LITHUANIAN HERITAGE

ON UNESCO LISTS

LIETUVOS PAVELDAS

UNESCO SĄRAŠUOSE

LE PATRIMOINE LITUANIEN

SUR LES LISTES DE L‘UNESCO

Vilnius, the political and cultural centre of the Grand Duchy of Lithuania from the 13th to the 18th century, is an outstanding example of a Central European city where the cultures of Eastern and Western Europe meet. Vilnius Historic Centre evolved organically over a period of five centuries and is regarded as one of the largest preserved historic centres in Europe covering an area of 359.5 hectares. With its 112 quarters the old town presents an authentic medieval network of streets, urban structure and impressive historical buildings of Gothic, Renaissance, Baroque and Classicism styles. Its current silhouette complements its historically multicultural urban context. For centuries Vilnius has been home for people of Lithuanian, Jewish, Polish, Russian, German, Belarus, Karaite and Tatar communities. Vilnius Historic Centre was inscribed on the World Heritage List in 1994.

Vilnius, XIII—XVIII a. buvęs politinis ir kultūrinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, yra išskirtinis viduramžiais susiformavusio Vidurio Europos miesto pavyzdys, kuriame vyko stipri Rytų ir Vakarų kultūrų sąveika. Miestas kelis šimtmečius darė įtaką Rytų Europos regiono architektūros ir kultūros raidai. Tai bene didžiausias Europos senamiestis — 359,5 ha plote yra 112 kvartalų, kuriuose išliko viduramžiams būdingas gatvių tinklas ir urbanistinė struktūra, taip pat gausu istorinių gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo stiliaus pastatų. Gatvės ir pastatai pažymėti lietuvių, žydų, lenkų, rusų, vokiečių, baltarusių, karaimų ir totorių gyvenimo Vilniuje pėdsakų. 1994 m. Vilniaus istorinis centras buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Centre politique et culturel du Grand-duché de Lituanie du XIIIe siècle à la fin du XVIIIe siècle, Vilnius est une illustration parfaite de ville d’Europe centrale avec une forte interaction entre les cultures orientale et occidentale. La ville a eu une influence pendant plusieurs siècles sur l’évolution régionale architecturale et culturelle de l’Europe orientale. Il s’agit notamment de la plus grande vieille ville d’Europe avec une superficie de 359,5 hectares et 112 quartiers qui ont conservé un authentique réseau de rues et une structure urbanistique, caractéristique du moyen-âge, avec de nombreux bâtiments historiques de style gothique, Renaissance, baroque et classique. Les rues et les bâtiments conservent des traces de vie des Lituaniens, des Juifs, des Polonais, des Russes, des Allemands, des Biélorusses, des Karaïmes et des Tatares à Vilnius. En 1994, le centre historique de Vilnius a été inscrit sur la Liste du patrimoine mondial de l’UNESCO.

VILNIAUS ISTORINIS CENTRAS

VILNIUS HISTORIC CENTRE

CENTRE HISTORIQUEDE VILNIUS

The Struve Geodetic Arc represents one of the largest and most spectacular attempts to explore and determine the size and shape of the planet, carried out by the astronomer Professor Friedrich George Wilhelm Struve (1793-1864) in 1816-1855. The Geodetic Arc is a chain of survey triangulations, composed of 258 triangles with special marks at the vertexes. It stretches from Hammerfest in Norway to the Izmail on the Black Sea in Ukraine — through 10 countries and over 2,822 km. Precise details of the Earth’s parameters were important not only in geodesy, but also astronomy, navigation and cartography. This is a common transboundary property of Norway, Sweden, Finland, Estonia, Latvia, Lithuania, Russian Federation, Belorussia, Ukraine and Moldova. The Struve Geodetic Arc was inscribed on the World Heritage List in 2005.

