LIETUVOS TSR MOKSLU AKADEMIJAISTORIJOS INSTITUTAS

LIETUVOS TSR ISTORIJOS PROBLEMINE MOKSLINE TARYBA

LIETUVOSISTORIJOSMETRASTIS

1979 METAI

VILNIUS „MOKSLAS" 1981

INSTITUTE OF HISTORYOF THE ACADEMY OF SCIENCES OF THE LITHUANIAN SSR

THE SCIENTIFIC PROBLEM BOARDOF THE HISTORY OF THE LITHUANIAN SSR

T H E Y E A R-B 0 0 .KOF LITHUANIAN

HISTORY

1979VILNIUS

INSTITUT FUR GESCHICHTEDER ARADEMIE DER WISSENSCHAFTEN DER LITAUISCHEN SSR

PROBLEMlscHER-WlssENsCI+AFrLICHER RATFUR GESCHICHTSFORSCHUNG DER LITAUISCHEN SSR

JAHRBUCHFUR LITAUISCHE

GESCHICHTEC

1979

VILNIUS 198

A'KAJ|EMHH HAyK JIHTOBCI{OH CCPHHCTHTyT HCTOPHH

HAytlribm COBET HO HpOBjlEMAM HCTOpHHJIHTOBCKOH CCP

EXET

A RI T 8 blroA 1979

®BHJlbHI0C «MOI{CJIAC» 1981

Redakcine kolegija

Jonas DOBROVOLSKAS, Me€islovas JUCAS, Vytautas MERKYS, Vacys MILIUS, GiedieNIUNKIENE, Rita STRAZDtJNAITE (sekretor{±), Henrikas SADZIUS, Adolfas TAU-TAVICIUS, Bronius VAITKEVICIUS (vyr. redaktorius), Regina ZEPKAITE (vyr.

redaktoriaus pavaduotoja)

I§1eista LTSR MA Istorijos instituto uzsakymu

Li 237 Lietuvos istorijos metra§tis=Exe_roAmlK HCToPHH ^RTBbl=The year-book of Lithuanian history / LTSR MA, Istorijos in-tas,LTSR istorijos problem. moksl. taryba; Red. kolegija: 8. Vait-kevi€ius (vyr. red.) ir kt.-V.: Mokslas.

Leidz. nuo 1973 in.

istoriL].i:9in¥t.oi:I?dL..iL977%E.:ybgifi%Err../a8[rA:iao±Eopn::nve?5..is4tirLsia4n3t.rbi#6g+::gro¥ofi§na§ose.

0505040000

10604-071M M854(10)utl Z-8|

BBK 63.3(2Liet.)9(Th)

© LTSR MA Istori].os institutas, 1981

LIETUVOS ISTORIJOS METRASTIS. 1979 MFTAI. VILNIUS, 1981EXEroAH14K MCToPHH ^14TBbl. roA ig79. BH,usHroc, ig81

REVOLIUCINIS STUDENTU JUDEJIMAS IR JO RYSIAISU DARBO ZMONIU KOVA BURZUAZINEJE LIETUVOJE

CESLOVAS MANCINSKAS

Revoliucinis studentijos judejimas I.au seniai patrauke daugelio tyri-netoju demes±. Pirmoji tarybine].e lietuviu istoriografij`oje ji nagrinejoA. Gaigalaite 1. Nemazai faktu apie revoliucini judejima Kauno univer-sitete pateike A. Marcelis, S. Atamukas, M. Burokevi€ius, M. Bloze irkiti 2. Pastaruoju metu §i klausimQ tyrinejo §io straipsnio autorius 3]. Pa-skelbta studentu revoliucinio judejimo dalyviu atsiminimu 4.

ldomiu faktu.i§ Kauno archyvo fondu bei asmeniniu archyvu apiestudentu revoliucini judejima buvo, paskelbta „Kauno tiesoje". Ta€iaui kai kuriq §iu straipsniu medziagq reikia Zitireti- kriti§kai. Antai 1926 in.1apkri€io 26. d. fa§istuo].arfeiu studentu antivyriausybinis i§puolis klai-dingai vertinamas kaip „revoliuciniu nuotaiku plitimas universiteto stu-.,.

faesE:EutaEeet,i;oi]re.§itza:Pzdrr::ion,iuuclFrlsaiEfieijiinmkaus::Pea:3i::asGseugukzkg:anpciu-.

mosios minejimas universitete 1934 in. klaidingai priskirtas aurorininkt!organizuotam Geguzes pirmosios minejimui 1932 metais 6.

I Gai galaite A. Darbininku jude].imo pakilimas Lietuvoje 1929-1934 metals. V.,1957.

2 Marcelis A. Sunkiu i§meginimu dienomis (1927-1930).-Kn.: L_ietuvos kom-jaunimas. V., 1962; Gaigalaite A. Niiiriais fa§istines diktatiiros metals (1930-1934).-Ten pat: Atamukas S. Kovoje pries fa§istine diktathra, uZ tarybu valdzia(1935-1940).-Ten pat; jo paties. NaLuja Lietuva-nauji kadrai. V.,1974; Buro.kevi€ius M. Lietuvos KP ideologinis darbas su inteligentija 1940-1965 metais. V.,1972; Bloze M. LKP veikla, telkiant inteligentija-i antifa§istine kova 1927-1940 in.-LKP istorijos klausimai,1975, t.17; Misitinaite E. LKP veikla burzuaziniame Kau-no universitete.-Sveikatos aLpsauga,1968, Nr.1.3 M a n i i n ska s a. Komunistu ir 'komjaunuoliu veikla universitete.-Kn.: Vilniausuniversiteto istorija.1803-1940. V.,1977: j o paties. LKP veikla Kauno universite-te 1922-1934 metais.-Laikas ir ivykiai,1977, Nr.19; j o Paties. Pazangios studentngOrgaFiF:L!:SvKaasun°T.uni#:ise±:::;ko|.±M:Z|S::orir,,.8Lyvjeanu±n¥:S6 `%::tog,I. 119167, Nr. 12; T u I g i-

nis J. Revoliucine studentu tradicija.-Tarybinis studentas, 1958.V.1; Klimka A.Geguzes pirmosios minejimas Kauno universitete.-Tarybinis studentas, 1957.V.1; T a u-r in ska s V. Prisiminimai i§ studentu draugijos „Scientia" veiklos.-Tarybinis studen-tas,.1958.X.23; Slavinas A. Slenks€iai.-Pergale,1976, Nr. 4; Me§kauskiene M.Ateities viltys. V.,1978; jos pa6ios. Tolimi artimi metai. V„ :1979.5 Kas universiteto vadovams labiausiai nepatiko.-Kauno tiesa, 1957 in. gruodzio 1 d.

6 Milkevi€ius A. Pla€iai plito leninines i`dejos jauniino tarpe.-Kauno tiesa,1958 in. balandzio 29 d.

26

• Nors nagrinejamu klausimu yra nemazai-ra§yta, bet i§samiau jis ne-ftyrinetas. Pastaruoju metu i§ai§kinama ir skelbiama nau].I pavardziu,ta€iau apskritai studentu revoliuctnis judejimas dar nei§ry5kintas.

Straipsnio tikslas-pla€iau nu§viesti iki §iol maziau Zinomus stu-dentu revoliucinio I.udejimo faktus bei ±vykius ir parodyti I.o ry§ius sudarbininku klases kova Lietuvo].e burzuazijos valdymo metais. Straipsnispara§ytas, remiantis LTSR centrinio valstybinio archyvo (toliau -CVA),Partinio archyvo prie I.KP CK (toliau-PA) medziaga, pogrindine ko-munistine, burzuazine spauda, revoliu¢inio jude].imo dalyviu atsimini-mais, kitu tyrineto].u paskelbtais darbais.

