic (Menshevik) Party of Georgia (1923-1927)...............................................................................................................................62-70 Vakhtang Guruli, Documents and materials for studying the history of restoration of independence of Georgia (May 26, 1918)............................................................................................................................71-91 Nino Shiolashvili, Methods of Research of the Falsified Documents and their Classification...........................................................................................................................................................................................92-96 Avtandil Kiknadze, Modern diplomatic service comparative analysis (on the examples of USA, Great Britain, Germany,Italy and France).........................................................................97-109 Maka Kvaratskhelia, Issues of Georgian Church in City Council Executive Committee’s resolutions................................................................................................................................................................110-126 Durmishkhan Lashkhi, Giorgi Kartvelishvili, a Prominent Georgian Philanthropist..................................127-136 Saba Saluashvili, The date of arrival in Armenia, concrete year of refugee.........................................................137-143 Irakli Veshaguridze , Ts'ovata and the Ts'ova-Tushs.....................................................................................................144-155 Konstantine Guruli, Political neutrality (Experience of Democratic Republic of Georgia).........................156-167
Philology Giorgi Alibegashvili, The Terms `Theory~ and `Fantasy~ in Medieval Georgian Literature......................169-179 Tariel Putkaradze, Ethno-linguistic Diversions in the Georgia (Russian discourse).......................................180-187 Manana Tabidze, The Proper Names in Textual Space.................................................................................................188-194 Lia Karichashvili, Social and Ethical Context of: `The Lion’s Whelp is a Lion...”........................................195-201 Peter ( Paata) Kvaratskhelia, Mysticizm in the poetry of Terenti Graneli..........................................................202-211 Avtandil Arabuli, Ethics and Aesthetics of `Suffering” in Alexander Kazbegiks Works..............................212-218 Giorgi Gogolashvili, Khatuna Kandashvili, Expressing Recurrence in Kakhetian.......................................219-221 Tea Burchuladze, Towards the formation of compound determinandum-determinatum.............................222-225 Levan Beburishvili, Two issues of truth in Vazha-Pshavela’s `Host and Guest”.............................................226-231
Translation Studies Eka Dughashvili, Old Georgian translation of St. George’s Hymnographical Canon (According to X century Iadgari)..............................................................................................................................................233-240 Tamar Mgebrishvili, On preserving character name Ivan in translation of A.Pushkin’s The Covetous Knight.....................................................................................................................................241-245 Ketevan Nikoladze, The problem of translation of occasionalisms.........................................................................246-263
Jurisprudence Eka Luashvili, Corporate Governance in Georgian Law (Comparative analysis)................................................265-286