Struvės geodezinis lankas yra 2822 km ilgio trianguliacijos grandinė, kurią sudaro 258 trikampiai su specialiais ženklais pažymėtomis viršūnėmis, besitęsianti per dešimtį valstybių nuo Šiaurės Norvegijos iki Izmailo Ukrainoje, prie Juodosios jūros. 1816—1855 m. astronomo profesoriaus Frydricho Georgo Vilhelmo Struvės (1793—1864) atlikti Žemės dydžio ir formos matavimai buvo reikšmingas XIX a. išradimas. Šie tikslūs duomenys buvo svarbūs ne tik geodezijai, bet ir astronomijai, navigacijai ir kartografijai. Tai bendra Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos Federacijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Moldovos vertybė. 2005 m. Struvės geodezinis lankas įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

L’arc géodésique de Struve est une chaîne de triangulations de 2822 km qui comprend 258 triangles avec des points matérialisés par des bornes spéciales et situés dans plus de dix pays du nord de la Norvège à Izmail en Ukraine, près de la mer Noire. Effectuées entre 1816 et 1855 par le professeur astronome Friedrich Georg Wilhelm Struve (1793-1864), les mesures de la taille et de la forme de la terre ont été une découverte significative du XIXe siècle. Ces données précises étaient importantes non seulement pour la géodésie, mais aussi pour l’astronomie, la navigation et la cartographie. Il s’agit d’un trésor commun de la Norvège, la Suède, la Finlande, l’Estonie, la Lettonie, la Lituanie, la Fédération de Russie, la Biélorussie, l’Ukraine et la Moldavie. L’arc géodésique de Struve a été inscrit sur la Liste du patrimoine mondial de l’UNESCO en 2005.

STRUVĖSGEODEZINIS LANKAS

STRUVĖ GEODETICARC

ARC GÉODÉSIQUEDE STRUVE

The Kernavė Archaeological Site gives an exceptional testimony to the evolution of human settlements in the Baltic region over a period of some 10 millennia. Being one of the largest (194 ha) archaeological open-air sites it has presented numerous archaeological findings. The landscape has been shaped from the late Palaeolithic Period to the Middle Ages. The Site has exceptional evidence of pantheistic and Christian funeral traditions. The preserved traces of ancient land use and the five impressive hill forts of Kernavė represent all the stages of Baltic settlements, the evolution of fortification, and the system of defence. In the 13th and 14th century Kernavė became a significant economic-political centre of the State of Lithuania. The Kernavė Archaeological Site was inscribed on the World Heritage List in 2004. In 2011 the Site was inscribed on the List of Cultural Property under Enhanced Protection.

Kernavės archeologinė vietovė išskirtinai liudija buvus nenutrūkstamą gyvenviečių raidą Baltijos regione maždaug 10 tūkst. metų laikotarpiu. Tai viena didžiausių (194,4 ha) archeologinių ekspozicijų po atviru dangumi. Kraštovaizdis formavosi nuo paleolito iki viduramžių. Vietovėje yra pagoniškų ir krikščioniškų laidojimo tradicijų sąlyčio įrodymų. Penki įspūdingi piliakalniai ir gausūs archeologiniai radiniai byloja apie baltiškojo regiono gyvenviečių civilizaciją ir gynybinės sistemos raidą. XII a. pab.—XIV a. pr. Kernavė tapo svarbiu politiniu ir ekonominiu centru — pirmąja Lietuvos valdovo rezidencija. 2004 m. Kernavės archeologinė vietovė įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, o 2011 m. —į Sustiprintos apsaugos ginkluoto konflikto metu sąrašą.

Kernavė est un site archéologique exceptionnel qui témoigne d’un développement ininterrompu de sites habités dans la région de la Baltique depuis 10 000 ans environ. Il s’agit de l’une des plus grandes expositions archéologiques à ciel ouvert (194,4ha).Le paysage s’est formé entre le paléolithique et le moyen-âge. Il y a sur ce site les preuves d’un contact des traditions funéraires païennes et chrétiennes. Les cinq magnifiques tertres de château et les découvertes archéologiques montrent la civilisation des sites habités de la région balte et l’évolution du système défensif. Entre la fin du XIIe siècle et le début du XIVe siècle, Kernavė est devenu un important centre politique et économique : la première résidence du souverain de la Lituanie. Kernavė a été inscrit sur la Liste du patrimoine mondial de l’UNESCO en 2004 et sur la Liste des biens culturels sous protection renforcée en cas de conflit armé en 2011.