Pagrindine ir didziausia auk§toji mckykla burzuazineje Lietuvoje bu-vo Kauno (Lietuvos, nuo 1930 in.-Vytauto Didziojo) universitetes, ikur-tas 1922 in. vasario 16 d. Jane buvo sutelkta beveik visa Lietuvos stu-dentija. Daugiausia studentu buvo 1932 in.-4817, i§ I.u Kauno univer-sitete -4553, Dotnuvos Zemes tikio akademi].oje -264. Antra].ame bur-Zuazijos valdymo de§imtmetyje auk§tuju mokyklu skaieius i§augo iki 7,o studentng visose kitose mokyklose 1933-1939 in.-nuo 501 iki 938, bet,sumazejus ju Kauno universitete, bendras studentu skai6ius Lietuvoj'etaip pat sumazejo iki 3991. Taigi Kauno universiteto studentu sudetisdaugiausia nuleme visos Lietuvos studenti].os veidQ, o revoliucinis ju-dejimas jane daugiau ar maziau apibtidina visa to meto studenti].os I.u-dejimQ. Nepavyko rasti faktu apie revoliucin± I.udejima Kauno konser-vatorijoje, Veterinari].os akademi].oje, Kl_aipedos pedagoginiame insti-tute. £¥its-i:--¥fi.-ap

Revoliucinio studentu judejimo burzuazineje Lietuvoje pradzia sie-kia Auk§tuosius kursus (1920-1922 in.). Juose mokesi komunistai 8. Brau-do, J. Stoklickis, T. Stonis, Ch. Krilovaite, kom].aunuo-lis J. Doma§evi-€ius ir kt. Auk§tu].u kursu klausyto].t! socialistt| kuopos pagrindu1922 in. balandzio men. universitete buvo isteigta legali studentu socia-listu draugija. Jai priklause ivairiu socialistinit| srovit2 studentai -ko-munistai, socialdemokratai, au§rininkai, taip pat liaudininkai. Draugi].osveiklojeh. be jau Cia minett!, dalyvavo studentai komunistai P. Glovac-kas, V. Vedrynaitis, J. Slekys, M. Knganas, S. Rapoportaite, komjaunuo-1iai V. Laur.yliaitis, M. Mickis, J. Runkevi€ius, D. Berzakaite, taip patK. Doma§evicius, 8. Pauliukevi€ius, A. Arminas ir kt. Jie draugijo].e tu..rejo savo nelegaliQ grupe. 1923 in. draugi].a vieni].o apie 100, 1925 in.-53 narius ir ture].o didele itaka studenti.jai.

Studentai in.arksistai puikiai panaudojo §ia draugi].a kaip legalia prie-dangQ revoliucinei veiklai i§plesti. Jie renge geguzines, susirinkimus, at-siliepdavo i aktualius kra§to ir taaptautinius ivykius, dalyvavo darbinin-ku profsajungu veikloje, Lietuvos KP 1924 in. suorganizuoto].e Kaunodarbininku Geguzes pirmosios demonstracijo].e. 1924 in. ruden± i§rinktad`raugijos valdyba (pirmininkas J. Runkevi€ius, vicepirmininkas -V. Lau-rynaitis, sekretorius -A. Koniuchovas (veliau pasitrauke i§ revoliucinesveik-los), nariai-A. Arminas ir V. Karosa) dirbo komunistu ±takoje.192.4 in. Iapkri€io 25 d. valdyba nutare i§plesti darba su darbininkaisir valstie€iais, siusti i darbininku profsQjungas ir kitas organizaci].as sa-vo lektorius bei a!gitatorius. 1924 in. gruodzio men. i§e].usiaine LKP CK

`27

1egaliame laikra§tyje „Kaimo Zodis", kurio oficialiu redaktoriumi ir lei-deju pasira§e socialistu draugijos narys J. Ma€ys, buvp pr?ne5ta apie§i valdybos nutarima ir kvie€iaLmos darbo Zmoniu organizaci]os prane5tisavo adresus. Netrukus buvo ulmegzti ry§iai su komunistais ir profsa-jungomis §iauliuose, Panevezyje, Marijampoleje, Joni§kyje, kur skaitytipaskaitu kiekviena savai`te vykdavo V. Vedrynaitis, P. Glovackas,J. Runkevi€ius ir kiti. Studentu socialistu draugija, kaip pazymeta pra-ne§ime Saugumo departamento direktoriui, pavirto „1egalios komunis-tines veiklos §tabu Lietuvoje" 7.

Studentu socialistu d\raugija veike krik§€ioniu demokratu partijos val~dymo metais, kai vis didejo kra§to fa§izavimo pavojus ir stiprejo -rep-resijos pries revoliucini judejima. A§trejant klasiu kovai, ry§kejo -drau-gijos nariu idejinis pasiskirstymas. 1§ praLdziu joje susiktire sekcijos, anetrukus ji suskilo i savaranki§kas draugijas. Pirmieji i3 socialistu dtrau-gijos pasitrauke de§iniausi nariai-1iaudininkai,1923 in. gruodzio 6 d.iktire „Varpo" draugija. Tolesni skilima paspartino .policijos represijos.Revoliucines veiklos i§pletimas universitete ir uZ jo sienu socialistu drau~gijos vardu sukele dideli nerima klerikalu valdziai. Kad btitu lengviauatskirai persekioti komunistus, Zvalgyba emesi skaldyti draugija. ??ispaudziant, i§ draugijos pasitrauke socialdemokratai 8,1925 in. geguzes22 d. isteige „Zaizdro" draugijQ. Siek tiek ankseiau, 1925 in. vasario 5 d.,dalis Zydu studentu iktire sionistu-socialistu draugija.

Socialistu draugijoje like aLu§rininkai ir marksistai 1925 in. rudeni i§-rinko paskutine valdyba i§ vienu au§rininku (pirminink`as -V. Pavil-€ius, vicepirmininkas-V. Karosa, sekretorius-J. Norkus, izdinin-kas -K. Luk§a ir knygininkas -K. Boruta). Ji tre€iame posedyje 1925 in.spalio 27 d. prieme protesto rezoliucija pries kareivio komunisto N. Ju-bilerio su§audymQ. Rezoliucijoje sakoma: „§. in. spaliu men. 25 dien.Karo Lauko Teisnias nutare nubausti mirtimi JubilerQ NochimQ. `Siu mettlspaliu men. 25 dien. tas nutarimas buvo ivykdytas-Zmogus buvo su-§audytas. Tai eilinis krik§€ioniu dem. valdovu Ziaurumas. Mes protes-tuojame pries toki valdovu terorQ ir primenam draugams btitina reikalenurodyti darbo masems to teroro kaltininkus" 9. Rezoliucija buvo i§ka-binta draugijos vitrinoje universiteto koridoriuje.

jQ:I:Sprset=]T:nt#afg°:±t±Bi:e§Pr::%Sotiai:c¥E[ee§stku[::±nkt:]}gioq±E:::g:=d:u¥€:eaEgri=®®

ninkai vien savo balsais, nepaisydami komunistu prie§taravimo, pasku-tiniame socialistu draugijos susirinkime 1926 in. sausio 31 d. nutare jqlikviduoti ]]. FormaLliai ji buvo uzdarirfaL 1926 in. balandzio 15 d. Univer-siteto senatas 1926 in. vasario 13 d. iregistravo au§rininku organizacijos

7 Politines policijos vir§ininko 1925 in. sausio 26 d. prane§imas Nr. 741 Saugumodepartamento direktoriui.-PA, f. 77, ap. 8, b. 24,I. 68.

: !rtg±d::#±::iEi:£skt:]£adsi=ug]i5g{nj#duy£::nF925' `£?6'spNalio2' 2P7. td5.. posedzio protokolasNr. 3.-CVA, f. 631, ap.13, b. 218,I.10.