KERNAVĖSARCHEOLOGINĖ VIETOVĖ

KERNAVĖ ARCHAEOLOGICAL SITE

SITEARCHEOLOGIQUEDE KERNAVĖ

L’isthme de Courlande, situé sur le territoire de la Lituanie et de la Fédération de Russie, est une presqu’île étroite 98 km de long et 0,4 à 4 km de large) qui sépare la lagune de Courlande de la mer Baltique. Ce paysage culturel, constitué par la mer et l’homme il y a 5000 ans en isthme sablonneux et boisé avec de petits villages côtiers, se caractérise par de nombreux trésors naturels et culturels. Des dunes de sable impressionnantes, une zone boisée avec un écosystème unique et des villages traditionnels de pêcheurs sont les principales caractéristiques de ce site. L’isthme a été inscrit sur la Liste du patrimoine mondial de l’UNESCO en 2000.

KURŠIŲ NERIJA CURONIAN SPIT L’ISTHME CECOURLANDE

The Curonian Spit situated in Lithuania and the Russian Federation is an impressive spit in the Baltic region (98 km long and 0.4-4 km wide). It separates the Curonian Lagoon from the Baltic Sea. The dunes shifted and settlements disappeared covered under the sand since prehistoric times. Only the efforts of the people residing there managed to overcome this problem, combating the erosion of the spit by stabilizing the dramatic process. The spectacular sand dunes and forest area with their unique ecosystem, and traditional fishermen villages characterize an outstanding cultural landscape. The Curonian Spit was inscribed on the World Heritage List in 2000.

Kuršių nerija, esanti Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos teritorijoje, yra siauras pusiasalis (98 km ilgio, 0,4—4 km pločio), skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Tai unikalus vėjo, jūros ir žmogaus prieš 5 tūkst. metų suformuotas ir toliau besikeičiantis smėlingas ir miškingas pajūrio nerijos kultūrinis kraštovaizdis su mažomis pamario gyvenvietėmis, pasižymintis gamtos ir kultūros vertybių gausa. Įspūdingos smėlio kopos, miško zona su savita ekosistema ir tradiciniai žvejų kaimai — pagrindiniai šios vietovės akcentai. 2000 m. Kuršių nerija įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Lithuanian Cross-crafting is a phenomenon in which craft, art and faith meet. The tradition of erecting crosses goes back to the arrival of Christianity in Lithuania at the end of the 14th century and also includes elements of pre-Christian culture. The concept of cross-crafting accommodates the history of a traditional wooden monument from its beginning to the end: the idea, location and craftsman selection, creative process, erection and consecration of the monument, visiting it, burning down of the old cross and replacement. Wooden or metal crosses and pillar shrines acquire life through people’s beliefs, ceremonies and customs. Lithuania is unique in its vitality of the Cross-crafting tradition even today, after surviving the harsh times of prohibition, demolition and occupation. Lithuanian cross-crafting and its symbolism was inscribed on the UNESCO Representative List of the Intangible Cultural Heritage of Humanity in 2008.

Kryždirbystė yra daugiau nei vien tradicinis amatas, apsiribojantis kryžiaus sukūrimu. Tai savita amato, meno bei tikėjimo sintezė. Kryždirbystės sampratoje telpa visa tradicinio medinio paminklo istorija nuo pradžios iki pabaigos: idėja, vietos ir meistro parinkimas, kūrybos procesas, kryžiaus pastatymas, pašventinimas, lankymas ir bendravimas, sunykusio kryžiaus sudeginimas ir jo pakeitimas nauju. Mediniai kryžiai, kryžiai geležinėmis viršūnėmis, koplytsulpiai atgyja per šventes ir religines ceremonijas, kai juos lanko tikintieji. Lietuvos kryždirbiai sugebėjo suderinti krikščionybę bei archajišką gamtos ir žmogaus santykį. Kryždirbystės tradicija išliko gyva iki mūsų dienų, ištverdama sunkius draudimų ir griovimų laikus. 2008 m. Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

La création de croix est plus qu’un métier traditionnel se limitant à la fabrication d’une croix. Il s’agit d’une synthèse unique entre artisanat, art et foi. La notion de création de croix comprend toute l’histoire du monument en bois traditionnel du début à la fin : l’idée, le choix du lieu et du maître artisan, le processus de création, l’érection de la croix, la bénédiction, la fréquentation et communication, l’incinération de la croix ancienne et son remplacement par une nouvelle. Les croix en bois, les croix avec des sommets en fer et les chapelles-poteaux renaissent à travers les fêtes et les cérémonies religieuses lorsque les fidèles s’y rendent. Les créateurs de croix lituaniens ont été capables d’associer christianisme et relation archaïque entre la nature et l’homme. La tradition de création de croix est encore vivante aujourd’hui et elle a survécu aux périodes difficiles des interdictions et des destructions. La création et le symbolisme des croix en Lituanie ont été inscrits sur la Liste représentative du patrimoine immatériel de l’humanité de l’UNESCO en 2008.

KRYŽDIRBYSTĖ IRKRYŽIŲ SIMBOLIKALIETUVOJE

LITHUANIANCROSS-CRAFTINGAND ITS SYMBOLISM

LA CRÉATION ETLE SYMBOLISMEDES CROIX EN LITUANIE

The Baltic Way — a human chain linking three states in their drive for freedom — was a unique peaceful mass demonstra-tion that took place on 23 August 1989. More than a million people joined hands to create a 600 km long human chain from Tallinn to Vilnius, crossing Riga on its way, creating a synergy that united the three countries — Estonia, Latvia, and Lithuania. Organized by the national movements of each of the Baltic States it marked the 50th anniversary of the traitorous German-Soviet non-aggression pact of 1939 and its secret protocols which led to the occupation and annexation of the Baltic States. Documents of The Baltic Way testify to the impressive act of non-violent protest and solidarity as an example of the culture of peace. In 2009 the Baltic Way document collection was inscribed on the UNESCO Memory of the World International Register.

1989 m. rugpjūčio 23 d. daugiau kaip milijonas laisvės siekiančių žmonių susikabinę rankomis Baltijos kelyje per Lietuvą, Latviją ir Estiją susijungė į600 km gyvą grandinę. Taip buvo paminėtos prieš 50 metų Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos pasirašyto Molotovo ir Ribentropo pakto ir slaptųjų protokolų, lėmusių Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybių praradimą, žmonių trėmimus ir represijas, metinės. Baltijos kelias — žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan — tapo taikos kultūros pavyzdžiu visam pasauliui. Jo dokumentai liudija trijų mažų valstybių taikų ryžtą būti nepriklausomomis, solidarumą bei vienybę. 2009 m. Baltijos kelia liudijančių dokumentų kolekcija įrašyta į UNESCO tarptautinį registrą “Pasaulio atmintis”.

Le 23 août 1989, plus d’un million de personnes aspirant à la liberté se sont tenues par la main sur la voie Balte à travers la Lituanie, la Lettonie et l’Estonie en formant une chaîne humaine de600 km. Elles ont ainsi commémoré les 50 ans du Pacte Ribbentrop-Molotov et de ses protocoles secrets, signés par l’Union soviétique et l’Allemagne nazie, qui ont abouti à la disparition des États estonien, letton et lituanien, les déportations et les répressions. La voie Balte, chaîne humaine qui a réuni les trois pays au nom de la liberté, est devenu un exemple de la culture de paix pour le monde entier. Ses documents montrent la détermination pacifique de trois petits pays à être indépendants, ainsi que la solidarité et l’unité. Le patrimoine documentaire de la voie Balte a été inscrit dans le registre international de l’UNESCO « Mémoire du monde » en 2009.

BALTIJOS KELIAS THE BALTIC WAY LA VOIE BALTE

Sutartinės (”sutarti” means to be in accord) is a phenomenon of Lithuanian traditional music interlinking singing, words and movements representing an archaic form of two and three voiced polyphony, usually sung by women. The songs have simple melodies with two to five pitches and comprise two distinct parts: a meaningful main text and a refrain that may include nonce words. There are almost forty different styles and ways of performing Sutartinės. Sutartinės, Lithuanian multipart songs were inscribed on the UNESCO Representative List of the Intangible Cultural Heritage of Humanity in 2010.