]° Apie tai Zr.: Man€inskas C. Studentai uZ grotu.-Nemunas, 1978, Nr. 3,p. 44-45.'' V. Irgi revoliucinis kelias.-Darbininku jaunimas,1926, Nr.`2, p.15.

28

±status. Taip buvo suskaldyta formaliai vieninga pazangiuju studentuorganizacija 12.

1926 in. vasara i valdzia atejus liberalinei valstie6iu liaudininku irsocialdemokratu vyriausybei, susidare palankesnes politines salygos de-

::±:::iE±ukaJr::usuvet±:::iLiifknatirsar¥:¥eus:'f:§itset¥:iavmaLgze±f|Serksriku§L:±%FuyosLda::®

kotarpiu, neturedami vienos legalios veiklos formos, studentai marksis-tAa:ri¥±tk¥La€±Lus±,S±Ji;n%iotai±taas,-BL.egpaaLi:LSukke%Fc¥Ej:tL±essLes£;F,d%:S:±rdp±a¥;:

tef V. Laurynaitis ir kt. dalyvavo leidziant „Darbininku atstova",„Skarda`.', „Mtisu skarda", „Vilni", „Spinduli" ir kitus leidinius, pasira-5inejo ju oficialiais redaktoriais bei leidejais.

LKP CK Politinio Biuro ir CK Sekretoriato vadovo K. Pozelos irLKP CK nario P. Glovacko iniciatyva buvo sukurta pirmoji marksistineuniversiteto studentu draugi].a „Atzala". Jos ±statai iregistruoti 1926 in.gruodzio 9 d., bet veikti ji buvo prade].usi anks€iau. „Atzalos" veiklojeaktyviai dalyvavo studentai P. Glovackas, J. Slekys, A. Kilikevi€ius,S. Sarpalyte, D. Berzakaite, J. ir K. Doma§evieiai, Ch. Krilovaite, J. Cha-vesait,et, 8. Golombas, M. Mickis, I. Meskupas, J. Runkevi€ius, P. Skle-rius, 8. Pauliukevi€ius, A. Arminas ir kt. Kad ir labai ulsiemes vado-vaudamas LKP CK darbui, i „Atzalos" nariu susirinkimus atvykdavoK. Pozela.

Revoliucine studentija 1926 in. ruden± i§vyste pla€ia veikle universi-tete ir ul jo sienu. Ji aktyviai dalyvavo LKP kovo].e uZ profsajungu vie-nybe, Didziojo Spalio 9-uju metiniu minejime, LKP vadovaujamoje dar-bo Zmoniu kovoje pries fa§izmo gresme Lietuvoje. „Atzalos" draugijosvardu buvo surengti du vie§i vakarai Kooperaci].os ir Rotu§es salese,gautos pajamos perduotos Lietuvos Raudonosios pagalbos organizacijai(Moprui). Atzalie€iai P. Glovackas, J. Slekys, J. Doma§evi€ius, A. Kili-kevieius ir kiti daznai kalbejo darbininku ir darbo jaunimo susirinkimuo-se bei mitinguose Kaune, Panevezyje, Siauliuose, Ukmergeje.

Kaip Zinoma, fa§istu vadeivos savo jegoms i§bandyti 1926 in. Iapkri-

:L±:k2u]nde.oL¥tauua:eusduerinogn%traanctL±]¥rL]aauspyobL±±:i..astLus9%#¥.a5;i:±anj:k¥sp±:o:;ujt±L:-\ 1 +, , \ , ®

pakartojo 1926 in. 1apkri€io 26 d. universitete. Ta€iau universiteto sena-tas, ypa€ rektorius prof. M. Birziska, pasmerke ne tik fa§istuojan€iu stu-dentL2, o policijos i§sisokimo „falingurnQ tautai ir valstybei" ir eme ginti„izeistQjQ" universiteto jaunuomene 13.

Universiteto komunistai 1926 in. Iapkri€io 28 d. Kooperacijos salejesurenge masin± studentijos antifa§istin± mitinga. Jane buvo grieztai pa-smerkti fa§istuojan€iu studentu 1926 in. Iapkri€io 21 ir 26 d. i§puoliai,

]2 Pateikti faktai rodo, kad, suskaldant studentu socialistu draugija, pagrindini vaid-meni atliko krikdemu valdzios represijos. Del to nepagristas E. Misitinaites (min. str.,p. 38) tvirtinimas, jog „veikiant K. Pozelai, socialistu draugija suskilo ir 1926 in. jibuvo uzdaryta". Kaip Zinoma, K. Pozela socialistry draugijai nepriklause, nes i'i universitetaist°j98 tE2:veTr;±gtgoseJs:ngte;n.'i g2% §i.driaaup8k`:I?€iJoau28u¥? ;±5sve±8gi%ta;rotcko|as Nr. 1 89.-CVA,

I. 631, ap. 12, b. 234, I. 46, 47; Antrasis u-to senato politinis aktas.-Lietuvos Zinios,1926 in. Iapkri€io 29 d.

29

juos remiantis tendencingas senato 1926 in. 1apkri€io 25 d. nutarima's irpriimta speciali rezoliucija pries fa§izmo gresme Lietuvoje. Joje pabrez-ta, jog mitingo dalyviai „nutare kviesti visuomene kelti akcijQ priesfa§izma ir reikalauti i§ vyriausybes grieztos antifa§istines politikos ` irpa§alinimo fa§izmo skleldejt! i§ inokyklt! ir valstybiniu ±staigtE" 14. - (.Pa-braukta originale. - C. M.)

Po fa§istinio perversmo revoliucine studentija smdrkiai nukentejo. Fa-§istai nuzude. K. Pozela, 1927 in. vasario 5 d. nuteise mirti P. GlovackQ.(Paskui mirties nuosprendis buvo pakeistas kalejimu iki gyvos galvos,dar veliau - iki 15 metu.) Taip pat buvo \suimti ir !kalinti J. Doma§e-vi€ius, A. Kilikevi€ius, I. Meskupas, D. Ber7akaite, Ch. Krilovait6. Nu-trauke studijas ilgai slapstesi S. Sarpalyte, J. Slekys.

Suemus fakti§kus „Atzalos" vadovus, jos veikla eme mazeti ir gr6itainutrtiko, kaip nurodo revoliucinio judejimo dalvviai -1927-rudeni. Taisutampa su „Atzalos" valdybos pirmininko J. Slekio suemimu 1927 in.rugsejo 20 d. ir jo ikalinimu administracine tvarka Varniu priver€\iamojodarbo stovykloie. I§ejes .i§ I.os, J. Slekys 1928 in. atsieme dokumentusi§~universiteto ]5. Oficialiai „Atzalos" draugija buvo laikoria veikian€iaiki 1930 in. geguzes 30 d. universiteto teismo nutarimo uldaryti studen-tu 22 organizacijas, kurios nepristato regulamino reikalaujamu Ziniu apiesavo\\veikla ]6. Ta€iau studentijos reikalavimu 1930 in. Iapkri€io 19 d.teismas pakeite §i nuta_rime ir leido toliau veikti toms i§ uzdartytu or-ganizaci.iu, kurios iki. 1931 in. sausio 1 d. prorektoriui pateiks Zinias apiesavo veikla 17. Kai kurios draugijos, ju tarpe ir pazangesnes, bendradar-biavusios su revoliucine studentija, atliko §iuos formalumus ir joms -bu-vo leista toliau veikti. Ta€iau „Atzala" to nepadare, ir jos atzvilgiu likogalioti 1930 in. gegules 30 d. teismo nutarimas. Tai galima paai§kintituo, kad tada, 1930 in. viduryje, jau buvo ±kurta ir veike marksistinedraugija „Aurora". Kaip prisimena revoliucinio studentu judejimo da-lyviai, tuo metu po svarstymu universiteto komunistai priejo i§vada, jogkonkre€iomis to meto salytgomis tikslingiau buvo kurti nauja marksis-tine studentu draugijQ riegu atgaivinti daugiau kaip dvejus metus ne-veikusia „Atzala".

Lietuvos KP taktikoje inteligentijos atzvilgiu fa§istines diktattiros me-tais i§siskiria du laikotarpiai, kuriu chronologine riba buvo 1935 in. ru-dent ivykes Komintemo VII kongresas.

Vadovaudamasi strategine nuostata del btisimos socialistines revo-1iucijos be jos antifa§istinio etapo, LKP po 1927 in. rudeni ±vykusiosIV konferencijos savo ta-ktikoje pagrindini demesi skyre miesto ir kaimoproletariatui. Studentai komunistai buvo i§skirstyti po miesto darbinin-

t4 Susirinkimai pries reakcijos uina€ius. Del fa§istines reakcijos.-Lietuvos Zinios,1926 in. Iapkri€io 29 d.

15 J. Slekio 1928 in. kovo 5 d. parei§kimas rektoriui.-CVA, I. 631, ap. 7, b.1747.16 Universiteto teismo 1930 in. geguzes 30 d. posedzio protokolas Nr. 23.-Ten Pat,

ap. ]l?'Eii%r:it:t?; teismo 193o in. 1apkri6io 19 d. posediio protokolas Nr. 24.-Ten

pat' I. 49.

30

ku kuopeles ]8 ir idejini-organizacin± darbQ dirbo ne studentu, o darbi-ninku taape. LKP CK Sekretoriato 1928 in. informacijoje pazymeta, jogkomunistu darbas studentL! tarpe buvo apmires ]9. 1932 in. gruodzio men.LKP CK plenumas nutare, kad „studentai, kurie dar i§bla5kyti i+airiosekuopel€se, turi btiti -surinkti i atskiras s_tudentt! kuopeles (LKP ir LKJS)ir `tu kuopeliu pamatinis darbas randasi universitete" 20. Tai ±galino at-eityje pagerinti partijos darba su studentais.

Vadovaudamasi Kominterno VII kongreso nutarimais del bendro dar-bininku ir liaudies fronto, LKP parenge nau].a taktikQ kovo].e brie§ fasis-tine diktattirQ, smarkiai i§plete btisimos revoliucijos varomuju jegu so-€ialine baze. LKP palaipsniui iveike sektantizmo rei§kinius ir i§vysteveikla, itraukdama i antifa§istine kova pla€iausius visuomenes sluoks-nius, tame tarp,e. antifa§istine demokratine ir liberaline inteligentijQ.LKP vadovau].anciuose organuose buvo sukurta atskira darbui su inteli-gentija' instituci]. a.

Po fa§istinio perversmo apie trejus metus tesesi studentu revoliuciniojudejimo atosltigis. ReiREmingesnis ivykis §iuo metu buvo 1929 in. vasa-rio 15 d. stichi§ka studentu demonstracija pries fa§istines valdzios sieki-m3 likviduoti universiteto autonomijQ. I§kviesta pes€io].i ir raitoji poli-cija demonstrantus muse guminemis lazdomis, o §ie savo ruoztu prie§i-Iiosi policijai -liejo ja vandeniu, bare smeliu, muse lazdomis, pagrobevien.a policijos nuovados vir§ininka ir, ±sitrauke i universiteto rfumus, jistumde, nuple§e skiriamuosius Zenklus, supjauste drabuzius 21. Policijasueme 33 demonstrantus, I.u tarpe A. Venclova~, S. Grigalitina ir kt. Ta-€iau 5itoje be vadovavimo praejusio].e demonstracij.oje, kaip pazyme].oV. Kapsukas, nebuvo girdeti komunistu balso 22. Viena i§ priezas€iu -minetieji 1927 in. rudens pakeitimai partine].e statybo].e, kai studentaikomunistai organizaciniu pozitiriu buvo atskirti nuo studentijos.

Studentu revoliucinis jude].imas Kauno universitete palaipsniui atgi-jo nuo 1930 metu. Tai sutapo su darbininku kovos pakilimu Lietuvoj?.Susibrires komunistu ir komjaunuoliu iniciatoriu btirelis -E. Medftys,V. Micelmacheris, A. Bauza, E. Me§kauskas, P. Zabiela ir J. Bulavas-1930 in. pavasar±, kaip mineta, Steig.a legali3 marksistine studentu drau-gija „Aurora", kuri tess „Atzalos" revoliucines tradicijas. Draugijos val-dybos pirmininkais ir sekretoriais 1930-1932 in. dirbo A. Bauza, J. Bu-lavas, R. Andriu§kevi€ius ir kt. „Auroros" aktyvQ, be valdybos nariu,sudare J. Blieka, K. Bartkus, V. Drazdauskas, 8.- Fogelevi€ius, E. Me-dzys, V. Mykolaityte, 0. Navakauskaite, J. Pamarauskas, V. Preskie-His, D. Todesas, buve atzalie€iai J. Runkevi€ius, S. Sarpalyte ir kt. „Au-roros" draugija turejo apie 60 narit{. 1§ jt| 1931-1932 in. susiktire 2 LKP,

]8 LKP CK Sekretoriato 1927 in. Iapkri€io 13 d. nutarimas.-PA, f. 77, ap.10, b.14,I. 12.

19 PA, I. 77, ap.11, b. 21,I. 54.20 Partijos darbas, 1933, Nr. 2, P. 19.21 Svietimo ministerijos 1929 in. vasario 26 d. ra§tas Nr. 895 universiteto rektoriui.-

CVA, f. 631, ap. 7, b. 1376.22 K[apsukas] V. Del studentu den;ustracijos Kaune.-Balsas,1929, Nr. 7,

p. 293.

31

3 LKJS ir 3 Lietuvos Raudonosios pagalbos (toliau - LRP) kuopeles 23. Juveiklai vadovauti 1931 in. pradzioje universitete buvo sukurtas studen-tu komunistu biuras. Jo sekretoriumi 1931-1932 in. buvo LKP Kauno ra-jono komiteto narys propagandos reikalams J. Bulavas, nariais -V. Draz-dauskas ir M. Gafanavi€ius. Daug vertingu nurodymu universiteto komu-nistams dave LKP CK Sekretoriato nariai K. Preik§as, A. Gudaitis-Guze-vi€ius, M. Jun€as-Ku€inskas, J. Pal.arskas, LKP Kauno rajono komitetosekretorius J. Vinickis ir kt. Derindami nelegalu pogrindini darba su le-galiu, „Auroros" draugijos vardu komunistai i§plete pla€ia legalia veik-la universitete, uzmezge ry§i su miesto inteligentija ir darbininkais 24.

Svarbia vieta „Auroros" darbe uzeme jos nariu dalyvavimas darbi-ninku .sporto draugijos „Viltis," veikloje. Si draugija turejo 325 narius.Be revoliuciniu darbininku S. Sabanskio, . K. Stanicthio, A. Simano,A. Plakchino, J. Mozelio ir kt., draugijai priklause studentai P. Ciurlys,V. Drazdauskas, A. Gu€as, J. Grvbauskas, J. Lip€ius, P. Morktinas,A. Venclova ir kt., dailininkas S. Zukas, literatai K. Korsakas, J. Sim-kus, Kauno memo mokyklos mokiniai P. Cvirka, M. Bulaka ir kiti. Stu-dentai 0. Devenyte ir P. Morkdnas buvo i§rinkti i „Vilties" draugijosvaldyba 25. Aurorininku darbui „Viltyje" organizuoti ir jam vadovautiStudentry komunistu biuras pavede V. Drazdauskui. Jis buvo „Vilties"draugi].os literattiros sekcijos. ved6jas, klube leidziamo sienlaikra§€io„Jaunasis proletaras" redaktorius ir daug padejo „Viltyje" ±sitvirtintiLKP §alininkams. „Vilties" klube veike darbininku choras, ivairtis spor-to btireliai, skaitykla, biblioteka, pradedan€iuju literatu btirelis. Revo-1iuciniai studentai §iame klube ren'gdavo politine informacijQ, skaityda-vo paskaitas ir daug padejo darbininku savi§vietai. Jie taip pat aktyviaidalyvavo Kauno miesto darbininku ir tarnautoju ligoniu kasos talybosrinkimuose 1931 metais. Propaguodami tarp rinkeju kairiuju darbininkuir tarnautoju sara§a bei skleisdami atsi§aukimus, jie prisidejo prie julaimejimo rinkimuose.