Sutartinės — unikalus lietuvių tradicinės muzikos reiškinys, itin sena polifonijos forma, jungianti muziką, tekstą ir judesį. Išskirtinis sutartinių bruožas — vienalaikis skirtingų melodijų ir tekstų skambesys. Sutartines daugiausia gieda moterys. Giedodamos sutartines jos išryškina sekundas, kurios neįgudusiam klausytojui gali pasirodyti kaip nesuderėjimas. Tuo tarpu sutartinių pavadinimas kildinamas iš veiksmažodžio “sutarti” — susiklausyti, gerai derėti — ir atlikti sutartines gali tik viena į kitą įsiklausančios giedotojos. Esama beveik 40 skirtingų sutartinių atlikimo būdų ir stilių. 2010 m. sutartinės įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Les Sutartinės sont un phénomène unique de la musique traditionnelle lituanienne, une forme très ancienne de polyphonique qui réunit la musique, le texte et le mouvement. Une particularité exceptionnelle des Sutartinės est un son simultané de différentes mélodies et textes. Elles sont surtout chantées par des femmes. Lorsqu’elles chantent les Sutartinės, elles soulignent des secondes, ce qui peut sembler être une dissonance pour un auditeur non averti. Le nom de Sutartinės vient du verbe« sutarti » qui signifie « s’entendre »et seules des chanteuses s’écoutant peuvent interpréter des Sutartinės. Il existe près de 40 façons d’interpréteret styles différents de Sutartinės. Les Sutartinės ont été inscrites sur la Liste représentative du patrimoine culturel immatériel de l’humanité de l’UNESCO en 2010.

SUTARTINĖS – LIETUVIŲ POLIFONINĖS DAINOS

SUTARTINĖS, LITHUANIANMULTIPART SONGS

LES SUTARTINES, CHANTS LITUANIENS A PLUSIEURS VOIX

Since 1924, every four or five years, Lithuanians from all over the world join the majestic National Song and Dance Festival. Held over several summer days, open-air dances, songs and music unite up to 40 000 craftsmen, singers and dancers dressed in traditional costumes, and more than 300 000 spectators in an authentic expression of their identity. In the 20th century mass choral singing acquired widespread popularity as a means of asserting Lithuanian cultural identity through the tradition passed down from generation to generation. With the collapse of the Soviet Union a new national awakening took place, characterized by the spontaneous singing of thousands in mass rallies historically known as the Singing Revolution. The Baltic Song and Dance Celebrations was inscribed on the UNESCO Representative List of the Intangible Cultural Heritage of Humanity in 2008.

Dainų šventės Lietuvoje gyvuoja nuo 1924 metų. Kas 4—5 metai jose dalyvauja apie 40 tūkst. tautiniais kostiumais pasipuošusių dainininkų, šokėjų, muzikantų ir tautodailininkų bei 300 tūkst. žiūrovų. Ši tradicija tapo jungtiniu tautinio sutelktumo, liaudies kūrybos ir profesionalaus meno reiškiniu ir iš kartos į kartą perduodama tapatybės išraiška. Nepaisant sunkumų, po II pasaulinio karo užgriuvusių Baltijos valstybes, dainų ir šokių šventės buvo atgaivintos ir tapo reikšmingos XX a. pabaigoje atkuriant Baltijos valstybių nepriklausomybę.2008 m. Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Les célébrations de chants en Lituanie existent depuis 1924. Tous les quatre ou cinq ans, elles rassemblent environ40 000 chanteurs, danseurs, musicienset artisans en costumes traditionnels ainsi que 300 000 spectateurs. Cette tradition est devenue un phénomène combiné de rassemblement national, de création populaire et d’art professionnel ainsi que l’expression d’une identité transmise de génération en génération. Malgré les bouleversements subis par les pays baltes après la Seconde Guerre mondiale, les célébrations de chants et danses ont été préservées et elles ont été importantes dans le rétablissement de l’indépendance des pays baltes. Les célébrations de chants et danses en Estonie, Lettonie et Lituanie ont été inscrites sur la Liste représentative du patrimoine culturel immatériel de l’humanité de l’UNESCO en 2008.

DAINŲ IR ŠOKIŲŠVENČIŲ TRADICIJABALTIJOS VALSTYBĖSE

THE BALTIC SONG ANDDANCE CELEBRATIONS

LES CÉLÉBRATIONS DECHANTS ET DANSESBALTES

ŽUVINTOBIOSFEROSREZERVATAS

ŽUVINTASBIOSPHERERESERVE

LA RÉSERVEDE BIOSPHÈREDE ŽUVINTAS

Žuvintas is the oldest protected area in Lithuania, first gaining this status in 1937. The site of more than 18,000 hectares is located in the Middle Lithuanian lowlands and includes lakes, wetlands, mires, peat bogs and forests, formed in the limnoglacial plain surrounded by moraine hill ranges. The symbol of this nature reserve is the shallow overgrown Žuvintas — a remnant of the former post-glacial lake. Surrounded by reed swamps, sedge fens, and raised bogs, it is one of the few places in Europe that offers nesting grounds to very rare and globally endangered species. In 2011 Žuvintas was inscribed on the UNESCO World Network of Biosphere Reserves.