Fa§istine valdzia 1931 in. 1apkri€io men. „Vilties" draugija uzdare,o jos -valdybos pirmininka J. Mozeli, n-arius-P. Morktina, J. Laguna-v.i€iu, 1iterattiros sekcijos vedeja V. Drazdauska, memo sekcijos vedejqP. Tarabilda, draugijos narius A. Plakchina ir kitus, i§ viso 8 Zmones,Kauno miesto karo komendantas administracine tvarka nubaud6 Po3000 lt, arba 3 men. kalejimo 26. Neilgai po to veike ir studentu „Auro-ros" draugija. 1932 in. geguzes 9 d. universiteto teismas ja uzdare, nes,tariant §io teismo pirmininko Zodziais, „taip buvo liepta i§ auk§€iau" 27.

23 Bulavas J. Studenti§koji „Aurora".-Jaunimo gretos,1967, Nr.12, P. 25.24 Pla€iau apie tai Zr.: Maneinskas C. „Aurora" Kaune.-Nemunas,1978, Nr. 7,

p. 28-29.25 „Vilties" draugijos valdybos 1930 in. kovo 18 d. ir birzelio 22 d. prane§imai Kau-no miesto ir apskrities vir§ininkui.-CVA, f. 402, ap. 4, b. 567,I. 7,12.

26 Kauno miesto ir apskrities karo komendanto 1931 in. 1apkri€io 27 d. nutarimasNr. 526.-CVA, f. 402, ap. 4, b. 567,1.16; Karo komendanto pabaudos.-Lietuvos aidas,1931 in. Iapkri€io 30 d.

27 Bute ika. Fa§istai ir socialfa§istai universitete i§vien persekioja studentus mark-sistus.-Balsas,1932, Nr.15, p. 288.

32

Nepaisant represi].u, studentu revoliucinis judejimas vyko ir toliau.1932-1934 in. jane dalyvavo ne tik universiteto, bet ir Dotnuvos Ze-mss tikio akademi].os, kitu mokyklu pazangtis studentai ir moksleiviai.1932 .in. ruden±-1933 in. Kauno universitete veike 3 LKP ir 2 LKJS kuo-peles. Partine organizaci].a turejo 15, LRP-30 nariu28.1934 in. pra-dzio].e suformavus ketvirta LKP kuopele, universitete buvo 23 komunis-tai 29, I.u tarpe J. Banaitis, P. Dobilas, A. Kravecas, V. Niunka, P. Miku-taitis, D. Todesas, K. Vinokurovas ir kit}. Kai studentu komunistu biurosekretorius J. Bulavas 1932 in. vasara i3vyko i Vokieti].a parti].os spau-dos leidimo reikalais, nau].ai sudaryto biuro sekretoriumi buvo V. Draz-dauskas, nariais -J. Zdanavi€ius ir Ch. Veinbergas.

Uzdarius „Auroros" ir „Vilties" draugijas, revoliuciniai studentai ne-teko legaliu bendravimo formu su studenti].a, inteligentija ir darbinin-kais. Tokiomis aplinkybemis legaliu ry§iu su masemis atktirimas buvosvarbiausias universiteto komunistu uzdavinys. Universiteto vadovybeivilkinant iregistruoti iteiktus nauju studentu organizaci].u ±Status, komu-nistai nutare isitvirtinti anks€iau ±kurtose. Viena i§ tokiu buvo teatromege].u draugija „Stedra"; joje nuo 1932 in. balandzi.o men. ir ±sivyravokomunistai. 1932-1934 in. jos valdybos pirmininkais buvo komunistai irkomjaunuoliai J. Zdanavi€ius, J. Blieka ir P. Grinius, sekretoriais-K. Bartkus ir P. Kietis. Siek tiek veliau revoliuciniai studentai ±sivyravoLaisvamaniu draugijoje, kurios valdybos pirmininkais 1933 in. buvo kom-jaunuoliai K. Bartkus ir J. Lip€ius, sekretoriais-J. Vai§noras ir P. Kie-tis. Siu draugiju vardu buvo dirbamas revoliucinis darbas su studen-tija, suorganizuota daug ivairiu susirinkimu, minejimu, parengta spek-takliu ir kitu legaliu priemonit|. Vien tik per 1933 in. rudens semestrakomunistai padare 16 prane§imu masiniuose studentu renginiuose 30.

Siekdami su].ungti studentijos kova su darbininkt! I.ude].imu ir itrauk-` ti i I.a platesnius inteligentu bei moksleiviu sluoksnius, universiteto ko-munistai rtipinosi steigti vie§as draugijas. Studentu komunistu biuro ini-

:::tn¥ia3i.(982icFa.ii¥±:u]noesbs¥eYi%e±].SatLFs±g£:vdoarsiindL:¥tuisteRa.tr;u±::#E!:s,"¥ktitso¥®®,,

riai E. Petrauskiene-Zalinkevi€aite, A. Ka€inskas, K. Jur§ys ir Zuma-. Iistas J. Paleckis 32. Ja steigiant ypa€ daug pasidarbavo studentas J. Cry-bauskas, iinkes para§us po istatais, I.uos iregistraves. Draugijos valdy-bos pirmininkais 1932-1933 in. dirbo J. Grybauskas, technikas P. Kra-sauskas, darbininkas V. Cibilis, valdybos nariais bei sekretoriai§-S. Neris, V. Drazdauskas, darbininkai J. Nanartonis, V. Markovas, tar-nautoja 0. Vaivadiene ir kiti 33. Draugija renge spektaklius (spektaklisapie 1905 in. revoliucija), skaite paskaitas, turejo savo biblioteka, skai-

28 LKP CK Sekretoriato nario J. O§erovi€iaus 1934 in. sausio men. Iai§kas.-PA, i. 7ftap. £2g'Lbkp8'€k69§ekretoriato 1934 in. kovo 19 d. 1ai§kas.-PA, i. 77, ap. 17, b. 8i 1. 38.

30 PA, I. 77, ap. 16, b. 8, I. 69.

:; ¥ryariag¥]Sgsbe,:#s±€S'sg;n2:wt9s3:'ig¥jrd 2:832 in. kovo men. parei§kimas Kauno miestoir apskrities vir§ininkui.-CVA, f. 402, ap. 4, b. 663,I.1.

33 Draugijos „Mtisu scena" valdybos 19,32 in. prane§imai Kauno miesto ir apskritiesvir§ininkui apie valdybos sudeti.-Ten pat,I. 7,12,13,16.

3-2343 33

tykla ir pan. Kauno miesto karo komendantas` 1933 in. kovo 10 d. uzdare„Mflsu scene", nes ji, kaip pazymeta nutarime, „veikiaL ne pagal savoistatus ir varo slaptai prie§valstybini darba ir kir§ina savo veikimu vienavisuomends dali pries kite" 34.

Universiteto komunistu iniciatyva 1932 in. Kaune buvo isteigta kitavie§a organizacija -Li`etuvos menininku draugija „Linija" 35.1§ jos ofi-cialiu steigeju paminetini Kauno memo mokyklos mokinys J. Kuzmins-kis, Zurnalistas T. Tilvytis, dailininkai J. Aleknavi€ius, E. Ganusaus-kas ir kiti 36. „Linijos" valdybos pirmininku 1932-1933 in. dirbo daili-ninkas S. Zukas, sekietoriais-P. Cvirka ir P. Vaivada37. Draugijosveikroje dalyvavo nemazai pazangit± Kauno memo mokyklos mokiniu,universiteto studentu. „Linijos" vardu 1933 in. vasar.io 4 d. Zydu rea-

#=:.jeG£:To:a;1:]°!±osKi3touo€±[:)5b9+v%uVp:rds:g:onsgtfasopur:g88TeE[zut5i:u£±¥E:I®

baliu „ant sales sienu buvo i§kabineti visuomene erzinan€io turinio nu-pie§ti plakatai, vaidinta veikalai tikslu kir§inti vienq visuomenes dalipries kita ir dainuojamos komunistines dainos", Kauno miesto karo ko-mendantas 1933 in. kovo 3 d. „Linija" uzdare, o jos pirmininka S. Zukanubaude 1 men. kalejimo, arba 1000 lt pabauda 39.

Studentt| komunistu biuras 1932 in. gruodzio men.- 1934 in. vasa-rio mien.1eido nelegalu laikra§ti „Aurora"; jo atsakinguoju redakto`riumibuvo V. Drazdauskas, visa medziaga tvarke ir fakti§kai redagavoK. Bartkus. I§ejo penki numeriai. „Auroroje" bendradarbiavo J. Banai-tis, P. Cvirka, S. Neris, P. Mikutaitis, V. Niunka 'ir kiti. Student,ai ko-munistai ir komjaunuoliai aktyviai dirbo bendrame Komunistu partijosir kom].aunimo darbe. Jie padejo leisti pogrindine ir legalia komu-nistine spauda, kalbejo ±moniu darbininku susirinkimuose, dirbo orga-nizacini darba partijos ir koin].aunimo organuose, ligoniu kasose, profsa-jungose ir kitose darbininkng onganizacijose. Antai V. Preskieni§, R. And-riu§kevi€ius, 0. Navakauskaite ir kiti padejo palaikyti LKP ry§ius suVokietijos komunistu partija, gabeno i§ Vokietijos i Kauna komunistineliterattira; V. Drazdauskas, P. Mikutaitis, V. Mykolaityte i§verte i lie-tuviu kalba J. Stalino veikala „Apie leninizmo pagrindus"-1934 in.pradzioje jis i§ejo i§ spaudos; V. Drazdauskas 1933 in. padejo suor-ganizuoti nelegalu LKP satyrini ` Zurnala „Sluota", para§e 'pirmajam jo

gTo¥::[nu]]zu2gta±d±pn:z::rga[£gs=±a£[,ff±:Eaus[%:[±±¥5a:,zg#L:§::;oku[rg±:4Lmta±ppad3];:o,O

para§e ivadini straipsni. Kauno universiteto studentai komunistai irkomjaunuoliai palaike ry§ius su kitu mokyklu studentais. Dotnuvo§ Ze-mss tikio akademi].os pazangesniu pazidru studentai nuo pat akademijos

34 Kauno miesto ir apskrities karo komendanto 1933 in. kovo 10 d. nutarimas Nr. 64.-Ten pat, I. 19.

:: Br¥iag¥gsb::Lr##:I:' i€ia?;i:932;ira:.yt2i3:.os steigeju._ CVA, f. 4o2, ap. 4, b. 647,I. 2.37 Draugijos „Linija" valdyhos 1932 in. prane§imai Kauno miesto ir apskrities Vir§i-

ninkF8i +P:eL LVuaL§d¥t°€ ±S#it!.I i:nKpaauth:. £:nLo°. mokyk|a. V., 1971, P. 142.

39 Kauno miesto ir apskrities karo komendanto 1933 in. kovo 3 d. nutarimas Nr. 56.-CVA, f. 402, ap. 4, b. 647, I. 13.

34

±ktirimo pradzios telkesi i „Kulttiros" btireli. Jo valdybos pirmininkaisatskirais metais dirbo J. Bulavas, J. .Petraitis, P. Vasinauskas, M. Gaida-mavi€ius, F. Zaronskis, J. Laurinaitis, M. Bra§i§kis ir kiti. Kai kurie bti-relio nariai palaike ry§ius su komunistais, platino atsi§aukimus ir ko-munistine spaudq. Akademijos revoliuciniu studentu veikla ypa6 suak-tyvejo nuo 1931 mett|. Pazymedami Spalio revoliucijos sukakti, studen-tai komjaunuoliai J. Pajaujis, P. Stankevi€ius, F. Zaronskis ir kiti 1933 in.1apkri€io 7 d. i§kele raudona veliava vir§ akademijos `rtimu4°. UZ taijie buvo pa§alinti i§ akademi].os ir Kedainiu apskrities karo komen-danto nutarimu administracine tvarka nubausti 2 men. kale].imo bei

`£=m2L]:setdav¥:o±§±trreb:i±dirkjL±sTo°tievs±e±aa:.ri:itsi€L:sntda:rb¥nLian±±:isTy€Li:Sksi:ka5:IV,

1iau, 1935 in., susiktire trys LKP kuopeles 4].Studentu revoliucinis jude].imas Kauno auk§tosiose mokyklose nu-

trriko 1934 in. pavasar±, paleidus Kauno universiteto studentu komunis-tt| ir komjaunimo organizacijas. Tai buvo susije su keletu aplinkybiu.

Lietuvos KP nuolat rdpinosi geriausius inteligenti].os atstovus pa-traukti i klasines proletariato pozicijas. Per studentu komunistu biuraP. Cvirka, S. Neris eme bendradarbiauti pogrindineje komunistine].espaudoje, „Auroros" laikra§tyje. Ta€iau, vertinant pazangiuju inteligen-ttl veikla, rtipinantis I.uos priartinti prie darbininku klasiniu pozici].L!,kartais trtiko lankstumo, takto 42. Tai ypa€ buvo ry3ku, kai inteligentai,nesusigaudydami politine].e situaci].oje, suklysdavo. Ne visi partiniai dar-buotojai teisingai suprasdavo inteligenttz pasaulezitiro].e vykstan€ius po-slinkiu§43. Siekdamas apsaugoti parti].a nuo represi].u, Z. Angarietis1933 in. „Balso" 2urnale paskelbe straipsn± „Poetai ar politiniai provo-katoriai" 44, kuriame grieztai kritikavo P. CvirkQ ir S. Neri uZ atsit!stuPogrindinei spaudai eilera§€iu kairiasias frazes, kurias klasinis prie§asgalejo panaudoti komunistams persekioti. Ypa€ piktu priekai§tu susilau-ke P. Cvirka 45. Ta€iau Z. Angarie€io straipsni§ buvo perdetas. P. Cvir-ka ir S. Ner-is nepelnytai buvo laikomi politiniais provokatoriais. Gyve-nimas parode, kad nepasitikejimas I.u nuo§irdumu buvo nepagr±stas, abujie tapo Zymiais tarybiniais lietuviu ra§ytojais.

Kauno universiteto paftine organizacija eme ginti P. Cvirka ir S. Ne-ri nuo nepagristu uzsipuolimu. Studentu komunistu biuro sekretoriusV. Drazdauskas para§e lai§ka „Kritika ar provokacija", kuri LKP vado-vybe ivertino kaip antipartin±, provokacini 46. LKP CK nutarimu V. Draz-dauskas uZ antipartini veikima buvo pa§alinta5 i§ _partijos 47. Kartu Si-

::Fe%±:sEtaar£Fee s¥:Zay±Ee{#. ,bcr¥zg::sS±::=°jG., kMa.i :: ]yaL:a :r°trmpuasnL±:o::::.,,

Ll

yTa` dabar ±tariama, kai kurie ju yra visi§kai su mrisu klasiniais prie-=_ _' - .