Žuvintas — seniausia Lietuvos saugoma teritorija, įsteigta dar 1937 metais. Lietuvos pietuose esantis biosferos rezervatas apima per 18 tūkst. ha plotą. Tai viena turtingiausių gamtinės įvairovės Lietuvos teritorijų. Čia plyti ežerai, pelkės, žemapelkės, durpių sluoksniai, miškai, telkiasi retos ir nykstančios augalų bei gyvūnų rūšys ir mažai kur išlikusios Lietuvoje šlapžemių augalų bendrijos ir buveinės. Rezervato simbolis — Žuvinto ežeras yra svarbi Europai migruojančių vandens paukščių vieta, kur lizdus suka labai reti pasaulyje nykstančių rūšių paukščiai. 2011 m. Žuvinto biosferos rezervatas įtrauktas į Pasaulinį UNESCO programos “Žmogus ir biosfera” biosferos rezervatų tinklą.

Žuvintas est l’un des plus anciens territoires protégés de Lituanie, créédès 1937. Située au sud de la Lituanie,la réserve de biosphère occupe une superficie de plus de 18 000 hectares.Il s’agit de l’un des plus riches territoires de la Lituanie par sa diversité naturelle. On y trouve des lacs, des marais, des tourbières, des forêts, des espèces de plantes et d’animaux très rares et en voie d’extinction ainsi que des habitats rares en Lituanie de plantes de terres humides. Symbole de la réserve, le lac de Žuvintas est un lieu important pour l’Europe d’oiseaux d’eau migrateurs,où des oiseaux d’espèces en voie d’extinction très rares viennent nicher.La réserve de biosphère de Žuvintas a été inscrite dans le Réseau mondial des réserves de biosphère du programme de l’UNESCO « Homme et biosphère »en 2011.

The Collection was created from the 15th to 20th centuries by members of the Radziwill family, one of the most prominent aristocratic families in the Grand Duchy of Lithuania and the Polish-Lithuanian Commonwealth (Rzeczpospolita). The state records and treaties were preserved side by side with the private correspondence of the family. The records are in Old Belarusian, Russian, Latin, Polish, German, English, French, Italian and other languages and contain extensive information on the development of cultural and social relations and the history of daily life in Central and Eastern Europe. This Collection was dispersed among archives, libraries and museums in Belarus, Finland, Lithuania, Poland, Russian Federation and Ukraine. In 2009 the Radziwills’ Archives and Niasvizh (Nieswiez) Library Collection was inscribed on the UNESCO Memory of the World International Register.

Garsios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos aristokratų giminės archyvus ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekciją sudaro XV—XX a. dokumentinis paveldas. Kartu su Radvilų giminės korespondencija išliko daug valstybinės reikšmės dokumentų, rašytų senąja baltarusių, rusų, lotynų, lenkų, vokiečių, anglų, prancūzų, italų bei kitomis kalbomis. Jie suteikia informacijos apie Vidurio ir Rytų Europos istoriją, kultūrinius ryšius, kasdienį gyvenimą. Pasaulinės reikšmės kolekcijos dokumentus saugo Baltarusijos, Lietuvos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos Federacijos ir Ukrainos archyvai, muziejai ir bibliotekos. 2009 m. Radvilų archyvų ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija įrašyta į UNESCO tarptautinį registrą “Pasaulio atmintis”.

RADVILŲ ARCHYVŲIR NESVYŽIAUSBIBLIOTEKOSKOLEKCIJA

RADZIWILL’S ARCHIVESAND NIASVIZH(NIEŚWIEŻ) LIBRARYCOLLECTION

ARCHIVES RADZIWILLET BIBLIOTHÈQUE DE NESVIZH (NIEŚWIEŻ)

Ce patrimoine documentaire, constitué entre le XVe siècle et le XXe siècle, comprend les archives de la célèbre famille d’aristocrates du Grand-duché de Lituanie et de la République des deux Nations ainsi que la bibliothèque de Nesvizh (Nieswiez). De nombreux documents d’importance national, rédigés en vieux biélorusse, russe, latin, polonais, allemand, anglais, français, italien, etc., ont été conservés avec la correspondance de la famille Radziwill. Ils apportent des informations sur l’histoire, les relations culturelles et la vie quotidienne de l’Europe centrale et orientale. Ces documents d’importance mondiale sont conservés par les archives, musées et bibliothèques de Biélorussie, Lituanie, Finlande, Pologne, Fédération de Russie et Ukraine. Le patrimoine documentaire des archives Radziwill et de la bibliothèque de Nesvizh (Nieswiez) a été inscrit dans le registre international de l’UNESCO « Mémoire du monde » en 2009.