40 Junevi€ius V. Kovoje nepahizo.-Kauno tiesa,1965 in. balandzio 1 d.41 Ten. pat.42 Burokevi€ius M. Min. Veik., P.18.43 Ten Pat.44 Balsas, 1933, Nr. 3, P. 59.45 Sarmaitis R. Petras Cvirka visuomenines s'antvarkos lti`Zio metu.-Kn.: At-

siminimai apie-Petra Cvirka. V., 1969, p. 284.46 LKP CK Politinio Biuro 1933 in. posedzio protokolas.-PA, i. 77, ap.16, b. 4,I. 45.47 Ten Pat.

35

§ais, dargi su Zvalgyba" ir pareikalauta pa§aLlinti i§ visu slaptu ir le-galiu revoliuciniu organizaciju P. Cvirka, S. Neri ir visus V. Drazdaus-ko §alininkus 48.

Siekdama nuslopinti revoliucini studentu judejima, Zvalgyba stem-gesi ardyti ji i§ vidaus, studentu tarpe verbavo savo agentus, informa-torius, i pazangias studentu organizacijas siunte provokatorius. Tuo me-tu buvo gauta Ziniu, kad studentu tarpe esQs provokatorius i§ „8" rai-des 49. Saugant kairiuosius studentus nuo Zvalgybos pinkliu, upiversi-teto studentu. komunistu biuras, partine ir komjaunimo organizacijosapie 1934 in. vasario men. buvo paleistos. Tiesa, patikrines itarimus,LKP Kauno rajono komitetas nieko itartina nerado 50. Perzvelgus trejqmetu (1934-1936 in.) komunistine spauda, taip pat nepavyko rasti Zi-niu apie provokatoriaus atskleidima studentu tarpe.

Paleidus parting ir komjaunimo organizacijas, beveik dvejus metustesesi studentu revoliucinio judejimo atosltigis. Vykstant universitetopartines, komjaunimo ir LRP organizaciju valymui, nemazai ju nariubuvo pa§alinta. LKP Kauno rajono komiteto 1934 in. ataskaitoje pazy-meta, kad tiktai 1934 in. pabaigoje universitete buvo atkurta vienaLKP kuopele 51. Per itarinejimus universiteto partine organizacija 1934 in.neteko apie 4/5 savo nariu. Nepadidejo ju skai€ius ir veliau. 1935 in. p.aL-baigoje universitete veike taip pat tik viena LKP kuopele, komunis-

< tans trnko jegu ikurti legalia marksistine studentu draugija 52. NepaLvy-ko mums rasti duomenu apie tai, kad LKJS organizacija universitetebtitu buvusi atkurta anks€iau negu 1938 metals.

Studentu revoliucinis judejimas Kauno universitete sustiprejo nuo1936 metu. Tai buvo susije su LKP taktikos pakitimais po KominternoVII kongreso, kai, kurdama liaudies frontar LKP daug demesio eme skir-ti darbui su inteligentija. Vadovaujan€iuose LKP organuose buvo su-kurta Siam darbui institucija. Vadovavo LKP CK sekretoriai-i§ pra-dziu J. Bulavas, veliau-A. Snie€kus; tiesiogiai §i darbQ vietose orga-nizavo LKP CK atstovai darbui, su inteligentija V. Niunka, M. Meg-kauskiene, M. Gedvilas. Studentu komunistu partiniu organizatoriumi1+938-1939 in. dirbo A. Gudaitis-Guzevi€ius. LKP -Kauno ra].ono komite-to instruktoriai darbui su inteligentija buvo studentai E. Kavaliauskai-te, F. Levitacas.

1936 ~m. pradzioje universitete veike trys LKP kuopeles 53. Joms` pri.klause J. Pajaujis, V. Krestjanovas, E. Kavaliauskaite (nuo 1935 in. Zda-navi€iene), P. Grinius, M. Ginsburgas, P. Kurlinskas, P. Mikutaitis ir ki-ti. Nuo 1935 in. gruodzio men. universiteto komunistu pastangomis bu-vo leidziamas nelegalus inteligentijos Zurnalas „Kova", kuri redagavoP. Mikutaitis, J. Pajaujis. Zurnale bendradarbiavo J. Banaitis, Dotnuvos

48 Ten pat, I. 45-47.49 LKP CK Sekretoriato nario A. Lif§ico 1934 in. balandzio 11 d. ir birzelio 18 d.

1ai§kai.-PA, I. 77, ap.17, b. 8,I. 5, 9.50 A. §imano atsiminimai.-PA, f. 3377, ap. 3377, b.1132,1. 34.51 PA, I . 77, ap. 17, b. 9, I. 18.52 LKP CK Sekretoriato nario K. Didziulio 1935 in Spalio 17 d. Iai§kas.-Ten pat,

ap. `5g' [B.pta5ri£:.o26;yvenimo._ Kova,1936, Nr. 2, P.14.

36

Zemes tikio akademijos studentas 8. Grakauskas ir kiti. 1936 in. pabai-

Lga°±±era§kt?¥rx:Stt±:i§L±srta:,:,±r±reejia:i:g]da±E±ank::gLae£L§dn°org€l:'8:Laume±ntbe:LL8dernatEJ;°r:biavo V. Niunka, J. Pajaujis, J. Banaitis irkiti.

Universiteto komunistai aktyviai dalyvavo 1936 in. birzelio men.±vykiuose Kaune. Studentai komunistai J. Pal.aujis, M. Ginsburgas,V. Povilavi€ius ir kt. dalyvavo darbininko A. Kranausko laidotuvese,per visuotini politini darbininku streika state barikadas, uzdarinejo imo-,nes, ±staigas. UZ dalyvavima visuotiniame politiniame streike Kaunomiesto karo komendantas nubaude po 3 imen. kalejimo J. Pajauji,F. Levitacq, po 2 men. - V. Niunka, M. Ginsburga ir kitus.

Universiteto komunistu iniciatyva ir pastangomis 1937 in. vasario28 d. buvo ±kurta legali marksistine studentu organizacija -istorijosmegeju draugija „Scientia". Jos valdybos pirmininkais 1937-1940 in.dirbo studentai komunistai P. Grinius, K. Moztiras, partijos remejaiD. Caprackas, P. Ramo§ka, sekretoriais-komunistai 0. Eidukaityte,S. Savickas, V. Taurinskas. Be minetu, draugijoje aktyviai dirbo komu-nistai J. Jurginis, V. Krest].anovas, J. Pajau].is, P. Matulionis, M. Ku-€inskaite, J. Simktinas ir kiti. Oficialtis draugijos nariai buvo studen-tai komunistai V. Aleksa, J. Pal.au].is, V. Povilavi€ius, V. Preskienis,P. Kurlinskas, J. Levinsonas, G. Sipavi€ius, V. Taurinskas, komjau-nuole I. Povilavi€itite, taip pat R. Andriu§kevi€ius, A. Butkevi€ius, L. Tu-ma§ovas ir kiti. „Scientia" organizavo Ispanijos respublikos antifa§isturemimo kampanija, literattiros vakarus, kolektyvines paskaitas apiemarksistinQ filosofi].a, Europos politine padeti, Vilniaus kra§ta, Lietuvosateities perspektyvas. Jos nariai aktyviai dalyvavo liaudies fronto veik-loje, rinko para§us peticijai del politiniu kaliniu amnesti].os, platino tarpstudentu liaudies fronto leidini „UZ liaudies teises". „Scientia" organi-zuotuose literattiros vakaruose, kolektyvihese paskaitose dalyvavo po200-500 Zmoniu -studentu, pazangit!ju inteligentu, miesto darbininkt|.

1940 in. balandzio 7 d. ±vyko labai plataus profilio universiteto stu-dentu marksistines draugijos „Kulttira" steigiamasis susirinkimas. Josglobeju buvo prorektorius prof. A. Puienas. Draugijos tikslas-studi-juojant Zmonijos kulttira, jos vystymosi desnius ir tautines formas, ana-lizuojant ivairius visuomeninius rei§kinius ir tyrinejant pavergtu tautui§sivadavimo kovq, „ruo§ti narius kulttiros ir visuomenes darbui samo-ningos kritikos,1aisves, demokratijos, solidarumo dvasioje" 55. Draugi-ja numate rengti vie§as paskaitas, praLne§imus, diskusi].as, literattiros va-karus, koncertus, i§kylas; steigti sekci].as, skaityklas, klubus, savifalposkasas; 1eisti laikra§€ius, Zurnalus, kny'gas; teikti savo nariams moralineir materialine parama 56. Valdybos pirmininku buvo i§rinktas V. Ne§u-kaitis, sekretoriumi -R. Ziugzda, izdininku -V. Preskienis, revizijQskomisijos nariais -a. Sipavieius, H. Re§eliauskas. Draugijos nariais bu-vo studentai komunistai V. Aleksa, P. Grinius, L. Jakubanecas, P. Matu-

54 MLTE, t. 1. V., 1966, P. 72.

i: ¥e¥a#, ppi€3i.OJ.o universiteto Studentu „Kultdros" drau§ija. Kaunas, 194o, p. 14.

37

lionis, K. Mozdras, V. Preskienis, S. Savickas, a. Sipavi6ius, J. Vasil-Jkeevv::'Lu¥:F.jRuanmTo°§Lisa,Ek.¥:£::::::Lfy.tz:Ping±::sT:kit:rrLu§kevi€iuslA.But-

1§ to, kas pasakyta straipsnyje, galima padaryti §ias i§vadas.Revoliucinis studentu judejimas Lietuvoje vyko per visa -burzuazijos

valdymo laikotarpi nuo pat Kauno universiteto ir jo pirmtako -Auk§-tuju kursu-isteig.imo. Jis visa laika buvo glaudziai susijes su bendradarbo Zmoniu kova pries kapitalistine santvarka ir i5naudojima. Revo-liucines studentu kovos prie§akyje ejo studentai komunistai ir komjau-nuoliai.

Studentijos revoliucine kova daugiausia vyko Kauno universitete, kurbuvo susitelkusi beveik visa Lietu~vos studentija. Ry§kiausia ji 1922-'1926, 1930-1934, 1936-1940 metals. Dotnuvos Zemes tikio akademijojeji buvo suaktyvejusi 1931-1933 metais.

Plesdami revoliucine veiklQ, studentai komunistai pirmiausia rtipino-si sukurti legalias bendravimo su studentija, pazan'giaja imteligentija irdarbininkais formas. Ry§iams su masemis palaikyti ir savo itakQ josestiprinti komunistai steige ir sekmingai panaudojo legalias marksistinesstudentu ir vie§as darbininku bei pazangiu inteligentu dfaugijas.

pEBo+IroiilloHHOE ;iBHXEHHE CTyjiEHHECTBA H Fro cBfl3H `C BOpbBOH TpyJ|flll|HXcfl 8 BypKyA3HOH JIHTBE

I. MAHtlHHCKAC

P e 3 ro M e

HeproAaMH aKTH8113alplH peBOArolploHHofi 6opr6H cTyAeHTOB 8 6ypjKya3HOH ^IITBe6HAH 1922-1926, 1930---1934 i[ 1936-1940 rr. CBoeo6pa3HHM HellTpoM peBorolplomoroCTyAeHqecKoro ABHxeHIIH jlBjHAocl, -KpyllHerimee BHCHlee yqe6Hoe 3aBeAeHHe ^IrmH -KayHa`cCREE yHHBepcHTeT. 8 oTAe,ifeHEle IIepHOAbl oHo IIpoHBMAOcb H 8 AomyBCKOH CeAb-cKOx03HricTBeHHori aKaAeMHH.

CTyAeHTlecKoe ABHxeHHe, TecHo cBH3aHHoe c o6H|epeBonroHHOHHOH 6opr60ri TpyAH-IIIHXCH /\IZTBH HpoTHB rHeTa KallHTaAa, Bo3rAaB^H^II KOMMymlcTH .H KOMCoMo^blEI. OHHIIPHAOxHAH MHoro ycHAHri, qT06Iri 8 ycAOBHjlx noAIIOAbHori AejlTejiE,HOc" Krl ^IITREIHCIIOAb30BaTI, AeraAbHEle ¢opMEI 6opr6I]I H HOAAepxRII cBjl3efi co cTyAeHqecKIIMH Mac-`CaMH, HporpeccEIBHHMH HHTe.7i/\IIreHTaMII H Pa60qllMH. '

AAH ycHAeHHH BAIIjlHHH CpeApl cTyAeHTOB H noAAepxKH CBjl3eE c Pa60qlrM K^aLcCOMCTyAeHThl-KOMMyHHCTH. a 1922-1926 rr. ycHelllHo HclloAb3oBanll a OCHOBHOM AFa AeraJth-HHX yHHBepcHTeTCKrm[ o6II|ecTBa -CTyAeHTOB-CoH[HaAHCTOB H HepBoe MapKCHCTCKoe cTy-AeHqecKoe -«ATxaAa».

BecHori 1931 r. 8 yll.HBepouTeTe A^H pyKOBOACTBa peBo^rolploHHOH 6opr6ori c'ryAeH-TOB 6BIAo co3AaHo Eropo cTyAeHTOB-KOMMyHIIcroB (.CeKpeTapH -B 1931-1932 IT.-IO. Ey-AaBac, a KOHI|e 1932-Haqajie 1934 r.-B. Apa3AaycKac). AprH pacmHpelllm peBo^IonyroH-Hori AeHTeAbHOcTH 8 3TOM IIepHOAe cTyAeH" -KOM];nyrmcTI]I H KOMcOMO^Llpl ycHellmoHCIIO,us3oBa/LIZ Aeraj\LHEle MapKCHCTCKIIe cTyAeHqecKHe o6II|ecma „Aurora" («Aypopa»)H „Stedra" («CTeApa»)[ aTeHCTrmecKyro oprallH3al|Hro ^aficBaMaHro (BOAbHOAVMI|eB), aAAH cBH3eri c peBO^roI|HOHHori 6OpE>6Ori pa6Oqllx H IIporpeocHBHblx RETe^AHreHTOB -IIy6AHqHble o6H|ecTBa ropoAa KayHaca -„Viltis" («BH^b"c»), «Hallla cl|eHa», „Linija"(«^InlHH»). rlocAeAIIIIe ABe 61>1^11 co3AaHI]I ycll^IIaMII H Ho IIHHI|IzaTREe cTyAeHTQB-KOM-MyllHCTOB yllHBepcHTeTa.

8 1936-1940 rr. cryAeH"-KOMMyHHCTE]I aKTHBHo yqacrmoBa^H 8 AeHTe^bHoon Ha-POA|Ioro dypoHTa, pyKOBOAprMoro KIT ^IrrBH. OT IIMeHH AeraAIHIHx MapKCHCT\cKIIx dryAeH-tlecKIIx o6H[ecTB „S`cientia", «KyAbTypa» H Ap. cTyAeHThl-KOMMyHHc" Pa3BeplryAH rmpo-Kyro peBo^rolIlroHHyro AeHTeasHocTh cpeA]I cryAeHqecTBa H 3a npeAe^aMII yprBepcmeTa.

38