Nuo 1991 m., kai Lietuva tapo UNESCO nare, net 10 kultūros ir gamtos paveldo vertybių buvo pripažintos pasauliniu mastu ir įrašytos į UNESCO sąrašus. Lietuva siekia atkreipti visuomenės dėmesį į šio paveldo išskirtinę vertę ir būtinybę jį saugoti, nes tai yra kiekvienos tautos ir visos žmonijos neįkainojama vertybė. UNESCO pasaulio paveldo statusą turi: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Struvės geodezinis lankas ir Kernavės archeologi-nė vietovė, kuriai suteikta sustiprinta apsauga ginkluoto konflikto metu. Į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašyta: Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje, Sutartinės — lietuvių polifoninės dainos, Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Žuvinto biosferos rezervatas, pasižymintis didele gamtine įvairove, įtrauktas į Pasaulinį UNESCO programos “Žmogus ir biosfera” biosferos rezervatų tinklą. Baltijos kelią liudijančių dokumentų bei Radvilų archyvų ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcijos įrašytos į UNESCO tarptautinį registrą “Pasaulio atmintis”.

© 2015 m. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Visos teisės saugomos. Iliustracijos iš: Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos liaudies kultūros centro ir Vytauto Daraškevičiaus archyvų.Dizainas: PRIM PRIM

LT EN FR

Since 1991, when Lithuania became the member of UNESCO, 10 cultural and natural heritage properties were recognized globally and were inscribed on the UNESCO Lists. Lithuania seeks to raise public awareness to the outstanding value of these heritages and the necessity to preserve it, because these are invaluable assets of the every nation and whole humanity.UNESCO World Heritage status is applied for The Vilnius Historic Centre, The Curonian Spit, The Struve Geodetic Arc and The Kernavė Archaeological Site, which is granted, enhanced protection in the event of armed conflict. UNESCO Representa-tive List of the Intangible Cultural Heritage of Humanity includes: The Lithuanian Cross-crafting and Its Symbolism, Sutartinės, The Lithuanian Multipart Songs, The Baltic Song and Dance Celebrations in Estonia, Latvia and Lithuania. The Žuvintas Biosphere Reserve, which is characterized of its great diversity of nature is inscribed on the UNESCO World Network of Biosphere Reserves. The Baltic Way and Radziwills’ Archives and Niasvizh (Nieswiez) Library Collection was inscribed on the UNESCO Memory of the World International Register.

Depuis l’adhésion de la Lituanie à l’UNESCO en 1991, dix sites du patrimoine culturel et naturel ont été reconnus à l’échelle mondiale et inscrits sur les listes de l’UNESCO. La Lituanie cherche à attirer l’attention de la société sur la valeur exceptionnelle de ce patrimoine culturel et la nécessité de le sauvegarder, car il s’agit du bien inestimable de chaque peupleet de l’humanité.Le statut de patrimoine mondial de l’UNESCO a été accordé au centre historique de Vilnius, l’isthme de Courlande, l’arc géodésique de Struvė et le site archéologique de Kernavė qui a une protection renforcée en cas conflit armé. La création et le symbolisme des croix, les Sutartinės, chants lituaniens à plusieurs voix, et les Célébrations de chants et dances en Estonie, Lettonie et Lituanie sont inscrits sur la Liste représentative du patrimoine culturel immatériel de l’humanité de l’UNESCO.La réserve de biosphère de Žuvintas avec sa grande diversité naturelle est inscrite dans le Réseau mondial des réserves de biosphère du programme de l’UNESCO « Homme et biosphère ». Le patrimoine documentaire de la voie Balte, les archives Radziwill et la bibliothèque de Nesvizh (Nieswiez) sont inscrits dans le registre international de l’UNESCO « Mémoire du monde ».